Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo nr. isak-2331 „dėl mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“…

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2008 m. rugpjūčio 21 d. Nr. ISAK-2410 Vilnius Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257):

57,035 10,065 –* 67,10 Iš viso 219,385 38,715 – 258,10 Pastaba: * pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.“ 6. Išdėstau 24.1 punkto lentelėje:

6.1. pastraipą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ taip: „ Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas ŠPC 8,50 1,50 10,00 – – 2,7 6,1 1,20 “ 6.2. pastraipą „Besimokančių mokyklų tinklai“ taip: „ Besimokančių mokyklų tinklai ŠAC 5,95 1,05 7,00 -- 0,10 1,40 2,00 3,50 “ 6.3. pastraipą „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“ taip: „ Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje ŠAC 8,50 1,50 10,00 – 0,10 0,80 0,90 8,20 “ 6.4. pastraipą „Lyderių laikas“ taip: „ Lyderių laikas ŠAC 17,00 3,00 20,00 – 0,10 5,60 4,30 10,0 “ 6.5. pastraipą „Iš viso“ taip: „ Iš viso 162,35 28,65 191,00 0,00 14,82 34,93 42,05 99,20 “ 7. Išdėstau 24.3 punkto lentelėje:

7.1. pastraipą „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“ taip: „ Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas MKC 74,834 13,206 88,04 – – – 44,00 44,04 “ 7.2. pastraipą „Iš viso“ taip: „ Iš viso 166,464 29,376 195,84 0,00 0,00 0,00 44,50 151,34 “ 8. Išdėstau 16 priedą nauja redakcija (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 16 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. ISAK-2410 redakcija) PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOJO KONCENTRO (5–8 KL.) MOKINIŲ ESMINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (V–VIII kl.) mokinių esminių kompetencijų (gamtos mokslų, komunikavimo gimtąja kalba, mokymosi mokytis) ugdymo srities situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. esminių kompetencijų ugdymo privalumai:

5.1.1. mokymosi mokytis arba gebėjimo atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse kompetencija yra išskiriama kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939);

5.1.2. remiantis Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygiai iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus;

5.1.3. vykdomo projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų (mokslų grupė, apimanti fiziką, chemiją, biologiją) kurso V–VI klasės mokiniams pavyzdžiu“ metu kuriamas modelis mokinių gamtamokslės kompetencijos ugdymui, kurio plėtotę būtina tęsti VII–VIII klasėse;

5.2. esminių kompetencijų ugdymo trūkumai:

5.2.1. mokymosi mokytis gebėjimų mokiniams daugiausia trūksta dėl priežasčių, susijusių su asmeninėmis mokinio savybėmis bei patirtimi, socialine ir šeimos aplinka, individualiais mokymosi sunkumais, sumažėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, ne visada palankiu mokytojų požiūriu į mokinį. Dalis mokinių vengia mokyklos dėl vis dar pernelyg akademiško, nepatrauklaus ugdymo proceso, kurio turinys ir metodai ne visada atitinka V–VIII klasėse besimokančių mokinių amžiaus ypatumus;

5.2.2. nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų rezultatai rodo, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių. Pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių teksto kūrimo gebėjimai yra nepakankami, teksto kūrimo gebėjimų ugdymas yra tobulintina lietuvių kalbos ugdymo sritis;

5.2.3. nepakankama mokinių, ypač berniukų, mokymosi motyvacija. Pažymėtina, kad švietimo sistemoje nepakanka priemonių, kompensuojančių nepalankių faktorių poveikį mokinių komunikavimo gebėjimų ugdymuisi;

5.2.4. Gamtamokslio ugdymo programa yra integruota, tačiau vadovėliuose ir mokyklose – gamtos mokslų kursas 7–8 klasėse yra išskaidytas į tris atskirus dalykus: biologija, chemija, fizika. Tai trukdo mokiniams suprasti gamtos pasaulio vienovę, pamatyti ryšius ir tarpusavio priklausomybę tarp gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinių, susieti gamtos mokslų mokymąsi su realaus gyvenimo praktika ir pritaikyti įgytas žinias. Mokytojams neturint jokios integruotos mokymo medžiagos šių dalykų turinį integruoti ir pritaikyti gamtamokslinei kompetencijai ugdyti labai sunku.

5.3. esminių kompetencijų ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. gerinant mokinių gamtamokslę, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijas, atsiranda prielaidos sumažinti mokinių, kurie anksti „iškrenta“ iš mokyklos ir neįgyja pagrindinio išsilavinimo, dalį. Šiuo atveju būtina suteikti „antro šanso“ galimybes tiems, kurie neįgijo pagrindinio išsilavinimo iki 16 metų. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957) pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis;

5.3.2. gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų ugdymo turinys pagrindiniame ugdyme sudaro prielaidas nuosekliai vystyti mokinių esmines kompetencijas tolesniuose ugdymo etapuose bei padidinti švietimo prieinamumą kiekvienam;

5.3.3. gerinant mokinių komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijas, atsiranda galimybės sumažinti nepalankų socialinio-ekonominio faktoriaus poveikį mokinių pasiekimams.

5.4. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos privalumai:

5.4.1. remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo rezultatais pažymėtina, kad daugelis dabartinių vadovėlių yra patrauklūs, įdomūs ir modernūs;

5.4.2. daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojamų vadovėlių/vadovėlių komplektų padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų;

5.4.3. daugelio vadovėlių mokomoji medžiaga įvairi – pateikiamas aiškinamasis tekstas, iliustracijos, statistinė medžiaga ir t. t. Ši įvairovė yra tikslinga, medžiagos pateikimo būdai susieti tarpusavyje ir papildo vieni kitus, didžioji dalis patiekiamos medžiagos atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų mokinių pasiekimų;

5.5. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos trūkumai:

5.5.1. ne visi vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga tinka dirbti pagal Bendrąsias programas ir ugdymo planus, kai kuriuose iš jų fiksuojamas medžiagos trūkumas arba perviršis, medžiaga tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų pasiekimų, vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga nepritaikyta informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) panaudojimui mokantis dalyko;

5.5.2. ne prie visų vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos yra mokytojų knygos, tai trukdo mokytojams perprasti naudojamų vadovėlių didaktinę sąrangą ir juos efektyviau naudoti. Vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo išvadose pažymėtina, kad VII–VIII kl. lietuvių kalbos vadovėliuose nepakankamai dėmesio skiriama komunikavimo gebėjimų ugdymui;

5.5.3. nėra jokios integruoto gamtos mokslų kurso 7-8 klasėms mokymo(si) medžiagos (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, mokymosi objektų informacinių komunikacinių technologijų pagrindu, mokytojų knygų);

5.6. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos teikiamos galimybės:

5.6.1. išsamią, integralią ir naudingą informaciją pateikiantys vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, pritaikyti IKT panaudojimui ugdymo procese, sudaro mokiniams sąlygas gilinti žinias apie juos supantį pasaulį, gerinti komunikavimo gimtąja kalba gebėjimus, prisideda prie mokinių mokymosi mokytis ir kitų esminių kompetencijų ugdymo.

5.6.2. integruotas gamtos mokslų mokymosi medžiagos komplektas 7–8 klasėms padėtų ugdyti mokinių gamtamokslę kompetenciją.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

6.1. sukurti prielaidas mokykloje 5–8 klasių mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais;

6.2. sukurti metodines rekomendacijas mokymo(si) medžiagai parengti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.

Projekto uždaviniai:

7.1. sukurti ir išbandyti projekto mokyklose gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja (lietuvių) kalba kompetencijų ugdymo metodiką;

7.2. apmokyti projekto vykdytojus ir dalyvius, parengti švietimo konsultantus;

7.3. parengti ir išleisti mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti skirtą metodinę medžiagą ir mokymosi objektus IKT pagrindu;

7.4. parengti vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantus, kurie padės autoriams pritaikyti ugdymo turinį mokinių kompetencijoms ugdyti;

7.5. parengti ir išleisti rekomendacijas vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams;

7.6. parengti integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepciją ir rengimo metodiką.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Rezultato rodikliai:

Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) 2006 –* 90** Produkto rodikliai:

Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai:

Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, skyrių vedėjai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų 2006 – 30 10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai:

Atlikta tyrimų (projekto veiksmingumo tyrimas, kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė, integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių Lietuvos mokyklose tyrimas.), vnt.

2006 – 3 Parengta kompetencijų ugdymo metodikos konsultantų, vnt.

2006 – 60 Parengta kompetencijų ugdymo metodikos multiplikatorių, vnt.

2006 – 120 Parengta vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų, sk.

2006 – 50 Parengta ir išleista kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga, rekomendacijos vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams, mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas ir jo taikymo rekomendacijos (metodiniai leidiniai, vnt.) 2006 – 3 Parengta integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcija ir rengimo metodika.

2006 – 1 Parengta elektroninių mokymo(si) priemonių, vnt.

2006 – 2 Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius, vnt.

2006 – 30 11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (toliau vadinama – Projektas).

14.1. Komponento projekto paraiškas teiks ir jį įgyvendins pareiškėjas (ŠPC). Komponento įgyvendinančioji institucija – ESFA. Paslaugos bus įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teiks PVK.

14.2. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC.

14.3. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 9000,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1000,0 tūkst. Lt. Projekto II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos Kriterijai 1.

Bendra informacija 1.1.

Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.

Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.

Uždavinys Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę 1.4.

Priemonė Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje 1.5.

Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.

Finansavimas 2.1.

Finansavimo būdas Valstybės projektas 2.2.

Kryžminis finansavimas Iki 60 tūkst. Lt 3.

Tinkamumas 3.1.

Pareiškėjas Švietimo plėtotės centras 3.2.

Partneris (-iai) – 3.3.

Remiamos veiklos 1. Gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas projekto mokyklose.

3.4.

Tikslinės grupės 1. Pedagogai.

3.5.

Projekto vertė Iki 10000,00 tūkst. Lt 3.6.

Prašomos paramos dydis Iki 10000,00 tūkst. Lt 3.7.

Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.

3.8.

Projekto vieta Lietuvos Respublika Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos Kriterijai 3.9.

Projektų trukmė 68 mėn.:

I įgyvendinimo etapas 36 mėn.

II įgyvendinimo etapas 32 mėn.

3.10.

Projekto pradžia 2008 m.

4.

Atitikties kriterijai – 5.

Administruojanti institucija Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra 6.

Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.

Horizontalieji prioritetai 7.1.

Lygių galimybių skatinimas Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.3.

Informacinės visuomenės plėtra Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač elektroninio ugdymo turinio rengimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.4.

Regioninė plėtra Projekto poveikyje bus ugdomos mokinių esminės kompetencijos visuose Lietuvos regionuose, tokiu būdu atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose atsirasti dėl geresnės žmogiškųjų išteklių kokybės, paspartės regionų plėtra 7.5.

Darnus vystymasis Švietimo konsultantų, vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų ruošimas, kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas, elektroninio ugdymo turinio rengimas bei mokinių esminių kompetencijų ugdymo patirties ir mokymo(si) bei metodinės medžiagos sklaida šalies mokyklose pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visuomenės nariams. Išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 17. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

17.1. pedagogai;

17.2. mokiniai.

18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

18.2. ŠPC ir Projekto mokyklose, įrengiant informacinį stendą;

18.3. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas;

18.4. lankstinukas;

18.5. bukletas;

18.6. aplankai, popierius, rašikliai ženklinti projekto viešinimo simbolika;

18.7. baigiamoji konferencija.

1 800 000 8 200 000 Lyderių laikas 10 000 000 10 000 000 Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra 87 800 000 Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas 22 440 000 Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas 20 000 000 Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas 25 910 000 Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas 23 370 000 Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra 88 790 000 Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas 34 200 000 Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra 2 620 000 1 380 000 Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus 10 340 000 Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas 44 000 000 44 040 000 Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese 2 000 000 3 000 000 Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones 1 000 000 Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas 3 000 000 3 000 000 Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas 1 500 000 1 500 000 Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas 2 000 000 2 000 000 Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas 2 500 000 2 500 000 Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas 3 500 000 7 500 000 Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas 4 000 000 3 000 000 Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas 2 000 000 2 000 000 Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas 1 100 000 Švietimo inovacijos 10 000 000 10 000 000 Iš viso 104 560 000 293 907 300 134 252 300 130 270 400 Iš jų Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos 91 600 000 79 197 300 45 072 300 86 230 400 Iš jų Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos 12 960 000 214 710 000 89 180 000 44 040 000 _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 41 priedas SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJŲ MODERNIZAVIMO PLĖTOJANT UNIVERSALIUS DAUGIAFUNKCINIUS CENTRUS KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtinos šios pagrindinės universalių daugiafunkcinių centrų (toliau – UDC) steigimo ir plėtros suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. privalumai:

