LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2006 METŲ PROGRAMOS 2006 m. gruodžio 8 d. Nr. 1230 Vilnius Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2006 metų programai (pridedama). 2. Pavesti Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2006 metų programą. MINISTRAS PIRMININKAS                                                                   GEDIMINAS KIRKILAS FINANSŲ MINISTRAS                                                                           ZIGMANTAS BALČYTIS ______________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1230 lietuvos konvergencijos 2006 metų programa I. Finansų politikos apžvalga 1. Sparti realioji Lietuvos konvergencija – suartėjimas su aukštu Ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių produktyvumo ir gyvenimo lygiu – yra ekonominės politikos paskirtis. Lietuvos konvergencijos 2006 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) projektuoja ekonominę politiką, kuri suformuota šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktuose biudžetų projektuose. 2. Visa reformų programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai būtų: 2.1. sparti bei tolygi realioji konvergencija ir stabili makroekonominė aplinka; 2.2. palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos; 2.3. skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų; 2.4. stabili ir prognozuojama teisinė aplinka; 2.5. paklausos poveikio kainoms valdymas. 3. Šioje Programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti ekonominę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas Valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų sėkmingai dalyvaujama valiutų kursų mechanizme II (toliau vadinama – VKM II). 4. Šioje Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutinės trukmės laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius, taip pat apžvelgiamos planuojamos struktūrinės reformos, darančios esminį finansinį poveikį. 5. Šioje Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos prielaidos pasiekti deklaruojamus ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio plėtros projekcijos grįstos prielaida, kad nagrinėjamu laikotarpiu išorinė ekonominė Lietuvos aplinka iš esmės išliks stabili, o kredito paklausa bus grindžiama išsamiomis žiniomis pagrįstais racionaliais sprendimais, todėl ūkis išvengs „perkaitimo“ ir susijusios su tuo korekcijos. Remtasi prielaidomis, kuriomis naudojosi Europos Komisija. Šios Programos nuostatą laikytis fiskalinės drausmės įteisino 2005 metų birželio mėnesį vienbalsiai Europos Sąjungos (ES) Tarybos sugriežtinti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai fiskalinei politikai, pagal kuriuos euro zonos narės ir VKM II dalyviai turi kasmet mažinti struktūrinį fiskalinį deficitą apie 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama - BVP) tol, kol bus pasiektas vidutinės trukmės tikslas (toliau vadinama – VTT). Aiškus ES reglamentų reikalavimas laikytis griežtos fiskalinės politikos teisiškai įpareigoja mažinti fiskalinį deficitą. Lietuva diskutuoja dėl Stabilumo ir augimo pakto fiskalinės drausmės nuostatų institucionalizavimo: deramasi dėl atitinkamo parlamentinių partijų susitarimo. 6. Nacionalinės valiutos kursas, fiksuotas euro atžvilgiu pagal Valiutų valdybos principus, užtikrina, kad vidutinė daugiametė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. Po infliacijos paspartėjimo 2006–2007 metų laikotarpiu, stabilizavusis naftos bei gamtinių dujų kainoms ir suderinus akcizus pagal ES normas, Lietuvos infliacija ilgainiui vėl priartės prie euro zonos lygio. 7. Lietuvoje ir toliau išlieka sparti eksporto ir investicijų plėtra, sparčiausiai iš visų ES valstybių mažėjo nedarbas. Per pastaruosius penkerius metus (nuo 2001 metų II ketvirčio iki 2006 metų II ketvirčio) užimtųjų padaugėjo 9,4 procento. Sparčiai didėjančios investicijos užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą, o trumpuoju laikotarpiu padidins investicinių prekių importą, einamosios sąskaitos deficitą (toliau vadinama – ESD). 8. Lietuva sieks kuo greičiau prisijungti prie euro zonos. Turimais duomenimis, palankiausias laikotarpis Lietuvai įstoti į euro zoną prasideda 2010 metais. 9. Įgyvendinant šią Programą, toliau bus siekiama įgyvendinti 2004 metų Lietuvos konvergencijos programoje iškeltą fiskalinės politikos uždavinį – valdyti paklausos pokyčių poveikį ūkiui. Numatoma, kad ateityje atnaujinant šią Programą bus pateikiamos konkrečios papildomos priemonės ūkio „perkaitimui“ išvengti ir fiskalinei rizikai valdyti. 10. Spartus paklausos didėjimas fiksuoto lito kurso sąlygomis padidino importą ir ESD. Taigi, siekiant užtikrinti nenutrūkstamas užsienio kapitalo įplaukas, būtina toliau gerinti verslo ir investavimo sąlygas, maksimaliai remti investicijas, skatinamas įstatymų nustatytais būdais, ir sukurti ypač geras sąlygas plyno lauko investicijoms, išsaugoti rinkos dalyvių pasitikėjimą Lietuvos siekio įstoti į euro zoną tęstinumu. Kadangi reikia vykdyti produktyvumą ir ilgalaikį valdžios finansų tvarumą užtikrinančias struktūrines reformas, o bendrasis vidaus produktas (toliau vadinama – BVP) didėja sparčiai ir skolos lygis šiuo metu yra žemas, 2008 metų vidutinės trukmės tikslas – pasiekti, kad struktūrinis deficitas būtų mažesnis už 1 procentą BVP. Vėlesnių laikotarpių VTT bus griežtinamas atsižvelgiant į ES Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2050 metais priartėtų prie 77 procentų BVP. ES Komisijos 2006 metų skaičiavimais, Lietuvos pirminis struktūrinis perteklius vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų pasiekti apie 1,9 procento BVP, kad nepaisant visuomenės senėjimo 2030–2050 metais būtų suteiktos tvirtos socialinės garantijos pensininkams ir išlaikytas euro zonai būtinas ilgalaikis valdžios finansų stabilumas. Taigi, baigus pagrindines struktūrines reformas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklo VTT, vėl bus subalansuotas arba perteklinis biudžetas. 11. Šiuo metu Lietuvos galimybes planuoti mažesnį nei 1 procento BVP fiskalinį deficitą riboja laikini biudžeto sunkumai, kilę dėl mokesčių mažinimo. Kadangi nuosekliai laikomasi griežtos fiskalinės drausmės, einamosios Lietuvos valdžios išlaidos išliks mažiausios ES. Valdžios išlaidų dalį iš BVP šiek tiek padidins Valstybės investicijų programa ir gausėjanti ES investicinė parama. Fiskalinė drausmė bus išlaikyta vidutinės trukmės laikotarpiu nedidinant einamųjų valdžios išlaidų dalies iš BVP ir padidinant socialinių išlaidų dalį, t.y. išlaikant ją didesnę kaip 9 procentai BVP. Sėkmingai įgyvendinama pensijų reforma leis pasirengti sumažinti valstybės skolą ilgalaikėje perspektyvoje ir skatins privačius asmenis pačius kaupti papildomai senatvės pensijai. 2008 metais pensijų reformai skirtos mokestinės pajamos sudarys apie 0,7 procento BVP. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas, sąlygojantis kapitalo ir darbo disbalanso mažinimą, leis sėkmingiau įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus darbo rinkoje, padidinti užimtumą ir potencialų BVP, sušvelnins visuomenės senėjimo padarinius valdžios finansams. Nors mokesčių reforma padidins potencialų BVP, įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto reglamentų reikalavimus – išvengti neigiamo poveikio fiskaliniam deficitui ir ūkio ciklui – bus galima tik gaunant laikinų papildomų mokestinių pajamų. 12. Pagal griežtus Stabilumo ir augimo pakto reglamentus įgyvendinama fiskalinė politika leis nuosekliai mažinti valdžios skolą, kol valdžios finansai taps pajėgūs užtikrinti tvarų įsipareigojimų pagal Mastrichto sutartį vykdymą, neatsisakant tvirtų socialinių garantijų, kai šio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje sparčiai gausės pensininkų, o dirbančių asmenų mažės dėl menko gimstamumo ir didelės emigracijos. II. eKONOMIKOS PERSPEKTYVOS Projekcijų prielaidos 13. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos grindžiamos pastaruoju metu susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis ir ekonominės plėtros prielaidomis. Ekonominių rodiklių projekcijos pagrįstos prielaida, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas įstatymus, reglamentuojančius valdžios sektoriaus išlaidas ir mokesčių tarifus, atsižvelgs į Stabilumo ir augimo pakto pagrindines nuostatas ir įteisins priemones iki 2008 metų pabaigos stabilizuoti infliacijai, kad ji sudarytų mažiau kaip 3 procentus. Tai užtikrintų parlamentinių partijų susitarimas dėl fiskalinės drausmės. Darome prielaidą, kad Tarptautinio valiutos fondo (TVF) konsultacijų išankstinės išvados apie kaimyninių šalių ūkį pagelbės joms laiku įgyvendinti ekonominės politikos priemones, leidžiančias išvengti jų ūkio perkaitimo, ir sudarys Lietuvai palankias išorines tolygios plėtros sąlygas. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti šalių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka Europos Komisijos skelbtas išorinės aplinkos prielaidas. 1 lentelė. Pagrindinės prielaidos Rodiklio pavadinimas 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais Trumpalaikės palūkanų normos 2,3 3,7 3,7 3,3 3,5 Ilgalaikės palūkanų normos 3,6 4,1 4,1 4,2 4,2 JAV dolerio/euro keitimo kursas (euro zona ir VKM II valstybės) 1,24 1,25 1,27 1,27 1,27 Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas -0,8 0,0 0,0 0,0 0,0 vidutinis metinis keitimo kursas euro atžvilgiu (valstybėms, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės) N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Pasaulio šalių (be ES-25) BVP didėjimas 5,1 5,7 5,2 5,2 5,2 ES-25 BVP didėjimas 1,7 2,8 2,4 2,4 2,4 Pagrindinių eksporto rinkų plėtra 1,7 2,8 2,4 2,4 2,4 Pasaulio importas (išskyrus ES) 8,8 9,1 8,3 7,9 7,9 Naftos kainos (brent, JAV doleriais už barelį) 55,2 65,6 66,3 68,0 68,0 Šaltiniai: Finansų ministerija, Europos Komisija. BVP augimo projekcijoms ypač svarbios komercinių bankų dažnai ir radikaliai keičiamos kreditų augimo projekcijos. Prielaidos dėl kredito prieaugio atitinka komercinių bankų projekcijas. 2006 metų kredito prieaugis 2–3 procentiniais punktais BVP viršys 2005 metų lygį, o 2007 metais kredito prieaugis tokia pat apimtimi pradės mažėti. Prielaidų dėl kredito prieaugio pasikeitimas paspartino 2006 metų BVP augimą, o 2007 metų augimas, atsižvelgiant į papildomą augimo stimulą dėl tikėtinai normalaus derliaus žemės ūkyje, tik nedaug viršys potencialų. Daroma prielaida, kad kreditų prieaugis sparčiau lėtėti pradės 2008–2009 metais ir tada prasidės natūralus ciklinis BVP augimo lėtėjimas, padidės nominalus fiskalinis deficitas. Globalizacijos skatinama konkurencija ir galimi nekilnojamojo turto kainų pokyčiai nedarys poveikio realiai gamybos apimčiai tik tuo atveju, jeigu darbo jėga sugebės lanksčiai persiorientuoti iš vieno ekonomikos sektoriaus į kitą. Darbo rinkos lankstumas gali būti pasiektas darbo užmokesčio sąskaita: vidutinės trukmės laikotarpiu dėl globalizacijos suintensyvėjusi konkurencija ir įvairuojantis kredito kitimo ciklas tam tikruose sektoriuose gali ne tik sulėtinti darbo užmokesčio didėjimą, bet ir jį mažinti. Darbo rinkos lankstumo prielaida užtikrina, kad spartus vidutinio darbo užmokesčio didėjimas suderintas su galimais Lietuvos ūkio sektorių plėtros netolygumais. Neišsipildžius darbo jėgos lankstumo prielaidai, sumažėtų užimtumas ir lėtėtų BVP realus augimas. Spartus vidutinės trukmės augimas labai priklauso nuo prielaidos, kad verslininkai sugebės išpildyti finansų rinkų lūkesčius, jog Lietuvos produktyvumas sparčiai ir tvariai artės prie Europos vidutinių dydžių, ir išlaikyti pelnus sparčiai didėjančio darbo užmokesčio sąlygomis. Jeigu kredito prieaugis 2006 metais viršys 15 procentų BVP, prielaidos dėl ES paramos panaudojimo apimties tampa antraeilės. 2006–2009 metų laikotarpiu BVP augimą ES struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimas veiks silpniau nei kredito prieaugio apimties kitimas. Tai, kad ES paramos panaudojimo apimtis neatitiks planų, gali tik šiek tiek pakeisti atitinkamų metų BVP augimą. Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys sparčią ekonomikos plėtrą: 2006 metais BVP gali augti 7,8, o 2007 metais – 6,3 procento. 2006–2007 metų augimas iš esmės nepakeis infliacinio BVP atotrūkio nuo BVP potencialo. Daroma prielaida, kad laiku įgyvendinus paklausos valdymo priemones infliacinis BVP atotrūkis nuo potencialo pradės sparčiai mažėti 2008 metais. 2008 metais BVP augtų 5,3, o 2009 metais – 4,5 procento. Ankstyva ir valdoma BVP augimo tempų korekcija užtikrintų spartų ir tvarų 6 procentų vidutinį augimą vėlesniais metais. Jeigu ekonomikai plėtojantis šios prielaidos neišsipildytų, 2006–2009 metų ekonominių rodiklių projekcijos arba projekcijų perspektyva būtų atitinkamai keičiamos. Tikėtina, kad ekonominių rodiklių projekcijos bus keičiamos, jeigu komerciniai bankai keis paskolų išdavimo planus. Pinigų ir valiutos kurso politika 14. Fiksuoto valiutos kurso sistemos taikymas pagal valiutų valdybos principus buvo svarbus stabilios makroekonominės plėtros veiksnys. Tai stabilizavo rinkos dalyvių infliacijos lūkesčius, mažino šalies ir valiutos rizikos premijas, didino pasitikėjimą šalies ekonomine politika, spartino nominalią ir realią konvergenciją. Sėkmingai taikyti fiksuoto lito kurso strategiją leidžia Lietuvos ekonomikos bruožai: ekonomikos atvirumas; stabilaus valiutos kurso svarba kainų lygiui; santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas. Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir stabilų euro atžvilgiu nacionalinės valiutos kursą, Lietuva VKM II dalyvauja nuo 2004 m. birželio 28 dienos. 15. Lietuvos ekonominės politikos siekis – kuo greičiau įsivesti eurą. Taigi Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai išlieka tie patys. Lietuva dalyvauja VKM II, išlaikydama griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu, ir siekia prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks ekonominius konvergencijos kriterijus. 2 lentelė. Palūkanų normos 1996-2006 metais (procentais) Rodiklio pavadinimas 1996 metais 1997 metais 1998 metais 1999 metais 2000 metais 2001 metais 2002 metais 2003 metais 2004 metais 2005 metais 2006 metų rugpjūtis** Bankų paskolų litais vidutinės palūkanos 21,3 13,9 12 13 11,9 9,3 6,6 5,8 5,7 5,2 5,0 Indėlių bankuose litais vidutinės palūkanos* 13,8 8,2 6,7 7,7 7,3 5,3 3,2 2,5 2,3 2,5 2,7 Šaltinis – Lietuvos bankas. *Vidutinės priimtų indėlių, kurių terminas – ilgiau kaip mėnuo, palūkanų normos. **Palūkanų normos pagal pasikeitusią PFI metodiką. 3 lentelė. Lietuvos Respublikos euroobligacijų eurais interpoliuotas pelningumas, jo ir bazinio euro pelningumo skirtumas* (laikotarpio pabaigoje) Terminas iki išpirkimo 1 metai 2 metai 3 metai 5 metai 10 metų pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas 2001 metų gruodis – – 5 +1,3 5,3 +1,4 5,6 +1,2 – – 2002 metų gruodis 2,9 +0,3 3,2 +0,5 3,5 +0,6 4,2 +0,8 5,1 +0,9 2003 metų gruodis 2,5 +0,3 2,9 +0,3 3,2 +0,4 3,9 +0,3 4,8 +0,5 2004 metų gruodis 2,2 -0,1 2,5 +0,0 2,8 +0,1 3,2 +0,1 4,0 +0,3 2005 metų gruodis 2,8 +0,1 2,9 +0,0 3,0 +0,0 3,2 +0,1 3,5 +0,2 2006 metų birželis 3,6 +0,2 3,7 +0,1 3,8 +0,1 4,0 +0,1 4,4 +0,3 Šaltiniai: Lietuvos bankas, Naujienų agentūra „Bloomberg“. *Pelningumas (procentais) išreikštas antrinėje rinkoje skelbiamų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkiu, pelningumo skirtumai – procentiniais punktais. Lietuvos Respublikos euroobligacijų pelningumas apskaičiuotas pagal faktines pelningumo kreives. 4 lentelė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau vadinama – VVP) pelningumas, jo ir Lietuvos Respublikos euroobligacijų eurais interpoliuoto pelningumo skirtumas* (laikotarpio pabaigoje) Terminas iki išpirkimo 1 metai 2 metai 3 metai 5 metai 10 metų pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas 2001 metų gruodis 4,8 – 5,4 +0,4 5,7 +0,4 6 +0,3 – – 2002 metų gruodis 3,2 +0,2 3,8 +0,6 4 +0,5 4,7 +0,5 5,2 +0,1 2003 metų gruodis 2,3 -0,2 3,4 +0,5 3,7 +0,5 4,1 +0,3 4,9 +0,1 2004 metų gruodis 2,3 +0,1 2,4 -0,1 2,7 -0,1 3,2 -0,0 4,2 +0,2 2005 metų gruodis 2,7 -0,1 2,9 -0,0 3,0 +0,0 3,2 +0,1 3,5 +0,1 2006 metų birželis 3,3 -0,3 3,6 -0,1 3,8 +0,0 4,0 -0,0 4,4 +0,0 Šaltiniai: Lietuvos bankas, Naujienų agentūra „Bloomberg“. *Pelningumas (procentais) išreikštas antrinėje rinkoje skelbiamų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkiu, pelningumo skirtumai – procentiniais punktais. Lietuvos Respublikos euroobligacijų pelningumas apskaičiuotas pagal faktines pelningumo kreives. Ūkio ciklas ir vidutinės trukmės makroekonominis scenarijus Prekių ir paslaugų rinkos 16. Pastaraisiais metais šalies ūkis augo labai sparčiai: 2005 metais realusis BVP padidėjo 7,6 procento, o 2006 metų I pusmetį netgi viršijo 8 procentus. Pagrindinis ūkio plėtros veiksnys – vidaus paklausa, skatinama intensyvaus skolinimosi ir sparčiai didėjančių nominalių pajamų, tačiau gana palankūs grynojo eksporto pokyčiai rodo ir neblogą šalies gamintojų išorinį konkurencingumą. Nepaisant nuosaikiai kylančių palūkanų normų, didėjančio darbo jėgos stygiaus, ekonomikos augimas pastaraisiais ketvirčiais nesulėtėjo. Teigiamas faktinio BVP atotrūkis nuo potencialaus kelia tam tikrą susirūpinimą – didėja įtampa darbo rinkoje, vidaus paklausa vis labiau veikia kainas ir ESD. Vis dėlto tikimasi, kad labai spartus vidaus paklausos augimas turėtų sulėtėti, bankų paskolų augimo tempams (regis, gana inertiškiems) ėmus labiau reaguoti į vis griežtinamą Europos centrinio banko (toliau vadinama – ECB) pinigų politiką ir padidėjusias nekilnojamojo turto kainas Lietuvoje. Labiausiai BVP augimą skatino didėjančios namų ūkių vartojimo išlaidos. Sąlygos joms didėti buvo itin palankios: labai sparčiai didėjo darbo užmokestis (kuris didės ir sumažinus gyventojų pajamų mokestį), nuosaikiai augo užimtumas, populiarėjo vartojamosios paskolos, o vartotojų lūkesčiai buvo itin optimistiški. Realiosios valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei vykdant labiau suderintą išlaidų politiką ir mažėjant viešojo sektoriaus darbuotojų, didėjo nuosaikiai. 1 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) ir Lietuvos banko skaičiavimai. Vis dar labai mažos palūkanų normos ir nuolat didėjantis bendras šalies įmonių pelningumas lėmė, kad investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą ir toliau sparčiai gausėjo, nors augimo tempai kur kas lėtesni negu prieš keletą metų (daugiausia dėl palyginimo bazės efekto). Esant didelei vidaus paklausai ir stingant darbo jėgos, investicijų poveikis tvariam šalies ūkio augimui ypač svarbus – jos turėtų užtikrinti ūkio ekonominio potencialo didėjimą ir padėtų išvengti ekonomikos perkaitimo. Vis dėlto pažymėtina, kad pastaruoju metu vyrauja investicijos į pastatus ir statinius, o ne į įrenginius ir kitas gamybos priemones. Efektyvias investicijas siekiama skatinti skiriant ES struktūrinių fondų paramą. Užsienio prekybos mastas toliau sparčiai didėjo, tai lėmė palankios užsienio aplinkos sąlygos ir didelė vidaus paklausa. 2006 metų II ketvirtį realiojo grynojo eksporto poveikis realiojo BVP augimui po ilgos pertraukos tapo teigiamas. Sparčiai augantis nominalusis eksportas rodo, kad Lietuvos gamintojų konkurencingumas, didėjant žaliavų kainoms ir darbo jėgos paklausai rinkoje, kol kas nesumažėjo. Kita vertus, galimą konkurencingumo sumažėjimą iš dalies kompensuoja ES skirtos eksporto į ne ES šalis subsidijos. Džiugina tai, kad ūkis auga gana darniai, t.y. didėja visų svarbiausių ekonominės veiklos sričių aktyvumas. Beveik visos privataus sektoriaus ekonominės veiklos sritys ir toliau plėtojamos tik didelės vidaus paklausos sąlygomis. Palankios išorės aplinkos sąlygos taip pat lemia spartų į eksportą orientuotų ūkio šakų augimą. Didelės biudžeto įplaukos dėl bendro ekonominio pakilimo sudarė geras sąlygas augti valstybės lėšomis finansuojamų veiklos sričių aktyvumui. Apdirbamoji pramonė ir toliau ūkio augimo pagrindas, sparčiai auga chemijos pramonės, trąšų gamybos, baldų, maisto pramonės reali pardavimo apimtis, o su sunkumais ar gana neapibrėžtomis perspektyvomis susiduria šalies elektros ir optikos įrangos gamintojai, tekstilės, išgaunamoji pramonė, žemės ūkis. Statybų realusis aktyvumas didėja itin sparčiai (2006 metų I pusmetį realusis metinis pridėtinės vertės augimas – 19,1 procento). Sparčiai didėja ir nekilnojamojo turto, finansinio tarpininkavimo veiklos realusis aktyvumas. Rinkos paslaugų ir viešojo sektoriaus ekonominė veikla auga gana nuosaikiai, bet tvirtai, išskyrus galbūt švietimą, kurio 2006 metų II ketvirtį sukurta realioji pridėtinė vertė 7 procentais mažesnė už sukurtąją praėjusių metų II ketvirtį. 2 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (gamybos metodu) Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Tolesnės gamintojų galimybės patenkinti didelę vidaus paklausą labai priklausys nuo to, ar pakaks darbo jėgos – vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių. Darbo rinka pastaraisiais ketvirčiais kinta labai sparčiai, situacija joje įtempta. Dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus ir emigracijos darbo užmokestis ūkyje didėja sparčiau negu darbo našumas (2006 metų II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 14,1, o realus darbo našumas – tik 6,3 procento). Nedarbas pastaruoju metu labai sparčiai mažėjo. 2006 metų II ketvirtį jis pasiekė dar nebuvusį lygį (5,6 procento, o prieš metus buvo 8,5 procento). Darbo rinkoje taip pat matomi tam tikri struktūriniai pokyčiai, t. y. aktyvus darbo jėgos judėjimas iš mažiau našių ekonominės veiklos sričių į šiuo metu itin aktyvias, tačiau didesniais cikliniais pokyčiais pasižyminčias sritis (statybos, nekilnojamojo turto rinkos, prekybos). Yra pagrindas teigti, kad ekonominis augimas daugmaž darnus – ekonominės veiklos sritys auga tolygiai, tačiau lėtėjimo tikimybė didėja. Tai rodo stiprėjanti įtampa darbo rinkoje, augantis ESD, pernelyg didelis vartojimas, kurio labai didelė dalis finansuojama ateities pajamų sąskaita, didelis neapibrėžtumas nekilnojamojo turto rinkoje ir panašiai. Finansų ir turto rinkose yra pokyčių, veiksiančių realų ūkio aktyvumą, – tai nuoseklus ECB pinigų politikos pozicijos griežtinimas ir nekilnojamojo turto kainų kitimas. Atslūgusi įtampa naftos rinkoje šiek tiek sumažino riziką, kad naftos kainų pokyčiai galėtų pakirsti šalies ūkio augimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Veiksniai, skatinantys optimistiškiau žiūrėti į tolesnę ūkio raidą, – pastaraisiais ketvirčiais atsigavęs eksportas, kuris rodo, kad šalies gamintojai gana konkurencingi, palaipsniui spartėjantis ES struktūrinių fondų paramos panaudojimas, verslo skaidrėjimas, mokesčių reformos balansuojama šalies mokesčių sistema, palanki išorės aplinka. Vidaus paklausa 2006–2009 metais ir vėliau toliau smarkiai veiks ekonomikos augimą, išliks ir teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos. Nominalaus eksporto augimą skatins atsigavusi ES rinka. Eksportuojamos produkcijos gamybos modernizavimo poreikis, didėjančios gyventojų pajamos skatins importo plėtrą, todėl prekių ir paslaugų balansas projektuojamu laikotarpiu išliks neigiamas. Vidaus kreditavimo galimybės ir ES finansinė parama sudarys sąlygas aktyvėti investiciniam procesui. Stiprėjant investuotojų pasitikėjimui ūkio stabilumu, investicijos sudarys vis didesnę BVP dalį. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis sieks apie 23 procentus BVP. Papildomą vartojimo impulsą nagrinėjamu laikotarpiu suteiks sparčiau didėjantis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbas ir darbo pajamų apmokestinimas, atsiveriančios ES darbo rinkos, uždirbtų pajamų pervedimas į Lietuvą ir itin optimistiški vartotojų lūkesčiai, susiję su ekonomikos plėtra. Galutinio vartojimo išlaidų nominali vertė 2006–2009 metais vidutiniškai augs apie 10,4 procento. Nemaža dalis didžiumos gyventojų papildomų pajamų turės būti išleista už šildymą, kuris pabrangs daugiau nei dvigubai dėl išaugsiančių importuojamų dujų kainų. Nemažėjantis aktyvus vartojimas sudarys sąlygas augti didmeninei ir mažmeninei prekybai, tačiau ūkio plėtrai lėtėjant laikotarpio pabaigoje šio sektoriaus augimas taptų artimas kitų sektorių augimui. Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, išliks ūkio prieaugio tvarumo pagrindas. 5 lentelė. Makroekonominiai rodikliai ESS* kodas Rodiklio reikšmė 2005 metais Pokytis, procentais 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais Realusis BVP B1*g 66315,4 7,6 7,8 6,3 5,3 4,5 Nominalus B1*g 71200,1 13,8 14,4 10,0 8,1 7,0 BVP sudedamosios dalys (palyginamosiomis kainomis) Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI) P.3 44367,6 9,8 10,5 7,0 6,6 6,3 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos P.3 11927,5 4,9 6,2 2,5 2,5 2,5 Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 15517,8 9,2 15,0 6,5 5,7 6,9 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą, BVP procentais P.52+P.53 11,6 3,9 4,9 4,8 4,4 4,2 Prekių ir paslaugų eksportas P.6 37850,5 14,5 13,2 6,8 7,8 7,6 Prekių ir paslaugų importas P.7 47530,0 16,0 14,9 6,5 7,3 8,7 BVP palyginamosiomis kainomis didėjimą lemiantys veiksniai Galutinė vidaus paklausa – 10,2 11,0 7,1 6,3 6,6 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą P.52+P.53 – 3,6 -0,7 0,3 -0,2 0,0 Prekių ir paslaugų balansas B.11 – -6,8 -3,2 -0,9 -0,9 -2,1 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Europos sąskaitų sistema. Kainų stabilumas 17. Po trumpalaikio metinės infliacijos padidėjimo 2006 metų liepą ir rugpjūtį, kai ji, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – SVKI), siekė 4,4–4,3 procento, rugsėjį šis rodiklis nukrito iki 3,3 procento. 2006 metų I pusmetį metinė infliacija svyravo apie 3,4–3,7 procento (išskyrus kovą, kai dėl bazės efekto infliacija buvo sumažėjusi iki 3,1 procento). Nuo metų pradžios svarbiausių infliaciją skatinančių prekių ir paslaugų grupių – maisto produktų, degalų, – taip pat administruojamųjų kainų kaita vidutiniškai lėmė 2,9 procentinio punkto, o visų kitų prekių ir paslaugų kainų kaita – 0,8 procentinio punkto metinės infliacijos. 3 pav. Metinės infliacijos pagal SVKI kaitos veiksniai * SVKI, neįskaitant maisto produktų, degalų ir tepalų bei administruojamųjų kainų. Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Spartėjantį maisto produktų kainų didėjimą kompensavo lėčiau didėjančios (o rugsėjį ir sumažėjusios) degalų kainos. Nuo metų pradžios maisto produktų kainų poveikis infliacijai sustiprėjo beveik dvigubai ir rugsėjį siekė 1,9 procentinio punkto, t.y. daugiau negu 50 procentų metinės infliacijos. Itin nepalankios oro sąlygos 2006 metų vasarą sąlygojo ribotą maisto produktų pasiūlą tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse. Tačiau verta atsižvelgti ir į tai, kad itin sparčiai augant vidaus paklausai ir didėjant įtampai darbo rinkoje (mažmeninei prekybai tai labai opi problema) susidaro ypač palanki aplinka didinti kainas. Degalų kainų poveikį tiesiogiai mažina kurį laiką mažėjančios naftos kainos (rugpjūtį ir rugsėjį jos sumažėjo apie 13,8 JAV dolerio už barelį). Dėl gana didelės administruojamųjų kainų dalies SVKI administraciniai sprendimai daro nemažą poveikį infliacijai. (Prekės ir paslaugos, kurių kainos priklauso nuo administracinių sprendimų, sudaro 17,8 procento 2005 metų vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio. Tai vandens tiekimo (0,42 procento), sanitarinės ir kanalizacijos paslaugos (0,76 procento), elektros energijos (2,76 procento), gamtinių dujų (0,6 procento) ir šilumos (3,62 procento) tiekimo, medicinos ir farmacijos prekių (3,1 procento) bei paslaugų (0,3 procento), keleivinio geležinkelių ir keleivinio kelių transporto paslaugų (1,99 procento), pašto (0,02 procento) ir švietimo paslaugų (0,5 procento) kainos.) Pirmuosius tris 2006 metų ketvirčius administruojamųjų kainų poveikis metinei infliacijai buvo daugmaž stabilus (apie 0,9 procentinio punkto), tačiau metų pabaigoje jis turėtų didėti. Verta išskirti tris svarbius 2006 metų veiksnius: dujų, šilumos energijos ir medicinos paslaugų kainų padidinimą. Nuo 2006 m. sausio 1 d. ir liepos 1 d. Rusijos įmonė „Gazprom“ padidino Lietuvai parduodamų gamtinių dujų kainas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimti sprendimai leisti mūsų šalies įmonėms atitinkamai didinti gamtinių dujų kainas metinę 2006 metų sausio–rugsėjo infliaciją padidino 0,4 procentinio punkto. Siekiant didinti medicinos įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, 2006 metų sausį ir gegužę toliau buvo didinami medicinos paslaugų įkainiai. Taigi 2006 metų I pusmetį medicinos paslaugų kainos vidutiniškai buvo 11,7 procento didesnės negu ankstesniais metais. Padidėjusios medicinos paslaugų kainos lėmė 0,08 procentinio punkto 2006 metų sausio–birželio metinės infliacijos. Pabrangus gamtinėms dujoms, 2006 metų IV ketvirtį administruojamųjų kainų poveikis infliacijai turėtų gerokai sustiprėti daugiausia dėl didėjančių šilumos energijos kainų. Pagal priimtus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimus 2006 metų II pusmetį šilumos energija brangs Vilniuje (16,3 procento), Druskininkuose (33 procentais), Akmenėje (39,3 procento), Ukmergėje (34,4 procento), Mažeikiuose (18,8 procento), Šakiuose (11,5 procento) ir Panevėžyje (gyventojams – 11 procentų). Šie sprendimai didžiausią poveikį turės nuo šildymo sezono pradžios. Kadangi dujų ir šilumos kainos sudaro nemažą dalį vartotojų kainų krepšelio, tai gerokai paveiks SVKI augimo tempą (apie 0,6–0,7 procentinio punkto). Brangstantys energetikos ištekliai (importuojamų dujų kainos per dvejus metus padidės daugiau nei dvigubai), Lietuvos įsipareigojimai ES didinti akcizus, gyventojų indėlių ir nekilnojamojo turto kompensavimo klausimų sprendimas, darbo užmokesčio augimo tendencijos vidutinės trukmės laikotarpiu spartins infliaciją. Infliacija didėja ne tiek dėl valdžios sprendimų, kiek dėl objektyvių tarptautinių priežasčių. Vien gamtinių dujų brangimo sukelta infliacija 2006 metais sudarys apie 0,9, o 2007 metais – apie 1,7 procentinio punkto (1,3 procento – dėl šilumos brangimo, 0,4 procento – dėl dujų, naudojamų buityje, brangimo). 6 lentelė. Kainų rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2005 metais Pokytis, procentais 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais 1. BVP defliatorius 107,4 5,8 6,0 3,5 2,6 2,5 2. Privataus vartojimo defliatorius 104,8 3,7 4,0 3,8 3,0 2,7 3. SVKI (vidutinis metinis) 100,0 2,7 3,9 4,7 3,4 3,1 4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius 99,6 1,0 4,0 3,8 3,0 2,7 5. Investicijų defliatorius 92,4 8,9 15,4 6,7 1,0 1,1 6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 109,6 11,0 10,2 4,0 2,5 2,5 7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 97,8 8,1 11,2 5,5 2,5 2,5 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. Grynoji metinė infliacija (metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, neatsižvelgiant į maisto produktų, administruojamųjų ir degalų kainų poveikį) nuo 2005 metų vidurio palaipsniui didėjo, tačiau neviršijo 2 procentų, o pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi. Didžiausią poveikį grynajai infliacijai turėjo brangusios rinkos paslaugos. Tai iš dalies galėtų būti susiję su sparčiau už darbo našumą kylančiu darbo užmokesčiu esant didelei vidaus paklausai. Kita vertus, vienetinių darbo sąnaudų didėjimas gana netolygiai pasiskirstęs tarp ekonominės veiklos sričių ir vyrauja tose srityse, kuriose prekės ar paslaugos nepatenka į vartojimo krepšelį arba jų lyginamoji dalis labai maža (statybos, nekilnojamojo turto, švietimo, sveikatos apsaugos). Taigi grynąją infliaciją veikia tik netiesioginis vienetinių darbo sąnaudų didėjimas. Šis poveikis gana lėtas ir neakivaizdus. Infliaciją 2006 metais ribojo ir mažėjusios daugelio importuojamų prekių kainos. Importo (be naftos produktų) kainos 2006 metų II ketvirtį buvo apie 1 procentą mažesnės negu prieš metus. Palyginti su vidutiniu praėjusių metų kainų lygiu, labiausiai atpigo importuojami drabužiai, radijo ir televizijos aparatūra bei kompiuteriai. Labiausiai brango (be naftos produktų) importuojami žemės ūkio produktai, tabako gaminiai ir variklinės transporto priemonės. 4 pav. Importo kainų ir JAV dolerio kaita Pastaba. IVVI duomenys, be mineralinių produktų, nuo 2006 metų I ketvirčio nėra griežtai lyginami su duomenimis iki 2006 metų. Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai ir Naujienų agentūra „Bloomberg“. Vidaus rinkoje parduotos pramonės produkcijos gamintojų kainų (toliau vadinama – vidaus gamintojų kainos) didėjimas paskutiniaisiais mėnesiais kiek sulėtėjo ir rugpjūtį siekė 7,4 procento. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais gamintojų kainas veikė naftos produktų kainų kitimas, tačiau naftai atpigus šis poveikis 2006 metais susilpnėjo. Be naftos produktų kainų, vidaus gamintojų kainų metinė infliacija 2006 metų I pusmetį buvo daugmaž stabili (apie 4,3–4,8 procento), o liepą ir rugpjūtį jau viršijo 5 procentus. Didėjimą skatino nuo liepos 1 d. pabrangusios vartotojams tiekiamos dujos ir šildymas Vilniuje. Dėl įtampos darbo rinkoje, taip pat kitų veiksnių (administracinių sprendimų, galbūt mažėjančio nelegalių atlyginimų masto) vidutinis darbo užmokestis toliau sparčiai didėja. Metinis darbo užmokesčio augimas 2006 metų II ketvirtį – 14,1 procento (2005 metų II ketvirtį – 9 procentai). 5 pav. Darbo užmokestis, darbo našumas ir vienetinės darbo sąnaudos Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Darbo atlygis aštuntą ketvirtį iš eilės didėja sparčiau nei darbo našumas. 2006 metų II ketvirtį vienetinių darbo sąnaudų metinis augimas – 7,4 procento. Vienetinių darbo sąnaudų augimą lėmė darbo atlygio ir našumo augimo atotrūkis statybos ir nekilnojamojo turto veikloje, taip pat rinkos paslaugų ūkio šakose – prekyboje, viešbučiuose ir restoranuose. Itin sparčiai didėjančios vienetinės darbo sąnaudos gali pradėti labiau veikti vartojimo kainas. Reikia atsižvelgti į tai, kad darbo atlygis iš dalies didės ir dėl to, kad sumažės neoficialių atlyginimų. Ateityje paslaugų brangimas darys lemiamą poveikį pagrindinei stabiliosios infliacijos daliai, nes brangstantis darbas sudarys vis didesnę paslaugų savikainos dalį, o dėl pasaulinio masto konkurencijos ir sparčios prekių gamybos pažangos toliau pigs drabužiai, avalynė ir buitiniai prietaisai. Šiuo metu didėjančios infliacijos prigimtis iš esmės skiriasi nuo patirtosios devintajame dešimtmetyje: nuo šiuo metu esamos infliacijos neįmanoma gintis kaupiant atsargas, nes ilgalaikio vartojimo prekių vertė toliau bus veikiama tarptautinės konkurencijos. Racionalesnis pajamų investavimas į produktyvias sritis arba gamybą – vienintelis būdas, kaip išlaikyti jų perkamąją galią. Darbo rinka 18. Pasitikėjimas makroekonominiu stabilumu skatino privačias investicijas ir vartojimą, todėl nuo 2001 metų II ketvirčio iki 2006 metų II ketvirčio užimtųjų padaugėjo 9,4 procento. Miestuose užimtųjų padaugėjo 12,2 procento, o kaimuose – tik 3 procentais. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nedarbas sumažėjo 11,2 procentinio punkto. 68 procentus nedarbo sumažėjimo paaiškina užimtumo padidėjimas; vien užimtumo miestuose padidėjimas sudaro 60 procentų nedarbo šalyje sumažėjimo. 32 procentus nedarbo sumažėjimo sudaro darbo jėgos mažėjimas. Darbo jėgos sumažėjo 3,6 procento; iš dalies darbo jėgos mažėjimą galėjo lemti emigracija. Darbo jėgos kaimuose mažėjo dvigubai greičiau nei miestuose: miestuose darbo jėgos sumažėjo 2,8, o kaimuose – 5,6 procento. Lietuvos darbo rinka vis labiau integruojasi į ES bendrą rinką, todėl tikėtina, kad ji darbuotojams plėtosis palankiai. 7 lentelė. Darbo rinkos rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2005 metais Pokytis, procentais 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais 1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais 1473,9 2,6 3,2 0,5 0,3 0,3 2. Užimtumas, dirbta valandų 2750419 5,4 - - - - 3. Nedarbo lygis, procentais 8,3 -3,1 5,3 4,9 4,9 4,9 4. Produktyvumas (realusis BVP, tenkantis vienam užimtajam) 43231,6 7,1 8,0 6,3 5,3 4,4 5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (realusis BVP, tenkantis vienai faktiškai dirbtai valandai), litais 35,92 3,4 - - - - 6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų D.1 28616,2 13,4 14,7 14,9 12,1 6,9 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. Daroma prielaida, kad emigracija nesutrukdys gausėti užimtųjų Lietuvoje ir toliau gerins Lietuvos mokėjimų balanso einamąją sąskaitą. Darbo jėgos paklausos didėjimas, augantis produktyvumas, minimalios mėnesinės algos didinimas, šviesėjantys ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija Lietuvai tapus ES valstybe nare skatins darbo užmokesčio pokyčius. Numatoma, kad 2004 metų tendencijos vyraus ir toliau – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didės, tikimasi, kad nuo 1276,2 lito 2005 metais iki 1991,5 lito 2009 metais. Didėjant darbo užmokesčiui, palaipsniui bus galima atlyginti darbuotojams už ankstesniais laikotarpiais pasiektą aukštą darbo produktyvumą. Numatoma, kad 2009 metais darbo produktyvumas ir darbo užmokestis padidės beveik vienodai (nuo 1999 metų) – apie 100 procentų. Kitaip tariant, abu rodikliai padidės dvigubai. Darbo jėgos persikvalifikavimas – perėjimas iš žemo produktyvumo sektoriaus į aukštesnio produktyvumo sektorių – vidutinės trukmės laikotarpiu taps svarbiu BVP augimo veiksniu, galinčiu apsaugoti nuo darbo jėgos stygiaus. Dėl didėjančios darbo jėgos paklausos nedarbas šalyje mažės nuo 8,3 procento (užimtumo tyrimo duomenimis) 2005 metais iki 4,9 procento 2009 metais. Lietuvos mokėjimų balansas 19. Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) 2006 metų I pusmetį sudarė 10,3 procento BVP. Praėjusių metų atitinkamą laikotarpį ESD buvo 6,5 procento BVP. Einamosios sąskaitos balansą neigiamai veikė visų pagrindinių komponenčių kaita. Nominaliam prekių importui augant sparčiau negu eksportui, užsienio prekybos deficitas per metus padidėjo 1,6 procento BVP ir 2006 metų I pusmetį sudarė 12,4 procento BVP. Daugiausia dėl išaugusių nerezidentų reinvesticijų pajamų balanso deficitas padidėjo 1,3 procento BVP. Užsienio subjektų sprendimas reinvestuoti gautą pelną (o ne išmokėti dividendus) rodo, kad užsienio ūkio subjektus tenkina investuoto kapitalo grąža Lietuvoje. Paslaugų balanso perteklius, palyginti su BVP, 2006 metų I pusmetį sumažėjo 0,6 procento BVP dėl kelių priežasčių. Pirma, sumažėjo krovinių gabenimas geležinkeliu. Antra, padidėjęs krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo užmokestis ir vairuotojų stoka sumažino Lietuvos vežėjų konkurencingumą, dėl to sulėtėjo transporto paslaugų eksportas. Trečia, gana sparčiai auganti perkamoji galia padidino Lietuvos piliečių kelionių užsienyje išlaidas. Svarbiausias paslaugų eksporto augimo veiksnys buvo prekybos tarpininkavimo ir su prekyba susijusių paslaugų eksportas, susijęs su Lietuvos prekybos tinklų skverbimusi į užsienio rinkas. 2006 metų I pusmetį einamųjų pervedimų srautas sumažėjo 0,3 procento BVP dėl mažesnių privačių ir juridinių asmenų perlaidų. 2006 metų II ketvirtį ESD keturių ketvirčių slenkamoji suma prilygo 9 procentams BVP. Svarbiausi ESD keturių ketvirčių slenkamosios sumos didėjimo veiksniai – užsienio prekybos ir akcinio kapitalo pajamų (daugiausia reinvesticijų) deficitų augimas. 6 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai. 7 pav. Einamosios sąskaitos deficito struktūriniai veiksniai Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Analizuojant santaupų ir investicijų balanso veiksnius, matyti, kad ESD ir BVP santykio didėjimą lemia smunkanti bendrųjų santaupų ir auganti bendrųjų vidaus investicijų normos. 2006 metų I pusmetį nominalaus importo metinis augimo tempas buvo 31,2 procento, o be mineralinių produktų, – 27,4 procento. 2006 metų II ketvirtį, sulėtėjus mineralinių produktų importui, importas, be mineralinių produktų, augo greičiau negu visas importas, t.y. atitinkamai 25 ir 24 procentais per metus. 2006 metų II ketvirtį visą importą, be mineralinių produktų, beveik vienodai didino transporto priemonių ir įrenginių importas (atitinkamai 6,1 ir 6,2 procentinio punkto). Transporto priemonių importo kaitos pagrindiniai veiksniai buvo vis dar didėjanti lengvųjų automobilių paklausa šalies viduje ir kaimyninėse valstybėse. Tai užsienio prekybos statistikoje atsispindi kaip reeksportas. Mašinų ir įrenginių importo kaitą lėmė augančios vartojimo išlaidos ir investicijos. Todėl pagausėjo įvairių elektros prietaisų importas iš Lenkijos ir Kinijos, pramoninių įrenginių importas iš Vokietijos. Minėtų prekių importas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu leidžia didinti gamybos potencialą ir konkurencingumą. 8 pav. Metinio importo augimo kaitos veiksniai 9 pav. Metinio eksporto augimo kaitos veiksniai Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. 2006 metų I pusmetį nominalaus eksporto metinis augimo tempas buvo 30,9 procento, o be mineralinių produktų, – 25,2 procento. 2006 metų II ketvirtį eksporto metinis augimo tempas buvo šiek tiek lėtesnis negu I ketvirtį ir siekė 29,3 procento, o be mineralinių produktų, – 24,3 procento. 2006 metų balandį–birželį Lietuvos eksporto augimą lėmė išorės paklausos ir vidaus pasiūlos kaita. Išorės paklausai teigiamą poveikį darė nenaujų lengvųjų automobilių paklausa Rusijoje ir auganti maisto produktų rinka. Lengvųjų automobilių eksportą (Lietuvos antžeminio transporto priemonių eksporto metinis augimo tempas buvo 56,6 procento) taip pat paskatino išaugusi jų paklausa Kazachstane. Iš viso transporto priemonių eksportas didino eksportą (be naftos) 2,9 procentinio punkto. Vidaus pasiūlos pagrindinis veiksnys, lemiantis eksporto kaitą, buvo dalies ūkininkų sprendimas parduoti daugiau galvijų (dėl blogų oro sąlygų). Dėl to padidėjo gyvulinės kilmės produktų eksportas į Rusiją ir kai kurias ES šalis. Iš viso maisto produktai Lietuvos eksportą (be naftos) didino 7,8 procentinio punkto. 2006 metų II ketvirtį ypač konkurencingi buvo Lietuvos plastiko gamintojai: istoriškai didelis metinis eksporto augimo tempas padidėjo iki 70,1 procento, o plastiko gaminių eksportas į Lenkiją – vieną iš didžiausių plastiko gamintojų Europoje – beveik patrigubėjo. Plastiko gaminių eksporto spartų augimą iš esmės lemia Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esančių gamintojų veikla. Cheminių medžiagų ir plastiko gaminių eksportas 2006 metų II ketvirtį didino eksportą, be mineralinių produktų, 4,7 procentinio punkto. 2006 metų I pusmetį realiojo efektyviojo lito kursas su visais užsienio prekybos partneriais sumažėjo 3,2 procento. Kadangi infliacija Lietuvoje buvo didesnė negu ES-15 šalyse, realusis efektyvusis lito kursas su ES-15 šalimis per metus padidėjo 1,6 procento. Dėl mažesnės negu ES naujosiose narėse infliacijos Lietuvoje realusis efektyvusis lito kursas su ES naujosiomis narėmis sumažėjo 2,4 procento. 2006 metų I pusmetį realusis efektyvusis lito kursas su NVS šalimis sumažėjo 11,1 procento. Daugiausia dėl JAV dolerio kurso kritimo euro atžvilgiu 2006 metų birželį šis rodiklis per metus sumažėjo tik 5,4 procento. 10 pav. Realiųjų efektyviųjų lito kursų indeksai pagal šalių grupes Šaltinis – Lietuvos bankas. 2006 metų I pusmetį svarbiausias ESD finansavimo šaltinis tradiciškai buvo kitos investicijos, tarp kurių vyravo komercinių bankų ilgalaikiai įsipareigojimai pagrindiniams bankams. Užsienio skolos nedidinantys kapitalo srautai – tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir kapitalo sąskaita – finansavo 27,5 procento ESD, o prieš metus – 77,2 procento ESD. Analizuojant keturių ketvirčių slenkamąsias sumas, pastebimos kelios tendencijos. Gana stabilų kapitalo sąskaitos ir BVP santykį lemia daugiausia pastovus negrąžintinų pervedamų kapitalo lėšų iš ES paramos fondų srautas. Mažėjančias TUI, palyginti su BVP, lėmė sumažėjusios TUI į Lietuvą ir padidėjusios šalies ūkio subjektų investicijos užsienyje (daugiausia paskolos antrinėms įmonėms). 2006 metų I pusmetį TUI Lietuvoje srautas, palyginti su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 18,4 procento. TUI Lietuvoje ketvirčių slenkamoji suma sumažėjo per metus nuo 3,6 iki 3,4 procento BVP. TUI Lietuvoje struktūros pokyčiai – stabilūs akcinio kapitalo srautai ir augančios reinvesticijos – rodo, kad investuotojus tenkina investuoto kapitalo grąža, tačiau dėl tam tikrų priežasčių (pvz., darbo jėgos stygiaus) investicijų į akcinį kapitalą nedidėja. Investicijų portfelio keturių ketvirčių slenkamoji suma 2006 metų II ketvirtį sumažėjo iki -1,7 procento BVP. Prieš metus šis rodiklis sudarė 0,5 procento BVP. Investicijų portfelio grynojo srauto mažėjimo tendenciją daugiausia lėmė komercinių bankų investicijos į užsienio šalių skolos vertybinius popierius. Kreditavimo spartus augimas toliau skatino komercinius bankus skolintis lėšų užsienyje. 2006 metų II ketvirtį komercinių bankų ilgalaikių įsipareigojimų keturių ketvirčių slenkamoji suma buvo 9 procentai BVP, o trumpalaikių – 3,2 procento BVP. Kadangi dauguma šių paskolų gautos iš pagrindinių institucijų, tikimybė, kad komerciniai bankai susidurs su likvidumo rizika, nedidelė. 11 pav. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai Šaltinis – Lietuvos bankas. Naujos plyno lauko investicijos Lenkijoje ir Slovakijoje, Rumunijos ir Bulgarijos, kuriose daug pigios darbo jėgos, priėmimas į ES leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos ekonomikai bus lengviau konkuruoti su minėtų šalių ekonomikomis, jeigu bus vykdomos naujos pažangios investicijų skatinimo programos. 8 lentelė. Sektoriniai balansai Rodiklio pavadinimas ESS kodas BVP procentas 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais 1. Grynasis šalies skolinimasis B.9N -5,8 -6,6 -7,5 -7,0 iš jo: prekių ir paslaugų balansas -7,3 -9,4 -10,4 -10,2 pajamų ir pervedimų balansas 0,2 0,9 0,6 1,0 kapitalo sąskaita* 1,3 1,9 2,2 2,2 2. Privataus sektoriaus perteklius (+)/deficitas (-) -5,3 -5,4 -6,6 -6,5 iš jo: įmonės – – – – namų ūkiai ir NPI – – – – 3. Valdžios sektoriaus perteklius (+)/deficitas (-) B.9N -0,5 -1,2 -0,9 -0,5 4. Statistinis neatitikimas – – – – Šaltiniai: Finansų ministerija, *Lietuvos bankas. Dabartinis ESD lygis, esant sparčiam ūkio augimui ir santykinai mažai bendrajai skolai užsieniui, nekelia susirūpinimo. Numatoma, kad 2006 metais ESD gali sudaryti 8,6–9 procentus BVP. Ekonominės raidos rizikos aspektai 20. Lietuvos banko finansinio stabilumo 2006 metų apžvalgoje pateikta informacija, kad „vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiu rizika kyla dėl egzistuojančio nesubalansuotumo šalies nekilnojamojo turto rinkoje, galimos turto kainų korekcijos ir reikšmingo šalies ūkio augimo sulėtėjimo“, yra kertinis 2007 metų biudžeto rengimo makroekonominių projekcijų aspektas. Potencialus BVP augimas išliks apie 6 procentus, tačiau susiformavę rizikos veiksniai vidutinės trukmės laikotarpiu gali neįprastai sulėtinti ekonomikos augimą, o pastaraisiais metais itin smarkią plėtrą patyrusių ekonomikos sektorių perspektyvos priklausys nuo lankstaus prisitaikymo prie nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Ekonomiškai pagrįstų nekilnojamojo turto kainų sugrįžimas galėtų keliais procentiniais punktais sulėtinti nominalaus BVP augimą. 21. Kreditų prieaugio ciklinė įtaka paklausai pasiekė tokią apimtį, kad ūkio ciklui pasikeitus ir kredito prieaugiui pradėjus mažėti sparčiau, ES paramos paskata paklausai pajėgs tik iš dalies kompensuoti šiuos ciklinius sulėtėjimus, todėl valdyti ūkio riziką padėtų tolesnis apdairių valdžios sektoriaus fiskalinių užduočių nuoseklus vykdymas. 22. Komercinių bankų makroekonomikos apžvalgose pabrėžiamas ūkio perkaitimas ir pateikiami du koregavimosi scenarijai: lėto vėsimo ir staigaus nuopuolio, rodo, kad vidutinės trukmės ūkio rizika priklauso nuo šalies gebėjimo laiku ir racionaliai pasirengti natūraliems ūkio ciklams. Komercinių bankų makroekonomikos apžvalgų teiginiai, kad „palūkanų normos šiais metais akivaizdžiai pradėjo kopti į kalną, kurio viršūnę įžiūrėti kol kas sunku“, rodo, kad ūkio subjektams gali tekti savo finansavimo strategijas papildyti sprendimais, valdančiais palūkanų normų didėjimo riziką. 23. Infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu gali padidėti dėl ekonomikos kaitimo sukelto spartesnio darbo užmokesčio augimo. Tačiau yra pozityvi rizika, kad naftos kainos gali vėl kristi ilgesnį laiką, kaip 2006 metų rugsėjį, tokiu atveju atitinkamo mėnesio metinė infliacija būtų 0,1–0,3 procentinio punkto mažesnė už projektuojamą. Įsitvirtinus lūkesčiams, kad kainos smarkiai didės, ir sparčiau didėjant darbo užmokesčiui, galėtų kisti vartotojų elgsena, keliais procentiniais punktais išaugti nominalus BVP ir Lietuvos mokėjimų balanso ESD. Taip pat keliais procentiniais punktais galėtų padidėti darbo užmokestis ir nominalus BVP, jeigu kredito prieaugis Lietuvoje didėtų užuot mažėjęs. 24. Jeigu išsipildytų TVF nuogąstavimai dėl korekcijos kaimyninių šalių kaistančiuose ūkiuose ir komerciniai bankai pernelyg sparčiai pakeistų kredito pasiūlos politiką, Lietuvos ūkis korekcijos metais augtų keliais procentiniais punktais lėčiau, o po to vėl susilygintų su dideliu potencialiu BVP augimu. 25. Pastaraisiais metais Lietuvos prekių eksportas įspūdingai augo dėl to, kad didėjo reeksportas ir naftos produktų vertė. Reeksportas į daugiau pajamų dėl brangstančios naftos gaunančias Rytų rinkas apie 10 procentinių punktų pagerino Lietuvos užsienio prekybos rodiklius. Naftos produktų vertės didėjimas dėl naftos brangimo taip pat apie 10 procentinių punktų pagerino bendro eksporto rodiklius. Taigi sumažėjus naftos kainoms Lietuvos bendras eksportas gali staiga apgaulingai sulėtėti, nors lietuviškos kilmės prekių eksportas išlaikys pastaraisiais metais nusistovėjusį stabilų 6–9 procentų nominalų augimą. Su naftos kainų pokyčiais susijusi rizika nėra pagrindas vertinti Lietuvos ūkio perspektyvas. III. VALSTYBĖS FINANSAI Finansų politikos strategija 26. Vidutinės trukmės tikslas – užtikrinant ekonominės politikos prioritetų įgyvendinimą, sumažinti struktūrinį deficitą, kad jis 2008 metais neviršytų 1 procento BVP ir vėlesniais metais toliau mažėtų. Bus siekiama, kad ateityje sumažėjus struktūrinių reformų poreikiui valdžios finansai būtų subalansuoti arba pertekliniai. Fiskalinės politikos tikslai sugriežtinti atsižvelgiant į spartesnes nei projektuotos nominalaus BVP augimo tendencijas. 27. Išlieka šie vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos (makroekonominės politikos) prioritetai: 27.1. vykdomą fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais; 27.2. toliau vykdyti darbo ir kapitalo apmokestinimą balansuojančią mokesčių reformą; 27.3. skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos ir žemės ūkio reformas; 27.4. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą; 27.5. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau TUI, sėkmingai įgyvendinti ES struktūrinę politiką; 27.6. pagal galimybes vykdant anticiklinę fiskalinę politiką valdyti paklausos poveikį kainų didėjimui. 2007 metais bus svarstomos aukštojo mokslo ir studijų reformų galimybės. Jeigu 2007 metais būtų patvirtintas aukštojo mokslo ir studijų reformų prioritetas, šių reformų poveikis valdžios sektoriaus finansams būtų pateikiamas atnaujintoje Konvergencijos programoje. 28. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdyba, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, sukurs palankią verslui aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos fiskalinio deficito tikslui pasiekti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios finansų tvarumą, įgyvendinti. 29. 2006–2008 metais numatomos priemonės. Įgyvendinus gyventojų pajamų mokesčio reformą, t.y. geriau subalansavus kapitalo ir darbo apmokestinimą, susidarys palankesnės sąlygos plėtoti žmogiškąjį kapitalą intensyviai naudojančias šakas ir skatinant kurti naujas darbo vietas įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus darbo rinkoje. Bus užtikrinama, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas nedidintų fiskalinio deficito, sudarytų sąlygas didinti verslo konkurencingumą. Lietuva 2005–2006 metais sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams. Vidutinės trukmės laikotarpiu bus vis geriau surenkami mokesčiai, todėl tikimasi, kad 2007 metais planuojamų pajamų padaugės apie 0,4 procento BVP; viršplaninės pajamos bus skirtos fiskalinio deficito užduotims vykdyti. Ir toliau bus siekiama kuo racionaliau naudoti valdžios sektoriaus išlaidas: bus didinamos investicijos bei socialinės išmokos, pagal galimybes siekiama didinti sveikatos apsaugos ir švietimo išlaidų dalį (BVP procentais). Darome prielaidą, kad šiuo metu diskutuojamas parlamentinių partijų susitarimas dėl fiskalinės drausmės sudarys sąlygas tartis dėl papildomų struktūrinių priemonių paklausos poveikiui infliacijai valdyti ir fiskalinio deficito užduotims įvykdyti. Suminis papildomų priemonių poveikis 2007 metais turi leisti sumažinti fiskalinį deficitą 0,4 procento BVP, o 2008 ir 2009 metais – apie 1 procentą BVP. Numatomos šios 2006–2008 metų priemonės: 29.1. siekti, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas sudarytų sąlygas įgyvendinti fiskalinio deficito tikslą; 29.2. toliau mažinti neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams ir siekti, kad dėl to planuojamų pajamų 2007 metais padaugėtų apie 0,4 procento BVP; 29.3. siekti kuo racionaliau naudoti valdžios sektoriaus išlaidas; 29.4. skirti nepanaudotas planines išlaidas fiskalinio deficito tikslui įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuris numato viršplanines 2007 metų valstybės biudžeto pajamas (išskyrus specialiųjų programų lėšų likučius) panaudoti valstybės biudžeto deficitui mažinti. Faktiniai balansai ir formuojamo biudžeto poveikis vidutinės trukmės tikslams 30. Sparti Lietuvos ūkio raida įrodo, kad vykdyta fiskalinė politika buvo vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pagrindas. Siekiant fiskalinio konsolidavimo, 2001 metais iš esmės pakeista fiskalinės politikos orientacija. 2000 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 procento BVP, 2001 metais jis sumažėjo iki 2,1 procento BVP. 2004 metais prasidėjusi pensijų reforma ir ES nuosavų išteklių mokėjimas sunkino galimybes mažinti fiskalinį deficitą sparčiau, todėl 2004 metais valdžios sektoriaus deficitas šiek tiek (iki 1,5 procento BVP) padidėjo, o struktūrinis deficitas padidėjo iki 1,8 procento BVP. Nepaisant to, kad 2005 metais didėjo išlaidos dėl sėkmingai vykdomos pensijų reformos, 2005 metais valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas sumažėjo iki 1 procento BVP. Sumažinti 2005 metų valdžios sektoriaus fiskalinio deficito užduotis tapo įmanoma įgyvendinus geresnio mokesčių administravimo priemones. 2005–2006 metų mažesnius nominalius fiskalinius deficitus lemia didelio (ir vis didėjančio) kredito prieaugio finansuojama paklausa ir dėl to labiau nei projektuota padidėjęs užimtumas bei darbo užmokestis. Spartesnis darbo užmokesčio, užimtumo ir kainų didėjimas, einamosios sąskaitos prastėjimas leidžia tikėtis, kad 2006 metų nominalus fiskalinis deficitas bus beveik 1 procentiniu punktu mažesnis už projektuojamąjį daugiausia dėl socialinio draudimo sektoriaus pertekliaus. Hodrick Prescot (HP) filtro taikymas struktūriniam deficitui apskaičiuoti gali duoti tokių rezultatų, kad pagal ataskaitinius duomenis struktūrinis fiskalinis deficitas tebebus artimas VTT. Kita vertus, šią teigiamą tendenciją gali pakoreguoti nepriklausomas savivaldybių sprendimas sumažinti savo perteklių. Siekiant užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu nebūtų peržengta 3 procentų riba ir kuo geriau būtų vykdomi socialiniai įsipareigojimai būsimiesiems pensininkams, po vidutinio laikotarpio praėjus mokesčių mažinimo poveikiui, valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą pakeis perteklius. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2005–2008 metų laikotarpiu, palyginti su 2004 metais, pakis dėl mokesčių reformos poveikio valdžios sektoriaus pajamoms ir išlaidoms. 31. Šioje Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės keičiasi dėl šių veiksnių: lėšų, skirtų pagrindiniam kapitalui formuoti, panaudojimo nukėlimo į 2008–2009 metus; užduočių toliau gerinti mokesčių administravimą, mokestinių priemonių, kurias reikės numatyti siekiant kompensuoti struktūrines biudžeto pajamas, prarandamas dėl mokesčių mažinimo. 9 lentelė. Valdžios sektoriaus rodiklių (S13) projekcijos 2005–2009 metais* ESS kodas Rodiklio reikšmė 2005 metais BVP procentas 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais 1. Valdžios sektorius S.13 -371,2 -0,5 -1,2 -0,9 -0,5 0,0 2. Centrinė valdžia S.1311 -751,1 -1,1 -1,6 -0,9 -0,5 0,0 3.Valstijų subsektorius S.1312 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. 4. Vietinės valdžios subsektorius S.1313 -36,9 -0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 5. Socialinio draudimo fondų subsektorius S.1314 416,8 0,6 0,3 0,0 0,0 0,0 Valdžios sektorius (S13) 6. Visos pajamos TR 23529,5 33,0 33,3 33,9 34,5 35,9 7. Visos išlaidos TE 23900,7 33,6 34,5 34,8 35,0 35,9 8. Grynasis skolinimas/skolinimasis B.9 -371,2 -0,5 -1,2 -0,9 -0,5 0,0 9. Išlaidos palūkanoms D.41 585,7 0,8 0,8 0,9 0,9 0,8 10. Pirminis balansas 214,5 0,3 -0,4 0,0 0,4 0,8 Pajamų komponentai 11. Visi mokesčiai (11=11a+11b+11c) 14439 20,3 20,7 20,7 20,3 20,5 11a. Netiesioginiai mokesčiai D.2 7950,7 11,2 11,8 12,1 12,3 12,5 11b. Tiesioginiai mokesčiai D.5 6486,0 9,1 8,9 8,6 8,0 8,0 11c. Kapitalo mokesčiai D.91 2,3 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 12. Socialinio draudimo įmokos D.61 6088,8 8,6 8,1 8,3 8,7 8,8 13. Pajamos iš turto D.4 532,6 0,7 0,5 0,6 0,6 0,6 14. Kitos (14=15-(11+12+13) 2469,1 3,5 3,9 4,3 4,9 6,0 15. Visos pajamos (15=6) TR 23529,5 33,0 33,3 33,9 34,5 35,9 p.m.: mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995) 20527,8 28,8 28,8 29,0 29,1 29,2 Išlaidos 16. Kolektyvinio vartojimo išlaidos P.32 5025,9 7,1 6,9 6,3 6,0 5,9 17. Socialiniai pervedimai D.62+D.63 13259,5 18,6 16,9 19,3 19,2 19,0 17a. Socialiniai pervedimai natūra P.31=D.63 6855,0 9,6 10,8 10,0 9,5 9,5 17b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D.62 6404,5 9,0 8,8 9,5 10,0 10,1 18. Palū …