LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS NACIONALINĖS 2004 METŲ STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ ATASKAITOS 2004 m. lapkričio 8 d. Nr. 1400 Vilnius Vadovaudamasi Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 4 ir 98 straipsniais ir atsižvelgdama į 1998 metais Kardifo Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo procedūrą, kurios pagrindinės priemonės yra nacionalinės struktūrinių reformų ataskaitos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos nacionalinei 2004 metų struktūrinių reformų ataskaitai (pridedama). Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas Finansų ministras                                                                      Algirdas Butkevičius ______________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1400 LIETUVOS NACIONALINĖ 2004 METŲ STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ ATASKAITA I. ĮŽANGA Nacionalinė ekonominių reformų ataskaita – tai Kardifo Europos Vadovų Tarybos nustatytas dokumentas, išreiškiantis Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus tęsti ekonomikos ir struktūrines reformas koordinuojant šią politiką su Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybėmis narėmis, siekiant įgyvendinti Lisabonos tikslus ir atsižvelgiant į Bendrosiose ekonominės politikos gairėse pateiktas rekomendacijas. Lietuvos nacionalinėje 2004 metų struktūrinių reformų ataskaitoje apžvelgiama pastaraisiais metais Lietuvoje vykdomų struktūrinių reformų prekių ir paslaugų, darbo ir kapitalo rinkose eiga ir laimėjimai daugiau dėmesio skiriant 2003 ir 2004 metais vykusioms reformoms. Per praėjusius 10 metų Lietuvoje sukurta lanksti rinkos ekonomika. Tai vienas iš svarbiausių to laikotarpio ekonominių reformų rezultatų. Kylant efektyviam nominaliam valiutos kursui, ūkis išliko konkurencingas, nes taip pat nuosaikiai (palyginti su darbo našumu) didėjo nominalusis darbo užmokestis, išliko stabilios kainos. Sparti Lietuvos eksporto plėtra ir didėjanti vidaus paklausa sparčiausiai Europos Sąjungoje didino bendrąjį vidaus produktą (toliau vadinama – BVP) ir mažino nedarbą. Lietuvos fiskalinės politikos orientavimas pagal Stabilumo ir augimo pakto tikslus stiprino rinkų lūkesčius dėl artėjančios narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, mažino investicijų Lietuvoje rizikingumą. Spartus investicijų didėjimas užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą. Pagrindiniai Lietuvos ekonominės politikos tikslai yra reali ekonominė konvergencija, ūkio konkurencingumo didinimas, narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Visa reformų programa orientuota į priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų įgyvendinti šie tikslai: 1) sparti ir tolygi ekonomikos plėtra ir stabili makroekonominė aplinka; 2) palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos; 3) skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų; 4) stabili ir prognozuojama teisinė aplinka; 5) gili ekonominė integracija su ES. Bendrosiose ekonominės politikos gairėse pateiktos rekomendacijos, kur pabrėžiamos Lietuvai iškylančios struktūrinės darbo rinkos problemos, būtinumas skatinti konkurencingumą transporto, telekomunikacijų ir energetikos rinkose, užtikrinti, kad sparčiau didėtų darbo našumas. Per laikotarpį nuo Lietuvos nacionalinės 2003 metų struktūrinių reformų ataskaitos pateikimo tęsiamos darbo rinkos ir transporto sektoriaus reformos, liberalizuota telekomunikacijų rinka, energetikos įmonių privatizavimas, vykdoma mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų politika sudarė sąlygas toliau gerinti darbo rinkos struktūrinius rodiklius, didinti konkurencingumą telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose, plėtoti geležinkelių rinką. Tai lems tolesnį darbo našumo didėjimą šiuose svarbiuose sektoriuose. Lietuvai pertvarkant savo politiką žinių ekonomikos infrastruktūros plėtojimo srityje ir siekiant tarpinio tikslo – švietimo, mokymo, informacinių technologijų plėtros ir telekomunikacijų išvystymo lygiu atitikti minimalius išsivysčiusių ES valstybių rodiklius, – bus kuriamas tvirtas pagrindas, įgalinantis didinti šalies ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinti sparčią konvergenciją su ES valstybėmis. Atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytus tikslus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 buvo patvirtinta Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, kurios tikslas – stiprinti šalies mokslinį techninį potencialą ir siekti, kad jis kuo veiksmingiau būtų naudojamas šalies pažangai spartinti ir konkurencingumui didinti. Lietuva, orientuodamasi į 2000 metų Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos Bendrijos užsibrėžtus tikslus ir įgyvendindama 2004 metų Bendrosiose ekonominės politikos gairėse Europos Tarybos pateiktas rekomendacijas, privalo daugiau dėmesio skirti investicijoms į žmogiškuosius išteklius, kad kuo geriau būtų pritaikomos įgytos žinios kintančioje darbo rinkoje. 2003 metais bendroji pridėtinė vertė, sukurta švietimo veikloje, sudarė 2827 mln. litų, arba 5,1 procento BVP (t. y. 19,7 mln. litų daugiau nei 2002 metais). Tačiau daugelis struktūrinių trūkumų Lietuvos darbo rinkoje yra susiję su ribotu profesiniu ir geografiniu darbo jėgos mobilumu, įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimu. Todėl pritaikyti švietimo sistemą prie darbo rinkos poreikių – vienas iš svarbiausių Lietuvos uždavinių. Tik šitai leis išlaikyti esamas produktyvumo didėjimo tendencijas. II. NAŠUMO IR VERSLO PLĖTROS SKATINIMAS 1. NAŠUMas IR EKONOMINIO AUGIMO RAIDA Spartus Lietuvos ekonomikos vystymasis 2001–2003 metais ir 2004 metų I pusmetyje rodo gerėjančią šalies ekonominę būklę. 2001 metais realusis Lietuvos BVP padidėjo 6,4 procento, 2002 metais - 6,8 procento. 2003 metais sukurtas BVP buvusiomis kainomis sudarė 56179 mln. litų. Realiojo BVP didėjimas 2003 metais siekė 9,7 procento. Išankstiniu vertinimu, per 2004 metų I pusmetį realusis BVP padidėjo 7,2 procento. Eurostato duomenimis, pagal perkamosios galios standartą BVP vienam gyventojui padidėjo nuo 41 procento 2001 metais iki prognozuojamų 46 procentų ES valstybių narių (25) vidurkio 2003 metais. Tai patvirtina, jog išlaikytas makroekonominis stabilumas, sėkmingai vykdomos struktūrinės reformos, gausėja vidaus ir užsienio investicijų, užtikrinamas eksporto konkurencingumas. Kaip rodo Eurostato prognozė, 2003 metais pagal perkamosios galios standartą Lietuvoje BVP vienam gyventojui sudarė 46 procentus. ES valstybių narių (25) vidurkio ir, palyginti su 2002 metais, padidėjo 2,5 procentinio punkto. Prognozuojama, kad 2004 metais vienam Lietuvos gyventojui sukurtas BVP sieks 48,3 procento ES valstybių narių (25) vidurkio. 