📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRAŠYMŲ SUTEIKTI PABĖGĖLIO STATUSĄ NAGRINĖJIMO IR ASMENS DOKUMENTŲ IŠDAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. spalio 5 d. Nr. 528
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr. 62-2257) 1.1.1 punktu:
1. Tvirtinu Prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo ir asmens dokumentų išdavimo tvarką (pridedama).
2. Įpareigoju Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos pagaminti Prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo ir asmens dokumentų išdavimo tvarkoje nurodytus apklausos protokolų blankus, registracijos žurnalus ir prašymų blankus (Prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo ir asmens dokumentų išdavimo tvarkos 1–16 priedai) bei pagal suinteresuotų padalinių užsakymus – antspaudus „RIBOTO NAUDOJIMO“ ir „IŠSLAPTINTA“.
3. Pripažįstu netekusiais galios:
3.1. Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 289 „Dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo“;
3.2. Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 292 „Dėl pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo“;
3.3. Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 311 „Dėl Užsieniečių prašymų suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“;
3.4. Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. 212 „Dėl Pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo skubos tvarka instrukcijos patvirtinimo“;
3.5. Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 305 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 311 patvirtintos instrukcijos dalinio pakeitimo ir papildymo“.
VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS JUOZAS BERNATONIS
SUDERINTA
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministrė
užsienio reikalų ministras
Vilija Blinkevičiūtė
Antanas Valionis
2001 10 05
2001 10 03
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2001 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 528
PRAŠYMŲ SUTEIKTI PABĖGĖLIO STATUSĄ NAGRINĖJIMO IR ASMENS DOKUMENTŲ IŠDAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo ir asmens dokumentų išdavimo tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymai) pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei asmens dokumentų išdavimo šiems užsieniečiams tvarką, taip pat nustato šią tvarką įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją.
2. Tvarkoje vartojamos sąvokos:
2.1. Prieglobsčio prašytojas – pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso apsaugos Lietuvos Respublikoje siekiantis užsienietis, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą.
2.2. Prašymas – prieglobsčio prašytojo žodinis arba rašytinis pareiškimas, kuriuo jis siekia apsaugos Lietuvos Respublikoje, prašydamas suteikti pabėgėlio statusą.
2.3. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai – prieglobsčio prašytojai iki 18 metų, kurie atvyko į Lietuvos Respubliką nelydimi tėvų ar kitų pilnamečių teisėtų atstovų arba kurie atvyko su tėvų ar kitų pilnamečių teisėtų atstovų palyda, bet vėliau buvo palikti be minėtų asmenų priežiūros.
2.4. Itin pažeidžiamų asmenų grupė – prieglobsčio prašytojai, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys: nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai, prieglobsčio prašytojai, patyrę traumas ar kankinimus, prieglobsčio prašytojai su psichikos sutrikimais, pensinio amžiaus prieglobsčio prašytojai, prieglobsčio prašytojai, kuriems būtina nuolatinė priežiūra dėl jų sveikatos būklės.
2.5. Trečioji šalis – nesanti prieglobsčio prašytojo kilmės šalis, iš kurios prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką.
2.6. Vidinio persikėlimo alternatyva – reali galimybė prieglobsčio prašytojui persikelti į kitą gyvenamąją vietą kilmės šalies teritorijoje, kurioje jis gali gauti valstybės apsaugą nuo persekiojimo.
2.7. Prieglobsčio prašytojo tranzitas per trečiąją šalį – prieglobsčio prašytojo vykimas per trečiosios šalies teritoriją, kai jis neturi tikslo apsigyventi šioje šalyje.
2.8. Prieglobsčio prašytojo įgaliotas atstovas – asmuo, turintis teisininko kvalifikaciją, kuris gali atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams valstybės institucijose, nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą.
3. Prieglobsčio prašytojo prašymas pateikiamas, nagrinėjamas, sprendimas priimamas vadovaujantis 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. Protokolu dėl pabėgėlių statuso, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl pabėgėlio statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578; 2000, Nr. 56-1651), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu (Žin., 1999, Nr. 105-3019), šia tvarka, kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
II. PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJŲ PRAŠYMŲ PATEIKIMAS
4. Prieglobsčio prašytojas prašymą gali pateikti:
4.1. Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui;
4.2. miesto, rajono teritorinės policijos įstaigos pareigūnui;
4.3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) pareigūnui;
4.4. kitos valstybės ar savivaldybės institucijos tarnautojui.
Prašymo pateikimo faktas viešai neskelbiamas.
5. Prieglobsčio prašytojo prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės šalyje. Jeigu prieglobsčio prašytojo prašymas nemotyvuotas ir prieglobsčio prašytojas atsisako jį motyvuoti, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Žodžiu pateiktą prašymą protokoluoja prašymą priėmusios institucijos pareigūnas ar valstybės tarnautojas (toliau – tarnautojas), surašydamas prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, nurodydamas, kas surašė protokolą bei pasirašydamas. Protokolą taip pat pasirašo vertėjas ir prieglobsčio prašytojo įgaliotas atstovas (toliau – įgaliotas atstovas), jeigu dalyvavo surašant protokolą.
6. Šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.
7. Jeigu prieglobsčio prašytojas prašymą pateikė šios tvarkos 4.4 punkte nurodytos institucijos tarnautojui, šis tarnautojas priimtą prašymą privalo nedelsdamas perduoti vienai iš 4.1 – 4.3 punktuose nurodytų institucijų (toliau – prašymą priėmusi institucija). Prieglobsčio prašytojas siunčiamas į prašymą priėmusią instituciją.
8. Jeigu į Lietuvos Respubliką atvyksta nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas, prašymą priėmusi institucija turi kreiptis į vaikų teisių apsaugos instituciją dėl vaiko laikinosios globos steigimo. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas turi teisę pateikti prašymą savarankiškai. Jeigu jis dėl amžiaus, brandumo laipsnio ar kitų priežasčių negali pats pateikti prašymo, jo vardu šį prašymą gali pateikti kartu atvykę tėvai arba kiti teisėti atstovai arba vaikų teisių apsaugos institucijos paskirtas atstovas.
9. Prašymą priėmusios institucijos tarnautojai atlieka šiuos veiksmus:
9.1. surašo tarnybinį pranešimą apie prašymo pateikimo aplinkybes;
9.2. atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir surašo šios apklausos protokolą (1 priedas). Šios apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, taip pat išsiaiškinti prašymo pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose šalyse. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas turi būti supažindintas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu ir su prieglobsčio prašytojo pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Jeigu būtina, apklausoje turi dalyvauti vertėjas. Apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas, apklausą atlikęs tarnautojas, vertėjas ir įgaliotas atstovas (jeigu dalyvavo apklausoje).
Įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, o nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausos atveju įgalioto atstovo dalyvavimas apklausoje būtinas, išskyrus atvejus, kai įgaliotas atstovas negali atvykti dalyvauti apklausoje dėl objektyvių (nuo jo nepriklausančių) priežasčių. Apie įgalioto atstovo arba vertėjo dalyvavimo apklausoje būtinumą prašymą priėmusios institucijos tarnautojas nedelsdamas praneša Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), kuris užtikrina vertėjo ir įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje;
9.3. paima visus prieglobsčio prašytojo turimus asmens dokumentus ir kelionės bilietus bei padaro jų kopijas. Teisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytojui asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai grąžinami, neteisėtai atvykusio į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje, kol nagrinėjamas prašymas;
9.4. nustato prieglobsčio prašytojo tapatybę pagal turimus asmens tapatybę patvirtinančius ir kitus dokumentus. Jeigu prieglobsčio prašytojas neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
9.5. registruotą prieglobsčio prašytojo prašymą, apklausos protokolą, tarnybinį pranešimą apie prašymo pateikimo aplinkybes bei visus surinktus duomenis nedelsdami faksu perduoda Migracijos departamentui sprendimui dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje priimti. Visi šie veiksmai atliekami ir ne darbo metu. Prašymą priėmusios institucijos tarnautojas, priėmęs prašymą ne darbo metu, privalo apie tai telefonu informuoti Migracijos departamento atsakingą tarnautoją, budintį ne darbo metu pagal sudarytą grafiką;
9.6. gavę Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties, formuoja jo asmens bylą.
10. Nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams šios tvarkos 9.2 – 9.4 punktuose nurodyti veiksmai atliekami dalyvaujant jų tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams.
Jeigu nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas savarankiškai pateikė prašymą, šios tvarkos 9.2 – 9.4 punktuose nurodyti veiksmai atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui.
Jeigu nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo vardu prašymą pateikė jo kartu atvykę giminaičiai arba vaikų teisių apsaugos institucijos paskirtas atstovas, šios tvarkos 9.2 – 9.4 punktuose nurodyti veiksmai atliekami dalyvaujant asmenims, pateikusiems prašymą nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo vardu ir įgaliotam atstovui.
11. Kol bus priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašytojas šio sprendimo laukia:
11.1. valstybės sienos perėjimo punkte, kuriame pateikė prašymą;
11.2. miesto, rajono teritorinėje policijos įstaigoje, kurioje pateikė prašymą, jeigu yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai arba jeigu yra Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje;
11.3. Užsieniečių registracijos centre, jeigu pateikė prašymą šioje institucijoje ir jeigu yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai arba jeigu yra Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje;
11.4. pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu yra Lietuvos Respublikoje teisėtai ir raštu pasižada prašymą priėmusiai institucijai nustatytu laiku atvykti susipažinti su Migracijos departamento priimtu sprendimu dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
III. PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJŲ PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
12. Migracijos departamento tarnautojas, gavęs iš prašymą priėmusios institucijos prieglobsčio prašytojo prašymą, jį užregistruoja Prašymų suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje registracijos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje (2 priedas). Prašymo registracijos numeris yra prieglobsčio prašytojo asmens bylos registracijos numeris. Prašymo registracijos numeris susideda iš prieglobsčio prašytojo kilmės šalies pavadinimo triženklio kodo ir 4 ženklų eilės numerio.
13. Migracijos departamento tarnautojas, išnagrinėjęs prašymą ir surinktus duomenis, nustato:
13.1. ar šalis, per kurią prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką, yra jo kilmės šalis ar trečioji šalis. Jeigu prieglobsčio prašytojas atvyko per trečiąją šalį, Migracijos departamento tarnautojas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi nustatyti, ar ši šalis yra saugi trečioji šalis;
13.2. ar prieglobsčio prašytojui kita valstybė nėra suteikusi prieglobsčio;
13.3. ar jis neturi kelių valstybių pilietybės ir be svarbių priežasčių nepasinaudoja bent vienos iš valstybių, kurios pilietis jis yra, gynyba;
13.4. ar jau ankščiau išnagrinėjus jo prašymą, buvo priimtas sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso, o naujai paduotame prašyme nėra reikšmingos papildomos informacijos;
13.5. ar jo prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
14. Migracijos departamento tarnautojas, pagal šios tvarkos 13 punktą atlikęs tyrimą ir prieglobsčio prašytojo duomenis patikrinęs Lietuvos Respublikos gyventojų duomenų bazėje ir Migracijos departamento prieglobsčio prašytojų duomenų bazėje, ne vėliau kaip per 48 valandas nuo prašymo pateikimo momento, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 9 ir 10 straipsniais, taip pat nustatęs, ar nėra priežasčių, dėl kurių prieglobsčio prašytojas negali būti grąžintas arba išsiųstas į jo kilmės šalį arba į trečiąją šalį, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 7 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 1998, Nr. 115-3236), surašo išvadą, kurios pagrindu Migracijos departamento įgalioto skyriaus vadovas ar jo įgaliotas tarnautojas priima vieną iš šių sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje:
14.1. įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respublikos teritoriją;
14.2. neįleisti prieglobsčio prašytojo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir grąžinti jį į jo kilmės šalį ar į trečiąją šalį;
14.3. leisti prieglobsčio prašytojui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
14.4. neleisti prieglobsčio prašytojui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir išsiųsti jį į jo kilmės šalį arba į trečiąją šalį.
15. Priimant sprendimą, nurodytą šios tvarkos 14.1 arba 14.3 punktuose, turi būti išspręstas prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje klausimas, iki bus priimtas sprendimas dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo:
15.1. jeigu prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai, jam gali būti leista gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju jis privalo pranešti Užsieniečių registracijos centrui savo gyvenamosios vietos adresą ir jis įpareigojamas atvykti į Užsieniečių registracijos centrą atlikti veiksmus, nurodytus šios tvarkos 21 punkte, telefonu suderinęs atvykimo laiką su Užsieniečių registracijos centro administracija. Jeigu prieglobsčio prašytojas neturi galimybės apsigyventi savarankiškai Lietuvos Respublikoje, jis apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Toks prieglobsčio prašytojas gali vykti į Užsieniečių registracijos centrą savo lėšomis arba, jeigu tokios galimybės neturi, prašymą priėmusi institucija transportuoja prieglobsčio prašytoją į Užsieniečių registracijos centrą;
15.2. jeigu prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, jis apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Prašymą priėmusi institucija transportuoja tokį prieglobsčio prašytoją į Užsieniečių registracijos centrą;
15.3. jeigu yra pagrindo sulaikyti prieglobsčio prašytoją ilgiau nei 48 val. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, Migracijos departamentas įpareigoja prašymą priėmusią instituciją kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti prieglobsčio prašytoją ir apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre. Teismui priėmus sprendimą prieglobsčio prašytoją sulaikyti, jis apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Tokį prieglobsčio prašytoją į Užsieniečių registracijos centrą transportuoja prašymą priėmusi institucija.
Prieglobsčio prašytojai Užsieniečių registracijos centre apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 103 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre tvarkos ir sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 11-322) nustatyta tvarka.
16. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje įforminamas raštu. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties užregistruojamas Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje registracijos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje (3 priedas).
17. Migracijos departamentas, priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nedelsdamas faksu perduoda jį prašymą priėmusiai institucijai. Kartu perduodamas prieglobsčio prašytojo prašymo registracijos numeris, kurį prašymą priėmusi institucija suteikia suformuotai prieglobsčio prašytojo asmens bylai. Prieglobsčio prašytojas su sprendimu supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo dokumentu, vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje fakso kopija.
Jeigu prašymas priimtas ne darbo metu ir Migracijos departamentas neturi galimybės įforminti sprendimo šios tvarkos 16 punkte nustatyta tvarka, atsakingas Migracijos departamento tarnautojas, budintis ne darbo metu pagal sudarytą grafiką, priima vieną iš sprendimų, nurodytų šios tvarkos 14.1 – 14.4 punktuose, ir apie priimtą sprendimą telefonu informuoja prašymą priėmusią instituciją ir Užsieniečių registracijos centrą, jeigu jame apgyvendinamas prieglobsčio prašytojas. Šis sprendimas įforminamas šios tvarkos 16 punkte nustatyta tvarka pirmą darbo dieną po švenčių ar poilsio dienų.
18. Jeigu priimtas sprendimas, nurodytas šios tvarkos 14.2 punkte, prieglobsčio prašytojas per 7 dienas nuo sprendimo gavimo gali šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo pateikimas nesustabdo sprendimo vykdymo. Sprendimas vykdomas nedelsiant arba, jeigu pateikiamas skundas, po skundo surašymo. Prieglobsčio prašytojo grąžinimą vykdo prašymą priėmusi institucija Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o asmens byla perduodama Migracijos departamentui saugoti archyve.
Teismui priėmus sprendimą panaikinti Migracijos departamento sprendimą neįleisti prieglobsčio prašytojo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jį grąžinti į jo kilmės šalį arba į trečiąją šalį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl pabėgėlio statuso“, šia tvarka bei vykdydamas teismo sprendimą, per 48 valandas nuo teismo sprendimo gavimo priima naują sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
19. Jeigu priimtas sprendimas, nurodytas šios tvarkos 14.4 punkte, prieglobsčio prašytojas per 7 dienas nuo sprendimo gavimo gali šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo pateikimas sustabdo sprendimo vykdymą. Teismui priėmus sprendimą panaikinti Migracijos departamento sprendimą neleisti prieglobsčio prašytojui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jį išsiųsti į jo kilmės šalį arba į trečiąją šalį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl pabėgėlio statuso“, šia tvarka bei vykdydamas teismo sprendimą, per 48 valandas nuo teismo sprendimo gavimo priima naują sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Prieglobsčio prašytojo išsiuntimą vykdo prašymą priėmusi institucija Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o prieglobsčio prašytojo asmens byla, jį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, perduodama Migracijos departamentui saugoti archyve.
20. Prieglobsčio prašytojo asmens bylą Užsieniečių registracijos centrui pateikia prašymą priėmusi institucija. Byloje turi būti šie dokumentai:
20.1. tarnybinis pranešimas apie prašymo pateikimo aplinkybes;
20.2. prašymas;
20.3. pirminės apklausos protokolas;
20.4. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, gautas faksu;
20.5. neteisėtai atvykusio prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, teisėtai atvykusio prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, kitų dokumentų kopijos;
20.6. sulaikyto prieglobsčio prašytojo byloje turi būti šie papildomi dokumentai:
20.6.1. tarnybinis pranešimas apie sulaikymo aplinkybes;
20.6.2. sulaikymo protokolas;
20.6.3. asmens bei jo daiktų apžiūros protokolai;
20.6.4. pirštų atspaudai, fotografijos;
20.6.5. pirminės apklausos bei teisės pažeidimo protokolai;
20.6.6. teismo sprendimas sulaikyti ir apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Užsieniečių registracijos centre.
Jeigu Užsieniečių registracijos centrui perduodamojoje byloje randama trūkumų, byla arba atskiri dokumentai gali būti grąžinti prašymą priėmusiai institucijai, kuri privalo nedelsdama nurodytus trūkumus pašalinti.
21. Užsieniečių registracijos centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 11 straipsnio 2 dalimi ir siekdamas nustatyti, ar nėra priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 14 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, turi atlikti šiuos veiksmus:
21.1. pateikti prieglobsčio prašytojui užpildyti anketą (4 priedas). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į aplinkybes, organizuoja anketos teksto vertimą į prieglobsčio prašytojo kalbą. Anketa turi būti pateikta prieglobsčio prašytojui užpildyti jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Jeigu Užsieniečių registracijos centre nėra tinkamos anketos formos ir Migracijos departamentas neturi galimybės organizuoti anketos vertimo, atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa, papildyta anketos klausimais;
21.2. apklausti prieglobsčio prašytoją ir surašyti šios apklausos protokolą (5 priedas). Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas turi būti supažindintas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu ir su prieglobsčio prašytojo pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Jeigu būtina, apklausoje turi dalyvauti vertėjas. Apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas, ją atlikęs pareigūnas, vertėjas ir įgaliotas atstovas (jeigu dalyvavo apklausoje);
21.3. daktiloskopuoti ir nufotografuoti prieglobsčio prašytoją, jeigu jis nėra teismo sprendimu sulaikytas;
21.4. parengti ir išsiųsti paklausimus, reikalingus patikrinimui atlikti (Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – apie teistumą; Interpolo Lietuvos nacionaliniam biurui – apie paiešką; Valstybės saugumo departamentui – ar prieglobsčio prašytojas nėra pavojingas Lietuvos Respublikos saugumui; Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalinės policijos Kriminalistinių ekspertizių tarnybai – ar prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudai nebuvo anksčiau įtraukti į duomenų bazę; esant būtinumui – trečiųjų valstybių institucijoms, susijusioms su prieglobsčio prašymu nagrinėjimu – ar prieglobsčio prašytojas negavo prieglobsčio užsienio valstybėse; kitoms institucijoms, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijas);
21.5. išnagrinėti surinktą medžiagą.
Užsieniečių registracijos centro pareigūnams, atliekantiems prieglobsčio prašytojų apklausą, nerekomenduojama vilkėti tarnybinės uniformos.
22. Jeigu prieglobsčio prašytojas nėra apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir nėra jame sulaikytas, veiksmai, nurodyti šios tvarkos 21.1 – 21.3 punktuose, atliekami nedelsiant, ne ilgiau kaip per 1 darbo dieną, bei, esant būtinumui, Užsieniečių registracijos centro pareigūnas gali įpareigoti prieglobsčio prašytoją papildomai atvykti į Užsieniečių registracijos centrą.
23. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas, Užsieniečių registracijos centras visą sulaikymo laiką privalo kontroliuoti, ar neišnyko prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 12 straipsnio 1 dalyje. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį, įvertinus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrįstumą, Užsieniečių registracijos centro pareigūnai kreipiasi į teismą su prašymu panaikinti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo. Apie įsigaliojusį teismo sprendimą Užsieniečių registracijos centras nedelsdamas praneša prieglobsčio prašytojui bei Migracijos departamentui.
24. Užsieniečių registracijos centras veiksmus, numatytus šios tvarkos 21 punkte, atlieka kuo skubiau ir per ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo prašymo pateikimo dienos. Prireikus Užsieniečių registracijos centro vadovas gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 15 dienų.
25. Atlikęs veiksmus, nurodytus šios tvarkos 21 punkte, Užsieniečių registracijos centro pareigūnas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 11 straipsnio 3 dalį parengia išvadą dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo, kurią suderina su Užsieniečių registracijos centro vadovu ar jo įgaliotu pareigūnu. Jeigu prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su šeimos nariais, kurie taip pat pateikė prašymus, veiksmai, nurodyti šios tvarkos 21 punkte, atliekami ir išvados rengiamos vienu metu visiems šeimos nariams. Išvada pateikiama Migracijos departamentui sprendimui dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo priimti. Kartu su išvada dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo Migracijos departamentui pateikiama suformuota prieglobsčio prašytojo asmens byla, į kurią įsiuvami Užsieniečių registracijos centro atlikto patikrinimo dokumentai.
26. Migracijos departamento tarnautojas, gavęs Užsieniečių registracijos centro išvadą dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo, peržiūri asmens bylą. Nustatęs, kad byloje yra trūkumų, prieglobsčio prašytojo asmens bylą grąžina Užsieniečių registracijos centrui, nurodydamas, kokius trūkumus būtina pašalinti ir per kokį laikotarpį. Užsieniečių registracijos centras privalo pašalinti nurodytus trūkumus bei pateikti asmens bylą Migracijos departamentui.
27. Skubos tvarka nagrinėjamas prieglobsčio prašytojo prašymas, jeigu:
27.1. prieglobsčio prašytojas atvyko iš saugios kilmės valstybės.
Taikydami šį punktą, Užsieniečių registracijos centro pareigūnas, rengdamas išvadą dėl prieglobsčio prašytojo prašymo iš esmės tvarkos nustatymo, ir Migracijos departamento tarnautojas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo kilmės šalis yra saugi kilmės šalis;
27.2. prieglobsčio prašytojas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą arba prieglobsčio prašytojas pateikia žinomą melagingą informaciją apie save bei atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar buvimo joje aplinkybes. Taikydami šį punktą, Užsieniečių registracijos centro pareigūnas, rengdamas išvadą dėl prieglobsčio prašytojo prašymo iš esmės tvarkos nustatymo, ir Migracijos departamento tarnautojas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo, turi nustatyti, ar:
27.2.1. prieglobsčio prašytojo prašyme ir kitoje surinktoje informacijoje apie prieglobsčio prašytoją visiškai nepagrindžiamas persekiojimo pavojus kilmės šalyje (prieglobsčio prašytojui negresia persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, prašymas yra nemotyvuotas arba iš esmės nepatikimas ir prieštaringas);
27.2.2. prieglobsčio prašytojo prašyme yra pateikiami melagingi duomenys arba prieglobsčio prašytojas piktnaudžiauja pabėgėlio statuso suteikimo tvarka (prieglobsčio prašytojas pateikė melagingus duomenis apie asmens tapatybę; pateikė suklastotus ar padirbtus dokumentus, teigdamas, kad jie yra tikri; tyčia sunaikino, sugadino arba suklastojo bet kokius dokumentus, susijusius su prašymu; nepranešė, kad anksčiau buvo pateikęs prašymą užsienyje; akivaizdu, kad prieglobsčio prašytojas prašymą pateikė, siekdamas išvengti išsiuntimo);
27.3. prieglobsčio prašytojas pagrįstai laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai.
28. Prieglobsčio prašytojui, kurio prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, Migracijos departamento sprendimu leidžiama ir toliau gyventi Užsieniečių registracijos centre.
Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusiam prieglobsčio prašytojui gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Jis įpareigojamas Migracijos departamentui pranešti savo gyvenamosios vietos adresą ir atvykti į apklausas bei susipažinti su priimtais sprendimais.
29. Prieglobsčio prašytojui, kurio prašymas nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, Migracijos departamento sprendimu leidžiama apsigyventi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – Pabėgėlių priėmimo centras). Prieglobsčio prašytojai iš Užsieniečių registracijos centro į Pabėgėlių priėmimo centrą perkeliami šios tvarkos V skirsnio nustatyta tvarka.
Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusiam prieglobsčio prašytojui gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Jis įpareigojamas Migracijos departamentui pranešti savo gyvenamosios vietos adresą ir atvykti į apklausas bei susipažinti su priimtais sprendimais.
30. Įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar jo įgaliotas tarnautojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 14 straipsniu ir remdamasis Užsieniečių registracijos centro išvada dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo, priima vieną iš sprendimų:
30.1. nagrinėti prašymą skubos tvarka;
30.2. nagrinėti prašymą bendra tvarka.
31. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo įforminamas raštu. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo registruojamas Sprendimų dėl prašymų suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo registracijos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje (6 priedas).
32. Priėmus sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo, prieglobsčio prašytojui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojai gali naudotis, kol jų prašymai nagrinėjami iš esmės. Įgaliotas Migracijos departamento skyrius prieglobsčio prašytojams, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimus vadovaudamasis šios tvarkos VI skirsniu.
33. Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo faksu nusiunčiamas Užsieniečių registracijos centrui. Prieglobsčio prašytojas su sprendimu dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo supažindinamas žodžiu jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Su sprendimu prieglobsčio prašytoją supažindina Užsieniečių registracijos centro pareigūnai. Jeigu prieglobsčio prašytojui buvo leista apsigyventi savarankiškai jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, Užsieniečių registracijos centro pareigūnai jį iškviečia ir supažindina su priimtu sprendimu. Sprendime dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama sprendimo dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo kopija. Taip pat sprendimas faksu nusiunčiamas Pabėgėlių priėmimo centrui, jeigu sprendime nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas apgyvendinamas šiame centre.
34. Migracijos departamentas privalo prašymą išnagrinėti iš esmės skubos tvarka ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Užsieniečių registracijos centro išvados dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo gavimo dienos. Jeigu dėl objektyvių priežasčių per šį laikotarpį prašymo išnagrinėti negalima, jis nagrinėjamas bendra tvarka. Sprendimas priimamas, įforminamas ir registruojamas šios tvarkos nustatyta tvarka. Apie prašymo nagrinėjimą iš esmės tvarkos pasikeitimą raštu pranešama prieglobsčio prašytojui ir Užsieniečių registracijos centrui.
35. Migracijos departamentas privalo prašymą išnagrinėti iš esmės bendra tvarka, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Užsieniečių registracijos centro išvados dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymo gavimo dienos. Jeigu dėl objektyvių priežasčių per šį laikotarpį prašymo išnagrinėti negalima, Migracijos departamento direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo sprendimu terminas gali būti pratęstas, tačiau šis terminas negali viršyti 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos.
Sprendimas pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą registruojamas Sprendimų dėl prašymų nagrinėjimo termino pratęsimo registracijos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje (7 priedas). Apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą pranešama prieglobsčio prašytojui ir Pabėgėlių priėmimo centrui, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas.
36. Nagrinėdami prieglobsčio prašytojo prašymą iš esmės, Migracijos departamento tarnautojai atlieka jo apklausą bei surašo apklausos protokolą (8 priedas). Apklausos tikslas – surinkti esminius duomenis apie faktus, patvirtinančius prieglobsčio prašytojo persekiojimą kilmės šalyje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas turi būti supažindintas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu bei su prieglobsčio prašytojo pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Jeigu būtina, apklausoje turi dalyvauti vertėjas. Apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas, apklausą atlikęs tarnautojas, vertėjas ir įgaliotas atstovas (jeigu dalyvavo apklausoje).
37. Migracijos departamento tarnautojai atlieka veiksmus, kurių tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą pabėgėlio apibrėžimą. Migracijos departamento tarnautojai gali atlikti papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą, apklausti jo kartu atvykusius nepilnamečius vaikus, siųsti paklausimus Lietuvos Respublikos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, užsienio valstybių institucijoms (išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės šalies valstybės institucijas, kai paklausime tiesiogiai nurodomi prieglobsčio prašytojo duomenys). Jeigu būtina, gali būti atlikta biologinė ekspertizė, siekiant nustatyti tikrąjį prieglobsčio prašytojo amžių arba giminystės ryšį.
Atlikdami tyrimą, Migracijos departamento tarnautojai turi nustatyti, ar:
37.1. prieglobsčio prašytojas jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės šalyje arba trečiojoje šalyje. Prieglobsčio prašytojas gali būti pripažintas pabėgėliu, jeigu jis patyrė jo kilmės šalies arba trečiosios šalies valdžios institucijų persekiojimą, tai yra prieš jį buvo nukreipti valdžios institucijų pakankamai rimti arba besikartojantys veiksmai, arba toks persekiojimas jam iš tikrųjų grėsė. Persekiojimas, kurį vykdė ne valdžios institucijos, gali būti pripažintas pagrindu suteikti pabėgėlio statusą, jeigu prieglobsčio prašytojo kilmės šalies arba trečiosios šalies valdžios institucijos neužtikrino jo apsaugos nuo tokio persekiojimo. Persekiojimas arba persekiojimo grėsmė, kurie turi būti pripažinti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais;
37.2. prieglobsčio prašytojas dėl šios tvarkos 37.1 punkte nurodytų priežasčių negali pasinaudoti kilmės šalies apsauga arba grįžti į šią šalį;
37.3. prieglobsčio prašytojas neturėjo vidinio persikėlimo alternatyvos kilmės šalyje;
37.4. prieglobsčio prašytojui jo išvykimo iš jo kilmės šalies momentu negrėsė persekiojimas, tačiau šis persekiojimo pavojus dėl objektyvių priežasčių atsirado jam būnant už jo kilmės šalies ribų bei dėl šios priežasties prieglobsčio prašytojas negali grįžti į savo kilmės šalį.
38. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojas atitinka kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 2 straipsnio 1 dalyje bei šios tvarkos 37.1 – 37.4 punktuose, turi būti nustatyta, ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas nesuteikiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 4 straipsniu. Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam pabėgėlio apibrėžimą, pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jeigu:
38.1. jis naudojasi Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, pagalba ir gynyba;
38.2. valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos valdžios institucijos pripažįsta jam teises ir pareigas, susijusias su šios šalies pilietybe;
38.3. yra pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą arba yra kaltas dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;
38.4. yra pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, žmonijai arba karinį nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami tarptautinėse sutartyse, prie kurių Lietuvos Respublika yra prisijungusi.
39. Migracijos departamento tarnautojas, atlikęs tyrimą, nustatytą šios tvarkos 36 – 38 punktuose, ir iš esmės išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalimi, parengia motyvuotą išvadą dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo), kurią suderina su įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovu ar jo įgaliotu tarnautoju. Migracijos departamento direktorius ar direktoriaus pavaduotojas, remdamasis išvada dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo), priima vieną iš šių sprendimų:
39.1. suteikti prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
39.2. nesuteikti prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.
40. Sprendime nesuteikti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje turi būti išspręsta tolesnė prieglobsčio prašytojo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje:
40.1. išduoti prieglobsčio prašytojui leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka;
40.2. išsiųsti prieglobsčio prašytoją į jo kilmės šalį arba į šalį, iš kurios jis atvyko, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
41. Sprendimas dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo) įforminamas raštu. Sprendimas dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo) registruojamas Sprendimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo) Lietuvos Respublikoje registracijos žurnale (9 priedas) ir kompiuterinėje duomenų bazėje.
42. Prieglobsčio prašytojas su sprendimu dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo) supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo) turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama sprendimo dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo) kopija.
43. Sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojas per 14 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis skundas gali būti pateiktas tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba per Migracijos departamentą, kuris privalo per 3 dienas skundą kartu su prieglobsčio prašytojo byla, į kurią įsiūti atlikto patikrinimo dokumentai ir sprendimai, perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundai Migracijos departamente registruojami Skundų dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso registracijos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje (10 priedas).
Vienas iš pilnamečių šeimos narių gali pateikti skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso šeimos vardu. Už nepilnametį vaiką skundą pateikia jo tėvai arba kiti teisėti atstovai. Už nelydimą nepilnametį prieglobsčio prašytoją skundą pateikia vaikų teisių apsaugos institucijos paskirtas atstovas.
Skundo dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo teisme metu prieglobsčio prašytojas naudojasi laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.
44. Jeigu prieglobsčio prašytojas per nustatytą terminą sprendimo neapskundžia arba teismas palieka galioti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso, prieglobsčio prašytojo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atsižvelgiant į Migracijos departamento priimtą sprendimą nesuteikti jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.
45. Priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statusą, prieglobsčio prašytojas ir kartu su juo į Lietuvos Respubliką atvykę šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, jeigu jie nesudarę santuokos, ir nedarbingi dėl amžiaus ar invalidumo tėvai) pripažįstami pabėgėliais, jiems išduodami asmens ir kelionės dokumentai šios tvarkos VII ir VIII skirsniuose nustatyta tvarka.
46. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 18 straipsnio 1 dalimi, gali nutraukti prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimą, jeigu:
46.1. prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti jo prašymo nagrinėjimą. Tolesnė prieglobsčio prašytojo padėtis sprendžiama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 20 straipsnio ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.
Taikant šį pagrindą, būtina nustatyti, ar prašymas nebuvo pateiktas šeimos vardu. Tokiu atveju Migracijos departamento tarnautojai arba Užsieniečių registracijos centro pareigūnai privalo apklausti kiekvieną pilnametį šeimos narį, ar jie sutinka nutraukti prašymo nagrinėjimą. Jeigu kuris nors pilnametis šeimos narys nesutinka nutraukti prašymo nagrinėjimo, jo prašymo nagrinėjamas tęsiamas;
46.2. prieglobsčio prašytojas išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro ar Pabėgėlių priėmimo centro ir be svarbių priežasčių negrįžta ilgiau nei 3 dienas.
Šis pagrindas gali būti taikomas ir tuo atveju, jeigu prieglobsčio prašytojui buvo leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jis buvo įpareigotas atvykti į Užsieniečių registracijos centrą arba į Migracijos departamentą, bet daugiau nei vieną kartą be svarbių priežasčių neatvyko;
46.3. prieglobsčio prašytojas miršta, išskyrus atvejus, kai jis pateikė prašymą šeimos ar nepilnamečio vaiko vardu.
47. Migracijos departamento tarnautojas, nustatęs, kad yra pagrindai, nurodyti šios tvarkos 46 punkte, parengia išvadą dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo. Šios išvados pagrindu įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovas ar jo įgaliotas tarnautojas priima sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo.
48. Sprendimas nutraukti prašymo nagrinėjimą įforminamas raštu. Sprendimas nutraukti prašymo nagrinėjimą registruojamas Sprendimų nutraukti prašymo suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje registracijos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje (11 priedas). Jeigu prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas pagal šios tvarkos 46.1 punkte nustatytą pagrindą, prieglobsčio prašytojas su sprendimu nutraukti prašymo nagrinėjimą supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime nutraukti prašymo nagrinėjimą turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama sprendimo kopija.
49. Prieglobsčio prašytojas Migracijos departamento sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jeigu prieglobsčio prašytojas sprendimo neapskundžia arba teismas palieka galioti Migracijos departamento sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo, prieglobsčio prašytojo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas sprendžiamas pagal Migracijos departamento priimtą sprendimą nutraukti prašymo nagrinėjimą.
50. Migracijos departamentas gali panaikinti sprendimą nutraukti prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimą, jeigu prieglobsčio prašytojas išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro arba Pabėgėlių priėmimo centro ir negrįžta ilgiau kaip 3 dienas ar jeigu kviečiamas atvykti į Užsieniečių registracijos centrą arba Migracijos departamentą daugiau nei 1 kartą neatvyko, tačiau nurodo pateisinamas nebuvimo arba neatvykimo priežastis. Į prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo terminą neįskaitomas jo nebuvimo Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre laikas.
51. Pabėgėlis netenka teisės į pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, jeigu:
51.1. savo noru pasinaudoja valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba;
51.2. savo noru grąžino prarastą pilietybę. Pagal šį pagrindą pabėgėlio statusas gali būti panaikintas, jeigu pabėgėlis savo noru, o ne dėl objektyvių priežasčių įgyja prarastą savo valstybės pilietybę;
51.3. įgijo naują pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, gynyba. Pagal šį pagrindą pabėgėlio statusas gali būti panaikintas, jeigu pabėgėlis įgyja naują pilietybę tiek Lietuvos Respublikos, tiek bet kurios kitos valstybės ir naudojasi valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba. Jeigu šioje valstybėje jam vėliau pradeda grėsti pavojus, jis gali iš naujo kreiptis dėl pabėgėlio statuso. Jeigu jis netenka šios valstybės pilietybės, pabėgėlio statusas gali būti suteiktas, atsižvelgiant į pilietybės praradimo priežastis;
51.4. savo noru vėl įsikūrė valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo. Pagal šį pagrindą pabėgėlio statusas gali būti panaikintas pabėgėliui, neturinčiam atitinkamos pilietybės ir vėl įsikūrusiam šalyje, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta iki atvykimo į Lietuvos Respubliką;
51.5. negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba, nes daugiau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu. Pagal šį pagrindą pabėgėlio statusas gali būti panaikintas, jeigu tokioje valstybėje įvyko esminių permainų, dėl kurių visiškai išnyko pagrindas suteikti šiam asmeniui pabėgėlio statusą. Šis pagrindas netaikomas pabėgėliui dėl pakankamai rimtų priežasčių negalinčiam grįžti į valstybę, kurios pilietis jis yra;
51.6. kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nes daugiau nėra aplinkybių, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu. Pagal šį pagrindą pabėgėlio statusas gali būti panaikintas, jeigu tokioje valstybėje įvyko esminių permainų, dėl kurių visiškai išnyko pagrindas suteikti šiam asmeniui pabėgėlio statusą. Šis pagrindas netaikomas pabėgėliui dėl pakankamai rimtų priežasčių negalinčiam grįžti į valstybę, kurioje iki atvykimo į Lietuvos Respubliką buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta;
51.7. pabėgėlio statusą gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą. Pagal šį pagrindą pabėgėlio statusas gali būti panaikintas, jeigu pabėgėlis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie baimę būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų;
51.8. yra priežastys, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 4 straipsnyje ir išvardytos šios tvarkos 38 punkte.
52. Jeigu pabėgėlis netenka teisės į pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, jo tolesnė teisinė padėtis sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
53. Nustačius, kad yra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 4, 5 straipsniuose bei šios tvarkos 51 punkte, suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas. Sprendime taip pat turi būti nurodyta kreiptis į teismą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir pabėgėlio kelionės dokumento, jeigu tokie jam buvo išduoti, panaikinimo. Sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą priima Migracijos departamento direktorius ar direktoriaus pavaduotojas, remdamasis išvada dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, suderinta su Migracijos departamento įgalioto skyriaus vadovu ar jo įgaliotu tarnautoju.
54. Sprendimas panaikinti pabėgėlio statusą įforminamas raštu. Sprendimas registruojamas Sprendimų panaikinti pabėgėlio statusą registracijos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje (12 priedas). Pabėgėlis su sprendimu panaikinti pabėgėlio statusą supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime panaikinti pabėgėlio statusą turi pasirašyti pabėgėlis, tarnautojas, kuris pabėgėlį supažindino su šiuo sprendimu, vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Pabėgėliui įteikiama sprendimo kopija.
Pabėgėlis šį sprendimą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Jeigu pabėgėlis sprendimo neapskundžia arba teismas palieka galioti Migracijos departamento sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, užsieniečio tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas sprendžiamas pagal Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo.
IV. DARBAS SU ITIN PAŽEIDŽIAMŲ ASMENŲ GRUPE
55. Visas apklausas ir kitus veiksmus, susijusius su prieglobsčio prašytojų, priklausančių itin pažeidžiamų asmenų grupei, prašymų nagrinėjimu, turi atlikti darbui su tokiais asmenimis paruošti tarnautojai. Jeigu prieglobsčio prašytojai pageidauja, apklausiant juos, teisinių atstovų dalyvavimas yra būtinas.
56. Jeigu prieglobsčio prašytojai, priklausantys itin pažeidžiamų asmenų grupei, turi psichikos sutrikimų, serga, patyrė žiaurų, nežmonišką, orumą žeminantį elgesį ir kankinimus, prieš apklausiant, būtina pasitarti su gydytoju apie tai, kaip elgtis apklausos metu, kokių klausimų vengti. Jeigu būtina, apklausoje gali dalyvauti gydytojas ar kitas medicinos darbuotojas. Jeigu yra požymių, kad asmuo patyrė traumą ir kankinimus, apklausti turi neuniformuoti pareigūnai ar tarnautojai.
57. Visas apklausas ir kitus veiksmus, susijusius su moterų – prieglobsčio prašytojų prašymų nagrinėjimu, esant galimybei, turi atlikti tarnautojos-moterys. Jeigu pačios prieglobsčio prašytojos neprieštarauja, apklausas ir kitus veiksmus gali atlikti ir tarnautojai-vyrai.
58. Atliekant apklausas ir kitus veiksmus, susijusius su nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų prašymų nagrinėjimu, turi dalyvauti vaikų teisių apsaugos institucijos paskirtas globėjas (rūpintojas).
59. Jeigu tarnautojai, nagrinėjantys nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų prašymus, turi pagrįstų įtarimų dėl tokio vaiko amžiaus, jie gali nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas medicinos įstaigas, prašydami nustatyti vaiko amžių. Vaiko amžiaus nustatymo procedūra atliekama tik tuo atveju, jeigu ją atlikti sutinka nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo paskirtas globėjas bei įgaliotas atstovas.
60. Tarnautojai, nagrinėjantys nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų prašymus, privalo kreiptis į įvairias Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybių institucijas, išskyrus prieglobsčio prašytojų kilmės šalies institucijas, stengdamiesi išsiaiškinti nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų tėvų ar kitų artimų giminaičių buvimo vietą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
61. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų prašymai nagrinėjami kuo skubiau.
V. PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJŲ PERKĖLIMAS IŠ UŽSIENIEČIŲ REGISTRACIJOS CENTRO Į PABĖGĖLIŲ PRIĖMIMO CENTRĄ
62. Migracijos departamentui priėmus sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo iš esmės bendra tvarka, kuriame nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas turi būti apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, Užsieniečių registracijos centras turi informuoti Pabėgėlių priėmimo centrą apie prieglobsčio prašytojo perkėlimo į Pabėgėlių priėmimo centrą datą. Rašte turi būti nurodomi prieglobsčio prašytojų vardai, pavardės, pilietybė, užsieniečio registracijos pažymėjimų numeriai.
63. Prieglobsčio prašytojai iš Užsieniečių registracijos centro į Pabėgėlių priėmimo centrą turi būti perkeliami ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų nuo suderinimo rašto, nurodyto šios tvarkos 62 punkte, gavimo Pabėgėlių priėmimo centre. Raštas gali būti nusiųstas į Pabėgėlių priėmimo centrą faksu.
64. Į Pabėgėlių priėmimo centrą perkeliami prieglobsčio prašytojai, kuriems šios tvarkos VI skirsnyje nustatyta tvarka išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimai.
65. Prieglobsčio prašytojai iš Užsieniečių registracijos centro į Pabėgėlių priėmimo centrą gali vykti patys arba perkeliami Pabėgėlių priėmimo centro transportu.
66. Jeigu Pabėgėlių priėmimo centre pagal Migracijos departamento sprendimą dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės bendra tvarka turi būti apgyvendintas prieglobsčio prašytojas, kuriam buvo leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, Migracijos departamentas raštu įpareigoja jį persikelti į Pabėgėlių priėmimo centrą bei apie tai raštu praneša Pabėgėlių priėmimo centrui.
67. Apie perkeltuosius prieglobsčio prašytojus Migracijos departamentą faksu informuoja Užsieniečių registracijos centras ir Pabėgėlių priėmimo centras.
VI. UŽSIENIEČIO REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS
68. Užsieniečio registracijos pažymėjimas (toliau – pažymėjimas) išduodamas prieglobsčio prašytojams, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje vietoj turimų asmens dokumentų. Prieglobsčio prašytojų asmens dokumentai saugomi jų asmens bylose, kol nagrinėjami jų prašymai.
69. Pažymėjimas išduodamas nuo 18 metų. Jeigu prašymą pateikė nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas, jam pažymėjimas išduodamas nepaisant jo amžiaus.
Jeigu prieglobsčio prašytojo kartu atvykę nepilnamečiai vaikai neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tėvų raštišku prašymu jiems šio skirsnio nustatyta tvarka taip pat gali būti išduodami pažymėjimai.
70. Jeigu prieglobsčio prašytojo prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, jam išduodamas pažymėjimas, kuris galioja ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jeigu prieglobsčio prašytojo prašymas nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, jam išduodamas pažymėjimas, kuris galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Pirmas pažymėjimas išduodamas įgalioto Migracijos departamento skyriaus vadovo ar jo įgalioto tarnautojo sprendimo, nurodyto šios tvarkos 32 punkte, pagrindu.
71. Pažymėjimus prieglobsčio prašytojams išduoda ir keičia įgaliotas Migracijos departamento skyrius.
72. Prieglobsčio prašytojui pažymėjimas išduodamas pagal turimus asmens dokumentus arba, jeigu jis neturi jokių dokumentų, pagal apklausos metu gautus duomenis apie prieglobsčio prašytoją ir pateikus dvi atitinkančias prieglobsčio prašytojo amžių 35x45 mm dydžio fotonuotraukas.
73. Pažymėjimą išrašo ir įformina įgalioto Migracijos departamento skyriaus tarnautojas. Pažymėjimas registruojamas Užsieniečių registracijos pažymėjimų apskaitos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje (13 priedas).
74. Už pirmojo pažymėjimo išdavimą valstybės rinkliava neimama. Už pažymėjimo keitimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
75. Pažymėjimas keičiamas:
75.1. tapus netinkamam naudoti;
75.2. praradus pažymėjimą;
75.3. pasibaigus galiojimo laikui.
76. Prieglobsčio prašytojas, kuris keičia pažymėjimą, turi pateikti:
76.1. laisvos formos prašymą pakeisti pažymėjimą;
76.2. keičiamą pažymėjimą, jeigu jis neprarastas;
76.3. jeigu pažymėjimas keičiamas šios tvarkos 75.2 punkte nurodytu atveju, – miesto, rajono teritorinės policijos įstaigos pažymą, patvirtinančią pažymėjimo praradimą;
76.4. dvi atitinkančias prieglobsčio prašytojo amžių 35x45 mm dydžio fotonuotraukas.
77. Pažymėjimas, keičiamas šios tvarkos 75.3 punkte nurodytu atveju, galioja ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Pažymėjimas, keičiamas šios tvarkos 75.1 ir 75.2 punktuose nurodytais atvejais, galioja tiek, kiek galiojo prieš tai išduotas pažymėjimas, tačiau ne trumpiau kaip 3 mėnesius.
78. Keičiamas pažymėjimas, išdavus prieglobsčio prašytojui naują, sunaikinamas Migracijos departamente, surašius sunaikinimo aktą.
79. Apie pažymėjimo sunaikinimą pažymima Užsieniečių registracijos pažymėjimų apskaitos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje.
80. Negaliojantys pažymėjimai yra rasti, mirusiųjų, gavusių pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pasibaigus jų galiojimo laikui, keičiami bei dėl įvairių priežasčių dingę pažymėjimai.
81. Negaliojantys pažymėjimai naikinami kas 3 mėnesius Migracijos departamento nustatyta tvarka, atitinkamai pažymėjus Užsieniečių registracijos pažymėjimų apskaitos žurnale ir kompiuterinėje duomenų bazėje.
82. Pažymėjimų blankai yra griežtos atskaitomybės. Migracijos departamente pažymėjimai saugomi specialiai tam skirtose vietose (seifuose, metalinėse spintose), kurios yra užrakinamos ir antspauduojamos.
VII. LEIDIMO NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDAVIMAS PABĖGĖLIUI
83. Migracijos departamentas išduoda prieglobsčio prašytojui, pripažintam pabėgėliu, kuriam sukako 18 metų, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 19 straipsnio 2 dalimi. Pirmas leidimas nuolat gyventi išduodamas Migracijos departamento sprendimo, nurodyto šios tvarkos
39.1 punkte, pagrindu.
Už pirmojo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą valstybės rinkliava neimama. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
84. Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, pripažintam pabėgėliui, šios tvarkos VII skirsnio nustatyta tvarka išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas, kuriame pažymima, kad jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
VIII. PABĖGĖLIO KELIONĖS DOKUMENTO IŠDAVIMAS
85. Pabėgėliui, kuris gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bei jo vaikams iki 18 metų jo prašymu pabėgėlio gyvenamosios vietos miesto, rajono teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrius, poskyris, grupė (toliau – migracijos tarnyba) išduoda, keičia pabėgėlio kelionės dokumentą vykti į užsienį (toliau – kelionės dokumentas) ir pratęsia jo galiojimo laiką, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 19 straipsnio 3 dalimi.
86. Už kelionės dokumento išdavimą, keitimą, galiojimo laiko pratęsimą imama valstybės rinkliava.
87. Kelionės dokumentas suteikia teisę pabėgėliui išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu tam nekliudo svarbios valstybės saugumo ar viešosios tvarkos priežastys, ir grįžti į Lietuvos Respubliką, kol galioja šis dokumentas. Jeigu yra svarbių priežasčių, kelionės dokumente gali būti nurodyta, kad apribotas vykimo į užsienį dažnumas (iki vienintelio leistino išvykimo) ir nurodytas valstybių, kuriose kelionės dokumentas negalioja, sąrašas.
88. Kelionės dokumentas galioja tol, kol galioja leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir ne ilgiau kaip 2 metus.
Jaunesniems kaip 5 metų vaikams pabėgėlio kelionės dokumentas išduodamas 1 metams, vaikams nuo 5 iki 18 metų kelionės dokumentas išduodamas 2 metams …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.