LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.2-ŠMM-09-V „Studijų programų plėtra Nacionalinėse kompleksinėse programose“ projektų finansavimo sąlygų aprašO PATVIRTINIMO 2010 m. balandžio 29 d. Nr. V-619 Vilnius Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), 18.2 punktu, t v i r t i n u 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.2-ŠMM-09-V „Studijų programų plėtra Nacionalinėse kompleksinėse programose“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-619 2007–2013 M. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-09-V PRIEMONĖs „STUDIJŲ PROGRAMŲ PLĖTRA NACIONALINĖSE KOMPLEKSINĖSE PROGRAMOSE“ projektų finansavimo sąlygų aprašas I. Bendrosios nuostatos 1. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.2-ŠMM-09-V „Studijų programų plėtra Nacionalinėse kompleksinėse programose“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami Paraiškas dėl projekto finansavimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Komisijos 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. K(2009)5690 (toliau – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa), 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimo priemonės VP1-2.2-ŠMM-09-V „Studijų programų plėtra Nacionalinėse kompleksinėse programose“ (toliau – veiksmų programos priemonė) finansuojamas veiklas, institucijos, atliekančios Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą. 2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į: 2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006); 2.2. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 846/2009 (OL 2009 L 250, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1828/2006); 2.3. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2009 (OL 2009 L 126, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1081/2006); 2.4. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą; 2.5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2008, Nr. 95-3722) (toliau – veiksmų programos priedas); 2.6. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637); 2.7. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės); 2.8. Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės); 2.9. Metodinius nurodymus vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861) (toliau – Metodiniai nurodymai vertintojams); 2.10. Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudarytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133), 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 14 (toliau – specialieji projektų atrankos kriterijai); 2.11. Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819) (toliau – Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašas); 2.12. Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262; 2010, Nr. 27-1241); 2.13. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 54-2140); 2.14. Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1551 (Žin., 2005, Nr. 93-3461); 2.15. Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1551 (Žin., 2005, Nr. 93-3461); 2.16. Aukštųjų mokyklų vadovėlių kokybės vertinimo komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-108 (Žin., 2009, Nr. 12-485) (toliau – Aukštųjų mokyklų vadovėlių kokybės vertinimo komisijos nuostatai); 2.17. Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 (Žin., 2009, Nr. 87-3732) (toliau – Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašas); 2.18. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1652 (Žin., 2009, Nr. 96-4083) (toliau – Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas); 2.19. Valstybinių stipendijų ir išmokų skyrimo Lietuvos Respublikos piliečių studijoms, mokslinėms stažuotėms užsienyje pagal tarptautines sutartis ir susitarimus tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1320 (Žin., 1996, Nr. 112-2551; 2003, Nr. 73-3404); 2.20. Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 402 (Žin., 2009, Nr. 59-2292) (toliau – Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašas); 2.21. Rengtinų nacionalinių kompleksinių programų pirmąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-963 (Žin., 2008, Nr. 52-1936); 2.22. Rengtinų nacionalinių kompleksinių programų antrąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-3376 (Žin., 2008, Nr. 145-5837); 2.23. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 (Žin., 2008, Nr. 92-3663); 2.24. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130 (Žin., 2008, Nr. 131-5050); 2.25. Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinę tyrimų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-2362 (Žin., 2009, Nr. 145-6464); 2.26. Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų jungtinę tyrimų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-2363 (Žin., 2009, Nr. 145-6465); 2.27. Biomedicinos ir biotechnologijos jungtinę tyrimų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-2364 (Žin., 2009, Nr. 145-6466); 2.28. Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinę tyrimų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2377 (Žin., 2009, Nr. 145-6467); 2.29. Rekomendacijas antrosios pakopos studentų papildomoms praktikoms, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu V-540 (Žin., 2010, Nr. 48-2359) (toliau – Rekomendacijos antrosios pakopos studentų papildomoms praktikoms); 2.30. Nacionalinę studijų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 „Dėl Nacionalinės studijų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-260; 2009, Nr. 82-3435) (toliau – Nacionalinė studijų programa). 3. Apraše vartojamos sąvokos: Dėstytojų bendrieji gebėjimai – tai dėstytojų, tiesiogiai dirbančių su studijų programų kūrimu, atnaujinimu ir (arba) įgyvendinimu, pagrindiniai gebėjimai (kompetencijos) intelektinės nuosavybės valdymo, mokslo ir studijų projektų vadybos, informacinių ir tematinių bendradarbiavimo tinklų kūrimo, verslumo srityse. Dėstytojų specialieji gebėjimai – tai dėstytojų, tiesiogiai dirbančių su studijų programų kūrimu, atnaujinimu ir (arba) įgyvendinimu, profesiniai (dalykiniai) gebėjimai, reikalingi studijų proceso metu, dirbant su studentais. Studijų programų rengimas, atnaujinimas, įgyvendinimas bei kitos metodinės kompetencijos, orientuotos į studentų žinių ir gebėjimų ugdymą ir jų vertinimą, taip pat laikomos specialiaisiais gebėjimais. Dėstytojų stažuotė – tai praktinių įgūdžių ir (arba) specialiųjų kompetencijų, susijusių su tiesiogine veikla, tobulinimas kitoje nei pagrindinė darbovietė aukštojoje mokykloje (įskaitant užsienio) ir (arba) įmonėje. Galutinis vertinimas – pareiškėjai privalo numatyti atnaujintų ir/arba sukurtų studijų programų galutinį vertinimą. Galutinis vertinimas vykdomas: 1. jei atnaujinant studijų programą keičiama iki 20 proc. universitetinių arba iki 15 proc. neuniversitetinių studijų programos apimties, tada studijų programos atnaujinimas turi būti patvirtinamas universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos) nutarimu; 2. jei atnaujinant studijų programą (taip pat ir kai sujungiamos dvi ar daugiau studijų programos) keičiama daugiau negu 20 proc. universitetinių arba daugiau negu 15 proc. neuniversitetinių studijų programos apimties, keičiasi studijų programos tikslai ir tokiu būdu sukuriama nauja studijų programa, tada studijų programa turi būti patvirtinta universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos) nutarimu ir įvertinama Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – SKVC) ar kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, akredituojama ir įregistruojama valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre; 3. jei sukuriama nauja studijų programa, ji turi būti patvirtinta universiteto senato (kolegijos akademinės tarybos) nutarimu ir įvertinama SKVC ar kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, akredituojama ir įregistruojama valstybiniame Studijų ir mokymo programų registre. Nacionalinė kompleksinė programa – taip, kaip apibrėžta Bendrojoje nacionalinėje kompleksinėje programoje. Mokslui imlūs ūkio subsektoriai – taip, kaip apibrėžta Bendrojoje nacionalinėje kompleksinėje programoje. Sektorinės (profesinės) asociacijos – asociacijos, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir atstovaujančios atitinkamoms mokslui ir (arba) žinioms imlioms verslo įmonėms ir (arba) kitoms organizacijoms tam tikrame ūkio (sub)sektoriuje, profesijų grupėje pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Studijų programa – taip, kaip apibrėžta Mokslo ir studijų įstatyme. Studijų programos akreditavimas – taip, kaip apibrėžta Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše. Studijų programos atnaujinimas – studijų programos pavienių dalykų (modulių) atnaujinimas ir (arba) keitimas naujais, siekiant programą tikslingai nukreipti į studijų rezultatus ir taip didinti jos konkurencingumą. Studijų programos išorinis vertinimas – taip, kaip apibrėžta Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše. Studijų programos giminingose Nacionalinių kompleksinių programų (toliau – NKP) tematikose – tos pačios krypties II pakopos studijų programos NKP tematikose, sukurtos ir (arba) atnaujintos ne anksčiau kaip 2005 m. sausio 1 d. Tarpinis studijų programų vertinimas – numatytas siekiant užtikrinti atnaujinamų ir kuriamų studijų programų kokybę ir suteikti projektų vykdytojams konsultacinę pagalbą. Tarpinį atnaujinamų ir (arba) kuriamų studijų programų vertinimą privaloma numatyti visais atvejais. Jį turi atlikti bent kelių skirtingų institucijų ekspertai, turintys studijų programų vertinimo patirties ir prisidėję prie tos krypties (ar artimos) studijų programų vertinimo, kurį atlieka SKVC arba kita studijų programų vertinimą organizuojanti aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, ir (arba) konkrečios srities įmonių ekspertai. Tarpinio studijų programų vertinimo negali atlikti tos pačios institucijos darbuotojai. Tutorius – studento profesinės praktikos vadovas arba koordinatorius įmonėse ir (arba) kitose organizacijose, kurio funkcijos yra koordinuoti praktikos organizavimą, atsakyti už stažuotojų praktinių profesinių (ne dalykinių) kompetencijų įgijimą ir vertinimą. Vadovėlis – taip, kaip apibrėžta Aukštųjų mokyklų vadovėlių kokybės vertinimo komisijos nuostatuose. 4. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose dokumentuose vartojamas sąvokas. 5. Veiksmų programos priemonę numatoma finansuoti valstybės projektų planavimo būdu. 6. Aprašas yra pirmasis ir vienintelis projektų finansavimo sąlygų aprašas, rengiamas pagal veiksmų programos priemonę. Iš viso veiksmų programos priemonės finansavimas, numatytas veiksmų programos priede, sudaro 48 011 400 Lt (keturiasdešimt aštuonis milijonus vienuolika tūkstančių keturis šimtus litų 00 ct), iš kurių 40 809 690 Lt (keturiasdešimt milijonų aštuoni šimtai devyni tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt litų 00 ct) – Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos, 7 201 710 Lt (septyni milijonai du šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai dešimt litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. 7. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos tikslas – atnaujinti esamas, sukurti ir įgyvendinti naujas studijų programas, kurių reikia NKP įgyvendinti, ir skatinti tęstinį dėstytojų, dalyvaujančių įgyvendinant NKP, kvalifikacijos tobulinimą. 8. Pagal Aprašą numatoma finansuoti veikla – aukštojo mokslo studijų programų mokslui imliuose ūkio subsektoriuose kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose: I–II studijų pakopos studijų programų atnaujinimas ir (arba) kūrimas ir įgyvendinimas. Projektuose turi būti numatytas II pakopos studentų praktikų įgyvendinimas (ne trumpiau kaip 2 mėn.). Praktiką turi atlikti ne mažiau kaip 50 proc. projekte dalyvaujančių II pakopos studentų. Taip pat galimos veiklos – dėstytojų (tutorių) kvalifikacijos (bendrųjų ir (arba) specialiųjų gebėjimų) tobulinimas (įskaitant stažuotes); II pakopos studijų programų giminingose NKP tematikose įgyvendinimas, jei jos buvo sukurtos ar atnaujintos ne anksčiau kaip 2005 m. sausio 1 d.; rezidentūros studentų praktikų įgyvendinimas, vadovaujantis Rekomendacijomis antrosios pakopos studentų papildomoms praktikoms (taikoma Medicinos mokslų NKP). 9. ES fondų finansavimas skiriamas projektams, kurie yra įtraukti į švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Valstybės projektų sąrašą. Valstybės projektų sąrašas rengiamas vadovaujantis Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu. Valstybės projektų sąrašą planuojama sudaryti ir patvirtinti švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2010 m. II ketvirtį. 10. Pagal šį Aprašą valstybės pagalba neteikiama. 11. Šis Aprašas ir kita Apraše nenurodyta informacija, kurią privalo žinoti pareiškėjas rengdamas projektą ir teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, bus patalpinta interneto svetainėje www.esparama.lt. II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS 12. Pagal Aprašą numatomų finansuoti veiklų galimi pareiškėjai yra Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Vilniaus kolegija. 13. Pagal Aprašą numatomų finansuoti veiklų tinkami partneriai gali būti: 13.1. mokslo ir studijų institucijos; 13.2. Lietuvos mokslo taryba; 13.3. biudžetinės įstaigos; 13.4. viešosios įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, kurių veiklos patirtis yra ne trumpesnė kaip 2 metai; 13.5. sektorinės (profesinės) asociacijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 25-745), kurių veiklos patirtis yra ne trumpesnė kaip 2 metai; 13.6. įmonės, kuriose bus atliekamos studentų praktikos. 14. Detalūs reikalavimai pareiškėjams įvardyti Aprašo 1 priedo 2 ir 7 punktuose. III. Reikalavimai projektams 15. Projekto įgyvendinimo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo dienos. II pakopos studijų kūrimo ir (arba) atnaujinimo veiklos trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 9 mėnesiai nuo Sutarties pasirašymo datos, metodinės medžiagos parengimo veikla gali būti vykdoma iki studijų programų įgyvendinimo pradžios. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas. Projekto veiklose negali būti numatytas jungtinių programų kūrimas, kuris finansuojamas per Nacionalinę studijų programą projektų konkurso būdu (NKP teikiant prioritetą). 16. Pagrindinės projekto veiklos fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai). 17. Tinkamos projekto, planuojamo pagal Apraše numatomas finansuoti veiklas, tikslinės grupės yra studentai, dėstytojai (įskaitant tutorius). 18. Projektai turi siekti Aprašo 2 priede aprašytų stebėsenos rodiklių, atsižvelgiant į Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte nurodytus reikalavimus. 19. Papildomi reikalavimai, susiję su finansavimo pagal kitas iš ES finansuojamas programas atskyrimu, išskyrus tuos, kurie yra nustatyti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir (arba) veiksmų programos priede, pagal Aprašą finansuojamiems projektams nėra nustatyti. 20. Vykdydami projektą pareiškėjai privalo užtikrinti II pakopos studijų ir praktikų įgyvendinimo veiklų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, atskyrimą nuo analogiškų iš valstybės biudžeto arba kitų Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų finansuojamų veiklų. 21. Pareiškėjai privalo numatyti tarpinį ekspertinį kiekvienos atnaujinamos ir (arba) kuriamos studijų programos vertinimą. Atnaujinamos ir (arba) kuriamos I pakopos studijų programos tarpinis vertinimas turi būti atliktas ne vėliau nei per 12 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo. Atnaujinamos ir (arba) kuriamos II pakopos studijų programos tarpinis vertinimas turi būti atliktas ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo. 22. Aprašo finansuojamų veiklų įgyvendinimo metu sukurta mokymo ir studijų produkcija (aukštojo mokslo vadovėliai, metodikos, studijų ir mokymosi vadovai, paskaitų pateiktys ir pan.) turi būti aprobuota aukštųjų mokyklų, laikantis institucijų vidaus tvarkos ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytų reikalavimų. Aukštosios mokyklos, kurios pagal Aprašo finansuojamas veiklas vykdomuose projektuose rengia nuotolinių studijų modulius, programas bei planuoja įgyvendinti nuotolines studijas, privalo įgyvendinančiajai institucijai pateikti procedūras, standartus, metodikas, kuriuose turi būti atspindėta nuotolinių studijų modulių vertinimo ir (ar) akreditavimo, studentų žinių ir gebėjimų vertinimo, nuotolines studijas teikiančio personalo kompetencijos ir nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ar panašios tvarkos, aprašai, kiti dokumentai. 23. Pareiškėjai, sukūrę ir (arba) atnaujinę I pakopos studijų programą, privalo projekto metu įgyvendinti dalį sukurtos ir/arba atnaujintos studijų programos (bet ne trumpiau kaip 1 semestrą). Pareiškėjai, sukūrę ir (arba) atnaujinę II pakopos studijų programą, privalo ją įgyvendinti projekto metu. Jei ne visos projekto metu sukurtos ir (arba) atnaujintos II pakopos studijų programos bus visiškai įgyvendintos projekto metu, turi būti numatytas dalinis įgyvendinimas pareiškėjo lėšomis (ne trumpiau kaip 1 semestrą). II pakopos studijų programas giminingose NKP tematikose pareiškėjai privalo iki galo įgyvendinti projekto metu (jei numatyta tokia veikla). 24. Sukurtos ir (arba) atnaujintos studijų programos, gavusios neigiamą galutinį Studijų kokybės vertinimo centro ar kitos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, įvertinimą, privalo būti koreguojamos iš Pareiškėjo nuosavų lėšų tol, kol bus gautas teigiamas galutinis įvertinimas. 25. I ir II pakopos studijų programų kūrimui ir/arba atnaujinimui (įskaitant dėstytojų kompetencijų ugdymą) skiriama iki 1/4 bendros projekto vertės. Likusi projekto išlaidų dalis skiriama II pakopos studijų įgyvendinimui ir studentų praktikoms (įskaitant tyrimus, reikalingus II pakopos studijų baigiamajam darbui). 26. Detalūs reikalavimai projektams įvardyti Aprašo 1 ir 2 prieduose. IV. REIKALAVIMAI TINKAMOMS FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDOMS IR FINANSAVIMO DYDŽIUI 27. Pagrindiniai reikalavimai projekto išlaidoms nustatyti Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams, patalpintose interneto svetainėje www.esparama.lt, pateikiami rekomendacinio pobūdžio reikalavimai tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms. 28. Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2008, Nr. 37-1348), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos. 29. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ir apmokėtos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris konkrečiu atveju gali būti susiaurinamas Sutartyje. 30. Projekto veiklos (taip pat ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą pareiškėjui prisiėmus visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimo metu nustačius, kad veikla ir (ar) jai įgyvendinti skirtos visos (ar dalis) išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. Pareiškėjas, vykdydamas viešuosius pirkimus, iki Sutarčių pasirašymo prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatoms. 31. Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA), bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, tinkamumo finansuoti vertinimo metu gali nustatyti pirkimus, kuriuos pareiškėjas turi įvykdyti arba turi pradėti vykdyti iki Sutarties pasirašymo dienos. Pastaruoju atveju ESFA informuoja pareiškėją apie privalomus atlikti veiksmus ir terminus. 32. Tinkamos pagal Aprašą finansuoti išlaidų kategorijos yra šios (išlaidų numeracija pateikiama vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861, Nr. 50-1868), 8.2 punktu): Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos Reikalavimai, komentarai, paaiškinimai Dydžio apribojimai Tiesioginės projekto išlaidos: 1. Vykdymo išlaidos: 1.1. darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas ir (arba) partneris pats vykdo projekto veiklas (arba jų dalį) nepirkdamas paslaugų Šios išlaidos turi būti apskaičiuotos proporcingai pagal pareiškėjo paties vykdomų projektų veiklų apimtis, trukmę ir kt. 1.2. projektą vykdančio personalo komandiruotės Šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai finansuojamos projekto vykdytojo ir (arba) partnerio darbuotojų, vykdančių tiesiogines projekto veiklas, komandiruočių išlaidos 1.3. paslaugos Ši eilutė pildoma tik tuo atveju, jei paslaugos yra perkamos 1.4. mokymo priemonių (trumpalaikio turto) įsigijimas Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas (partneris) pats vykdo atitinkamas (mokymo) veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų 1.5. ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas 1.6. ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) Šios išlaidos yra tinkamos tik kaip pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavas įnašas Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo nuosavas įnašas 1.8. viešinimas Šios išlaidos negali viršyti 5 proc. tinkamų tiesioginių finansuoti projekto išlaidų 1.9. norminė studijų kaina Šios išlaidos yra tinkamos tik II pakopos studijų įgyvendinimo veiklai Įgyvendinant II pakopos studijų programą, norminės studijų kainos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal Norminių studijų krypties (studijų programų grupės) studijų kainų apskaičiavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skyrimo tvarkos aprašą. Į kryžminio finansavimo išlaidų kategorijas patenkančios prekės yra netinkamos finansuoti. 2. Projekto dalyvių išlaidos: 2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas Šios išlaidos negali būti didesnės, nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavas įnašas 2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos studijų procese dalyvaujančių dėstytojų, tutorių stažuočių išlaidos, susijusios su studijų procesu ir dėstytojų dalyvavimu kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (kelionės, apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai, renginio dalyvio mokestis). Galima finansuoti iki 4 dienų vyksiančias studijų procese dalyvaujančių dėstytojų, tutorių stažuotes (apgyvendinimo išlaidos, transporto išlaidos, dienpinigiai, renginio dalyvio mokestis). Taip pat galima finansuoti dėstytojų (tutorių) dalyvavimą tarptautiniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose iki 5 dienų (apgyvendinimo išlaidos, transporto išlaidos). Vienam dėstytojui (tutoriui) metinis limitas – 3 tarptautiniai renginiai. 2.3. norminė praktikų kaina Šios išlaidos yra tinkamos tik II pakopos studijų papildomų praktikų įgyvendinimo veiklai Įgyvendinant II pakopos studijų programą, norminės praktikų kainos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal Rekomendacijas antrosios pakopos studentų papildomoms praktikoms. Į kryžminio finansavimo išlaidų kategorijas patenkančios prekės yra netinkamos finansuoti. 5. Netiesioginės projekto išlaidos Šiai kategorijai priskiriamos išlaidos, susijusios su projekto administravimu. Netiesioginėms išlaidoms nustatyti taikoma vienodo dydžio norma, apskaičiuojama vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis Didžiausia tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma didžiausią tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą, išskyrus kryžminiam finansavimui skirtas lėšas, padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos Atsižvelgiant į Europos Komisijos pritarimo šio Aprašo 28 punkte nurodytoms taisyklėms sąlygas, projekto netiesioginės lėšos (kaip jos apibrėžtos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių 7 punkte) turės būti patirtos ir pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais. 33. I pakopos studijų programų įgyvendinimo, II pakopos studijų dalinio įgyvendinimo ir prieigos prie duomenų bazių išlaidos yra netinkamos finansuoti. 34. Norminė studijų kaina bus kompensuojama semestrui pasibaigus ir pateikus teigiamą semestro įvertinimą gavusių studentų, kurie yra finansuojami iš projektų lėšų, sąrašą. 35. Norminė praktikų kaina bus kompensuojama praktikai pasibaigus ir pateikus praktiką atlikusių studentų, kurie yra finansuojami iš projektų lėšų, sąrašą. 36. Papildomas projekto lėšų panaudojimo patikrinimo atlikimas (atestuoto auditoriaus ataskaita apie faktinius pastebėjimus) projektams nėra privalomas, tačiau pareiškėjas gali numatyti ir projekto metu įsigyti projekto lėšų panaudojimo patikrinimo atlikimo paslaugas, jas numatydamas netiesioginių išlaidų eilutėje. 37. Projektui skiriamas finansavimas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tačiau pareiškėjas arba partneris savo iniciatyva ir savo arba kitų šaltinių lėšomis gali apmokėti tam tikrą dalį tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Taip pat pareiškėjas arba partneris privalo savo lėšomis apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms, jei tokios yra numatomos. 38. Projekto finansavimo dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma. Finansavimo dydis tinkamumo vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Visos projekto išlaidos turi būti planuojamos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Pareiškėjui apskaičiavus projekto išlaidas nesinaudojant realiais įkainiais ir vertinimo metu šių išlaidų nepatikslinus bei jų nepagrindus, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir atitinkamai skiriamo finansavimo sumą. 39. Projekto pajamos (pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo metu gautos įmokos už studijas, pajamos, gautos projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus po projekto pabaigos, pardavus projekto lėšomis sukurtą produktą ir pan.) gali būti laikomos tinkamomis finansuoti tik kaip pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dalis, jei neviršija šio įnašo dydžio. Projekto finansavimas yra mažinamas pajamų dalimi, viršijančia pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dydį. V. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS 40. Vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjas pildo standartinę Paraiškos dėl projekto finansavimo formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma susideda iš dviejų dalių – Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), ir Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies ir pildymo instrukcijos (Aprašo 3 priedas). 41. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąja (B) dalimi ir pildymo instrukcija (Aprašo 3 priedas). Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu. 42. Teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjas turi pridėti Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas ir partneriai atitinka jam keliamus reikalavimus. 43. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl finansavimo pagal veiksmų programos priemonę sąlygų ir reikalavimų projektams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. 44. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl valstybės projektų rengimo, paraiškos pildymo ir kitus su paraiškos pildymu bei pateikimu susijusius klausimus ESFA darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodytais adresais, elektroniniu paštu ir žodžiu. Iš anksto susitarus, pareiškėjai gali būti informuojami bei konsultuojami susitikimo su ESFA darbuotojais metu. 45. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai pateikiami interneto svetainėje www.esparama.lt. VI. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS IR REGISTRAVIMAS 46. Paraiškos dėl projekto finansavimo yra priimamos ir registruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 43–48 punktuose nustatyta tvarka. 47. Paraiškos dėl projekto finansavimo turi būti įteiktos pareiškėjo ar jo įgalioto asmens, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu ESFA pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodytu adresu ir iki pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyto termino pabaigos. ESFA ir pareiškėjo bendru sutarimu laikotarpis gali būti sutrumpintas. Kitais būdais išsiųstos, kitais adresais įteiktos arba vėliau nei iki pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyto termino pabaigos gautos Paraiškos dėl projekto finansavimo yra atmetamos. Siunčiant paštu arba kurjeriu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip pasiūlyme teikti Paraiškas dėl projekto finansavimo nurodyta data. Už Paraiškos dėl projekto finansavimo pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 48. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename voke (ar kitoje talpoje (ar pakete) pateikti vieną projekto Paraiškos dėl projekto finansavimo originalą (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, vieną Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) kopiją, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) versiją kompiuterinėje laikmenoje. 49. Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos turi būti susegtos (rekomenduojama segti į segtuvus kietais viršeliais). Nesusegta Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos nevertinamos. Visi Paraiškos dėl projekto finansavimo lapai turi būti sunumeruoti. 50. Ant voko (ar kitos talpos (ar paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, veiksmų programos priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant kompiuterinės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama paraiška. 51. Atsiuntusiam ar įteikusiam asmeniškai Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išsiunčiamas Paraiškos dėl projekto finansavimo registravimo patvirtinimas, kuriame nurodomas ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinėje kompiuterizuotoje valdymo ir priežiūros sistemoje Paraiškai dėl projekto finansavimo suteiktas unikalus kodas. 52. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimą pareiškėjams taip pat teikiama svetainėje www.esparama.lt. 53. Informacija apie pareiškėjo ir Paraiškos dėl projekto finansavimo duomenis, kuri bus skelbiama viešai, nurodyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse. VII. PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 54. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimas ir atranka yra atliekami Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 49–99 punktuose nustatyta tvarka. 55. Paraiškų dėl projekto finansavimo, teikiamų pagal Apraše numatomas finansuoti veiklos sritis, vertinimą sudaro: 55.1. administracinės atitikties vertinimas – šio vertinimo metu patikrinama, ar Paraiška dėl projekto finansavimo yra visiškai sukomplektuota, ar pateikti visi Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje nurodyti dokumentai bei privalomi priedai; 55.2. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, ar projektas tinkamas finansuoti pagal veiksmų programos priemonę ir atitinka Aprašo reikalavimus, nustatomas projekto atitikimas bendriesiems bei specialiesiems projektų atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis. 56. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą atlieka ESFA pagal savo nustatytą vertinimo tvarką. 57. Administracinės atitikties vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai pateikiami Aprašo 4 priede. 58. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai vertintojams pateikiami Aprašo 1 priede. 59. Vertinimo metu vadovaujamasi Paraiškoje dėl projekto finansavimo esančia informacija, pateikta iki Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo termino pabaigos, ir kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo pateiktais dokumentais, galiojusiais Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo metu. Jeigu vertintojams kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame per ESFA nurodytą terminą (ne trumpiau nei per 5 darbo dienas ir ne ilgiau nei per 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas nenusprendžia kitaip) prašoma pateikti paaiškinimus ar trūkstamą informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. 60. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų lėšų priima ESFA, jį įtvirtindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, Švietimo ir mokslo ministerija priima galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, kuriose numatytos ES fondų ir (ar) bendrojo finansavimo lėšos. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos gavimo Švietimo ir mokslo ministerijoje dienos. Sprendimas yra tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 61. Švietimo ir mokslo ministerija apie priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo informuoja ESFA per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. ESFA, gavusi sprendimą, organizuoja Sutarties rengimą ir pasirašymą. 62. Sutartis rengiama pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861). 63. Su pareiškėju sudarius Sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. 64. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą ir atranką pareiškėjams teikiama svetainėje www.esparama.lt Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. VIII. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 65. Projekto išlaidos apmokamos bei Sutarčių priežiūra atliekama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 116–190 punktuose bei projekto Sutartyje nustatyta tvarka. 66. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo. 67. Avansas projekto vykdytojui nustatomas ir išmokamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Avansas gali būti išmokamas dalimis. 68. Reikalavimai dėl projekto lėšų panaudojimo patikrinimo, atlikimo gali būti nustatomi projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 122 punkte nustatytus kriterijus. 69. Kartu su avanso mokėjimo prašymu viešieji juridiniai asmenys, įgyvendinantys iš Europos socialinio fondo finansuojamus projektus, turi pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma didesnė kaip 100 000 litų (vienas šimtas tūkstančių litų). Reikalavimas pateikti garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos netaikomas biudžetinėms įtaigoms. 70. Projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto tęstinumą ne trumpiau kaip 5 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, nepažeisdamas Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 57 str. nuostatų. ESFA vertinimo metu gali nustatyti specifinius reikalavimus, kurie būtų nustatyti Sutartyje, dėl projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo, informavimo ir kontrolės veiksmų. Apie paaiškėjusias svarbias priežastis, galinčias sąlygoti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų pažeidimą, projekto vykdytojas įsipareigoja nedelsdamas pranešti ESFA. 71. Be Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA leidimo projekto vykdytojas negali perleisti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti (sukurti) yra skiriamas finansavimas, 5 metus po projekto pabaigos, taip pat turi užtikrinti, kad tokio įsipareigojimo laikytųsi ir projekto partneriai. 72. Pareiškėjas, įvertinęs būtinumą ir tikslingumą drausti ilgalaikį (materialųjį) turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą bus teikiamas ES fondų finansavimas, atitinkamo turto draudimo išlaidas gali numatyti Paraiškoje dėl projekto finansavimo. Galutinį sprendimą dėl ilgalaikio (materialiojo) turto, finansuojamo pagal veiksmų programos priemonę, draudimo išlaidų tinkamumo finansuoti, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą, priima ESFA. ESFA, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą ir atsižvelgdama į projekto riziką ir (ar) kitas aplinkybes, gali nuspręsti reikalauti, kad projekto vykdytojas apdraustų ilgalaikį (materialųjį) turtą, įsigytą ar sukurtą vykdant projektą. Draudiminio įvykio atveju projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą. 73. Po projekto pabaigos turi būti sudarytos fizinės, techninės ir finansinės prielaidos sukurtų produktų ir rezultatų išlaikymui ir tolesniam naudojimui. 74. Projekto vykdytojas ir partneriai privalo užtikrinti su veiksmų programos įgyvendinimu susijusių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 203 punkte nurodytų dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA atstovams. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 75. Šis Aprašas keičiamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 29 punkte numatyta tvarka. 76. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti ESFA, Švietimo ir mokslo ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir mokėjimo institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 209–212 punktuose nustatyta tvarka. _________________ 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-09-V priemonės „Studijų programų plėtra Nacionalinėse kompleksinėse programose“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedas PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMO KRITERIJAI IR METODINIAI NURODYMAI VERTINTOJAMS Bendrasis kriterijus Bendrojo kriterijaus vertinimo aspektai Vertinimo klausimai ir (arba) teiginiai Paaiškinimai/informacijos šaltinis Vertinimas taip ne patikslinus 1 2 3 4 5 6 7 1. Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas (toliau – projektas) atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 284/2009 (OL 2009 L 94, p. 10), 2 straipsnį (toliau – Reglamentas (EB)Nr. 1083/2006) projektas turi sudaryti sąlygas pasiekti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetinės krypties, su kuria yra susijęs, tikslus. Projektas turi atitikti tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslus ir uždavinius, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės, pagal kurią yra pateiktas, aprašymą ir bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše numatytų veiklų. 1.1. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu 1.1.1. Projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai siejasi su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu Būtina įsitikinti, kad projekto tikslai ir uždaviniai atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – prioritetas) tikslą „Padidinti Lietuvos gyventojų galimybes mokytis visą gyvenimą, sudarant sąlygas plėtotis dinamiškai žinių visuomenei“ (toliau – tikslas) ir uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ (toliau – uždavinys), ryšys yra akivaizdus ir priežastinis. Paraiškos A dalies 6 punktas 1.1.2. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas Galima teigti, kad, įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės specifiką, bus teigiamas. Taip pat įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui. Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1 punktas 1.2. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemone ir bent viena Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta veikla 1.2.1. Projekto veiklos yra suderintos su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonėje pateiktu atitinkamos veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės bent vienos veiklos aprašymu Būtina įsitikinti, ar numatytos vykdyti projekte veiklos atitinka veiklą, nurodytą veiksmų programos priedo VP1-2.2-ŠMM-09-V priemonės „Studijų programų plėtra Nacionalinėse kompleksinėse programose“ aprašyme. Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1 punktas 1.2.2. Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytų veiklų Būtina įsitikinti, ar projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir planuojamos vykdyti veiklos atitinka Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytą veiklą. Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.3. Projektas atitinka veiksmų programoje, veiksmų programos prioriteto įgyvendi-nimo priemonės aprašyme ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, susiju-sius su paramos pagal kitas iš ES finansuo-jamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu („demarkacinius reikalavimus“) Būtina įsitikinti, ar tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu, nurodyti veiksmų programoje veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme ir Projektų finansavimo sąlygų apraše. Paraiškos B dalies 1 punktas 1.2.4. Projektas atitinka kitus su reikalavimais projekto veikloms susijusius specialiuosius Būtina įsitikinti, ar projekto tikslinės grupės atitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 17 punkte nurodytas tikslines grupes. projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus (jei taikoma) Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 2 punktas 2. Projektas atitinka nacionalinius strateginius dokumentus. Vienas iš pagrindinių ES struktūrinės paramos naudojimo principų – papildomumas. Todėl Reglamente (EB) Nr. 1083/2006 teigiama, kad Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių vykdomus veiksmus arba jais turėtų būti siekiama prisidėti prie valstybių narių vykdomų veiksmų. Paramos lėšos turi prisidėti prie jau nustatytų valstybės socialinės ekonominės plėtros uždavinių įgyvendinimo. Todėl veiksmų programos buvo rengiamos remiantis nacionalinių strategijų ir programų tikslais, ir visi projektai turi atitikti jų tikslus. Už tam tikrus sektorius atsakingos institucijos nustatys, kokius nacionalinius strateginius dokumentus projektai turės atitikti. 2.1. Projektas prisideda prie nacionalinių ir (arba) regioninių strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo 2.1.1. Teisės aktuose ar valdymo srities plėtros strategijoje arba strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytas projekto vykdytojas ir veiklos (taikoma tik planuojant valstybės ir regionų projektus) Būtina įsitikinti, kad projektai atitinka Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262; 2010, Nr. 27-1241), tikslus ir uždavinius bei veiklos „1. Aukštojo mokslo studijų programų mokslui imliuose ūkio subsektoriuose rengimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas (įskaitant studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymą) I–II studijų pakopose“ nuostatas, t. y. galimus pareiškėjus ir remiamas veiklas. Paraiškos A dalies 1 ir 6 punktai ir B dalies 3 punktas 2.1.2. Pagrįsta, kad projekto įgyvendinimas prisidėtų prie atitinkamų teisės aktų, strategijų nuostatų įgyvendinimo (taikoma tik projektų konkurso būdu atrenkamiems projektams) Netaikoma 3. Projektas siekia aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių veiksmų programoje nustatytus tikslus.  Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnis nustato reikalavimą, kad veiksmų programų prioritetinės kryptys privalo turėti skaičiais išreikštus uždavinius ir tikslus (įgyvendinimo rodiklius), pagal kuriuos bus vertinama įgyvendinimo eiga ir išsikeltų tikslų ir uždavinių pasiekimas. Būtina įsitikinti, kad kiekvienas projektas prisideda ir kiek prisideda prie veiksmų programos tikslų (uždavinių) pasiekimo. Todėl kiekvienas projektas turi turėti savo kiekybiškai išreikštus tikslus ir uždavinius, kurie bus matuojami projekto produkto ir rezultatų rodikliais. 3.1. Projektas prisideda prie veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės rodiklių įgyvendinimo 3.1.1. Projektas prisideda prie bent vieno veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatyto produkto ir (arba) rezultato rodiklio pasiekimo Būtina įsitikinti, kad projektai, planuojami pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 8 punkte numatomą finansuoti veiklą, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks ne mažiau kaip du iš toliau nurodytų, Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priede aprašytų, produkto rodiklių (pirmieji du produkto rodikliai yra privalomi) ir ne mažiau kaip vieną rezultato rodiklį: - produkto rodiklis „Parengtos arba atnaujintos I ir II pakopų studijų programos“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 3 programos vienam projektui; - produkto rodiklis „Studentai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 60 studentų vienam projektui; - produkto rodiklis „Dėstytojų stažuotės“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 6 stažuotės vienam projektui; - produkto rodiklis „Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 15 dėstytojų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 80 procentų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 procentų vienam projektui. Paraiškos A dalies 6 ir 12 punktai ir B dalies 1, 2 ir 9 punktai 3.2. Nuosekli vidinė projekto logika ir kokybiški projekto uždaviniai 3.2.1. Išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika Būtina įsitikinti, kad išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika, t. y. projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos – sudaryti prielaidas pasiekti projekto uždavinius, o pastarieji – įgyvendinti nustatytus tikslus. Paraiškos A dalies 6 punktas 3.2.2. Projekto uždaviniai specifiniai, išmatuojami, pasiekiami, susieti ir iškelti laiku Būtina įsitikinti, kad projekto uždaviniai atitinka šiuos kokybinius reikalavimus: - yra specifiniai, t. y. parodo projekto esmę ir charakteristikas; - išmatuojami, t. y. kiekybiškai išreikšti ir matuojami; - pasiekiami, t. y. realūs; - susieti, t. y. tapatūs vykdomoms projekto veikloms; - iškelti laiku, t. y. aiški pradžios ir pabaigos data. Paraiškos A dalies 5, 6 ir 7 punktai ir B dalies 1 punktas 4. Projektas atitinka darnaus vystymosi principą. Darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos principų. Darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų sinergiją. Jis nustato būtinybę ekonomikos augimą derinti su aplinkos apsauga ir socialine plėtra. Šis kriterijus detalizuojamas remiantis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215). 4.1. Projekte nenumatyti veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui 4.1.1. Aplinkosaugos srityje (aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, klimato kaita, aplinkos apsauga) Būtina įsitikinti, kad projektas neprieštarauja Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatoms ir atitinka šiuos reikalavimus: - Projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų. - Projektas nedaro neigiamos įtakos sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - Projektas neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje, vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370). Paraiškos A dalies 6 ir 13 punktai 4.1.2. Socialinėje srityje (užimtumas, skurdas ir socialinė atskirtis, sveikata, švietimas ir mokslas, kultūros savitumas) 4.1.3. Ekonomikos srityje (darnus pagrindinių ūkio šakų ir regionų vystymas) 4.1.4. Regionų vystymo srityje (aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas) (jei taikoma) 4.1.5. Informacinės ir žinių visuomenės srityje (jei taikoma) Netaikoma 4.2. Projekte atskleistos pastangos skatinti darnaus vystymosi principo įgyvendinimą 4.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą Netaikoma 4.2.2. Projektas atitinka kitus su darnaus vystymosi principo įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus Papildomi reikalavimai nenustatyti. 5. Projektas atitinka lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Lyčių lygybė yra horizontalioji sritis, todėl į ją privaloma atsižvelgti taip pat visais ES struktūrinės paramos etapais – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir lyčių lygybės principo įgyvendinimą visose srityse ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gaunant paramą ir (arba) naudojantis jos rezultatais. Kriterijui detalizuoti rekomenduojama remtis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998); Europos Komisijos 2006-03-01 dokumentu Nr. COM(2006) 92 „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (angl. A roadmap for equality between women and men 2006–2010). 5.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui 5.1.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui Vertinama, ar projektas neprieštarauja lyčių lygybės ir nediskriminavimo principui, nepažeidžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (Žin., 1998, Nr. 112-3100) ir jame vykdomi šie reikalavimai: - neribojamos vienodos galimybės vyrams ir moterims dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais; - neribojamos vienodos galimybės bet kokios rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos atstovams dalyvauti projekte ir naudotis projekto rezultatais. Paraiškos A dalies 6 ir 13 punktai 5.2. Projekte nurodytos pastangos skatinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą 5.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas prisideda prie lyčių lygybės principo įgyvendinimo Netaikoma 5.2.2. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina nediskriminavimo dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos principo įgyvendinimą Netaikoma 5.2.3. Projektas atitinka kitus su lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus Papildomi reikalavimai nenustatyti. 6. Projekto įgyvendinimas yra suderinamas su kitų aktualių Europos Bendrijų politikos sričių nuostatomis. 6.1. Projektas suderinamas su horizontaliųjų Europos Bendrijų bendrų …