1 grafikas. Realiojo darbo našumo (lyginamosiomis 2000 metų kainomis) didėjimas pagal pagrindines ekonominės veiklos rūšis 2001–2003 metais, palyginti su 2000 metais, procentais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) skaičiavimais, atliktais remiantis atskirų ekonominės veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės ir faktiškai dirbtų valandų įvertinimu, šalies ūkio darbo našumas 2003 metais, palyginti su 2000 metais, padidėjo 22 procentais, o 2003 metais, palyginti su 2002 metais, – 4,9 procento. Sparčiausiai darbo našumas ir pridėtinė vertė didėjo su gamyba ir vartojimu susijusioje veikloje. Pramonės, statybos ir gamybinių paslaugų veiklos rūšyse darbo našumas didėjo sparčiausiai. Apskritai visame ūkyje darbo našumo didėjimas per 3 pastaruosius metus (2001–2003) viršijo darbo užmokesčio didėjimą ir leido išlaikyti konkurencingumą kylančio nominaliojo lito kurso sąlygomis: realusis darbo užmokestis 2003 metais, palyginti su 2000 metais, padidėjo 11,6 procento, o darbo našumas – 22 procentais. BVP didėjimą 2003–2004 metais skatino sparčiai didėjančios paskolos ir ekonomikoje buvę nepanaudoti gamybiniai pajėgumai. Lietuvos banko duomenimis, 2003 metais bankų suteiktos paskolos padidėjo 52,4 procento. Šios tendencijos buvo pastebimos ir 2004 metų I pusmetį: per metus iki 2004 metų I pusmečio pabaigos bankų klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 5,3 mlrd. litų, arba 60,5 procento. Paskolų portfelis išaugo nuo 15,7 procento BVP 2003 m. liepos 1 d. iki 23,1 procento BVP – 2004 m. liepos 1 dieną. 2. KONKURENCIJA PREKIŲ bei PASLAUGŲ IR VIDAUS RINKOSE Naujų rinkų atvėrimas konkurencijai, tolesnė ekonominė integracija Lietuvos užsienio prekybos politika 2003–2004 metais glaudžiai susijusi su narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau vadinama – PPO) įsipareigojimais ir stojimu į ES. Lietuva prisiėmė svarbius įsipareigojimus dėl laipsniško prekių ir paslaugų rinkų liberalizavimo. Daugiau nei 50 procentų Lietuvos prekybos sudaro prekyba su ES valstybėmis. Atsižvelgdama į Lietuvos geografinę padėtį ir jos istorinius prekybos santykius su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė skatina regioninį bendradarbiavimą su Rusija, Ukraina ir Baltarusija. 2004 metų balandžio mėnesį su Rusija ir Ukraina buvo baigtos dvišalės Lietuvos derybos, susijusios su šių šalių stojimu į PPO. Rusijai ir Ukrainai įstojus į PPO, daugeliui Lietuvos pramonės įmonių prekybos sąlygos pagerėtų. Nors prekių eksportas 2003 metais padidėjo 9,1 procento, o importas – 6 procentais, prekių rinkų integracija sudarė 46,6 procento ir, palyginti su 2002 metais, sumažėjo 0,8 procentinio punkto. Sumažėjęs prekių eksporto didėjimas – vienas iš pagrindinių BVP didėjimo indikatorių pastaraisiais metais – neigiamai atsiliepė ekonomikos atvirumo laipsnio rodikliui (prekių ir paslaugų eksporto santykiui su BVP), kuris 2003 metais sumažėjo iki 51,8 procento BVP, palyginti su 53,1 procento – 2002 metais. Sumažėjimą iš dalies lėmė smukęs JAV dolerio kursas lito atžvilgiu, sumažinęs Lietuvos eksporto į kai kurias rinkas konkurencingumą. Tačiau 2003 metais didėjo lietuviškos kilmės prekių eksportas, kuriam teigiamą įtaką turėjo gamybos modernizavimas bei standartizavimas ir Lietuvos veiksmai pasirašant ir ratifikuojant tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius standartizacijos klausimus. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į ES, pasikeitė užsienio prekybos santykiai. Nuo šios datos nebegalioja prekybos suvaržymai tarp ES valstybių senbuvių ir naujokių, todėl susiklostė palankios sąlygos jų tarpusavio prekybai. Kaip ir kitos ES valstybės narės, Lietuva laikosi bendros muitų politikos, pagal kurią prekiaudama su trečiosiomis šalimis taiko ES nustatytus vienodus importo muitus, preferencijas ir kitus prekybinius apribojimus. Tačiau nebegalioja ir kai kurios lengvatos, nustatytos ankstesnėmis Lietuvos laisvos prekybos sutartimis su kai kuriomis trečiosiomis šalimis (pvz., prekybiniams santykiams su Ukraina). Tokie prekybinių sąlygų pokyčiai, be abejo, turi ir ateityje turės labai didelę įtaką Lietuvos užsienio prekybai. Vienodų prekybos taisyklių taikymas, laisvo prekių judėjimo kliūčių panaikinimas, galimybės naudotis palankiomis ES prekybos sutarčių su kitomis valstybėmis ar jų grupėmis sąlygomis sudarė Lietuvos įmonėms galimybes skverbtis į kitų šalių rinkas ir pradėti jose savo verslą. Nuo prekybos (prekių ir paslaugų eksporto) plėtros tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ir darbo vietų gausėjimas. Prekybos maisto produktais su ES valstybėmis narėmis liberalizavimas sukėlė vienkartinį lietuviškos kilmės maisto prekių pabrangimą, nes ES rinkoje šie produktai brangesni. Antra vertus, dėl muitų panaikinimo pigo iš kitų ES valstybių narių importuojami maisto produktai. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (2004 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. IX-2052) ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme (2003 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, Nr. IX-1840) panaikintas alkoholio produktų ir tabako gaminių importo iš ES valstybių licencijavimas. Pagal ES reglamentus licencijuojami tik žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, vyno ir vynuogių misos importas iš trečiųjų šalių ir eksportas į jas. Tabako gaminių importas iš trečiųjų šalių ir eksportas į jas nelicencijuojami. JAV dolerio kurso smukimas realaus poveikio BVP augimui neturi. Prekybos ryšiai su JAV dolerio zonos šalimis, kuriose išlaikomas kainų stabilumas, menkai išplėtoti. Lietuvos ūkio priklausomybę nuo smunkančio JAV dolerio kurso mažina prekybos plėtra su ES, ypač su euro zonos šalimis. Sparčiausiai plėtojama ir ekonominį augimą lemia paslaugų rinka. 2003 metais prekybos, viešbučių ir restoranų, transporto ir ryšių sektoriuose sukurta pridėtinė vertė sudarė 32,5 procento bendrosios pridėtinės vertės (ES vidurkis – 21,5 procento); finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto ir kitos verslo veiklos – 12,3 procento (ES – 27,4 procento); kitų paslaugų – 17,1 procento (ES – 22,2 procento). Lietuvos paslaugų rinkos integracija 2001 metais sudarė 7,7 procento, 2002 metais – 8,5 procento, o 2003 metais padidėjo iki 8,6 procento. Nors Lietuvos paslaugų rinka yra liberalizuota ir atitinka tarptautinius PPO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau vadinama – EBPO) standartus, reikia toliau gerinti ir plėtoti paslaugų aplinką. Tyrimas, kurį EBPO atliko 2003 metais (EBPO, Susitikimas dėl regioninės ir daugiašalės prekybos paslaugomis plėtros strategijų pereinamojo laikotarpio šalyse: Baltijos valstybių, Rusijos ir Pietryčių Europos patirtis. CCNM/TD(2003)7, http://www. oecd. org/trade), rodo, kad reikėtų stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir paramą elektros energetikos, telekomunikacijų, bankų sektoriuose, taip pat krovinių vežimo sektoriuje (žr. 1 priedo skyrių „EBPO studijos dėl regioninės ir daugiašalės prekybos paslaugomis plėtros strategijų pereinamojo laikotarpio šalyse santrauka“). 