LIETUVOS RESPUBLIKOS Į S T A T Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1994 m. gegužės 17 d. Nr. I-459 Vilnius Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-138, Nr. 33-255, Nr. 34-363; 1966, Nr. 9-65; 1969, Nr. 6-61, Nr. 15-132; 1970, Nr. 24-177; 1972, Nr. 30-241; 1973, Nr. 12-107, Nr. 36-332; 1974, Nr. 12-107, Nr. 30-310, 311; 1975, Nr. 9-72; 1976, Nr. 19-167; 1977, Nr. 6-69, Nr. 15-182, Nr. 30-396; 1978, Nr. 5-50; 1980, Nr. 3-33; 1983, Nr. 34-363; 1984, Nr. 34-391; 1985, Nr. 8-73; 1986, Nr. 18-184; 1987, Nr. 36-429; 1990, Nr. 20-511; 1992, Nr. 29(1)-840, Nr. 32-977, 979; 1994, Nr. 8-120): 1. 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliuojami santykiai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Šis kodeksas nurodytus santykius reguliuoja: 1) tarp fizinių asmenų; 2) tarp juridinių asmenų; 3) tarp fizinių ir juridinių asmenų. Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos. Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens ir miškų įstatymai.“ 2. 2 ir 3 straipsnius pripažinti netekusiais galios. 3. 4–71 straipsnius išdėstyti taip: „4 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Remiantis tuo, civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių; 2) iš administracinių aktų; 3) kaip išradimų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo rezultatas; 4) dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo; 5) dėl įvykių, su kuriais įstatymai susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą. 5 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų atlikimas Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, geriems papročiams. Įgyvendindami teises ir atlikdami pareigas, fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir visuomenės moralės principus. 6 straipsnis. Civilinių teisių gynimas Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas), pripažindami tas teises, atkurdami iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams, priteisdami atlikti pareigą natūra, nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį, išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitais įstatymų numatytais būdais. Įstatymų specialiai numatytais atvejais civilinės teisės ginamos administracine tvarka. 7 straipsnis. Garbės ir orumo gynimas Asmuo arba organizacija turi teisę reikalauti per teismą paneigti jų garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Jeigu tokios žinios buvo paskelbtos per masinės informacijos priemones, teismas priima nagrinėti reikalavimą tik po to, kai asmuo ar organizacija, apie kuriuos tokios žinios buvo paskleistos, pateikė atitinkamai masinės informacijos priemonei raštišką paneigimą, nurodydami jame, kokios žinios neatitinka tikrovės ir kada jos buvo paskleistos, tačiau ta masinės informacijos priemonė atsisakė paskelbti paneigimą arba paskelbė jį tokios formos, kad žinių nepaneigė, arba jo nepaskelbė per mėnesį nuo paneigimo padavimo dienos tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu. Jei asmuo ar organizacija, paskleidę ginčijamas žinias, neįrodo teisme, kad jos atitinka tikrovę, teismas įpareigoja juos paneigti ginčijamas žinias ir nustato tokių žinių paneigimo būdą. Jeigu tikrovės neatitinkančios žinios paskleistos per masinės informacijos priemones, teismas įpareigoja šias priemones ne vėliau kaip per 15 dienų paskelbti paneigimą tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu. Jei tikrovės neatitinkančios žinios yra dokumente, teismas įpareigoja dokumentą išleidusią organizaciją jį pakeisti. 71 straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas Masinės informacijos priemonės, organizacijos ar asmenys, paskelbę tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, taip pat be asmens sutikimo informaciją apie jo asmeninį gyvenimą, atlygina moralinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nuo penkių šimtų iki dešimties tūkstančių litų nustato teismas. Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.“ 4. Iš 8 straipsnio išbraukti žodžius „ir kitų sąjunginių respublikų“. 5. 10 straipsnyje vietoj žodžių „asmeninę nuosavybę, teisę“ įrašyti žodžius „privačią nuosavybę, teisę užsiimti ūkine, komercine veikla, steigti įmones,“, o žodžius „atradimo“, „racionalizacinio pasiūlymo“ išbraukti. 6. 13 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 7. 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 8. 15 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“. 9. 16 straipsnio: 1) pavadinimą išdėstyti taip: „16 straipsnis.     Fizinių asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis, veiksnumo apribojimas“; 2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o vietoj žodžio „globa“ – žodį „rūpyba“; 3) antrojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“; 4) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“. 10. 17 straipsnyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, „fizinių asmenų“. 11. 22 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“, „pilietį“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, „fizinį asmenį“. 12. Antrąjį skirsnį papildyti šia antrąja dalimi: „II. ĮMONĖS, NETURINČIOS JURIDINIO ASMENS TEISIŲ 221 straipsnis. Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, sąvoka Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones, neturinčias juridinio asmens teisių. Tai gali būti individuali (personalinė) įmonė, tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija. Šių įmonių teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 13. Antrojo skirsnio antrąją dalį „Juridiniai asmenys“ laikyti trečiąja dalimi. 14. 23 straipsnį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže). Juridiniais asmenimis gali būti įmonės, organizacijos, įstaigos, susivienijimai, asociacijos, visuomeninės organizacijos, politinės partijos, kitos organizacijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių organizacijų įstatų (nuostatų) numatytais atvejais.“ 15. 24 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 16. Iš 25 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“. 17. 27 straipsnį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Juridinių asmenų įsteigimas Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“ 18. 28 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Juridinio asmens organų skyrimo arba rinkimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir juridinio asmens įstatai (nuostatai).“ 19. 29 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Juridinių asmenų teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi firminiu pavadinimu, gamybinėmis markėmis ir prekių ženklais, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 20. 31 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Juridinis asmuo gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ 21. 32 straipsnį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Juridinio asmens atsakomybė pagal savo prievoles Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam priklausančiu (jam priskirtu) turtu, į kurį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir šį kodeksą gali būti nukreipiamas išieškojimas.“ 22. Iš 33 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“. 23. Iš 34 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“. 24. 36 straipsnio: 1) pavadinime išbraukti žodžius „valstybinės-kooperatinės“; 2) trečiąją ir ketvirtąją dalis pripažinti netekusiomis galios. 25. 37 straipsnį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Juridinių asmenų pasibaigimas Juridiniai asmenys nustoja egzistavę likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo, prijungimo ar kitu) būdu. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo pagrindus ir tvarką nustato jų įstatai (nuostatai) bei Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių likvidavimą bankroto pagrindu reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 26. 38 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „balanso“ įrašyti žodį „dokumento“. 27. 39 straipsnį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Turto, likusio likvidavus juridinį asmenį, sunaudojimas turtas, likęs patenkinus visų likviduoto juridinio asmens kreditorių reikalavimus, sunaudojamas jo įstatų (nuostatų) bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“ 28. Iš 41 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ar“. 29. 43 straipsnį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Rašytinė sandorių forma Rašytine forma turi būti sudaromi: 1) įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato ko kita, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato Lietuvos Respublikos įstatymai; 2) fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose; 3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti įstatymai reikalauja rašytinės formos.“ 30. 45 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, „fizinio asmens“. 31. 48 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip: „48 straipsnis.     Sandorio, sudaryto turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą, negaliojimas Negalioja sandoris, sudarytas turint žinomai priešingą Lietuvos Respublikos visuomenės interesams tikslą.“ 32. 49 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „įstatuose, nuostatuose“ įrašyti žodžius „steigimo dokumentuose.“ 33. 50 straipsnio pavadinime ir antrojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“. 34. 54 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“. 35. 55 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečio“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinis asmuo“, „fizinio asmens“. 36. 57 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o žodžius „pagal nukentėjusiojo ieškinį arba pagal valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos ieškinį“ išbraukti. 37. 58 straipsnio šeštąją dalį pripažinti netekusia galios. 38. 63 straipsnyje vietoj žodžių „piliečiai“, „piliečių“ įrašyti atitinkamai žodžius „fiziniai asmenys“, „fizinių asmenų“. 39. 68 straipsnio: 1) pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“; 2) pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžių „gyvenamajam namui“ įrašyti žodžius „nekilnojamajam turtui“, o žodžius „išskyrus šio kodekso 69 straipsnio antrojoje dalyje numatomą atvejį“ išbraukti; 3) antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžių „valstybinių notarinių kontorų“ įrašyti žodžius „notarų biurų“. 40. 69 straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, o žodžius „atradimus“, „ir racionalizacinis pasiūlymas“, „taupomųjų“ išbraukti. 41. 