LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL DOKUMENTO „APLINKOSAUGINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO, ĮDIEGIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS. VANDENS TELKINIŲ APSAUGA APR-VTA 10“ PATVIRTINIMO 2010 m. balandžio 1 d. Nr. V-89 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais, tvirtinu dokumentą „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Vandens telkinių apsauga APR-VTA 10“ (pridedama)*. Generalinis direktorius                                           Virgaudas Puodžiukas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-89 APLINKOSAUGINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMO, ĮDIEGIMO IR PRIEŽIŪROS REKOMENDACIJOS. VANDENS TELKINIŲ APSAUGA APR-VTA 10 I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Dokumente „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Vandens telkinių apsauga APR-VTA 10“ (toliau – rekomendacijos) išdėstyti paviršinio ir požeminio vandens taršos prevencijos metodai ir apsaugos priemonės, taikomos planuojant, projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant ir prižiūrint valstybinės reikšmės automobilių kelius. 2. Dokumentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus kelio nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti paviršinį ir požeminį vandenį nuo taršos. 3. Rekomendacijos skirtos valstybines reikšmės kelių planuotojams, projektuotojams, tiesėjams, valdytojams. 4. Rekomendacijų nuostatos suderintos su šių rekomendacijų 1 priede nurodytais teisės aktais. II SKYRIUS. NUORODOS 5. Rekomendacijose pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 5.1. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105); 5.2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001 Nr. 108-3902); 5.3. Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217); 5.4. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 20-2005 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-575 (Žin., 2005, Nr. 142-5135); 5.5. Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 1-2003 „Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 (Žin., 2004, Nr. 34-1114); 5.6. Leidimų atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81); 5.7. Nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473); 5.8. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594); 5.9. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d., nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2008, Nr. 44-1643); 5.10. statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (Žin., 2004, Nr. 50-1675); 5.11. statybos techninį reglamentą STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 319 (Žin., 2001, Nr. 53-1899); 5.12. statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 138 (Žin., 2003-01-10 Nr. 3-87); 5.13. statybos taisykles ST 8871063.01:2002 „Automobilių kelių apvalių gelžbetoninių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“ (2 priedas, XVIII dalis „Liūčių debitai iš mažų baseinų“), patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 2003, Nr. 3-86); 5.14. statybos rekomendacijas R 33-02 „Automobilių kelių inžineriniai geologiniai tyrinėjimai“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 138 (Žin., 2003-01-10 Nr. 3-87); 5.15. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr. 9-322); 5.16. Kelių priežiūros vadovo I dalį PN-05 „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-103 (Žin., 2006, Nr. 55-1994; 2008, Nr. 53-1995). III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 6. Rekomendacijose vartojamos sąvokos: 6.1. Gruntinis vanduo – laisvą (nespūdų) paviršių turintis požeminis vanduo, susikaupęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus uolienų sluoksnio. 6.2. Paviršinis vanduo – žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo. 6.3. Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). 6.4. Paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas. 6.5. Dirbtinis vandens telkinys – tai žmogaus sukurtas vandens telkinys. 6.6. Gruntas (sinonimas – uoliena) – natūraliu ar technogeniniu būdu susidariusios purios/birios nuogulos, sudarančios daugiakomponentę sistemą iš kietųjų dalelių, vandens ir oro, įskaitant dirvožemį. 6.7. Smėlinis gruntas – tai gruntas, kuriame stambesnių kaip 0,063 mm skersmens dalelių yra daugiau negu 90 % [6.16]. Šiame normatyve smėlinis gruntas skirstomas į stambiagrūdį (kai stambesnių kaip 0,5 mm skersmens grūdelių yra daugiau negu 90 %) ir smulkiagrūdį (kai smulkesnių kaip 0,5 mm skersmens grūdelių yra daugiau negu 10 %). 6.8. Molinis gruntas – tai gruntas, kuriame smulkesnių kaip 0,063 mm skersmens dalelių yra daugiau negu 10 %. 6.9. Hidrologinis režimas – tai nuotėkio, debito, vandens greičio rodikliai. 6.10. Vandens stebėsena (monitoringas) – sistemingas paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės, savaiminių pokyčių ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė. 6.11. Debitas Q – vandens kiekis, pratekantis upės vagos skerspjūviu per laiko vienetą. Debito mato vienetai yra l/s arba m3/s. 6.12. Mulčiavimas – apdėjimas mulčiu, t. y. pjuvenomis, mėšlu, kompostu, šiaudais, lapais, durpėmis (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Tai atviro ar ką tik apsėto dirvožemio padengimas smulkios struktūros organinės ar mineralinės (žvyras, skalda) kilmės medžiaga. 6.13. Erozija – ardymas, irimas, graužimas: – žemės paviršiaus ardomoji vandens, vėjo, ledo veikla; siauresne reikšme – tekančio vandens ardomoji veikla. 6.14. Geosintetinės medžiagos (geotekstilė) – tai iš sintetinių polimerų sukurti gaminiai, kurie gerai sąveikauja su kitomis statybinėmis medžiagomis ir gali būti panaudojami civilinėje statyboje kaip skiriamieji, filtruojantys, drenuojantys, armuojantys ir hidroizoliuojantys (barjero) sluoksniai. 6.15. Hidrosėja – tai skystu būdu sėjama žolė. Hidrosėjos mišinį sudaro vanduo, mulčias, sėklos, trąšos ir kiti priedai. 6.16. Uždoris – tai plokštė, įtvirtinta dviejose nukreipiamosiose išpjovose nuotekų surenkamojo šulinio sienelėje, jos paskirtis – operatyviai užblokuoti ištekėjimo angą. IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 7. Rekomendacijose pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai: 7.1. Rt – nuotekų sulaikymo vandens valymo įrenginyje laikas; 7.2. V – valymo sistemos talpa; 7.3. Q – nuotekų srauto debitas; 7.4. Kf – grunto filtracijos koeficientas; 7.5. SAZ – sanitarinė apsaugos zona; 7.6. PAV – poveikio aplinkai vertinimas; 7.7. LAND – Lietuvos aplinkosauginis norminis dokumentas. V SKYRIUS. GALIMAS POVEIKIS I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS 8. Kelių plėtojimas, priežiūra ir naudojimasis jais gali neigiamai paveikti aplinką: - užteršti paviršinį ir gruntinį vandenį; - pakeisti paviršinio ir gruntinio vandens hidrologinį režimą; - sukelti dirvos eroziją. Šie pokyčiai gali sąlygoti tolesnius reiškinius: potvynius, užnešimą dumblu, natūralaus gruntinio vandens lygio kritimą ir kt., kurie savo ruožtu daro poveikį augmenijai, gyvūnijai bei žmogui ir jo veiklai. 