LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PROFESINIO RENGIMO STANDARTŲ PATVIRTINIMO 2008 m. liepos 3 d. Nr. ISAK-2001/A1-222 Vilnius Vadovaudamiesi Profesinio rengimo standartų rengimo, atnaujinimo ir įteisinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. ISAK-771/A1-91 (Žin., 2003, Nr. 56-2512; 2007, Nr. 60-2332), 19 punktu: 1. Tvirtiname pridedamus trečiojo profesinio išsilavinimo lygio profesinio rengimo standartus*: 1.1. Aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo standartą; 1.2. Auklės rengimo standartą; 1.3. Chemijos produktų gamybos operatoriaus rengimo standartą; 1.4. Cheminės analizės laboranto rengimo standartą; 1.5. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo rengimo standartą; 1.6. Naftos perdirbimo technologinių įrenginių operatoriaus rengimo standartą; 1.7. Naftos produktų operatoriaus rengimo standartą; 1.8. Ugniagesio gelbėtojo rengimo standartą. 2. Nustatome šio įsakymo 1 punktu patvirtintuose profesinio rengimo standartuose apibrėžtas kompetencijas naudoti rengiant ir žemesnio nei standartuose nurodyta profesinio išsilavinimo lygio profesinio mokymo programas. 3. Įpareigojame švietimo įstaigas, vykdančias mokymą pagal atitinkamas programas, iki 2008 m. spalio 1 d. suderinti mokymo (studijų) programas su šio įsakymo 1 punktu patvirtintais profesinio rengimo standartais. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                  ALGIRDAS MONKEVIČIUS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                  VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222 APLINKOS APSAUGOS DARBUOTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis. 2. Valstybinis kodas – S385302. 3. Suteikiama kvalifikacija – aplinkos apsaugos darbuotojas. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atlikto kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti. 5.2. Standartas apibrėžia minimalius aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: atliekų tvarkymas; vandens ruošimas ir tiekimas; nuotekų tvarkymas; atmosferos apsauga ir triukšmo prevencija. 5.3. Aplinkos apsaugos darbuotojas dirba darbininku įvairių ūkio šakų gamybinėse ir specializuotose aplinkos apsaugos (atliekų tvarkymo, nuotekų tvarkymo ir pan.) įmonėse, naudojančiose aplinkos apsaugos technologijas. 5.4. Aplinkos apsaugos darbuotojas surenka, naudoja (rūšiuoja, apdoroja, perdirba, naudoja energijai gauti (degina ir kt.)), šalina (sąvartyne) atliekas, ruošia ir tiekia vandenį, surenka ir valo nuotekas, tvarko nuotekų valymo atliekas, prižiūri oro valymo įrenginius ir apsaugos nuo triukšmo priemones. 5.5. Aplinkos apsaugos darbuotojui reikalingos šios asmeninės savybės: iniciatyvumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas. 6. Aplinkos apsaugos darbuotojo tikslas – surinkti ir tvarkyti atliekas ir nuotekas, ruošti ir tiekti vandenį, naudoti ir prižiūrėti atliekų tvarkymo, vandens ruošimo ir tiekimo, nuotekų valymo bei atmosferos taršos mažinimo ir triukšmo prevencijos įrenginius. 7. Aplinkos apsaugos darbuotojo veiklos sritys ir kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Aplinkos apsaugos darbuotojo kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Aplinkos apsaugos darbuotojo bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas; 9.2. organizuotumas; 9.3. dėmesingumas; 9.4. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.5. kolektyvinis darbas; 9.6. matematinis raštingumas; 9.7. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Aplinkos apsaugos darbuotojo kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: naudoti (rūšiuoti, apdoroti, perdirbti, naudoti energijai gauti) atliekas; šalinti atliekas sąvartyne; ruošti vandenį; valyti nuotekas; tvarkyti nuotekų valymo atliekas; prižiūrėti oro valymo įrenginius; prižiūrėti apsaugos nuo triukšmo įrangą ir priemones. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo standarto 1 priedas APLINKOS APSAUGOS DARBUOTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Atliekų tvarkymas 1.1. Rinkti atliekas 1.2. Naudoti (rūšiuoti, apdoroti, perdirbti, naudoti energijai gauti) atliekas 1.3. Šalinti atliekas sąvartyne 2. Vandens ruošimas ir tiekimas 2.1. Ruošti vandenį 2.2. Tiekti vandenį 3. Nuotekų tvarkymas 3.1. Rinkti nuotekas 3.2. Valyti nuotekas 3.3. Tvarkyti nuotekų valymo atliekas 4. Atmosferos apsauga ir triukšmo prevencija 4.1. Prižiūrėti oro valymo įrenginius 4.2. Prižiūrėti apsaugos nuo triukšmo įrangą ir priemones _________________ Aplinkos apsaugos darbuotojo rengimo standarto 2 priedas APLINKOS APSAUGOS DARBUOTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Mokymo tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Atliekų tvarkymas 1.1. Rinkti atliekas Atliekų rūšys ir savybės; atliekų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai; atliekų surinkimo ir rūšiavimo taisyklės; techniniai reglamentai; technologiniai procesai ir įranga; atliekų apskaitos reikalavimai; civilinės ir darbų saugos taisyklės 1.1.1. Žinoti atliekų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai Apibūdintas atliekų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai. Atpažintos ir atitinkamai paženklintos atliekos, apibūdinti saugojimo ir rūšiavimo reikalavimai. Pademonstruotas naudojimasis atliekų surinkimo technologine įranga ir priemonėmis. Užpildyti atliekų apskaitos dokumentai. Paaiškintos civilinės ir atliekų tvarkymo darbų saugos taisyklės. 1.1.2. Atpažinti surenkamas atliekas, žinoti atliekų ženklinimo, saugojimo, rūšiavimo reikalavimus 1.1.3. Naudoti atliekų surinkimo technologinę įrangą ir priemones 1.1.4. Tvarkyti atliekų apskaitos dokumentus 1.1.5. Taikyti civilinės ir atliekų tvarkymo darbų saugos taisykles 1.2. Naudoti (rūšiuoti, apdoroti, perdirbti, naudoti energijai gauti) atliekas Atliekų rūšys ir savybės; atliekų naudojimo techniniai reglamentai; atliekų naudojimo technologiniai procesai ir įranga; atliekų apskaitos reikalavimai; civilinės ir darbų saugos taisyklės 1.2.1. Išmanyti atliekų rūšiavimo technologinius procesus Paaiškintos antrinio atliekų naudojimo galimybės. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas atliekų rūšiavimo, apdorojimo, gaminių atliekų ardymo technologinis procesas. Pagal konkrečią užduotį paaiškinti ir pademonstruoti atliekų perdirbimo būdai ir technologiniai procesai. Paaiškintos atliekų naudojimo energijai gauti technologijos. 1.2.2. Žinoti antrinio atliekų naudojimo galimybes 1.2.3. Išmanyti atliekų apdorojimo, gaminių atliekų ardymo technologinius procesus 1.2.4. Išmanyti atliekų perdirbimo būdus ir technologinius procesus ir mokėti juos taikyti praktinėje veikloje 1.2.5. Išmanyti atliekų naudojimo energijai gauti technologinius procesus 1.3. Šalinti atliekas sąvartyne Atliekų rūšys ir savybės; atliekų apskaitos reikalavimai; atliekų šalinimo techniniai reglamentai; atliekų šalinimo technologiniai procesai ir įranga; atliekų šalinimo vietų aplinkos stebėsenos reikalavimai; civilinės ir darbų saugos taisyklės 1.3.1. Išmanyti atliekų šalinimo vietų – sąvartynų – infrastruktūrą Paaiškinta atliekų šalinimo vietų – sąvartynų – infrastruktūra. Paaiškintas atliekų šalinimo techninis reglamentas. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas naudojimasis sąvartyno technologine įranga. 1.3.2. Žinoti sąvartyno veiklos tvarką 1.3.3. Saugiai naudoti sąvartyno technologinius įrenginius 2. Vandens ruošimas ir tiekimas 2.1. Ruošti vandenį Geriamojo ir pramoninio vandens kokybės reikalavimai; vandens šaltiniai; vandens gavybos būdai ir technologijos; vandens ruošimo vartojimui metodai ir technologijos; civilinės ir darbų saugos taisyklės 2.1.1. Žinoti geriamojo ir pramoninio vandens kokybės reikalavimus Paaiškinti geriamojo ir pramoninio vandens kokybės reikalavimai. Paaiškinti vandens gavybos būdai. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas vandens ruošimo technologinis procesas. Paaiškintos vandens ruošimo ir tiekimo darbų saugos taisyklės. 2.1.2. Išmanyti vandens gavybos būdus 2.1.3. Išmanyti vandens ruošimo metodus ir technologijas 2.1.4. Taikyti vandens ruošimo ir tiekimo darbų saugos taisykles 2.2. Tiekti vandenį Vandens tiekimo sistemos ir įrenginiai; vandentiekio sistemų naudojimo taisyklės; vandens apskaitos būdai ir prietaisai; civilinės ir darbų saugos taisyklės 2.2.1. Išmanyti vandens tiekimo sistemos elementus ir įrenginius Apibūdinti vandens tiekimo sistemos elementai ir įrenginiai. Paaiškintos vandens tiekimo sistemos naudojimo taisyklės. Paaiškinti vandens apskaitos būdai ir prietaisų veikimas. 2.2.2. Taikyti vandentiekio sistemų naudojimo taisykles 2.2.3. Išmanyti vandens apskaitos būdus ir prietaisų veikimą 3. Nuotekų tvarkymas 3.1. Rinkti nuotekas Nuotekų rūšys, jų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai; nuotekų surinkimo būdai; nuotekų užterštumo normos; nuotekų surinkimo tinklai, įrenginiai ir jų priežiūros priemonės; nuotekų tvarkymo reikalavimai; nuotekų apskaitos reikalavimai; avariniai skystų teršalų išsiliejimai; civilinės ir darbų saugos taisyklės 3.1.1. Žinoti nuotekų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai Paaiškintas nuotekų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai. Apibūdintos nuotekų rūšys ir jų surinkimo būdai. Paaiškinti ir pademonstruoti nuotekų surinkimo tinklų ir įrenginių priežiūros darbai. Naudojantis prietaisais paimtas nuotekų mėginys, išmatuotas debitas, išmatuota dujų koncentracija. Pagal konkrečią užduotį paaiškinti ir pademonstruoti skystų teršalų surinkimo ir neutralizavimo būdai ir priemonės. Paaiškintos nuotekų tvarkymo darbų saugos taisyklės. 3.1.2. Žinoti nuotekų rūšis ir užterštumo normas 3.1.3. Išmanyti nuotekų surinkimo būdus ir įrenginius 3.1.4. Naudoti nuotekų mėginių ėmimo, debito matavimo ir dujų koncentracijų matavimo prietaisus 3.1.5. Taikyti skystų teršalų surinkimo ir neutralizavimo būdus ir priemones 3.1.6. Taikyti nuotekų tvarkymo darbų saugos taisykles 3.2. Valyti nuotekas Nuotekų valymo būdai; nuotekų valymo technologiniai procesai ir įranga; nuotekų užterštumo normos ir kontrolės reikalavimai; nuotekų valymo įrenginių naudojimo taisyklės; civilinės ir darbų saugos taisyklės 3.2.1. Išmanyti paviršinių nuotekų valymo technologinius procesus Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas paviršinių nuotekų valymo technologinis procesas. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas gamybinių nuotekų valymo technologinis procesas. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas buitinių nuotekų valymo technologinis procesas. 3.2.2. Išmanyti gamybinių nuotekų valymo technologinius procesus 3.2.3. Išmanyti buitinių nuotekų valymo technologinius procesus 3.3. Tvarkyti nuotekų valymo atliekas Nuotekų valymo atliekų surinkimo būdai, įranga; nuotekų valymo atliekų apdorojimo būdai; šalinimo būdai; nuotekų dumblo naudojimo energijai gauti būdai; nuotekų dumblo sausinimo įrenginių naudojimo taisyklės; civilinės ir darbų saugos taisyklės 3.3.1. Žinoti nuotekų valymo atliekų tvarkymo būdus Paaiškinti nuotekų valymo atliekų tvarkymo būdai. Pagal konkrečią užduotį paaiškintas ir pademonstruotas nuotekų dumblo sausinimas. Paaiškinti nuotekų dumblo apdorojimo, naudojimo energijai gauti, užteršto grunto valymo būdai ir įrenginiai. 3.3.2. Saugiai naudoti nuotekų dumblo sausinimo įrenginius 3.3.3. Išmanyti nuotekų dumblo apdorojimo būdus ir įrenginius 3.3.4. Žinoti nuotekų dumblo panaudojimo energijai išgauti būdus ir technologijas 3.3.5. Išmanyti užteršto grunto valymo būdus ir technologijas 4. Atmosferos apsauga ir triukšmo prevencija 4.1. Prižiūrėti oro valymo įrenginius Gyvenamosios ir darbo aplinkos oro užterštumo normos; užteršto oro poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai; oro valymo būdai ir įrenginiai; oro valymo įrenginių priežiūros taisyklės; civilinės ir darbų saugos taisyklės 4.1.1. Žinoti užteršto oro poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai Paaiškintas užteršto oro poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai. Paaiškintas oro valymo įrenginių veikimas. Pagal konkrečią užduotį paaiškinti ir pademonstruoti oro valymo įrenginių priežiūros darbai. Paaiškintos oro valymo įrenginių naudojimo darbų saugos taisyklės. 4.1.2. Išmanyti pramonės ir energetikos oro valymo įrenginius 4.1.3. Taikyti oro valymo įrenginių naudojimo darbų saugos taisykles 4.2. Prižiūrėti apsaugos nuo triukšmo įrangą ir priemones Leistinos triukšmo normos; triukšmo poveikis žmogaus sveikatai; apsaugos nuo triukšmo būdai ir priemonės; apsaugos nuo triukšmo priemonių priežiūros taisyklės; triukšmo kontrolės būdai ir priemonės, civilinės ir darbų saugos taisyklės 4.2.1. Žinoti triukšmo poveikį žmogaus sveikatai Paaiškintas triukšmo poveikis žmogaus sveikatai. Paaiškinti triukšmo mažinimo būdai ir priemonės, apibūdintos leistinos triukšmo normos. Pagal konkrečią užduotį parinktos ir paaiškintos apsaugos nuo triukšmo techninės priemonės ir jų priežiūros darbai. Naudojantis prietaisais išmatuotas aplinkos triukšmo lygis. 4.2.2. Išmanyti leistinas triukšmo normas, triukšmo mažinimo būdus ir priemones 4.2.3. Atlikti triukšmo matavimus darbo ir aplinkos ore _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222 AUKLĖS RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis. 2. Valstybinis kodas – S314303. 3. Suteikiama kvalifikacija – auklė. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Auklės rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas, atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus, remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti. 5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą auklės mokymo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vaiko poreikių tenkinimas ir individualumo turtinimas; saugios fizinės ir emocinės aplinkos kūrimas; vaikų priežiūra ir pirmoji medicinos pagalba. 