LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SLĖGINIŲ ĮRENGINIŲ TECHNINIO REGLAMENTO TVIRTINIMO 2000 m. spalio 6 d. Nr. 349 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo“ patvirtintą Teisės derinimo priemonių planą 2000 metams (Žin., 2000, Nr. 31-869): 1. Tvirtinu Slėginių įrenginių techninį reglamentą (pridedamas). 2. Nustatau, kad 1 punkte nurodytas techninis reglamentas įsigalioja nuo 2003 m. gruodžio 31 d. 3. Nurodau Pramonės ir verslo departamento Pramonės konkurencingumo skyriui organizuoti Slėginės įrangos techniniam reglamentui įgyvendinti reikalingas priemones. ŪKIO MINISTRAS                                                                                  VALENTINAS MILAKNIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 SLĖGINIŲ ĮRENGINIŲ TECHNINIS REGLAMENTAS Taikymo sritis ir apibrėžimai 1 straipsnis. Taikymo sritis 1. Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas projektuojant, gaminant slėginius įrenginius ir agregatus, kuriuose didžiausias leidžiamasis slėgis ps didesnis kaip 0,5 baro, bei įvertinant jų atitiktį. 2. Reglamentas nustato į Lietuvos rinką tiekiamų slėginių įrenginių ir agregatų esminius saugos reikalavimus bei atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras, siekiant garantuoti žmonių saugą bei sveikatos, taip pat naminių gyvulių ir materialinių vertybių apsaugą nuo pavojų, kylančių naudojant šiuos įrenginius bei agregatus. 2.1. Reglamentas privalomas visiems Lietuvoje veikiantiems asmenims, tiekiantiems į Lietuvos rinką slėginius įrenginius ir jų agregatus: – gamintojams; – gamintojų įgaliotiems atstovams; – importuotojams. 2.2. Visi į Lietuvos rinką tiekiami slėginiai įrenginiai, kuriems taikomas Reglamentas, turi atitikti jo reikalavimus. 2.3. Reglamentu įteisinama Europos Bendrijos (EB) Tarybos direktyva 97/23/EEB „Slėginiai įrenginiai“, paskelbta leidinyje Official Journal of the European Communities (OJ), Nr. L 181, 1997 07 09, p. 1–55. 3. Šio Reglamento nuostatos netaikomos tokiems įrenginiams: 3.1. vamzdynams, sudarantiems vamzdynų sistemą arba vamzdynų sistemų tinklą, skirtą tiekti bet kokiam skysčiui ar medžiagai į pakrantėje ar jūroje esantį įrenginį arba iš jo, įskaitant paskutinį išjungiamąjį įtaisą, sumontuotą įrenginyje, taip pat įskaitant visus prijungtus agregatus, suprojektuotus būtent vamzdynams. Ši išimtis netaikoma standartiniams slėginiams įrenginiams, kurie gali būti montuojami slėgio reguliavimo stotyse ar kompresorinėse; 3.2. vandens tiekimo, skirstymo ir nuotėkų šalinimo sistemų tinklams ir su jais susijusiems įrenginiams bei tiekiamiesiems vandentakiams, kaip antai: slėginiams vamzdynams, slėginiams tuneliams, hidroelektrinių įrangos slėginėms šachtoms ir atitinkamiems pagalbiniams jų įtaisams; 3.3. įrenginiams, kuriems taikomas Paprastųjų slėginių indų techninis reglamentas (Žin., 2000, Nr. 7–197); 3.4. įrenginiams, kuriems taikomas Aerozolių balionėlių saugos techninis reglamentas (Žin., 2000, Nr. 7–199); 3.5. įrenginiams, skirtiems naudoti transporto priemonėse, apibrėžtose nurodytose direktyvose ir jų prieduose: – 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipams tvirtinti, derinimo (OJ L42, 1970 02 23, p. 1) su paskutiniais papildymais ir pakeitimais, padarytais direktyvoje 95/54/EEB (OJ L266, 1995 11 08, p.1); – 1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyvoje 71/150/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių tipams tvirtinti, derinimo (OJ L84, 1974 03 28, p. 10) su paskutiniais papildymais ir pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo akte; – 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvoje 92/61/EEB dėl dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių tipų tvirtinimo (OJ L225, 1992 08 10, p. 72) su paskutiniais papildymais ir pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo akte; 3.6. įrenginiams, kurie pagal šio Reglamento 4 straipsnį priskiriami ne aukštesnei kaip I kategorijai ir kuriems taikoma viena iš nurodytų direktyvų ar reglamentų: – techninis reglamentas „Mašinų sauga“ (Žin., 2000, Nr. 28–785); – techninis reglamentas „Liftai“ (Žin., 2000, Nr. 23–601); – Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas (Žin., 1999, Nr. 90–2663); – 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OJ L169, 1993 07 12, p. 1); – Dujas deginančių prietaisų techninis reglamentas (Žin., 2000, Nr. 8–218); – Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas (Žin., 2000, Nr. 7–198); 3.7. įrenginiams, kuriems taikoma Sutarties 223 straipsnio 1 dalies (b) punkto nuostata; 3.8. įrenginiams, kurie specialiai suprojektuoti naudoti branduoliniuose objektuose ir kuriems sugedus gali pasklisti radioaktyviosios medžiagos; 3.9. gręžinių kontrolės įrenginiams, naudojamiems atliekant naftos, dujų ir geoterminio žvalgymo bei gavybos darbus ir išlaikant ir (arba) reguliuojant slėgį požeminėse saugyklose. Šiems įrenginiams priskiriama įranga, įrengiama gręžinio žiotyse (Christmas tree), nuo išmetimo saugantis įtaisas (BOP), vamzdynų kolektoriai ir visa iki jų esanti įranga; 3.10. įrenginiams su korpusais arba mechanizmams, jeigu matmenų nustatymas, medžiagų pasirinkimas ir gamybos taisyklės pirmiausia grindžiamos pakankamo stiprumo, standumo ir stabilumo reikalavimais, kurie atitiktų statinį ir dinaminį poveikius, atsirandančius naudojant, arba kitas naudojimo charakteristikas, kurioms slėgis nėra svarbus projekto veiksnys. Šiems įrenginiams gali būti priskiriama: – varikliai, įskaitant turbinas ir vidaus degimo variklius; – garo mašinos, dujų (garų) turbinos, turbogeneratoriai, kompresoriai, siurbliai ir vykdantieji įtaisai; 3.11. aukštakrosnėms, įskaitant jų aušinimo sistemą, rekuperatoriams, dulkių atskirtuvams ir aukštakrosnės išmetamųjų dujų plautuvams bei šachtinėms lydkrosnėms, įskaitant aukštakrosnių pakuros aušinimo sistemą, dujų konverterius ir kaušus plienui bei spalvotiesiems metalams lydyti, perlydyti, degazuoti ir pilstyti; 3.12. aukštos įtampos elektros įrenginių, kaip antai: skirstomųjų įrenginių, valdymo mechanizmų, transformatorių ir rotacinių mašinų, korpusams; 3.13. slėginiams vamzdžiams, naudojamiems perdavimo sistemoms apsaugoti, pvz., elektros energijos ir telefono kabeliams; 3.14. laivams, raketoms, lėktuvams ir mobiliems jūroje naudojamiems įrenginiams, taip pat įrenginiams, kurie skirti sumontuoti laivuose, raketose, lėktuvuose ir minėtuose jūroje naudojamuose įrenginiuose arba juos varyti; 3.15. slėginei įrangai, kurios korpusai yra lankstūs, t. y. padangoms, oro pagalvėms, žaidimo kamuoliams, pripučiamosioms valtims ir kitai panašiai slėginei įrangai; 3.16. išmetimo ir įleidimo duslintuvams; 3.17. buteliams ir skardinėms, į kurias pilstomi angliarūgštės prisotinti gėrimai, skirti vartojimui; 3.18. indams, kurių ps. V sandauga ne didesnė kaip 500 barų. l, didžiausias leidžiamasis slėgis neviršija 7 barų ir kurie yra skirti gėrimams gabenti ir tiekti; 3.19. įrenginiams, kuriems taikomas Europos susitarimas dėl tarptautinių pavojingų prekių gabenimo keliais (ADR), Tarptautinių pavojingų prekių gabenimo geležinkeliu taisyklės (RID), Tarptautinis jūrų kodeksas dėl pavojingų prekių gabenimo (IMDG) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) konvencija; 3.20. karštą vandenį naudojančių šildymo sistemų vamzdžiams ir radiatoriams; 3.21. indams, suprojektuotiems skysčiams laikyti, virš kurių išsiskiriančios dujos sudaro ne didesnį kaip 0,5 baro slėgį. 2 straipsnis. Terminai ir apibrėžimai 1. Šiame Reglamente vartojami terminai ir apibrėžimai: 1.1. Slėginiai įrenginiai – slėginiai indai, vamzdynai, pagalbiniai saugos ir slėginiai įtaisai. Jeigu reikia, slėginiams įrenginiams priskiriamos sudedamosios dalys, tvirtinamos prie slėginių įrenginių, t. y. jungės, atvamzdžiai, movos, atramos, montavimo ąsos ir t. t. 1.1.1. Indas – suprojektuota ir pagaminta talpykla suslėgtoms takiosioms medžiagoms laikyti ir įranga iki jungties, skirtos talpyklai prie kito įrenginio prijungti. Indas gali būti sudarytas daugiau nei iš vienos sekcijos (kameros). 1.1.2. Vamzdynas – vamzdyno sudedamosios dalys, skirtos takiosioms medžiagoms gabenti, kai jos sujungiamos viena su kita siekiant sudaryti slėginę sistemą. Vamzdynui visų pirma priskiriami vamzdžiai ar jų sistema, siurblių–kompresorių vamzdžiai, armatūra, kompensacinės jungtys, lankstieji vamzdžiai arba, kai būtina, kitos slėginių įrenginių dalys. Iš vamzdžių sudaryti šilumokaičiai, skirti orui šaldyti ar šildyti, yra laikomi vamzdynu. 1.1.3. Pagalbiniai saugos įtaisai – įtaisai, naudojami apsaugoti, kad slėginiai įrenginiai neviršytų leidžiamųjų dydžių. Šiems įtaisams priskiriama: – įtaisai, tiesiogiai ribojantys slėgį, kaip antai: apsauginiai vožtuvai, saugos įtaisai su trūkiąja membrana, lenkiamieji strypai, reguliuojamos saugaus slėgio užtikrinimo sistemos (CSPRS); – ribojantieji įtaisai, kurie arba įjungia reguliuojamuosius prietaisus, arba užtikrina, kad įrenginio veikimas bus nutrauktas arba nutrauktas ir blokuotas, kaip antai: slėgio jungikliai, temperatūros jungikliai arba takiųjų medžiagų lygio jungikliai bei su sauga susijusių matavimų kontrolės ir reguliavimo prietaisai (SRMCR). 1.1.4. Pagalbiniai slėginiai įtaisai – funkcinės paskirties ir slėgį išlaikančiais korpusais įtaisai. 1.1.5. Agregatai – keletas slėginio įrenginio dalių, kurias surenka gamintojas, norėdamas sukurti sudėtinį ir veikiantį įrenginį. 1.2. Slėgis – slėgis, nustatytas atmosferos slėgio atžvilgiu, t. y. perteklinis slėgis. Todėl vakuumas laikomas neigiamu dydžiu. 1.3. Didžiausias leidžiamasis slėgis ps – didžiausias slėgis, kuriam, kaip nurodo gamintojas, įrenginys yra suprojektuotas. Didžiausias leidžiamasis slėgis žymimas gamintojo nurodytoje vietoje. Tai privalo būti vieta, kurioje jungiami saugos ir (arba) ribojantieji įtaisai, arba įrangos viršuje, arba, jeigu išvardytosios nepriimtinos, bet kuri nurodyta vieta. 1.4. Didžiausia/mažiausia leidžiamoji temperatūra ts – didžiausia/mažiausia temperatūra, kuriai, kaip nurodo gamintojas, įrenginys yra suprojektuotas. 1.5. Tūris V – vidinis sekcijos ir atvamzdžių iki pirmosios jungties arba suvirinimo siūlės tūris, atmetus pastovių vidaus sudedamųjų dalių tūrį. 1.6. Vardinis dydis DN – skaitmenimis nurodytas dydis, kuris yra bendras visoms vamzdyno sistemos dalims, išskyrus tas dalis, kurių nurodyti išoriniai skersmenys arba sriegio dydis. Tai patogus nuorodoms sveikas skaičius ir jis tik iš dalies yra susijęs su gamybiniais matmenimis. Vardinis dydis žymimas DN, po jo pateikiamas skaičius. 1.7. Takiosios medžiagos – dujos, skysčiai ir garai be priemaišų arba jų mišinys. Juose gali būti suspenduotų kietųjų dalelių. 1.8. Pastoviosios jungtys – jungtys, kurias išmontuoti galima tik jas sulaužant. 1.9. Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas – techninis dokumentas, apibūdinantis charakteristikas medžiagų, ketinamų pasikartojamai naudoti slėginiams įrenginiams, kuriems netaikomi jokie darnieji standartai, gaminti. Pateikimo į rinką ir pridavimo bendrieji reikalavimai 3 straipsnis. Techniniai reikalavimai 1. Slėginiai įrenginiai, nurodyti šio skyriaus 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 punktuose, privalo atitikti esminius 1 priede išdėstytus reikalavimus: 1.1. Indai, išskyrus nurodytus 1.2 punkte, skirti: a) dujoms, suskystintosioms dujoms, ištirpintoms suslėgiant dujoms, garams, taip pat tiems skysčiams, kurių garų slėgis, esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai, yra 0,5 baro didesnis negu normalus atmosferos slėgis (1 013 mbar), laikantis šių reikalavimų: – 1 grupės takiosioms medžiagoms, kurių tūris didesnis kaip 1l, ps ir V sandauga didesnė kaip 25 barai. l arba kurių slėgis ps didesnis kaip 200 barų (2 priedas, 1 lentelė); – 2 grupės takiosioms medžiagoms, kurių tūris didesnis kaip 1l, ps ir V sandauga didesnė kaip 50 barų. l arba kurių slėgis ps didesnis kaip 1000 barų, ir visiems nešiojamiems gesintuvams bei kvėpavimo aparatų dujų cilindrams (2 priedas, 2 lentelė); b) skysčiams, kurių garų slėgis, esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai, yra didesnis negu normalus atmosferos slėgis (1013 mbar) ne daugiau kaip 0,5 baro, laikantis šių reikalavimų: – 1 grupės takiosioms medžiagoms, kurių tūris didesnis kaip ll, ps ir V sandauga didesnė kaip 200 barų. l arba kurių slėgis ps didesnis kaip 500 barų (2 priedas, 3 lentelė); – 2 grupės takiosioms medžiagoms, kurių slėgis ps didesnis kaip10 barų, ps ir V sandauga didesnė kaip 10000 barų. l arba kurių slėgis yra didesnis kaip 1000 barų (2 priedas, 4 lentelė). 1.2. Kūrenami arba kitaip šildomi ir todėl galintys pernelyg įšilti bei skirti garui ir perkaitintam vandeniui ruošti, esant aukštesnei kaip 110oC temperatūrai, slėginiai įrenginiai, kurių tūris didesnis kaip 2 l, bei visi greitviriai (2 priedas, 5 lentelė). 1.3. Vamzdynai, skirti: a) dujoms, suskystintosioms dujoms, ištirpintoms suslėgiant dujoms, garams ir tiems skysčiams, kurių garų slėgis, esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai, už normalų atmosferos slėgį didesnis kaip 0,5 baro (1013 mbar), laikantis šių reikalavimų: – 1 grupės takiosioms medžiagoms, kai DN didesnis kaip 25 (2 priedas, 6 lentelė); – 2 grupės takiosioms medžiagoms, kai DN didesnis kaip 32, ps ir DN sandauga didesnė kaip 1000 barų (2 priedas, 7 lentelė); b) skysčiams, kurių garų slėgis, esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai, yra didesnis negu normalus atmosferos slėgis (1013 mbar) ne daugiau kaip 0,5 baro, laikantis šių reikalavimų: – 1 grupės takiosioms medžiagoms, kai DN didesnis kaip 25, ps ir DN sandauga didesnė kaip 2000 barų (2 priedas, 8 lentelė); – 2 grupės takiosioms medžiagoms, kai ps didesnis kaip 10 barų, DN didesnis kaip 200, ps ir DN sandauga didesnė kaip 5000 barų (2 priedas, 9 lentelė). 1.4. Pagalbiniai saugos ir slėginiai įtaisai, skirti įrenginiams, nurodytiems 1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose, įskaitant atvejus, kai šie įrenginiai yra agregatų dalys. 2. 2 straipsnio 1.1.5 p. apibrėžti agregatai, kuriuose yra bent viena slėginio įrenginio dalis, kuriai taikomos 1 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kuri minima šio straipsnio 2.1, 2.2 ir 2.3 punktuose, turi atitikti esminius 1 priede išdėstytus reikalavimus: 2.1. Agregatai, skirti garui arba perkaitintam aukštesnės kaip 110oC temperatūros vandeniui ruošti, kurių konstrukcijoje yra bent viena kūrenama ar kaip kitaip šildoma slėginio įrenginio dalis, kurią galima perkaitinti. 2.2. Kiti nei 2.1 punkte išvardyti agregatai, jeigu gamintojas juos ketina pateikti į rinką kaip agregatus ir yra numatęs, kad jie turi būti naudojami kaip agregatai. 2.3. Nesilaikant šios dalies įvade išdėstytų reikalavimų, agregatai, skirti karštam ne didesnės kaip 110 oC temperatūros vandeniui ruošti, kurie rankomis kūrenami kietuoju kuru ir kurių ps. V sandauga didesnė kaip 50 barų. l, turi atitikti esminius 1 priedo 2 skyriaus 2.10, 2.11 punktuose, 3 skyriaus 3.4 punkte, 5 skyriaus 5(a) ir 5(d) punktuose išdėstytus reikalavimus. 3. Slėginiai įrenginiai ir (arba) agregatai, kurių parametrai yra mažesni negu šio straipsnio 1 dalies 1.1, 1.2, 1.3 punktuose bei 2 dalyje nustatytos ribinės vertės arba sutampa su jomis, privalo būti suprojektuoti ir pagaminti atsižvelgiant į patikimą valstybėje narėje nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką, kad būtų užtikrintas saugus jų naudojimas. Su slėginiais įrenginiais ir (arba) agregatais turi būti pateikiamos atitinkamos naudojimo instrukcijos ir minėti įrenginiai privalo būti su ženklais, pagal kuriuos būtų galima nustatyti gamintoją arba Bendrijoje įsisteigusį įgaliotąjį gamintojo atstovą. Tokie įrenginiai ir (arba) agregatai negali turėti 14 straipsnyje nurodyto CE žymėjimo. 4 straipsnis. Slėginių įrenginių grupavimas 1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti slėginiai įrenginiai pagal kategorijas turi būti skirstomi remiantis 2 priedo nuostatomis ir išdėstomi jų sukeliamo pavojaus didėjimo tvarka. 2. Takiosios medžiagos turi būti skirstomos į dvi grupes pagal šio straipsnio 2 dalies 2.1 ir 2.2 punktų nuostatas. 2.1. I grupę sudaro pavojingos takiosios medžiagos. Pavojinga takioji medžiaga – medžiaga arba preparatas, kuriems taikomi 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 67/548/EEB dėl įstatymų, poįstatyminių aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų grupavimu, pakavimu ir žymėjimu, suderinimo 7 straipsnio 2 dalies apibrėžimai (OJ 196, 1967 08 16, p. 1) su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Komisijos direktyvoje 94/69/EB (OJ L381, 1994 12 31, p. 1). 1 grupę sudaro takiosios medžiagos, kurios laikomos: – sprogstamosiomis, – ypač degiomis, – labai degiomis, – degiomis (jeigu didžiausia leidžiamoji temperatūra viršija pliūpsnio temperatūrą), – labai nuodingomis, – nuodingomis, – oksiduojančiomis. 2.2. II grupę sudaro visos kitos takiosios medžiagos, nenurodytos 2.1 punkte. 3. Jeigu slėginis indas sudarytas iš keleto sekcijų, toks indas turi būti priskiriamas atskiroms sekcijoms taikomai aukščiausiai pavojingumo kategorijai. Jeigu slėginio indo sekcijoje laikoma keletas takiųjų medžiagų, šį indą skiriant kuriai nors kategorijai turi būti remiamasi ta takiąja medžiaga, kuri priskiriama aukščiausiai pavojingumo kategorijai. 5 straipsnis. Atitikties įvertinimas 1.1. Prieš pateikdamas slėginį įrenginį į rinką, gamintojas pagal šiame straipsnyje numatytas sąlygas kiekvienai slėginio įrenginio sudedamajai daliai atlieka vieną iš 3 priede aprašytų atitikties įvertinimo procedūrų. 1.2. Atitikties įvertinimo procedūros, taikytinos slėginio įrenginio daliai siekiant atlikti jos CE žymėjimą, yra nustatomos pagal 4 straipsnyje numatytą kategoriją, kuriai yra priskiriamas įrenginys. 1.3. Skirtingoms kategorijoms taikytinos atitikties įvertinimo procedūros yra šios: – I kategorija A modulis – II kategorija A 1 modulis D 1 modulis E 1 modulis – III kategorija B 1 + D modulis B 1 + F modulis B +E modulis B + C 1 modulis H modulis – IV kategorija B + D modulis B + F modulis G modulis H 1 modulis 1.4. Slėginiam įrenginiui yra taikoma viena iš atitikties įvertinimo procedūrų, kurią gamintojas gali pasirinkti iš procedūrų, nustatytų tai kategorijai, kuriai slėginis įrenginys yra priskiriamas. Gamintojas taip pat gali pasirinkti, jei tinkama, vieną iš procedūrų, kuri taikoma aukštesnei kategorijai. 1.5. Taikant kokybės užtikrinimo procedūrą III ir IV kategorijos įrenginiams, nurodytiems 3 straipsnio 1 dalies 1.1 (a) punkte, 1.1(b) punkto pirmojoje įtraukoje ir 1.2 punkte, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, rengdama netikėtus apsilankymus, iš gamybos patalpų arba iš patalpų, kuriose įrenginiai yra sandėliuojami, paima įrenginio pavyzdį, kad atliktų, arba pasirūpina, kad būtų atliktas 1 priedo 3 skyriaus 3.2.2 punkte numatytas baigiamasis įvertinimas. Siekdamas sudaryti sąlygas jam atlikti, gamintojas praneša paskelbtajai įstaigai numatomą gamybos tvarkaraštį. Per pirmuosius gamybos metus paskelbtoji įstaiga privalo atlikti ne mažiau kaip du apsilankymus. Paskelbtoji įstaiga nustato kitų, po to rengiamų apsilankymų dažnį remdamasi atitinkamų modulių 4.4 punkte išdėstytais kriterijais. 1.6. Gaminant vienetinius slėginius indus ir III kategorijos įrenginius, nurodytus 3 straipsnio 1 dalies 1.2 punkte, remiantis H modulio procedūra, paskelbtoji įstaiga atlieka ar pasirūpina, kad būtų atliktas 1 priedo 3 skyriaus 3.2.2 punkte numatytas kiekvieno produkcijos vieneto baigiamasis įvertinimas. Siekdamas sudaryti sąlygas jam atlikti, gamintojas praneša paskelbtajai įstaigai numatomą gamybos tvarkaraštį. 2. 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems agregatams yra taikoma visuotinė atitikties įvertinimo procedūra, apimanti: a) kiekvieno 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto slėginio įrenginio, esančio sudedamąja agregato dalimi, kuriai atitikties įvertinimo procedūra anksčiau nebuvo taikyta ir kuriai nebuvo atskirai atliktas CE žymėjimas, įvertinimą; įvertinimo procedūra turi būti nustatoma pagal kiekvieno įrenginio sudedamosios dalies kategoriją; b) 1 priedo 2 skyriaus 2.3, 2.8 ir 2.9 punktuose numatytą atskirų agregato sudedamųjų dalių surinkimo įvertinimą, kuris turi būti nustatomas pagal aukščiausią nurodytam įrenginiui taikomą kategoriją, išskyrus tą, kuris taikomas bet kokiems pagalbiniams saugos įtaisams; c) įvertinimą, kaip garantuojama, kad agregatas negalėtų viršyti 1 priedo 2 skyriaus 2.10 punkte ir 3 skyriaus 3.2.3 punkte numatytų leidžiamųjų naudojimo apribojimų, šis įvertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į aukščiausią kategoriją, taikomą įrenginio, kuris privalo būti apsaugotas, sudedamosioms dalims. 3. Iš dalies nesilaikydama šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kompetentinga įstaiga gali, jeigu tai yra pateisinama, leisti pateikti į rinką ir priduoti atskiras 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnyje nurodytų slėginių įrenginių sudedamąsias dalis ir agregatus, kuriems nebuvo taikytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtos procedūros ir kurie yra naudojami bandymams. 4. Su atitikties įvertinimu susiję įrašai ir korespondencija yra rengiami oficialiąja Bendrijos kalba (–omis), ją (jas), laikydamasi Sutarties nuostatų, gali nustatyti valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsisteigusi už šią procedūrą atsakinga įstaiga, arba šios įstaigos priimta kalba. 6 straipsnis. Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas 1. 2 straipsnio 1 dalies 1.9 punkte apibrėžtą Europos medžiagų patvirtinimo dokumentą pagal vieno ar kelių gamintojų, gaminančių medžiagas arba įrenginius, prašymą turi išduoti viena iš 11 straipsnyje nurodytų paskelbtųjų įstaigų, kuri yra paskirta atlikti būtent šį uždavinį. Paskelbtoji įstaiga numato ir atlieka arba rūpinasi, kad būtų atliekami, atitinkami tikrinimai ir bandymai, kuriais patvirtinama, kad medžiagų tipai atitinka šio Reglamento reikalavimus; dėl medžiagų, kurios buvo pripažintos esančios saugios naudoti iki 1999 m. lapkričio 29 d., paskelbtoji įstaiga, tvirtindama šią atitiktį, privalo atsižvelgti į esamus duomenis. 2. Medžiagos, kurioms taikomas Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas, gali būti naudojamos tik tada, kai yra visiškai užbaigiama pagal 6 straipsnio nuostatas jų patvirtinimo ir paskelbimo procedūra. 3. Paskelbtoji įstaiga, išdavusi medžiagų, naudojamų gaminant slėginius įrenginius, patvirtinimo Europoje dokumentą, turi atšaukti dokumentą, jeigu ji nustato, kad dokumentas neturėjo būti išduotas, nes medžiagų tipas atitinka darniuosius standartus. Paskelbtoji įstaiga apie bet kokį patvirtinimo dokumento atšaukimą nedelsdama praneša valstybėms narėms, paskelbtosioms įstaigoms ir Komisijai. Kompetentingų įstaigų veiklos sritys ir tikslai 7 straipsnis. Rinkos priežiūra 1. Ūkio ministerijos paskirtos kompetentingos įstaigos turi garantuoti, kad l ir 2 straipsniuose nurodyti slėginiai įrenginiai ir agregatai galėtų būti pateikti į rinką ir priduoti tik tuomet, kai jie yra tinkamai įrengti, prižiūrimi bei naudojami pagal paskirtį ir kai jie nekelia pavojaus žmonių sveikatai bei saugumui ir, jeigu reikia, naminiams gyvuliams bei turtui. 2. Šio Reglamento nuostatos neriboja Ūkio ministerijos teisės, atsižvelgus į Sutarties nuostatas, nustatyti, jos manymu, privalomus reikalavimus, kad būtų užtikrintas asmenų ir ypač darbuotojų, dirbančių su slėginiais įrenginiais arba agregatais, saugumas, jeigu šie reikalavimai nenumato slėginių įrenginių ar agregatų modifikavimo šiame Reglamente nenumatytu būdu. 3. Prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ir t. t., rengiamuose Lietuvoje, leidžiama demonstruoti 1 ir 2 straipsniuose išvardytus slėginius įrenginius ar agregatus, kurie neatitinka šio Reglamento nuostatų, su sąlyga, kad aiškiai būtų matomas jų neatitikimas ir netinkamumas parduoti, kol gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis gamintojo atstovas juos tinkamai sutvarkys. Demonstruojant imamasi reikiamų saugos priemonių, atsižvelgiant į bet kokius reikalavimus, kuriuos kelia kompetentinga įstaiga, siekdama užtikrinti asmenų saugumą. 8 straipsnis. Judėjimo laisvė 1.1. Negalima drausti, riboti, kliudyti pateikti į rinką ar priduoti gamintojo nurodytomis sąlygomis 1 ir 2 straipsniuose nurodytų slėginių įrenginių ar agregatų, kurie atitinka šio Reglamento nuostatas ir turi CE žymėjimą, liudijantį, kad slėginiams įrenginiams ir agregatams pagal 5 straipsnio nuostatas atliktas atitikties įvertinimas. 1.2. Negalima drausti, riboti, kliudyti pateikti į rinką ar priduoti slėginius įrenginius ar agregatus, atitinkančius 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. 2. Kompetentinga įstaiga gali reikalauti 1 priedo 3 skyriaus 3.3 ir 3.4 punktuose nurodytos informacijos, kurios reikia norint saugiai ir tinkamai naudoti slėginius įrenginius bei agregatus, lietuvių kalba ar oficialiąja Bendrijos kalba (kalbomis), kurią (–ias) pagal Sutarties nuostatas gali nustatyti Ūkio ministerija. 9 straipsnis. Atitikties prielaida 1. Slėginiai įrenginiai ir agregatai, kurie turi 14 straipsnyje nurodytą CE žymėjimą ir 7 priede pateiktą EB atitikties deklaraciją, laikomi atitinkančiais visas šio Reglamento nuostatas, taip pat atitikties įvertinimo, numatyto 5 straipsnyje, nuostatas. 2. Lietuvos standartus, įgyvendinančius darniuosius standartus, kurių numeriai buvo spausdinami leidinyje OJ, atitinkantys slėginiai įrenginiai ir agregatai yra laikomi atitinkančiais 3 straipsnyje išdėstytus esminius reikalavimus. Lietuvos standartizacijos departamentas skelbia biuletenyje šių Lietuvos standartų numerius. 10 straipsnis. Pašalinimas iš rinkos 1. Jeigu kompetentinga įstaiga nustato, kad 1 ir 2 straipsniuose nurodyti slėginiai įrenginiai arba agregatai, kurie turi CE žymėjimą ir kurie naudojami pagal paskirtį, gali kelti pavojų asmenų saugumui ir, kur tinkama, naminiams gyvuliams arba turtui, ji imasi visų tinkamų priemonių, kad tokie slėginiai įrenginiai arba agregatai būtų pašalinti iš rinkos, kad būtų draudžiama juos pateikti į rinką, priduoti arba naudoti ir kad būtų apribotas šių slėginių įrenginių ir agregatų laisvas judėjimas. Ūkio ministerija apie tokias priemones nedelsdama praneša Komisijai ir nurodo priežastis, kuriomis grindžia savo sprendimą, ypač ar slėginiai įrenginiai arba agregatai laikomi netinkamais todėl, kad: a) neatitinka esminių 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų; b) neteisingai taikomi 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti standartai; c) dėl trūkumų 9 straipsnio 2 dalyje nurodytuose standartuose; d) dėl trūkumų 6 straipsnyje minėtame slėginiams įrenginiams gaminti naudojamų medžiagų Europos patvirtinimo dokumente. 2. Jeigu slėginis įrenginys arba agregatas, kuris neatitinka reikalavimų, turi CE žymėjimą, kompetentinga įstaiga imasi reikiamų priemonių prieš asmenį (–is), kuris (–ie) atliko slėginio įrenginio arba agregato CE žymėjimą, ir apie tai Ūkio ministerija praneša Komisijai bei valstybėms narėms. 11 straipsnis. Paskelbtosios įstaigos 1. Ūkio ministerija praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie paskelbtąsias (notifikuotas) įstaigas, kurios paskirtos 5 ir 6 straipsniuose nurodytoms procedūroms atlikti, bei apie konkrečias užduotis, kurias jos buvo paskirtos atlikti, ir apie jų skiriamuosius numerius, kuriuos šioms įstaigoms iš anksto suteikė Komisija. 2. Skirdama paskelbtąsias įstaigas, Ūkio ministerija taiko 4 priede pateiktus kriterijus. Įstaigos, atitinkančios susijusiuose darniuosiuose standartuose pateiktus kriterijus, yra laikomos atitinkančiomis 4 priedo atitinkamus kriterijus. 3. Jeigu nustatoma, kad paskelbtoji įstaiga nebeatitinka 2 dalyje pateiktų kriterijų, Ūkio ministerija atšaukia jos įgaliojimus. Apie bet kokį įgaliojimų panaikinimą ji praneša valstybėms narėms ir Komisijai. 12 straipsnis. Pripažintos trečiosios šalies įstaigos 1. Ūkio ministerija praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie trečiosios šalies įstaigas, kurios Lietuvoje yra pripažintos 1 priedo 3 skyriaus 3.2.2 ir 3.1.3 punktuose išdėstytoms užduotims atlikti. 2. Pripažindama šias įstaigas, Ūkio ministerija taiko 4 priede pateiktus kriterijus. Įstaigos, atitinkančios susijusiuose darniuosiuose standartuose pateiktus kriterijus, yra laikomos atitinkančiomis 4 priedo atitinkamus kriterijus. 3. Jeigu nustatoma, kad pripažintoji įstaiga nebeatitinka 2 dalyje pateiktų kriterijų, Ūkio ministerija atšaukia jos pripažinimą. Apie bet kokį pripažinimo atšaukimą ji praneša valstybėms narėms ir Komisijai. 13 straipsnis. Naudotojo inspekcijos 1. Jeigu Ūkio ministerija, laikydamasi šiame straipsnyje išdėstytų kriterijų, paskyrė naudotojo inspekciją, tai remiantis pavojumi, kurį kelia slėgis, negalima drausti, riboti arba trukdyti pateikti į rinką arba šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis priduoti slėginius įrenginius arba agregatus, kurių atitiktį įvertino pagal šiame straipsnyje nustatytus kriterijus kitos valstybės narės paskirta naudotojo inspekcija. 2. Slėginiai įrenginiai ir agregatai, kurių atitiktį įvertina naudotojo inspekcija, negali turėti CE žymėjimo. 3. Minėti slėginiai įrenginiai ir agregatai gali būti naudojami tik tokiose įmonėse, kurias valdo ta grupė, kuriai priklauso inspekcija. Grupė privalo laikytis bendros saugos slėginių įrenginių ir agregatų projektavimo, gaminimo, kontrolės, priežiūros ir naudojimo techninių sąlygų politikos. 4. Naudotojo inspekcijos dirba tik tai grupei, kurios dalimi yra jos pačios. 5. Naudotojo inspekcijos privalo taikyti atitikties įvertinimo procedūras, išdėstytas 3 priedo A1, C1, F ir G moduliuose. 6. Ūkio ministerija praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie naudotojo inspekcijas, kurioms Lietuvoje yra suteikti įgaliojimai, apie inspekcijoms nustatytas užduotis ir apie kiekvienai inspekcijai nurodytą įmonių, atitinkančių šio straipsnio 3 dalyje pateiktas nuostatas, sąrašą. 7. Skirdama naudotojo inspekcijas, Ūkio ministerija taiko 5 priede pateiktus kriterijus ir garantuoja, kad grupė, kuriai priklauso inspekcija, laikysis 3 dalies antruoju sakiniu išvardytų kriterijų. 8. Jeigu nustatoma, kad naudotojo inspekcija 7 dalyje nurodytų kriterijų neatitinka, Ūkio ministerija atšaukia jos įgaliojimus. Apie šį sprendimą ji praneša valstybėms narėms ir Komisijai. 14 straipsnis. CE žymėjimas 1. CE žymėjimą sudaro didžiosios raidės CE pagal 6 priede pateiktą pavyzdį. Kartu su CE ženklu yra pateikiamas 11 straipsnio 1 dalyje minėtas paskelbtosios įstaigos, kontroliuojančios gamybą, skiriamasis numeris. 2. CE žymėjimas turi būti ryškus, lengvai įskaitomas, nenutrinamas ir parašytas matomoje vietoje ant kiekvieno: – 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto slėginio įrenginio sudedamosios dalies arba – 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto agregato, kuris yra užbaigtas arba kuris yra tokios būklės, kad jį galima galutinai įvertinti pagal 1 priedo 3 skyriaus 3.2 punkto nuostatas. 3. Nėra privaloma atlikti kiekvienos slėginio įrenginio sudedamosios dalies, įeinančios į 3 straipsnio 2 dalyje minėto agregato sudėtį, CE žymėjimo. Kai atskiros slėginio įrenginio dalys, kurios jau turi CE žymėjimą, montuojamos į agregatą, jų CE žymėjimas turi toliau išlikti. 4. Jeigu slėginiam įrenginiui arba agregatui yra taikytinos kitų reglamentų nuostatos, susijusios su kitais aspektais, kurie numato CE žymėjimą, pastarasis turi rodyti, kad tas slėginis įrenginys ar agregatas atitinka taip pat ir tų kitų reglamentų reikalavimus. Tačiau jeigu pereinamuoju laikotarpiu vienas ar keletas nurodytų reglamentų gamintojui leidžia pasirinkti įrenginio montavimo variantą, tuomet CE žymėjimas rodo, kad laikomasi tik tų reglamentų, kuriuos taiko gamintojas, reikalavimų. Šiuo atveju konkrečios minėtų reglamentų detalės, paskelbtos žurnale OJ, privalo būti pateikiamos dokumentuose, pranešimuose arba instrukcijose, kurių reikalaujama pagal reglamentų nuostatas ir kurie yra pateikiami kartu su slėginiu įrenginiu arba agregatu. 5. Draudžiama žymėti slėginius įrenginius arba agregatus ženklais, galinčiais klaidinti trečiąsias šalis dėl CE žymėjimo prasmės arba formos. Slėginius įrenginius arba agregatus galima pažymėti bet kokiu kitu ženklu, jeigu jis nekliudo pamatyti arba perskaityti CE žymėjimo. 6. Slėginiai įrenginiai arba agregatai, pateikiami į Lietuvos rinką iš EB šalių, turi turėti CE žymėjimą. 7. Iš kitų valstybių pateikiami slėginiai įrenginiai arba agregatai turi turėti CE ženklą arba kitą valstybės gamintojų naudojamą ženklą, kuris reikštų atitiktį šio Reglamento reikalavimams. 8. Iki Lietuvos įstojimo į ES Lietuvoje esantys slėginių įrenginių arba agregatų gamintojai ar jų įgaliotieji atstovai gali žymėti CE ženklu gaminius tik: – atlikę atitikties patvirtinimą vienoje iš EB valstybių narių esančioje paskelbtojoje įstaigoje; – surašę atitikties deklaraciją I kategorijos gaminiams, kurių atitikčiai patvirtinti (A modulis) nereikalinga paskelbtoji įstaiga; – Lietuvai pasirašius Europos atitikties įvertinimo protokolą prie Europos sutarties ir paskyrus paskelbtąsias įstaigas, jei tai ekonomiškai tikslinga, Lietuvoje esantys gamintojai galės atlikti CE žymėjimą, patvirtinę atitiktį paskirtoje paskelbtojoje įstaigoje. 15 straipsnis. Neteisingas CE žymėjimas Nepažeidžiant 10 straipsnio nuostatų: a) jeigu kompetentinga įstaiga nustato, kad gaminio CE žymėjimas atliktas neteisingai, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs įgaliotasis jo atstovas yra įpareigojamas pasirūpinti, kad gaminys atitiktų CE žymėjimo nuostatas, ir Lietuvoje nustatyta tvarka privalo užbaigti pažeidimo pašalinimo procedūrą; b) jeigu nuostatų pažeidinėti nesiliaujama, kompetentinga įstaiga privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad to produkto pateikimas į rinką būtų ribojamas arba draudžiamas, arba garantuoti, kad šis produktas būtų pašalintas iš rinkos 10 straipsnyje numatyta tvarka. Baigiamosios nuostatos 16 straipsnis. Sprendimai, susiję su draudimu ar apribojimu Kai remiantis šiuo Reglamentu yra priimamas koks nors sprendimas, ribojantis galimybę pateikti į rinką ar priduoti slėginius įrenginius arba agregatus arba kuriuo reikalaujama, kad slėginiai įrenginiai ar agregatai būtų pašalinti iš rinkos, jame turi būti aiškiai nurodomos priežastys, kuriomis toks sprendimas grindžiamas. Apie šį sprendimą Ūkio ministerija nedelsdama praneša suinteresuotajai šaliai, kuri tuo pat metu informuojama apie teisines apsaugos priemones, kuriomis suinteresuotoji šalis gali pasinaudoti pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, ir pasinaudojimo tokiomis priemonėmis terminus. 17 straipsnis. Įsigaliojimo data ir pereinamasis laikotarpis 1. Šis Reglamentas įsigalioja nuo 2003 m. gruodžio 31 d. 2. Priimamose priemonėse, kurios būtinos šio Reglamento reikalavimams vykdyti, privalo būti nuoroda į Reglamentą arba nuoroda turi būti pateikiama oficialiai skelbiant priemonę. Šių nuorodų pateikimo būdą nustato Ūkio ministerija. 18 straipsnis. Atsakomybė Asmenys, pažeidžiantys Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ 1 priedas ESMINIAI SAUGOS REIKALAVIMAI Įvadinės pastabos 1. Įpareigojimai, susiję su esminiais šiame priede slėginiams įrenginiams keliamais reikalavimais, taip pat taikomi agregatams, jeigu jie kelia atitinkamą pavojų. 2. Esminiai Reglamente pateikti reikalavimai yra privalomi. Šiuose esminiuose reikalavimuose išvardyti įpareigojimai taikomi tik tuomet, jeigu minėti slėginiai įrenginiai kelia atitinkamą pavojų, kai jie naudojami gamintojo numatytomis sąlygomis. 3. Gamintojas yra įpareigojamas taip tirti pavojus, kad galėtų išskirti tą, kurį kelia jo įrenginyje naudojamas slėgis; tuomet gamintojas privalo įrenginius projektuoti ir gaminti atsižvelgdamas į šio tyrimo rezultatus. 4. Esminius reikalavimus reikia aiškinti ir taikyti taip, kad projektuojant ir gaminant būtų atsižvelgiama į naujausius projektavimo ir gamybos laimėjimus ir šių dienų projektavimo ir gamybos praktiką bei į techninius ir ekonominius aspektus, suderintus su griežtais sveikatos ir saugos reikalavimais. 1. Bendrybės 1.1. Slėginiai įrenginiai privalo būti projektuojami, gaminami ir tikrinami, o prireikus parengiami ir sumontuojami taip, kad būtų garantuojama, jog jie nekels pavojaus, kai bus pradėti naudoti pagal gamintojo nurodymus arba sąlygomis, kurias galima numatyti. 1.2. Rinkdamasis tinkamiausius sprendimus, gamintojas privalo laikytis toliau pateikiamų taisyklių tokia tvarka: – pagal galimybes šalinti arba mažinti pavojus; – taikyti atitinkamas saugos priemones nuo pavojų, kurių negalima pašalinti; – jeigu reikia, pranešti naudotojui apie pavojus, kurių nepavyko pašalinti, ir nurodyti, ar reikia imtis kokių nors ypatingų priemonių, kad montuojant ir(arba) naudojant būtų mažinama rizika. 1.3. Žinant, jog yra galimybė įrenginius panaudoti netinkamai arba tokią galimybę galima nesunkiai numatyti, slėginiai įrenginiai privalo būti taip suprojektuoti, kad, netinkamai panaudoti, jie nekeltų pavojaus arba, jeigu tai neįmanoma, reikia atitinkamai įspėti, kad taip slėginių įrenginių naudoti negalima. 2. Projektavimas 2.1. Bendrybės. Slėginiai įrenginiai turi būti tinkamai suprojektuoti, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, užtikrinančius, kad slėginiai įrenginiai nekeltų pavojaus per visą numatomą jų naudojimo laiką. Projektuojant turi būti naudojami išsamūs metodai ir atitinkami atsargos koeficientai, siekiant garantuoti pakankamą saugą visais galimais gedimų atvejais. 2.2. Reikiamo stiprumo projektavimas. 