LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

(37)323209 fax.:

(37)337257 [email protected] Kompleksas: GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS ŠAKIŲ – KLAIPĖDOS REGIONUI 0914 Teritorijų planavimo dokumentas: MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO NUO TAURAGĖS IKI KLAIPĖDOS SPECIALUSIS PLANAS 9824 PV A. Mincė 2010 03 17381 TPV Z. Labanauskienė 2010 03 20326 PVP O. Vaičienė 2010 03 Dokumentas: AIŠKINAMASIS RAŠTAS Laida Inž M. Patašius 2010 03 0 SP Planavimo organizatorius: AB „LIETUVOS DUJOS“ Kompleksas: 2007-50 Lapas Lapų 1 28 1. ĮVADAS Teritorijų planavimo dokumentas: Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialusis planas. Specialiojo planavimo uždaviniai: • Išplėsti gamtinių dujų perdavimo sistemų pajėgumus, sujungiant magistralinio dujotiekio Šakiai – Klaipėda žiedine linija su veikiančiais perdavimo sistemos vamzdynais Vilnius -Kaunas – Šakiai ir Panevėžys – Klaipėda, užtikrinant gamtinių dujų tiekimo Lietuvos šiaurės – vakarų regiono vartotojams stabilumą, patikimumą ir prieinamumą, kad būtų geriau tenkinami vartotojų poreikiai ir sudaromos sąlygos prijungti naujų vartotojų įrenginius; • Plėtoti perdavimo sistemos veiklą ir prisidėti prie koordinuoto ir efektyvaus energijos tiekimo, planavimo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, šiuolaikinių technologijų diegimo. Teisės aktų nustatyta tvarka prijungti kitų įmonių ar vartotojų sistemas prie perdavimo sistemos. • Užtikrinti subalansuotą visos Lietuvos teritorijoje esančių sujungtų dujų sistemų veiklą, pagerinti perdavimo sistemos patikimumą, saugumą ir efektyvumą dujų perdavimo sistemos eksploatavimą. Specialiojo planavimo tikslai: • Įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo (generalinio) plano techninės infrastruktūros magistralinių dujotiekių perspektyvinės schemos sprendinius; • Parengti magistralinio dujotiekio Šakiai – Klaipėda antro etapo atkarpos nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą Tauragės, Šilutės, Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose; • Numatyti magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos uždarymo įtaisus magistralinio dujotiekio atšakose į Žygaičių dujų skirstymo stotį, Pagėgių dujų skirstymo stotį, Šilalės dujų skirstymo stotį, Šilutės dujų skirstymo stotį, Klaipėdos – 2 dujų skirstymo stotį bei kontrolinio įtaiso priėmimo ir paleidimo kameras; • Užtikrinti darnią gamtinių dujų tinklų plėtrą, įvertinant parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir investicinius projektus, o taip pat šių teritorijų urbanistinę struktūrą ir infrastruktūros sistemą • Rezervuoti teritorijas šiai plėtrai; • Numatyti planuojamos teritorijos naudojimo reikalavimus; • Suformuoti teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus; • Numatyti priemones gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui. Planavimo dokumento lygmuo – regiono specialusis. Planavimo organizatorius: AB „LIETUVOS DUJOS“. Planuojamos teritorijos adresas: Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Klaipėdos apskrities Šilutės rajono savivaldybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Plano rengėjas: UAB „Ardynas“. Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialusis planas (toliau –specialusis planas) parengtas vadovaujantis šiais dokumentais: • Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-06-19 įsakymas Nr. 4-249 „Dėl magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo plano rengimo“; • Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2007-10-01 raštas Nr. (30.6-63)-3-6236 „Dėl planavimo sąlygų magistralinio dujotiekio „Tauragė – Klaipėda“ specialiajam planui rengti išdavimo“ ir „Planavimo sąlygos regiono lygmens magistralinio dujotiekio (gamtinių dujų perdavimo sistemos tinklų) specialiojo planavimo dokumentams rengti“; • Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-02-08 raštas Nr. (9.14.3)-LV4-821 „Dėl specialiojo plano sąlygų“; • VĮ Kretingos miškų urėdijos 2008-02-01 raštas Nr. (6.36)4A-77 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms“; • VĮ Šilutės miškų urėdijos 2008-01-30 raštas Nr. R3(4.10)-122 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms“; • VĮ Tauragės miškų urėdijos 2008-01-29 raštas Nr. 55 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms“; • Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pagramančio regioninio parko direkcijos 2008-01-31 raštas Nr. V2-7.4-03 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms“ ir 2008-01-07 raštas Nr. V3-10.7-36 „Dėl planavimo sąlygų patikslinimo“; • Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-02-27 Nr. PS-1 „Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007-10-09 raštas Nr. V5-1008 „Dėl planavimo sąlygų išdavimo“ ir 2007-10-09 Nr. V5-959 „Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti“; • Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-11-12 raštas Nr. R5-2279-(2.6) „Dėl planavimo sąlygų“; • Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-11-16 Nr. G5-477 „Planavimo sąlygos specialiojo plano dokumentui rengti“; • Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-10-25 Nr. 3-3457 „Planavimo sąlygos“; • Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007-09-21 Nr. 2007.847 „Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir statybos skyriaus 2007-10-31 raštas Nr. R3-(5.12)-3296 „Dėl sąlygų išdavimo“ ir „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Tauragės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007-10-26 Nr. 19-5384 „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus 2007-10-25 Nr. 20-601 „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007-10-15 raštas Nr. 10-5625 „Dėl planavimo sąlygų magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui parengti nustatymo“; • Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2007-09-25 raštas Nr. (7.31)-V4-2012 „Dėl planavimo sąlygų magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui rengti parengimo ir išdavimo“; • Tauragės visuomenės sveikatos centro 2007-10-08 Nr. SD-364 „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2007-11-15 Nr. 65 „Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti“; • Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio 2007-09-20 raštas Nr. (1.29.T)-2-31 „Dėl planavimo sąlygų“ ir Nr. 18 „Planavimo sąlygos rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti“; • Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007-10-08 raštas Nr. (6.6)-2-3874 „Dėl planavimo sąlygų“ ir Nr. PS-317 „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti; • VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2007-09-28 „Lydraštis“; • VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2007-09-24 raštas Nr. 2.15-540 „Dėl magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui rengti“ ir „Planavimo sąlygos magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui rengti“; • AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007-09-27 raštas Nr. 2(PL)-237 „Dėl planavimo sąlygų specialiojo plano rengimui“; • AB „Lietuvos energija“ 2007-10-12 raštas Nr. 213-SD-7227 „Dėl specialiojo plano rengimo sąlygų“; • TEO LT, AB 2007-11-27 Nr. 03-2-05-7602 „Projektavimo sąlygos“ ir 2007-10-01 Nr. 03-2-05-6228 „Projektavimo sąlygos“; • AB „VST“ 2007-10-01 raštas Nr. 10710-3019 „Dėl planavimo sąlygų specialiajam planui rengti“ ir 2007-09-28 Nr. TS-10710-379 „Sąlygos specialiajam planui rengti“; • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007-10-31 raštas Nr. 9.4-3482-(9.6.) „Dėl planavimo sąlygų“; • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos 2007-10-10 raštas Nr. 1.8-1357 „Dėl planavimo sąlygų“; • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-09-26 raštas Nr. 608 „Dėl projektavimo sąlygų magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui rengti“; • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-10-03 raštas Nr. 464 „Dėl projektavimo sąlygų“; • Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus 2007-10-18 raštas Nr. 85-S-13940 „Dėl planavimo sąlygų“; • Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2007-11-09 raštas Nr. 94-1-S3-493 „Dėl planavimo sąlygų“; • Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2007-11-13 raštas Nr. 68-115724 „Dėl planavimo sąlygų“. Normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo parengtas specialusis planas: • LR statybos įstatymas Nr. I-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); • LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Nr. I-1495 (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105); • LR teritorijų planavimo įstatymas Nr. I-1120 (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617); • LR Ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 4-240/D1-330 (Žin., 2004, Nr. 97-3589); • LR Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 (Žin., 1992 m. Nr. 22-652); • LR Seimo nutarimas „Dėl nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ Nr. XP-1894

(4); • LR Gamtinių dujų įstatymas Nr. VIII-1973 (Žin., 2000, Nr. 89-2743); • LR Energetikos ministerijos įsakymas „Dėl magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių, patvirtinimo“ Nr. 152 (Žin., 1993, Nr. 74-1397); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189; 2007, Nr. 33-1190); • LR saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301 (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); • LR aplinkos apsaugos įstatymas Nr. I-2223, (Žin., 1992, Nr. 5-75); • LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-258 (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092; 2005, Nr. 84-3105); • LR žemės įstatymas Nr. I-446 (Žin., 1994, Nr. 34-620); • LR vandens įstatymas Nr. VIII-474 (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003 Nr. 36-1544); • LR miškų įstatymas Nr. 1-671 (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650); • LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. birželio 23d. įsakymo Nr. D1-311 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. DI-226 (Žin., 2009, Nr. 51-2040); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl miško priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 500 (Žin., 1995, Nr. 32-751); • LR vidaus vandens transporto kodeksas Nr. I-1534 (Žin., 1996, Nr. 105-2393); • LR vidaus vandens transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. lX-1942 (Žin., 2004, Nr. 4-45); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašo patvirtinimo“ Nr. 1119 (Žin., 1995, Nr. 73-1709; 2009, Nr. 3-51); • LR Susisiekimo ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1998 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 18 „Dėl Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 3-728 (Žin., 2004, Nr. 18-561); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099); • LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas Nr. I-733 (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; • LR kelių įstatymas Nr. I-891 (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492). Pastaba: Taikomi paskutinės redakcijos teisiniai ir norminiai aktai. 2. BENDRIEJI DUOMENYS Magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos planuojamas tiesti per Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonus: • Tauragės raj. – 30698 m; • Šilutės raj. – 49170 m; • Klaipėdos raj. – 22789 m; • Bendras trasos ilgis 102657 metrai. Magistralinio dujotiekio tiesinys klojamas iš plieninių vamzdžių, kurių išorinis skersmuo lygus 406,4 mm (DN400). Maksimalus darbinis slėgis P=55 bar. Darbų zonos plotis miške (kirtimo pločio juosta) 12 metrų; laukuose – 18 metrų. Magistralinio dujotiekio vamzdžiai klojami ne mažesniame kaip 0,9 m gylyje atkartojant žemės paviršių (per mišką – 1,2 m gylyje). Magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos bendrasis vaizdas: Prisijungimo taškai: • Trasos pradžia – magistralinio dujotiekio Šakiai – Jurbarkas – Tauragė čiaupų aikštelė ČA – 8 (Tauragės raj.); • Trasos pabaiga – įsipjovimas į esamą magistralinį dujotiekį Panevėžys – Šiauliai – Klaipėda (Klaipėdos raj.). (pav.) 3. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Šiuo metu gamtinės dujos Klaipėdos miestui bei visam regionui tiekiamos magistraliniu dujotiekiu Šiauliai – Klaipėda. Magistralinis dujotiekis pastatytas 1968 metais, sąlyginis diametras tarp Šiaulių ir Kuršėnų 500 mm, nuo Kuršėnų iki Klaipėdos – 300 mm. Iš minėto dujotiekio gamtinės dujos tiekiamos ne tik Klaipėdai, bet ir kitiems Lietuvos vakarų regiono rajonų centrams: Telšiams, Rietavui, Plungei, Gargždams, Kretingai bei Palangai. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė magistralinio dujotiekio gija eksploatuojama jau 42 metus, jo būklę galima apibūdinti tik kaip patenkinamą. Rimtam dujotiekio remontui atlikti galimybių nėra, nes reikėtų nutraukti dujų tiekimą visam vakarų Lietuvos regionui. Įvykus avarijai, ypatingai žiemos metu ir nutraukus gamtinių dujų tiekimą, pasekmės būtų labai skaudžios. Tiesiogiai Klaipėdos miesto pramonės ir buitiniams vartotojams dujos yra tiekiamos iš Klaipėdos dujų skirstymo stoties (DSS), esančios Tilžės gatvėje. Stoties maksimalus valandinis našumas – 70000 nm3, tiekiamų dujų slėgis P1 = 6 bar; P2= 3 bar. Galimybė prisijungti naujiems vartotojams labai ribota dėl esamo magistralinio dujotiekio pralaidumo. Nors Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane buvo numatyta šią DSS 2008–2012 metais iškelti už miesto, bet iki šiol jokių veiksmų neatlikta. [gyvendinus tikslus, iškeltus šiame teritorijų planavimo dokumente, tai yra sužiedinus magistralinius dujotiekius ir pastačius Klaipėdos DSS Nr. 2, bus padidintas dujų tiekimo visam vakarų regionui patikimumas. Taip pat atsirastų galimybė prisijungti naujiems vartotojams ne tik Klaipėdoje, bet ir Šilalėje, Pagėgiuose ir Šilutėje. 4. PARENGTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SĄRAŠAS IR ANALIZĖ Įvertinant planavimo tikslus ir uždavinius, planuojamai teritorijai taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų strateginių bei programų (projektų) nuostatų reikalavimai: 4.1. Bendrųjų planų: 4.1.