LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS 1998 M. BALANDŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. 207 „DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ KAIMO VIETOVĖJE RENGIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2006 m. balandžio 20 d. Nr. 3D-159 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 83-2327), 11.4 punktu: 1. Pakeičiu Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2000, Nr. 31-873; 2002, Nr. 96-4221) ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama). 2. Nustatau, kad šiuo įsakymu keičiamos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos reikalavimai taikomi žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbams, pradedamiems šiam įsakymui įsigaliojus. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ PATVIRTINTA Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 (Žin., 2000, Nr. 31-873) redakcija ir 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija (Žin., 2002, Nr. 96-4221) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – žemėtvarkos projektas) rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nuostatomis, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2004, Nr. 66-2359) ir šia metodika. 2. Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. 3. Žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d. 4. Žemėtvarkos projektą rengia įmonė, turinti kvalifikacinį leidimą rengti žemėtvarkos projektus, išduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1093 „Dėl Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 92-2311) nustatyta tvarka ir sudariusi sutartį su apskrities viršininku dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau – projekto autorius). 5. Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai (toliau – žemės sklypas (-ai). 6. Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius (toliau – žemėtvarkos skyrius) ir pateikia tvirtinti apskrities viršininkui. Minimalus žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos plotas – vieno kaimo teritorija, maksimalus plotas – kadastro vietovės teritorija. Kai patvirtinus kadastro vietovės žemėtvarkos projektą lieka laisvos valstybinės žemės, patvirtintas žemėtvarkos projektas papildomas. Parinkta teritorija žemėtvarkos projektui papildyti turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją, jei numatoma formuoti žemės sklypus asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–7 punktus, išskyrus privačią žemę, žemės plotus, kuriuose pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai grąžinimui ar pirkimui, kai į juos dar neatkurtos nuosavybės teisės ar nesudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys ir šie sklypai nebus naujai formuojami, bei tuos valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus, kurių ribos nebus tikslinamos arba kuriuose pagal šį žemėtvarkos projektą nebus formuojami žemės sklypai. Žemėtvarkos projekto papildymo pradžia (data) ir jo parengimo terminas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu. 7. Žemėtvarkos projektai rengiami turint šią žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą: 7.1. ortofotografinius žemėlapius arba žemėlapius M 1:10 000 su pažymėtais žemės naudmenų kontūrais (toliau – kadastro vietovės planas); 7.2. turėtų žemės valdų planus; 7.3. žemės ūkio naudmenų vertinimo ir miškų valstybės kadastro duomenis; 7.4. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus; 7.5. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo planus; 7.6. nusausintos ir drėkinamos žemės planus; 7.7. asmeninio ūkio žemės suvestinius planus ir asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus; 7.8. tarnybinių žemės dalų suvestinius planus ir šios žemės naudotojų sąrašus; 7.9. piliečių prašymus projektuojamoje teritorijoje atkurti nuosavybės teises į žemę, šią žemę susigrąžinant ar gaunant nuosavybėn neatlygintinai, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat fizinių ir juridinių asmenų prašymus projektuojamoje teritorijoje pirkti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise arba nuomoti valstybinę žemę (toliau – pretendentai); 7.10. išvykusių kitur gyventi fizinių asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį ir ją yra apleidę (jos nedirba), sąrašus; 7.11. nuomininkų, kurie nuomoja pagal žemėvaldų projektus (planus) suformuotus ir nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, sąrašus; 7.12. informaciją apie parengtus ar pradėtus rengti detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus; 7.13. suinteresuotų valstybės ar savivaldos institucijų nustatyta tvarka patvirtintą ir pateiktą kartografinėje medžiagoje pažymėtą informaciją apie žemės plotus, priskirtinus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei. Prieš perduodant šią informaciją projekto autoriui, žemėtvarkos skyrius turi ją išnagrinėti ir priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti šiuos žemės plotus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei; 7.14. kitus dokumentus, reikalingus tinkamai organizuoti projektavimo darbus. 8. Žemėtvarkos projekto planui rengti naudojami kadastro vietovių planai. Žemėtvarkos projektas papildomas patvirtinto projekto plano kopijoje arba kadastro vietovės plane. 9. Kartografinė medžiaga, naudojama žemėtvarkos projekto plano rengimui, turi būti projekto autoriaus patikslinama pagal vietovėje pasikeitusias žemės naudmenas ir jų kontūrų ribas. Kai koreguojant nustatomi žymesni, daugiau kaip 10 proc. žemės ūkio naudmenų arba miškų plotų pokyčiai lyginant su kadastro vietovės planu, patikslintą kartografinę medžiagą patikrina vietovėje žemėtvarkos skyriaus specialistas seniūnijoje ir, projekto autoriui paženklinus pagal patikslintą kartografinę medžiagą suprojektuoto žemės sklypo ribas vietovėje, pasirašo Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (7 priedas). Smulkūs žemės sklypai (asmeniniam ūkiui naudojamos žemės, glaustai užstatytose teritorijose ir kt.), formuojami plane M 1:5000, kuris yra žemėtvarkos projekto plano neatskiriama dalis, o žemėtvarkos projekto plane nurodomos tik asmeninio ūkio, glaustai užstatytos ar kitų teritorijų, kuriose formuojami žemės sklypai, ribos. 10. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš šių etapų (darbų stadijų): 10.1. grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 10.2. žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 10.3. projektavimo darbai; 10.4. žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 10.5. žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 10.6. duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 10.7. žemėtvarkos projekto baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. II. ŽEMĖS, MIŠKO, VANDENS TELKINIO GRĄŽINIMAS NATŪRA 11. Piliečiams grąžinamo natūra žemės sklypo ribos suformuojamos, pažymimos žemėtvarkos projekte ir paženklinamos vietovėje šios metodikos nustatyta tvarka. Grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kai pilietis dalyvauja ženklinant ir sutinka su paženklinto žemės, miško ar vandens telkinio ribomis. Jei grąžinamoje žemėje yra asmeniniam ūkiui naudojama žemė, kurią pagal šios metodikos 74 punktą galima projektuoti laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, natūra grąžinamo žemės sklypo ženklinimas galimas tik po to, kai pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą asmeninio ūkio žemės sklypas yra paženklintas vietovėje, paženklinimo-parodymo akte nurodant naudojimosi buvusiu žemės sklypu pabaigos datą. 12. Jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu projektuojami šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai, nustatomi plotai bei numatomi prie jų privažiuojamieji keliai. Projekto autorius šiuos žemės sklypus paženklina vietoje dalyvaujant pastatų savininkams ir piliečiams, kuriems ši žemė bus grąžinama natūra. Žemėtvarkos skyrius šiuos asmenis kviečia į ženklinimo vietą registruotu laišku arba pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo dienos. 13. Iki žemės sklypų, kuriuose yra ne žemės savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugrąžinimo natūra apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus žemės sklypų kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatų ar statinių savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis. Rengiant apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jame turi būti nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu pastatų ar statinių savininkas per vieną mėnesį nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį išsiuntimo neatvyksta arba nėra galimybės nustatyti pastatų savininką, žemėtvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo datą. 14. Pretendentų, pateikusių prašymus grąžinti savininko žemę natūra, pageidavimu žemės sklypai gali būti ženklinami taip, kad kiekvienam pretendentui tektų po atskirą žemės sklypą, atitinkantį jam priklausančios žemės ploto dalį. Šiuo atveju turi būti pateiktas visų pretendentų, pageidaujančių gauti žemę natūra, rašytinis susitarimas dėl atskirų žemės sklypų ženklinimo. 15. Kai grąžinamos žemės sklypo ribos yra aiškios, nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant natūra žemę, tenkinamas visoje projekto autoriaus aptarnaujamoje kadastro vietovės teritorijoje nedelsiant nepriklausomai nuo projekto rengimui nustatytų terminų, išskyrus atvejus, kai piliečiai pageidauja žemę, susigrąžinti natūra tik parengus ir patvirtinus žemėtvarkos projektą, taip pat šios metodikos 11 punkte nurodytus atvejus bei grąžinamus namų valdų žemės sklypus, jeigu šių namų valdų pastatų nuosavybės teisė pretendentui nėra patvirtinta Nekilnojamojo turto registro įrašu arba seniūno išduota pažyma. 16. Atlikus parengiamuosius darbus, projekto autorius informuoja žemėtvarkos skyrių, o šis praneša piliečiui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo, nurodydamas, kad piliečiui ir kitiems kviestiniams neatvykus, žemės sklypas bus ženklinamas jiems nedalyvaujant. Paženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: asmuo, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra gretimus žemės sklypus; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą. Jeigu pilietis, kuriam žemės sklypas grąžinamas natūra, pranešime nustatytu laiku neatvyksta į nurodytą vietą, projekto autorius paženklina žemės sklypą jam nedalyvaujant ir parengia sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą tik tuo atveju, jei ženklinamas žemės sklypas yra suformuotas nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemėtvarkos projekte ir jei žemėtvarkos projekto rengimo metu pretendentas sutiko su suprojektuoto sklypo ribomis pasirašydamas žiniaraštyje (5 priedas) arba yra paženklinti visi su grąžinamu žemės sklypu besiribojantys žemės sklypai. Jei žemė pretendentams grąžinama natūra bendrosios nuosavybės teise, šios metodikos nustatyta tvarka žemės sklypas ženklinamas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektai rengiami, jeigu bent vienas iš šio punkto nustatyta tvarka kviestų pretendentų, kuriems grąžinama žemė, dalyvavo ženklinant sklypus ir sutiko su paženklintomis žemės sklypo ribomis, pasirašydamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. 17. Grąžinamų natūra žemės sklypų ribos turi būti racionalios, priderintos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. 18. Žemėtvarkos projekto autorius, paženklinęs grąžinamą natūra žemės sklypą vietovėje, surašo šios metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengia grąžinamos žemės sklypo abrisą ir planą pagal šios metodikos 8 priede pateiktą pavyzdį, žemės kadastro duomenis, reikalingus žemės sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre ir kitus šios metodikos 119 punkte nurodytus dokumentus. Žemės sklypo plane įbraižomi ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai ir užrašoma ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio susikirtimo taško koordinačių reikšmė valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. 19. Grąžinamų natūra žemės sklypų planai su Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 16 punkte nurodytomis suinteresuotomis institucijomis derinami atskirai, nelaukiant žemėtvarkos projekto patvirtinimo. III. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO PARENGIAMIEJI DARBAI KADASTRO VIETOVĖJE 20. Kadastro vietovėje žemėtvarkos projektą rengiantis autorius atlieka šiuos darbus: 20.1. žemėtvarkos projekto plane pažymi: 20.1.1. neprivatizuojamų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnius žemės, miško sklypų ir vandens telkinių plotus bei ribas; 20.1.2. valstybės išperkamų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 12 ir 13 straipsnius žemės, miško ir vandens telkinių plotus bei ribas. Papildydamas žemėtvarkos projektą, projekto autorius patvirtinto žemėtvarkos projekto plano kopijoje pažymi nustatytus naujus ar pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus; 20.2. pagal iš žemėtvarkos skyriaus gautą informaciją apie asmeninio ūkio žemės bei tarnybinių dalų naudojimo teisėtumą, taip pat duomenis apie privačią žemę ir kitus dokumentus, kuriais vadovaujantis bus tikslinama naudojamų žemės sklypų dydžiai ir vieta, asmeninio ūkio žemės bei tarnybinių dalų suvestiniame plane pažymi numatomus formuoti piliečių naudojamus asmeninio ūkio bei tarnybinių dalų žemės sklypus: 20.2.1. suteiktus pažeidžiant galiojusius teisės aktus ir pačių asmenų nenaudojamus; 20.2.2. kurių piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsisakė pateikdami raštiškus sutikimus gauti žemės sklypus kitoje vietoje; 20.2.3. projektuotinus kitoje vietoje, paliekant prie vienkiemių, jų savininkams pageidaujant susigrąžinti natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų; 20.2.4. formuojamus laisvos valstybinės žemės fondo plotuose tais atvejais, kai asmeninio ūkio žemė naudojama bendruose plotuose, kuriuose yra pageidaujama susigrąžinti natūra žemė ir laisvos valstybinės žemės fondo plotų toje kadastro vietovėje pakanka; 20.2.5. naudojamus asmeniniam ūkiui, kuriuos nustatyta tvarka buvo leista pirkti pagal mokamuosius pranešimus pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, kai jų naudotojai turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės plotą ir kuriems šie žemės sklypai bus projektuojami; 20.3. išanalizavęs asmeninio ūkio žemės naudotojų turimą privačią bei galimą susigrąžinti natūra žemę toje kadastro vietovėje ir turimo laisvos valstybinės žemės fondo plotą, parengia: 20.3.1. pasiūlymus dėl naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto sumažinimo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas projekto autoriaus parengtus pasiūlymus pateikia apskrities viršininkui, kuris, įvertinęs šiuos pasiūlymus, išleidžia įsakymą dėl naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto sumažinimo, kuriuo projekto autorius vadovaujasi, formuodamas žemėtvarkos projekte žemės sklypus; 20.3.2. pasiūlymus dėl Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše numatytais atvejais asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo vietos pakeitimo. 20.4. patikrina, ar prie visų patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais arba ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį, bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ar kelio servituto nustatymo. Parengtas sąrašas pateikiamas žemėtvarkos skyriui, kuris, išnagrinėjęs pateiktus pasiūlymus: 20.4.1. nurodo projekto autoriui, rengiant žemėtvarkos projektą, prieš pirmąjį pretendentų susirinkimą: 20.4.1.1. laisvos valstybinės žemės fondo žemėje suprojektuoti privažiuojamuosius kelius prie suprojektuotų žemės sklypų ar kelio servitutus; 20.4.1.2. suprojektuoti reikalingus servitutus patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotiems žemės sklypams, į kuriuos dar neatkurtos nuosavybės teisės; 20.4.2. pakviečia žemės ar miško savininkus, patikėtinius ir pasiūlo jiems sudaryti tarpusavio sutartį dėl reikalingo kelio servituto nustatymo jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomuose žemės ar miško sklypuose; 20.5. pagal žemėtvarkos skyrių darbuotojų pateiktas: 20.5.1. nuosavybės teisių atkūrimo bylas grąžinti natūra žemę, mišką, vandens telkinius ir pagal turėtos žemės valdų planus pieštuku žemėtvarkos projekto plane pažymi galimų grąžinti natūra žemės, miško sklypų ribas. Jei nustatoma, kad pretendentų pageidaujama susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra priskirti valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai žemei, projekto autorius sudaro šių pretendentų sąrašą (2 priedas), nurodydamas pageidaujamą susigrąžinti žemės, miško ar vandens telkinio plotą bei priežastis, kodėl negalima tenkinti pretendento prašymo, ir pateikia jį žemėtvarkos skyriui, kuris raštu (registruotu laišku) informuoja pretendentus, kad jų norima susigrąžinti natūra žemė, miškas ar vandens telkinys yra valstybės išperkamas ar neprivatizuojamas; 20.5.2. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 15-600; 2004, Nr. 124-4490) 2 straipsnyje nurodytų asmenų valstybinės žemės nuomos žemės tvarkymo bylas, parengia nuomininkų sąrašą (3 priedas) ir pateikia jį žemėtvarkos skyriui, kuris raštu (registruotu laišku) iki žemėtvarkos projekto rengimo pradžios informuoja nuomininkus, nurodydamas: 20.5.2.1. kad jie gali pateikti prašymą pirkti nuomojamą žemės sklypą, kuris jiems gali būti parduodamas, jei šio žemės sklypo nepageidaus gauti nuosavybėn piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, ir pažymėdamas, kad nepateikus prašymo pirkti jų nuomojamą žemės sklypą gali pirkti kiti asmenys; 20.5.2.2. datą, iki kada šie asmenys gali pateikti prašymą pirkti žemės ūkio paskirties žemę; 20.6. žemėtvarkos projekto ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų kopijose pažymi: 20.6.1. teritorijas, ypač vertingas ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais, esančias valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, kurių ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė; 20.6.2. žemės sklypus, kuriuos iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 9 d.) ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatyta tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės (žemėtvarkos projekto plane pažymima pieštuku). Naudotojų sąrašus ir kadastro duomenis apie šiuos žemės sklypus, parengtus vadovaujantis turima kartografine medžiaga, nuomos sutartimis, informacija, teikiama žemės apmokestinimui ir valstybinei žemės apskaitai, projekto autoriui pateikia žemėtvarkos skyrius. Jei kyla nesutarimų dėl nuomojamos (naudojamos) žemės sklypų ribų nustatymo, jų ribas nustato apskrities viršininko sudaryta komisija vietoje. Sąrašai, kuriuos pasirašo jį parengęs žemėtvarkos skyriaus darbuotojas ir žemėtvarkos skyriaus vedėjas, bei prie jų pridedamos žemės sklypų planų (schemų) kopijos perduodamos žemėtvarkos projektą rengiančiam autoriui; 20.6.3. žemės sklypus, suteiktus ir naudojamus valstiečio ūkiui, kuriuos jų naudotojams pagal galiojusius teisės aktus buvo leista pirkti ir už juos sumokėta pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis; 20.6.4. nustatytus naujus ar pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus; 20.7. rengdamas kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą: 20.7.1. apskrities viršininko įsakymu patvirtinto žemėtvarkos projekto plano kopijoje užrašo plano pavadinimą: „________ apskrities ________ rajono (savivaldybės) ________ seniūnijos ________ kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planas“ir: 20.7.1.1. sutartiniais ženklais (0,3 mm pločio juodo tušo linija) pažymi nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų ribas; 20.7.1.2. šviesiai mėlyna spalva (pieštuku) nuspalvina nustatytus laisvos valstybinės žemės plotus; 20.7.1.3. juodu tušu sunumeruoja nustatytus laisvos valstybinės žemės plotus; 20.7.1.4. įrašo institucijos, priimančios atliktus darbus ir projekto autoriaus, nustačiusio laisvos valstybinės žemės plotus, specialisto pareigas, vardus, pavardes ir darbų atlikimo datą; 20.7.2. apskaičiuoja laisvos valstybinės žemės (žemės naudmenų) plotus; 20.7.3. parengia laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį (1 priedas); 20.7.4. vadovaudamasis laisvos valstybinės žemės plotų skaičiavimo duomenimis, laisvos valstybinės žemės plane juodu tušu įrašo laisvos valstybinės žemės plote esančių žemės naudmenų kontūrų plotus, po laisvos valstybinės žemės ploto numeriu užrašo nustatytą plotą; 20.7.5. parengia kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų nustatymo dokumentų bylą (toliau – dokumentų byla), kurioje turi būti: 20.7.5.1. laisvos valstybinės žemės plotų nustatymo ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraščiai; 20.7.5.2. laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštis; 20.7.5.3. papildomi dokumentai (apskrities viršininko įsakymai, teismo sprendimai ir kt.), kuriais vadovaujantis nustatyti nauji arba patikslinti esami laisvos valstybinės žemės plotai; 20.7.5.4. raštų rodyklė; 20.7.5.5. titulinis lapas, kurį pasirašo šiuos darbus vykdęs projekto autorius ir jo specialistas; 20.7.6. laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį ir kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą suderina su: 20.7.6.1. žemėtvarkos skyriaus specialistu seniūnijoje; 20.7.6.2. žemėtvarkos skyriaus vedėju; 20.7.7. projekto autorius parengtą ir suderintą laisvos valstybinės žemės planą bei dokumentų bylą pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda žemėtvarkos skyriui; 20.8. laisvos valstybinės žemės fondo žemei priskiriami žemės plotai, dėl kurių yra parengtos ir išsiųstos (išduotos) išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal piliečių prašymuose nurodytą vietovę (kitą kadastro vietovę, seniūniją, rajoną). Taip pat laisvos valstybinės žemės fondo žemei priskiriama žemė, dėl kurios pateikti piliečių prašymai grąžinti ją natūra, tačiau šie piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; 20.9. kadastro vietovės plane pažymi žemėtvarkos skyriaus parinktą teritoriją žemėtvarkos projektui rengti. 21. Žemėtvarkos skyrius parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl žemėtvarkos projektui (jo papildymui) rengti teritorijos patvirtinimo ir kartu su parinktos teritorijos planu pateikia apskrities viršininkui. 22. Apskrities viršininko įsakymu patvirtinami: 22.1. teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui (jo papildymui) rengti, plotas ir ribos; 22.2. laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotas pagal šios metodikos 1 priedą; 22.3. valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planų kopijose naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinių sąrašas su jame nurodytais jų plotais. 22.4. žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data; 22.5. žemėtvarkos projekto parengimo terminai; 22.6. terminas, ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo šio įsakymo nustatyta tvarka paskelbimo, per kurį pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali pateikti prašymus žemėtvarkos skyriui. 23. Apskrities viršininko įsakyme taip pat nurodoma: 23.1. žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus adresas ir telefonas; 23.2. pavedimas žemėtvarkos skyriui: 23.2.1. vietos spaudoje, apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje bei seniūnijos, kurioje numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio įsakymo išleidimo dienos paskelbti šios metodikos 22 ir 23.1 punktuose nurodytą informaciją; 23.2.2. apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą informuoti Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 16.1–16.4 punktuose nurodytas institucijas. 24. Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose parengia ir pagal dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą projekto autoriui perduoda: 24.1. nuosavybės teisių atkūrimo bylas, nurodytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 65-1558), 103-105 punktuose, ir kitus dokumentus. Parengtose nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiomis pažymomis arba išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai patvirtinama, kad pretendento nuosavybės teisėms atkurti yra visi reikiami dokumentai. Pažymoje nurodoma piliečiui priklausantis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, į kurį dar nėra atkurtos nuosavybės teisės. Kai nuosavybės teisės bus atkuriamos keliems pretendentams, pažymoje nurodomi visi pretendentai, pažymint jų pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą; 24.2. asmenų prašymus pirkti ar nuomoti valstybinę žemę, dokumentus, nurodytus Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Žin., 2003, Nr. 18-780; 2004, Nr. 175-6483), 9.4–9.16 punktuose. Šiuos dokumentus pretendentai gali pateikti ne vėliau kaip iki apskrities viršininko įsakymo dėl pretendentų sąrašo, parengto šios metodikos 28 punkte nustatyta tvarka, patvirtinimo išleidimo; 24.3. asmenų, kurių žemės sklype atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, prašymus kompensuoti, perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą. Prieš perduodamas šiuos prašymus projekto autoriui žemėtvarkos skyrius turi juos išnagrinėti ir priimti sprendimus dėl jų tenkinimo; 24.4. asmenų prašymus suteikti nuosavybėn, neatlygintinai naudotis, patikėjimo teise valstybinę žemę ir kartu su prašymais pateiktus dokumentus. 25. Gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projekto autorius per 10 dienų išnagrinėja ir apie jų tenkinimo galimybes informuoja žemėtvarkos skyrių, kuris apie tai raštu (registruotu laišku) informuoja pretendentą, pageidaujantį gauti toje vietovėje žemę, mišką ar vandens telkinį. 26. Žemėtvarkos skyrius, įvertinęs, kad patenkinti pretendentų prašymų pagal pateiktas išvadas įsigyti žemę, mišką ar vandens telkinį pagal toje kadastro vietovėje esamą laisvos valstybinės žemės plotą ir nustatytą eiliškumą nėra galimybės arba galima tenkinti iš dalies, raštu (registruotu laišku arba piliečiui pasirašant) informuoja pretendentą dėl išvados netenkinimo (dalinio tenkinimo) ir pasiūlo kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną dėl lygiaverčio žemės, miško sklypo įsigijimo. 27. Žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja tuos pretendentus, kurie yra pateikę tik išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, bet nepateikė prašymų, kuriuose būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė (kaimo gyvenamoji vietovė), kurioje pageidaujama, kad būtų suformuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, apie prašymo pateikimo būtinumą, taip pat ir tuos pretendentus, kurių prašymuose nurodyta ne visa informacija, reikalinga eiliškumui nustatyti. 28. Projekto autorius išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus atkurti nuosavybės teises, suteikti nuosavybėn neatlygintinai arba pirkti ar nuomoti žemę ir prie prašymų pridėtus dokumentus, per 10 dienų nuo šios metodikos 22.6 punkte nurodyto termino pabaigos parengia: 28.1. pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Taip pat į sąrašą įtraukiami: 28.1.1. pretendentai, kurie atsisakė jiems suprojektuotų žemės sklypų arba kurių prašymai nebuvo tenkinami rengiant anksčiau patvirtintą žemėtvarkos projektą, jei jie pageidauja, kad jų prašymas vėl būtų nagrinėjamas, rengiant žemėtvarkos projekto papildymą; 28.1.2. asmenys, kurių žemės sklype atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, ir kurie pateikė apskrities viršininkui prašymą kompensuoti, perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą. Šie asmenys nepriklausomai nuo to, ar jiems patiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės, miško sklypą, ar jie žemės, miško sklypą įsigijo ar paveldėjo iš piliečių, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į šiuos žemės, miško sklypus, įtraukiami į tą pačią eiliškumo grupę, kurioje buvo pretendentai, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės, miško sklypo plotą. Jeigu žemė ar miškas piliečiams buvo grąžintas natūra, asmenys, pateikę apskrities viršininkui prašymą kompensuoti, perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, įrašomi į eilę po piliečių, kuriems žemė bus grąžinama natūra; 28.1.3. piliečiai, kurie yra sumokėję už nustatytąja tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemę pagal mokamuosius pranešimus pinigais ir (arba) valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, o perkamas žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą bus suformuotas kitoje vietoje, negu buvo leistas pirkti žemės sklypas. Šie piliečiai į sąrašą įtraukiami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11–15 punktuose nurodytas nuostatas; 28.2. pretendentų, esančių to paties eiliškumo grupėje, pirmumas nustatomas pagal išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pateikimo žemėtvarkos skyriui registracijos datą; 28.3. paskutinę grupę sudarys fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys žemės reformos metu žemę nuomoti, ir juridiniai asmenys, kuriems bus formuojami suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai. 29. Projekto autoriaus pasirašytas sąrašas ir prie jo pridedama kompiuterinė laikmena pateikiami žemėtvarkos skyriui, kuris patikrinęs sąrašą ir nustatęs, kad jis parengtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, parengia įsakymo projektą dėl šio sąrašo patvirtinimo ir pateikia jį tvirtinti apskrities viršininkui. Pretendentų sąrašo patvirtinimo data turi būti ne vėlesnė kaip žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data. Apskrities viršininkui išleidus įsakymą dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo, šis sąrašas paskelbiamas žemėtvarkos skyriaus seniūnijoje skelbimų lentoje. 30. Projekto autorius parengia suvestinę lentelę apie žemės poreikį projektuojamoje teritorijoje ir turimos žemės kiekį (4 priedas) ir ją perduoda žemėtvarkos skyriui. Kai rengiamas patvirtinto žemėtvarkos projekto papildymas, 4 priedo punktai pildomi taip: 30.1. 1 punkto 3 skiltyje įrašomas tik žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribose esantis plotas, t. y. be privačios žemės ir kitos žemės, kurioje žemės sklypai buvo suformuoti patvirtintame žemėtvarkos projekte arba kuri iš projektuojamos teritorijos išbraukta; 30.2. 1.1 punkte įrašomi duomenys apie tuos valstybės išperkamos žemės plotus, esančius žemėtvarkos projekto papildymui rengti parinktoje teritorijoje, kuriuose bus formuojami žemės sklypai; 30.3. 1.1.1 punkte įrašomi duomenys apie pretendentus, kuriems bus formuojami jų pageidaujami įsigyti nuosavybėn ar nuomoti asmeniniam ūkiui naudojami žemės sklypai; 30.4. 1.2 punkte įrašomi duomenys apie pretendentus, kuriems atlikus šios metodikos 11 punkte nurodytus darbus galima sugrąžinti žemę natūra; 30.5. 1.2 punkte įrašomi šios metodikos 20.7 punkte nustatyta tvarka parengti duomenys apie laisvos valstybinės žemės fondą; 30.6. 1.2 punkte įrašomi duomenys apie pretendentus pagal jų pateiktus prašymus gauti nuosavybėn neatlygintinai ar pirkti valstybinės žemės sklypus; 30.7. 1.5 punkte duomenys įrašomi pagal pateiktus prašymus nuomoti valstybinės žemės sklypus ir pagal šios metodikos 20.6.2 punkte nurodytą medžiagą. IV. PROJEKTAVIMO DARBAI I SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 31. Apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. 32. Prieš pradėdamas organizuoti pretendentų susirinkimus, projekto autorius: 32.1. atlieka šios metodikos 20.4.1 punkte nurodytus darbus; 32.2. žemėtvarkos skyriui pavedus valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje suformuoja perduodamus neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypus ir nustato jų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. 33. Žemės sklypai pretendentams projektuojami, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Pirmąjį pretendentų susirinkimą žemėtvarkos skyrius surengia ne vėliau kaip per 20 dienų nuo žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. 34. Kiekvienos grupės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime. Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė kviestųjų pretendentų. 35. Pretendentų susirinkimo metu projekto autorius: 35.1. pateikia pasiūlymus dėl: 35.1.1. projektuojamų vietinės reikšmės kelių tinklo; 35.1.2. žemės sklypų, galimų grąžinti natūra, formavimo; 35.1.3. asmeninio ūkio žemės sklypų formavimo kitoje vietoje nei buvo naudojama; 35.1.4. laisvos valstybinės žemės fondo žemėje žemės sklypų, galimų perduoti nuosavybėn neatlygintinai pretendentams, pagal jų prašymuose nurodytą pageidaujamą gauti lygiavertį plotą, formavimo; 35.1.5. žemės sklypų formavimo į vienkiemius neišskirstytų kaimų ir asmeninio ūkio žemės teritorijose; 35.1.6. žemės sklypų, galimų parduoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar nuomoti, formavimo; 35.2. informuoja pretendentus apie laisvos valstybinės žemės plotus; 35.3. paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas gauti žemę pagal šios metodikos 28 punkte atliktą analizę; 35.4. aptaria žemės sklypų projektavimo tvarką. 36. Susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimui sekretoriauja ir protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Pretendentų susirinkimų protokoluose (jų prieduose) taip pat įrašomos pretendentų pavardės, laisvos valstybinės žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams formuojami žemės sklypai, numeriai bei pretendentams suformuotų žemės sklypų plotai. Protokolas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009), nustatyta tvarka. Protokolai ir (ar) šių protokolų priedai žemėtvarkos projekto rengimo metu turi būti skelbiami žemėtvarkos skyriaus seniūnijoje skelbimų lentoje. 37. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o prireikus vykstama į vietą. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje (5 priedas). Pretendentui nesutikus, projekto autorius surašo aktą, nurodydamas nesutikimo priežastis bei pateikdamas savo išvadas. Aktas įforminamas Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių nustatyta tvarka. Su šiuo aktu, kuris yra neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis, pasirašytinai supažindinamas pretendentas. Jei suprojektuotą žemės sklypą numatoma nustatyta tvarka parduoti aukcione, suprojektuoto žemės sklypo plotą ir ribas suderina ir žiniaraštyje pasirašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas seniūnijoje. 38. Jeigu išvada (prašymas) įsigyti žemę, mišką rengiant žemėtvarkos projektą toje kadastro vietovėje tenkinama iš dalies, projekto autorius, suderinęs suprojektuotą žemės sklypą su pretendentu ir jį paženklinęs vietovėje šios metodikos 43 punkte nustatyta tvarka, išvadoje įrašo pastabą apie tai, kokio dydžio ir vertės žemės sklypas suprojektuotas, nurodydamas, kokie išvados 1.1 ir 1.2 punktų duomenys buvo panaudoti, ir pasirašo. Įrašą išvadoje patvirtina antspaudu ir joje pasirašo žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtinta išvados kopija perduodama projekto autoriui, o originalas įteikiamas ar išsiunčiamas registruotu laišku pretendentui, kuriam pasiūloma kreiptis į kitą seniūniją ar rajoną arba pretendento prašymu to rajono, kuriame pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, žemėtvarkos skyriui. 39. Užbaigus žemės sklypų projektavimą vienai pretendentų grupei parengiamas žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas pagal šios metodikos 6 priedą. Akte nurodomi pretendentai, kurie: 39.1. pritarė suprojektuotiems žemės sklypams (skaičius ir sklypų bendras plotas); 39.2. nedalyvavo projektuojant natūra grąžinamus žemės sklypus (pretendentų vardai, pavardės ir suprojektuotų sklypų plotai); 39.3. neatvyko žemėtvarkos projekto rengimo metu, išskyrus 39.2 punkte nurodytus asmenis (pretendentų pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai); 39.4. nepasirinko žemės sklypo ploto ar vietos (pretendentų pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai); 39.5. kiti pretendentai, kuriems laisvos valstybinės žemės neliko (pavardės, juridinių asmenų pavadinimai). 40. Organizuojant kitos grupės pretendentų susirinkimą, į jį pakartotinai kviečiami ir tie asmenys, kurie kviesti neatvyko į aukštesnės grupės, kuriai jie priskirti, susirinkimą. Jiems žemės sklypai formuojami pirmiau negu kitiems šiame susirinkime dalyvaujantiems pretendentams. Šių asmenų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu atskirame žiniaraštyje (5 priedas), taip pat parengiamas ir atskiras žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas. 41. Aktą, pasirašytą projekto autoriaus ir žemėtvarkos skyriaus darbuotojo seniūnijoje, patvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas. 42. Apskrities viršininkas parengto akto pagrindu, tvirtindamas žemėtvarkos projektą, priima sprendimą išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal rengiamą žemėtvarkos projektą sąrašų asmenis, nurodytus šios metodikos 39.3–39.5 punktuose, pavesdamas žemėtvarkos skyriui apie tai informuoti pretendentą ir nurodyti jam galimybę gauti žemę rengiant žemėtvarkos projekto papildymą arba kitoje kadastro vietovėje. 43. Jeigu išvykus į vietą pretendentai pageidauja, kad jiems suprojektuoti žemės sklypai būtų iš karto paženklinti vietovėje, tuomet paženklinus sklypus surašomas žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas (7 priedas), kurį pasirašo pretendentai. Jeigu iki žemėtvarkos projekto tvirtinimo paženklinimo-parodymo aktą pasirašę pretendentai nepareiškia raštu pretenzijų ir jų paženklintų sklypų ribos nesikeičia, laikoma, kad šie pretendentai su suprojektuotais žemės sklypais sutinka. Patvirtinus žemėtvarkos projektą, šiems pretendentams dokumentai dėl žemės, miško nuosavybės ar naudojimo įteisinimo rengiami tokia pat tvarka kaip ir kitiems pretendentams, nurodytiems šios metodikos 118-122 punktuose. 44. Jeigu po žemėtvarkos projekto patvirtinimo pretendentai atsisako žemės sklypo ženklinimo arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, žemėtvarkos skyrius ir žemėtvarkos projekto autorius surašo aktą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo. Šio akto pagrindu apskrities viršininkas keičia įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo tą dalį, kurioje buvo akte nurodytiems pretendentams suformuoti žemės sklypai, ir išbraukia pretendentus iš šiuo įsakymu patvirtintų sąrašų. 45. Jeigu, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti ir jeigu nėra keičiama žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.) ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtinto žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Prie teikiamo apskrities viršininkui įsakymo projekto būtina pridėti projekto autoriaus raštišką paaiškinimą, nurodant objektyvias žemės sklypų ribų ar ploto patikslinimo priežastis. Apskrities viršininko įsakyme arba įsakymu patvirtintame priede turi būti nurodomas sąrašas pretendentų, kuriems paženklinimo metu buvo patikslintos žemės sklypų ribos bei šių sklypų numeris, plotas. Patvirtinto žemėtvarkos projekto ar jo dalies kopijos ir apskrities viršininko įsakymai dėl patikslinimo yra saugomi kadastro vietovės žemėtvarkos projekto byloje. Tokia pačia tvarka tikslinamas patvirtintas žemėtvarkos projektas, kai asmenų, kuriems asmeniniam ūkiui skirtoje ir naudojamoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, pageidavimu pakeičiamos šių žemės sklypų ribos ir vieta, atsižvelgiant į faktišką naudojimą. 46. Žemėtvarkos projekto dalis nėra tikslinama ir patikslinimas neteikiamas tvirtinti apskrities viršininkui, jei suprojektuotos žemės sklypų ribos, paženklinus jas vietovėje, neatitinka žemėtvarkos projekto plane pažymėtų ribų dėl priežasčių, susijusių su žemėtvarkos projektui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu, o žemės tvarkymo bylos pretendentams rengiamos pagal šios metodikos 8 skirsnyje nurodytą tvarką. 47. Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žemės sklypai turi būti projektuojami tiesiomis linijomis. Pretendentui projektuojamas vienas tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai žemėvaldą sudaro asmeninio ūkio žemės sklypai arba pievų, natūralių ganyklų ar kitų žemės naudmenų sklypai arba kai perduodamos nuosavybėn neatlygintinai žemės plotas yra didesnis už laisvos žemės fondo žemės plotą. 48. Vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su: 48.1. fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje; 48.2. gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis; 48.3. sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai. 49. Jeigu formuojant racionalius žemės sklypus grąžinant natūra, suteikiant arba perduodant nuosavybėn neatlygintinai suprojektuoto žemės sklypo plotas tampa didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suprojektuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 procentų viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, nesilaikant nustatytos žemės sklypų įsigijimo eilės. 50. Piliečiams, užmokėjusiems už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemę pagal mokamuosius pranešimus pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau nesudariusiems valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos ir nekeičiant žemės ploto. Jeigu, rengiant žemėtvarkos projektą, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu, perkamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas suformuojamas kitoje vietoje, nei buvo leistas pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypas, naujai suformuoto žemės sklypo vertė turi atitikti buvusio (už kurį buvo leista sumokėti pinigais ar vienkartinėmis išmokomis) žemės sklypo vertę. Šiuo atveju pinigais ar vienkartinėmis išmokomis sumokėta suma įskaitoma sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį neperskaičiuojant leisto pirkti lygiaverčio žemės ploto kainos. 51. Žemėtvarkos skyriaus pavedimu laisvos valstybinės žemės fondo žemėje žemės sklypai nuomai ar pardavimui atvirajame aukcione formuojami po to, kai visiems šios metodikos 28 punkto nustatyta tvarka parengtame ir apskrities viršininko patvirtintame sąraše esantiems pretendentams šios metodikos nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypai, išskyrus pagal šios metodikos 39.3 ir 39.4 punktų nustatytą tvarką žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akte įrašytus pretendentus, ir nėra pateikta prašymų grąžinti natūra, perduoti ar suteikti neatlygintinai nuosavybėn, pirmumo teise pirkti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypus, toje seniūnijoje, kurios teritorijoje rengiamas žemėtvarkos projektas. 52. Suformavus žemės sklypus nustatoma jų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Formuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Žemės masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybiniai keliai, vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai. Formuojamo žemės sklypo neskaido nesuformuotas kelias (t. y. natūraliai išvažinėta žemės sklypo dalis be žemės sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio sudedamųjų dalių), kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, ir šiuo keliu užimama žemė gali būti privatizuojama. Šiuo atveju žemės sklypui nustatomas kelio servitutas. 53. Į formuojamą racionalių ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypą didesnis negu 0,1 ha miško žemės plotas gali būti įtraukiamas tik tuo atveju, jei nėra galimybės suformuoti racionalių ribų miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir jei miško žemė nesiriboja su esamu keliu arba prie jos nėra galimybės suprojektuoti privažiuojamąjį kelią. Kitos paskirties žemės sklypai formuojami ten, kur jie šiuo metu užstatyti ne žemės ūkio veiklai naudojamais pastatais ir įrenginiais, taip pat kai žemės sklypą užima miestelyje esanti namų valda (sodyba). 54. Kai pilietis turi teisę susigrąžinti ežerą ar tvenkinį natūra, tačiau mažesnį plotą negu yra pats ežeras, tvenkinys, ir sutinka su apribojimo sąlygomis, tuomet grąžinama atitinkama ežero ar tvenkinio dalis pagal piliečiui priklausantį plotą. Toks vandens telkinys, kai jo dalis lieka neprivatizuota, jis Nekilnojamojo turto registre registruojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise su valstybe. 55. Projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro: 55.1. vietinės reikšmės keliai; 55.2. projektuojami kelio ir kiti servitutai; 55.3. nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuoti keliai, gatvės, aikštelės, želdiniai, individualios statybos žemės sklypų ribos; 55.4. teritorijų planavimo dokumentuose numatomi miško želdiniai, statiniai ir įrenginiai, kurių išdėstymas turės įtakos žemės sklypų ribų formavimui. Visi šie teritorinio tvarkymo elementai pažymimi žemėtvarkos projekto plane ir į juos atsižvelgiama formuojant žemės sklypus. 56. Pretendentai gauti žemę supažindinami su jų žemėje projektuojamais servitutais, kurie bus nustatomi apskrities viršininko sprendimu patvirtinus žemėtvarkos projektą. Reikalingais servitutais laikoma: 56.1. kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų žemės sklypų, vandens telkinių, miškų, pastatų ir įrenginių; 56.2. kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 56.3. kelio servitutas, leidžiantis asmenims prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje; 56.4. servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti; 56.5. statinio servitutas, suteikiantis teisę statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo žemės sklypo ir (arba) draudžiantį tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį; 56.6. kiti servitutai, kai tai numato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. 57. Nustatant kelio servitutą, naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4 iki 6 m pločio. Kai kelio servitutu numatoma suteikti teisę naudotis esamu keliu, jo plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį. 58. Žemėtvarkos skyriaus vedėjui patvirtinus šios metodikos 6 priede nurodytos formos žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktą, suprojektuotų žemės sklypų ribos ir jų numeriai žemėtvarkos projekto plane paryškinami tušu. 59. Žemėtvarkos skyriaus pavedimu projekto autorius laisvos valstybinės žemės fondo žemėje formuoja miškų ūkio paskirties žemės sklypus miškams įveisti po to, kai visiems šios metodikos 28 punkte nustatyta tvarka parengtame ir apskrities viršininko patvirtintame sąraše esantiems pretendentams šios metodikos nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypai, išskyrus šios metodikos 39.3 ir 39.4 punktuose nustatyta tvarka žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akte įrašytus pretendentus. 60. Kai pretendentai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų derinimo su jais savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Žemėtvarkos skyrius ginčą nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektą rengiančiu projekto autoriumi, dalyvaujant pretenziją pateikusiam pretendentui, kuris raštu pakviečiamas prieš 10 dienų iki ginčo nagrinėjimo, ir priima sprendimą, kuris įforminamas protokolu. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja projekto autorių per 15 darbo dienų patikslinti žemėtvarkos projektą. Nustačius, kad žemės sklypai suprojektuoti vadovaujantis šioje metodikoje nurodytais žemės sklypų formavimo reikalavimais, priimamas sprendimas pritarti suprojektuotam žemės sklypų išdėstymui ir sklypų riboms. Pretendentams nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu, ginčą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento (toliau -žemės tvarkymo departamentas) teikimu nagrinėja ir sprendimą priima apskrities viršininkas. Nustačius, kad rengiant žemėtvarkos projektą nebuvo pažeistos žemėtvarkos projekto rengimo procedūros (pretendento informavimas, žemės sklypų išdėstymo svarstymas atitinkamos grupės pretendentų susirinkime ir kt.), apskrities viršininko sprendime nurodomi jo priėmimo motyvai ir data, iki kurios nesutinkantis derinti žemės sklypo vietos pretendentas gali apsispręsti dėl žemės sklypo derinimo ir po kurios, jam nesutikus su suprojektuotu žemės sklypu, bus išbrauktas iš pretendentų gauti žemę šioje kadastro vietovėje sąrašo. Nustačius projektavimo procedūrų pažeidimus, projekto autorius įpareigojamas savo lėšomis projektą patikslinti. II SKIRSNIS. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMAS Į VIENKIEMIUS NEIŠSKIRSTYTŲ KAIMŲ TERITORIJOSE 61. Į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritorijoje žemės sklypai projektuojami laikantis šios metodikos nustatytų projektavimo darbų bendrų reikalavimų, jeigu: 61.1. piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką natūra arba pasirinkę kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, turi dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į visą savininko turėtos žemės, miško plotą arba į jiems tenkančią žemės, miško dalį; 61.2. kai bendras turėtos žemės plotas atitinka nustatytą kaimo teritorijos plotą arba yra už jį mažesnis (ploto skirtumas laikomas laisvos valstybinės žemės fondo žeme). 62. Piliečiams už kaimo vietovėje turėtą valstybės išperkamą žemę pageidaujant atlyginimo pinigais ar vertybiniais popieriais, bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant už žemę vertybiniais popieriais ar pinigais gali būti rengiamos pagal piliečių prašymų pateikimo datą arba nustačius kitą piliečiams priimtiną tvarką. Tačiau bendras piliečių turėtos žemės, miško plotas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės kompensuojant pinigais, vertybiniais popieriais, taip pat valstybės išperkamos žemės, miško plotas išduodamose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn neturi būti didesnis už kaimo teritorijoje nustatytą bendrą valstybės išperkamos žemės, miško plotą. 63. Piliečiams pageidaujant susigrąžinti žemę natūra, grąžinamos žemės poreikis palyginamas su kaimo teritorijoje turimo laisvos valstybinės žemės fondo plotu, įskaitant ir tų piliečių naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą. Kai natūra grąžintino žemės ploto yra mažiau, dėl grąžinamų natūra žemės sklypų projektavimo sprendžiama šių piliečių susirinkime, įforminant protokolu (visiems pretendentams proporcingai sumažinti grąžinamos žemės plotą ir pan.). Pretendentui suformuotame žemės sklype negali būti pastatų ir statinių, nuosavybės teise valdomų kitų fizinių ar juridinių asmenų, išskyrus tuos atvejus, kai šių pastatų ir statinių savininkai sutinka. 64. Pretendentai, pageidaujantys susigrąžinti žemę, mišką vieno kaimo teritorijoje, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria susirinkime. Siūlomi galimi žemės, miško grąžinimo variantai: 64.1. visam kaimo teritorijos plotui nustatyti vidutinį 1 ha žemės, miško kainos normatyvą. Projektuojant žemės, miško sklypą to kaimo teritorijoje arba kitoje vietoje, turėtos žemės, miško vertę nustatyti dauginant turėtos žemės, miško plotą iš tam kaimui nustatyto žemės, miško kainos normatyvo. Pretendentui suprojektuoto žemės, miško sklypo vertė turi atitikti apskaičiuotą turėtos žemės, miško vertę; 64.2. galimybės dėl projektuojamų žemės sklypų grąžinimo bendrosios nuosavybės teise; 64.3. projektuojamus žemės sklypus grąžinti ne pagal turėtos žemės vertę, bet pagal turėtos žemės plotą; 64.4. projektuoti žemės sklypus pagal racionalių žemės sklypų formavimo principus arba atsižvelgiant į buvusių rėžių išsidėstymą ir ribas. Priimant sprendimą, visais atvejais įvertinamas faktinis žemės naudojimas. Kai nusprendžiama projektuoti žemės sklypus atsižvelgiant į buvusių rėžių išsidėstymą ir ribas, projekto autorius neturi pažeisti reikalavimų formuoti ariamosios žemės sklypus, nurodytų šios metodikos 47 punkte. Rėžiai gali būti projektuojami tik esant šioms sąlygoms: 64.4.1. rėžis sutampa su pretendento asmeniniam ūkiui naudojamo žemės sklypo ribomis; 64.4.2. projektuojamas rėžis yra miško žemėje ir jo išdėstymas nepažeidžia šios metodikos 79 punkto reikalavimų; 64.4.3. projektuojamas rėžis yra skirtingas gamtines savybes, nei pagrindinis žemės masyvas, turinčioje žemėje (pievose, pelkėse ir kt.), išskyrus ariamąją žemę. 65. Pretendentų susirinkimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė pageidaujančių susigrąžinti žemę piliečių arba dalyvaujančių piliečių pageidaujamas susigrąžinti žemės plotas sudaro didesnę dalį kaimo teritorijos bendro ploto. Neįvykus susirinkimui, pretendentų susirinkimas organizuojamas dar kartą ir jis laikomas įvykusiu nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių pretendentų skaičiaus. Susirinkimo metu priimtas sprendimas įforminamas protokolu. Sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių pretendentų paprasta balsų dauguma. 66. Kaimo gyvenamojoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai derinami su pretendentais, dalyvavusiais susirinkime bei pareiškusiais norą gauti žemę, mišką. Nesant pretendentų suderinimo pagal šios metodikos 40 ir 60 punktuose nurodytą tvarką arba jiems neatvykus, visi pretendentai įrašomi į šios metodikos 6 priede nustatytos formos lentelės 4.1 punktą. Ginčų nagrinėjimui reikalingą medžiagą (žemės sklypų išdėstymo projekto eskizą ir suderinimo žiniaraštį) projekto autorius pateikia žemėtvarkos skyriui. Jei ginčas neišspręstas arba pretendentai nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo metu, žemės sklypai rengiamame žemėtvarkos projekte nebraižomi ir bylos piliečiams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į grąžinamą žemę, mišką nerengiamos. Piliečiai, nesutinkantys su priimtais sprendimais susirinkimo arba žemėtvarkos projekto rengimo metu, juos gali apskųsti žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius piliečių pretenzijas nagrinėja šios metodikos 60 punkte nustatyta tvarka. III SKIRSNIS. ŽEMĖTVARKOS PROJEKTO RENGIMAS ASMENINIAM ŪKIUI SKIRTOJE TERITORIJO …