STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL KLASIFIKATORIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1999 m. balandžio 15 d. Nr. 37 Vilnius Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 464 „Dėl tarptautinių klasifikatorių diegimo Lietuvos Respublikoje“ patvirtinti: 1. Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriaus bei Lietuvos Respublikos profesijų klasifikatoriaus nuostatus. 2. Lietuvos švietimo klasifikaciją. GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                                       P. ADLYS Patvirtinta Statistikos departamento prie LRV generalinio direktoriaus 1999 04 15 įsakymu Nr. 37 LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESIJŲ KLASIFIKATORIAUS NUOSTATAI Bendroji dalis 1. Šie nuostatai parengti remiantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 11 29 nutarimu Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ bei Tarptautiniu profesijų klasifikatoriumi ISCO-88, ISCO-88 (COM). 2. Nuostatai nustato Lietuvos Respublikos profesijų klasifikatoriaus (toliau vadinama – klasifikatorius) paskirtį, jo objektą, klasifikatoriaus tvarkymo įstaigą, jos teises ir pareigas, reglamentuoja klasifikatoriaus sudarymo, tvarkymo, jo naudojimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. 3. Klasifikatoriaus paskirtis – rinkti, kaupti, tvarkyti ir saugoti šiuose nuostatuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka duomenis apie Lietuvos Respublikos profesijas, teikti juos visiems suinteresuotiems juridiniams bei fiziniams asmenims. 4. Klasifikatoriaus objektas yra profesija, suprantama kaip atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras prielaidas. 5. Klasifikatorius kaupia duomenis apie visas Lietuvoje esančias profesijas, taip pat nuolat atnaujinamas papildant naujai atsirandančiomis profesijomis. 6. Klasifikatorius tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ir šiuos nuostatus. Nuostatuose vartojamos sąvokos 7. Klasifikatoriaus duomenys – informacija apie profesijas, įregistruotas profesijų klasifikatoriuje. 8. Duomenų teikėjai – valstybės valdžios ir valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos bei kiti juridiniai asmenys. 9. Duomenų naudotojai – visi juridiniai ir fiziniai asmenys, besinaudojantys klasifikatoriuje įregistruotais duomenimis. 10. Klasifikatoriaus sandara – klasifikatoriaus duomenų išdėstymo tvarka, struktūra. 11. Profesinės grupės aprašymas – pagrindinės profesinės veiklos kryptys. Klasifikatoriaus steigėjas ir tvarkytojas 12. Klasifikatorių steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13. Vadovaujančioji klasifikatoriaus įstaiga yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vadovaujančioji klasifikatoriaus įstaiga metodiškai vadovauja ir kontroliuoja profesijų klasifikatoriaus tvarkymą remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. 14. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga yra Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (toliau vadinama – klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga), kuri sprendžia profesijų klasifikatoriaus duomenų formavimą, suvestinės informacijos rengimo bei pateikimo, duomenų atnaujinimo bei kitus profesijų klasifikatoriaus tvarkymo klausimus. 15. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga: 15.1. priima dokumentus profesijų registracijai; 15.2. registruoja duomenis ir tvarko kompiuterinę klasifikatoriaus duomenų bazę; 15.3. konsultuoja dėl profesijų registravimo dokumentų rengimo ir tvarkymo. 16. Atnaujina klasifikatoriaus duomenis. 17. Užtikrina klasifikatoriaus duomenų apsaugą. 18. Teikia klasifikatoriaus duomenis šių nuostatų nustatyta tvarka. 19. Garantuoja, kad, tvarkant klasifikatorių, įrašai nebūtų klaidingi, nereikalingi arba neišsamūs. 20. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga gali steigti savo organizacinius padalinius klasifikatoriui sudaryti bei tvarkyti. Profesijų klasifikatoriaus duomenys 21. Klasifikatoriuje nurodomi šie registruojamos profesijos duomenys: 21.1. pagrindinės grupės kodas, pavadinimas, aprašas; 21.2. pagrindinio pogrupio kodas, pavadinimas, aprašas; 21.3. grupės kodas, pavadinimas, aprašas; 21.4. pogrupio kodas, pavadinimas, aprašas; 21.5. profesijos kodas ir pavadinimas. 22. Profesijos kodas yra šešių skaitmenų skaičius. Pirmieji keturi skaitmenys atitinka tarptautinę profesijų klasifikaciją ir apibūdina profesijų klasifikacijos hierarchiją klasifikatoriaus grupėse: 22.1. pirmasis skaitmuo žymi pagrindinės grupės numerį; klasifikatoriuje numatyta dešimt žemiau išvardytų pagrindinių grupių; 22.2. antrasis skaitmuo, kartu su pirmuoju, žymi pagrindinio pogrupio kodo numerį; 22.3. trečiasis skaitmuo, kartu su pirmaisiais dviem, žymi grupės kodo numerį; 22.4. ketvirtasis skaitmuo, kartu su pirmaisiais trimis, žymi pogrupio kodo numerį; 22.5. paskutiniai du skaitmenys, kartu su pirmaisiais keturiais, reiškia konkrečią profesiją atskiroje profesijų klasifikatoriaus grupėje. 23. Profesijų klasifikatorius susideda iš 10 pagrindinių grupių, remiantis Tarptautiniu profesijų klasifikatoriumi ISCO-88, ISCO-88 (COM): 1 pagrindinė grupė „Įstatymų leidėjai, vyriausieji pareigūnai ir valdytojai“. 2 pagrindinė grupė „Specialistai“. 3 pagrindinė grupė „Jaunesnieji specialistai ir technikai“. 4 pagrindinė grupė „Jaunesnieji tarnautojai“. 5 pagrindinė grupė „Aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojai“. 6 pagrindinė grupė „Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai“. 7 pagrindinė grupė „Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai“. 8 pagrindinė grupė „Įrenginių, mašinų operatoriai bei surinkėjai“. 9 pagrindinė grupė „Nekvalifikuoti darbininkai“. 0 pagrindinė grupė „Ginkluotosios pajėgos“. Klasifikatoriaus duomenų registravimo tvarka 24. Pradinis klasifikatoriaus užpildymas atliekamas panaudojant Tarptautinį profesijų klasifikatorių ISCO-88, ISCO-88 (COM) vertimą į lietuvių kalbą. Išverstą tarptautinio profesijų klasifikatoriaus tekstą nagrinėja ir vertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaryta ekspertų komisija. 25. Ekspertų komisijos aktu patvirtintas vertimo tekstas perduodamas klasifikatoriaus tvarkymo įstaigai įvesti į duomenų bazę. 26. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga klasifikatoriaus duomenis nuolat atnaujina pagal Tarptautinio profesijų klasifikatoriaus ISCO-88, ISCO-88 (COM) pakeitimus ir papildymus. Atnaujinimas atliekamas per 10 dienų nuo pakeitimų ar papildymų gavimo. 27. Gavus Tarptautinio profesijų klasifikatoriaus ISCO-88, ISCO-88 (COM) pakeitimus ar papildymus, jie verčiami į lietuvių kalbą. Vertimus nagrinėja ir vertina klasifikatoriaus tvarkymo įstaigos sudaryta ekspertų komisija. Ekspertų komisijai aktu patvirtinus vertimo tekstą, duomenys įvedami į duomenų bazę. 28. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga atsako už į duomenų bazę įvestų duomenų atitikimą Ekspertų komisijos aktu patvirtintam vertimo tekstui. 29. Naujų profesijų registravimo iniciatoriai gali būti ministerijos, departamentai kitos valstybinės tarnybos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. 30. Duomenų teikėjas pateikia klasifikatoriaus tvarkymo įstaigai paraišką įregistruoti duomenis apie profesiją, kurioje nurodomas profesijos pavadinimas, profesijos aprašas ir pagrindimo medžiaga. 31. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaigos sudaryta ekspertų komisija atlieka pateiktų dokumentų ekspertizę (jei reikia, tarptautinę). Ekspertų komisija gali pareikalauti iš duomenų teikėjo papildomų paaiškinimų ar duomenų. 32. Ekspertų komisija ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo dokumentų pateikimo dienos raštu pateikia savo išvadas klasifikatoriaus tvarkymo įstaigai. Kartu su išvadomis ekspertų komisija pateikia komisijos aprobuotą klasifikatoriaus papildymo tekstą – profesinės grupės kodą, pavadinimą ir aprašą. Komisijai nusprendus netenkinti paraiškos, išvadose pateikiamas motyvuotas paaiškinimas. Su ekspertų komisijos išvadomis supažindinamas ir duomenų teikėjas. 33. Duomenys įregistruojami klasifikatoriuje per 5 dienas, kai juos aprobuoja ekspertų komisija. 34. Profesija laikoma įregistruota, kai duomenys yra įrašomi į klasifikatoriaus duomenų bazę. Apie tai klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga per 5 dienas raštu praneša duomenų teikėjui. Klasifikatoriaus duomenų naudojimas 35. Klasifikatoriaus duomenys yra vieši. 36. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga teikia klasifikatoriaus duomenis Valstybės institucijų kompiuteriniu tinklu VIKT nemokamai, taip pat kitais su duomenų gavėju tarpusavyje suderintais būdais. Klasifikatoriaus duomenų perdavimas į kitas valstybes 37. Klasifikatoriaus duomenys be apribojimų gali būti perduodami į užsienio valstybes tarptautiniais kompiuterių tinklais. Klasifikatoriaus duomenų apsauga 38. Klasifikatoriaus duomenų apsauga nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais bendraisiais duomenų apsaugos reikalavimais. Konkrečios administracinės, techninės bei programinės duomenų apsaugos priemonės, apsaugančios klasifikatorių nuo duomenų sunaikinimo, pakeitimo bei neteisėto naudojimo, nustatomos projektavimo metu. Klasifikatoriaus finansavimas 39. Klasifikatorius finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. 40. Duomenys įregistruojami klasifikatoriuje nemokamai. Klasifikatoriaus likvidavimas 41. Klasifikatorius reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos registrų įstatymo nustatyta tvarka. ______________ Patvirtinta Statistikos departamento prie LRV generalinio direktoriaus 1999 04 15 įsakymu Nr. 37 Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriaus nuostatai I. Bendrosios nuostatos 1. Šie nuostatai parengti remiantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 11 29 nutarimu Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ bei Europos Sąjungos produktų ir paslaugų klasifikatoriais CPA (Produktų klasifikatorius pagal veiklos rūšį) ir PRODCOM (Bendrijos produktų sąrašas). 2. Nuostatai nustato Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriaus (toliau vadinamo – klasifikatorius) paskirtį, jo objektą, klasifikatoriaus tvarkymo įstaigą, jos teises ir pareigas, reglamentuoja klasifikatoriaus sudarymą, tvarkymą, atnaujinimą, jo įteisinimą ir naudojimo tvarką. 3. Klasifikatoriaus paskirtis – užtikrinti sąlygas produktų, gaminių, paslaugų ir turto apskaitai, sudaryti sąlygas rinkti, kaupti ir skaičiuoti įvairių statistikų, nagrinėjančių prekes, paslaugas ir turtą, duomenis, užtikrinti šių statistikų tarptautinį palyginamumą. 4. Klasifikatoriaus objektai yra produktai, gaminiai ar paslaugos, suprantami kaip atitinkamų gamybos subjektų vykdomos ekonominės veiklos rezultatai. 5. Klasifikatoriaus pagrindą sudaro Europos Sąjungos klasifikatoriuose CPA ir PRODCOM teikiami produktai, gaminiai ir paslaugos. Atsižvelgiant į ES CPA ir PRODCOM nuostatuose reglamentuojamas klasifikatorių nacionalinių versijų rengimo sąlygas, klasifikatoriaus žemesniame lygyje išskirti ir ateityje bus išskiriami Lietuvos ūkiui ekonomiškai svarbesni ir tik jam būdingi produktai, gaminiai ir paslaugos. 6. Klasifikatorius tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ir šiuos nuostatus. II. Nuostatuose vartojamos sąvokos 7. Klasifikatoriaus duomenys – informacija apie produktus, gaminius ir paslaugas, įregistruotus produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriuje. 8. Duomenų teikėjai – valstybės valdžios ir valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos bei kiti juridiniai asmenys. 9. Klasifikatoriaus struktūra – klasifikatoriaus duomenų išdėstymo tvarka. 10. Klasifikatoriaus aiškinamosios pastabos – atskirų klasifikatoriaus pozicijų komentarai. III. KLasifikatoriaus steigėjas ir tvarkytojas 11. Klasifikatorių steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Statistikos departamentas. 12. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės metodiškai vadovauja ir kontroliuoja produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriaus tvarkymą remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu ir šiais nuostatais. 13. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga yra Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri sprendžia produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriaus duomenų formavimą, duomenų atnaujinimo bei kitus klasifikatoriaus tvarkymo klausimus. 14. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga: 14.1. kaupia informaciją dėl atskirų produktų, gaminių ir paslaugų išskyrimo nacionaliniame klasifikatoriaus lygmenyje reikalingumo, priima ir registruoja įvairių suinteresuotų institucijų, klasifikatoriaus vartotojų, pasiūlymus ir pageidavimus; 14.2. registruoja duomenis ir tvarko kompiuterinę klasifikatoriaus duomenų bazę; 14.3. konsultuoja dėl produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriaus papildymo sąlygų, teikia klasifikatoriaus duomenų vartotojams metodinę paramą; 14.4. atnaujina klasifikatoriaus duomenis; 14.5. rūpinasi, atsako ir užtikrina klasifikatoriaus duomenų apsaugą; 14.6. teikia klasifikatoriaus duomenis šių nuostatų nustatyta tvarka; 14.7. garantuoja, kad, atnaujinant klasifikatorių, įrašai atitiktų ES klasifikatorių nuostatų reikalavimus. 15. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga gali steigti savo organizacinius padalinius klasifikatoriui tvarkyti. IV. Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriaus struktūra 16. Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių sudaro dvi dalys: 16.1. klasifikatoriaus pirmoji dalis sudaryta Europos Sąjungos CPA klasifikatoriaus pagrindu; ji apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, statybos ir nepramoninių paslaugų sritis; 16.2. klasifikatoriaus antroji dalis sudaryta Europos Sąjungos klasifikatorių CPA ir PRODCOM pagrindu; ji apima kasybos ir karjerų eksploatavimo, produktų gamybos, elektros energijos, dujų, garo ir karšto vandens gamybos ir paskirstymo sritis. 17. Klasifikatoriaus įrašus apie produktus, gaminius ir paslaugas sudaro šie duomenys: 17.1. sekcijos vienaženklis alfabetinis kodas, pavadinimas; 17.2. posekcijo dviženklis alfabetinis kodas, pavadinimas; 17.3. skyriaus dviženklis skaitmeninis kodas, pavadinimas, aprašas; 17.4. grupės triženklis skaitmeninis kodas, pavadinimas; 17.5. klasės keturženklis skaitmeninis kodas, pavadinimas; 17.6. kategorijos penkiaženklis skaitmeninis kodas, pavadinimas, nuoroda į kitus klasifikatorius; 17.7. subkategorijos šešiaženklis skaitmeninis kodas, pavadinimas, nuoroda į kitus klasifikatorius; 17.8. dalos dešimties ženklų skaitmeninis kodas, pavadinimas, nuoroda į kitus klasifikatorius, matavimo vienetas, duomenų rinkimo tipas, nuoroda į pastabas; 17.9. aiškinamosios pastabos. 18. Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriaus įrašų, sudarytų CPA klasifikatoriaus pagrindu, tarptautinį klasifikatorių atitinka pirmieji šeši skaitmenys, o įrašų, sudarytų PRODCOM klasifikatoriaus pagrindu, – pirmieji aštuoni skaitmenys. Klasifikatoriaus kodo papildymas iki 10 ženklų skirtas nacionalinio klasifikatoriaus lygmens formavimui. V. Klasifikatoriaus duomenų registravimo tvarka 19. Pradinis klasifikatoriaus užpildymas atliekamas panaudojant Europos Sąjungos klasifikatorių CPA ir PRODCOM vertimą į lietuvių kalbą. 20. Klasifikatoriaus nacionalinis lygmuo formuojamas iš duomenų teikėjų klasifikatoriaus tvarkymo įstaigai pateiktų pasiūlymų išskirti ir įvesti į duomenų bazę vartotojui svarbius konkrečius gaminius, produktus ar paslaugas. 21. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga klasifikatoriaus duomenis nuolat atnaujina pagal Europos Sąjungos produktų ir paslaugų klasifikatorių CPA ir PRODCOM pakeitimus ir papildymus. Atnaujinimas atliekamas metų laikotarpiu. 22. Gavus Europos Sąjungos produktų ir paslaugų klasifikatorių (CPA ir PRODCOM) pakeitimus ar papildymus, jie verčiami į lietuvių kalbą. Vertimus nagrinėja ir vertina klasifikatoriaus tvarkymo įstaigos sudaryta ekspertų komisija. Ekspertų komisijai aprobavus vertimo tekstą, duomenys įvedami į duomenų bazę. 23. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga atsako už duomenų bazėje esamų duomenų atitikimą Ekspertų komisijos aprobuotam vertimo tekstui. 24. Klasifikatoriaus nacionalinio lygmens papildymo iniciatoriai gali būti ministerijos, departamentai, kitos valstybinės tarnybos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. 25. Duomenų teikėjas pateikia klasifikatoriaus tvarkymo įstaigai paraišką papildyti klasifikatorių konkrečia produktų ar paslaugų pozicija, kurioje nurodomas konkretus produktas ar paslauga, jų tikslus aprašas ir ekonominė ar teisinė papildymo pagrindimo medžiaga. 26. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaigos sudaryta ekspertų komisija atlieka pateiktų dokumentų ekspertizę (jei reikia, tarptautinę). Ekspertų komisija gali pareikalauti iš duomenų teikėjo papildomų paaiškinimų ar duomenų. 27. Ekspertų komisija ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo dokumentų pateikimo dienos raštu pateikia savo išvadas klasifikatoriaus tvarkymo įstaigai. Kartu su išvadomis ekspertų komisija pateikia komisijos aprobuotą klasifikatoriaus papildymo tekstą. Komisijai nusprendus netenkinti paraiškos, išvadose pateikiamas motyvuotas paaiškinimas. Su ekspertų komisijos išvadomis supažindinamas ir duomenų teikėjas. 28. Visi pasiūlymai papildyti klasifikatorių yra kaupiami klasifikatorių tvarkymo įstaigoje. Papildomi duomenys į klasifikatorių įvedami vieną kartą metuose. 29. Produktas, gaminys ar paslauga laikoma įregistruota, kai duomenys yra įrašomi į klasifikatoriaus duomenų bazę. Apie tai klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga per 10 dienų raštu praneša duomenų teikėjui. VI. Klasifikatoriaus duomenų VARTOJIMAS 30. Klasifikatoriaus duomenys teikiami valstybės valdžios ir valdymo institucijoms bei visiems juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 31. Klasifikatoriaus tvarkymo įstaiga teikia klasifikatoriaus duomenis Valstybės institucijų kompiuteriniu tinklu, taip pat kitais su duomenų gavėju tarpusavyje suderintais būdais. 32. Klasifikatoriaus duomenų spausdinimas, dauginimas, platinimas yra klasifikatoriaus tvarkymo įstaigos prerogatyva. VII. Klasifikatoriaus duomenų perdavimas į kitas valstybes 33. Klasifikatoriaus duomenys gali būti perduodami į užsienio valstybes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ir Lietuvos Respublikos dvišales bei daugiašales tarptautines sutartis. VIII. Klasifikatoriaus duomenų bazės apsauga 34. Klasifikatoriaus duomenų bazės apsauga nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais bendraisiais duomenų apsaugos reikalavimais. Konkrečios administracinės, techninės bei programinės duomenų bazės apsaugos priemonės, apsaugančios klasifikatorių nuo duomenų sunaikinimo, pakeitimo bei neteisėto naudojimo, nustatomos projektavimo metu. IX. Klasifikatoriaus finansavimas 35. Klasifikatoriaus duomenų bazės tvarkymas finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų bei lėšų, gautų už klasifikatoriaus duomenų teikimą. X. Klasifikatoriaus likvidavimas 36. Klasifikatorius reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka. ______________ Patvirtinta Statistikos departamento prie LRV generalinio direktoriaus 1999 04 15 įsakymu Nr. 37 LIETUVOS ŠVIETIMO KLASIFIKACIJA PRATARMĖ Sparčiai plėtojantis technologijoms, vykstant visuotinei ekonomikos globalizacijai, nuolat didėjant darbo jėgos judrumui, vienu iš svarbiausių pažangos veiksnių tampa gerai organizuotas švietimas. Švietimo politikai formuoti bei švietimo sistemos monitoringui vykdyti reikalinga gerai struktūrizuota ir patikima statistinė informacija apie švietimo institucijose teikiamas švietimo programas, dalyvių skaičių ir pan. Lietuvos švietimo klasifikacija (LŠK) yra dokumentas, kuriame pateikiama standartizuota sistema statistikai apie Lietuvoje vykdomą švietimą rinkti, apdoroti bei pateikti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Lietuvos švietimo klasifikacija apima du pagrindinius klasifikacinius kintamuosius – švietimo lygmenis ir švietimo sritis. Dokumente paaiškinta, kaip naudotis šiais kintamaisiais klasifikuojant švietimo programas. Jame taip pat pateikti Lietuvoje naudojamų įvairių tipų programų aprašymai, nurodomi jų klasifikavimo požymiai ir kriterijai bei trumpai apibūdinami reikalavimai pedagogams ir programų turinys. LŠK yra parengta remiantis Tarptautine standartizuota švietimo klasifikacija ISCED 97 (taip ji sutrumpintai vadinama), kuri buvo patvirtinta 29-ojoje UNESCO Generalinės konferencijos sesijoje 1997 m. lapkričio mėnesį. Ją parengė tam tikslui UNESCO generalinio direktoriaus įkurta darbo grupė. Klasifikacija yra išsamių konsultacijų pasauliniu mastu rezultatas. UNESCO duomenų apie švietimą rinkimo sistema bus pritaikyta naujiems standartams, o valstybės narės skatinamos informaciją apie švietimą teikti taip pat pagal tokius standartus, kad būtų galima esamus duomenis palyginti tarptautiniu mastu. Lietuvos švietimo klasifikacija dėl nacionalinių savitumų skiriasi nuo tarptautinės klasifikacijos. LŠK ir ISCED 97 lygmenų atitikimas nurodytas lentelėje: LŠK ISCED 97 0 0 1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 6 5 7 6 Laikantis bendrosios tarptautinių klasifikatorių taikymo Lietuvoje metodikos, LŠK paragrafų numeracija iš esmės sutampa su ISCED 97 paragrafų numeracija. LŠK 5 ir 6 lygmenų paragrafų numeracija iš dalies pakeista, todėl skliaustuose nurodomas taip pat ir ISCED 97 paragrafo numeris. Pavyzdžiui, LŠK 80.1 paragrafas atitinka ISCED 97 80 paragrafą ir yra numeruojamas 80.1 (80-ISCED). ĮŽANGA 1. Lietuvos švietimo klasifikacija (LŠK) sudaryta tam, kad ja remiantis būtų galima rinkti, apdoroti ir pateikti Lietuvos ir tarptautiniu mastu lygintinus rodiklius ir statistinius duomenis apie švietimą Lietuvoje. Kad surinktus duomenis būtų nesunku pateikti tarptautinėms organizacijoms, LŠK sudaryta pagal 1997 metais atnaujintą Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED 97). Šiame LŠK aprašyme pateikiamos vartojamos sąvokos, apibrėžimai ir klasifikavimo kriterijai. LŠK apima visas organizuoto ir nuolatinio vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų, taip pat specialiųjų poreikių asmenų ugdymosi galimybes nepriklausomai nuo švietimo įstaigos tipo ar ugdymo formos. 2. LŠK yra daugiatikslė sistema, skirta švietimo politikai analizuoti ir reikiamiems sprendimams priimti, visuomenei apie švietimo būklę informuoti, konsultuoti norinčius mokytis ir t. t. Ši klasifikacija gali būti naudojama įvairių švietimo sistemos aspektų statistikai, kaip antai: dalyvių ir švietimo teikėjų skaičius, į švietimą investuotų finansinių išteklių kiekis arba gyventojų išsilavinimo lygis. Kadangi minėtos paskirties klasifikavimo sistema turi būti universali, LŠK koncepcija ir apibrėžimai buvo sudaryti taip, kad nepriklausytų nuo tam tikrų šalies švietimo sistemos sąlygų. 3. Iki šiol Lietuvoje naudojama švietimo klasifikacija rėmėsi pradiniu Tarptautinės standartizuotos švietimo klasifikacijos variantu (t.y. Tarptautinės standartizuotos švietimo klasifikacijos ISCED 1976 m. variantu, sutrumpintai vadinamu ISCED 76). Joje švietimo programos buvo klasifikuojamas pagal du pagrindinius parametrus: švietimo lygmenis ir švietimo sritis. Šie parametrai, vadinami klasifikaciniais kintamaisiais, išlieka ir atnaujintoje klasifikacijoje. Šiame LŠK variante nauja tai, kad yra patikslintos ir sugriežtintos programų priskyrimo švietimo lygmenims taisyklės, kriterijai ir, atsižvelgus į pakitusias sąlygas, patikslintos bei konkretizuotos švietimo sritys. 4. Pagal LŠK principus tvarkoma informacija gali būti naudojama statistikai rinkti įvairiais švietimo aspektais, atsižvelgiant į sprendimus priimančiųjų ir kitų grupių interesus. Nors LŠK gali būti lengvai taikoma renkant, pavyzdžiui, duomenis apie dalyvius, tačiau reikia pažymėti, kad tai yra švietimo programų klasifikacija, todėl ji neturi nieko bendra su dalyvių judėjimu švietimo sistemoje (žr. 22 paragrafą). Duomenims apie gyventojų išsilavinimo lygį rinkti vėliau numatoma papildyti LŠK – tai bus padaryta LŠK vartotojo vadove. 5. Turint omenyje, kad bus parengtas išsamus vartotojo vadovas, LŠK tekstas yra gana glaustas ir apima penkias dalis: Ką apima Lietuvos švietimo klasifikacija; Kaip naudojama Lietuvos švietimo klasifikacija; Švietimo programos apibrėžimas pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją; Lietuvos švietimo klasifikacijos taikymas programoms, kurios nepriklauso nuosekliojo švietimo sistemai. Klasifikaciniai kintamieji: I. Švietimo lygmenys II. Plačiosios švietimo grupės ir sritys APIMTIS IR NAUDOJIMO SRITIS KĄ APIMA LIETUVOS ŠVIETIMO KLASIFIKACIJA 6. LŠK nesiekia pateikti išsamaus švietimo apibrėžimo, švietimo filosofijos, tikslų, turinio koncepcijos ar atspindėti kultūrinių jo aspektų. Vis dėlto siekiant LŠK tikslų būtina aprašyti švietimo veiklos apimtį ir sritis, kad būtų galima jas klasifikuoti. Klasifikuojamos ugdymo, lavinimo, mokymo, studijų, švietimo programos, apimančios visų lygmenų ir sričių programas, apibendrintai vadinamos „švietimo programomis“, o ši klasifikavimo sistema pavadinta „Lietuvos švietimo klasifikacija“. 7. Terminas „švietimas“ LŠK klasifikacijoje apima visą tikslingą ir sistemingą veiklą, kuria siekiama patenkinti ugdymosi poreikius. Čia taip pat priskiriama ir tai, kas dažnai vadinama kultūrine veikla ar lavinimu. Nesvarbu, kaip įvardytume, tačiau švietimu suprantame organizuotą ir nuolatinį bendravimą, kurio metu vyksta mokymasis. Pagrindiniai šios formuluotės žodžiai turėtų būti suprantami taip: 8. BENDRAVIMAS: ryšys tarp dviejų ar daugiau asmenų, apimantis informacijos (pranešimų, minčių, idėjų, žinių, metodų ir t. t.) perdavimą. Bendravimas gali būti žodinis ir nežodinis, tiesioginis (akis į akį) ir netiesioginis (per atstumą), naudojant įvairias priemones ir būdus. 9. MOKYMASIS: kiekvienas elgesio, informacijos, žinių, supratimo, požiūrių, vertybių ar gebėjimų įtvirtinimas. 10. ORGANIZUOTAS: sudarytas pagal modelį ar seką, turintis aiškiai apibrėžtus arba numanomus tikslus. Švietimas apima ugdymo aplinką kuriančią bei švietimo paslaugas teikiančią instituciją (asmenį, asmenų grupę ar organizaciją) ir švietimo metodus. Švietimo metodą paprastai perteikia asmuo, bendraujantis su dalyviais arba teikiantis jiems žinių ir gebėjimų, siekiantis sužadinti mokymąsi, tačiau tai taip pat gali vykti ir netiesiogiai, pavyzdžiui, naudojant kompiuterio programas, filmus, garsajuostes ar vaizdajuostes ir pan. 11. NUOLATINIS: reiškia, kad švietimas yra tęstinis ir apibrėžtos trukmės. Minimali trukmė bus apibrėžta LŠK vartotojo vadove. 12. LŠK apima tiek pirminį asmens mokymąsi, prieš jam pradedant dirbti, tiek švietimąsi, kuris vyksta visą žmogaus gyvenimą. Taigi švietimas, klasifikuojamas pagal LŠK, apima labai įvairias švietimo programas ir tipus: nuoseklųjį, suaugusiųjų, formalųjį, neformalųjį, pirminį, tęstinį, dieninį, vakarinį, neakivaizdinį (nuotolinį), atvirąjį, nuolatinį, dalinį, profesinį mokymąsi, lavinimąsi, specialiųjų poreikių asmenų ugdymąsi ir pan. Šio dokumento gale pateikiamas svarbiausių apibrėžimų žodynėlis. 13. LŠK apibrėžiamas švietimas neapima bendravimo, kurio metu sistemingai neugdoma arba kai ugdymas nėra planinga veikla. Pavyzdžiui, atsitiktinis ar nesąmoningas švietimas kaip šalutinis kito įvykio rezultatas, tarkime, atsirandantis vykstant susirinkimui, čia neįtraukiamas todėl, kad jis nėra organizuotas švietimas, t. y. jis nėra planuotos veiklos, kurios metu vyksta ugdymasis, rezultatas. KAIP NAUDOJAMASI LIETUVOS ŠVIETIMO KLASIFIKACIJA 14. LŠK naudojamasi valstybės ir tarptautiniu mastu lyginamai švietimo statistikai rinkti ir teikti. Ji susideda iš dviejų dėmenų: – Lietuvos švietimo sistemos statistinio apibūdinimo modelio pagal tam tikrus kintamuosius, kurie yra svarbūs atliekant švietimo būklės analizę bei užtikrinant galimybę tarptautiniu mastu palyginti duomenis; – metodologijos, pagal kurią Lietuvos švietimo programos grupuojamos į tarptautiniu mastu lyginamas (i) švietimo lygmenų ir (ii) švietimo sričių kategorijas. 15. Naudojant LŠK ir vartotojo vadovą, išsamią statistiką apie Lietuvos švietimo sistemos dalyvius, teikėjus ir rėmėjus galima perskaičiuoti į bendras, tarptautiniu mastu lyginamas ir motyvuotai interpretuojamas statistikos kategorijas. 16. LŠK grindžiama keturiais dėmenimis: (i) Lietuvos švietimo koncepcija ir statistikos rodiklių apibrėžimais, (ii) tarptautiniu mastu pripažintomis koncepcijomis ir apibrėžimais, (iii) švietimo ir mokslo klasifikacijų sistemomis, (iv) LŠK vartotojo vadovu, kuriame pateikti išsamūs nurodymai dėl LŠK naudojimo. Išsamios ir tikslios darbo instrukcijos yra neatskiriama LŠK dalis, t. y. neatsiejamos nuo pagrindinių ISCED klasifikacijos principų. Tai sakytina ir apie įgyvendinimo procesą. Vartotojo vadove bus pateikiamos specifinės ir darbo instrukcijos. Jose greta Lietuvos poreikius atliepiančių nurodymų bus išsamiai aptariami švietimo programų klasifikavimo pagal tarptautinius reikalavimus būdai, kad būtų sudarytos sąlygos tarptautiniams lyginamiesiems darbams atlikti. ŠVIETIMO PROGRAMOS APIBRĖŽIMAS 17. Pagrindinis LŠK klasifikacijos vienetas yra švietimo programa. Švietimo programos apibrėžiamos remiantis jų turiniu kaip tam tikros eigos ar sekos švietimo veikla, kuri organizuojama tam tikram iš anksto nustatytam tikslui ar tam tikriems švietimo tikslams pasiekti. Tikslai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, pasirengti sudėtingesnėms studijoms, įgyti tam tikrai profesijai reikiamą kvalifikaciją ar paprasčiausiai įgyti daugiau žinių ir praplėsti suvokimo ribas. 18. Iš anksto nustatyto tikslo įgyvendinimas dažnai reiškia struktūrizuotą mokymosi eigą, turinčią tam tikrą pabaigą, kuri kartais formaliai patvirtinama tam tikrais pažymėjimais. Paprastai švietimo programos, sudarytos iš kursų ar kitokiais būdais įgytos patirties, nėra paprasta visų tų dėmenų suma, nes jos turi būti organizacine prasme atitinkamai sutvarkytos (žr. 17 paragrafą). Dažniausiai, bet ne visada, reikalaujama, kad švietimo institucija ar kitas švietimo teikėjas pripažintų tokią programą ir patvirtintų jos baigimą tam tikru pažymėjimu. 19. Terminas „švietimo veikla“ turi platesnę reikšmę nei terminas „kursai ar kursų derinys“, o tai yra svarbu, nes tam tikro lygmens švietimąsi sudaro ne vien tik į programas įtraukti kursai, bet taip pat ir ne kursų pobūdžio veikla. Svarbūs programų dėmenys kartais, pavyzdžiui, yra praktinis mokymasis dirbtuvėse, darbo praktika įmonėse, tiriamieji projektai ar disertacijų rengimas. 20. Reikia pabrėžti, kad kursai yra ne tik nuosekliojo švietimo programų sudedamoji dalis. Pavyzdžiui, daugelis suaugusiųjų ir tęstinio švietimo ar tobulinimosi įmonėse programų dalyvių lanko individualius kursus, siekdami įgyti tam tikrų konkrečių žinių ir gebėjimų, ar analogiškų tikslų siekia netradicinėmis formomis (žr. 25 ir 26 paragrafus, kuriuose pateikta tokių kursų samprata ir nurodyta, kaip gali būti apibrėžtas jų lygmuo). 21. Reikia pripažinti, kad LŠK taikymas klasifikuojant ir vertinant švietimo veiklos dalyvių kvalifikaciją ir gebėjimus yra ribotas. Taip yra todėl, kad nėra glaudaus ir universalaus ryšio tarp programų, kurias baigia dalyviai, ir realių mokymosi pasiekimų. Švietimo programos, kurių dalyvis mokėsi ar net sėkmingai jas baigė, tik iš dalies sietinos su gebėjimais, kuriuos jis realiai įgijo. Be to, klasifikacijoje, pagrįstoje švietimo programomis, labai sunku apimti tą švietimo veiklą, kuri neatitinka organizuotos nuosekliojo švietimo programų formos. 22. Yra dar vienas LŠK ribotumas, grindžiant ją švietimo lygmenų principu pagal švietimo programas. Nors visai logiška manyti, kad švietimo veiklos rezultatai – tai individo gebėjimų įgijimas ar plėtojimas, kad individo pasirinktą švietimąsi galima suprasti kaip nuoseklų tobulėjimą siekiant išsilavinimo, dažnai švietimo programos yra nuoseklios tik iki tam tikros pakopos: individai gali pasirinkti skirtingus kelius to paties lygio išsilavinimui įgyti. Pateikiama daugybė būdų, alternatyvių programų sekų, pastaruoju metu plačiai propaguojama antrojo pasirinkimo galimybė. Taip pat pastebimas vis didesnis „horizontalus“ judėjimas, kai dalyviui sudaroma galimybė rinktis švietimosi tempą, arba jis gali mokytis, tik iš dalies keldamas savo išsilavinimo lygį. Visos šios naujovės laipsniškai pasiekia ir Lietuvą. Todėl kaskart vis sunkiau programą priskirti tam tikram konkrečiam švietimo lygmeniui. Programomis grindžiama klasifikacija neišvengiamai praranda dalį informacijos apie dalyvio pasirinktą kelią švietimo sistemoje, tad švietimo programų hierarchija gali tik iš dalies atskleisti realią švietimo sistemos padėtį. NUOSEKLIOJO ŠVIETIMO SISTEMAI NEPRIKLAUSANČIŲ PROGRAMŲ KLASIFIKAVIMAS 23. Kai kurios švietimo veiklos neįmanoma lengvai apibūdinti švietimo programos terminais, nors ji yra akivaizdžiai organizuotas ir nuolatinis bendravimas, kurio tikslas – ugdymas, todėl lyg ir turėtų patekti į LŠK apimamą sritį. Tokios veiklos pavyzdys galėtų būti ugdymas šeimoje ankstyvosios vaikystės laikotarpiu. 24. LŠK struktūroje švietimas šalia nuosekliojo švietimo apima, kaip buvo minėta 1 ir 12 paragrafuose, ir suaugusiųjų švietimą bei specialiųjų poreikių asmenų ugdymą. Švietimo programų, kuriamų šiems dviem pogrupiams, turinys bei įgyvendinimo forma dažnai parenkami taip, kad kuo geriau atitiktų konkrečius dalyvių poreikius. Todėl kartais sunku klasifikuoti šias programas, naudojant nuosekliojo švietimo sistemai pritaikytus klasifikavimo kriterijus. 25. Kai kurias švietimo veiklos rūšis galima apibrėžti švietimo programos terminais, tačiau labai sunku identifikuoti programos dalyvius. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti mokomoji programa, transliuojama per radiją ar televiziją. Dar kitais atvejais švietimo programos gali pasižymėti specialiomis charakteristikomis, kurios neatitinka įprastų kriterijų, naudojamų LŠK programoms klasifikuoti, tačiau jos vis tiek gali būti klasifikuojamos pagal LŠK. Pavyzdžiui, interneto švietimo kursas savo turiniu ir tikslais gali būti panašus į nuosekliojo švietimo programą. Švietimo programos, teikiamos per radiją ar televiziją (pvz., kalbų mokymosi, pilietiškumo ugdymo programos), taip pat gali būti klasifikuojamos pagal LŠK. 26. Visos šios minėtos švietimo programos, kaip ir nuosekliojo švietimo programos, klasifikuojamos pagal jų turinio tapatumą. Kitaip tariant, jos turėtų būti klasifikuojamos kartu su tomis nuosekliojo švietimo programomis, kurioms yra artimiausios pagal nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, jei ugdymas šeimyniniuose vaikų globos namuose ankstyvosios vaikystės laikotarpiu atitinka LŠK 0 lygmens turinio kriterijus, jis turėtų būti klasifikuojamas kaip LŠK 0 lygmens ikimokyklinio ugdymo programa. Kartais įgyjama kvalifikacija ar gaunamas pažymėjimas, liudijantys sėkmingai baigus programą, gali palengvinti klasifikuoti švietimo veiklą. Pavyzdžiui, neakivaizdinio (nuotolinio) švietimo programą galima klasifikuoti remiantis kvalifikacija, kuri įgyjama sėkmingai baigus tą programą. KLASIFIKACINIAI KINTAMIEJI 27. Švietimo programos yra klasifikuojamos pagal du tarp savęs nesusijusius kintamuosius – švietimo lygmenis ir švietimo sritis. Todėl kiekviena švietimo programa gali būti priskiriama tik vienam „lygmuo – sritis“ matricos langeliui. Akivaizdu, kad nėra ir negali būti bet kokio atsitiktinio švietimo lygmens ir švietimo srities derinio. I. ŠVIETIMO LYGMENYS 28. „Švietimo lygmenų“ sąvoka yra susijusi su laipsnišku ugdomos patirties ir gebėjimų, kurių švietimo programos turinys reikalauja iš jos dalyvių, apibūdinimu, jei šie dalyviai atkakliai siekia įgyti programoje numatytų žinių ir gebėjimų. Vadinasi, lygmuo susijęs su programos turinio sudėtingumu. Tačiau tai nereiškia, kad švietimo lygmenys suvokiami tarytum „kopėčios“, kai kiekvienam aukštesniam lygmeniui pasiekti būtinai reikia sėkmingai baigti ankstesnį lygmenį. Taip pat neatmetama galimybė, kad kai kurie tam tikro lygmens švietimo programų dalyviai prieš tai gali būti sėkmingai baigę aukštesnio lygmens programas. 29. Švietimo lygmenis pirmiausia reikėtų suprasti kaip schemą, sukurtą remiantis prielaida, kad švietimo programas galima sugrupuoti į tvarkingą kategorijų seką. Ši seka apimtų visą žinių ir gebėjimų, kurių reikalaujama iš jos dalyvių, siekiančių sėkmingai baigti programas pagal tas kategorijas, sistemą. Kategorijos žymi plačias vis sudėtingėjančias švietimo pakopas, pradedant nuo labai paprasto lygmens: kuo sudėtingesnė programa, tuo aukštesnis švietimo lygmuo. 30. Švietimo lygmenys apibrėžiami atsižvelgiant į visą švietimo sistemą kaip visumą ir konkrečius parametrus, kurie yra labai svarbūs švietimo bei žmonių išteklių politikos formuotojams vertinant esamą padėtį bei rengiant naujas veiklos programas. Tokie parametrai yra glaudžiai susiję su švietimo lygmenų apibrėžimais kitose šalyse, o tai ypač svarbu siekiant išsilavinimo pažymėjimų tarptautinio pripažinimo. Tokiais parametrais gali būti programos paskirtis ir orientacija, švietimo sritis, paslaugų teikėjas ir švietimo vieta, paslaugų teikimo būdas, dalyvių tipas ar jų dalyvavimo forma. Kai kurie šių parametrų nebūtinai pateikia tiesiogines švietimo programų charakteristikas, bet daugiau yra programas teikiančių institucijų charakteristikos arba bendrosios švietimo veiklos charakteristikos. Tačiau tos charakteristikos turi labai svarbią funkciją – padeda apibūdinti programų pobūdį. Jos taip pat atlieka lemiamą vaidmenį, kai reikia apibrėžti duomenų rinkinių turinį ir apimtis. Taigi, nors LŠK yra tik švietimo programų klasifikavimo sistema, minėtieji parametrai, dažnai nebūdami tarp savęs glaudžiai susiję, padeda sukurti bendrą švietimo informacijos sistemą. KAIP ĮVERTINTI PROGRAMOS LYGMENĮ 31. Švietimo programų lygmuo pirmiausia nustatomas pagal švietimo programos turinį. Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje kitoje valstybėje, tai padaryti nėra labai sunku. Vis dėlto tiesiogiai įvertinti ir palyginti švietimo programų turinį pagal bendrus tarptautinius kriterijus yra neįmanoma. Švietimo programos yra per daug skirtingos, įvairiapusės ir sudėtingos, kad būtų galima parengti universalius kriterijus, kurie leistų bet kurioje valstybėje vienareikšmiškai nustatyti, jog švietimo programa tam tikro amžiaus ar klasės dalyviams priklauso būtent duotam švietimo lygmeniui. Tokiems sprendimams reikia tarptautinių švietimo programų standartų, kurie dar nesukurti ir vargu ar tikslinga juos kurti. 32. Empiriškai palyginę įvairių valstybių programas, ISCED 97 sudarytojai mano, kad egzistuoja keletas požymių, galinčių padėti nustatyti švietimo lygmenį, kuriam reikėtų priskirti tam tikrą švietimo programą. Atsižvelgiant į švietimo tipą ir turinį, reikėtų sukurti hierarchinę požymių sistemą: pagrindiniai ir pagalbiniai požymiai (tipiniai ir minimalūs priėmimo mokytis reikalavimai, minimalus amžius, pedagogų kvalifikacija ir pan., žr. 1 lentelę dokumento pabaigoje). Šiais požymiais reikia remtis taip, kad jie papildytų vienas kitą, o ne eliminuotų. Pritaikius kriterijus, nustatomas programos lygmuo. Aprašytasis lygmens nustatymo būdas yra panaudotas kuriant LŠK. 33. Siekiant padėti vartotojams tinkamai klasifikuoti švietimo programas bei švietimo veiklą ir pateikti patikimas duomenų rinkimo ir lyginamųjų rodiklių apskaičiavimo priemones, reikia smulkiau skirstyti tam tikrus lygmenis. Pavyzdžiui, 6 lygmuo yra išskaidomas naudojant tris nepriklausomus kintamuosius (vadinamus papildomomis sąlygomis): (i) bendroji studijų trukmė, (ii) teikiamas kvalifikacinis laipsnis ar profesinės kvalifikacijos ir (iii) programų orientacija. Toks skaidymas palengvina programų grupavimą ir padeda užtikrinti rodiklių palyginamumą. KAIP PRAKTIŠKAI PALYGINTI PROGRAMAS 34. Naudojantis programų klasifikavimo kriterijais reikia atsiminti, kad pagrindinis kriterijus yra švietimo turinys. Labai svarbu programas teikiančių institucijų charakteristikų nenaudoti programų lygmeniui nustatyti. Klasifikuojant vien tik pagal institucijų kriterijus, (i) galima prarasti tarptautinį lyginimo matą, nes institucijų struktūras paprastai sunku palyginti tarptautiniu mastu, ir (ii) institucijos statusas Lietuvoje nėra vienareikšmiškai susietas su teikiamų programų lygmeniu. 35. ISCED 97 sudarytojai nurodo, kad naudotis jų pasiūlytais lygmens nustatymo kriterijais reikia lanksčiai. Nors pagrindinis ISCED 97 tikslas – skatinti tinkamų lyginti duomenų apie švietimą rinkimą, taip pat palyginti atskiras švietimo programas, pripažįstama, jog nacionaliniu mastu gali susidaryti visiškai skirtingos sąlygos, kurios neleis griežtai laikytis lygmenų apibrėžimo. Pavyzdžiui – amžius, kada pradedama mokytis, ir mokymosi trukmė. Pirmasis pavyzdys – amžius. ISCED 97 teigiama, kad ikimokyklinį ugdymąsi vaikai pradeda nuo trejų metų. Lietuvoje numatyta pasirinkti tokią pačią minimalaus amžiaus ribą 0 lygmens programoms. Tačiau tai nereiškia, kad jaunesni nei trejų metų amžiaus vaikai negali dalyvauti šiose programose. Antrasis pavyzdys – mokymosi trukmė. ISCED 97 rekomenduojama 1 lygmens trukmė yra šešeri ugdymosi viso krūvio ekvivalentu mokykloje metai. Tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuva, kurioje pradiniam ugdymui skiriami ketveri metai, turi, pavyzdžiui, skirstyti savo pagrindinio ugdymo statistiką į dvi dalis ir pagrindinio ugdymo pirmųjų dvejų metų duomenis pridėti prie pradinio ugdymo duomenų. Šiuo atveju ISCED 97 pripažįsta, kad statistiniai duomenys bus teikiami atsižvelgiant į nacionalinės švietimo sistemos kontekstą ir į statistinių ataskaitų rengimo reikalavimus. Svarbu dar ir tai, kad nors perėjimo iš vienos institucijos į kitą etapai yra laikomi kriterijais, pagal kuriuos programa priskiriama tam tikram ISCED 97 lygmeniui, vis dėlto nacionalinį perėjimo etapų, atitinkančių tarptautinės klasifikacijos kategorijas, pasirinkimą lemia švietimo programų turinys. Kiekvienos programos trukmė, nurodyta ISCED 97 klasifikacijoje, turi būti laikoma orientacine. Šie pavyzdžiai taip pat tinka 2 ir 3 lygmenims. 36. Programoms klasifikuoti LŠK, be pagrindinių ir papildomų kriterijų, yra naudojamos ir papildomos sąlygos. Toliau pateikiami jų apibrėžimai: – programos paskirtis: tolesnio mokymosi ar veiklos tipas arba vieta, į kurią gali pretenduoti absolventas. Tai gali būti aukštesnis švietimo lygmuo ar darbo rinka; – programos orientacija: programos turinio orientacija į bendrąjį, ikiprofesinį ugdymą ar profesinį mokymą. 0 LYGMUO – IKIMOKYKLINIS UGDYMAS Pagrindinės charakteristikos 37. Ikimokyklinis ugdymas yra pirmasis organizuoto švietimo lygmuo, kurio paskirtis talkinti šeimai užtikrinant vaiko socialinį saugumą, tenkinti individualius poreikius, sudaryti sąlygas savojo „aš“ identifikacijai, asmenybės raiškai, kūrybiškumui, socializacijai, padėti perimti tautos kultūros pagrindus, pasiekti mokyklinę brandą. Yra šių tipų programos: ikimokyklinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo specialiųjų poreikių vaikams ir priešmokyklinio ugdymo. Pasiekę mokyklinę brandą arba sulaukę 6–7 metų amžiaus vaikai tęsia ugdymąsi 1 (pradinio mokymo) lygmenyje. Klasifikavimo požymiai 38. Siekiant apibrėžti ikimokyklinio ugdymo pradžią ir pabaigą, t.y. nustatyti ribas tarp ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros bei tarp ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, remiamasi šiais požymiais: Pagrindiniai požymiai: • programos turi pasižymėti ugdomosiomis ypatybėmis; • ugdymas vyksta tam tikslui skirtoje institucijoje; • mažiausias vaikų, kuriems skiriamos šios programos, amžius; • didžiausias vaikų, kuriems skiriamos šios programos, amžius; • pedagogų kvalifikacija. 39. Programa priskiriama ikimokyklinio lygmens programai, jei ji atitinka 3–(6–7) metų amžiaus vaiko galimybes ir yra įgyvendinama ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje arba centre. Šios sąvokos vartojamos tam, kad būtų galima atskirti veiklą, vykdomą pradinėse mokyklose ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nuo paslaugų, kurios teikiamos šeimos sąlygomis. 40. Šios programos skirtos ne jaunesniems kaip trejų metų vaikams. Toks amžius buvo pasirinktas todėl, kad jaunesniems vaikams skirtos programos paprastai neatitinka edukacinių ISCED kriterijų. 41. Didžiausia amžiaus riba paprastai sutampa su įprastiniu amžiumi, kada vaikai pradeda pradinį ugdymąsi, t.y. 6–7 metais. 42. Pedagoginiais-psichologiniais pedagogų kvalifikacijos reikalavimais vadovaujamasi siekiant skirti ikimokyklinį ugdymą nuo vaikų priežiūros, kuriai iš dalies reikia socialinio pedagogo kvalifikacijos arba nereikia jokios. Taip pat apima: 43. Šis lygmuo taip pat apima organizuotą specialiųjų poreikių vaikų ugdymą. Jis taip pat gali būti teikiamas sveikatos priežiūros įstaigose, specialiuose darželiuose, ugdymo centruose, vaikų globos įstaigose. Tokiu atveju paprastai nenurodoma didžiausia amžiaus riba. Neapima: 44. Suaugusiųjų švietimo. PROGRAMŲ TIPAI 0-1. Ikimokyklinio ugdymo programos Pagrindiniai kriterijai: • programos turi pasižymėti ugdomosiomis ypatybėmis; • ugdymas vyksta tam tikslui skirtoje institucijoje; • mažiausias vaikų amžius – 3 metai; • didžiausias vaikų amžius – 6–7 metai. Papildomi kriterijai: • siekiama demokratinės vaiko ir pedagogo sąveikos; • programos grindžiamos integruoto, visuminio ugdymo idėja; • ugdomųjų tikslų siekiama taikant įvairias metodines sistemas; • pritaikoma ir specialiųjų poreikių vaikams. Reikalavimai pedagogams: • ne mažesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas; • pedagoginė profesinė kvalifikacija; • sistemingas kvalifikacijos tobulinimas. Ugdymo turinys orientuotas: • garantuoti socialinį, psichologinį ir fizinį vaiko saugumą; • puoselėti vaiko kultūrą, dorines ir kitas vertybines nuostatas; • tenkinti individualius vaiko poreikius ir interesus; • sudaryti sąlygas vaikų socializacijai, kūrybiškumui ir saviraiškai; • puoselėti vaiko kalbą, tautinio tapatumo jausmus, pagarbą šeimai, tradicijoms, tėvynei; • ugdyti pažintinius gebėjimus: jutimus, mąstymą, vaizduotę; • ugdyti elementarius savitvardos, savitvarkos bei savitarnos pradmenis. 0-2. Ikimokyklinio ugdymo programos specialiųjų poreikių vaikams Pagrindiniai kriterijai: • programos pasižymi ugdomosiomis ypatybėmis; • ugdymas vyksta tam tikslui skirtoje institucijoje; • mažiausias vaikų amžius – 3 metai; • skirtos tenkinti specialiesiems ugdymosi poreikiams ar sutrikusiai funkcijai lavinti. Papildomas kriterijus: • gali neatitikti brandumo mokyklai rodiklių. Reikalavimai pedagogams: • ne mažesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas; • pedagoginė profesinė kvalifikacija; • sistemingas kvalifikacijos tobulinimas. Ugdymo turinys orientuotas: • didinti vaiko savarankiškumą, plėtoti orientaciją aplinkoje; • ugdyti komunikacinius gebėjimus; • lavinti sutrikimą kompensuojančius įgūdžius arba atkurti sutrikusias funkcijas; • sudaryti sąlygas individualiųjų gebėjimų ugdymui, teigiamam požiūriui į save. 0-3. Priešmokyklinio ugdymo programos Pagrindiniai kriterijai: • programos turi pasižymėti ugdomosiomis ypatybėmis; • ugdymas vyksta tam tikslui skirtoje institucijoje; • mažiausias vaikų amžius – 5 metai; • didžiausias vaikų amžius – 6–7 metai. Papildomi kriterijai: • ugdymas, atsižvelgiant į vaiko prigimtį, individualumą ir turimą patirtį bei šios dienos reikmes; • ypatingas dėmesys teikiamas vaiko psichinio ir fizinio vystymosi netolygumams, socialinės raidos spragoms. Reikalavimai pedagogams: • ne mažesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas; • pedagoginė profesinė kvalifikacija; • sistemingas kvalifikacijos tobulinimas. Ugdymo turinys orientuotas: • ugdyti nuostatą tapti mokiniu; • brandinti vaiką mokyklai: ugdyti intelektinius ir kūrybinius gebėjimus, siekti emocijų darnos, puoselėti psichinę ir fizinę sveikatą; • didinti adaptacijos, socializacijos gebėjimus. 1 LYGMUO – PRADINIS MOKYMAS Pagrindinės charakteristikos 45. Pradinis ugdymas – tai pirmoji bendrojo lavinimo pakopa. 1 lygmens programų paskirtis – kurti pamatus sąmoningai, savarankiai, socialiai aktyviai asmenybei, teikiant žinių ir ugdant individualius gebėjimus jas kaupti, analizuoti ir interpretuoti, lavinant visas pažinimo formas ir būdus, ugdant demokratiškam sambūviui reikalingas asmens savybes. Šio lygmens dalyviai išmokomi skaityti, rašyti ir matematikos pradmenų, kartu suteikiamas elementarus supratimas apie kitus dalykus, pavyzdžiui, geografiją, gamtos, socialinius mokslus, meną ir muziką. Šio lygmens programos yra: pradinio ugdymo, pradinio ugdymo specialiųjų poreikių vaikams bei raštingumo, funkcinio raštingumo ir skaičiavimo pagrindų suaugusiesiems. Jas baigę dalyviai gali tęsti ugdymąsi pagal aukštesnio lygmens programas (2A, 2B, 2C). Programos orientacija tik į skaitymo gebėjimų ugdymą nėra pakankamas kriterijus priskirti ją pradinio mokymo lygmeniui. 1 lygmens programos paprastai kuriamos pagal temas ar projektus, ugdymas vyksta mokykloje arba švietimo centre. Pastaba. Duomenys apie menų gimnazijos programų (žr. 3-3 programą) 1–4 klasių dalyvius priskiriami šiam lygmeniui. 46. Pagrindinis šio lygmens ypatumas yra tas, kad vaikai pradeda mokytis būdami ne jaunesni kaip šešerių metų. Šio lygmens programų tipinė trukmė dirbant visu krūviu yra ketveri ugdymosi metai. 47. Šio lygmens programos rengiamos pagal ugdymosi dalykus, temas arba projektus. Klasifikavimo požymiai 48. Siekiant nustatyti ribą tarp 0 ir 1 lygmenų (ikimokyklinio ugdymo ir pradinio mokymo) naudotini šie požymiai: Pagrindiniai požymiai: • pradedamas sistemingas ugdymasis; • ugdymas vyksta švietimo institucijose; • programos trukmė; • pedagogų kvalifikacija. Pagalbiniai požymiai: • ugdymas individualizuojamas ir diferencijuojamas; • pradedama mokytis užsienio kalbų. 49. Pradinis ugdymas yra pirmoji pagrindinio ugdymo pakopa. Baigę programą dalyviai įgyja pradinį išsilavinimą. 50. Šiam lygmeniui taip pat priskiriamos programos, skirtos specialiųjų poreikių vaikams ugdyti. Tai programos, skirtos sutrikusios regos, sutrikusios klausos, sutrikusio intelekto vaikams, vaikams, turintiems fizinių ir judėjimo, kalbos ir komunikacijos kompleksinių sutrikimų. Šis ugdymas gali būti vykdomas specialiosiose mokyklose, ugdymo centruose, ligoninėse, vaikų globos namuose, taip pat namuose. 51. Raštingumo, funkcinio raštingumo ir skaičiavimo pagrindų programos, kurių mokoma mokykloje ar už jos ribų, savo turiniu panašios į pradinio ugdymo programas ir yra skirtos suaugusiesiems, taip pat priskiriamos šiam lygmeniui, nes mokytis pagal jas galima be jokio ankstesnio formalaus išsilavinimo. PROGRAMŲ TIPAI 1-1. Pradinio ugdymo programos Pagrindiniai kriterijai: • pradedamas sistemingas pagrindinių pradinio ugdymo dalykų mokymasis; • ugdymas vyksta švietimo institucijose; • mažiausias priimamų ugdytis amžius – 6–7 metai; • programos trukmė – 4 metai; • privalomo mokymosi pradžia. Pagalbiniai kriterijai: • pradedant mokytis pagal 1 lygmens programą reikia būti pasiekusiam mokyklinę brandą; • pamokos laiko trukmė 1–4 klasėse gali būti įvairi priklausomai nuo pasirinkto ugdymosi plano varianto; • ugdymo turinys individualizuojamas ir diferencijuojamas; • pradedama mokytis užsienio kalbų. Reikalavimai pedagogams: • ne mažesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas; • pedagogo profesinė kvalifikacija; • sistemingas kvalifikacijos tobulinimas. Ugdymo turinys Mokomieji dalykai: dorinis ugdymas (tikyba/etika), lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, matematika, užsienio kalba, dailė ir darbeliai, muzika, kūno kultūra. Be privalomųjų mokomųjų dalykų, gali būti skiriama papildomojo ugdymo valandų, kurios dalyviams yra neprivalomos ir jų laisvai pasirenkamos. Tos valandos gali būti skiriamos meniniams, sportiniams, techniniams ir kitiems polinkiams ugdyti (sporto, meninės saviraiškos, techninės kūrybos būreliams, studijoms, šventėms, konkursams ir kt.). 1-2. Pradinio ugdymo programos specialiųjų poreikių vaikams Pagrindiniai kriterijai: • pradedamas sistemingas pagrindinių pradinio ugdymo dalykų mokymasis; • ugdymas vyksta bendrojo lavinimo mokyklose, specialiosiose mokyklose, ugdymo centruose, ligoninėse, namuose; • amžius neribojamas; • mokymosi trukmė – 4–5 metai. Papildomi kriterijai: • ugdymasis labiau individualizuojamas; • programą perteikia pedagogai, turintys reikiamą pedagoginę kvalifikaciją ir pasirengimą dirbti su specialiųjų poreikių vaikais; • specialiųjų pamokų vedimas; • pamokos laiko trukmė 1–4 klasėse gali būti įvairi atsižvelgiant į pasirinktą ugdymosi planą ir vaikų vystymosi sutrikimų ypatumus. Reikalavimai pedagogams: • aukštasis išsilavinimas; • pedagogo kvalifikacija; • psichologijos pagrindų kurso baigimas; • sistemingas kvalifikacijos tobulinimas. Ugdymo turinys Mokomieji dalykai tokie patys, kaip ir pradinio ugdymo programose: dorinis ugdymas (tikyba/etika), lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, matematika, užsienio kalba, dailė ir darbeliai, muzika, kūno kultūra. Kartu yra specialiosios pamokos, skirtos lavinti sutrikimą kompensuojančius įgūdžius (gydomoji gimnastika, orientacijos erdvėje ir regimųjų funkcijų lavinimas, logopedinės pratybos ir kt.). 1-3. Raštingumo, funkcinio raštingumo ir skaičiavimo pagrindų programos Pagrindiniai kriterijai: • vykdomas sistemingas pagrindinių pradinio ugdymo dalykų mokymasis; • tipinis dalyvių amžius – 18 metų ir vyresni; • tipinė programų trukmė: nuo 1 iki 6 mėnesių viso krūvio ekvivalentu. Papildomas kriterijus: • programų individualizavimas ir diferencijavimas pagal dalyvių amžių ir gyvenimo patirtį. Reikalavimai pedagogams: • ne mažesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas; • andragogikos pagrindų kursų baigimas. Mokymosi turinys Turinys apima skaitymo ir rašymo mokymąsi pagal raštingumo programas, mokėjimą paruošti ir sutvarkyti reikalingiausius dokumentus (mokesčių knygeles, prašymus, mokesčių deklaracijas ir pan.) pagal funkcinio raštingumo programas ir reikalingiausius skaičiavimo gebėjimus – pagal skaičiavimo pagrindų programas. 2 LYGMUO – PAGRINDINIS MOKYMAS Pagrindinės charakteristikos 52. Šio lygmens ugdymo turinys yra skirtas baigti pagrindinį ugdymą, kuris prasidėjo LŠK 1 lygmenyje, arba kartu sudaryti sąlygas įgyti profesinę kvalifikaciją. Ugdymo tikslas – padėti dalyviui įgyti bendrąją-asmenybinę ir sociokultūrinę brandą, visapusiškai išugdyti asmenį, plėtoti jo visuomeninę, kultūrinę bei pilietinę kompetenciją, padėti pagrindus mokytis visą gyvenimą. Šio lygmens programos paprastai yra orientuotos į privalomus ir pasirenkamus dalykus, kuriuos dėsto pedagogai specialistai. Šiame lygmenyje įtvirtinami pagrindiniai gebėjimai. Šio lygmens programos yra: bendrojo pagrindinio ugdymo, alternatyvaus ugdymo ir bendrojo pagrindinio ugdymo specialiųjų poreikių vaikams. Baigus šias programas profesinė kvalifikacija nesuteikiama, dalyviai gali ugdytis toliau pagal aukštesnio lygmens programas. Šio lygmens programoms taip pat priskiriamos: pagrindinio profesinio mokymo 1-osios pakopos programos, suteikiančios galimybę įgyti pagrindinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją; pagrindinio profesinio mokymo 1-osios pakopos programos, suteikiančios profesinę kvalifikaciją; pagrindinio profesinio mokymo 1-osios pakopos programos asmenims, turintiems specialiųjų poreikių ir norintiems įgyti profesinę kvalifikaciją. Šio lygmens programos suaugusiesiems yra: suaugusiųjų bendrojo lavinimo, suaugusiųjų rengimosi profesiniam mokymuisi, darbo rinkos profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo. Pastaba. Duomenys apie gimnazijos programų (žr. 3-2 programą) 1 ir 2 klasių ir menų gimnazijos programų (žr. 3-3 programą) 5–10 klasių dalyvius priskiriami šiam lygmeniui. Klasifikavimo požymiai 53. Šis lygmuo apibrėžiamas tokiais požymiais: Pagrindiniai požymiai: • pasiekiama bendroji asmenybinė ir socialinė kultūrinė branda; • dalykinės sistemos pradžia; • įtvirtinami pagrindiniai gebėjimai ir (ar) įgyjama profesinė kvalifikacija; • dalyvių amžius; • programos trukmė. Papildomi požymiai: • pradžia po ketverių pradinio ugdymosi metų; • šio lygmens pabaiga sutampa su dešimtimi ugdymosi metų skaičiuojant nuo pradinio ugdymosi pradžios. Papildomos sąlygos 54. Šis lygmuo apibrėžiamas dviejomis papildomomis sąlygomis (žr. 36 paragrafą): • programos paskirtimi; • programos orientacija. Programos paskirtis 55. LŠK 2 lygmens programos gali būti smulkiau klasifikuojamos pagal paskirtį, išskiriant šias tris grupes (žr. 66 paragrafą): • 2A grupės programos skirtos tiesiogiai pereiti į 3 lygmens programas, kurios orientuotos į aukštesniojo ir aukštojo mokslo lygmenį; • 2B grupės programos skirtos tiesiogiai pereiti į 3C grupės programas; • 2C grupės programos skirtos dalyviams, norintiems jas baigus iš karto įsidarbinti (kartais šios programos vadinamos „aklinomis“). Programos orientacija: 56. Ši antroji papildoma sąlyga suskirsto programas į tris kategorijas: Bendrasis ugdymas 57. Ugdymas, kurio pagrindinis tikslas – suteikti dalyviams išsamesnį dėstomų dalykų ir jų grupės supratimą, o ypač, tačiau nebūtinai, padėti pasirengti to paties ar aukštesnio lygmens tolesniam (papildomam) ugdymuisi. Sėkmingai baigę šias programas dalyviai gali įgyti šį lygmenį atitinkančią darbo rinkai reikiamą kvalifikaciją. Programos paprastai dėstomos bendrojo lavinimo mokyklose. Šiai kategorijai turėtų būti priskiriamos bendros orientacijos ir nespecializuotos programos. Ikiprofesinis ugdymas 58. Ugdymas, kurio pagrindinis tikslas – supažindinti dalyvius su darbo aplinka ir parengti juos, kad galėtų mokytis pagal profesinio mokymo programas. Sėkmingas šių programų baigimas dar nesuteikia darbo rinkai reikiamos profesinės kvalifikacijos. Programa laikoma ikiprofesinio ugdymo programa tuo atveju, kai ne mažiau kaip 25 procentai jos turinio skiriama profesinio mokymo dalykams. Toks minimumas yra būtinas, kad profesinio mokymo dalykas nebūtų vienintelis tarp daugelio kitų. Profesinis mokymas 59. Mokymas, kurio pagrindinis tikslas – suteikti dalyviams žinių, praktinių gebėjimų ir išmanymo, kurie bus reikalingi darbui pagal tam tikrą profesiją ar amatą arba profesijų ar amatų grupę. Sėkmingai baigusieji šias programas įgyja darbo rinkai reikiamą valstybės pripažįstamą profesinę kvalifikaciją. Šios trys programų orientacijos kategorijos taikomos taip pat 3 ir 4 lygmenims. Papildomų sąlygų sąveika 2 lygmenyje Programos orientacija Programos paskirtis Programos, suteikiančios galimybę tęsti mokymąsi 3 lygmeniu Programos, nesuteikiančios galimybės tęsti mokymosi 3 lygmeniu: 2A grupės programos, suteikiančios galimybę mokytis pagal 3A grupės programas 2B grupės programos, suteikiančios galimybę mokytis pagal 3C grupės programas 2C grupės programos, suteikiančios galimybę įsidarbinti Bendroji Ikiprofesinė Profesinė Taip pat apima 60. Lietuvoje 1 ir 2 lygmens programos yra aiškiai atskirtos, todėl neiškyla principinių problemų klasifikuojant 2 lygmens programas. 61. Šis lygmuo taip pat apima programas, skirtas specialiųjų poreikių turintiesiems, ir suaugusiųjų švietimą, kai programos savo turiniu atitinka šį lygmenį. Suaugusiesiems skirtos 2 lygmens programos taip pat skirstomos į bendrąsias, ikiprofesines ir profesines. Joms visoms bendra tai, kad priimami asmenys nuo 18 metų amžiaus. PROGRAMŲ TIPAI 2-1. Bendrojo pagrindinio ugdymo programos (2A) Pagrindiniai kriterijai: • dalykinės sistemos pradžia, orientacija į bendrojo lavinimo dalykų programas, kurias dėsto pedagogai specialistai; • įtvirtinami pagrindiniai gebėjimai ir padedamas pagrindas mokytis visą gyvenimą; • priimamų mokytis amžius – 10–11 metų; • programos trukmė – 6 metai. Papildomi kriterijai: • 9–10 klasėse pradedamas neryškus ugdymosi profiliavimas; • baigus programą įgyjamas pagrindinis išsilavinimas. Reikalavimai pedagogams: • aukštasis pedagoginis išsilavinimas; • gebėjimas pasirinkti pamokų organizavimo bei dalyvių vertinimo metodus, laiduojančius reikiamus ugdymo rezultatus; • gebėjimas rengti individualias mokymo programas, vadovaujantis bendrosiomis programomis. Ugdymo turinys Privalomi dalykai – dorinis ugdymas (tikyba/etika) ir dalykų blokai (grup …