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. lX-1154; 4.1.2. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas baigtas rengti, atliekamos derinimo procedūros su sąlygas išdavusiomis institucijomis (apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniuose pažymėta planuojamo magistralinio dujotiekio trasos vieta). Plano rengėjas – Individuali įmonė „Atkulos projektai“, Savanorių pr. 11A-83, Vilnius; 4.1.3. Tauragės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas parengtas, baigtos derinimo procedūros ir pateiktas tikrinimui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniuose pažymėta magistralinio dujotiekio trasa). Plano rengėjas – UAB „Urbanistika“, A. Goštauto 8, Vilnius.; 4.1.4. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimas. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo erdvinės raidos koncepcijos renovacinis variantas patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2008-12-24 Nr. T11-635 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo erdvinės raidos koncepcijos renovacinio varianto patvirtinimo“. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo inžinerinės infrastruktūros brėžinyje yra pažymėta planuojama magistralinio dujotiekio trasa bei dujų skirstymo stotis. Plano rengėjas – UAB „Urbanistika“, A. Goštauto g.8, Vilnius. 4.1.5. Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas parengtas, ir šiuo metu tvirtinamas (savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėta magistralinio dujotiekio trasa). Plano rengėjas – UAB „Statybų strategija“, Smolensko g. 10, Vilnius. 4.1.6. Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. T1-850 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“. Plano rengėjas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, Saulėtekio al.11, Vilnius. 4.2. Specialiųjų planų: 4.2.1. Magistralinio dujotiekio nuo Šakių dujų apskaitos stoties iki Tauragės dujų skirstymo stoties specialusis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007m. balandžio 24d įsakymu Nr. 4-156. Plano rengėjas – UAB „Ardynas“, Gedimino g.47, Kaunas. 4.2.2. Planuojami nutiesti perdavimo sistemos gamtinių dujų tiekimo tinklai: Magistralinio dujotiekio atkarpa nuo atšakos į Jurbarko DSS iki atšakos į Tauragės DSS, magistralinio dujotiekio atšaka į Tauragės dujų skirstymo stotį ir Tauragės dujų skirstymo stotis Tauragės apskrities Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose. 4.2.3. Kiti teritorijų planavimo dokumentai pateikti išrašuose iš Teritorijų planavimo dokumentų registro ir Teritorijų planavimo duomenų banko apie Tauragės ir Klaipėdos apskričių bei Tauragės, Šilutės, Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus. • Tauragės apskrities teritorijos generalinis planas (rengiamas). M1:100000 (pav.) • Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas). M1:50000 (pav.) • Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (rengiamas). M1:100000 (pav.) • Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (rengiamas). M1:50000 (pav.) • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (rengiamas). M1:100000 (pav.) 5. SPECIALAUS PLANO KONCEPCIJA Projektuojamo magistralinio dujotiekio vietą sąlygojo prisijungimo mazgas prie suprojektuoto magistralinio dujotiekio Šakiai-Jurbarkas-Tauragė trasos šalia Baltrušaičių gyvenvietės Tauragės rajone. Galimos trasos alternatyvos parinktos atsižvelgiant į numatomų dujofikuoti miestų, t.y. Pagėgių, Šilalės ir Šilutės išsidėstymo vietas. Įvertinus technines dujotiekio tiesimo galimybes buvo paruoštos kelios trasos parinkimo vietos alternatyvos. Parenkant magistralinio dujotiekio tiesimo alternatyvias vietas buvo vertinami ne tik techniniai ir ekonominiai aspektai. Teritorijos išsamiai vertintos aplinkosauginiais aspektais: saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, žemės gelmių išteklių, gamtos ir kultūros paveldo bei ir rekreacinių išteklių aspektais. Labai svarbus nagrinėtas veiksnys buvo objekto dislokacijos vieta gyvenamų namų atžvilgiu, taip pat teritorijų, numatytų gyvenamajai plėtrai. Renkant magistralinio dujotiekio trasą buvo nagrinėjami įvairūs variantai, kuriuos sąlyginai galima suskirstyti į: • Magistralinio dujotiekio trasa Tauragės apskrityje Tauragės raj., kur nagrinėjamos 4 galimos trasos alternatyvos – I, II, III ir IIIa alternatyva (alternatyvos buvo nagrinėtos Poveikio aplinkai vertinimo rengimo metu, lygiagrečiai buvo rengiamas ir specialusis planas). Tauragės rajone magistralinio dujotiekio trasa kerta šias administracines teritorijas – Gaurės, Tauragės, Mažonų ir Žygaičių seniūnijas. • Magistralinio dujotiekio trasa Klaipėdos apskrityje Šilutės raj., kur nagrinėjamos 3 galimos trasos alternatyvos – IVa , IVb ir V alternatyva. Šilutės rajone magistralinio dujotiekio trasa kerta šias administracines teritorijas – Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Gardamo, Šilutės ir Saugų seniūnijas. • Magistralinio dujotiekio trasa Klaipėdos apskrityje Klaipėdos raj., kur nagrinėjamos 3 galimos trasos alternatyvos – IV, V ir Va alternatyva. Klaipėdos rajone magistralinio dujotiekio trasa kerta šias administracines teritorijas – Agluonėnų, Dovilų ir Dauparų-Kvietinių seniūnijas. Magistralinio dujotiekio trasos variantus apjungia baziniai trasos variantai, kuriems alternatyvos nėra parinktos. Tauragės rajonas Tauragės rajone numatytos 4 galimos magistralinio dujotiekio trasos alternatyvos, kurių visų pradžios taškas – suprojektuotas dujotiekis Jurbarkas-Tauragė. Pirmoji ir antroji trasos alternatyvos numato, kad dujotiekis Tauragės miestą aplenkia šiaurine puse – dujotiekio trasa eina per Tauragės mišką kerta Pagramančio regioninio parko dalį, toliau išėjus iš miško per mažai apgyvendintas teritorijas ir susikirtus į bendrą tašką, pereina į bazinį trasos variantą. Trečioji trasos alternatyva Tauragę apeina iš pietinės pusės. Dujotiekio trasa prasideda Baltrušaičių miestelio apylinkėse. Pietinėje Tauragės pusėje trasos parinkimo galimybes itin apsunkina tankiai apgyvendintos ir stipriai urbanizuotos teritorijos (nuotekų valymo [renginiai, sąvartynas, aukštos [tampos elektros perdavimo linijos), tankus upių ir upelių tinklas. To pasėkoje yra siūloma IIIa trasos alternatyva, kuri aplenkia minėtas teritorijas, ir nežymiai kliudo Karšuvos girią. Dujotiekio trasa aplenkusi Tauragę iš pietų kerta geležinkelio bėgius, kelią A12, toliau driekiasi silpnai apgyvendintomis teritorijomis su ganėtinai tankiu hidrografiniu tinklu. Vėliau pietinė trasos alternatyva įsijungia į I trasos variantą ir pereina į bazinį trasos variantą. (pav.) Šilutės rajonas Magistralinio dujotiekio bazinis variantas kerta Tauragės ir Šilutės rajonų ribą. Ties Kivylių gyvenviete bazinis trasos variantas baigiasi, toliau trasai parinktos trys galimos alternatyvos Klaipėdos apskrities ribose. IV alternatyva (tame tarpe ir IVa ar IVb) yra pati trumpiausia, labiausiai tinkanti ekonominiu ir techniniu atžvilgiu, einanti neapgyvendintomis teritorijomis, tačiau kerta daug saugomų teritorijų bei miškų. Dujotiekio trasos IVa+IV alternatyva kliudo Vainuto miškų biosferos poligono pietvakarinę dalį, apeinant Vainuto miestelį iš šiaurinės pusės, ir 4 kartus kerta Veiviržo ichtiologinį draustinį, taip pat praeina per Veiviržo kraštovaizdžio draustinį. Labiau į pietus nutolusi V+IVb +IV alternatyva aplenkia Vainuto miškų biosferos poligoną, tačiau neišvengiamai praeina per Veiviržo kraštovaizdžio draustinį ir du kartus kerta Veiviržo ichtiologinį draustinį. V alternatyva yra pati ilgiausia. Šiuo atveju trasa Vainuto miestelį apeina iš pietų pusės, Žemaičių Naumiestį iš šiaurės pusės, siauriausioje vietoje kerta Žemaičių Naumiesčio tvenkinį. Toliau trasa priartėja prie Šilutės, Norkaičių botaninį draustinį apeina iš pietinės pusės ir 2 kartus kerta Veiviržo ichtiologinį draustinį. (pav.) Klaipėdos rajonas Klaipėdos rajone buvo nagrinėjamos dvi alternatyvos, t.y. IV ir V, kurios Kisinių kaime susijungia ir pereina į bendrą bazinį trasos variantą. Šioje vietovėje yra mažai saugomų teritorijų, trasa kerta tik Minijos ichtiologinį draustinį, tačiau Klaipėdos rajone išdėstytos itin tankiai apgyvendintos teritorijos (arba gyvenamos teritorijos yra jau suplanuotos ir patvirtintos teritorijų planavimo dokumentais), Minijos upės pakrantėje aptinkama daug archeologinių vertybių, todėl vietų alternatyvoms beveik nėra. Atsižvelgiant į tai, kad jau PAV programos svarstymo metu kilo ypač didelis visuomenės nepasitenkinimas, nes abu variantai praeina per gyvenamų namų statybai suplanuotas teritorijas, PAV ataskaitoje nagrinėjimui pasiūlyta V+Va alternatyva. Ši papildoma trasos dalis praeina per Šernų mišką aplenkdama gyvenamas teritorijas. Už Minijos upės trasa Dovilių gyvenvietę apeina iš vakarinės pusės ir ties Dauparais įsijungia į magistralinį dujotiekį Šiauliai-Klaipėda. Kiškėnų miške šalia uždaromo sąvartyno numatoma vieta naujai Klaipėdos-2 dujų skirstymo stočiai. Alternatyvių dujotiekio trasų nagrinėjimo aspektai: £[] Padėtis Natura 2000 ir kitų saugomų teritorijų atžvilgiu; £[] Kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso ypatumai; £[] Kultūros paveldas ir archeologiniai tyrimai; £[] Žemės gelmių ištekliai; £[] Rekreaciniai ištekliai; £[] Objekto dislokacijos vieta gyvenamų namų atžvilgiu, taip pat teritorijų,numatytų gyvenamajai plėtrai; £[] Techniniai ir ekonominiai aspektai. (pav.) Pagrindinės pasirinkimo priežastys Tauragės rajone Ekonominiu atžvilgiu Tauragės rajone palankiausias yra I+II alternatyvų dujotiekio trasos variantas, kadangi trasa pati trumpiausia. I trasos alternatyvos trasos ilgis yra nežymiai didesnis. Pietinių Tauragės apėjimo alternatyvų ilgiai yra ženkliai didesni. Pirmoji trasos alternatyva numatyta, praeinant Pagramančio regioninio parko (Natura 2000 BAST teritorija) pietinę dalį pačioje siauriausioje vietoje (1,1 km ruožas). Ši alternatyva pagal Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos nurodymus gali būti nagrinėjama tik numatant galimybę dujotiekį tiesti betranšėjinės technologijos, t.y uždaru (horizontalaus gręžimo) būdu. I+II alternatyvų variantas Pagramančio regininio parko teritoriją (taip pat Natura 2000 BAST teritorija) kirstų jau 7,9 km ruože (tokio ilgio atkarpoje betranšėjinė technologija nėra įmanoma). Atsižvelgiant į tai, kad kitų alternatyvių trasos variantų Tauragei apeiti iš šiaurinės pusės nėra, I alternatyva yra palankesnė. III+I alternatyvų variantas Pagramančio regioninio parko teritorijos nekliudo, tačiau kerta Jūros ichtiologiniam draustiniui priklausančiais Jūros ir Šešuvio upes (tai taip pat ir Natura 2000 BAST ir PAST teritorijos). III+IIIa+I alternatyvų variantas papildomai kliudytų Karšuvos girios teritoriją (4,3 km ruože), kuri įtraukta į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų sąrašą (BAST). Atsižvelgiant į teritorijos miškingumą III+I alternatyvų variante trasos ilgis miško plotuose mažiausias (1,3 km), kadangi trasa eitų itin urbanizuotomis teritorijomis. III+IIIa+I alternatyvų varianto trasos ilgis miške būtų 6,4 km, tačiau būtų užkliudyta ypač jautri ir svarbi teritorija – Karšuvos giria, kuri įtraukta į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų sąrašą. Pagal I alternatyvą trasa mišku eitų 11,5 km ilgyje, tačiau net 8,95 km iš šio atstumo yra parinkta kvartalinėmis linijomis, kas ženkliai sumažina kertamo miško plotus. Trumpiausio varianto trasos ilgis miške siektų 13,9 km, ir tik 2,7 km eitų kvartalinėmis linijomis. Planuojamo dujotiekio rajonas yra su gana tankiu hidrografiniu tinklu. Šiuo požiūriu palankiausias I alternatyvos trasos variantas, kuris kerta mažiausią skaičių upių, upelių ar melioracijos griovių. Galimų trasų variantų kertamos teritorijos turi skirtingą svarbą urbanistiniu požiūriu. Pietinė priemiesčio pusė yra itin tankiai apgyvendinta, todėl galimas stiprus visuomenės pasipriešinimas. Šioje miesto dalyje tankus aukštos įtampos elektros perdavimo linijų tinklas, įrengti miesto nuotekų valymo įrenginiai, sąvartynas. Pagrindinė Tauragės miesto plėtra numatyta į pietų pusę, kur suplanuotas pietinis miesto aplinkkelis (dujotiekio trasa užkirstų kelią miesto plėtrai aplinkkelio teritorijoje). Dėl šių priežasčių nagrinėjama papildoma IIIa alternatyva, kuri leidžia išvengti šios jautrios teritorijos. Šiaurinėje miesto pusėje siūlomos alternatyvos yra ženkliai mažiau apgyvendintose teritorijose, taip pat nenumatoma miesto plėtra. III+I alternatyvų trasos variantas kliudo prognozinį Tauragės II molio telkinį. Iš kitų parinktų galimų trasos variantų Tauragės rajone, nei vienas iš jų nekliudo naudingų išteklių telkinių. Visos trasos alternatyvos suvedamos į vieną bazinį variantą, kuris kerta Tauragės – Šilutės rajonų ribą. Išvada: Pagal reikšmingiausius aspektus išnagrinėjus keturis trasos tiesimo alternatyvius variantus Tauragės rajone I alternatyva turi mažiausiai trūkumų ir yra palankiausia aplinkai. Pagrindinės pasirinkimo priežastys Šilutės rajone Ekonominiu atžvilgiu Šilutės rajone palankiausias yra IVa+IV alternatyvų dujotiekio trasos variantas, kadangi trasa pati trumpiausia. Kitų alternatyvių trasų ilgis yra žymiai didesnis. Saugomų teritorijų atžvilgiu kiekvienas alternatyvų variantas turi skirtingą reikšmę. IVa+IV trasos alternatyvų variantas numatytas kliudant Vainuto miškų biosferos poligono pietinę dalį, taip pat Veiviržo kraštovaizdžio ir ichtiologinį (kertama 4 kartus) draustinius. Vainuto biosferos poligonas yra Natura 2000 saugoma teritorija, kurioje yra paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST). Veiviržo ichtiologinis draustinis yra gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). V+IVb+IV alternatyvų variantas aplenkia Vainuto miškų biosferos poligoną, tačiau kerta Veiviržo kraštovaizdžio ir ichtiologinį (kertama 2 kartus) draustinius. V alternatyva kliudo Veiviržo ichtiologinį draustinį, kertant jį 2 vietose (Veiviržo ir Aisės upes). Atsižvelgiant į teritorijos miškingumą, IVa+IV alternatyvų variante trasos ilgis miško plotuose didžiausias (13,35 km), kadangi trasa eitų neurbanizuotomis ir dujotiekiui palankiausiomis teritorijomis. V+IVb+IV alternatyvų varianto trasos ilgis miške būtų 12,5 km. Pagal V alternatyvą trasa mišku eitų 11,7 km ilgyje, tačiau net 6,45km iš šio atstumo yra parinkta kvartalinėmis linijomis, kas ženkliai sumažina kertamo miško plotus. Planuojamo dujotiekio rajonas yra su gana tankiu hidrografiniu tinklu. Šiuo požiūriu palankesnis V+IVb+IV alternatyvų trasos variantas, kuris kerta mažiausią skaičių upių, upelių ar melioracijos griovių. Išvada: įvertinus reikšmingiausius aspektus pagal tris trasos tiesimo alternatyvius variantus Šilutės rajone pasirinkta V alternatyva yra palankiausia aplinkai. Viso kitos alternatyvos yra ypač nepalankios saugomų teritorijų, tankaus hidrografinio tinklo bei stipriai urbanizuotų teritorijų atžvilgiu. Pagrindinės pasirinkimo priežastys Klaipėdos rajone Šiame rajone yra mažai saugomų teritorijų. Abu trasos variantai neišvengiamai kerta Minijos ichtiologinį draustinį, kuris yra Natura 2000 saugoma teritoriją – tai paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) ir gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Svarbiausias veiksnys nulėmęs trasos alternatyvų reikšmingumą Klaipėdos rajone buvo gyvenamų teritorijų išsidėstymas ir aktyviai pareikšta visuomenės nuomonė. Galimų trasų variantų kertamos teritorijos turi skirtingą svarbą urbanistiniu požiūriu, ypač aplink Agluonėnus. Tai yra itin urbanizuota teritorija – čia nutiesti keliai, elektros perdavimo linijos, geležinkeliai, vietovės tankiai gyvenamos arba gyvenamų namų statyba numatyta teritorijų planavimo dokumentais. Poveikio aplinkai vertinimo metu vykdant viešumo procedūras gauta 20 prieštaravimų ir motyvuotų pasiūlymų iš Klaipėdos rajono gyventojų, t. t. vienas prieštaravimas pasirašytas Jurgių kaimo vardu. AB „Lietuvos dujos“ įgaliotiems atstovams informuojant gyventojus, per kurių sklypus planuojamas dujotiekis, apie numatomą planuojamą ūkinę veiklą numatomus servitutus bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės naudojimo apribojimus dujotiekio apsaugos zonoje, nuostolių, atsiradusių dėl vykdomų darbų ir atsiradusių apribojimų, kompensavimo tvarką ir dydį, nepavyko pasiekti šalių susitarimo su 58 sklypų savininkais. Šių sklypų savininkai nesutinka, kad per jų sklypus būtų klojamas dujotiekis arba atsirastų dujotiekio apsaugos zonos sąlygojami žemės naudojimo apribojimai ir siūlo apeiti šias teritorijas. Pagal Teritorijų planavimo duomenų banko išrašo duomenis daliai šių sklypų, t.y. 11 vnt., jau yra paruošti ar rengiami teritorijų planavimo dokumentai, kuriais žemės ūkio paskirties žemė keičiama į gyvenamų teritorijų arba kitos paskirties žemę. Ypač daug pakeistos žemės paskirties sklypų yra Grobštų, Kisinių, Jurgių, Lėbartų ir Galčių kaimuose, pro kuriuos praeina magistralinio dujotiekio trasa, ir juos apeiti nėra galimybių. Atsižvelgiant į minėtą situaciją taip pat įvertinus archeologų reikalavimus nekliudyti archeologinio paveldo teritorijų prie Minijos upės ties Gedminų kaimu, pasiūlytas V+Va alternatyvų variantas, kuris praeina per valstybinį Šernų mišką tuo būdu išvengiant esamų,suplanuotų gyvenamų bei kitos paskirties teritorijų ir kuo mažiau pažeidžiant gyventojų interesų. Siekiant sumažinti poveikį miškui dujotiekio trasą numatoma kloti kvartalinėmis linijomis. Po papildomo viešo svarstymo su gyventojais V+Va alternatyvų variantas prieš įeinant į Šernų mišką, taip pat miško ribose dar buvo pakoreguotas atsižvelgiant į gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Alternatyvų vertinimo metu atsižvelgta ir į tai, kad IV trasos alternatyva kliudo detaliai išžvalgytus Deglių ir Pietinį Šiuparių naftos telkinius bei preliminariai išžvalgytus Poškų III žvyro ir Gelžinių II smėlio telkinius Klaipėdos raj. Iš kitų parinktų galimų trasos alternatyvų nei vienas iš jų nekliudo naudingų išteklių telkinių. Prieš Minijos upę visos trasos alternatyvos suvedamos į vieną bazinį variantą Klaipėdos rajone, kuris kerta Minijos upę, eina iki Kiškėnų miško, kuriame numatyta Klaipėdos-2 DSS ir prisijungia prie magistralinio dujotiekio Šiauliai-Klaipėda. Išvada: Įvertinus aplinkosauginius aspektus Klaipėdos rajone palankiausias aplinkai variantas yra V, tačiau dėl visuomenės pasipriešinimo ir atsiradusių naujų aplinkybių (naujai suplanuotų gyvenamųjų teritorijų) galime teigti, kad optimalus variantas yra V+Va. Parengus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą bei Aplinkos ministerijai priėmus sprendimą 2010-01-13 Nr. (10-3)-D8-345 dėl Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu, buvo parengti magistralinio dujotiekio trasos galutiniai sprendiniai, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai. 6. SPRENDINIAI Siekiant išplėsti gamtinių dujų perdavimo sistemų pajėgumus, projektuojamas magistralinis dujotiekis Šakiai-Tauragė-Klaipėda žiedine linija sujungia veikiančius magistralinius dujotiekius Vilnius-Kaunas-Šakiai ir Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda, užtikrinant gamtinių dujų Lietuvos šiaurės-vakarų regiono vartotojams stabilumą patikimumą, lankstumą ir prieinamumą. Tuo būdu geriau tenkinami vartotojų poreikiai, sudaromos sąlygos prijungti naujų vartotojų įrenginius ir plėtoti gamtinių dujų perdavimo sistemos veiklą. Magistralinio dujotiekio tiesinys klojamas iš plieninių vamzdžių, kurių išorinis skersmuo lygus 406.4mm (DN400). Maksimalus darbinis slėgis P=55bar. Darbų zonos plotis miške (kirtimo pločio juosta) 12 metrų; laukuose – 18 metrų. Magistralinio dujotiekio vamzdžiai klojami ne mažesniame kaip 0.9 m gylyje, atkartojant žemės paviršių (per mišką – 1.2m gylyje). Susikirtimuose su upėmis ir melioracijos grioviais dujotiekis klojamas tokiame gylyje, kaip nurodoma techninio projekto brėžiniuose. Susikirtimo su Jūros upe vietoje dujotiekis klojamas uždaru būdu (horizontalaus gręžimo), kiti susikirtimai su upėmis vykdomi atviru būdu (iškasant tranšėją). Numatoma galimybė perėjimą po Minijos bei Veiviržo upėmis taip pat vykdyti požeminiu prastūmimo būdu. Susikirtimuose su keliais dujotiekis klojamas apsauginiame dėkle. Mažiausias vertikalus atstumas nuo dujų vamzdžio/dėklo viršaus iki kelio dangos – 1.5 m klojant atviru būdu, klojant prastūmimo būdu – 2.5 m. Susikirtimai su magistraliniais ir krašto keliais bus vykdomi klojant prastūmimo būdu, su kitais keliais praėjimo būdai bus nustatyti sąlygas išduodančiose institucijose. Užbaigus dujotiekio statybos darbus atliekamas vamzdžio vidinio paviršiaus išvalymas, hidraulinis išbandymas, vidinio paviršiaus išsausinimas. Dujotiekio trasa padalinama į kelis ruožus, kurie išvalomi ir išbandomi atskirai. Magistraliniam dujotiekiui yra nustatytos apsaugos juostos ir apsaugos zonos, kuriose privaloma laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Magistralinio dujotiekio apsaugos juostos plotis yra po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 29d. nutarimu punktu Nr. 539 magistralinio dujotiekio apsaugos zona yra: • Išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis po 25 metrų abipus vamzdynų ašies; • Aplink čiaupų aikšteles, vėdinimo žvakes – 25 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelę. Projektuojamos Klaipėdos dujų skirstymo stoties paskirtis – sumažinti slėgį iki reikalaujamo ir paskirstyti vartotojams išvalytas bei odoruotas dujas. Pagrindiniai technologiniai procesai, vykdomi DSS: dujų valymas (filtravimas) nuo mechaninių priemaišų, tepalų ir kondensato; dujų slėgio sumažinimas iki reikiamo bei jo palaikymas tame lygyje, nepriklausomai nuo vartotoją skaičiaus ir dujų slėgio įvade į DSS; dujų pašildymas; dujų kiekio apskaita; dujų odoravimas. 6.1. Į nagrinėjamą zoną patenkančių objektų, kuriems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai, analizė. Į nagrinėjamą zoną tarp čiaupų aikštelės ČA – 8, esančios ant magistralinio dujotiekio Šakiai -Jurbarkas – Tauragė ir įsipjovimo į veikiantį dujotiekį Panevėžys – Šiauliai – Klaipėda patenkantys privatūs ir nuomojami žemės sklypai ir jų savininkai: • Tauragės raj. – 196 sklypai ir 230 sklypų savininkų; • Šilutės raj. – 237 sklypai ir 290 sklypų savininkų; Klaipėdos raj. – 117 sklypų ir 131 sklypų savininkas; (žiūr.400–419 psl.). • Viso – 550 sklypų ir 651 sklypų savininkas. Pastaba: aiškinamojo rašto prieduose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (žiūr.400–419 psl.) nurodytas sąrašas žemės sklypų, kuriems bus nustatomi servitutai bei specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pagal patvirtintą specialųjį planą Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta. Apsaugos juosta – žemės juosta išilgai magistralinio dujotiekio, kurioje draudžiama kloti kitas komunikacijas, sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus, statyti statinius. Magistralinio dujotiekio apsaugos juostos plotis yra po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Apsaugos juostoje draudžiama: • lygiagrečiai su magistraliniu dujotiekiu kloti kitus požeminius tinklus; • sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus; • apsaugos juostoje žemę leidžiama kultivuoti ne giliau kaip 0,30 m. Magistralinio dujotiekio apsaugos zona. Apsaugos zona – tai saugus atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingų situacijų atveju. Apipus dujotiekio trasos apsauginė dujotiekio zona: • Išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis po 25 metrų abipus vamzdynų ašies; Aplink čiaupų aikšteles – 25 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelę. Apsaugos juostoje draudžiama: • statyti pastatus ir įrenginius; • sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus; • įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles, vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus; • vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą • įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų skiedinius; • deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius; • kasti žemę giliau kaip 0,30 metro. Magistralinio dujotiekio vietovės klasė. Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete. Pagal vietovės klasę yra parenkamas projektinis faktorius, kuris naudojamas dujotiekio vamzdžio sienutės skaičiavime, taip pat ir minimalaus magistralinio dujotiekio atstumo nuo pastatų skaičiavime. Vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 m į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 m išilgai vamzdyno. Vietovės klasė prasideda arba baigiasi ne mažesniu kaip 200 m atstumu nuo artimiausio pastato. • 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. • 2 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis daugiau kaip 10 ir mažiau kaip 46 pastatus, skirtus žmonėms būti. • 3 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti bei kur dujotiekio vamzdynas nutiestas 90 m arba mažesniu atstumu nuo pastato ar statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių. • 4 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, kur yra nors vienas 4 aukštų ar aukštesnis pastatas. • Projektuojamo magistralinio dujotiekio trasa dėl esamos intensyvios gyvenamųjų teritorijų plėtros yra priskirta 3 vietovės klasei, t. y. gyvenamųjų namų skaičius vietovės klasės vienete nėra ribojamas. Apribojimai dėl planuojamos Klaipėdos dujų skirstymo stoties Magistralinio dujotiekio trasai buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (PVSV), kurio metu siūloma formuoti Klaipėdos–2 dujų skirstymo stočiai (DSS) 200 m sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Specialiajame plane rezervuojama teritorija Klaipėdos – 2 DSS SAZ, kuri bus įteisinta rengiant DSS sklypo detalųjį planą. Detaliąjame plane nustačius užstatymo zoną, bus pažymėta DSS taršos šaltinių vieta, nuo kurios formuojama SAZ. Žemės sklypams, patenkantiems į DSS SAZ, bus nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Keliai patenkantys į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone į nagrinėjamą zoną patenka 19 kelių, iš kurių: • Geležinkeliai – 1 vnt.: Pagėgiai – Šiauliai • Magistraliniai keliai – 1 vnt.: Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas (Nr. A12). • Krašto keliai – 2 vnt.: Mažeikiai – Plungė – Tauragė (Nr. 164); Tauragė – Žygaičiai – Vainutas (Nr. 199). • Rajoniniai keliai – 2 vnt.: Stragutė – Eržvilkas – Bebirvai (Nr. 4501); Tauragė – Dapkiškiai – Balskai (Nr. 4509). • Vietinės reikšmės keliai – 13 vnt. Šilutės rajone į nagrinėjamą zoną patenka 25 keliai, iš kurių: • Krašto keliai – 1 vnt.: Šilalė – Šilutė (Nr. 165). • Rajoniniai keliai – 6 vnt.: Tauragė – Vainutas (Nr. 4503); Švėkšna – Bliūdsakiai – Šyliai (Nr. 4221); Žemaičių Naumiestis – Paupariai – Girininkai (Nr. 4227); Žemaičių Naumiestis – Teneniai – Pajūralis (Nr. 4207); Žemaičių Naumiestis – Gardamas – Švėkšna (Nr. 4208); Šilutė – Ramučiai – Gardamas (Nr. 4209). • Vietinės reikšmės keliai – 18 vnt. Klaipėdos rajone į nagrinėjamą zoną patenka 17 kelių, iš kurių: • Geležinkeliai – 1 vnt.: Rimkai – Gargždai. • Krašto keliai – 1 vnt.: Jakai – Dovilai – Laugaliai (Nr. 227). • Rajoniniai keliai – 6 vnt.: Dreižiai – Pėžaičiai (Nr. 2232); Dreižiai – Agluonėnai (Nr. 2207); Kantvainiai – Agluonėnai (Nr. 2247); Privažiuojamasis kelias prie Agluonėnų nuo kelio Klaipėda – Veiviržėnai – Endriejevas (Nr. 2247); Klaipėda – Veiviržėnai – Endriejevas (Nr. 2202); Kisiniai – Baičiai – Šniaukštai (Nr. 2221). • Vietinės reikšmės keliai – 9 vnt. Viso į nagrinėjamą zoną patenka 61 kelias, iš kurių: • Geležinkeliai – 2 vnt.; • Magistraliniai keliai – 1 vnt.; • Krašto keliai – 4 vnt.; • Rajoniniai keliai – 14 vnt.; • Vietinės reikšmės keliai – 40 vnt. Kelių apsaugos zonų plotis: • geležinkelių apsaugos zona – po 45 metrus abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 m iki kelio statinio; • magistralinių kelių apsaugos zona – po 70 metrų; • krašto kelių apsaugos zona – po 50 metrų; • rajoninių kelių apsaugos zona – po 20 metrų; • vietinės reikšmės kelių apsaugos zona – po 10 metrų. Upės patenkančios į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 8 upės patenka nagrinėjamą zoną – Beržė, Mitauja, Jūra, Elbentėlis (2 kartus), Dabrupis, Tyrelupis (2 kartus), Ringė ir Kerupys. Šilutės rajone 11 upių patenka į nagrinėjamą zoną – Balčia, Krisla, Šyšalė, Vanagis, Pilupis, Peklalė (2 kartus), Tenenys, Šiūšis, Bevardė, Veiviržas, Aisė. Taip pat į nagrinėjamą zoną patenka Aisės senvagė ir Žemaičių Naumiesčio tvenkinys. Klaipėdos rajone 6 upės patenka nagrinėjamą zoną – Piktavardė, Šilupis, Aluona, Kisupė, Minija ir Tolupis. Viso 25 skirtingos upės patenka nagrinėjamą zoną, iš kurių 3 upės kerta po 2 kartus. Taip pat į nagrinėjamą zoną patenka viena senvagė ir vienas tvenkinys. Susikirtimuose su upėmis ir melioracijos grioviais dujotiekis klojamas tokiame gylyje kaip nurodoma techninio projekto brėžiniuose. Susikirtimo su Jūros upe vietoje dujotiekis klojamas uždaru būdu (horizontalaus gręžimo), kiti susikirtimai su upėmis vykdomi atviru būdu (iškasant tranšėją). Melioracijos grioviai ir kiti smulkūs vandens telkiniai patenkantys į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 37 grioviai patenka nagrinėjamą zoną. Šilutės rajone 59 grioviai patenka nagrinėjamą zoną. Klaipėdos rajone 26 grioviai patenka nagrinėjamą zoną. Viso 122 grioviai patenka nagrinėjamą zoną. Elektros linijos kertančios nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 18 kartų elektros oro linijos kerta nagrinėjamą zoną, iš kurių: • Iki 1 kV – 6 kartus; • 10 kV – 10 kartų; • 35 kV – 2 kartus. Šilutės rajone 27 kartus elektros oro linijos kerta nagrinėjamą zoną, iš kurių: • Iki 1 kV – 10 kartų; • 10 kV – 15 kartų; • 35 kV – 1 kartą • 330 kV – 1 kartą. Klaipėdos rajone 20 kartų elektros oro linijos kerta nagrinėjamą zoną, iš kurių: • Iki 1 kV – 7 kartus; • 10 kV – 9 kartus; • 110 kV – 1 kartą • 330 kV – 2 kartus; • Planuojamą 330 kV elektros oro liniją Klaipėda-Telšiai – 1 kartą. Viso 65 kartus elektros oro linijos kerta nagrinėjamą zoną, iš kurių: • Iki 1 kV – 23 kartus; • 10 kV – 34 kartus; • 35 kV – 3 kartus; • 110 kV – 1 kartą; • 330 kV – 3 kartus; • Planuojamą 330 kV – 1 kartą. Elektros oro linijų apsaugos zonų plotis: • iki 1 kV – po 2 metrus; • 6,10 kV – po 10 metrų; • 35 kV – po 15 metrų; • 110 kV – po 20 metrų; • 330 kV – po 30 metrų. Magistralinio dujotiekio susikirtimuose su orinėmis elektros linijomis tarp dujotiekio ir elektros linijų atramų išlaikomas minimalus atstumas reglamentuojamas „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“. Ryšių linijos kertančios nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 13 kartų ryšių linijos kerta nagrinėjamą zoną. Šilutės rajone 10 kartų ryšių linijos kerta nagrinėjamą zoną. Klaipėdos rajone 7 kartus ryšių linijos kerta nagrinėjamą zoną. Viso 30 kartų ryšių linijos kerta nagrinėjamą zoną. Ryšių linijų apsaugos zonos: • žemės juostoje, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų; • 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą. Stambūs miškai patenkantys į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 3 stambūs miškai patenka nagrinėjamą zoną: • Tauragės; • Tyrelių; • Žygaičių. Šilutės rajone 5 stambūs miškai patenka nagrinėjamą zoną: • Žemaičių Naumiesčio; • Ramuvos; • Barvų; • Norkaičių; • Joniškio. Klaipėdos rajone 1 stambus miškas patenka nagrinėjamą zoną: • Šernų. Viso 9 stambūs miškai patenka į nagrinėjamą zoną. Miškams ir želdiniams priskiriamos trasos ilgis – 24,300 km, plotas – 28,80 ha. (darbo zonos plotis miške 12 m). Tačiau Tauragės, Tyrelių ir Norkaičių miškuose didžioji dalis trasos bus tiesiama miško kvartalinėmis, kurių plotis 4 m ir tai leis sumažinti miško iškirtimą iki 8 m, tuo būdu išsaugant 3,8 ha miško. Saugomos teritorijos patenkančios į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 1 saugoma teritorija patenka į nagrinėjama zoną: • Pagramančio regioninis parkas – ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Šilutės rajone 2 saugomos teritorijos patenka į nagrinėjamą zoną: • Veiviržo upė (Veiviržo ichtiologinis draustinis) – ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST); • Aisės upė (Veiviržo ichtiologinis draustinis). Klaipėdos rajone 1 saugoma teritorija patenka į nagrinėjama zoną: • Minijos upė – ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) ir Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST). Viso 4 saugomos teritorijos patenka į nagrinėjamą teritoriją. Kadangi planuojamas dujotiekis Pagramančio regioninį parką kerta siauriausioje vietoje (bendras ilgis iki 1,1 km), tai numatomas kloti požeminio prastūmimo būdu. Tokiu atveju trasa tiesioginio kontakto su saugomos teritorijos paviršiumi ir Jūros upe neturės. Nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjama zoną: • dujotiekio trasos ruože ties Papušynės – Antšunijų kaimais. Kariniai įtvirtinimai, žuvimo vieta. Nustačius tikslią magistralinio dujotiekio trasos vietą, atlikti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Šilutės rajone nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjama zoną: • dujotiekio trasos ruože ties Barvais (Tenenio kairysis krantas) – spėjamas pilkapynas ir XIX amžiaus sodybvietė. Nustačius tikslią magistralinio dujotiekio trasos vietą, atlikti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus. • dujotiekio trasa ties Bartininkų – Didšilių kaimais (Ramuvos miško vakarinis pakraštys). Buvusi Prūsijos ir Lietuvos valstybių demarkacinė linija. Visas buvusios valstybinės sienos ruožas šiuo metu yra skelbiamas kultūros paminklu. Be to, jos apeiti keičiant dujotiekio trasos vietą neįmanoma, todėl šioje vietoje tiesiant dujotiekį būtina atlikti archeologinius tyrimus (reikia ištirti apie 300 m2 dydžio plotą). Klaipėdos rajone nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjamą zoną: • pasikeitus magistralinio dujotiekio trasos vietai, ties Gedminais (Minijos dešinysis krantas) esančios nekilnojamos kultūros vertybės (kariniai betoniniai [tvirtinimai, kapinės) į nagrinėjamą zoną nepatenka. Viso 3 nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjama zoną. Dujotiekio trasos ruožuose ties Aukštupiais – Dabrupine, Dirvėnais (Tauragės raj.), Šiaudviečiais, Lašais (Šilutės raj.), Vanagais, Kantvainiais (Klaipėdos raj.), turi būti griežtai prisilaikoma suprojektuotos trasos vietos, nes šiuose ruožuose už žvalgytos dujotiekio trasos ribų yra kultūros ir gamtos vertybių. Esant būtinybei dujotiekio trasą šiuose ruožuose koreguoti, čia būtų reikalingi archeologiniai tyrimai, kurių apimtis apspręstų trasos koregavimo mąstai. Specialiojo plano rengimo metu magistralinio dujotiekio trasa keliose vietose buvo keičiama, atsižvelgiant į motyvuotus visuomenės pasiūlymus. Daugiausia pakeitimų atlikta Klaipėdos rajone. Pakeistos trasos vietos poveikio vertinimo ataskaitos rengimo metu buvo išnagrinėtos, esamų stambių miškų, esamų inžinerinių tinklų, suplanuotų teritorijų, saugomų teritorijų bei nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Aplinkos ministerija šiam trasos variantui pritarė, priimdama sprendimą 2010-01-13 Nr. (10-3)-D8-345 Dėl magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu. Pakeistoms magistralinio dujotiekio trasos vietoms (kur nutolta nuo pradinės trasos virš 50

1. m)reikalinga atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Likusioje dujotiekio trasos dalyje nežinomų archeologinių ar kitokių kultūros vertybių nerasta, tad dujotiekį pagal numatomą vietą galima tiesti. Jeigu dujotiekio trasos projekto galutinio derinimo metu ji keistųsi, keičiamuose ruožuose nuo esamo projekto nutolusiuose į šonus daugiau kaip per 50 m, reikalingi papildomi žvalgomieji archeologijos tyrinėjimai. 7. IŠVADOS Magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos DN400 (55 bar) planuojamas tiesti per Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonus. Planuojamo magistralinio dujotiekio tinklo bendras ilgis – 102657 m. Dujotiekis bus tiesiamas per 550 privačių bei nuomojamų žemės sklypų: • Planuojamas dujotiekio tinklas privačiuose ir nuomojamuose žemės sklypuose – 67299 m; • Planuojamas dujotiekio tinklas valstybinio žemės fondo žemėje – 35358 m. • 61 kartą dujotiekis susikirs su keliais; • 29 kartus dujotiekis susikirs su upėmis; • 122 kartus dujotiekis susikirs su melioracijos grioviais ar kitais smulkiais vandens telkiniais; • 65 kartus dujotiekis susikirs su orinėmis elektros linijomis; • 30 kartų dujotiekis susikirs su ryšių kabeliais; • 9 kartus dujotiekis susikirs su stambiais miškais; • 4 kartus dujotiekis susikirs su saugomomis teritorijomis; • 4 kartus dujotiekis susikirs su nekilnojamomis kultūros vertybėmis. Pagėgių, Žygaičių, Šilalės, Šilutės bei Klaipėdos miestų ir savivaldybių gamtinių dujų poreikiai buvo apskaičiuoti įvertinus dujofikuojamų pramonės objektų ir gyventojų dujų poreikius. Tuo tikslu buvo atlikti rinkos tyrimai, parengta galimybių studija. Buvo numatyta pastatyti Jurbarko (pastatyta), Tauragės (parengtas projektas), Pagėgių, Šilalės, Šilutės ir Klaipėdos dujų skirstymo stotis (DSS) (vėliau buvo numatyta statyti Žygaičių DSS). Šių DSS numatytas pralaidumas: • Jurbarko DSS – 6 600 nm3/val.; • Tauragės DSS – 19 000 nm3/val.; • Pagėgių DSS – 2 400 nm3/val.; • Šilalės DSS – 2 200 nm3/val.; • Šilutės DSS – 12 300 nm3/val.; • Klaipėdos DSS – 50 000 nm3/val.; • Žygaičių DSS – 1 000 nm3/val. Įgyvendinant minėtų savivaldybių ir miestų dujofikavimą, planuojamoje magistralinio dujotiekio trasoje Tauragė – Klaipėda numatytos atšakų į Pagėgius (Žygaičius), Šilalę, Šilutę čiaupų aikštelės su čiaupų mazgais bei Klaipėdos DSS vietos. Prie čiaupų aikštelių numatyti privažiavimo keliai, aikštelės bus aptvertos. Specialiajame plane rezervuota teritorija Klaipėdos –2 DSS sanitarinei apsaugos zonai (200 m), kuri bus nustatyta ir įteisinta DSS detaliajame plane. _________________ Priedas prie aiškinamojo rašto Nr. 1 Žemės sklypų sąrašas, kuriems nustatomas servitutas tiesti inžinerinius tinklus (1 metams) ir nustatomi ūkinės veiklos apribojimai magistralinio dujotiekio apsaugos zonos plote pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ( LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 (Žin. 1992 m. Nr. 22-652) TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJA Eil. Nr. Sklypo kadastrinis Nr. Sklypo adresas 1 2 3 Kunigiškių kadastro vietovė 1 7728/0001:53 Girgždų k. 2 7728/0001:27 Pamiliušių k. 3 7728/0001:194 Pamiliušių k. 4 7728/0001:202 Pamiliušių k. 5 7728/0001:39 Pamiliušių k. 6 7728/0001:188 Stragutės k. 7 7728/0001:61 Stragutės k. 8 7728/0001:126 Stragutės k. 9 7728/0001:291 Stragutės k. 10 7728/0001:112 Stragutės k. 11 7728/0001:118 Stragutės k. 12 7728/0001:253 Stragutės k. 13 7728/0001:170 Stragutės k. 14 7728/0001:312 Stragutės k. 15 7728/0001:3 Stragutės k. 16 7728/0001:7 Bernotiškės k. 17 7728/0001:57 Bernotiškės k. 18 7728/0001:182 Bernotiškės k. 19 Pr.Nr. 70 Bernotiškės k. 20 Pr.Nr. 50 Bernotiškės k. 21 7728/0001:83 Stragutės k. 22 7728/0001:4 Stragutės k. 23 7728/0001:77 Stragutės k. 24 Pr.Nr. 64 Stragutės k. 25 Pr.Nr. 29 Stragutės k. 26 Pr.Nr. 52 Stragutės k. Juodpetrių kadastro vietovė 1 7725/0003:67 Joniškės k. 2 7725/0003:68 Joniškės k. 3 7725/8001:1 Joniškės k. 4 7725/0003:65 Bernotiškės k. Mažonų kadastro vietovė 1 7735/0004:165 Papušynės k. 2 7735/0004:78 Papušynės k. 3 7735/0004:169 Norkaičių k. 4 7735/0004:72 Visbutų k. 5 7735/0004:97 Norkaičių k. 6 7735/0004:31 Norkaičių k. 7 7735/0004:69 Norkaičių k. 8 7735/0004:29 Norkaičių k. 9 7735/0004:68 Norkaičių k. 10 7735/0004:626 Norkaičių k. 11 7735/0005:24 Norkaičių k. 12 7735/0005:42 Norkaičių k. 13 7735/0005:556 Norkaičių k. 14 Pr.Nr. 115-2 Norkaičių k. 15 7735/0005:564 Norkaičių k. 16 7735/0005:419 Norkaičių k. 17 7735/0005:506 Norkaičių k. 18 7735/0005:179 Norkaičių k. 19 7735/0005:371 Norkaičių k. 20 7735/0005:393 Norkaičių k. 21 7735/0005:37 Norkaičių k. 22 7735/0005:335 Norkaičių k. 23 7735/0005:250 Norkaičių k. 24 7735/0005:413 Norkaičių k. 25 7735/0005:465 Norkaičių k. 26 7735/0005:500 Norkaičių k. 27 7735/0005:569 Norkaičių k. 28 7735/0005:134 Norkaičių k. 29 7735/0005:252 Norkaičių k. 30 7735/0005:340 Norkaičių k. 31 7735/0005:164 Norkaičių k. 32 7735/0005:373 Norkaičių k. 33 7735/0005:52 Norkaičių k. 34 7735/0005:70 Norkaičių k. 35 7735/0005:232 Norkaičių k. 36 7735/0005:231 Norkaičių k. 37 Pr.Nr. 84-3 Norkaičių k. 38 7735/0005:38 Norkaičių k. 39 Pr.Nr. 11-2 Norkaičių k. Dapkiškių kadastro vietovė 1 7715/0002:18 Vitkaičių k. 2 7715/0002:17 Vitkaičių k. 3 7715/0002:372 Dapkiškių k. 4 7715/0002:101 Dapkiškių k. 5 7715/0002:40 Dapkiškių k. 6 7715/0002:104 Dapkiškių k. 7 7715/0002:10 Dapkiškių k. 8 7715/0002:106 Dapkiškių k. 9 7715/0002:221 Vitkaičių k. 10 7715/0002:346 Trūkiškės k. 11 7715/0002:337 Trūkiškės k. 12 7715/0002:340 Trūkiškės k. 13 7715/0002:117 Dapkiškių k. 14 7715/0002:26 Alangos k. 15 7715/0002:16 Alangos k. 16 7715/0002:141 Trūkiškės k. 17 7715/0002:28 Trūkiškės k. 18 7715/0002:120 Alangos k. 19 7715/0002:59 Alangos k. 20 7715/0002:301 Trūkiškės k. 21 7715/0002:302 Trūkiškės k. 22 7715/0002:145 Alangos k. 23 7715/0002:251 Trūkiškės k. 24 7715/0002:252 Trūkiškės k. 25 7715/0002:294 Alangos k. 26 7715/0002:269 Alangos k. 27 7715/0002:114 Alangos k. 28 7715/0002:157 Trūkiškės k. 29 7715/0002:250 Trūkiškės k. 30 7715/0002:282 Alangos k. 31 7715/0002:325 Alangos k. 32 7715/0002:326 Alangos k. 33 7715/0002:359 Trūkiškės k. 34 7715/0002:268 Alangos k. 35 7715/0002:163 Trūkiškės k. 36 7715/0002:219 Trūkiškės k. 37 7715/0002:259 Trūkiškės k. 38 7715/0002:186 Trūkiškės k. 39 7715/0002:261 Trūkiškės k. 40 7715/0002:264 Trūkiškės k. 41 7715/0002:169 Trūkiškės k. 42 7715/0002:284 Trūkiškės k. 43 7715/0002:276 Trūkiškės k. 44 7715/0002:380 Trūkiškės k. 45 7715/0002:191 Dapkiškių k. 46 7715/0002:196 Dapkiškių k. 47 7715/0002:21 Dapkiškių k. 48 Per.Nr. 636-2.636-3,636-4 Dapkiškių k. 49 Pr.Nr. 665-3 Dapkiškių k. 50 7715/0002:323 Trūkiškės k. 51 7715/0002:215 Alangos k. 52 7715/0002:151 Vitkaičių k. Aukštupių kadastro vietovė 1 7703/0003:109 Aukštupių k. 2 7703/0003:61 Aukštupių k. 3 7703/0003:85 Aukštupių k. 4 7703/0003:24 Aukštupių k. 5 7703/0003:25 Aukštupių k. 6 7703/0003:78 Aukštupių k. 7 7703/0003:144 Aukštupių k. 8 7703/0003:126 Aukštupių k. 9 7703/0003:135 Aukštupių k. 10 7703/0003:106 Aukštupių k. 11 7703/0003:103 Aukštupių k. 12 7703/0003:130 Aukštupių k. 13 7703/0003:36 Aukštupių k. Žygaičių kadastro vietovė 1 7766/0001:26 Pryšmantų I k. 2 7766/0001:113 Pryšmantų I k. 3 7766/0001:121 Pryšmantų I k. 4 7766/0001:216 Pryšmantų I k. 5 7766/0001:292 Pryšmantų I k. 6 7766/0001:151 Pryšmantų I k. 7 7766/0001:120 Pryšmantų I k. 8 7766/0001:373 Zoliškių k. 9 7766/0001:372 Zoliškių k. 10 7766/0001:22 Zoliškių k. 11 7766/0001:14 Zoliškių k. 12 7766/0001:15 Zoliškių k. 13 7766/0001:278 Zoliškių k. 14 7766/0001:96 Zoliškių k. 15 7766/0001:210 Ringinių k. 16 7766/0001:195 Ringinių k. 17 7766/0001:194 Ringinių k. 18 7766/0001:160 Ringinių k. 19 7766/0001:215 Ringinių k. 20 7766/0001:297 Ringinių k. 21 7766/0001:234 Ringinių k. 22 7766/0001:422 Ringinių k. 23 7766/0001:252 Ringinių k. 24 7766/0001:268 Ringinių k. 25 7766/0001:299 Žygaičių mstl. 26 7766/0001:41 Žygaičių mstl. 27 7766/0001:223 Žygaičių mstl. 28 7766/0001:97 Žygaičių mstl. 29 7766/0001:57 Žygaičių mstl. 30 7766/0001:472 Žygaičių mstl 31 7766/0001:357 Žygaičių mstl. 32 7766/0001:358 Žygaičių mstl. 33 7766/0001:133 Žygaičių mstl. 34 7766/0001:154 Žygaičių mstl. 35 7766/0001:338 Žygaičių mstl. 36 7766/0001:219 Žygaičių mstl. 37 7766/0001:43 Ringinių k. 38 7766/0001:289 Žygaičių mstl. 39 7766/0001:79 Žygaičių mstl. 40 7766/0001:350 Žygaičių mstl. 41 7766/0001:409 Žygaičių mstl. 42 7766/0001:386 Žygaičių mstl. 43 7766/0001:397 Žygaičių mstl. 44 7766/0001:180 Žygaičių mstl. 45 7766/0001:155 Žygaičių mstl. 46 7766/0001:146 Žygaičių mstl. 47 7766/0001:192 Žygaičių mstl. 48 7766/0001:4 Trumpiškių k. 49 7766/0001:238 Žygaičių mstl. 50 7766/0001:273 Žygaičių mstl, 51 7766/0005:98 Trumpiškių k. 52 7766/0005:12 Žygaičių mstl. 53 7766/0005:70 Žygaičių mstl. 54 7766/0005:13 Žygaičių mstl. 55 7766/0005:9 Žygaičių mstl. 56 7766/0005:215 Žygaičių mstl. 57 7766/0005:97 Žygaičių mstl. 58 7766/0005:104 Žygaičių mstl. 59 7766/0005:187 Žygaičių mstl. 60 7766/0005:103 Žygaičių mstl. 61 7766/0005:105 Žygaičių mstl. 62 7766/0005:180 Dirvėnų k. 63 7766/0005:179 Dirvėnų k. 64 7766/0005:218 Dirvėnų k. 65 7766/0005:82 Dirvėnų k. 66 7766/0005:100 Dirvėnų k. 67 7766/0005:4 Dirvėnų k. 68 7766/0005:88 Dirvėnų k. 69 7766/0005:132 Dirvėnų k. 70 7766/0005:60 Balčių k. 71 7766/0005:172 Balčių k. 72 7766/0005:122 Balčių k. 73 7766/0005:213 Balčių k. _________________ Priedas prie aiškinamojo rašto Nr. 2 Žemės sklypų sąrašas, kuriems nustatomas servitutas tiesti inžinerinius tinklus (1 metams) ir nustatomi ūkinės veiklos apribojimai magistralinio dujotiekio apsaugos zonos plote pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas{ LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 (Žin. 1992 m. Nr. 22-652) ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJA Eil. Nr. Sklypo kadastrinis Nr. Sklypo adresas 1 2 3 Kivylių kadastro vietovė 1 8830/0002:20 Balčių k. 2 8830/0002:55 Balčių k. 3 8830/0002:32 Balčių k. 4 8830/0002:57 Balčių k. 5 8830/0002:109 Balčių k. 6 8830/0002:14 Balčių k. 7 Pr.Nr. 235 Balčių k. 8 8830/0002:132 Balčių k. 9 Pr. Nr. 1 Balčių k. 10 Pr.Nr. 119-1 Balčių k. 11 8830/0002:205 Balčių k. 12 8830/0002:210 Balčių k. 13 8830/0002:267 Balčių k. 14 Proj.Nr. 3 Balčių k. 15 8830/0002:215 Balčių k. 16 Pr.Nr. 292 Balčių k. 17 8830/0002:138 Balčių k. 18 8830/0002:252 Balčių k. 19 8830/0002:265 Balčių k. 20 8830/0002:31 Balčių k. 21 Pr.Nr,6 Balčių k. 22 Pr.Nr. 164 Balčių k. 23 8830/0002:264 Balčių k. 24 8830/0001:27 Kivylių k. 25 8830/0002:215 Kivylių k. 26 8830/0001:83 Kivylių k. 27 8830/0001:125 Kivylių k. 28 8830/0001:50 Kivylių k. 29 8830/0001:123 Kivylių k. 30 Pr.Nr. 424-3 Kivylių k. 31 8830/0001:35 Kivylių k. 32 Pr,Nr,7 Kivylių k. 33 Pr.Nr. 8 Kivylių k. 34 Pr.Nr. 9 Kivylių k. 35 8830/0002:153 Balčių k. 36 8830/0002:289 Balčių k. 37 8830/0002:328 Balčių k. Vainuto kadastro vietovė 1 8880/0005:228 Kivylių k. 2 8830/0005:263 Kivylių k. 3 8830/0005:141 Kivylių k. 4 8880/0005:60 Vainuto mstl. 5 8880/0005:69 Vainuto mstl. 6 8880/0005:433 Vainuto mstl. 7 8880/0005:110 Vainuto mstl. 8 8880/0005:168 Vainuto mstl. 9 8880/0005:422 Vainuto mstl. 10 8880/0005:246 Vainuto mstl. 11 8880/0005:218 Vainuto mstl. 12 8880/0005:431 Vainuto mstl. 13 8880/0005:441 Vainuto mstl. 14 8880/0005:241 Vainuto mstl. 15 8880/0005:210 Vainuto mstl. 16 8880/0005:393 Vainuto mstl. 17 8880/0005:117 Vainuto mstl. 18 8880/0006:57 Galnės k. 19 8880/0006:50 Galnės k. 20 8880/0006:143 Galnės k. 21 8880/0006:174 Galnės k. 22 8880/0006:200 Vainuto mstl. 23 8880/0006:180 Galnės k. 24 8880/0006:42 Galnės k. 25 8880/0006:133 Vainuto mstl. 26 8880/0006:29 Galnės k. 27 8880/0006:71 Galnės k. 28 8880/0006:92 Galnės k. 29 8880/0006:116 Galnės k. 30 8880/0006:100 Galnės k. 31 8880/0006:94 Galnės k. 32 8880/0006:93 Galnės k. 33 8880/0006:69 Galnės k. 34 8880/0006:163 Galnės k. 35 Proj.Nr. 262 Vainuto mstl. 36 Proj.Nr. 475 Galnės k. 37 Proj,Nr,387 Kivylių k. Grygališkės kadastro vietovė 1 8812/0004:83 Grygališkės k. 2 8812/0004:81 Pauparių k. 3 8812/0004:80 Grygališkės k. 4 8812/0004:72 Pauparių k. 5 8812/0004:73 Pauparių k. 6 8812/0004:63 Pauparių k. 7 8812/0004:92 Pauparių k. 8 8812/0004:74 Pauparių k. 9 8812/0004:61 Pauparių k. 10 8812/0004:39 Šiaudviečių k. 11 8812/0004:40 Šiaudviečių k. 12 8812/0003:39 Šiaudviečių k. 13 8812/0003:178 Vanagių k. 14 8812/0003:128 Vanagių k. 15 8812/0003:258 Vanagių k. 16 8812/0003:233 Vanagių k. 17 8812/0003:24 Spiečių k. 18 8812/0003:130 Spiečių k. 19 8812/0003:107 Spiečių k. 20 8812/0003:320 Spiečių k. 21 8812/0003:284 Spiečių k. 22 8812/0003:23 Spiečių k. 23 8812/0003:26 Spiečių k. 24 8812/0003:28 Spiečių k. 26 8812/0003:161 Spiečių k. 26 8812/0003:30 Spiečių k. 27 8812/0003:240 Ciparių k. 28 8812/0003:231 Ciparių k. 29 8812/0003:230 Ciparių k. 30 8812/0003:68 Ciparių k. 31 8812/0003:313 Ciparių k. 32 8812/0003:312 Ciparių k. 33 8812/0003:292 Ciparių k. 34 8812/0002:174 Ciparių k. 35 8812/0002:222 Makių k. 36 8812/0002:224 Makių k. 37 8812/0002:97 Makių k. 38 8812/0002:101 Makių k. 39 8812/0002:98 Makių k. 40 8812/0002:100 Makių k. 41 8812/0002:135 Makių k. 42 8812/0002:130 Makių k. 43 8812/0001:172 Rimženčių k. 44 8812/0001:194 Rimženčių k. 45 8812/0001:147 Rimženčių k. 46 8812/0001:17 Rimženčių k. 47 8812/0001:108 Kadagiškių k. 48 8812/0001:302 Kadagiškių k. 49 8812/0001:270 Rimženčių k. 50 8812/0004:167 Grygališkės k. 51 8812/0004:146 Pauparių k. 52 8812/0004:166 Grygališkės k. 53 8812/0004:707 Grygališkės k. 54 Pr.Nr. 3 Ciparių k. 55 Pr.Nr. 6 Pauparių k. 56 Pr.Nr. 7 Pauparių k. 57 Pr,Nr,8 Pauparių k. 58 Pr.Nr. 9 Spiečių k. 59 Pr.Nr. 11 Ciparių k. 60 Pr.Nr. 12 Ciparių k. 61 Pr.Nr. 13 Ciparių k. 62 Pr.Nr. 14 Ciparių k. Ramučių kadastro vietovė 1 8850/0009:193 Eidaičių k. 2 8850/0009:194 Eidaičių k. 3 8850/0009:196 Eidaičių k. 4 8850/0009:205 Eidaičių k. 5 8850/0009:90 Gnybalų k. 6 8850/0009:91 Gnybalų k. 7 8850/0009:201 Gnybalų k. 8 8850/0009:72 Ramuvos k. 9 8850/0008:55 Ramuvos k. 10 8850/0008:4 Bartininkų k. 11 8850/0008:2 Bartininkų k. 12 8850/0008:51 Ramuvos k. 13 8850/0008:8 Bartininkų k. 14 8850/0008:101 Rimženčių k. 15 8850/0008:49 Rimženčių k. 16 8850/0008:53 Rimženčių k. 17 8850/0008:70 Rimženčių k. 18 8850/0006:241 Užlaukės k. 19 8850/0006:253 Užlaukės k. 20 8850/0006:235 Užlaukės k. 21 8850/0006:330 Užlaukės k. 22 8850/0006:273 Užlaukės k. 23 8850/0006:331 Užlaukės k. 24 8850/0006:214 Kadagiškių k. 25 8850/0006:81 Užlaukės k. 26 8850/0006:111 Užlaukės k. 27 8850/0006:149 Pašusčių k. 28 8850/0006:11 Pašusčių k. 29 8850/0006:279 Pašusčių k. 30 8850/0006:286 Užlaukės k. 31 8850/0006:289 Pašusčių k. 32 8850/0006:287 Užlaukės k. 33 8850/0006:288 Užlaukės k. 34 8850/0007:45 Užlaukės k. 35 8850/0006:317 Užlaukės k. 36 Pr.Nr. 1 Užlaukės k. 37 Pr.Nr. 4 Užlaukės k. 38 Pr.Nr,5 Užlaukės k. 39 Pr.Nr. 6 Užlaukės k. 40 Pr.Nr. 7 Užlaukės k. 41 Pr.Nr. 8 Užlaukės k. 42 Pr.Nr. 9 Užlaukės k. 43 Pr.Nr. 10 Užlaukės k. 44 Pr.Nr. 11 Užlaukės k. 45 Pr.Nr. 12 Užlaukės k. 46 Pr.Nr. 13 Gnybalų k. Jonaičių kadastro vietovė 1 8817/0001:180 Gnybalų k. 2 8817/0001:49 Didšilių k. 3 8817/0001:168 Didšilių k. Saugų kadastro vietovė 1 8857/0004:267 Saugų k. 2 8857/0004:448 Saugų k. 3 8857/0006:11 Berciškės k. 4 8857/0007:30 Berciškės k. 5 8857/0009:187 Barvų k. 6 8857/0009:188 Barvų k. 7 8857/0009:185 Barvų k. 8 8857/0009:186 Barvų k. Vilkyčių kadastro vietovė 1 8884/0003:102 Šilininkų k. 2 8884/0003:75 Šilininkų k. 3 8884/0003:73 Šilininkų k. 4 8884/0003:64 Šilininkų k. 5 8884/0003:68 Šilininkų k. 6 8884/0004:74 Aisėnų k. 7 8884/0004:73 Aisėnų k. 8 8884/0004:115 Aisėnų k. 9 8884/0004:116 Aisėnų k. 10 8884/0004:109 Aisėnų k. 11 8884/0004:88 Aisėnų k. 12 8884/0004:113 Aisėnų k. 13 8884/0004:111 Aisėnų k. 14 8884/0004:64 Aisėnų k. 15 8884/0004:98 Aisėnų k. 16 8884/0004:62 Aisėnų k. 17 8884/0004:128 Aisėnų k. 18 8884/0004:9 Aisėnų k. 19 8884/0004:65 Aisėnų k. 20 8884/0004:134 Stankaičių k. 21 8884/0004:114 Stankaičių k. 22 8884/0004:137 Stankaičių k. 23 8884/0004:138 Stankaičių k. 24 8884/0004:47 Stankaičių k. 25 8884/0006:65 Kebelių k. 26 8884/0006:42 Kebelių k. 27 8884/0006:41 Kebelių k. 28 8884/0006:14 Kebelių k. 29 8884/0005:147 Kebelių k. 30 8884/0005:148 Stankaičių k. 31 8884/0005:68 Stankaičių k. 32 8884/0006:44 Kebelių k. 33 8884/0006:66 Kebelių k. 34 8884/0006:101 Kebelių k. 35 8884/0007:81 Begėdžių k. 36 8884/0007:202 Begėdžių k. 37 8884/0007:175 Vilkmedžių k. 38 8884/0007:159 Vilkmedžių k. 39 8884/0007:67 Vilkmedžių k. 40 8884/0007:201 Vilkmedžių k. 41 8884/0007:205 Vilkmedžių k. 42 8884/0007:203 Vilkmedžių k. 43 8884/0007:188 Vilkmedžių k. 44 8884/0007:189 Vilkmedžių k. 45 8884/0007:127 Vilkmedžių k. _________________ Priedas prie aiškinamojo rašto Nr. 3 Žemės sklypų sąrašas, kuriems nustatomas servitutas tiesti inžinerinius tinklus (1 metams) ir nustatomi ūkinės veiklos apribojimai magistralinio dujotiekio apsaugos zonos plote pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas{ LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 (Žin., 1992 m. Nr. 22-652) KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJA Eil. Nr. Sklypo kadastrinis Nr. Sklypo adresas 1 2 3 Agluonėnų kadastro vietovė 1 5503/0004:91 Šilininkų k. 2 5503/0004:72 Vanagų k. 3 5503/0004:52 Vanagų k. 4 5503/0006:36 Vanagų k. 5 5503/0006:39 Vanagų k. 6 5503/0006:33 Vanagų k. 7 5503/0006:34 Vanagų k. 8 5503/0006:94 Vanagų k. 9 5503/0006:101 Vanagų k. 10 5503/0006:253 Vanagų k. 11 5503/0006:109 Vanagų k. 12 5503/0006:269 Vanagų k. 13 5503/0006:212 Vanagų k. 14 5503/0006:100 Vanagų k. 15 5503/0006:85 Agluonėnų k. 16 5503/0006:42 Vanagų k. 17 5503/0006:257 Vanagų k. 18 5503/0006:93 Vanagų k. 19 5503/0006:27 Vanagų k. 20 5503/0006:239 Vanagų k. 21 5503/0006:255 Vanagų k. 22 5503/0006:3 Agluonėnų k. 23 5503/0005:54 Žagarų k. 24 5503/0005:21 Kantvainių k. 25 5503/0005:32 Kantvainiųk. 26 5503/0005:137 Kantvainių k. 27 5503/0005:134 Kantvainių k. 28 5503/0005:145 Kantvainių k. 29 5503/0005:61 Kantvainių k. 30 5503/0005:10 Kantvainių k. 31 5503/0005:78 Kantvainių k. 32 5503/0005:79 Kantvainių k. 33 5503/0005:87 Kantvainių k. 34 5503/0005:1 Kantvainių k. 35 5503/0005:135 Kantvainių k. 36 5503/0005:84 Kantvainių k. 37 5503/0005:142 Kantvainių k. 38 5503/0005:66 Kantvainių k. 39 5503/0005:141 Kantvainių k. 40 5503/0005:82 Kantvainių k. 41 5503/0005:45 Kantvainių k. 42 5503/0005:90 Kantvainių k. 43 5503/0008:18 Kantvainių k. 44 5503/0008:57 Kantvainių k. 45 5503/0008:286 Kantvainių k. 46 5503/0008:329 Kantvainių k. 47 5503/0008:72 Kantvainių k. 48 5503/0008:65 Kantvainių k. 49 5503/0008:262 Kantvainių k. 50 5503/0008:166 Kantvainių k. 51 5503/0008:104 Kantvainių k. 52 5503/0008:205 Kantvainių k. 53 5503/0008:83 Kantvainių k. 54 5503/0008:115 Kantvainių k. 55 5503/0008:191 Kantvainių k. 56 5503/0008:260 Kantvainių k. 57 5503/0008:276 Kantvainių k. 58 5503/0008:269 Kantvainių k. 59 5503/0008:227 Kantvainių k. 60 5503/0008:113 Kantvainių k. 61 5503/0008:220 Kantvainių k. 62 5503/0008:137 Kantvainių k. 63 5503/0008:268 Kantvainių k. 64 5503/0008:71 Kantvainių k. 65 5503/0008:15 Kantvainių k. 66 5503/0008:14 Kantvainių k. 67 5503/0008:132 Kantvainių k. 68 5503/0008:110 Kantvainių k. 69 5503/0009:101 Kojelių k. 70 5503/0009:156 Juodikių k. 71 5503/0009:46 Juodikių k. 72 5503/0009:91 Juodikių k. 73 5503/0009:236 Juodikių k. 74 5503/0009:68 Juodikių k. 75 5503/0009:122 Juodikių k. 76 5503/0009:49 Juodikių k. 77 5503/0009:53 Juodikių k. 78 5503/0009:14 Juodikių k. 79 5503/0009:89 Juodikių k. Lėbartų kadastro vietovė 1 5544/0005:251 Ruslių k. 2 5544/0005:107 Ruslių k. 3 5544/0005:184 Lėbartų k. 4 5544/0005:335 Lėbartų k. 5 5544/0005:356 Lėbartų k. 6 5544/0005:319 Lėbartų k. 7 5544/0005:503 Lėbartų k. 8 5503/0005:169 Galčių k. 9 5503/0005:192 Galčių k. 10 5503/0005:619 Galčių k. 11 5503/0005:350 Galčių k. 12 5503/0005:449 Galčių k. 13 5544/0005:264 Kiškėnų k. 14 5544/0005:617 Kiškėnų k. 15 5544/0005:146 Kiškėnų k. 16 5544/0005:117 Kiškėnų k. 17 5544/0005:664 Kiškėnų k. 18 5544/0005:526 Kiškėnų k. 19 5544/0005:133 Kiškėnų k. 20 5544/0005:524 Kiškėnų k. 21 5544/0005:237 Kiškėnų k. 22 5544/0005:110 Kiškėnų k. 23 5544/0003:90 Birbinčių k. 24 5544/0003:4 Birbinčių k. 25 5544/0003:415 Birbinčių k. Dauparų kadastro vietovė 1 5510/0005:654 Dauparų k. 2 5510/0004:173 Dauparų k. 3 5510/0004:174 Dauparų k. 4 5510/0004:364 Dauparų k. 5 5510/0005:268 Šlapšilės k. 6 5510/0005:425 Dauparų k. 7 5510/0004:413 Dauparų k. 8 5510/0004:330 Dauparų k. 9 5510/0004:337 Dauparų k. 10 5510/0004:365 Dauparų k. 11 5510/0004:171 Dauparų k. _________________ SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ATASKAITA Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelė 1. Teritorijų planavimo dokumentų organizatorius: AB „Lietuvos dujos“ Aguonų g. 24, 2006 Vilnius, tel.: 852 360278, faks.: 852 360200, kontaktinis asmuo Marytė Čėsnienė, tel. 8 52 360132. el. paštas [email protected] 2. Teritorijų planavimo dokumentų rengėjas: UAB „Ardynas“ Gedimino 47, 44242 Kaunas, tel. 837 323209, faks. 837 337257, kontaktinis asmuo Projekto vadovas Arvydas Mincė, el. paštas [email protected] 3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Specialusis planas: Magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos. 4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Teritorijų planavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 10 29 nutarimu Nr. IX-1154, techninės infrastruktūros sprendinius. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniai, t. t. ir pažymėta planuojamo magistralinio dujotiekio trasos vieta, yra parengti ir paskelbti viešam susipažinimui Klaipėdos viršininko apskrities administracijos internetiniame puslapyje. Projektuojamas magistralinis dujotiekis atitinka patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, taip pat parengto ir šiuo metu tvirtinimo stadijoje esančio Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Patvirtintame ir galiojančiame Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane magistralinis dujotiekis ir dujų skirstymo stotis nėra pažymėti. Šiuo metu yra parengtas ir pristatytas viešai ekspozicijai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (BP) sprendinių keitimas, kurio teritorijos inžinerinės infrastruktūros brėžinyje yra pažymėta planuojama magistralinio dujotiekio trasa bei dujų skirstymo stoties vieta. Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo plano planavime organizavimo pagrindas: 2007 06 19 Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos įsakymas Nr. 4-249 „Dėl magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo plano rengimo“. 5. Ryšys su patvirtintais ilgal. ar vidut. trukmės strateginio planavimo dokumentais: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 techninės infrastruktūros dalies sprendiniuose; Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046; Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442. 6. Status quo situacija: Neįgyvendinus specialiojo plano sprendinių, nebus dujofikuoti besivystantys ir gamtinių dujų poreikį turintys Tauragės, Šilutės ir Šilalės rajonai bei Pagėgių savivaldybė, nebus užtikrintas patikimas gamtinių dujų tiekimas Klaipėdos miestui ir rajonui. 7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius: Nutiesti magistralinį dujotiekį nuo Tauragės iki Klaipėdos, įrengti uždarymo įtaisus magistralinio dujotiekio atšakose į Pagėgių dujų skirstymo stotį (toliau DSS), Žygaičių DSS, Šilalės DSS, Šilutės DSS, pastatyti Klaipėdos–2 DSS. dujų skirstymo stotį. 8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas: Įgyvendinus magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos projektą bus užtikrintas gamtinių dujų tiekimas iki šiol nedujofikuotiems Lietuvos Respublikos vartotojams – Tauragės,Šilutės ir Šilalės miestams bei Pagėgių savivaldybei, atsiras galimybė dujofikuoti ir kitus mažesnius miestelius. Magistralinio dujotiekio įrengimas paspartins Šakių, Jurbarko, Tauragės rajonų ekonominę plėtrą, pagerins šių rajonų ekonominę aplinką, sudarys palankesnes sąlygas verslo plėtrai, pagerins investicines ir verslo sąlygas, turės teigiamą poveikį savivaldybių ir valstybės biudžetams, suteiks galimybę toliau vystyti Lietuvos dujotiekių tinklą ir didinti gamtinių dujų tiekimo patikimumą. Specialaus plano sprendinių sąlygojama planuojama ūkinė veikla ženklaus neigiamo poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui neturės, kadangi numatytos kraštovaizdžio bei dirvožemio apsaugos priemonės, upių krantų sutvirtinimo priemonės, nustatyti apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimai draustiniuose bei apsaugos ir tvarkymo ypatumai Europos ekologinio tinklo buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose. | 9. Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis Sprendinio poveikis: Teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai + - Ekonominei aplinkai + - Socialinei aplinkai + - Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui - Trumpalaikis neigiamas statybos metu Kultūros paveldas - - Saugus eismas - Trumpalaikis neigiamas statybos metu 10. Siūlomos alternatyvos poveikis; Specialiojo plano rengimo metu nepasirinkta dujotiekio trasa yra didesni poveikį aplinkai darantis variantas f didesnis kertamų miškų, plotas, ilgesnė trasos dalis kerta gamtinį karkasą ir rekreacines teritorijas, ilgesni susikirtimai su vandens telkiniais, ilgesnė dujotiekio trasos dalis eina per rekreacines teritorijas). Teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai + - Ekonominei aplinkai + - Socialinei aplinkai + - Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui - Ilgalaikis saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei; trumpalaikis statybos metu Kultūros paveldas - Trumpalaikis neigiamas statybos metu Saugus eismas - Trumpalaikis neigiamas statybos metu _________________ TVIRTINU Viršininkė .............. Laura Nalivaikienė 2010 m. rugpjūčio 26 d. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. Tikrinanti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT- 09311 Vilnius. Tikrinamasis dokumentas - Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialusis planas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – regiono. Planavimo organizatorius - AB „Lietuvos dujos“, Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius. Dokumento rengėjas - UAB „Ardynas“, Gedimino 47, LT – 442420 Kaunas. Tikrinimui pateikti dokumentai - Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) ir planavimo procedūrų dokumentai, 2 bylos (2 egz.). Patikrinimo apibendrinimas - Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada - Teigiama Siūlymas tvirtinančiai institucijai - Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialųjį planą siūloma tvirtinti. PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vedėja Remedija Juknevičienė, tel. 232 1067 Parašas ............ Patikrinimo data: 2010 m. rugpjūčio 26 d. Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Karmazaitė, tel. 272 3482 Parašas ............ _________________ SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMAS 1. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas 1.1 Planuojama ūkinė veikla Planuojama ūkinė veikla – magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos. Viso projektuojamo tiesinio ilgis sudaro 102,657km, Tauragės rajono ribose dujotiekio ilgis –30,698 km; Šilutės rajono ribose – 49,170 km, Klaipėdos rajono – 22,789km, Dujotiekio tiesinio pabaigoje projektuojama Klaipėdos–2 dujų skirstymo stotis, įrengiami uždarymo įtaisai magistralinio dujotiekio atšakose į Pagėgių DSS, Žygaičių DSS, Šilalės DSS, Šilutės DSS. 1.2 Magistralinio dujotiekio vietos alternatyvos Atsižvelgus į numatomų dujofikuoti miestų išsidėstymo vietas magistralinio dujotiekio trasai buvo išnagrinėta keletas trasos vietos alternatyvų. Poveikio aplinkai vertinimo metu magistralinio dujotiekio vietos alternatyvos buvo vertinamos ne tik techniniais ir ekonominiais aspektais. Teritorijos išsamiai vertintos aplinkosauginiais aspektais; Natura 2000 ir kitų saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso, kultūros paveldo ir archeologinių objektų, žemės gelmių išteklių, rekreacinių išteklių bei gyvenamųjų teritorijų ir jų plėtros aspektais. Poveikio aplinkai vertinimo metu įvertinus reikšmingiausius aspektus pasiūlytas optimalus magistralinio dujotiekio trasos variantas, kuris palankiausias aplinkai. Aplinkos ministerija 2010 01 13 sprendimu Nr. (10-3)-D8-345 patvirtino magistralinio dujotiekio tiesimo galimybes pagal PAV ataskaitoje pateiktą palankiausią aplinkai dujotiekio trasos variantą. 1.3 Pagrindinės magistralinio dujotiekio trasos charakteristikos Magistralinio dujotiekio tiesinys nuo Tauragės iki Klaipėdos klojamas iš plieninių vamzdžių, kurių išorinis skersmuo lygus 406.4mm (DN400). Maksimalus darbinis slėgis P=55bar. Magistralinis dujotiekis bus klojamas dirbamose žemėse, pievose, miškuose ir kituose žemės plotuose. Darbų zonos plotis miške (kirtimo pločio juosta) 12 metrų; laukuose – 18 metrų. Magistralinio dujotiekio vamzdžiai klojami ne mažesniame kaip 0,9m gylyje atkartojant žemės paviršių (per mišką – 1,2m gylyje). Susikirtimuose su keliais dujotiekis klojamas apsauginiame dėkle. Mažiausias vertikalus atstumas nuo dujų vamzdžio/dėklo viršaus iki kelio dangos – 1.5m klojant atviru būdu. Klojant prastūmimo būdu mažiausias vertikalus atstumas nuo dėklo iki vamzdžio viršaus – 2.5m. Susikirtimuose su upėmis ir melioracijos grioviais dujotiekis klojamas tokiame gylyje kaip nurodoma techninio projekto brėžiniuose. Susikirtimo su Jūros upe vietoje numatoma dujotiekį kloti uždaru būdu (horizontalaus gręžimo), kiti susikirtimai su upėmis bus vykdomi atviru būdu (iškasant tranšėją). Tiesiant dujotiekį požeminiu horizontalaus gręžimo būdu, trasa tiesioginio sąlyčio su vandens paviršiumi neturės. Taip pat yra galimybė išsaugoti saugomos teritorijos šlaitus. Vykdant susikirtimus su vandens telkiniais atviru būdu krantų sutvirtinimui numatomos kompleksinės priemonės: žolių pasėjimas, velėnavimas, krantų sutvirtinimas žabų šakomis ar geotekstile, grindimas akmenimis ir kt. Klojant dujotiekį uždaru būdu po upės vaga pragręžiama horizontali tranšėja. Vienoje upės pusėje numatytu atstumu nuo šlaito krašto dujotiekio vamzdynas užkabinamas troso pagalba ir traukiamas į kitą pusę. Traukimui naudojama mašina, kuri gali išvystyti 60–80 tonų traukos jėgą. Projektuojami dujotiekio vamzdžiai turi teigiamą plūdrumą, todėl stabilios vamzdžio padėties užtikrinimui ant vamzdžio dedami kontrasvoriai. Kontrasvoriai dedami ir tose vietose, kur dujotiekio vamzdis klojamas į durpę, smėlio ir organinių priemaišų gruntą. Klojant dujotiekį atviru būdu tranšėja upės krante kasama ekskavatoriais. Tranšėjos gylis (1,5–4,0) metrai priklausomai nuo upės kranto nuolydžio. Tranšėja upės dugne kasama ekskavatoriais nuo upės krantų (Veiviržos ir Aisės upės) arba nuo pontoninio tilto (Minijos upė). Projektinis tranšėjos gylis 1,5 m. Tranšėjos plotis apačioje – 1,0 metras, viršuje apie 3 m. Upėje kasamos tranšėjos gruntas pilamas šalia tranšėjos po vandeniu. Vamzdžių klotuvais ant kranto paruoštos vamzdžių gijos paguldomos į povandeninę tranšėją. Naudojant šalia povandeninės tranšėjos esantį iškastą gruntą ekskavatoriaus pagalba užpilamas dujų vamzdis tranšėjoje, Povandeninės dujotiekio tranšėjos kasimas, vamzdžio paguldymas į tranšėją ir j užpildymas gruntu bus vykdomas Šviesiu paros metu. Susikirtimų su melioracijos grioviais vietose statybos metu įrengiant laikinus kelius numatomos gelžbetoninės pralaidos, užpiltos gruntu iš tranšėjos. Dujų tiekimui sustabdyti avarijos ar remonto metu numatyta atjungimo armatūra – čiaupai. Projektuojamo dujotiekio tiesinyje įrengiamos aptvertos čiaupų aikštelės. Čiaupų konstrukcija užtikrina distancinį čiaupų atidarymą/uždarymą iš centrinio valdymo pulto. Aikštelių žemė paimama nuolatiniam naudojimui (su žemės savininkais sudaromos sutartys). Dujotiekio trasoje numatoma pasyvi ir aktyvi vamzdžių apsauga nuo korozijos. Pasyvi apsauga – dujotiekis klojamas iš plieninių polimerine izoliacija izoliuotų vamzdžių. Aktyvi apsauga nuo korozijos – dujotiekio trasos teritorijoje montuojamos katodinės stotys. 2. Sprendinių atitiktis numatomiems planavimo tikslams įgyvendinti Teritorijų planavimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 10 29 nutarimu Nr. IX-1154, techninės infrastruktūros sprendinius. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniai, t. t. ir pažymėta planuojamo magistralinio dujotiekio trasos vieta, yra parengti ir paskelbti viešam susipažinimui Klaipėdos viršininko apskrities administracijos internetiniame puslapyje. Projektuojamas magistralinis dujotiekis atitinka patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, taip pat parengto ir šiuo metu tvirtinimo stadijoje esančio Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Patvirtintame ir galiojančiame Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane magistralinis dujotiekis ir dujų skirstymo stotis nėra pažymėti. Šiuo metu yra parengtas ir pristatytas viešai ekspozicijai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (BP) sprendinių keitimas, kurio teritorijos inžinerinės infrastruktūros brėžinyje yra pažymėta planuojama magistralinio dujotiekio trasa bei dujų skirstymo stoties vieta. Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo plano planavimo organizavimo pagrindas: 2007 06 19 Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos įsakymas Nr. 4-249 „Dėl magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo plano rengimo“. Specialiojo planavimo tikslai: • įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo (generalinio) plano techninės infrastruktūros magistralinių dujotiekių perspektyvinės schemos sprendinius; • parengti magistralinio dujotiekio Šakiai – Klaipėda antrojo etapo atkarpos nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose; • nutiesti magistralinį dujotiekį nuo Tauragės iki Klaipėdos ir magistralinio dujotiekio atšaką į Klaipėdos DSS-2, įrengiant uždarymo įtaisus magistralinio dujotiekio atšakose į Pagėgių DSS, Žygaičių DS, Šilalės DSS, Šilutės DSS; • užtikrinti darnią dujų tinklų plėtrą, įvertinant parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir investicinius projektus, o taip pat šių teritorijų urbanistinę struktūrą ir infrastruktūros sistemą; • rezervuoti teritorijas šiai plėtrai; • nustatyti planuojamos teritorijos reikalavimus; • suformuoti teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus; • numatyti priemones gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui. Specialiojo planavimo uždaviniai: • išplėsti gamtinių dujų perdavimo sistemų pajėgumus, magistralinio dujotiekio Šakiai-Klaipėda žiedine linija sujungiant su veikiančiais perdavimo sistemos vamzdynais Vilnius – Kaunas – Šakiai ir Panevėžys – Šiauliai – Klaipėda, užtikrinant gamtinių dujų Lietuvos šiaurės-vakarų regiono vartotojams stabilumą, patikimumą, lankstumą ir prieinamumą, o taip pat, kad būtų geriau tenkinami vartotojų poreikiai ir sudaromos sąlygos prijungti naujų vartotojų įrenginius; • plėtoti perdavimo sistemos veiklą ir prisidėti prie koordinuoto ir efektyvaus energijos tiekimo planavimo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, šiuolaikinių technologijų diegimo; Teisės aktų nustatyta tvarka prijungti kitų vartotojų sistemas prie perdavimo sistemos; • užtikrinti subalansuotą visos Lietuvos teritorijoje esančių sujungtų dujų sistemų veiklą, pagerinti perdavimo sistemos patikimumą, saugumą ir efektyvų dujų perdavimo sistemos eksploatavimą. Vadovaujantis LR vyriausybės nutarimu 2004 m. rugpjūčio 18d. Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ punktu 3.4 strateginis pasekmių aplinkai vertinimas specialiajam planui neatliekamas. Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), planuojamam dujotiekiui atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Specialiojo plano sprendinių poveikio vertinimas atliekamas planavimo sąlygose numatytais aspektais: • poveikis teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai; • ekonominei ir socialinei aplinkai; • gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui; • kultūros vertybių apsaugo; • saugiam eismui. 3. Status quo situacijos įvertinimas Vystantis Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonams, poreikis gamtinėms dujoms vis didėja. Gamtinės dujos minėtuose miestuose bus naudojamos kaip kuras šilumos gamybai, taip pat kaip žaliava chemijos ir kitų šakų pramonėje. Esama dujofikacijos situacija Klaipėdos mieste ir rajone negali užtikrinti patikimo dujų tiekimo. Įvykus avarijai ar techniniams gedimams esamame magistraliniame dujotiekyje į Klaipėdą visiškai būtų nutrauktas gamtinių dujų tiekimas vartotojams. Tai sąlygotų rimtus sutrikimus pramonėje ir energetikoje. Neįgyvendinus specialiojo plano sprendinių, nebus dujofikuoti besivystantys ir gamtinių dujų poreikį turintys Tauragės, Šilutės ir Šilalės rajonai bei Pagėgių savivaldybė, nebus užtikrintas patikimas gamtinių dujų tiekimas Klaipėdos miestui ir rajonui. 4. Sprendinių pasekmių poveikio vertinimas 4.1 Poveikis teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sričiai Planuojamas magistralinis dujotiekis planuojamas siekiant padidinti gamtinių dujų vartojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat užtikrinti gamtinių dujų tiekimo patikimumą Klaipėdos rajonui. Įgyvendinus magistralinio dujotiekio projektą bus užtikrintas gamtinių dujų tiekimas iki šiol nedujofikuotiems Lietuvos Respublikos vartotojams – Tauragės, Šilutės ir Šilalės miestams, atsiras galimybė dujofikuoti ir kitus mažesnius miestelius. 4.2 Poveikis ekonominei aplinkai Vienas iš ekonominės plėtros pagrindų – reikiamos vietinės infrastruktūros sukūrimas, kas vėliau leidžia pritraukti investicijas ir sėkmingai plėtoti įvairias ūkio šakas. Steigiantis įvairaus pobūdžio įmonėms, galimybė prisijungti prie gamtinių dujų tiekimo tinklų yra vienas iš reikalingos infrastruktūros komponentų. Planuojamas dujotiekis įgalins gamtinių dujų tiekimą į Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonus. Tai pagerins rajonų investicinę aplinką, kas lems didesnį potencialių investuotojų susidomėjimą rajonais. Gamtinės dujos gali būti naudojamos ne tik energetinėms reikmėms, bet ir technologiniams procesams. Nemaža gamtinių dujų dalis naudojama kaip žaliava chemijos pramonėje, taip pat technologiniuose procesuose įvairiose pramonės šakose. Toks platus gamtinių dujų panaudojimas lems geresnes bendrąsias sąlygas plėtoti verslui bei paskatins investicijas minėtuose rajonuose. Numatytas magistralinis dujotiekis padidins įmonių konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose. Numatomas magistralinis dujotiekis gali paveikti bendrųjų pramonės, žemės ūkio ir kitų ūkio sektorių struktūrą. Gamtinių dujų tiekimas ir tiekimo patikimumas gali įtakoti didesnį pramonės, gamybinių įmonių susidomėjimą rajonais. Todėl numatomas magistralinis dujotiekis gali lemti ūkio sektorių struktūros pokyčius – gali mažėti žemės ūkio subjektų, o didėti pramonės (gamybos įmonių), paslaugų subjektų skaičius rajonuose. Numatytas magistralinis dujotiekis savivaldybių biudžetams bei valstybės biudžetui turės teigiamą poveikį – bus sudarytos palankesnės sąlygos verslui bei investicijoms – tai savo ruožtu padidins surenkamų mokesčių kiekį, sumažins bedarbių skaičių rajonuose. Galima teigti, kad planuojamas magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos paspartins Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonų ekonominę plėtrą, pagerins šių rajonų ekonominę aplinką, sumažins labiau ir menkiau išsivysčiusių Lietuvos regionų ekonominius skirtumus. 4.3 Poveikis socialinei aplinkai Numatomas magistralinis dujotiekis teigiamai įtakos miestų ir rajonų bendrąją socialinę būklę, kadangi gamtinių dujų tiekimas sudaro sąlygas sparčiau plėtotis verslui ir pramonei, kas šiuose rajonuose yra itin aktualu. Numatomas magistralinis dujotiekis turės teigiamą poveikį rajonų gyventojų užimtumui – gamtinių dujų tiekimas sudaro sąlygas pramonės bei verslo plėtrai, todėl didės ir darbo vietų skaičius rajonuose. Kadangi rajonuose nėra stipriai išplėtota pramonė, paslaugos, gana didelis nedarbo lygis, todėl rajonų savivaldybės itin didelę biudžetų dalį skiria socialinei apsaugai. Pagerėjusi rajonų ekonominė aplinka, atsirandančios naujos darbo vietos pagerins vietovės socialinę aplinką bei sumažins socialiai remtinų asmenų skaičių. Numatomas magistralinis dujotiekis neturės poveikio švietimui, kultūrai ar sveikatos apsaugai. Numatomas magistralinis dujotiekis neturės poveikio atskiroms socialinėms grupėms. įvertinus galimą planuojamo dujotiekio poveikį galima teigti, kad bendra rajonų socialinė aplinka pagerės. 4.4 Poveikis žmonėms ir jų sveikatai Projekto įgyvendinimui AB „Lietuvos dujos“ turės laikinai nusavinti žemę magistralinio dujotiekio statybai, Tiesiant dujotiekį per žemės ūkio naudmenis yra laikinai nusavinama 20 m pločio žemės juosta, kurios nebegalima produktyviai panaudoti. Vėliau ši žemė grąžinama buvusiems savininkams. Tačiau naudojantis šia žeme reikia atsižvelgti į LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d, nutarimu Nr. 343 bei 1995 m. gruodžio 25 d, nutarimu Nr. 1640 „Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“ nustatytą apsaugos zoną žemės ir miškų ūkiui naudojamoje žemėje (po 25 m abipus vamzdynų ašies), kurioje yra taikomi tam tikri apribojimai. Žemės savininkų ar naudotojų nuostoliai bus kompensuojami su kiekvienu iš jų sudarant notaro patvirtintas sutartis. Sutartyje nurodoma, kokio dydžio žemės plotas yra laikinai nusavinamas dujotiekio statybai ir žemės plotas, kuriam bus nustatyti žemės naudojimo apribojimai dujotiekio eksploatacijos metu. Taip pat sutartyje nurodoma vienkartinė kompensacija, mokama dėl servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo bei derliaus sunaikinimo statybos metais. Analogiškos sutartys sudaromos su miško savininkais. Kompensacijų skaičiavimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės patvirtinta metodika („Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (Žin. 2004, Nr. 175-6486)). Galutinis kompensacijos dydis nustatomas derybų su žemės savininku metu. Tauragės ir Šilutės rajonuose visuomenės pasipriešinimo planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimo metu nebuvo, didžioji dalis žemės savininkų neprieštarauja, kad per jų žemės sklypus butų tiesiamas magistralinis dujotiekis, Klaipėdos rajone, kur žemės vertė ir paklausa yra ženkliai didesnė, gyventojai aktyviai prieštarauja planuojamai ūkinei veiklai. Konfliktai su žemės savininkais sprendžiami derybų keliu, taip pat ieškant alternatyvių dujotiekio trasos variantų. Magistralinio dujotiekio eksploatacijos metu jokio poveikio gyventojų sveikatai nebus. Naudojant šiuolaikines technologijas vamzdynų eksploatacija yra saugi ir užtikrina galimybes išvengti avarijų. Poveikis gyvenimo sąlygoms ir žmonių sveikatai bus laikinas (statybos metu) ir gana nedidelis, tačiau ir jį reikėtų mažinti. Žemės vibracija, kurią sukelia įrengimų (buldozeriai, iškraunami sunkvežimiai) veikla, gali būti jaučiama gyvenamuose namuose ir trukdyti gyventojams. Aukščiausią vibracijos lygį gali sukelti vikšriniai vamzdžių klotuvai. Vibraciją galima sumažinti, naudojant specialią įrangą. Tipiška statybos įtaka apima vietinį triukšmo, vibracijos, dulkių, nešvaros padidėjimą, taip pat patogumų netekimą, kylantį dėl sunkiojo statybos transporto panaudojimo. Svarbus yra išankstinis darbų apribojimas, saugant natūralią aplinką nuo galimo neigiamo poveikio. Klaipėdos dujų skirstymo stočiai atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu įvertinti planuojamos ūkinės veiklos galimi rizikos veiksniai, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį: triukšmas ir cheminė tarša. Atlikus triukšmo sklaidos vertinimą kompiuterine triukšmo sklaidos vertinimo programa CUSTIC 1.1 bei teršalų sklaidos išsklaidymą modeliavimo programa AERMOD, nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla – DSS neturės neigiamo poveikio visuomenės sveikatai dėl fizinės ir cheminės aplinkos taršos. Profesinės rizikos veiksniai planuojamos darbo vietoms bus vertinami atskirai, prieš pradedant veiklą, vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais. Poveikio mažinimo priemonės: triukšmo mažinimui slėgio reguliatoriai projektuojami su garsą slopinančiais slopintuvais. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada: Klaipėdos – 2 DSS siūloma formuoti SAZ – 200 m nuo triukšmo šaltinio. 4.4 Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui 4.4.1 Teritorijos oro kokybė Vieninteliai stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai projektuojamo dujotiekio trasoje bus Klaipėdos dujų skirstymo stotyje sumontuoti dujiniai katilai, kuriuose deginant gamtines dujas pagaminta šiluma naudojama dujų pašildymui. Poveikio aplinkai vertinimo atskaitoje nustatyta, kad dėl nedidelių katilų galingumų, poveikis aplinkos orui bus minimalus. Kitų stacionarių taršos šaltinių magistralinio dujotiekio trasoje nenumatoma. Eksploatacijos metu magistralinis dujotiekis neturės jokio poveikio aplinkos oro kokybei (dujų nutekėjimai į aplinką gali būti tik avarijos atveju). Dujofikavus Tauragės ir Šilutės miestus, didžiosiose miestų katilinėse atsiras galimybė naudoti gamtines dujas – tai pats švariausiais šiuo metu prieinamas kuras. Nepaisant dujotiekio statybos metu sukeliamos nedidelės laikinos aplinkos oro taršos, bendras poveikis aplinkos oro kokybei bus teigiamas. Statybos metu objekte dirbančius įrengimus ir atvažiuojantį transportą galima priskirti prie mobilių taršos šaltinių. Tipiška statybos įtaka apima vietinį triukšmą, vibracijos, dulkių, nešvaros padidėjimą, taip pat patogumų netekimą, kylantį dėl sunkiojo statybos transporto panaudojimo. Svarbus yra išankstinis darbų apribojimas, saugant natūralią aplinką nuo galimo neigiamo poveikio. Sutarties dokumentuose turi būti užfiksuoti apribojimai, kad užkirsti kelią atvežtoms medžiagoms arba likučiams laikyti tam tikrose teritorijose. Sutarties sąlygos taip pat gali apriboti triukšmą iŠ statybos vietos, kontroliuojant darbo valandas ir statybos transporto judėjimą atitinkamame pervežimo maršrute. 4.4.2 Paviršiniai ir požeminiai vandenys Galimas (numatomas) poveikis Dujotiekio trasa tiesiama per Jūros, Minijos, Šyšos baseinus, kurie yra Nemuno baseino hidrosistemos dalis. Dujotiekio trasa kerta upes, upelius, tvenkinius ir melioracinius kanalus. Iš jų Jūra, Ringė, Tenenys, Veiviržas, Šyšalė, Aisė, Agluona, Minija turi natūralias vagas, kitų upelių vagos kanalizuotos. Kiti upeliai bevardžiai. Magistralinio dujotiekio eksploatacijos metu paviršinis ar požeminis vanduo nėra naudojamas. Nuotekų taip pat nebus. Vanduo bus naudojamas tik magistralinio dujotiekio išvalymo ir hidraulinio bandymo metu. Šie darbai atliekami dujotiekį padalinus į kelis ruožus. Vamzdyno užpildymui reikalingi vandens kiekiai bus paskaičiuoti techninio projekto metu. Atliekant vamzdynų išvalymą ir hidraulinį bandymą užpildymas vandeniu gali būti vykdomas su technologinėm pertraukom, todėl užpildymo laikas nėra ribojamas. Pagal tuo metu tekantį upės debitą bus paskaičiuotas užpildymo laikas ir sąlyga neviršyti 10% upės debito bus išpildyta. Po vamzdyno išvalymo ir hidraulinio išbandymo vanduo išleidžiamas atgal į natūralius vandens telkinius. Vamzdynų išvalymo bei hidraulinio bandymo metu išleidžiamo vandens kokybė bus kontroliuojama. Išvalius vamzdynus vanduo gali būti užterštas suspenduotomis medžiagomis. Prieš išleidžiant vandenį į telkinius ant vamzdžio uždedamas filtras kietų dalelių sugaudymui. Naftos produktais ar cheminėmis medžiagomis vanduo nebus užterštas, kadangi vamzdžiai iš gamyklos tiekiami švarūs ir gali žemėmis užsiteršti statybos metu. Statybos metu galimas tiesioginis poveikis kertant paviršinius telkinius, t. y. upes bei upelius, todėl numatomos poveikio sumažinimo priemonės. Poveikio sumažinimo priemonės Vykdant statybą prie atvirų vandens telkinių, reikia atsižvelgti į vandens telkinių pakrantės juostoms ir apsaugos zonoms keliamus reikalavimus. „Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“ patvirtintose LR Vyriausybės 1992.05.12. nutarimu Nr. 343 bei 1995,12,29. nutarimu Nr. 1640 nurodoma, kad visi vandens telkiniai turi apsaugos zonas ir pakrantės apsaugos juostas, kuriose yra ribojama atitinkama ūkinė veikla. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: • statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą) tverti tvoras; • tiesti kelius; • naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus; • dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius; • įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones, kūrenti laužus; • ne miško žemėje kirsti medžius ir krūmus (išskyrus sausuolius, vėjovartas, vėjolaužas) Vandens telkiniu apsaugos zonose draudžiama: • įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų surinkimu ir nukenksminimu; • lieti srutas arba skystą mėšlą; • statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerija; • steigti kapines; • užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles, įrengti sąvartynus; • barstyti iš lėktuvų pesticidus ir mineralines trąšas; • plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10°, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus; • auginant žemės ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80kg azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos; • statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: – 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 m nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais potvynio metu neužliejamoje teritorijoje); – 50 m nuo kranto šlaito viršutinės briaunos, kai vandens telkiniams – sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv.km, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0.5ha – nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos. Dujotiekio trasa perkerta 8 upes bei upelius, kurie išlaikė savo natūralias vagas ir slėnius, kiti upeliai paversti kanalais. Todėl svarbu išsaugoti šias natūralias vagas ir slėnius nuo bet kokio pažeidimo. Upių krantų sutvirtinimui taikytinos kompleksinės priemonės: velėnavimas, krantų sutvirtinimas žabų šakomis, grindimas akmenimis bei apsauginių pylimėlių statymas. Nuolaidiems, mažai jautriems erozijai upelių šlaitams apsaugoti užtenka pasėti daugiametes žoles. Dujotiekio statybos darbai nepažeis griovių nuotėkio nes kartu su požeminiu drenažu, grioviai palaiko aukštą aplinkinių žemių derlingumą. Upių slėnių sutvirtinimo priemonių monitoringas bus vykdomas techninės priežiūros metu apeinant magistralinį dujotiekį. Vienas iš tikrinimo punktų apeinant ar apvažiuojant dujotiekį yra pasikeitimų grunto struktūroje stebėjimas (grunto paviršiaus įtrūkiai, nuošliaužos, erozija ir pan.) bei požeminių perėjų per gamtines kliūtis (upes, skardžius, upelius) krantų patikrinimas. Tikrinimas apeinant dujotiekį atliekamas du kartus per metus. Jei reikalinga, nedelsiant atliekami krantų tvirtinimo darbai, išplautų krantų sutvirtinimas. Melioruotose teritorijose klojant dujotiekį bus pažeidžiamos melioracijos sistemos. Pažeistos melioracijos sistemos bus pilnai atstatytos, atstatymo projektas bus parengtas sekančio etapo, t.y. techninio projekto metu. 4.4.3 Dirvožemio ištekliai ir žemės ūkio naudmenos Dirvožemių apsaugos ir rekultivacijos priemonės Tauragės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių tiesiamoje dujotiekio trasoje vyrauja vidutinio ir prasto našumo dirvožemiai, Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje dirvožemiai vidutinio našumo. Drenažo sistemos yra beveik visuose glėjiškuose išplautžemiuose ir šlynžemiuose, neapaugusiuose mišku. Apaugę mišku lygumų smėlžemiai yra atsparus defliacijai (vėjo erozijai), bet pievomis apaugę sausi smėlžemiai ir jauražemiai, tiesiant trasą tampa pažeidžiami. Tokia situacija susidaro Tauragės raj. į rytus nuo Jūros up. slėnio kairiojo šlaito, Žygaičių miško vakarinės dalies pakraštyje. Šiose vietose trasos kryptis yra platuminė (rytai-vakarai), vyrauja vakarų krypties vėjas, todėl padidėja dirvožemio pažeidžiamumo dėl defliacijos tikimybė, todėl reikia paviršių apsaugoti apsėjant daugiametėmis žolėmis. Šilutės ir Klaipėdos rajone plačiai paplitę defliacijai jautrūs smėlžemiai ir jauražemiai, tačiau dalis jų yra užmirkusi, o trasai pasisukus į šiaurę dirvožemio paviršinio horizonto pustymo tikimybė tampa mažesnė. Dirvožemiai pažeidžiami dėl defliacijos didžiausiose (>100
2. ha)atvirose erdvėse, Šilutės rajono savivaldybėje, Montvydų ir Vilkmedžių gyvenviečių apylinkėse bei į šiaurę nuo Aisėnų, Klaipėdos rajono savivaldybėje prie Vanagų gyv. (2 atkarpos), Gruodės, Agluonos up. tarpupiuose. Nors šiose vietose labiausiai paplitę glėjiški (šlapoki) smėlžemiai ir jauražemiai, bet didelėse erdvėse, sausais laikotarpiais vėjas pustyto dirvožemį, o drėgnais banguotas dirvožemio paviršius gali būti pažeidžiamas vandens erozijos. Tyrelupio, Balčios, Šyšalės, Šiūšio upių slėnių šlaitai yra smėlingi, bet neilgi (<200
3. m)ir nuolaidūs todėl juose defliacija, palyginus su lygumomis, pasireiškia silpnai. Atsižvelgiant į vandens erozijos riziką, šios vietos yra pažeidžiamosiose paviršių reikia velėnuoti arba apsėti daugiametėmis žolėmis. Dirvožemių apsaugos priemonių aprašymas Prieš tranšėjos kasimą trasos darbo zonoje turtingas organika (humusu) dirvožemio sluoksnis turi būti visais atvejais 30–50 cm gyliu nukasamas arba nuskutamas ir sukaupiamas šalia tranšėjos. Jei dirvožemis su velėna, tai velėna irgi turi būti nuimama ir šalia tranšėjos sandėliuojama. Velėna sausmečiu laikas nuo laiko turi būti palaistoma, kad neperdžiūtų. Po tranšėjos užkasimo turi būti atliktas žemės purenimas (išskyrus specialaus tvirtinimo velėnavimo, tvorelių ir grindinių vietose). Čia reikalingas gilus arimas, akėjimas ir po jo vėl nuimto dirvožemio paskleidimas į seną vietą. Mažai humusingi (1%) dirvožemiai praturtinami durpėmis arba kita organika. Po to būtina taip išlyginti žemės paviršių arba net ir kaupą žemių palikti, kad, žemei susigulėjus, nesusidarytų trasoje latako formos pažemėjimas. Žemės paviršiaus suarimas ir išlyginimas pageidautinas iš karto po tranšėjos užkasimo, kad susidarytų kuo ilgesnis laikas dirvožemio sutankėjimui iki pavasarinio paviršinio nuotėkio susidarymo. Tokiomis priemonėmis padidinamas dirvožemio vandens talpumas, o pavojingas dirvožemio nuoplovai paviršinis nuotėkis nuvedamas į gruntinį nuotėkį. Tai padeda dirvožemiui greičiau susigulėti ir sutankėti. Durpžemiuose būtina palikti durpių kaugę, kurios aukštis sudaro 25% durpių storymės. Pavyzdžiui, jei durpių storymė yra 2 m, tai reikia supilti 50 cm aukščio pylimą. Radikalesnės priešerozinės priemonės turi būti pradėtos taikyti žemės paviršiaus nuolydžiuose didesniuose, kaip 2° su virš 100 m ilgio šlaitais. Jie turi būti sutvirtinti, apsėjant juos daugiametėmis žolėmis. Prieš šį apsėjimą būtina supurenti skersai šlaitą dirvožemį. Lėkštesnius šlaitus arba nesant žolių mišinio sėklų, galima apsėti rugiais, tačiau jų tvirtinamasis poveikis bus tik laikinas – daugiau mechaninis, nes nuo jų nesusidarys velėna arba tvirta žolių danga. Pasėjus žolių mišinį, rekomenduotina jį patręšti mineralinėmis trąšomis, išberiant į 1 ha 400 kg superfosfato, 300 kg kalio druskos ir per du kartus – 200–300 kg amonio druskos. Šis tręšimas negali būti atliekamas arčiau kaip 50 m nuo upelių ir vandens apsauginėse zonose. Dirvožemio erozijos pažeidžiamuose trasos ruožuose trasos paviršiaus nuolydis jau viršija 5°, Esant tokiam nuolydžiui tankiausieji žolynai jau nebegali apsaugoti dirvožemius nuo vandentakų vaginės ir abrazinės erozijos. Šlaitai turi būti velėnuojami, kadangi jokie žolės mišiniai nebegalės apsaugoti dirvožemio nuo nuoplovos. Velėnavimą galima pakeisti geotekstile, užklojant šlaitą ir apželdinant žole. Ypač statiems šlaitams (paviršiaus polinkis 10–15° ir daugiau) velėnavimas irgi gali pilnai nepadėti. Tokiose labai pažeidžiamose dirvožemio erozijai vietose taikytinas žabų tvorelių statymas. Žabų tvorelėmis reikia sutvirtinti krantus iki tokio aukščio, kurį pasiekia potvynio banga. Ypač stačiuose šlaituose naudojami vietinės kilmės stambiagrūdžiai gruntai apgaubti geotekstile. Labai pažeidžiamose dėl dirvožemio erozijos vietose kartu su žabų tvorelių statymu klojamas ir akmenų grindinys (atvirkščias filtras). Žemės ūkio naudmenos Tiesiant magistralinį dujotiekį, darbų zonos plotis laukuose bus 18m. Šioje zonoje esančios žemės ūkio naudmenos bus sunaikintos. Patirti nuostoliai žemės ūkio naudmenų savininkams bus kompensuoti. Įvykdžius statybos darbus darbų zona bus sutvarkyta, dirvožemis rekultivuotas, melioracijos sistemos atstatytos. Įvykdžius šias priemones, žemės sklypų savininkai dujotiekio trasos vietoje galės vykdyti žemės ūkio veiklą jau sekančiame sezone. Žemės gelmės Tauragės ir Šilutės rajone projektuojamo dujotiekio trasa nekerta detaliai išžvalgytų smėlio, žvyro ar molio telkinių. Šernų miške dujotiekio trasa kerta prognozinį Rokupio smėlio išteklių paplitimo plotą, o bazinis trasos variantas Kiškėnų miške kerta prognozinį Birbinčių smėlio išteklių paplitimo plotą. Šiems smėlio išteklių paplitimo plotams naudingų iškasenų slūgsojimo bei naudojimo požiūriu žemės naudojimo apribojimai netaikomi (Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009-08-24 raštas Nr. 17-2008). DSS planuojama išeksploatuotoje Kiškėnų smėlio telkinio teritorijoje; 4.4.4 Ekosistema ir biologinė įvairovė Pasirinkta dujotiekio trasa, įvertinus galimas alternatyvas, sukels minimalų galimą poveikį biologinei įvairovei. Dujotiekio trasa buvo koreguojama poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, kas leido parinkti optimalų jos variantą (ruožų ilgiai, kertantys miškų masyvus, pelkes, Natura 2000 ir kitas saugomas teritorijas yra optimalūs). Ekosistemos ir biologinės įvairovės apsauga vykdoma pasirenkant minimalų poveikį turinčias dujotiekio tiesimo technologijas (dujotiekis per Jūros upę tiesiamas uždaru būdų), atsižvelgiant į jautriausias teritorijas atitinkamai organizuojant dujotiekio tiesimo darbus (jautriose vietose sumažinamas darbų zonos plotis, neįrengiami privažiavimo keliai ir sandėliavimo aikštelės), taikant kompensacines ir kitas apsaugos priemones. Tauragės rajono Tauragės, Tyrulių ir Norkaičių miškuose didžioji dalis trasos bus tiesiama miško kvartalinėmis linijomis, kas leis sumažinti miško iškirtimą. Klaipėdos rajone Šernų miške dujotiekio trasa parinkta panaudojant miško keliukus ir kvartalines linijas. Saugomos teritorijos, patenkančios į trasą, yra Pagramančio regioninis parkas ir Jūros, Veiviržo su Aise, Minijos ichtiologiniai draustiniai. Pagramančio regioninio parko ir Jūros upės saugomoms vertybėms poveikio nebus, nes dujotiekis tiesioginio kontakto su saugomos teritorijos paviršiumi ir vandens telkiniu neturės. Dujotiekiui atviru būdu kertant Veiviržo, Aisės ir Minijos upes numatomos poveikio mažinimo priemonės. Vykdant statybą saugomose teritorijose, reikia atsižvelgti į jų apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimus. Saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimą nustato „Saugomų teritorijų įstatymas“, „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, „Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklės“ bei kiti teisės aktai. Pagal LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 bei 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 patvirtintas „Specialiąsias Žemės ir miško naudojimo sąlygas“, nustatytas ichtiologinių draustinių naudojimo ir apsaugos režimas. Europos ekologinio tinklo buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai nustatomi LR Vyriausybės 2004 03 15 patvirtintame nutarime Nr. 276 „Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai“, Išnagrinėtas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gyvūnų buveinėms, saugomoms ichtiologinio draustinio žuvų rūšims bei Europos bendrijos svarbos paukščių rūšims, taip pat ir kitoms teritorijoje aptinkamoms europinės svarbos vabzdžių, moliuskų, žuvų ir žinduolių rūšims. Svarbiausios biologinės vertybės saugomos Minijos upėje ir slėnyje yra ovalioji geldutė, pleištinė skėtė, Baltijos lašiša, kartuolė, kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, upinė nėgė, griežlė, tulžys ir ūdra. Svarbiausios biologinės vertybės saugomos Veiviržo ir Aisės upėse ir slėniose yra ovalioji geldutė, pleištinė skėtė, paprastasis kūjagalvis, upinė nėgė, griežlė, tulžys ir ūdra. Planuojama ūkinė veikla tyrinėtų upių vagose pleištinei skėtei įtakos neturės. Ovaliajai geldutei Minijos ir Veiviržo upėse bus nežymus poveikis, tačiau jos turi būti išrinktos iš kasimo vietos ir perkeltos į kitą vietą, esančią aukščiau prieš srovę. Siekiant nepakenkti lašišinėms žuvims ir ypač lašišoms bei upinėms nėgėms reikia atsižvelgti į jų migracijos ir neršto terminus. Todėl pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodytas sąlygas, atsižvelgiant į šių rūšių biologines savybes, dujotiekio tiesimo ir kasimo darbų per saugomas upes negalima vykdyti balandžio–gegužės ir spalio – gruodžio mėnesiais. Veiviržo ir Minijos ichtiologiniuose draustiniuose dujotiekio tiesimo darbų dėl galimos įtakos ūdroms negalima vykdyti žiemos–pavasario laikotarpiu. Per Natura 2000 paukščių apsaugai svarbią teritoriją – Minijos upės slėnis, kurioje saugomos griežlės ir tulžiai, dujotiekio tiesimo darbų negalima vykdyti balandžio–liepos mėn., Atlikus dujotiekio tiesimo darbus teritorija turi būti rekultivuota iki balandžio mėn., apsėjant daugiametėmis žolėmis. Priežiūros darbus (šienavimo) atlikti tik nuo rugpjūčio mėnesio. Kartuolių, paprastųjų kirtiklių ir paprastųjų kūjagalvių populiacijos dujotiekio tiesimo metu bus paveiktos labai nežymiai (gali žūti kelios dešimtys individų) ir tai populiacijoms ir jų bendram gausumui esminės žalos nepadarys. Aisės upėje, prieš upės vagos kasimą, turi būti atliktas paprastųjų kūjagalvių monitoringą. Paukščiai – griežlės, tulžiai ir žinduoliai – ūdros, dujotiekio tiesimo metu per paminėtas upes taip pat nenukentės. Jų populiacijoms, išskyrus laikinus trukdžius, didelių grėsmių nebus. Apibendrinant tyrimo medžiagą dujotiekio tiesimo darbai per upes turi būti atliekami rugpjūčio – rugsėjo mėn., kadangi ekspertų manymu, tai yra pats palankiausias laikotarpis, upių vandens lygis yra žemiausias, tiesioginis ir netiesioginis poveikis gyvūnijai taip pat bus pats mažiausias. 4.4.5 Kraštovaizdis Dujotiekio trasa eina per 3