2003 metais tiesioginių užsienio investicijų padidėjo 4 procentais; jų intensyvumas (tiesioginių užsienio investicijų santykis su BVP) sudarė 0,6 procento. Tiesioginių užsienio investicijų srauto sumažėjimo priežastis – tai, kad maždaug 2 procentus BVP (apytikriai 1,29 mlrd. litų) sudarančių ankstesnių metų investicijų buvo perklasifikuota iš tiesioginių užsienio investicijų į portfelines pasikeitus akcininkams, taip pat padidėjo vietinio kapitalo konkurencija privatizuojant valstybei priklausančias įmones. Tiesioginių užsienio investicijų srautas 2004 metais vėl pradėjo didėti: 2004 metų I pusmetį jis sudarė 1,3 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 39,6 procento. Įplaukos už privatizuotus objektus 2004 metų I pusmetį sudarė tik 8,6 procento viso tiesioginių užsienio investicijų srauto į Lietuvą. Viena iš svarbiausių sąlygų, užtikrinančių tolygų ES vidaus rinkos funkcionavimą, – kruopščiai ir laiku perkelti vidaus rinką reglamentuojančias direktyvas į nacionalinę teisę ir tinkamai jas įgyvendinti. Remiantis 2004 metų liepą Europos Komisijos paskelbtais duomenimis, Lietuvoje ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę rezultatas yra geriausias iš ES valstybių naujokių (naudojant skirtingas metodologijas, perkėlimo deficitas siekia 0,8 arba 1,2 procento) ir yra mažesnis už leistiną maksimalų – 1,5 procento deficitas. Kad būtų išvengta naujų prekybos kliūčių, nuo narystės ES dienos vykdomi direktyvose 98/34/EB ir 98/48/EB numatyti įsipareigojimai dėl keitimosi su Europos Komisija ir Europos standartizacijos institucijomis informacija apie Lietuvoje priimamus naujus reglamentus ir standartus nesuderintose srityse. Pradėtos įgyvendinti ir kai kurios ES iniciatyvos, padedančios tobulinti ES vidaus rinkos funkcionavimą, spręsti verslui ir piliečiams iškylančias problemas, susijusias su Bendrijos teisės principų pažeidimu (įkurtas SOLVIT centras, priklausantis ES vidaus rinkos koordinavimo centrų sistemai). Siekiant didinti pramonės konkurencingumą, pasirengti atlaikyti ES valstybių ir kitų šalių rinkų konkurencinį spaudimą, sudaryti palankesnes sąlygas laisvam Lietuvos ūkio subjektų prekių judėjimui, 2003 metais baigta įgyvendinti Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikacijos įstaigų) plėtros programa (jai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 21 d. posėdyje, protokolo Nr. 9, 2 klausimas), stiprinama metrologinė ir rinkos priežiūros sistema, baigiama derinti teisinė bazė perimant ES direktyvas įvairioms produktų grupėms. 2002 metų vasario–2003 metų rugpjūčio mėnesių laikotarpiu buvo įgyvendinamas PHARE projektas „Administracinių ir techninių gebėjimų, skatinant laisvą prekių judėjimą, stiprinimas“. Pagal šį projektą buvo finansuojama darniųjų ES standartų vertimas į lietuvių kalbą, brošiūros „Direktyvos ir susiję standartai“, leidinių apie Asmeninių apsaugos priemonių ir Mašinų saugos direktyvas, taip pat ES naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadovo leidyba. Viešieji pirkimai. 2002 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1217, kuris visiškai suderintas su ES viešųjų pirkimų direktyvomis. Europos Parlamentui ir Tarybai 2004 m. kovo 31 d. priėmus naujas viešųjų pirkimų direktyvas, Lietuva numato šių direktyvų nuostatas perkelti į nacionalinę teisę direktyvose nustatytais jų įgyvendinimo terminais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, skelbimai apie pirkimus spausdinami Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje nuo Lietuvos Respublikos narystės ES dienos (t. y. nuo 2004 m. gegužės 1-osios). Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, duomenys apie viešai skelbiamų viešųjų pirkimų vertę (BVP procentais) teikiami pradedant 2004 metais. Atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas, šiuolaikinėms informacinėms sistemoms keliamus reikalavimus ir tenkinant viešųjų pirkimų subjektų informacijos perdavimo, kaupimo, apdorojimo bei valdymo poreikius, 2004 metais buvo toliau vykdoma Viešųjų pirkimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų tarnyba) įdiegtos viešųjų pirkimų monitoringo informacinės sistemos plėtra. Nuo 2003 metų liepos pradžios iki 2004 metų rugpjūčio pabaigos internete buvo pateikti 8759 viešųjų pirkimų skelbimai, iš jų 69 procentus informacijos perkančiosios organizacijos perdavė naudodamosi viešųjų pirkimų monitoringo informacinės sistemos priemonėmis. Ši sistema valstybės tarnyboms ir didelėms perkančiosioms organizacijoms taip pat suteikia galimybę per internetą prieiti prie ataskaitų ir statistikos duomenų. 2003 metų pabaigoje atlikta globali galimybių studija. Joje buvo apžvelgta viešųjų pirkimų būklė ir jų problemos, išnagrinėta ES valstybių patirtis ir laimėjimai, parengta metodika, pagal kurią įvertinti įvairiose ES valstybėse pasiekti rezultatai elektroninės prekybos srityje, pateikta Lietuvos Respublikos elektroninių pirkimų sistemos vizija ir viešųjų pirkimų perkėlimo į elektroninę terpę koncepcija, išnagrinėtos perėjimo teisinės, organizacinės, technologinės sąlygos, nubrėžti perėjimo etapai 5 metams (žr. 1 priedą, skyrių „Elektroninių viešųjų pirkimų galimybių studija“). 2004 metais pradėtas vykdyti pirmasis elektroninių pirkimų perkėlimo į elektroninę terpę darbų etapas – kuriama centrinė viešųjų pirkimų prieiga. Valstybės konkurencijos politika, transportas ir ryšiai; elektros, dujų ir vandens tiekimas ir kitos paslaugos Valstybės konkurencijos politika Lietuvoje iš esmės jau sukurti teisiniai pagrindai, saugantys ekonomiką nuo nesąžiningos konkurencijos, konkurenciją ribojančių veiksmų ir monopolizavimo tendencijų. Rengiantis narystei ES, 2004 m. balandžio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2126, kuriuo: sudarytos teisinės prielaidos veiksmingai įgyvendinti konkurencijos politiką Lietuvai tapus ES nare; pakeistos arba pripažintos netekusiomis galios praktikoje nepasiteisinusios Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo normos. Įstatymas buvo papildytas nuostatomis, leidžiančiomis Konkurencijos tarybai veiksmingiau ginti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tai ypač susiję su griežtesnių sankcijų politika. Šiuo metu pagrindinės konkurencijos politikos plėtros kryptys yra susijusios su tolesniu konkurencijos teisės įgyvendinimo efektyvumo didinimu, tiesioginiu Europos Bendrijos konkurencijos teisės normų taikymu. Ypač daug dėmesio skiriama veiksmingam Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo įgyvendinimui tokiose prioritetinėse srityse, kaip draudžiami susitarimai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir rinkų struktūros koncentracijos kontrolė. Siekiama užkirsti kelią pažeidimams, kurie kelia didžiausią grėsmę konkurencijai, daro daug žalos rinkai ir vartotojams. Konkurencijos taryba per metus išnagrinėja ir priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimų ir koncentracijos vidutiniškai apie 70 atvejų. Šiais metais jau išnagrinėtos 6 bylos: 3 bylos – dėl draudžiamų susitarimų, 2 bylos – dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, viena byla – dėl koncentracijos vykdymo be leidimo. Ūkio subjektams paskirta viena bauda už koncentracijos be leidimo vykdymą. 2004 metais jau yra išduoti 33 leidimai vykdyti koncentraciją pagal pateiktus pranešimus. 2003 metais buvo gauti 54 pranešimai dėl leidimų vykdyti rinkų struktūros koncentraciją. 52 atvejais Konkurencijos tarybos nutarimais buvo leista vykdyti koncentraciją; iš jų 6 atvejais – su sąlygomis ir įpareigojimais, kad būtų išvengta dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo. 2003 metais užsienio ūkio subjektams išduota mažiau leidimų – 10 (2002 metais – 15). Kitais 42 nagrinėtais atvejais koncentracija vyko tarp Lietuvoje registruotų ūkio subjektų, iš kurių 6 atvejais leidimai buvo duoti užsienio kapitalo kontroliuojamiems ūkio subjektams, o 5 atvejais – bendro užsienio ir Lietuvos kapitalo kontroliuojamiems ūkio subjektams. Koncentracijos procesų analizė rodo: palyginti su 2002 metais, padidėjo horizontalaus lygio koncentracijos skaičius, suintensyvėjo koncentracijos procesai pramonės, statybos, žemės ūkio sektoriuose. Konkurencijos tarybos 2004 metų biudžetas, palyginti su 2003 metų biudžetu, padidėjo 21,5 procento ir sudaro 2971 tūkst. litų. Konkurencijos tarybai pavestas funkcijas atlieka 43 specialistai. Daug dėmesio skiriama konkurencijos politikos įgyvendinimo viešumui, ypač diegiant konkurencijos principus tokiuose sektoriuose, kaip energetika, transportas ir komunikacijos. Valstybės pagalba Įgyvendindama Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus valstybės pagalbos srityje, Konkurencijos taryba nuosekliai vykdė valstybės pagalbos kontrolę (nuo 2004 m. gegužės 1 d. valstybės pagalbos kontrolę vykdo Europos Komisija). 2003 metais buvo išnagrinėti 48 valstybės paramos teikimo atvejai, apimantys tiek valstybės institucijų rengiamų teisės aktų projektus, tiek pranešimus apie valstybės pagalbą. Kai kuriais atvejais Konkurencijos taryba priėmė atitinkamus nutarimus, kitais atvejais buvo pateikta pastabų ar pasiūlymų. Valstybės pagalbos teikėjai, laikydamiesi valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos, pateikė 16 pranešimų apie valstybės pagalbą. Trimis atvejais Konkurencijos taryba nesąlygiškai pritarė valstybės pagalbai, dviem atvejais pritarė iškeldama sąlygas, vienu atveju valstybės pagalbai nepritarė. Vienu atveju Konkurencijos tarybos nutarimu buvo pradėtas valstybės pagalbos vertinimas, kuris baigtas 2004 metais. Kitais atvejais buvo nustatyta, kad pranešimuose apie valstybės pagalbą nurodytos paramos priemonės nėra valstybės pagalba arba nurodyta valstybės pagalba yra nereikšminga ir Konkurencijos tarybos pritarimas nėra būtinas. Vykdant Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo (2000 m. gegužės 18 d. įstatymas Nr. VIII-1689; neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.) priežiūrą, buvo siekiama užtikrinti teikiamos valstybės pagalbos kontrolę ir skaidrumą. 2003 metais ir toliau buvo kaupiama ir sisteminama valstybės pagalbos duomenų bazė – Valstybės pagalbos žinybinis registras. Remiantis Valstybės pagalbos žinybinio registro duomenimis, parengta metinė ataskaita Europos Komisijai. Nacionalinė valstybės pagalba nuo 1996 metų mažėjo ir 2002 metais sudarė 75 mln. eurų, arba 0,5 procento BVP. Sektorinė pagalba 2002 metais sudarė 39 procentus visos nacionalinės valstybės pagalbos. Transportui 2002 metais buvo skirta 39,4 procento visos nacionalinės valstybės pagalbos. Valstybės pagalba apdirbamajai pramonei ir paslaugoms minėtuoju laikotarpiu kito netolygiai. Ji 2002 metais sudarė didžiausią nacionalinės valstybės pagalbos dalį (58,74 procento) ir buvo suteikta šiems tikslams: moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, prekybai, taip pat įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti, laivų statybai ir regionų plėtrai. Daugiausia valstybės pagalbos apdirbamajai pramonei ir paslaugoms – net 91,35 procento – buvo suteikta įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti. Transportas ir ryšiai Transporto ir ryšių sektoriuose sukurtos pridėtinės vertės dalis 2004 metų I pusmetį, palyginti su 2003 metų I pusmečiu, padidėjo 13,2 procento ir siekė 13,5 procento: transporto ir sandėliavimo veikla sudarė 9,8 procento, pašto ir ryšių veikla – 3,7 procento bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausią transporto ir sandėliavimo veiklos dalį sudaro sausumos transportas (įskaitant ir geležinkelių transportą) ir pagalbinė transporto veikla, į kurią įeina jūrų ir oro uostų darbas. 2 grafikas. Transporto sektoriaus pridėtinė vertė 2003 metais, procentais Per 2003 metus, palyginti su 2002 metais, labai padidėjo krovinių vežimas geležinkelių transportu – 18,5 procento daugiau krovinių (43,4 mln. tonų). Krova į jūrų laivus ir iš jų (Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale) padidėjo 23,6 procento (31,9 mln. tonų). 3 grafikas. Krovinių vežimo dinamika, mln. tonų Šiuo metu parengta nauja ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, pagal kurią siekiama toliau tęsti Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą. Ilgalaikė naujosios strategijos vizija numato, kad iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Darniai sąveikaudama su kaimyninių šalių transporto sistemomis, ji leis verslo sektoriui sėkmingai plėtoti veiklą, o Lietuvos gyventojams – patogiai ir negaištant laiko susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir teikdamas geros kokybės paslaugas tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams bei interesams. Lietuvos kelių, oro ir vandens transporto sektoriai yra visiškai liberalizuoti. 2004 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, kelių transporte licencijas vežti krovinius tarptautiniais maršrutais turėjo 1928 vežėjai. Tai daugiausia smulkūs tarptautinių maršrutų krovinių vežėjai, turintys nuo 1 iki 10 automobilių (iš viso 1641 įmonė). Vidutiniškai įmonėms, turinčioms teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, tenka 6,6 automobilio. Teisę vežti keleivius tarptautiniais maršrutais (Bendrijos licencija) turi 224 vežėjai (789 autobusai). Oro transporto sektoriuje licencijas verstis krovinių ir keleivių vežimu turi 8 įmonės (7 įmonės – A tipo ir 1 įmonė – B tipo). Tarptautiniame Vilniaus oro uoste daugiausia keleivių (maždaug 40 procentų) aptarnauja (gabena) akcinė bendrovė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“. Tarptautiniame Kauno oro uoste ir tarptautiniame Palangos oro uoste daugiausia keleivių (maždaug 95 procentus ir 60 procentų atitinkamai) aptarnauja akcinė bendrovė „Aviakompanija Lietuva“. Be to, Lietuvoje skrydžius vykdo 9 užsienio aviakompanijos. Vandens transporto sektoriuje licencijas vežti krovinius ir keleivius turi 18 įmonių. Apskritai struktūrinės reformos visuose Lietuvos transporto sektoriuose, išskyrus geležinkelių sektorių, jau pabaigtos. Geležinkelių transporto sektorius. Lietuvoje iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo sukurtos reikiamos teisinės sąlygos liberalizuoti geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinta Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos 2003–2006 metų strategija. Ji parengta siekiant užtikrinti efektyvią Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus veiklą rinkos sąlygomis, sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti konkurencingą geležinkelių transporto sektorių stojant į ES ir jungiantis prie Europos geležinkelių transporto tinklų. Strategija stojimo į ES laikotarpiu numatė lėšų šaltinius valstybei priklausančių viešojo naudojimo geležinkelių renovavimo ir plėtros projektams finansuoti ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti, apibrėžė Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus 2003–2006 metais reformos etapus ir būsimąją akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrą. Įgyvendinant Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos 2003–2006 metais strategiją, 2004 m. balandžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas, Nr. IX-2104, kuris nustatė Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos tikslus, reformos įgyvendinimo tvarką ir etapus, geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos bei šios veiklos priežiūros reformos metu ypatumus, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros finansavimo šaltinius. 