LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŪKININKO ŪKIO VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO DVEJYBINE APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJŲ TVIRTINIMO 2001 m. lapkričio 26 d. Nr. 414 Vilnius Vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 83-2327) 6.37 papunkčiu ir siekdamas sudaryti ūkininkams palankesnes sąlygas ūkio veiklos buhalterinei apskaitai tvarkyti bei efektyviau panaudoti Specialios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) teikiamą paramą: 1.Tvirtinu Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijas (pridedama), suderintas su Finansų ministerija. 2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 414 ŪKININKO ŪKIO VEIKLOS BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMO DVEJYBINE APSKAITOS SISTEMA REKOMENDACIJOS 1. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1. Šiomis rekomendacijomis vadovaujasi ūkininkai, pretenduojantys gauti Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) ir kitą investicinę paramą, ir gali vadovautis ūkininkai, įsiregistravę arba neįsiregistravę PVM mokėtojais, taip pat turintys samdomų darbuotojų. 1.2. Šios rekomendacijos nustato ūkininko ūkio turto, kapitalo, skolų ir veiklos rezultatų apskaitą bei finansinės atskaitomybės sudarymą. 1.3. Ūkininkų ūkiai, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi šiais apskaitos principais: - veiklos tęstinumo – pagal šį principą daroma prielaida, kad ūkio veiklos laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma likviduoti ūkininko ūkio; - piniginio įkainojimo – reiškia, kad visas ūkio turtas, kapitalas ir skolos apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti, įvertinus pinigais; - kaupimo – reikalauja, kad ūkinės operacijos apskaitoje būtų fiksuojamos tuo metu, kai jos įvyksta. Pajamos registruojamos tuo laikotarpiu, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą; - palyginimo – reikalauja, kad per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų siejamos su sąnaudomis, patirtomis šioms pajamoms uždirbti; - pastovumo – reiškia, kad pasirinkta apskaitos metodika turi būti taikoma nuosekliai kiekvienais finansiniais metais. Keitimas galimas atsiradus svarbioms priežastims, norint teisingai atspindėti ūkio ataskaitinio laikotarpio turtą, kapitalą, skolas ir finansinį rezultatą. 1.4. Buhalterinė apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Operacijos, vykdomos užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojamos į litus pagal šalyje nustatytą tvarką. 1.5. Atsargų apskaitai ūkininkas gali pasirinkti nuolatinį arba periodinį atsargų apskaitos būdus: - nuolatiniam atsargų apskaitos būdui būdinga tai, kad visos atsargų įsigijimo ir nurašymo operacijos registruojamos buhalterinėse sąskaitose. Šį atsargų apskaitos būdą rekomenduojama taikyti tiems ūkininkų ūkiams, kurie pretenduoja gauti valstybės paramą, nori skaičiuoti faktinę pagamintos produkcijos, darbų ir paslaugų savikainą bei ūkio būdu vykdomos statybos ir kitų kapitalinių darbų faktines išlaidas; - periodiniam atsargų apskaitos būdui būdinga tai, kad per ataskaitinį laikotarpį buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos. Visos savos gamybos produkcijos ir gyvulių nurašymo operacijos per ataskaitinį laikotarpį registruojamos tik natūriniais matais atitinkamuose apskaitos registruose. Atlikus inventorizaciją ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, nustatomi atsargų likučiai, kurie užfiksuojami sąskaitose ir nustatomas atsargų likučių pasikeitimas. 1.6. Ūkininko ūkio ilgalaikis turtas ir pirktos atsargos įvertinamos faktine įsigijimo savikaina. Savos gamybos produkcija, gyvuliai bei nebaigta gamyba įkainojama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skelbiamomis nustatytomis normatyvinėmis kainomis. 1.7. Ataskaitiniai finansiniai (ūkiniai) metai trunka 12 mėnesių. Kai ūkininkas savo ūkinę veiklą pradeda, nutraukia ar keičia, šis laikotarpis gali būti trumpesnis. Ne vėliau kaip per 3 mėnesius po ataskaitinių metų pabaigos parengiamas balansas, ūkio veiklos rezultatų ataskaita ir pinigų srautų ataskaita. 1.8. Pagrindinės sąvokos: Analitinė sąskaita – priemonė registruoti detalius apskaitos duomenis apie tam tikros rūšies turto, kapitalo bei skolų pavienių (atskirų) objektų pasikeitimus, atskirų rūšių pajamų bei sąnaudų sumas. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas (įrodymas), patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, leidžiančius nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatybę. Apskaitos registras (toliau – registras) – suvestinė, kurioje apskaitos dokumentų pagrindu daromi įrašai apie ūkines operacijas ir ūkinius įvykius ir apibendrinami jų duomenys. Ataskaitiniai finansiniai (ūkiniai) metai – kalendoriniai metai ar kitas 12 mėnesių trukmės laikotarpis, kuriam pasibaigus parengiamos ūkio veiklos finansinės ataskaitos. Ataskaitinis laikotarpis – ūkio pasirinktas laikotarpis, kuriam pasibaigus suvedami ūkio veiklos rezultatai. Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo pinigine išraiška sistema, siekiant gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Buhalterinė sąskaita (toliau – sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, kapitalui ir skoloms, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Dvejybinė apskaitos sistema (toliau – dvejybinė sistema) – dvejybiniu įrašu pagrįsta buhalterinės apskaitos tvarkymo būdų visuma. Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio vertinė išraiška įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. Finansinė atskaitomybė – finansinės ataskaitos, kuriose pateikiami suvestiniai apskaitos rodikliai apie ūkio turtą, kapitalą bei skolas ataskaitinio laikotarpio (finansinių (ūkinių) metų ar trumpesnio laikotarpio) pabaigoje ir ūkio veiklos rezultatai per šį laikotarpį. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) – turto vertės sumažėjimas dėl jo naudojimo ar kitų veiksnių poveikio. Kapitalas – ūkininkui ir ūkio nariams priklausanti turto suma, nustatoma kaip skirtumas tarp bendros ūkio turto vertės ir jo skolų. Kintamosios sąnaudos – sąnaudos, kurių visa suma tiesiogiai priklauso nuo veiklos apimties kitimo. Netektys – nepriklausomai nuo ūkio subjekto valios patirti praradimai. Pagrindinis kapitalas – nuosavų išteklių suma, skirta ūkinei veiklai vykdyti. Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurių padidėja ūkio kapitalas, išskyrus papildomus ūkininko ir ūkio narių įnašus. Parduotų prekių savikaina – sąnaudos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti. Paskolos – iš organizacijų ir fizinių asmenų gauti pinigai ar kitas turtas, kuriuos reikia grąžinti ne vėliau nustatytų terminų. Pastoviosios sąnaudos – sąnaudos, kurių visa suma per laikotarpį išlieka sąlyginai pastovi ir nekinta, keičiantis veiklos apimčiai. Sąnaudos – tam tikram tikslui sunaudoti ištekliai, įvertinti pinigais. Sąskaitų planas – susistemintas ūkio turto, kapitalo, skolų, pajamų ir sąnaudų buhalterinių sąskaitų sąrašas. Sintetinė sąskaita – priemonė registruoti suvestinius apskaitos duomenis apie tam tikros rūšies turto, kapitalo bei skolų pasikeitimus, pajamų bei sąnaudų sumas. Skolos ūkiui – iš skolininkų gautini pinigai ar kitas turtas. Subsąskaita – priemonė registruoti apibendrintus apskaitos duomenis apie tam tikros rūšies turto, kapitalo bei skolų vienarūšių objektų pasikeitimus, vienarūšių pajamų bei sąnaudų sumas. Subsidija -parama ūkiui, skiriama ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui įsigyti, gamybai ar paslaugų teikimui finansuoti, pajamų lygiui užtikrinti. Turtas – ūkiui priklausančios daiktinės, medžiaginės, piniginės ir nematerialios vertybės, kurios teikia ūkinę naudą ir kurios turi patikimai išmatuojamą piniginę vertę. Ūkininko ūkio balansas – (toliau – balansas) – lentelės formos finansinė ataskaita, kurios vienoje pusėje surašytos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkyje turimo turto sumos, o kitoje pusėje – ūkio kapitalo ir skolų sumos. Bendrosios abiejų pusių sumos turi būti lygios. Ūkio skolos – turtinės prievolės, kurias ūkis turi įvykdyti per tam tikrą laikotarpį. Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaita – lentelės formos finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie ūkininko ūkio pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaita – lentelės formos finansinė ataskaita, kurioje pateikiami ūkyje per ataskaitinį laikotarpį pagamintos bendrosios produkcijos, kintamųjų bei pastoviųjų išlaidų ir finansinių rezultatų (pelno ar nuostolio) rodikliai. 2. ŪKININKO ŪKIO FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR JOS POZICIJŲ PAAIŠKINIMAI Finansinė atskaitomybė (finansinės ataskaitos) pateikia rodiklius, įgalinančius įvertinti ūkio turtinę bei finansinę būklę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ūkininkavimo rezultatus per šį laikotarpį. Atskaitomybė sudaroma pagal suvestinius apskaitos duomenis. Ji reikalinga, norint gauti paramą iš valstybės, ES fondų, gauti banko paskolas, palaikyti palankius prekybos santykius su tiekėjais ir pirkėjais. Finansinės ataskaitos naudingos ir pačiam ūkininkui, norint priimti teisingus ekonominius sprendimus. Ūkiai, tvarkantys apskaitą pagal dvejybinę sistemą, gali sudaryti metinę ir tarpinę finansinę atskaitomybę. Metinė atskaitomybė pateikia ūkio veiklos per finansinius (ūkinius) metus rezultatus ir rengiama metams pasibaigus. Tarpinė atskaitomybė apima ūkio veiklos per trumpesnį nei ūkiniai metai laikotarpį (pusmetį, kiekvieną ketvirtį ar mėnesį) veiklos rezultatus ir sudaroma, atitinkamam laikotarpiui pasibaigus. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro: 1) ūkininko ūkio balansas; 2) ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaita; 3) ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaita. Tarpinę finansinę atskaitomybę gali sudaryti visos trys paminėtos ataskaitos arba tiktai balansas ir ūkio veiklos rezultatų ataskaita. Ūkininko ūkio ataskaitų turinys atitinka bendruosius ūkio subjektų finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimus, pateiktus Europos Sąjungos (ES) Ketvirtojoje direktyvoje ir tarptautiniuose apskaitos standartuose, taip pat specifinius reikalavimus paramai iš ES struktūrinių fondų (SAPARD ir kt.) gauti. Iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo apskaitoje turi būti parodytos visos ataskaitinių metų ūkinės operacijos bei įvykiai, turto ir skolų inventorizavimo rezultatai, savos gamybos atsargų vertės pasikeitimai ir kiti patikslinimai. 2.1. Ūkininko ūkio balansas ir jo pozicijų paaiškinimai Balanse pateikiamas visas ūkio turtas, kapitalas ir skolos ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Balansas susideda iš dviejų dalių: turto ir kapitalo bei skolų. Pirmojoje dalyje parodoma ūkio turto sudėtis, o antrojoje – jo kapitalo ir skolų (kreditinių skolų) sudėtis. Turto ir kapitalo bei skolų rodikliai pateikti atskirais skyriais (didelėmis grupėmis), poskyriais (mažesnėmis grupėmis) ir straipsniais (neskirstomais į sudėtines dalis rodikliais). Balanso forma pateikta 1 lentelėje. Pradėjus tvarkyti ūkio apskaitą, sudaromas pradedamasis (pradinis) balansas. Jis užpildomas, remiantis ūkio turimo turto ir skolų aprašu. Šiame apraše, remiantis inventorizacijos duomenimis, surašomi ūkiui priklausančio turto kiekiai ir vertė pagal jo rūšis, taip pat ūkio skolų sumos. Turtas surašomas tokiu nuoseklumu: ilgalaikis turtas; atsargos; skolos ūkiui; pinigai bankų sąskaitose ir kasoje. Po to surašomos ilgalaikės ir trumpalaikės ūkio skolos. Ilgalaikis turtas įvertinamas pradine, t. y. jo įsigijimo (pirkimo), pasigaminimo (užauginimo) ar statybos verte pagal atitinkamų pirminių apskaitos dokumentų duomenis, atskaičius nusidėvėjimą. Jeigu nėra reikiamų dokumentų, ilgalaikis turtas įvertinamas rinkos kainomis. Pirktos atsargos įvertinamos įsigijimo kainomis, o savos gamybos atsargos – nustatytomis normatyvinėmis kainomis. Skolų sumos nustatomos pagal paskolų gavimo bei palūkanų apskaičiavimo, turto pirkimo ir kitus dokumentus. Iš minėto aprašo turto duomenys surašomi į balanso turto dalį, o ūkio skolų duomenys į kapitalo bei skolų dalies skyrius C. Ilgalaikės skolos ir D. Trumpalaikės skolos. A skyrius Kapitalas užpildomas, apskaičiavus skirtumą tarp bendros ūkio turto vertės ir visų jo skolų sumos. 1 lentelė Ūkininko ūkis __________________________________                                                               (vardas, pavardė) Ūkio registracijos Nr. _________________ Adresas ______________________________________ ŪKININKO ŪKIO BALANSAS (Lt) __________ m. __________________ _______d. Rodikliai Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Ataskaitinio laikotarpio pradžioje TURTAS A. ILGALAIKIS TURTAS (1 … 3 eil.) 1. Nematerialusis turtas 2. Materialusis turtas (2.1. … 2.7. eil.) 2.1. Žemė 2.2. Miškas 2.3. Pastatai ir kiti statiniai 2.4. Technika 2.5. Daugiamečiai sodiniai 2.6. Kitas turtas 2.7. Nebaigta statyba ir kiti kapitaliniai darbai 3. Finansinis turtas (3.1. ir 3.2. eil.) 3.1. Finansinės investicijos 3.2. Ilgalaikės skolos ūkiui B. TRUMPALAIKIS TURTAS (1 … 4 eil.) 1. Atsargos (1.1. … 1.4. eil.) 1.1. Medžiagos 1.2. Nebaigtoji gamyba 1.3. Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai 1.4. Pagaminta produkcija 2. Skolos ūkiui (2.1. … 2.3. eil.) 2.1. Pirkėjų skolos 2.2. Išankstinių mokėjimų sumos 2.3. Kitos skolos ūkiui 3. Terminuoti indėliai ir kitos investicijos 4. Lėšos banke ir kasoje C. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ (IŠANKSTINĖS) SĄNAUDOS IŠ VISO TURTO (A, B ir C eil.) 1 lentelės tęsinys Rodikliai Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Ataskaitinio laikotarpio pradžioje KAPITALAS IR SKOLOS A. KAPITALAS (1 ir 2 eil.) 1. Pagrindinis kapitalas 2. Perkainojimo rezervas B. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS C. ILGALAIKĖS SKOLOS (1… 3 eil.) 1. Paskolos 2. Išperkamosios nuomos skolos 3. Kitos skolos D. TRUMPALAIKĖS SKOLOS (1 … 5 eil.) 1. Paskolos 2. Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis 3. Skolos tiekėjams ir rangovams 4. Pirkėjų avansai 5. Kitos skolos (5.1. … 5.4. eil.) 5.1. Mokesčiai 5.2. Atlyginimai 5.3. Socialinis ir sveikatos draudimas 5.4. Kiti kreditoriai E. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ (IŠANKSTINĖS) PAJAMOS IŠ VISO KAPITALO IR SKOLŲ (A, B, C, D ir E eil.) ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS (Lt) Turto rūšys Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Ataskaitinio laikotarpio pradžioje Nematerialusis turtas Pastatai ir kiti statiniai Technika Daugiamečiai sodiniai Kitas turtas IŠSINUOMOTAS TURTAS Turto rūšys Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Ataskaitinio laikotarpio pradžioje Žemė: plotas, ha vertė, Lt Pastatai, Lt Mašinos ir įrenginiai, Lt Ūkininko parašas ____________________ Apskaitą tvarkančio ūkio balanse ataskaitinio laikotarpio pabaigos rodikliai užpildomi remiantis sintetinių sąskaitų ar subsąskaitų galutiniais likučiais, pateiktais sintetinės apskaitos registre. Ataskaitinio laikotarpio pradžios duomenys įrašomi iš ankstesnio laikotarpio balanso skilties „Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“. 