70 straipsnį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Juridinio asmens įgaliojimas Įmonės, įstaigos, organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo jos vadovas (savininkas); be to, jame uždedamas tos įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudas. Papildomus reikalavimus įmonės, įstaigos, organizacijos duodamam įgaliojimui gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 42. 71 straipsnio pavadinime ir pačiame tekste vietoj žodžių „juridiniam asmeniui“ įrašyti žodžius „įmonei, įstaigai, organizacijai“, o vietoj žodžių „jo įstatams (nuostatams)“ – žodžius „jų steigimo dokumentams“. 43. Iš 72 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodį „valstybinio“. 44. 75 straipsnio: 1) 4 ir 5 punktus išdėstyti taip: „4) nustojus egzistuoti įmonei, įstaigai, organizacijai, kuri davė įgaliojimą; 5) nustojus egzistuoti įmonei, įstaigai, organizacijai, kuriai duotas įgaliojimas;“; 2) 6 ir 7 punktuose vietoj žodžių „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“. 45. 77 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražo ar trečiųjų teismo“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismo (arbitražo)“. 46. 84 straipsnį išdėstyti taip: „84 straipsnis. Ieškininės senaties terminai Nustatomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas taikomas: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo; 2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų (265 straipsnis); 3) ieškiniams, pareiškiamiems dėl netinkamos kokybės produkcijos (273 straipsnis), taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo; 4) ieškiniams dėl rangovo atlikto darbo trūkumų, išskyrus pastatų ir įrenginių trūkumus (389 straipsnis). Ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų taikomas sutrumpintas senaties terminas, nurodytas šio kodekso 389 straipsnyje. Ieškiniams, pareiškiamiems dėl krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti šio kodekso 453 straipsnyje, o ieškiniams, pareiškiamiems dėl ryšių organizacijų santykių su klientais, – sutrumpinti senaties terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos ryšių statute. Šalių susitarimu pakeisti ieškininės senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama.“ 47. 85 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismas (arbitražas)“; 2) antrąją dalį išdėstyti taip: „Ieškininę senatį teismas, trečiųjų teismas (arbitražas) taiko tik esant skolininko reikalavimui.“ 48. Iš 86 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“. 49. 88 straipsnio pirmojoje dalyje: 1) 2 ir 3 punktus išdėstyti taip: „2) jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas); 3) jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja veikiančiame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje;“; 2) įrašyti 4 punktą: „4) jeigu neveiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas.“ 50. 89 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Ieškininės senaties termino eiga taip pat nutraukiama, jei įpareigotasis asmuo atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą.“ 51. 90 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismas (arbitražas)“. 52. 92 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios. 53. 93 straipsnio: 1) 1 punktą išdėstyti taip: „1) reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymų numatytus atvejus;“; 2) 2 punktą pripažinti netekusiu galios; 3) 4 punktą išdėstyti taip: „4) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatomais atvejais – ir kitiems reikalavimams.“ 54. Septintąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios. 55. 95 straipsnį išdėstyti taip: „95 straipsnis. Nuosavybė Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje yra privati ir viešoji nuosavybė, taip pat leidžiama mišri nuosavybė, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Privačios nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje leidžiama turėti bet kokį turtą, jeigu to nedraudžia šis kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė. Lietuvos Respublikoje leidžiama bendra Lietuvos Respublikos juridinių ar fizinių asmenų ir užsienio valstybių juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė, bendra Lietuvos valstybės ir užsienio valstybių nuosavybė, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarpvalstybinės sutartys. Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama užsienio piliečių, asmenų be pilietybės, užsienio valstybių juridinių asmenų, tarptautinių organizacijų bei užsienio valstybių nuosavybė, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Objektų, kurie gali priklausyti šio straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse išvardytiems subjektams, sąrašą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas bei terminus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarpvalstybinės sutartys.“ 56. Papildyti Kodeksą 951, 952 ir 953 straipsniais: „951 straipsnis. Nuosavybės teisės subjektai Nuosavybės teisės subjektais Lietuvos Respublikoje gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės. Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarpvalstybinių sutarčių nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje turto gali turėti šio kodekso 95 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nurodyti subjektai. 952 straipsnis.     Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė, kuri yra užsienio valstybėse Šio kodekso 951 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės subjektai gali turėti turto ir užsienio valstybėse. 