LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2008 m. rugpjūčio 21 d. Nr. ISAK-2410 Vilnius Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257): 1. Papildau 16.2 punkto lentelę šia nauja pastraipa: „ Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas Švietimo inovacijos (43 priedas) “ 2. Papildau 16.3 punkto lentelę šiomis naujomis pastraipomis: „ Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus (41 priedas) Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas (42 priedas) “ 3. Išdėstau 18 punktą taip: „18. Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 41 komponentą.“ 4. Išdėstau 19 punktą taip: „19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 662,99 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis.“ 5. Išdėstau 22 punktą taip: „22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 89,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 10,1 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams: „ Finansavimo būdas Lėšos, mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšos Nacionalinės projektų lėšos Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju) Iš viso Valstybės projektai 177,6925 31,3575 – 209,05 Regionų projektai 166,464 29,376 – 195,84 Projektų konkursai – – – – Iš viso 344,1565 60,7335 – 404,89 Finansavimo būdas Europos socialinio fondo lėšos Nacionalinės projektų lėšos Iš viso Valstybės projektai 162,35 28,65 – 191,00 Regionų projektai – – – – Projektų konkursai 57,035 10,065 –* 67,10 Iš viso 219,385 38,715 – 258,10 Pastaba: * pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.“ 6. Išdėstau 24.1 punkto lentelėje: 6.1. pastraipą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ taip: „ Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas ŠPC 8,50 1,50 10,00 – – 2,7 6,1 1,20 “ 6.2. pastraipą „Besimokančių mokyklų tinklai“ taip: „ Besimokančių mokyklų tinklai ŠAC 5,95 1,05 7,00 -- 0,10 1,40 2,00 3,50 “ 6.3. pastraipą „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“ taip: „ Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje ŠAC 8,50 1,50 10,00 – 0,10 0,80 0,90 8,20 “ 6.4. pastraipą „Lyderių laikas“ taip: „ Lyderių laikas ŠAC 17,00 3,00 20,00 – 0,10 5,60 4,30 10,0 “ 6.5. pastraipą „Iš viso“ taip: „ Iš viso 162,35 28,65 191,00 0,00 14,82 34,93 42,05 99,20 “ 7. Išdėstau 24.3 punkto lentelėje: 7.1. pastraipą „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“ taip: „ Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas MKC 74,834 13,206 88,04 – – – 44,00 44,04 “ 7.2. pastraipą „Iš viso“ taip: „ Iš viso 166,464 29,376 195,84 0,00 0,00 0,00 44,50 151,34 “ 8. Išdėstau 16 priedą nauja redakcija (pridedama). 9. Išdėstau 18 priedo 18 punktą taip: „18. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 3 500 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 3 500 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.“ 10. Išdėstau 19 priedo 19 punktą taip: „19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1 800 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 8 200 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.“ 11. Išdėstau 20 priedo 17 punktą taip: „17. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 10 000 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 10 000 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.“ 12. Išdėstau 40 priedą nauja redakcija (pridedama). 13. Papildau naujais 41, 42 ir 43 priedais (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                  ALGIRDAS MONKEVIČIUS _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 16 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. ISAK-2410 redakcija) PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOJO KONCENTRO (5–8 KL.) MOKINIŲ ESMINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ priemonę „Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje“. 3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo programos švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), ketvirtąją kryptį „Turinio tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama padidinti mokymosi turinio atitiktį darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymą, sukaupti patirtį mokymosi krūvio individualizavimui ir subalansavimui pagal asmens poreikius ir gebėjimus. 