Nutarimas dėl VALSTYbinės APLINKOS MONITORINGO 2011–2017 metų PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2011 m. kovo 2 d. Nr. 315 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo

Apie ką šis teisės aktas?

Šis teisės aktas patvirtina Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą, kurios tikslas yra teikti patikimą informaciją apie gamtinės aplinkos būklę ir jos pokyčius, atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius.

Kam taikoma: Atsakingoms valstybės ir tarptautinėms institucijoms; Visuomenei.

Terminai:

Programa galioja 2011–2017 metais.

Svarbiausia

Šalis: Lietuva
Teisės sritis: IT teisė ir duomenų apsauga
Šaltinis: e-seimas.lrs.lt
Tekstas gautas: 2026-06-18
Paaiškinimas atnaujintas: 2026-07-07

Ką reguliuoja šis teisės aktas?

Gamtinės aplinkos būklės ir antropogeninio poveikio nulemtų pokyčių stebėjimą.
Duomenų ir informacijos rinkimą, siekiant įvertinti gamtinės aplinkos būklę Lietuvoje.
Aplinkos kokybės ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijų aprūpinimą informacija sprendimams priimti.
Aplinkos oro užterštumo, klimato kaitos padarinių, vandens telkinių būklės, dirvožemio kokybės, biologinės įvairovės mažėjimo ir kitų aplinkos problemų sprendimą.

Kam taikomas šis teisės aktas?

Atsakingoms valstybės ir tarptautinėms institucijoms.
Visuomenei.
Aplinkos kokybės ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms.

Kokie yra pagrindiniai punktai?

Programa galioja 2011–2017 metais.
Ji padės spręsti 10 nurodytų gamtinės aplinkos problemų, įskaitant oro užterštumą, vandens taršą ir biologinės įvairovės mažėjimą.
Programa parengta atsižvelgiant į daugelio Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.
Stebima bus į atmosferą išmetamų teršalų (sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, amoniako, kietųjų dalelių, sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų) kiekio ir koncentracijos pokyčiai.

IT teisė ir duomenų apsauga

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl gairių paraiškų teikėjams dalyvauti ribotos trukmės

Šis įstatymas nustato pagrindinius principus ir tvarką, kaip klasifikuoti, saugoti, naudoti ir išslaptinti valstybės…

Republic of lithuania law on State Secrets and Official Secrets 1999 November 25 No VIII-1443 (As last amended on 17 Oct

Nutarimas dėl vertybinių popierių registravimo taisyklių naujos redakcijos patvirtinimo 2002 m. gegužės 30 d. Nr. 20…

Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl kai kurių Lietuvos banko teisės aktų dėl apskaitos ir finansinės atskaitomybės…

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl statistinių ataskaitos formų patvirtinimo bei lietu

Šis protokolas papildo esamą susitarimą tarp Europos valstybių, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarptautinės…

Lietuvos Respublikos vyriausybės ir tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildoma

IT teisė ir duomenų apsauga

Įstatymo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL VALSTYbinės APLINKOS MONITORINGO 2011–2017 metų PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2011 m. kovo 2 d. Nr. 315 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112–2824; 2006, Nr. 57–2025) 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS _________________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 VALSTYBINĖ APLINKOS MONITORINGO 2011–2017 METŲ PROGRAMA I. ĮŽANGA 1. Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus gamtinės aplinkos būklės pokyčius. Įgyvendinus Programos uždavinius, bus lengviau surinkti tikslius duomenis ir kitą informaciją, o tai padės tinkamai vertinti gamtinės aplinkos būklę Lietuvoje, valdyti ir prognozuoti ją tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, aprūpinti visų lygių aplinkos kokybės ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijas informacija apie aplinkos būklę, būtina sprendimams priimti.

2.Įgyvendinti Programos uždaviniai sudarys sąlygas spręsti šias gamtinės aplinkos problemas:

2.1. aplinkos oro užterštumo, klimato kaitos padarinių grėsmės žmonių sveikatai ir ekosistemoms;

2.2. neigiamos radionuklidų artimosios ir tolimosios pernašos įtakos radiologinei aplinkos kokybei;

2.3. neigiamo antropogeninės veiklos poveikio požeminio vandens telkinių, išskirtinės ekonominės zonos, teritorinės jūros, priekrantės ir tarpinių vandenų, upių, ežerų ir tvenkinių būklei;

2.4. dirvožemio kokybės prastėjimo dėl natūralių ar ūkinės veiklos skatinamų natūralių procesų, didėjančios dirvožemio antropogeninės fizinės ir cheminės taršos;

2.5. biologinės įvairovės mažėjimo ir neracionalaus gyvosios gamtos išteklių naudojimo;

2.6. nevietinių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, keliančių pavojų biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai, plitimo;

2.7. tolimų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių į Lietuvą grėsmės ir klimato pokyčių įtakos silpnai antropogenizuotų teritorijų ekosistemoms;

2.8. didėjančios Baltijos jūros taršos, biologinės įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimo, šachtinių šulinių užterštumo nitratais dėl paviršinio ir požeminio vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis iš pasklidosios taršos šaltinių;

2.9. vertingiausių ir ekologiškai jautrių kraštovaizdžio kompleksų (gamtiniame karkase, saugomose teritorijose) nykimo (įskaitant jūros krantų ardą), estetinės jų vertės mažėjimo dėl ūkinės veiklos ir rekreacinės apkrovos;

2.10. dėl klimato kaitos intensyvėjančių karstinių procesų, blogėjančių teritorijos naudojimo sąlygų Šiaurės Lietuvos karstiniame regione.

3.Programa parengta atsižvelgiant į:

3.1. šių Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų nuostatas: 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/11/EB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (OL 2006 L 64, p. 52) (toliau – Direktyva 2006/11/EB) 11 straipsnio, 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/44/EB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad jame galėtų gyventi žuvys, kokybės (OL 2006 L 264, p. 20), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1) (toliau – Direktyva 2006/44/EB), 5 ir 7 straipsnių, 2009 m. lapkričio 30 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7) (toliau – Direktyva 2009/147/EB) 3 ir 12 straipsnių, 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL 2006 L 372, p. 19) (toliau – Direktyva 2006/118/EB) 4, 5 straipsnių, 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1) (toliau – Direktyva 91/676/EEB), 5 ir 6 straipsnių, 1992 m. gegužės 21 d.

Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Direktyva 92/43/EEB), 3, 4, 11, 17, 18 straipsnių, 1993 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 93/53/EEB, nustatančios minimalias Bendrijos tam tikrų žuvų ligų kontrolės priemones (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 14 tomas, p. 314), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. lapkričio 7 d. Komisijos sprendimu, iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvų 64/432/EEB, 90/539/EEB, 92/35/EEB, 92/119/EEB, 93/53/EEB, 95/70/EB, 2000/75/EB, 2001/89/EB, 2002/60/EB bei sprendimų 2001/618/EB ir 2004/233/EB nuostatas (OL 2007 L 294, p. 26) (toliau – Direktyva 93/53/EEB), 3 straipsnio, 1996 m. gruodžio 18 d.

Komisijos sprendimo 97/266/EB dėl informacijos apie siūlomas Natura 2000 teritorijas formos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 162) (toliau – Sprendimas 97/266/EB), 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 90) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 18) (toliau – Direktyva 98/83/EB), 5, 7, 8 ir 13 straipsnių, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114) (toliau – Direktyva 2000/60/EB), 8, 11 ir 15 straipsnių, 2001 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimo 2001/183/EB, nustatančio mėginių ėmimo planus ir diagnostinius metodus, taikomus diagnozuoti ir patvirtinti tam tikras žuvų ligas, ir panaikinančio Sprendimą 92/532/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 31 tomas, p. 409) (toliau – Sprendimas 2001/183/EB), 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 320) (toliau – Direktyva 2001/81/EB) 7, 8 straipsnių, 2002 m. liepos 22 d.

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 1600/2002/EB, nustatančio šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 152) (toliau – Sprendimas 1600/2002/EB), 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2003/87/EB (OL 2009 L 140, p. 63) (toliau – Direktyva 2003/87/EB), 14, 17 straipsnių, 2004 m. vasario 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 57) (toliau – Sprendimas 280/2004/EB), 2004 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų, iš dalies keičiančio direktyvą 79/117/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 465), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 757/2010 (OL 2010 L 223, p. 29) (toliau – Reglamentas Nr. 850/2004), 9 straipsnio, 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL 2004 L 23, p. 3) (toliau Direktyva – 2004/107/EB) 3, 4, 5, 7, 8 straipsnių, 2005 m. vasario 10 d.

Komisijos sprendimo 2005/166/EB, nustatančio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo, įgyvendinimo taisykles (OL 2005 L 55, p. 57) (toliau – Sprendimas 2005/166/EB), 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p.1) (toliau – Direktyva 2008/50/EB) 4, 5, 6, 7, 9, 10, 14, 15, 26, 27, 31 straipsnių, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL 2008 L 164, p. 19) (toliau – Direktyva 2008/56/EB), 8, 9, 10, 11 traipsnių, 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančios ir panaikinančios Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL 2008 L 348, p. 84) (toliau – Direktyva 2008/105/EB), 3 straipsnio, 2006 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1737/2006, nustatančio išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 334, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1737/2006), 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių;

3.2. tarptautinių sutarčių aplinkosaugos srityje (iš jų Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Žin., 1999, Nr. 92-2688), Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos (Žin., 2000, Nr. 22-556), Tolimų oro teršalų pernašų konvencijos (Žin., 2001, Nr. 29-919) ir jos protokolų, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 23-521) ir jos Kioto protokolo (Žin., 2002, Nr. 126-5735), Biologinės įvairovės konvencijos (Žin., 1995, Nr. 69-1662), Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126), Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos (Žin., 1998, Nr. 23-570), Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų (Žin., 2006, Nr. 120-4565), 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499), Konvencijos dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių (Žin., 2001, Nr. 19-591), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1742), Europos kraštovaizdžio konvencijos (Žin., 2002, Nr. 104-4621), Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Žin., 2001, Nr. 73-2572), Europos atominės energetikos bendrijos steigimo sutarties) nuostatas;

3.3. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), nuostatas;

3.4. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 (Žin., 2004, Nr. 174-6443), nuostatas;

3.5. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Žin., 2008, Nr. 19-685), nuostatas. ii. Programos TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Aplinkos oro būklės stebėjimo sritis 4. Lietuvai pastaruoju metu aktualios šios oro kokybei įtaką darančios problemos: vietinių oro taršos šaltinių – transporto, pramonės ir energetikos objektų – išmetami teršalai miestuose, galimas taršos iš šiluminių elektrinių padidėjimas nutraukus valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos atominė elektrinė) eksploatavimą, Lietuvos oro baseino tarša iš kitų regionų atnešamais teršalais. Kad būtų tinkamai reguliuojamas į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekis ir sudaromos sąlygos valdyti aplinkos oro kokybę, svarbu turėti objektyvią informaciją apie Tolimųjų oro teršalų pernašų konvencijos protokolais ir Direktyva 2001/81/EB reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų – sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, amoniako ir kietųjų dalelių, taip pat kitomis ES direktyvomis reglamentuojamų sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių ir kitų teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų, išmetamų į atmosferą, kiekio ir koncentracijos aplinkos ore pokyčius, kitus veiksnius, lemiančius klimato kaitą, aplinkos rūgštėjimą ir eutrofikaciją. Būtina stebėti teršalų ir radionuklidų pernašų iš kitų valstybių įtaką aplinkos oro kokybei ir radiacinį foną Lietuvoje.

5.Aplinkos oro kokybės vertinimui Lietuvos teritorija, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir teršalų koncentracijos lygį, skirstoma į zonas (zona – aplinkos oro kokybės vertinimui ir valdymui aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta šalies teritorijos dalis) ir aglomeracijas (aglomeracija – zona, kuri yra miesto teritorija ir kurioje gyvena daugiau kaip 250 000 gyventojų arba kurioje dėl gyventojų tankumo (gyventojų skaičius kvadratiniame kilometre) būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę). Įgyvendinant Direktyvų 2008/50/EB ir 2004/107/EB reikalavimus, zonų ir aglomeracijų sąrašas ir ribos turi būti periodiškai tikslinami.

Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtą valstybinio aplinkos oro monitoringo Lietuvoje tinklą 2010 metais sudarė 14 automatizuotų miestų oro kokybės tyrimo stočių, išdėstytų didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose. Įgyvendinant Direktyvos 2008/50/EB reikalavimus dėl išsamių kietųjų dalelių KD2,5 kiekio matavimų, oro kokybės monitoringą reikia papildyti kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos matavimais naudojant pamatinį (gravimetrinį) metodą ne mažiau kaip 3 miesto foninėse stotyse (po vieną kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje) vidutinio poveikio rodiklio ir nacionalinio poveikio sumažinimo uždaviniui nustatyti.

6.Iš kitų valstybių atnešamą oro taršą, bendrą – foninį – šalies oro baseino užterštumo lygį, jo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius leidžia analizuoti foninio oro monitoringo stočių sistema. 2010 metais Lietuvoje veikė 4 kaimo vietovėse įrengtos stotys, skirtos foniniam oro užterštumui stebėti. Čia buvo matuojama teršalų, į Lietuvą intensyviausiai pakliūvančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore ir atmosferos iškritose, taip pat kritulių cheminė sudėtis. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 850/2004 reikalavimus, nuo 2008 metų vienoje stotyje atliekami patvariųjų organinių teršalų koncentracijos aplinkos ore indikatorinio lygio stebėjimai. Preiloje esanti stotis dirba pagal tarptautines Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo (toliau – EMEP) ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (toliau – HELCOM) programas, kitos stotys – pagal Tarptautinę bendradarbiavimo sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksinio monitoringo srityje programą (toliau – ICP IM). Šios stotys priklauso tarptautinių stočių sistemai, jų stebėjimai griežtai reglamentuoti.

Atsižvelgiant į EMEP 2010–2019 metų strategijoje (ECE/EB.AIR/GE.1/2009/15) iškeltus pagrindinius tikslus, Programoje numatyta pagal EMEP programą veikiančioje stotyje papildomai matuoti teršalų, kurie įtraukti į 1 lygio EMEP stočiai privalomų matuoti teršalų sąrašą, koncentraciją, kad stotis atitiktų 1 lygio EMEP stočiai keliamus reikalavimus. Siekiant įgyvendinti Direktyvos 2008/50/EB reikalavimus dėl išsamių kietųjų dalelių KD2,5 kiekio matavimų, Programoje numatyta foninį oro monitoringą papildyti kietųjų dalelių KD2,5 cheminės sudėties matavimais vienoje foninėje stotyje.

7.Teršalų kaupimasis ar išsisklaidymas ore labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Meteorologiniai duomenys būtini, kai reikia įvertinti oro teršalų koncentracijos pasiskirstymą erdvėje, planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui, modeliuoti įvairius scenarijus numatomų priemonių veiksmingumui nustatyti ar įvertinti oro kokybę modeliavimo būdu ten, kur jos išmatuoti nėra galimybių. Programoje numatytas 18 stočių tinklas, turintis užtikrinti meteorologinių duomenų kiekį, būtiną klimato pokyčiams sekti, ir sudaryti tikslesnius teršalų sklaidos žemėlapius naudojant teršalų išmetimo duomenų bazes ir matematinius modelius.

8.Įgyvendinant Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos reikalavimus, numatyta tęsti ozono sluoksnio ir meteorologinių parametrų stratosferoje pokyčių stebėjimus.

9.Dėl atominės energetikos plėtojimo regione, statomų ir planuojamų atominių elektrinių kaimyninėse valstybėse (Suomijoje, Baltarusijoje, Rusijoje) ir Lietuvoje ypač svarbus vaidmuo tenka radiologinio oro monitoringo tinklui. Jo matavimo duomenys reikalingi siekiant operatyviai vertinti radiologinę situaciją Lietuvoje ir poveikį aplinkai, užtikrinant radioaktyviųjų aerozolinių priemaišų sudėties nustatymą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo metu ir sekant į Lietuvą patenkančius ir išnešamus radionuklidų srautus.

10.Lietuvos klimato svyravimai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis, atvira tiek globaliems klimato pokyčiams, tiek faktiniams rezultatams, pasiektiems mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Siekiant sekti esamą situaciją, Programoje keliami uždaviniai stebėti ir vertinti ne tik išmetamų į atmosferą teršalų, bet ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių nekontroliuoja Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kiekį, jų išmetimo šaltinius ir absorbentus, taip pat klimato elementų parametrų pokyčius.

11.Įgyvendinus Programos uždavinius, atsiras sąlygos gauti duomenis, kurie leis pagrįstai valdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje į atmosferą išmetamą teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir aplinkos oro kokybę, tinkamai informuoti visuomenę ir atitinkamais atvejais su Lietuva besiribojančių Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių institucijas apie aplinkos oro užterštumo lygį, mažinti globalinių klimato pokyčių, rūgštėjimo ir eutrofikacijos procesų bei ozono sluoksnį ardančių medžiagų neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir ekosistemoms, prognozuoti oro kokybę. Taip pat būtina gauti duomenis, kurie leistų analizuoti, vertinti ir prognozuoti aplinkos oro kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje atsižvelgiant į tolimąją ir artimąją radionuklidų pernašą (ir iš branduolinių objektų).

12.Programos tikslai ir uždaviniai aplinkos oro būklės stebėjimo srityje:

12.1. tikslas – vertinti aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose (labiausiai urbanizuotose zonos teritorijose), prognozuoti aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato pokyčius. Uždaviniai tikslui pasiekti:

12.1.1. atlikti aplinkos oro kokybės monitoringą aglomeracijose ir zonose;

12.1.2. atlikti klimato pokyčių monitoringą;

12.2. tikslas – vertinti ozono sluoksnio pokyčius. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti stratosferos monitoringą;

12.3. tikslas – vertinti teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui. Uždaviniai tikslui pasiekti:

12.3.1. atlikti foninį oro monitoringą;

12.3.2. atlikti foninį atmosferos kritulių monitoringą;

12.4. tikslas – nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo metu išmetamų radionuklidų skaidą aplinkoje, jų poveikį aplinkai. Uždaviniai tikslui pasiekti:

12.4.1. atlikti radiologinį oro monitoringą Vilniaus mieste;

12.4.2. atlikti radiologinį oro monitoringą tiesioginio Ignalinos atominės elektrinės poveikio zonoje;

12.4.3. atlikti radiologinį iškritų monitoringą;

12.5. tikslas – fiksuoti radiacinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės dozės galios pokyčius. Uždavinys tikslui pasiekti – užtikrinti, kad veiktų ankstyvojo perspėjimo sistema;

12.6. tikslas – vertinti Lietuvos Respublikos teritorijoje į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, taršos lygius ir apkrovas ekosistemoms, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Uždaviniai tikslui pasiekti:

12.6.1. atlikti išmetamų į atmosferą teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų monitoringą;

12.6.2. atlikti antropogeninės taršos lygių ir apkrovų ekosistemoms monitoringą.

Vandens būklės stebėjimo sritis 13. Požeminis vanduo yra pagrindinis Lietuvos geriamojo vandens šaltinis. Geriamojo vandens gavybai naudojami gilūs vandens telkinių sluoksniai apsaugoti geriau, tačiau gruntinis vanduo menkai apsaugotas nuo antropogeninio poveikio. Šiuo metu didžiausi galimi požeminių vandens telkinių teršėjai – pasklidosios taršos šaltiniai (pavyzdžiui, intensyviosios gyvulininkystės išleidžiamos nuotekos), tačiau ir dėl intensyvaus telkinių naudojimo kai kurių cheminių medžiagų koncentracija gali padidėti tiek, kad vanduo taps netinkamas naudoti.

Naudojantis duomenimis, surinktais 256 stebimuosiuose gręžiniuose, įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608) (toliau – Valstybinė aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programa), buvo įvertinta požeminio vandens baseinų kiekybinė ir cheminė būklė. Nustatyta, kad daugumos požeminio vandens baseinų būklė gera, tačiau išskirti keturi baseinai, kuriuose yra mineralizuoto vandens pritakos rizika: chlorido ir sulfato koncentracija viršija geriamajam vandeniui leistinas ribines reikšmes. Šiuo metu nepakanka duomenų vienareikšmiškai nustatyti, ar žmogaus veikla (požeminio vandens gavyba) turi įtakos šių komponentų koncentracijos didėjimui, todėl nuo 2013 metų numatyta vykdyti požeminio vandens veiklos monitoringą rizikos baseinuose. Programoje parametrų sąrašas ir stebėjimų dažnumas parinktas atsižvelgiant į Direktyvų 2000/60/EB, 98/83/EB, 91/676/EEB, 2006/118/EB reikalavimus ir atliktų stebėjimų rezultatus.

14.Paviršinius vandens telkinius antropogeninė tarša veikia labiausiai. Atlikus taršos šaltinių analizę ir jų poveikio paviršinių vandens telkinių būklei vertinimą, buvo nustatyti šie pagrindiniai Lietuvos paviršinių vandens telkinių būklei įtakos turintys veiksniai: pasklidoji tarša, kurios didžiąją dalį sudaro dėl žemės ūkio veiklos susidarančios taršos apkrovos ir kuri yra vienas pagrindinių nitratų azoto taršos šaltinių, ir sutelktoji tarša, kurios aktualiausia keliama problema – tarša bendruoju fosforu ir amonio azotu. Pastaraisiais metais nuolat gerėjant nuotekų valymui, labai sumažėjo vandens telkinių būklės problemų dėl sutelktosios taršos. Dažniausiai upių atkarpos, kuriose šiuo metu vandens kokybės elementų rodiklių vertės viršija geros ekologinės būklės vertes dėl nuotekų išleidimo, yra nedidelės, o sutelktosios taršos šaltiniai nitratų koncentracijai upėse turi labai mažai įtakos. Trečias pagrindinis paviršinių vandens telkinių būklei įtakos turintis veiksnys – tarptautinė tarša, kurią sudaro iš kaimyninių šalių patenkančios taršos apkrovos.

15.Vykdant Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, buvo surinkti duomenys ir informacija upių baseinų rajonų pirmiesiems valdymo planams rengti, t. y. vandens telkiniams apibūdinti, tipologijai sudaryti, žmogaus veiklos poveikiui įvertinti, vandens telkiniams išskirti, etaloninėms sąlygoms ir esamai vandens telkinių būklei nustatyti, būklės vertinimo metodikai sukurti, vandensaugos tikslams nustatyti, būklės pagerinimo tinkamoms priemonėms parinkti. Svarbiausi Programos 2011–2017 metų uždaviniai skirti išskirtų šalies vandens telkinių būklei, taip pat upių baseinų valdymo planuose numatytų priemonių poveikiui vandens būklei stebėti ir duomenims bei informacijai upių baseinų rajonų valdymo planams teikti.

Pagal Direktyvos 2000/60/EB reikalavimus monitoringas turi būti vykdomas visuose išskirtuose vandens telkiniuose, tačiau taip monitoringo vietų tinklas pasidarytų pernelyg platus. Todėl Programoje atsižvelgta į tai, kad kiekviename pabaseinyje yra vandens telkinių, panašių savo savybėmis ir būkle, ir parinkta bent po vieną monitoringo vietą grupei vandens telkinių, kurių tipas, būklė ir būklę lemiantys veiksniai yra vienodi. Toks vandens telkinių sugrupavimas buvo taikomas labai geros ir geros ekologinės būklės bei maksimalaus ir gero ekologinio potencialo vandens telkiniams, taip pat telkiniams, kurių ekologinė būklė dėl vagų ištiesinimo neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų. Vandens telkiniams, kuriuose yra rizika nepasiekti geros būklės iki 2015 metų (toliau – rizikos vandens telkiniai), grupavimas nebuvo taikomas dėl riziką lemiančių veiksnių įvairovės, kad būtų parinktos tinkamiausios būklės gerinimo priemonės.

Uždaviniams įgyvendinti numatoma ištirti 468 upių vietas ir 345 ežerus bei tvenkinius, kuriuose, be kitų parametrų, bus stebimi Direktyvoje 2000/60/EB nustatyti vandens kokybės elementai, nitratai pagal Direktyvos 91/676/EEB reikalavimus ir pavojingos medžiagos pagal Direktyvos 2008/105/EB reikalavimus. Įgyvendinant Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų ir Reglamento (EB) Nr. 850/2004 reikalavimus, numatyta tęsti patvariųjų organinių teršalų tyrimus upių vandenyje, dugno nuosėdose ir biotoje.

16.Į Kuršių marias suteka vanduo iš 75 procentų Lietuvos teritorijos – tai labai eutrofikuotas vandens telkinys, o Baltija vis dar laikoma viena labiausiai užterštų jūrų. Kuršių marios ir Baltijos jūra Lietuvai yra pagrindinis žuvų išteklių šaltinis. Jo būklė tiesiogiai priklauso nuo taršos. Visi keturi Lietuvos upių baseinų rajonai yra tarptautiniai, todėl aktualios ir tarptautinių vandens teršalų pernašų problemos, ypač Nemuno baseine. 50 procentų Nemuno baseino yra Baltarusijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir Lenkijos teritorijoje. Šiose valstybėse susidarę teršalai per Lietuvos teritoriją tekančiomis upėmis patenka į Kuršių marias ir Baltijos jūrą. Dėl šių ilgalaikių galimo neigiamo poveikio veiksnių Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo tinklo, skirto Programos tikslams įgyvendinti, struktūra liko panaši į Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje numatytą struktūrą, siekiant įvertinti ir galimų grėsmių iš stambiųjų sutelktosios taršos šaltinių – naftos platformos D-6, Būtingės naftos terminalo, grunto laidojimo jūros rajone (dampingo) zonos ir cheminio ginklo sąvartyno vietų poveikį jūrinei aplinkai.

Monitoringo teritorinėje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje tinklo struktūra rengta atsižvelgiant ir į Direktyvos 2008/56/EB reikalavimus – atlikti jūrų vandenų pagrindinių ypatybių ir savybių bei esamos aplinkos būklės, vyraujančių problemų ir poveikio analizę, nustatyti geros aplinkos būklės savybes, aplinkos apsaugos tikslus ir parengti priemones, reikalingas pasiekti ir (ar) išlaikyti gerai Baltijos jūros aplinkos būklei iki 2020 metų Baltijos jūros monitoringą sudarys išskirtinės ekonominės zonos, teritorinės jūros ir priekrantės vandenų monitoringas, tarpinių vandenų – Kuršių marių (įskaitant labai pakeistą vandens telkinį – Klaipėdos sąsiaurį) ir Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonos monitoringas.

17.Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2009, Nr. 154-6955) reikalavimus vandens telkinių būklei įvertinti turi būti vykdomas telkinių priežiūros (kad būtų gauti duomenys ir informacija apie bendrą šalies vandens telkinių būklę ir jos ilgalaikius pokyčius), veiklos (vykdomas rizikos vandens telkiniuose, t. y. kurių ekologinė būklė ar ekologinis potencialas neatitinka geros ekologinės būklės ar gero ekologinio potencialo reikalavimų) ir tiriamasis monitoringas. Siekiant Programos tikslų, telkinių priežiūros intensyviojo monitoringo vietos parinktos pabaseinių pagrindinėse upėse, upių, įtekančių į Baltijos jūrą, žiotyse, tarpvalstybiniuose pasienio vandens telkiniuose, intensyvaus žemės ūkio poveikio vandens telkiniuose, žmogaus veiklos nepaveiktuose etalonines sąlygas atspindinčiuose vandens telkiniuose, kituose šalies mastu reikšminguose vandens telkiniuose.

Telkinių priežiūros ekstensyviojo monitoringo vietos parinktos vandens telkiniuose, kurių ekologinė būklė šiuo metu atitinka labai geros ir geros ekologinės būklės reikalavimus, labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių ekologinis potencialas atitinka maksimalaus ir gero ekologinio potencialo reikalavimus. Veiklos monitoringas numatytas vykdyti vandens telkiniuose, kuriems gresia pavojus nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų, ir Baltijos jūros priekrantėje – čia bus stebimas ir vertinamas naftos platformos D-6, Būtingės naftos terminalo, grunto laidojimo jūros rajone vietų bei Kuršių marių vandenų išplitimo galimas poveikis Baltijos jūrai. Tarpinių vandenų veiklos monitoringas leis nepriklausomai vertinti ūkinės veiklos jūrų uoste poveikį Baltijos jūrai ir Kuršių marioms.

Tiriamasis monitoringas turi būti vykdomas vandens telkiniuose, kuriuose nenustatytos priežastys, dėl kurių vieno ar kito kokybės elemento rodiklio vertė neatitinka nustatytų geros būklės kriterijų.

18.Įvertinus vandens telkinių būklės monitoringo rezultatus ir atsižvelgiant į ES direktyvų reikalavimus, įgyvendinus Programos uždavinius šioje srityje, atsiras sąlygos gauti duomenis, kurių pagrindu Programos vykdymo laikotarpiu priimti sprendimai leis pagerinti požeminių vandens telkinių būklę, priekrantės, tarpinių vandens telkinių, upių, ežerų, labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių ekologinę ir cheminę būklę, taip pat pasiekti aplinkos apsaugos tikslus Lietuvos Respublikos jūros rajone. Be to, Programos įgyvendinimas turi užtikrinti, kad bus surinkta pakankamai informacijos vandens telkinių apibūdinimo, etaloninių sąlygų ir būklės vertinimo rodiklių vertėms patikslinti, vandens telkinių būklės gerinimo priemonėms parinkti ir jų veiksmingumui vertinti.

19.Programos tikslai ir uždaviniai vandens būklės stebėjimo srityje:

19.1. tikslas – vertinti požeminio vandens telkinių atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius. Uždaviniai tikslui pasiekti:

19.1.1. atlikti požeminio vandens priežiūros monitoringą;

19.1.2. atlikti požeminio vandens veiklos monitoringą;

19.2. tikslas – įvertinti priekrantės ir tarpinių vandens telkinių ekologinę ir cheminę būklę, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros cheminę būklę ir antropogeninės taršos poveikį. Uždaviniai tikslui pasiekti:

19.2.1. atlikti Baltijos jūros išskirtinės ekonominės zonos monitoringą;

19.2.2. atlikti Baltijos jūros priekrantės ir teritorinės jūros veiklos monitoringą;

19.2.3. atlikti Baltijos jūros priekrantės ir teritorinės jūros tiriamąjį monitoringą;

19.2.4. atlikti Kuršių marių veiklos monitoringą;

19.2.5. atlikti Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonos veiklos monitoringą;

19.3. tikslas – įvertinti ežerų ir tvenkinių ekologinę ir cheminę būklę, vandens lygio pokyčius ir teršalų apkrovą. Uždaviniai tikslui pasiekti:

19.3.1. atlikti ežerų ir tvenkinių priežiūros intensyvųjį monitoringą;

19.3.2. atlikti ežerų ir tvenkinių priežiūros ekstensyvųjį monitoringą;

19.3.3. atlikti ežerų ir tvenkinių veiklos monitoringą;

19.3.4. atlikti ežerų ir tvenkinių tiriamąjį monitoringą;

19.4. tikslas – įvertinti upių ekologinę ir cheminę būklę, vandens lygio ir kiekio pokyčius, teršiančių medžiagų apkrovą. Uždaviniai tikslui pasiekti:

19.4.1. atlikti upių priežiūros intensyvųjį monitoringą;

19.4.2. atlikti upių priežiūros ekstensyvųjį monitoringą;

19.4.3. atlikti upių veiklos monitoringą;

19.4.4. atlikti upių tiriamąjį monitoringą.

Dirvožemio būklės stebėjimo sritis 20. ES dirvožemio apsaugos politika iki šiol nėra galutinai teisiškai reglamentuota. 2006 metų Europos Komisijos pranešime „Teminė dirvožemio apsaugos strategija“ buvo nurodyti ES valstybėms narėms aktualūs pavojai dirvožemiui, iš kurių Lietuvai aktualiausios yra organinės medžiagos praradimo, pasklidosios taršos, dirvožemio uždengimo ir erozijos grėsmės. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija pabrėžia esamas ir tikėtinas grėsmes dirvožemio kokybei dėl natūralaus dirvožemio rūgštėjimo, taršos iš žemės ūkio ir didžiųjų stacionarių taršos šaltinių.

21.Iki Programos parengimo buvo atlikti du laukų dirvožemio kokybės pokyčių stebėjimų 5 metų ciklai (1993–2002 metais) – įvertintos bendros dirvožemio savybės, sunkiųjų metalų kiekis, mainų katijonai skirtinguose dirvožemio sluoksniuose. Šie parametrai miškų dirvožemyje buvo įvertinti vykdant Tarptautinės oro taršos poveikio miškams monitoringo ir vertinimo programos (toliau – „ICP Forests“) miškų būklei vertinti dalį. Šioje Programoje, įvertinus turimus duomenis, numatoma stebėti dirvožemio būklę ir poveikį jai, daugiausia dėmesio skirti rūgštėjimo, pasklidosios taršos, dirvožemio plotų užstatymo problemoms. Dirvožemio organinės medžiagos stebėjimai leis surinkti informaciją apie organinės medžiagos mažėjimą viršutiniame derlingame dirvožemio sluoksnyje. Rūgštingumo parametrų grupė sudarys galimybę vertinti spartėjantį gamtinių priežasčių nulemtą dirvožemio (ypač dirbamų laukų) rūgštėjimo, kartu ir degradavimo, procesą. Metalų, apibūdinančių pasklidąją ir sutelktąją taršą, matavimai leis iš esmės patikslinti ir atnaujinti informaciją apie Lietuvos dirvožemių būklę, be to, tai sudarys sąlygas vertinti galimą poveikį dirvožemio būklei regionų lygiu dėl intensyvios šiluminės elektrinės eksploatacijos (jei padidėtų pasklidoji tarša sieros junginiais ir sunkiaisiais metalais) ir naftos perdirbimo įmonės, skleidžiančios sieros junginius, vanadį, nikelį (tvarius teršalus, deponuojamus ir konservuojamus dirvožemyje), ūkinės veiklos.

22.Įgyvendinus Programos uždavinius, atsiras sąlygos gauti duomenis, kurie leis siekti geresnės dirvožemio kokybės stabdant ar ribojant dirvožemio vertingųjų savybių praradimą lemiančius natūralius ar antropogeninius procesus: eroziją, organinės medžiagos mažėjimą ir dirvožemio rūgštėjimą, taip pat rinkti informaciją, kuri padės veiksmingai reguliuoti teršalų išmetimo kiekį, teritorijos užstatymo mastą ir spartą (o tai savo ruožtu mažintų dirvožemio prastėjimą dėl taršos).

23.Programos tikslai ir uždaviniai dirvožemio būklės stebėjimo srityje:

23.1. tikslas – vertinti miškų ir laukų svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių – bendrųjų savybių, organinės medžiagos būklės ir rūgštingumo parametrų – pokyčius. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti dirvožemio būklės monitoringą;

23.2. tikslas – vertinti dirvožemio pasklidosios taršos iš žemės ūkio veiklos mastą, atsižvelgiant į grėsmę, kad suintensyvėjus žemės ūkio veiklai gali padidėti užterštumas pesticidų likučiais ir azoto junginiais, taip pat į vietinę ir regioninę taršą iš stambių ūkio subjektų ypač pavojingomis medžiagomis, nustatyti dirvožemio praradimo dėl urbanizacijos laipsnį ir greitį. Uždaviniai tikslui pasiekti:

23.2.1. atlikti pasklidosios dirvožemio taršos monitoringą;

23.2.2. vertinti dirvožemio plotų užstatymo apimtis.

Gyvosios gamtos būklės stebėjimo sritis 24. Direktyva 92/43/EEB numato Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugą ES ir specialaus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ sukūrimą, kurio dalis yra ir specialios laukinių paukščių apsaugos teritorijos, nustatomos pagal Direktyvą 2009/147/EB. Be šios – biologinės įvairovės nykimo visoje ES – problemos, Lietuvoje tebėra opios ir gyvosios gamtos išteklių neracionalaus naudojimo, nevietinių invazinių rūšių, keliančių pavojų biologinės įvairovės kokybei ir žmonių sveikatai, plitimo problemos. Be kitų grėsmių, kylančių dėl ūkio subjektų veiklos, atsižvelgiant į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/27/EB (OL 2008 L81, p. 45), nuostatas, biologinę įvairovę reikia apsaugoti ir nuo galimo genetiškai modifikuotų organizmų plitimo aplinkoje, tačiau šiuo metu nepakanka duomenų apie genetiškai modifikuotų organizmų poveikį Lietuvos biologinei įvairovei, kurie leistų sudaryti tam skirtą monitoringo tinklą.

25.Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje Gyvosios gamtos monitoringo dalis buvo parengta pagal Direktyvų 2009/147/EB ir 92/43/EEB nuostatas, nuo 2005 metų vykdomas ES reikalavimus atitinkantis Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, o nuo 2008 metų – kitų Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių monitoringas. Tačiau dėl bazinės mokslinės informacijos trūkumo buvo atidėtas numatytasis Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringas, nes tik 2010 metais prasidėjo natūralių buveinių inventorizacija įgyvendinant valstybės projektą „Pasirengimas Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimui: metodinės ir techninės bazės sukūrimas“, kurio pabaiga numatyta 2011 metais. Šis projekto etapas sudarys reikiamą mokslinį-metodinį pagrindą inventorizuoti natūralias buveines visoje šalyje, surinkti pakankamai pagrįstų mokslinių duomenų, kad būtų įvertinta esama natūralių buveinių būklė.

Daugelis Programos uždavinių, kaip ir ankstesnėje programoje, skirti Europos Bendrijai svarbių rūšių, buveinių ir paukščių migracijos susitelkimo vietų būklei vertinti. Tai turi užtikrinti, kad būtų sukaupta informacija, kuri sudarys sąlygas nustatyti jautriausias Europos biologinės įvairovės sritis ir užkirsti kelią jos nykimui. Būdingųjų organizmų ir buveinių būklės, ją lemiančių veiksnių pokyčių stebėjimų duomenys leis parinkti atitinkamas aplinkosaugos priemones, užtikrinančias tinkamą natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę (tokią, kai buveinės plotas, rūšių ir populiacijų gausa nekinta arba didėja ir nėra pavojaus, jog išnyks buveinės struktūra ar funkcijos). Atsižvelgiant į jau minėto valstybės projekto planuojamą antrąjį (pagrindinį) inventorizavimo darbų etapą, kuris vyks įgyvendinant valstybės projektą „Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ ir kurio baigiamojoje stadijoje numatyta sukurti natūralių buveinių monitoringo sistemą, Programoje numatyta, kad buveinių būklės duomenys bus pradėti rinkti nuo 2015 metų. Be to, Programoje keliamas uždavinys stebėti Europos Bendrijai svarbias rūšis – upinius bebrus ir vilkus, dėl kurių medžioklės Lietuvai padarytos išimtys, bet būtina nuolat teikti informaciją apie jų būklę.

26.„ICP Forest“ programos ir Reglamento (EB) Nr. 1737/2006 nuostatos dėl miškų būklės vertinimo sudaro didžiausios ekonominiu požiūriu vertingų gamtinių išteklių būklės stebėjimo ir vertinimo sistemos dalį Programoje – joms įgyvendinti skirtas miškų monitoringas. Kita svarbus Programos uždavinys – stebėti ir vertinti ekonominiu požiūriu svarbių rūšių gyvūnų (žuvų ir medžiojamųjų kanopinių žvėrių) gausumo ir būklės pokyčius, kuriuos Europos aplinkos agentūra nurodė kaip vieną svarbiausių biologinės įvairovės būklės rodiklių. Pagal Tarptautinės jūros tyrimų tarybos (ICES), HELCOM reikalavimus ir ES reglamentus nacionalinėms kvotoms nustatyti būtina atlikti praeivių žuvų būklės vertinimą, kurio metu, be kitų stebėjimų, bus atliekami žuvų migracijos per užtvankų pralaidas stebėjimai. Įgyvendinant Direktyvos 93/53/EEB nuostatas, nurodančias, jog būtina kontroliuoti žuvų užkrečiamąsias ligas natūraliuose vandens telkiniuose, turi būti tęsiamas žuvų užkrečiamųjų ligų monitoringas, leidžiantis sekti žuvų sergamumą vidaus vandenyse ir laiku užkirsti kelią ligų protrūkiams.

27.Atsižvelgiant į Europos strategijos dėl invazinių nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių projekto nuostatas, Programoje būtina numatyti probleminėms rūšims skirtą uždavinį ir įtraukti svarbiausių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimo Lietuvos teritorijoje stebėjimus, kuriems pirminė informacija buvo surinkta vykdant Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą.

28.Įgyvendinus Programos uždavinius gyvosios gamtos būklės vertinimo srityje, atsiras sąlygos gauti duomenis, leidžiančius nustatyti pagrindines biologinės įvairovės kitimo tendencijas ir pagrįsti priemones, skirtas šiai įvairovei išsaugoti ir naudoti pagal darnaus vystymosi principus, taip pat duomenis, būtinus vertingiausiems gyvosios gamtos ištekliams išsaugoti ir racionaliau naudoti, veiksmingai ir pagrįstai probleminių laukinių gyvūnų ir augalų rūšių populiacijų kontrolei užtikrinti.

29.Programos tikslai ir uždaviniai gyvosios gamtos būklės stebėjimo srityje:

29.1. tikslas – vertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklės pokyčius, natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, sudaryti sąlygas priimti tinkamiausius sprendimus dėl buveinių ir rūšių apsaugos ir atkūrimo. Uždaviniai tikslui pasiekti:

29.1.1. atlikti Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringą;

29.1.2. atlikti Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas (išskyrus paukščių), monitoringą;

29.1.3. atlikti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringą;

29.1.4. atlikti kitų Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringą;

29.2. tikslas – operatyviai vertinti miškų būklės kaitą erdvės ir laiko atžvilgiu dėl oro teršalų tolimųjų pernašų ir kitų stresinių veiksnių poveikio. Uždaviniai tikslui pasiekti:

29.2.1. atlikti I lygio europinį miškų būklės monitoringą;

29.2.2. atlikti I lygio regioninį miškų būklės monitoringą;

29.3. tikslas – vertinti teršalų ir kitų stresinių veiksnių poveikį labiausiai paplitusioms (būdingoms) miško ekosistemoms. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti II lygio intensyvų miškų būklės monitoringą;

29.4. tikslas – rinkti ir vertinti informaciją, kad būtų užtikrinta tinkama medžiojamųjų gyvūnų bei žuvų išteklių apsauga ir tvarus naudojimas. Uždaviniai tikslui pasiekti:

29.4.1. atlikti limituojamų medžiojamųjų kanopinių žvėrių monitoringą;

29.4.2. atlikti praeivių žuvų būklės monitoringą;

29.4.3. atlikti verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo monitoringą;

29.4.4. atlikti žuvų užkrečiamųjų ligų monitoringą;

29.5. tikslas – vertinti, prognozuoti ir kontroliuoti didžiausią grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei keliančių nevietinių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimą, prognozuoti pavojingiausių kraujasiurbių vabzdžių rūšių populiacijų gausumo protrūkius. Uždaviniai tikslui pasiekti:

29.5.1. atlikti invazinių augalų rūšių monitoringą;

29.5.2. atlikti invazinių gyvūnų rūšių monitoringą.

Ekosistemų būklės stebėjimo sritis 30. Oro teršalų ir klimato kaitos kompleksinio poveikio miško ekosistemoms tyrimai pastaruoju laikotarpiu tampa prioritetu ne tik dėl didėjančio žalingo poveikio miškams, bet ir dėl būtinybės stebėti globalios taršos poveikį atskirų šalių ir regionų sąlygiškai natūralioms ekosistemoms. Žalingo poveikio dydis priklauso nuo ekosistemų gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos sąlygų. Tokiam kompleksiniam vertinimui būtini suderintų stebėjimų duomenys, leidžiantys sukurti prognozių modelius. Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimui skirtai ICP IM programai, kurioje Lietuva dalyvauja kartu su kitomis Europos Bendrijos valstybėmis, keliamas tikslas nustatyti, įvertinti ir prognozuoti sąlygiškai natūralių ekosistemų būklę ir ilgalaikius jos pokyčius atsižvelgiant į tolimųjų oro teršalų (ypač sieros ir azoto junginių) pernašų, ozono ir sunkiųjų metalų poveikį, regioninius ypatumus ir klimato pokyčius. ICP IM programos rezultatai taip pat padeda įgyvendinti Tarpvalstybinių vandentakių ir ežerų apsaugos bei naudojimo, Jungtinių Tautų klimato kaitos, Biologinės įvairovės konvencijų, Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Kioto protokolo reikalavimus.

31.Per praėjusį stebėjimų pagal ICP IM programą laikotarpį nustatyta, kad dujinės ir aerozolinės sieros ir amonio priemaišos ore, jų koncentracija krituliuose ir srautai su krituliais yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys miško ekosistemos įvairių biotos komponentų būklę, kuri nuo 2005 metų pradėjo blogėti. Per šį laikotarpį sieros junginių išmetalų Europoje ir Lietuvoje sumažėjimas turėjo teigiamai paveikti ekosistemą. Stabili nitratų koncentracija dirvožemio, gruntiniame bei paviršiniame vandenyje negalėjo turėti reikšmingos įtakos biologiniams ir geocheminiams procesams ekosistemoje, nors gausėjantys nitratų išmetalai Lietuvoje ateityje gali pakeisti nusistovėjusią situaciją ir prisidėti prie tolesnės aplinkos rūgštėjimo tendencijos, kuri jau pradėta registruoti vakarinėje Lietuvos dalyje.

Didžiausius neigiamus pokyčius ekosistemose pastaruoju laikotarpiu galėjo lemti tik amonio koncentracijos kaita. Nuo 2002–2003 metų visose ekosistemos grandyse buvo registruojamas amonio koncentracijos padidėjimas, kurį galėjo lemti padidėjęs Lietuvoje amonio išmetalų kiekis. Dėl šios priežasties aplinkos rūgštėjimo problema, kurią gali sunkinti kalcio jonų srautų mažėjimas ir galimas nitratų srautų didėjimas, tebebus viena aktualiausių. Todėl būtina vertinti kylančios amonio koncentracijos grėsmės poveikį sąlygiškai natūralioms ekosistemoms, numatyti, kaip mažinti jos galimą žalą intensyvios klimato kaitos laikotarpiu. Taigi sąlygiškai natūralių ekosistemų būklės stebėjimai nacionaliniu lygiu suteikia duomenų apie teršalų, kuriuos tolimosios oro pernašos atneša iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių į Lietuvą, ir klimato pokyčių įtaką menkai antropogenizuotų teritorijų vandenų ir dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei ir miško būklei.

Be to, šie duomenys sudaro sąlygas fiksuoti galimą nacionalinių taršos šaltinių poveikio aplinkai pokytį, palyginti su foninės taršos reikšmėmis. Programoje, palyginti su Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos apimtimi, nenumatyta didesnių sąlygiškai natūralių ekosistemų būklės stebėjimų pokyčių, nes ši priemonė yra pasaulinio tinklo dalis, todėl čia pakeitimai griežtai ribojami.

32.Apie 40 procentų Lietuvos teritorijos sudaro žemės ūkio naudmenos. Didžiąją dalį upių vandens taršos maistinėmis medžiagomis sudaro pasklidoji tarša iš žemės ūkio plotų, kuri lemia didėjančią Baltijos jūros taršą, biologinės įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimą, šachtinių šulinių užterštumą žmonių sveikatai pavojingais nitratais. Kompleksinis agroekosistemų monitoringas sudaro sąlygas įvertinti maistinių medžiagų patekimą iš pasklidosios taršos šaltinių, apskaičiuoti išplaunamų maistinių medžiagų kiekį, nustatyti, kokio masto poveikį vandens telkiniams lemia ūkininkavimas baseino teritorijoje, o dirvožemio savybių, žemės naudojimo ir maistinių medžiagų balanso duomenys, sugretinti su šių medžiagų išplovimo duomenimis, leidžia nustatyti taršos šaltinius ir parinkti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti.

33.Dėl skirtingų fizinių ir geografinių sąlygų Vidurio, Vakarų ir Pietryčių Lietuvos regionuose agroekosistemų monitoringą būtina vykdyti 3 agroekosistemose: Graisupio, Lyženos ir Vardo upių baseinuose. Agroekosistemų būklei vertinti skirtame Programos uždavinyje turi būti pabrėžiami maistinių medžiagų išplovų į upes, šachtinių šulinių būklės stebėjimai. Šis uždavinys, įgyvendinamas neatsiejamai nuo vandens būklės vertinimui skirtų Programos uždavinių, sudarys sąlygas įgyvendinti Direktyvų 2000/60/EB, 91/676/EEB ir 2008/56/EB reikalavimus, HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano nuostatas, reikalaujančias sumažinti maistinių medžiagų patekimą į jūros aplinką iki 2016 metų (palyginti su 1997–2003 metais: azoto – 11 750 tonų, fosforo – 880 tonų.

34.Įgyvendinus Programos uždavinius šioje srityje, atsiras sąlygos gauti duomenis, kurie leis kompleksiškai vertinti tarptautinių tolimųjų oro teršalų pernašų poveikį ekosistemoms ir teikti informaciją apie gamtinės aplinkos pokyčių priežastis, sekti teršalų apkrovas miško ekosistemoms ir tikslinti kritines jų reikšmes, sudaryti mokslinį pagrindą kontroliuoti išmetalus, vertinamą nacionalinės antropogeninės apkrovos apimtį palyginti su foninės taršos reikšmėmis, taip pat nustatyti vandens telkinių taršos iš atskirų žemės ūkio veiklos teritorijų mastą ir numatyti šios taršos mažinimo priemones.

35.Programos tikslai ir uždaviniai ekosistemų būklės stebėjimo srityje:

35.1. tikslas – vertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių srautus, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų kaitą ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei, išskirti amonio išmetalų, jų srautų į ekosistemą ir transformacijos ypatumus ir galimą poveikį. Uždaviniai tikslui pasiekti:

35.1.1. atlikti oro ir kritulių sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą;

35.1.2. atlikti dirvožemio ir vandens būklės sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą;

35.1.3. atlikti augalijos būklės sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą;

35.2. tikslas – Vidurio, Vakarų ir Pietryčių Lietuvos regionuose vertinti iš agroekosistemų išnešamų maistinių medžiagų kiekį, ūkininkavimo upių baseinų teritorijoje poveikį vandens telkiniams, nustatyti taršos šaltinius ir parinkti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti agroekosistemų monitoringą.

Kraštovaizdžio būklės stebėjimo sritis 36. Vietos lygio kraštovaizdžio stebėjimas parodė, kad 2000–2006 metais daugiau kaip 17 procentų Lietuvos teritorijos įvyko žemės dangos konversija. Vyrauja kraštovaizdžio renatūralizacija: dirbamos žemės apleidžiamos miškais, pelkėmis bei krūmynais, pievomis ir ganyklomis. Kraštovaizdžio, ypač agrarinio, stadija yra pereinamoji – nuo kultūrinio, sutvarkyto, link antropogenizuoto. Kita vertus, akivaizdžiai didėja kraštovaizdžio technogenizacija: užstatytų teritorijų ir su jomis susijusių naudmenų (sodų, tvenkinių, gatvių ir kelių) plotas padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 1,2 iki 2,8 procento). Kraštovaizdžio sąskaida labiausiai padidėjusi Rytų Lietuvos aukštumose ir iš dalies lygumose, Šiaurės Žemaičių plynaukštėje ir Vidurio Žemaičių kalvyne.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rekonstravimas, Būtingės naftos terminalo statyba, rekreacinės infrastruktūros plėtra, gyvenamųjų namų statyba, sutapusi su ekstremaliais klimato reiškiniais, paskatino jūros krantų ardą – per pastaruosius 5 metus prarasta apie 22 hektarus kranto. Ūkinė veikla, žemės reformos procesai ir intensyvėjanti rekreacinė apkrova saugomose teritorijose apsunkino šių kompleksinei kraštovaizdžio apsaugai skirtų vietų tvarkymą ir apsaugą. Be to, tebėra aktuali specifinė Šiaurės Lietuvos regiono problema: palyginti su 1962–1979 metais, dėl klimato kaitos 2002–2005 metais aktyvaus sulfatinio karsto zonoje esančiame indikatoriniame Tatulos upės baseine gipso denudacijos greitis buvo apie 30 procentų didesnis, o 2007–2009 metais ? artimas vidurkiui ir kiek didesnis (136–156 kub. metrai / kv. kilometre), karstas intensyviai vystėsi ypač ir labai sukarstėjusių plotų ruože, kuris tęsiasi nuo Biržų iki Pasvalio.

Karstiniai procesai ir toliau tevėra pavojingi, nors ir ne tokie intensyvūs, kraštovaizdis karstėja, blogėja teritorijos naudojimo sąlygos ir požeminės hidrosferos gamtinė sauga.

37.Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje buvo pereita prie sistemingo kraštovaizdžio struktūros pokyčių stebėjimo. Numatyta kraštovaizdžio struktūros pokyčius analizuoti nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, probleminių kraštovaizdžio arealų monitoringui priskirtos jūros krantų, karstinio regiono ir saugomų teritorijų dalys. Tokia sistema leidžia kraštovaizdžio struktūros kaitos regioninius ypatumus vertinti skirtinguose žemėvaizdžiuose, atskiruose kraštovaizdžio tipuose, atsižvelgiant į teritorijų ekologinį jautrumą, teisės aktų nustatytą apsaugos ir tvarkymo režimą, aktualias aplinkosaugos problemas. 2007 metais, suderinus šiuos tyrimus su tarptautiniu lygiu juos koordinavusia Europos aplinkos agentūra, buvo organizuotas ir įgyvendintas projektas „Lietuvos CORINE žemės danga 2006“ – parengti Lietuvos teritorijos žemės dangos pokyčio 2000–2006 metais ir žemės dangos 2006 metais skaitmeniniai žemėlapiai, atlikta Lietuvos teritorijos žemės dangos klasių ir jų pokyčių, skirtingo kraštovaizdžio klasių ir jų pokyčių ir skirtingo kraštovaizdžio klasių fragmentų ekotoniškumo analizė, nustatytas kraštovaizdžio klasių poliarizacijos laipsnis, taip pat duomenų kraštovaizdžio morfologiniuose ruožuose ir srityse bei atskira analizė pajūrio juostoje. Vertinant kraštovaizdžio vietos lygiu pokyčius, 2008 metais surinkti duomenys ir pateiktos išvados apie 100 kraštovaizdžio arealų kraštovaizdžio būklę.

38.Programoje išlaikoma 2005–2010 metais nustatyta esminė kraštovaizdžio monitoringo sistema: kraštovaizdžio struktūros pokyčiai per žemės dangos klasių teritorinio pasiskirstymo kaitą fiksuojami ir analizuojami, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis nustatomas nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, specifiniai parametrai numatyti pajūrio juostos, karstinio regiono ir saugomų teritorijų monitoringui. Nacionalinio ir regioninio sluoksnio duomenys bus gaunami remiantis Žemės dangos (CORINE LandCover) programos duomenimis, kosminiais vaizdais. Duomenų analizei bus naudojami Kraštovaizdžio studijos (2008) skaitmeniniai sluoksniai. Vietos lygiu bus stebima ir vertinama žemės naudmenų ir žemėvaldos kaita, kraštovaizdžio poliarizacijos ir antropogenizacijos laipsnis, geodinaminiai ir dirvožemio geocheminiai procesai, etnoarchitektūriniai pokyčiai, kraštovaizdžio pažeidimai ir kiti pokyčiai.

39.Įgyvendinus Programos uždavinius šioje srityje, atsiras sąlygos gauti duomenis, leidžiančius tikslingai reguliuoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą, parinkti ir pagrįsti kiekvienam kraštovaizdžio tipui pritaikytas, veiksmingas priemones teritorijos ekologinėms, estetinėms, socialinėms ir ekonominėms funkcijoms plėtoti. Be to, turi būti gauti duomenys, kurie leistų veiksmingai reguliuoti pajūrio paplūdimių ir kopų nykimą, krantų ardą, parinkus tinkamas hidrotechnines, kopagūbrio auginimo, apželdinimo ir kitas priemones, taip pat parinkti tinkamas priemones, stabdančias gamtinio kraštovaizdžio nykimą gamtinio karkaso ir saugomose teritorijose, įvertinti karstinio kraštovaizdžio stabilumą ir pokyčių mastą, karstinių procesų intensyvumo kaitą, to priežastis ir įtaką vietos gyventojų saugumui ir gerovei, numatyti aplinkosaugos priemones.

40.Programos tikslai ir uždaviniai kraštovaizdžio būklės stebėjimo srityje:

40.1. tikslas – nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu nustatyti žemės dangos klasių pokyčius, analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir nustatyti kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu. Uždaviniai tikslui pasiekti yra šie:

40.1.1. atlikti kraštovaizdžio struktūros pokyčių nacionaliniu ir regionų lygiais monitoringą;

40.1.2. atlikti kraštovaizdžio struktūros pokyčių vietos lygiu monitoringą;

40.2. tikslas – įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių būklę ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti krantų pokyčių monitoringą;

40.3. tikslas – stebėti valstybinių parkų kraštovaizdžio būklę, vertinti žemėnaudos kaitą, pažeistų ir atkurtų teritorijų plotus, nustatyti paveldo objektų būklę, įvertinti lankomų teritorijų apkrovas ir poveikį joms, nustatyti teritorijų pritaikymo lankymui laipsnį. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringą;

40.4. tikslas – inventorizuoti regionų lygiu naujas smegduobes Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, įvertinti klimato kaitos įtaką gipso cheminės denudacijos intensyvumui, karstinių procesų aktyvumui ir kraštovaizdžio pokyčiams. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti Šiaurės Lietuvos karstinio rajono kraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringą.

III. PROGRAMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ VERTINIMO kriterijai 41. Programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir už įgyvendinimą atsakingi asignavimų valdytojai nurodyti Programos priede.

IV. PROGRAmos FINANSAVIMAS 42. Programos finansavimo šaltiniai yra šie:

42.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas:

42.1.1. asignavimų valdytojų programų lėšos;

42.1.2. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos;

42.1.3. Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos;

42.2. kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.

V. PROGRAMOS įGYVENDINIMAS 43. Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per 20 darbo dienų nuo Programos patvirtinimo ir iki kiekvienų tolesnių metų vasario 15 dienos parengia ir patvirtina metinius Programos uždavinių, kuriuos vykdo joms pavaldžios ir jų reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos, įgyvendinimo planus.

44.Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina, kad informacija apie atitinkamų metų Programos uždavinių, kuriuos vykdo joms pavaldžios ir jų reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos, įgyvendinimo planų vykdymą būtų pateikta Aplinkos ministerijai iki kitų metų kovo 1 dienos.

45.Už Programos koordinavimą atsakinga Aplinkos ministerija.

46.Už Programos įgyvendinimą atsakingi asignavimų valdytojai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. _________________ Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos priedas VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2011–2017 METŲ Programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai Programos tikslo ir uždavinio pavadinimas Vertinimo kriterijaus pavadinimas Vertinimo kriterijaus reikšmė Už įgyvendinimą atsakingi asignavimų valdytojai APLINKOS ORO BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS Tikslas:

1.Vertinti aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose (labiausiai urbanizuotose zonos teritorijose), prognozuoti aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato pokyčius surenkama kiekvieno matuojamo aplinkos oro komponento (išskyrus ozoną) patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija surenkama patikimų metinių ozono duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose ne mažiau kaip 75 procentai Uždaviniai:

1.1. Atlikti aplinkos oro kokybės monitoringą aglomeracijose ir zonose nustatyta sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NO2, NO, NOx), ozono (O3), anglies monoksido (CO), benzeno koncentracija ir meteorologiniai parametrai1 ne mažiau kaip 2 stotyse kiekvienoje aglomeracijoje, nuolat Aplinkos ministerija nustatyta kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracija ne mažiau kaip 3 stotyse (KD10 ir KD2,5 stebėjimo vietų suma) kiekvienoje aglomeracijoje, nuolat nustatyta švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni), policiklinių aromatinių angliavandenilių (toliau – PAA)2 ir KD10 koncentracija ne mažiau kaip 1 stotyje kiekvienoje aglomeracijoje 72 valandų bandiniai nustatyta azoto oksidų (NO, NO2, NOx), kietųjų dalelių (KD10) koncentracija, meteorologiniai parametrai ne mažiau kaip 2 papildomose stotyse Vilniaus aglomeracijoje, nuolat nustatyta sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) koncentracija ne mažiau kaip 1 papildomoje stotyje Vilniaus aglomeracijoje, nuolat įvertinti gradientiniai meteorologiniai parametrai ne mažiau kaip 1 meteorologinėje stotyje kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje, nuolat nustatyta ozono pirmtakų3 koncentracija ne mažiau kaip 1 priemiesčio arba miesto foninėje stotyje šalies teritorijoje, nuolat nustatyta kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracija, meteorologiniai parametrai ne mažiau kaip 8 stotyse (KD10 ir KD2,5 koncentracijos stebėjimo vietų suma) zonoje nustatyta sieros dioksido koncentracija ne mažiau kaip 5 stotyse zonoje, nuolat nustatyta azoto oksidų (NO, NO2, NOx) koncentracija ne mažiau kaip 7 stotyse zonoje, nuolat nustatyta ozono koncentracija ne mažiau kaip 6 stotyse zonoje, nuolat nustatyta anglies monoksido koncentracija ne mažiau kaip 4 stotyse zonoje, nuolat nustatyta benzeno koncentracija ne mažiau kaip 2 stotyse zonoje, nuolat nustatyta švino, arseno, kadmio, nikelio, PAA, KD10 koncentracija ne mažiau kaip 2 stotyse zonoje, 72 valandų bandiniai įvertintas transporto intensyvumas ne mažiau kaip 3 stotyse aglomeracijose ir zonoje, nuolat nustatyta (gravimetriniu metodu) kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija vidutinio poveikio rodikliui (VPR) nustatyti ne mažiau kaip 1 miesto foninėje stotyje, kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje (savaitiniai bandiniai) nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis, patikslintos zonos ir aglomeracijos zonoje ne mažiau kaip 131 vietoje, kiekvienoje aglomeracijoje ne mažiau kaip po 35 vietas, kas 5 metai 1.2. Atlikti klimato pokyčių monitoringą nustatyta oro temperatūra, drėgnumo ir vėjo charakteristikos, atmosferos slėgis

ne mažiau kaip 15 stočių, kas 3 valandos, ne mažiau kaip 3 stotyse kas 1 valandą – iki 2013 metų; ne mažiau kaip 18 stočių, kas 1 valandą – nuo 2013 metų Aplinkos ministerija matuojami kritulių parametrai ne mažiau kaip 18 stočių, kas 6 valandos įvertinta bendroji Saulės spinduliuotė ne mažiau kaip 2 stotyse, kas 1 valandą įvertinta ultravioletinė Saulės spinduliuotė ne mažiau kaip 1 stotyje, 1 kartą per parą atliktas atmosferos radiozondavimas ne mažiau kaip 1 stotyje, 1 kartą per parą atlikti radiometeorologiniai matavimai ne mažiau kaip 1 stotyje, nuolat – iki 2013 metų; ne mažiau kaip 2 stotyse, nuolat – nuo 2013 metų Tikslas:

2.Vertinti ozono sluoksnio pokyčius surenkama patikimų metinių duomenų apie ozono sluoksnio pokyčius, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija Uždavinys:

2.1. Atlikti stratosferos monitoringą nustatytas bendras ozono kiekis ne mažiau kaip 1 stotyje, 1 kartą per parą Aplinkos ministerija Tikslas:

3.Vertinti teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui surenkama patikimų metinių foninio oro kokybės duomenų ir informacija apie teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija Uždaviniai:

3.1. Atlikti foninį oro monitoringą nustatyta sieros oksidų (SO2, SO42-), azoto dioksido (NO2), aerozolinių nitratų ir azoto rūgšties (NO3-+HNO3), aerozolinio amonio ir amoniako (NH3+NH4+) koncentracija ne mažiau kaip 3 stotyse, kas savaitę – kompleksinio monitoringo stotyse, kasdien – EMEP stotyje Aplinkos ministerija nustatyta ozono koncentracija ne mažiau kaip 4 stotyse, nuolat nustatyti meteorologiniai parametrai ne mažiau kaip 2 stotyse, nuolat nustatyta azoto oksidų (NOx) koncentracija (kritiniam taršos lygiui nustatyti matavimai bent indikatorinių matavimų lygio) ne mažiau kaip 1 stotyje nustatyta dujinių amoniako (NH3), azoto (HNO3) ir druskos (HCl) rūgšties koncentracija ore, Na+, K+, Ca2+, Mg2+ koncentracija aerozolio dalelėse ir aerozolio dalelių (KD10 ir KD2.5) masės koncentracija (pagal galimybes) ne mažiau kaip 1 EMEP stotyje paros bandiniai nustatyta švino, arseno, kadmio, nikelio, PAA koncentracija aplinkos ore ne mažiau kaip 1 stotyje 100 000 kv. kilometrų, 72 valandų bandiniai nustatyta švino, arseno, kadmio, nikelio, gyvsidabrio (Hg), PAA kiekiai atmosferos iškritose ne mažiau kaip 1 stotyje 100 000 kv. kilometrų, savaitiniai bandiniai nustatyta kietųjų dalelių (KD2,5) cheminė sudėtis ir masės koncentracija ne mažiau kaip 1 stotyje 100 000 kv. kilometrų, savaitiniai bandiniai nustatyta gyvsidabrio koncentracija aplinkos ore (indikatoriniai matavimai) ne mažiau kaip 1 stotyje 100 000 kv. kilometrų nustatytas PCB, DDT, HCB grupių teršalų kiekis ne mažiau kaip 1 stotyje, 4 savaičių bandiniai nustatyta dioksinų ir furanų koncentracija aplinkos ore ne mažiau kaip 2 stotyse, 4 skirtingų sezonų bandiniai 3.2. Atlikti foninį atmosferos kritulių monitoringą nustatytas kritulių kiekis; rūgštingumas; ištirpusių nitratų (NO3-N) ir amonio (NH4-N), aerozolinio sulfato (SO4-S), chloro (Cl), šarminių metalų (K, Na, Ca, Mg) kiekis, specifinis elektros laidumas, šarmingumas (jeigu pH>5) ne mažiau kaip 2 stotyse, kas mėnesį Aplinkos ministerija Tikslas:

4.Nustatyti aerozolinių radionuklidų šaltinius, vertinti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo metu išmetamų radionuklidų sklaidą aplinkoje, jų poveikį aplinkai surenkama patikimų metinių aerozolinių radionuklidų sklaidos duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija Uždaviniai:

4.1. Atlikti radiologinį oro monitoringą Vilniaus mieste nustatytas technogeninių ir gamtinių radionuklidų tūrinis aktyvumas (alfa, beta ir gama spinduolių) ne mažiau kaip 1 stotyje, nuolat, pradedant ne vėliau kaip 2012 metais Aplinkos ministerija 4.2. Atlikti radiologinį oro monitoringą tiesioginio Ignalinos AE poveikio zonoje nustatytas technogeninių ir gamtinių radionuklidų tūrinis aktyvumas ne mažiau kaip 2 stotyse, 1–2 kartus per savaitę (atsižvelgiant į aerozolių ir dulkių koncentraciją aplinkos ore) Aplinkos ministerija 4.3. Atlikti radiologinį iškritų monitoringą nustatytas technogeninių radionuklidų kiekis iškritose ne mažiau kaip 5 stotyse, kas 5 dienos Aplinkos ministerija Tikslas:

5.Fiksuoti radiacinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės dozės galios pokyčius surenkama patikimų metinių radiacinės būklės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija Uždavinys:

5.1. Užtikrinti, kad veiktų ankstyvojo perspėjimo sistema nustatyta lygiavertės dozės galia, gama spektras (pagal galimybę) ne mažiau kaip 18 stočių, kasdien Aplinkos ministerija Tikslas:

6.Vertinti Lietuvos Respublikos teritorijoje į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, taršos lygius ir apkrovas ekosistemoms, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atliekama Lietuvos Respublikos teritorijoje išmetamų į atmosferą teršalų ir išmetamų bei absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacija pagal ūkio sektorius, atnaujinami taršos šaltinių ir taršos masto duomenys ne rečiau kaip 1 kartą per metus Aplinkos ministerija Uždaviniai:

6.1. Atlikti išmetamų į atmosferą teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų monitoringą nustatytas sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), amoniako (NH3), nemetaninių LOJ, anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų – švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni), gyvsidabrio (Hg), PAA, antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido (CO2), metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluorangliavandenilių (HFCS), perfluorangliavandenilių (PFCS) ir sieros heksafluorido (SF6) kiekis, žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties pasikeitimo ir miškininkystės absorbuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, CH4, N2O) kiekis ne rečiau kaip 1 kartą per metus Aplinkos ministerija 6.2. Atlikti antropogeninės taršos lygių ir apkrovų ekosistemoms monitoringą nustatyti sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), amoniako (NH3), nemetaninių LOJ ir kietųjų dalelių taršos lygiai ir apkrovos visoje teritorijoje, ne mažiau kaip 1 kartą per 5 metus Aplinkos ministerija VANDENS BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS Tikslas:

7.Vertinti požeminio vandens telkinių atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius surenkama patikimų metinių požeminio vandens kokybės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, leidžiančių nustatyti kiekvieno požeminio vandens baseino vandens kokybę, kiekį ir jų pokyčius ne mažiau kaip 80 procentų Aplinkos ministerija Uždaviniai:

7.1. Atlikti požeminio vandens priežiūros monitoringą nustatyta bendroji cheminė sudėtis (anijonai ir katijonai) ne mažiau kaip 180 vietų, 1 kartą per metus Aplinkos ministerija nustatyti mikrokomponentai ne mažiau kaip 180 vietų, 2 kartus per 6 metus nustatyti pesticidai ir organiniai junginiai ne mažiau kaip 50 vietų, 1 kartą per 6 metus nustatytos maistingosios medžiagos (azoto ir fosforo junginiai) ne mažiau kaip 80 vietų, gruntiniame sluoksnyje įrengtuose gręžiniuose – 1 kartą per metus; ne mažiau kaip 100 vietų, spūdiniame sluoksnyje įrengtuose gręžiniuose – kas antri metai atlikti požeminio vandens lygio matavimai ne mažiau kaip 180 vietų, nuo 1 karto per dieną iki 1 karto per metus 7.2. Atlikti požeminio vandens veiklos monitoringą nustatyti chloridai, sulfatai, savitasis elektros laidis ne mažiau kaip 150 vietų, 1 kartą per metus, pradedant 2013 metais Aplinkos ministerija Tikslas:

8.Įvertinti priekrantės ir tarpinių vandens telkinių ekologinę ir cheminę būklę, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros cheminę būklę ir antropogeninės taršos poveikį surenkama patikimų metinių priekrantės ir tarpinių vandens telkinių, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros vandenų kokybės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, leidžiančių įvertinti telkinių būklę ir teršalų apkrovą Kuršių marioms ir Baltijos jūrai ne mažiau kaip 85 procentai Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Uždaviniai:

8.1. Atlikti Baltijos jūros išskirtinės ekonominės zonos monitoringą nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra ne mažiau kaip 6 vietose, 1 kartą per 6 metus Aplinkos ministerija nustatyta zooplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 4 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose – 2 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 1 kartą per metus nustatyta fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 3 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 2 kartus per metus nustatytas chlorofilas „a“ ne mažiau kaip 4 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 2 kartus per metus nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 6 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 2 kartus per metus nustatytas sieros vandenilis ne mažiau kaip 1 vietoje, 2 kartus per metus nustatyti hidrometeorologiniai rodikliai ne mažiau kaip 6 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 2 kartus per metus nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 4 vietose, 2–4 kartus per metus; metalai – ne mažiau kaip 3 vietose, 2–4 kartus per metus; pesticidai – ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus; kitos medžiagos – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1–4 kartus per metus (jeigu monitoringo rezultatai rodo, kad medžiagų koncentracija neviršija didžiausios leistinos koncentracijos – kitos medžiagos tiriamos 1–4 kartus per metus kas 3 metai) nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB), dioksinai ir furanai naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 3 vietose, 1–3 kartus per metus; metalai – ne mažiau kaip 2 vietose, 1–3 kartus per metus; pesticidai (ir heksachlorbutadienas) – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus; kitos medžiagos – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje: prioritetinės medžiagos5, metalai6 metalai, pesticidai – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus, kitos medžiagos – ne mažiau kaip 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): dioksinai, furanai ne mažiau kaip 1 ICES žvejybiniame kvadrate, 1 kartą per metus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatyti radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose ne mažiau kaip 2 vietose, 1–4 kartus per metus Aplinkos ministerija nustatyti radionuklidai biotoje ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus 8.2. Atlikti Baltijos jūros priekrantės ir teritorinės jūros veiklos monitoringą nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra ne mažiau kaip 15 vietų, 1 kartą per 6 metus Aplinkos ministerija įvertinti bangų rodikliai ne mažiau kaip 14 vietų: ne mažiau kaip 12 vietų – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai; taip pat ne mažiau kaip viename pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų poste, kasdien nustatytas vandens lygis ne mažiau kaip 2 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien nustatyta srovių kryptis ir greitis ne mažiau kaip viename pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų poste, kasdien nustatyta bakterioplanktono gausa ir biomasė ne mažiau kaip 3 vietose, 4 kartus per metus nustatyta zooplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 12 vietų: ne mažiau kaip 11 vietų – 2 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 2 kartus per metus kas 3 metai nustatyta fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė ne mažiau kaip 10 vietų: ne mažiau kaip 2 vietose – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 7 vietose – 3 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 3 kartus per metus kas 3 metai nustatytas chlorofilas „a“ ne mažiau kaip 13 vietų: ne mažiau kaip 2 vietose – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 9 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 14 vietų: ne mažiau kaip 12 vietų – 1 kartą per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 1 kartą per 3 metus nustatyta makrodumblių sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 2 vietose, ne mažiau kaip 1 kartą per 3 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 13 vietų: ne mažiau kaip 2 vietose – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 9 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai; vandens temperatūra ir druskingumas – ne mažiau kaip 2 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien nustatytos skendinčios medžiagos ne mažiau kaip 5 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyti hidrometeorologiniai rodikliai ne mažiau kaip 14 vietų: ne mažiau kaip 2 vietose – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 10 vietų – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai; taip pat ne mažiau kaip 2–3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien

nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, dibutilftalatas, sintetinės veikliosios paviršinės medžiagos (anijoninės), polichlorintieji bifenilai (PCB) naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 13 vietų (ne mažiau kaip 11 vietų – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus kas 3 metai); metalai – ne mažiau kaip 10 vietų (ne mažiau kaip 9 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metai); sintetinės veikliosios paviršinės medžiagos – ne mažiau kaip 8 vietose (ne mažiau kaip 7 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metai); pesticidai – ne mažiau kaip 8 vietose (ne mažiau kaip 7 vietose – 1 kartą per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 1 kartą per 3 metus); kitos medžiagos – ne mažiau kaip 3 vietose 1–4 kartus per metus (jeigu monitoringo rezultatai rodo, kad medžiagų koncentracija neviršija didžiausios leistinos koncentracijos – kitos medžiagos tiriamos 1–4 kartus per metus kas 3 metai) nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB), dioksinai ir furanai naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 11 vietų (ne mažiau kaip 9 vietose – 3 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 3 kartus per metus kas 3 metai); metalai – ne mažiau kaip 8 vietose (ne mažiau kaip 7 vietose – 3 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 3 kartus per metus kas 3 metai); pesticidai (ir heksachlorbutadienas) – ne mažiau kaip 6 vietose (ne mažiau kaip 5 vietose – 1 kartą per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 1 kartą per metus kas 3 metai); kitos medžiagos – ne mažiau kaip 3 vietose kas 3 metai nustatyti specifiniai teršalai biotoje: prioritetinės medžiagos5, metalai6 metalai, pesticidai – ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus, kitos medžiagos – ne mažiau kaip 3 vietose 1 kartą per 3 metus nustatyti radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose ne mažiau kaip 1 vietoje, 3–4 kartus per metus 8.3. Atlikti Baltijos jūros priekrantės ir teritorinės jūros tiriamąjį monitoringą nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per 6 metus Aplinkos ministerija nustatyti bangų rodikliai ne mažiau kaip 1 vietoje, atsižvelgiant į grunto gramzdinimo dažnumą nustatyta zooplanktono sudėtis ir gausa, fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė, chlorofilas „a“, zoobentoso sudėtis ir gausa

ne mažiau kaip 1 vietoje, atsižvelgiant į grunto gramzdinimo dažnumą nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 1 vietoje, atsižvelgiant į grunto gramzdinimo dažnumą nustatytos skendinčios medžiagos ne mažiau kaip 1 vietoje, atsižvelgiant į grunto gramzdinimo dažnumą nustatyti hidrometeorologiniai rodikliai ne mažiau kaip 1 vietoje, atsižvelgiant į grunto gramzdinimo dažnumą nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, sintetinės veikliosios paviršinės medžiagos (anijoninės) ne mažiau kaip 1 vietoje, atsižvelgiant į grunto gramzdinimo dažnumą nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai ne mažiau kaip 1 vietoje, atsižvelgiant į grunto gramzdinimo dažnumą 8.4. Atlikti Kuršių marių veiklos monitoringą nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra ne mažiau kaip 13 vietų, 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija nustatytas gėlo vandens nuotėkis ne rečiau kaip 1 kartą per metus nustatyta srovių kryptis ir greitis ne mažiau kaip 12 vietų: ne mažiau kaip 10 vietų – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 5 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 10 kartų per metus kas 3 metai nustatyti bangų rodikliai ne mažiau kaip 12 vietų: ne mažiau kaip 10 vietų – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 5 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 10 kartų per metus kas 3 metai; taip pat ne mažiau kaip 3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien nustatytas vandens lygis ne mažiau kaip 5 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien nustatyta zooplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 7 vietose, 7 kartus per metus nustatyta fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė ne mažiau kaip 5 vietose: ne mažiau kaip 3 vietose – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 5 kartus per metus nustatytas chlorofilas „a“ ne mažiau kaip 11 vietų: ne mažiau kaip 9 vietose – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 5 kartus per metus nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 12 vietų, 1 kartą per metus nustatyta makrodumblių ir gaubtasėklių sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 5 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 6 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 12 vietų: ne mažiau kaip 9 vietose – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 5 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 10 kartų per metus kas 3 metai; vandens temperatūra ir druskingumas – ne mažiau kaip 5 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien;

ištirpusio deguonies kiekis – ne mažiau kaip 3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien nustatytas biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras ne mažiau kaip 12 vietų: ne mažiau kaip 9 vietose – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 5 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 10 kartų per metus kas 3 metai; nustatytos skendinčios medžiagos ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 6 vietose – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 10 kartų per metus kas 3 metai nustatytas vandens kietumas ne mažiau kaip 10 vietų: ne mažiau kaip 3 vietose – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 6 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyti hidrometeorologiniai rodikliai ne mažiau kaip 12 vietų: ne mažiau kaip 10 vietų – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 5 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 10 kartų per metus kas 3 metai; taip pat ne mažiau kaip 4 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien nustatytos maistingosios medžiagos ir organinė anglis dugno nuosėdose ne mažiau kaip 2 vietose, 2 kartus per metus nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, dibutilftalatas, sintetinės veikliosios paviršinės medžiagos (anijoninės), polichlorintieji bifenilai (PCB) naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 12 vietų (ne mažiau kaip 9 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 1 kartą per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metai); metalai – ne mažiau kaip 10 vietų (ne mažiau kaip 9 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metai); sintetinės veikliosios paviršinės medžiagos – ne mažiau kaip 8 vietose (ne mažiau kaip 7 vietose – 4 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metai); pesticidai – ne mažiau kaip 7 vietose (ne mažiau kaip 6 vietose – kartą per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 1 kartą per 3 metus); kitos medžiagos – ne mažiau kaip 6 vietose (ne mažiau kaip 3 vietose – 1–10 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 1–4 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 1–4 kartus per metus kas 3 metai) (jeigu monitoringo rezultatai rodo, kad medžiagų koncentracija neviršija didžiausios leistinos koncentracijos – kitos medžiagos tiriamos 1–10 kartų per metus kas 3 metai) nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB), dioksinai ir furanai

naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 12 vietų (ne mažiau kaip 7 vietose – 3 kartus per metus, ne mažiau kaip 4 vietose – 1 kartą per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 3 kartus per metus kas 3 metai); metalai – ne mažiau kaip 10 vietų (ne mažiau kaip 9 vietose – 3 kartus per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 3 kartus per metus kas 3 metai); pesticidai (ir heksachlorbutadienas) – ne mažiau kaip 7 vietose (ne mažiau kaip 6 vietose – 1 kartą per metus, ne mažiau kaip 1 vietoje – 1 kartą per 3 metus); kitos medžiagos – ne mažiau kaip 6 vietose 1 kartą per 3 metus) nustatyti specifiniai teršalai biotoje: prioritetinės medžiagos5, metalai6 metalai, pesticidai – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus) nustatyti radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose ne mažiau kaip 1 vietoje, 3–4 kartus per metus 8.5. Atlikti Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonos veiklos monitoringą nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija nustatyti bangų rodikliai ne mažiau kaip 3 vietose, 4 kartus per metus, taip pat ne mažiau kaip viename pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų poste, kasdien nustatyta srovių kryptis ir greitis ne mažiau kaip viename pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų poste, kasdien nustatyta bakterioplanktono gausa ir biomasė ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus nustatyta zooplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 3 vietose, 2 kartus per metus nustatyta fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 3 kartus per metus nustatytas chlorofilas „a“ ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus nustatyta makrodumblių ir gaubtasėklių sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per 3 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus; taip pat vandens temperatūra ir druskingumas – ne mažiau kaip viename pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų poste, kasdien nustatytos skendinčios medžiagos ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus nustatyti hidrometeorologiniai rodikliai

ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus; taip pat ne mažiau kaip viename pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų poste kasdien nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, dibutilftalatas, sintetinės veikliosios paviršinės medžiagos (anijoninės), polichlorintieji bifenilai (PCB) naftos angliavandeniliai, metalai, sintetinės veikliosios paviršinės medžiagos – ne mažiau kaip 3 vietose, 4 kartus per metus; pesticidai – ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus; kitos medžiagos – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1–4 kartus per metus (jeigu monitoringo rezultatai rodo, kad medžiagų koncentracija neviršija didžiausios leistinos koncentracijos – kitos medžiagos tiriamos 1–4 kartus per metus kas 3 metai) nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, naftos angliavandeniliai, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB), dioksinai ir furanai naftos angliavandeniliai, metalai – ne mažiau kaip 3 vietose, 3 kartus per metus; pesticidai (ir heksachlorbutadienas) – ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus; kitos medžiagos – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per 3 metus Tikslas:

9.Įvertinti ežerų ir tvenkinių ekologinę ir cheminę būklę, vandens lygio pokyčius ir teršalų apkrovą surenkama patikimų metinių ežerų ir tvenkinių kokybės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, leidžiančių įvertinti vandens telkinių būklę, labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių ekologinį potencialą ir cheminę būklę ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija Uždaviniai:

9.1. Atlikti ežerų ir tvenkinių priežiūros intensyvųjį monitoringą nustatytas vandens lygis ne mažiau kaip 12 vandens telkinių, 1 kartą per parą, kasmet Aplinkos ministerija nustatyti vandens lygio pokyčiai ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus nustatytos morfologinės sąlygos: kranto linijos pokyčiai, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus nustatyta fitoplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 6 kartus per metus nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus nustatyta makrofitų sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 8 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 7 kartus per metus nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 7 kartus per metus (jeigu monitoringo rezultatai rodo, kad medžiagų koncentracija neviršija AKS7, – 7 kartus per metus kas 3 metai) nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, gyvsidabris ir jo junginiai, heksachlorobenzenas ir heksachlorobutadienas – 1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): heksachlorobutadienas, antracenas, brominti difenileteriai, C10-13-chloralkanai, di(2-etilheksil)ftalatas, fluoroantenas, pentachlorobenzenas, poliaromatiniai angliavandeniliai, tributilalavo junginiai ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, heksachlorobutadienas, – 1 kartą per metus, kitos medžiagos, – 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): gyvsidabris ir jo junginiai, heksachlorobenzenas, heksachlorocikloheksanas, kadmis ir jo junginiai, švinas ir jo junginiai, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, gyvsidabris ir jo junginiai bei heksachlorobenzenas – 1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija nustatyti radionuklidai vandenyje ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 6 kartus per metus Aplinkos ministerija nustatyti radionuklidai dugno nuosėdose ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per metus 9.2. Atlikti ežerų ir tvenkinių priežiūros ekstensyvųjį monitoringą

nustatytas hidrologinis režimas – vandens lygio pokyčiai ne mažiau kaip 225 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus Aplinkos ministerija nustatytos morfologinės sąlygos: kranto linijos pokyčiai, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ne mažiau kaip 225 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus nustatyta fitoplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 225 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus kas 6 metai nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 215 vandens telkinių, 1 kartą per 6 metus nustatyta makrofitų sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 213 vandens telkinių, 1 kartą per 6 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra ne mažiau kaip 221 vandens telkinyje, 1 kartą per 6 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 225 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus kas 6 metai nustatyti radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 2 kartus per metus 9.3. Atlikti ežerų ir tvenkinių veiklos monitoringą nustatytas hidrologinis režimas – vandens lygio pokyčiai ne mažiau kaip 69 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus Aplinkos ministerija nustatytos morfologinės sąlygos: kranto linijos pokyčiai, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ne mažiau kaip 69 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus nustatyta fitoplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 69 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 69 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus nustatyta makrofitų sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 69 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra ne mažiau kaip 69 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 69 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (pcb) ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): heksachlorobutadienas, antracenas, brominti difenileteriai, c10-13-chloralkanai, di(2-etilheksil) ftalatas, fluoroantenas, pentachlorobenzenas, poliaromatiniai angliavandeniliai, tributilalavo junginiai ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): gyvsidabris ir jo junginiai, heksachlorobenzenas, heksachlorocikloheksanas, kadmis ir jo junginiai, švinas ir jo junginiai, polichlorintieji bifenilai (PCB)

ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per 3 metus (jei monitoringo rezultatai rodo, kad gyvsidabrio ir jo junginių arba heksachlorobenzeno koncentracija viršija AKS7, šios medžiagos tiriamos 1 kartą per metus) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija nustatyti radionuklidai vandenyje, dugno nuosėdose, biotoje ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 4 kartus per metus Aplinkos ministerija 9.4. Atlikti ežerų ir tvenkinių tiriamąjį monitoringą nustatytas hidrologinis režimas – vandens lygio pokyčiai ne mažiau kaip 42 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus Aplinkos ministerija nustatytos morfologinės sąlygos: kranto linijos pokyčiai, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ne mažiau kaip 40 vandens telkinių, 1 kartą per 6 metus, ne mažiau kaip 2 vandens telkiniuose, 1 kartą per metus kas 3 metai nustatyta fitoplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 42 vandens telkiniuose, 6 kartus per metus kas 3 metai nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 41 vandens telkinyje, 1 kartą per 6 metus nustatyta makrofitų sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 41 vandens telkinyje, 1 kartą per 6 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra ne mažiau kaip 41 vandens telkinyje, 1 kartą per 6 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 42 vandens telkiniuose, 7 kartus per metus kas 3 metai nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 2 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 2 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): heksachlorobutadienas, antracenas, brominti difenileteriai, c10-13-chloralkanai, di(2-etilheksil)ftalatas, fluoroantenas, pentachlorobenzenas, poliaromatiniai angliavandeniliai, tributilalavo junginiai ne mažiau kaip 2 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus (jei monitoringo rezultatai rodo, kad heksachlorobutadieno koncentracija viršija AKS7, ši medžiaga tiriama 1 kartą per metus) nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): gyvsidabris ir jo junginiai, heksachlorobenzenas, heksachlorocikloheksanas, kadmis ir jo junginiai, švinas ir jo junginiai, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 2 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus (jei monitoringo rezultatai rodo, kad gyvsidabrio ir jo junginių arba heksachlorobenzeno koncentracija viršija AKS7, šios medžiagos tiriamos 1 kartą per metus)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija Tikslas:

10.Įvertinti upių ekologinę ir cheminę būklę, vandens lygio ir kiekio pokyčius, teršiančių medžiagų apkrovą surenkama patikimų metinių upių kokybės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, leidžiančių įvertinti telkinių būklę, teršalų apkrovą pagrindinėms upėms ir teršalų, patenkančių per vandens telkinius, apkrovą Lietuvai iš kaimyninių šalių ne mažiau kaip 90 procentų Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija Uždaviniai:

10.1. Atlikti upių priežiūros intensyvųjį monitoringą nustatytas vandens lygis, vandens temperatūra ne mažiau kaip 81 vietoje, 1 kartą per parą, kasmet Aplinkos ministerija nustatytas vandens debitas ne mažiau kaip 70 vietų, 12 kartų per metus nustatytas vandens nuotėkio dydis ne mažiau kaip 54 vietose, 12 kartų per metus įvertintas upės vientisumas ne mažiau kaip 54 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatytas upių dugno substratas, upės vagos skersinis profilis ne mažiau kaip 70 vietų, 1 kartą per metus nustatytas upės vagos pobūdis ne mažiau kaip 54 vietose, 1 kartą per 6 metus išmatuotas natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis ne mažiau kaip 54 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatyta fitoplanktono sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 3 vietose, 6 kartus per metus nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 50 vietų, 2 kartus per metus nustatyta fitobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 50 vietų, 3 kartus per metus nustatyta makrofitų sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per 3 metus, ne mažiau kaip 38 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra ne mažiau kaip 50 vietų, 1 kartą per 3 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 54 vietose, 12 kartų per metus nustatyti pagrindiniai jonai (chloridai, sulfatai, natris, kalis, magnis) ir silicis ne mažiau kaip 39 vietose, 12 kartų per metus, ne mažiau kaip 15 vietų, 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB), naftos angliavandeniliai naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 3 vietose, 12 kartų per metus, metalai – ne mažiau kaip 22 vietose, 12 kartų per metus, kitos medžiagos – ne mažiau kaip 8 vietose, 12 kartų per metus, di(2-etilheksil)ftalatas ir tetrachlormetanas – ne mažiau kaip 3 vietose, 12 kartų per metus (jeigu monitoringo rezultatai rodo, kad medžiagų koncentracija neviršija AKS7, – 12 kartų per metus kas 3 metai) nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 8 vietose, gyvsidabris ir jo junginiai, heksachlorobenzenas ir heksachlorobutadienas – 1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus, di(2-etilheksil)ftalatas ir tetrachlormetanas – ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): heksachlorobutadienas, antracenas, brominti difenileteriai, C10-13-chloralkanai, di(2-etilheksil)ftalatas, fluoroantenas, pentachlorobenzenas, poliaromatiniai angliavandeniliai, tributilalavo junginiai

ne mažiau kaip 8 vietose, heksachlorobutadienas –1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): gyvsidabris ir jo junginiai, heksachlorobenzenas, heksachlorocikloheksanas, kadmis ir jo junginiai, švinas ir jo junginiai, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 8 vietose, gyvsidabris ir jo junginiai bei heksachlorobenzenas – 1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija nustatyti radionuklidai vandenyje ne mažiau kaip 6 vietose, 4 kartus per metus Aplinkos ministerija nustatyti radionuklidai dugno nuosėdose ne mažiau kaip 6 vietose, 2 kartus per metus 10.2. Atlikti upių priežiūros ekstensyvųjį monitoringą įvertintas vandens nuotėkio dydis ne mažiau kaip 104 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metai Aplinkos ministerija įvertintas upės vientisumas ne mažiau kaip 104 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatytos morfologinės sąlygos: upės vagos pobūdis, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis ne mažiau kaip 104 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 104 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyta fitobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 104 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyta makrofitų sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 53 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra ne mažiau kaip 104 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 104 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyti pagrindiniai jonai (chloridai, sulfatai, natris, kalis, magnis) ir silicis ne mažiau kaip 104 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metai 10.3. Atlikti upių veiklos monitoringą 10.4. Atlikti upių tiriamąjį monitoringą nustatytas hidrologinis režimas – vandens nuotėkio dydis ne mažiau kaip 287 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metai Aplinkos ministerija įvertintas upės vientisumas ne mažiau kaip 287 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatytos morfologinės sąlygos: upės vagos pobūdis, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis ne mažiau kaip 287 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 287 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyta fitobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 287 vietose, 3 kartus per metus kas 3 metai nustatyta makrofitų sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 83 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra ne mažiau kaip 287 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyti bendrieji duomenys4

ne mažiau kaip 287 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metai nustatytas hidrologinis režimas – vandens nuotėkio dydis ne mažiau kaip 23 vietose, 12 kartų per metus kas 3 metai, ne mažiau kaip 10 vietų, 12 kartų per metus Aplinkos ministerija įvertintas upės vientisumas ne mažiau kaip 23 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatytos morfologinės sąlygos: upės vagos pobūdis, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis ne mažiau kaip 23 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatyta zoobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 23 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metai nustatyta fitobentoso sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 23 vietose, 3 kartus per metus kas 3 metai nustatyta makrofitų sudėtis ir gausa ne mažiau kaip 23 vietose, 1 kartą per 6 metus nustatyta ichtiofaunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra ne mažiau kaip 23 vietose, 1 kartą per 3 metus nustatyti bendrieji duomenys4 ne mažiau kaip 22 vietose, 12 kartų per metus kas 3 metai, ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kas 3 metai nustatyti specifiniai teršalai vandenyje: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 5 vietose, 12 kartų per metus (jeigu monitoringo rezultatai rodo, kad medžiagų koncentracija neviršija AKS7, – 12 kartų per metus kas 3 metai) nustatyti specifiniai teršalai dugno nuosėdose: prioritetinės medžiagos5, metalai6, dibutilftalatas, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 5 vietose, gyvsidabris ir jo junginiai, heksachlorobenzenas ir heksachlorobutadienas – 1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): heksachlorobutadienas, antracenas, brominti difenileteriai, C10-13-chloralkanai, di(2-etilheksil)ftalatas, fluoroantenas, pentachlorobenzenas, poliaromatiniai angliavandeniliai, tributilalavo junginiai ne mažiau kaip 5 vietose, heksachlorobutadienas – 1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus nustatyti specifiniai teršalai biotoje (žuvyse): gyvsidabris ir jo junginiai, heksachlorobenzenas, heksachlorocikloheksanas, kadmis ir jo junginiai, švinas ir jo junginiai, polichlorintieji bifenilai (PCB) ne mažiau kaip 5 vietose, gyvsidabris ir jo junginiai bei heksachlorobenzenas – 1 kartą per metus, kitos medžiagos – 1 kartą per 3 metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija DIRVOŽEMIO BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS Tikslas:

11.Vertinti miškų ir laukų svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių – bendrųjų savybių, organinės medžiagos būklės ir rūgštingumo parametrų – pokyčius Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų, suderintų su Europos Sąjungos reikalavimais duomenų apie miško ir lauko dirvožemio būklę, ir sudarytos sąlygos šalies dirvožemių geocheminės būklės žemėlapiams atnaujinti ne mažiau kaip 75 procentai Aplinkos ministerija Uždavinys:

11.1. Atlikti dirvožemio būklės monitoringą nustatytos bendrosios dirvožemio savybės – dirvožemio profilio aprašymas, dirvožemio tipas, dirvodarinė uoliena, aikštelės charakteristikos, tankis, granuliometrija (įskaitant skeletą), rūgštingumas ne mažiau kaip 138 aikštelėse (ne didesnėse kaip 250 kv. metrų), iš jų – ne mažiau kaip 67 miškų dirvožemio aikštelėse (įeina į I lygio europinio miškų būklės monitoringo vietų skaičių) ir ne mažiau kaip 71 laukų dirvožemio aikštelėje (stebėjimai ne mažiau kaip 2 gyliuose – humusingajame ir dirvodaros), 1 kartą per 10 metų Aplinkos ministerija įvertinta dirvožemio organinės medžiagos būklė – bendros organinės anglies, bendro organinio azoto kiekis, kaitinimo nuostolis (LOI); nustatyti dirvožemio rūgštingumo parametrai: rūgštingumas, mainų katijonai (Ca, Mg, K, Na, Fe, Al, Mn) ne mažiau kaip 138 aikštelėse (ne didesnėse kaip 250 kv. metrų), iš jų – ne mažiau kaip 67 miškų dirvožemio aikštelėse (įeina į I lygio europinio miškų būklės monitoringo vietų skaičių) ir ne mažiau kaip 71 laukų dirvožemio aikštelėje (stebėjimai ne mažiau kaip 2 gyliuose – humusingajame ir dirvodaros), 1 kartą per 10 metų Tikslas:

12.Vertinti dirvožemio pasklidosios taršos iš žemės ūkio veiklos mastą, atsižvelgiant į grėsmę, kad suintensyvėjus žemės ūkio veiklai gali padidėti užterštumas pesticidų likučiais ir azoto junginiais, taip pat į vietinę ir regioninę taršą iš stambių ūkio subjektų ypač pavojingomis medžiagomis, nustatyti dirvožemio praradimo dėl urbanizacijos laipsnį ir greitį Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų, suderintų su Europos Sąjungos reikalavimais duomenų apie poveikį miško ir lauko dirvožemio būklei ne mažiau kaip 75 procentai Aplinkos ministerija Uždaviniai:

12.1. Atlikti pasklidosios dirvožemio taršos monitoringą nustatytas metalų (As, Cd, Cr, Cu, Hg, V, Ni, Pb, Se, Zn), fosforo (P), sieros (S) kiekis aqua regia ištraukoje ne mažiau kaip 138 aikštelėse (tose pačiose kaip dirvožemio būklės monitoringui, stebėjimai ne mažiau kaip 2 gyliuose, papildomai – ne mažiau kaip 10 procentų apimties privalomųjų dublikatų), 1 kartą per 10 metų Aplinkos ministerija 12.2. Vertinti dirvožemio plotų užstatymo apimtį įvertinta užstatytos teritorijos ploto kaita ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus Aplinkos ministerija GYVOSIOS GAMTOS BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS Tikslas:

13.Vertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklės pokyčius, natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, sudaryti sąlygas priimti tinkamiausius sprendimus dėl buveinių ir rūšių apsaugos ir atkūrimo surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, apie Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, būklę ne mažiau kaip 80 procentų Aplinkos ministerija surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, apie kitų Europos Bendrijos svarbos rūšių būklę ne mažiau kaip 75 procentai Uždaviniai:

13.1. Atlikti Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringą nustatytos jūros buveinių vandens fizinės ir cheminės savybės; dugno morfologija, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas ne mažiau kaip 1 vietoje, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais Aplinkos ministerija nustatytos upių žiočių ir lagūnų buveinių vandens savybės, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas ne mažiau kaip 1 vietoje, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais nustatyta pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinių būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; buveinių užimamas plotas; fizinę aplinką formuojantys gamtiniai veiksniai ne mažiau kaip 24 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu: ne mažiau kaip po 1/3 vietų, 1 kartą per metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais nustatytos ežerų buveinių vandens fizinės ir cheminės savybės; būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas ne mažiau kaip 62 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu: ne mažiau kaip po 1/3 vietų, 1 kartą per metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais nustatytos upių buveinių vandens fizinės, cheminės ir dinaminės savybės, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas, augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas ne mažiau kaip 17 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu: ne mažiau kaip po 1/3 vietų, 1 kartą per metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais nustatyta viržynų ir krūmynų buveinių būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, buveinių užimamas plotas ne mažiau kaip 9 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu: ne mažiau kaip po 1/3 vietų, 1 kartą per metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais nustatyta pievų buveinių būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra; buveinių užimamas plotas8 ne mažiau kaip 113 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu: ne mažiau kaip po 1/3 vietų, 1 kartą per metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais nustatytas pelkių buveinių hidrologinis režimas; būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas, buveinių užimamas plotas ne mažiau kaip 143 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu: ne mažiau kaip po 1/3 vietų, 1 kartą per metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais įvertintas atodangų ir olų buveinių užimamas plotas; paviršiaus morfologija ne mažiau kaip 8 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais

nustatyta miškų buveinių būdingų augalų įvairovė ir gausumas; augalų bendrijų struktūra, išsidėstymas; buveinių užimamas plotas9 ne mažiau kaip 261 vietoje, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu: ne mažiau kaip po 1/3 vietų, 1 kartą per metus, pradedant ne vėliau kaip 2015 metais 13.2. Atlikti Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas (išskyrus paukščių), monitoringą nustatyti retųjų žinduolių rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; įvertintas buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ne mažiau kaip 8 vietose lūšių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija ne mažiau kaip 67 vietų ūdrų populiacijos būklei stebėti (derinant su invazinės rūšies – kanadinės audinės – stebėjimais), ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus ne mažiau kaip 18 vietų šikšnosparnių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per sezoną kas 3 metai nustatyti retųjų roplių ir varliagyvių rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės ne mažiau kaip 35 vietose varliagyvių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus ne mažiau kaip 6 vietose roplių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus nustatyti retųjų žuvų ir nėgių rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; įvertintas buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės ne mažiau kaip 24 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus nustatyti retųjų bestuburių rūšių individų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį; nustatytas buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis, atkūrimo galimybės ne mažiau kaip 113 vietų vabzdžių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus ne mažiau kaip 25 vietose moliuskų populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus nustatyti retųjų bestuburių populiacijos gausumo parametrai ne mažiau kaip 21 vietoje plačiažnyplių vėžių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus rotaciniu principu nustatytas retųjų augalų rūšių individų gausumas, gyvybingumas, fertilumas, populiacijos užimamas plotas; įvertintos augavietės charakteristikos; buveinės savybių, svarbių stebimai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės ne mažiau kaip 67 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus 13.3. Atlikti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringą

įvertinti globaliai nykstančių 5 rūšių paukščių (išskyrus griežles) individų ar porų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį ir nustatytas buveinės savybių išsaugojimo laipsnis ne mažiau kaip 11 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą per metus; papildomai – rūšių individų ar porų gausumo parametrai atsižvelgiant į rūšį – ne mažiau kaip 25 procentų monitoringo aprėpties teritorijoje už „Natura 2000“ tinklo ribų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija įvertinti griežlių teritorinių patinų gausumo parametrai ir nustatytas buveinės savybių išsaugojimo laipsnis ne mažiau kaip 20 teritorijų, 1 kartą per 2 metus; papildomai – teritorinių patinų gausumo parametrai – ne mažiau kaip 25 procentų monitoringo aprėpties teritorijoje už „Natura 2000“ tinklo ribų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus nustatytas migruojančių vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų maksimalus sezono metu užregistruotų atskirų rūšių individų skaičius ir vietos savybių išsaugojimo laipsnis ne mažiau kaip 14 teritorijų, 1 kartą per 1–3 metus (kasmet – globaliai nykstančioms rūšims 4 teritorijose, kitur – kas 3 metai) nustatyti perinčių retųjų paukščių rūšių besiveisiančių individų / porų gausumo parametrai ir vietos savybių išsaugojimo laipsnis ne mažiau kaip visose nustatytose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, 1 kartą per 2–3 metus (kas 2 metus – ne mažiau kaip 18 teritorijų kurtiniams, upinėms, mažosioms ir juodosioms žuvėdroms, žalvarniams); papildomai – rūšių besiveisiančių individų / porų gausumo parametrai – ne mažiau kaip 25 procentų monitoringo aprėpties teritorijoje už „Natura 2000“ tinklo ribų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus nustatytas paukščių migracijos srautų susiliejimo vietų per sezoną užregistruotų individų ir rūšių skaičius ir vietos savybių išsaugojimo laipsnis ne mažiau kaip 2 teritorijose (Kuršių nerijoje ir Nemuno deltoje), ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus 13.4. Atlikti kitų Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringą nustatyti vilkų gausumo ir paplitimo parametrai ne mažiau kaip 30 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija nustatyti bebrų gausumo ir paplitimo parametrai ne mažiau kaip 38 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus Tikslas:

14.Operatyviai vertinti miškų būklės kaitą erdvės ir laiko atžvilgiu dėl oro teršalų tolimųjų pernašų ir kitų stresinių veiksnių poveikio surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, reikalingų įvertinti miškų būklę europiniu ir regioniniu lygiu ne mažiau kaip 80 procentų Aplinkos ministerija Uždaviniai:

14.1. Atlikti I lygio europinį miškų būklės monitoringą nustatyti lajos būklės, stiebo taksaciniai ir būklės, vietovės, bendrieji medyno ir medžio, dirvožemio cheminės ir granuliometrinės sudėties, dirvožemio sudėties, lapijos cheminės sudėties parametrai ne mažiau kaip 87 monitoringo vietose (iš jų ne mažiau kaip apie 10 procentų patenka į rezervą ir nematuojami, kol susiformuoja naujas medynas): 1 kartą per metus – lajos būklės parametrai, stiebo būklės parametrai, stiebo taksaciniai parametrai; 1 kartą per 10 metų – dirvožemio cheminės ir granuliometrinės sudėties parametrai, lapijos cheminės sudėties parametrai. Steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimų, – bendrieji medyno ir medžio parametrai Aplinkos ministerija 14.2. Atlikti I lygio regioninį miškų būklės monitoringą nustatyti lajos būklės, stiebo taksaciniai ir būklės, vietovės, bendrieji medyno ir medžio parametrai ne mažiau kaip 5 000 monitoringo vietų (nuolatinių Nacionalinės miškų inventorizacijos apskaitos barelių tinkle): ne mažiau kaip 1/5 monitoringo vietų 1 kartą per metus – lajos būklės parametrai, stiebo būklės parametrai, stiebo taksaciniai parametrai. Steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimų, – bendrieji medyno ir medžio parametrai Aplinkos ministerija Tikslas:

15.Vertinti teršalų ir kitų stresinių veiksnių poveikį labiausiai paplitusioms (būdingoms) miško ekosistemoms surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, reikalingų įvertinti stresinių veiksnių poveikį būdingoms miško ekosistemoms ne mažiau kaip 80 procentų Aplinkos ministerija Uždavinys:

15.1. Atlikti II lygio intensyvųjį miškų būklės monitoringą nustatyti medyno ir medžio, vietovės, bendrieji medžio, augalijos dangos, dirvožemio cheminės ir granuliometrinės sudėties, dirvožemio sudėties, lapijos cheminės sudėties ir pažeidimo dėl ozono koncentracijos parametrai ne mažiau kaip 9 monitoringo vietose: lajos būklės įvertinimas – 1 kartą per metus; medžių prieaugio matavimai – 1 kartą per 5 metus; dirvožemio tyrimai (cheminės granuliometrinės sudėties parametrai) – 1 kartą per 10 metų; lapijos cheminė analizė, augalijos dangos apskaita – 1 kartą per 2 metus; pažeidimai dėl ozono – 1 kartą per metus. Vietovės parametrai, bendrieji medžio ir medyno parametrai – steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimų Aplinkos ministerija nustatyti dirvožemio tirpalo cheminės, oro cheminės, kritulių cheminės sudėties, medžių nuokritų parametrai papildomai ne mažiau kaip 3 monitoringo vietose (iš anksčiau nurodytų 9 monitoringo vietų): dirvožemio tirpalo cheminės sudėties analizė – apie 6 kartus per sezoną kasmet; oro kokybės matavimai – 6 kartus per metus; teršalų iškritos – apie 20 kartų per sezoną kasmet; nuokritų stebėjimai – apie 10 kartų per metus nustatyti meteorologijos parametrai papildomai ne mažiau kaip 1 monitoringo vietoje (iš anksčiau nurodytų 9 monitoringo vietų): meteorologijos stebėjimų parametrai – kasdien ištisus metus Tikslas:

16.Rinkti ir vertinti informaciją, kad būtų užtikrinta tinkama medžiojamųjų gyvūnų bei žuvų išteklių apsauga ir tvarus naudojimas Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie medžiojamųjų limituojamų kanopinių žvėrių būklę, sudarytos sąlygos kas 3 metai įvertinti išduotų licencijų sumedžioti elninius žvėris skaičiaus pagrįstumą ne mažiau kaip 80 procentų Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, reikalingų įvertinti praeivių ir verslinių žuvų populiacijų būklei, kad būtų pagrindžiamos lašišinių žuvų žvejybos kvotos ir įvertintas priemonių gerinti praeivių žuvų migracijos kelius efektyvumas, ir nustatyti žuvų užkrečiamųjų ligų paplitimo mastą ne mažiau kaip 85 procentai Uždaviniai:

16.1. Atlikti limituojamų medžiojamųjų kanopinių žvėrių monitoringą nustatyti tauriųjų elnių, stirnų, briedžių gausumo ir paplitimo parametrai ne mažiau kaip 40 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija 16.2. Atlikti praeivių žuvų būklės monitoringą nustatyti lašišų ir šlakių populiaciniai ir paplitimo parametrai ne mažiau kaip 70 teritorijų ne rečiau kaip 1 kartą per metus, ne mažiau kaip 50 teritorijų – ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija nustatytas iki žuvų pralaidos atplaukiančių migruojančių žuvų kiekis ir jų dalis, pakilusi pralaida ne mažiau kaip 1 teritorijoje, 12 kartų per metus, migracijos laikotarpiu Žemės ūkio ministerija 16.3. Atlikti verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo monitoringą nustatyti žuvų gausumo, biomasės ir paplitimo parametrai ne mažiau kaip 26 teritorijose: ne mažiau kaip 10 teritorijų (iš jų ne mažiau kaip 2 – jūros priekrantėje) – ne rečiau kaip 1 kartą per metus, ne mažiau kaip 16 teritorijų – ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus Aplinkos ministerija

Skaityti toliau ↓

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.