953 straipsnis. Nuosavybės teisės objektai Nuosavybės teisės objektai yra žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, kita augmenija, gyvūnija, kiti gamtos ištekliai, gyvenamieji namai, butai, kiti pastatai, statiniai, įrenginiai, įmonės, kiti ūkiniai ir neūkiniai kompleksai, bankai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas. Turtas skirstomas į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį. Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamasis arba tokiu pripažįstamas įstatymuose. Turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo esmės, iš esmės nesumažinus jo vertės ar be didelės žalos jo paskirčiai, laikomas kilnojamuoju, jeigu įstatymai nenustato ko kita.“ 57. 96 straipsnį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Savininko teisių turinys Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.“ 58. Devintąjį skirsnį (išskyrus 100 straipsnį, kuris pripažįstamas netekusiu galios) išdėstyti taip: „DEVINTASIS SKIRSNIS VIEŠOJI NUOSAVYBĖ 97 straipsnis. Viešosios nuosavybės teisės subjektai Viešosios nuosavybės teisės subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstybė ir savivaldybės. 98 straipsnis. Viešosios nuosavybės teisės objektai Viešosios nuosavybės teisės objektai Lietuvos Respublikoje yra: 1) žemė, gamtos ištekliai, išskyrus tuos atvejus, kai šie objektai nuosavybės teise priklauso kitiems nuosavybės teisės subjektams; 2) materialiniai ištekliai, skirti Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios ir vietinės valdžios funkcijoms bei vykdomosioms-tvarkomosioms funkcijoms įgyvendinti; 3) turto dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai ar savivaldybei bendrosios nuosavybės teise su kitais nuosavybės teisės subjektais; 4) valstybinių (savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų turtas; 5) valstybės (savivaldybių) bankai bei finansiniai biudžetų ištekliai. 981 straipsnis. Valstybės nuosavybės teisės objektai Lietuvos valstybei nuosavybės teise gali priklausyti visas 98 straipsnyje išvardytas turtas. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. 982 straipsnis. Savivaldybių nuosavybės teisės objektai Savivaldybės nuosavybe gali būti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal įstatymus priskiriamas savivaldybių nuosavybėn. 99 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių nuosavybės teisės įgyvendinimas Valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios bei valdymo institucijos ir vietinės valdžios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais aktais. Valstybinės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos atitinkamą valstybės ar savivaldybių turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamosi savo įstatais (nuostatais). 101 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į valstybės ar savivaldybių turtą tvarka Išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas gali būti nukreipiamas į valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti išvardijami valstybės ir savivaldybių objektai, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tokiu atveju kreditorių reikalavimai tenkinami iš kito tų įmonių, įstaigų ar organizacijų turto, o jei tokio turto nėra, – atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.“ 59. Dešimtąjį ir vienuoliktąjį skirsnius pripažinti netekusiais galios. 60. Dvyliktąjį skirsnį išdėstyti taip: „DVYLIKTASIS SKIRSNIS PRIVATI NUOSAVYBĖ 109 straipsnis. Privačios nuosavybės teisės subjektai Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. 1091 straipsnis. Privačios nuosavybės teisės objektai Privačios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu šiame kodekse ar kituose įstatymuose neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise. Privačios nuosavybės teisės objektais negali būti turtas, kuris nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei. 111 straipsnis. Žemės sklypo įgijimas pastatams ar įrenginiams statyti Žemės sklypas pastatams ar įrenginiams statyti įgyjamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 114 straipsnis.     Pastato ar įrenginio statybos taisyklių pažeidimo civilinės teisinės pasekmės Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtino projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, tokiu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl pastato ar įrenginio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. Teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tokio pastato statybos dokumentacijos tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti tokį pastatą ar įrenginį (dalį pastato nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti tokį pastatą ar įrenginį. Jeigu statytojas per nustatytą terminą įvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, savivaldos institucija privalo teisiškai įregistruoti statybą. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų, pastatas (arba jo dalis) ar įrenginys (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu nugriaunamas statytojo sąskaita. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo, pastatas (arba jo dalis) ar įrenginys (arba jo dalis) teismo sprendimu nugriaunamas statytojo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos pastatus ar įrenginius nugriovus, yra statytojo nuosavybė. Žala, padaryta asmenims, savivaldybei ar valstybei tokiu statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimu, atlyginama bendra civilinių įstatymų nustatyta tvarka. 115 straipsnis.     Teisės naudotis žemės sklypu ar nuosavybės teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės Sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia ar nutraukus dėl esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius pastatus ar įrenginius asmuo gali nusikelti. Jeigu visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkeltieji objektai nugriaunami arba žemės sklypo ir pastatų ar įrenginių statytojo susitarimu perduodami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininkui sutikus perduodami trečiajam asmeniui. Jeigu asmuo teismine tvarka yra pripažįstamas praradusiu nuosavybės teisę į žemės sklypą, įsigytą statybai, nuosavybės teisė į pastatus ar įrenginius išlieka, jeigu bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Jeigu teismine tvarka pripažintas negaliojančiu dėl žemės sklypo savininko kaltės sudarytas sandoris, kuriuo žemės sklypas buvo įgytas nuosavybės teise, ir nėra galimybės sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį tarp žemės sklypo savininko ir statytojo, tai statytojas savo pasirinkimu ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pastatus ar įrenginius gali nusikelti, perduoti trečiajam asmeniui ar žemės sklypo savininkui arba nugriauti. Jeigu teismine tvarka panaikintasis nuosavybės teisės įgijimo į žemės sklypą sandoris buvo sudarytas dėl statytojo kaltės ir žemės sklypo nuomos sutartis tarp žemės sklypo savininko ir statytojo nebus sudaryta, statytojas pastatus ar įrenginius gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininkui sutikus neperkeltieji objektai gali būti perduodami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir pastatų ar įrenginių statytojo susitarimu gali būti perduodami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytu atveju pastatų ar įrenginių statytojas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo. Pastatai ar įrenginiai nukeliami arba nugriaunami statytojo sąskaita, o statybinės medžiagos, gautos tuos pastatus ar įrenginius nugriovus, yra statytojo nuosavybė. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytu atveju žemės sklypo savininkas privalo atlyginti statytojui nuostolius, atsiradusius dėl pastatų nukėlimo, nugriovimo arba perleidimo žemės sklypo savininkui arba trečiajam asmeniui. Ginčus dėl pastatų ar įrenginių nukėlimo, nugriovimo arba perdavimo žemės sklypo savininko ar trečiojo asmens nuosavybėn sprendžia teismas. 117 straipsnis. Ūkininko nuosavybė Ūkininko nuosavybė yra ūkio žemė, pastatai ir kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Jeigu šie objektai įgyti iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jei sutuoktinių nesusitarta ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita, priklauso jiems abiems. Ūkininko vaikams, įvaikiams, tėvams ir kitiems ūkininko šeimos nariams priklauso tik ta turto dalis, kurią jie savo darbu ar lėšomis sukūrė. Kilus ginčui, turto atidalijimo būdą ir dalies dydį nustato teismas, priteisdamas tokiems ūkio nariams piniginę kompensaciją arba ir turtą natūra, jeigu jie turi tikslą įsteigti naują ūkininko ūkį ir jeigu turto atidalijimas natūra nesukels ūkio suirimo. 1171 straipsnis. Akcinė bendrovė, kaip nuosavybės teisės subjektas Akcinė bendrovė yra savo turto savininkė. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai yra tik akcijų savininkai. Pagal bendrovės prievoles jie atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Akcininkai savo akcijomis disponuoja įstatymų nustatyta tvarka. Likvidavus akcinę bendrovę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, akcininkai turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį. Akcinių bendrovių steigimo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo pagrindus bei tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. 1172 straipsnis. Žemės ūkio bendrovė, kaip nuosavybės teisės subjektas Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė, užsiimanti žemės ūkio gamybine ir komercine veikla. Ji yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtą sudaro bendrovės narių perduoti pajai ir gamybinės bei komercinės veiklos metu įgytas turtas. Žemę, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems nuosavybės teisės subjektams, bendrovė tik valdo ir naudoja pagal sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Bendrovės nariai turi turtines reikalavimo teises į savo perduotą pajų, proporcingai savo pajaus vertei gauna dividendus. Bendrovės narys savo teises į pajų gali perduoti kitiems bendrovės nariams ar tretiesiems asmenims. Bendrovės narys įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar materialinėmis vertybėmis jam priklausantį pajų, taip pat grąžinti žemę bei kitą nekilnojamąjį turtą, kurį narys buvo perdavęs bendrovei tik valdyti ir naudotis juo. 1173 straipsnis. Bendrijų, kooperatyvų, visuomeninių organizacijų nuosavybė Bendrijos, kooperatyvai, visuomeninės organizacijos kaip nuosavybės teisės subjektai atsiranda, kai fiziniai asmenys susivienija į atitinkamus juridinius asmenis ūkinei, komercinei, politinei, švietimo, kultūros, labdaros ir kitokiai veiklai ir šiems tikslams sukaupiamas turtas iš jų narių pajų, stojamųjų mokesčių, nario mokesčių, kitų tikslinių mokėjimų, taip pat iš jų ūkinės, komercinės, leidybinės veiklos ir kitų teisėtų šaltinių. Šių juridinių asmenų nuosavybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti norminiai aktai bei šių juridinių asmenų įstatai (nuostatai). 