LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO Į S T A T Y M A S 2011 m. birželio 30 d. Nr. XI-1564 Vilnius (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626; 2009, Nr. 10-358, Nr. 91-3913; 2010, Nr. 153-7789) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ Į S T A T Y M A S PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato su gamtinių dujų perdavimu, skirstymu, laikymu, skystinimu ir tiekimu susijusius santykius. Šiame įstatyme įtvirtinamos taisyklės, susijusios su gamtinių dujų sektoriaus organizavimu ir funkcionavimu, gamtinių dujų patekimu į rinką, taip pat gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijų, licencijų verstis rinkos operatoriaus veikla išdavimo kriterijai ir tvarka. Šis įstatymas taip pat nustato priemones, skirtas tinkamam gamtinių dujų tiekimo patikimumo lygiui užtikrinti ir bendrajai Europos Sąjungos vidaus rinkai kurti. Šio įstatymo nuostatos, taikomos veiklai, susijusiai su gamtinėmis dujomis, įskaitant suskystintas gamtines dujas, taip pat nediskriminuojant taikomos ir veiklai, susijusiai su biodujomis, iš biomasės pagamintomis dujomis ar kitų rūšių dujomis, jeigu tik šias dujas galima techniškai ir saugiai įleisti į gamtinių dujų sistemą ir ja transportuoti. Šio įstatymo nuostatos netaikomos biodujų gamybos skatinimo priemonėms, nustatytoms Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 2. Šio įstatymo tikslas – sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją ir garantuojančią veiksmingą vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. 3. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Buitinis gamtinių dujų vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. 2. Didmeninis gamtinių dujų vartotojas (toliau – didmeninis vartotojas) – asmuo, išskyrus perdavimo sistemos operatorių ar skirstymo sistemos operatorių, perkantis gamtines dujas perparduoti. 3. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – agentūra, įkurta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009, įsteigiančiu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1). 4. Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitos nustatytus reikalavimus atitinkančios dujos, kurios gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos. 5. Gamtinių dujų birža – didmeninės prekybos gamtinėmis dujomis sistema, organizuojama rinkos operatoriaus Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. 6. Gamtinių dujų gavybos tinklas (toliau – gavybos tinklas) – vamzdynas ar vamzdynų tinklas, eksploatuojamas ir (arba) įrengtas kaip naftos ar gamtinių dujų gavybos objekto dalis arba naudojamas gamtinėms dujoms perduoti iš vieno ar kelių tokių objektų į perdirbimo gamyklą, galutinį pakrantės terminalą arba kitą terminalą. 7. Gamtinių dujų įmonė – asmuo, kuris verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių: gamtinių dujų gavyba, perdavimu, skirstymu, skystinimu, tiekimu ir laikymu ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla komercinius, techninius ir (arba) eksploatavimo įpareigojimus. 8. Gamtinių dujų įmonių paslaugos – gamtinių dujų įmonių teikiamos paslaugos sistemos naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams: gamtinių dujų perdavimas, skirstymas, skystinimas, laikymas, vartotojų sistemų prijungimas, balansavimas ar kitos su gamtinėmis dujomis susijusios paslaugos. 9. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas – penkerių metų laikotarpis, kuriam yra nustatoma reguliuojamos gamtinių dujų kainos viršutinė riba ir principai, kuriais remiantis šios kainos viršutinė riba gali būti koreguojama iki reguliavimo periodo pabaigos. 10. Gamtinių dujų laikymas – gamtinių dujų sandėliavimas gamtinių dujų saugykloje. 11. Gamtinių dujų laikymas vamzdyne – suslėgtų gamtinių dujų laikymas jų perdavimo ir skirstymo sistemoje, išskyrus laikymą įrenginiuose, skirtuose perdavimo sistemos operatoriams, atliekantiems savo funkcijas. 12. Gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius (toliau – laikymo sistemos operatorius) – asmuo, kuris verčiasi gamtinių dujų laikymo veikla ir yra atsakingas už gamtinių dujų saugyklos eksploatavimą. 13. Gamtinių dujų perdavimas (toliau – perdavimas) – gamtinių dujų transportavimas, išskyrus tiekimą, sistema, kurią paprastai sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos tinklą ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, daugiausia naudojamą paskirstyti gamtines dujas vietoje, siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams. 14. Gamtinių dujų perdavimo sistema (toliau – perdavimo sistema) – aukšto slėgio vamzdynai ir įrenginiai, įskaitant gamtinių dujų skirstymo stotis, dujoms iš įmonių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Perdavimo sistema taip pat vadinama magistraliniu dujotiekiu. 15. Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius) – asmuo, kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi gamtinių dujų perdavimo veikla ir yra atsakingas už šių dujų perdavimo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą, prireikus – už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas patenkinti pagrįstus gamtinių dujų transportavimo poreikius. 16. Gamtinių dujų perdavimo sistemos savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gamtinių dujų perdavimo sistema (magistralinis dujotiekis). 17. Gamtinių dujų perdavimo sistemos valdytojas – asmuo, kuris valdo gamtinių dujų perdavimo sistemą (magistralinį dujotiekį) kitais negu nuosavybės teisė teisėtais pagrindais. 18. Gamtinių dujų pristatymo vieta – vieta, kurioje baigiasi gamtinių dujų perdavimas magistraliniu dujotiekiu ar skirstymas skirstomuoju dujotiekiu ir kurioje perdavimo ar skirstymo sistemos operatorius pateikia gamtines dujas sistemos naudotojui ar gamtinių dujų vartotojui. 19. Gamtinių dujų rinka – asmenų, vykdančių gamtinių dujų gavybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, skystinimą ir laikymą, santykių visuma, apimanti didmeninę ir mažmeninę prekybą gamtinėmis dujomis, paslaugų teikimą ir pagrįsta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais bei reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo transportuojant gamtines dujas principu. 20. Gamtinių dujų rinkos finansinė priemonė – finansinė priemonė, nurodyta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 punktuose, jeigu ta priemonė susijusi su gamtinėmis dujomis. 21. Gamtinių dujų rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo, organizuojantis prekybą gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje ir turintis šios veiklos licenciją. 22. Gamtinių dujų saugykla (toliau – saugykla) – gamtinių dujų įmonei nuosavybės teise priklausantis ir (arba) jos eksploatuojamas įrenginys gamtinėms dujoms laikyti, įskaitant įrenginius suskystintoms gamtinėms dujoms laikyti, išskyrus tuos įrenginius ar įrenginių dalį, kurie naudojami gavybos operacijoms vykdyti, ir įrenginius, skirtus vien tik perdavimo sistemos operatoriams, atliekantiems savo funkcijas. 23. Gamtinių dujų sektorius – energetikos sritis, apimanti gamtinių dujų gavybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, skystinimą, laikymą ir tranzitą. 24. Gamtinių dujų sistema – gamtinių dujų įmonei nuosavybės teise priklausantys ir (ar) gamtinių dujų įmonės valdomi magistraliniai dujotiekiai, skirstomieji dujotiekiai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir (arba) gamtinių dujų saugyklos, gamtinių dujų laikymo vamzdyne įrenginiai ir įrenginiai papildomoms paslaugoms teikti bei susijusių įmonių įrenginiai, kurie reikalingi suteikiant teisę naudotis perdavimo, skirstymo ir suskystintų gamtinių dujų sistema. 25. Gamtinių dujų sistemos balansavimas (toliau – sistemos balansavimas) – pristatomo ir paimamo gamtinių dujų kiekio perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose išlyginimas. 26. Gamtinių dujų sistemos naudotojas (toliau – sistemos naudotojas) – su gamtinių dujų sistemos operatoriumi sudaręs sutartį asmuo, kuris tiekia gamtines dujas į sistemą arba kuriam jos tiekiamos iš sistemos. 27. Gamtinių dujų sistemos pajėgumai (toliau – sistemos pajėgumai) – didžiausias gamtinių dujų srautas, kuris išreiškiamas kubiniais metrais per laiko vienetą arba energijos vienetu per laiko vienetą ir kuriuo gamtinių dujų sistemos naudotojas turi teisę naudotis pagal gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sutarties nuostatas. 28. Gamtinių dujų skirstymas (toliau – skirstymas) – gamtinių dujų transportavimas skirstomuoju dujotiekiu siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams, išskyrus tiekimą. 29. Gamtinių dujų skirstymo sistema (toliau – skirstymo sistema) – žemo slėgio vamzdynai gamtinėms dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių pristatyti iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti. Gamtinių dujų skirstymo sistema taip pat vadinama skirstomuoju dujotiekiu. 30. Gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius (toliau – skirstymo sistemos operatorius) – asmuo, kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi gamtinių dujų skirstymo veikla ir yra atsakingas už gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą, prireikus – už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje, sujungimą su kitomis sistemomis, taip pat už ilgalaikio sistemos pajėgumo užtikrinimą, pagrįstą gamtinių dujų skirstymo paklausa. 31. Gamtinių dujų skystinimas (toliau – skystinimas) – gamtinių dujų vertimas skysčiu, taip pat suskystintų gamtinių dujų priėmimas, laikymas ir dujinimas. 32. Gamtinių dujų tiekimas (toliau – tiekimas) – gamtinių dujų pardavimas ir (ar) perpardavimas gamtinių dujų vartotojams ir jų tiekimas į gamtinių dujų sistemą. 33. Gamtinių dujų tiekimo įmonė (toliau – tiekimo įmonė) – asmuo, kuris verčiasi gamtinių dujų tiekimo veikla. 34. Gamtinių dujų tiekimo rinkos dalis – asmens ar susijusių asmenų grupės perkamo ar parduodamo gamtinių dujų kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu gamtinių dujų kiekiu atitinkamoje rinkoje. 35. Gamtinių dujų tiekimo saugumas (toliau – tiekimo saugumas) – gamtinių dujų tiekimo patikimumas ir techninis saugumas. 36. Gamtinių dujų tiekimo sutartis (toliau – tiekimo sutartis) – sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo, išskyrus sutartis dėl gamtinių dujų rinkos finansinių priemonių. 37. Gamtinių dujų tranzitas – gamtinių dujų, kilusių iš trečiosios valstybės ir skirtų tai ir (ar) kitai trečiajai valstybei, transportavimas per Lietuvos Respublikos teritoriją. 38. Gamtinių dujų vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, perkantis gamtines dujas. 39. Garantinis gamtinių dujų tiekimas (toliau – garantinis tiekimas) – vartotojams užtikrinamas gamtinių dujų tiekimas, teikiant viešuosiuos interesus atitinkančias paslaugas. 40. Horizontaliai integruota gamtinių dujų įmonė – įmonė ar įmonių grupė, kuri verčiasi bent viena iš šių veiklos rūšių – gamtinių dujų gavybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ar laikymo – ir kartu verčiasi kuria nors kita, su gamtinėmis dujomis nesusijusia veikla. 41. Įmonės kontrolė – teisės, susitarimai ar kitos priemonės, kurios kiekviena atskirai ar visos kartu, atsižvelgiant į atitinkamas faktines ir (ar) teisines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą poveikį įmonei, visų pirma naudojantis: 1) nuosavybės teise arba teise naudotis visu įmonės turtu ar jo dalimi; 2) teisėmis arba susitarimais, turinčiais lemiamą įtaką sudarant įmonės valdymo organus, balsuojant arba priimant sprendimus. 42. Integruota gamtinių dujų įmonė – vertikaliai ar horizontaliai integruota įmonė ar įmonių grupė. 43. Įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutartis – gamtinių dujų tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutartis, kurios viena pagrindinių sąlygų yra įsipareigojimas mokėti už numatytas pirkti, bet nepaimtas gamtines dujas. Įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutartis dar vadinama sutartimi „imk arba mokėk“. 44. Jungiamasis gamtinių dujų vamzdynas (toliau – jungiamasis vamzdynas) – valstybių narių sienas kertantis ar tarp valstybių narių nutiestas gamtinių dujų perdavimo vamzdynas, kurio paskirtis – sujungti tų valstybių narių nacionalines gamtinių dujų perdavimo sistemas. 45. Jungtinė gamtinių dujų sistema (toliau – jungtinė sistema) – keletas viena su kita sujungtų gamtinių dujų sistemų, neįskaitant vartotojų sistemų. 46. Nebuitinis gamtinių dujų vartotojas (toliau – nebuitinis vartotojas) – vartotojas, perkantis gamtines dujas naudoti ne savo namų ūkio reikmėms. 47. Nedujofikuota teritorija – šalies teritorija, kurioje nėra įrengtų sistemų ir nė vienai gamtinių dujų įmonei nustatyta tvarka nėra išduota licencija verstis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo veikla. 48. Papildomos paslaugos – paslaugos, būtinos naudojantis perdavimo sistema, skirstymo sistema, suskystintų gamtinių dujų saugyklomis ir (arba) įrenginiais (išskyrus įrenginius, skirtus vien tik perdavimo sistemos operatoriams, atliekantiems savo funkcijas) ir juos eksploatuojant, įskaitant apkrovos balansavimo, maišymo ir inertinių dujų įleidimo paslaugas. 49. Susijusi įmonė – bet kokios teisinės formos įmonė, kurią su gamtinių dujų įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė (kai turima 20 procentų ar daugiau akcijų arba balsavimo teisė, arba teisė skirti valdymo organų narius) ar vadovai, taip pat įmonė, priklausanti tiems patiems akcininkams. 50. Suskystintų gamtinių dujų sistema – terminalas gamtinėms dujoms skystinti, suskystintoms gamtinėms dujoms importuoti, priimti ir vėl joms dujinti, taip pat papildomoms paslaugoms teikti, įskaitant laikinąsias saugyklas, būtinas dujinimo ir vėlesnio pateikimo į perdavimo sistemą procesui vykti, tačiau išskyrus bet kurią suskystintų gamtinių dujų terminalų dalį, naudojamą gamtinėms dujoms laikyti. Suskystintų gamtinių dujų sistema (toliau – SGD sistema) dar vadinama suskystintų gamtinių dujų įrenginiais (toliau – SGD įrenginiai). 51. Suskystintų gamtinių dujų sistemos operatorius – asmuo, kuris verčiasi gamtinių dujų skystinimu arba suskystintų gamtinių dujų importu, priėmimu ir kartotiniu jų dujinimu ir yra atsakingas už suskystintų gamtinių dujų įrenginių eksploatavimą. 52. Tiesioginis gamtinių dujų vamzdynas (toliau – tiesioginis vamzdynas) – gamtinių dujų vamzdynas, papildantis jungtinę gamtinių dujų sistemą. 53. Vartotojo gamtinių dujų sistema (toliau – vartotojo sistema) – vartotojo žemės sklype ar nekilnojamajame daikte įrengti vamzdynai ir įrenginiai gamtinėms dujoms iš magistralinio ar skirstomojo dujotiekio priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms. 54. Vertikaliai integruota gamtinių dujų įmonė (toliau – vertikaliai integruota įmonė) – gamtinių dujų įmonė ar jų grupė, kai tas pats asmuo ar tie patys asmenys turi teisę tiesiogiai arba netiesiogiai vykdyti gamtinių dujų įmonės ar jų grupės kontrolę ir kai gamtinių dujų įmonė ar jų grupė atlieka bent vieną iš gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo ar skystinimo sistemos funkcijų ir bent vieną iš gamtinių dujų gavybos ar tiekimo funkcijų. 55. Vietinė gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema (toliau – vietinė bendrojo naudojimo sistema) – asmeniui (asmenims) nuosavybės teise priklausanti arba jo (jų) valdoma ribotoje teritorijoje įrengta gamtinių dujų skirstymo sistemos dalis, kuria gamtinės dujos tiekiamos ne mažiau kaip dviem vartotojams. 56. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas) ir kituose teisės aktuose. ANTRASIS SKIRSNIS GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIAUS KONTROLĖ, PRIEŽIŪRA IR REGULIAVIMAS 3 straipsnis. Gamtinių dujų sektoriaus veiklos reguliavimo principai Gamtinių dujų sektoriaus veiklos valstybinis valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė grindžiami šiais principais: 1) gamtinių dujų tiekimo ir gamtinių dujų sistemos darbo saugumo ir patikimumo; 2) gamtinių dujų vartojimo efektyvumo didinimo; 3) neigiamo gamtinių dujų sektoriaus poveikio aplinkai mažinimo ir darnios sektoriaus plėtotės, įgyvendinant valstybės aplinkos apsaugos, ekonominės ir socialinės politikos tikslus; 4) konkurencijos tarp gamtinių dujų rinkos dalyvių; 5) gamtinių dujų prieinamumo ir pakankamumo vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą ir pažeidžiamų vartotojų grupių teisių ir teisėtų interesų apsaugos; 6) nediskriminavimo, skaidrumo ir teisinio tikrumo. 4 straipsnis. Gamtinių dujų sektoriaus veiklos valdymo institucijos 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija, įgyvendindama šį įstatymą ir laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką gamtinių dujų sektoriuje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika gamtinių dujų sektoriuje, nustato veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje teisinius pagrindus ir sąlygas, taip pat prižiūri ir kontroliuoja tokią veiklą. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) atlieka veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas ir užtikrina reguliuojamos veiklos vykdymo bei gamtinių dujų sektoriaus dalyvių ir vartotojų teisių bei pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Komisijos funkcijos, uždaviniai, teisės ir pareigos gamtinių dujų sektoriuje ir finansavimo šaltiniai nustatomi Energetikos, šiame ir kituose įstatymuose, taip pat Komisijos nuostatuose. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, taip pat buitinių vartotojų skundus ir ginčus dėl gamtinių dujų tiekimo įmonių nesąžiningos komercinės veiklos. 5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos funkcijos gamtinių dujų sektoriuje Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gamtinių dujų sektoriuje: 1) formuoja ir įgyvendina valstybės gamtinių dujų politiką; 2) suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustato sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo bei naujų buitinių vartotojų gamtinių dujų įrenginių prijungimo standartines sąlygas, kurios yra privalomos abiem sutarčių šalims; 3) nustato perdavimo ir skirstymo sistemos, gamtinių dujų saugyklos, SGD įrenginių įrengimo, plėtros, eksploatavimo, priežiūros ir apsaugos reikalavimus; 4) tvirtina gamtinių dujų įmonių veiklos licencijavimo taisykles; 5) tvirtina naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisykles; 6) nustato leidimų gamtinių dujų įrenginiams statyti, naujoms perdavimo ar skirstymo sistemoms nedujofikuotoje teritorijoje ir tiesioginiams vamzdynams įrengti išdavimo tvarką; 7) tvirtina techninius saugos kriterijus ir nediskriminacines technines taisykles, užtikrinančias sistemų sąveiką ir nustatančias būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus prijungiant prie sistemos SGD įrenginius, saugyklas, kitas perdavimo ar skirstymo sistemas ir tiesioginius vamzdynus; 8) priima sprendimą dėl gamtinių dujų tiekimo patikimumą užtikrinančių priemonių taikymo; 9) nustato perdavimo, skirstymo ir SGD sistemų operatorių, tiekimo įmonių ir saugyklų metinių veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitų turinį; 10) pagal Komisijos atliktą ilgalaikės trukmės išlaidų ir naudos rinkai ekonominį vertinimą sprendžia dėl pažangių matavimo sistemų, kuriomis būtų padedama vartotojams aktyviai dalyvauti gamtinių dujų tiekimo rinkoje, įdiegimo darbotvarkės; 11) tvirtina Prekybos gamtinėmis dujomis taisykles; 12) nustato gamtinių dujų atsargų kaupimo ir panaudojimo buitiniams vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų, tvarką; 13) nustato proporcingas laikinąsias priemones, taikytinas staiga įvykus gamtinių dujų ar visos energetikos rinkos krizei ar iškilus grėsmei asmenų, gamtinių dujų įrenginių arba gamtinių dujų sistemos vientisumo saugumui; 14) nustato pažeidžiamų gamtinių dujų vartotojų ir jų grupių sąrašą; 15) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 6 straipsnis. Komisijos tikslai gamtinių dujų sektoriuje Komisija savo veikloje, prireikus bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir kitomis institucijomis bei įstaigomis, atlikdama savo funkcijas ir pareigas, siekia, kad būtų: 1) sukurta ir plėtojama konkurencinga, saugi ir aplinką tausojanti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos gamtinių dujų rinka; 2) užtikrinta, kad Lietuvos Respublikos rinka būtų veiksmingai atverta visiems Europos Sąjungos gamtinių dujų vartotojams ir tiekėjams ir būtų panaikinti prekybos gamtinėmis dujomis tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių apribojimai; 3) užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo sąlygos; 4) skatinama į vartotojus orientuotų, saugių, patikimų ir veiksmingų nediskriminacinių sistemų plėtra; 5) skatinamas sistemos pakankamumas, energijos vartojimo efektyvumas ir gamtinių dujų gavybos bei gavybos iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimas; 6) sudarytos palankesnės sąlygos naujų gamtinių dujų gavybos pajėgumų prieigai prie sistemos; 7) skatinami aukšti viešųjų paslaugų teikimo gamtinių dujų sektoriuje standartai ir prisidedama prie pažeidžiamų vartotojų apsaugos. 7 straipsnis. Komisijos funkcijos ir pareigos gamtinių dujų sektoriuje 1. Komisija gamtinių dujų sektoriuje, be kitų šiame įstatyme, Energetikos ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų funkcijų, prižiūri: 1) kaip laikomasi sistemų operatorių licencijuojamos veiklos sąlygų; 2) gamtinių dujų įmonių reguliuojamos veiklos sąnaudas; 3) kad sistemų operatorių skelbiama informacija apie sąlygas, suteikiančias teisę suinteresuotosioms šalims naudotis sistemomis, jungiamaisiais vamzdynais ir gamtinių dujų saugyklomis, būtų išsami ir tinkamai pateikta; 4) kaip suteikiamos teisės naudotis sistemomis; 5) apskaitų atskyrimą, siekiant išvengti veiklų kryžminio subsidijavimo; 6) kaip laikomasi jungiamųjų vamzdynų valdymo ir jų pajėgumų skirstymo taisyklių; 7) kaip laikomasi gamtinių dujų tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų; 8) gamtinių dujų įmonių veiklos skaidrumą ir konkurenciją; 9) kaip įgyvendinamos nacionalinės gamtinių dujų perdavimo tinklų perkrovos valdymo taisyklės; 10) kaip laikomasi gamtinių dujų sistemų saugumo ir patikimumo taisyklių; 11) kaip dujų įmonės užtikrina prieigą vartotojams prie duomenų apie jų suvartojamą gamtinių dujų kiekį ir kaip sukuria lengvai suprantamos formos duomenų sistemą; 12) kaip įgyvendinamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos laikinosios priemonės, taikomos staiga įvykus gamtinių dujų ar visos energetikos rinkos krizei ar iškilus grėsmei asmenų, gamtinių dujų įrenginių arba gamtinių dujų sistemos vientisumo saugumui; 13) kad nebūtų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo veiklos kryžminio subsidijavimo. 2. Komisija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi pareigą: 1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir skystinimo paslaugų kainų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo ir buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas; 2) patvirtinti prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles; 3) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra); 4) laikytis visų teisiškai privalomų Europos Komisijos ir Agentūros sprendimų; 5) kiekvienais metais teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą, informaciją apie nustatytas laikinąsias priemones įvykus energetikos krizei Europos Komisijai, Agentūrai ir atitinkamoms valstybių narių institucijoms; 6) nustatyti metodikas, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų, saugyklų ir SGD įrenginių, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių perdavimo jungčių; 7) nustatyti gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką; 8) nustatyti gamtinių dujų įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo rodiklius ir jų įvertinimo tvarką; 9) prižiūrėti buitiniams vartotojams taikomas kainas, išankstinio mokėjimo sistemas, tiekimo įmonę pakeitusių vartotojų ar nuo tinklo atjungtų vartotojų procentinę dalį, mokėjimus už priežiūros paslaugas ir jų vykdymą; 10) užtikrinti sutarties laisvės principo įgyvendinimą nutraukiamoms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę atitinkančioms tiekimo sutartims; 11) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai sujungia vamzdynus ir atlieka remonto darbus, kaip suteikiama teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose ir kitomis papildomomis paslaugomis; 12) imtis veiksmingų vartotojų apsaugos priemonių, prižiūrėti, kaip jos vykdomos; 13) reguliariai atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimus ir taip užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo didele įtaka gamtinių dujų rinkoje atvejų, skelbti išvadas dėl gamtinių dujų kainų ir jas pateikti konkurencijos priežiūros institucijoms; 14) nustatyti gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo standartines taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus; 15) patvirtinti balansavimo taisykles, jeigu sistemų operatorių parengti taisyklių projektai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų; 16) patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos Sąjungos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas metodiką; 17) stebėti gamtinių dujų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją srautus ir teikti metines ataskaitas Vyriausybei; 18) įvykdyti Europos Komisijos įpareigojimą panaikinti Komisijos sprendimą, prieštaraujantį Europos Sąjungos kompetentingų institucijų priimtoms gairėms gamtinių dujų sektoriuje per du mėnesius nuo atitinkamo Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos; 19) šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos Sąjungos teisės reikalavimų ir Komisijos ar kompetentingos Europos Sąjungos institucijos nurodymų nevykdančioms gamtinių dujų įmonėms skirti šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ir inicijuoti atsakingų asmenų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 8 straipsnis. Komisijos teisės ir įgaliojimai gamtinių dujų sektoriuje Komisija, siekdama šio įstatymo tikslų ir atlikdama šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) priimti gamtinių dujų įmonėms privalomus vykdyti sprendimus; 2) susipažinti su gamtinių dujų įmonių sudaromomis sutartimis, susijusiomis su reguliuojamomis veiklomis, ir pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės patikslintų tokias sutartis, kad šios atitiktų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jeigu gamtinių dujų įmonė neįvykdo šio reikalavimo, Komisija, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo; 3) reikalauti iš gamtinių dujų įmonių informacijos, kuri reikalinga šiame įstatyme nustatytoms Komisijos funkcijoms atlikti, ir nustatyti gamtinių dujų įmonių jai teikiamos informacijos ir teikiamų derinti dokumentų pateikimo protingus terminus; 4) prašyti Agentūros pateikti nuomonę dėl Komisijos priimto sprendimo atitikties Europos Sąjungos kompetentingų institucijų priimtoms gairėms gamtinių dujų sektoriuje ir pranešti Europos Komisijai apie šioms gairėms prieštaraujantį kitos valstybės narės gamtinių dujų sektoriaus reguliavimo institucijos sprendimą. TREČIASIS SKIRSNIS GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIAUS TAISYKLĖS 9 straipsnis. Kainų reguliavimas 1. Gamtinių dujų sektoriuje Komisija, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas. 2. Gamtinių dujų sektoriuje Komisija, nustatydama konkrečias paslaugų kainas, reguliuoja gamtinių dujų sistemos balansavimo ir buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos paslaugų kainas. 3. Komisija rengia ir tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų paslaugų kainų nustatymo metodikas. 4. Komisija, nustatydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas: 1) nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ir turi teisę pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės įrodytų kainų pagrindimą sąnaudomis. Komisija turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą šioms sąnaudoms pagrįsti. Jeigu per šį terminą asmuo neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad asmens sąnaudos yra nepagrįstos; 2) nustato reikalavimus sąnaudų apskaitos sistemoms, metodams ir (arba) modeliams, skirtiems konkrečioms paslaugų rūšims teikti. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Komisija privalo paskelbti viešai savo interneto svetainėje; 3) nustato sąnaudų padengimo mechanizmą, kuris turi skatinti efektyvumą ir, kiek įmanoma, padidinti ilgalaikę naudą vartotojams. Tuo tikslu Komisija turi atsižvelgti į kainų rodiklius, taikomus palyginamose rinkose. 5. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas viršutines paslaugų kainų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą. 6. Gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama, kai Komisijos pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliekamo rinkos tyrimo metu yra nustatoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. 7. Komisija, pagal šio straipsnio 6 dalį reguliuodama gamtinių dujų tiekimo kainas, turi teisę dujų įmonei taikyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones. 8. Kol asmuo per Komisijos nurodytą protingą terminą įgyvendina šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija turi teisę nustatyti laikiną tiekimo kainos viršutinę ribą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikiną tiekimo kainos viršutinę ribą, Komisija lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Komisija, nustatydama tiekimo kainos viršutinę ribą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį. 9. Komisija, motyvuotai nusprendusi, kad, net ir įgyvendinus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, veiksminga konkurencija gamtinių dujų tiekimo rinkoje nebus užtikrinta, didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui gali nustatyti pagrįstus ir proporcingus įpareigojimus, įskaitant įpareigojimą nesudaryti kliūčių kitiems rinkos dalyviams patekti į rinką ar neriboti konkurencijos nustatant nepagrįstas kainas, nedaryti geresnių sąlygų atskiriems vartotojams ar nepagrįstai neteikti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Komisijos nustatytą paslaugų kokybę. Komisija, siekdama apsaugoti vartotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, turi teisę didelę įtaką dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui taikyti individualias kainų kontrolės priemones ir įpareigojimus kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose. 10. Gamtinių dujų įmonės, vykdydamos Komisijos joms nustatytą šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą, privalo Komisijos patvirtintomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti Komisijai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Komisijos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. 11. Asmenys privalo atlikti auditą dėl tvarkomos apskaitos atitikties jų parengtai ir (ar) Komisijos patvirtintai sąnaudų apskaitos sistemai ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir sąnaudų apskaitos taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Audito išvada turi būti skelbiama kartą per metus pagal Komisijos nustatytas taisykles. 12. Asmenų, kuriems taikomi šio straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai, Komisijai teikiami duomenys šių asmenų lėšomis turi būti patikrinti nepriklausomo audito. 13. Gamtinių dujų įmonės viešai savo interneto svetainėse skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Komisijos patikrintas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Komisijos nustatytas kainas. 14. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos neatsižvelgiant į gamtinių dujų transportavimo atstumą. Vartotojams (sistemos naudotojams) gamtinių dujų skirstymo kainos nustatomos atsižvelgiant į tai, koks gamtinių dujų kiekis yra tiekiamas į gamtinių dujų pristatymo vietą per vienų metų laikotarpį. Buitiniams vartotojams perdavimo ir skirstymo sistemų balansavimo paslauga teikiama gamtinių dujų įmonės lėšomis. Nebuitiniams vartotojams gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos ir diferencijuojamos pagal gamtinių dujų kiekį ir sistemos pajėgumus. Buitiniams vartotojams gamtinių dujų skirstymo kainos diferencijuojamos pagal suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Gamtinių dujų kiekio ir sistemos pajėgumų diferencijavimo principai nustatomi kainų nustatymo metodikose. Siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo tarp vartotojų grupių, reguliuojamos kainos ir jų diferencijavimo taisyklės skelbiamos viešai gamtinių dujų įmonių interneto svetainėse, o jų nustatymo principai privalo būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys. 15. Reguliuojamų kainų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų viršutinės ribos Komisijos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui, gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Komisija suderintas investicijas, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Komisijos patvirtintose kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. 16. Konkrečias perdavimo, skystinimo, laikymo, skirstymo kainas, neviršijančias nustatytų kainų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Komisija, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Komisijos reikalavimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus. 17. Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma. Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Komisijai, kuri šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Konkurencijos priežiūra energetinių išteklių rinkoje 1. Komisija prižiūri, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai energetinių išteklių rinkoje ir sąlygos, užkertančios kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka gamtinių dujų rinkoje. 2. Konkurencijos priežiūrą energetinių išteklių rinkoje pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba. 11 straipsnis. Energetinių išteklių rinkos tyrimas 1. Komisija, atlikdama šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją gamtinių dujų sektoriuje ir užkirsti kelią didelę įtaką turintiems asmenims ja piktnaudžiauti. 2. Komisija nustato rinkos tyrimo taisykles. 3. Komisija atlieka rinkos tyrimą: 1) valstybės ar savivaldybės institucijų motyvuotu prašymu; 2) suinteresuotų asmenų motyvuotu prašymu; 3) savo iniciatyva. 4. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai: 1) rinkos apibrėžimas (produkto ar paslaugos ir geografinės teritorijos apibrėžimas); 2) konkurencijos rinkoje veiksmingumo tyrimas; 3) asmenų, turinčių didelę įtaką rinkoje, nustatymas; 4) šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims. 5. Rinkos tyrimas atliekamas Komisijos patvirtintose rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Rinkos tyrimas pradedamas Komisijos sprendimu. Komisija turi teisę atlikti ne visą rinkos tyrimo procedūrą, bet tik atskiras jos dalis, jeigu motyvuotai ir pagrįstai mano, kad nepasikeitus ankstesnių tyrimų duomenims kitas dalis atlikti nėra tikslinga. 6. Komisija, tirdama rinką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teise ir atsižvelgia į Europos Komisijos nuorodas ir rekomendacijas. 7. Komisija rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą priėmimo, neįskaitant šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų konsultacijų dėl rinkos tyrimo trukmės. Motyvuotu Komisijos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Komisija siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Komisijos sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai. 8. Komisija, prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka arba nustatyti ar nenustatyti asmenys, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai, privalo atlikti viešąją konsultaciją pagal šio įstatymo 17 straipsnį. 9. Komisija, prieš priimdama galutinį sprendimą, įvertina viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas ir nuomones ir savo interneto svetainėje viešai paskelbia jų suvestinę. Priimtą galutinį sprendimą Komisija pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. 10. Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys asmenys, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių asmenų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat bet kuriuos tokios informacijos pasikeitimus Komisija skelbia savo interneto svetainėje. 11. Atlikdama rinkos tyrimą, spręsdama, ar asmuo turi didelę įtaką rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims, Komisija atsižvelgia į tarptautinių sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina, kad šių sutarčių ir (ar) susitarimų būtų laikomasi ir jie būtų įgyvendinami Lietuvos Respublikoje. 12. Komisija, atlikdama rinkos tyrimą, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. 12 straipsnis. Didelė įtaka atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 1. Asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais susijusiais asmenimis užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis nepriklausomai nuo konkurentų ir paslaugų gavėjų (vartotojų). 2. Kai asmuo, veikiantis gamtinių dujų sektoriuje, turi didelę įtaką vienoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką susijusioje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje ir taip sustiprinti savo įtaką susijusioje gamtinių dujų tiekimo rinkoje. 3. Asmuo, veikiantis gamtinių dujų sektoriuje, laikomas turinčiu didelę įtaką atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai nustatoma Komisijos sprendimu. Toks sprendimas galioja tol, kol kito gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo metu Komisijos sprendimu nustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos atitinkamoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje arba gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyje neturi. 13 straipsnis. Žemės naudojimas gamtinių dujų sistemos objektams 1. Tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. 2. Nuostoliai, kuriuos dėl naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo, servitutų nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant šias sistemas patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 3. Apsaugos zonų atstumai, apsaugos zonose galiojančios specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos zonose ribojami darbai ir veiksmai, mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos taisyklėse ir kituose teisės aktuose. 14 straipsnis. Gamtinių dujų įmonių, vartotojų ir sistemos naudotojų sudaromos sutartys 1. Gamtinių dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis. Perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys ir su buitiniais vartotojais sudaromos gamtinių dujų tiekimo sutartys yra viešosios sutartys. Bendrosios sutarčių sąlygos turi būti sąžiningos ir skaidrios, aiškiai ir suprantamai apibrėžtos, jose neturi būti kliūčių, trukdančių vartotojui naudotis savo teisėmis. Gamtinių dujų įmonėms draudžiama taikyti vartotojams nesąžiningus ar klaidinančius pardavimo metodus. 2. Gamtinių dujų įmonių sutartyse su vartotojais nurodoma: gamtinių dujų įmonės pavadinimas, adresas, kodas, gamtinių dujų kiekis, kokybė, kaina, tiekimo, transportavimo tvarka, gamtinių dujų tiekimo, perdavimo, skirstymo ribojimo ar nutraukimo sąlygos, informacijos apie gamtinių dujų, teikiamų paslaugų kainas pateikimo tvarka, paslaugų teikimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, atsakomybė, atsiskaitymo tvarka, sutarties terminas, pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustato sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo, skirstymo ir naujų buitinių vartotojų gamtinių dujų įrenginių prijungimo standartines sąlygas, kurias gamtinių dujų įmonės paskelbia įmonių interneto svetainėse ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarčių sudarymo ar sutarčių sąlygų pakeitimo. 15 straipsnis. Gamtinių dujų įmonių, vartotojų ir sistemos naudotojų santykiai 1. Draudžiama perduoti, skirstyti, tiekti ir vartoti gamtines dujas be gamtinių dujų tiekimo sutarties arba nesilaikant sutarties sąlygų. 2. Vartotojas ar sistemos naudotojas, neteisėtai vartojantys gamtines dujas, privalo atlyginti gamtinių dujų įmonei padarytus nuostolius (žalą). 3. Vartotojai ir sistemos naudotojai, kurie yra sudarę sutartis su perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatoriumi, privalo laiku atsiskaityti už dujų transportavimo, perdavimo ir (ar) skirstymo sistema paslaugas. Sistemos naudotojai, pažeidę su perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatoriumi sudarytą sutartį dėl atsiskaitymo už sistemos naudotojui suteiktas perdavimo arba skirstymo paslaugas, privalo perdavimo arba skirstymo sistemos operatoriaus reikalavimu pateikti visų savo prievolių, kurios atsiranda iš su perdavimo arba skirstymo sistemos operatoriumi sudarytų sutarčių, tinkamo įvykdymo užtikrinimą. 4. Vartotojai turi teisę pakeisti gamtinių dujų tiekimo įmonę. Prie gamtinių dujų sistemos prisijungę vartotojai turi teisę pirkti gamtines dujas iš bet kurioje valstybėje narėje registruotų gamtinių dujų tiekimo įmonių, kurios turi galimybę patiekti dujas vartotojui ir laikosi Lietuvos Respublikoje nustatytų Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių, balansavimo taisyklių ir tiekimo saugumo reikalavimų. 5. Gamtinių dujų įmonės optimizuoja gamtinių dujų vartojimą, teikdamos energijos valdymo paslaugas, kurdamos naujoviškas kainodaros formules, taikydamos pažangias matavimo sistemas, diegdamos pažangiuosius tinklus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikdamos kitus gamtinių dujų vartojimo ekonomiškumą skatinančius veiksmus. 16 straipsnis. Sistemų suderinamumas Perdavimo ir skirstymo sistemos, gamtinių dujų saugyklos, SGD įrenginiai turi atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įrengimo, eksploatavimo reikalavimus, skirtus užtikrinti perdavimo ir skirstymo sistemų, gamtinių dujų saugyklų, SGD įrenginių suderinamumą ir saugią jų veiklą. Turi būti užtikrintas perdavimo, skirstymo ir laikymo sistemų dispečerinis valdymas. 17 straipsnis. Viešasis konsultavimasis 1. Komisija šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priimdama gamtinių dujų rinkoje veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, kuriais sprendžiamas ginčas, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai paskelbia šių teisės aktų projektus ir nustato protingumo kriterijų atitinkantį terminą suinteresuotiems asmenims pateikti pastabas. 2. Komisija savo nustatyta tvarka ir sąlygomis viešai Komisijos interneto svetainėje paskelbia Komisijos sprendimų dėl klausimų, susijusių su visomis gamtinių dujų sektoriaus dalyvių teisėmis, ypač kai šių klausimų sprendimas turi reikšmingą poveikį gamtinių dujų rinkai, projektus ir suteikia gamtinių dujų sektoriaus dalyviams protingumo kriterijų atitinkantį terminą pastaboms pateikti. 3. Komisija nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Komisijos interneto svetainėje. Komisija skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis. 4. Komisija, atlikdama šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytose konsultavimosi taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis konsultuojasi su sistemų operatoriais, nepažeisdama jų nepriklausomumo ir nedarydama įtakos jų kompetencijai, taip pat su kitomis kompetentingomis institucijomis, įstaigomis ir (ar) sistemų naudotojais. 18 straipsnis. Gamtinių dujų tranzitas 1. Gamtinės dujos transportuojamos tranzitu asmenų tarpusavio susitarimu, pagal sutartis ir atsižvelgiant į esamų perdavimo sistemų pajėgumą bei prioritetinį šalies sistemos naudotojų poreikių tenkinimą. 2. Pasinaudojimo perdavimo sistema gamtinėms dujoms transportuoti tranzitu tvarka nustatoma šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytose taisyklėse. 3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriaus saugumui ir patikimumui užtikrinti būtinas priemones, susijusias su gamtinių dujų transportavimo tranzitu per Lietuvos Respubliką. Dujų tiekimo sutrikimo atveju tranzitu transportuojamų dujų kiekiai ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams. Dujų tiekimo nutraukimo atveju dujų transportavimas tranzitu nutraukiamas nedelsiant. 19 straipsnis. Techninių taisyklių, metodikų rengimas ir skelbimas 1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir teisės aktų nustatyta tvarka skelbia techninius saugos kriterijus ir nediskriminacines technines taisykles, užtikrinančias sistemų sąveiką ir nustatančias būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus prijungiant prie sistemos SGD įrenginius, saugyklas, kitas perdavimo ar skirstymo sistemas ir tiesioginius vamzdynus. Apie tokias taisykles Komisija praneša Europos Komisijai per vieną mėnesį nuo jų paskelbimo datos. 2. Komisija, priimdama šį įstatymą įgyvendinančias taisykles, kriterijus ar metodikas, vadovaujasi šiais kriterijais: 1) sistemų naudotojų ir vartotojų nediskriminavimo; 2) protingumo, teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo ir sąnaudų pagrįstumo; 3) naujiems vartotojams skirtų investicijų efektyvumo; 4) sistemos naudotojų ir vartotojų diferencijavimo; 5) naujiems vartotojams skirtų investicijų atsipirkimo laikotarpio ir jų pagrįstumo įvertinimo; 6) galimybės panaudoti gamtinių dujų įmonių sistemas kitiems naujiems vartotojams prijungti įvertinimo; 7) sistemos naudotojų įrenginiams veikti reikalingų investicijų poreikio įvertinimo; 8) naujiems vartotojams skirtų investicijų pagrįstumo įvertinimo; 9) pažangiųjų gamtinių dujų tinklų technologijos plėtros; 10) teisės aktų nustatytų lengvatų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų sistemos naudotojų prijungimui, įvertinimo. KETVIRTASIS SKIRSNIS LICENCIJOS, ATESTATAI IR LEIDIMAI GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUJE 20 straipsnis. Licencijos ir atestatai gamtinių dujų sektoriuje 1. Gamtinių dujų sektoriuje licencijuojama ši veikla: 1) perdavimo; 2) skirstymo; 3) laikymo; 4) skystinimo; 5) tiekimo; 6) rinkos operatoriaus. 2. Asmenims, siekiantiems gamtinių dujų sektoriuje vykdyti licencijuojamą veiklą, licencijos šio įstatymo ir Energetikos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išduodamos vadovaujantis veiklos saugumo, patikimumo ir nediskriminavimo principais, nesiekiant apriboti rinkos dalyvių skaičiaus ir neterminuotam laikui. 3. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisykles (toliau – Licencijavimo taisyklės) tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina jų galiojimą, keičia, tikslina licencijas, prireikus išduoda licencijų dublikatus ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija. Atsižvelgdama į įdiegtas technines priemones, Komisija licencijas išduoda ir kitus su licencijų išdavimu susijusius veiksmus atlieka elektroniniu būdu. 4. Už licencijos išdavimą, jos pakeitimą, patikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 5. Perdavimo, skirstymo, laikymo ir skystinimo licencijos išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui arba kitos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Licencijos išduodamos asmenims, turintiems pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas. Asmenų technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką nustato Komisija, atsižvelgdama į šiuos kriterijus: 1) asmenys, siekiantys įgyti sistemų operatorių licencijas, privalo nuosavybės teise, kaip nurodyta šiame įstatyme, ar kitais teisėtais pagrindais valdyti perdavimo ar skirstymo sistemas; 2) asmenys, siekiantys įgyti rinkos operatoriaus ar tiekimo įmonės licencijas, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones, skirtas prisijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus informacinio komplekso, ir programinę įrangą, kurios reikia licencijuojamai veiklai vykdyti; 3) asmenys, siekiantys įgyti rinkos operatoriaus licenciją, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti ryšio priemones, reikalingas pranešimams iš rinkos dalyvių gauti ir jiems siųsti; 4) asmenys, siekiantys įgyti skirstymo operatoriaus licenciją, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą gamtinių dujų skirstymo sistemą, kuri turi būti sujungta su veikiančia perdavimo ar skirstymo sistema, leidžiančią užtikrinti dujų pristatymą vartotojams; 5) asmenys, siekiantys įgyti laikymo licenciją, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą gamtinių dujų saugyklą, kurios įrenginiai sujungti su veikiančia perdavimo sistema; 6) asmenys, siekiantys įgyti skystinimo licenciją, privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti pagal teisės aktų reikalavimus įrengtą SGD sistemą, kuri yra sujungta su veikiančia perdavimo sistema; 7) pareiškėjo, siekiančio įgyti licenciją, finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo pareiškėjo įregistravimo dienos, jeigu pareiškėjas vykdė veiklą mažiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Komisijos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai; 8) pareiškėjas, siekiantis įgyti licenciją, privalo turėti darbuotojus licencijuojamai veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai licencijuojamos veiklos apskaitai tvarkyti, vartotojams informuoti ir konsultuoti bei skundams dėl licencijuojamos veiklos nagrinėti. 6. Perdavimo ir skirstymo licencijose nurodomos perdavimo ir skirstymo teritorijos, kuriose atitinkamą licenciją turintis asmuo turi išskirtines licencijoje nurodytos veiklos vykdymo teises ir pareigas. 7. Komisija teikia informaciją Europos Komisijai apie atsisakymo išduoti licencijas priežastis. 8. Asmenys, statantys arba eksploatuojantys dujų perdavimo, skirstymo sistemas, dujų laikymo įrenginius ar SGD sistemas, arba atliekantys energijos vartojimo auditą, privalo turėti Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius. 9. Asmenys, kurie vykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą licencijuojamą veiklą, neturi teisės įgalioti kitų asmenų vykdyti licencijoje nurodytos veiklos ir privalo laikytis šių bendrųjų veiklos sąlygų: 1) efektyviai ir ekonomiškai vykdyti licencijuojamą veiklą, užtikrinti dujų tiekimo patikimumą, reguliarumą, kokybę, vartotojų apsaugą ir aplinkosaugos reikalavimus, nediskriminuoti vartotojų, kitų dujų įmonių ir sistemų naudotojų, laikytis sąžiningos konkurencijos, veiklos viešumo ir informavimo principų; 2) metams pasibaigus, atlikti nepriklausomą licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir apie rezultatus informuoti Komisiją; 3) Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikti Komisijai ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai (toliau – Energetikos ministerija) informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti; 4) užtikrinti nediskriminacines sąlygas visiems vartotojams, sistemų naudotojams ir kitiems rinkos dalyviams; 5) informuoti ir konsultuoti vartotojus ir sistemų naudotojus teisės aktų nustatyta tvarka; 6) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų, licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų. 10. Gamtinių dujų įmonės, vykdydamos licencijuojamą veiklą, privalo laikytis Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės reikalavimų ir principų bei šiame įstatyme nustatytų įpareigojimų. 11. Dujų perdavimo ar skirstymo licencija išduodama teritorijoje, apibrėžtoje pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą. Perdavimo licencijoje mažiausia teritorija yra apskritis, skirstymo licencijoje – savivaldybė. Išduotose perdavimo ir skirstymo licencijose nurodytų teritorijų ribas išimtiniais atvejais gamtinių dujų įmonės prašymu gali pakeisti Komisija, suderinusi jas su atitinkamomis gamtinių dujų įmonėmis. 21 straipsnis. Veiklos gamtinių dujų sektoriuje licencijų ir leidimų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir keitimas 1. Asmuo, siekiantis įgyti veiklos gamtinių dujų sektoriuje licenciją, Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikia Komisijai prašymą ir šiose taisyklėse nustatytus dokumentus. 2. Licencija arba leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Licencijavimo taisyklėse arba leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją arba leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos arba leidimo išdavimo. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas netaikomas, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ir kai yra prašoma išduoti perdavimo, skirstymo ar rinkos operatoriaus licenciją teritorijoje, kurioje jau yra išduota perdavimo, skirstymo ar rinkos operatoriaus licencija, ar dėl kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais ar nustatytų kituose įstatymuose, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija ar leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas pareiškėjui išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų, pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos ar leidimo išdavimo priėmimas. 4. Už licencijuojamos veiklos, leidimus turinčių asmenų veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus asmenys, turintys atitinkamos veiklos licencijas, įspėjami apie galimą licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. 5. Gamtinių dujų įmonė, numatanti nutraukti licencijuojamą veiklą, privalo ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo veiklos nutraukimo apie tai informuoti Komisiją. Tuo atveju, jeigu pranešime nurodomas asmuo, kuris ketina pasibaigus pranešime nurodytam terminui vykdyti licencijuojamą rinkos operatoriaus, perdavimo, skirstymo veiklą ir atitinka šiai veiklai keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir Komisijai pateikia įvertinti tokią atitiktį pagrindžiančius dokumentus, pranešimo apie veiklos nutraukimą terminas derinamas Komisijos, pranešimą teikiančio asmens ir licencijuojamą veiklą ketinančio vykdyti asmens sutarimu. 6. Jei …