5.1.1. pastaraisiais metais vykstančiuose debatuose vis didesnę svarbą įgauna įvairių tyrimų (nacionalinių, regioninių, lokalinių ir kt.) duomenys. 2004-2005 m. atlikti keli reprezentatyvūs tyrimai šalies mastu, kurie patikslino pagrindines suaugusiųjų švietimo srities problemas, užfiksavo kiekybinius suaugusiųjų mokymosi poreikius. Atlikti ir planuojami atlikti ateityje tyrimai padeda argumentuoti vykdomos politikos pagrįstumą, formuoti ir koreguoti ateities gaires;

5.1.2. įvairių tipų švietimo įstaigos, vykdančios tęstinį suaugusiųjų mokymą, yra išsidėsčiusios visuose Lietuvos regionuose ir geografine prasme yra nesunkiai pasiekiamos norintiems studijuoti;

5.1.3. efektyviai veikiančių UDC plėtra leidžia spęsti itin svarbius švietimo klausimus:

5.1.3.1. UDC prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo (šiuo atveju omenyje turimas paslaugų kontekstinis prieinamumas, t. y. didelė įstaigų dalis vykdo tik mažą paslaugų spektrą, todėl esant poreikiui vartotojams tenka ieškoti kitų įstaigų, kuriose būtų teikiamos kitos (didesnės apimties ir/ar platesnio pasirinkimo) paslaugos) problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan.;

5.1.3.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;

5.1.3.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;

5.2. trūkumai:

5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;

5.2.2. veikiančių suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių reikalavimų mokymosi infrastruktūrai, todėl joje negali būti teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos. Ypač tos, kurios taptų pagrindu UDC plėtojimui šiose institucijose:

5.2.2.1. suaugusiųjų švietimo centrų pastatai statyti pagal seniau galiojusias statybos normas bei taisykles. Per praėjusius dešimtmečius pasikeitė norminiai statybos reikalavimai, susidėvėjo optimalų pastatų mikroklimatą palaikantys įrenginiai ir sistemos, todėl šių įstaigų pastatų dabartinė techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų;

5.2.2.2. suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo būtinybę lemia kitos infrastruktūros problemos: nesandarūs, nesaugūs langai ir lauko įėjimo durys, vandeniui pralaidūs ir neatitinkantys šiluminių charakteristikų stogai, neracionalus šilumos vartojimas nerenovuotuose pastatuose, didelės pastatų eksploatacinės išlaidos, nepatenkinamos mokymo(si), darbo ir poilsio sąlygos, pažangesnių šildymo, karšto vandens, kitų inžinerinių sistemos diegimas bei būtini pastatų atskirų konstrukcijų atnaujinimo darbai;

5.3. galimybės:

5.3.1. UDC, plėtojami suaugusiųjų institucijų pagrindu, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:

5.3.1.1. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pavyzdžiui, galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką;

5.3.1.2. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos. Tokiu būdu UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 padidinti 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalį iki 15 proc. (2006 m. duomenimis Lietuvoje – 4,9 proc., Europos Sąjungos – 9,6 proc.);

5.3.2. UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu galėtų būti plėtojami tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse: galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju, galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;

5.3.3. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:

5.3.3.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis. Tokiu būdu vietos gyventojų galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan.;

5.3.3.2. socialinės pagalbos kontekste: socialinė pagalba UDC galėtų būti vykdoma šiomis pagrindinėmis kryptimis: parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas bei kt. (bendravimas, informacija, konsultacijos, pasirinkimo laisvė);

5.3.3.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kito hobio būrelius ir kt.;

5.3.3.4. esant poreikiui, UDC turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas paslaugas, kurios sudaro švietimo edukacinio bei socialinio konteksto paslaugas: pvz., suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt.

Dėl galutinio UDC suaugusiųjų švietimo institucijose teikiamų paslaugų sąrašo turėtų apsispręsti kiekviena suaugusiųjų švietimo institucija, atsižvelgdama į savo išteklius, suaugusiųjų poreikius ir lūkesčius. Šio Komponento užduotis – pradėti kurti sąlygas ir prielaidas tokiam plačiam UDC paslaugų spektrui (ne organizuojant patį paslaugų teikimo procesą);

5.4. grėsmės:

5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC koncepcijos suvokimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamų suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;

5.4.2. nepakankama UDC paklausa ir/ar pasiūla (įskaitant ir mažėjantį gyventojų skaičių). Esant tokiai situacijai steigiamų/ plėtojamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Dėl šios priežasties siūloma pačioms suaugusiųjų švietimo institucijoms nuosekliai plėtoti UDC veiklą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius. Be to, siūloma pradėti UDC steigimo/plėtros suaugusiųjų švietimo institucijose idėjos diegimą miesto vietovėse, kuriose paprastai naujovės ir inovacijos pritampa lengviau ir greičiau, palyginti su kaimo vietovėmis. Be to, čia didesnė gyventojų koncentracija. Vėliau UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu tinklas būtų plečiamas kaimo vietovėse.

6.1. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;

6.2. naujos kokybės renovuoti suaugusiųjų švietimo įstaigų pastatai, kuriuose vyksta mokymai, užtikrins lygiavertę suaugusiųjų švietimo sistemos subjektų integraciją į Europos Sąjungos tokios paskirties institucijų gretas, mažins Lietuvos suaugusiųjų mokymosi sąlygų skirtumus, lyginant juos su Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių tokios paskirties pastatams keliamomis sąlygomis;

6.3. reikia pabrėžti, kad suaugusiųjų ugdymo institucijų infrastruktūros gerinimui nebuvo skirta lėšų praktiškai nuo jų įsteigimo. Kai kurios mokyklos yra avarinės būklės. Sėkmingam suaugusiųjų mokymo(si) proceso vykdymui reikalingos šiuolaikiškos, modernios ugdymo(si) aplinkos.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją.

8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;

8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais.

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Rezultato rodikliai:

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos) 2006 – 8000 Produkto rodikliai:

Projektų skaičius 2006 – 1 10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai:

Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius 2006 – 4 11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai:

Modernizuotų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje) 2006 – 19 12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas atskiru sprendimu;

12.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai:

13.1. parengiamasis etapas. Jo metu identifikuoti pagrindiniai finansuotini UDC (skirti suaugusiesiems) veikiančių suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje. Investicinio projekto rengimo metu nustatyta, kad tikslingiausia investuoti į šių UDC infrastruktūros gerinimą – pastatų būklės gerinimą. Jų pasirinkimui įtakos turėjo atrankos kriterijai. Parengto investicinio projekto pagrindu rengiama paraiška dėl UDC plėtros suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje. Paraiškos rengimo metu pasirašoma partnerystės sutartis tarp MKC ir projekto partnerių. Paraiška teikiama Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA), kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

13.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, kurį įgyvendina MKC ir partnerinės įstaigos (toliau vadinama – Projektas).

15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja MKC (Projekto pareiškėjas), suaugusiųjų švietimo institucijos (projekto partneriai) bei jų steigėjai;

15.2. Projekto įgyvendinančioji institucija – CPVA;

15.3. pareiškėjas kartu su partneriais rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projekto paraiškos vertinimą. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarties pasirašymą;

15.4. įgyvendindami projektą, projekto vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai) vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o partneriai apie Komponento lygio pasiekimus – MKC (pareiškėjui). Projekto įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyje numatytas veiklas;

15.5. įgyvendindami projektą, partneriai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

15.6. projektų įgyvendinimo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraišką.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos Kriterijai 1.

Bendra informacija 1.1.

Veiksmų programa 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa 1.2.

Prioritetas 2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 1.3.

Priemonė Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas 1.4.

Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.

Finansavimas 2.1.

Finansavimo būdas Valstybės projektas 2.2.

Kryžminis finansavimas Nenumatomas 3.

Tinkamumas 3.1.

Pareiškėjas Mokytojų kompetencijos centras 3.2.

Partneris (-iai) Akmenės rajono savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė arba paminėtų savivaldybių, apskričių ar Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos suaugusiųjų švietimo institucijos arba suaugusiųjų švietimo institucijos pagal VIII skyriuje pateiktą sąrašą 3.3.

Remiamos veiklos Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus 3.4.

Tikslinės grupės Mokytojai, andragogai, kiti UDC darbuotojai Vietos gyventojai (suaugę asmenys) 3.5.

Projekto dydis Iki 10340,0 tūkst. Lt 3.6.

Prašomos paramos dydis Iki 10340,0 tūkst. Lt 3.7.

Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų 3.8.

Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9.

Projekto trukmė 24 mėn.

3.10.

Projekto pradžia 2009 m. II ketv.

4.

Atitikties kriterijai Atrenkant finansuotinas įstaigas, pagrindiniai kriterijai buvo: tolygi UDC tinklo regioninė plėtra pastovus ir perspektyvus paslaugų vartotojų skaičius nedalyvavimas anksčiau vykdytose švietimo įstaigų renovavimo programose.

Prieš pateikiant paraišką, Pareiškėjas kartu su partneriais ir jų steigėjais privalės parengti, suderinti ir pasirašyti partnerystės sutartį šiam Projektui įgyvendinti.

Be to, partneriai ar jų steigėjai įsipareigoja: pateikti parengtą techninį projektą su ekspertizės išvada; statybos leidimą (jei taikoma); sprendimą apie skirtą remonto/rekonstrukcijos darbų techninę ir vykdymo priežiūrą.

Pareiškėjas kartu su partneriais, pateikdamas paraišką, privalės užtikrinti, kad: turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti projektą (institucinis aspektas); turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas); numatomos investicijos bus nukreiptos į Pareiškėjui ir/ Partneriui priklausantį turtą (Pareiškėjas ir/ar Partneris turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su projektu; projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus.

Finansavimas nėra skiriamas bendrabučiams, administraciniams pastatams, kuriuose nevyksta mokymo procesas, bei objektams, kurie atnaujinami pagal atskirus investicijų projektus, įtrauktus į Valstybės investicijų programą (VIP) 5.

Administruojanti institucija Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra 6.

Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.

Horizontalieji prioritetai 7.1.

Lygių galimybių skatinimas Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus.

Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, darbo sąlygas.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Netaikoma 7.3.

Informacinės visuomenės plėtra Projekto metu planuojama informacinių technologijų plėtra – kiekvieną UDC suaugusiųjų švietimo institucijos pagrindu planuojama aprūpinti kompiuteriais su programine įranga, tuo sudaromos sąlygos IKT plėtrai, prieinamam švietimui, kokybiškam informacijos gavimui ir apdorojimui. Tokiu būdu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo: siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.4.

Regioninė plėtra Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, paslaugų kokybės ir prieinamumo lygio. Projektas bus įgyvendinamas tiek probleminėse teritorijose, tiek ekonominio augimo centruose, atsižvelgiant į paslaugų vartotojų skaičių ir jų poreikius.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.5.

Darnus vystymasis Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytas švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą; tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą; įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 18. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:

18.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą Projektui, pagerėjusią suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūrą. Šios veiklos tikslinės grupės:

18.1.1. vietovių, kuriuose vykdomas projektas, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje teikiamomis paslaugomis;

18.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, ir susijusios institucijos, kurios galėtų savo įstaigose steigti panašius centrus, plėtojant liberalią UDC koncepciją ir sprendžiant konkrečios vietovės švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra).

19.1. žiniasklaidoje – informacinis pranešimas naujienų agentūrų tinklalapiuose;

19.2. suaugusiųjų švietimo institucijose – atminimo lentos, įrengiamos kiekvienoje modernizuojamoje įstaigoje, ir plakatai;

19.3. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose.

VIII. FINANSUOJAMOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJOS, KURIOSE NUMATOMA SUDARYTI SĄLYGAS UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ CENTRŲ VEIKLAI 23. Finansuojamų suaugusiųjų švietimo institucijų, kuriose numatoma sudaryti sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai, sąrašas:

23.1. Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla;

23.2. Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.3. Kauno suaugusiųjų mokymo centras;

23.4. Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras;

23.5. Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.6. Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.7. Kretingos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.8. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras;

23.9. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras;

23.10. Plungės suaugusiųjų švietimo centras;

23.11. Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras;

23.12. Šiaulių suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.13. Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras;

23.14. Švenčionių r. Švenčionėlių antroji vidurinė mokykla;

23.15. Vilniaus Akiračio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.16. Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras;

23.17. Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.18. Vilniaus Židinio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.19. Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras. _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 42 priedas INVESTICIJŲ Į IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGAS KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskiriami šie pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. ikimokyklinio ugdymo privalumai:

5.1.1. vykstant darbo rinkos pokyčiams, plėtojantis demokratijos ir lyčių lygių galimybių procesams, didėja visuomenės aktyvumas užsakant įvairias ikimokyklinio ugdymo paslaugas ne tik paskutiniais metais prieš vaikui pradedant lankyti bendrojo lavinimo mokyklos pirmąją klasę, bet ir kūdikystėje;

5.1.2. didėja vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir lankančių bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius;

5.1.3. ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo 2005 m. atlieka savo įstaigų veiklos vidinį įsivertinimą ir tuo grindžia tolimesnę įstaigos veiklos plėtrą, modeliuoja įvairius ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelius (pavyzdžiui, vaiko buvimo įstaigoje laikas svyruoja nuo keleto valandų per dieną, savaitę iki 5 dienų per savaitę, įstaigų darbo laikas taip pat svyruoja nuo 6 iki 24 valandų per parą), teikia naujas edukacines ir socialines paslaugas. Toks lankstus ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas sudaro galimybes derinti šeimos ir darbo pareigas;

5.1.4. savivaldybių administracijos švietimo padaliniai, bendradarbiaudami su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, socialinės rūpybos skyriais, pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, pradeda objektyviau įvertinti ikimokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos vaikui ir jo šeimai poreikius, kurti optimalų švietimo įstaigų savivaldybės teritorijoje tinklą. Kaimo vietovėse, kur nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų, steigiami ikimokyklinio ugdymo skyriai bendrojo lavinimo mokyklose.

5.2. Ikimokyklinio ugdymo trūkumai:

5.2.1. daugelio ikimokyklinio ugdymo programas teikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ypač bendrojo lavinimo mokyklose įsteigtų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių infrastruktūra neatitinka higienos normų, kai kurios patalpos yra avarinės būklės, todėl nesudaromos saugios ir vaikų sveikatą tausojančios ugdymo sąlygos;

5.2.2. daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios yra pastatytos daugiau nei prieš 30 metų, per visą jų eksploatacijos laikotarpį nėra atlikti jokie planiniai remonto/rekonstrukcijos darbai, todėl daugumos jų stogai, langai ir santechnikos įranga turi būti nedelsiant keičiami. Savivaldybės dėl biudžetų deficito ar institucinių gebėjimų optimaliai planuoti įstaigų tinklo pertvarką stokos dar nepajėgios savarankiškai investuoti į ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą;

5.2.3. specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar grupes yra nepakankamai sparti, nes ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturi neįgaliesiems pritaikytų įvažiavimų, keltuvų ir kitos specialiosios įrangos, specializuotų švietimo pagalbai teikti reikalingų patalpų;

5.2.4. ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupės dažnai yra remontuojamos tėvų ar kitų rėmėjų lėšomis, tačiau ypatingai stokojama lėšų įstaigų bendrosios paskirties patalpų sutvarkymui (salėms, virtuvėms, poilsio kambariams ir kt.);

5.2.5. nei viena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nėra pritaikyta vaikų nuo gimimo iki vienerių metų ugdymui ir priežiūrai, nėra sukurtos sąlygos motinoms maitinti kūdikius.

5.3. Ikimokyklinio ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. vykdoma švietimo ir socialinė politika palanki ikimokyklinio ugdymo plėtrai ir prieinamumo didinimui;

5.3.2. savivaldybėse vyksta bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų neformaliojo švietimo įstaigų tinklo optimizavimo procesai, kurie leidžia racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas, sutaupytas lėšas, atsiradusias sutvarkius tinklą, panaudoti esamų ikimokyklinio ugdymo įstaigų remontui, rekonstravimui, pritaikymui teikti įvairesnes ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

5.3.3. savivaldybės aktyviai rengia investicinius projektus, dalyvauja konkursuose, skirtuose lėšų pritraukimui ir švietimo infrastruktūros savivaldybėse gerinimui bei plėtojimui.

5.4. Ikimokyklinio ugdymo grėsmės:

5.4.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigų būklė dažnai yra tokia prasta, kad jų sutvarkymui reikalingos ypač didelės investicijos, kurių savivaldybės, net ir gavusios finansinę paramą, ne visada yra pajėgios vykdyti;

5.4.2. nemaža dalis visuomenės ir savivaldybių politikų turi stereotipines nuostatas į ikimokyklinį ugdymą, todėl, net ir esant finansinėms galimybėms, prioritetą teikia ne ikimokyklinio ugdymo gerinimui, bet pasirenka kitas švietimo ar socialinės paskirties įstaigas;

5.4.3. veiksmingam ir šiuolaikiškam ikimokyklinio ugdymo plėtojimui savivaldybėse stinga švietimo vadybininkų analitinių ir modeliavimo gebėjimų;

5.4.4. nepalankios demografinės tendencijos, gyventojų emigracijos augimas sunkina objektyvų ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikių įvertinimą ir sudaro problemų numatant perspektyviausias plėtrai bei investavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šio komponento tikslai:

6.1. didinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą;

6.2. gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, plėtoti švietimo pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms.

7.1. modernizuoti Regiono plėtros tarybų atrinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas;

7.2. pritaikyti Regiono plėtros tarybų atrinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymui, švietimo pagalbos teikimui.

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Rezultato rodikliai:

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) 2006 – 6000 Produkto rodikliai:

Projektų skaičius 2006 – 60 9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai:

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skaičius 2006 – 60 10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. metai reikšmė Produkto rodikliai:

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Alytaus regione 2006 – 5 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Kauno regione 2006 – 8 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Klaipėdos regione 2006 – 7 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Marijampolės regione 2006 – 5 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Panevėžio regione 2006 – 6 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Šiaulių regione 2006 – 7 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Tauragės regione 2006 – 4 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Telšių regione 2006 – 4 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Utenos regione 2006 – 6 Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Vilniaus regione 2006 – 8 11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, atsakingos už Komponento lygio rezultatų stebėseną, vadovas atskiru sprendimu;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija.

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendina atskiros Lietuvos Respublikos savivaldybės arba ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Regionų plėtros tarybose patvirtintos kaip atskirų ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimo projektų vykdytojai.

14.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė arba ikimokyklinio ugdymo įstaiga (projekto vykdytojas), informaciją apie visus projektus kaupia ir kontroliuoja MKC.

14.2. Komponento projektų įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA);

14.3. susipažinę su kvietimo dokumentacija, pareiškėjai (projektų vykdytojai) rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

14.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai atsakingi savo projektų ribose, vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o apie Komponento lygio pasiekimus – MKC. Projektų įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyse numatytas veiklas;

14.5. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

14.6. projektų įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas;

14.7. bendras prašomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 88 040 000 Lt.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos Kriterijai 1.

Bendra informacija 1.1 Veiksmų programa 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa 1.2 Prioritetas 2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 1.3 Priemonė Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas 1.4 Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.

Finansavimo būdas 2.1 Finansavimo būdas Regionų projektai 2.2 Kryžminis finansavimas Nenumatomas 3.

Tinkamumas 3.1 Pareiškėjas (-ai) 1. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos 2. Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos 3.2 Partneris (-iai) Taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir pareiškėjams 3.3 Remiamos veiklos Ikimokyklinio ugdymo modernizavimo išlaidos:

3.10 Projekto pradžia Kvietimas teikti projektus – 2009 m.

4.

Atitikties kriterijai Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą (žr. 25.1 punktą) 5.

Administruojanti institucija Viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 6.

Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.

Horizontalieji prioritetai 7.1 Lygių galimybių skatinimas Projekto tikslinėms grupėms – vaikams iki 7 m. bei auklėtojams (mokytojams) bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas 7.2 Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Netaikoma 7.3 Informacinės visuomenės plėtra Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų; siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.4 Regioninė plėtra Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Atrenkant projektus, bus taikomas regionų atrankos principas.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.5 Darnus vystymasis Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo: prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius; kurti ir diegti aktyvaus mokymo(si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(si) ir tarpdalykines studijas; pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 17. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

17.1. savivaldybių, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose bus investuojama, įvairaus amžiaus gyventojai (ikimokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie gaus kokybiškesnes ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

17.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai (savivaldybių lygmenyje);

18.2. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

18.3. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9. Tikslas: sudaryti sąlygas inovacijų kūrimui bendrajame lavinime ir skatinti švietime dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo iniciatyvas.

10.1. tobulinti bendrojo lavinimo, neformalaus švietimo ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymo modelius;

10.2. plėtoti alternatyvius ir netradicinius ugdymo modelius;

10.3. parengti mokomąją medžiagą užsienio lietuviams;

10.4. skatinti švietimo įstaigų inovatyvius bendradarbiavimo modelius;

10.5. skatinti mokinių pažangos vertinimo sistemų bei kokybės užtikrinimo modelių kūrimą bendrajame lavinime.

III. SIEKIAMI REZULTATAI 11. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):

Rodiklio tipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija Tikėtina situacija 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais – 90 Projektų ataskaitos Produkto Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius – 370 Projektų ataskaitos 12. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija Tikėtina situacija 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais – 80 Projektų ataskaitos Mokinių, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais – 90 Projektų ataskaitos Produkto Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių: – 6000 Projektų ataskaitos

Rodiklio tipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais – 90 Projektų ataskaitos Produkto Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: – 145 Projektų ataskaitos

14.1. Bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimo galimybių plėtra pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje:

Veiklos srities pavadinimas Bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimo galimybių plėtra pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), numatyta skatinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančias mokyklas suformuoti technologinį profilį arba pakraipą, vykdyti verslumo, užsienio kalbų, informacinių ir komunikacinių technologijų ir kitų bendrųjų gebėjimų, kurių reikia žinių visuomenėje, projektus ir programas. Šiuo atveju kuriama lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa, tačiau ugdymo turinys vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, pamokose retai taikomos IKT, kurios ne tik leistų individualizuoti ugdymo procesą, bet ir padidinti mokinių mokymosi motyvaciją. Švietimo ir mokslo ministerija rengia ugdymo turinio dokumentus, reglamentuojančius ugdymo proceso įgyvendinimą bendrojo lavinimo mokyklose, pvz., bendruosius ugdymo planus ir kt. Šiandieninėje mokykloje egzistuoja tradicinis ugdymo turinio proceso įgyvendinimo būdas – pamokų organizavimas. Labai svarbu, įgyvendinat Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją ieškoti ugdymo turinio įgyvendinimo modernių modelių, kurie padėtų pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, skatintų mokinio mokymosi motyvaciją.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – sukurti valstybės ugdymo turinio dokumentuose reglamentuojamo ir mokyklose teikiamo ugdymo turinio pritaikymo ir įgyvendinimo modelių įvairovę, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes.

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Metodinės medžiagos apie ugdymo turinio įgyvendinimo modelius, ugdymo turinio individualizavimą ir diferencijavimą rengimas.

Tikslinės grupės Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokiniai, švietimo padalinių ir švietimo pagalbos specialistai.

14.2. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinio atnaujinimas:

Veiklos srities pavadinimas Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinio atnaujinimas.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Lietuvos Respublikoje kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, kurie ugdomi drauge su bendraamžiais. Šiems mokiniams būtinas jų poreikiams pritaikytas ugdymo turinys, kuris atnaujinamas atsižvelgiant į ugdymo turinio vertinimo rezultatus, visuomenės poreikius, pedagogikos atradimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. 2008-2009 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424 (Žin., 2008, Nr. 61-2320), numatomos galimybės teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams.

Programos, pagal kurias mokosi specialiųjų poreikių mokiniai, neatitinka šiuolaikiniams reikalavimams. Mokytojams trūksta kompetencijų, reikalingų mokyti specialiųjų poreikių mokinius pagal jų poreikiams pritaikytas ugdymo programas.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – atnaujinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinį.

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Specialistų, rengsiančių pritaikytas programas, kompetencijų tobulinimas.

Tikslinės grupės Specialistai, rengiantys specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir metodines rekomendacijas.

Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir švietimo padalinių darbuotojai.

14.3. Nuotolinio mokymo ugdymo programų ir modulių rengimas bendrajam ugdymui ir neformaliam vaikų švietimui:

Veiklos srities pavadinimas Nuotolinio mokymo ugdymo programų ir modulių rengimas bendrajam ugdymui ir neformaliam vaikų švietimui.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt., akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą. Lietuvos Respublikoje yra sukaupta nuotolinio mokymo vykdymo patirtis. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos distancinio mokymosi sistema (nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas; toliau – LieDM), universitetai bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas.

Nuotolinio mokymo sistemos plėtra pagerins sąlygas mokymosi visą gyvenimą proceso užtikrinimui ir jo plėtrai. „Iškritę“ iš švietimo sistemos asmenys turės galimybę pasinaudoti jų sugebėjimus ir poreikius atitinkančiomis švietimo paslaugomis.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslai:

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis rengimas ir leidyba.

Tikslinės grupės Bendrojo švietimo sistemos mokiniai, neįgalieji, turintys judėjimo, klausos ir kitas negalias, sportininkai, kurie daug laiko praleidžia sportinėse stovyklose, varžybose.

14.4. Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė:

Veiklos srities pavadinimas Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Lietuvių gimtosios kalbos bendrojo ugdymo programose akcentuojamas skirtingų gebėjimų, poreikių, mokymosi stilių vaikų ugdymas jiems priimtiniausiu būdu. Dėmesys skiriamas į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, kurių pagrindas daugeliu atvejų yra komunikavimo gimtąja kalba gebėjimai. Remiantis Nacionalinių mokinių pasiekimo tyrimų rezultatais, daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygis iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus. Pažymėtina, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių.

Lietuvoje veikia bendrojo lavinimo mokyklos tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – rusų, lenkų, baltarusių mokomosiomis kalbomis (šiuo metu tokių mokyklų yra 105 ir 53 mišrios mokyklos). Lietuvoje veikia kelios dešimtys šeštadieninių ir sekmadieninių tautinių mažumų mokyklų, kurių pagrindinis veiklos tikslas – gimtosios kalbos mokymas.

Gimtosios kalbos mokymas šiose mokyklose yra specifiškas dėl to, kad kalba nėra plačiai vartojama viešojoje erdvėje, tačiau kiekvieno vaiko asmenybės formavimuisi, tapatumo suvokimui yra nepaprastai svarbi.

Dar vienas aspektas – daugiakalbystės Lietuvoje skatinimas, kurio sudedamoji dalis – tautinių mažumų kalbų populiarinimas.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – pagerinti mokinių kalbinę ir komunikacinę kompetencijas.

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos.

Tikslinės grupės Lietuvių gimtosios kalbos mokytojai, tautinių mažumų gimtųjų kalbų mokytojai, šeštadieninių ir sekmadieninių tautinių mažumų mokyklų mokytojai, tautinių bendrijų nariai, dirbantys su vaikais.

14.5. Alternatyvių pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo modelių parengimas:

Veiklos srities pavadinimas Alternatyvių pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo modelių parengimas.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Lietuvoje nėra išplėtotas menų terapijos metodikų taikymas specialiųjų poreikių mokinių, ypač turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (vaikai su cerebriniu paralyžiumi, vaikai, turintys autizmo ar dauno sindromą) ugdyme. Nėra pakankamai parengta menų terapijos metodikų ir specialistų, gebančių dirbti su šiais vaikais. Būtina parengti įvairių menų terapijos metodikas ir suteikti papildomų kompetencijų specialistams dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – parengti alternatyvias specialiųjų poreikių mokinių ugdymo metodikas, taikant menų terapiją.

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Specialistų, rengsiančių menų terapijos metodikas, kompetencijų tobulinimas.

Tikslinės grupės Specialistai, rengiantys specialiųjų poreikių mokinių ugdymo menų terapijos metodikas, specialistai, dirbantys su specialiųjų poreikių mokiniais.

14.6. Mokomosios medžiagos užsienio lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams rengimas:

Veiklos srities pavadinimas Mokomosios medžiagos užsienio lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams rengimas.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Pagal tarptautinius susitarimus būtina teikti užsienyje gyvenantiems lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams valstybės paramą švietimo srityse, gerinti mokymosi prieinamumą, didinti neformaliojo švietimo programų pasiūlą, teikti metodinę bei organizacinę paramą lituanistiniam švietimui užsienyje ir kurti pagalbos sistemą užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 1977 m. /486/EEB direktyvos dėl darbuotojų migrantų vaikų (toliau – užsieniečių vaikų) mokymo nuostatas, turi sudaryti palankias sąlygas atvykusių į Lietuvą užsieniečių vaikams integruotis į šalies švietimo sistemą. Valstybinės kalbos mokymas kaip vienas iš prioritetinių uždavinių nurodomas Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008-2012 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1214 (Žin., 2007, Nr. 120-4896). Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, padidėjo Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracija, todėl labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas ugdyti migruojančių darbuotojų asmenų vaikams. Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos priemonių 2007-2008 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1837), numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams galimybių užtikrinimą integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir palankių sąlygų stoti į aukštąsias mokyklas sudarymą.

2007 m. užsienio šalyse veikė apie 179 lietuviškos švietimo įstaigos, lietuvių kalbos jose mokosi apie 5000 įvairaus amžiaus mokinių. Dėl lietuvių kalbos, istorijos mokymo priemonių lietuviškoms švietimo įstaigoms užsienyje trūkumo šių mokyklų mokytojai renkasi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams skirtas lietuvių kalbos, istorijos ir kitų dalykų mokymo priemones. Užsienyje veikiančiose lietuviškų švietimo įstaigų mokytojai, dažnai neturintys pedagoginio išsilavinimo, nesugeba tinkamai išdėstyti mokymo medžiagos mokiniams, dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo lygio sunku mokytis iš Lietuvos mokyklų mokiniams skirtų vadovėlių.

Lietuvių kalbos mokymas lituanistinėse mokyklose yra labai svarbus vaiko asmenybės formavimuisi, tapatumo suvokimui ir kartu specifiškas dėl to, kad kalba nėra plačiai vartojama viešojoje erdvėje. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams taip pat būtina parengti specialias mokymo priemones, nes kalbos mokymosi gebėjimai yra skirtingi ir reikalinga sudaryti sąlygas kokybiškam ugdymo proceso užtikrinti, kad būtų išlyginti kalbos mokėjimo skirtumai ir toliau sėkmingai vyktų šių vaikų socializacija ir integracija Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam lietuvių kalbos išmokti pageidaujančiam užsienyje gyvenančiam asmeniui, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams išmokti kalbėti, rašyti ir skaityti lietuvių kalba.

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Lietuvių kalbos, lietuvių etnokultūros, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos mokymo priemonių ir mokomosios medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir e-mokymo(si) priemonėmis rengimas ir leidyba.

Tikslinės grupės Užsienyje gyvenantys lietuviai ir jų vaikai, lietuviškų mokyklų užsienyje mokytojai, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikai.

14.7. Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra:

Veiklos srities pavadinimas Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas 2008 m. paskelbti Europos tarpkultūrinio dialogo metais. Tarpkultūrinis dialogas glaudžiai susijęs su siekiu suburti kartu visų Europos Sąjungos šalių gyventojus, kurioje vyrauja permainos bei globalūs pokyčiai. Šis dialogas (jis apima ir švietimo sektorių) yra priemonė, supaprastinanti daugelio Europos Sąjungos strateginių prioritetų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikoje skiriamas nepakankamas dėmesys (jis nėra paremtas šiuolaikinių kultūrinių, technologinių ir politinių tendencijų analizės rezultatais) kultūrinio ir meninio ugdymo sričiai.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – integruoti į ugdymą Lietuvos kultūros paveldą, meno kultūrą.

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Seminarų, skatinančių švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą, organizavimas.

Tikslinės grupės Įvairių amžiaus grupių mokiniai.

14.8. Tarpkultūrinio švietimo plėtotė:

Veiklos srities pavadinimas Tarpkultūrinio švietimo plėtotė Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Socialinių pokyčių ir jaunimo vertybių empiriniai tyrimai („Lietuviškoji mokykla multikultūriškumo akivaizdoje“, Saugėnienė, 2000, „Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai“, Sprindžiūnas, 2006, „Lietuvos moksleivių pilietiškumo ir tautinio tapatumo formavimosi prielaidos“, Ranonytė, 2006, „Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje“, Beresnevičiūtė, 2005, „Savivaldos institucijų socialinis politinis veiksmingumas: monografija“, Arimavičiūtė, 2006) rodo gana sudėtingą Lietuvos situaciją: nors demokratija bei tolerancija yra deklaruojama visuose švietimo dokumentuose, socialiniame gyvenime egzistuoja daug nepakantumo Kitam ir Kitokiam apraiškų, diskriminacijos, konfliktų.

Globalizacijos procesas, nauji sociokultūriniai iššūkiai, didėjanti gyventojų migracija koreguoja visų šalių švietimo politiką, kurioje pagrindiniu orientyru tampa kultūrų dialogas, kaip esminė sugyvenimo su Kitu sąlyga. Globalizacija reikalauja peržiūrėti ir koreguoti požiūrį į Kitą socialiniu, tautiniu, rasiniu, religiniu, lyčių, subkultūrų ir kitais požiūriais. Tokį teiginį leidžia formuluoti teorinės literatūros analizė (Bauman, Giddens, Tomlinson, Jameson, Taylor, Goldberg, Jackson, McLaren, Giroux ir kiti). Ji lokalias ribas peržengiančius reiškinius aiškina esant natūraliu globalizacijos produktu ir leidžia geriau suvokti šio proceso dėsningumus bei perspektyvas.

Europos Sąjungoje XXI amžius akivaizdžiai išsiskiria dėmesiu tarpkultūriniam ugdymui, kurio aktyvumas ypač sustiprėjo 2004 metais, kai šalia strategijos Europos Tarybos ir Europos Komisijos parengta tarptautinė tarpkultūrinio ugdymo medžiaga, kasmet vykdomi tarpkultūrinio ugdymo tyrimai, organizuojamos konferencijos, seminarai, siekiantys užtikrinti tarptautinio tinklo veiklą.

Lietuvoje tarpkultūrinio ugdymo problematika analizuojama labai fragmentiškai, nenuosekliai, nėra tarpkultūrinio ugdymo praktinės veiklos gairių, plano, metodologijos, o juo labiau – metodinės medžiagos mokytojui ar mokyklos vadovui, jo pavaduotojui, skyriaus vadovui. Tarpkultūrinis mokymas turėtų apimti ne tik bendrojo lavinimo mokyklas, bet ir jų aplinką, vietos bendruomenę.

Švietimo tyrimai rodo, kad jaunimas tampa vis mažiau jautrus tautiškumui, savo kraštui ir meilės savo tėvynei puoselėjimui („Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“, Arimavičiūtė, 2005, „Lietuvos moksleivių pilietiškumo ir tautinio tapatumo formavimosi prielaidos“, Ranonytė, 2006, „Moksleivių ir studentų tarpkultūrinis ugdymas eurointegracijos sąlygomis“, Duoblienė, 2006), labiau žavisi vartotojiško pasaulio vertybėmis, naujomis technologijomis, tampa vis labiau pragmatikas. Tai skatina apdairiai analizuoti situaciją ir ieškoti protingiausių šios situacijos sprendimų sugyvenimo link, rinktis konstruktyvizmą ir dialogo filosofiją, kurios atveria galimybes koegzistuoti ir tautinei tradicijai, ir socialinei įvairovei, skirtingoms kultūroms ir subkultūroms.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – sukurti tarpkultūrinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje metodiką, grindžiamą Europos Sąjungos tarpkultūrinio ugdymo dokumentais bei Lietuvos strateginėmis nuostatomis, ir užtikrinti tinkamas sąlygas jai diegti bei plėtoti.

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos.

Tikslinės grupės Švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai).

14.9. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė:

Veiklos srities pavadinimas Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) mokyklos bendruomenės sąvoka apibrėžiama kaip „Vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų“.

Atsižvelgiant į nacionalinės reikšmės strategijas ir programas – Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, Mokymosi visą gyvenimą strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008-2012 metų strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008-2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220) ir įvertinant procesus, vykstančius mokyklų bendruomenėse, trūksta interesų grupių bendradarbiavimo, skatinant mokymosi prieinamumo gerinimą, didinant neformaliojo švietimo programų pasiūlą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnės mokymo ir mokymosi aplinkos, glaudesnio mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo modelių kūrimo.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes kurti bendradarbiavimo modelius, gerinant mokymosi prieinamumą, didinant neformaliojo švietimo programų pasiūlą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnę mokymo ir mokymosi aplinką.

Uždaviniai:

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos 1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos, mokymai.

Tikslinės grupės Vietos bendruomenės nariai, mokyklos savivaldos institucijų nariai, steigėjai, kiti socialiniai partneriai.

14.10. Netradicinio ugdymo modelių plėtotė:

Veiklos srities pavadinimas Netradicinio ugdymo modelių plėtotė Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas Europos Komisijos inicijuotų konsultacijų temoje „Mokyklos XXI amžiuje“ pateiktų aštuonių sričių plėtra neatsiejama nuo netradicinių ugdymo metodų diegimo ir naudojimo švietimo sistemoje. Netradiciniai ugdymo metodai – tai unikalūs ir saviti metodai, taikomi šiuolaikiniame ugdymo procese. Jie sudaro sąlygas mokiniui pasijusti asmenybe, atsirasti glaudesniam ryšiui tiek tarp mokytojo ir mokinio, tiek tarp pačių mokinių. Naudojant šiuos metodus, didelis dėmesys skiriamas mokinių atsakomybės ugdymui, savarankiško mąstymo formavimui.

Įgyvendinant Netradicinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1446, Lietuvoje veikia keletas netradicinio ugdymo institucijų, pvz., Valdorfo mokykla, Montesori darželis ir mokykla, Suzuki mokyklos, Jėzuitų mokyklos ar kitos. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, netradicinių ugdymo įstaigų tinklas Lietuvoje mažiausiai išvystytas.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai Tikslas – plėtoti netradicinio ugdymo modelį.

Uždaviniai: