← Lietuva

Byla Nr

Trumpai

Šis nutarimas yra dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar šie straipsniai nepažeidžia Konstitucijos, nes juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tam tikras aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas nugriauti ar pertvarkyti statinį neturi būti taikomas, jei tai būtų neproporcinga padarytam pažeidimui.

Ką jis reguliuoja

Kam jis rūpi

Esminiai punktai

📄 Įstatymo tekstas
Byla Nr Byla Nr. 3/2009-24/2009-37/2009-1/2010-3/2010-4/2010-5/2010-11/2010-17/ 2010-26/2010-45/2010-57/2010-58/2010-59/2010-60/2010-61/2010 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO N U T A R I M A S Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir lietuvos respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijOS) 3 dalies ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2011 m. sausio 31 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo nariui Konstantui Rameliui, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2011 m. sausio 11 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 3/2009-24/2009-37/2009-1/2010-3/2010-4/2010-5/2010-11/2010-17/2010-26/2010-45/2010-57/2010-58/2010-59/2010-60/2010-61/2010 pagal: 1) pareiškėjo – Anykščių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-2/2009); 2) pareiškėjo – Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-26/2009); 3) pareiškėjo – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-48/2009); 4) pareiškėjo – Jurbarko rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-67/2009); 5) pareiškėjo – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-1/2010); 6) pareiškėjo – Marijampolės rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-2/2010); 7) pareiškėjo – Druskininkų miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-4/2010); 8) pareiškėjo – Trakų rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-11/2010); 9) pareiškėjo – Marijampolės rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-19/2010); 10) pareiškėjo – Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-30/2010); 11) pareiškėjo – Marijampolės rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti savavališkos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-52/2010); 12) pareiškėjo – Druskininkų miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui nugriauti statinį neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-62/2010); 13) pareiškėjo – Kauno rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į reikšmingas bylai aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinius galima pašalinti ne tik įpareigojus statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti, nes dėl tam tikrų byloje paaiškėjusių esminių aplinkybių tai būtų neteisinga, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-63/2010); 14) pareiškėjo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-67/2010); 15) pareiškėjo – Švenčionių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-75/2010); 16) pareiškėjo – Švenčionių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-76/2010). Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 17 d., 2010 m. gegužės 18 d. ir 2011 m. sausio 3 d. sprendimais pareiškėjų – Anykščių rajono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-2/2009 (byla Nr. 3/2009), Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-26/2009 (byla Nr. 24/2009), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-48/2009 (byla Nr. 37/2009), Jurbarko rajono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-67/2009 (byla Nr. 1/2010), Kaišiadorių rajono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-1/2010 (byla Nr. 3/2010), Marijampolės rajono apylinkės teismo prašymai Nr. 1B-2/2010, 1B-19/2010, 1B-52/2010 (bylos Nr. 4/2010, 17/2010, 45/2010), Druskininkų miesto apylinkės teismo prašymai Nr. 1B-4/2010, 1B-62/2010 (bylos Nr. 5/2010, 57/2010), Trakų rajono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-11/2010 (byla Nr. 11/2010), Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-30/2010 (byla Nr. 26/2010), Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-67/2010 (byla Nr. 58/2010), Kauno rajono apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-63/2010 (byla Nr. 59/2010), Švenčionių rajono apylinkės teismo prašymai Nr. 1B-75/2010, 1B-76/2010 (bylos Nr. 60/2010, 61/2010) buvo sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 3/2009-24/2009-37/2009-1/ 2010-3/2010-4/2010-5/2010-11/2010-17/2010-26/2010-45/2010-57/2010-58/2010-59/2010-60/2010-61/2010. Konstitucinis Teismas n u s t a t ė: I 1. Pareiškėjas – Anykščių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-2/2009). 2. Pareiškėjas – Šiaulių miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-26/2009). 3. Pareiškėjas – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-48/2009). 4. Pareiškėjas – Jurbarko rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-67/2009). 5. Pareiškėjas – Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-1/2010). 6. Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-2/2010). 7. Pareiškėjas – Druskininkų miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-4/2010). 8. Pareiškėjas – Trakų rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-11/2010). 9. Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-19/2010). 10. Pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-30/2010). 11. Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti savavališkos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-52/2010). 12. Pareiškėjas – Druskininkų miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui nugriauti statinį neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-62/2010). 