LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO NUO TAURAGĖS IKI KLAIPĖDOS SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO 2010 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1-267 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ ( Žin., 2004, Nr. 57-1989; 2010, Nr. 104-5377) 51 punktu bei atsižvelgdamas į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teigiamą išvadą (2010 m. rugpjūčio 26 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-27): 1. Tvirtinu magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialųjį planą (pridedama). 2. Nustatau, kad šis įsakymas be magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo plano oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o su minėtu planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). Energetikos ministras                                                         Arvydas Sekmokas _________________ LIETUVOS PROJEKTAVIMO ĮMONIŲ ASOCIACIJA (ženklas) FIDIC NARĖ (ženklas) (ženklas) UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ ARDYNAS Atestato Nr. 0914 (ženklas) Planavimo organizatorius: AB „LIETUVOS DUJOS“ Statinių grupė (kompleksas) Nr. 2007-50 GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS ŠAKIŲ-KLAIPĖDOS REGIONUI Teritorijų planavimo dokumentas: MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO NUO TAURAGĖS IKI KLAIPĖDOS SPECIALUSIS PLANAS Planuojamos teritorijos adresas: TAURAGĖS, ŠILUTĖS IR KLAIPĖDOS RAJONŲ SAVIVALDYBIŲ TERITORIJOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO PROJEKTAS DIREKTORIUS VALDAS SABALIAUSKAS Parašas Data 2010.04. PROJEKTO VADOVAS ARVYDAS MINCĖ Atestato Nr. 9824 Panašas Data 2010.04. PROJEKTO VADOVO PAVADUOTOJA ZITA LABANAUSKIENĖ Atestato Nr. 17381 Parašas Data 2010.04. PROJEKTO VADOVO PAVADUOTOJA OLGA VAIČIENĖ Atestato Nr. 20326 Parašas Data 2010.04. (pav.) 1. Aiškinamasis raštas __________________________________________________________________________ Atestato Nr. UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ ARDYNAS Gedimino 47 LT-44242 Kaunas tel.: (37) 323209 fax.:(37) 337257 [email protected] Kompleksas: GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS ŠAKIŲ – KLAIPĖDOS REGIONUI 0914 Teritorijų planavimo dokumentas: MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO NUO TAURAGĖS IKI KLAIPĖDOS SPECIALUSIS PLANAS 9824 PV A. Mincė 2010 03 17381 TPV Z. Labanauskienė 2010 03 20326 PVP O. Vaičienė 2010 03 Dokumentas: AIŠKINAMASIS RAŠTAS Laida Inž M. Patašius 2010 03 0 SP Planavimo organizatorius: AB „LIETUVOS DUJOS“ Kompleksas: 2007-50 Lapas Lapų 1 28 1. ĮVADAS Teritorijų planavimo dokumentas: Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialusis planas. Specialiojo planavimo uždaviniai: • Išplėsti gamtinių dujų perdavimo sistemų pajėgumus, sujungiant magistralinio dujotiekio Šakiai – Klaipėda žiedine linija su veikiančiais perdavimo sistemos vamzdynais Vilnius -Kaunas – Šakiai ir Panevėžys – Klaipėda, užtikrinant gamtinių dujų tiekimo Lietuvos šiaurės – vakarų regiono vartotojams stabilumą, patikimumą ir prieinamumą, kad būtų geriau tenkinami vartotojų poreikiai ir sudaromos sąlygos prijungti naujų vartotojų įrenginius; • Plėtoti perdavimo sistemos veiklą ir prisidėti prie koordinuoto ir efektyvaus energijos tiekimo, planavimo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, šiuolaikinių technologijų diegimo. Teisės aktų nustatyta tvarka prijungti kitų įmonių ar vartotojų sistemas prie perdavimo sistemos. • Užtikrinti subalansuotą visos Lietuvos teritorijoje esančių sujungtų dujų sistemų veiklą, pagerinti perdavimo sistemos patikimumą, saugumą ir efektyvumą dujų perdavimo sistemos eksploatavimą. Specialiojo planavimo tikslai: • Įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo (generalinio) plano techninės infrastruktūros magistralinių dujotiekių perspektyvinės schemos sprendinius; • Parengti magistralinio dujotiekio Šakiai – Klaipėda antro etapo atkarpos nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą Tauragės, Šilutės, Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose; • Numatyti magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos uždarymo įtaisus magistralinio dujotiekio atšakose į Žygaičių dujų skirstymo stotį, Pagėgių dujų skirstymo stotį, Šilalės dujų skirstymo stotį, Šilutės dujų skirstymo stotį, Klaipėdos – 2 dujų skirstymo stotį bei kontrolinio įtaiso priėmimo ir paleidimo kameras; • Užtikrinti darnią gamtinių dujų tinklų plėtrą, įvertinant parengtus teritorijų planavimo dokumentus ir investicinius projektus, o taip pat šių teritorijų urbanistinę struktūrą ir infrastruktūros sistemą • Rezervuoti teritorijas šiai plėtrai; • Numatyti planuojamos teritorijos naudojimo reikalavimus; • Suformuoti teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus; • Numatyti priemones gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui. Planavimo dokumento lygmuo – regiono specialusis. Planavimo organizatorius: AB „LIETUVOS DUJOS“. Planuojamos teritorijos adresas: Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Klaipėdos apskrities Šilutės rajono savivaldybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Plano rengėjas: UAB „Ardynas“. Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialusis planas (toliau –specialusis planas) parengtas vadovaujantis šiais dokumentais: • Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-06-19 įsakymas Nr. 4-249 „Dėl magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiojo plano rengimo“; • Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2007-10-01 raštas Nr. (30.6-63)-3-6236 „Dėl planavimo sąlygų magistralinio dujotiekio „Tauragė – Klaipėda“ specialiajam planui rengti išdavimo“ ir „Planavimo sąlygos regiono lygmens magistralinio dujotiekio (gamtinių dujų perdavimo sistemos tinklų) specialiojo planavimo dokumentams rengti“; • Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-02-08 raštas Nr. (9.14.3)-LV4-821 „Dėl specialiojo plano sąlygų“; • VĮ Kretingos miškų urėdijos 2008-02-01 raštas Nr. (6.36)4A-77 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms“; • VĮ Šilutės miškų urėdijos 2008-01-30 raštas Nr. R3(4.10)-122 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms“; • VĮ Tauragės miškų urėdijos 2008-01-29 raštas Nr. 55 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms“; • Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pagramančio regioninio parko direkcijos 2008-01-31 raštas Nr. V2-7.4-03 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms“ ir 2008-01-07 raštas Nr. V3-10.7-36 „Dėl planavimo sąlygų patikslinimo“; • Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-02-27 Nr. PS-1 „Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007-10-09 raštas Nr. V5-1008 „Dėl planavimo sąlygų išdavimo“ ir 2007-10-09 Nr. V5-959 „Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti“; • Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-11-12 raštas Nr. R5-2279-(2.6) „Dėl planavimo sąlygų“; • Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-11-16 Nr. G5-477 „Planavimo sąlygos specialiojo plano dokumentui rengti“; • Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-10-25 Nr. 3-3457 „Planavimo sąlygos“; • Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007-09-21 Nr. 2007.847 „Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir statybos skyriaus 2007-10-31 raštas Nr. R3-(5.12)-3296 „Dėl sąlygų išdavimo“ ir „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Tauragės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007-10-26 Nr. 19-5384 „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus 2007-10-25 Nr. 20-601 „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007-10-15 raštas Nr. 10-5625 „Dėl planavimo sąlygų magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui parengti nustatymo“; • Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2007-09-25 raštas Nr. (7.31)-V4-2012 „Dėl planavimo sąlygų magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui rengti parengimo ir išdavimo“; • Tauragės visuomenės sveikatos centro 2007-10-08 Nr. SD-364 „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti“; • Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2007-11-15 Nr. 65 „Planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti“; • Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio 2007-09-20 raštas Nr. (1.29.T)-2-31 „Dėl planavimo sąlygų“ ir Nr. 18 „Planavimo sąlygos rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti“; • Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007-10-08 raštas Nr. (6.6)-2-3874 „Dėl planavimo sąlygų“ ir Nr. PS-317 „Planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti; • VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2007-09-28 „Lydraštis“; • VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2007-09-24 raštas Nr. 2.15-540 „Dėl magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui rengti“ ir „Planavimo sąlygos magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui rengti“; • AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007-09-27 raštas Nr. 2(PL)-237 „Dėl planavimo sąlygų specialiojo plano rengimui“; • AB „Lietuvos energija“ 2007-10-12 raštas Nr. 213-SD-7227 „Dėl specialiojo plano rengimo sąlygų“; • TEO LT, AB 2007-11-27 Nr. 03-2-05-7602 „Projektavimo sąlygos“ ir 2007-10-01 Nr. 03-2-05-6228 „Projektavimo sąlygos“; • AB „VST“ 2007-10-01 raštas Nr. 10710-3019 „Dėl planavimo sąlygų specialiajam planui rengti“ ir 2007-09-28 Nr. TS-10710-379 „Sąlygos specialiajam planui rengti“; • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007-10-31 raštas Nr. 9.4-3482-(9.6.) „Dėl planavimo sąlygų“; • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos 2007-10-10 raštas Nr. 1.8-1357 „Dėl planavimo sąlygų“; • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-09-26 raštas Nr. 608 „Dėl projektavimo sąlygų magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialiajam planui rengti“; • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-10-03 raštas Nr. 464 „Dėl projektavimo sąlygų“; • Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus 2007-10-18 raštas Nr. 85-S-13940 „Dėl planavimo sąlygų“; • Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2007-11-09 raštas Nr. 94-1-S3-493 „Dėl planavimo sąlygų“; • Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2007-11-13 raštas Nr. 68-115724 „Dėl planavimo sąlygų“. Normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo parengtas specialusis planas: • LR statybos įstatymas Nr. I-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597); • LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Nr. I-1495 (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105); • LR teritorijų planavimo įstatymas Nr. I-1120 (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617); • LR Ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 4-240/D1-330 (Žin., 2004, Nr. 97-3589); • LR Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 (Žin., 1992 m. Nr. 22-652); • LR Seimo nutarimas „Dėl nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ Nr. XP-1894(4); • LR Gamtinių dujų įstatymas Nr. VIII-1973 (Žin., 2000, Nr. 89-2743); • LR Energetikos ministerijos įsakymas „Dėl magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių, patvirtinimo“ Nr. 152 (Žin., 1993, Nr. 74-1397); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189; 2007, Nr. 33-1190); • LR saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301 (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); • LR aplinkos apsaugos įstatymas Nr. I-2223, (Žin., 1992, Nr. 5-75); • LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-258 (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092; 2005, Nr. 84-3105); • LR žemės įstatymas Nr. I-446 (Žin., 1994, Nr. 34-620); • LR vandens įstatymas Nr. VIII-474 (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003 Nr. 36-1544); • LR miškų įstatymas Nr. 1-671 (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650); • LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. birželio 23d. įsakymo Nr. D1-311 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. DI-226 (Žin., 2009, Nr. 51-2040); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl miško priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 500 (Žin., 1995, Nr. 32-751); • LR vidaus vandens transporto kodeksas Nr. I-1534 (Žin., 1996, Nr. 105-2393); • LR vidaus vandens transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. lX-1942 (Žin., 2004, Nr. 4-45); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašo patvirtinimo“ Nr. 1119 (Žin., 1995, Nr. 73-1709; 2009, Nr. 3-51); • LR Susisiekimo ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1998 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 18 „Dėl Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 3-728 (Žin., 2004, Nr. 18-561); • LR Vyriausybės nutarimas „Dėl teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099); • LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas Nr. I-733 (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; • LR kelių įstatymas Nr. I-891 (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492). Pastaba: Taikomi paskutinės redakcijos teisiniai ir norminiai aktai. 2. BENDRIEJI DUOMENYS Magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos planuojamas tiesti per Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonus: • Tauragės raj. – 30698 m; • Šilutės raj. – 49170 m; • Klaipėdos raj. – 22789 m; • Bendras trasos ilgis 102657 metrai. Magistralinio dujotiekio tiesinys klojamas iš plieninių vamzdžių, kurių išorinis skersmuo lygus 406,4 mm (DN400). Maksimalus darbinis slėgis P=55 bar. Darbų zonos plotis miške (kirtimo pločio juosta) 12 metrų; laukuose – 18 metrų. Magistralinio dujotiekio vamzdžiai klojami ne mažesniame kaip 0,9 m gylyje atkartojant žemės paviršių (per mišką – 1,2 m gylyje). Magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos bendrasis vaizdas: Prisijungimo taškai: • Trasos pradžia – magistralinio dujotiekio Šakiai – Jurbarkas – Tauragė čiaupų aikštelė ČA – 8 (Tauragės raj.); • Trasos pabaiga – įsipjovimas į esamą magistralinį dujotiekį Panevėžys – Šiauliai – Klaipėda (Klaipėdos raj.). (pav.) 3. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Šiuo metu gamtinės dujos Klaipėdos miestui bei visam regionui tiekiamos magistraliniu dujotiekiu Šiauliai – Klaipėda. Magistralinis dujotiekis pastatytas 1968 metais, sąlyginis diametras tarp Šiaulių ir Kuršėnų 500 mm, nuo Kuršėnų iki Klaipėdos – 300 mm. Iš minėto dujotiekio gamtinės dujos tiekiamos ne tik Klaipėdai, bet ir kitiems Lietuvos vakarų regiono rajonų centrams: Telšiams, Rietavui, Plungei, Gargždams, Kretingai bei Palangai. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė magistralinio dujotiekio gija eksploatuojama jau 42 metus, jo būklę galima apibūdinti tik kaip patenkinamą. Rimtam dujotiekio remontui atlikti galimybių nėra, nes reikėtų nutraukti dujų tiekimą visam vakarų Lietuvos regionui. Įvykus avarijai, ypatingai žiemos metu ir nutraukus gamtinių dujų tiekimą, pasekmės būtų labai skaudžios. Tiesiogiai Klaipėdos miesto pramonės ir buitiniams vartotojams dujos yra tiekiamos iš Klaipėdos dujų skirstymo stoties (DSS), esančios Tilžės gatvėje. Stoties maksimalus valandinis našumas – 70000 nm3, tiekiamų dujų slėgis P1 = 6 bar; P2= 3 bar. Galimybė prisijungti naujiems vartotojams labai ribota dėl esamo magistralinio dujotiekio pralaidumo. Nors Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane buvo numatyta šią DSS 2008–2012 metais iškelti už miesto, bet iki šiol jokių veiksmų neatlikta. [gyvendinus tikslus, iškeltus šiame teritorijų planavimo dokumente, tai yra sužiedinus magistralinius dujotiekius ir pastačius Klaipėdos DSS Nr. 2, bus padidintas dujų tiekimo visam vakarų regionui patikimumas. Taip pat atsirastų galimybė prisijungti naujiems vartotojams ne tik Klaipėdoje, bet ir Šilalėje, Pagėgiuose ir Šilutėje. 4. PARENGTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SĄRAŠAS IR ANALIZĖ Įvertinant planavimo tikslus ir uždavinius, planuojamai teritorijai taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kitų strateginių bei programų (projektų) nuostatų reikalavimai: 4.1. Bendrųjų planų: 4.1.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. lX-1154; 4.1.2. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas baigtas rengti, atliekamos derinimo procedūros su sąlygas išdavusiomis institucijomis (apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniuose pažymėta planuojamo magistralinio dujotiekio trasos vieta). Plano rengėjas – Individuali įmonė „Atkulos projektai“, Savanorių pr. 11A-83, Vilnius; 4.1.3. Tauragės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas parengtas, baigtos derinimo procedūros ir pateiktas tikrinimui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendiniuose pažymėta magistralinio dujotiekio trasa). Plano rengėjas – UAB „Urbanistika“, A. Goštauto 8, Vilnius.; 4.1.4. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimas. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo erdvinės raidos koncepcijos renovacinis variantas patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2008-12-24 Nr. T11-635 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo erdvinės raidos koncepcijos renovacinio varianto patvirtinimo“. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo inžinerinės infrastruktūros brėžinyje yra pažymėta planuojama magistralinio dujotiekio trasa bei dujų skirstymo stotis. Plano rengėjas – UAB „Urbanistika“, A. Goštauto g.8, Vilnius. 4.1.5. Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas parengtas, ir šiuo metu tvirtinamas (savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėta magistralinio dujotiekio trasa). Plano rengėjas – UAB „Statybų strategija“, Smolensko g. 10, Vilnius. 4.1.6. Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. T1-850 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“. Plano rengėjas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, Saulėtekio al.11, Vilnius. 4.2. Specialiųjų planų: 4.2.1. Magistralinio dujotiekio nuo Šakių dujų apskaitos stoties iki Tauragės dujų skirstymo stoties specialusis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007m. balandžio 24d įsakymu Nr. 4-156. Plano rengėjas – UAB „Ardynas“, Gedimino g.47, Kaunas. 4.2.2. Planuojami nutiesti perdavimo sistemos gamtinių dujų tiekimo tinklai: Magistralinio dujotiekio atkarpa nuo atšakos į Jurbarko DSS iki atšakos į Tauragės DSS, magistralinio dujotiekio atšaka į Tauragės dujų skirstymo stotį ir Tauragės dujų skirstymo stotis Tauragės apskrities Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose. 4.2.3. Kiti teritorijų planavimo dokumentai pateikti išrašuose iš Teritorijų planavimo dokumentų registro ir Teritorijų planavimo duomenų banko apie Tauragės ir Klaipėdos apskričių bei Tauragės, Šilutės, Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus. • Tauragės apskrities teritorijos generalinis planas (rengiamas). M1:100000 (pav.) • Tauragės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas). M1:50000 (pav.) • Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (rengiamas). M1:100000 (pav.) • Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (rengiamas). M1:50000 (pav.) • Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (rengiamas). M1:100000 (pav.) 5. SPECIALAUS PLANO KONCEPCIJA Projektuojamo magistralinio dujotiekio vietą sąlygojo prisijungimo mazgas prie suprojektuoto magistralinio dujotiekio Šakiai-Jurbarkas-Tauragė trasos šalia Baltrušaičių gyvenvietės Tauragės rajone. Galimos trasos alternatyvos parinktos atsižvelgiant į numatomų dujofikuoti miestų, t.y. Pagėgių, Šilalės ir Šilutės išsidėstymo vietas. Įvertinus technines dujotiekio tiesimo galimybes buvo paruoštos kelios trasos parinkimo vietos alternatyvos. Parenkant magistralinio dujotiekio tiesimo alternatyvias vietas buvo vertinami ne tik techniniai ir ekonominiai aspektai. Teritorijos išsamiai vertintos aplinkosauginiais aspektais: saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, žemės gelmių išteklių, gamtos ir kultūros paveldo bei ir rekreacinių išteklių aspektais. Labai svarbus nagrinėtas veiksnys buvo objekto dislokacijos vieta gyvenamų namų atžvilgiu, taip pat teritorijų, numatytų gyvenamajai plėtrai. Renkant magistralinio dujotiekio trasą buvo nagrinėjami įvairūs variantai, kuriuos sąlyginai galima suskirstyti į: • Magistralinio dujotiekio trasa Tauragės apskrityje Tauragės raj., kur nagrinėjamos 4 galimos trasos alternatyvos – I, II, III ir IIIa alternatyva (alternatyvos buvo nagrinėtos Poveikio aplinkai vertinimo rengimo metu, lygiagrečiai buvo rengiamas ir specialusis planas). Tauragės rajone magistralinio dujotiekio trasa kerta šias administracines teritorijas – Gaurės, Tauragės, Mažonų ir Žygaičių seniūnijas. • Magistralinio dujotiekio trasa Klaipėdos apskrityje Šilutės raj., kur nagrinėjamos 3 galimos trasos alternatyvos – IVa , IVb ir V alternatyva. Šilutės rajone magistralinio dujotiekio trasa kerta šias administracines teritorijas – Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Gardamo, Šilutės ir Saugų seniūnijas. • Magistralinio dujotiekio trasa Klaipėdos apskrityje Klaipėdos raj., kur nagrinėjamos 3 galimos trasos alternatyvos – IV, V ir Va alternatyva. Klaipėdos rajone magistralinio dujotiekio trasa kerta šias administracines teritorijas – Agluonėnų, Dovilų ir Dauparų-Kvietinių seniūnijas. Magistralinio dujotiekio trasos variantus apjungia baziniai trasos variantai, kuriems alternatyvos nėra parinktos. Tauragės rajonas Tauragės rajone numatytos 4 galimos magistralinio dujotiekio trasos alternatyvos, kurių visų pradžios taškas – suprojektuotas dujotiekis Jurbarkas-Tauragė. Pirmoji ir antroji trasos alternatyvos numato, kad dujotiekis Tauragės miestą aplenkia šiaurine puse – dujotiekio trasa eina per Tauragės mišką kerta Pagramančio regioninio parko dalį, toliau išėjus iš miško per mažai apgyvendintas teritorijas ir susikirtus į bendrą tašką, pereina į bazinį trasos variantą. Trečioji trasos alternatyva Tauragę apeina iš pietinės pusės. Dujotiekio trasa prasideda Baltrušaičių miestelio apylinkėse. Pietinėje Tauragės pusėje trasos parinkimo galimybes itin apsunkina tankiai apgyvendintos ir stipriai urbanizuotos teritorijos (nuotekų valymo [renginiai, sąvartynas, aukštos [tampos elektros perdavimo linijos), tankus upių ir upelių tinklas. To pasėkoje yra siūloma IIIa trasos alternatyva, kuri aplenkia minėtas teritorijas, ir nežymiai kliudo Karšuvos girią. Dujotiekio trasa aplenkusi Tauragę iš pietų kerta geležinkelio bėgius, kelią A12, toliau driekiasi silpnai apgyvendintomis teritorijomis su ganėtinai tankiu hidrografiniu tinklu. Vėliau pietinė trasos alternatyva įsijungia į I trasos variantą ir pereina į bazinį trasos variantą. (pav.) Šilutės rajonas Magistralinio dujotiekio bazinis variantas kerta Tauragės ir Šilutės rajonų ribą. Ties Kivylių gyvenviete bazinis trasos variantas baigiasi, toliau trasai parinktos trys galimos alternatyvos Klaipėdos apskrities ribose. IV alternatyva (tame tarpe ir IVa ar IVb) yra pati trumpiausia, labiausiai tinkanti ekonominiu ir techniniu atžvilgiu, einanti neapgyvendintomis teritorijomis, tačiau kerta daug saugomų teritorijų bei miškų. Dujotiekio trasos IVa+IV alternatyva kliudo Vainuto miškų biosferos poligono pietvakarinę dalį, apeinant Vainuto miestelį iš šiaurinės pusės, ir 4 kartus kerta Veiviržo ichtiologinį draustinį, taip pat praeina per Veiviržo kraštovaizdžio draustinį. Labiau į pietus nutolusi V+IVb +IV alternatyva aplenkia Vainuto miškų biosferos poligoną, tačiau neišvengiamai praeina per Veiviržo kraštovaizdžio draustinį ir du kartus kerta Veiviržo ichtiologinį draustinį. V alternatyva yra pati ilgiausia. Šiuo atveju trasa Vainuto miestelį apeina iš pietų pusės, Žemaičių Naumiestį iš šiaurės pusės, siauriausioje vietoje kerta Žemaičių Naumiesčio tvenkinį. Toliau trasa priartėja prie Šilutės, Norkaičių botaninį draustinį apeina iš pietinės pusės ir 2 kartus kerta Veiviržo ichtiologinį draustinį. (pav.) Klaipėdos rajonas Klaipėdos rajone buvo nagrinėjamos dvi alternatyvos, t.y. IV ir V, kurios Kisinių kaime susijungia ir pereina į bendrą bazinį trasos variantą. Šioje vietovėje yra mažai saugomų teritorijų, trasa kerta tik Minijos ichtiologinį draustinį, tačiau Klaipėdos rajone išdėstytos itin tankiai apgyvendintos teritorijos (arba gyvenamos teritorijos yra jau suplanuotos ir patvirtintos teritorijų planavimo dokumentais), Minijos upės pakrantėje aptinkama daug archeologinių vertybių, todėl vietų alternatyvoms beveik nėra. Atsižvelgiant į tai, kad jau PAV programos svarstymo metu kilo ypač didelis visuomenės nepasitenkinimas, nes abu variantai praeina per gyvenamų namų statybai suplanuotas teritorijas, PAV ataskaitoje nagrinėjimui pasiūlyta V+Va alternatyva. Ši papildoma trasos dalis praeina per Šernų mišką aplenkdama gyvenamas teritorijas. Už Minijos upės trasa Dovilių gyvenvietę apeina iš vakarinės pusės ir ties Dauparais įsijungia į magistralinį dujotiekį Šiauliai-Klaipėda. Kiškėnų miške šalia uždaromo sąvartyno numatoma vieta naujai Klaipėdos-2 dujų skirstymo stočiai. Alternatyvių dujotiekio trasų nagrinėjimo aspektai: £[] Padėtis Natura 2000 ir kitų saugomų teritorijų atžvilgiu; £[] Kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso ypatumai; £[] Kultūros paveldas ir archeologiniai tyrimai; £[] Žemės gelmių ištekliai; £[] Rekreaciniai ištekliai; £[] Objekto dislokacijos vieta gyvenamų namų atžvilgiu, taip pat teritorijų,numatytų gyvenamajai plėtrai; £[] Techniniai ir ekonominiai aspektai. (pav.) Pagrindinės pasirinkimo priežastys Tauragės rajone Ekonominiu atžvilgiu Tauragės rajone palankiausias yra I+II alternatyvų dujotiekio trasos variantas, kadangi trasa pati trumpiausia. I trasos alternatyvos trasos ilgis yra nežymiai didesnis. Pietinių Tauragės apėjimo alternatyvų ilgiai yra ženkliai didesni. Pirmoji trasos alternatyva numatyta, praeinant Pagramančio regioninio parko (Natura 2000 BAST teritorija) pietinę dalį pačioje siauriausioje vietoje (1,1 km ruožas). Ši alternatyva pagal Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos nurodymus gali būti nagrinėjama tik numatant galimybę dujotiekį tiesti betranšėjinės technologijos, t.y uždaru (horizontalaus gręžimo) būdu. I+II alternatyvų variantas Pagramančio regininio parko teritoriją (taip pat Natura 2000 BAST teritorija) kirstų jau 7,9 km ruože (tokio ilgio atkarpoje betranšėjinė technologija nėra įmanoma). Atsižvelgiant į tai, kad kitų alternatyvių trasos variantų Tauragei apeiti iš šiaurinės pusės nėra, I alternatyva yra palankesnė. III+I alternatyvų variantas Pagramančio regioninio parko teritorijos nekliudo, tačiau kerta Jūros ichtiologiniam draustiniui priklausančiais Jūros ir Šešuvio upes (tai taip pat ir Natura 2000 BAST ir PAST teritorijos). III+IIIa+I alternatyvų variantas papildomai kliudytų Karšuvos girios teritoriją (4,3 km ruože), kuri įtraukta į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų sąrašą (BAST). Atsižvelgiant į teritorijos miškingumą III+I alternatyvų variante trasos ilgis miško plotuose mažiausias (1,3 km), kadangi trasa eitų itin urbanizuotomis teritorijomis. III+IIIa+I alternatyvų varianto trasos ilgis miške būtų 6,4 km, tačiau būtų užkliudyta ypač jautri ir svarbi teritorija – Karšuvos giria, kuri įtraukta į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų sąrašą. Pagal I alternatyvą trasa mišku eitų 11,5 km ilgyje, tačiau net 8,95 km iš šio atstumo yra parinkta kvartalinėmis linijomis, kas ženkliai sumažina kertamo miško plotus. Trumpiausio varianto trasos ilgis miške siektų 13,9 km, ir tik 2,7 km eitų kvartalinėmis linijomis. Planuojamo dujotiekio rajonas yra su gana tankiu hidrografiniu tinklu. Šiuo požiūriu palankiausias I alternatyvos trasos variantas, kuris kerta mažiausią skaičių upių, upelių ar melioracijos griovių. Galimų trasų variantų kertamos teritorijos turi skirtingą svarbą urbanistiniu požiūriu. Pietinė priemiesčio pusė yra itin tankiai apgyvendinta, todėl galimas stiprus visuomenės pasipriešinimas. Šioje miesto dalyje tankus aukštos įtampos elektros perdavimo linijų tinklas, įrengti miesto nuotekų valymo įrenginiai, sąvartynas. Pagrindinė Tauragės miesto plėtra numatyta į pietų pusę, kur suplanuotas pietinis miesto aplinkkelis (dujotiekio trasa užkirstų kelią miesto plėtrai aplinkkelio teritorijoje). Dėl šių priežasčių nagrinėjama papildoma IIIa alternatyva, kuri leidžia išvengti šios jautrios teritorijos. Šiaurinėje miesto pusėje siūlomos alternatyvos yra ženkliai mažiau apgyvendintose teritorijose, taip pat nenumatoma miesto plėtra. III+I alternatyvų trasos variantas kliudo prognozinį Tauragės II molio telkinį. Iš kitų parinktų galimų trasos variantų Tauragės rajone, nei vienas iš jų nekliudo naudingų išteklių telkinių. Visos trasos alternatyvos suvedamos į vieną bazinį variantą, kuris kerta Tauragės – Šilutės rajonų ribą. Išvada: Pagal reikšmingiausius aspektus išnagrinėjus keturis trasos tiesimo alternatyvius variantus Tauragės rajone I alternatyva turi mažiausiai trūkumų ir yra palankiausia aplinkai. Pagrindinės pasirinkimo priežastys Šilutės rajone Ekonominiu atžvilgiu Šilutės rajone palankiausias yra IVa+IV alternatyvų dujotiekio trasos variantas, kadangi trasa pati trumpiausia. Kitų alternatyvių trasų ilgis yra žymiai didesnis. Saugomų teritorijų atžvilgiu kiekvienas alternatyvų variantas turi skirtingą reikšmę. IVa+IV trasos alternatyvų variantas numatytas kliudant Vainuto miškų biosferos poligono pietinę dalį, taip pat Veiviržo kraštovaizdžio ir ichtiologinį (kertama 4 kartus) draustinius. Vainuto biosferos poligonas yra Natura 2000 saugoma teritorija, kurioje yra paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST). Veiviržo ichtiologinis draustinis yra gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). V+IVb+IV alternatyvų variantas aplenkia Vainuto miškų biosferos poligoną, tačiau kerta Veiviržo kraštovaizdžio ir ichtiologinį (kertama 2 kartus) draustinius. V alternatyva kliudo Veiviržo ichtiologinį draustinį, kertant jį 2 vietose (Veiviržo ir Aisės upes). Atsižvelgiant į teritorijos miškingumą, IVa+IV alternatyvų variante trasos ilgis miško plotuose didžiausias (13,35 km), kadangi trasa eitų neurbanizuotomis ir dujotiekiui palankiausiomis teritorijomis. V+IVb+IV alternatyvų varianto trasos ilgis miške būtų 12,5 km. Pagal V alternatyvą trasa mišku eitų 11,7 km ilgyje, tačiau net 6,45km iš šio atstumo yra parinkta kvartalinėmis linijomis, kas ženkliai sumažina kertamo miško plotus. Planuojamo dujotiekio rajonas yra su gana tankiu hidrografiniu tinklu. Šiuo požiūriu palankesnis V+IVb+IV alternatyvų trasos variantas, kuris kerta mažiausią skaičių upių, upelių ar melioracijos griovių. Išvada: įvertinus reikšmingiausius aspektus pagal tris trasos tiesimo alternatyvius variantus Šilutės rajone pasirinkta V alternatyva yra palankiausia aplinkai. Viso kitos alternatyvos yra ypač nepalankios saugomų teritorijų, tankaus hidrografinio tinklo bei stipriai urbanizuotų teritorijų atžvilgiu. Pagrindinės pasirinkimo priežastys Klaipėdos rajone Šiame rajone yra mažai saugomų teritorijų. Abu trasos variantai neišvengiamai kerta Minijos ichtiologinį draustinį, kuris yra Natura 2000 saugoma teritoriją – tai paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) ir gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Svarbiausias veiksnys nulėmęs trasos alternatyvų reikšmingumą Klaipėdos rajone buvo gyvenamų teritorijų išsidėstymas ir aktyviai pareikšta visuomenės nuomonė. Galimų trasų variantų kertamos teritorijos turi skirtingą svarbą urbanistiniu požiūriu, ypač aplink Agluonėnus. Tai yra itin urbanizuota teritorija – čia nutiesti keliai, elektros perdavimo linijos, geležinkeliai, vietovės tankiai gyvenamos arba gyvenamų namų statyba numatyta teritorijų planavimo dokumentais. Poveikio aplinkai vertinimo metu vykdant viešumo procedūras gauta 20 prieštaravimų ir motyvuotų pasiūlymų iš Klaipėdos rajono gyventojų, t. t. vienas prieštaravimas pasirašytas Jurgių kaimo vardu. AB „Lietuvos dujos“ įgaliotiems atstovams informuojant gyventojus, per kurių sklypus planuojamas dujotiekis, apie numatomą planuojamą ūkinę veiklą numatomus servitutus bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės naudojimo apribojimus dujotiekio apsaugos zonoje, nuostolių, atsiradusių dėl vykdomų darbų ir atsiradusių apribojimų, kompensavimo tvarką ir dydį, nepavyko pasiekti šalių susitarimo su 58 sklypų savininkais. Šių sklypų savininkai nesutinka, kad per jų sklypus būtų klojamas dujotiekis arba atsirastų dujotiekio apsaugos zonos sąlygojami žemės naudojimo apribojimai ir siūlo apeiti šias teritorijas. Pagal Teritorijų planavimo duomenų banko išrašo duomenis daliai šių sklypų, t.y. 11 vnt., jau yra paruošti ar rengiami teritorijų planavimo dokumentai, kuriais žemės ūkio paskirties žemė keičiama į gyvenamų teritorijų arba kitos paskirties žemę. Ypač daug pakeistos žemės paskirties sklypų yra Grobštų, Kisinių, Jurgių, Lėbartų ir Galčių kaimuose, pro kuriuos praeina magistralinio dujotiekio trasa, ir juos apeiti nėra galimybių. Atsižvelgiant į minėtą situaciją taip pat įvertinus archeologų reikalavimus nekliudyti archeologinio paveldo teritorijų prie Minijos upės ties Gedminų kaimu, pasiūlytas V+Va alternatyvų variantas, kuris praeina per valstybinį Šernų mišką tuo būdu išvengiant esamų,suplanuotų gyvenamų bei kitos paskirties teritorijų ir kuo mažiau pažeidžiant gyventojų interesų. Siekiant sumažinti poveikį miškui dujotiekio trasą numatoma kloti kvartalinėmis linijomis. Po papildomo viešo svarstymo su gyventojais V+Va alternatyvų variantas prieš įeinant į Šernų mišką, taip pat miško ribose dar buvo pakoreguotas atsižvelgiant į gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Alternatyvų vertinimo metu atsižvelgta ir į tai, kad IV trasos alternatyva kliudo detaliai išžvalgytus Deglių ir Pietinį Šiuparių naftos telkinius bei preliminariai išžvalgytus Poškų III žvyro ir Gelžinių II smėlio telkinius Klaipėdos raj. Iš kitų parinktų galimų trasos alternatyvų nei vienas iš jų nekliudo naudingų išteklių telkinių. Prieš Minijos upę visos trasos alternatyvos suvedamos į vieną bazinį variantą Klaipėdos rajone, kuris kerta Minijos upę, eina iki Kiškėnų miško, kuriame numatyta Klaipėdos-2 DSS ir prisijungia prie magistralinio dujotiekio Šiauliai-Klaipėda. Išvada: Įvertinus aplinkosauginius aspektus Klaipėdos rajone palankiausias aplinkai variantas yra V, tačiau dėl visuomenės pasipriešinimo ir atsiradusių naujų aplinkybių (naujai suplanuotų gyvenamųjų teritorijų) galime teigti, kad optimalus variantas yra V+Va. Parengus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą bei Aplinkos ministerijai priėmus sprendimą 2010-01-13 Nr. (10-3)-D8-345 dėl Magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu, buvo parengti magistralinio dujotiekio trasos galutiniai sprendiniai, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai. 6. SPRENDINIAI Siekiant išplėsti gamtinių dujų perdavimo sistemų pajėgumus, projektuojamas magistralinis dujotiekis Šakiai-Tauragė-Klaipėda žiedine linija sujungia veikiančius magistralinius dujotiekius Vilnius-Kaunas-Šakiai ir Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda, užtikrinant gamtinių dujų Lietuvos šiaurės-vakarų regiono vartotojams stabilumą patikimumą, lankstumą ir prieinamumą. Tuo būdu geriau tenkinami vartotojų poreikiai, sudaromos sąlygos prijungti naujų vartotojų įrenginius ir plėtoti gamtinių dujų perdavimo sistemos veiklą. Magistralinio dujotiekio tiesinys klojamas iš plieninių vamzdžių, kurių išorinis skersmuo lygus 406.4mm (DN400). Maksimalus darbinis slėgis P=55bar. Darbų zonos plotis miške (kirtimo pločio juosta) 12 metrų; laukuose – 18 metrų. Magistralinio dujotiekio vamzdžiai klojami ne mažesniame kaip 0.9 m gylyje, atkartojant žemės paviršių (per mišką – 1.2m gylyje). Susikirtimuose su upėmis ir melioracijos grioviais dujotiekis klojamas tokiame gylyje, kaip nurodoma techninio projekto brėžiniuose. Susikirtimo su Jūros upe vietoje dujotiekis klojamas uždaru būdu (horizontalaus gręžimo), kiti susikirtimai su upėmis vykdomi atviru būdu (iškasant tranšėją). Numatoma galimybė perėjimą po Minijos bei Veiviržo upėmis taip pat vykdyti požeminiu prastūmimo būdu. Susikirtimuose su keliais dujotiekis klojamas apsauginiame dėkle. Mažiausias vertikalus atstumas nuo dujų vamzdžio/dėklo viršaus iki kelio dangos – 1.5 m klojant atviru būdu, klojant prastūmimo būdu – 2.5 m. Susikirtimai su magistraliniais ir krašto keliais bus vykdomi klojant prastūmimo būdu, su kitais keliais praėjimo būdai bus nustatyti sąlygas išduodančiose institucijose. Užbaigus dujotiekio statybos darbus atliekamas vamzdžio vidinio paviršiaus išvalymas, hidraulinis išbandymas, vidinio paviršiaus išsausinimas. Dujotiekio trasa padalinama į kelis ruožus, kurie išvalomi ir išbandomi atskirai. Magistraliniam dujotiekiui yra nustatytos apsaugos juostos ir apsaugos zonos, kuriose privaloma laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Magistralinio dujotiekio apsaugos juostos plotis yra po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 29d. nutarimu punktu Nr. 539 magistralinio dujotiekio apsaugos zona yra: • Išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis po 25 metrų abipus vamzdynų ašies; • Aplink čiaupų aikšteles, vėdinimo žvakes – 25 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelę. Projektuojamos Klaipėdos dujų skirstymo stoties paskirtis – sumažinti slėgį iki reikalaujamo ir paskirstyti vartotojams išvalytas bei odoruotas dujas. Pagrindiniai technologiniai procesai, vykdomi DSS: dujų valymas (filtravimas) nuo mechaninių priemaišų, tepalų ir kondensato; dujų slėgio sumažinimas iki reikiamo bei jo palaikymas tame lygyje, nepriklausomai nuo vartotoją skaičiaus ir dujų slėgio įvade į DSS; dujų pašildymas; dujų kiekio apskaita; dujų odoravimas. 6.1. Į nagrinėjamą zoną patenkančių objektų, kuriems taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai, analizė. Į nagrinėjamą zoną tarp čiaupų aikštelės ČA – 8, esančios ant magistralinio dujotiekio Šakiai -Jurbarkas – Tauragė ir įsipjovimo į veikiantį dujotiekį Panevėžys – Šiauliai – Klaipėda patenkantys privatūs ir nuomojami žemės sklypai ir jų savininkai: • Tauragės raj. – 196 sklypai ir 230 sklypų savininkų; • Šilutės raj. – 237 sklypai ir 290 sklypų savininkų; Klaipėdos raj. – 117 sklypų ir 131 sklypų savininkas; (žiūr.400–419 psl.). • Viso – 550 sklypų ir 651 sklypų savininkas. Pastaba: aiškinamojo rašto prieduose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (žiūr.400–419 psl.) nurodytas sąrašas žemės sklypų, kuriems bus nustatomi servitutai bei specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pagal patvirtintą specialųjį planą Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta. Apsaugos juosta – žemės juosta išilgai magistralinio dujotiekio, kurioje draudžiama kloti kitas komunikacijas, sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus, statyti statinius. Magistralinio dujotiekio apsaugos juostos plotis yra po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Apsaugos juostoje draudžiama: • lygiagrečiai su magistraliniu dujotiekiu kloti kitus požeminius tinklus; • sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus; • apsaugos juostoje žemę leidžiama kultivuoti ne giliau kaip 0,30 m. Magistralinio dujotiekio apsaugos zona. Apsaugos zona – tai saugus atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingų situacijų atveju. Apipus dujotiekio trasos apsauginė dujotiekio zona: • Išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis po 25 metrų abipus vamzdynų ašies; Aplink čiaupų aikšteles – 25 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelę. Apsaugos juostoje draudžiama: • statyti pastatus ir įrenginius; • sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus; • įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles, vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus; • vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą • įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų skiedinius; • deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius; • kasti žemę giliau kaip 0,30 metro. Magistralinio dujotiekio vietovės klasė. Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete. Pagal vietovės klasę yra parenkamas projektinis faktorius, kuris naudojamas dujotiekio vamzdžio sienutės skaičiavime, taip pat ir minimalaus magistralinio dujotiekio atstumo nuo pastatų skaičiavime. Vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 m į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 m išilgai vamzdyno. Vietovės klasė prasideda arba baigiasi ne mažesniu kaip 200 m atstumu nuo artimiausio pastato. • 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. • 2 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis daugiau kaip 10 ir mažiau kaip 46 pastatus, skirtus žmonėms būti. • 3 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti bei kur dujotiekio vamzdynas nutiestas 90 m arba mažesniu atstumu nuo pastato ar statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių. • 4 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, kur yra nors vienas 4 aukštų ar aukštesnis pastatas. • Projektuojamo magistralinio dujotiekio trasa dėl esamos intensyvios gyvenamųjų teritorijų plėtros yra priskirta 3 vietovės klasei, t. y. gyvenamųjų namų skaičius vietovės klasės vienete nėra ribojamas. Apribojimai dėl planuojamos Klaipėdos dujų skirstymo stoties Magistralinio dujotiekio trasai buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (PVSV), kurio metu siūloma formuoti Klaipėdos–2 dujų skirstymo stočiai (DSS) 200 m sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Specialiajame plane rezervuojama teritorija Klaipėdos – 2 DSS SAZ, kuri bus įteisinta rengiant DSS sklypo detalųjį planą. Detaliąjame plane nustačius užstatymo zoną, bus pažymėta DSS taršos šaltinių vieta, nuo kurios formuojama SAZ. Žemės sklypams, patenkantiems į DSS SAZ, bus nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Keliai patenkantys į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone į nagrinėjamą zoną patenka 19 kelių, iš kurių: • Geležinkeliai – 1 vnt.: Pagėgiai – Šiauliai • Magistraliniai keliai – 1 vnt.: Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas (Nr. A12). • Krašto keliai – 2 vnt.: Mažeikiai – Plungė – Tauragė (Nr. 164); Tauragė – Žygaičiai – Vainutas (Nr. 199). • Rajoniniai keliai – 2 vnt.: Stragutė – Eržvilkas – Bebirvai (Nr. 4501); Tauragė – Dapkiškiai – Balskai (Nr. 4509). • Vietinės reikšmės keliai – 13 vnt. Šilutės rajone į nagrinėjamą zoną patenka 25 keliai, iš kurių: • Krašto keliai – 1 vnt.: Šilalė – Šilutė (Nr. 165). • Rajoniniai keliai – 6 vnt.: Tauragė – Vainutas (Nr. 4503); Švėkšna – Bliūdsakiai – Šyliai (Nr. 4221); Žemaičių Naumiestis – Paupariai – Girininkai (Nr. 4227); Žemaičių Naumiestis – Teneniai – Pajūralis (Nr. 4207); Žemaičių Naumiestis – Gardamas – Švėkšna (Nr. 4208); Šilutė – Ramučiai – Gardamas (Nr. 4209). • Vietinės reikšmės keliai – 18 vnt. Klaipėdos rajone į nagrinėjamą zoną patenka 17 kelių, iš kurių: • Geležinkeliai – 1 vnt.: Rimkai – Gargždai. • Krašto keliai – 1 vnt.: Jakai – Dovilai – Laugaliai (Nr. 227). • Rajoniniai keliai – 6 vnt.: Dreižiai – Pėžaičiai (Nr. 2232); Dreižiai – Agluonėnai (Nr. 2207); Kantvainiai – Agluonėnai (Nr. 2247); Privažiuojamasis kelias prie Agluonėnų nuo kelio Klaipėda – Veiviržėnai – Endriejevas (Nr. 2247); Klaipėda – Veiviržėnai – Endriejevas (Nr. 2202); Kisiniai – Baičiai – Šniaukštai (Nr. 2221). • Vietinės reikšmės keliai – 9 vnt. Viso į nagrinėjamą zoną patenka 61 kelias, iš kurių: • Geležinkeliai – 2 vnt.; • Magistraliniai keliai – 1 vnt.; • Krašto keliai – 4 vnt.; • Rajoniniai keliai – 14 vnt.; • Vietinės reikšmės keliai – 40 vnt. Kelių apsaugos zonų plotis: • geležinkelių apsaugos zona – po 45 metrus abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 m iki kelio statinio; • magistralinių kelių apsaugos zona – po 70 metrų; • krašto kelių apsaugos zona – po 50 metrų; • rajoninių kelių apsaugos zona – po 20 metrų; • vietinės reikšmės kelių apsaugos zona – po 10 metrų. Upės patenkančios į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 8 upės patenka nagrinėjamą zoną – Beržė, Mitauja, Jūra, Elbentėlis (2 kartus), Dabrupis, Tyrelupis (2 kartus), Ringė ir Kerupys. Šilutės rajone 11 upių patenka į nagrinėjamą zoną – Balčia, Krisla, Šyšalė, Vanagis, Pilupis, Peklalė (2 kartus), Tenenys, Šiūšis, Bevardė, Veiviržas, Aisė. Taip pat į nagrinėjamą zoną patenka Aisės senvagė ir Žemaičių Naumiesčio tvenkinys. Klaipėdos rajone 6 upės patenka nagrinėjamą zoną – Piktavardė, Šilupis, Aluona, Kisupė, Minija ir Tolupis. Viso 25 skirtingos upės patenka nagrinėjamą zoną, iš kurių 3 upės kerta po 2 kartus. Taip pat į nagrinėjamą zoną patenka viena senvagė ir vienas tvenkinys. Susikirtimuose su upėmis ir melioracijos grioviais dujotiekis klojamas tokiame gylyje kaip nurodoma techninio projekto brėžiniuose. Susikirtimo su Jūros upe vietoje dujotiekis klojamas uždaru būdu (horizontalaus gręžimo), kiti susikirtimai su upėmis vykdomi atviru būdu (iškasant tranšėją). Melioracijos grioviai ir kiti smulkūs vandens telkiniai patenkantys į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 37 grioviai patenka nagrinėjamą zoną. Šilutės rajone 59 grioviai patenka nagrinėjamą zoną. Klaipėdos rajone 26 grioviai patenka nagrinėjamą zoną. Viso 122 grioviai patenka nagrinėjamą zoną. Elektros linijos kertančios nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 18 kartų elektros oro linijos kerta nagrinėjamą zoną, iš kurių: • Iki 1 kV – 6 kartus; • 10 kV – 10 kartų; • 35 kV – 2 kartus. Šilutės rajone 27 kartus elektros oro linijos kerta nagrinėjamą zoną, iš kurių: • Iki 1 kV – 10 kartų; • 10 kV – 15 kartų; • 35 kV – 1 kartą • 330 kV – 1 kartą. Klaipėdos rajone 20 kartų elektros oro linijos kerta nagrinėjamą zoną, iš kurių: • Iki 1 kV – 7 kartus; • 10 kV – 9 kartus; • 110 kV – 1 kartą • 330 kV – 2 kartus; • Planuojamą 330 kV elektros oro liniją Klaipėda-Telšiai – 1 kartą. Viso 65 kartus elektros oro linijos kerta nagrinėjamą zoną, iš kurių: • Iki 1 kV – 23 kartus; • 10 kV – 34 kartus; • 35 kV – 3 kartus; • 110 kV – 1 kartą; • 330 kV – 3 kartus; • Planuojamą 330 kV – 1 kartą. Elektros oro linijų apsaugos zonų plotis: • iki 1 kV – po 2 metrus; • 6,10 kV – po 10 metrų; • 35 kV – po 15 metrų; • 110 kV – po 20 metrų; • 330 kV – po 30 metrų. Magistralinio dujotiekio susikirtimuose su orinėmis elektros linijomis tarp dujotiekio ir elektros linijų atramų išlaikomas minimalus atstumas reglamentuojamas „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“. Ryšių linijos kertančios nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 13 kartų ryšių linijos kerta nagrinėjamą zoną. Šilutės rajone 10 kartų ryšių linijos kerta nagrinėjamą zoną. Klaipėdos rajone 7 kartus ryšių linijos kerta nagrinėjamą zoną. Viso 30 kartų ryšių linijos kerta nagrinėjamą zoną. Ryšių linijų apsaugos zonos: • žemės juostoje, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų; • 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą. Stambūs miškai patenkantys į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 3 stambūs miškai patenka nagrinėjamą zoną: • Tauragės; • Tyrelių; • Žygaičių. Šilutės rajone 5 stambūs miškai patenka nagrinėjamą zoną: • Žemaičių Naumiesčio; • Ramuvos; • Barvų; • Norkaičių; • Joniškio. Klaipėdos rajone 1 stambus miškas patenka nagrinėjamą zoną: • Šernų. Viso 9 stambūs miškai patenka į nagrinėjamą zoną. Miškams ir želdiniams priskiriamos trasos ilgis – 24,300 km, plotas – 28,80 ha. (darbo zonos plotis miške 12 m). Tačiau Tauragės, Tyrelių ir Norkaičių miškuose didžioji dalis trasos bus tiesiama miško kvartalinėmis, kurių plotis 4 m ir tai leis sumažinti miško iškirtimą iki 8 m, tuo būdu išsaugant 3,8 ha miško. Saugomos teritorijos patenkančios į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone 1 saugoma teritorija patenka į nagrinėjama zoną: • Pagramančio regioninis parkas – ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Šilutės rajone 2 saugomos teritorijos patenka į nagrinėjamą zoną: • Veiviržo upė (Veiviržo ichtiologinis draustinis) – ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST); • Aisės upė (Veiviržo ichtiologinis draustinis). Klaipėdos rajone 1 saugoma teritorija patenka į nagrinėjama zoną: • Minijos upė – ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) ir Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST). Viso 4 saugomos teritorijos patenka į nagrinėjamą teritoriją. Kadangi planuojamas dujotiekis Pagramančio regioninį parką kerta siauriausioje vietoje (bendras ilgis iki 1,1 km), tai numatomas kloti požeminio prastūmimo būdu. Tokiu atveju trasa tiesioginio kontakto su saugomos teritorijos paviršiumi ir Jūros upe neturės. Nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjamą zoną. Tauragės rajone nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjama zoną: • dujotiekio trasos ruože ties Papušynės – Antšunijų kaimais. Kariniai įtvirtinimai, žuvimo vieta. Nustačius tikslią magistralinio dujotiekio trasos vietą, atlikti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Šilutės rajone nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjama zoną: • dujotiekio trasos ruože ties Barvais (Tenenio kairysis krantas) – spėjamas pilkapynas ir XIX amžiaus sodybvietė. Nustačius tikslią magistralinio dujotiekio trasos vietą, atlikti papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus. • dujotiekio trasa ties Bartininkų – Didšilių kaimais (Ramuvos miško vakarinis pakraštys). Buvusi Prūsijos ir Lietuvos valstybių demarkacinė linija. Visas buvusios valstybinės sienos ruožas šiuo metu yra skelbiamas kultūros paminklu. Be to, jos apeiti keičiant dujotiekio trasos vietą neįmanoma, todėl šioje vietoje tiesiant dujotiekį būtina atlikti archeologinius tyrimus (reikia ištirti apie 300 m2 dydžio plotą). Klaipėdos rajone nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjamą zoną: • pasikeitus magistralinio dujotiekio trasos vietai, ties Gedminais (Minijos dešinysis krantas) esančios nekilnojamos kultūros vertybės (kariniai betoniniai [tvirtinimai, kapinės) į nagrinėjamą zoną nepatenka. Viso 3 nekilnojamosios kultūros vertybės patenkančios į nagrinėjama zoną. Dujotiekio trasos ruožuose ties Aukštupiais – Dabrupine, Dirvėnais (Tauragės raj.), Šiaudviečiais, Lašais (Šilutės raj.), Vanagais, Kantvainiais (Klaipėdos raj.), turi būti griežtai prisilaikoma suprojektuotos trasos vietos, nes šiuose ruožuose už žvalgytos dujotiekio trasos ribų yra kultūros ir gamtos vertybių. Esant būtinybei dujotiekio trasą šiuose ruožuose koreguoti, čia būtų reikalingi archeologiniai tyrimai, kurių apimtis apspręstų trasos koregavimo mąstai. Specialiojo plano rengimo metu magistralinio dujotiekio trasa keliose vietose buvo keičiama, atsižvelgiant į motyvuotus visuomenės pasiūlymus. Daugiausia pakeitimų atlikta Klaipėdos rajone. Pakeistos trasos vietos poveikio vertinimo ataskaitos rengimo metu buvo išnagrinėtos, esamų stambių miškų, esamų inžinerinių tinklų, suplanuotų teritorijų, saugomų teritorijų bei nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Aplinkos ministerija šiam trasos variantui pritarė, priimdama sprendimą 2010-01-13 Nr. (10-3)-D8-345 Dėl magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos įrengimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu. Pakeistoms magistralinio dujotiekio trasos vietoms (kur nutolta nuo pradinės trasos virš 50 m) reikalinga atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Likusioje dujotiekio trasos dalyje nežinomų archeologinių ar kitokių kultūros vertybių nerasta, tad dujotiekį pagal numatomą vietą galima tiesti. Jeigu dujotiekio trasos projekto galutinio derinimo metu ji keistųsi, keičiamuose ruožuose nuo esamo projekto nutolusiuose į šonus daugiau kaip per 50 m, reikalingi papildomi žvalgomieji archeologijos tyrinėjimai. 7. IŠVADOS Magistralinis dujotiekis nuo Tauragės iki Klaipėdos DN400 (55 bar) planuojamas tiesti per Tauragės, Šilutės ir Klaipėdos rajonus. Planuojamo magistralinio dujotiekio tinklo bendras ilgis – 102657 m. Dujotiekis bus tiesiamas per 550 privačių bei nuomojamų žemės sklypų: • Planuojamas dujotiekio tinklas privačiuose ir nuomojamuose žemės sklypuose – 67299 m; • Planuojamas dujotiekio tinklas valstybinio žemės fondo žemėje – 35358 m. • 61 kartą dujotiekis susikirs su keliais; • 29 kartus dujotiekis susikirs su upėmis; • 122 kartus dujotiekis susikirs su melioracijos grioviais ar kitais smulkiais vandens telkiniais; • 65 kartus dujotiekis susikirs su orinėmis elektros linijomis; • 30 kartų dujotiekis susikirs su ryšių kabeliais; • 9 kartus dujotiekis susikirs su stambiais miškais; • 4 kartus dujotiekis susikirs su saugomomis teritorijomis; • 4 kartus dujotiekis susikirs su nekilnojamomis kultūros vertybėmis. Pagėgių, Žygaičių, Šilalės, Šilutės bei Klaipėdos miestų ir savivaldybių gamtinių dujų poreikiai buvo apskaičiuoti įvertinus dujofikuojamų pramonės objektų ir gyventojų dujų poreikius. Tuo tikslu buvo atlikti rinkos tyrimai, parengta galimybių studija. Buvo numatyta pastatyti Jurbarko (pastatyta), Tauragės (parengtas projektas), Pagėgių, Šilalės, Šilutės ir Klaipėdos dujų skirstymo stotis (DSS) (vėliau buvo numatyta statyti Žygaičių DSS). Šių DSS numatytas pralaidumas: • Jurbarko DSS – 6 600 nm3/val.; • Tauragės DSS – 19 000 nm3/val.; • Pagėgių DSS – 2 400 nm3/val.; • Šilalės DSS – 2 200 nm3/val.; • Šilutės DSS – 12 300 nm3/val.; • Klaipėdos DSS – 50 000 nm3/val.; • Žygaičių DSS – 1 000 nm3/val. Įgyvendinant minėtų savivaldybių ir miestų dujofikavimą, planuojamoje magistralinio dujotiekio trasoje Tauragė – Klaipėda numatytos atšakų į Pagėgius (Žygaičius), Šilalę, Šilutę čiaupų aikštelės su čiaupų mazgais bei Klaipėdos DSS vietos. Prie čiaupų aikštelių numatyti privažiavimo keliai, aikštelės bus aptvertos. Specialiajame plane rezervuota teritorija Klaipėdos –2 DSS sanitarinei apsaugos zonai (200 m), kuri bus nustatyta ir įteisinta DSS detaliajame plane. _________________ Priedas prie aiškinamojo rašto Nr. 1 Žemės sklypų sąrašas, kuriems nustatomas servitutas tiesti inžinerinius tinklus (1 metams) ir nustatomi ūkinės veiklos apribojimai magistralinio dujotiekio apsaugos zonos plote pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ( LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 (Žin. 1992 m. Nr. 22-652) TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJA Eil. Nr. Sklypo kadastrinis Nr. Sklypo adresas 1 2 3 Kunigiškių kadastro vietovė 1 7728/0001:53 Girgždų k. 2 7728/0001:27 Pamiliušių k. 3 7728/0001:194 Pamiliušių k. 4 7728/0001:202 Pamiliušių k. 5 7728/0001:39 Pamiliušių k. 6 7728/0001:188 Stragutės k. 7 7728/0001:61 Stragutės k. 8 7728/0001:126 Stragutės k. 9 7728/0001:291 Stragutės k. 10 7728/0001:112 Stragutės k. 11 7728/0001:118 Stragutės k. 12 7728/0001:253 Stragutės k. 13 7728/0001:170 Stragutės k. 14 7728/0001:312 Stragutės k. 15 7728/0001:3 Stragutės k. 16 7728/0001:7 Bernotiškės k. 17 7728/0001:57 Bernotiškės k. 18 7728/0001:182 Bernotiškės k. 19 Pr.Nr. 70 Bernotiškės k. 20 Pr.Nr. 50 Bernotiškės k. 21 7728/0001:83 Stragutės k. 22 7728/0001:4 Stragutės k. 23 7728/0001:77 Stragutės k. 24 Pr.Nr. 64 Stragutės k. 25 Pr.Nr. 29 Stragutės k. 26 Pr.Nr. 52 Stragutės k. Juodpetrių kadastro vietovė 1 7725/0003:67 Joniškės k. 2 7725/0003:68 Joniškės k. 3 7725/8001:1 Joniškės k. 4 7725/0003:65 Bernotiškės k. Mažonų kadastro vietovė 1 7735/0004:165 Papušynės k. 2 7735/0004:78 Papušynės k. 3 7735/0004:169 Norkaičių k. 4 7735/0004:72 Visbutų k. 5 7735/0004:97 Norkaičių k. 6 7735/0004:31 Norkaičių k. 7 7735/0004:69 Norkaičių k. 8 7735/0004:29 Norkaičių k. 9 7735/0004:68 Norkaičių k. 10 7735/0004:626 Norkaičių k. 11 7735/0005:24 Norkaičių k. 12 7735/0005:42 Norkaičių k. 13 7735/0005:556 Norkaičių k. 14 Pr.Nr. 115-2 Norkaičių k. 15 7735/0005:564 Norkaičių k. 16 7735/0005:419 Norkaičių k. 17 7735/0005:506 Norkaičių k. 18 7735/0005:179 Norkaičių k. 19 7735/0005:371 Norkaičių k. 20 7735/0005:393 Norkaičių k. 21 7735/0005:37 Norkaičių k. 22 7735/0005:335 Norkaičių k. 23 7735/0005:250 Norkaičių k. 24 7735/0005:413 Norkaičių k. 25 7735/0005:465 Norkaičių k. 26 7735/0005:500 Norkaičių k. 27 7735/0005:569 Norkaičių k. 28 7735/0005:134 Norkaičių k. 29 7735/0005:252 Norkaičių k. 30 7735/0005:340 Norkaičių k. 31 7735/0005:164 Norkaičių k. 32 7735/0005:373 Norkaičių k. 33 7735/0005:52 Norkaičių k. 34 7735/0005:70 Norkaičių k. 35 7735/0005:232 Norkaičių k. 36 7735/0005:231 Norkaičių k. 37 Pr.Nr. 84-3 Norkaičių k. 38 7735/0005:38 Norkaičių k. 39 Pr.Nr. 11-2 Norkaičių k. Dapkiškių kadastro vietovė 1 7715/0002:18 Vitkaičių k. 2 7715/0002:17 Vitkaičių k. 3 7715/0002:372 Dapkiškių k. 4 7715/0002:101 Dapkiškių k. 5 7715/0002:40 Dapkiškių k. 6 7715/0002:104 Dapkiškių k. 7 7715/0002:10 Dapkiškių k. 8 …