1174 straipsnis. Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų nuosavybės teisė Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos juridinio asmens teisėmis ir pagal savo kanonus bei statutus, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos įstatymų, valdo, naudoja ir disponuoja kulto pastatais ir reikmenimis, gamybinės, socialinės paskirties pastatais, labdaros objektais ir kitu turtu, gautais kaip istorinis palikimas, kaip aukos, įgytais iš savo veiklos, paveldėtais pagal testamentą ar įgytais kitu teisėtu būdu.“ 61. 121 ir 1211 straipsnius išdėstyti taip: „121 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka ir subjektai Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams. Tokiais bendrasavininkiais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės. 1211 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys Skiriama bendroji dalinė nuosavybė, kai bendroje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys, ir bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita.“ 62. Papildyti Kodeksą 1212 straipsniu: „1212 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės objektai Bendrosios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato ko kita.“ 63. 122 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Savo nuosavybės teisei įgyvendinti savininkai gali bendrosios nuosavybės teisės pradais įsteigti juridinį asmenį, kuris jų nuosavybės teisę įgyvendina, remdamasis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reguliuojančiais tokių juridinių asmenų veiklą, taip pat to juridinio asmens įstatais (nuostatais).“ 64. 123 straipsnį papildyti antrąja ir trečiąja dalimis: „Personalinės įmonės bendrasavininkiai pagal įmonės prievoles atsako visu savo turtu. Ūkinių bendrijų tikrieji nariai pagal ūkinės bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) bendrijos veiklai, jeigu sutartyje nenustatyta kitokia atsakomybė. Tikrieji bendrijos nariai gali disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, tol, kol kiti nariai ar kreditoriai, siekdami garantuoti būsimus turtinius reikalavimus, to neužginčijo įstatymų nustatyta tvarka.“ 65. 124 straipsnį papildyti antrąja ir trečiąja dalimis: „Tikrojo ūkinės bendrijos nario turto dalis (įnašas) gali būti perduodama šio kodekso 122 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Ūkinių bendrijų nariai savo dalį (įnašą) bendrijos turte gali perduoti kitam bendrijos nariui ar tretiesiems asmenims, įstojusiems į bendriją, tik visų tikrųjų narių ir komanditorių balsais priimtu nutarimu.“ 66. 125 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: „Šios taisyklės netaikomos perduodant ūkinių bendrijų tikrųjų narių turto dalį (įnašą).“ 67.126 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: „Tikrasis ūkinės bendrijos narys ar narys komanditorius gali išstoti iš bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dėl to negali dalyvauti bendrijos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos ir atsiimti savo turto dalį, jeigu tam neprieštarauja nė vienas iš tikrųjų narių. Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti nustatytos ir kitos išstojimo iš bendrijos sąlygos.“ 68. 127 ir 128 straipsnius išdėstyti taip: „127 straipsnis.   Naudojimosi gyvenamaisiais namais ar butais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas techninės inventorizacijos biure, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį šio namo ar buto bendrosios nuosavybės teisėmis. 128 straipsnis.     Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisių pasikeitimas, padidinus šio namo ar buto plotą Jeigu gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina šio namo ar buto plotą, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai šio dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ir naudojimosi juose esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.“ 69. 129, 130 straipsnius pripažinti netekusiais galios. 70. Keturioliktąjį skirsnį pavadinti „SAVININKO TEISIŲ GARANTIJOS IR GYNIMAS“. 71. Papildyti Kodeksą 1421 straipsniu: „1421 straipsnis. Savininko teisių garantijos Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių gynimą. Niekas neturi teisės: 1) paimti iš savininko turto prievarta, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų turtą su kito savininko turtu. Turtas iš savininko prieš jo valią gali būti paimtas tik teismo sprendimu, nuosprendžiu ar specialiu rekvizicijos aktu. Savininkui turi būti atlyginta paimto turto vertė, išskyrus atvejus, kai turtas konfiskuojamas už padarytą teisės pažeidimą.“ 72. 144 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 73. 148 straipsnį išdėstyti taip: „148 straipsnis. Valdytojo, kuris nėra savininkas, teisių gynimas Teises, numatytas šio kodekso 142, 143, 145-147 straipsniuose, taip pat turi asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį.“ 74. 149 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „(operatyviojo tvarkymo teisė)“ įrašyti žodžius „(patikėjimo teisė)“. 75. 151 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies ūkiui“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos ūkiui“, o žodžius „TSR Sąjungos ir“ išbraukti; 2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios. 76. 153 straipsnį papildyti antrąja dalimi: „Ant kito savininko žemės pastatyti pastatai nelaikomi jo žemės priklausiniu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis su žemės savininku.“ 77. 154 straipsnį papildyti antrąja dalimi: „Turto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso turto savininkui, jeigu įstatymai ar savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kita.“ 78. 156 ir 157 straipsnius išdėstyti taip: „156 straipsnis. Bešeimininkis turtas Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų institucijos arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas savivaldybės nuosavybėn. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą. Bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 157 straipsnis. Neūkiškas pastato, įrenginio laikymas Jeigu fizinis ar juridinis asmuo neūkiškai laiko jam priklausančius pastatą ar įrenginį, kurie yra avariniai ir įvykus avarijai gali padaryti žalos kitiems asmenims, tai savivaldybės valdyba gali paskirti savininkui atitinkamą terminą tokiam pastatui, įrenginiui suremontuoti. Pastato, įrenginio avaringumo būklę nustato organizacijos, kurioms pagal kompetenciją priklauso prižiūrėti atitinkamų įrenginių eksploatavimą, arba miesto, rajono savivaldybės valdybos sudaryta specialistų komisija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikoje galiojančiais standartais. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per nustatytą terminą pastato, įrenginio nesuremontavo, savivaldybės valdyba gali kreiptis į teismą dėl tokio pastato, įrenginio nugriovimo savininko sąskaita arba dėl pastato, įrenginio atlygintinio paėmimo savivaldybės nuosavybėn. Pastatą, įrenginį nugriovus, statybinės medžiagos yra pastato, įrenginio savininko nuosavybė.“ 79. Papildyti Kodeksą 1571, 1572, 1573 straipsniais: „1571 straipsnis. Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams Paimti žemės sklypą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik specialiu Vyriausybės nutarimu pagal savivaldybės, ministerijos ar departamento prašymą. Tokiu atveju žemės sklypo savininkui arba suteikiamas toje pat vietovėje kitas lygiavertis žemės sklypas, arba atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais. Kilusius ginčus dėl žemės sklypo paėmimo ir jo vertės nustatymo sprendžia teismas. 1572 straipsnis.    Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatais ar įrenginiais užstatyti žemės sklypai išperkami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga Jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir pastatais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas šio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ar įrenginiai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pat vietovėje. Kai visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, tai už juos statytojams turi būti teisingai atlyginama: 1) suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius kitame lygiaverčiame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje; 2) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius kitame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje; 3) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, o už neperkeltus nuosavybės objektus sumokant realią vertę pinigais; 4) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius nuomojamame žemės sklype, o už nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą sumokant realią vertę pinigais; 5) statytojų sutikimu kitaip atlyginant nuosavybės objektų vertę. Visais atvejais taip pat atlyginama žemės sklype esančių sodinių vertė. Pastatų, įrenginių bei sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje. Šalims nesusitarus, pastatų ar įrenginių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas. 1573 straipsnis.   Asmenų, kurių nuomojami žemės sklypai pastatams ir įrenginiams statyti paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga Jeigu pastatams ar įrenginiams statyti asmenų nuomojamas žemės sklypas paimamas šio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, įrenginiai ar sodiniai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį savivaldybės valdymo organų nuomos pagrindais suteiktą žemės sklypą. Jeigu pastatų, įrenginių ar sodinių perkelti neįmanoma, tai jų statytojams (savininkams) turi būti teisingai atlyginama, suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius arba statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, arba (ir) sumokant už nuosavybės objektus realią vertę pinigais. Statytojų sutikimu nuosavybės objektų vertė atlyginama kitaip. Naujasis žemės naudotojas privalo atlyginti pastatų ar įrenginių statytojams visus nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo išpirkimo, jeigu dėl tų nuostolių atsiradimo nėra kalti patys pastatų ar įrenginių statytojai. Žemės, pastatų, įrenginių ar sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo išpirkimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje. Šalims nesusitarus, pastatų, įrenginių ar sodinių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.“ 80. 158 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečiui“ įrašyti žodžius „asmuo“, „asmeniui“. 81. 