📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ IR TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 15 d. Nr. 376
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 15.4 punktu,
1. Tvirtinu:
1.1. Veterinarijos reikalavimus žvejybos laivams (įgyvendina ES direktyvą 92/48 EEB);
1.2. Veterinarijos taisykles žuvininkystės produktams (įgyvendina ES direktyvas 91/493/EEB, 92/48/EEB ir ES Komisijos sprendimą 93/140);
1.3. Gyvų dvigeldžių moliuskų paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (įgyvendina ES direktyvą 91/492/EEB ir ES Komisijos sprendimą 96/333);
1.4. Kiaušinių produktų ir jų realizavimo veterinarijos reikalavimus (įgyvendina ES direktyvą 89/437/EEC);
1.5. Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (įgyvendina ES direktyvą 91/495/EEB);
1.6. Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisykles (įgyvendina ES direktyvą 94/65/EB).
2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriui.
DIREKTORIUS K. LUKAUSKAS
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2000 12 15 įsakymu Nr. 376
VETERINARIJOS REIKALAVIMAI ŽVEJYBOS LAIVAMS
Veterinarijos reikalavimai žvejybos laivams (toliau – reikalavimai) parengti remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina ES Tarybos direktyvos 92/48/EEB reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – išvengti rizikos žuvininkystės produktais užkrėsti žmones.
2. Reikalavimai taikomi žvejybos laivams (toliau – laivai), kuriuose yra apdorojamos krevetės ir moliuskai ar tiktai atšaldomi/sušaldomi žuvininkystės produktai.
3. Šie reikalavimai yra taikomi kartu su Veterinarijos taisyklėmis žuvininkystės produktams.
4. Reikalavimuose vartojamos sąvokos, nurodytos Veterinarijos taisyklėse žuvininkystės produktams.
II. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS, ESANTIEMS ŽVEJYBOS LAIVUOSE
5. Laivo sekcijos ar konteineriai žuvininkystės produktams laikyti neturi veikti produktų kokybės. Sekcijos ar konteineriai turi būti suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva išvalyti, o juose laikomi produktai nesiliestų su ištirpusiu ledu.
6. Laivo sekcijos ir konteineriai, skirti žuvininkystės produktams laikyti, turi būti švarūs, neužteršti laivo varikliams naudojamu kuru, triumo vandeniu ir kitais teršalais.
7. Patekę į laivą žuvininkystės produktai turi būti apsaugoti nuo užteršimo, saulės poveikio ir kitų šilumos šaltinių. Žuvininkystės produktams plauti naudojamas geriamasis vanduo, atitinkantis Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 11 25 įsakymu Nr. 684, reikalavimus, arba švarus jūros vanduo.
8. Žuvininkystės produktai turi būti apdoroti be sužalojimo. Aštrūs instrumentai turi būti pritaikyti visoms žuvims apdoroti.
9. Žuvininkystės produktai, išskyrus tuos, kurie laikomi gyvi, turi būti apdoroti šalčiu tuoj pat po pakrovimo į laivą. Laivuose, kuriuose nėra galimybės atšaldyti žuvininkystės produktų, jų negalima laikyti ilgiau nei 8 valandas.
10. Ledas produktams atšaldyti turi būti gaminamas tik iš geriamojo ar švaraus jūros vandens. Prieš naudojant jis turi būti laikomas taip, kad nebūtų užterštas.
11. Iškrovus žuvininkystės produktus, sekcijos, konteineriai ir įrengimai, kurie tiesiogiai lietėsi su žuvininkystės produktais, turi būti gerai išvalyti ir išplauti geriamuoju ar švariu jūros vandeniu.
12. Kai žuvims, laikantis higienos reikalavimų, pašalinama galva ir vidaus organai, reikia produktus tuojau pat nuplauti geriamuoju ar švariu jūros vandeniu. Vidaus organai ir žuvų dalys, kurios gali būti pavojingos žmonių sveikatai, turi būti pašalintos ir atskirtos nuo žmonių maistui skirtų produktų. Kepenys ir ikrai, skirti žmonių maistui, turi būti atšaldyti ar sušaldyti.
13. Įranga, naudojama žuvims išskrosti, galvoms nukirsti, pelekams pašalinti, taip pat konteineriai ir įranga, kuri liečiasi su žuvininkystės produktais, turi būti pagaminti iš vandeniui nelaidžios, puvimui atsparios, lygios, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos medžiagos. Prieš naudojant jie turi būti gerai išplaunami.
14. Personalas, apdorojantis žuvininkystės produktus, turi dėvėti švarius drabužius ir laikytis higienos reikalavimų.
III. HIGIENOS REIKALAVIMAI ŽVEJYBOS LAIVAMS, KURIUOSE YRA ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ
15. Laivuose turi būti įrengti triumai, talpyklos ir konteineriai atšaldytiems ar sušaldytiems žuvininkystės produktams laikyti temperatūroje, nurodytoje Veterinarijos taisyklėse žuvininkystės produktams. Triumai turi būti atskirti nuo mašinų skyriaus ir laivo komandai skirtų patalpų pertvaromis, pakankamai sandariomis, kad apsaugotų žuvininkystės produktus nuo užteršimo.
16. Triumų, talpyklų ar konteinerių vidinis paviršius turi būti atsparus vandeniui, lengvai valomas ir dezinfekuojamas, padengtas lygia medžiaga arba nudažytas dažais, kuriuose nėra žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų, galinčių užteršti žuvininkystės produktus.
17. Triumai turi būti įrengti taip, kad ištirpęs ledas nesikauptų ir nesiliestų su žuvininkystės produktais.
18. Konteineriai, skirti produktams laikyti, turi būti švarūs ir užtikrinti higieniškas produktų laikymo sąlygas ir turėti nuotėkų surinkimo sistemą ištirpusiam ledui nutekėti.
19. Laivo denis, įrengimai, triumai, patalpos ir konteineriai turi būti plaunami po kiekvienos operacijos. Plaunama geriamuoju arba švariu jūros vandeniu. Prireikus dezinfekuojama, naikinamos žiurkės ir vabzdžiai.
20. Plovimo priemonės, dezinfekantai, insekticidai ir kitos toksiškos medžiagos turi būti saugomos uždaroje rakinamoje patalpoje, kad nebūtų pavojaus jomis užteršti žuvininkystės produktų.
21. Jeigu žuvininkystės produktai laive yra sušaldomi, turi būti laikomasi reikalavimų, išdėstytų Veterinarijos taisyklėse žuvininkystės produktams.
22. Laivai, turintys įrangą, skirtą žuvininkystės produktams atšaldyti jūros vandenyje naudojant ledą arba šaldant mechaninėmis priemonėmis, turi atitikti šiuos reikalavimus:
22.1. rezervuarai turi būti aprūpinti jūros vandens užpildymo ir nuotėkų surinkimo įrengimais, kurie palaikytų vienodą temperatūrą visame rezervuare;
22.2. rezervuarai turi turėti temperatūros registravimo įrengimus, sujungtus su temperatūros davikliais, įmontuotais tose rezervuaro vietose, kuriose temperatūra yra aukščiausia;
22.3. rezervuarų ar konteinerių atšaldymo sistema turi užtikrinti, kad žuvų ir jūros vandens mišinys 3 oC temperatūrą pasiektų per 6 valandas pakrovus žuvis, o 0 oC temperatūrą – per 16 valandų;
22.4. po kiekvieno iškrovimo rezervuarai, cirkuliacijos sistema ir konteineriai turi būti išvalyti ir išplauti geriamuoju ar švariu jūros vandeniu. Jie turi būti pripildomi švariu jūros vandeniu;
22.5. dokumentuose apie žuvininkystės produktų laikymą turi būti tiksliai nurodyti rezervuarų/konteinerių numeriai, pakrovimo datos ir temperatūros registravimo duomenys.
23. Laivo atsakingas asmuo imasi būtinų priemonių apsaugoti žuvininkystės produktus nuo užteršimo apdorojimo metu. Dirbti su žuvininkystės produktais gali tik asmenys, turintys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas medicinines sveikatos pažymas, suteikiančias teisę dirbti su maisto produktais.
IV. ŽVEJYBOS LAIVŲ PATVIRTINIMAS IR VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS NUMERIŲ SUTEIKIMO TVARKA
24. Žvejybos laivo patvirtinimas bei valstybinis veterinarinės priežiūros numeris suteikiamas kompetentingos institucijos nustatyta tvarka.
25. Suteikiant laivams valstybinį veterinarinės priežiūros numerį, laivo atsakingas asmuo turi pristatyti teritorinei kompetentingai institucijai šiuos dokumentus:
25.1. laivo savininko prašymą veterinarinės priežiūros numeriui gauti;
25.2. informaciją apie laivą.
26. Teritorinė kompetentinga institucija užregistruoja gautus dokumentus ir per vieną mėnesį patikrina, ar laivas atitinka pateiktus dokumentus ir Veterinarijos reikalavimus žvejybos laivams.
27. Teritorinės kompetentingos institucijos darbuotojai, tikrindami laivą, surašo laivo patikrinimo aktą, jame nurodo trūkumus ir laikotarpį, per kurį šie trūkumai turi būti pašalinti.
28. Jei laivas atitinka šioje tvarkoje nustatytus reikalavimus, teritorinė kompetentinga institucija teikia prašymą kompetentingai institucijai suteikti žvejybos laivui valstybinį veterinarinės priežiūros numerį.
29. Patvirtinus valstybinį veterinarinės priežiūros numerį, laivas yra įrašomas į oficialų patvirtintų laivų sąrašą.
30. Nesilaikant Veterinarijos reikalavimų žvejybos laivams ar per nurodytą laikotarpį nepašalinus tikrinimo metu rastų trūkumų, kompetentinga institucija sustabdo arba anuliuoja valstybinį veterinarinės priežiūros numerio galiojimą.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Reikalavimai turi būti įgyvendinti iki 2004 01 01. Reikalavimų įgyvendinimas turi būti pradėtas neatidėliojant. Naujai tvirtinami žvejybos laivai turi atitikti šiuos reikalavimus.
32. Žvejybos laivams iki nustatytos datos neįgyvendinus reikalavimų, patvirtinimas ir valstybinis veterinarinės priežiūros numeris bus panaikintas.
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2000 12 15 įsakymu Nr. 376
VETERINARIJOS TAISYKLĖS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS
Veterinarijos taisyklės žuvininkystės produktams (toliau – taisyklės) parengtos remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina Europos Sąjungos direktyvą 91/493/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklių tikslas – užtikrinti saugių žuvininkystės produktų gamybą ir tiekimą rinkai, nustatyti žuvininkystės produktų perdirbimo įmonių bei gamyklinių laivų veterinarijos ir higienos reikalavimus visuose tvarkymo etapuose.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
žuvininkystės produktai – jūros ar gėlųjų vandenų gyvūnai ar jų dalys, taip pat jų ikrai ir pieniai, išskyrus vandens žinduolius, varles;
akvakultūros produktai – visi žuvininkystės produktai, kontroliuojami nuo gimimo iki jų, kaip maisto produktų, tiekimo rinkai. Akvakultūros produktais taip pat laikomi jūros ar gėlųjų vandenų žuvų bei vėžiagyvių jaunikliai, sugauti natūralioje aplinkoje ir laikomi, kol bus tinkamo komercinio dydžio. Tinkamo komercinio dydžio žuvys ar vėžiagyviai nelaikomi akvakultūros produktais tuo atveju, jeigu jie buvo laikomi gyvų žuvų saugyklose nesistengiant padidinti jų dydžio ir svorio, kad vėliau būtų parduoti;
atšaldymas – žuvininkystės produktų temperatūros sumažinimas iki artimos tirpstančiam ledui temperatūros;
švieži produktai – žuvininkystės produktai, neišdarinėti arba išdarinėti, įskaitant produktus, supakuotus vakuume arba modifikuotoje atmosferoje, kurie nebuvo niekaip apdoroti, tik atšaldyti;
išdarinėti produktai – visi žuvininkystės produktai, kuriems suardytas anatominis vientisumas nors vienu iš šių veiksmų: skrodimu, galvos atkirtimu, pjaustymu gabalais, kapojimu ir kt.;
perdirbti produktai – išdarinėti žuvininkystės produktai, gryni arba sumaišyti su kitais maisto produktais, kurie buvo chemiškai arba fiziškai apdoroti karščiu, rūkyti, sūdyti, džiovinti, marinuoti ir t. t.;
sušaldyti produktai – visi žuvininkystės produktai, paveikti šalčiu, kad jų vidaus temperatūra būtų ne mažesnė nei -18°C;
konservavimas – veiksmas, kuriuo metu produktai sudedami į hermetiškus indus ir termiškai apdorojami, kad būtų sunaikinti bet kokie galintys daugintis mikroorganizmai arba jie taptų neveiklūs bet kurioje laikymo temperatūroje;
pakavimas – apsauginis veiksmas žuvininkystės produktus įvyniojant, dedant į indą ar kokią kitą tinkamą pakuotę;
partija – produktų kiekis, paruoštas tomis pačiomis sąlygomis ir apdorotas vienos nenutrūkstančios operacijos metu;
siunta – produktų kiekis, skirtas vienu kartu viena transporto priemone pristatyti į paskirties vietą vienam ar keletui vartotojų;
perdirbimo įmonė (toliau – įmonė) – patalpos, kur žuvininkystės produktai yra išdarinėjami, perdirbami, atšaldomi, sušaldomi, pakuojami ir laikomi. Aukcionas arba didmeninės prekybos vieta, kurioje vyksta paroda ar prekyba urmu, nėra laikoma įmone;
tiekimas į rinką – rodymas ar siūlymas, pardavimas, pristatymas ar kitas tiekimo į rinką būdas, išskyrus mažmeninę prekybą, kai žvejai mažais kiekiais tiesiogiai žuvis parduoda vartotojams;
matomas parazitas – parazitas ar parazitų grupė, kurių forma, spalva ar struktūra aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių;
vizualinis patikrinimas – žuvų ir jų produktų tyrimas, nenaudojant optinių didinimo priemonių, nesuardant audinių struktūros ir esant geram apšvietimui, o jei reikia – specialiam apšvietimui;
kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
veterinarijos inspektorius – kompetentingos institucijos paskirtas, einantis pareigas ir atsakingas veterinarijos gydytojas;
švarus jūros vanduo – jūros vanduo arba sūrus vanduo, neužterštas mikrobais, neturintis kenksmingų medžiagų ir/arba toksinio jūrų planktono, galinčio pakenkti žuvininkystės produktams;
žvejybos laivas – laivas, kuriame yra apdorojamos tiktai krevetės ir moliuskai ar tiktai atšaldomi/sušaldomi žuvininkystės produktai;
gamyklinis žvejybos laivas – bet koks laivas, kuriame žuvininkystės produktams yra atliekama vienas ar keletas veiksmų, besibaigiančių pakavimu: išpjaustymas, supjaustymas gabalais, odos lupimas ar skutimas, kapojimas, perdirbimas.
3. Taisyklės taikomos visoms įmonėms ir gamykliniams žvejybos laivams, kuriuose yra išdarinėjami, perdirbami, šaldomi ir saugomi žuvininkystės ir akvakultūros produktai. Šios įmonės ir gamykliniai žvejybos laivai privalo turėti kompetentingos institucijos suteiktą valstybinį veterinarinės priežiūros numerį.
II. ATSAKINGO ĮMONĖS IR GAMYKLINIO ŽVEJYBOS LAIVO ASMENS PAREIGOS
4. Įmonės ir gamyklinio žvejybos laivo atsakingas asmuo turi:
4.1. užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių;
4.2. pristatyti įmonę/gamyklinį žvejybos laivą patvirtinimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šiose taisyklėse nurodytų sąlygų ir reikalavimų;
4.3. sudaryti ir įgyvendinti įmonėje/gamykliniame žvejybos laive savikontrolės sistemą. Savikontrolės sistemą patvirtina kompetentinga institucija. Kompetentingos institucijos ar veterinarijos inspektoriaus prašymu atsakingas įmonės/gamyklinio žvejybos laivo asmuo privalo informuoti apie atliekamų tikrinimų pobūdį, dažnumą ir rezultatus ir, jeigu reikia, nurodyti tyrimus atliekančios laboratorijos pavadinimą;
4.4. užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių savikontrolės metu nustatytiems trūkumams ar kompetentingos institucijos nurodytiems trūkumams pašalinti. Nustatyti trūkumai turi būti šalinami nedelsiant ir ne vėliau kaip per dokumentuose nustatytą laikotarpį;
4.5. užtikrinti, kad personalui būtų organizuojami gamybos higienos apmokymo kursai.
5. Jeigu patvirtinta įmonė/gamyklinis žvejybos laivas nori, kad būtų anuliuotas patvirtinimas, reikia kompetentingai institucijai iš anksto pateikti prašymą, kad būtų galima išvengti sunkumų perkeliant ar atleidžiant veterinarijos inspektorius. Jeigu toks prašymas nepateikiamas laiku, įmonė/gamyklinis žvejybos laivas privalės padengti papildomas išlaidas, susijusias su pavėluotu darbuotojų atleidimu arba perkėlimu.
III. KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS PAREIGOS
6. Kompetentinga institucija atlieka įmonių/gamyklinių žvejybos laivų veterinarinį, sanitarinį bei higieninį patikrinimus ir patvirtina jas gamybinei veiklai.
7. Kompetentinga institucija patvirtintoms įmonėms/gamykliniams žvejybos laivams suteikia valstybinius veterinarinės priežiūros numerius.
8. Kompetentinga institucija gali laikinai sustabdyti arba panaikinti patvirtinimą bei suteiktus valstybinius veterinarinės priežiūros numerius, jei nesilaikoma taisyklių reikalavimų.
9. Visa iš įmonės/gamyklinio žvejybos laivo išvežama produkcija turi būti ženklinama sveikumo ženklu.
IV. PAGALBINIS PERSONALAS
10. Pagalbinis personalas, už kurį atsakingas veterinarijos inspektorius, gali padėti:
10.1. apžiūrėti žuvininkystės produktus prieš ir po apdorojimo;
10.2. apžiūrėti sandėliuojamus ir transportuojamus žuvininkystės produktus;
10.3. prižiūrėti ir kontroliuoti patvirtintas įmones/gamyklinius žvejybos laivus.
11. Pagalbinis personalas privalo būti apmokytas ir turėti kompetentingos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.
12. Pagalbinis personalas įeina į veterinarinę priežiūrą ir kontrolę vykdančios grupės sudėtį. Pagalbinis personalas nėra pavaldus įmonei/gamykliniam žvejybos laivui. Veterinarinę priežiūrą ir kontrolę atliekančios grupės sudėtį kiekvienai įmonei/gamykliniam žvejybos laivui tvirtina kompetentinga institucija.
V. REIKALAVIMAI GAMYKLINIAMS ŽVEJYBOS LAIVAMS
13. Gamykliniuose žvejybos laivuose turi būti:
13.1. atskira vieta žuvininkystės produktams priimti, suprojektuota ir suskirstyta į užtvarus arba saugias vietas, kad būtų galima kiekvieną laimikį patalpinti atskirai. Priėmimo vieta turi būti lengvai valoma, apsaugota nuo saulės ar blogo oro poveikio, bet kokio purvo ar teršalų;
13.2. sistema, leidžianti žuvininkystės produktus perkelti iš priėmimo patalpų į gamybos patalpas, kurios atitinka higienos reikalavimus;
13.3. pakankamai didelis gamybinis plotas, kad būtų galima žuvininkystės produktus išdarinėti ir perdirbti pagal higienos reikalavimus. Jis turi būti suprojektuotas ir sutvarkytas taip, kad produktai būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo;
13.4. žuvininkystės produktų sandėliavimo patalpa, saugojimo vieta pakankamai didelė ir suprojektuota taip, kad ją būtų galima lengvai valyti. Jeigu atliekos perdirbamos gamykliniame žvejybos laive, joms sandėliuoti turi būti atskiras triumas;
13.5. atskiros pakavimo medžiagų sandėliavimo patalpos;
13.6. atskiri įrenginiai žmonių maistui netinkamų žuvininkystės produktų atliekoms pašalinti tiesiai į jūrą arba, jei to reikalauja aplinkybės, talpinti į tam skirtus vandeniui nepralaidžius konteinerius;
13.7. įrenginiai, leidžiantys apsirūpinti geriamuoju vandeniu arba švariu jūros vandeniu. Vieta jūros vandeniui paimti turi būti toje gamyklinio žvejybos laivo vietoje, kur jo negalėtų užteršti į jūrą išleidžiamas atliekų vanduo, atliekos ir variklius aušinantis skystis;
13.8. pakankamai persirengimo kambarių, prausyklų ir tualetų, iš kurių nebūtų išeinama tiesiai į produktų išdarinėjimo, perdirbimo ar sandėliavimo patalpas. Prausyklose turi būti higienos reikalavimus atitinkančių plovimo ir vienkartinių šluostymo priemonių; kriauklių čiaupai turi būti nevaldomi rankomis;
13.9. dezinfekcinės medžiagos, valymo priemonės, laikomos atskirose patalpose.
14. Vietose, kur išdarinėjami ir perdirbami arba sušaldomi žuvininkystės produktai, turi būti:
14.1. neslidžios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos grindys, įrengtos taip, kad jas būtų galima lengvai nusausinti. Prie grindų pritvirtintuose įrengimuose ar prietaisuose turi būti tokio dydžio angos, kad neužsikimštų žuvininkystės atliekos ir kad per jas lengvai tekėtų vanduo;
14.2. lengvai valomos sienos ir lubos, ypač tose vietose, kur yra vamzdžiai, tinklai ar elektros laidai;
14.3. hidraulinė srovės grandinė, įrengta taip, kad nutekėję tepalai negalėtų užteršti žuvininkystės produktų;
14.4. pakankama ventiliacija ir, kur būtina, tinkamas garų surinkimas;
14.5. tinkamas apšvietimas;
14.6. įrenginių įrankiams, įrengimams valyti ir dezinfekuoti;
14.7. įrenginių rankoms plauti ir dezinfekuoti, kriauklių čiaupai, nevaldomi rankomis, vienkartiniai rankšluosčiai.
15. Įrenginiai ir darbo įrankiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų.
16. Gamykliniuose žvejybos laivuose, kuriuose šaldomi žuvininkystės produktai, turi būti:
16.1. pakankamai galingi šaldymo įrengimai, galintys sumažinti temperatūrą produkto viduje iki reikiamos temperatūros;
16.2. pakankamai galingi šaldymo įrengimai, kurie leistų sandėliavimo patalpose laikyti žuvininkystės produktus tokioje temperatūroje, kuri atitinka šiose taisyklėse nurodytus reikalavimus. Sandėliavimo triumuose turi būti įrengta temperatūros fiksavimo sistema, kurią būtų galima lengvai kontroliuoti.
17. Gamykliniame žvejybos laive turi būti veterinarijos inspektorius, atsakingas už žuvininkystės produktų gamybos tvarką. Šis asmuo turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, privalo kontroliuoti gamybos procesą ir rizikos taškus, pateikti atitinkamus duomenis patikrinimus atliekantiems pareigūnams.
18. Bendros higienos sąlygos, taikomos vietai, patalpoms, įrangai, galvų atkirtimui, išdarinėjimui, filė gamybai ir kitų žuvininkystės produktų apdorojimui, vyniojimui, pakavimui ir laikymui, pateiktos šių reikalavimų VII dalies 2 skyriuje.
VI. PRODUKTŲ IŠKROVIMO Į KRANTĄ REIKALAVIMAI
19. Iškrovimo įrengimai visada turi būti švarūs ir tvarkingi, pagaminti iš lengvai valomos ir dezinfekuojamos medžiagos.
20. Iškrovimo ir gabenimo metu turi būti išvengta žuvininkystės produktų užteršimo ir užtikrinta, kad:
20.1. žuvininkystės produktai į krantą būtų iškrauti kuo greičiau;
20.2. žuvininkystės produktai nedelsiant būtų nugabenti į vietą (sandėlį, prekybos vietas ir kt.), kurioje yra reikiama temperatūra, ir, atsižvelgus į produkto rūšį, sudėti į tarą su ledais (jei reikia);
20.3. nei įrengimais, nei rankomis nebūtų užteršti maistui naudojami žuvininkystės produktai.
21. Iškrauti į krantą žuvininkystės produktai nedelsiant turi būti vežami į jų paskirties vietą laikantis higienos reikalavimų.
VII. BENDRIEJI REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ PERDIRBIMO ĮMONĖMS KRANTE
1. Reikalavimai patalpų įrengimui bei įrangai
22. Žuvininkystės produktų perdirbimo įmonės krante turi turėti pakankamai gamybinio ploto, kad būtų galima dirbti tinkamomis higienos sąlygomis. Jos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų galima produktus apsaugoti nuo bet kokio užteršimo ir kad būtų aiškiai atskirtos „švarioji“ ir „nešvarioji“ zonos.
23. Produktų tvarkymo, išdarinėjimo ir perdirbimo vietos turi atitikti šiuos reikalavimus:
23.1. turi būti išklotos vandeniui atspariomis grindimis, lengvai valomomis, plaunamomis ir dezinfekuojamomis, nuo kurių vanduo lengvai nutekėtų į surinkimo šulinius;
23.2. sienos turi būti lygiu, lengvai valomu, patvariu ir neperšlampamu paviršiumi;
23.3. lubos turi būti lengvai valomos;
23.4. durys pagamintos iš patvarios medžiagos, lengvai valomos;
23.5. turi būti įrengta atitinkama ventiliacija ir, kur reikia, įrenginys garams pašalinti;
23.6. turi būti pakankamas natūralus ar dirbtinis apšvietimas, įrenginiai įrankiams ir įrengimams valyti.
24. Šaldymo patalpose, kur sandėliuojami žuvininkystės produktai, turi būti įrengtas pakankamai galingas šaldymo įrenginys, kuris užtikrintų produktų laikymą šiose taisyklėse numatytomis sąlygomis.
25. Turi būti tinkama apsauga nuo kenkėjų.
26. Įrankiai ir darbo įrengimai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios yra atsparios korozijai, lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
27. Turi būti atsparūs vandeniui ir korozijai konteineriai žuvininkystės produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, laikyti ir patalpos tokiems konteineriams laikyti, jeigu jie nėra ištuštinami kievienos darbo dienos pabaigoje. Tokie konteineriai turi būti specialiai pažymėti.
28. Turi būti įrengimai, aprūpinantys pakankamu geriamojo vandens kiekiu arba švariu jūros vandeniu, arba jūros vandeniu, perdirbtu atitinkama sistema. Išimties atvejais leidžiama turėti negeriamo vandens atsargas garams gauti ir šaldymo įrengimams vėsinti. Toks vanduo turi būti tiekiamas atskirais vamzdžiais nei geriamasis vanduo ir nekelti pavojaus produktams. Negeriamo vandens vamzdžiai turi būti aiškiai atskirti nuo tų, kurie naudojami geriamajam vandeniui ar švariam jūros vandeniui tiekti.
29. Turi būti higieniškai įrengta panaudoto vandens šalinimo sistema.
30. Turi būti pakankamas kiekis persirengimo kambarių su lygiomis, vandeniui atspariomis, plaunamomis sienomis ir grindimis, praustuvais ir nuplaunamais tualetais, kurie negali turėti tiesioginio išėjimo į darbo patalpas; prausyklose turi būti priemonių rankoms plauti bei vienkartinių rankšluosčių; kriauklių čiaupai turi būti nevaldomi rankomis.
31. Turi būti įrengta rakinama patalpa kompetentingos institucijos reikmėms.
32. Turi būti atitinkami įrenginiai transporto priemonėms plauti ir dezinfekuoti. Tačiau šie įrenginiai nėra privalomi, jeigu kompetentinga institucija jas nurodo plauti ir dezinfekuoti kitose patvirtintose įmonėse.
33. Dezinfekavimo medžiagos, valymo priemonės turi būti laikomos atskiroje, specialiai tam skirtoje, atitinkamai pažymėtoje patalpoje.
34. Vietose, kur laikomi gyvi gyvūnai, tokie kaip vėžiagyviai ir žuvys, turi būti įrengti atitinkami įrengimai, kurie užtikrintų geriausias gyvenimo sąlygas ir aprūpintų kokybišku vandeniu.
2. Bendrieji higienos reikalavimai
35. Patalpos ir įranga turi atitikti šiuos higienos reikalavimus:
35.1. grindys, sienos ir pertvaros, lubos, įranga ir įrankiai turi būti švarūs, kad netaptų užkrato šaltiniu;
35.2. graužikai, vabzdžiai ir visi kenkėjai prireikus turi būti naikinami patalpose ar įrengimuose. Priemonės graužikams, vabzdžiams naikinti, dezinfekantai ir kitos toksiškos medžiagos turi būti laikomos rakinamose patalpose ar spintelėse. Jos turi būti naudojamos taip, kad neužterštų produktų;
35.3. gamybos patalpos, darbo įrankiai bei įranga turi būti naudojami tiktai darbui su žuvininkystės produktais. Tik kompetentingai institucijai leidus, jie gali būti naudojami darbui su kitais maisto produktais;
35.4. visais atvejais privaloma naudoti tik geriamąjį arba švarų jūros vandenį. Negeriamas vanduo gali būti naudojamas garams gauti, ugniai gesinti, mechanizmams aušinti, bet su sąlyga, kad nesukels produktų taršos pavojaus;
35.5. valymo ir dezinfekavimo priemonės turi būti kompetentingos institucijos patvirtintos ir naudojamos pagal instrukciją.
36. Personalas turi laikytis šių higienos reikalavimų:
36.1. turi vilkėti tinkamus švarius darbo drabužius ir dėvėti galvos apdangalus, kurie visiškai uždengtų plaukus. Įmonė turi aprūpinti personalą tinkamais darbo drabužiais. Tai ypač svarbu asmenims, dirbantiems tiesiogiai su žuvininkystės produktais;
36.2. žuvininkystės produktus tvarkantys darbuotojai turi nusiplauti rankas kiekvieną kartą prieš pradėdami darbą. Rankų žaizdos turi būti aprištos vandens nepraleidžiančiu tvarsčiu. Draudžiama dirbti, jei žaizdos pūliuoja;
36.3. gamybos patalpose, žuvininkystės produktų sandėliuose draudžiama rūkyti, gerti, valgyti;
36.4. darbdavys turi neleisti dirbti žmonėms, kurie gali užteršti žuvininkystės produktus. Asmenys, dirbantys su žuvininkystės produktais, privalo turėti sveikatos pažymėjimą. Šių darbuotojų medicininė kontrolė turi būti vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
VIII. ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI ĮMONĖMS KRANTE
1. Reikalavimai šviežiems produktams
37. Jeigu į įmonę pristatyti atšaldyti nesupakuoti produktai nėra iš karto paskirstomi, išvežami, išdarinėjami ar perdirbami, jie turi būti laikomi šaldymo patalpoje arba su ledu. Ledas su druska ar be jos turi būti pagamintas iš geriamojo arba švaraus jūros vandens ir laikomas specialiuose konteineriuose laikantis higienos reikalavimų. Supakuoti švieži produktai turi būti šaldomi ledu arba mechaniniais šaldymo įrenginiais, sudarančiais panašias temperatūros sąlygas.
38. Jeigu galvų atkirtimas ir išskrodimas nebuvo atliktas gamykliniame žvejybos laive, tai turi būti atliekama įmonėje laikantis higienos reikalavimų. Po šių veiksmų produktai turi būti plaunami geriamuoju arba švariu jūros vandeniu, atitinkančiu geriamojo vandens reikalavimus.
39. Filė gamyba ir pjaustymas turi būti atliekami taip, kad filė ir gabalai nebūtų užteršti ar sugadinti; tai atliekama kitoje vietoje negu buvo atliekamas galvų nuėmimas ir išdarinėjimas. Paruošta filė ir gabalai ant darbo stalo turi būti laikomi tik tiek, kiek užima apdorojimo procedūra. Po paruošimo filė ar gabalai, kurie bus parduodami švieži, nedelsiant atšaldomi.
40. Žmonių sveikatai galinčios pakenkti dalys turi būti atskirtos ir pašalintos nuo produktų, kurie skirti žmonių maistui.
41. Šviežiems žuvininkystės produktams paskirstyti ar laikyti naudojamos talpyklos turi būti tokios, kad apsaugotų produktus nuo užteršimo ir užtikrintų jų laikymą tinkamomis higienos sąlygomis.
42. Jeigu atliekoms pašalinti nėra numatyta speciali sistema, jos dedamos į nepralaidžias skysčiams, lengvai valomas ir dezinfekuojamas talpyklas, uždengiamas dangčiu. Atliekos neturi būti laikomos darbo vietoje.
2. Produktų šaldymo reikalavimai
43. Įmonėse turi būti tokio galingumo šaldymo įranga, kuria būtų galima greitai sumažinti temperatūrą iki norimos.
44. Įmonėse turi būti pakankamai galinga šaldymo įranga, kad sandėliuose produktai būtų laikomi tokioje temperatūroje, kuri nurodyta šiose taisyklėse. Tačiau dėl techninių priežasčių, susijusių su šaldymo metodu ir su tokių produktų tvarkymu, sūryme šaldomoms ir konservavimui skirtoms nesupjaustytoms gabalais (sveikoms) žuvims gali būti taikoma aukštesnė temperatūra negu nurodyta šiose taisyklėse, bet ne aukštesnė kaip minus 9°C.
45. Švieži produktai, kurie turi būti sušaldyti ar greitai sušaldyti, turi atitikti VIII dalies 1 skyriaus reikalavimus.
46. Sandėliavimo patalpose, šaldytuvuose temperatūros fiksavimo prietaisai turi būti tokioje vietoje, kad būtų aiškiai matomi ir prieinami.
3. Reikalavimai atšildytiems produktams
47. Produktai atšildomi atitinkamomis higienos sąlygomis.
48. Atšildyti produktai turi būti tvarkomi laikantis šiose taisyklėse išvardytų reikalavimų. Jei jie yra išdarinėjami ar perdirbami, šie darbai turi būti atliekami nedelsiant.
4. Reikalavimai perdirbamiems produktams
49. Perdirbimui naudojami švieži, šaldyti ir atšildyti produktai turi atitikti VIII dalies 1, 2, 3 skyrių reikalavimus.
50. Patogeninių mikroorganizmų sunaikinimui taikomas tam tikras terminis produktų apdorojimas. Atsižvelgus į naudojamą apdorojimo būdą, reikia registruoti ir kontroliuoti terminio apdorojimo laiką ir temperatūrą, druskos koncentraciją, pH, vandens kiekį. Įrašai turi būti saugomi ne trumpiau negu numatytą produkto tinkamumo vartoti laikotarpį ir būti prieinami kompetentingai institucijai.
51. Konservavimui taikomi šie reikalavimai:
51.1. žuvininkystės produktai sterilizuojami hermetiškuose induose;
51.2. konservams ruošti naudojamas geriamasis vanduo;
51.3. konservuojama termiškai apdorojant produktus, atsižvelgiant į svarbiausius kriterijus: kaitinimo laiką, temperatūrą, indelių pripildymą, jų tūrį ir kt. Šie duomenys turi būti registruojami. Naudojamas terminio apdorojimo būdas turi sunaikinti arba nukenksminti patogeninius mikroorganizmus ir jų sporas. Terminio apdorojimo įrangoje turi būti kontrolės prietaisai, kurie leistų patikrinti, ar indai tinkamai apdoroti karščiu. Po terminio apdorojimo indai turi būti atšaldomi geriamuoju vandeniu, kuriame gali būti cheminių medžiagų, naudojamų apsaugai nuo korozijos;
51.4. atliekami atsitiktiniai patikrinimai (juos turi atlikti gamintojas), norint įsitikinti, kad pagaminti produktai buvo tinkamai apdoroti karščiu, naudojant:
51.4.1. inkubacinius testus: produktai septynias dienas laikomi 37°C arba dešimt dienų 35°C temperatūroje arba taikoma bet kuri kita kombinacija,
51.4.2. indelių turinio bei pačių indelių mikrobiologinius tyrimus, atliekamus įmonės laboratorijoje arba kitoje patvirtintoje laboratorijoje;
51.5. kiekvieną dieną imami produktų mėginiai, kad būtų galima nustatyti indelių uždarymo efektyvumą. Tam tikslui reikia turėti atitinkamą įrangą;
51.6. tikrinama, ar indeliai nėra pažeisti;
51.7. visos dėžutės, kurios buvo vienodai termiškai apdorotos, turi būti pažymėtos partijos identifikavimo ženklu.
52. Produktų rūkymui taikomi šie reikalavimai:
52.1. produktai turi būti rūkomi atskiroje patalpoje arba specialioje vietoje, kurioje įrengta ventiliacinė sistema, kad dūmai ir deginimo šiluma nepatektų į kitas patalpas;
52.2. medžiagos, naudojamos rūkymui, turi būti laikomos atskirai nuo rūkymo vietos ir turi neužteršti produktų;
52.3. dūmams išgauti deginti dažytą, lakuotą, klijuotą ar kitaip chemiškai apdorotą medieną draudžiama;
52.4. po išrūkymo produktai turi būti greitai atšaldomi iki jų laikymui reikalingos temperatūros.
53. Sūdant produktus, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
53.1. sūdymo operacijos turi būti atliekamos atskirose patalpose;
53.2. žuvininkystės produktams apdoroti naudojama druska turi būti švari ir laikoma taip, kad nebūtų užteršta. Ji neturi būti naudojama kelis kartus;
53.3. indai turi būti pagaminti taip, kad laikomi sūryme produktai būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo;
53.4. sūdymo vieta ir indai turi būti švarūs.
54. Verdant vėžiagyvius ir moliuskus turi būti laikomasi šių reikalavimų:
54.1. po virimo jie turi būti greitai atšaldyti. Tam turi būti naudojamas geriamasis vanduo arba švarus jūros vanduo. Jeigu jie nebus papildomai apdorojami, atšaldyti reikia iki tirpstančio ledo temperatūros;
54.2. išlukštenti ir išimti iš kriauklių produktus reikia laikantis higienos reikalavimų. Jeigu tai atliekama rankomis, darbininkai turi plauti rankas, švariai išvalyti darbo vietas. Jei naudojami mechanizmai, jie turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvienos darbo dienos;
54.3. išlukštenti ar išimti iš kriauklių produktai sušaldomi arba laikomi tokioje temperatūroje, kurioje mikroorganizmai negali daugintis;
54.4. kiekvienas gamintojas turi reguliariai atlikti mikrobiologinius produktų tyrimus.
55. Mechaniškai atskirta nuo ašakų žuviena turi būti ruošiama laikantis šių reikalavimų:
55.1. mechaniškai atskiriama tuoj pat po išpjaustymo, jeigu naudojama žuvis yra išskrosta. Jeigu naudojama neišskrosta žuvis, prieš tai ji turi būti išskrodžiama ir nuplaunama;
55.2. mechanizmai turi būti valomi ne rečiau kaip kas 2 valandas;
55.3. paruošta žuviena turi būti kuo greičiau sušaldoma arba sumaišoma su kitu produktu.
IX. ŽUVŲ PARAZITŲ TYRIMAS IR REIKALAVIMAI
1. Veterinarijos reikalavimai parazitais užkrėstoms žuvims ir žuvų produktams
56. Gamybos metu ir prieš patiekiant žmonių maistui žuvis ir žuvų produktus reikia vizualiai patikrinti – surasti ir pašalinti matomus parazitus.
57. Žuvys ar žuvų dalys, kuriose yra matomų parazitų, negali būti tiekiamos į prekybą.
58. Žuvys ir žuvų produktai, kuriuos reikia naudoti tokius, kokie jie yra, turi būti taip užšaldyti, kad visose produkto dalyse būtų ne aukštesnė kaip – 20°C temperatūra, šaldoma ne mažiau kaip 24 val.
59. Reikalavimai, išdėstyti 58 punkte, taikomi šioms žuvims ar žuvų produktams:
59.1. žuvims, kurios vartojamos šviežios;
59.2. silkėms, skumbrėms, kilkėms, Atlanto ir Ramiojo vandenyno lašišoms, jeigu jos bus šaltai rūkomos ir jų temperatūra bus žemesnė kaip 60°C;
59.3. marinuotoms ir/arba sūdytoms silkėms, jei kitaip neįmanoma sunaikinti nematodų lervų.
60. Gamintojai turi užtikrinti, kad 59 punkte išvardyti žuvų produktai ar jų gamybai naudojamos žaliavos prieš patiekimą į prekybą bus apdorojami pagal 58 punkto reikalavimus. Parduodant žuvų produktus, išvardytus 59 punkte, būtina turėti gamintojo dokumentus, kuriuose nurodyta, kokiais būdais jie buvo apdoroti.
2. Žuvų parazitų vizualinis patikrinimas
61. Vizualinio patikrinimo metu turi būti apžiūrima pakankamai žuvų ar jų produktų.
62. Pagalbinis personalas įmonėse/gamykliniuose žvejybos laivuose apžiūrą turi vykdyti pakankami dažnai, atsižvelgdamas į žuvų sugavimo vietą bei jų panaudojimą.
63. Gamybos metu išdarinėtų žuvų vizualinį patikrinimą turi atlikti pagalbinis personalas – apžiūrėti pilvo ertmę, taip pat kepenis ir ikrus, skirtus žmonių maistui.
64. Priklausomai nuo žuvų išdorojimo būdų vizualinis patikrinimas atliekamas:
64.1. jei išdorojama rankomis – apžiūrima vidurių šalinimo ir plovimo metu;
64.2. jei išdorojama mechaniškai – tyrimui imamas nustatytas mėginių skaičius, bet ne mažiau kaip 10 iš kiekvienos partijos.
65. Žuvų filė ar žuvų gabaliukų vizualinį patikrinimą turi atlikti pagalbinis personalas po filė pagaminimo arba supjaustymo. Kai dėl filė ar gabaliuko dydžio arba dėl atliekamų filė gaminimo operacijų individualus tyrimas neįmanomas, kompetentinga institucija turi nustatyti specialų tyrimo planą, t. y. nustatyti tyrimui atrenkamų mėginių skaičių, bet ne mažiau kaip 10 mėginių iš kiekvienos partijos.
X. PRODUKCIJOS KONTROLĖ IR PRODUKCIJOS GAMYBOS SĄLYGŲ TIKRINIMAS
1. Bendroji priežiūra
66. Kompetentinga institucija nustato kontrolės ir priežiūros sistemą.
67. Kontrolės ir priežiūros sistemą sudaro:
67.1. gamyklinių žvejybos laivų tikrinimas, kuris gali būti atliekamas jiems būnant uostuose;
67.2. iškrovimo į krantą ir pardavimo sąlygų tikrinimas;
67.3. reguliarus įmonių tikrinimas patikrinti:
67.3.1. ar yra vykdomos patvirtinimo sąlygos,
67.3.2. ar žuvininkystės produktai teisingai apdorojami,
67.3.3. patalpų, įrengimų ir įrankių švarą bei darbuotojų higieną,
67.3.4. ar teisingai ženklinama;
67.4. didmeninės prekybos ir aukcionų tikrinimas;
67.5. sandėliavimo ir transportavimo sąlygų tikrinimas.
2. Specialieji reikalavimai
68. Kiekviena žuvininkystės produktų partija turi būti patikrinta iškrovimo metu arba prieš parduodant įvertinama, ar produktai tinkami žmonių maistui. Atliekamas juslinis patikrinimas atrinkus mėginius pagal galiojančių standartų reikalavimus.
69. Jeigu pastebima, kad nesilaikoma šių taisyklių, arba jeigu manoma, jog tai reikalinga, juslinis patikrinimas kartojamas. Žuvininkystės produktai turi atitikti šviežumo reikalavimus, numatytus galiojančiuose standartuose.
70. Jeigu juslinio patikrinimo metu nustatoma, kad žuvininkystės produktai yra netinkami žmonių maistui, turi būti imtasi priemonių pašalinti juos iš rinkos ir paveikti taip, kad jų nebūtų galima vėl panaudoti žmonių maistui.
71. Jeigu juslinio patikrinimo metu suabejojama žuvininkystės produktų šviežumu, rekomenduojama atlikti cheminius ar/ir mikrobiologinius tyrimus patvirtintoje laboratorijoje.
72. Prieš patiekiant žuvis ir žuvų produktus žmonių maistui, jie turi būti vizualiai patikrinti, ieškant matomų parazitų. Žuvys ir jų dalys, kuriose yra parazitų, negali būti tiekiamos žmonių maistui.
73. Cheminiam tyrimui imami mėginiai amoniako, trimetilamino ir histamino kiekiams nustatyti. Amoniako ir trimetilamino kiekiai neturi viršyti nustatytų kiekių. Histamino tyrimui iš kiekvienos partijos atrenkami devyni mėginiai. Kiekvieno mėginio tyrimas turi atitikti tokius reikalavimus:
73.1. vidutinis kiekis neturi būti didesnis kaip 100 ppm;
73.2. du mėginiai gali turėti didesnę kaip 100 ppm vertę, bet mažesnę kaip 200 ppm;
73.3. nė vienas mėginys negali turėti didesnę kaip 200 ppm vertę;
73.4. histamino apribojimai taikomi skumbrinių ir silkinių šeimų žuvims. Tačiau žuvys, priklausančios šioms šeimoms, fermentuotos sūryme, gali turėti didesnį histamino kiekį, bet ne didesnį už dvigubą anksčiau nurodytą vertę. Tyrimai turi būti atliekami skysčio chromatografijos metodu.
74. Valgomose žuvininkystės produktų dalyse neturi būti sunkiųjų metalų ir chloro organinių junginių daugiau, negu yra leidžiama norminiuose dokumentuose. Tyrimai dėl šių medžiagų atliekami pagal stebėsenos programą.
XI. PAKAVIMAS
75. Pakavimas turi būti atliekamas tokiomis higienos sąlygomis, kad žuvininkystės produktai nebūtų užteršti.
76. Pakavimo medžiagos, kurios tiesiogiai liečiasi su žuvininkystės produktais, turi atitikti šiuos higienos reikalavimus:
76.1. neturi daryti įtakos žuvininkystės produktų juslinėms savybėms;
76.2. neturi užteršti žuvininkystės produktų;
76.3. turi būti pakankamai tvirtos, kad apsaugotų žuvininkystės produktus.
77. Naudojamos tik naujos pakavimo medžiagos, išskyrus dėžes, padarytas iš nepralaidžių vandeniui, lygių ir korozijai atsparių medžiagų, kurios lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Dėžės po jų naudojimo turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos. Šviežių produktų, laikomų leduose, pakavimo medžiaga turi būti tokia, kad pro ją galėtų ištekėti tirpstantis ledas.
78. Pakavimo medžiagos turi būti laikomos atskiroje patalpoje.
XII. ŽENKLINIMAS, SANDĖLIAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS
79. Žuvininkystės produktai ženklinami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklėmis.
80. Ant žuvininkystės produktų pakuočių turi būti uždėtas sveikumo ženklas. Sveikumo ženkle turi būti nurodomas įmonės patvirtinimo numeris ir užrašas „LITHUANIA“ arba sutrumpintas – „LT“.
81. Žuvininkystės produktai sandėliavimo ir transportavimo metu metu turi būti laikomi šiose taisyklėse nurodytoje temperatūroje. Būtina laikytis šių reikalavimų:
81.1. švieži ar atšildyti žuvininkystės produktai bei virti ir atšaldyti vėžiagyvių ir moliuskų produktai turi būti laikomi tirpstančio ledo temperatūroje;
81.2. sušaldyti žuvininkystės produktai, išskyrus sūdytas šaldytas žuvis, kurios paruoštos konservų gamybai, turi būti laikomi -18°C ir žemesnėje temperatūroje. Transportavimo metu temperatūra gali pakilti, bet ne daugiau kaip 3°C;
81.3. perdirbti produktai turi būti laikomi temperatūroje, numatytoje norminiuose dokumentuose ir šiose taisyklėse.
82. Kai sušaldyti žuvininkystės produktai iš šaltojo sandėlio transportuojami į įmonę, kurioje bus iš karto atšildomi išdarinėjimui ar perdirbimui, o vežimo atstumas ne didesnis kaip 50 km arba 1 val. kelio, kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti 86.1, 86.2 punktų reikalavimų.
83. Produktai negali būti sandėliuojami ar transportuojami su kitais produktais, kurie gali juos užteršti, nebent jie būtų taip supakuoti, kad pakankamai apsaugotų produktus.
84. Žuvininkystės produktų gabenimui naudojamos transporto priemonės turi būti įrengtos taip, kad per visą gabenimo laiką būtų galima palaikyti taisyklėse nustatytą temperatūrą. Jeigu produktų atšaldymui naudojamas ledas, turi būti užtikrintas vandens nutekėjimas.
85. Žuvininkystės produktams vežti naudojamos transporto priemonės gali būti naudojamos ir kitiems produktams vežti su sąlyga, kad po naudojimo jos bus kruopščiai išvalytos bei išdezinfekuotos.
86. Žuvininkystės produktai turi būti gabenami tik švaria ir išdezinfekuota transporto priemone ar konteineriu.
87. Žuvininkystės produktai, kurie tiekiami į rinką gyvi, turi būti transportuojami tokiomis sąlygomis, kurios jiems nepakenktų.
XIII. REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ TIEKIMUI Į RINKĄ
88. Natūralioje aplinkoje sugauti žuvininkystės produktai, tiekiami į rinką, turi atitikti šiuos reikalavimus:
88.1. žuvininkystės produktai turi būti sugauti neuždraustose žvejybos vietose ir prireikus tvarkomi gamykliniuose žvejybos laivuose arba perdirbimo įmonėse krante laikantis higienos reikalavimų;
88.2. žuvys turi būti skrodžiamos tinkamomis higienos sąlygomis;
88.3. žuvininkystės produktai neturi būti sutepti žemėmis, dumblu ar išmatomis;
88.4. jei žuvininkystės produktai tučtuojau po skrodimo nėra apdorojami, jie turi būti laikomi atšaldyti;
88.5. žuvininkystės produktai turi būti tinkamai supakuoti ir suženklinti;
88.6. žuvininkystės produktai turi būti sandėliuojami ir transportuojami tinkamomis higienos sąlygomis;
88.7. žuvininkystės produktai turi būti patikrinti, ar nekenksmingi žmonėms.
89. Draudžiama prekiauti žuvininkystės produktais, jeigu:
89.1. jie pavojingi žmonių sveikatai;
89.2. jie apkartę arba pažeisti šaldant ar džiovinant;
89.3. jų pilvas skylėtas arba yra tulžies ar kepenų dėmių;
89.4. žuviena yra nenormalaus kvapo, sutirštėjusi, stipriai deformuota, suirusi ar su kraujosrūvomis;
89.5. jie nusėti dėmėmis, atsiradusiomis nuo drėgmės, arba vizualiai matomais pakitimais dėl bakterijų poveikio;
89.6. jie užkrėsti parazitais;
89.7. jie paveikti medžiagų, kurios yra pavojingos žmonių sveikatai ir suteikia žuvininkystės produktams nemalonias juslines savybes;
89.8. jie turi medikamentų likučių, viršijančių leidžiamas normas;
89.9. jie užkrėsti mikroorganizmais, pavojingais žmonių sveikatai;
89.10. nustatyti didesni amoniako ir trimetilamino kiekiai, nei leidžia normos;
89.11. juose nustatytas didesnis histamino kiekis nei leidžiamas (vidutinė reikšmė neturi būti didesnė kaip 100 ppm);
89.12. jie turi medžiagų, kurios yra uždraustos naudoti maisto produktams, arba turi skoninių, konservuojančių ir kt. medžiagų, viršijančių leistinas normas;
89.13. jie turi švino ir kitų sunkiųjų metalų likučių, viršijančių leistinas normas.
90. Draudžiama tiekti į rinką šių šeimų nuodingas žuvis: tetraodontidae, molidae, diodontidae, canthigasteridae – bei žuvininkystės produktus, turinčius biotoksinų (ciguatera arba raumenis paralyžiuojantys toksinai).
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
91. Šių taisyklių reikalavimai veikiančiose įmonėse ir gamykliniuose žvejybos laivuose turi būti įgyvendinti iki 2004 01 01. Taisyklių įgyvendinimas turi būti pradėtas neatidėliojant. Naujai tvirtinamos įmonės ir gamykliniai laivai turi visiškai atitikti šių taisyklių reikalavimus. Ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimai įsigalioja nuo 2001 07 01.
92. Įmonėms ir gamykliniams laivams iki nustatytos datos neįgyvendinus taisyklių reikalavimų, patvirtinimas ir valstybinis veterinarinės priežiūros numeris bus panaikintas.
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2000 12 15 įsakymu Nr. 376
GYVŲ DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Gyvų dvigeldžių moliuskų paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės (toliau – taisyklės) paruoštos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15) 2, 6, 7, 9 ir 10 straipsniais ir įgyvendina Europos Sąjungos direktyvos 91/492/EEB ir Tarybos sprendimo 96/333/EB reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato paruošimo ir tiekimo į rinką reikalavimus gyviems dvigeldžiams moliuskams (toliau – dvigeldžiams moliuskams), skirtiems tiesiogiai vartoti ar prieš vartojimą perdirbti.
2. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
dvigeldžiai moliuskai – plonasluoksniai moliuskai, filtruojantys maitinančią (maitinimosi) terpę;
jūriniai biotoksinai – nuodingosios medžiagos, kurios patenka į dvigeldžių moliuskų organizmą, maitinantis toksinų turinčiu planktonu;
švarus jūros vanduo – jūros ar jūros vanduo, susimaišęs su gėlu vandeniu, kuriame mikroorganizmų, toksinų ar kitų teršalų, patenkančių iš aplinkos ar susidarančių pačioje vandens terpėje, kiekiai neviršija leistinų normų ir nekenkia dvigeldžių moliuskų kokybei bei skoniui;
kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
atsakingas įmonės asmuo – įmonės savininkas arba jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už įmonės veiklą;
paruošimas perdirbti – dvigeldžių moliuskų, dėl kurių kokybės jų nebūtina gabenti į tarpinio apdorojimo vietas ar apdoroti valymo įmonėse, laikymas talpyklose arba bet kuriuose kituose įrengimuose su švariu jūros vandeniu, norint iš jų pašalinti smėlį, dumblą, gleives;
surinkėjas – fizinis ar juridinis asmuo, surenkantis dvigeldžius moliuskus iš augimviečių perdirbti ir tiekti į rinką;
veisimo zona – jūra, upės žiotys ar lagūna, turinti natūralias dvigeldžių moliuskų sankaupas, ar vietos (rajonai), kur veisiami dvigeldžiai moliuskai ir iš kur jie surenkami;
tarpinė zona – jūros, upės žiočių, lagūnos plotas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurio ribos aiškiai pažymėtos plūdurais, stulpais ar kitais fiksuotais žymenimis, naudojamas išimtinai tik natūraliam dvigeldžių moliuskų valymui;
išsiuntimo įmonė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas kranto ar atviros jūros įrenginys, skirtas dvigeldžių moliuskų, tinkančių žmonių maistui, priėmimui, laikymui, plovimui, valymui, rūšiavimui, pakavimui;
valymo įmonė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta įmonė, turinti natūraliai švaraus arba tinkama įranga išvalyto jūros vandens rezervuarų, į kuriuos dvigeldžiai moliuskai patalpinami tokiam laikui, per kurį pašalinamas mikrobiologinis užterštumas ir jie tampa tinkami žmonių maistui;
tarpinis apdorojimas – dvigeldžių moliuskų perkėlimas į patvirtintus jūros, lagūnos ar upės žiočių plotus laikotarpiui, reikalingam iš dvigeldžių moliuskų pašalinti teršalus. Šis procesas neapima specifinių dvigeldžių moliuskų perkėlimo operacijų į plotus, tinkančius jiems auginti ir penėti;
transporto priemonė – žemės, vandens ar oro transporto priemonė, kurioje gabenant dvigeldžius moliuskus laikomasi higienos reikalavimų, nurodytų šiose taisyklėse;
pakavimas – procesas, kurio metu dvigeldžiai moliuskai patalpinami į pakuotę;
partija – tam tikras dvigeldžių moliuskų kiekis, apdorotas valymo įmonėje ar suformuotas nenutrūkstančio proceso metu tiekimo įmonėje;
siunta – vienu metu sudarytas tam tikras dvigeldžių moliuskų kiekis, paimtas iš veisimo zonos ir skirtas pristatyti į patvirtintą tarpinę zoną, išsiuntimo, valymo ar perdirbimo įmonę, ar iš partijos paruoštas tam tikras kiekis vienam ar keliems pirkėjams;
tiekimas į prekybą – laikymas, rodymas ar siūlymas parduoti, pristatymas ar kitos tiekimo į prekybą formos, išskyrus mažmeninę prekybą, kai surinkėjai mažais kiekiais tiesiogiai dvigeldžius moliuskus parduoda vartotojams ar siunčia mažmenininkams;
importas – dvigeldžių moliuskų įvežimas iš kitų šalių;
fekaliniai koliformai – fakultatyvinės, aerobinės, gramneigiamos, nesporinės, neturinčios citochromo oksidazės lazdelės formos bakterijos, sugebančios fermentuoti laktozę, išsiskiriant dujoms ir esant tulžies druskoms ar kitoms paviršiaus aktyvioms medžiagoms su panašiomis augimą slopinančiomis savybėmis 44oC+/-0,2 o C temperatūroje per 24 valandas;
escherichia coli – fekaliniai koliformai, kurie per 24 val. 44 oC+/-0,2 oC temperatūroje sudaro indolą iš triptofano.
3. Taisyklės taikomos visoms veisimo, tarpinėms zonoms, išsiuntimo ir valymo įmonėms, kuriose veisiami, auginami, apdorojami ir laikomi dvigeldžiai moliuskai.
4. Šios taisyklės taip pat taikomos dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūriniams pilvakojams, išskyrus nuostatas apie valymą.
II. ATSAKINGO ĮMONĖS ASMENS PAREIGOS
5. Atsakingi už įmonių veiklą asmenys turi:
5.1. užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų;
5.2. pristatyti įmones patvirtinimui ir užtikrinti, kad būtų laikomasi patvirtinimo dokumentuose nurodytų sąlygų ir reikalavimų;
5.3. kompetentingos institucijos prašymu informuoti apie anksčiau atliktus patikrinimus, jų rezultatus ir, jeigu reikia, nurodyti tyrimus atliekančios laboratorijos pavadinimą;
5.4. užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių savikontrolės metu nustatytiems trūkumams ar kompetentingos institucijos nustatytiems trūkumams pašalinti. Šios priemonės turi būti įgyvendintos nedelsiant ar per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį;
5.5. užtikrinti, kad personalui būtų rengiami apmokymo kursai apie gamybos higienos reikalavimus.
III. REIKALAVIMAI VEISIMO ZONOMS
6. Veisimo zonų vietą ir ribas nustato kompetentinga institucija taip, kad būtų galima identifikuoti veisimo zonas, iš kurių dvigeldžius moliuskus:
6.1. galima rinkti tiesiogiai vartoti. Šiose veisimo zonose surinkti dvigeldžiai moliuskai turi atitikti VII dalies reikalavimus;
6.2. galima rinkti, tačiau į rinką jie tiekiami tik po apdorojimo valymo įmonėje arba po tarpinio apdorojimo. Dvigeldžių moliuskų iš šių augimviečių 100 g mėsos (atlikus penkių vamzdelių trijų praskiedimų maksimalaus patogeninių bakterijų kiekio nustatymo tyrimą) neturi būti daugiau kaip 6000 fekalinių koliformų arba 90 % paimtų tyrimui mėginių neturi būti daugiau kaip 4600 E. Coli. Išvalyti ar po tarpinio apdorojimo dvigeldžiai moliuskai turi atitikti VII dalies reikalavimus;
6.3. galima rinkti, tačiau į rinką jie tiekiami tik po ilgalaikio tarpinio apdorojimo (ne trumpiau kaip du mėnesius), kartu dvigeldžius moliuskus išvalant arba jų nevalant, arba po intensyvaus ilgalaikio valymo periodo. Tokių dvigeldžių moliuskų 100 g mėsos (atlikus penkių vamzdelių trijų praskiedimų maksimalaus patogeninių bakterijų kiekio nustatymo tyrimą) neturi būti daugiau kaip 6000 fekalinių koliformų.
7. Apie bet kokius veisimo zonų ribų pakeitimus, jų laikiną ar visišką uždarymą kompetentinga institucija turi pranešti dvigeldžių moliuskų augintojams, valymo bei išsiuntimo įmonių savininkams.
IV. DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ DERLIAUS RINKIMO IR GABENIMO REIKALAVIMAI
8. Derliaus rinkimo būdai neturi pažeisti dvigeldžių moliuskų kiautų arba audinių.
9. Dvigeldžiai moliuskai turi būti tinkamai apsaugoti, kad renkant jie nebūtų sutraiškyti, suraižyti, jų neveiktų vibracija ir pernelyg didelės teigiamos arba neigiamos temperatūros.
10. Renkant dvigeldžių moliuskų derlių, gabenant, iškraunant ir tvarkant, jie neturi būti papildomai užteršiami, neturi nukentėti jų kokybė ir įvykti kokių didesnių pokyčių, galinčių nulemti dvigeldžių moliuskų tinkamumą valyti, perdirbti ar gabenti į dvigeldžių moliuskų tarpinio apdorojimo vietas.
11. Dvigeldžių moliuskų negalima pakartotinai panardinti į vandenį, kuriame jie gali būti papildomai užteršti po to, kai dvigeldžių moliuskų derlius buvo surinktas ir iškrautas.
12. Transporto priemonės dvigeldžiams moliuskams gabenti turi būti naudojamos laikantis higienos reikalavimų, siekiant dvigeldžius moliuskus apsaugoti nuo papildomo užteršimo arba jų kiautų sutraiškymo.
13. Jeigu nesupakuoti dvigeldžiai moliuskai gabenami dideliu atstumu į išsiuntimo, valymo įmones, dvigeldžių moliuskų tarpinio apdorojimo vietas arba perdirbimo įmones, transporto priemonės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrintos kuo geresnės sąlygos dvigeldžiams moliuskams išlikti gyviems.
14. Registravimo dokumentą dvigeldžių moliuskų siuntoms identifikuoti, kai jos iš veisimo zonos vežamos į išsiuntimo, valymo įmones, tarpines zonas arba perdirbimo įmones, dvigeldžių moliuskų rinkėjui pareikalavus, išduoda kompetentinga institucija.
15. Kiekvienai siuntai rinkėjas privalo išrašyti registravimo dokumentą, kuriame nurodomi šie duomenys:
15.1. rinkėjo tapatybė ir parašas;
15.2. dvigeldžių moliuskų surinkimo data;
15.3. dvigeldžių moliuskų veisimo zonos vieta;
15.4. dvigeldžių moliuskų kiekiai;
15.5. zonų ir įmonių patvirtinimo numeris ir vieta, į kurią dvigeldžiai moliuskai gabenami.
16. Jeigu dvigeldžių moliuskų veisimo arba tarpinė zona laikinai uždaromos, kompetentinga institucija draudžia išduoti registravimo dokumentus tai veisimo zonai ir visus jau išduotus registravimo dokumentus paskelbti netekusiais galios.
V. DVIGELDŽIŲ MOLIUSKŲ TARPINIO APDOROJIMO SĄLYGOS
17. Dvigeldžiai moliuskai turi būti surenkami ir gabenami laikantis šių taisyklių IV dalies reikalavimų.
18. Dvigeldžiai moliuskai, skirti tarpiniam apdorojimui, turi būti tvarkomi taip, kad, sudėti į natūralius vandenis, iš naujo pradėtų maitintis košdami vandenį.
19. Dvigeldžiai moliuskai turi būti laikomi tokiu tankumu, kad galėtų būti tinkamai išvalyti.
20. Dvigeldžiai moliuskai tarpinėje zonoje laikomi jūros vandenyje laikotarpį, kuris privalo būti ilgesnis už laikotarpį, kuris nustatomas tam, kad fekalinių bakterijų kiekis sumažėtų iki lygio, nurodyto VII dalyje.
21. Minimalią vandens temperatūrą, reikalingą dvigeldžių moliuskų tarpiniam apdorojimui, kiekvienai dvigeldžių moliuskų rūšiai ir patvirtintai tarpinei zonai privalo nustatyti ir paskelbti kompetentinga institucija.
22. Tarpinės zonos plotų ribos turi būti pažymėtos plūdurais, gairėmis ar kitomis priemonėmis. Minimalus atstumas tarp kaimyninių tarpinių zonų turi būti 300 metrų, toks pat minimalus atstumas nustatomas tarp tarpinių ir veisimo zonų.
23. Atskiri tarpinės zonos vietose esantys plotai turi būti vienas nuo kito atskirti, kad dvigeldžių moliuskų siuntos nesusimaišytų.
24. Tarpinių zonų darbuotojai privalo registruoti duomenis: dvigeldžių moliuskų kilmę, laikymo tarpinėje zonoje trukmę, tarpinės zonos vietas ir vėlesnes dvigeldžių moliuskų pristatymo vietas, – kuriuos galėtų patikrinti kompetentinga institucija.
25. Dvigeldžius moliuskus surinkus iš tarpinių zonų ir siuntas iš šių vietų gabenant į išsiuntimo įmones, valymo įmones arba perdirbimo įmones, jiems išrašomas registravimo dokumentas, nurodytas 15 punkte, išskyrus tuos atvejus, kai tie patys darbuotojai dirbo tarpinėje zonoje, išsiuntimo, valymo arba perdirbimo įmonėje.
VI. IŠSIUNTIMO ARBA VALYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMAS
1. Reikalavimai pastatams ir įrengimams
26. Išsiuntimo arba valymo įmonės turi būti statomos vietose, kurios yra toli nuo pašalinių kvapų, dūmų, dulkių ar kitų teršalų, taip pat nuo potvynio vandens apsemiamų vietų.
27. Išsiuntimo ir valymo įmonių pastatuose, kuriuose dvigeldžiai moliuskai tvarkomi ir laikomi, turi būti:
27.1. patikimos konstrukcijos statiniai arba įrenginiai, suprojektuoti taip, kad būtų galima dvigeldžius moliuskus apsaugoti nuo užteršimo visų rūšių atliekomis, nešvariu jūros vandeniu, purvu arba nuo graužikų;
27.2. lengvai valomos patalpų grindys su įrengta drenažo sistema;
27.3. pakankamai gamybinio ploto visoms operacijoms atlikti;
27.4. patvarios ir lengvai valomos sienos;
27.5. tinkamas natūralus arba dirbtinis apšvietimas.
28. Įmonėse taip pat turi būti:
28.1. pakankamas kiekis persirengimo kambarių, kriauklių rankoms nusiplauti ir tualetų;
28.2. atitinkama įranga įrankiams, talpykloms ir įrenginiams plauti;
28.3. įrenginiai, skirti tiekti ir prireikus laikyti geriamajam vandeniui, atitinkančiam higienos reikalavimus.
29. Įrenginiai ir instrumentai arba jų paviršiai, prie kurių liesis dvigeldžiai moliuskai, turi būti pagaminti iš korozijai atsparių medžiagų, kurias lengva nuplauti ir nuvalyti.
2. Higienos reikalavimai personalui, patalpoms, įrangai ir darbo sąlygoms
30. Tiesiogiai dirbantis su dvigeldžiais moliuskais personalas turi dėvėti švarius darbo drabužius, prireikus – mūvėti darbui tinkamas pirštines.
31. Draudžiama personalui darbo metu valgyti, gerti, spjaudyti, rūkyti. Personalas, dirbantis su dvigeldžiais moliuskais, turi plautis rankas kiekvieną kartą, kai tik pradeda dirbti. Žaizdos rankose turi būti aprištos nepralaidžiu tvarsčiu.
32. Asmuo, susirgęs liga, kurią gali platinti dvigeldžiai moliuskai, laikinai nušalinamas nuo darbo su šiais produktais arba nuo jų tvarkymo, kol pasveiks.
33. Asmuo, dirbantis su dvigeldžiais moliuskais, privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą medicininę pažymą, leidžiančią dirbti su maisto produktais.
34. Visi graužikai, vabzdžiai ar kiti parazitai turi būti naikinami. Į patalpas draudžiama įleisti naminių gyvūnų.
35. Patalpas, įrangą ir įrankius dvigeldžiams moliuskams tvarkyti reikia tinkamai prižiūrėti. Darbo dienos pabaigoje, o prireikus – ir bet kuriuo kitu metu įranga ir įrankiai turi būti kruopščiai išvalyti.
36. Patalpos, įranga, įrankiai negali būti naudojami kitiems tikslams, nesusijusiems su dvigeldžių moliuskų apdorojimu, išskyrus tuos atvejus, kai tai daryti leidžia kompetentinga institucija.
37. Atliekos turi būti laikomos atskirose higienos reikalavimus atitinkančiose patalpose ir tam skirtose uždengtose talpyklose. Produkcijos atliekos išvežamos iš įmonės nustatytais laiko intervalais.
38. Pagaminta produkcija laikoma uždengta, atskirai nuo patalpų, kuriose tvarkomi kiti gyvūnai.
3. Reikalavimai valymo įmonėms
39. Be VI dalies 1, 2 skyriuose išdėstytų reikalavimų, valymo įmonė privalo laikytis šių nurodymų:
39.1. valymo talpyklų ir vandeniui laikyti skirtų talpyklų dugnai bei sienelės turi būti lygiais paviršiais, tvirti ir sandarūs. Jie turi lengvai išsišveisti ir išsiplauti naudojant slėgiu tiekiamą vandenį. Talpyklų dugnai turi būti pakankamo nuolydžio, su įrengta skysčių nuotėkų sistema;
39.2. dvigeldžiai moliuskai prieš valymą turi būti nuplaunami slėgiu tiekiamu švariu jūros arba geriamuoju vandeniu. Pirminį plovimą galima atlikti ir valymo talpyklose;
39.3. į valymo talpyklas tonai apdorojamų dvigeldžių moliuskų kiekvieną valandą reikia prileisti pakankamą kiekį jūros vandens;
39.4. dvigeldžių moliuskų valymui turi būti naudojamas švarus ar išvalytas jūros vanduo. Tarp jūros vandens paėmimo vietos ir panaudot …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.