2.2.1. Slėginiai įrenginiai turi būti suprojektuoti apkrovoms, atitinkančioms jų numatomą panaudojimą ir kitas nesunkiai numatomas įrenginių veikimo sąlygas. Ypač privaloma atsižvelgti į šiuos veiksnius: – vidinį/išorinį slėgį; – aplinkos ir veikimo temperatūras; – statinį slėgį ir medžiagos masę, kai įrenginiai veikia ir yra bandomi; – transporto judėjimo, vėjo ir žemės drebėjimo sukeliamas apkrovas; – reaktyviąsias jėgas ir reaktyviuosius momentus, kuriuos sukelia atramos, tvirtinimai, vamzdynai ir t. t.; – koroziją ir eroziją, medžiagų nuovargį ir t. t.; – nepatvarių takiųjų medžiagų skaidymąsi. Be to, reikia atsižvelgti į įvairias apkrovas, kurios gali atsirasti vienu metu neatmetant galimybės, kad jos gali imti veikti vienu metu. 2.2.2. Projektuojant reikiamą stiprumą turi būti remiamasi: – dažniausiai, kaip aprašyta 2.2.3 punkte, skaičiavimo metodu, be kurio, prireikus dar naudojamas eksperimentinis projektavimo metodas, aprašytas 2.2.4 punkte, arba – eksperimentiniu projektavimu, nenaudojant skaičiavimo, aprašytu 2.2.4 punkte, kai didžiausio leidžiamojo slėgio ps ir tūrio V sandauga yra mažesnė kaip 6000 barų. l arba ps ir DN sandauga yra mažesnė kaip 3000 barų. 2.2.3. Skaičiavimo metodas. a) Slėgio apkrovos neutralizavimas ir kiti apkrovos aspektai. Slėginiams įrenginiams leidžiamieji įtempiai privalo būti ribojami atsižvelgiant į galimas numatyti gedimų, kurie atsiranda įrenginiams veikiant, rūšis. Dėl to turi būti taikomi atsargos koeficientai, siekiant visiškai pašalinti bet kokias neapibrėžtis, susijusias su gamyba, realiomis veikimo sąlygomis, įtempiais, skaičiavimo modeliais bei medžiagų savybėmis ir jų būviu. Šie skaičiavimo metodai privalo garantuoti pakankamas saugos atsargas, atitinkančias, jei reikia, 7 skyriaus reikalavimus. Aukščiau išdėstytų reikalavimų gali būti laikomasi panaudojant vieną toliau išdėstytų metodų, kaip tinkamiausią, kuris prireikus gali būti papildomas arba derinamas su kitu metodu: – projektavimas remiantis formule; – projektavimas remiantis analize; – projektavimas remiantis irimo mechanizmu. b) Atsparumas. Norint nustatyti aptariamo slėginio įrenginio atsparumą, turi būti remiamasi atitinkamais projektiniais skaičiavimais. Visų pirma: – skaičiuotinieji slėgiai neturi būti mažesni nei didžiausias leidžiamasis slėgis, turi būti atsižvelgiama į takiųjų medžiagų statinį ir dinaminį slėgius bei nepatvarių takiųjų medžiagų skaidymąsi. Jeigu slėginis indas padalytas į atskiras slėgines sekcijas, sekcijų sienelės privalo būti suprojektuotos atsižvelgiant į didžiausią galimą slėgį indo sekcijoje ir mažiausią galimą slėgį gretimoje slėginio indo sekcijoje; – skaičiuotinosios temperatūros turi būti tokios, kad būtų užtikrinta pakankama saugos atsarga; – projektuojant turi būti tinkamai atsižvelgiama į visus įmanomus temperatūrų ir slėgių derinius, kurie gali rastis naudojant įrenginį tokiomis sąlygomis, kurias įmanoma numatyti; – didžiausieji įtempiai ir įtempių koncentracijų smailė neturi viršyti saugos ribinių verčių; – apskaičiuojant gebėjimą išlaikyti slėgį, reikia taikyti reikšmes, atitinkančias medžiagos savybes, kurios grindžiamos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, atsižvelgiant į 4 skyriuje išdėstytas nuostatas bei į atitinkamus atsargos koeficientus. Medžiagos savybės, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, yra tokios: – takumo riba, 0,2 % arba 1,0 % nustatyto stiprumo, kaip priimtiniausia esant skaičiuotinajai temperatūrai; – tempimo stiprumo riba; – valkšnumo riba; – duomenys apie medžiagų nuovargį; – Jungo modulis (tamprumo modulis); – atitinkamas plastinės deformacijos dydis; – smūginis tąsumas; – atsparumas plyšio (įtrūkio) plitimui; – medžiagos savybėms vienu metu privaloma taikyti keletą atitinkamų veiksnių atsižvelgiant, pvz., į neardomojo bandymo tipą, į vienas su kitomis jungiamas medžiagas ir numatomas įrenginio veikimo sąlygas; – projektuojant reikia tinkamai atsižvelgti į visus pagrįstai numatomus irimo procesus (pvz., koroziją, valkšnumą, medžiagų nuovargį), vykstančius naudojant įrenginį. Naudojimo instrukcijose, pateiktose 3 skyriaus 3.4 punkte, reikia atkreipti dėmesį į konkrečias projektavimo ypatybes, kurios svarbios įrenginio naudojimo trukmei, pvz.: – dėl valkšnumo: pagal projektą numatytas įrangos veikimo laikas tam tikrose temperatūrose; – dėl medžiagų nuovargio: pagal projektą numatytas ciklų kiekis, kai veikia tam tikri įtempiai; – dėl korozijos: pagal projektą numatytas leidžiamasis korozijos lygis. c) Stabilumo aspektai. Jeigu apskaičiuotas storis neužtikrina tinkamo konstrukcinio stabilumo, turi būti imamasi reikalingų priemonių padėčiai ištaisyti, atsižvelgiant į gabenant, pakraunant ir iškraunant galimus nesklandumus. 2.2.4. Eksperimentinis projektavimo metodas. Įrenginio konstrukcija gali būti visiškai ar iš dalies įteisinta atlikus atitinkamus to įrenginio ar tos kategorijos įrenginio pavyzdžių bandymus. Bandymo programa privalo būti aiškiai apibrėžta prieš atliekant bandymą ir turi būti patvirtinta paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, atsakingos už projektavimo atitikties įvertinimo, jeigu jis yra sukurtas, modulį. Šioje programoje turi būti apibrėžtos bandymo sąlygos ir kriterijai, pagal kuriuos įrenginys yra patvirtinamas arba atmetamas. Medžiagų, iš kurių bandomasis įrenginys yra pagamintas, pagrindiniai faktiški matmenys ir savybės yra nustatomi prieš bandymą. Jeigu reikia, atliekant bandymus privalu sudaryti galimybes stebėti pavojingas slėginio įrenginio vietas, jose sumontavus atitinkamus daviklius, galinčius pakankamai tiksliai fiksuoti deformacijas ir įtempius. Į bandymo programą turi būti įtraukta: a) stiprumo bandymas slėgiu, kurio tikslas yra patikrinti, ar tais atvejais, kai yra naudojamas nustatytos saugos atsargos slėgis, palyginti su didžiausiu leidžiamuoju slėgiu, įrenginyje neatsiranda nemažų protėkių ir deformacijų, viršijančių nustatytas ribines vertes. Bandymo slėgis privalo būti nustatomas remiantis skirtumais tarp geometrinių ir medžiagų savybių charakteristikų verčių, išmatuotų bandymo sąlygomis, ir tų pačių dydžių verčių, naudotų projektuojant; privaloma atsižvelgti į temperatūros, kuriai esant atliekamas bandymas, ir temperatūros, numatytos pagal projektą, skirtumus; b) jeigu yra pavojus, kad gali prasidėti plastinė deformacija arba gali pasireikšti medžiagų nuovargis, į bandymo programą įtraukiami atitinkami bandymai pagal numatomas įrenginio naudojimo sąlygas, pvz., įrenginio išlaikymas esant tam tikrai temperatūrai, cikliškas poveikis tam tikrais įtempiais ir t. t.; c) jeigu reikia, vykdomi papildomi bandymai dėl kitų 2.2.1 punkte nurodytų veiksnių, pvz., korozijos, išorinio sugadinimo ir t. t. 2.3. Nuostatos dėl saugios priežiūros ir naudojimo. Nurodytas slėginio įrenginio naudojimo būdas turi būti toks, kad būtų užkirsta galimybė bet kokiam pagrįstai numatomam pavojui, galinčiam kilti naudojant įrenginį. Ypatingas dėmesys privalo būti kreipiamas į: – dangčius ir angas; – pavojingą ištekėjimą mažinant slėgį prapūtimu; – saugos įtaisus, skirtus apsaugoti, kad fiziškai nebūtų patenkama į slėginio įrenginio skyrius, kol juose yra slėgis arba vakuumas; – paviršiaus temperatūrą, atsižvelgiant į numatomą naudojimą; – nepatvarių takiųjų medžiagų skaidymąsi. Slėginiame įrenginyje, kurio angos yra su dangčiais, privalo būti sumontuoti automatiniai ar rankomis valdomi įtaisai, kurie naudotojui leistų lengvai įsitikinti, kad, atidengus dangtį, nekils jokio pavojaus. Be to, jeigu angos dangtį galima lengvai atidaryti, slėginiame įrenginyje privalo būti sumontuotas įtaisas, kuris, jeigu skysčio slėgis arba temperatūra kelia pavojų, neleistų atidaryti angos dangčio. 2.4. Tikrinimo priemonės. a) Slėginis įrenginys privalo būti taip suprojektuotas ir sukonstruotas, kad būtų galimi visi reikiami tikrinimai, kuriais garantuojamas saugumas. b) Jeigu reikia nuolatinės įrenginio saugos garantijos, turi būti numatytos priemonės, skirtos vidinei įrenginio būklei nustatyti, pvz., apžiūros angos, per kurias galima patekti į slėginio įrenginio vidų, kad saugiai ir palankiomis darbo sąlygomis būtų atliktas tikrinimas. c) Gali būti taikomos kitos priemonės siekiant garantuoti, kad slėginio įrenginio būklė nekelia pavojaus, kai: – slėginis įrenginys yra pernelyg mažų matmenų, kad būtų galima fiziškai patekti į jo vidų, arba – slėginį įrenginį atidarius, jo vidus bus kaip nors nepalankiai veikiamas, arba – yra įrodyta, kad slėginiame įrenginyje esanti substancija nėra pavojinga medžiagoms, iš kurių pagamintas slėginis įrenginys, ir pagrįstai manoma, kad negali vykti joks vidinis irimo procesas. 2.5. Vandens išleidimas ir vėdinimas. Jeigu reikia, turi būti numatytos atitinkamos priemonės išleisti vandenį iš slėginio įrenginio ir jį vėdinti: – kad būtų išvengta žalingų veiksnių poveikio, pvz., hidraulinio smūgio, vakuumo pažeidimo, korozijos ir nekontroliuojamų cheminių reakcijų. Reikia atlikti visus įrenginio veikimo bandymus ir kitus, ypač slėgio, bandymus; – kad būtų galima saugiai valyti, tikrinti ir prižiūrėti. 2.6. Korozija arba kitoks cheminis poveikis. Tinkamai atsižvelgiant į numatomą panaudojimą, jeigu reikia, turi būti numatytos pakankamos tolerancijos arba apsauga nuo korozijos arba kitokio cheminio poveikio. 2.7. Dilimas. Jeigu gali susiformuoti nepalankios sąlygos, skatinančios erozinį arba abrazyvinį dilimą, privalo būti imamasi tinkamų priemonių, kad: – tas poveikis būtų mažinamas atitinkamomis projektavimo priemonėmis, pvz., nustatant didesnį medžiagos storį, ar naudojant padengimui iš vidaus ar išorės tinkamas medžiagas; – būtų galima pakeisti tas dalis, kurios patiria didžiausią poveikį; – būtų kreipiamas dėmesys į 3 skyriaus 3.4 punkto instrukcijose nurodytas priemones, kurios privalomos, kad būtų garantuojamas nuolatinis saugus naudojimas. 2.8. Agregatai. Agregatai turi būti taip suprojektuoti, kad: – surinktinos sudedamosios dalys atitiktų numatomą jų paskirtį ir būtų patikimos naudojant; – visos sudedamosios dalys būtų tinkamai sujungtos ir surinktos. 2.9. Nuostatos dėl pripildymo ir išleidimo. Jeigu reikia, slėginis įrenginys privalo būti taip suprojektuotas ir jame turi būti sumontuoti pagalbiniai įtaisai, arba priimta nuostata, kad jie būtų sumontuojami, norint garantuoti saugų slėginio įrenginio pripildymą ir medžiagų išleidimą, ypač atsižvelgiant į šiuos pavojus: a) pripildant: – kad medžiagų nebūtų pripildoma per daug arba kad nesusidarytų per didelis slėgis, ypač atsižvelgiant į pripildymo normą ir į garų slėgį esant rekomenduojamai temperatūrai; – slėginio įrenginio nestabilumą; b) išleidžiant: – kad nereguliuojama neištekėtų suslėgta takioji medžiaga; c) pripildant arba išleidžiant: – nesaugius sujungimus ir atjungimus. 2.10. Apsauga, kad leidžiamosios slėginio įrenginio normos nebūtų viršijamos. Jeigu įmanomomis numatyti sąlygomis leidžiamosios normos gali būti viršijamos, slėginiame įrenginyje turi būti montuojami tinkami saugos įtaisai arba turi būti priimama nuostata, kad saugos įtaisai būtų montuojami, jeigu nenumatoma, kad saugų įrenginio naudojimą užtikrins kiti agregate esantys saugos įtaisai. Tinkamas įtaisas arba tokių įtaisų grupė privalo būti parinkti atsižvelgiant į konkrečias įrenginio arba agregato savybes. Tinkamiems saugos įtaisams arba saugos įtaisų grupėms priskiriama: a) pagalbiniai saugos įtaisai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies 1.1.3 punkte; b) jeigu reikia, atitinkami kontrolės įtaisai, pvz., indikatoriai ir(arba) signalizatoriai, kurie užtikrina, kad būtų imamasi automatiškai arba rankomis reikiamų veiksmų, kad naudojant slėginį įrenginį nebūtų viršijamos nustatytos normos. 2.11. Pagalbiniai saugos įtaisai. 2.11.1. Pagalbiniai saugos įtaisai privalo: – būti taip suprojektuoti ir pagaminti, kad būtų patikimai naudojami ir atitiktų numatomą paskirtį ir kad, jeigu taikytina, būtų atsižvelgiama į įtaisų priežiūros ir bandymo reikalavimus; – nebūti susiję su kitomis funkcijomis, jeigu pastarosios gali turėti įtakos saugos įtaisų veikimui; – atitikti nustatytus projektavimo principus, kad būtų garantuota tinkama ir patikima sauga. Šiems principams ypač priskirtina: veikimas be sutrikimų, dubliavimas, skirtingumas ir autodiagnostika. 2.11.2. Slėgį ribojantys įtaisai. Šiuos įtaisus privaloma taip suprojektuoti, kad slėgis visą laiką negalėtų viršyti didžiausio leidžiamojo slėgio ps; tačiau, jeigu reikia, leidžiama, kad, nepažeidžiant 7 skyriaus 7.3 punkte nurodytų reikalavimų, slėgis trumpai padidėtų. 2.11.3. Temperatūros reguliavimo įtaisai. Šiems įtaisams, kad nekiltų pavojus saugumui, privalo būti nustatyta atitinkama atsako trukmė, kuri atitinka įtaiso atliekamą funkciją. 2.12. Išorinė ugnis. Iškilus reikalui, slėginis įrenginys privalo būti taip suprojektuotas ir, jeigu reikia, jame privalo būti sumontuoti tinkami pagalbiniai įtaisai arba priimama nuostata, kad tokie įtaisai būtų montuojami tam, jog slėginis įrenginys, ypač atsižvelgiant į numatomą jo naudojimą, atitiktų reikalavimus dėl gedimų masto, kai slėginis įrenginys veikiamas išorinės ugnies. 3. GAMYBA 3.1. Gamybos procedūros. Gamintojas, taikydamas reikiamas technologijas ir atitinkamas procedūras, ypač atsižvelgdamas į toliau išdėstytus dalykus, privalo garantuoti, kad bus laikomasi projektuojant pateiktų nuostatų. 3.1.1. Komplektinių dalių ruošimas. Ruošiant komplektines dalis (pvz., formuojant ir nusklembiant) mechaninės savybės neturi būti tiek pakeičiamos ir dalyse neturi atsirasti defektų ar įtrūkių, dėl kurių slėginio įrenginio saugumas sumažėtų. 3.1.2. Neišardomasis jungimas. Neišardomųjų jungčių ir prie šių jungčių esančių sričių paviršiuose arba viduje neturi būti defektų, mažinančių įrenginio saugą. Neišardomųjų jungčių savybės privalo atitikti mažiausius reikalavimus, taikomus sujungtinoms medžiagoms, jeigu atliekant projektinius skaičiavimus nėra atsižvelgiama į kitas atitinkamų savybių vertes. Sudedamųjų dalių, kurios turi įtakos tam, kaip įrenginys išlaiko slėgį, ir dalių, kurios tiesiogiai montuojamos prie nurodytų sudedamųjų dalių, neišardomąjį sujungimą slėginiame įrenginyje privalo atlikti nustatyta tvarka reikiamos kvalifikacijos darbuotojai. Kalbant apie II, III ir IV kategorijos slėginius įrenginius, veikimo procedūras ir darbuotojus privalo patvirtinti kompetentinga trečioji šalis, kuri gamintojo pageidavimu gali būti: – paskelbtoji (notifikuota) įstaiga; – trečiosios šalies įstaiga, pripažinta valstybės 12 straipsnyje numatyta tvarka. Norėdama tai patvirtinti, trečioji šalis privalo atlikti tikrinimus ir bandymus, kurie yra aprašyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose, ar lygiaverčius bandymus ir tikrinimus arba privalo pasirūpinti, kad jie būtų atlikti. 3.1.3. Neardomieji bandymai. Slėginiame įrenginyje esančių neišardomųjų jungčių neardomuosius bandymus turi atlikti reikiamos kvalifikacijos darbuotojai. Atliekant III ir IV kategorijos slėginių įrenginių bandymus, darbuotojus turi tvirtinti pagal 12 straipsnio nuostatas valstybės pripažinta trečiosios šalies įstaiga. 3.1.4. Terminis apdorojimas. Jeigu yra pavojus, kad gamybos proceso metu medžiagos ypatybės gali pakisti taip, kad sumažėtų slėginio įrenginio saugumas, reikiamoje gamybos proceso stadijoje privalo būti atliekamas tinkamas terminis apdorojimas. 3.1.5. Atsekamumas. Privalo būti nustatomos ir vykdomos tinkamos procedūros, kad naudojant reikiamas priemones, kai medžiaga gaunama, naudojama gamybai ir iki tol, kol bus atliekamas baigiamasis pagaminto slėginio įrenginio bandymas, būtų galima identifikuoti medžiagą, iš kurios gaminamos slėginio įrenginio sudedamosios dalys, turinčios įtakos slėginio įrenginio gebėjimui išlaikyti slėgį. 3.2. Baigiamasis įvertinimas. Slėginiams įrenginiams turi būti taikoma toliau aprašyta baigiamojo įvertinimo procedūra. 3.2.1. Baigiamasis patikrinimas. Slėginiam įrenginiui privalo būti taikoma baigiamojo patikrinimo procedūra, kurią atliekant slėginis įrenginys yra apžiūrimas ir patikrinami pateikti slėginio įrenginio dokumentai siekiant nustatyti, ar slėginis įrenginys atitinka šio Reglamento reikalavimus. Galima atsižvelgti į gamybos metu atliktą bandymą. Jeigu to reikia dėl priežasčių, susijusių su sauga, baigiamasis įrenginio bet kurios dalies patikrinimas privalo būti atliekamas iš išorės arba iš vidaus, jeigu reikia, gamybos proceso metu (pvz., jeigu apžiūrėti per baigiamąjį patikrinimą jau nebus galimybės). 3.2.2. Atsparumo bandymas. Atliekant baigiamąjį slėginio įrenginio patikrinimą reikia atlikti bandymą, kuriuo nustatomas gebėjimas išlaikyti slėgį ir kuris paprastai būna bandymas hidrostatiniu slėgiu. Atliekant šį bandymą naudojamas, jeigu reikia, slėgis, kuris yra bent jau ne mažesnis nei 7 skyriaus 7.4 punkte nurodyta slėgio vertė. Serijiniu būdu gaminamiems I kategorijos slėginiams įrenginiams tikrinti šis bandymas gali būti atliekamas remiantis statistikos principais. Jeigu bandymas hidrostatiniu slėgiu yra pavojingas arba netikslingas, gali būti atliekami kiti pripažinti bandymai. Prieš atliekant tuos kitus bandymus, bet ne bandymą slėgiu, yra taikomos papildomos priemonės, tokios kaip neardomieji ar kiti lygiaverčiai bandymai. 3.2.3. Saugos įtaisų patikrinimas. Atliekant baigiamąjį agregatų tikrinimą reikia atlikti ir saugos įtaisų patikrinimą, kurio tikslas yra išsiaiškinti, ar visiškai laikomasi 2 skyriaus 2.10 punkte išdėstytų reikalavimų. 3.3. Žymėjimas ir etiketės turinys. Be 14 straipsnyje nurodyto CE žymėjimo, turi būti pateikiama ši informacija: a) visų tipų slėginiams įrenginiams: – gamintojo pavadinimas, adresas arba kitos gamintojo tapatybei nustatyti būtinos priemonės ir, jeigu reikia, Bendrijoje įsisteigusio gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas; – pagaminimo metai; – slėginio įrenginio identifikavimas pagal jo pobūdį, t. y. pagal tipą, seriją, arba jo partijos identifikavimą ir serijinį numerį; – esminės didžiausios/mažiausios leidžiamosios ribos; b) atsižvelgiant į slėginio įrenginio tipą, informacija, būtina jam saugiai įrengti, veikti arba naudoti ir prireikus aptarnauti ir taip pat periodiškai prižiūrėti: – slėginio įrenginio tūris V, l; – vardinis vamzdyno dydis DN; – taikytas bandymo slėgis, barais, ir data; – saugos įtaiso nustatytas slėgis, barais; – slėginio įrenginio našumas, kW; – maitinimo šaltinio įtampa, V; – numatomas naudojimas; – užpildymo norma, kg/l; – didžiausia užpildytos medžiagos masė, kg; – tuščio slėginio įrenginio masė, kg; – gaminio grupė; c) jeigu reikia, prie slėginio įrenginio pritvirtinti įspėjimai, kuriais atkreipiamas dėmesys į netinkamą slėginio įrenginio naudojimo būdą, kurio, atsižvelgiant į esamą patirtį, gali būti imamasi. CE žymėjimas ir privalomoji informacija turi būti pateikiami ant slėginio įrenginio arba stipriai prie jo pritvirtintoje duomenų lentelėje, išskyrus šias išimtis: – jeigu taikytina, norint išvengti, kad pakartotinai nebūtų pažymimos atskiros dalys, pvz., vamzdyno detalės, kurios bus naudojamos tame pačiame agregate, gali būti remiamasi atitinkamais dokumentais. Ši procedūra taikoma CE žymėjimui ir šiame priede nurodytiems ženklams bei etiketėms; – jeigu slėginis įrenginys yra pernelyg mažas, pvz., pagalbiniai įtaisai, (b) papunktyje nurodyta informacija gali būti pateikiama etiketėje, kuri pritvirtinama prie tokio slėginio įrenginio; – gali būti pritvirtinama etiketė arba gali būti naudojamos kitos tinkamos priemonės, kai nurodoma užpildomos medžiagos masė, ir (c) papunktyje išvardyti įspėjimai, jeigu etiketėje įrašyti duomenys išliks įskaitomi atitinkamą laiko tarpą. 3.4. Naudojimo taisyklės. a) Kai slėginis įrenginys pateikiamas į rinką, su juo privalo būti pateikiami reikiami nurodymai naudotojui, kuriuose išdėstomi visi būtini duomenys dėl saugos, susiję su: – įrengimu ir atskirų slėginio įrenginio dalių surinkimu; – pridavimu; – naudojimu; – naudotojo aptarnavimu ir tikrinimais. b) Į taisykles privalo būti įtraukti duomenys, kurie pagal 3 skyriaus 3.3 punkto nuostatą yra įrašomi etiketėje ir tvirtinami prie slėginio įrenginio, išskyrus identifikavimą pagal serijinį numerį, kartu su taisyklėmis, jeigu reikia, pateikiant techninius dokumentus, brėžinius ir schemas, kad nurodytos taisyklės būtų visiškai suprantamos. c) Jeigu taikytina, šiose taisyklėse taip pat privalo būti pagal 1 skyriaus 1.3 punkto nuostatą nurodomi pavojai, kurie kyla tuomet, kai įranga naudojama neteisingai, bei pagal 2 skyriaus 2.2.3 punkto nuostatą konkrečios projektavimo ypatybės. 4. MEDŽIAGOS Slėginiams įrenginiams gaminti naudojamos medžiagos turi būti tinkamos naudoti pagal šią paskirtį per visą naudojimo trukmę, jeigu nenumatyta, kad šios medžiagos bus keičiamos. Suvirinti ir kitos jungti naudojamos medžiagos, kai jos naudojamos ir pavieniui, ir kartu sandūrose, privalo atitikti tik 4 skyriaus 4.1 punkte, 4.2 (a) papunktyje ir 4.3 punkto 1 pastraipoje išdėstytus atitinkamus reikalavimus. 4.1. Slėginėms dalims gaminti naudojamos medžiagos privalo: a) turėti tokias savybes, kurios atitiktų visas numatomas veikimo ir bandymų sąlygas, jos privalo būti pakankamai tąsios ir patvarios. Jeigu tai taikytina, medžiagų savybės privalo atitikti 7 skyriaus 7.5 punkte išdėstytus reikalavimus. Be to, ypač daug dėmesio reikia skirti medžiagų parinkimui, norint išvengti trapiojo suirimo, kai jo galima tikėtis; jeigu dėl konkrečių priežasčių turi būti panaudota trapioji medžiaga, reikia imtis atitinkamų priemonių; b) būti pakankamai atsparios cheminiam slėginiame įrenginyje esančių takiųjų medžiagų poveikiui; cheminės ir fizinės medžiagų savybės, būtinos įrenginio veikimo saugai, neturi labai pakisti per nustatytą įrenginio naudojimo laiką; c) labai nepakisti dėl senėjimo; d) būti tinkamos numatomiems apdorojimo procesams atlikti; e) būti parenkamos, kad kartu naudojant skirtingas medžiagas būtų išvengta didelio nepageidaujamo poveikio. 4.2. a) Slėginio įrenginio gamintojas privalo reikiamai apibrėžti dydžius, kurie reikalingi atliekant 2 skyriaus 2.3 punkte nurodytus su projektavimu susijusius apskaičiavimus, pagrindines medžiagų savybes bei pastarųjų atitiktį 4 skyriaus 4.1 punkte nurodytiems reikalavimams. b) Techniniuose dokumentuose vienu iš toliau išdėstytų būdų gamintojas privalo pateikti informaciją apie atitiktį medžiagų specifikacijai, pateiktai Reglamente: – naudojamos medžiagos atitinka darniųjų standartų reikalavimus; – naudojamos medžiagos pagal 6 straipsnio nuostatas turi slėginių įrenginių Europos medžiagų patvirtinimo dokumentą; – naudojamos medžiagos turi atskirą (konkretų) įvertinimą. c) III ir IV kategorijos slėginiams įrenginiams atskirą įvertinimą, kaip nurodyta (b) papunkčio trečioje įtraukoje, privalo atlikti paskelbtoji (notifikuota) instituc …