4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti švietimo turinį“ uždavinį „Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, tuo užtikrinant efektyvų ugdymo turinio naujovių diegimą mokyklose“. II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (V–VIII kl.) mokinių esminių kompetencijų (gamtos mokslų, komunikavimo gimtąja kalba, mokymosi mokytis) ugdymo srities situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės: 5.1. esminių kompetencijų ugdymo privalumai: 5.1.1. mokymosi mokytis arba gebėjimo atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse kompetencija yra išskiriama kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939); 5.1.2. remiantis Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygiai iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus; 5.1.3. vykdomo projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų (mokslų grupė, apimanti fiziką, chemiją, biologiją) kurso V–VI klasės mokiniams pavyzdžiu“ metu kuriamas modelis mokinių gamtamokslės kompetencijos ugdymui, kurio plėtotę būtina tęsti VII–VIII klasėse; 5.2. esminių kompetencijų ugdymo trūkumai: 5.2.1. mokymosi mokytis gebėjimų mokiniams daugiausia trūksta dėl priežasčių, susijusių su asmeninėmis mokinio savybėmis bei patirtimi, socialine ir šeimos aplinka, individualiais mokymosi sunkumais, sumažėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, ne visada palankiu mokytojų požiūriu į mokinį. Dalis mokinių vengia mokyklos dėl vis dar pernelyg akademiško, nepatrauklaus ugdymo proceso, kurio turinys ir metodai ne visada atitinka V–VIII klasėse besimokančių mokinių amžiaus ypatumus; 5.2.2. nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų rezultatai rodo, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių. Pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių teksto kūrimo gebėjimai yra nepakankami, teksto kūrimo gebėjimų ugdymas yra tobulintina lietuvių kalbos ugdymo sritis; 5.2.3. nepakankama mokinių, ypač berniukų, mokymosi motyvacija. Pažymėtina, kad švietimo sistemoje nepakanka priemonių, kompensuojančių nepalankių faktorių poveikį mokinių komunikavimo gebėjimų ugdymuisi; 5.2.4. Gamtamokslio ugdymo programa yra integruota, tačiau vadovėliuose ir mokyklose – gamtos mokslų kursas 7–8 klasėse yra išskaidytas į tris atskirus dalykus: biologija, chemija, fizika. Tai trukdo mokiniams suprasti gamtos pasaulio vienovę, pamatyti ryšius ir tarpusavio priklausomybę tarp gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinių, susieti gamtos mokslų mokymąsi su realaus gyvenimo praktika ir pritaikyti įgytas žinias. Mokytojams neturint jokios integruotos mokymo medžiagos šių dalykų turinį integruoti ir pritaikyti gamtamokslinei kompetencijai ugdyti labai sunku. 5.3. esminių kompetencijų ugdymo teikiamos galimybės: 5.3.1. gerinant mokinių gamtamokslę, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijas, atsiranda prielaidos sumažinti mokinių, kurie anksti „iškrenta“ iš mokyklos ir neįgyja pagrindinio išsilavinimo, dalį. Šiuo atveju būtina suteikti „antro šanso“ galimybes tiems, kurie neįgijo pagrindinio išsilavinimo iki 16 metų. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957) pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis; 5.3.2. gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų ugdymo turinys pagrindiniame ugdyme sudaro prielaidas nuosekliai vystyti mokinių esmines kompetencijas tolesniuose ugdymo etapuose bei padidinti švietimo prieinamumą kiekvienam; 5.3.3. gerinant mokinių komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijas, atsiranda galimybės sumažinti nepalankų socialinio-ekonominio faktoriaus poveikį mokinių pasiekimams. 5.4. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos privalumai: 5.4.1. remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo rezultatais pažymėtina, kad daugelis dabartinių vadovėlių yra patrauklūs, įdomūs ir modernūs; 5.4.2. daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojamų vadovėlių/vadovėlių komplektų padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų; 5.4.3. daugelio vadovėlių mokomoji medžiaga įvairi – pateikiamas aiškinamasis tekstas, iliustracijos, statistinė medžiaga ir t. t. Ši įvairovė yra tikslinga, medžiagos pateikimo būdai susieti tarpusavyje ir papildo vieni kitus, didžioji dalis patiekiamos medžiagos atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų mokinių pasiekimų; 5.5. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos trūkumai: 5.5.1. ne visi vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga tinka dirbti pagal Bendrąsias programas ir ugdymo planus, kai kuriuose iš jų fiksuojamas medžiagos trūkumas arba perviršis, medžiaga tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų pasiekimų, vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga nepritaikyta informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) panaudojimui mokantis dalyko; 5.5.2. ne prie visų vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos yra mokytojų knygos, tai trukdo mokytojams perprasti naudojamų vadovėlių didaktinę sąrangą ir juos efektyviau naudoti. Vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo išvadose pažymėtina, kad VII–VIII kl. lietuvių kalbos vadovėliuose nepakankamai dėmesio skiriama komunikavimo gebėjimų ugdymui; 5.5.3. nėra jokios integruoto gamtos mokslų kurso 7-8 klasėms mokymo(si) medžiagos (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, mokymosi objektų informacinių komunikacinių technologijų pagrindu, mokytojų knygų); 5.6. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos teikiamos galimybės: 5.6.1. išsamią, integralią ir naudingą informaciją pateikiantys vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, pritaikyti IKT panaudojimui ugdymo procese, sudaro mokiniams sąlygas gilinti žinias apie juos supantį pasaulį, gerinti komunikavimo gimtąja kalba gebėjimus, prisideda prie mokinių mokymosi mokytis ir kitų esminių kompetencijų ugdymo. 5.6.2. integruotas gamtos mokslų mokymosi medžiagos komplektas 7–8 klasėms padėtų ugdyti mokinių gamtamokslę kompetenciją. III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai: 6.1. sukurti prielaidas mokykloje 5–8 klasių mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais; 6.2. sukurti metodines rekomendacijas mokymo(si) medžiagai parengti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais. Projekto uždaviniai: 7. Tikslams pasiekti keliami šie uždaviniai: 7.1. sukurti ir išbandyti projekto mokyklose gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja (lietuvių) kalba kompetencijų ugdymo metodiką; 7.2. apmokyti projekto vykdytojus ir dalyvius, parengti švietimo konsultantus; 7.3. parengti ir išleisti mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti skirtą metodinę medžiagą ir mokymosi objektus IKT pagrindu; 7.4. parengti vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantus, kurie padės autoriams pritaikyti ugdymo turinį mokinių kompetencijoms ugdyti; 7.5. parengti ir išleisti rekomendacijas vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams; 7.6. parengti integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepciją ir rengimo metodiką. IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Rezultato rodikliai: Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) 2006 –* 90** Produkto rodikliai: Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) 2006 – 1200 Pastabos. * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio). ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai. 9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai: Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, skyrių vedėjai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų 2006 – 30 10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai: Atlikta tyrimų (projekto veiksmingumo tyrimas, kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė, integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių Lietuvos mokyklose tyrimas.), vnt. 2006 – 3 Parengta kompetencijų ugdymo metodikos konsultantų, vnt. 2006 – 60 Parengta kompetencijų ugdymo metodikos multiplikatorių, vnt. 2006 – 120 Parengta vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų, sk. 2006 – 50 Parengta ir išleista kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga, rekomendacijos vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams, mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas ir jo taikymo rekomendacijos (metodiniai leidiniai, vnt.) 2006 – 3 Parengta integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcija ir rengimo metodika. 2006 – 1 Parengta elektroninių mokymo(si) priemonių, vnt. 2006 – 2 Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius, vnt. 2006 – 30 11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka: 11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas; 11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai. V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (toliau vadinama – Projektas). 13. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti prielaidas mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti pirmajame pagrindinio ugdymo programos koncentre (5–8 kl.), remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais. 14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema: 14.1. Komponento projekto paraiškas teiks ir jį įgyvendins pareiškėjas (ŠPC). Komponento įgyvendinančioji institucija – ESFA. Paslaugos bus įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teiks PVK. 14.2. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC. 14.3. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 9000,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1000,0 tūkst. Lt. Projekto II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas. VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti. 16. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai: Eil. Nr. Kriterijų kategorijos Kriterijai 1. Bendra informacija 1.1. Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2. Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3. Uždavinys Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę 1.4. Priemonė Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje 1.5. Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2. Finansavimas 2.1. Finansavimo būdas Valstybės projektas 2.2. Kryžminis finansavimas Iki 60 tūkst. Lt 3. Tinkamumas 3.1. Pareiškėjas Švietimo plėtotės centras 3.2. Partneris (-iai) – 3.3. Remiamos veiklos 1. Gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas projekto mokyklose. 