5.3. Auklė savarankiškai prižiūri vaikus šeimoje. Rūpinasi individualių vaiko poreikių tenkinimu, saugios aplinkos kūrimu. Ugdo vaiko galias, saugo ir stiprina jo sveikatą. 5.4. Auklei svarbios šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, emocinis stabilumas, meilė vaikams. 6. Auklės tikslas – padėti tėvams prižiūrėti ir ugdyti vaikus. 7. Auklės veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Auklės kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam auklės darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas; 9.2. organizuotumas; 9.3. kūrybiškumas; 9.4. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.5. kolektyvinis darbas; 9.6. taktiškumas; 9.7. tolerantiškumas; 9.8. matematinis raštingumas; 9.9. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Auklės kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: planuoti vaiko dienos veiklą; gaminti maistą ir maitinti vaiką; kurti saugią ir estetišką vaiko aplinką; mokyti vaiką saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje; atpažinti dažnesnių vaiko ligų simptomus ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą; slaugyti sergantį vaiką. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Auklės rengimo standarto 1 priedas AUKLĖS VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Vaiko poreikių tenkinimas ir individualumo turtinimas 1.1. Kurti sąlygas socialinei, emocinei ir kultūrinei vaiko raidai 1.2. Įvertinti ir žaidžiant ugdyti intelektines vaiko galias 1.3. Planuoti vaiko dienos veiklą 1.4. Gaminti maistą ir maitinti vaiką 1.5. Ugdyti vaiko higienos įgūdžius 1.6. Ugdyti vaiko kūno kultūrą 2. Saugios fizinės ir emocinės aplinkos kūrimas 2.1. Palaikyti tinkamą psichologinį mikroklimatą 2.2. Kurti saugią ir estetišką vaiko aplinką 2.3. Tvarkyti patalpas 2.4. Prižiūrėti vaiko aprangą, avalynę ir patalynę 2.5. Mokyti vaiką saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje 3. Vaikų priežiūra ir pirmoji medicinos pagalba 3.1. Saugoti ir stiprinti vaiko sveikatą 3.2. Atpažinti dažnesnių vaiko ligų simptomus ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą 3.3. Slaugyti sergantį vaiką 3.4. Prižiūrėti specialiųjų poreikių vaiką _________________ Auklės rengimo standarto 2 priedas AUKLĖS KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Mokymo tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Vaiko poreikių tenkinimas ir individualumo turtinimas 1.1. Kurti sąlygas socialinei, emocinei ir kultūrinei vaiko raidai Socialinė, emocinė ir kultūrinė vaiko raida: vaiko individualumas; žaidybinė aplinka; pažintinių vaiko galių turtinimas; kultūringo elgesio taisyklės; mokymas bendrauti 1.1.1. Žinoti vaiko socialinės, emocinės ir kultūrinės raidos ypatumus Išvardyti vaiko emocinės, socialinės ir kultūrinės raidos ypatumai. Parinkti žaidimai pagal individualius vaiko gebėjimus. Išvardytos priemonės vaiko pažintinei veiklai. Paaiškintos specialistų rekomendacijos socialinei, emocinei ir kultūrinei vaiko raidai skatinti. Išvardytos institucijos vaiko teisių problemoms spręsti. 1.1.2. Parinkti žaidimus vaiko individualumui turtinti 1.1.3. Išmanyti priemones pažintinių vaiko galių turtinimui 1.1.4. Mokyti vaikus kultūringo elgesio taisyklių 1.1.5. Išmanyti pozityvaus bendravimo būdus 1.1.6. Žinoti šeimos ir vaiko teises ir pareigas 1.2. Įvertinti ir žaidžiant ugdyti intelektines vaiko galias Intelektinė vaiko raida: vaiko intelektinės raidos ypatumai; priemonės vaiko kalbos ir vaizduotės turtinimui; atminties lavinimo priemonės; sąlygos vaiko meninei kūrybai 1.2.1. Išmanyti vaiko intelektinės raidos ypatumus Išvardyti vaiko amžiaus tarpsnių ypatumai. Parinktos priemonės vaiko kalbos ir vaizduotės turtinimui. Sukurta palanki aplinka kūrybinei vaiko veiklai. Pritaikytos specialistų rekomendacijos intelektinių vaiko galių ugdymui. 1.2.2. Kurti sąlygas vaiko kalbos ir vaizduotės turtinimui atsižvelgus į amžiaus tarpsnių ypatumus 1.2.3. Išmanyti atminties lavinimo būdus 1.2.4. Kurti sąlygas vaiko kūrybinei veiklai 1.2.5. Skatinti pozityvią veiklą 1.3. Planuoti vaiko dienos veiklą meninei kūrybai Dienos veikla: vaiko individualumas; vaiko žaidimai; veiklos turinio planas; vaiko dienotvarkė; vaiko veiklos refleksija 1.3.1. Atpažinti vaiko individualumą Apibūdintas vaiko individualumas. Sukurta aplinka žaidybinei veiklai. Kartu su vaiku suplanuota, įgyvendinta ir aptarta vaiko veikla. 1.3.2. Pastebėti vaiko mėgstamus žaidimus 1.3.3. Kurti aplinką vaiko žaidybinei veiklai 1.3.4. Kartu su vaiku kurti veiklos dienotvarkę 1.3.5. Kartu su šeima reflektuoti vaiko dienos veiklą 1.4. Gaminti maistą ir maitinti vaiką Sveikos mitybos principai: maisto energetinė vertė; patiekalų kaloringumas; sveiko maisto parinkimo kriterijai; valgiaraščio sudarymas; dietinis maistas. Maisto gamybos procesas ir mitybos kultūra: produktų atranka ir apdorojimas; maisto ruošimas; stalo etiketas. 1.4.1. Išmanyti kūdikiams ir vaikams skirtus maisto produktus Parinkti maisto produktai ir sveikiausias maisto gaminimo būdas. Sudarytas valgiaraštis laikantis sveikos mitybos principų. Apskaičiuota maisto energetinė vertė ir patiekalų kaloringumas. Parinkti dietiniai maisto produktai. Parinkti naudojami stalo indai ir įrankiai. Paserviruotas stalas, laikantis stalo etiketo. 1.4.2. Išmanyti sveikos mitybos principus 1.4.3. Sudaryti valgiaraštį pagal vaiko individualumą 1.4.4. Apskaičiuoti maisto energetinę vertę ir patiekalų kaloringumą 1.4.5. Parinkti ir ruošti patiekalus vaikams 1.4.6. Ugdyti vaiko sveikos mitybos įgūdžius 1.4.7. Mokyti vaiką naudotis stalo indais ir įrankiais 1.4.8. Išmanyti stalo etiketą 1.5. Ugdyti vaiko higienos įgūdžius Higienos įgūdžiai: vaiko higienos norminiai aktai; higienos priemonės ir jų naudojimas; mergaičių ir berniukų higienos ypatumai 1.5.1. Taikyti vaiko higienos norminius aktus ir taisykles Apibūdinta ir paaiškinta higienos svarba vaiko sveikatai. Tinkamai parinktos ir naudojamos higienos priemonės berniukams ir mergaitėms. 1.5.2. Vertinti higienos svarbą sveikatai 1.5.3. Parinkti higienos priemones 1.5.4. Mokyti mergaites ir berniukus naudotis higienos priemonėmis 1.6. Ugdyti vaiko kūno kultūrą Kūno kultūra: vaiko individualumas; mankšta namuose ir lauke; judrieji žaidimai; vaiko atsipalaidavimo būdai 1.6.1. Išmanyti kūno kultūros svarbą vaiko sveikatai Įvertinta kūno kultūros ir svarba vaiko sveikatai. Tinkamai parinktos priemonės kūno kultūrai. Parinkti mankštos pratimai ir judrieji žaidimai pagal vaiko individualius gebėjimus ir poreikius. 1.6.2. Atpažinti vaiko individualius gebėjimus ir poreikiu 1.6.3. Parinkti mankštos pratimus ir judriuosius žaidimus 1.6.4. Mokyti vaiką žaisti judriuosius žaidimus 2. Saugios fizinės ir emocinės aplinkos kūrimas 2.1. Palaikyti tinkamą psichologinį mikroklimatą Pozityvus psichologinis mikroklimatas šeimoje: pozityvaus bendravimo būdai; pagarba vaiko individualumui; tarpasmeninių konfliktų sprendimas 2.1.1. Išmanyti vaiko psichologinės raidos ypatumus Įvertinta vaiko psichologinė branda. Apibūdintos vaikų amžiaus tarpsnių krizės. Parinkti ir taikomi pozityvaus bendravimo būdai. Paaiškintos konfliktų atsiradimo priežastys ir apibūdinti konfliktų sprendimo būdai. 2.1.2. Išmanyti verbalinio ir neverbalinio bendravimo būdus 2.1.3. Suprasti aktyvios ir pasyvios veiklos būdus 2.1.4. Išmanyti konfliktų atsiradimo priežastis ir konfliktų sprendimo būdus 2.2. Kurti saugią ir estetišką vaiko aplinką Saugi ir estetiška aplinka: sanitariniai buities reikalavimai; ergonominiai reikalavimai vaiko baldams ir žaislams; interjero estetika 2.2.1. Išmanyti sanitarinius reikalavimus vaiko aplinkai Apibūdinti sanitariniai ir ergonominiai reikalavimai vaiko aplinkai. Sukurta saugi ir estetiška vaiko aplinka. Parinkti žaislai, baldai, transportavimo priemonės (vežimėlis) ir saugiai jais naudojamasi. 2.2.2. Suvokti ergonominius reikalavimus vaikų baldams ir žaislams 2.2.3. Suprasti estetikos svarbą vaiko interjerui 2.2.4. Padėti tėvams kurti saugią ir estetišką vaiko kambario aplinką 2.3. Tvarkyti patalpas Vaiko patalpų tvarkymas: sanitariniai – higieniniai reikalavimai vaiko patalpoms; švaros priemonių parinkimas; saugus buities prietaisų ir švaros priemonių naudojimas 2.3.1. Išmanyti sanitarinius – higieninius reikalavimus vaiko patalpoms Išvalytos patalpos laikantis sanitarinių – higieninių reikalavimų. Tinkamai parinktos švaros priemonės. 2.3.2. Rinkti tinkamas švaros priemones ir medžiagas 2.3.3. Valyti patalpas 2.3.4. Naudotis prietaisais ir priemonėmis buityje 2.4. Prižiūrėti vaiko aprangą, avalynę ir patalynę Reikalavimai vaikų aprangai ir avalynei: vaiko drabužių ir patalynės priežiūra; vaiko avalynės priežiūra; smulkus aprangos taisymas 2.4.1. Žinoti higieninius reikalavimus vaikų aprangai ir avalynei Parinkta tinkama apranga ir avalynė vaikui pagal higieninius reikalavimus. Apibūdinti tinkamos vaiko drabužių ir avalynės priežiūros reikalavimai. 2.4.2. Prižiūrėti vaiko drabužius ir patalynę 2.4.3. Parinkti aprangą ir avalynę pagal vaiko veiklą ir gamtines sąlygas 2.4.4. Atlikti smulkų aprangos taisymą 2.5. Mokyti vaiką saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje Saugus elgesys gatvėje ir gamtoje: supažindinimas su pagrindinėmis kelių eismo taisyklėmis; saugus elgesys gamtoje 2.5.1. Mokyti vaikus saugaus elgesio žaidžiant gamtoje Apibūdinta saugi aplinka ir priemonės vaikų veiklai. Apibūdintos vaikų saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisyklės. 2.5.2. Mokyti vaikus saugaus elgesio gatvėje 3. Vaikų priežiūra ir pirmoji medicinos pagalba 3.1. Saugoti ir stiprinti vaiko sveikatą Sveikatos saugojimas ir stiprinimas: psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo priemonės; ligų prevencija 3.1.1. Išmanyti vaiko sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus Aprašyti sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdai 3.1.2. Žinoti vaiko sveikatos saugojimo priemones 3.1.3. Analizuoti sveikatos sutrikimo priežastis ir jų vengti 3.2. Atpažinti dažnesnių vaikų ligų simptomus ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą Vaikų ligų simptomų atpažinimas ir pirmosios medicinos pagalbos teikimas: vaiko organizmo pokyčiai ligos metu; pirmoji medicinos pagalba traumų ir nelaimingų atsitikimų atveju; dirbtinis kvėpavimas ir širdies masažas 3.2.1. Atpažinti vaiko sveikatos pokyčius pagal jo elgesį ir išvaizdą Atpažintas sergantis vaikas pagal jo sveikatos pokyčius. Sumodeliuotoje situacijoje suteikta pirmoji medicinos pagalba nelaimingo atsitikimo ar traumos atveju. 3.2.2. Vertinti traumų ir nelaimingų atsitikimų sudėtingumą 3.2.3. Teikti pirmąją medicinos pagalbą 3.2.4. Išmanyti traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją 3.3. Slaugyti sergantį vaiką Vaiko slauga: specialistų rekomendacijos vaiko slaugai; nesudėtingos gydomosios procedūros (temperatūros matavimas, vaistų girdymas, sulašinimas, kompresai) 3.3.1. Išmanyti vaiko slaugos pagrindus Aprašyta ir paaiškinta sergančio vaiko slaugymo eiga -nesudėtingų procedūrų atlikimas: temperatūros matavimas, vaistų girdymas, nesudėtingų žaizdų tvarstymas, kompresų uždėjimas 3.3.2. Atlikti nesudėtingas gydomąsias procedūras 3.3.3. Matuoti temperatūrą 3.3.4. Girdyti, lašinti vaistus 3.3.5. Žinoti nesudėtingų žaizdų gydymo ir tvarstymo būdus 3.3.6. Dėti kompresus 3.4. Prižiūrėti specialiųjų poreikių vaiką Specialiųjų poreikių vaikų priežiūra: prižiūrimo vaiko sveikatos ypatumai; ugdymo ir kompensacinių priemonių parinkimas; nesudėtingos gydomosios procedūros; pirmosios medicinos pagalbos teikimas namuose 3.4.1. Prisitaikyti prie sutrikimus turinčio vaiko poreikių Apibūdinti tinkamos priežiūros ir ugdymo specialiųjų poreikių vaikams reikalavimai 3.4.2. Tinkamai taikyti specialistų parinktus priežiūros būdus 3.4.3. Tinkamai parinkti žaislus, žaidimus, kompensacines priemones specialiųjų poreikių vaiko ugdymui 3.4.4. Kvalifikuotai elgtis ir teikti pagalbą ligos krizės atveju _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222 CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBOS OPERATORIAUS RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis. 2. Valstybinis kodas – S352401. 3. Suteikiama kvalifikacija – chemijos produktų gamybos operatorius. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Chemijos produktų gamybos operatoriaus rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atlikto kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti. 5.2. Standartas apibrėžia minimalius chemijos produktų gamybos operatoriaus rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: darbo vietos organizavimas technologiniame įrenginyje; technologinio proceso valdymas; įrengimų aptarnavimas. 5.3. Chemijos produktų gamybos operatorius aptarnauja veikiančius cheminių produktų gamybos įrenginius; dirba su cheminėmis medžiagomis; reguliuoja technologinio režimo parametrus; šalina nukrypimus nuo technologinio režimo; naudojasi automatikos ir kontrolės matavimo prietaisais, informacinėmis technologijomis; tvarko darbo reglamento numatytą dokumentaciją; dirba atsižvelgdamas į technologiniame procese naudojamų medžiagų fizines ir chemines savybes; vadovaujasi saugaus darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimais bei vidaus tvarkos taisyklėmis. 5.4. Chemijos produktų gamybos operatoriui reikalingos šios asmeninės savybės: savarankiškumas, kruopštumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas. 6. Chemijos produktų gamybos operatoriaus tikslas – valdyti technologinius procesus ir aptarnauti cheminių produktų gamybos įrenginius. 7. Chemijos produktų gamybos operatoriaus veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Chemijos produktų gamybos operatoriaus kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam chemijos produktų gamybos operatoriaus darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. loginis mąstymas; 9.2. dėmesio koncentracija; 9.3. nuoseklumas; 9.4. partneriškumas; 9.5. greita orientacija. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Chemijos produktų gamybos operatoriaus kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: organizuoti darbo vietą; aptarnauti veikiančius chemijos produktų gamybos įrenginius; dirbti su cheminėmis medžiagomis; reguliuoti technologinio režimo parametrus; saugiai dirbti chemijos produktų gamybos įrengimais; paleisti ir sustabdyti įrengimus; aptarnauti slėginius indus ir vamzdynus; aptarnauti cheminių procesų įrengimus. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Chemijos produktų gamybos operatoriaus rengimo standarto 1 priedas CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBOS OPERATORIAUS VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Darbo vietos organizavimas technologiniame įrenginyje 1.1. Organizuoti darbo vietą 1.2. Tvarkyti techninę dokumentaciją 1.3. Dirbti komandoje 2. Technologinio proceso valdymas 2.1. Aptarnauti veikiančius chemijos produktų gamybos įrenginius 2.2. Dirbti su cheminėmis medžiagomis 2.3. Reguliuoti technologinio režimo parametrus 3. Įrengimų aptarnavimas 3.1. Saugiai dirbti chemijos produktų gamybos įrengimais 3.2. Paleisti ir sustabdyti įrengimus 3.3. Paruošti įrengimus remontui 3.4. Aptarnauti slėginius indus ir vamzdynus 3.5. Aptarnauti cheminių procesų įrengimus _________________ Chemijos produktų gamybos operatoriaus rengimo standarto 2 priedas CHEMIJOS PRODUKTŲ GAMYBOS OPERATORIAUS KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Mokymo tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Darbo vietos organizavimas technologiniame įrenginyje 1.1. Organizuoti darbo vietą Kolektyvinė sutartis. Darbo sutartis. Chemijos produktų gamybos operatoriaus pareigybės aprašymas. Ergonomikos pagrindai. Gamybos ir darbo vietos organizavimo principai. Patalpų klasifikacija pagal pavojų sprogimui ir gaisrui. 1.1.1. Žinoti darbo ir kolektyvinių sutarčių sudarymo reikalavimus Paaiškinti darbo ir kolektyvinės sutarčių punktai. Apibūdintos operatoriaus darbo vietoje taikomos ergonomikos priemonės. Paaiškinti gamybos ir darbo organizavimo principai. Suklasifikuotos patalpos pagal pavojų sprogimui ir gaisrui (testas). 1.1.2. Pritaikyti ergonomikos principus darbo vietoje 1.1.3. Suvokti gamybos ir darbo organizavimo principus 1.1.4. Išmanyti darbo vietai keliamus reikalavimus 1.2. Tvarkyti techninę dokumentaciją Pamainos dokumentacija, technologinis reglamentas, pareigybės aprašymas 1.2.1. Tvarkyti pamainos žurnalą pagal prietaisų parodymus Užpildytas pagal prietaisų parodymus ir kompiuterinių programų duomenis pamainos žurnalas. Aprašyti pamainos metu vykusieji procesai ir prietaisų bei įrengimų gedimai. Užpildyta pamainos techninė dokumentacija. 1.2.2. Aprašyti vykusius procesus pamainos metu 1.2.3. Tvarkyti pamainos techninę dokumentaciją 1.3. Dirbti komandoje lokalizavimo ir likvidavimo planas. Narių pareigos, teisės, funkcijos, atsakomybė. Specializuota kompiuterinė programa. Avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas. 1.3.1. Žinoti dokumentus, reglamentuojančius operatoriaus darbą Apibūdintos operatoriaus pareigos, teisės, funkcijos ir atsakomybė. Paaiškintas avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas. 1.3.2. Priimti – perduoti pamainą 1.3.3. Dirbti specializuota kompiuterine programa 1.3.4. Bendradarbiauti sprendžiant gamybos problemas 2. Technologinio proceso valdymas 2.1. Aptarnauti veikiančius chemijos produktų gamybos įrenginius Technologinės schemos, technologinis reglamentas, pareiginė instrukcija, žaliavų ir produktų fizinės bei cheminės savybės, bendrosios cheminės technologijos pagrindai. Kontrolės ir matavimo prietaisų, automatikos schemos, blokuotės, signalizacija, vamzdynų armatūra. Reikalavimai elektros įrenginių naudojimui. Patalpų klasifikacija pagal pavojų sprogimui ir gaisrui. 2.1.1. Skaityti ir braižyti technologines schemas Nubraižyta ir paaiškinta technologinė schema. Apibūdintas technologinis reglamentas. Paaiškintos naudojamų cheminių medžiagų fizinės bei cheminės savybės. Paaiškintas automatinis ir rankinis technologinio proceso valdymas. Nubraižyta ir paaiškinta ventilių, vožtuvų, sklendžių konstrukcija. Išnagrinėti reikalavimai elektros įrenginių naudojimui. 2.1.2. Palaikyti optimalų technologinį režimą 2.1.3. Išmanyti nukrypimų nuo normalaus technologinio režimo priežastis, pasekmes ir jų šalinimo būdus 2.1.4. Pažinti naudojamų medžiagų fizikines ir chemines savybes 2.1.5. Atlikti automatinį ir rankinį technologinio proceso valdymą vietoje ir iš centrinio valdymo punkto 2.1.6. Naudoti elektros įrenginius 2.2. Dirbti su cheminėmis medžiagomis Pavojingos ir nuodingos cheminės medžiagos ir preparatai: amoniakas, rūgštys, šarmai, metanolis, dervos ir kt. Saugos duomenų lapas. Individualūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Pirmosios medicininės pagalbos suteikimas. 2.2.1. Naudoti saugos duomenų lapuose pateikiamą informaciją Paaiškinti saugos duomenų lapai. Paaiškinti išsiliejusių, išbirusių cheminių medžiagų surinkimo ir neutralizavimo būdai. Pademonstruotas pirmosios medicininės pagalbos suteikimas nukentėjusiam. Parinktos asmens saugos priemonės. 2.2.2. Pažinti cheminių medžiagų pavojaus simbolius ir pavojingumo ženklus 2.2.3. Rinkti, neutralizuoti ir saugoti išsiliejusias, išbirusias chemines medžiagas 2.2.4. Vertinti pavojus ir rizikas, dirbant su pavojingomis ir nuodingomis cheminėmis medžiagomis 2.2.5. Saugiai elgtis dirbant su cheminėmis medžiagomis 2.3. Reguliuoti technologinio režimo parametrus Technologinės schemos, technologinio režimo parametrai: slėgis, temperatūra, koncentracija ir kt. Automatikos ir kontrolės ir matavimo prietaisų schemos, specializuota kompiuterinė programa. 2.3.1. Reguliuoti skyriaus technologinio režimo parametrus pagal reglamento reikalavimus Išnagrinėtas technologinis reglamentas. Išlaikytas darbo vietos instrukcijos egzaminas. Paaiškintos pasekmės pažeidus technologinį režimą. 2.3.2. Naudotis kompiuterinėmis programomis 2.3.3. Analizuoti pasekmes pažeidus technologinį režimą 3. Įrengimų aptarnavimas 3.1. Saugiai dirbti chemijos produktų gamybos įrengimais Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai operatoriui, dirbant sprogiose, degiose gamybose. Bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimai. Aplinkos sauga. Pareiginės instrukcijos. Avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas. 3.1.1. Išmanyti rizikos veiksnių poveikį darbo vietoje Išvardyti pagrindiniai darbų saugos ir higienos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimai. Pademonstruoti įvairaus tipo gesintuvų naudojimo būdai. Parinktos asmeninės saugos priemonės. Atsakyti aplinkos saugos testo klausimai (testas). Išvardyti pagrindiniai avarijų lokalizavimo ir likvidavimo plano reikalavimai. 3.1.2. Žinoti reikalavimus darbuotojų saugai ir sveikatai 3.1.3. Saugiai vykdyti pavojingus darbus 3.1.4. Suprasti avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planą 3.2. Paleisti ir sustabdyti įrenginius Technologinės schemos, įrengimų brėžiniai, pareiginė instrukcija, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas, blokuotės 3.2.1. Stabdyti, paleisti technologinius įrenginius Paaiškintas avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planas. Nubraižyta ir paaiškinta principinė technologinė schema. Paaiškintos blokuočių schemos ir jų veikimo principas. 3.2.2. Sustabdyti įrenginius avariniu būdu 3.2.3. Pakeisti veikiantį įrenginį rezerviniu 3.3. Paruošti įrenginius remontui Technologinės schemos, potencialiai pavojingi įrenginiai, pavojingi darbai. Reikalavimai elektros įrenginių naudojimui. Aklės, joms keliami reikalavimai. 3.3.1. Atjungti įrenginį nuo veikiančių komunikacijų Paaiškinti reikalavimai įrenginių paruošimui ir pridavimui remontui. Pastatytos aklės. Pašalinti smulkūs įrenginių defektai. Paaiškinta paskyros – leidimo gavimo ir aprašymo tvarka. 3.3.2. Paruošti įrenginį ir perduoti jį remontui 3.3.3. Salinti smulkius defektus 3.4. Aptarnauti slėginius indus ir vamzdynus Bendrieji slėginių indų konstrukcijoms keliami reikalavimai. Slėginių vamzdynų klasifikavimas, paskirtis, konstrukcija, naudojimas. 3.4.1. Ruošti slėginius indus ir vamzdynus remontui, apžiūroms, hidrauliniam bandymui Paaiškintas slėginių indų nuorinimo, drenavimo ir saugos įtaisų išdėstymas. Apibūdinti bendrieji slėginių indų, vamzdynų reikalavimai. 3.4.2. Naudoti slėginius indus 3.4.3. Žinoti slėginių indų nuorinimo, drenavimo ir saugos įtaisų išdėstymo tvarką 3.5. Aptarnauti cheminių procesų įrenginius Hidraulikos pagrindai. Skysčių ir dujų vežimas. Siurbliai ir kompresoriai. Nevienalyčių sistemų perskyrimas. Ciklonai, centrifugos, separatoriai, filtrai. Mechaniniai procesai (smulkinimas, rūšiavimas). Trupintuvai, malūnai, sijotuvai, separatoriai. Šilumos perdavimo procesai. Šilumokaičiai, šaldytuvai, kondensatoriai. Masės kaitos procesų pagrindai. Absorberiai, adsorberiai, rektifikacijos kolonos, ekstraktoriai. Presavimas. Granuliavimas. Maišymas. Birių medžiagų vežimas. Pneumatinis transportas. 3.5.1. Žinoti siurblių, kompresorių konstrukciją ir veikimo principą Apibūdinti cheminiai procesai. Nubraižytos įrenginių veikimo principinės schemos. Paaiškintos įrenginių konstrukcijos. (chemijos pramonės procesų ir aparatų egzaminas). 3.5.2. Žinoti ciklonų, centrifugų, separatorių, filtrų konstrukciją ir veikimo principą 3.5.3. Išmanyti mechaninių procesų pagrindus, smulkinimo, rūšiavimo procesų įrenginius 3.5.4. Žinoti šilumokaičių, šaldytuvų, kondensatorių konstrukciją ir veikimo principą 3.5.5. Žinoti absorberių, adsorberių, rektifikacijos kolonų, ekstraktorių konstrukciją ir veikimo principus 3.5.6. Išmanyti presavimo, granuliavimo, maišymo procesus 3.5.7. Dirbti pneumatiniu transportu 3.5.8. Skaityti įrenginių schemas ir brėžinius _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222 CHEMINĖS ANALIZĖS LABORANTO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis – trečiasis. 2. Valstybinis kodas – S352403. 3. Suteikiama kvalifikacija – cheminės analizės laborantas. 4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Cheminės analizės laboranto rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atlikto kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti. 5.2. Standartas apibrėžia minimalius cheminės analizės laboranto rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: ėminių ėmimas; pasiruošimas analizei; cheminės analizės atlikimas; bandymų rezultatų skaičiavimas ir dokumentacijos tvarkymas. 5.3. Cheminės analizės laborantas paima medžiagų ėminius; parenka cheminei analizei reikalingas medžiagas ir priemones; ruošia standartinius ir kitus tirpalus; kontroliuoja gruntinio, artezinio ir vandens telkinių sudėtį; atlikdamas cheminę analizę , vadovaujasi patvirtintais cheminių tyrimų metodais, pateikia rezultatus ir priima sprendimus; naudojasi ir prižiūri šiuolaikinę įrangą; laikosi darbų saugos ir higienos reikalavimų; dalyvauja naujų cheminės analizės, mechaninių bandymų metodų kūrime, technologiniuose ir metalografiniuose tyrimuose; inicijuoja naujovių taikymą, atliekant laboratorinę cheminę analizę; kontroliuoja kokybę. 5.4. Cheminės analizės laborantui reikalingos šios asmeninės savybės: kruopštumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas. 6. Cheminės analizės laboranto tikslas – atlikti cheminę analizę. 7. Cheminės analizės laboranto veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Cheminės analizės laboranto kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam cheminės analizės laboranto darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas; 9.2. organizuotumas; 9.3. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.4. kolektyvinis darbas; 9.5. matematinis raštingumas; 9.6. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Cheminės analizės laboranto kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti įrangą ėminių ėmimui ir mokėti ja naudotis; imti ėminius nustatyta tvarka; taikyti cheminės analizės metodikas; paruošti chemines medžiagas ir reagentus; parengti laboratorinius prietaisus ir įrenginius analizės atlikimui; atlikti cheminę analizę; įvertinti atlikto darbo kokybę; apskaičiuoti bandymų rezultatus; tvarkyti kokybės dokumentus. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Cheminės analizės laboranto rengimo standarto 1 priedas CHEMINĖS ANALIZĖS LABORANTO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Ėminių ėmimas 1.1. Parinkti įrangą ėminių ėmimui ir mokėti ja naudotis 1.2. Paruošti indus ėminių laikymui 1.3. Imti ėminius nustatyta tvarka 1.4. Paimti vidutinį mėginį 2. Pasiruošimas analizei 2.1. Taikyti cheminės analizės metodikas 2.2. Paruošti chemines medžiagas ir reagentus 2.3. Paruošti laboratorines matavimo priemones ir laboratorinius indus 2.4. Parengti laboratorinius prietaisus ir įrenginius analizės atlikimui 3. Cheminės analizės atlikimas 3.1. Paruošti bandymo atlikimo mėginį iš vidutinio mėginio 3.2. Atlikti cheminę analizę 3.3. Įvertinti atlikto darbo kokybę 4. Bandymų rezultatų skaičiavimas ir dokumentacijos tvarkymas 4.1. Apskaičiuoti bandymų rezultatus 4.2. Tvarkyti bandymų registravimo dokumentaciją 4.3. Tvarkyti kokybės dokumentus _________________ Cheminės analizės laboranto rengimo standarto 2 priedas CHEMINĖS ANALIZĖS LABORANTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Mokymo tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Ėminių ėmimas 1.1. Parinkti įrangą ėminių ėmimui ir mokėti ja naudotis Įrenginiai: skystoms medžiagoms; dujinėms medžiagoms; birioms medžiagoms 1.1.1. Žinoti ėminių ėmimo tvarką pagal medžiagų rūšis Išvardyta ėminių ėmimo įranga priklausomai nuo medžiagos fizinio būvio. Apibūdintas vidutinio bandinio ėmimas. 1.1.2. Parinkti įrangą skystų ėminių ėminiams 1.1.3. Išmanyti dujinių ėminių įrangą 1.1.4. Parinkti kietų ir birių medžiagų ėmimo įrangą 1.1.5. Ruošti įrenginius ėminių ėmimui 1.2. Paruošti indus ėminių laikymui Indai: lakioms medžiagoms; nuodingoms medžiagoms; agresyvioms medžiagoms; birioms medžiagoms; dujoms; aukštų ir žemų temperatūrų skysčiams ir kt. 1.2.1. Išmanyti ėminių ėmimui naudojamus indus ir jų paskirtį Atpažinti ėminių ėmimo indai. Chemiškai, mechaniškai ir termiškai paruošti indai. Parinkti indai pagal medžiagų fizinį būvį. 1.2.2. Parinkti indus pagal medžiagų fizinį būvį 1.2.3. Žinoti mechaninius, terminius ir cheminius indų paruošimo būdus 1.2.4. Saugiai atlikti indų paruošimą 1.3. Imti ėminius nustatyta tvarka Metodikos. Standartai. Reglamentai. Instrukcijos. Ėminių ėmimas laikantis saugos darbe reikalavimų. 1.3.1. Naudotis metodikomis, standartais, reglamentais, instrukcijomis imant ėminius Pagal metodikas paimtas ėminys. Išvardyti gamybinės sanitarijos, elektrosaugos, priešgaisrinės saugos reikalavimai. 1.3.2. Atlikti ėminių paėmimą 1.4. Paimti vidutinį mėginį Mėginio masės apskaičiavimas. Vidutinio mėginio paruošimo būdai. 1.4.1. Žinoti įvairius vidutinio mėginio paruošimo būdus Išvardyti vidutinio mėginio paruošimo būdai. Paruošti kietų ir skystų medžiagų vidutiniai mėginiai. 1.4.2. Skaičiuoti pagal metodikas mėginio masę 1.4.3. Išmanyti kietų ir skystų medžiagų vidutinio mėginio paruošimą 2. Pasiruošimas analizei 2.1. Taikyti cheminės analizės metodikas Analizės eigoje vykstančių cheminių procesų supratimas. Metodo esmės studijavimas. Bandymo metodo taikymas. 2.1.1. Žinoti analizės eigoje vykstančias reakcijas Išvardyti cheminių reakcijų tipai. Nurodyti įvairių cheminių reakcijų tipų požymiai. Apibūdinti analizės eigoje vykstantys cheminiai procesai. 2.1.2. Suprasti cheminių reakcijų specifiškumą 2.1.3. Analizuoti cheminių reakcijų metu vykstančius procesus 2.1.4. Vertinti higienos normų reikalavimus darbo vietai 2.2. Paruošti chemines medžiagas ir reagentus Saugus cheminių medžiagų laikymas. Įvairių koncentracijų tirpalų ruošimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant su pavojingomis ir nuodingomis cheminėmis medžiagomis. 2.2.1. Žinoti analizuojamų medžiagų cheminę sudėtį ir jų ypatumus Išvardytos pavojingų cheminių medžiagų kategorijos. Paruošti įvairių koncentracijų tirpalai. Išnagrinėti ir paaiškinti įstatymai, įstatymus įgyvendinantieji teisės aktai darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės saugos klausimais. 2.2.2. Žinoti naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapus 2.2.3. Ruošti procentinius, molinius, standartinius ir kitus tirpalus 2.3. Paruošti laboratorines matavimo priemones ir laboratorinius indus Bendros paskirties ir matavimo indų paruošimas darbui (plovimas, džiovinimas, kalibravimas). Cheminių indų žymėjimas. 2.3.1. Išmanyti laboratorinių indų paskirtį Apibūdinta laboratorinių indų paskirtis. Įvertintas indo švarumas. Apibūdintos indų žymėjimo reikšmės. 2.3.2. Žinoti cheminį, terminį ir mechaninį indų paruošimą 2.3.3. Paruošti tirpalus indų plovimui 2.3.4. Išmanyti indų žymėjimo reikalavimus 2.4. Parengti laboratorinius prietaisus ir įrenginius analizės atlikimui Prietaiso veikimo principo nagrinėjimas. Prietaiso darbo instrukcija. 2.4.1. Dirbti pagal prietaisų ar įrenginių naudojimo instrukcijas Darbui paruoštos svarstyklės. Išvardyti ir apibūdinti tūrio analizės indai ir prietaisai. Paaiškintas instrumentinės analizės prietaisų veikimo principas. Išvardyti ir apibūdinti elektrosaugos reikalavimai, dirbant su elektriniais prietaisais. 2.4.2. Išmanyti svėrimo įrangą ir naudojimosi ja taisykles 2.4.3. Parinkti įrangą tūrio analizei ir dirbti su ja 2.4.4. Pasiruošti ir dirbti su instrumentinės analizės įrenginiais 3. Cheminės analizės atlikimas 3.1. Paruošti bandymo atlikimo mėginį iš vidutinio mėginio Norminė dokumentacija 3.1.1. Parinkti bandymui reikalingas priemones ir įrangą Išvardytos darbo laboratorijoje taisyklės. Atliktas cheminių atliekų surinkimas ir neutralizavimas. 3.1.2. Pasiruošti reikalingus reagentus 3.2. Atlikti cheminę analizę Cheminių ir fizikinių-cheminių metodų naudojimas: kokybinė analizė, kiekybinė analizė, gravimetrinė analizė, titrimetrinė analizė, fotometrinė analizė, poliarimetrinė analizė, refraktometrinė analizė, chromatografinė analizė, spektrometrinė analizė, spektroskopinė analizė ir kt. 3.2.1. Žinoti analizės operacijų atlikimo techniką Aprašyta cheminės analizės atlikimo technika. Apibūdinta katijonų ir anijonų grupių reakcijos ir analizės eiga. Nustatytas ekvivalentinis taškas. Nustatyta dujų sudėtis. Išmatuotas vandens rūgštingumas ir šarmingumas, nustatytas vandens kietumas. 3.2.2. Žinoti katijonų ir anijonų grupių reakcijas ir analizės eigą 3.2.3.Atlikti medžiagos masės dalies nustatymą svorio metodu 3.2.4. Atlikti medžiagos koncentracijos nustatymą tūrio metodais 3.2.5. Išmatuoti fizines analizuojamos medžiagos savybes 3.2.6. Dirbti su analizės darbams naudojama įranga ir prietaisais 3.3. Įvertinti atlikto darbo kokybę Tarptautinės standartizacijos organizacijos reikalavimai vadybos sistemų dokumentams, darbinės veiklos procedūroms 3.3.1. Žinoti vadybos sistemų tikslus Išvardyti pagrindiniai sistemų dokumentai. Įvertinti Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartų reikalavimai darbinės veiklos srityje. 3.3.2. Dirbti pagal sudarytas darbinės veiklos procedūras 4. Bandymų rezultatų skaičiavimas ir dokumentacijos tvarkymas 4.1. Apskaičiuoti bandymų rezultatus Prietaisų tarpiniai ir galutiniai parodymai. Matavimo tikslumas. Skaičiavimas pagal metodikas. 4.1.1. Fiksuoti prietaisų tarpinius ir galutinius parodymus Užrašyti prietaisų parodymai. Atlikti matematiniai skaičiavimai. 4.1.2. Atlikti tikslius matematinius veiksmus pagal metodikas ir įvertinti matavimų paklaidas 4.1.3. Įvertinti gautus rezultatus, lyginant su normomis 4.2. Tvarkyti bandymų registravimo dokumentaciją Žurnalai: bandinių registravimo, technologinio proceso, produkto, statistinių lentelių, kalibravimo grafikų, rezultatų perdavimo ir kt. 4.2.1. Tvarkyti bandymų registracijos žurnalus Išvardyta ir užpildyta bandymų registravimo dokumentacija. Sudarytos statistinės lentelės. Nubraižyti kalibravimo grafikai. Apibūdinta ir paaiškinta rezultatų technologiniam personalui perdavimo tvarka. 4.2.2. Perkelti bandymų duomenis į statistines lenteles 4.2.3. Perduoti bandymų rezultatus technologiniam personalui 4.3. Tvarkyti kokybės dokumentus Pažymos. Kokybės pasai. Sertifikatai. Deklaracijos. 4.3.1. Žinoti kokybę deklaruojančius dokumentus Išvardyti kokybę deklaruojantys dokumentai. Užpildyti ir perduoti kokybės dokumentai ir atliktas perdavimas. 4.3.2. Tvarkyti kokybės pasus, sertifikatus, deklaracijas 4.3.3. Perduoti kokybės dokumentus vadovaujantis nurodymais _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2001/A1-222 DAILIŲJŲ MEDŽIO DIRBINIŲ GAMINTOJO RENGIMO STANDARTAS I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI 1. Profesinio išsilavinimo lygis -trečiasis. 2. Valstybinis kodas – S321507. 3. Suteikiama kvalifikacija – dailiųjų medžio dirbinių gamintojas. 4. Bazinis išsilavinimas – pagrindinis. II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS 5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas: 5.1. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas trečiojo profesinio išsilavinimo lygio mokymo programai rengti. 5.2. Standartas apibrėžia minimalius dailiųjų medžio dirbinių gamintojo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: pasirengimas gamybai; dailiųjų medžio dirbinių gamyba; dailiųjų medžio dirbinių taisymas. 5.3. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojas derina eskizus su užsakovu; piešia dailiųjų medžio dirbinių eskizus; pasirenka ir apskaičiuoja medžiagas; išmano medžiagų rūšis, savybes, paskirtį; komplektuoja įrankius; paruošia įrankius ir stakles darbui; saugiai dirba rankiniais, drožybos, elektriniais, benzininiais, pneumatiniais, akumuliatoriniais įrankiais bei medžio apdirbimo staklėmis; paruošia ruošinius; taiko klijavimo technologijas; gamina suvenyrus, dailiuosius taikomosios ir dekoratyvios paskirties medžio dirbinius, liaudies ir mažosios architektūros medžio detales; modeliuoja formas ir drožia ornamentus; sujungia detales į gaminius; paruošia medinius paviršius apdailai ir juos apdailina. Taiso dailiuosius medžio dirbinius: taiso detales, junginius, atnaujina apdailines dangas. 5.4. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojas dirba savarankiškai arba kolektyve. Jis turi puikią galimybę tapti tautodailininkų sąjungos nariu ir dalyvauti mugėse, kūrybiniuose seminaruose, pleneruose, parodose, konkursuose. 5.5. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo darbo sėkmę lemia profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, siekimas tobulinti profesinę veiklą. 5.6. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojui reikalingos šios asmeninės savybės: kruopštumas, darbštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas, kūrybingumas, imlumas. 6. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo tikslas – gaminti dailiuosius medžio dirbinius. 7. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede. 8. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo kompetencijų ribos, mokymo tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede. 9. Sėkmingam dailiųjų medžio dirbinių gamintojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. kūrybiškumas; 9.2. atsakingumas; 9.3. organizuotumas; 9.4. savarankiškumas priimant sprendimus; 9.5. kolektyvinis darbas; 9.6. matematinis raštingumas; 9.7. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas: 10.1. Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą. 10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos: 10.2.1. mokymo procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos; 10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos, pirmenybę teikiant šioms kompetencijoms: parinkti medieną; saugiai dirbti įrankiais ir įrengimais; gaminti dailiuosius taikomosios paskirties medžio dirbinius; gaminti dailiuosius medžio dekoratyvios paskirties dirbinius; užbaigti dirbinius; įvertinti dirbinių defektus; pašalinti defektus. 10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. _________________ Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo rengimo standarto 1 priedas DAILIŲJŲ MEDŽIO DIRBINIŲ GAMINTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS Veiklos sritys Kompetencijos 1. Pasirengimas gamybai 1.1. Derinti užsakymą 1.2. Piešti dailiųjų medžio dirbinių eskizus 1.3. Parinkti medieną 1.4. Ruošti darbui įrankius ir stakles 1.5. Saugiai dirbti įrankiais ir įrengimais 2. Dailiųjų medžio dirbinių gamyba 2.1. Paruošti ruošinius 2.2. Gaminti suvenyrus 2.3. Gaminti dailiuosius taikomosios paskirties medžio dirbinius 2.4. Gaminti dailiuosius medžio dekoratyvios paskirties dirbinius 2.5. Gaminti liaudies ir mažosios architektūros medžio dirbinių detales 2.6. Užbaigti dirbinius 3. Dailiųjų medžio dirbinių taisymas 3.1. Įvertinti dirbinių defektus 3.2. Paruošti dirbinius taisymui 3.3. Pašalinti defektus _________________ Dailiųjų medžio dirbinių gamintojo rengimo standarto 2 priedas DAILIŲJŲ MEDŽIO DIRBINIŲ GAMINTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, MOKYMO TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS Veiklos sritys Kompetencijų apibūdinimas Mokymo tikslai Kompetencijų vertinimas kompetencijos kompetencijų ribos 1. Pasirengimas gamybai 1.1. Derinti užsakymą Suvenyrų, dailiųjų taikomųjų ir dekoratyvių medžio dirbinių, liaudies architektūros ir mažosios architektūros paminklų asortimentas, formos, dekoras. Ikonografijos simbolių ypatumai. Informacijos šaltiniai: kompiuteris, literatūra, muziejai, parodos. 1.1.1. Suprasti dailiųjų medžio dirbinių raidą Apibūdinta dailiųjų medžio dirbinių istorija ir šiuolaikinės vystymosi kryptys. Paaiškinti ikonografijos ypatumai. Įvertinta ir apibūdinta informacija apie gaminamą dirbinį. 1.1.2. Žinoti šiuolaikines dailiųjų medžio dirbinių vystymosi kryptis 1.1.3. Žinoti ikonografijos ypatumus 1.1.4. Teikti užsakovui informaciją apie gaminamą dirbinį 1.2. Piešti dailiųjų medžio dirbinių eskizus Piešimo priemonės ir įrankiai, kompiuteris. Kompozicijos dėsniai. Konstravimo pagrindai. Dailiųjų medžio dirbinių formos ir dekoras. Eskizai. Piešiniai. 1.2.1. Taikyti komponavimo dėsnius komponuojant dailiųjų medžio dirbinių formą ir dekorą Pritaikyti ir paaiškinti kompozicijos dėsniai komponuojat dailiųjų medžio dirbinių formą ir dekorą. Paaiškintos medžio konstravimo taisyklės, detalių jungimo būdai. Nupiešti dailiųjų medžio dirbinių eskizai ir piešiniai. 1.2.2. Išmanyti medžio konstravimo pagrindus 1.2.3. Komponuoti medį su kitomis medžiagomis (metalu, tekstile, oda, stiklu) 1.2.4. Piešti drožybos ornamentus 1.2.5. Perteikti trimačių daiktų formą, dekorą, apšvietimą, medžiagiškumą 1.3. Parinkti medieną Medžių rūšys: spygliuočiai, lapuočiai, egzotinės. Medienos sandara, savybės, ydos. Medienos drėgnumas. Užlaidos. Medienos kiekis. 1.3.1. Pažinti medžių rūšis Atpažintos medžių rūšys. Apibūdinta medienos sandara ir savybės. Įvardytos medienos ydos. Įvertinti medienos džiovinimo kokybiniai defektai. Nustatytos medienos apdirbimo užlaidos. Apskaičiuotas medienos kiekis. Racionaliai parinkta mediena. 1.3.2. Išmanyti medienos sandarą, savybes 1.3.3. …