8.1. Paviršiniai vandens telkiniai, gruntinis vanduo, o taip pat dirvožemis ir augmenija prie kelio gali būti teršiami: - vykdant kelio tiesimo, rekonstravimo, remonto darbus; - naudojant kelius; - avarijų metu, išsiliejus kenksmingoms medžiagoms. 8.2. Gyvųjų vandens organizmų vystymuisi gali pakenkti vandens telkinių užteršimas kelio nuotekomis, dumblu, dugno nuosėdomis. Užutekiuose, vietose, kur lėta vandens srovė, daug gėlavandenių žuvų ikrus deda ant upės dugno. Čia (vietose su silpna srove) kaupiasi nuosėdos, kurios gali padengti ikrus ir kitą vandens florą bei fauną ir sutrikdyti žuvų mailiaus vystymąsi. Užnešimas dumblu mažina žuvų nerštui palankių vietų plotą. Į vandenį patekusios organinės medžiagos gali sukelti fosforo ir metalų desorbciją ant dugno iškritusiose nuosėdose. Nuotekose esančios skendinčios medžiagos didina vandens drumstumą, kuris kenkia žuvims, ypač žuvų mailiui. Daugiausiai skendinčių medžiagų į paviršinius vandens telkinius patenka vykstant statyboms ir lietaus metu. Naftos produktai (angliavandeniliai) ir sunkieji metalai gali veikti vandens organizmų biologines funkcijas. Kai kurie iš angliavandenilių gali sukelti vėžinius susirgimus. Kelio nuotekose esantys naftos produktai gali skilti į labiau toksiškas chemines medžiagas, tokias kaip fenolis, ir gali sukelti arba pasunkinti lėtinį toksinį poveikį vandens ekosistemos organizmams. 8.3. Teršalų kiekis kelio nuotekose yra normuojamas pagal šių dokumentų reikalavimus: - Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento [5.8]; - Nuotekų tvarkymo reglamento [5.7]“. II SKIRSNIS. TARŠA Statybos metu 9. Pagrindiniai taršos šaltiniai statybos darbų metu yra: - išsipylę iš statybinės įrangos degalai, tepalai ar hidrauliniai skysčiai; - atliekos; - užterštas gruntas. Statybvietėse esantis gruntas gali būti užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, kitomis toksiškomis medžiagomis. Išplautas į vandens telkinius toks gruntas gali juos užteršti. Naudojant kelius 10. Nuotekose nuo kelio randama įvairių teršalų. Šių teršalų šaltinis – tai degalų degimo produktai, kuras ir jo priedai, alyvos ir tepalai, katalizatoriaus komponentai, padangų ir kelio dangos trinties medžiagos, besidėvinčių automobilio dalių dilimo medžiagos, metalai. Kelio paviršinėse nuotekose nustatoma tiek ištirpusių, tiek skendinčių (dalelių pavidalo) teršalų. 1 lentelė. Tipiniai teršalai kelio nuotekose ir jų šaltiniai Teršalų grupė Teršalas Šaltinis Nuosėdos Skendinčios medžiagos Dangos irimas/dėvėjimasis, transporto priemonės, užterštas atmosferos oras ir kelio priežiūra Biogeninės medžiagos Azotas ir fosforas Užterštas atmosferos oras, trąšos Sunkieji metalai Švinas Benzinas, kurio sudėtyje yra švino, padangų irimas/dėvėjimasis Cinkas Padangų irimas/dėvėjimasis, variklio alyva ir tepalai Geležis Automobilio kėbulo rūdys, plieninės kelio konstrukcijos, tokios kaip tiltai ar apsauginiai atitvarai, judančios variklio dalys Varis Metalo apdaila, guolių ir judančių kontaktų susidėvėjimas, judančios variklio dalys, stabdžių kaladėlių dėvėjimasis, fungicidai ir insekticidai Kadmis Padangų irimas/dėvėjimasis, insekticidai Chromas Metalo apdaila, judančių variklio dalių ir stabdžių kaladėlių dėvėjimasis Nikelis Dyzelinas ir benzinas, alyvos, metalo apdaila, tarpinių dėvėjimasis, stabdžių kaladėlių dėvėjimasis, asfaltavimas Manganas Judančios variklio dalys Druskos  Cianidai Mišiniai, naudojami palaikyti ledo tirpinimo druskų grūdėtumą Chloridai Ledo tirpinimo druskos Sulfatai Degalai ir ledo tirpinimo druskos Angliavandeniliai Nafta ir jos produktai Naftos produktų išsiliejimai, nutekėjimas, antifrizas ir hidrauliniai skysčiai bei asfalto paviršiaus išplovimas 11. Teršalų koncentracija kelio paviršinėse nuotekose priklauso nuo daugelio faktorių: eismo intensyvumo, važiavimo būdo (stabdymas, įsibėgėjimas ar tolygus važiavimas), meteorologinių sąlygų (kritulių kiekis, oro ir vandens temperatūra). Paviršinės kelio nuotekos gali užteršti gruntinį vandenį per paviršiaus vandenis ar tiesiogiai teršalams patenkant į gilesnius žemės sluoksnius. Labiausiai laidūs vandeniui gruntai yra žvyras ir smėlis, o mažiausiai laidus – molis. Avarijų metu 12. Autoavarijų atveju paviršinis ir gruntinis vanduo gali būti užteršiamas vežamomis cheminėmis medžiagomis bei automobilių kuru, alyva, aušinimo skysčiais ir kt. Atliekant pavojingų medžiagų išsiliejimo į aplinką rizikos analizę įvertinami šie rodikliai: - drenažo sistemos efektyvumas sulaikant teršalus; - sunkiojo transporto, gabenančio kenksmingas medžiagas, eismo intensyvumas; - atstumas iki paviršinio vandens telkinio, vandenvietės. Avarijos metu į aplinką išsiliejus dideliam teršalų kiekiui gali būti stebimas ūmus poveikis paviršinio vandens organizmams. III SKIRSNIS. EROZIJA 13. Kelio tiesimo ar rekonstravimo darbų laikotarpiu palankios sąlygos lietaus ir vėjo sąlygojamam erozijos procesui sukuriamos pašalinus žolės dangą statybos vietoje, suformavus atvirus sankasų ar iškasų šlaitus, sandėliuojant dirvožemį ar statybines medžiagas. Vykstant nekontroliuojamam erozijos procesui ne tik pažeidžiamas kelio aplinkoje esančių vandens telkinių hidrologinis režimas, vandens fizinės bei cheminės savybės, bet ir silpninamos kelio konstrukcijos (nuplaunamas neapsaugotų sankasų šlaitų paviršius, susiformuoja išgraužos ir nuošliaužos, užnešami dumblu grioviai, drenažas, šuliniai, kiti kelio infrastruktūros elementai). Nuosėdos, besikaupdamos vandens telkinių dugne, gali užpilti augaliją, pakelti vandens lygį, pakeisti upės srovės greitį, sąlygoti žuvų kritimą. Sunkieji metalai, tokie kaip chromas, cinkas, švinas, dirvožemyje išlieka šimtus metų, todėl vykstant kelio sankasos erozijai dirvožemyje susikaupę metalai gali patekti į vandens telkinius. 14. Teritorijos atsparumą eroziniam pažeidimui lemia: - dirvožemio struktūra, granuliometrinė sudėtis: mažiau atsparūs erozijai lengvi ir vidutinio sunkumo birūs, purūs smėlio ar priesmėlio dirvožemiai; - vietovės topografija – kelio sankasos, iškasų, upių slėnių šlaitų aukštis, ilgis: mažiau atsparūs erozijai aukšti, statūs šlaitai; - meteorologinės sąlygos: vėjų intensyvumas, lietaus, liūčių trukmė ir intensyvumas; - statybos ar rekonstravimo darbų apimtis ir trukmė: erozijos potencialas reikšmingesnis, kai numatomi ilgalaikiai, didelės apimties darbai. IV SKIRSNIS. HIDROLOGINIO REŽIMO POKYTIS 15. Tiesiant kelią paviršinių vandens telkinių arba gruntinio vandens hidrologinis režimas gali pasikeisti dėl: - netinkamo drenažo; - kasimo darbų ir reljefo keitimo; - miško iškirtimo; - pelkių ir kitų šlapžemių nusausinimo; - mechaninio sniego sulaikymo; - netinkamo kelio nuotekų nuleidimo; - tvenkinių ar per mažo diametro pralaidų įrengimo; - vandens nukreipimo iš vienos upės į kitą. Gruntinis vanduo 16. Dėl kasimo darbų ir kelio drenažo sistemos įrengimo gali būti sutrikdytas natūralus gruntinio vandens tekėjimas. Nutiesus kelią iškasoje, gali pažemėti gruntinio vandens lygis aplinkiniuose rajonuose. Įrengus sankasą, prieš ją gali pakilti gruntinio vandens lygis, o už sankasos gruntinio vandens lygis gali kristi (žr. 3 priedo 1 pav.). Gruntinio vandens lygio pokytis gali sąlygoti: - augalijos nykimą; - dirvožemio jautrumo erozijai padidėjimą; - vandens, naudojamo žmonių poreikiams ir žemės ūkiui, išteklių sumažėjimą. Paviršinis vanduo 17. Lietuvos upės ir ežerai maitinami vandeniu iš tirpstančio sniego, lietaus ir gruntinio vandens. Netinkamai įrengta kelio sankasa gali sutrikdyti natūralų paviršinio vandens telkinio maitinimą. Pakeitus paviršinio vandens telkinio maitinimo sąlygas, keičiasi ir vandens nuotėkis (žr. 3 priedo 2 pav.). 