2. Mokinių mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumento sukūrimas ir išbandymas projekto mokyklose. 3. Projekto veiksmingumo tyrimas. 4. Esamo elektroninio ugdymo turinio analizė ir gairių elektroninio turinio, skirto kompetencijoms ugdyti, sukūrimui parengimas. 5. Projekto vykdytojų ir dalyvių mokymai. 6. Švietimo konsultantų, gebančių vykdyti kompetencijų ugdymo metodikos sklaidą, rengimas. 7. Elektroninio ugdymo turinio, skirto gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijoms ugdyti rengimas ir leidyba. 8. Metodinio leidinio, apibendrinančio projekto mokyklų patirtį, ugdant esmines kompetencijas, rengimas ir leidyba. 9. Mokymosi mokytis vertinimo instrumento ir jo taikymo metodinių rekomendacijų leidyba. 10. Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos konsultantų rengimas. 11. Esamų vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos tinkamumo kompetencijoms ugdyti vertinimas. 12. Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti rekomendacijų rengimas ir leidyba. 13. Elektroninio ugdymo turinio rengėjų konsultavimas ir parengtų mokymo(si) objektų ekspertavimas. 14. Kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė. 15. Integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių tyrimas. 16. Integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcijos ir rengimo metodikos parengimas ir išbandymas projekto mokyklose. 17. informavimas ir viešinimas; 18. projekto administravimas. 3.4. Tikslinės grupės 1. Pedagogai. 2. Mokiniai. 3.5. Projekto vertė Iki 10000,00 tūkst. Lt 3.6. Prašomos paramos dydis Iki 10000,00 tūkst. Lt 3.7. Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų. 3.8. Projekto vieta Lietuvos Respublika Eil. Nr. Kriterijų kategorijos Kriterijai 3.9. Projektų trukmė 68 mėn.: I įgyvendinimo etapas 36 mėn. II įgyvendinimo etapas 32 mėn. 3.10. Projekto pradžia 2008 m. 4. Atitikties kriterijai – 5. Administruojanti institucija Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra 6. Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7. Horizontalieji prioritetai 7.1. Lygių galimybių skatinimas Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.3. Informacinės visuomenės plėtra Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač elektroninio ugdymo turinio rengimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.4. Regioninė plėtra Projekto poveikyje bus ugdomos mokinių esminės kompetencijos visuose Lietuvos regionuose, tokiu būdu atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose atsirasti dėl geresnės žmogiškųjų išteklių kokybės, paspartės regionų plėtra 7.5. Darnus vystymasis Švietimo konsultantų, vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų ruošimas, kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas, elektroninio ugdymo turinio rengimas bei mokinių esminių kompetencijų ugdymo patirties ir mokymo(si) bei metodinės medžiagos sklaida šalies mokyklose pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visuomenės nariams. Išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 17. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės: 17.1. pedagogai; 17.2. mokiniai. 18. Numatomos viešinimo priemonės: 18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai; 18.2. ŠPC ir Projekto mokyklose, įrengiant informacinį stendą; 18.3. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas; 18.4. lankstinukas; 18.5. bukletas; 18.6. aplankai, popierius, rašikliai ženklinti projekto viešinimo simbolika; 18.7. baigiamoji konferencija. 19. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje. _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 40 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. ISAK-2410 redakcija) PLANUOJAMŲ PASIRAŠYTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR NACIONALINIŲ PROJEKTŲ LĖŠŲ SUTARČIŲ GRAFIKAS Komponentas Pasirašyta paramos sutarčių, Lt 2007 2008 2009 2010 2011–2013 Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas 1 314 600 1 965 600 1 719 800 Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas 731 100 631 700 637 200 Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas 2 376 900 2 623 100 E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį 1 168 600 1 831 400 Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas 1 061 400 1 938 600 Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones 780 000 2 220 000 Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui 6 686 700 3 313 300 Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas 4 697 300 1 302 700 Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas 9 872 200 7 127 800 Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis 6 715 000 5 285 000 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra 11 322 700 18 677 300 Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas 4 100 000 5 900 000 Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra 5 480 000 3 520 000 Specialiųjų mokymo priemonių rengimas 3 080 000 6 920 000 Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra 5 230 000 4 770 000 Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas 9 000 000 1 000 000 Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas 4 865 000 4 135 000 Besimokančių mokyklų tinklai 3 500 000 3 500 000 Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje 1 800 000 8 200 000 Lyderių laikas 10 000 000 10 000 000 Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra 87 800 000 Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas 22 440 000 Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas 20 000 000 Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas 25 910 000 Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas 23 370 000 Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra 88 790 000 Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas 34 200 000 Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra 2 620 000 1 380 000 Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus 10 340 000 Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas 44 000 000 44 040 000 Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese 2 000 000 3 000 000 Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones 1 000 000 Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas 3 000 000 3 000 000 Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas 1 500 000 1 500 000 Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas 2 000 000 2 000 000 Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas 2 500 000 2 500 000 Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas 3 500 000 7 500 000 Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas 4 000 000 3 000 000 Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas 2 000 000 2 000 000 Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas 1 100 000 Švietimo inovacijos 10 000 000 10 000 000 Iš viso 104 560 000 293 907 300 134 252 300 130 270 400 Iš jų Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos 91 600 000 79 197 300 45 072 300 86 230 400 Iš jų Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos 12 960 000 214 710 000 89 180 000 44 040 000 _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 41 priedas SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJŲ MODERNIZAVIMO PLĖTOJANT UNIVERSALIUS DAUGIAFUNKCINIUS CENTRUS KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“. 3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamą švietimo plėtotės tikslą: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrosios krypties „infrastruktūros tobulinimas“ vykdymo, taip pat turi sąsajų su ketvirtąja kryptimi „Turinio tobulinimas“, kuria siekiama mokymosi turinio atitikties darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinį ugdymą. 4. Komponentas siekia Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.2 uždavinio „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcinius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo. II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtinos šios pagrindinės universalių daugiafunkcinių centrų (toliau – UDC) steigimo ir plėtros suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės: 5.1. privalumai: 5.1.1. pastaraisiais metais vykstančiuose debatuose vis didesnę svarbą įgauna įvairių tyrimų (nacionalinių, regioninių, lokalinių ir kt.) duomenys. 2004-2005 m. atlikti keli reprezentatyvūs tyrimai šalies mastu, kurie patikslino pagrindines suaugusiųjų švietimo srities problemas, užfiksavo kiekybinius suaugusiųjų mokymosi poreikius. Atlikti ir planuojami atlikti ateityje tyrimai padeda argumentuoti vykdomos politikos pagrįstumą, formuoti ir koreguoti ateities gaires; 5.1.2. įvairių tipų švietimo įstaigos, vykdančios tęstinį suaugusiųjų mokymą, yra išsidėsčiusios visuose Lietuvos regionuose ir geografine prasme yra nesunkiai pasiekiamos norintiems studijuoti; 5.1.3. efektyviai veikiančių UDC plėtra leidžia spęsti itin svarbius švietimo klausimus: 5.1.3.1. UDC prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo (šiuo atveju omenyje turimas paslaugų kontekstinis prieinamumas, t. y. didelė įstaigų dalis vykdo tik mažą paslaugų spektrą, todėl esant poreikiui vartotojams tenka ieškoti kitų įstaigų, kuriose būtų teikiamos kitos (didesnės apimties ir/ar platesnio pasirinkimo) paslaugos) problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan.; 5.1.3.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą; 5.1.3.