LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, kurios nustato pagrindinius reikalavimus, siekiant pagerinti priešgaisrinę saugą Lietuvos Respublikoje.
Ką jis reguliuoja

Pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus, eksploatuojant, statant, rekonstruojant ir techniškai pertvarkant pastatus, statinius bei technologinius įrenginius.
Teritorijos priežiūrą, įskaitant atliekų tvarkymą, privažiavimo kelius ir draudimus.
Reikalavimus pastatams ir patalpoms, tokiems kaip evakuacijos keliai, patalpų paskirtis ir gaisro gesinimo priemonių naudojimas.
Atsakomybę už priešgaisrinę saugą objektuose.
Kam jis skirtas

Visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims.
Objektų vadovams (darbdaviams) ir atskirų darbo barų vadovams ar paskirtiems asmenims.
Pagrindiniai punktai

Visi asmenys privalo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų ir kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
Už objekto priešgaisrinę saugą atsakingas vadovas (darbdavys), kuris privalo garantuoti taisyklių vykdymą, organizuoti darbuotojų instruktavimą ir aprūpinti objektą gaisro gesinimo priemonėmis.
Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, o privažiavimo ir priėjimo keliai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi ir tvarkingi.
Evakuaciniai praėjimai ir išėjimai turi būti neužkrauti, o visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi ir iš vidaus bet kuriuo paros metu.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
 Į S A K Y M A S
 DĖL BENDRŲJŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO
m. vasario 14 d. Nr. 59
 Vilnius
 Siekdamas gerinti priešgaisrinę saugą Lietuvos Respublikoje, ĮSAKAU:
Patvirtinti Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles (pridedama) ir jų įsigaliojimo datą nustatyti nuo 1997 m. kovo 1 d.
Pripažinti netekusiu galios Vidaus reikalų ministerijos 1993 12 30 įsakymą Nr. 990 .
 Vidaus reikalų Ministras                                                           Vidmantas Žiemelis
 patvirtinta
 Lietuvos Respublikos 
 vidaus reikalų ministerijos
02 14 įsakymu Nr. 59
 BENDROSIOS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS (BPST-01-97)
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Šios taisyklės nustato pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus, būtinus eksploatuojant, statant, rekonstruojant bei techniškai pertvarkant pastatus, statinius ir technologinius įrenginius (neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, pavaldumą bei paskirtį) ir yra privalomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių standartų, statybos techninių reglamentų ir normų, technologinių sąlygų, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus.
3. Ministerijos ir žinybos, atsižvelgdamos į gamybos bei darbo specifiką, gali parengti ir nustatyta tvarka suderinti žinybines taisykles, nesumažindamos reikalavimų, numatytų šiose taisyklėse bei kituose galiojančiuose norminiuose dokumentuose.
4. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybų vadovai turi teisę nenumatytais šiose taisyklėse atvejais nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimus pagal konkrečią situaciją.
5. Visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys privalo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, o kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
6. Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, nurodymai yra privalomi visų objektų vadovams (darbdaviams), darbuotojams ir kitiems asmenims.
8. Už objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas vadovas (darbdavys). Jis privalo:
8.1. garantuoti, kad šių taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi. Nustatyti priešgaisrinį režimą ir reikalauti, kad visi darbuotojai jo laikytųsi;
8.2. garantuoti, kad vadovaujantis 1 priede nurodytais reikalavimais objektui ir atskiriems jo darbo barams būtų parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos;
8.3. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais;
8.4. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;
8.5. garantuoti, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų siūlymai būtų vykdomi nurodytu laiku;
8.6. aprūpinti objektą gaisro gesinimo priemonėmis ir garantuoti, kad jos būtų efektyviai naudojamos gaisrui gesinti;
8.7. garantuoti, kad turima priešgaisrinė technika operatyviai būtų naudojama gaisrui gesinti bet kuriuo paros metu;
8.8. aprūpinti objektą vaizdinėmis priešgaisrinės agitacijos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais;
8.9. garantuoti, kad laikantis 2 priede nurodytų reikalavimų būtų parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas ir organizuojami praktiniai užsiėmimai ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
 PASTABA. Objekto vadovas gali įkurti savanorišką ugniagesių draugovę bei sudaryti priešgaisrinę techninę komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti.
9. Atskirame darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba objekto vadovo paskirtas asmuo. Jis, išklausęs priešgaisrinės saugos kursą, privalo:
9.1. garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą darbo bare;
9.2. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;
9.3. žinoti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;
9.4. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir t. t. Pastebėtus trūkumus nedelsiant šalinti;
9.5. garantuoti, kad šildymo įrengimai, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o nustatyti gedimai – nedelsiant būtų pašalinti;
9.6. garantuoti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkcija būtų perduota į sandėlį, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;
9.7. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles. Garantuoti, kad šios priemonės būtų tvarkingos ir tinkamos naudoti bet kuriuo metu;
9.8. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų siūlymus vykdyti nurodytu laiku;
9.9. neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo.
10. Kiekvienas darbuotojas privalo:
10.1. žinoti darbo vietos (baro) priešgaisrinės saugos instrukcijas;
10.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo objekte ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
10.3. darbo metu naudotis tvarkingais darbo įrankiais, prietaisais ir įrengimais;
10.4. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;
10.5. baigęs darbą sutvarkyti, išvalyti darbo vietą ir išjungti nenaudojamus įrenginius;
10.6. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšio ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis;
10.7. vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą. Galimas gaisrų kilimo priežastis būtina nedelsiant šalinti.
11. Darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami, mokomi ir atestuojami pagal galiojančių nuostatų reikalavimus.
12. Kiekvienas objekto vadovas, savininkas (nuomininkas) privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, neatsižvelgdamas į gaisro kilimo vietą.
13. Objektų vadovai, savininkai (nuomininkai) savo veiksmais ar neveiklumu privalo nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.
14. Už nuomojamų pastatų, patalpų ir teritorijų priešgaisrinę saugą atsako jų savininkas, jeigu kitaip nenumatyta nuomos sutartyje.
TERITORIJOS PRIEŽIŪRA
1. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas.
2. Privažiavimo ir priėjimo keliai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti transporto priemones.
3. Apie kelių remontą arba kitas priežastis, trukdančias privažiuoti gaisrinėms mašinoms, būtina pranešti priešgaisrinei apsaugai ir pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.
4. Įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.
5. Į teritoriją, kurioje gali susikaupti lengvai užsiliesnojančių ir degių skysčių (toliau – LU ir DS) garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti įspėjamieji ženklai.
6. Laikini pastatai ir statiniai teritorijoje statomi pagal galiojančių statybos normų (toliau – RSN) ir techninių reglamentų (toliau – STR) reikalavimus.
7. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius juos atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties įvažiavimo vieta į įmonės teritoriją reikia įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schemą.
8. Šiukšles, sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Palikti be priežiūros deginamas šiukšles ir besikūrenančius laužus draudžiama. Smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
9. Draudžiama sugrėbtas žolės, nendrių, šiaudų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip per 100 m nuo jų, taip pat deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitas žemės ūkio kultūras.
10. Teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, jos turi būti specialiai ženklinamos.
11. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Prieigose prie šių vietų turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai.
12. Į kanalizacijos sistemas ir vandens telkinius draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatyti specialios talpos indai.
13. Teritorijoje išdėstomos pirminės gaisro gesinimo priemonės (3 priedas).
PASTATAI IR PATALPOS
1. Visi pastatai ir patalpos turi būti tvarkingi priešgaisrinės saugos atžvilgiu.
2. Visi evakuaciniai praėjimai ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. Draudžiama jas užkalti ar užrakinti iš lauko. Iš vidaus durys turi lengvai atsidaryti bet kuriuo paros metu.
3. Kilus gaisrui, draudžiama naudoti liftus ir keltuvus žmonėms evakuoti.
4. Draudžiama savavališkai perplanuoti gamybines ir kitos paskirties patalpas, keisti jų paskirtį. Pastatų ir patalpų rekonstravimas, renovavimas, restauravimas, techninis pertvarkymas, išplėtimas, kapitalinis remontas turi būti atliekamas pagal projektą, atitinkantį galiojančių RSN ir STR reikalavimus. Nustatyta tvarka nepriimtų naudoti statinių eksploatavimas draudžiamas.
5. Draudžiama įrengti grotas gydymo ir vaikų įstaigose, išskyrus specialios paskirties patalpas (įkalinimo įstaigas, ginklų sandėlius ir pan.).
6. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir sandėlius priešgaisrinės saugos ženklai įrengiami pagal galiojančius standartus, užrašai, nurodantys patalpų kategoriją, – pagal RSN (STR), o nurodantys gaisro bei sprogimo zoną – pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT) reikalavimus.
7. Gamybinėse patalpose nuo įrengimų turi būti valomos dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus arba objekto (baro) instrukcijas. Metalo drožlės ir panaudotos valymo medžiagos sudedamos į metalines, sandariai uždaromas dėžes, o pamainai pasibaigus, išnešamos iš patalpų.
8. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtų dujų balionus, LU ir DS bei kitas pavojingas, sprogstamąsias ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.
9. Palėpėse draudžiama įrengti sandėlius, organizuoti gamybą. Jos turi būti užrakintos, langai įstiklinti, o raktai laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu.
10. A, B ir C kategorijų patalpose turi būti pakabintos priešgaisrinės saugos instrukcijos.
11. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose, kuriose yra indas nuorūkoms dėti bei gesinimo priemonės.
12. Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios jas nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti. Konstrukcijos, netekusios atsparumo ugniai, pakartotinai daromos ugniai atsparios. Būtina nurodyti dangų, saugančių nuo ugnies statybines konstrukcijas, galiojimo terminą.
13. Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės. Draudžiama ant jų įrengti nenuimamas grotas, užmūryti langų angas.
14. Pastato priešgaisrinės saugos sistemos įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys. Draudžiama demontuoti koridorių, laiptinių, liftų holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus numatytus projekte įrengimus.
15. Pastatuose esantys šiukšlėlaidžių vožtuvai turi būti tvarkingi ir sandarūs.
16. Po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas. Sanitarinėse – techninėse nišose draudžiama laikyti degias medžiagas bei skysčius.
17. Rūsių patalpų, techninių rūsių langai turi būti įstiklinti, o durys užrakintos.
18. Draudžiama naudotis atvira ugnimi rūsiuose, palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose.
19. Evakuacijos keliuose draudžiama rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomas ir automatiškai atsidarančias duris (išskyrus tas, kurias galima atidaryti ir rankomis), vartus, sukamąsias duris bei kryžmes.
20. Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų, koridorių ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.
21. Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį. Taip pat turi būti padidintas kabelių atsparumas ugniai ne mažiau kaip 30 cm į šonus nuo statybinių konstrukcijų.
22. Rūsių ir cokolinių aukštų patalpose draudžiama įrengti dirbtuves ir degių medžiagų sandėlius, jeigu įėjimas į rūsius ir cokolinius aukštus neatskirtas nuo laiptinių.
23. Pastatuose ir statiniuose įvairių komunikacijų vamzdynus draudžiama atšildyti atvira ugnimi.
24. Saunas reikia įrengti pagal statybinių normų reikalavimus. Saunų elektros įranga turi būti periodiškai tikrinama. Baigus darbą, elektros įrangą reikia išjungti. Degi saunų apdaila keičiama ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
25. Šiukšlinės darbuotojų buitinėse patalpose turi būti nedegios. Būtina nustatyti tepaluotų spec. drabužių keitimo į švarius tvarką (periodišką skalbimą, nukenksminimą, taisymą).
26. Durys, vedančios ant pastato stogo, į rūsį, vėdinimo įrenginių ir elektros skydinių patalpas ar kertančios priešgaisrines sienas, turi būti uždarytos.
27. Vietose, kuriose gali susidaryti LU ir DS garai, degios dujos, aerozoliai, dulkės, reikia naudoti kibirkščių nesukeliančią avalynę, įrankius ir statinio elektros krūvio nekaupiančius drabužius.
28. Draudžiama plauti ir valyti grindis, sienas, įrengimus, taip pat drabužius naudojant LU ir DS.
29. Patalpose turi būti ne mažiau pirminių gaisro gesinimo priemonių, nei nurodyta 3 priede.
ELEKTROS ĮRENGINIAI, APSAUGA NUO ŽAIBO IR STATINIO ELEKTROS KRŪVIO
1. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami griežtai laikantis galiojančių taisyklių, kitų norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimų. Jų techninė būklė turi būti saugi gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
2. Pastebėjus elektros tinklų ir įrenginių gedimus, sukeliančius kibirkščiavimą, kabelių, laidų ir variklių kaitimą, būtina juos nedelsiant išjungti ir pašalinti gedimus.
3. Elektros paskirstymo spintose turi būti elektros vartotojų schemos, nurodančios saugiklio nominalios srovės dydį ir paskirtį. Spintos ir skydinės turi būti užrakintos (būtina nurodyti raktų laikymo vietą), įvadinių kirtiklių vietos pažymėtos užrašu „Elektros įvadas“. Priėjimai prie elektros skydinių ir spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti. Jose ir 1 m atstumu nuo jų draudžiama laikyti degias medžiagas. Tarpai tarp grindų ir elektros spintų turi būti užtaisyti nedegiomis medžiagomis.
4. Gamybinėse patalpose, kuriose kaupiasi daug dulkių, elektros spintų ir skydinių durys turi būti sandarios.
5. Laikiną elektros instaliaciją leidžiama naudoti tik statybos, remonto ar avarijų likvidavimo metu.
6. Kilnojamieji šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šiems šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros aparatūrai naudojami tik lankstūs kabeliai ir laidai. Šviestuvuose įtampa turi būti ne didesnė kaip 42 V.
7. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose elektros prietaisų konstrukcija turi atitikti tai zonai keliamus saugos reikalavimus. Sujungti elektros kabelius ir laidus sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose draudžiama.
8. Gamybinėse ir sandėlių patalpose nuo elektros variklių, šviestuvų, laidų ir kitų elektros įrenginių turi būti nuolat valomos degios nuosėdos.
9. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
10. Elektros šviestuvuose naudojamos tik jo eksploatavimo instrukcijoje nurodyto galingumo elektros lempos.
11. Eksploatuojant elektros įrenginius draudžiama:
11.1. šildyti patalpas nestandartiniais (savo gamybos) elektros prietaisais;
11.2. naudoti netvarkingas rozetes, kištukus, atsišakojimo dėžutes, jungiklius bei kitą elektros instaliacijos įrangą;
11.3. elektros laidus, lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis medžiagomis;
11.4. į vieną buitinio naudojimo elektros rozetę jungti kelis didelio galingumo prietaisus;
11.5. vietoje elektros laidų ir kabelių naudoti radijo arba telefono laidus;
11.6. naudoti elektros lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros;
11.7. kabinti šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų;
11.8. A, B ir C kategorijų sandėlių patalpose įrengti rozetes;
11.9. naudoti nekalibruotus ir savos gamybos saugiklius;
11.10. naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose;
11.11. tiesti tranzitu elektros kabelius ir laidus per sandėlių ir kitas analogiškos paskirties patalpas;
11.12. tiesti elektros linijas virš degių stogų ir po jomis laikyti degias medžiagas;
11.13. naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatacijos metu netekusia dialektrinių savybių izoliuojančia medžiaga;
11.14. tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius.
12. Sandėlių įvadiniai kirtikliai (su užrakinimo įtaisu) turi būti įrengti sandėlio išorėje ant nedegaus pagrindo.
13. Laidai ir kabeliai sujungiami presavimo, suvirinimo, litavimo būdu arba specialiomis jungtimis.
14. Atvirosios instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Neapsaugotų izoliuotų laidų susikirtimo vietas ir vietas, kuriose jie nutiesti per degias konstrukcijas, reikia papildomai izoliuoti nedegiomis medžiagomis.
15. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpo laidų jungimo ir kitų nenormalių režimų, galinčių sukelti gaisrą.
16. Pagal nustatytą tvarką būtina matuoti kabelių ir laidų izoliacijos varžą, o matavimo rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą.
17. Elektros pastotės turi būti švarios, jose laikyti pašalinius įrengimus ar medžiagas draudžiama.
18. Eksploatuojant sprogimo atžvilgiu pavojingus technologinius įrenginius, į transformatorinės pastotės patalpas turi būti nuolat tiekiamas oras.
19. Transformatorių pastotėse turi būti įžemikliai, prie kurių gaisro metu būtų galima įžeminti gaisrinius švirkštus.
20. Pastatų ir įrenginių apsauga nuo žaibo ir statinio elektros krūvio turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus. Įžeminimo kontūrų varža prietaisais turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus.
21. Apsaugos nuo žaibo įrenginiai turi būti tvarkingi ir periodiškai tikrinami.
22. Eksploatuoti įrengimus ir aparatus su netvarkingais įžemikliais draudžiama.
23. Visos metalinės ir kitos elektrai laidžios technologinių įrenginių dalys turi būti įžemintos, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.
ŠILDYMAS
1. Visi šildymo įrenginiai ir prietaisai turi būti pagaminti, įrengti ir eksploatuojami pagal galiojančių norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią būtina juos patikrinti ir suremontuoti.
2. Mašinistai, kūrikai kiekvienais metais prieš šildymo sezoną turi būti instruktuojami priešgaisrinės saugos klausimais.
3. Draudžiama šildymo įrenginius prižiūrėti pašaliniams asmenims.
4. LU ir DS bei degių dujų sandėlių patalpoms šildyti galima naudoti tik vandenį, orą arba žemo slėgio garus.
5. Gamybinėse patalpose, kuriose yra degių dulkių, nuosėdų, šildymo prietaisų paviršiai turi būti lygūs ir reguliariai valomi.
6. Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo medinių pastatų ir tik tam tikslui skirtose vietose.
7. Katilinėse ir šilumos generatoriaus patalpose draudžiama:
7.1. kūrenti katilą, kurio kuro purkštukas ir degiklis netvarkingi ar nesureguliuoti;
7.2. naudoti kitos rūšies kurą, negu numatyta įrenginio techninėje dokumentacijoje.
8. Prie kiekvienos krosnies pakuros ir židinio ant degių grindų turi būti pritvirtintas skardos lakštas.
9. Krosnys, dūmtraukiai turi būti tvarkingi. Palėpėse dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltintos.
10. Eksploatuojant krosnis draudžiama:
10.1. laikyti kurą prie pakuros;
10.2. įkurti krosnį LU ir DS;
10.3. kūrenti anglimi, koksu, skystuoju kuru arba dujomis šiam tikslui nepritaikytose krosnyse;
10.4. kūrenti krosnis esant netvarkingoms bei atidarytoms pakuros durelėms;
10.5. kūrenimui naudoti malkas, kurios ilgesnės už pakurą;
10.6. naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti;
10.7. palikti be priežiūros kūrenamas krosnis ir leisti jas prižiūrėti mažamečiams vaikams.
11. Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina valyti suodžius.
12. Prekybos ir paslaugų objektuose (kioskuose, paviljonuose ir kt.) šildyti galima naudoti uždaro tipo pramoninės gamybos šildymo prietaisus ir tam tikslui skirtoje vietoje pagal gamintojo instrukciją.
13. Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas prie krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.
14. Šildymo įrenginių skystojo kuro bakai eksploatuojami uždengti. Patalpoje kuro turi būti ne daugiau kaip 200 litrų. Statyti kuro bakus priešais pakurą (purkštuką) draudžiama.
15. Kurotiekių sandūros, armatūra ir ventiliai turi būti tvarkingi ir hermetiški, neleidžiantys nutekėti kurui.
VĖDINIMAS
1. Vėdinimas turi būti įrengiamas pagal norminių dokumentų reikalavimus. Jo darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos. Personalas, atsakingas už vėdinimo įrenginių priežiūrą, privalo šalinti gedimus bei atlikti ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, drėkinimo kamerų, įžeminimo įrenginių planines – profilaktines apžiūras pagal parengtus grafikus.
2. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose sugedus vėdinimo įrengimams draudžiami bet kokie technologiniai procesai.
3. Iš vėdinimo kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybinės atliekos turi būti valomos pagal nustatytą grafiką.
4. Vėdinimo kamerose griežtai draudžiama laikyti pašalinius įrengimus ir medžiagas. Kameros turi būti užrakintos.
5. Eksploatuojant automatinius ugnį sulaikančius įrenginius, būtina kontroliuoti jų techninę būklę bei valyti nuosėdas nuo jautrių valdymo elementų.
6. Atsiradus gedimams, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras, būtina nedelsiant išjungti ventiliatorių ir šalinti gedimus.
7. Eksploatuojant vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, draudžiama demontuoti ugnį sulaikančius įrenginius arba atskirus jų elementus.
8. Ištraukiamieji ortakiai (kuriais traukiamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos) privalo turėti periodinio valymo įtaisus: liukus, išardomus sujungimo mazgus ir kt. Draudžiama juos valyti išdeginimo būdu.
9. Vietiniai ištrauktuvai, šalinantys gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, turi būti su metaliniais tinkleliais, turėti magnetinius gaudytuvus.
10. Patalpose, kuriose gali būti lengvai užsiliepsnojančių ir sprogių medžiagų (dujų, garų, dulkių), ventiliatorių ir kitų vėdinimo įrenginių konstrukcijos ir medžiagos neturi kibirkščiuoti.
11. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose esantys vėdinimo įrengimai privalo turėti distancinio valdymo įrenginį, kuriuo būtų galima pasinaudoti gaisro ar avarijos atveju (pagal šioms patalpoms nustatytus reikalavimus).
TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR ĮRENGIMAI
1. Technologiniai procesai turi vykti nustatyta tvarka pagal patvirtintas normas bei technologinę dokumentaciją.
2. Draudžiama įsigyti ir naudoti medžiagas, kurioms pagal galiojančius standartus nenustatyti rodikliai, apibūdinantys pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
3. Vadovaujantis RSN (STR), visuose objektuose nustatomos gamybinių cechų, atskirų patalpų, įrenginių ir sandėlių kategorijos pagal jų pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu ir zonų klasės – pagal EĮĮT reikalavimus.
4. Draudžiama atlikti technologines operacijas esant netvarkingai automatinei įrangai, įrengimams, išjungtiems kontroliniams matavimo ir apsaugos prietaisams.
5. Aparate prasidėjus greitėjančiai cheminei reakcijai, dėl kurios kyla temperatūra ar slėgis, automatinėmis apsaugos priemonėmis turi būti tuoj pat sumažintas slėgis, visiškai nutrauktas aktyvaus reagento tiekimas bei patiekta neutralizuojanti medžiaga ar inhibitorius į technologinio aparato vidų ir t. t.
6. Objekto administracija privalo ištirti kiekvieną nustatytą technologinio reglamento parametrų pažeidimą, išsiaiškinti priežastis ir imtis priemonių, kad panašūs atvejai nesikartotų.
7. Vamzdynai, technologiniai įrengimai, tara, kurioje yra sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus garus, dujas ar dulkes išskiriančių medžiagų, turi būti hermetiška ir nudažyta atitinkama spalva pagal galiojančius standartus. Ant taros turi būti nurodytas laikomų medžiagų pavadinimas ir jų pavojingumo charakteristikos.
8. Sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose bei zonose draudžiama naudoti įrengimus, įrankius bei kitus daiktus, galinčius įskelti kibirkštį.
9. Draudžiama eksploatuoti įrengimus ir vamzdynus su izoliacija, įmirkusia degiais skysčiais.
10. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi išsiurbti degias dujas, garus ar dulkes iš patalpos, užpildant arba iškraunant technologinį įrenginį bei imant iš jo mėginį.
11. Traukos įrengimų elementai turi sulaikyti ortakiuose degias nuosėdas, o joms susikaupus būtina jas valyti pagal numatytą technologinį reglamentą.
12. Kai technologinio proceso metu naudojami atviri indai bei aparatai su LU ir DS, būtina:
12.1. darbo vietoje laikyti ne daugiau LU ir DS, negu reikia vienai pamainai;
12.2. dirbti, tik esant įjungtai ištraukiamajai vėdinimo sistemai;
12.3. ne darbo metu ir kilus gaisrui atviras vonias bei indus uždengti dangčiais iš nedegių medžiagų;
12.4. esant techninėms galimybėms, pavojingus gaisro atžvilgiu skysčius pakeisti mažiau pavojingais arba nedegiais.
13. Apsaugos ir kvėpavimo vožtuvai turi būti tvarkingi.
14. Planinį remontą būtina atlikti pagal reglamento nustatytus terminus. Sustabdžius įrengimus, sudaryti saugias sąlygas juos tikrinti ir remontuoti. Draudžiama pradėti gamybą neatlikus visų numatytų darbų.
15. Į patalpas, kuriose naudojami LU ir DS, dujos, jie turi būti tiekiami ir išduodami darbo vietose pagal technologijos reikalavimus. Visais kitais atvejais LU ir DS gabenti saugioje, specialioje nedūžtančios konstrukcijos taroje.
16. A ir B kategorijos gamybinėse patalpose bei sandėliuose automatiniai analizatoriai aplinkos orui kontroliuoti turi būti tvarkingi. Nesant stacionarių dujų analizatorių, periodinis oro laboratorinis tyrimas atliekamas pagal instrukciją.
17. Aptarnaujantis personalas privalo žinoti vamzdynų technologinę schemą, sklendžių išdėstymą ir jų paskirtį. Be to, ištikus avarijai ar gaisrui, mokėti atlikti perjungimo (uždarymo, atidarymo) operacijas.
18. Įrengimai, skirti išleisti iš aparato bei indų suskystintas degias dujas, LU ir DS, garus, visada turi būti tvarkingi. Avarinio nuleidimo linijų sklendės turi būti su atpažinimo ženklais ar užrašais, o priėjimas prie jų – laisvas.
19. Degios dujos ir garai iš technologinio įrenginio turi būti pašalinti per apsaugos vožtuvus, prapūtimo ar rankinio nuleidimo linijas ir utilizuoti, kad nepatektų į gamybines patalpas.
20. Jeigu aparatų, vamzdynų paviršiai yra karšti ir ant jų patekus kitoms medžiagoms susidaro gaisro ar sprogimo pavojus, tai jie izoliuojami, kad temperatūra būtų ne didesnė, negu leistina (ne daugiau kaip 80% medžiagos užsiliepsnojimo temperatūros).
21. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose būtina įrengimus sureguliuoti, sutepti ir kontroliuoti judančių detalių temperatūrą, kad ji nepakiltų aukščiau leistinos ribos. Transporto ritinėliai ir traukiamieji būgnai turi lengvai suktis. Nuslydus ar nuslinkus juostoms, lūžus atskiroms detalėms, būtina transporterį tuoj pat išjungti.
22. Naudojant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, būtina kontroliuoti, kad į judančius mašinų mechanizmus ir aparatus nepatektų pašalinių kietų daiktų (metalo gabalėlių, akmenų ir kt.). Draudžiama dirbti su mašinomis ir aparatais, kai išjungti arba sugedę magnetiniai gaudytuvai. Atidarant ir uždarant bei perkeliant dangčius arba jų liukus vengti smūgių, kurie įskeltų kibirkštis.
23. Ugnies užtvaros turi būti neužterštos ir tikrinamos, kad neužšaltų.
24. Degūs skysčiai riebalams pašalinti, detalėms plauti prieš jų dažymą gali būti naudojami tik tais atvejais, kai nėra kitų gaisro atžvilgiu nepavojingų priemonių.
25. Vonios ne didesnės kaip 0,5 kub. m talpos, skirtos detalėms ir gaminiams plauti, dažyti panardinimo būdu, turi turėti nusiurbimo įrenginius ir sandarius dangčius. Didesnes kaip 0,5 kub. m talpos vonias reikia statyti specialiose kamerose, turinčiose vėdinimo įrenginius.
26. Negalima eksploatuoti dažymo ir džiovinimo spintų, kamerų, kabinų, esant netvarkingiems jų ištraukiamosios vėdinimo sistemos oro drėkintuvams, hidrofiltrams, dažų, lakų gaudikliams ir kitiems įrenginiams.
27. Visų rūšių dažai ir lakai turi būti ruošiami tam tikslui skirtose patalpose ir aikštelėse.
28. Dažai į dažymo vietą turi būti tiekiami jau paruošti. Lakų ir dažų kiekis cecho sandėlyje neturi viršyti pamainos normos. Kiekvienos medžiagos kiekis nurodomas specialioje lentelėje ant sandėlio durų ir taros.
29. Naudojant LU ir DS, dažoma, lakuojama ir emaliuojama specialiai įrengtose patalpose.
30. Dažų paruošimo ir sandėliavimo patalpų, dažymo kamerų, mirkymo vonių, rankinio dažymo postų, džiovinimo kamerų ir panašių įrenginių bei riebalų šalinimo vietų tiekiamoji bei ištraukiamoji vėdinimo sistema visada turi būti tvarkinga.
31. Dažymo įrenginiai neturi veikti, kol vėdinimo sistema neįjungta.
32. Ant grindų išlietas lakas arba dažai turi būti tuoj pat išvalyti. Valyti grindis, sienas ir įrenginius LU ir DS draudžiama. Panaudotą lako ir dažų tarą būtina sandariai uždaryti ir laikyti specialiose aikštelėse.
33. Dažant elektrostatiniame lauke, liekamajam potencialui pašalinti įrenginiai privalo turėti techniškai tvarkingus automatinius įtampos iškroviklius.
34. Kiekvieną pamainą iš dažymo, džiovinimo spintų, kamerų bei kabinų turi būti valomos degios nuosėdos. Deginti nuosėdas draudžiama. Jas valant reikia naudoti kibirkšties neskeliančius gremžiklius.
35. Džiovinimo kamerose draudžiama naudoti atvirus elektros elementus ir kontaktinius sujungimus. Džiovinimo kamerų kaitinimo elementai neturi liesti gaminių ir kitų degių medžiagų.
36. Džiovinimo kamerų šilumos izoliacijai draudžiama naudoti degias medžiagas.
37. Temperatūros davikliai, prietaisai, signalizuojantys technologinio proceso pažeidimus džiovinimo kameroje, automatiškai blokuojantys įrengimus, turi būti techniškai tvarkingi.
38. Medžio apdirbimo cechuose draudžiama laikyti medienos daugiau, negu reikia vienai pamainai.
39. Baigus darbą, draudžiama palikti darbo vietoje gatavą produkciją, drožles, pjuvenas, tepalus, laką, klijus, kitas degias medžiagas ir skysčius, taip pat neišjungtus elektros prietaisus.
40. Medžio apdirbimo staklės privalo turėti vietinius siurbiklius su užsklandomis atliekoms šalinti. Draudžiama dirbti staklėmis esant išjungtoms vėdinimo ir pneumatinio atliekų pašalinimo transporto sistemoms.
41. Ciklonų ir dulkių surinkimo kameros turi būti nuolat uždarytos. Susikaupusias medienos atliekas būtina laiku šalinti. Perpildyti ciklonų ir dulkių surinkimo kameras draudžiama.
42. Nuo cechuose esančių technologinių įrengimų, šildymo prietaisų, elektros šviestuvų ir kitų įrenginių būtina valyti dulkes, drožles bei kitas degias medžiagas kiekvieną pamainą, o nuo statybinių konstrukcijų ir stogo – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
43. Klijams šildyti reikia naudoti garus arba specialias vandeniu šildomas klijų virykles. Šiam tikslui draudžiama naudoti elektros prietaisus su atviru kaitinimo elementu. Klijų viryklės turi būti izoliuotoje patalpoje arba specialiai įrengtoje saugioje vietoje.
44. Eksploatuojant tepalu užpildomus įrengimus, turi būti naudojama įranga išsipylusiems ir nutekėjusiems tepalams šalinti bei medinėms konstrukcijoms nuo tepalų įsigėrimo apsaugoti.
45. Kiekvienai džiovyklai yra nustatomas leistinas pakraunamų medžiagų kiekis ir leistinas darbo temperatūros režimas, kuris palaikomas automatiniais temperatūros reguliatoriais.
46. Esant nepertraukiamam džiovinimo procesui, sustojus konvejeriui, turi būti numatyta automatinė džiovinimo sistemos išjungimo sistema arba sumontuota atitinkama signalizacija.
47. Amoniakinių šaldymo įrenginių, mašinų ir aparatinių patalpų šaltnešio garų analizatoriai ir jų blokuotė su vėdinimo ir kompresorių išjungimo įrenginiais turi būti techniškai sutvarkyti.
48. Draudžiama statyti šaldymo agregatus tam tikslui nepritaikytose patalpose ir juos naudoti ne pagal paskirtį.
49. Pažeistos šiluminės izoliacijos apsauginį sluoksnį būtina nedelsiant sutaisyti.
50. Draudžiama šildyti balionus su šaltnešiu norint greičiau užpildyti sistemą. Amoniako balionai turi būti laikomi ne arčiau kaip 5 m nuo šildymo įrenginių.
51. Kompresorinėse laikomas tepalų kiekis neturi viršyti vienos pamainos normos.
PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ TRANSPORTAVIMAS
1. Pakraunant, pervežant ir iškraunant pavojingas medžiagas, būtina vadovautis instrukcijomis ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais pavojingų krovinių vežimo tvarką.
2. Transporto priemonės, kuriomis pervežamos pavojingos medžiagos, privalo turėti specialius atpažinimo ženklus.
3. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos į transporto priemones turi būti pakraunamos tik į gamyklinę nepažeistą tarą ar pakuotę. Prieš iškraunant šias medžiagas iš vagono, konteinerio ar automobilio kėbulo, būtina įsitikinti, ar nėra pažeista šių medžiagų pakuotė. Išbirusias ir išsiliejusias medžiagas būtina išvalyti.
4. Tiesiogiai pilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų į autocisternas ir kitas talpyklas draudžiama.
5. Apžiūrint transporto priemones bei jose esančius gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingus krovinius, galima naudotis tik gaisro ir sprogimo atžvilgiu nepavojingais šviestuvais.
6. Įvairios talpos indai su LU ir DS turi būti sandarūs.
7. Iškraunant ir pakraunant LU ir DS bei kitas pavojingas medžiagas, būtina:
7.1. dangčius ir liukus atidaryti sklandžiai, be smūgių;
7.2. juos pilant į indus naudoti įtaisus, padedančius išvengti išsiliejimo;
7.3. naudoti techniškai tvarkingą įrangą;
7.4. įžeminti įrengimus ir įvairios talpos indus;
7.5. saugoti įvairios talpos indus nuo mechaninių pažeidimų;
7.6. griežtai laikytis markiruotėse nurodytų reikalavimų ir įspėjamųjų įpakavimo ženklų;
7.7. naudoti avalynę, drabužius ir įrankius, neskeliančius kibirkšties.
8. Atlikti degių dujų, LU ir DS perpylimą perkūnijos metu draudžiama.
9. Vamzdynai, kuriais transportuojamos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti nuo vandens ar vandens tirpalų poveikio, prieš eksploatacijos pradžią turi būti išdžiovinti.
10. Transporteriai, norijos, pneumatiniai ir savaime tekančių medžiagų vamzdynai turi būti techniškai sutvarkyti.
11. Pneumatinio transporterio linijos eksploatuojamos esant įjungtoms ir tvarkingoms liepsną sulaikančioms automatinėms sklendėms.
12. Būtina tikrinti technologinėse kiaurymėse ugnį sulaikančių įrenginių techninę būklę ir jų veikimą pagal patvirtintą grafiką.
13. Autocisternos, transportuojančios LU ir DS, turi būti įžemintos (vežant, pripylimo ir išpylimo metu), aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Duslintuvų vamzdžiai turi būti su tvarkingais kibirkščių gesikliais.
14. Išpylimo ir pripylimo vietos turi būti švarios, išlieti LU ir DS išvalomi, o tos vietos užpilamos smėliu.
15. Guminės arba kitos iš elektrai nelaidžių medžiagų pagamintos žarnos, naudojamos geležinkelio cisternoms, autocisternoms ir aparatams pripildyti, turi būti apvyniotos 2 mm storio varine viela arba 4 mm storio plieniniu trosu su 100 mm vijos žingsniu. Vienas įžeminimo galas prilituojamas arba pritvirtinamas varžtu prie žarnos antgalio, o kitas sujungiamas su įžemintu naftos produkto vamzdynu.
16. Žarnų antgaliai turi būti pagaminti iš vario arba kito metalo, kuris smūgio metu nesukelia kibirkščiavimo.
MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS
1. Medžiagas ir žaliavas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti naudojamas priemones (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal jų fizines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes. Medžiagų ir žaliavų laikymo vienoje patalpoje reikalavimai nurodyti 4 priede.
2. Laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinami ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu.
3. Rūgščių laikymo vietose turi būti ir neutralizuojančių medžiagų (kreidos, kalkių) atsarga. Rūgščių laikymo vietos pažymimos. Sandėliuojant azoto ir sieros rūgštis reikia vengti jų kontakto su organinės kilmės medžiagomis (mediena, šiaudais ir t. t.).
4. Medžiagos, aktyviai reaguojančios su vandeniu (karbidai, šarminiai metalai, bario peroksidas, natrio hidratas ir kt.), laikomos atskiroje patalpoje, hermetiškoje taroje, ne žemiau kaip 15 cm virš grindų.
5. Chemikalai fasuojami atskirose patalpose. Išsiliejusius ar išbirusius chemikalus būtina nedelsiant išvalyti ir nukenksminti. Pakavimo medžiagas (popierių, drožles, vatą ir t. t.) būtina laikyti atskiroje patalpoje.
6. Metalo (aliuminio, cinko, nikelio ir kt.) milteliai, galintys savaime užsidegti, turi būti laikomi atskirose patalpose, hermetiškoje taroje, ir apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
7. Amonio salietra laikoma nuo kitų mineralinių medžiagų atskirta nedegiomis pertvaromis. Grindys turi būti nedegios. Sukietėjusią amonio salietrą draudžiama trupinti naudojant sprogstamąsias medžiagas arba kibirkštį skeliančius įrankius.
8. Prieš kraunant mineralines trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno ir t. t.) likučių.
9. Buitinės ir pagalbinės patalpos sandėliuose įrengiamos pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus.
10. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir autokrautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius. Pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai turi būti tvarkingi. Savaeigiai mechanizmai ne darbo metu laikomi jiems skirtose patalpose.
11. Sandėliuose draudžiama užkrauti duris ir vartus.
12. Rūkyti ir naudoti atvirą ugnį sandėlių patalpose draudžiama.
13. Draudžiama įrengti sandėlius patalpose, per kurias nutiesti tranzitiniai elektros kabeliai bei dujų ir degių skysčių vamzdynai.
14. Medžiagos, laikomos ne lentynose, turi būti sudėtos į rietuves. Šios sandėliavimo vietos pažymimos juostomis ant grindų. Kitose vietose sandėliuoti medžiagas draudžiama.
15. Ne darbo metu ant rampų draudžiama laikyti degias medžiagas.
16. Atvirose aikštelėse įvairios talpos indus su reaktyvais, LU ir DS reikia sustatyti grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vienetų vienoje. Aplink kiekvieną aikštelę reikia įrengti užtvaras, kad nenutekėtų išsilieję skysčiai.
17. Sandėliuose draudžiama naudoti virykles, šildytuvus ir kitus elektrinius buitinius prietaisus.
18. Stelažų medinės konstrukcijos turi būti ugniai atsparios. Praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir tarpai nuo jų iki sienų turi būti ne siauresni kaip 0,8 m ir neužkrauti.
19. Pluoštinių medžiagų ryšulius draudžiama ardyti sandėlio patalpose.
20. Į naftos produktų bazes ir sandėlius draudžiama įvažiuoti transporto priemonėmis, neturinčiomis įžeminimo įrenginių, gaisro gesinimo priemonių bei su netvarkingais kibirkščių gesikliais.
21. Ant kiekvieno LU ir DS rezervuaro turi būti nurodyta produkto rūšis, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis. Draudžiama juos perpildyti.
22. Draudžiama eksploatuoti sugedusius ir netvarkingus rezervuarus.
23. Tikrinant rezervuarus, imant skysčių pavyzdžius, matuojant jų lygį, prietaisai ir rūbai neturi kibirkščiuoti.
24. Remontuoti rezervuarus ir vamzdynus leidžiama tik visiškai išpylus iš jų skysčius, išjungus vamzdynus, atidarius visas angas, nuodugniai išvalius (išgarinus ir išplovus) ir įsitikinus, kad juose nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos dujų koncentracijos.
25. Naftos produktų rezervuarus juosiantys pylimėliai ir perėjimo tilteliai turi būti tvarkingi. Pylimėlių apjuostos vietos viduje bei 10 m atstumu apie ją draudžiama laikyti bet kokias medžiagas ir įrengimus. Joje turi būti laiku pjaunama ir šalinama žolė.
26. Sandėliuose draudžiama perpilti naftos produktus.
27. Sandėliuose laikomų LU ir DS statines būtina krauti kamščiais į viršų. Tuščią tarą laikyti toje pačioje patalpoje draudžiama.
28. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:
28.1. laikyti dažų, lakų bei tirpiklių atsargas pažeistoje ar atviroje taroje;
28.2. laikyti kitos paskirties medžiagas;
28.3. perpilti lakus ir dažus iš vienos taros į kitą arba į darbo indus be metalinių padėklų su borteliais.
29. Ruošiamus išvežti pjautinės medienos ryšulius galima krauti tik vienoje darbo linijos pusėje.
30. Medienos ir rąstų rietuvės turi būti lengvai prieinamos ir privažiuojamos iš visų pusių.
31. Vasaros metu miško bei pjautinės miško medžiagos sandėlių teritorija privalo būti drėkinama.
32. Miško medžiaga kraunama į rietuves pagal iš anksto sudarytą technologinę schemą. Draudžiama užkrauti tarpus tarp rietuvių.
33. Sandėliuojamų anglių aikštelėse turi būti švaru. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už sandėlio teritorijos ribų. Aikštelę draudžiama kloti asfaltu ar medžio danga.
34. Anglių sandėlių negalima rengti ant šilumos šaltinių (garotiekių, karšto vandens vamzdžių ir kt.), virš elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis.
35. Skirtingų rūšių anglis reikia krauti į atskiras krūvas. Atvežtas anglis draudžiama krauti ant senų, jeigu jos laikomos ilgiau kaip 1 mėnesį.
36. Kai anglių krūvos ne aukštesnės kaip 3 m, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m, kai krūvos aukštesnės – ne mažesni kaip 2 m.
37. Anglims laikyti patalpos, įrengtos rūsiuose ir pirmuose aukštuose (jeigu virš jų yra kitos patalpos), atskiriamos nedegiomis sienomis, perdangomis ir durimis.
38. Kraunant anglis reikia atidžiai stebėti, kad į jų rietuves nepatektų medienos atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ir kitų organinių medžiagų.
39. Anglių krūvų temperatūrą būtina nuolat kontroliuoti. Pakilus temperatūrai aukščiau kaip 60oC, susidariusią savaiminio užsidegimo židinio vietą reikia suplūkti arba pašalinti įkaitusias anglis. Nedelsiant užpilti tą vietą šviežiomis anglimis ir kruopščiai jas suplūkti.
40. Išimtas iš krūvos įkaitusias anglis reikia išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti. Atvėsusias anglis draudžiama krauti į tas pačias krūvas. Draudžiama anglis aušinti vandeniu pačiose rietuvėse.
41. Draudžiama gabenti bei priimti į sandėlį anglis, pastebėjus savaiminio įkaitimo židinius.
DUJŲ ŪKIS
1. Dujų tinklai ir kiti dujų ūkio įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami griežtai laikantis galiojančių dujų ūkio saugumo taisyklių ir STR reikalavimų.
2. Gamybinėse ir sandėlių patalpose, kuriose gali išsiskirti sprogių dujų ar garų, įrengiami oro aplinkos dujų signalizatoriai, turintys šviesos ir garso signalų įrenginius. Neturint nurodytų prietaisų, būtina ne rečiau kaip kartą per pamainą atlikti sprogių dujų ar garų ore koncentracijos analizę. Nustačius pavojingą dujų koncentraciją, reikia išvėdinti patalpas, surasti dujų nutekėjimo priežastį ir ją pašalinti.
3. Sandėliuojami dujų balionai turi būti apsaugoti nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio.
4. Į sandėlius, kuriuose laikomi balionai su degiomis dujomis, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba rūbus, galinčius sukelti kibirkščiavimą.
5. Draudžiama dirbti bei liesti deguonies balionų ventilius tepaluotais rūbais, pirštinėmis ar rankomis.
6. Grupėmis laikyti balionus vartotojai gali nedegiose vėdinamose spintose ir prie pastatų nedegių aklinų sienų (sienų be langų ir durų).
7. Nuo šildymo prietaisų balionai turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu.
8. Balionų sandėliuose draudžiama laikyti kitas degias medžiagas ir daiktus.
9. Pripildyti degių dujų balionai laikomi vertikaliai. Aplink degių dujų balionų sandėliavimo vietas mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rūkyti.
10. Antgalių movų neturintys balionai laikomi horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų. Rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai – nukreipti į vieną pusę.
11. Balionai, kuriuose pastebėtas dujų nutekėjimas, skubiai šalinami iš sandėlio.
12. Balionai su degiomis dujomis laikomi vienaaukščiuose sandėliuose, neturinčiuose palėpių, su lengvai numetamomis konstrukcijomis.
13. Balionai su degiomis dujomis (vandeniliu, acetilenu, propanu, etilenu ir kt.) laikomi atskirai nuo balionų su deguonimi, suslėgtu oru, chloru, fluoru ir kitais oksidatoriais bei toksinėmis dujomis.
14. Balionus draudžiama statyti prie evakuacinių išėjimų iš patalpų, pastatų pagrindinių fasadų pusės, prie įvažiavimų.
15. Dujotiekių vamzdynus draudžiama panaudoti įžeminimui.
16. Techniniai koridoriai, pastatų rūsiai ir kitos patalpos, per kurias nutiesti dujotiekio vamzdynai, turi būti prieinamos aptarnaujančiam personalui bet kuriuo paros metu. Šiose patalpose sandėliuoti medžiagas, organizuoti gamybą ir pan. draudžiama.
17. Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus dujinius prietaisus.
18. Patalpose pajutus dujų kvapą, būtina nedelsiant užsukti dujotiekio čiaupą, išvėdinti visas patalpas ir iškviesti avarinę dujų tarnybą. Kol nebus pašalintas gedimas, patalpose draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, įjungti ir išjungti elektros prietaisus.
STATYBOS IR REMONTO DARBAI
1. Statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai turi būti atliekami pagal projektinę dokumentaciją.
2. Laikini pastatai ir statiniai (buitinės patalpos, sandėliai ir t. t.) statybos aikštelėje turi būti įrengiami pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus.
3. Už statomo ar remontuojamo (rekonstruojamo) objekto, statybininkų buitinių ir pagalbinių patalpų ir teritorijos priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių įgyvendinimą atsako statybos vadovas (rangovas).
4. Statomuose pastatuose draudžiama įrengti laikinus LU, DS ir dujų balionų sandėlius. Buitines patalpas leidžiama įrengti pastatų dalyse, atskirtose priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis.
5. Pastatuose, statomuose iš neapsaugotų laikančiųjų metalinių konstrukcijų, plokščių su degia šilumine izoliacija, draudžiama įrengti laikinus sandėlius, dirbtuves ir buitines patalpas.
6. Negesintas kalkes būtina laikyti vietose, į kurias nepatenka drėgmė.
7. Naudotis mediniais laikinais laiptais galima tik ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose.
8. Projekte numatytos išorinės gaisrinės kopėčios ir apsauginės tvorelės ant statomo pastato stogo turi būti įrengiamos tuoj pat po laikančiųjų konstrukcijų sumontavimo.
9. Statant ar remontuojant trijų ir daugiau aukštų pastatus, turi būti naudojami metaliniai pastoliai arba mediniai, apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis (skiediniais). Restauruojant architektūrinius paminklus naudoti degius pastolius draudžiama.
10. Statybiniuose pastoliuose kas 40 m jų perimetro būtina įrengti vienus laiptus arba kopėčias, bet ne mažiau kaip dvejus laiptus (kopėčias) visam pastatui. Nuo pastolių, denginių ir pakylų reikia nuolat valyti statybines šiukšles.
11. Žmonėms evakuoti iš daugiaaukščių pastatų ir statinių būtina įrengti ne mažiau kaip dvejas kopėčias visam statybos laikotarpiui. Statant aukštesnius kaip 10 m pastatus laiptus reikia montuoti tuo pačiu metu kaip ir laiptinių aikšteles.
12. Degių ir sunkiai degių medžiagų klojinius vienu metu leidžiama įrengti ne daugiau kaip per tris aukštus. Betonui sustingus, mediniai klojiniai nuimami.
13. Statant pastatą, kartu turi būti atliekami konstrukcijų atsparinimo ugniai darbai, numatyti projekte.
14. Atliekant darbus, neapsaugotas šiluminės izoliacijos ir hidroizoliacijos plotas neturi būti didesnis kaip 500 kv. m, kai izoliacinė medžiaga degi, ir 1000 kv. m, kai izoliacinė medžiaga sunkiai degi.
15. Darbų atlikimo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis, negu reikia vienai darbo pamainai.
16. Draudžiama priešgaisrinėse juostose ir zonose palikti neužtaisytas angas (ertmes). Kitoje dalyje pradėti rengti šiluminę izoliaciją galima tik užbaigus ankstesnės dalies priešgaisrinių juostų, zonų įrengimą.
17. Naudoti agregatus, šildančius rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščią jų tarą laikyti ant stogo dangos draudžiama.
18. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose vėdinamose patalpose iš nedegių medžiagų, taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose.
19. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir kt.) maišymo vietos. Karštas bitumas turi būti pilamas į skiediklį ir maišomas mediniais įrankiais.
20. Katilus bitumams ir dervoms lydyti būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, ne arčiau kaip per 10 m nuo I, II atsparumo ugniai pastatų ir 20 m nuo III -V atsparumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti ant pastato stogo ir lydyti bitumą bei dervas naudojant atvirą ugnį.
21. Kiekvienas katilas turi būti techniškai tvarkingas, su sandariu nedegiu dangčiu ir su nukreipimo stogeliu, kad užviręs bitumas nepatektų į kūryklą. Katilo priekis (kur yra pakura) pakeliamas 0,1 m aukščiau negu likusi katilo dalis.
22. Baigus kūrenti, katilų kūryklos turi būti užgesintos.
23. Izoliacinės ir bituminės mastikos į katilus dedama ne daugiau kaip 3/4 jų talpos. Katilas ir į jį dedama medžiaga turi būti sausi.
24. Bitumo mišinius kaitinti patalpose galima tik statinėse su elektriniu šildytuvu. Šildyti ugnimi draudžiama.
25. Bitumo virimo atliekų utilizavimo vietose, prie laužų reikia turėti 0,5 kub. m talpos dėžes su sausu smėliu, kastuvus ir gesintuvus gaisrui gesinti.
26. Draudžiama vienu metu toje pačioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies bei apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas.
27. Baigus darbą, deguonies ir degių dujų balionus reikia nugabenti į nuolatinę jų laikymo vietą.
28. Patalpa, kurioje dirbama naudojant klijus, mastiką, lakus ar dažus, turi būti vėdinama.
29. Degias statybines atliekas, šiukšles darbų atlikimo vietose ir teritorijoje reikia nuolat valyti ir šalinti į specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas.
30. Baigus degių grindų ir kitų konstrukcijų šlifavimo darbus nuo agregatų turi būti nuimami ir valomi dulkių surinkimo maišai.
31. Prieš darbų pradžią statybos aikštelėje būtina įrengti priešgaisrinį vandentiekį arba vandens rezervuarus, turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, sutvarkyti keliai ir prieigos, įrengtas ryšys.
32. Pastato vidaus priešgaisrinis vandentiekis turi būti sumontuotas, išbandytas ir pradėtas eksploatuoti iki apdailos darbų pradžios.
UGNIES DARBAI
1. Prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba įkaitinamos medžiagos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (metalų suvirinimas elektra bei dujomis, darbai su litavimo lempa ir t. t.).
2. Už saugų ugnies darbų atlikimo organizavimą atsako objekto (darbų baro) vadovas.
3. Objekte turi būti sudaryta instrukcija, nustatanti konkrečią ugnies darbų atlikimo tvarką ir patvirtinta vadovo.
4. Darbuotojas, atliekantis ugnies darbus, privalo turėti suvirintojo kvalifikacijos pažymėjimą.
5. Ugnies darbų vietos gali būti nuolatinės ir laikinos.
6. Nuolatinė ugnies darbų vieta, jei patalpose yra degių medžiagų, turi būti atskirta vientisine nedegia pertvara, ne žemesne kaip 2,5 m. Grindys turi būti nedegios.
7. Laikinas ugnies darbų atlikimo vietas nustato objekto (darbo baro) vadovas ir išduoda leidimą (5 priedas).
8. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebint objekto (darbo baro) vadovui, arba aukštos kvalifikacijos suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina objekto vadovas.
9. Leidimas atlikti ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui. Pirmas egzempliorius perduodamas atsakingam už darbų atlikimą asmeniui, o antras egzempliorius lieka pas objekto (darbo baro) vadovą ir saugomas 3 dienas po darbų užbaigimo.
10. Objekto (darbo baro) vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už parengiamųjų bei ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų apimtį bei turinį, jų atlikimo seką, saugos priemones atliekant šiuos darbus, aplinkos oro kontrolės tvarką.
11. Įvykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ir ugnies darbų atlikimą, pasirašo. Po to darbo baro viršininkas patikrina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį perduoda vykdytojams.
12. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).
13. Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir medžiagų, jas reikia pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų.
14. Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi tikrinti laikiną darbo vietą ne mažiau kaip 4 val. po jų baigimo.
15. Atliekant ugnies darbus draudžiama:
15.1. dirbti netvarkinga įranga ir aparatūra;
15.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiūvusias konstrukcijas bei gaminius;
15.3. naudotis tepalais, riebalais, benzinu ar kitais degiais skysčiais suteptais drabužiais, pirštinėmis;
15.4. suvirinimo kabinose laikyti drabužius bei kitus degius daiktus ar medžiagas;
15.5. remontuoti komunikacijas, aparatus, turinčius slėgį ar elektros įtampą, pripildytus LU ir DS bei toksiškų medžiagų.
16. Atliekant ugnies darbus laidai ir kabeliai neturi liestis su dujų balionais bei kita įranga.
17. Ugnies darbų atlikimo vietoje aikštelės, metalo konstrukcijos ir įrengimai turi būti nuvalyti nuo sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų medžiagų, dervų, dulkių ir t. t.
18. Aparatai, mašinos ir kiti įrengimai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų bei vamzdynų pašalintos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, atjungti aklėmis nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti kaitriuoju garu arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamzdynų paimti oro mėginiai.
19. Ugnies darbai turi būti atliekami tik prie atvirų landų, angų, liukų ir veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai.
20. Ugnies darbų zonoje aparato arba vamzdyno viduje atsiradus degioms dujoms ar skysčiams šie darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Jie gali būti vykdomi toliau tik išsiaškinus bei pašalinus degių dujų ar skysčių atsiradimo priežastis.
21. Kilnojamaisiais acetileno generatoriais leidžiama dirbti tik gerai vėdinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
22. Baigus darbus, generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas, šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esančią ne arčiau kaip 10 m nuo pastatų.
23. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros – turėti nedegias perdangas ir vėdinimo sistemą bei angas dumblui pašalinti.
24. Į ugnies darbų vietą dujų balionai pristatomi specialiomis priemonėmis.
25. Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degių dujų ir deguonies balionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
26. Draudžiama vienoje patalpoje laikyti deguonies balionus ir degiųjų dujų balionus, taip pat kalcio karbidą.
27. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm.
28. Acetileno įrenginių patalpose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido. Atidarytas gali būti tik vienas būgnas.
29. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose, drėgnose, nevėdinamose patalpose.
30. Atliekant ugnies darbus dujomis, draudžiama:
30.1. užlaužti, persukti, tarpusavyje keisti ir naudoti ilgesnes kaip 30 m žarnas;
30.2. didinti kalcio karbido kiekį, norint pakelti acetileno generatoriaus dujų slėgį;
30.3. naudotis netvarkingais suvirinimo aparatų matavimo prietaisais;
30.4. naudoti nesandarias ir nepatikimai pritvirtintas prie aparatų ir dujų balionų žarnas.
31. Elektros suvirinimo aparatų kabeliai turi būti tvarkingi ir patikimai sujungti, pažeistos elektros kabelių vietos patikimai izoliuotos.
32. Atliekant ugnies darbus rezervuare, būtina:
32.1. rezervuarą, kuriame bus atliekami ugnies darbai, ištuštinti ir aklėmis atjungti nuo visų vamzdynų;
32.2. išvalyti naftos produktų atliekas ir nuosėdas;
32.3. rezervuarą išplauti, išgarinti kaitriuoju garu ir išvėdinti;
32.4. iš rezervuaro paimti oro mėginius;
32.5. pylimo viduje sandariai uždaryti kanalizacijos (nuotekų) šulinius, jų dangčius užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu.
32.6. nutraukti užpildymo (išpylimo) operacijas rezervuarų grupėje, esančioje viename pylime;
33. Atliekant ugnies darbus perpylimo estakadose, būtina:
33.1. nutraukti visas perpylimo operacijas ir sandariai uždaryti visas sklendes;
33.2. iš perpylimo aikštelių arba geležinkelio estakadų pašalinti cisternas;
33.3. pašalinti LU ir DS nuotekas, nuvalyti perpylimo aikšteles, geležinkelio estakadas, vamzdynų paviršių, kanalizacijos (nuotekų) latakų ir įlajų paviršių;
33.4. sandariai uždaryti pramoninius, lietaus kanalizacijos šulinius, įlajas, esančias 20 m spinduliu nuo darbų vietos, o jų dangčius užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu;
33.5. nutraukti LU, DS ir dujų užpildymo (išpylimo) operacijas.
34. Atlikti ugnies darbus vaikų, gydymo, prekybos objektų patalpose galima tik tuo metu, kai jose nėra žmonių.
TRANSPORTO APTARNAVIMO OBJEKTAI
1. Automobiliai, traktoriai ir kitos mašinos patalpose, aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp sunkvežimių – 0,8 m atstumą.
2. Autotransporto įmonėse, saugojimo aikštelėse, turinčiose daugiau kaip 25 automobilius, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakavimo tvarka kilus gaisrui.
3. Garažuose draudžiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus degiomis medžiagomis.
4. Mašinos, vežiojančios LU i …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.