2004 m. gegužės 1 d. įsteigta akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Infrastruktūros turto valdyba. Tuo įgyvendintas vienas iš svarbiausių Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos tikslų – atskirti keleivių, bagažo ir krovinių vežimo paslaugų teikimo veiklą nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros ir valdymo. Itin svarbus Lietuvos transporto sektoriaus prioritetas yra modernios šiaurės–pietų transporto ašies, formuojamos visos Europos transporto I koridoriaus (Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva) pagrindu ir jungiančios Baltijos šalis su Lenkija, sukūrimas. Plečiant minėtą transporto ašį ir įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, vienas iš svarbiausių projektų yra modernios geležinkelio linijos Talinas–Varšuva nutiesimas per Kauną. 2004 metų balandį Europos Parlamentas priėmė naujas transeuropinio transporto tinklo plėtros gaires, kur prioritetinių projektų sąraše yra ir „Rail Baltica“. Telekomunikacijos. 2003 m. sausio 1 d. visiškai liberalizuota Lietuvos telekomunikacijų rinka. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (2004 m. balandžio 15 d. įstatymas Nr. IX-2135), reglamentuojantis visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais, su jais susijusiomis priemonėmis ir paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu. Šio įstatymo nuostatos atitinka ES teisės aktų, sudarančių elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, reikalavimus. Lietuvos telekomunikacijų rinka 2003 metais sparčiai plėtėsi, pajamos viršijo 2 mlrd. litų ir sudarė apie 3,6 procento BVP. Vienas iš svarbiausių išorės veiksnių, 2003 metais nulėmusių telekomunikacijų paslaugų kainų mažėjimą, buvo didėjanti konkurencija telekomunikacijų sektoriuje. Per 2003 metus skambučių kainos iš viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklus sumažėjo vidutiniškai 52 procentais. Nuo 2003 metų rugsėjo viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo vietinių ir tarpmiestinių skambučių kainos ne piko metu vidutiniškai sumažėjo 66 procentais, nuo 2003 metų spalio viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo tarptautinių skambučių kainos vidutiniškai sumažėjo 34 procentais. 2003 metais patvirtinta aukščiausia tinklų sujungimo kainų riba sudarė sąlygas tolesniam konkurencijos didėjimui elektroninių ryšių rinkoje. 2004 metų I pusmetį viešojo fiksuoto telefono ryšio veikla vertėsi 18 ūkio subjektų, kurie teikė tarptautinių pokalbių paslaugas, keletas iš jų taip pat teikė vietinių ir (ar) tarpmiestinių pokalbių paslaugas. Per 2003 metus viešojo fiksuoto telefono ryšio linijų (abonentų, kurie naudojasi paslaugomis) sumažėjo beveik 12 procentų ir metų pabaigoje sudarė 824,2 tūkstančio, skvarba siekė 23,9 linijos 100 gyventojų. Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas 2004 metų I pusmečio pabaigoje teikė 3 operatoriai ir 4 paslaugų teikėjai. 2004 metų I ketvirčio pabaigoje buvo 2,5 mln. viešojo judriojo telefono ryšio abonentų, skvarba siekė 72,6 procento (abonentų skaičius 100 gyventojų). Nuo 2004 m. sausio 1 d. viešojo fiksuoto ir viešojo judriojo telefono ryšio abonentams sudarytos galimybės išsaugo abonentinį numerį pakeitus telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą ir būdą (numerio perkeliamumas). Per 2004 metų I ketvirtį tokia paslauga pasinaudojo maždaug 1 procentas vartotojų. Pastaraisiais metais Lietuvoje aktyviai rengiamasi pereiti nuo analoginio radijo ir televizijos programų transliavimo formato prie skaitmeninio. Numatoma, kad Lietuvoje atsiras 4 skaitmeninės televizijos tinklai ir 2 skaitmeninio radijo tinklai, kuriais laidas galės transliuoti maždaug 100 radijo ir televizijos stočių. 2004 metais jau pradėtos transliacijos skaitmeniniais mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklais Panevėžyje ir Šiauliuose. Šalyje veikia 69 kabelinės televizijos tinklai, kurių teikiamomis paslaugomis naudojasi daugiau kaip 257 tūkst. gyventojų (abonentų) (maždaug 75 procentai Lietuvos gyventojų turi galimybę prisijungti prie kabelinės televizijos tinklų). Daugelis kabelinės televizijos tinklų, ypač didžiuosiuose miestuose, turi grįžtamojo ryšio kanalą, taigi sudaromos techninės galimybės teikti interneto paslaugas. Nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2004 m. lapkričio 1 d. operatoriai gali naudoti UMTS/IMT-2000 radijo dažnius eksperimentiniais tikslais (bandomiesiems tinklams steigti) nekomerciniam naudojimui (UMTS bandomąjį tinklą įsteigė tik uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“). Parengtas ir paskelbtas viešai konsultacijai trečiosios kartos judriojo radijo ryšio (UMTS/IMT-2000) plėtros plano projektas. Pagal šį planą numatoma išduoti 4 leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus) UMTS/IMT-2000 radijo ryšio 4 tinkluose. Pašto sektorius. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. IX-2118), kuris suderintas su ES acquis. Kaip ir daugelyje ES valstybių, tradicinis universaliųjų pašto paslaugų teikėjas užima didesnę rinkos dalį (2003 metais valstybės įmonės Lietuvos pašto pajamų už suteiktas pašto paslaugas rinkos dalis sudarė 54 procentus, kitų pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų – 46 procentus). Lietuvos pašto rinkoje vyksta aktyvi konkurencija. Kai kurie pasiuntinių pašto paslaugų teikėjai teikia paslaugas šalies ir (ar) tarptautiniu mastu, kiti apsiriboja tik Lietuvos miestais (-u) ar rajonais (-u). Be valstybės įmonės Lietuvos pašto, įgalioto teikti universaliąsias pašto paslaugas, ūkio subjektams išduoti 69 leidimai teikti pašto ir pasiuntinių pašto paslaugas. Didžiausia konkurencija yra ir artimiausiu metu numatoma pašto siuntinių rinkoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 55 buvo patvirtinta Lietuvos pašto sektoriaus 2004–2008 metų plėtros strategija, kurią įgyvendinant bus optimaliai liberalizuojama pašto paslaugų rinka, užtikrinamas universaliųjų pašto paslaugų prieinamumas, planuojama pertvarkyti valstybės paštą, kad jo veikla taptų efektyvesnė. 2004 m. gegužės 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymas, Nr. IX-2245, reglamentuojantis valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymą į akcinę bendrovę Lietuvos paštą, kur visų akcijų savininkė turi būti valstybė. Energetikos sektorius Elektros energetika. Lietuvos elektros energetikos sistema šiuo metu visiškai tenkina elektros energijos poreikius šalyje. Iš viso elektros energijos Lietuvoje sunaudojama maždaug 8,2 TWh, o maksimali sistemos apkrova – maždaug 2 GW. Elektros energijos gamybos apimtis šalyje padidėjo nuo 14,7 TWh 2001 metais iki 19,5 TWh – 2003 metais; pagamintos valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje (toliau vadinama – Ignalinos AE) – nuo 11,4 TWh 2001 metais iki 14,3 TWh – 2003 metais (apie 79 procentai viso pagaminto elektros energijos kiekio). Eurostato duomenimis, elektros energijos vidutinė kaina pramoniniams vartotojams 2003 m. sausio 1 d. buvo 0,055 euro/kWh, 2004 m. sausio 1 d. – 0,0513 euro/kWh. Atsinaujinančios energijos dalis (atsinaujinančios energijos indėlis į bendrą elektros suvartojimą) 2001 metais sudarė 3 procentus, 2002 metais – 3,2 procento, 2003 metais – 2,8 procento elektros energijos suvartojamo kiekio. Su Europos Komisija suderinta, kad Lietuvoje 2010 metais elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys 7 procentus viso elektros energijos suvartojamo kiekio. Iki 2006 metų pabaigos numatoma pastatyti 50 MW kogeneracinę jėgainę Panevėžyje ir pradėti papildomai eksploatuoti apie 70 MW elektros generavimo pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius, daugiausia – vėjo energiją. Lietuvoje suvartojamos pirminės energijos apimtis labai priklauso nuo elektros energijos eksporto dydžio. Todėl šalies ūkyje suvartojamos energijos efektyvumą tiksliau apibūdina galutinės energijos kiekis, tenkantis BVP vienetui. Bendrą šalyje suvartojamos energijos intensyvumo (energijos sąnaudų, tenkančių BVP vienetui) mažėjimo tendenciją patvirtina 1 lentelėje pateikti duomenys. Pirminės energijos intensyvumo kitimas susijęs su elektros energijos eksporto svyravimu, tačiau intensyvumo indeksas 2003 metais sumažėjo iki 68,4 procento. 