Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL MARIJAMPOLĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1298 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Marijampolės apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą prie Aplinkos ministerijos bendradarbiaujant ir suderinus su Regiono plėtros taryba per pusę metų nuo bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo programą. MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ANDRIUS KUBILIUS APLINKOS MINISTRAS                                                          GEDIMINAS KAZLAUSKAS _________________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1298 MARIJAMPOLĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Marijampolės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir kitais teisės aktais, nuorodos į kuriuos pateiktos atitinkamuose skyriuose. 2. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Atliekant vertinimą nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys, pateiktos galimos reikšmingos pasekmės aplinkai, nurodytos priemonės neigiamoms pasekmėms išvengti. 3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimų apskričių viršininkų administracijomis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Marijampolės regiono plėtros tarybos 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. TS-35 „Dėl Marijampolės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių aprobavimo“ ir patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2010 m. vasario 24 d. patikrinimo aktas Nr. TP 5-1). 4. Bendrojo (generalinio) plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų. 5. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kituose teisės aktuose. II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA I. Apskrities teritorijos vystymo NUOSTATOS IR bendrųjų tikslų sistema 6. Bendrajame (generaliniame) plane nustatyta bendrųjų teritorijos vystymo tikslų sistema sudaryta siekiant nuosekliai įgyvendinti darnaus vystymosi teritorinę politiką. 7. Pagrindinis bendrojo (generalinio) plano tikslas – įgyvendinant ir detalizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, parengti apskrities teritorijos tvarkymo, darnaus vystymo pagrindus ir principines nuostatas, kurios užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę. 8. Socialinėje plotmėje numatyta: 8.1. suteikti socialinio vystymo impulsą savivaldybėms – numatyti jų koordinuotos plėtros galimybes; 8.2. skatinti viešųjų ir privačių paslaugų plėtrą gyvenamųjų vietovių sistemos centruose; 8.3. optimizuoti sveikatos ir socialinių paslaugų įstaigų tinklą, plėtoti paslaugų infrastruktūrą; 8.4. stiprinti apskrities demografinį potencialą ir kultūrinį tapatumą; 8.5. sudaryti sąlygas įgyvendinti teritoriškai diferencijuotą apskrities demografinę ir socialinę politiką, specialias regionines nedarbo mažinimo, kaimo bendruomenių aktyvinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo, studijų ir socialinių paslaugų programas, padaryti jas prieinamesnes gyventojams; 8.6. kurti ir stiprinti apskrities kultūrinį tapatumą; 8.7. mažinti socialinę atskirtį; 8.8. užtikrinti apskrities gyventojams sveiką ir švarią aplinką. 9. Ekonominėje plotmėje numatyta: 9.1. skatinti diferencijuotą pramonės potencialo plėtrą apskrities teritorijoje – dekoncentruoti pramonės plėtrą, skirtingose apskrities teritorijose plėtoti specifines pramonės sritis; 9.2. plėtoti paslaugų sektoriaus infrastruktūrą, skatinti turizmo paslaugų sektoriaus plėtrą, ypač apskrities teritorijos upių ir ežerų pakrantėse, plėtoti verslo paslaugas; 9.3. plėtoti geležinkelių ir automobilių kelių tinklą, logistikos infrastruktūrą, naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius; 9.4. modernizuoti Marijampolės apskrities susisiekimo infrastruktūrą – jungti ją prie vientisos šalies ir Europos Sąjungos sistemos, pagerinti rajoninių ir vietinių kelių techninius parametrus, plėtoti viešojo susisiekimo sistemą; 9.5. sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams didinti jų mobilumą – išplėsti pakelės infrastruktūros įstaigų tinklą, užtikrinti gyventojams saugų susisiekimą automobiliais ir dviračiais, keliuose taikyti inžinerines saugaus eismo priemones; 9.6. skatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, plėtoti naujų perspektyvių naudingųjų iškasenų gavybą ir taip skatinti apskrities ūkio plėtrą; 9.7. modernizuoti žemės ir miškų ūkį – teritoriškai diferencijuoti, atlikti funkcinę jo konversiją, didinti apskrities miškingumą, plėtoti ekologinę žemdirbystę, užtikrinti ilgalaikius žemėnaudos prioritetus ir racionalų žemės naudojimo balansą; 9.8. didinti žemės ūkio konkurencingumą – sudaryti sąlygas plėtotis ūkių stambėjimo procesams, gerinti žemės ūkio paskirties žemės kokybę; 9.9. plėtoti alternatyvias veiklas kaimo gyvenamosiose vietovėse – sudaryti sąlygas plėtoti smulkiuosius verslus, skatinti kaimo turizmo paslaugų ir pramogų plėtrą; 9.10. didinti pramonės ir verslo konkurencingumą – diegti didelės pridėtinės vertės gamybą ir informacines technologijas; 9.11. gerinti pramonės ir verslo aplinką. 10. Aplinkosaugos plotmėje numatyta: 10.1. gausinti gamtos išteklius ir gerinti jų kokybę – didinti apskrities teritorijos miškingumą, saugoti ir puoselėti natūralias ir pusiau natūralias gamtines teritorijas, formuoti rekreacinius išteklius regiono upių ir ežerų pakrantėse; 10.2. išlaikyti ir stiprinti turimą sveiką aplinką, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio karkaso palaikymo sistemą; 10.3. užtikrinti apskrities savitumus formuojančių gamtinės ir kultūrinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą; 10.4. užtikrinti tik ekologiškai pagrįstų projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą. 11. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta: 11.1. užtikrinti tikslingą ir darnią gyvenamųjų vietovių erdvinės struktūros raidą, pagrįstą šalies erdvinio urbanistinio stuburo palaikymo ir tolygaus socialinio ekonominio ir urbanistinio aktyvumo centrų išdėstymo darna, atsižvelgiant į gamtinį karkasą; 11.2. užtikrinti tikslingą ir darnią saugomų teritorijų raidą, pagrįstą šalies gamtinio karkaso palaikymo ir stiprinimo principu; 11.3. numatyti priemones urbanistinio ir gamtinio karkasų erdvinei darnai, ekosistemų dinaminiam stabilumui ir kraštovaizdžiui palaikyti; 11.4. racionaliai paskirstyti apskrities teritorijos funkcinio naudojimo prioritetus, ypač daug dėmesio skirti intensyviam žemės ir miškų ūkiui, transporto sistemų plėtojimui; 11.5. kuo geriau naudoti turimą apskrities teritorijos potencialą; 11.6. taikyti aktyvias regioninės politikos priemones esamoms neigiamoms regionų raidos tendencijoms pakeisti; 11.7. išsaugoti ir stiprinti apskrities teritorijos savitumą. II. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA 12. Nustatyta apskrities erdvinė (teritorinė) koncepcija – konkreti jos teritorijos sąranga, išreikšta atraminiais funkciniais teritoriniais karkasais ir funkcinėmis foninėmis struktūromis. 13. Priimti apskrities atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – vientisi apibrėžtų funkcijų koncentravimosi centrų ir ašių teritoriniai junginiai. Abu šie funkciniai karkasai vaidina fundamentalų vaidmenį apskrities teritorijoje, įgyvendinant poliarizuoto kraštovaizdžio dinaminės darnos idėją. 14. Apskrities teritorijoje formuojami dvejopi atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – urbanistinis ir gamtinis. 15. Apskrities urbanistinį karkasą sudaro: 15.1. gyvenamųjų vietovių su socialinės ir kultūrinės infrastruktūros koncentracija ir susisiekimo sistemos; 15.2. aktyviausios ūkinės plėtros centrų ir urbanistinės integracijos ašių su labiausiai sukultūrinta gamtine aplinka ir išplėtotais geotechniniais kompleksais sistema, sudaranti funkcinį apskrities stuburą, kuris palaiko apskrities socialinį-ekonominį gyvybingumą. 16. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas, kurį sudaro 2 hierarchijos lygmenų centrai (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“): 16.1. II lygmens – regioninis A kategorijos esamas, pakankamo potencialo, palaikomas ekonominės, socialinės plėtros centras Marijampolė; 16.2. III lygmens – pagrindiniai lokaliniai centrai arba savivaldybių centrai, kurie palaikomi ar plėtojami mažų miestų pagrindu. 17. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia perspektyvinė urbanistinės integracijos ašių hierarchija: 17.1. I lygmuo – (IB, IC kategorijos) šalies ekonominės-socialinės plėtros integracijos ašys, numatytos esamų ir perspektyvinių tarptautinių transporto magistralių, jungiančių šalies regionus (jų centrus) tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais, pagrindu; 17.2. II lygmuo – regioninės urbanistinės integracijos ašys, jungiančios regionų dalis (jų centrus) ir siejančios jas su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis; jos formuoja apskrities teritorijos karkasinį žiedą (krašto ir rajoninių kelių pagrindu), jungiantį visus lokalinius centrus tarpusavyje ir su apskrities centru; 17.3. III lygmuo – lokalinės jungtys, papildančios regionines urbanistinės integracijos ašis. 18. Apskrities teritorijos bendrojoje erdvinėje koncepcijoje (1 brėžinys „Bendroji erdvinė koncepcija“) nustatyti: 18.1. urbanistinio karkaso centrų plėtros koncentruojančio poveikio arealas; 18.2. kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros arealas – priemonė laisvo paslaugų ir prekių judėjimo gyvenamųjų vietovių lygmeniu idėjai įgyvendinti (intensyvaus naudojimo agrarinės teritorijos su infrastruktūra); 18.3. gamtinis karkasas, kurį apskrityje sudaro ekologinio aktyvumo centrų, ašių su mažiausiai sukultūrintais gamtiniais kompleksais ir ribota technine infrastruktūra sistema, – atsvara jos urbanistiniam funkciniam stuburui (apskrities teritorijos šiaurinė, rytinė ir pietinė dalys). 19. Gamtinį karkasą apskrityje sudaro šios pagrindinės dalys, kurios pagal svarbą išskirtos kaip nacionalinės ir regioninės reikšmės gamtinio karkaso sudedamosios dalys: 19.1. geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, skiriančios stambias gamtines geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarpsisteminiu lygmeniu, ypač dideliu ekologiniu aktyvumu ir jautrumu pasižyminčios teritorijos: upių aukštupiai, vandenskyros, aukštumų ežerynai, kalvynai, aukštapelkės, priekrantės, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo zonos; 19.2. geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą lateralinėse (horizontaliosios teritorinės migracijos) geosistemose; tai paprastai teritorijos, reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu, taip pat galinčios transformuoti šoninį nuotėkį ar kitus srautus: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi ekotopai stambiųjų apskrities geosistemų viduje; 19.3. migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir biologinių rūšių migracija. 20. Gamtinio karkaso teritorijų ekologinis optimizavimas susijęs su bendru apskrities miškingumo didinimu, pirmiausia labiausiai bioekologiškai nuskurdintoje pietinėje Marijampolės regiono dalyje, taip pat didžiojoje Kalvarijos savivaldybės teritorijos dalyje, pietinėje Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos dalyje. 21. Išskirtas apskrities ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. 22. Nustatytas nacionalinės svarbos rekreacinės sistemos – labai didelio rekreacinio potencialo arealas (šiaurinės regiono ribos palei Nemuno kairįjį krantą) ir didelio potencialo rekreacinis arealas (pietvakarinė regiono dalis – Vilkaviškio–Vištyčio arealas). 23. Apskrities teritorijos bendrojoje erdvinėje koncepcijoje siūlomas toks kitų rekreacinių teritorijų naudojimas: 23.1. intensyvios rekreacijos plėtros teritorijos – kaimo turizmas, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos, pramogos; 23.2. rekreacijos plėtra su apribojimais – saugomose teritorijose. 24. Išskirti infrastruktūros plėtros koridoriai – teritorijos, kuriose lygiagrečiai nutiesti įvairios inžinerinės ir techninės infrastruktūros tinklai arba prireiks juos tiesti ar statyti tokios infrastruktūros objektus. 25. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį Marijampolės apskrityje nustatyti dviejų tipų funkcinių struktūrų arealai: 25.1. plėtojamojo tipo arealas (didesnė Marijampolės apskrities teritorijos dalis: Šakių rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybių teritorija, Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurinė ir centrinė dalys, Kalvarijos savivaldybės šiaurės rytų dalis), kur numatomas esamo naudojimo intensyvinimas; 25.2. konversinio tipo arealas (Vilkaviškio rajono savivaldybės pietinė dalis, Kalvarijos savivaldybės pietvakarių teritorija), kur reikia esamo tradicinio naudojimo krypčių pertvarkos ir ypatingo aplinkosauginio reglamentavimo. III. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI 26. Apskrities teritorijos perspektyvinis funkcinis zonavimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane pateikta šalies perspektyvinio funkcinio makrozonavimo sistema ir atlikta esamos būklės analize. 27. Apskrities teritorija patenka į Šiaurės ir Vidurio Lietuvos sritį, kuriai būdingiausias gamybinio intereso prioritetas, žemės ir miško ūkis, transportas, taip pat Rytų ir Pietų Lietuvos sritį, kurios perspektyvinės funkcijos – miškų ūkis, rekreacija ir transportas. 28. Bendrajame (generaliniame) plane (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“) išskirta 14 rajonų pagal teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus, kurie pateikti su daugiafunkcio zonavimo indeksais. Tai gana stambios teritorijos, pasižyminčios panašiomis gamtinėmis, urbanistinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir besikartojančiais savitais funkcinių prioritetų kompleksais: 28.1. pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra, urbanizacija (PIu) – teritorijos, apimančios ekonominės ir socialinės plėtros ašį nuo Marijampolės iki Kalvarijos ir nuo Marijampolės iki Vilkaviškio; 28.2. intensyvus žemės ūkis, pramonės plėtra, infrastruktūros plėtra (ŽPI) – ekonominės ir socialinės plėtros ašies dalis, apimanti Vilkaviškio–Pilviškių arealą; 28.3. intensyvus žemės ūkis, infrastruktūros plėtra, tausojantis miškų ūkis (ŽIm) – Kybartų–Virbalio arealas; 28.4. transporto infrastruktūros plėtra, infrastruktūros plėtra, urbanizacija (TIu) – teritorijos palei tiesiamą naują geležinkelio liniją, apimančios Šakių miestą; 28.5. intensyvi rekreacija, konservacija, tausojantis miškų ūkis (RKm) – teritorijos šiaurinėje apskrities dalyje; 28.6. konservacija, tausojantis miškų ūkis, intensyvus žemės ūkis, intensyvi rekreacija (KmŽR) – teritorija centrinėje apskrities dalyje, ribojama vidinio regiono ekonominės plėtros žiedo; 28.7. konservacija, tausojantis miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija (Kmžr) – teritorija pietvakarinėje Vilkaviškio rajono dalyje, apimanti Vištyčio regioninio parko teritoriją; 28.8. intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis, konservacija (ŽmK) – teritorija vakarinėje Šakių rajono savivaldybės dalyje; 28.9. intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis, intensyvi rekreacija (ŽmR) – teritorija centrinėje apskrities dalyje, apimanti Pilviškių–Šakių arealą; 28.10. intensyvus miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, intensyvi rekreacija (MžR) – teritorijos šiaurinėje Kazlų Rūdos savivaldybės dalyje ir rytinėje Šakių rajono savivaldybės teritorijoje; 28.11. intensyvus žemės ūkis, tausojantis miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija (Žmr) –teritorija rytinėje Marijampolės savivaldybės dalyje; 28.12. tausojantis miškų ūkis, intensyvus žemės ūkis, ekstensyvi rekreacija (mŽr) –teritorija pietinėje apskrities dalyje; 28.13. konservacija, tausojantis miškų ūkis, ekstensyvi rekreacija (Kmr) – teritorija pietrytinėje apskrities dalyje; 28.14. konservacija, tausojantis miškų ūkis, tausojantis žemės ūkis, infrastruktūros plėtra (KmžI) – teritorija pietinėje apskrities dalyje. Teritorijų naudojimo indeksai: Ž – intensyvus žemės ūkis, ž – tausojantis žemės ūkis; M – intensyvus miškų ūkis, m – tausojantis miškų ūkis; R – intensyvi rekreacija, r – ekstensyvi rekreacija; K – konservacija, u – aglomeruota urbanizacija; P – pramonė; T – transporto infrastruktūros plėtra; I – infrastruktūros plėtra. 29. Apskrities savivaldybių vystymo skirtumus lemia tiek teritorinė kraštovaizdžio struktūra, tiek turima gamtinių išteklių specifika, gamtinio ir urbanistinio karkaso ir saugomų teritorijų lokalizavimas. Teikiamas funkcinių prioritetų perspektyvinis pasiskirstymas turi užtikrinti konceptualius darnaus vystymosi interesus. 30. Pagal vyraujančius teritorijų naudojimo ir tvarkymo principus išskirtos nedidelės funkcinių prioritetų vietovės, kuriose sukoncentruota tam tikra konkreti veikla. Pagal šios veiklos pobūdį apskrities teritorijoje yra tokios svarbiausios šių funkcinių prioritetų vietovės (2 brėžinys „Teritorijos funkciniai prioritetai“): 30.1. svarbiausios urbanistinio vystymo vietovės (2 lygmenų); 30.2. svarbiausi kiti viešųjų paslaugų centrai; 30.3. svarbiausios galimų kasybos interesų vietovės (eksploatuojamų ir neeksploatuojamų durpynų ir kitų naudingųjų iškasenų teritorijos); 30.4. valstybinių saugomų teritorijų vietovės. IV. TERITORIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI 31. Bendrieji Marijampolės apskrities teritorijos tvarkymo principai: 31.1. partnerystės lygių galimybių principu vadovaujamasi siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp savivaldybių ar kitokiais kriterijais išskiriamų regiono teritorijų; 31.2. atsakomybės principu vadovaujamasi siekiant mažinti pagrindinių ūkio (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) šakų poveikį aplinkai ir kultūros paveldo objektams; 31.3. ekologinio efektyvumo (dematerializacijos) principu vadovaujamasi siekiant efektyviau naudoti gamtos išteklius ir tvarkyti atliekas; gamyba ir paslaugos turi augti daug greičiau nei naudojami gamtos ištekliai, tai yra tam pačiam kiekiui gaminių pagaminti ir paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių; 31.4. lankstumo principu vadovaujantis plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės turi būti derinami ir tikslinami atsižvelgiant į sparčiai kintančias regiono išorės ir vidaus sąlygas; 31.5. nuoseklios raidos principu vadovaujamasi siekiant saugoti kraštovaizdžio, biologinę įvairovę, kultūros paveldo vertybes; kraštovaizdžio kaita turi būti nuosekli ir neturi mažinti jo vertės, naikinti vertės požymių; visų planuojamų veiklų tipas, mastas ir intensyvumas turi atitikti planuojamos teritorijos natūralias plėtros galimybes. 32. Apskrities ir savivaldybių rengiami planai, strategijos ir programos neturi prieštarauti išvardytiems principams. 33. Marijampolės apskrities savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų teritorijų bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos ir kitų specialiųjų planų planavimo organizatoriai (užsakovai) ir rengėjai privalo laikytis šių teritorijų planavimo, tvarkymo ir apsaugos principų: 33.1. derinti visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros ir ekologinius interesus, griežtai laikytis gyventojų aprūpinimo socialine ir inžinerine infrastruktūra normų, nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės; 33.2. kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose veiklą reglamentuoti pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus ir kitus kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus; 33.3. saugoti šiuo metu naudojamas ir numatyti (rezervuoti) pagal normatyvus ir poreikį naujas bendro naudojimo atviras erdves, skirtas gyventojų poilsiui, sportui, pramogoms; 33.4. numatyti visuomenės poreikiams paimamas ir rezervuojamas teritorijas transporto, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai plėtoti, atliekoms surinkti, rūšiuoti, saugoti ir utilizuoti; 33.5. susieti planuojamą ūkinę veiklą su viešosios transporto, inžinerinės, turizmo infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtra, intensyviai plėtoti gyvenamųjų namų statybą prie kompaktiškai apstatytų kaimų ir tik inžineriškai parengtose teritorijose; 33.6. naujų transporto infrastruktūros objektų kūrimo zonose strateginius planavimo ir plėtros klausimus spręsti savivaldybių bendru sutarimu. V. REGIONINĖS POLITIKOS FORMAVIMO NUOSTATOS 34. Įgyvendinant apskrities regioninę politiką, siekiama šių strateginių tikslų: 34.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtrą ir regiono teritorijos tvarkymą siekiant visapusiškai pasinaudoti vietos sąlygų ypatumais ir išsaugoti regiono unikalumą; 34.2. mažinti gyvenimo kokybės regione disproporciją – socialinius ir ekonominius skirtumus regiono viduje. 35. Regioninė politika įgyvendinama vadovaujantis šiais dokumentais: 35.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu; 35.2. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370); 35.3. įvairių ūkio šakų plėtros strategijomis ir programomis, kuriose įtvirtintas regioninės politikos matmuo; 35.4. apskrities teritorijos ir savivaldybių teritorijų bendraisiais ir strateginiais plėtros planais; 35.5. regioninėmis ir vietinėmis plėtros iniciatyvomis. 36. Bendrasis (generalinis) planas, savivaldybių ir miestų teritorijų bendrieji planai susieti tarpusavyje subsidiarumo principu. Jie detalizuoja ir plėtoja aukštesnio lygmens plano nuostatas ir sprendinius. Antra vertus, palaikomas ir grįžtamasis ryšys, t. y. regioninės politikos struktūra bendrajame (generaliniame) plane koordinuojama vertikaliai ir horizontaliai. 37. Visi apskrityje rengiami teritorijų specialieji planai ir strategijos neturi prieštarauti apskrities arba atitinkamos savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatoms. 38. Rekomenduojama formuoti regioninei politikai vykdyti reikalingų apskrities programų sistemą: 38.1. kompleksinės regioninės programos ir planavimo dokumentai: 38.1.1. Švietimo ir mokymo įstaigų infrastruktūros plėtros programa; 38.1.2. Viešųjų paslaugų gyventojams ir verslui Marijampolės regione plėtros programa; 38.1.3. Turizmo ir rekreacijos centrų Marijampolės regione plėtros programa; 38.1.4. Kultūros paveldo vertybių apsaugos ir tvarkymo Marijampolės regione specialusis planas; 38.1.5. Regioninių turizmo trasų specialusis planas; 38.1.6. Vietinių kelių tinklo plėtros programa; 38.1.7. Viešojo susisiekimo sistemos rekonstrukcijos programa; 38.1.8. Aplinkos kokybės ir paslaugų plėtros tranzitinių transporto koridorių įtakos zonoje programa; 38.2. specialiosios programos ir planavimo dokumentai: 38.2.1. Šakių rajono savivaldybės žemės ir miško ūkių teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programa; 38.2.2. Kalvarijos savivaldybės žemės ir miško ūkių teritorijų adaptacijos ir kaimo palaikymo programa; 38.2.3. geležinkelio plėtros Marijampolės apskrities teritorijoje galimybių studija (atsižvelgiant į geležinkelio plėtros galimą įtaką regiono ūkiui ir socialinei plėtrai); 38.2.4. infrastruktūros koridorių plėtros Marijampolės apskrityje specialusis planas; 38.2.5. logistikos ir transporto paslaugų plėtros specialusis planas. III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS I. URBANISTINĖS SISTEMOS FORMAVIMO SPRENDINIAI 39. Bendrojo (generalinio) plano urbanistinės sistemos raidos principas – apskrities teritorijos darnaus (tvaraus) vystymosi užtikrinimas. 40. Urbanistinės sistemos darnaus vystymo pagrindiniai tikslai: 40.1. formuoti hierarchinę daugiafunkcę gyvenamųjų vietovių sistemą, sudarančią socialinio ir ekonominio apskrities teritorijos vystymo, gyvenimo kokybės gerinimo, gamtos ir kultūros vertybių saugojimo sąlygas; 40.2. siekti racionalios gyventojų koncentracijos gyvenamųjų vietovių sistemos centruose – užtikrinti tolygią inžinerinės infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtrą; 40.3. palaikyti ir plėtoti socialinį-ekonominį Marijampolės miesto kaip Lietuvos pietvakarių regioninio centro potencialą; 40.4. sudaryti sąlygas apskrities gyvenamųjų vietovių sistemai sąveikauti su šalies kitų regionų, kaimyninių valstybių urbanistine sistema. 41. Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietovių tinklas vidutiniškai tankus. Miestai laikytini urbanistinės plėtros židiniais. Rekonstruojant ir modernizuojant geležinkelio transportą, didėjant krovinių apyvartai su Kaliningrado sritimi, tikėtina Kybartų ir Virbalio, kaip aptarnaujančių krovinių ir keleivių tranzitą centrų, spartesnė plėtra. Tranzitas irgi geras pagrindas plėtoti verslą Kalvarijos mieste. Kazlų Rūda ir Marijampolė turi pramoninės gamybos plėtros pagrindą. Vilkaviškio ir Šakių miestai – intensyvaus žemės ūkio teritorijų aptarnavimo centrai. 42. Urbanistinio karkaso erdvinės struktūros plėtojimo modelis, pasirinktas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, juos tikslina ir detalizuoja. 43. Numatoma išlaikyti Marijampolės apskrities urbanistinio karkaso, kaip aktyviausios socialinės ir ekonominės plėtros centrų bei ašių su labiausiai keičiama gamtine aplinka ir intensyviai plėtojamais techninės infrastruktūros kompleksais sistemos, raidos ypatumus. 44. Marijampolės apskrities perspektyvinį urbanistinį karkasą sudaro dviejų hierarchijos lygmenų urbanistinių centrų sistema ir Marijampolės apskrities kitų centrų sistema, trijų lygmenų socialinės ekonominės plėtros integracijos ašys, kitos regioninės specializuotos plėtros ašys, zonos ir įtakos arealai (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“). Perspektyviniai urbanistiniai centrai: 44.1. antrojo lygmens – regioninis A kategorijos urbanistinis centras (apskrities centras): 44.1.1. Marijampolės miestas plėtojamas kaip pramonės, logistikos, paslaugų gyventojams ir verslui centras; 44.1.2. plėtojant miesto struktūrą pietinėje dalyje Šešupės pakrantėse, prioritetas turi būti skiriamas poilsio (rekreacijos) paslaugų ir pramogų plėtrai, kultūros paveldo ir gamtos apsaugai; 44.2. trečiojo lygmens – pagrindiniai lokaliniai arba savivaldybių centrai; apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti 2 kategorijų trečiojo lygmens centrai (a ir b kategorijų): 44.2.1. du a kategorijos centrai – esami savivaldybių centrai, pakankamo potencialo, palyginti stiprūs, jau susiformavę maži miestai: Šakiai ir Vilkaviškis; 44.2.2. keturi b kategorijos centrai – formuojami nauji ir plėtojami aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu (Kudirkos Naumiestis, Kybartai–Virbalis, Kazlų Rūda, Kalvarija); 44.3. kiti Marijampolės apskrities urbanistiniai centrai mažų miestų, miestelių ir kaimų pagrindu (kaimo plėtros centrai); numatoma koncentruoti savivaldybių kaimo gyventojus (naujų gyvenamųjų namų statybą) ir kartu plėtoti inžinerinę infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, suteikti tokiems urbanistiniams centrams specializuotą plėtros kryptį; šių gyvenamųjų vietovių (centrų) plėtra – daugiau kokybinė socialinių ir ekonominių procesų plėtra, o ne kiekybinė ar teritorinė: 44.3.1. savaitgalio ir kitokio poilsio (rekreacijos) paslaugas siūloma plėtoti šiose gyvenamosiose vietovėse: Lukšiuose, Višakio Rūdoje, Pilviškiuose, Antanave, Kazlų Rūdoje, Kudirkos Naumiestyje, Pajevonyje, Liudvinave, Igliaukoje, Šunskuose; 44.3.2. logistikos infrastruktūrą numatoma plėtoti Marijampolės miesto prieigose ties magistrale „Via Baltica“, Kalvarijoje ties magistrale „Via Baltica“, tranzitiniuose miestuose Kybartuose–Virbalyje, Baraginėje, ties Ąžuolų Būda, Mockavoje; 44.3.3. turizmo paslaugas ir pramogas siūloma plėtoti Kriūkuose, Plokščiuose, Gelgaudiškyje, Sudarge, Vištytyje, Lekėčiuose, Kiduliuose, Sintautuose, Panoviuose; 44.3.4. viešąsias paslaugas kaimo gyventojams siūloma plėtoti Bartninkuose, Kudirkos Naumiestyje, Lukšiuose, Griškabūdyje, Pilviškiuose, Ąžuolų Būdoje, Gižuose, Gražiškiuose, Keturvalakiuose, Klausučiuose, Antanave, Jankuose, Plutiškėse; 44.3.5. verslo paslaugas ir infrastruktūrą (smulkiajam ir vidutiniam verslui) siūloma plėtoti Griškabūdyje, Pilviškiuose, Kazlų Rūdoje, Sasnavoje, Igliaukoje, Gudeliuose, Akmenynuose, Sangrūdoje, Liubave; 44.3.6. numatoma plėtoti pirmiau nurodytas ir kitas paslaugas mažesnėse gyvenamosiose vietovėse: Veršiuose, Ilguvoje, Bizieriuose, Žygėnuose, Želsvoje, Ilgiškėliuose, Bagotojoje, Bebruliškėje, Brukuose, Jungėnuose, Mockavoje, Salaperaugyje. 45. Socialinės infrastruktūros tinklo (viešųjų paslaugų įstaigų) plėtra derinama su urbanistinio karkaso struktūra ir gyvenamųjų vietovių tinklo plėtros tendencijomis. 46. Svarbiausia ekonominės ir socialinės plėtros integracijos ašis formuojasi pietinėje ir centrinėje apskrities teritorijoje, veikiama europinės reikšmės transporto koridorių, kertančių apskrities teritoriją pietų–šiaurės ir rytų–vakarų kryptimis, ir svarbiausio apskrities urbanistinio centro – Marijampolės miesto. 47. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia urbanistinės integracijos ašių hierarchija (3 brėžinys „Urbanistinė sistema“): 47.1. I lygmuo – tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys, siejamos su apskrities teritoriją kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių valstybių regionais: 47.1.1. IB kategorijos – šalies urbanistinės integracijos ašys, formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių pagrindu: Vilnius–Alytus–Simnas–Marijampolė–Vilkaviškis–Virbalis–Kybartai–Kaliningrado link ir Vakarų Europa–Kalvarija–Marijampolė–Sasnava–Gudeliai (Kazlų Rūda)–Kauno link. Pirmoji ašis plėtojama kryptimi rytai–vakarai; jos intensyvumas nėra toks didelis kaip antrosios, kuri formuojasi „Via Baltica“ pagrindu; abiejose ašyse plėtojama pakelės infrastruktūra, informacija ir paslaugos, logistikos infrastruktūra, sandėliavimo, krovos, automobilių remonto ir kitos paslaugos; 47.1.2. IC kategorijos šalies urbanistinės integracijos ašys, papildančios IB kategorijos ašių tinklą: Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai–Jurbarkas (Gelgaudiškis) ir Kalvarija–Simnas (Lazdijai). Socialinės ir ekonominės plėtros procesai šiose ašyse mažiau intensyvūs. Siūloma plėtoti pakelės infrastruktūrą, informaciją, paslaugas. 47.2. II lygmuo – regioninės jungtys – urbanistinės integracijos ašys apskrities teritorijoje, jungiančios apskrities savivaldybes, jų centrus, šiuos centrus – su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis: Lekėčiai–Lukšiai–Šakiai (turizmo plėtros ašis), Prienai–Igliškėliai–Marijampolė (turizmo plėtros ašis), Vilkaviškis (Pilviškiai)–Gražiškiai–Lenkija, Kalvarija–Gražiškiai. 47.3. III lygmuo (kitos socialinės ir ekonominės plėtros ašys) – lokalinės jungtys, nustatytos Lietuvos Respublikos ir apskrities teritorijų bendruosiuose (generaliniuose) planuose, kurios papildo regionines aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašis, jungiančias lokalinius centrus su aukštesnio lygmens urbanistinio karkaso ašimis arba vedančias į žemiausio lygmens lokalinius centrus ir valstybės sienos kirtimo punktus. Smulkesnis lokalinių jungčių tinklas papildomas rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Numatytos tokios svarbiausios lokalinių jungčių atkarpos: Kybartai–Vištytis–Lenkija, Gražiškiai–Vištytis–Kaliningrado sritis (Rusija), Kudirkos Naumiestis–Kaliningrado sritis (Rusija), Kaunas–Mikytai–Kriūkai–Plokščiai–Gelgaudiškis–Kiduliai–Sudargas (rekreacijos ir turizmo plėtros ašis). 48. Spartesni urbanizacijos procesai galimi zonoje tarp Kalvarijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Marijampolės, Vilkaviškio, Kybartų. Ši zona numatyta kaip urbanistinio karkaso koncentruojančio poveikio arealas. Gyvenamosios vietovės, patenkančios į šį arealą, turės didesnes vystymosi galimybes, skatinančias veiklos įvairovę ir mastą. 49. Numatyti šie urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra sprendinių įgyvendinimo prioritetai: 49.1. aktyvinti ir stiprinti silpnąsias urbanistinio karkaso dalis nepažeidžiant darnaus vystymosi principo; urbanistinės sistemos plėtros prioritetinius sprendinius įgyvendinti naudojantis daugiausia prioritetinių specialiųjų ir strateginių planų, tikslinių programų priemonėmis, taip pat savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių bendraisiais, detaliaisiais planais, konkrečių objektų statybos projektais, jų įgyvendinimu; 49.2. antrojo lygmens (regioninio) centro ir svarbiausios regiono socialinės ir ekonominės plėtros ašies prioritetai yra šie: 49.2.1. darni Marijampolės miesto ir jo priemiesčių plėtra; 49.2.2. socialinės ir ekonominės, infrastruktūros plėtros arealų formavimas Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose; 49.3. kitų urbanistinės integracijos ašių plėtojimo prioritetai: 49.3.1. regiono rekreacijos ir turizmo ašies panemuniais ir su ja susietų gyvenamųjų vietovių plėtra; 49.3.2. darni Šakių ir Vilkaviškio miestų, jų priemiesčių plėtra; 49.4. siūlomi šie kitų gyvenamųjų vietovių sistemos centrų plėtojimo prioritetai: 49.4.1. Kybartų–Virbalio miestų darni plėtra jungiant šių miestų socialinį ir ekonominį potencialus; 49.4.2. Kudirkos Naumiesčio miesto ir jo prieigų plėtra; 49.4.3. Marijampolės apskrities kitų lokalinių centrų plėtra; 49.4.4. viešųjų želdynų, viešųjų paslaugų gyventojams ir verslui, inžinerinės infrastruktūros plėtra visų lygmenų gyvenamųjų vietovių sistemos centruose; 49.4.5. verslų (smulkiojo ir vidutinio), turizmo, rekreacijos, verslo kaime specialių projektų rengimas ir įgyvendinimas. II. GAMTINIO KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA 50. Nustatyti šie gamtinio karkaso, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai: 50.1. sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę; 50.2. sujungti didžiausios ekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 50.3. saugoti gamtinį kraštovaizdį ir rekreacinius gamtos išteklius; 50.4. didinti šalies miškingumą; 50.5. optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. 51. Nustatytas gamtinis karkasas apskrityje – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“). 52. Apskrities gamtinį karkasą sudaro šios pagrindinės dalys: 52.1. Geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą. 52.2. Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės, kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms. 52.3. Migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija. 53. Teikiami šie konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui formuoti: 53.1. geoekologinėms takoskyroms Marijampolės apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijų juostos (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“): 53.1.1. europinės ir nacionalinės svarbos Valdajaus–Baltijos–Pomeranijos aukštumų juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas Sangrūdos–Liubavo–Vištyčio atkarpoje; 53.1.2. regioninės svarbos Nemuno–Šešupės takoskyros ruožas Igliaukos–Plutiškių–Agurkiškės–Novaraisčio–Sutkų–Pajotijų–Karališkių–Sudargo atkarpoje; 53.2. migracijos koridoriams Marijampolės apskrities gamtiniame karkase priskiriami šie slėnių arba dubaklonių teritorijų ruožai: 53.2.1. nacionalinės ir tarptautinės svarbos Nemuno žemupio migracijos koridoriaus ruožas Mikytų–Kriūkų–Plokščių–Gelgaudiškio–Kidulių–Sudargo atkarpoje; 53.2.2. regioninės svarbos Šešupės migracijos koridoriaus ruožas Žiogaičių–Kalvarijos–Liudvinavo–Marijampolės–Antanavo–Pilviškių–Kudirkos Naumiesčio–Panovio–Slavikų–Svaiginių atkarpoje; 53.2.3. rajoninės svarbos Siesarties, Jotijos, Novos, Višakio, Jūrės, Pilvės, Širvintos, Lopainios, Rausvės, Dovinės, Kirsnos migracijos koridoriai; 53.2.4. kiti svarbūs smulkesni migracijos koridoriai Šakių rajono savivaldybėje – Pentos, Aukspirtos, Nopaičio, Nenupės; Vilkaviškio rajono savivaldybėje – Šeimenos, Senaširvintės, Aistos, Zanylos, Jevonio; Marijampolės savivaldybėje – Sūduonios, Amalvės, Sasnos; Kazlų Rūdos savivaldybėje – Vabalkšnės; Kalvarijos savivaldybėje – Orijos, Graužės; 53.3. vidinio stabilizavimo arealams Marijampolės apskrities gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos: 53.3.1. regioninės svarbos Zyplių, Braziukų, Višakio Rūdos ir Kazlų Rūdos, Ažuolų Būdos miškų masyvai, Žuvinto biosferos rezervatas; 53.3.2. rajoninės svarbos Šilininkų, Baltkojų, Baltiškių, Šūklių, Paežerių, Gurbšilio, Kupreliškių, Šunskų miškų ir kai kurie agrarines takoskyras sudarantys arealai. 54. Nustatytos šios kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys: 54.1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis. Šiai tvarkymo krypčiai atitinka vienas – pirmasis – kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas. Šio tipo teritorijos lokalizuotos ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį ir ekologinio kompensavimo potencialą. Šios teritorijos – turimas regiono gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu ir subalansuotu miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu ir nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypač saugomoms teritorijoms. 54.2. Didinamas turimas kraštovaizdžio natūralumas, grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus. Šią kryptį atitinka du kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipai: 54.2.1. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat agrarinėse, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu. 54.2.2. Trečiasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas priskirtinas labiausiai ekologiškai nuskurdintoms zonoms, nustatytoms konkretizuojant gamtinį karkasą. Tokioms zonoms siūloma taikyti miškingumo didinimo programą – vieną iš efektyviausių priemonių gamtinio karkaso teritorijoms ekologiškai optimizuoti, ypač regiono pietinėje dalyje. 55. Apskrities gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo politiką numatoma vykdyti šiais būdais: 55.1. palaikyti fizinių ir juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas; 55.2. ieškoti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų ir investicijų, skatinti jas; 55.3. aktyviai organizaciškai ir finansiškai remti gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas. 56. Ekologinis tinklas – gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausios bioekologinės svarbos buveines, jų aplinką, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius. Iš esmės tai tarpusavyje sujungta natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų, rūšių ir bendrijų su jų buveinėmis kraštovaizdyje visuma. Apskrities teritorijoje ekologinį tinklą sudaro: 56.1. europinės, nacionalinės ir regioninės svarbos bioekologiniai branduoliai (core areas) – nustatytos ar prognozuojamos didžiausios biologinės įvairovės arealai, skirti išsaugoti vertingas natūralias ar pusiau natūralias ekosistemas, augmenijos, grybijos ir gyvūnijos rūšis ir jų buveines; 56.2. ekologiniai koridoriai (bioekologinės jungtys) – biomigracijos (gyvūnų judėjimo, rūšių plitimo, genetinės informacijos tarp atskirų populiacijų keitimosi) ryšius užtikrinančios vientiso ar segmentiško pobūdžio teritorijos, dažniausiai slėniai, dubakloniai ir miškingos juostos agrarinėje ar urbanizuotoje aplinkoje; 56.3. buferinės apsaugos zonos – stabilizuojantį (mažinantį neigiamą antropogeninį poveikį) ekologinį vaidmenį bioekologiniuose branduoliuose ar ekologiniuose koridoriuose atliekančios prie jų prisišliejusios gretimos teritorijos. 57. Ekologinio tinklo pagrindas – „Natura 2000“ teritorijų tinklas, nustatytąja tvarka išskiriamas Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus, gyvūnų ir augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje. 58. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos režimas nustatomas suderintomis priemonėmis: išsaugojimo (konservacinėmis), prevencijos, teritorijų planavimo dokumentų ir planų sprendiniais, taip pat vertinimo priemonėmis, nustatančiomis projektų poveikį šioms teritorijoms. Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo ypatumus nustato Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335). 59. Marijampolės apskrities ekologiniame tinkle nustatyti šie bioekologiniai branduoliai (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“): 59.1. europinės svarbos Buktos–Žuvinto–Amalvo bioekologinis branduolys, išskirtas Žuvinto biosferos rezervato – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso – pagrindu; 59.2. europinės svarbos Vištyčio bioekologinis branduolys, išskirtas Vištyčio regioninio parko rezervatinių ir draustinių zonų – buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso – pagrindu; jame esantis Drausgirio rezervatas galėtų tarnauti europinės svarbos biocentru; 59.3. europinės svarbos Novaraisčio–Agurkiškės–Gerdžių–Juškų miškų bioekologinis branduolys, išskirtas buveinių ir paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000“ teritorijų komplekso pagrindu; 59.4. nacionalinės svarbos Virbalgirio–Padvarių bioekologinis branduolys, išskirtas buveinių apsaugai svarbių fragmentinių „Natura 2000“ teritorijų pagrindu; 59.5. regioninės svarbos Paežerių–Gurbšilio–Kupreliškių–Šunskų miškų bioekologinis branduolys, išskirtas teritorijų su vertingų (tarp jų priskirtų „Natura 2000“ tinklui) drėgnų ir mišrių miškų ekosistemų paplitimu pagrindu; 59.6. regioninės svarbos Aguonio–Jurgežerio bioekologinis branduolys, išskirtas teritorijų su segmentiniu vertingų (tarp jų priskirtų „Natura 2000“ tinklui) pelkinių ir drėgnų miškų ekosistemų paplitimu pagrindu. 60. Ekologiniams koridoriams Marijampolės apskrities ekologiniame tinkle priskiriami šie slėnių ir agrarinių ar miškingų teritorijų ruožai: 60.1. europinės svarbos Nemuno žemupio slėnio ekologinio koridoriaus ruožai Mikytų–Kriūkų–Plokščių–Gelgaudiškio–Kidulių–Sudargo atkarpoje; 60.2. europinės svarbos Kūdrų–Žalgirio–Didžiosios–Pankliškės–Šilo–Baltiškių–Baltkojų–Šilininkų–Sudargo miškų juostos ekologinio koridoriaus ruožas; 60.3. nacionalinės svarbos Suvalkų aukštumos takoskyrinis ekologinis koridorius Sangrūdos–Liubavo–Vygrelių ruože; 60.4. nacionalinės svarbos Šešupės ekologinis koridorius; 60.5. regioninės svarbos Jotijos, Novos, Višakio, Jūrės, Pilvės, Dovinės, Kirsnos, Rausvės, Širvintos, Zanylos ir Lapainios ekologiniai koridoriai. 61. Buferinėms apsaugos zonoms Marijampolės regiono ekologiniame tinkle priskiriamos šios teritorijos: 61.1. europinės svarbos teritorijų apsaugai skirtos Zyplių, Kazlų Rūdos ir Griešių miškų zonos palei Novaraisčio apylinkių miškų bioekologinį branduolį; 61.2. europinės svarbos teritorijų apsaugai skirtas agrarinis Amalvo–Žuvinto tarpežeris. 62. Bendrąją Marijampolės apskrities teritorijos gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos sistemą užtikrina saugomų teritorijų tinklas. Pažymėtina, kad Marijampolės apskritis turi mažiausiai saugomų teritorijų tarp visų Lietuvos regionų. Saugomas teritorijas apskrityje sudaro: 62.1. valstybiniai (regioniniai) parkai: Vištyčio ir Panemunių (dalis); 62.2. Žuvinto biosferos rezervatas (dalis); 62.3. valstybiniai draustiniai: Šešupės kraštovaizdžio, Liekės kraštovaizdžio, Kazlų Rūdos kraštovaizdžio, Aguonio geomorfologinis, Aukspirtos hidrografinis, Jotijos hidrografinis, Novos hidrografinis, Širvintos hidrografinis, Baltkojų pedologinis, Varnabūdės pedologinis, Virbalgirio botaninis-zoologinis, Novaraisčio ornitologinis; 62.4. gamtos paveldo objektai, kurių apskrityje yra 15: vienas geologinis (Vištyčio akmuo), 3 hidrologiniai (Vyžupio, Lekėčių ir Mudrių šaltiniai) ir 11 botaninių objektų. 63. Saugomų teritorijų konkrečios ribos, tvarkymo ir apsaugos reglamentai nustatomi saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose. Bendrasis (generalinis) planas rekomenduoja: 63.1. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatomis, įsteigti Suvalkijos nacionalinį parką, skirtą išsaugoti Suvalkijos etnokultūrinės srities kraštovaizdžio įvairovę išreiškiančius konservaciniu ir rekreaciniu požiūriais vertingus ežeruoto moreninio kalvyno ir slėniuotų lygumų kraštovaizdžio etalonus, jų gamtines ekosistemas, visos šalies istorijai ir kultūrai svarbias paveldo vietoves. Rekomenduojamos orientacinės Suvalkijos nacionalinio parko ribos, dalijančios nacionalinį parką į keletą teritoriškai nesusietų arealų („salų“), kurių bendras plotas galėtų būti iki 33 tūkst. hektarų (4 brėžinys „Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga“): 63.1.1. Vištyčio–Liubavo (bazinis ežeruotų kalvynų kraštovaizdį reprezentuojantis arealas su esamu Vištyčio regioniniu parku ir J. Basanavičiaus memorialiniu kompleksu); 63.1.2. Kumečių–Klampučių–Alvito (banguotas morenines plynaukštes reprezentuojantis arealas su raiškiu Širvintos slėniu, unikaliais Būdviečių ozo ir Šukių pakraštinio gūbrio geomorfologiniais kompleksais, Paežerių dvaru, parku ir S. Neries gimtine); 63.1.3. Paežerių (V. Kudirkos gimtinės sodyba); 63.1.4. Šešupės (Suvalkijos slėniuotųjų lygumų kraštovaizdį reprezentuojantis arealas su Šešupės ir Novos slėniais, Kudirkos Naumiesčiu, J. Jablonskio gimtine, Keturnaujienos sakraline vietove); 63.2. siekiant geriau spręsti unikalaus Sudargo archeologinio komplekso (suvalkietiškos Kernavės) išsaugojimo ir naudojimo klausimus ir optimizuoti Panemunių regioninio parko ribas (planavimo darbai jau pradėti), išskirti konservaciniu ir rekreaciniu požiūriais vertingą Sudargo apylinkių „salą“ ir įtraukti ją į Panemunių regioninio parko sudėtį; 63.3. stiprinti Marijampolės apskrities gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą – įsteigti naujus draustinius būsimojo Suvalkijos nacionalinio parko sudėtyje (pietinėje ir vidurinėje „salose“) ir plėsti oficialiųjų „Natura 2000“ teritorijų tinklą. 64. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo sprendinių prioritetai: 64.1. ekologinių kompensacinių funkcijų stiprinimas grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus į labiausiai nuskurdintas regiono gamtinio karkaso teritorijas – agrarines takoskyras ir migracijos koridorius; 64.2. reali atsakomybė už nustatytųjų gamtinio kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų vykdymą esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose, pakrančių apsaugos juostose ir zonose; 64.3. Suvalkijos nacionalinio parko steigimas ir Panemunių regioninio parko ribų optimizavimas; 64.4. statybos ir ūkinės veiklos projektų vertinimas pagal gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterijus; 64.5. gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbos įtvirtinimas regiono ekologinio švietimo programose; 64.6. buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) tinklo įteisinimo užbaigimas; 64.7. numatytų ekologinių koridorių funkcinės biologinės kokybės stiprinimas; 64.8. reali atsakomybė už nustatytų biologinės įvairovės apsaugos reikalavimų vykdymą saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose; 64.9. miško, pelkių ir natūralių pievų ekosistemų biologinės įvairovės palaikymas ir degradavimo sustabdymas. III. KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA 65. Numatyti šie nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsaugos tikslai: 65.1. išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą ateities kartoms, atgaivinti etninių regionų savitumą atspindintį kultūros ir istorinį paveldą; 65.2. užtikrinti valstybinę kultūros vertybių apskaitą; 65.3. atrinkti kultūros vertybes, kurioms būtina valstybės parama, konservuoti ir pagal galimybes restauruoti reikšmingas kultūros vertybes; 65.4. nustatyti aiškius paveldosaugos reikalavimus kultūros vertybių savininkams ir valdytojams; 65.5. susieti kultūros paveldo apsaugą su visuomenės kultūros poreikiais, kultūros paslaugų teikimu. 66. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Marijampolės apskričiai numatyta kultūros paveldo erdvinė politika konkretiems arealams pagal valstybės istorijos paveldo santykį: 66.1. su minimalia valstybės istorijos paveldo persvara (Vilkaviškio ir Kudirkos Naumiesčio arealams); 66.2. su minimaliu kultūros raiškos paveldu (Marijampolės ir Vištyčio arealams); 66.3. su vyraujančiu kultūros raiškos paveldu (Šakių arealui). 67. Marijampolės apskrities teritorijoje pagal Lietuvos kultūros paveldo strateginį rajonavimą numatyti tipologiniai prioritetai archeologinėms vertybėms ir statiniams Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, vakarinėje Kalvarijos savivaldybės teritorijos dalyje ir dalinio prioriteto Šakių rajono, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose. Tarp archeologinių vertybių vyrauja piliakalniai, senovės gyvenvietės, o statinių – bažnyčios, memorialinės sodybos ir ypač – dvarų sodybos (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“). 68. Apskrities teritorijos specifinis bruožas – daug buvusių dvarų (46 dvarų paveldo objektai). Šiuos objektus numatyta pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir turizmo infrastruktūrai. Vertingiausios dvarvietės (prioritetinio taikymo zonos): 68.1. buvusi dvaro sodyba (AtV-619) Šakių rajono savivaldybės Kidulių kaime; 68.2. Gelgaudiškio dvaro sodyba (G251K); 68.3. Paežerių dvaro sodyba (G252KP); 68.4. Zyplių dvaro sodyba. 69. Apskrityje yra 5 registruotos urbanistinės vietovės: 69.1. trys valstybės saugomi urbanistiniai kultūros paveldo objektai: Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinis centras (U21), Virbalio miestelio istorinis centras (U25), Kalvarijos miesto istorinė dalis (U34); 69.2. du kultūros vertybių registre registruoti urbanistiniai kultūros paveldo objektai: Griškabūdžio miestelis (Uv12) ir Višakio Rūdos kaimas. 70. Nekilnojamąjį kultūros paveldą apsaugoti ir išsaugoti numatyta vadovaujantis parengtomis valstybinėmis programomis: 70.1. Ilgalaike kultūros vertybių išsaugojimo programa, patvirtinta kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 271 (Žin., 2002, Nr. 80-3479); 70.2. Etninės kultūros plėtros valstybine programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793 (Žin., 2003, Nr. 60-2725); 70.3. Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaike programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1171 (Žin., 2003, Nr. 89-4033); 70.4. Dvarų paveldo išsaugojimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481 (Žin., 2003, Nr. 38-1740); 70.5. Nacionaline turizmo plėtros 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939); 70.6. Medinės architektūros paveldo išsaugojimo 2008–2010 m. programa ir priemonių planu, patvirtintais kultūros ministro 2008 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-30 (Žin., 2008, Nr. 15-536). 71. Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kultūros paveldo objektų specialiuosiuose planuose ir paveldo apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Detalios tvarkymo ir apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos detaliuosiuose planuose ir objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, individualiuose apsaugos reglamentuose, taip pat tipiniuose apsaugos reglamentuose, jeigu nėra individualių reglamentų. 72. Bendrasis (generalinis) planas numato tokias priemones ir rekomendacijas: 72.1. plėtoti su turizmu susijusias paslaugas; 72.2. sukurti apskrities savivaldybių turizmo plėtros programas ir visuomenės informavimo sistemą; skatinti visuomenę domėtis kultūros vertybėmis, jas globoti ir tirti; 72.3. parengti autoturizmo, dviračių ir vandens turizmo trasas; 72.4. paveldo objektų tinklo pagrindu numatyti vietinius turistinius maršrutus įvairiomis temomis; 72.5. tvarkant kultūros vertybes, rengiant jų saugojimo programas, skatinti valstybės, savivaldybių institucijų, kultūros vertybių savininkų ir valdytojų bendradarbiavimą ir lėšų kooperavimą; įsteigti apskrities paminklosaugos fondą; 72.6. ieškoti galimybių panaudoti Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę pagalbą, dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos rengiamus projektus; 72.7. rengti pasienio ruožo bendrus projektus ir bendradarbiauti juos įgyvendinant. 73. Kultūros paveldo naudojimo ir išsaugojimo sprendinių prioritetai: 73.1. nustatyti archeologinių vertybių – piliakalnių, senųjų gyvenviečių – apsaugos zonas, tvarkymo ir apsaugos režimus; 73.2. pritaikyti buvusių dvarų sodybas visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai, parengti dvarų apsaugos strategiją ir tvarkymo specialiuosius planus, sukurti specialiųjų lengvatų ir paramos dvarų sodybų savininkams sistemą; 73.3. iš tikrųjų skatinti savivaldybių institucijų, kultūros vertybių savininkų ir valdytojų bendradarbiavimą ir lėšų kooperavimą, įsteigti apskrities paminklosaugos fondą; 73.4. parengti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos specialiuosius planus valstybės saugomiems ir skelbiamiems valstybės saugomais kultūros paveldo objektams, kurių sąrašus pagal svarbą ir būklę tvirtina Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. IV. REKREACINIŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS 74. Bendrajame (generaliniame) plane rekreacija suprantama kaip įvairi savanoriška laisvalaikio veikla poilsiaujant gamtinėje ir kultūrinėje aplinkoje, gydantis kurortuose (be susijusių su poilsiu ir krašto pažinimu tarnybinių, komercinių ar panašių kelionių). Pagal organizavimo pobūdį rekreacija gali būti pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis) ir keliaujant (mobilus poilsis arba turizmas). 75. Nustatyti šie svarbiausi rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros apskrityje tikslai: 75.1. plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai pritaikytų teritorijų tinklą ir plėtoti jų infrastruktūrą; 75.2. intensyviau apskrityje plėtoti kultūrinį ir kaimo turizmą, stiprinti jo potencialą; 75.3. užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacijos išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą ir optimalumą; 75.4. naudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ekonomiškai silpnų rajonų savivaldybėms gaivinti; 75.5. reguliuoti vaizdingiausių gamtinių vietovių užstatymą gyvenamųjų namų, komunalinių, pramonės, komercinių statinių kompleksais, techninės infrastruktūros mazgais, kurie naikina rekreacinės vietovės vertybes; 75.6. stabdyti agrarinės rekreacinės aplinkos degradavimą. 76. Apskrities pagrindinius rekreacinės aplinkos išteklius sudaro: 76.1. gamtinė aplinka, tinkanti ilsėtis (vaizdingas gamtovaizdis, miškai, vandens telkiniai, kiti gamtos ištekliai), sveikatai ir darbingumui susigrąžinti (terapinio pobūdžio gamtinės aplinkos klimatinės savybės, giluminiai mineraliniai vandenys); 76.2. rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas (kultūros paveldą turintys miestai, miesteliai ir kaimų gyvenvietės, vietovės, kultūros pažinimo požiūriu vertingi pavieniai objektai, gyvosios kultūros reiškiniai ir pavyzdžiai); 76.3. specialiai sukurti rekreacinės infrastruktūros objektai (rekreacijai naudojamos poilsio, turizmo, sveikatinimo, pramogų paslaugas teikiančios įmonės ar įstaigos, centrai, turizmo trasos). 77. Marijampolės apskrityje nustatyti 23 rekreacijos išteklių arealai, kurių ribas lemia rekreacinis gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumas, aplinkos sveikumas, ekologinis atsparumas, socialinės aplinkos saugumas (5 brėžinys „Rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijos“). 78. Pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes apskrities rekreacijos išteklių arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo kategorijoms (1 lentelė): 78.1. didelio potencialo kategorijai (I) – Gelgaudiškio–Plokščių ir Vištyčio–Pajevonio rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės ir nacionalinės svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus; 78.2. didesnio nei vidutinio potencialo kategorijai (II) – Kriūkų, Sudargo, Kudirkos Naumiesčio, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės (kai kuriais atvejais nacionalinės) svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus; 78.3. vidutinio potencialo kategorijai (III) – Gražiškių–Liubavo, Slavikų, Šakių ir Kalvarijos rekreacijos išteklių arealai, sudarantys galimybes formuoti vietinės ir regioninės svarbos rekreacinių teritorijų sistemas ir kompleksus; 78.4. maže …