13. Pareiškėjas – Kauno rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į reikšmingas bylai aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinius galima pašalinti ne tik įpareigojus statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti, nes dėl tam tikrų byloje paaiškėjusių esminių aplinkybių tai būtų neteisinga, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-63/2010). 14. Pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. liepos 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-67/2010). 15. Pareiškėjas – Švenčionių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-75/2010). 16. Pareiškėjas – Švenčionių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-76/2010). II Pareiškėjų – Anykščių rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-2/2009), Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-26/2009), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-48/2009), Jurbarko rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-67/2009), Kaišiadorių rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-1/2010), Marijampolės rajono apylinkės teismo prašymai (Nr. 1B-2/2010, 1B-19/2010 ir 1B-52/2010), Druskininkų miesto apylinkės teismo prašymai (Nr. 1B-4/2010 ir 1B-62/2010), Trakų rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-11/2010), Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-30/2010), Kauno rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-63/2010), Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-67/2010) ir Švenčionių rajono apylinkės teismo prašymai (Nr. 1B-75/2010 ir 1B-76/2010) grindžiami šiais iš esmės analogiškais argumentais. Pareiškėjų nuomone, taikydamas ginčijamą teisinį reguliavimą, savavališkos statybos atveju pagal suinteresuoto asmens ieškinį teismas privalo įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti arba, jeigu buvo pažeisti projekto sprendiniai ar kiti teisės aktų reikalavimai, statinį pertvarkyti (dalį jo nugriauti, perstatyti ar pan.). Taikydamas ginčijamą teisinį reguliavimą, teismas gali priimti tik formalų sprendimą, pademonstruoti teisingumo vykdymo regimybę. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjų manymu, nesuteikia teismui teisės atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais nuspręsti, kad CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytas įpareigojimas statinį nugriauti arba pertvarkyti neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Pareiškėjai – Anykščių rajono apylinkės teismas, Šiaulių miesto apylinkės teismas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Jurbarko rajono apylinkės teismas, Trakų rajono apylinkės teismas, Panevėžio miesto apylinkės teismas, Marijampolės rajono apylinkės teismas, Kauno rajono apylinkės teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Švenčionių rajono apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina, inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, teisingumo vykdymas teismuose nėra vien formalus procesas ir turi būti suprantamas ne kaip pats spendimo priėmimas teisme, bet kaip teisingo sprendimo priėmimas. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia, nustatomos nuobaudos turi būti diferencijuojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Pareiškėjų nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas užkerta teismams kelią vykdyti teisingumą ir prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. III Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų Seimo narių K. Ramelio ir A. Stancikienės rašytiniai paaiškinimai. 1. Seimo nario K. Ramelio rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. K. Ramelio pozicija grindžiama šiais argumentais. Nuostata, jog teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimas. Teismas, būdamas vienintelė institucija, turinti teisę valstybės ir visuomenės vardu įgyvendinti teisingumą, privalo turėti tam tikrą manevro laisvę ir diskrecijos teisę, kad galėtų įgyvendinti šią funkciją. Atėmus iš teismų galimybę priimti sprendimą vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tam tikras itin svarbias aplinkybes, teismo sprendimas taptų grynai formalus ir nereikalingas. Teisinė valstybė pripažįsta ne įstatymo, o teisės viršenybę, dėl kurios būtina pirmumą teikti realiai žmogaus teisių apsaugai, o ne formalizmui. Todėl, K. Ramelio manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. 2. Seimo narė A. Stancikienė rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją grindžia šiais argumentais. 2.1. Visuotinai žinoma, kad iš ne teisės teisė nekyla, todėl ankstesnis teisinis reguliavimas, kurį taikant buvo galima sutvarkius dokumentus įteisinti savavališkas statybas, buvo taisytinas. Ginčijamu teisiniu reguliavimu siekta užkirsti kelią savavališkoms statyboms, nes nemažai statytojų plačiai naudojosi iki tol įstatymuose buvusia numatyta galimybe statinį įteisinti vėliau. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo travaux preparatoires rodo, kad pakeitimais siekta sumažinti korupcijos, susijusios su nelegaliai statomų statinių įteisinimu, mastą. 2.2. Įvykdžius teisės aktų nustatytus reikalavimus statybų procesui, garantuojama statinio kokybė, apsaugomi teisėti asmenų interesai. Vykdant savavališką statybą, kai nesilaikoma minėtų reikalavimų, yra pažeidžiama tiek viešasis interesas, tiek privačių asmenų teisės bei interesai. 2.3. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą vienareikšmiškai nenurodoma nugriauti savavališkai pastatyto statinio, bet suteikiama galimybė jį pertvarkyti pagal nustatytus reikalavimus. Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir CK 4.103 straipsnyje nurodytos tos pačios sankcijos už skirtingai vertinamus teisės pažeidimus – savavališką statybą ir neteisėtą statybą. Kitoks įpareigojimas, negu nugriauti savavališkai pastatytą statinį, kurio statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus yra negalima, ir negalėtų būti nustatytas, nes tokių statinių statyba iš viso negalima. 2.4. Konstitucija ir įstatymas gina tik teisėtai įgytas nuosavybės teises, tad abejotina, ar įstatyme galėtų būti įtvirtinta galimybė savavališkai pastatytą statinį įteisinti net ir tuo atveju, kai savavališkai pastatyto statinio statyba yra galima. Tad abejotina, kad CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų sankcijų sąrašas galėtų būti plečiamas. IV 1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkės Lauros Nalivaikienės rašytiniai paaiškinimai. 2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui paaiškinimus pateikė specialistai – l. e. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo pareigas Ivona Šuškevič ir šios inspekcijos Strategijos ir analizės skyriaus vedėjas Arūnas Minius. V Suinteresuoto asmens – Seimo atstovas K. Ramelis pritarė savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytiems argumentams, taip pat atsakė į teisėjų klausimus. Konstitucinis Teismas k o n s t a t u o j a: I 1. Pareiškėjai – Anykščių rajono apylinkės teismas, Šiaulių miesto apylinkės teismas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Jurbarko rajono apylinkės teismas, Trakų rajono apylinkės teismas, Panevėžio miesto apylinkės teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Švenčionių rajono apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-2/2009, 1B-26/2009, 1B-48/2009, 1B-67/2009, 1B-11/2010, 1B-30/2010, 1B-67/2010, 1B-75/2010 ir 1B-76/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pareiškėjai – Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir Druskininkų miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-1/2010, 1B-4/2010 ir 1B-62/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-2/2010 ir 1B-19/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-52/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti ir tai, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti savavališkos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pareiškėjas – Kauno rajono apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-63/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į reikšmingas bylai aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinius galima pašalinti ne tik įpareigojus statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti, nes dėl tam tikrų byloje paaiškėjusių esminių aplinkybių tai būtų neteisinga, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. 2. Nors pareiškėjai savo prašymuose Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijai, iš pareiškėjų prašymų argumentų matyti, kad jie abejoja, ar CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria joje nėra numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. 3. Nors pareiškėjai savo prašymuose Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijai, iš pareiškėjų prašymų argumentų matyti, kad jie abejoja, ar Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalis ta apimtimi, kuria joje nebuvo (nėra) numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo (gali) priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. 4. Taigi, atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymuose išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs, ar: – CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams; – Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo (nėra) numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo (gali) priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. II 1. Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, įsigaliojusį 2000 m. rugsėjo 6 d., kurio 1 straipsniu buvo patvirtintas naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį Civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d. redakcija) įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. (su tam tikromis išimtimis). Civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas. 2. CK (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 4.103 straipsnyje „Normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinės teisinės pasekmės“ buvo nustatyta: „1. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). 2. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, 1 dalyje nurodytu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. 3. Teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. 4. Jeigu statytojas per nustatytą terminą įvykdo šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, nekilnojamuosius daiktus registruojanti institucija privalo teisiškai įregistruoti statybą. 5. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų, statinys (jo dalis) gali būti teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis. 6. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo, statinys (jo dalis) teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis. 7. Statybinės medžiagos, likusios statinius nugriovus, yra statytojo nuosavybė. 8. Dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo padaryta žala atlyginama šio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.“ Taigi CK 4.103 straipsnyje (2000 m. liepos 18 d. redakcija) buvo įtvirtintos statybos, kuria pažeidžiami tam tikri teisės aktų reikalavimai (statybos darbai vykdyti be nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, turint neteisėtai išduotą leidimą, esmingai nukrypstant nuo statinio projekto ar šiurkščiai pažeidžiant pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus), civilinės teisinės pasekmės. CK 4.103 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 3 dalyje buvo įtvirtinta teismo, nagrinėjančio bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, teisė priimti sprendimą įpareigoti statytoją ne tik reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, bet ir per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tinkamu statinio statybos dokumentų įforminimu. 3. Su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, civilinėmis teisinėmis pasekmėmis susiję santykiai reguliuojami ne tik CK, bet ir kituose teisės aktuose, inter alia Statybos įstatyme. 4. Seimas 2001 m. lapkričio 8 d. priėmė Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2002 m. liepos 1 d., kurio 1 straipsniu Statybos įstatymas (1996 m. kovo 19 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Šis įstatymas ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas. 4.1. Statybos įstatymo 2 straipsnio (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 71 dalyje buvo nustatyta: „Savavališka statinio statyba (griovimas) – statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.“ 4.2. Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ buvo nustatyta: „1. Apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinę bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) nagrinėja savavališkos statybos priežastis bei aplinkybes, gauna statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų išvadas, rengia ir teikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui pasiūlymus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo arba pagal kompetenciją priima reikalingą sprendimą. 2. Apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo ir nustatydama įvykdymo terminą priima vieną iš šių sprendimų: 1) sustabdyti statinio statybą ir pareikalauti iš statytojo (užsakovo) nugriauti statinį, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas; per nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į teismą; 2) jei statinio statyba gali būti vykdoma, leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą; 3) įpareigoti statytoją (užsakovą), įvykdžiusį šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą; 4) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; 5) kreiptis į teismą nepriėmus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sprendimų. 3. Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų reikalavimų, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo. 4. Savavališkos statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ 4.3. Taigi Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) 28 straipsnyje buvo įtvirtintos savavališkos statinio statybos (statybos, vykdytos neturint nustatytąja tvarka gauto statybos leidimo ar kito normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas) teisinės, inter alia civilinės teisinės, pasekmės. Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) 28 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta institucijų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, teisė išnagrinėjus savavališkos statybos aktą priimti sprendimą ne tik įpareigoti statytoją nugriauti statinį arba perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą, bet ir leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą, jei statinio statyba gali būti vykdoma; statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos galėjo kreiptis į teismą, jei nebuvo priimamas nė vienas iš minėtų sprendimų (2 dalies 5 punktas) arba jei statytojas per nustatytą terminą nebuvo įvykdęs institucijų priimtų sprendimų (3 dalis). 5. Seimas 2006 m. spalio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2006 m. spalio 31 d., kuriuo buvo pakeistas ir CK 4.103 straipsnio pavadinimas. CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) „Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės“, kurį ginčija pareiškėjai, buvo išdėstytas taip: „1. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. 2. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. 3. Teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. 4. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, statinys (jo dalis) teismo sprendimu pertvarkomas statytojo lėšomis. 5. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto reikalavimo, statinys teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis. 6. Statybinės medžiagos, likusios statinius nugriovus, yra statytojo nuosavybė. 7. Dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo padaryta žala atlyginama šio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.“ Palyginus CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurį ginčija pareiškėjai, su nustatytuoju CK 4.103 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 3 dalyje matyti, jog jis pakito taip, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje numatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl savavališkos arba ne savavališkos, tačiau pažeidžiančios statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus statybos civilinių teisinių pasekmių, gali priimti vieną iš dviejų sprendimų: įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti; CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nenumatyta teismo teisė priimti sprendimą įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tinkamu statinio statybos dokumentų įforminimu. 6. Seimas 2006 m. spalio 17 d. taip pat priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2006 m. spalio 31 d. 6.1. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006 m. spalio 17 d. redakcija) nustatyta: „Savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.“ Palyginus Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006 m. spalio 17 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) matyti, kad savavališkų statybų sąvoka buvo išplėsta: pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį (2006 m. spalio 17 d. redakcija) savavališka statinio statyba laikoma ne tik statinio statyba be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, bet ir statyb …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.