1 lentelė. Energijos intensyvumo kitimo indeksas (1995 metais = 100) Metai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Pirminė energija 100 102,6 90,6 88,7 76,8 67,9 71,8 71,5 68,4 Galutinė energija 100 92,6 87,3 80,1 74 65,4 63,8 61,9 58,2 2001 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. IX-408 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, nustatant elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus pagal ES teisės reikalavimus. Patvirtinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti būtini teisės aktai sudarė sąlygas funkcionuoti elektros energijos rinkai. Rinka yra organizuojama pagal elektros gamintojų, tiekėjų ir laisvųjų vartotojų dvišales sutartis ir kitais Prekybos elektros energija taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380) nustatytais būdais, taikant reguliuojamąjį trečiosios šalies dalyvavimo principą nupirktai elektros energijai persiųsti. Konkurencija galima elektros energijos gamybos ir jos tiekimo srityse, o perdavimo ir skirstymo sritys išlieka reguliuojamos. 2004 metais priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. IX-2307), kuriame į Lietuvos teisę perkeltos naujų ES direktyvų nuostatos. Elektros energijos rinka Lietuvoje kuriama etapais, laipsniškai suteikiant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę ir teisę sudaryti laisviesiems vartotojams tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su elektros energijos tiekimo licencijas turinčiais gamintojais. Nuo 2004 m. liepos 1 d. laisvaisiais vartotojais tapo visi vartotojai, išskyrus buitinius. Absoliučiai visi vartotojai taps laisvaisiais vartotojais ne vėliau kaip nuo 2007 m. liepos 1 dienos. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ buvo patvirtinta atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kurioje numatytos šalies energetikos plėtros gairės ir strateginiai tikslai 20 metų laikotarpiui. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad dėl Ignalinos AE antrojo bloko stabdymo vidutinė elektros energijos gamybos kaina padidės apie 3 ct/kWh. Skaičiuojant vidutinę elektros energijos gamybos kainą, atsižvelgta į visas elektrinių eksploatavimo išlaidas, investicijas naujų agregatų statybai ar esamų modernizavimui, taip pat į besikaupiančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro sutvarkymo bei galutinio palaidojimo išlaidas. Tęsiamas darbas kuriant bendrą Baltijos šalių elektros rinką. Bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas sudarys galimybes geriau panaudoti Lietuvos perteklinius elektros gamybos pajėgumus. 2002 metais trys Baltijos šalių energetikos veiklą reguliuojančios institucijos pasirašė memorandumą, nustatantį bendros rinkos reguliavimo principus. Parengtas Baltijos tinklų kodekso projektas, kuris reglamentuos techninį elektros tinklų darbą, kad būtų užtikrintas patikimas energijos tiekimas. 2002 metais atlikta Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemų sujungimo galimybių studija. Atsižvelgiant į studijos išvadas ir rekomendacijas, parengti pasiūlymai dėl šių sistemų sujungimo projekto tolesnio įgyvendinimo. 2003 metais Varšuvoje įvyko bendros Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės posėdis, kur pasiūlyta įsteigti projekto tobulinimo bendrovę. Toliau tęsiamas ES finansinės pagalbos projekto įgyvendinimo darbas. 2004 metais pradėtas įgyvendinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos elektros tinklų (tiesiant povandeninį elektros kabelį) sujungimo projektas. Tai sudarys sąlygas vartotojams ir gamintojams dalyvauti Skandinavijos šalių elektros energijos rinkose. Gamtinės dujos. 2003 metais į Lietuvą iš Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ patiekta 2,9 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų, t. y. 8,4 procento daugiau nei 2002 metais. Gamtines dujas į Lietuvą tiekė uždaroji akcinė bendrovė „Dujotekana“ (58,5 procento viso šalies vartotojams tiekiamo dujų kiekio), akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ (14,8 procento) ir akcinė bendrovė „Achema“ (26,3 procento), gamtines dujas naudojanti daugiausia savo reikmėms. Po akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimo 2004 metais (žr. II skyriaus „Našumo ir verslo plėtros skatinimas“ 3 skirsnio „Verslo aplinka“ poskirsnį „Privatizavimas“) keičiasi dujų tiekėjų padėtis rinkoje – numatoma, kad uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekana“ tiekiamų dujų rinkos dalis mažės maždaug 30 procentų (daugiausia – 2004 metų II pusmetį). Be to, tiesioginio gamtinių dujų tiekimo sutartį su atvirąja akcine bendrove „Gazprom“ sudarė Kauno termofikacinė elektrinė, dujas naudojanti savo reikmėms. 2004 metų I pusmetį į Lietuvą iš Rusijos importuota 1,5 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų, arba 2,6 procento mažiau, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu: uždaroji akcinė bendrovė „Dujotekana“ importavo 51,8 procento, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ – 18,3 procento, akcinė bendrovė „Achema“ – 24,4 procento ir 2004 metų kovą pradėjusi tiesiogiai iš atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ pirkti gamtines dujas Kauno termofikacinė elektrinė – 5,5 procento bendro importuotų dujų kiekio. 2003 metais Lietuvos vartotojams parduota beveik 2,9 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų, t. y. 7 procentais daugiau nei 2002 metais. Prognozuojama, kad 2004 metais šalyje taip pat bus suvartota maždaug tiek gamtinių dujų. Lietuvos dujų rinka reguliuojama atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas. Siekiant liberalizuoti šalies dujų rinką, nuo 2001 m. liepos 1 d. visi gamtinių dujų vartotojai skirstomi į laisvuosius (turinčius teisę rinktis dujų tiekimo įmonę) ir reguliuojamuosius (neturinčius teisės rinktis dujų tiekimo įmonės) vartotojus. Laisvaisiais vartotojais pripažįstami: elektrinės; vartotojai, kurie suvartoja daugiau kaip 15 mln. kub. metrų gamtinių dujų per metus; vartotojai, kurių sistemos tiesiogiai prijungtos prie magistralinių dujotiekių, bei paskirstymo įmonės, kurių dujų sistemos prijungtos prie magistralinių dujotiekių. 2003 metų pabaigoje laisvieji vartotojai buvo 22 įmonės, kurios per metus suvartojo 81,9 procento viso šalyje suvartoto dujų kiekio. Toliau liberalizuojant šalies dujų rinką, nuo 2004 m. sausio 1 d. laisvaisiais vartotojais pripažįstami vartotojai, per metus suvartojantys daugiau kaip 1 mln. kub. metrų gamtinių dujų, ir laisvaisiais vartotojais jau gali tapti daugiau kaip 90 įmonių. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių nuostatas, parengtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektas, kuris 2004 m. birželį pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 710 „Dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“). Įstatymo projekte siūloma tikslinti gamtinių dujų sektoriaus veiklos teisinį reguliavimą siekiant šių tikslų: sukurti teisines sąlygas konkurencijai šiame sektoriuje skatinti; užtikrinti laisviesiems vartotojams galimybę pasirinkti tiekimo įmonę; užtikrinti gamtinių dujų transportavimo bei tiekimo saugumą ir vartotojų apsaugą. Gamtinių dujų sektoriuje perdavimo, paskirstymo ir dujų kainos reguliuojamiesiems vartotojams reguliuojamos: nustatomos viršutinės kainų ribos. Viršutines kainų ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (žr. 2 priedą, lentelę „Gamtinių dujų vidutinės metinės kainos namų ūkiams“). Naftos produktų ir naftos valstybės atsargos. Pagal Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901, valstybėje turi būti sukaupta tiek naftos produktų ir naftos atsargų, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 90 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį kasdieninį sunaudojimą valstybėje per praeitus kalendorinius metus. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi būti sukaupta atsargų ne mažiau kaip 56 dienoms (2003 m. gruodžio 31 d. atsargų buvo sukaupta 64 dienoms). 90 dienų valstybės atsargos bus sukauptos iki 2009 metų pabaigos. Prekybos naftos produktais rinkoje veikia laisvosios konkurencijos principai. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva panaikino naftos produktų importo ir eksporto licencijavimą, tačiau išliko nefasuotų naftos produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijos. Vadovaujantis teisės aktais, licencijos išduodamos Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio valstybių įmonių filialams. Didėjančių naftos kainų poveikis Lietuvos prekių ir paslaugų rinkoms. JAV dolerio kurso smukimas mažina naftos kainas nacionaline valiuta ir stabilizuoja bendrą kainų lygio didėjimą. Tačiau didelės naftos ir dujų kainos išlieka, o tai neigiamai veikia šalies einamosios sąskaitos deficitą ir BVP augimą. Lietuva naftą importuoja didesnėmis kainomis ir trumpuoju laikotarpiu nemažina sunaudojamo naftos kiekio. Kasmet Lietuva savo vidiniams poreikiams sunaudoja daugiau kaip 2 mln. tonų naftos (įskaitant Lietuvos teritorijoje išgautą naftą); importuotiems naftos produktams vidaus vartojimui išleidžiama daugiau kaip 3 procentai BVP. Didelis energijos intensyvumas sąlygoja didelį BVP ir infliacijos jautrumą ilgalaikiam naftos kainos ir su ja susijusios dujų kainos padidėjimui. Be kita ko, tikimasi, kad 2004 metais priimti teisės aktai iš esmės paspartins ir gyvenamojo būsto renovaciją, 25–70 procentų sumažins gyventojų išlaidas, susijusias su šilumine energija. 3. VERSLO APLINKA Lietuvoje daug dėmesio skiriama verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio (toliau vadinama – SVV), sąlygoms gerinti. Verslo investicijos (privataus sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo) dalis didėjo nuo 16,4 procento BVP 2000 metais iki 17,8 procento BVP – 2003 metais. Palankių verslui sąlygų kūrimas visuomet bus vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų. Pasaulio banko grupės parengtoje verslo aplinkos ataskaitoje (Pasaulio bankas. Doing Business in 2005: Removing Obstacles to Growth, www.worldbank.lt) Lietuva minima kaip viena iš dešimties labiausiai investicinę aplinką reformavusių pasaulio valstybių, o pagal palankių verslo sąlygų reitingą tarp 145 vertintų pasaulio šalių Lietuva užima 17 vietą. Minėtoje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai verslo klimato vertinimo rodikliai: verslo steigimo sąlygos, darbuotojų samdymo ir atleidimo reikalavimai, sutarčių vykdymo užtikrinimas, galimybės gauti kreditą ir verslo likvidavimas, turto registravimas ir investuotojų teisių apsauga. Pagal Pasaulio banko parengtą verslo aplinkos ataskaitą galima tvirtinti, kad Lietuvoje verslo steigimo procedūros užtrunka 26 dienas. Administracinės naštos mažinimas ir verslo sektoriaus skatinimas Pastaraisiais metais buvo pradėtas kurti paslaugų verslui įstaigų tinklas, kurį 2004 metų liepos pradžioje sudarė 7 verslo inkubatoriai ir 33 verslo informacijos centrai. Jų veikla susijusi su lengvatinių informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugų, metodinės ir kitos pagalbos teikimu ūkio subjektams verslo pradžios, planavimo, finansų tvarkymo, personalo valdymo ir kitais bendraisiais verslo plėtros klausimais. 2004 metais planuojama įsteigti dar 8 verslo informacijos centrus. 2004 metų I pusmečio pabaigoje verslo inkubatoriuose veikė 170 įmonių, kurios per 2004 metų I pusmetį sukūrė 175 naujas darbo vietas. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros agentūra (toliau vadinama – LSVVPA) taip pat atlieka darbus SVV plėtros srityje. LSVVPA nuolat atnaujina interneto svetainę verslininkams (http://www.svv.lt), Baltijos jūros regiono šalių interneto svetainę (http://www.svv.lt/balticmarket) anglų kalba, rengia ir platina informacinius biuletenius apie verslo naujoves ir pokyčius verslo aplinkoje, leidžia leidinius, skirtus verslininkams, įgyvendina didelių, vidutinių ir mažų įmonių bendradarbiavimo skatinimo modelį (Internetinė tiekimo birža). Tiesioginė parama verslui. Skiriama tiesioginė parama įmonių plėtrai ir naujų įmonių steigimuisi skatinti. Įmonėms teikiama valstybės pagalba, kad ūkio subjektai galėtų dalyvauti parodose, remiamas informacinių leidinių parengimas, inovaciniai projektai, iš dalies finansuojamos kitos verslą skatinančios priemonės. Greta nacionalinių lėšų, nuo 2004 metų teikiama parama iš ES struktūrinių fondų. Kaip tiesioginė parama verslui 2004–2006 metų laikotarpiui skirta per 100 mln. eurų įmonių plėtros, modernizavimo, inovaciniams ir kitiems projektams remti. ES struktūrinių fondų, skirtų verslui, įsisavinimui užtikrinti 2003 metais buvo įkurta viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, kurios pagrindinė funkcija – administruoti Lietuvos pramonės ir verslo plėtrai skiriamas ES lėšas ir nacionalinę paramą. 2003 metų pabaigoje–2004 metų pradžioje smulkioms įmonėms buvo teikiama parama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), kad jos įstengtų parengti finansuotinų projektų dokumentaciją ES struktūrinių fondų paramai gauti. 2004 metų pradžioje pradėtas įgyvendinti PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos 2002 metų programos projektas „Parama verslo plėtrai“, pagal kurį 4 mln. eurų skirta įmonių projektams subsidijuoti. Įmonės galėjo teikti projektus pagal 2 schemas: „Tiesioginė parama įmonėms“ (inovaciniai ir elektroninio verslo projektai) ir „Tiesioginė parama privatiems turizmo paslaugų teikėjams“. Kiekvienai iš šių subsidijų schemų numatyta skirti po 2 mln. eurų. Privatizavimas Laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2004 metų spalio Lietuvoje privatizuota per 5000 įmonių ir nekilnojamojo turto objektų už 5,8 mlrd. litų. 2 lentelė. Privatizuoti objektai ir sudaryti privatizavimo sandoriai 1998–2004 metais Metai 1998* 1999 2000 2001 2002 2003 2004 (9 mėnesiai) Parduotų objektų skaičius (vienetais) 344 693 939 842 963 787 432 Privatizavimo sandoriai (mln. litų) 2330 470 902 468 349 910 377 1999 metais baigta privatizuoti draudimo sektorių, 2000 metais – telekomunikacijų sektorių, 2002 metais – finansinį sektorių. 2002 metais buvo paskelbta akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo gamtinių dujų tiekėjams privatizavimo programa. Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ 34 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sandoris užbaigtas 2004 m. kovo 24 d., atvirajai akcinei bendrovei „Gazprom“ sumokėjus už privatizuojamas akcijas 100 mln. litų ir prieš tai akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ atstovams pasirašius ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties papildymą (dabartinės sutarties galiojimas pratęsiamas iki 2015 metų). Po šio privatizavimo sandorio bendrovės akcijas turi keli investuotojai: strateginis investuotojas – „Ruhrgas AG“ (Vokietija) – 35,69 procento, dujų tiekėjas – atviroji akcinė bendrovė „Gazprom“ (Rusijos Federacija) – 34 procentus; Lietuvos Respublikos Vyriausybė – 24,4 procento, kiti asmenys – 6 procentus akcijų. 4 grafikas. Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pasiskirstymas (procentais) 2003 metų liepą buvo paskelbti dviejų elektros energijos skirstomųjų tinklų įmonių (įsteigtų po akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo) – akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ ir akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ – privatizavimo konkursai. Akcinė bendrovė „Vakarų skirstomieji tinklai“ (toliau vadinama – VST) baigta privatizuoti 2003 metų gruodį: su Lietuvos fizinių asmenų grupe (9 asmenų) buvo pasirašyta VST valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Konsorciumas už privatizuojamus 77 procentus bendrovės akcijų sandorio užbaigimo dieną (2003 m. gruodžio 23 d.) sumokėjo 539,9 mln. litų. 2003 metų vasarį buvo paskelbtos keturių didžiausių alkoholio pramonės įmonių – akcinių bendrovių „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“ – privatizavimo programos. 2003–2004 metais trijų iš jų (t. y. akcinių bendrovių „Stumbras“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“) valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketus įsigijo Lietuvos investuotojai, o ketvirtosios (t. y. akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“) – užsienio investuotojai. 2004 metų gegužę buvo pasirašyta akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir akcinės bendrovės Nacionalinės vertybinių popierių biržos valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su pirkėju „Helsinki Securities and Derivatives Exchange, Clearing House Ltd“ ir užbaigtas sandoris – už 10,8 mln. litų pirkėjui buvo perduotos bendrovių akcijos. Kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis pagal atskiras pirkimo–pardavimo sutartis buvo parduodamos ir akcinės bendrovės Nacionalinės vertybinių popierių biržos privačių akcininkų akcijos. Mokesčių politika 2004 metais priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Nr. IX-2112), kuriame tiksliau, nuosekliau ir išsamiau reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros ir pakeisti mokesčių administratoriaus veiklos prioritetai – pirmenybė teikiama savanoriškam mokesčių mokėjimui skatinti, taip pat pagalbai mokesčių mokėtojams įstatymų laikymosi srityje. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas. Įgyvendinant mokesčių reformą, nuo 2002 metų įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. IX–675), nustatęs, kad Lietuvos vienetų ir užsienio vienetų nuolatinių buveinių pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, o SVV numatytas lengvatinis 13 procentų pelno mokesčio tarifas. Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) apmokestinamos taikant 15 procentų tarifą, tačiau didžioji dalis išmokamų dividendų, taikant dalyvavimo išimties principą (jeigu dividendus gaunantis asmuo turi daugiau kaip 10 procentų įmonės akcijų ne trumpiau kaip metus), neapmokestinama. Naujuoju Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu buvo siekiama atsisakyti nepagrįstų lengvatų ir išimčių, užtikrinti aiškumo ir skaidrumo principų taikymą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, 2004 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos (2004 m. balandžio 13 d. įstatymas Nr. IX–2120), numatančios, kad individualių įmonių ir ūkinių bendrijų, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkst. litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Siekiant suvienodinti pelno mokesčio lengvatų taikymą laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotiems vienetams nepriklausomai nuo to, kokios kilmės kapitalas investuotas, ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos verslo apmokestinimo taisyklių nuostatas, pagal kurias papildomų mokestinių lengvatų suteikimas užsienio rezidentams leidžia Europos Komisijai pripažinti valstybę potencialiai žalingos konkurencijos valstybe, 2004 metais priimti atitinkami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai (2004 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. IX–2091). 2004 metais buvo priimti įstatymų lydimieji teisės aktai, kuriais užtikrinamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimų, nustatančių mokesčių mokėtojams prievolę atlikti sandorius tikrąja rinkos kaina (o jeigu ši prievolė nevykdoma – suteikiančių mokesčių administratoriui teisę tikslinti kainas), įgyvendinimas pagal ES ir EBPO rekomendacijas. Netiesioginiai mokesčiai. ES teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais tvarką, nuostatos, išskyrus nuostatas, kurioms perkelti Lietuva yra gavusi pereinamąjį laikotarpį, galutinai buvo perkeltos nuo 2004 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-1960) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymas Nr. IX-1987) pakeitimams. Nuo narystės ES datos įsigalioję Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymų pakeitimai įtvirtino naujus šių mokesčių administravimo principus apmokestinant sandorius tarp ūkio subjektų, esančių skirtingose ES valstybėse. Taigi nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje taikomos tos pačios apmokestinimo šiais mokesčiais taisyklės, kurios taikomos visose ES valstybėse narėse ir kurios sąlygoja prekių ir paslaugų rinkos efektyvų funkcionavimą. Mokesčiai už aplinkos teršimą. Tobulinant ekonominio aplinkosaugos reguliavimo sistemą, taikant principą „teršėjas moka“, nuo 2003 metų buvo įvestas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis (2002 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. IX-720). Šiuo mokesčiu apmokestinta visų rūšių pirminės užpildytos pakuotės ir kai kurie gaminiai (padangos, akumuliatoriai, galvaniniai elementai, gyvsidabrio lempos, vidaus degimo variklių degalų ir tepalų filtrai, oro įsiurbimo filtrai ir automobilių hidrauliniai amortizatoriai), aiškiai reglamentuota gamintojų ir importuotojų atsakomybė už gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą. Parengta ir įgyvendinama Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programa. Surinktos lėšos bus skiriamos gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo išlaidoms kompensuoti ir priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti pagrindinius atliekų tvarkymo tikslus, finansuoti. Pagal 2003 metais įsigaliojusį Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą mokesčio nereikia mokėti tiems gamintojams ir importuotojams, kurie patys tvarko ar dalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje ir įvykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis. Neįvykdę užduoties, kad ir kiek būtų likę atliekų, moka mokestį už visą apmokestinamųjų g …