18. Nudrenuotas iš žemės sankasos ir į paviršinį vandens telkinį nuo kelio ir jo juostos nuleistas vanduo gali padidinti jo debitą ir srovės greitį. Priklausomai nuo vietovės sąlygų, tai gali sąlygoti vandens telkinio potvynius, krantų eroziją, upių vagos pokyčius ir užnešimą dumblu (žr. 3 priedo 3 pav.), o šie reiškiniai gali turėti įtakos žuvų ir laukinių gyvūnų buveinių pokyčiui. VI SKYRIUS. POVEIKIO SUMAŽINIMAS I SKIRSNIS. KELIO PLANO IR PROJEKTO SPRENDINIŲ REKOMENDACIJOS 19. Didžiausias neigiamo poveikio prevencijos potencialas yra ankstyvoje planavimo stadijoje, kai yra parenkama kelio trasa. Poveikio prevencijos tikslai yra: - pasiekti mažiausią hidrologinio režimo pokytį; - užtikrinti, kad kelio nuotekų tarša neviršytų ribinių dydžių. 20. Planuojant kelio trasą rekomenduojama atsižvelgti į (žr. 2 lentelę): - paviršinio vandens telkinių jautrumą; - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrančių juostas; - požeminio vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas (SAZ); - upių vagos formą, šlaitus; - aplinkines teritorijas, jautrias hidrologiniam pokyčiui. 2 lentelė. Kelio plano sprendinių rekomendacijos Objektas Rekomendacijos Jautrūs paviršinio vandens telkiniai (hidrologiniai ir ichtiologiniai draustiniai bei „Natura 2000“ teritorijos) Planuojant kelio trasą per jautrius paviršinio vandens telkinius, būtina konsultuotis su aplinkos apsaugos specialistais. Dauguma atvejų gali reikėti atlikti poveikio biologinei įvairovei („Natura 2000“ teritorijoms) reikšmingumo įvertinimą. Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tiesti kelius. Pakrantės apsaugos juostą galima kirsti tik statant estakadas, tiltus ar pralaidas [5.9]. Požeminio vandens telkinių (vandenviečių) SAZ Pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama tiesti kelius. Magistraliniuose ir krašto keliuose, kertančiuose III grupės vandenviečių 2-ąją juostą, turi būti įrengti greitį ribojantys kelio ženklai [5.3]. Upių forma ir šlaitai Reguliuoti natūralias upes ar keisti jų vagą yra draudžiama, todėl rekomenduojama apeiti didesnius upių vingius arba, jei neįmanoma, statyti tiltą ar estakadą [5.9]. Rekomenduojama vengti vietų, kur nutiesus kelią, potencialiai galima erozija ir vandens telkinių tarša (pvz., stačių šlaitų kirtimas). Teritorijos, jautrios hidrologiniam pokyčiui Planuojant kelio trasą rekomenduojama nežeminti gruntinio vandens lygio prie gyvenamųjų teritorijų ar jautrių gamtinių teritorijų (Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos saugomų teritorijų). Rekomenduojama nesirinkti kelio trasos, kuri kirstų pelkę. Pelkės nusausinimas ir iškasimas keičia vietovės hidrologinį režimą bei joje esančias ekosistemas. 21. Parenkant kelio projekto sprendinius, susijusius su vandens (paviršinio ir požeminio) apsauga, rekomenduojame įvertinti: - vandens telkinių pakrantės apsaugos zoną; - vandens ekosistemas; - galimą vandens telkinių taršą. 3 lentelė. Kelio projekto sprendinių rekomendacijos Objektas Rekomendacijos Užliejamos pievos, pelkės Siekiant išvengti hidrologinio režimo pokyčių užliejamose pievose, pelkėse, rekomenduojama kelią įrengti ant estakados. Pralaidos, tiltai, estakados Sankirtos su vandens telkiniais (vandens pralaidos, tiltai) turi būti projektuojami atsižvelgiant į žuvų bei kitų gyvūnų migravimą vandeniu ir pakrante, pakrantės apsaugos juostos plotį. Lietaus nuotekų valymo įrenginiai Žr. IV skirsnį. Paviršinių nuotekų nuleidimas nuo tiltų Projektuojant tiltus, reikėtų vengti tiesiogiai nuleisti paviršines nuotekas nuo tilto į vandens telkinius. Nuo tiltų paviršių surinktas nuotekas reikėtų nukreipti į tilto prieigose įrengtus žolėtus griovius, infiltracinius šulinius ar kitus paviršinių nuotekų valymo įrenginius (žr. 71 punktą). Keliai, kuriais gabenami pavojingi kroviniai Keliai, kuriais bus gabenami pavojingi kroviniai, turi būti suprojektuoti taip, kad avarinio išsiliejimo atveju teršalai negalėtų tiesiogiai patekti į paviršinį ar gruntinį vandenį (žr. 71–78 punktus). Melioracijos sistemos Projektuojant kelią, reikia atsižvelgti į esamų melioracijos sistemų išdėstymą, jas pažeidus gali būti sutrikdomas vietovės hidrologinis režimas. II SKIRSNIS. PAVIRŠINIO IR GRUNTINIO VANDENS APSAUGA STATYBOS METU Bendrosios nuostatos 22. Paviršinio ir gruntinio vandens apsauga (toliau– vandens apsauga) statybos metu turi būti planuojama etapais: 22.1. Pirmą planavimo etapą atlieka PAV dokumentų rengėjas poveikio aplinkai vertinimo metu. Šiame etape pateikiamas vandens apsaugos reglamentas, rekomenduojami apsaugos būdai, parengiamas pirminis vandens apsaugos planas statybos metu. 22.2. Antrą planavimo etapą atlieka projektuotojas rengiant techninio projekto aplinkos apsaugos dalį [5.10]. Šiame etape, įvertinus numatomų darbų apimtis, išilginio ir skersinio kelio profilio duomenis, detalizuojamas vandens apsaugos planas statybos metu, jeigu buvo atliktas PAV, arba parengiamas vandens apsaugos planas statybos metu, jeigu PAV nebuvo atliktas. Vandens apsaugos plane turi būti pateikta: - teritorija, kuri bus saugoma; - rekomenduojami vandens apsaugos būdai ir priemonės įrenginėjant statybvietę, atliekant statybos darbus, rekultivuojant statybvietę. 22.3. Trečią planavimo etapą atlieka statybos darbų vadovas. Prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, jis parengia ir suderina su užsakovu aplinkos apsaugos valdymo planą. Aplinkos apsaugos valdymo planas statybos metu gali būti atskiras dokumentas arba dalis viso projekto valdymo plano statybos metu. Jame apibrėžiama tiksli statybvietės teritorija, pateikiami vandens apsaugos būdai įrengiant statybvietę, atliekant statybos darbus ir rekultivuojant statybvietę. 23. Vandens telkinius statybos metu galima apsaugoti keliais būdais: - stabilizuojant atvirus dirvos paviršius; - išsklaidant ar tikslingai nukreipiant vandens srautus; - filtruojant ar nusodinant iš nuotekų dumblo daleles bei su jomis asocijuotas teršiančias medžiagas. 24. Apsaugos priemonės yra skirstomos į: - organizacines; - prevencines; - laikinas ir ilgalaikes. Organizacinės priemonės statybos metu 25. Rekomenduojama taikyti šias organizacines priemones: - statybinių medžiagų, nukasto dirvožemio sandėliavimo, statybinės technikos, automobilių stovėjimo aikštelės negali būti įrengiamos paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto [5.2, 5.9]; - darbo organizavimas etapais. Taip galima sumažinti teritorijų, kuriose tuo pačiu laikotarpiu pašalinama žolės danga, plotą ir sutrumpinti laikotarpį tarp žolės dangos pašalinimo ir atviro paviršiaus stabilizavimo; - laikinų vandens apsaugos priemonių įdiegimas prieš darbų pradžią arba darbų metu (priklausomai nuo jų pobūdžio); - laikinų vandens apsaugos priemonių kontrolė. Kontroliuojama laikinųjų apsaugos priemonių būklė, efektyvumas, tvarkomos pastebėtos pažaidos ir kt. Pvz., laiku pašalinamos susikaupusios dumblo sąnašos. Prevencinės ir laikinos apsaugos nuo erozijos priemonės 26. Rekomenduojama taikyti šias priemones: - paviršiaus stabilizavimas: mulčiavimas, laikinas užsėjimas, apsauginės geotekstilinės dangos panaudojimas (žr. 3 priedo 5, 6 pav.). Laikinas šlaitų stabilizavimo priemones rekomenduojama naudoti tais atvejais, kai numatoma atvirus šlaitus laikyti mėnesį ar ilgiau; - laikinas nuotekų nuleidimas vamzdžiais ar latakais. Nuotekų ištekėjimo iš drenažo vamzdžių ar latakų vietose turi būti įrengtos vandens srauto energiją mažinančios priemonės (žr. 37.1–40 punktus); - nukreipiamieji pylimai. Tai laikini pylimai, kurių paskirtis – nukreipti nuotekų srautą iš statybos teritorijos ar apsaugoti iškasų, griovių šlaitus. 4 lentelė. Prevencinių ir laikinų paviršių apsaugos nuo erozijos priemonių taikymo rekomendacijos (2 priedas [9]) Priemonės apibūdinimas Taikymo rekomendacijos Paviršiaus stabilizavimas Mulčiavimas – tai atviro ar ką tik apsėto dirvožemio padengimas smulkios struktūros organinės ar mineralinės (žvyras, skalda) kilmės medžiaga - Rekomenduojama naudoti švarų gruntą. Nenaudoti grunto, kuris gali būti užterštas, prieš tai nenustačius jo užterštumo; - paprastai mulčias paskleidžiamas 5–10 cm storio sluoksniu; - plonesnis sluoksnis beriamas mulčiuojant sunkų molingą dirvožemį, o storesnis – lengvą smėlėtą dirvožemį; rekomenduojama statybų metu naudojamų laikinų objektų (laikinų privažiavimo kelių ar apylankų) šlaitų stabilizavimui, šlaitų paviršių sutvirtinimui, pasėtų žolių sėklų apsaugai; - mulčias paskleidžiamas paviršiuje praėjus ne daugiau kaip 24 val. po apsėjimo; - mulčiavimui rekomenduojama naudoti šiaudus, medžio drožles, sluoksniuojant jas tarp dviejų šviesoje suyrančio plastiko sluoksnių. Laikinas užsėjimas žolių mišiniais - Rekomenduojama naudoti atvirų teritorijų, kuriose mėnesį ar daugiau nevyksta darbai, apsaugai, laikinų objektų (privažiavimo kelių, apylankų, aikštelių ir pan.) šlaitų apsaugai. Užsėjimas javais - Naudojama atsižvelgiant į darbų užbaigimo sezoniškumą. Jei iki rudens nespėjama užsėti nuolatine žole, rekomenduojama laikinam apželdinimui naudoti javus. Geotekstilinės medžiagos – tai neaustinės medžiagos, audiniai, trikotažas, kombinuotos struktūros gaminiai - Šlaituose, kurių aukščio ir pločio santykis 1:3 arba statesniuose; - neatsparių erozijai griovių (v formos profilio) šlaituose; - atviruose griovių šlaituose prie paviršinių vandens telkinių; - itin neatspariuose erozijai paviršiuose: tiltų pylimų šlaituose, teritorijose prie pralaidų ištekėjimo angų ar kitose vietose, kur išteka koncentruoti nuotekų srautai; - pasėtų žolių sėklų apsaugai nuo išplovimo, dygimui paspartinti; - geosintetinių gaminių parinkimo gruntų filtracinėms savybėms pagerinti kriterijus ir reikalavimus jų kokybei reglamentuoja ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ [5.12]. Geotinklas – tai tinklinės struktūros geosintetinės medžiagos gaminys. Dažniausiai klojamas šlaito paviršiuje, užklojamas dirvožemiu ir užsėjama žole - Rekomenduojama naudoti stačių šlaitų sutvirtinimui ir žolių sėklų imobilizavimui. Laikinas nuotekų nuleidimas Laikinas nuotekų nuleidimas drenažo vamzdžiais. Naudojami metaliniai, plastikiniai ar lankstūs guminiai drenažo vamzdžiai - Nuotekoms nuo sankasų ar iškasų šlaitų nuleisti; - naudojama tol, kol sudygsta ir sutvirtėja pasėta žolė, įsišaknija kiti augalai, bet ne trumpiau kaip 2 metus; - paviršinės nuotekos į drenažo vamzdžius nukreipiamos ant pylimų briaunos suformavus paaukštintus volelius, bordiūrus ar grunto pylimus. Laikinas nuotekų nuleidimas latakais, išklotais asfaltbetonio, akmenų, velėnos danga - Koncentruotam nuotekų srautui nuleisti nuo sankasų ar iškasų šlaitų; - naudojama šlaituose, potencialiai neatspariuose erozijai ilgiau kaip vieną sezoną; - natūraliausiai atrodo velėna iškloti latakai, jų dugnas po velėna sutvirtinamas geotinklu; - galima naudoti ilgą laiką. Nukreipiamieji pylimai Nukreipiamieji pylimai - Įrengiami iškasų šlaitų viršuje; - naudojami nuotekų srautams nukreipti iš statybos vietos; - negalima įrengti arti pelkių ar vandens telkinių. Ilgalaikis šlaitų paviršiaus stabilizavimas 27. Statybos darbų metu suformuoti atviri šlaitai turi būti kiek įmanoma skubiau stabilizuojami. Paprasčiausias šlaito stabilizavimo būdas yra užpylimas dirvožemiu ir užsėjimas žole. Jei pylimo šlaito aukščio ir pločio santykis > 1:3, o iškasos šlaito – 1:2, reikėtų taikyti papildomas stabilizavimo priemones (žr. 4 priedo 1 lentelę). Laikinos apsaugos nuo užnešimo dumblu priemonės 28. Statybos vietos perimetro apsauga. Saugant aplinką nuo taršos, ties statybos teritorijos riba įrengiama užtvara, kurios paskirtis – sulaikyti dumblo daleles, pernešamas iš statybos vietos tekančio paviršinių nuotekų srauto. 28.1. Įrengimo ir naudojimo rekomendacijos: - priemonė turi būti įrengta prieš statybos darbų pradžią; - taikoma ne visame tiesiamame kelyje koridoriuje, bet iš anksto numatytose jautriose pažeidimui vietose: prie paviršinių vandens telkinių, pelkių, rekreacinių vietovių ir pan.; - užtvara efektyvi tik tuomet, kai įrengiama tinkamai parinktoje vietoje, eksploatavimo metu reguliariai prižiūrima ir laiku remontuojama; - netinka koncentruotam nuotekų srautui apvalyti; - įrengimui gali būti naudojama geosintetinė medžiaga, stačiakampio gretasienio formos šieno, šiaudų ryšuliai, žabiniai, smėlio maišai. 29. Šieno ar šiaudų ryšulių užtvaros (žr. 3 priedo 7, 8, 9 pav.). 29.1. Įrengimo ir naudojimo rekomendacijos: - naudoti vietose, kur techniškai komplikuota įrengti geosintetinės medžiagos užtvarą,– pelkių ir stovinčio vandens telkinių apsaugai; - presuoto šieno ar šiaudų ryšulių užtvara per tanki, todėl netinka nuotekoms filtruoti. Jos paskirtis – nukreipti nuotekų srautą arba jį sulaikyti užtvenkiant, tuomet nusodinamos sunkesnės, stambesnės dumblo dalelės; - šlaituose ar teritorijose su nuolydžiu šiaudų ar šieno ryšulių užtvaras rekomenduojama išdėstyti keliomis eilėmis statmenai nuotekų tėkmės krypčiai, užtvarų galus būtina nukreipti aukštyn, kad vanduo negalėtų nutekėti aplink. Tokia užtvara naudojama ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Kiekvienas ryšulys įtvirtinamas dviem atraminiais stulpais. 30. Geosintetinės medžiagos užtvaros (žr. 3 priedo 10, 11, 12 pav.). 30.1. Įrengimo ir naudojimo rekomendacijos: - tinka naudoti statybos vietos perimetro apsaugai įrengti lėkštų šlaitų papėdėse; - įtvirtinimui tinka ≥ 7,5 cm diametro ir 1,5 m aukščio T formos mediniai arba metaliniai stulpai. Jie įkalami į žemę ≥ 40 cm gylyje, priešingoje tekančiam srautui užtvaros pusėje, minimalus atstumas tarp atraminių stulpų – 2,5 m. Geotekstilės užtvaros apatinė dalis įkasama į žemę iš anksto paruošus 20 cm pločio ir 20 cm gylio tranšėją. Tarp dumblą sulaikančios užtvaros ir dumblą nešančių nuotekų šaltinio būtina palikti ≥ 30 m atstumą; - naudoti geosintetinį audinį, kurio filtravimo efektyvumas > 75%. Dalis nuotekų sulaikoma prie užtvaros, dalis filtruojasi per geosintetinę medžiagą. Filtracinė geba užsikemšant poroms palaipsniui mažėja. Jei įmanoma, tarp užtvaros ir statybų teritorijos rekomenduojama palikti 3 m pločio buferinę žole apaugusią teritoriją. Buferinė zona išsklaido nuotekų srautą, susilpnina srauto energiją ir sulaiko dalį nuotekų pernešamo dumblo. Taip pailginamas geosintetinės užtvaros tarnavimo laikas; - užtvara įrengiama iš vientiso geosintetinio audinio gabalo, taip išvengiama plyšimų sujungimo vietose; - efektyvaus dumblą sulaikančių užtvarų įrengimo rekomendacijos pateiktos 4 priedo 2 lentelėje. 31. Smėlio maišų užtvaros. 31.1. Rekomenduojama naudoti: - pralaidų įtekėjimo vietoms apsaugoti; - laikinoms užtvankoms įrengti; - tiltų statybos metu kaip užtvara tarp tiltramčių ir vandens telkinio. 32. Vandenyje įrengiamos geotekstilinės dumblo užtvaros. 32.1. Įrengimo ir naudojimo rekomendacijos: - taikyti atliekant statybos darbus prie vandens telkinių (žr. 3 priedo 14 pav.); - gali būti įrengiamos stovinčiame ir tekančiame vandenyje; - tekančiame vandenyje statmenai tėkmės krypčiai įrengta užtvara neturi siekti krantų, jos paskirtis – nukreipti dumblo daleles krantų link. Ties krantais susikaupęs dumblo sluoksnis iškasamas ir pašalinamas; - gali būti įrengiamos ties krantų linija lygiagrečiai su tėkme, taip sulaikomos iš eroduojančios aplinkos nuotekų srautų nešamos dumblo dalelės; - tinka užtvankų, sėsdinimo rezervuarų apsaugai nuo išsiliejimo per kraštus. 33. Srauto reguliavimo priemonės grioviuose. Tai laikinos grioviuose įrengiamos užtvaros. Jų paskirtis – lėtinti vandens srauto tėkmę ir sulaikyti nešamas dumblo daleles grioviuose, kurių nuolydis nuo 1,5 iki 5 % (žr. 3 priedo 15 pav.). Atstumas tarp srautą reguliuojančių užtvarų apskaičiuojamas taip: atstumas = (užtvaros aukštis x 100)/(griovio nuolydis %). 5 lentelė. Srauto reguliavimo grioviuose būdo pasirinkimo kriterijai (2 priedas [9]) Užtvaros tipas Apibūdinimas Taikymo rekomendacijos Daugiasluoksnės geosintetinės medžiagos užtvara Užtvara patikimai įtvirtinama statramsčiais, apatinis kraštas įleidžiamas į žemę - Grioviuose, kurių nuolydis 2– 3 %, drenuojamos teritorijos plotas < 0,4 ha; - prieš sėjant žolę turi būti pašalinta. Gamtinės kilmės medžiagų rulonų užtvara 150 mm–178 mm diametro šiaudų, žabinių ar medienos drožlių rulonas, apvyniotas poliesterio ar plastiko tinklu - Grioviuose, kurių nuolydis 1,5–2 %, drenuojamos teritorijos plotas 0,8 ha; - gali būti palikta griovyje; - efektyvi vieną sezoną; - gali būti naudojama įtekėjimo vietų apsaugai. Trikampio formos geosintetinės medžiagos damba Trikampio formos putų poliuretano gaminys, įvyniotas į geosintetinę medžiagą - Grioviuose, kurių nuolydis 2–3 %, drenuojamos teritorijos plotas < 1,6 ha; - daugkartinio naudojimo; - prieš sėjant žolę turi būti pašalinta. Akmenų užtvara 0,6 m aukščio iš akmenų suklotas pylimas, įrengtas už skersai griovio įtvirtintos geosintetinės medžiagos užtvaros - Grioviuose, kurių nuolydis 3–5 %, drenuojamos teritorijos plotas 0,8–1,6 ha; - tinka stabilizuoti koncentruotą nuotekų srautą; - ilgaamžė; - stabilizavus griovio šlaitus akmenys pašalinami. 34. Dumblo gaudyklės. Tai iškasti nedidelio ploto seklūs rezervuarai. Jų paskirtis – apsaugoti nuo uždumblėjimo pasroviui esančias jautrias teritorijas bei sulėtinti srauto tėkmę ilgame griovyje (žr. 3 priedo 16 pav.). 35. Įrengimo rekomendacijos: - vieta parenkama pagal natūralų aplinkos reljefą, paprastai įrengiama iškasos šlaito apačioje, stačiašlaičio griovio dugne, natūraliose duobėse ir pan.; - drenuojamos teritorijos plotas < 0,8 ha; - ilgis, plotis ir gylis parenkami, atsižvelgiant į statybos vietai būdingą gamtinę aplinką; - vietovėse, potencialiai neatspariose erozijai, rekomenduojama įrengti dumblo gaudyklių sistemą, minimalus atstumas tarp gaudyklių – 90 m. 36. Laikini dumblo sėsdinimo rezervuarai. Rezervuarų paskirtis – sukaupti nuotekas, prieš ištekant joms iš statybos vietos ir patenkant į gamtinius vandens telkinius. Rezervuarai naudojami ilgiau nei dumblo gaudyklės, tam tikrais atvejais jie gali būti paliekami kaip ilgalaikiai nuotekų valymo įrenginiai (žr. 3 priedo 17, 18 pav.). 36.1. Įrengimo ir naudojimo rekomendacijos: - drenuojamos teritorijos plotas – iki 4 ha; - vieta rezervuarams įrengti parenkama taip, kad nebūtų trukdoma vėlesniems kelio tiesimo darbams. 6 lentelė. Laikinų apsaugos nuo užnešimo dumblu priemonių suvestinė (2 priedas [9]) Priemonė Taikymo rekomendacijos Statybos vietos perimetro apsauga – apsauginės užtvaros - Šlaitų papėdėse, sandėliuojamų supiltų statybinių medžiagų vietose pelkių, užliejamų teritorijų apsaugai. Šiaudų, žabinių rulonai - Prie pelkių, užliejamų teritorijų; - griovių dugne. Smėlio maišų pylimai - Žemės kasybos darbų vietose, rekonstruojant pralaidas; - laikinoms damboms grioviuose įrengti, prie sėsdinimo rezervuarų ar dumblo gaudyklių sąnašų valymo metu. Vandenyje įrengiamos apsauginės geosintetinės medžiagos užtvaros - Taikoma 0,9–3,3 m gylio upeliuose ar kanaluose, tėkmės greitis < 1,5 m/s; - tekančio ar stovinčio vandens telkinių apsaugai, atribojant statybvietės teritoriją; - prie sėsdinimo rezervuarų ar laikinų užtvankų, apsaugant nuo išsiliejimo per kraštus; - ežerų, tvenkinių ar kitų stovinčio vandens telkinių statybos vietoje apsaugai. Dumblo gaudyklės - Griovių dugne; - ties statybvietės riba. Laikini sėsdinimo rezervuarai - Dumblui nusodinti nuotekų srautuose, sutekančiuose iš ≤ 4 ha ploto atviros teritorijos; - įrengiami nuotekų ištekėjimo vietose ties statybos vietos riba arba prieš nuotekoms patenkant į paviršinio vandens telkinius. Apsaugos nuo erozijos priemonės, įrengiamos prie nuotekų išleistuvų 37. Vandens srauto greitį slopinančias priemones rekomenduojama įrengti nuotekų išleidimo iš griovių, pralaidų, latakų vietose tada, kai: - koncentruotas, turbulencinis ar dideliu greičiu judantis nuotekų srautas išleidžiamas potencialiai neatsparioje erozijai teritorijoje; - prieš išleidžiant nuotekas, būtina nufiltruoti ar nusėsdinti nešamas dumblo daleles. 37.1. Į apačią platėjančios standartinės metalinės, plastikinės ar betoninės detalės montuojamos ties pralaidos ištekėjimo antgaliu (žr. 3 priedo 19, 20 pav.). 37.2. Betoniniai vandens srauto slopintuvai – tai platėjančios plokščios, nuožulnios, armuotu betonu išklotos aikštelės, įrengiamos ties pralaidų ištekamaisiais antgaliais ar nuotekų ištekėjimo iš srautą stabilizuojančių baseinų vietose. Nuotekų srautas, patekęs ant betoninės aikštelės, pasklinda plonu sluoksniu ant vėduoklės formos šiurkštaus armuoto paviršiaus, taip silpninama jo energija (žr. 3 priedo 21, 22 pav.). 37.3. Įrengimo ir naudojimo rekomendacijos: - ištekantį stabilizuotą vandens srautą galima nuleisti į paviršinius vandens telkinius ar apželdintą teritoriją; - šoniniai įrenginio šlaitai ir šlaitas ties pralaidos ištekamuoju antgaliu, apsaugant juos nuo erozijos, taip pat turi būti sutvirtinti armuojant; - jei nuotekos iš slopintuvo išleidžiamos į apželdintą teritoriją, ties ištekėjimo vieta rekomenduojama įrengti apsauginę dambą. 38. Srautą stabilizuojantys baseinai – tai įdubos, įrengiamos ties stačiuose šlaituose įrengtais latakais ar vamzdinių pralaidų iškyšomis. 38.1. Įrengimo ir naudojimo rekomendacijos: - baseinų dugnas turi būti išklotas erozijai atsparia danga (pvz., akmenų, betono plokščių, gabionų ir kt.), po kuria klojama filtruojanti geosintetinė medžiaga; - baseino skersmuo turi būti didesnis, negu pralaidos ištekėjimo antgalio ar latako plotis, ištekėjimo iš baseino vieta siauresnė; gali būti įrengiami žemiau arba viename lygyje su pralaidos ar latako apatine dalimi (žr. 3 priedo 23 pav.); - jei nuotekų srautas užterštas dumblo dalelėmis, nuotekų ištekėjimo iš baseino vietoje rekomenduojama sumontuoti užtvanką iš akmenų ar gabionų (žr. 3 priedo 24, 25 pav.). 39. Vandens surenkamieji šuliniai/kameros – tai uždaros konstrukcijos šuliniai, montuojami statybos vietoje ar surenkami iš gamyklinių detalių (žr. 1 pav. ir 2 priedo 26 pav.). Šių įrenginių paskirtis – nuslopinti nuotekų srauto energiją. Stabilizuotas srautas saugiai išleidžiamas žemiau įtekėjimo vietos altitudės. 39.1. Įrengimo rekomendacijos: - gali būti įrengiami iš betono plokščių, armuoto betono, plytų, plastiko; - įtekėjimo anga įrengiama aukščiau ištekėjimo angos. Rekomenduojama įrengti ties nuotekų ištekėjimo iš pralaidos, latako ar griovio vieta. (pav.) 1 pav. Vandens surenkamojo šulinio schema (2 priedas [1]) 40. Srautą stabilizuojantys šuliniai – tai uždaros konstrukcijos šuliniai, montuojami statybos vietoje ar surenkami iš gamyklinių detalių. Šių įrenginių paskirtis – nuslopinti nuotekų srauto energiją. Stabilizuotas srautas saugiai išleidžiamas aukščiau įtekėjimo vietos altitudės (žr. 2 pav.). 40.1. Įrengimo rekomendacijos: - gali būti įrengiami iš betono plokščių, armuoto betono, plytų, plastiko; - nuotekų išleidimo anga įrengiama šulinio viršutinėje dalyje. Rekomenduojama įrengti ties nuotekų ištekėjimo iš pralaidos, latako, griovio vieta. (pav.) 2 pav. Nuotekų srautą stabilizuojančio šulinio schema (2 priedas [1]) Apželdinimo žoliniais augalais rekomendacijos 41. Pakelėms apželdinti rekomenduojama naudoti žemų (iki 40 cm aukščio) žolių rūšis. Žolių mišinių sudėtis parenkama atsižvelgiant į numatomos augimvietės sąlygas (drėgmės kiekį, apšvietimą, dirvožemio derlingumą) bei žolinių augalų savybes. Kiekviename žolių mišinyje turėtų būti 2–3 šakniastiebių augalų rūšys, tai garantuotų, kad žolynas per ilgesnį laiką neišretės. 42. Rekomenduojami žolinių augalų sėjimo būdai. 42.1. Sėjimas rankiniu arba mechaniniu būdu. Tinkamas lėkštų ilgų šlaitų apželdinimui. Ant išlyginto podirvio paskleidžiamas derlingo dirvožemio sluoksnis, jis išlyginamas ir vienodai sutankinamas. Žolių sėklos paskleidžiamos rankiniu būdu arba sėjamosiomis, sėklų norma 50–80 kg/ha, įterpimo gylis 1–2 cm. Pasėjus žolę, dirvą rekomenduojama suvoluoti. Apsaugai nuo išplovimo ir dygimui pagreitinti užsėtą paviršių galima mulčiuoti arba užkloti geosintetiniu audiniu. Tinkamiausias sėjos laikas – balandžio pabaiga–gegužės pradžia, antras rekomenduojamas sėjos etapas – rugpjūčio vidurys–rugsėjo pradžia. 7 lentelė. Vidutiniška žolių sėklų sudygimo trukmė (2 priedas [2]) Rūšis Dienų skaičius Daugiametės svidrės 7–15 Pašariniai motiejukai 7–16 Nendriniai eraičinai 9–16 Raudonieji eraičinai 10–18 Aviniai eraičinai 11–19 Šliaužiančios smilgos 12–20 Pievinės miglės 14–24 42.2. Velėnavimas. Statiems ar labiau veikiamiems erozijos šlaitams apželdinti rekomenduojama naudoti velėną (ruloninę veją). Velėnuojant reikėtų laikytis šių taisyklių: - velėnos gabalai turi būti taisyklingos formos: storis ~3 cm, ilgis 1,0–1,2 m, plotis 0,3–0,4 m; - podirvis turi būti gerai išlygintas, derlingas; - klojant gabalus vengti 4 kampų sudūrimo, tarp gabalų atsiradę tarpai užberiami dirvožemiu; - paklota velėna privoluojama, esant būtinumui, sutvirtinama kuoliukais. 42.3. Hidrosėja. Rekomenduojama taikyti sunkiai prieinamoms vietoms, labai statiems šlaitams apsėti žoliniais augalais. 8 lentelė. Žolinių augalų rūšių kokybiniai rodikliai (2 priedas [2]) Žolinių augalų rūšis Dirvos padengimas žaluma Velėnos tankumas Lapų plotis Atsparumas žiemojimui Atsparumas sausrai Atsparumas pavėsiui Tolerantiškumas druskoms Pakantumas mindymui Pakantumas žemai pjūčiai (5= greitas) (5= tanki) (5= siauri) (5= atspari) (5= atspari) (5= atspari) (5= geras) (5= geras) (5= geras) Pievinės miglės 1 4 3 5 3 2 4 5 3– 4 Raudoniji eraičinai (kuokštiniai) 3 5 5 4 4 5 2 2 5 Raudonieji eraičinai (šakniastiebiniai) 3 4–5 3–4 4–5 3–4 4 3 1 4 Aviniai eraičinai 2 4 5 4 5 2 3 2 4 Nendriniai eraičinai 3 3 1 3 4 3 3 4 2 Daugiametės svidrės 5 3 2 2 3 2 4 5 2 Paprastosios smilgos 2 5 5 2–3 2 4 nėra duomenų 2 5 Pašariniai motiejukai 3 2 2 5 2 2 nėra duomenų 5 2 Žemaūgiai motiejukai 4 4 3–4 5 2 3 nėra duomenų 3– 4 3– 4 9 lentelė. Žolinių augalų mišinių parinkimo rekomendacijos Žolinių augalų rūšys Vidutinio drėgnumo, derlingas dirvožemis Sausa, šilta, derlinga augimvietė (pietų ekspozicija) Sausa, šilta, nederlinga augimvietė (pietų ekspozicija) Šalta, drėgna augimvietė (šiaurės ekspozicija) Augimvietė su padidintu druskų kiekiu Sėklų kiekis mišinyje, % Pievinės miglės (Poa pratensis) 35–40 25–30 Tikrieji eraičinai (Festuca pratensis) 25–30 Raudonieji eraičinai (Festuca rubra) 30–35 30–35 Aviniai eraičinai (Festuca ovina) 25–30 25–30 25–30 Nendriniai eraičinai (Festuca arundinacea) 10–15 Daugiametės svidrės (Lollium perenne) 10–15 25–30 Žemaūgiai motiejukai (Phleum nodosum) 20–25 Raudonieji ir baltieji dobilai (Trifolium pratense, Trifolium repens) 3–5 Varpučiai (Elytrigia repens) iki 10 Stačiosios dirsės (Bromus erectus) 10–15 10–15 Paprastieji gargždeniai (Lotus corniculatus) 5–10 Paprastieji perluočiai (Anthyllis vulneraria) 5–10 5–10 Baltieji barkūnai (Melilotus albus) 5–10 Sėjamieji esparcetai (Onobrychis viciifolia) 5–10 Nendriniai dryžučiai (Phalaris arundinacea) 10–15 Pelkinės miglės (Poa palustris) 35–40 Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitose) 20–25 Baltosios smilgos (Agrostis stolonifera) 25–30 25–30 43. Periodiškai užsemiamus ar nuolat užpildytus vandeniu paviršinių nuotekų valymo įrenginius rekomenduojama apželdinti vandens augalais. Vandens augalai iš dalies sugeria tirpius metalų junginius ir aprūpina vandenį deguonimi, taip aktyvindami organinių medžiagų nusodinimo bei biologinio skaidymo procesus. Šiuos augalus rekomenduojama sodinti biologiškai suyrančiuose induose, užpildytuose terpe, tinkama vystytis augalų šaknims. 10 lentelė. Vandens augalų parinkimo rekomendacijos (2 priedas [3]) ` Rūšys, tinkamos augti sekliame stovinčiame vandenyje Rūšys, tinkamos augti giliame (> 0,5 m) stovinčiame vandenyje Paprastosios nendrės (Phragmites australis) Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris) Nendriniai dryžučiai (Phalaroides arundinacea) Paprastoji monažolė (Glyceria fluitans) Varpotoji plunksnalapė (Myriophyllum spicatum) Būdmainis rūgtis (Persicaria amphibia) Plačialapis švendras (Typha latifolia) Visų rūšių plūdės (Potamogeton gentis) 44. Žolynų priežiūra. Skiriami du žolynų priežiūros etapai: - piktžolių naikinimas sėjos metais. Tinkamas mechaninis piktžolių naikinimas ypač svarbus sėjos metais. Kai vyrauja vienmetės piktžolės, jos naikinamos nupjaunant. Pirmą kartą piktžolės pjaunamos ne žemiau kaip 6 cm aukštyje, taip išsaugant dygstančias žoles. Nupjauta žolė paskleidžiama vietoje ir paliekama supūti kaip organinė trąša. Kai vyrauja daugiametės piktžolės ir jų yra daug, rekomenduojama purkšti herbicidais; - žolynų priežiūra antraisiais ir tolesniais metais. Priežiūros darbai – reguliarus šiukšlių surinkimas ir žolės pjovimas (žr. 82 punktą ir 16 ir 17 lenteles). III SKIRSNIS. VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ĮRENGINIAI Bendrosios nuostatos 45. Vandens telkinių apsaugos nuo kelio žalingo poveikio įrenginių tipai: 45.1. pirminio nuotekų nuo kelio valymo įrenginiai: - vandens nuleidimo nuo kelio ir jo juostos įrenginiai; - žolėti šoniniai kelio grioviai; 45.2. paviršinių nuotekų valymo įrenginiai: - infiltraciniai kelio nuotekų nuleidimo/valymo įrenginiai; - dirbtiniai žolėti vandens telkiniai. 46. Vandens nuleidimo nuo kelio ir jo juostos ir kelio nutekamųjų vandenų valymo techniniai reikalavimai pateikti KTR 1.01:2008 [5.15]. Paviršinių nuotekų valymo įrenginių reikalingumo įvertinimas ir parinkimo kriterijai 47. Rekomendacijas dėl vandens telkinių apsaugos įrenginių reikalingumo pateikia aplinkos apsaugos specialistas, rengdamas šiuos dokumentus: - poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą [5.1]; - informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo [5.1]; - statinio projekto aplinkos apsaugos dalį [5.10]. 48. Paviršinių nuotekų nuleidimo/pirminio apvalymo įrenginiai taikomi visų kategorijų magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose. Šių įrenginių pagrindinė paskirtis – apsaugoti sankasą nuo išplovimo ir užtvindymo. Šiek tiek modifikavus įrenginius galima pritaikyti pirminiam paviršinių nuotekų apvalymui ar avarinių išsiliejimų kontrolei. Šiuos įrenginius parenka ir, atsižvelgdamas į technines galimybes, vietos sąlygoms kiekviename kelio ruože pritaiko projektuotojas, rengiantis kelio projektą. 49. Paviršinių nuotekų valymo įrenginius tikslinga taikyti magistraliniuose keliuose. Paviršinių nuotekų valymo įrenginių reikalingumą konkrečioje vietoje įvertina ir pasiūlymus teikia aplinkos specialistas kelio plano ir/ar projekto rengimo metu. Paviršinių nuotekų valymo įrenginius rekomenduojama įrengti jautrioms antropogeniniam poveikiui paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams apsaugoti. Jautrūs taršai vandens telkiniai tai: - paviršinio vandens telkiniai, esantys tarptautinės ar nacionalinės reikšmės saugomose arba Europos Sąjungos ekologiniam tinklui „Natura 2000“ priskiriamose teritorijose; - paviršinio ir požeminio vandens telkiniai, esantys visų grupių gėlo ir natūralaus mineralinio vandens vandenviečių 2-os ir 3-os sanitarinės apsaugos zonos juostose; - paviršinio vandens telkiniai, naudojami rekreacijai; - natūralios pelkės ar šlapžemės. Paviršinių nuotekų valymo įrenginio tipą konkrečioje vietovėje, atsižvelgdamas į aplinkos specialisto rekomendacijas, parenka projektuotojas, rengiantis kelio projektą. Galutinis sprendimas priimamas apsvarsčius keletą galimų nuotekų valymo įrenginių variantų ir palyginus kiekvieno jų nuotekų išvalymo potencialą, įrengimo ir techninės priežiūros sudėtingumą, ilgaamžiškumą, įdiegimo bei eksploatavimo kaštus. 50. Projektuojant paviršinių nuotekų nuo kelio nuleidimo/valymo įrenginius, hidrologiniais ir hidrauliniais skaičiavimais būtina užtikrinti patikimą ir saugų šių įrenginių naudojimą, kad nebūtų pažeistas aplinkos hidrologinis balansas ir pasiektas pageidaujamas paviršinių nuotekų valymo efektyvumas. Hidrauliniai ir hidrologiniai skaičiavimai atliekami remiantis statybos taisyklių ST 8871063.01:2002 2 priedo XVIII dalyje „Liūčių debitai iš mažų baseinų“ [5.13] ir statybos techniniame reglamente STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ [5.11] pateiktomis rekomendacijomis. Kiekvienoje konkrečioje vietovėje paviršinių nuotekų valymo įrenginiai projektuojami remiantis kelio inžinerinių geologinių tyrinėjimų duomenimis [5.14]. 51. Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai nediegiami miestuose, miesteliuose ir kaimuose, kuriuose yra centralizuoti paviršinių nuotekų kanalizacijos tinklai ir yra galimybė prie jų prisijungti. 52. Gamyklines naftos produktų gaudykles automobilių kelių paviršinių nuotekų valymui naudoti tikslinga išimtinai tais atvejais, kai nustatoma, kad paviršinių kelio nuotekų užterštumas naftos angliavandeniliais viršija normines vertes. Šiuos įrenginius rekomenduojama naudoti degalinių, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos aplinkosauginis norminis dokumentas LAND 1-2003 (Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimai) [5.5], ir automobilių stovėjimo aikštelių, kuriose nuolat statoma ≥ 300 automobilių, teritorijų paviršinėms nuotekoms valyti. 53. Paviršinių nuotekų nuleidimo/valymo įrenginiai gali būti diegiami atskirai arba jungiami į sistemas. 11 lentelė. Paviršinių nuotekų nuleidimo/pirminio apvalymo įrenginių pritaikymas ir suderinamumas su žolėtais nuotekų valymo įrenginiais (2 priedas [3]) Nuotekų nuleidimo įrenginiai Apsauga nuo avarinių išsiliejimų Teršalų valymas Liūčių srautų stabilizavimas Suderinamumas su žolėtais paviršinių nuotekų valymo įrenginiais Lėkšti žolėti grioviai Dirbtinės šlapžemės Tvenkiniai Mišrūs įrenginiai Nuotekų nuleidimo įrenginiai Bordiūrai ir nuotekų surenkamieji šuliniai • • • • Ties kelio dangos riba įrengiami latakai • • • • • Drenažo įrenginiai • • • • • Žolėti šoniniai grioviai • • • • • • Vandeniui nelaidžia medžiaga iškloti grioviai • • • • • Avarinių išsiliejimų kontrolės įrenginiai Uždoriai • • • Užtvankos, slenksčiai, dambos • • • • • Infiltraciniai nuotekų nuleidimo/valymo įrenginiai • • • • • 12 lentelė. Paviršinių nuotekų nuleidimo/valymo įrenginių reikalingumo įvertinimo ir tipo parinkimo kriterijai Paviršinių nuotekų nuleidimo/valymo įrenginių tipas Įrenginio reikalingumą įvertina Įrenginio tipą parenka Magistraliniai keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai – Bordiūrai ir nuotekų surenkamieji šuliniai; – ties kelio dangos riba įrengiami latakai; – drenažo įrenginiai; – žolėti šoniniai grioviai; – vandeniui nelaidžia medžiaga iškloti grioviai; – kiti įrenginiai. Projektuotojas, atsižvelgdamas į: - projektavimo techninius reikalavimus; - aplinkos specialisto rekomendacijas. Projektuotojas, naudodamasis: - hidrologinių ir hidraulinių skaičiavimų duomenimis; - kelio inžinerinių geologinių tyrinėjimų duomenimis. Visų kategorijų magistraliniai keliai – Infiltraciniai kelio nuotekų nuleidimo/valymo įrenginiai; – lėkšti žolėti grioviai; – infiltraciniai baseinai; – dirbtinės šlapžemės; – dirbtiniai tvenkiniai; – avarinių išsiliejimų kontrolės įrenginiai. Aplinkos specialistas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: - paviršinio vandens jautrumą antropogeniniam poveikiui; - požeminio vandens panaudojimo pobūdį ir užteršimo riziką; - esamą ir/ar projektinį eismo intensyvumą, sunkiojo transporto dalį; - gabenamų pavojingų krovinių kiekį, autoavarijų skaičių ir avarinių išsiliejimų tikimybę; - paviršinių vandens telkinių baseino plotą ir tėkmės kryptį; - kitus kriterijus. Projektuotojas, atsižvelgdamas į: - aplinkos specialisto rekomendacijas; - kelio inžinerinių geologinių tyrinėjimų duomenis; - vietos geologines, hidrologines, klimato sąlygas, topografiją; - esamą vietos žemėnaudos struktūrą; - technines-inžinerines įdiegimo galimybes; - hidrologinių ir hidraulinių skaičiavimų duomenis; - įrenginių įdiegimo ir eksploatavimo kaštus; - kitus kriterijus. Vandens nuleidimo nuo kelio ir jo juostos įrenginiai 54. Vandens nuleidimo nuo kelio ir jo juostos įrenginiai turi atlikti šias apsaugos nuo erozijos ir teršimo funkcijas: - apsaugoti sankasą nuo išplovimo ir užtvindymo; - slopinti nuotekų srauto energiją; - filtruojant ar nusodinant dumblo daleles apvalyti nuotekas, prieš joms patenkant į paviršinio vandens telkinius; - apsaugoti aplinką nuo avarinės taršos išsiliejus pavojingoms medžiagoms. 55. Vandens nuleidimo nuo kelio ir jo juostos techniniai reikalavimai pateikti kelių techniniame reglamente „Automobilių keliai“ [5.15], statybos taisyklėse ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ [5.12] ir statybos taisyklių ST 8871063.01:2002 „Automobilių kelių apvalių gelžbetoninių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“ 2 priedo XVIII dalyje „Liūčių debitai iš mažų baseinų“ [5.13]. 56. Įrengimo ir naudojimo rekomendacijos: 56.1. Bordiūrai ir nuotekų surenkamieji šuliniai su grotelėmis. Juose sulaikomos lietaus metu nuo kelio paviršiaus nuplaunamos dumblo dalelės ir su jomis asocijuoti teršalai, šiukšlės. Vandens surenkamieji šuliniai gali būti įrengiami su nuotaku viršutinėje šulinio dalyje (žr. 3 priedo 27, 28 pav.) arba apatinėje šulinio dalyje (žr. 3 priedo 29 pav.). Dalelių nusodinimo efektyvumas tokiuose šuliniuose priklauso nuo dalelių dydžio ir nuotekų tėkmės greičio. Mažėjant nuotekų tėkmės greičiui ir didėjant nusodinamų dalelių dydžiui, efektyvumas didėja. Nuotekų surenkamieji šuliniai gali tapti antrinės taršos šaltiniu, jeigu yra netinkamai prižiūrimi, retai valomi, arba smarkios liūties metu, kai nusodintos dalelės vėl sudrumsčiamos ir per ištekėjimo antgalį nuplaunamos į priimtuvą (vandens telkinį ar kanalizacijos tinklus). Antrinės taršos tikimybė mažėja, įrengiant kuo lėkštesnę paviršinių nuotekų surinkimo sistemą arba šulinius su ištekėjimo anga apatinėje dalyje. Nuotekos iš tokio šulinio išteka drenažo vamzdžiu, dumblo dalelės nesikaupia, o kartu su nuotekomis išleidžiamos į aplinką. Dėl mažo efektyvumo nusodinant dumblo ir teršalų daleles, rekomenduojama šulinius naudoti derinant su kitomis nuotekų valymo sistemomis (žr. 11 lentelę). Įrengus sklendes, šuliniai gali būti pritaikomi pirminiam avarijų metu išsiliejusių teršalų sulaikymui (žr. 74–75 punktus). 56.2. Ties kelio dangos riba įrengiami latakai. Tai betonu ar kita vandeniui nepralaidžia medžiaga iškloti latakai, kuriuose susikaupusios nuotekos nuleidžiamos per nuotekų surenkamuosius šulinius su grotelėmis (žr. 3 priedo 30, 31 pav.). Jie gali būti trikampio, trapecijos ar asimetriško profilio, įrengiami su išilginiu nuolydžiu. Trikampio profilio latakų šoninių šlaitų aukščio ir pločio santykis ne mažesnis kaip 1:5, trapecijos – 1:4,5, rekomenduojamas gylis – 150–200 mm. Latakai gali būti panaudojami pirminiam avarijų metu išsiliejusių teršalų sulaikymui (žr. 76–77 punktus). Žolėti šoniniai kelio grioviai 57. Bendrosios nuostatos: - būtina efektyvaus pritaikymo sąlyga – tanki žolės danga; - gali būti taikomi pirminiam kelio nuotekų valymui arba kombinuojami su kitos konstrukcijos nuotekų valymo įrenginiais (žr. 11 lentelę); - įrenginių efektyvumą lemia nuleidžiamų nuotekų kiekis ir ištekėjimo laikas: kuo seklesnis ir lėtesnis nuotekų srautas griovyje, tuo didesnis valymo efektyvumas; - rekomenduojama įrengti trapecijos ar parabolinio skersinio profilio griovius. Trikampio profilio griovius rekomenduojama naudoti tik tuomet, kai transportuojamų nuotekų kiekis nedidelis ir tėkmė lėta; - tinkamai prižiūrint ir tvarkant (žr. 82 punktą) šių įrenginių naudojimo laikas neribojamas. 57.1. Velėna iškloti latakai. Tai ties kelio dangos riba įrengiami seklūs, tankia žolės danga apželdinti latakai, kuriais nuleidžiamos paviršinės nuotekos (žr. 3 priedo 32 pav.). Žolės danga silpnina nuotekų srauto tėkmę, taip nusodinamos ir sulaikomos dumblo dalelės ir su jomis asocijuoti teršalai (ypač sunkieji metalai). (pav.) 3 pav. Išilginio žolėto latako įrengimo schema (2 priedas [3]) 57.2. Kelio šoniniai grioviai. Jų paskirtis – operatyviai surinkti ir nuleisti nuotekas, taip apsaugant kelio konstrukciją nuo užliejimo ar išplovimo (žr. 3 priedo 33 pav.). Šoninius griovius galima modifikuoti, įrengiant žemas apsaugines dambas, kurios sulaikytų pernešamas dumblo daleles, lėtintų nuotekų srauto tėkmę. 57.3. Lėkšti žolėti šoniniai kelio grioviai. Tai plačios, lėkštos, seklios įdubos, apželdintos tankia žole, suformuojamos išilgai kelio (žr. 3 priedo 34 pav.). Formuojant lėkštus šoninius šlaitus, padidinamas drėkinamo paviršiaus plotas, pailginamas nuotekų kontakto su apželdintu paviršiumi laikas, pagerinama sorbcinė, infiltracinė ir filtracinė geba. Žolės danga išsklaido nuotekų srautą, lėtina tėkmę. Lėkšti žoliniai grioviai kelio nuotekų užterštumą skendinčiomis medžiagomis ir su jomis asocijuotais teršalais gali sumažinti iki 50 %, tačiau turi mažai įtakos užterštumui tirpiomis medžiagomis. Lėkšti žolėti šoniniai kelio grioviai gali būti sauso arba drėgno tipo. 13 lentelė. Įvairaus tipo žolėtų griovių įrengimo rekomendacijos Griovio tipas Taikymo rekomendacijos Velėna iškloti latakai - Taikomi kelio ruožuose, kur dėl vietos stokos nėra galimybės įrengti šoninius griovius; - saugant kelio sankasos pagrindą nuo išplovimo, visame latako ilgyje turi būti įrengtas drenažas; - latako paviršius prieš sėjant žolę ar klojant velėną sutvirtinamas geotinklu, kuris tiesiamas tarp natūralaus pagrindo ir viršutinio dirvožemio sluoksnio; - natūralus gruntas turi būti nesulimpantis, pakankamai laidus vandeniui (laidumas po sutankinimo ne mažiau kaip 10-4m/s), jame neturi būti didesnių kaip 50 mm diametro akmenų; - žolė tokiuose latakuose turi būti šienaujama vidutiniškai 3 kartus per sezoną, žolės aukštis neturėtų viršyti 75 mm; - gali būti panaudojami apsaugai nuo avarinio teršalų išsiliejimo: dėl nedidelio latako nuolydžio teršalai sulaikomi žolės dangoje ir viršutiniame latako dirvožemio sluoksnyje, kurį galima operatyviai pašalinti, taip apsaugant paviršinio vandens telkinius nuo taršos; - nerekomenduojama įrengti kelio ruožuose, kur kelias nutiestas aukšta sankasa. Šoniniai kelio grioviai - Žolėtus šoninius kelio griovius, kurių šlaitų ilgio ir aukščio santykis < 1:3, išilginis nuolydis nuo 1 iki 4%, rekomenduojama taikyti pirminiam paviršinių nuotekų apvalymui, prieš išleidžiant jas nejautrioje taršai aplinkoje arba į kitus įvairios konstrukcijos paviršinių nuotekų valymo įrenginius; - išilginių žolėtų griovių, kurių nuolydis ≥ 5% …