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą; 5.2. trūkumai: 5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.; 5.2.2. veikiančių suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių reikalavimų mokymosi infrastruktūrai, todėl joje negali būti teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos. Ypač tos, kurios taptų pagrindu UDC plėtojimui šiose institucijose: 5.2.2.1. suaugusiųjų švietimo centrų pastatai statyti pagal seniau galiojusias statybos normas bei taisykles. Per praėjusius dešimtmečius pasikeitė norminiai statybos reikalavimai, susidėvėjo optimalų pastatų mikroklimatą palaikantys įrenginiai ir sistemos, todėl šių įstaigų pastatų dabartinė techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų; 5.2.2.2. suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo būtinybę lemia kitos infrastruktūros problemos: nesandarūs, nesaugūs langai ir lauko įėjimo durys, vandeniui pralaidūs ir neatitinkantys šiluminių charakteristikų stogai, neracionalus šilumos vartojimas nerenovuotuose pastatuose, didelės pastatų eksploatacinės išlaidos, nepatenkinamos mokymo(si), darbo ir poilsio sąlygos, pažangesnių šildymo, karšto vandens, kitų inžinerinių sistemos diegimas bei būtini pastatų atskirų konstrukcijų atnaujinimo darbai; 5.3. galimybės: 5.3.1. UDC, plėtojami suaugusiųjų institucijų pagrindu, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas: 5.3.1.1. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pavyzdžiui, galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką; 5.3.1.2. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos. Tokiu būdu UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 padidinti 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalį iki 15 proc. (2006 m. duomenimis Lietuvoje – 4,9 proc., Europos Sąjungos – 9,6 proc.); 5.3.2. UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu galėtų būti plėtojami tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse: galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju, galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas; 5.3.3. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas: 5.3.3.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis. Tokiu būdu vietos gyventojų galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan.; 5.3.3.2. socialinės pagalbos kontekste: socialinė pagalba UDC galėtų būti vykdoma šiomis pagrindinėmis kryptimis: parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas bei kt. (bendravimas, informacija, konsultacijos, pasirinkimo laisvė); 5.3.3.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kito hobio būrelius ir kt.; 5.3.3.4. esant poreikiui, UDC turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas paslaugas, kurios sudaro švietimo edukacinio bei socialinio konteksto paslaugas: pvz., suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt. Dėl galutinio UDC suaugusiųjų švietimo institucijose teikiamų paslaugų sąrašo turėtų apsispręsti kiekviena suaugusiųjų švietimo institucija, atsižvelgdama į savo išteklius, suaugusiųjų poreikius ir lūkesčius. Šio Komponento užduotis – pradėti kurti sąlygas ir prielaidas tokiam plačiam UDC paslaugų spektrui (ne organizuojant patį paslaugų teikimo procesą); 5.4. grėsmės: 5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC koncepcijos suvokimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamų suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas; 5.4.2. nepakankama UDC paklausa ir/ar pasiūla (įskaitant ir mažėjantį gyventojų skaičių). Esant tokiai situacijai steigiamų/ plėtojamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Dėl šios priežasties siūloma pačioms suaugusiųjų švietimo institucijoms nuosekliai plėtoti UDC veiklą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius. Be to, siūloma pradėti UDC steigimo/plėtros suaugusiųjų švietimo institucijose idėjos diegimą miesto vietovėse, kuriose paprastai naujovės ir inovacijos pritampa lengviau ir greičiau, palyginti su kaimo vietovėmis. Be to, čia didesnė gyventojų koncentracija. Vėliau UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu tinklas būtų plečiamas kaimo vietovėse. 6. Bendrosios išvados dėl UDC veiklos: 6.1. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus; 6.2. naujos kokybės renovuoti suaugusiųjų švietimo įstaigų pastatai, kuriuose vyksta mokymai, užtikrins lygiavertę suaugusiųjų švietimo sistemos subjektų integraciją į Europos Sąjungos tokios paskirties institucijų gretas, mažins Lietuvos suaugusiųjų mokymosi sąlygų skirtumus, lyginant juos su Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių tokios paskirties pastatams keliamomis sąlygomis; 6.3. reikia pabrėžti, kad suaugusiųjų ugdymo institucijų infrastruktūros gerinimui nebuvo skirta lėšų praktiškai nuo jų įsteigimo. Kai kurios mokyklos yra avarinės būklės. Sėkmingam suaugusiųjų mokymo(si) proceso vykdymui reikalingos šiuolaikiškos, modernios ugdymo(si) aplinkos. III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją. 8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti suaugusiųjų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą, sudarant sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai: 8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus; 8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais. IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Rezultato rodikliai: Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) 2006 – 8000 Produkto rodikliai: Projektų skaičius 2006 – 1 10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai: Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius 2006 – 4 11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai: Modernizuotų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje) 2006 – 19 12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka: 12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas atskiru sprendimu; 12.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai. V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai: 13.1. parengiamasis etapas. Jo metu identifikuoti pagrindiniai finansuotini UDC (skirti suaugusiesiems) veikiančių suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje. Investicinio projekto rengimo metu nustatyta, kad tikslingiausia investuoti į šių UDC infrastruktūros gerinimą – pastatų būklės gerinimą. Jų pasirinkimui įtakos turėjo atrankos kriterijai. Parengto investicinio projekto pagrindu rengiama paraiška dėl UDC plėtros suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje. Paraiškos rengimo metu pasirašoma partnerystės sutartis tarp MKC ir projekto partnerių. Paraiška teikiama Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA), kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą; 13.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, kurį įgyvendina MKC ir partnerinės įstaigos (toliau vadinama – Projektas). 14. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti sąlygas esamų suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu plėtoti modernius lanksčius universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais). 15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema: 15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja MKC (Projekto pareiškėjas), suaugusiųjų švietimo institucijos (projekto partneriai) bei jų steigėjai; 15.2. Projekto įgyvendinančioji institucija – CPVA; 15.3. pareiškėjas kartu su partneriais rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projekto paraiškos vertinimą. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarties pasirašymą; 15.4. įgyvendindami projektą, projekto vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai) vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o partneriai apie Komponento lygio pasiekimus – MKC (pareiškėjui). Projekto įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyje numatytas veiklas; 15.5. įgyvendindami projektą, partneriai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK; 15.6. projektų įgyvendinimo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraišką. VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti. 17. Atsižvelgiant į projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai UDC projektų atitikties ir atrankos kriterijai: Eil. Nr. Kriterijų kategorijos Kriterijai 1. Bendra informacija 1.1. Veiksmų programa 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa 1.2. Prioritetas 2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 1.3. Priemonė Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas 1.4. Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2. Finansavimas 2.1. Finansavimo būdas Valstybės projektas 2.2. Kryžminis finansavimas Nenumatomas 3. Tinkamumas 3.1. Pareiškėjas Mokytojų kompetencijos centras 3.2. Partneris (-iai) Akmenės rajono savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė arba paminėtų savivaldybių, apskričių ar Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos suaugusiųjų švietimo institucijos arba suaugusiųjų švietimo institucijos pagal VIII skyriuje pateiktą sąrašą 3.3. Remiamos veiklos Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus 3.4. Tikslinės grupės Mokytojai, andragogai, kiti UDC darbuotojai Vietos gyventojai (suaugę asmenys) 3.5. Projekto dydis Iki 10340,0 tūkst. Lt 3.6. Prašomos paramos dydis Iki 10340,0 tūkst. Lt 3.7. Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų 3.8. Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9. Projekto trukmė 24 mėn. 3.10. Projekto pradžia 2009 m. II ketv. 4. Atitikties kriterijai Atrenkant finansuotinas įstaigas, pagrindiniai kriterijai buvo: tolygi UDC tinklo regioninė plėtra pastovus ir perspektyvus paslaugų vartotojų skaičius nedalyvavimas anksčiau vykdytose švietimo įstaigų renovavimo programose. Prieš pateikiant paraišką, Pareiškėjas kartu su partneriais ir jų steigėjais privalės parengti, suderinti ir pasirašyti partnerystės sutartį šiam Projektui įgyvendinti. Be to, partneriai ar jų steigėjai įsipareigoja: pateikti parengtą techninį projektą su ekspertizės išvada; statybos leidimą (jei taikoma); sprendimą apie skirtą remonto/rekonstrukcijos darbų techninę ir vykdymo priežiūrą. Pareiškėjas kartu su partneriais, pateikdamas paraišką, privalės užtikrinti, kad: turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti projektą (institucinis aspektas); turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas); numatomos investicijos bus nukreiptos į Pareiškėjui ir/ Partneriui priklausantį turtą (Pareiškėjas ir/ar Partneris turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su projektu; projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus. Finansavimas nėra skiriamas bendrabučiams, administraciniams pastatams, kuriuose nevyksta mokymo procesas, bei objektams, kurie atnaujinami pagal atskirus investicijų projektus, įtrauktus į Valstybės investicijų programą (VIP) 5. Administruojanti institucija Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra 6. Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7. Horizontalieji prioritetai 7.1. Lygių galimybių skatinimas Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus. Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, darbo sąlygas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Netaikoma 7.3. Informacinės visuomenės plėtra Projekto metu planuojama informacinių technologijų plėtra – kiekvieną UDC suaugusiųjų švietimo institucijos pagrindu planuojama aprūpinti kompiuteriais su programine įranga, tuo sudaromos sąlygos IKT plėtrai, prieinamam švietimui, kokybiškam informacijos gavimui ir apdorojimui. Tokiu būdu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.4. Regioninė plėtra Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, paslaugų kokybės ir prieinamumo lygio. Projektas bus įgyvendinamas tiek probleminėse teritorijose, tiek ekonominio augimo centruose, atsižvelgiant į paslaugų vartotojų skaičių ir jų poreikius. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.5. Darnus vystymasis Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytas švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą; tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą; įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 18. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti: 18.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą Projektui, pagerėjusią suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūrą. Šios veiklos tikslinės grupės: 18.1.1. vietovių, kuriuose vykdomas projektas, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje teikiamomis paslaugomis; 18.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, ir susijusios institucijos, kurios galėtų savo įstaigose steigti panašius centrus, plėtojant liberalią UDC koncepciją ir sprendžiant konkrečios vietovės švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra). 19. Numatomos viešinimo priemonės: 19.1. žiniasklaidoje – informacinis pranešimas naujienų agentūrų tinklalapiuose; 19.2. suaugusiųjų švietimo institucijose – atminimo lentos, įrengiamos kiekvienoje modernizuojamoje įstaigoje, ir plakatai; 19.3. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose. 20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį. 21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, išlaidos nėra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas (tiek pareiškėjas, tiek partneriai). 22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponentą, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, UDC paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje. VIII. FINANSUOJAMOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJOS, KURIOSE NUMATOMA SUDARYTI SĄLYGAS UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ CENTRŲ VEIKLAI 23. Finansuojamų suaugusiųjų švietimo institucijų, kuriose numatoma sudaryti sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai, sąrašas: 23.1. Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla; 23.2. Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla; 23.3. Kauno suaugusiųjų mokymo centras; 23.4. Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras; 23.5. Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinė mokykla; 23.6. Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinė mokykla; 23.7. Kretingos suaugusiųjų vidurinė mokykla; 23.8. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras; 23.9. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras; 23.10. Plungės suaugusiųjų švietimo centras; 23.11. Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras; 23.12. Šiaulių suaugusiųjų vidurinė mokykla; 23.13. Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras; 23.14. Švenčionių r. Švenčionėlių antroji vidurinė mokykla; 23.15. Vilniaus Akiračio suaugusiųjų vidurinė mokykla; 23.16. Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras; 23.17. Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinė mokykla; 23.18. Vilniaus Židinio suaugusiųjų vidurinė mokykla; 23.19. Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras. _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 42 priedas INVESTICIJŲ Į IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGAS KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“. 3. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.7 uždavinį „Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas“. 4. Komponentas įgyvendina Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo …