LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2009–2011 METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ 2009 m. gegužės 15 d. Nr. ISAK-1027 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755; 2007, Nr. 43-1628) 56 straipsnio 14 punktu, tvirtinu 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1027 2009–2011 METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytų, suaugusiųjų pradinio ugdymų programų (toliau – Ugdymo programos) ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą švietimo įstaigose. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais sudaromi 2009–2010 ir 2010–2011 mokslo metų mokyklos ugdymo planai. 2. Bendrųjų ugdymo planų tikslai: 2.1. įvardyti bendruosius Ugdymo programų vykdymo švietimo įstaigose (toliau – mokykla) principus ir reikalavimus; 2.2. skatinti mokyklas sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiajam įgyti kompetencijų – žinių, gebėjimų ir nuostatų. 3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai: 3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal Ugdymo programas; 3.2. aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus (individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, kt.); 3.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti; 3.4. pasiūlyti gaires mokyklos ugdymo planui rengti. 4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos: Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko programos dalis. Dvikalbis ugdymas – tautinės mažumos mokomąja kalba mokyklos pasirinktas ugdymo modelis, pagal kurį dalis ugdymo programų dalykų arba dalykų modulių mokoma lietuvių kalba. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaroma siekiantiems įgyti išsilavinimą mokiniams, nutraukusiems mokymąsi ar nesimokiusiems kai kurių dalykų. Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį. Kryptingas meninis ugdymas – įvairių meno sričių (bendrųjų meninių) gebėjimų arba vienos meno srities gebėjimų gilesnis ir platesnis ugdymas. Mobilioji grupė – mokinių grupė dalykui, dalyko moduliui diferencijuotai mokyti, pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti. Mokinio individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio (atskirais atvejais pagrindinio) ar specialiojo ugdymo programą pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz.: dvejiems ar vieneriems metams, pusmečiui) dalykai, dalykų kursai ir moduliai, suderinti su mokyklos galimybėmis. Mokyklos ugdymo planas – pagal Bendruosius ugdymo planus, mokinių poreikius ir mokyklos galimybes mokyklos parengtas Bendrųjų programų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Bendrosios programos), įgyvendinimo planas. Pagilintas dalyko mokymas – dalyko mokymas pagal išsamesnę programą, kuriai skiriama daugiau pamokų. Pamoka – nustatytos trukmės mokytojo organizuojama kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir planuojamų rezultatų (kompetencijų). Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas dalykas. Privalomasis dalykas – dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal Ugdymo programą. Teminis arba ilgalaikis dalyko planas – dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo parengtos atsižvelgiant į numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro. Specialiosios pamokos – specialiųjų poreikių mokiniams skirtos privalomos pamokos sutrikimą ar negalią kompensuojamiesiems įgūdžiams ugdyti. Specialiosios pratybos – mokinių logopedinės, judesio ir padėties, tarties, kalbos ir klausos, orientacijos ir judrumo, regėjimo funkcijų lavinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymo, Brailio rašto mokymo individualios ar grupinės pratybos. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO ORGANIZAVIMAS 5. Ugdymo organizavimas 2009–2010 mokslo metais: 5.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai: Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 5 05-28 32 6–9 (gimnazijų I) 06-11 36 10 (gimnazijų II) 05-28 34 11 (gimnazijų III) 06-11 36 12 (gimnazijų IV) 05-28 34 5.2. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę. 5.3. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ugdymo programas mokyklos sprendimu gali būti skirstomas trimestrais arba pusmečiais, pagal vidurinio ugdymo programą – pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė: pirmas trimestras: rugsėjo 1 d.–lapkričio 30 d., antras trimestras: gruodžio 1 d.–vasario 27 d., trečias trimestras 5, 10 (gimnazijų II) klasei: kovo 1 d.–gegužės 28 d., 6–9 (gimnazijų I) klasėms: kovo 1 d.–birželio 11 d. 5.4. Mokinių atostogos numatomos: Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens 2009-10-26 2009-10-30 Žiemos (Kalėdų) 2009-12-23 2010-01-06 Pavasario (Velykų) 2010-03-29 2010-04-02 Vasaros: 5 kl. 2010-05-31 2010-08-31 6–11 (gimnazijų I–III) klasės 2010-06-14 5.4.1. 5 klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo procesą). Papildomas atostogas rekomenduojama skirti: Atostogos prasideda Atostogos baigiasi 2009-11-23 2009-11-27 2010-02-08 2010-02-12 5.4.2. papildomų atostogų laikas, suderintas su mokyklos taryba, gali būti numatomas ir kitas. 5.5. Mokykla tautinės mažumos kalba, suderinusi su steigėju (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (kitų mokyklų) (toliau kartu vadinama – steigėju), gali keisti žiemos (Kalėdų) ir pavasario (Velykų) atostogų datas. 6. Ugdymo organizavimas 2010–2011 mokslo metais. 6.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai: Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis 5 05-31 32 6–9 (gimnazijų I) 06-10 36 10 (gimnazijų II) 05-31 34 11 (gimnazijų III) 06-10 36 12 (gimnazijų IV) 05-31 34 6.2. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę. 6.3. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ugdymo programas mokyklos sprendimu gali būti skirstomas trimestrais arba pusmečiais, pagal vidurinio ugdymo programą – pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia trimestrų trukmė: pirmas trimestras: rugsėjo 1 d.-lapkričio 30 d., antras trimestras: gruodžio 1 d.–vasario 28 d., trečias trimestras 5, 10 (gimnazijų II) klasėms: kovo 1 d.–gegužės 31 d., 6–9 (gimnazijų I) klasėms: kovo 1 d.–birželio 10 d. 6.4. Mokinių atostogos numatomos: Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens 2010-10-25 2010-10-29 Žiemos (Kalėdų) 2010-12-23 2011-01-05 Pavasario (Velykų) 2011-04-18 2011-04-22 Vasaros: 5 kl. 2011-06-01 2011-08-31 6–11 (gimnazijų I–III) klasės 2011-06-13 6.4.1. 5 klasių mokiniams skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per ugdymo procesą). Papildomas atostogas rekomenduojama skirti: Atostogos prasideda Atostogos baigiasi 2010-11-22 2010-11-26 2011-02-21 2011-02-25 6.4.2. papildomų atostogų laikas, suderintas su mokyklos taryba, gali būti numatomas ir kitas. 7. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus būtina skirti nuo 5 iki 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku. Si veikla nėra privaloma įgyvendinant suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. 7.1. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių (gimnazijų I–IV) mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. 7.2. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS 8. Mokyklos direktorius ar jo įgaliotas asmuo organizuoja ugdymo plano rengimą. Į mokyklos ugdymo plano rengimą, grindžiamą demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiami mokytojai, mokiniai, tėvai. 9. Mokykloje susitariama dėl mokyklos ugdymo plano turinio ir formos. Plane mokykla savo nuožiūra gali numatyti: 9.1. mokyklos keliamus tikslus Ugdymo programoms įgyvendinti; 9.2. mokyklai svarbius ugdymo proceso įgyvendinimo principus, ugdymo proceso organizavimo sąlygų ypatumų aptarimą; 9.3. Bendrųjų programų įgyvendinimą konkrečioje klasėje ar klasių koncentre, dalykui skiriamų pamokų skaičių konkrečioje klasėje, mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų panaudojimą, ugdymo turinio integravimą ar dalykų mokymo intensyvinimą; 9.4. ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo įgyvendinimo galimybes mokykloje: siūlomus dalykų kursus, mobiliųjų grupių sudarymą, pasirenkamuosius dalykus ir modulius ir kt. Priemonės ugdymo turiniui individualizuoti ir diferencijuoti numatomos atsižvelgus į mokinių pasiekimus ir pažangą, specialiuosius poreikius; 9.5. svarbiausius mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo periodus, būdus, laiką; 9.6. reikalavimus mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti; 9.7. specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimą; 9.8. informacinių technologijų panaudojimą dalykams mokyti; 9.9. neformaliojo ugdymo veiklos tikslus ir pasirinkimo galimybes; 9.10. mokyklai aktualius Bendrųjų programų įgyvendinimo aspektus. 10. Rengiant mokyklos ugdymo planą rekomenduojama priimti sprendimus dėl: 10.1. ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių (teminio arba ilgalaikio). Planuojant orientuojamasi į Bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus ir Bendrųjų ugdymo planų 5 ar 6 punktuose nurodytą ugdymo proceso trukmę, dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičių; 10.2. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių bei kitų programų integravimo į ugdymo turinį ir tarpdalykinės integracijos (dalykų ar jų dalies turinio integravimo); 10.3. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdų ir laikotarpių mokinių pasiekimų, įgytų mokantis menų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimo; 10.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos, integruotų dalykų, dalykų modulių programų ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo; 10.5. pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, antrosios užsienio kalbos mokymo; 10.6. dvikalbio ugdymo; 10.7. pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo, adaptacinio laikotarpio penktokams trukmės (ne trumpesnės kaip 1 mėnuo); 10.8. mokinių socialinės veiklos organizavimo principų ir būdų, siejamų su mokinių, mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais; 10.9. dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko kurso ar dalyko modulio pakeitimo tvarkos; 10.10. formaliojo ir neformaliojo ugdymo turinio integravimo mokykloje, neformaliojo ugdymo organizavimo; 10.11. dalykų programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičiaus didinimo ar mažinimo ne daugiau kaip 10 procentų, atsižvelgus į praėjusių mokslo metų ugdymo plano įgyvendinimą ir į rengiamo plano galimybes; 10.12. klasių dalijimo į grupes principų, mobiliųjų grupių sudarymo ir skaičiaus, atsižvelgus į skirtas mokymo lėšas. 11. Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos gali būti skiriamos dalykams diferencijuotai mokyti, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams ir kitai veiklai (pamokoms, konsultacijoms), kuri prisidėtų prie nuoseklaus kompetencijų – žinių ir gebėjimų, nuostatų ugdymo. 12. Mokykla savo sprendimų dėl ugdymo organizavimo mokykloje neprivalo kasmet atnaujinti, jei jie neprieštarauja Bendriesiems ugdymo planams. 13. Mokykla, atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams ugdymo proceso metu, gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti ir minimalų privalomų pamokų skaičių mokiniui. 14. Mokyklos ugdymo plane gali būti numatoma bendradarbiauti su kitomis mokyklomis, siekiant užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą perimamumą ir padidinti mokinių galimybes pasirinkti dalykus ar jų modulius ne tik savo mokykloje, bet ir kitose. 15. Mokyklos ugdymo plano projektą mokyklos direktorius ar jo įgaliotas asmuo derina su mokyklos taryba ir su steigėju. 16. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorius patvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 17. Siekiant individualizuoti ugdymą ir optimizuoti mokymosi krūvius sudaromi mokinių individualūs ugdymo planai. 18. Mokinio individualaus ugdymo plano tikslas – ugdyti mokinio asmeninę atsakomybę už mokymąsi, gebėjimą įgyvendinti išsikeltus tikslus. 19. Sudarydami ir įgyvendindami mokinio individualų ugdymo planą bendradarbiauja mokyklos vadovai, mokiniai, mokytojai ir mokinių tėvai. Mokinio individualaus ugdymo plano formą siūlo mokykla. 20. Mokinio individualų ugdymo planą suderintą su mokyklos galimybėmis, sau rengia kiekvienas mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą. Atskirais atvejais mokinio individualus ugdymo planas sudaromas besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo ir specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytas programas (pvz., dėl mokymosi namuose, nuotolinio mokymosi, mokymosi spragų išlyginimo ir kt.). IV. DALYKŲ MOKYMO INTEGRAVIMAS 21. Mokyklos metodinė taryba, mokytojų taryba, metodinė grupė, siekdamos mažinti mokymosi krūvius ir priartinti mokymąsi prie gyvenimo aktualijų, priima sprendimus dėl dalykų kurių ugdymo turinys yra susijęs ar priskiriamas tai pačiai ugdymo sričiai, integravimo. Integruotoje pamokoje siekiama integruojamųjų dalykų programose numatytų mokinių pasiekimų. 22. Mokykla analizuoja, kaip mokymosi procese įgyvendinamos integruojamųjų dalykų programos, ir priima sprendimus dėl tolesnio integravimo. 23. Integruojamųjų dalykų turinį būtina numatyti rengiamuose trumpalaikiuose, ilgalaikiuose ar teminiuose dalykų planuose. 24. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti būtina integruojamųjų pamokų turinį dienyne įrašyti abiejų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose. V. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS 25. Mokykla gali intensyvinti atskirų dalykų mokymą, t. y. Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą pamokų skaičių 2 metams gali skirti vieneriems metams ir dalyko bendrąją programą įgyvendinti per metus. Tai netaikytina kūno kultūrai, doriniam ugdymui. Dorinio ugdymo dalyko mokymą galima intensyvinti tik įgyvendinant vidurinio ugdymo programą. 26. Intensyvinant atskiro dalyko ar kelių dalykų mokymąsi negali būti viršijamas maksimalus mokiniui privalomų pamokų skaičius per savaitę. VI. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 27. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), mokyklos susitarimais. 28. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį vertinimą žodžiu ir raštu. 29. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema, išskyrus atvejus, numatytus Bendrųjų ugdymo planų 32 punkte. 30. Mokykla gali rinktis kitas vertinimo sistemas, bet privalu numatyti įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą būdą. 31. Mokykla raštu (ar elektroniniu būdu) informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pasiekimus ir numato būdus bei galimybes mokinių, jų tėvų (globėjų rūpintojų) pageidavimu peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus. 32. Dorinio ugdymo, žmogaus saugos, kūno kultūros, kūno kultūros parengiamosios grupės, menų ir technologijų, ekonomikos ir pilietiškumo pagrindų dalykų mokymosi pasiekimus rekomenduojama įvertinti įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą. 33. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. 34. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimus rekomenduojama vertinti formuojamuoju vertinimo būdu arba pažymiu, įskaita, kaupiamuoju balu ir kt., jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. VII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS 35. Mokyklos direktorius (arba jo paskirtas asmuo) organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu: 35.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus; 35.2. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę; 35.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų. 36. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, rekomenduojama skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Maksimalus privalomų pamokų skaičius gali būti skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). 37. Mokiniai gali būti atleisti nuo menų ir kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu: 37.1. yra baigę menų mokyklas; 37.2. mokosi dailės, choreografijos, muzikos, menų mokyklose; 37.3. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose; 37.4. yra tarptautinių ar nacionalinių olimpiadų, konkursų nugalėtojai per einamuosius mokslo metus. 38. Mokykla numato menų ir sporto dalykų/kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kt. dalykų įvertinimus įskaityti ir/arba konvertuoti į 10 balų vertinimo sistemą. 39. Mokiniai, atleisti nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita ugdymo proceso veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. 40. Mokykla, mažindama mokinių mokymosi krūvį, gali integruoti menų dalykų mokymą į neformalųjį ugdymą. 41. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos, išskyrus mokyklas, įgyvendinančias pagrindinio ir muzikinio, pagrindinio ir dailės, pagrindinio ir meninio ugdymo programas ir vidurinio ir muzikinio, vidurinio ir dailės, vidurinio ir meninio ugdymo programas bei vidurinio ugdymo programą kartu su profesiniu mokymu. 42. Mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje neturėtų būti daugiau kaip trys „langai“, o pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį -vienas „langas“ (vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų). Mokinių laisvą laiką gali būti siūloma išnaudoti neformaliajam ugdymui, savišvietai. VIII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 43. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115). 44. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant: 44.1. neformaliojo ugdymo programas, finansuojamas mokinio krepšelio lėšomis; 44.2. neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios gali būti vykdomos ir mokykloje, kai išnaudotos visos neformaliojo ugdymo valandos; 44.3. pažintinę veiklą, finansuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319); 44.4. socialinę, projektinę ir kt. veiklą. 45. Neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 7 mokiniai gyvenvietės ir 12 mokinių savivaldybės centro ir miesto mokykloje. 46. Neformaliojo ugdymo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintiems dalykams ar jų moduliams mokyti. 47. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos ar steigėjo nustatyta tvarka. IX. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE MOKOMA TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA ARBA TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS 48. Mokykla tautinės mažumos kalba Bendrąsias programas gali įgyvendinti: 48.1. tautinės mažumos kalba, išskyrus lietuvių valstybinės kalbos programą 48.2. dalį dalykų programų tautinės mažumos kalba, o dalį programų – lietuvių kalba. 49. Lietuvių kalbos (valstybinės) ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų programų įgyvendinimas: 49.1. mokykla, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba, atsižvelgdama į mokinių kalbos gebėjimus ir poreikius, apsisprendžia dėl lietuvių kalbai ir gimtajai kalbai (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) skiriamų pamokų skaičiaus ir pasirenka: 49.1.1. Bendrųjų ugdymo planų 84 punkte nustatytą pamokų skaičių per savaitę gimtajai kalbai ir lietuvių kalbai mokyti; 49.1.2. Bendrųjų ugdymo planų 84 punkte nurodytas savaitines pamokas gimtajai kalbai ir lietuvių kalbai sumuoja ir dalija lygiomis dalimis; 49.1.3. Bendrųjų ugdymo planų 84 punkte nustatytą gimtosios kalbos pamokų skaičių skiria lietuvių kalbai, o lietuvių kalbos (valstybinės) pamokų skaičių – gimtajai kalbai; 49.2. mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba ir besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą lietuvių kalba, pageidavimu sudaromos galimybės toliau mokytis gimtosios kalbos ir lietuvių kalbos pagal lietuvių (valstybinės) kalbos programą. 50. Mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba, privaloma mokytis tik vienos užsienio kalbos. Jei mokiniai pageidauja mokytis antrosios užsienio kalbos, tai atsižvelgus į mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus šiam dalykui mokyti gali būti naudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos arba mobiliosioms grupėms sudaryti skirtos valandos. Tautos istorija, etnokultūros dalykai mokykloje tautinės mažumos kalba gali būti siūlomi mokytis kaip pasirenkamieji dalykai arba kaip dalykų moduliai. 51. Vaikams, priklausantiems tautinėms mažumoms ir besimokantiems mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne jų gimtąja kalba, mokykla sudaro sąlygas mokytis tautinės mažumos gimtosios kalbos kaip pasirenkamojo dalyko, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos mokoma vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 (Žin., 2006, Nr. 87-3420). X. UŽSIENIEČIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKUSIŲ AR GRĮŽUSIŲ IŠ UŽSIENIO GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS 52. Mokinio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus vertina mokykla, į kurią kreipiasi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia įveikti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokykla, atsižvelgdama į mokinio pageidavimus, numato spragų išlyginimo būdus ir atsiskaitymo formas. 53. Užsieniečių vaikų, nemokančių lietuvių kalbos, bet norinčių mokytis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991). 54. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (

1. ir)mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, direktoriui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2007, Nr. 95-3860). Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. XI. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE 55. Klasės jungiamos Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), nustatyta tvarka. 56. Jungtinės klasės ugdymo planą mokykla rengia pagal Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ugdymo programų dalykams ir jungtinei klasei nustatytą savaitinių pamokų skaičių. 57. Jungtiniam 5–6 klasių komplektui skiriama: 33 pamokos, 6–7 klasių – 34 pamokos, 7–8 klasių – 36 pamokos. Kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriama po 4 neformaliojo ugdymo pamokas. XII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS 58. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25–654). 58.1. Mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą. Mokinys gali būti mokyklos direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo kai kurių pamokų ir nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Jei jis nesimoko kai kurių dalykų, dienyne ir mokinio individualaus ugdymosi plane rašoma „atleista“. 58.2. 5–6 klasėse namuose mokomam mokiniui skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13 pamokų, 9–10 klasėse – 15 pamokų, 11–12 klasėse – 14 pamokų. Mokyklos, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba pagal pagrindinio ugdymo programas, mokiniams kiekvienoje klasėje skiriamos papildomos dvi pamokos per savaitę lietuvių kalbai (valstybinei) mokyti. 59. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą. XIII. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE 60. Išlyginamosios klasės (atskirais atvejais – grupės) gali būti steigiamos steigėjo, kuris nustato priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarką, informuoja visuomenę ir mokinių tėvus apie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes. 61. Mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje turi būti ne mažiau kaip 5 mokiniai. 62. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia klasės ar grupės ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį. 63. Klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę neviršytų 28 pamokų, neformaliajam ugdymui ir mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų skaičius neturi viršyti 10 savaitinių pamokų. Klasėje gali būti sudaromos mobiliosios grupės. 64. Mokiniams gali būti siūloma įvairių dalykų modulių: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kitų. 65. Užsieniečių vaikų, nemokančių valstybinės kalbos, bet norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas išlyginamosiose klasėse ir grupėse organizuojamas Bendrųjų ugdymo planų 53 punkto nustatyta tvarka. III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 66. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą vadovaujasi: 66.1. 2009–2010 mokslo metais 5, 7, 9 (gimnazijos I) klasėse Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau -Pagrindinio ugdymo bendrosios programos). Šiomis programomis gali vadovautis ir 6, 8, 10 (gimnazijos II) klasėse, jeigu 2008–2009 mokslo metais jos buvo pradėtos įgyvendinti. 2009–2010 mokslo metais 6, 8, 10 (gimnazijos II) klasėse vadovaujamasi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais I–X klasėms, tvirtinamais švietimo ir mokslo ministro; 66.2. 2010–2011 mokslo metais 5, 6, 7, 8, 9, 10 (gimnazijos I, II) klasėse Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis; 66.3. mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą privalo užtikrinti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų minimalų skaičių per savaitę, pateiktą Bendrųjų ugdymo planų 83 ir 84 punktuose. 67. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (klasei) mokykla skiria adaptacinį laikotarpį (nuo 1 mėn. iki 2 trimestrų, pusmečio, vienerių mokslo metų). Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti. 68. Socialinė veikla yra privaloma pagrindinio ugdymo proceso dalis. Jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis. 69. Mokykla gali siūlyti mokiniams pasirinkti pagilinto dalykų mokymosi programas: 69.1. lietuvių kalbos (valstybinės), užsienio kalbos ir kūno kultūros – 5 klasėje; 69.2. kitų dalykų (kaip modulių) pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį; 69.3. mokiniai gali tęsti arba pradėti mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo programą. 70. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje rekomenduojama sudaryti sąlygas mokiniui geriau pažinti savo gebėjimus, kad jis gebėtų apsispręsti ir tinkamai pasirinkti, ko mokysis toliau. Mokiniams gali būti sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260). II. UGDYMO TURINIO DIFERENCIJAVIMAS 71. Mokykla, siekdama geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti kuo geresnius rezultatus, gali atskirą klasę ar klases dalyti į grupes vienai ar dviem dalyko savaitinėms pamokoms (arba iš paralelių klasių gali būti sudaromos laikinos panašių poreikių mokinių grupės siekiant geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų). Per šias pamokas mokiniams taikomi motyvuojantys, poreikius atitinkantys mokymo (-
2. si)metodai ir užduotys, padedama išlyginti mokymosi spragas ir siekti patenkinamo, pagrindinio ar aukštesniojo pasiekimų lygio. Šioms grupėms sudaryti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos. 72. Jeigu dėl per mažo mokinių skaičiaus negalima klasių dalyti į grupes, dalyko turinys diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis. 73. Pagrindinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti klasė į grupes gali būti dalijama šiems dalykams mokyti: informacinėms technologijoms ir technologijoms, doriniam ugdymui, užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) ir lietuvių kalbai (valstybinei), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys. 74. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą mobilioji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 7 mokinių gyvenvietės mokykloje ir 12 mokinių savivaldybės centro ir miesto mokykloje. III. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS 75. Ugdymo procese per atskirų dalykų pamokas ir kitą ugdomąją veiklą rekomenduojama naudoti metodus, kurie: 75.1. motyvuotų mokinius mokytis, skatintų suvokti mokymosi tikslus; 75.2. orientuotų į procesą, kuris ugdytų bendrąsias kompetencijas; 75.3. būtų aktualūs ir priimtini mokiniui ir įtrauktų į mokymosi procesą; 75.4. skatintų konstruktyvų, kritinį ir kūrybinį mąstymą, atsakomybę už savo mokymąsi bei rezultatus; 75.5. padėtų suvokti mokymosi kokybę ir išmokytų rasti būdus jai tobulinti; 75.6. plėtotų įgytas mokinio mokymosi strategijas, įgūdžius ir jų panaudojimą naujose situacijose; 75.7. formuotų mokinio pilietinę ir tautinę tapatybę, ugdytų bendrakultūrinę kompetenciją, toleranciją ir parengtų įsilieti į Lietuvos visuomenės gyvenimą; 75.8. ugdytų gebėjimus dirbti įvairiose mokinių grupėse. 76. Dorinį ugdymą tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o nuo 14 iki 16 metų mokinys pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu. Vyresni kaip 16 metų mokiniai pasirenka patys vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. 77. Kalbų ugdymo organizavimas: 77.1. Mokykla sudaro sąlygas kurį laiką gyvenusiems ir besimokiusiems užsienyje ir grįžusiems į Lietuvą mokiniams likviduoti lietuvių (gimtosios), lietuvių (valstybinės), gimtosios (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) kalbos programų skirtumus, tam skirdama mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų. 77.2. Mokiniams, priklausantiems tautinėms mažumoms ir besimokantiems mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne jų gimtąja kalba, tautinės mažumos gimtosios kalbos kaip pasirenkamojo dalyko ugdymas organizuojamas Bendrųjų ugdymo planų 51 punkto nustatyta tvarka. 77.3. Mokykla iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios negali mokiniui keisti pradėtų mokyti užsienio kalbų. 77.4. Antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6 klasės, išskyrus mokyklas, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu antrąją užsienio kalbą: anglų, latvių lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas. 77.5. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasėse atsižvelgiant į mokymo lėšas ir Bendrųjų ugdymo planų 36 punktą. Mokymui gali būti naudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos. 77.6. Mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos ar užsienio mokyklų, kuriose jie bent vienerius metus mokėsi kitos užsienio kalbos negu mokomasi naujojoje mokykloje, rekomenduojama: 77.6.1. sudaryti sąlygas toliau mokytis pradėtąją užsienio kalbą. Jeigu mokykla neturi galimybių tęsti pradėtos užsienio kalbos mokymo, vadovaudamasi mokinio pateiktais dokumentais (Europos kalbų aplanku, laikytų tarptautinių kalbos egzaminų vertinimais, bendrojo lavinimo mokyklos arba kalbų mokyklų išduotais pažymėjimais), fiksuoja mokinio pasiekimus; 77.6.2. sudaryti sąlygas mokiniui pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programos skirtumus: 77.6.2.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę (jeigu keičia kalbą); 77.6.2.2. jei toje pačioje, paraleliose ar gretimose klasėse yra du ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos; 77.6.2.3. jeigu mokinys (tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus) pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, mokinys gali norimos kalbos mokytis savarankiškai arba kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais mokinys privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla turi įskaityti mokinio pasiekimus. 78. Informacinių technologijų mokymo organizavimas. 78.1. Informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti 5 klasėje. Pagrindinio ugdymo programos pirmoje dalyje 5–8 klasėms skiriama iki 108 pamokų. 78.2. 7–8 klasėse skiriamos 36 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, rekomenduojama organizuoti informacinių technologijų integruotą mokymą, pvz., 7 klasėje pirmą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų kursui (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (kiti 50 proc. pamokų), integravus informacines technologijas į dalyko pamokas. 8 klasėje – atvirkščiai – pirmą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (apie 50 proc. metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokas skirti informacinių technologijų kursui (kiti 50 proc. pamokų). 78.3. Įgyvendinant mokymo modelį, kai organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos. Šią valandą galima skirti kitų dalykų mokytojams, kurie konsultuotų informacinių technologijų integravimo klausimais. 78.4. 10 (gimnazijos II) klasėje informacinių technologijų mokoma pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525). 78.5. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys. 79. Socialinio ugdymo organizavimas: 79.1. Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokomasi pilietiškumo pagrindų. Šiai programai skiriamos 70 pamokų, jos gali būti organizuojamos tiek 9, tiek 10 klasėse arba abi pamokos vienoje iš jų. 79.2. Mokykla gali priimti sprendimą dėl kai kurių pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko temų integravimo į artimus pagal turinį dalykus. 80. Meninio ugdymo organizavimas: 80.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamieji teatro, šokio, šiuolaikinių menų dalykai. 80.2. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformalųjį ugdymą. 80.3. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, rekomenduojama sudaryti galimybę mokytis teatro, šokio, organizuoti dalykų kryptingą meninį ugdymą. 80.4. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, vietoj muzikos ir dailės gali būti siūloma mokytis pagal šiuolaikinių menų programą, apimančią dailę, muziką, šokį ir teatrą. 81. Technologinio ugdymo organizavimas: 81.1. Mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš penkių siūlomų technologinių programų. Mokykla numato, kada mokiniai gali keisti pasirinktas technologijų programas. 81.2. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis alternatyvias technologinio ugdymo programas, sukurtas mokyklos atsižvelgiant į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus. Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal alternatyvias technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimus, artimus ar tolygius numatytiems Bendrosiose programose. 82. Kūno kultūros ugdymo organizavimas: 82.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pvz.: plaukimo, šokio, teniso ir pan.) per neformaliojo ugdymo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla pasirinktu būdu tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. 82.2. Nuo 5 klasės kūno kultūrai mokyti gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės, sudarytos iš paralelių ar gretimų klasių mokinių (pvz., 5A ir 5B ar 7A ir 8B). Esant pakankamai mokymo lėšų, klasė gali būti dalijama į grupes. 82.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo pasirinkimo galimybės. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų: 82.3.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę; 82.3.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą; 82.3.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje; 82.3.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą; 82.3.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose iki 14 metų mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, o nuo 14 iki 16 metų – jo paties pageidavimu gali būti vertinami pažymiu. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas; 82.3.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.). 83. Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per dvejus metus ir pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai. Lentelėje pateikiami duomenys: dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per dvejus metus (atskiroje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų skaičius rekomenduojamas), minimalus pamokų skaičius – privalomas, maksimalus, mokiniui neprivalomas pamokų skaičius, neformaliajam ugdymui skiriamų savaitinių valandų skaičius, mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų skaičius. Dalykų sritys, dalykai Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per 2 metus (2, 3, 5 stulpelis) ir savaitinių pamokų skaičius dalykui 5 ir 6 (5;6) klasėje 7 ir 8 (7;8) klasėje Pagrindinio ugdymo programos pirmojoje dalyje (5–8 klasėse) Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje (9 ir 10 klasėje ir I–II gimn. (9;10) klasėse) Pagrindinio ugdymo programoje (5–10 klasėse) 1 2 3 4 5 6 Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 68 (1;1) 72 (1;1) 140