2.1.1. Balanso turto dalis Turto A skyriuje Ilgalaikis turtas pateikiami šio turto sudėties rodikliai. Poskyryje A.1. Nematerialusis turtas įrašoma tokio turto (kompiuterinių programų, įsigytų licencijų bei patentų, ūkiui atliktų mokslinių tyrimų, ūkio steigimo ir pertvarkymo išlaidų ir kt.) likutinė vertė. Ji nustatoma iš minėto turto pradinės (įsigijimo) vertės atėmus jo amortizacijos sumą, sukauptą nuo turto naudojimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pradinė nematerialiojo turto vertė sužinoma iš 11 sąskaitos Nematerialusis turtas debeto, o sukaupta amortizacija – iš 130 sąskaitos Nematerialiojo turto amortizacija kredito. Poskyryje A.2. Materialusis turtas parodoma bendra šio turto likutinė vertė, o atskiruose straipsniuose – jo sudėtis. Straipsnyje A.2.1. Žemė įrašoma ūkininkui nuosavybės teise priklausančios žemės pradinė (įsigijimo) vertė. Pirkta žemė įvertinama faktiškomis pirkimo kainomis. Žemę, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, rekomenduojama įvertinti galiojančiomis rinkos kainomis arba žemėtvarkos tarnybų nustatytomis kainomis. Analogiškas yra straipsnio A.2.2. Miškas turinys. Šie straipsniai užpildomi atitinkamai iš 120 Žemė ir 121 Miškas sąskaitų debeto. A.2.3.-A.2.6. straipsniuose pateikiama atitinkamų ilgalaikio turto rūšių (pastatų bei kitų statinių, technikos (mašinų bei įrengimų ir autotransporto priemonių) ir kt.) likutinė vertė. Ji apskaičiuojama iš atitinkamo turto pradinės (įsigijimo) vertės atėmus sukauptą nusidėvėjimą. Pradinė turto vertė nustatoma jo įtraukimo į apskaitą metu pagal faktinę atitinkamų objektų įsigijimo (pirkimo), pasigaminimo (užauginimo) arba statybos savikainą. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro jo pirkimo kaina ir šio turto atsivežimo bei parengimo naudoti išlaidos, padarytos iki jo eksploatavimo pradžios. Minėto turto pasigaminimo arba statybos savikaina – tai visos su šio turto sukūrimu susijusios medžiagų sąnaudos, darbuotojų darbo užmokesčio ir kitos išlaidos. Ilgalaikio materialiojo turto perkainota vertė nustatoma perkainojimų metu. Juos rekomenduojama atlikti metų pabaigoje tuomet, kai ilgalaikio turto rinkos vertė būna gerokai didesnė ar mažesnė už apskaitoje pateiktą šio turto vertę. A.2.3. – A.2.6. straipsniuose pateiktų turto rūšių pradinė vertė gaunama iš 122 – 129 sąskaitų debeto, o sukaupto nusidėvėjimo sumos – iš 132 – 139 sąskaitų kredito. A.2.7. straipsnyje Nebaigta statyba ir kiti kapitaliniai darbai pateikiama nebaigtų statyti pastatų bei kitų statinių vertė ir daugiamečių sodinių įveisimo bei auginimo išlaidos. Šis straipsnis užpildomas iš 15 sąskaitos Nebaigtoji statyba ir kiti kapitaliniai darbai debeto. A.3. poskyryje Finansinis turtas pateikiama bendra ilgalaikio finansinio turto vertė. Jo sudėtis parodyta dviejuose straipsniuose. A.3.1. straipsnyje Finansinės investicijos įrašoma ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ūkio įsigytų vertybinių opierių (akcijų, obligacijų ir kt.), į kooperatines bendroves įneštų pajų ir kitų ilgalaikių finansinių investicijų (pvz., terminuotų indėlių) suma. Vertybiniai popieriai įkainojami jų įsigijimo kainomis. Piniginiai pajai įvertinami įneštų pinigų suma, o nepiniginiai indėliai – atitinkamų kooperatinių bendrovių įstatuose nustatyta tvarka. Minėtas straipsnis užpildomas iš 16 sąskaitos Ilgalaikės finansinės investicijos debeto. A.3.2. straipsnyje Ilgalaikės skolos ūkiui parodomos pirkėjų ar kitų subjektų skolos ūkiui, kurios turi būti grąžintos ūkiui per ilgesnį nei vienerių metų laiką. Šis straipsnis užpildomas iš 17 sąskaitos Ilgalaikės skolos ūkiui debeto. B skyrius Trumpalaikis turtas turi keturis poskyrius. B.1. poskyryje Atsargos pateikiama ūkio gamybinei – komercinei veiklai skirto materialiojo turto, sunaudotino per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, vertė. B.1.1. straipsnyje Medžiagos įrašoma visų gamybos reikalams skirtų pirktų medžiagų (sėklos, pašarų, trąšų, kuro, atsarginių dalių, chemikalų, medikamentų ir kt.) vertė. Ji paprastai nustatoma pagal įsigijimo (pirkimo) savikainą. Šią savikainą sudaro medžiagų pirkimo vertė pirkimo kainomis, atėmus pirkimo nuolaidas, visi su pirkimu susiję mokesčiai, išskyrus PVM, transportavimo, paruošimo naudoti ir kitos išlaidos, susijusios su medžiagų gavimu. Medžiagų straipsnis užpildomas iš 20 sąskaitos Medžiagos debeto. B.1.2. straipsnyje Nebaigtoji gamyba įrašoma gamybos, iš kurios dar negauta produkcija (pvz., pasėlių), vertė. Ji įvertinama normatyvinėmis kainomis. Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, šis straipsnis užpildomas iš 23 sąskaitos Nebaigtoji gamyba debeto, o taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą – iš 65 sąskaitos Gamybos suvestinė debeto. B.1.3. straipsnyje Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai pateikiama visų rūšių gyvulių, išskyrus darbinius arklius, paukščių, žvėrelių, žuvų ir bičių šeimų vertė, apskaičiuota pagal normatyvines kainas. Šis straipsnis užpildomas iš 22 sąskaitos Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai debeto. B.1.4. straipsnyje Pagaminta produkcija pateikiama visos likusios ūkyje pagamintos produkcijos, skirtos parduoti ar suvartoti savoms reikmėms, vertė normatyvinėmis kainomis. Šis straipsnis užpildomas iš 21 sąskaitos Produkcija debeto. B.2. poskyryje Skolos ūkiui pateikiamos skolos, kurios turi būti sugrąžintos ūkiui per ne ilgesnį kaip vieneri metai laikotarpį. B.2.1. straipsnyje Pirkėjų skolos surašomos skolos ūkiui už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas. Jos išreiškiamos gautinų sumų dydžiu, užfiksuotu pardavimų dokumentuose. Šios skolos mažinamos nurašytų beviltiškų skolų dydžiu. Pirkėjų skolos įrašomos į balansą iš 24 sąskaitos Pirkėjų skolos debeto. B.2.2. straipsnyje Išankstinių mokėjimų sumos surašomi sumokėti avansai tiekėjams už iš jų gautinas prekes ir paslaugas. Šis straipsnis užpildomas iš 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams debeto likučio. B.2.3. straipsnyje Kitos skolos ūkiui surašomos ūkiui priklausančios gauti sumos už pridėtinės vertės mokestį, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų gautinos pašalpų sumos ir kt. Šis straipsnis užpildomas iš 25 sąskaitos Kitos skolos ūkiui debeto. B.3. poskyryje Terminuoti indėliai ir kitos investicijos pateikiamos trumpiau nei vieneriems metams investuotos lėšos į terminuotus indėlius bankuose ir vertybinius popierius. Šis rodiklis užpildomas iš 26 sąskaitos Trumpalaikės investicijos debeto. B.4. poskyryje Lėšos banke ir kasoje įrašoma sąskaitose bankuose ir kasoje nacionaline bei užsienio valiuta laikomų pinigų likučių suma. Užsienio valiuta perskaičiuojama į nacionalinę pagal oficialų nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos santykį, galiojantį ataskaitinio laikotarpio pabaigos dieną. Minėtas poskyris užpildomas iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje debeto. Aktyvo C skyriuje Ateinančių laikotarpių (išankstinės) sąnaudos surašomos ataskaitiniais ir ankstesniais metais padarytos išlaidos, kurios susijusios su vėlesnių metų pajamomis (pvz., iš anksto apmokėtos turto nuomos, draudimo, leidinių prenumeratos išlaidos ir kt.). Šis rodiklis užpildomas iš 29 sąskaitos Ateinančių laikotarpių (išankstinės) sąnaudos debeto. 2.1.2. Balanso kapitalo bei skolų dalis A skyrius Kapitalas turi du poskyrius. A.1. poskyris Pagrindinis kapitalas parodo ūkio nuosavų išteklių sumą gamybinei-komercinei ir kitai ūkinei veiklai vykdyti. Šis poskyris užpildomas iš 30 sąskaitos Pagrindinis kapitalas kredito. A.2. poskyryje Perkainojimo rezervas įrašoma ūkio turto vertės padidėjimo suma, dar nepriskirta pagrindiniam kapitalui. Šis rodiklis užpildomas iš 32 sąskaitos Perkainojimo rezervas kredito. B skyriuje Dotacijos ir subsidijos parodomas kapitalo subsidijų, gautų ilgalaikio turto forma arba skirtų ilgalaikiam turtui įsigyti, likutis. Šis skyrius užpildomas iš 35 sąskaitos Dotacijos ir subsidijos kredito. C skyriuje Ilgalaikės skolos pateikiamos skolos, kurias ūkis gali apmokėti po kitų ataskaitinių metų. C.1. poskyryje Paskolos surašomos iš bankų ir kitur gautos ilgalaikės paskolos. Šis rodiklis užpildomas iš 400 sąskaitos Paskolos kredito. C.2. poskyryje Išperkamosios nuomos skolos parodoma šių skolų dalis, mokėtina po kitų ataskaitinių metų. Šis rodiklis užpildomas iš 401 sąskaitos Išperkamosios nuomos skolos kredito. C.3. poskyris Kitos skolos parodo ilgalaikes ūkio skolas, neįrašytas C.1. ir C.2. poskyriuose, ir užpildomas iš 402 sąskaitos Kitos skolos kredito. D skyrius Trumpalaikės skolos apima ūkio skolas, kurias reikės grąžinti ne vėliau kaip kitais ataskaitiniais metais. D.1. poskyryje Paskolos įrašomas iš banko ir kitur gautų trumpalaikių paskolų likutis. Duomenys imami iš 44 sąskaitos Trumpalaikės paskolos kredito. D.2. poskyryje Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis parodoma ilgalaikių banko paskolų, išperkamosios nuomos skolų ir kitų ilgalaikių skolų (pvz., skolų tiekėjams bei rangovams) suma, apmokėtina ne vėliau kaip kitais ataskaitiniais metais. Ši suma nustatoma pagal 43 sąskaitos Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis kredito duomenis. D.3. poskyris Skolos tiekėjams ir rangovams parodo ūkio trumpalaikes skolas už pirktas materialines vertybes ir gautas paslaugas. Užpildomas iš 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams kredito likučio. D.4. poskyris Pirkėjų avansai parodo ūkio skolą pirkėjams dėl išankstinių mokėjimų už parduotinas prekes ir suteiktinas paslaugas. Šis rodiklis užpildomas pagal 240 sąskaitos Pirkėjai kredito likučio duomenis. D.5. poskyris Kitos skolos apima trumpalaikes skolas valdžios įstaigoms už mokesčius (pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir kt.), skolas samdomiems darbuotojams už darbo užmokestį, skolas socialinio bei sveikatos draudimo įstaigoms ir kitas nepaminėtas trumpalaikes skolas. 5.1. straipsnis Mokesčiai užpildomas iš 470 Pardavimo PVM ir 473 sąskaitų Skolos už pajamų ir kitus mokesčius kredito, 5.2. straipsnis Atlyginimai – iš 46 sąskaitos Skolos už darbą kredito, 5.3. straipsnis Socialinis ir sveikatos draudimas – iš 471 Skolos SODRAI ir 472 Skolos ligonių kasai sąskaitų kredito, 5.4. straipsnis Kiti kreditoriai – iš 48 sąskaitos Kitos trumpalaikės skolos kredito. E skyriuje Ateinančių laikotarpių (išankstinės) pajamos rodomos ūkio gautos lėšos, kurias bus galima priskirti uždirbtoms pajamoms tik kitais ataskaitiniais laikotarpiais (pvz., iš anksto gauti pinigai už pastatų, mašinų ar kito turto nuomą ir pan.). Šis rodiklis užpildomas iš 49 sąskaitos Ateinančių laikotarpių (išankstinės) pajamos kredito. Po balanso papildomai pateikiama informacija apie ūkiui priklausančio ilgalaikio turto sukaupto nusidėvėjimo sumas pagal turto rūšis, taip pat informacija apie ūkio išsinuomotą turtą pagal jo rūšis. Nusidėvėjimo sumos įrašomos pagal 13 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) subsąskaitų duomenis, o duomenys apie išsinuomotą turtą – iš nuomos sutarčių. 2.2. Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaita ir jos pozicijų paaiškinimai Ši ataskaita parodo pinigine išraiška gamybinius ir finansinius ūkio veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaitos forma pateikta 2 lentelėje. 1 eilutėje pateikiama bendra ūkyje pagamintos produkcijos pardavimo pajamų suma. Atskirose šio rodiklio eilutėse surašomos pardavimo pajamos pagal gamybinės veiklos rūšis (pvz., 1.1 eil. – augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos, 1.2 eil. – gyvulių, paukščių ir žvėrelių pardavimo pajamos, 1.3 eil. – kitos gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos ir t. t.). Minėti rodikliai užpildomi pagal 50 sąskaitos Pardavimų pajamos subsąskaitų kredito duomenis. 2 eilutėje rodomas ūkyje pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos vertės pokytis per ataskaitinį laikotarpį, t. y. šio turto vertės padidėjimas arba sumažėjimas laikotarpio pabaigoje< palyginti su jo pradžia. Produkcijos vertės pokytis nustatomas iš 21 sąskaitos Produkcija debeto likučio laikotarpio pabaigoje atėmus jos debeto likutį laikotarpio pradžioje. Analogiškai apskaičiuojamas ir nebaigtosios gamybos vertės pokytis iš 23 sąskaitos Nebaigtoji gamyba debeto (taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą) arba iš 65 sąskaitos Gamybos suvestinė debeto (taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą). 3 eilutėje iš 22 sąskaitos Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai įrašomas gyvulių, paukščių, bičių, žvėrelių, žuvų ir kitų gyvūnų vertės padidėjimas arba sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį, atėmus iš šios sąskaitos debeto likučio laikotarpio pabaigoje jos debeto likutį laikotarpio pradžioje. 4 eilutėje įrašoma savos gamybos produkcijos, suvartotos ūkio reikmėms (sėjai, gyvulių šėrimui ir pan.) ir asmeninėms ūkininko reikmėms (maistui ir pan.), vertė. Ji nustatoma iš 560 sąskaitos Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos suvartojimas kredito apyvartos. 2 lentelė Ūkininko ūkis ____________________________                                          (vardas, pavardė) Ūkio registracijos Nr. __________ Adresas _________________________________ ŪKININKO ŪKIO VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA (Lt) _____________ m.                                       d. Rodikliai Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis laikotarpis 1. Pardavimo pajamos (1.1. … 1.7. eil.) 1.1. Iš augalininkystės 1.2. Iš gyvulių, paukščių ir žvėrelių pardavimo 1.3. Iš kitos gyvulininkystės produkcijos pardavimo 1.4. Iš žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo 1.5. Iš paslaugų žemės ūkiui 1.6. Iš turizmo 1.7. Iš kitos veiklos 2. Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos vertės padidėjimas (sumažėjimas) 3. Gyvulių, paukščių ir žvėrelių vertės padidėjimas (sumažėjimas) 4. Ūkio ir asmeninėms reikmėms suvartota produkcija 5. Ūkio ir asmeninėms reikmėms sunaudoti gyvuliai, paukščiai ir žvėreliai 6. BENDROJI PRODUKCIJA (1 … 5 eil.) 7. Kintamosios ūkio sąnaudos 8. Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pirkimai 9. BENDRASIS GAMYBINIS PELNAS (NUOSTOLIS) (6 eil. – 7 eil. – 8 eil.) 10. Pastoviosios ūkio sąnaudos 11. PELNAS (NUOSTOLIS), NEATSKAIČIUS NUSIDĖVĖJIMO (9 eil. – 10 eil.) 12. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos 13. GAMYBINĖS – KOMERCINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) (11 eil. – 12 eil.) 14. Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis) 15. Kitas pelnas ar nuostolis 16. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) (13 … 15 eil.) Ūkininko parašas ______________________ 5 eilutėje iš 561 sąskaitos Gyvulių ir paukščių sunaudojimas kredito apyvartos įrašoma ūkio ir ūkininko reikmėms sunaudotų gyvulių, paukščių, žvėrelių bei kitų gyvūnų vertė. 6 eilutėje pateikiama bendrosios produkcijos vertė. Ji apskaičiuojama prie pardavimo pajamų pridedant ūkio bei ūkininko reikmėms suvartotos produkcijos bei sunaudotų gyvulių vertę, taip pat savos gamybos atsargų (produkcijos, nebaigtosios gamybos ir gyvulių, paukščių bei žvėrelių) vertės padidėjimą ir atimant šių atsargų vertės sumažėjimą. Apskaičiavimas atliekamas pagal 1-5 eilučių duomenis. 7 eilutėje iš 61 sąskaitos Kintamosios sąnaudos debeto įrašoma kintamųjų ūkio sąnaudų (sėklos, pašarų, trąšų, degalų ir kt.) suma. 8 eilutėje iš 22 sąskaitos Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai debeto (taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą) arba iš 601 sąskaitos Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pirkimai debeto (taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą) įrašomos gyvulių, paukščių, žvėrelių ir kitų gyvūnų pirkimo sąnaudos. 9 eilutėje apskaičiuojamas bendrasis gamybinis pelnas. Jis gaunamas iš bendrosios produkcijos vertės atimant kintamąsias ūkio sąnaudas ir gyvulių bei kitų gyvūnų pirkimo sąnaudas. Skaičiuojama pagal 6-8 eilučių duomenis. 10 eilutėje iš 621-626 sąskaitų debeto įrašomos pastoviosios ūkio sąnaudos (žemės mokesčio bei nuomos, turto draudimo ir kt.) be turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos per ataskaitinį laikotarpį. Pastaroji suma iš 620 sąskaitos Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) debeto įrašoma į 12 eilutę. 11 eilutėje apskaičiuojamas pelnas ar nuostolis, neatskaičius nusidėvėjimo. Šis rodiklis gaunamas iš 9 straipsnyje parodyto bendrojo gamybinio pelno ar nuostolio atimant 10 eilutėje įrašytas pastoviąsias ūkio sąnaudas (be nusidėvėjimo). 13 eilutėje apskaičiuojamas gamybinės – komercinės veiklos pelnas ar nuostolis iš 11 eilutėje pateikto pelno ar nuostolio atimant 12 eilutėje įrašytas turto nusidėvėjimo sąnaudas. 14 eilutėje įrašomas finansinės ir investicinės veiklos pelnas ar nuostolis. Jis apskaičiuojamas kaip 53 sąskaitos Finansinės ir investicinės veiklos pajamos kredite sukauptų pajamų (palūkanų už banke laikomus pinigus, gautų (ar gautinų) dividendų už akcijas bei pajus, iš pirkėjų už pavėluotus atsiskaitymus gautų baudų bei delspinigių ir kt.) ir 63 sąskaitos Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos debete sukauptų sąnaudų (nurašytų beviltiškų skolų, sumokėtų palūkanų ir kt.) skirtumas. 15 eilutėje rašomas iš kitos ūkio veiklos (ilgalaikio turto nurašymo, turto nuomos ir kt.) ir netikėtų įvykių gautas pelnas ar nuostolis. Jis apskaičiuojamas kaip 54 sąskaitos Kitos veiklos ir neįprastinės pajamos kredite sukauptų pajamų ir 64 sąskaitos Kitos veiklos sąnaudos ir netektys debete surašytų sąnaudų skirtumas. 16 eilutėje įrašoma grynojo pelno ar nuostolio suma. Ji apskaičiuojama kaip 13, 14 ir 15 eilutėse pateiktų pelno ar nuostolio rodiklių dydžio suma. 2.3. Ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaita ir jos pozicijų paaiškinimai Pinigų srautų ataskaitoje pateikiama informacija apie ūkininko ūkio pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Ūkininkams rekomenduojama pasirinkti, kaip rengti Pinigų srautų ataskaitą – netiesioginiu ar tiesioginiu būdu. Šie ataskaitos rengimo būdai skiriasi tik pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimu. Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos vienodai pateikiami, tiek rengiant ataskaitą tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdais. Pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimas netiesioginiu būdu (3 lentelė). Šiuo būdu skaičiuojant pinigų srautus iš pagrindinės veiklos, koreguojama grynojo pelno arba nuostolio suma, apskaičiuota Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaitos 16 eilutėje Grynasis pelnas (nuostolis). Jei ūkis gavo pelną, Pinigų srautų ataskaitos 1.1 eilutėje įrašoma teigiama suma, o jei gavo nuostolį – neigiama suma. 3 lentelė Ūkininko ūkis ______________________________ Ūkio registracijos Nr.___________ Adresas ___________________________________ ŪKININKO ŪKIO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (Lt) (netiesioginiu būdu) Rodikliai Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis laikotarpis 1. Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 1.1. Grynasis pelnas (+) arba nuostolis (-) 1.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) (+) 1.3. Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas: nuostolis (+) arba pelnas (-) 1.4. Atsargų vertės pokytis: sumažėjimas (+) arba padidėjimas (-) 1.5. Pardavimų skolų ūkiui pokytis: sumažėjimas (+) arba padidėjimas (-) 1.6. Ūkio pirkimų skolų pokytis: padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) 1.7. Kitų trumpalaikių skolų ūkiui pokytis: sumažėjimas (+) arba padidėjimas (-) 1.8. Kitų trumpalaikių ūkio skolų pokytis: padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) Iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) (1.1.– 1.8.) 2. Pinigų srautai iš investicinės veiklos 2.1. Ilgalaikio turto pardavimas (+) 2.2. Ilgalaikio turto pirkimas (-) 2.3. Investicijų pardavimas (+) 2.4. Investicijų įsigijimas (-) 2.5. Terminuotų indėlių paėmimas (+) 2.6. Terminuotų indėlių įnešimas (-) 2.7. Gauti dividendai ir palūkanos (+) Iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) (2.1.– 2.7.) 3. Pinigų srautai iš finansinės veiklos 3.1. Gauta iš paramos fondų (+) 3.2. Gauta paskolų (+) 3.3. Grąžinta paskolų (-) 3.4. Sumokėta palūkanų (-) 3.5. Ūkio narių pinigų įnešimas (+) 3.6. Pinigų išmokėjimas ūkio nariams (-) 3.7. Kiti pinigų gavimai (+) 3.8. Kiti pinigų išmokėjimai (-) Iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) (3.1.–3.8.) Pinigų padidėjimas arba sumažėjimas per laikotarpį Pinigų likutis laikotarpio pradžioje Pinigų likutis laikotarpio pabaigoje Ūkininko parašas ______________________ Grynojo pelno arba nuostolio suma pirmiausiai koreguojama nepiniginių išlaidų – ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma. Ši suma įrašoma į Pinigų srautų ataskaitos 1.2 eilutę iš Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaitos 12 eilutės Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Kadangi grynojo pelno ar nuostolio suma parodo finansinį rezultatą iš visos, o ne tik pagrindinės ūkio veiklos, todėl teisingam pinigų srautų iš pagrindinės veiklos apskaičiavimui reikia atimti finansinės ir investicinės veiklos pelno sumą arba pridėti nuostolio sumą. Duomenys šiam koregavimui randami Ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaitos 14 eilutėje Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis). Per ataskaitinį laikotarpį atsargoms pirkti išleistų pinigų suma neatsispindi grynojo pelno (nuostolio) sumoje. Todėl šią sumą reikia koreguoti atsargų vertės pokyčio suma: atsargų vertei padidėjus per ataskaitinį laikotarpį, padidėjimo suma atimama iš grynojo pelno (nuostolio) sumos, nes rodo pinigų išleidimą atsargoms įsigyti; atsargų vertei per ataskaitinį laikotarpį sumažėjus, atitinkama suma pridedama prie grynojo pelno (nuostolio) sumos, nes reiškia, kad pinigai nebuvo išleisti. Atsargų vertės pokytis apskaičiuojamas lyginant Ūkininko ūkio balanso Turto dalies B.1. poskyrio Atsargos rodiklius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su analogiškais rodikliais ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Netiesioginiu būdu skaičiuojant pinigų srautus iš pagrindinės veiklos, grynąjį pelną (nuostolį) reikia koreguoti pardavimų ir pirkimų bei kitų skolų pokyčių sumomis. Pardavimų ir kitų trumpalaikių skolų ūkiui pokyčio sumos apskaičiuojamos lyginant Ūkininko ūkio balanso Turto dalies B.2. poskyrio Skolos ūkiui rodiklius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su analogiškais rodikliais ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Skolų ūkiui padidėjimo suma yra atimama, o sumažėjimo – pridedama. Ūkio pirkimų ir kitų trumpalaikių skolų pokyčio sumos apskaičiuojamos lyginant Ūkininko ūkio balanso Kapitalo ir skolų dalies D skyriaus Trumpalaikės skolos rodiklius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje su analogiškais rodikliais ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Ūkio skolų padidėjimo suma yra pridedama, o sumažėjimo – atimama. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš pagrindinės veiklos. Pinigų srautų iš pagrindinės veiklos pateikimas tiesioginiu būdu (4 lentelė). Pinigų srautų ataskaitoje, sudaromoje tiesioginiu būdu, pinigų srautai iš pagrindinės veiklos pateikiami pinigų apskaitos duomenų sukauptos informacijos pagrindu. Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos – tai pinigų gavimai ir išmokėjimai, vykdant pagrindinę įmonės veiklą. Patogiausia šią ataskaitos dalį užpildyti sąskaitų, koresponduojančių su 27 sąskaita Pinigai bankuose ir kasoje, apyvartų per ataskaitinį laikotarpį duomenimis: gauta iš pirkėjų – iš 24 sąskaitos Pirkėjų skolos kredito; gauta iš kitų skolininkų – iš 251 SODROS skolos ir 252 Kitos skolos sąskaitų kredito; gauta iš iždo PVM – iš 250 sąskaitos Skolos už pirkimo PVM kredito; sumokėta tiekėjams – iš 45 sąskaitos Skolos tiekėjams ir rangovams debeto; sumokėta į iždą PVM – iš 470 sąskaitos Pridėtinės vertės mokestis debeto; sumokėta darbo užmokesčio – iš 46 sąskaitos Skolos už darbą debeto; sumokėta socialiniam ir sveikatos draudimui – iš 471 Skolos SODRAI ir 472 Skolos ligonių kasai sąskaitų debeto; kitos pinigų išmokos (pvz., sumokėta žemės nuoma) – iš 623 Žemės ar kito turto nuoma ar kitų sąskaitų debeto. Šie duomenys gali būti užpildomi ir iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos duomenų. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš pagrindinės veiklos. Pinigų srautų iš investicinės veiklos pateikimas (3 ir 4 lentelės). 4 lentelė Ūkininko ūkis ______________________________ Ūkio registracijos Nr._________ Adresas ___________________________________ ŪKININKO ŪKIO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (Lt) (tiesioginiu būdu) Rodikliai Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis laikotarpis 1. Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 1.1. Gauta iš pirkėjų (+) 1.2. Gauta iš kitų skolininkų (+) 1.3. Gauta iš iždo PVM (+) 1.4. Kiti pinigų gavimai (+) 1.5. Sumokėta tiekėjams (-) 1.6. Sumokėta į iždą PVM (-) 1.7. Sumokėta darbo užmokesčio (-) 1.8. Sumokėta socialiniam ir sveikatos draudimui (-) 1.9. Kitos pinigų išmokos (-) Iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) (1.1. – 1.9.) 2. Pinigų srautai iš investicinės veiklos 2.1. Ilgalaikio turto pardavimas (+) 2.2. Ilgalaikio turto pirkimas (-) 2.3. Investicijų pardavimas (+) 2.4. Investicijų įsigijimas (-) 2.5. Terminuotų indėlių paėmimas (+) 2.6. Terminuotų indėlių įnešimas (-) 2.7. Gauti dividendai ir palūkanos (+) Iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) (2.1–2.7.) 3. Pinigų srautai iš finansinės veiklos 3.1. Gauta iš paramos fondų (+) 3.2. Gauta paskolų (+) 3.3. Grąžinta paskolų (-) 3.4. Sumokėta palūkanų (-) 3.5. Ūkio narių pinigų įnešimas (+) 3.6. Pinigų išmokėjimas ūkio nariams (-) 3.7. Kiti pinigų gavimai (+) 3.8. Kiti pinigų išmokėjimai (-) Iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) (3.1–3.8.) Pinigų padidėjimas arba sumažėjimas per laikotarpį Pinigų likutis laikotarpio pradžioje Pinigų likutis laikotarpio pabaigoje Ūkininko parašas __________________ Investicinės veiklos pinigų srautai ataskaitoje pateikiami atskirai, nes jie parodo pinigų sumas, per ataskaitinį laikotarpį išleistas įsigyti ištekliams, kurie uždirbs pajamas (kartu ir pinigus) ateityje, taip pat pinigų įplaukas, perleidžiant tokius išteklius. Ilgalaikio turto pardavimo straipsnyje parodoma pinigų suma, gauta pardavus ilgalaikį turtą, jei jį įsigyjant nebuvo numatyta, kad jis skirtas pardavimui. Pinigų išmokos ilgalaikio turto pirkimui – tai pinigų suma, per ataskaitinį laikotarpį sumokėta įsigyjant ilgalaikį turtą. Investicijų pardavimas – tai pinigų įplaukos, pardavus ne pardavimui įsigytus kitų įmonių nuosavybės dokumentus (akcijas, pajus). Investicijų įsigijimas – tai pinigų išmokos, įsigijus ne pardavimui skirtus kitų įmonių nuosavybės dokumentus (akcijas, pajus). Gauti dividendai ir palūkanos – pinigų sumos, gautos už ūkio turimas kitų įmonių akcijas ir pajus bei už ūkio sąskaitose banke laikomus pinigus. Šie ataskaitos rodikliai užpildomi iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš investicinės veiklos. Pinigų srautų iš finansinės veiklos pateikimas (3 ir 4 lentelės). Pinigų srautai iš finansinės veiklos parodo, kaip ūkis naudojasi išoriniais finansavimo šaltiniais. Šie pinigų srautai parodo pinigų įplaukas, kurios ateityje pareikalaus atitinkamų pinigų išmokų. Gauta iš paramos fondų suma įrašoma iš 35 sąskaitos Dotacijos ir subsidijos kredito arba 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Gauta paskolų ir grąžinta paskolų – tai pinigų gavimai ir išmokėjimai, susiję su kreditinėmis operacijomis. Gautų paskolų suma įrašoma iš 40 Ilgalaikės skolos ir 44 Trumpalaikės paskolos sąskaitų kredito, o grąžintų paskolų suma – iš 43 Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis ir 44 Trumpalaikės paskolos sąskaitų debeto. Šiuos duomenis galima rasti ir 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinėje apskaitoje. Ūkininko sumokėtos palūkanos mažina pinigų srautus iš finansinės veiklos, todėl įrašomos su minuso ženklu. Jų sumą rasime 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje ataskaitinio laikotarpio operacijose. Ūkio narių pinigų įnešimas – jų iniciatyva vykdomas papildomas ūkio finansavimas. Duomenys užpildomi iš 310 sąskaitos Ūkininko ir ūkio narių įnašai kredito apyvartos per ataskaitinį laikotarpį, atmetus įnešimus natūra (pvz., ilgalaikiu turtu, gyvuliais, atsargomis), arba 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Pinigų išmokėjimas ūkio nariams – ūkio narių pinigų išėmimai. Informacija įrašoma iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Kiti pinigų gavimai ir kiti pinigų išmokėjimai – pinigų sumos, gautos ar sumokėtos dėl kitų nei aptartos aukščiau operacijų. Rodiklis užpildomas iš 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje analitinės apskaitos. Susumavus (+, -) pateiktus rodiklius apskaičiuojamas iš viso pinigų padidėjimas (+) arba sumažėjimas (-) iš finansinės veiklos. Pinigų padidėjimas arba sumažėjimas per laikotarpį (3 ir 4 lentelės) – tai bendra suma pinigų padidėjimo (+) ar sumažėjimo (-) iš pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos. Pinigų likutis laikotarpio pradžioje ir pinigų likutis laikotarpio pabaigoje – tai 27 sąskaitos Pinigai bankuose ir kasoje likučiai atitinkamai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Pinigų likučių sumos turi sutapti su balanso pinigų straipsnių informacija. Pinigų padidėjimo arba sumažėjimo per laikotarpį suma turi sutapti su skirtumu tarp pinigų likučio laikotarpio pabaigoje ir pinigų likučio laikotarpio pradžioje. 3. ŪKININKO ŪKIO PAVYZDINIS SĄSKAITŲ PLANAS, JO PAAIŠKINIMAI IR SVARBIAUSIOS SĄSKAITŲ KORESPONDENCIJOS 3.1. Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos pavyzdinis sąskaitų planas SĄSKAITŲ KLASĖS Sąskaitos Subsąskaitos 1 klasė ILGALAIKIS TURTAS 11 Nematerialusis turtas 12 Ilgalaikis materialusis turtas 120 Žemė 121 Miškas 122 Gamybiniai pastatai ir kiti statiniai 123 Technika 124 Daugiamečiai sodiniai 125 Darbiniai gyvuliai 126 Įrankiai, inventorius ir kitas turtas 127 Negamybiniai pastatai ir kiti statiniai 128 Išnuomotas turtas 129 Nenaudojamas turtas 13 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) 130 Nematerialiojo turto amortizacija 132 Gamybinių pastatų ir kitų statinių nusidėvėjimas 133 Technikos nusidėvėjimas 134 Daugiamečių sodinių nusidėvėjimas 135 Darbinių gyvulių nusidėvėjimas 136 Įrankių, inventoriaus ir kito turto nusidėvėjimas 137 Negamybinių pastatų ir kitų statinių nusidėvėjimas 138 Išnuomoto turto nusidėvėjimas 139 Nenaudojamo turto nusidėvėjimas 15 Nebaigtoji statyba ir kiti kapitaliniai darbai 150 Statyba 151 Daugiamečių sodinių įveisimas ir auginimas 16 Ilgalaikės finansinės investicijos 160 Akcijos ir obligacijos 161 Pajai 17 Ilgalaikės skolos ūkiui 2 klasė TRUMPALAIKIS TURTAS 20 Medžiagos 200 Pirkta sėkla 201 Pirkti pašarai 202 Trąšos ir kalkės 203 Pesticidai 204 Biopreparatai ir medikamentai 205 Kuras 206 Tara 207 Atsarginės dalys 208 Statybinės medžiagos 209 Kitos medžiagos 21 Produkcija 210 Praeitų metų gamybos produkcija 211 Ataskaitinių metų gamybos produkcija 22 Gyvuliai, paukščiai, bitės ir žvėreliai 220 Galvijai 221 Kiaulės 222 Arklių prieauglis 223 Avys ir ožkos 224 Paukščiai 225 Bičių šeimos 226 Žvėreliai 227 Žuvys 228 Kiti gyvūnai 23 Nebaigtoji gamyba (naudojama taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą) 24 Pirkėjų skolos 240 Pirkėjai 241 Gauti vekseliai 242 Abejotinos pirkėjų skolos 25 Kitos skolos ūkiui 250 Skolos už pirkimo pridėtinės vertės mokestį 251 SODROS skolos 252 Kitos skolos 26 Trumpalaikės investicijos 260 Terminuoti indėliai 261 Kitos investicijos 27 Pinigai bankuose ir kasoje 270 Sąskaitos bankuose nacionaline valiuta 271 Sąskaitos bankuose užsienio valiuta 272 Kasa 273 Kitos lėšos 29 Ateinančių laikotarpių (išankstinės) sąnaudos 3 klasė ŪKIO KAPITALAS 30 Pagrindinis kapitalas 31 Kapitalo papildymas ūkininko ir ūkio narių įnašais ir paėmimai 310 Ūkininko ir ūkio narių įnašai 311 Paėmimas asmeninėms reikmėms 32 Perkainojimo rezervas 34 Finansiniai rezultatai 35 Dotacijos ir subsidijos 350 Iš ES fondų 351 Iš valstybės 352 Kita parama ir labdara 4 klasė ŪKIO SKOLOS 40 Ilgalaikės skolos 400 Paskolos 401 Išperkamosios nuomos skolos 402 Kitos skolos 43 Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis 430 Paskolos 431 Išperkamosios nuomos skolos 432 Kitos skolos 44 Trumpalaikės paskolos 45 Skolos tiekėjams ir rangovams 450 Skolos tiekėjams ir rangovams 451 Išduoti vekseliai 46 Skolos už darbą 47 Mokesčių skolos 470 Pridėtinės vertės mokestis 471 Skolos SODRAI 472 Skolos ligonių kasai 473 Skolos už pajamų ir kitus mokesčius 48 Kitos trumpalaikės skolos 49 Ateinančių laikotarpių (išankstinės) pajamos 5 klasė PAJAMOS 50 Pardavimų pajamos 500 Augalininkystės produkcijos pardavimo pajamos 501 Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pardavimo pajamos 502 Kitos gyvulininkystės produkcijos pardavimo pajamos 503 Perdirbimo produktų pardavimo pajamos 504 Žemės ūkio paslaugų pardavimo pajamos 505 Turizmo pajamos 506 Kitos pajamos 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 530 Ataskaitiniam laikotarpiui priskirtos subsidijos ir dotacijos 531 Banko palūkanos 532 Teigiamas valiutų kurso pasikeitimas 533 Baudos ir delspinigiai 534 Kitos pajamos 54 Kitos veiklos ir neįprastinės pajamos 540 Pajamos iš ilgalaikio turto 541 Nuomos pajamos 542 Kitos pajamos 543 Neįprastinės pajamos 56 Gyvulių ir produkcijos suvartojimas ūkio ir asmeninėms reikmėms 560 Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos suvartojimas 561 Gyvulių ir paukščių sunaudojimas 562 Kitos produkcijos suvartojimas 6 klasė SĄNAUDOS 60 Parduotų prekių savikaina (naudojama taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą) 600 Parduotos augalininkystės produkcijos savikaina 601 Parduotų gyvulių, paukščių ir žvėrelių savikaina 602 Parduotos kitos gyvulininkystės produkcijos savikaina 603 Parduotų perdirbimo produktų savikaina 604 Žemės ūkio suteiktų paslaugų savikaina 605 Turizmo paslaugų savikaina 606 Kitų parduotų prekių savikaina 60 Pirkimai (naudojama taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą) 600 Medžiagų pirkimai 601 Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pirkimai 61 Kintamosios sąnaudos 610 Sėkla ir sodmenys 611 Pašarai 612 Trąšos ir kalkės 613 Chemikalai 614 Biopreparatai ir medikamentai 615 Degalai 616 Elektra, vanduo ir dujos 617 Darbo apmokėjimas, socialinis ir sveikatos draudimas 618 Statybinės ir remonto medžiagos 619 Kitos sąnaudos 62 Pastoviosios sąnaudos 620 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) 621 Ilgalaikio materialiojo turto remontas 622 Žemės mokestis 623 Žemės ar kito turto nuoma 624 Turto draudimas 625 Darbo apmokėjimas, socialinis ir sveikatos draudimas 626 Kitos sąnaudos 627 Bendrosios ūkio sąnaudos 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 631 Palūkanos 632 Neigiamas valiutų kurso pasikeitimas 633 Baudos ir delspinigiai 634 Kitos sąnaudos 64 Kitos veiklos sąnaudos ir netektys 640 Ilgalaikio turto likvidavimo sąnaudos 641 Išnuomoto turto sąnaudos 642 Netektys 65 Gamybos suvestinė (naudojama taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą) 650 Augalininkystė 651 Mėsos gyvulininkystė 652 Kita gyvulininkystė 653 Žuvininkystė 654 Savos produkcijos perdirbimas 655 Paslaugos žemės ūkiui 656 Ne žemės ūkio veikla 3.2. Ūkininko ūkio pavyzdinio sąskaitų plano paaiškinimai ir svarbiausios sąskaitų korespondencijos 1 klasė. ILGALAIKIS TURTAS 11 sąskaita Ilgalaikis nematerialusis turtas skirta materialaus pavidalo neturinčio ilgiau nei vienerius metus naudojamo turto apskaitai. Tokį turtą sudaro ūkininko ūkio steigimo išlaidos (dokumentų rengimo, užmokesčio už konsultacijas, registravimo išlaidos), patentai, licencijos, kompiuterinės programos, teisės naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, kapitalizuotos palūkanos už gautas paskolas ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti ir statyti. Kiekvieno turto objekto apskaita tvarkoma atskiroje analitinėje sąskaitoje jo įsigijimo verte. Turto likutis registruojamas sąskaitos debete. Ši sąskaita debetuojama: įskaitant į nematerialiojo turto sąskaitą ūkio steigimo išlaidas (K 27); įsigyjant patentus, licencijas ir kitas ilgalaikes teises (K 27, 48); įsigyjant kitą nematerialųjį turtą (K27, 48); kapitalizuojant palūkanas už gautas paskolas ilgalaikiam turtui įsigyti ar statyti (K 63). Ši sąskaita kredituojama: nurašant visiškai amortizuotą ilgalaikį nematerialųjį turtą (D 13); nurašant nevisiškai amortizuotą ilgalaikį nematerialųjį turtą (D 13, 64); kapitalizuotų palūkanų suma didinant ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertę (D 12). 12 sąskaita Ilgalaikis materialusis turtas skirta ūkininko ūkiui nuosavybės (patikėjimo) teise priklausančio ar išperkamosios nuomos teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto apskaitai. Šis turtas apskaitoje įvertinamas faktine įsigijimo (pasigaminimo) verte. Ją sudaro tiekėjui sumokėta ar mokėtina suma be PVM ir visos pristatymo bei parengimo naudoti išlaidos iki naudojimo pradžios. Išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu valdomas turtas parodomas tokia verte, kuri numatyta šio turto nuomos sutartyje, ūkyje išauginti darbiniai arkliai – jų išauginimo išlaidų suma. Kai ilgalaikis materialusis turtas įsigytas iš paskolos lėšų ar išperkamosios nuomos pagrindu, į jo vertę taip pat įskaitoma kapitalizuotų palūkanų suma, sukaupta iki šio turto naudojimo pradžios. Jei ilgalaikis materialusis turtas pastatytas ar pagamintas ūkyje, jo statybos (pagaminimo) savikainą sudaro statybos ir kitų medžiagų, sunaudotų statant ar gaminant šį turtą, įsigijimo vertė ir kitos statybos ar gaminimo išlaidos. Ilgalaikio materialiojo turto vertė, įrašyta 12 sąskaitoje, gali keistis jį perkainojus, jei šio turto rinkos vertė didesnė ar mažesnė negu apskaitoje nurodyta jo pirkimo ar pasigaminimo savikaina. Ilgalaikis materialusis turtas 12 sąskaitoje grupuojamas pagal subsąskaitas, o analitinė apskaita tvarkoma pagal kiekvieną turto objektą arba vienarūšio turto grupes. Ilgalaikio materialiojo turto likutis registruojamas sąskaitos debete. Ši sąskaita debetuojama: įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą, faktine jo įsigijimo suma (K 27, 40, 45, 46, 47, 48); perkėlus arklių prieauglį į darbinių gyvulių grupę (K 22); baigus savo jėgomis statyti pastatus ir kitus objektus, faktine išlaidų suma (K 15); perkėlus ilgalaikį materialųjį turtą į išnuomoto, nenaudojamo turto grupę (K 12); padidėjus ilgalaikio materialiojo turto vertei dėl jo perkainojimo (K 32); skaičius į ilgalaikio materialiojo turto vertę kapitalizuotų palūkanų sumą už paskolos lėšomis ir išperkamosios nuomos pagrindu įsigytą turtą, susikaupusią iki jo naudojimo pradžios (K 11). Ši sąskaita kredituojama: nurašius visiškai nudėvėtą turtą (D 13); nurašius nevisiškai nudėvėtą turtą (D 13, 64); sumažėjus ilgalaikio materialiojo turto vertei dėl jo perkainojimo (D 30). 13 sąskaita Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skirta ilgalaikio turto vertės sumažėjimui dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) registruoti. Sąskaitos kredito likutis rodo turimo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, sukauptą nuo to turto naudojimo pradžios. Nusidėvėjimą (amortizaciją) galima apskaičiuoti vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o prireikus ir dažniau. Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 955 patvirtinta „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarka“ ir LR ūkio ministro ir LR finansų ministro 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 428/301 „Dėl ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų patvirtinimo“. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) sąskaitoje registruojamas pagal subsąskaitas. Kiekvieno ilgalaikio turto objekto analitinės apskaitos registruose įrašomas to turto nusidėvėjimas per laikotarpį ir sukaupto nusidėvėjimo suma. Ši sąskaita kredituojama: apskaičiavus ilgalaikio nematerialiojo turto amortizaciją (D 62); apskaičiavus ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą (D 62). Ši sąskaita debetuojama: nurašius ilgalaikį nematerialųjį turtą, – amortizuota jo vertės dalis (K 11); nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, – nudėvėta jo vertės dalis (K 12). 15 sąskaita Nebaigtoji statyba ir kiti kapitaliniai darbai skirta ūkyje vykdomos iki ataskaitinių metų pabaigos neužbaigtos statybos ir kitų kapitalinių darbų (daugiamečių sodinių įveisimo ir auginimo) išlaidų apskaitai. Sąskaitos debeto likutis rodo išlaidas nebaigtiems statyti ilgalaikio materialiojo turto objektams ir nebaigtiems daugiamečių sodinių įveisimo ir auginimo darbams. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, per ataskaitinį laikotarpį ūkio būdu vykdomos statybos ir kitų kapitalinių darbų išlaidos registruojamos 656 sąskaitos debete. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos pajamomis ir įrašomos į 15 sąskaitos debetą. Statybos ir kitų kapitalinių darbų analitinė apskaita tvarkoma pagal statomus objektus, daugiamečių sodinių rūšis, jų įveisimo metus. Ši sąskaita debetuojama ataskaitinių metų pabaigoje registruojant sukauptas nebaigtos statybos ir kitų kapitalinių darbų išlaidas (K 54) ir gavus rangovo sąskaitą už atliktus statybos darbus (K 45). Ši sąskaita kredituojama užbaigus statybos ir kitus kapitalinius darbus (D 12). Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, 15 sąskaitos debete ataskaitinio laikotarpio pabaigoje registruojama per laikotarpį ūkio būdu atliktų statybos ir kitų kapitalinių darbų sąmatinė vertė (K 54). 16 sąskaita Ilgalaikės finansinės investicijos skirta ūkio įsigytų valstybės ir įmonių vertybinių popierių (akcijų, obligacijų, pajų) apskaitai. Sąskaitos debeto likutis rodo turimų vertybinių popierių įsigijimo vertę. Analitinė apskaita tvarkoma pagal investicijų rūšis ir pagal tai, iš ko įsigyti vertybiniai popieriai. Ši sąskaita debetuojama, įsigyjant vertybinius popierius, – faktine įsigijimo išlaidų suma (K 27). Ši sąskaita kredituojama, pardavus akcijas, pajus, išpirkus obligacijas (D 27, 25). 17 sąskaita Ilgalaikės skolos ūkiui skirta pirkėjų ir kitų skolininkų skolų, gautinų po vienerių metų, apskaitai. Ši sąskaita debetuojama: atsiradus skoloms ūkiui už parduotą ilgalaikį turtą, kurios turės būti grąžintos kitais ataskaitiniais metais (K 54). Ši sąskaita kredituojama: skolininkams grąžinus ilgalaikes skolas (D 27). 2 klasė. TRUMPALAIKIS TURTAS 20 sąskaita Medžiagos skirta trumpiau nei vienerius metus ūkio veikloje naudojamo pirkto turto – sėklos ir pašarų, trąšų ir kalkių, pesticidų, medikamentų, kuro, taros, atsarginių dalių, statybinių ir kitų medžiagų apskaitai. Detalesniam medžiagų apskaitos tvarkymui gali būti naudojamos sąskaitų plane numatytos subsąskaitos. Analitinė medžiagų apskaita gali būti tvarkoma pagal jų rūšis. Atsargas apskaitant nuolat, šios sąskaitos debete registruojami medžiagų likučiai ir visi medžiagų įsigijimai, o kredite – medžiagų nurašymai. Įsigyjamos medžiagos įkainojamos faktine įsigijimo verte. Ją sudaro tiekėjui sumokėta ar mokėtina suma be PVM ir visos pristatymo išlaidos. Nurašomų medžiagų įkainojimui gali būti naudojamas konkrečių kainų, FIFO, LIFO ir vidutinių kainų būdai. Nurašomų medžiagų įkainojimo būdą galima pasirinkti, tačiau jį pakeisti galima tik pasibaigus ataskaitiniams metams. Ši sąskaita debetuojama: registruojant medžiagų įsigijimą už grynuosius pinigus (K 272); registruojant medžiagų įsigijimą skolon (K 45); fiksuojant medžiagas, gautas likvidavus ilgalaikį materialųjį turtą (K 54). Ši sąskaita kredituojama: sunaudojus medžiagas gamyboje, statyboje ar paslaugoms teikti (D 61); registruojant medžiagų paėmimą asmeninėms reikmėms (D 311). Atsargas apskaitant periodiškai, šios sąskaitos debete registruojami likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei medžiagų likučių padidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kredite registruojamas medžiagų likučių sumažėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Ši sąskaita debetuojama: fiksuojant medžiagų likučių padidėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (K 61). Ši sąskaita kredituojama: registruojant medžiagų likučių sumažėjimą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (D 61). Medžiagų likučiai įkainojami faktine įsigijimo savikaina, taikant ūkyje pasirinktą atsargų įkainojimo būdą (FIFO, LIFO, vidutinių kainų, konkrečių kainų). 21 sąskaita Produkcija skirta ūkyje pagamintos produkcijos apskaitai. Atskirose šios sąskaitos subsąskaitose tvarkoma praėjusių metų gamybos (210 subsąskaita) ir ataskaitinių metų gamybos (211 subsąskaita) produkcijos apskaita. Produkcijos analitinė apskaita gali būti tvarkoma pagal jos rūšis …