159 straipsnio: 1) pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „milicijai“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“, „milicija“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ įrašyti žodžius „policijai“, „savivaldybės valdybai“, „policija“, „savivaldybės valdyba“; 2) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „valstybės“ įrašyti žodį „savivaldybės“. 82. 160 straipsnyje vietoj žodžių „valstybės“, „valstybinės“ įrašyti žodžius „savivaldybės“. 83. 161 straipsnio: 1) pirmojoje ir antrojoje dalyse vietoj žodžių „milicijai“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“, „milicija“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ įrašyti žodžius „policijai“, „savivaldybės valdybai“, „policija“, „savivaldybės valdyba“; 2) antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „tarybiniam ūkiui ar kolūkiui“ įrašyti žodžius „žemės ūkio bendrovei ar ūkininkui“; 3) ketvirtąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu per nurodytą laiką gyvulio savininkas nepaaiškėja, tai jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvulį. Šiuo atveju gyvulys, kuris buvo laikomas žemės ūkio bendrovėje, neatlygintinai atitenka tos bendrovės nuosavybėn, o gyvulys, kuris buvo laikomas ūkininko ūkyje, neatlygintinai atitenka ūkininko nuosavybėn.“ 84. 162 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodžius „tarybinę ir užsieninę“, o po žodžio „pavidalu“ įrašyti žodžius „arba kitus vertingus daiktus“. 85. 163 straipsnį išdėstyti taip: „163 straipsnis. Turto paėmimas Valstybei paimti turtą iš savininko visuomenės poreikiams, išmokant jam turto vertę (rekvizicija), taip pat valstybei neatlygintinai paimti turtą kaip sankciją už teisės pažeidimą leidžiama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ 86. 164 ir 167 straipsnius pripažinti netekusiais galios. 87. 169 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: „Sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą.“ 88. 173 straipsnio antrąją dalį ir 174 straipsnį pripažinti netekusiais galios. 89. 176 ir 177 straipsnius išdėstyti taip: „176 straipsnis. Tinkamas prievolių įvykdymas Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus. Be to, kiekviena iš šalių turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas. 177 straipsnis.     Neleistinumas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir pakeisti sutarties sąlygas Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama, išskyrus sutarties ar įstatymų numatytus atvejus. Jeigu dėl nepaprasto aplinkybių pasikeitimo prievolės įvykdymas susijęs su dideliais sunkumais arba vienai iš šalių gresia didelės, aiškiai neekvivalentiškos išlaidos ir to šalis negalėjo numatyti, sudarydama sutartį, tai teismas, įvertinęs šalių interesus, suinteresuotos šalies reikalavimu gali nustatyti prievolės mokėjimų dydį ar nutraukti sutartį. Nutraukdamas sutartį, teismas priima sprendimą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, atsižvelgdamas į sudarytą sutartį, jos įvykdymo laipsnį ir pasikeitusias aplinkybes.“ 90. Iš 178 straipsnio išbraukti žodžius „planavimo akte“. 91. Iš 179 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodį „pilietis“. 92. 181 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios. 93. 183 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „ar planavimo akte, sudarančiame prievolės atsiradimo pagrindą“; 2) antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“. 94. 184, 185 ir 194 straipsnius išdėstyti taip: „184 straipsnis. Piniginių prievolių valiuta Piniginės prievolės išreiškiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta. 185 straipsnis. Procentai pagal prievoles Procentai pagal pinigines ir kitokias prievoles leidžiami. Jų dydis nustatomas įstatymuose ar šalių susitarimu, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams.“ „194 straipsnis. Bendrieji nuostatai Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal įstatymus arba sutartį netesybomis (bauda, delspinigiais), įkeitimu, ipoteka, laidavimu, rankpinigiais ir garantija. Gali būti užtikrinamas tik galiojantis reikalavimas.“ 95. 197 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“; 2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios. 96. 198 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymuose“. 97. 200 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „teisę operatyviai tvarkyti tą turtą“ įrašyti žodžius „į tą turtą patikėjimo teisę“. 98. 201 straipsnį išdėstyti taip: „201 straipsnis. Įkeitimo dalykas Įkeitimo dalyku gali būti bet koks turtas, išskyrus tokį turtą, į kurį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti nukreipiamas išieškojimas.“ 99. 203 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Turto, kurio perleidimo sandoriai turi būti notariškai patvirtinti, įkeitimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta.“ 100. 204 ir 205 straipsnius išdėstyti taip: „204 straipsnis. Įkeistojo turto perdavimas įkaito turėtojui Įkeistasis turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, perduodamas įkaito turėtojui, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. 205 straipsnis. Įkeitimo teisės atsiradimo momentas Įkeitimo teisė įkeičiamam turtui, kuriam yra nustatyta privaloma valstybinė registracija, atsiranda nuo įkeitimo sutarties įregistravimo, kitam turtui – nuo šio turto perdavimo įkaito turėtojui, o jeigu pagal įstatymus arba sutartį turtas neturi būti perduodamas, – nuo įkeitimo sutarties sudarymo.“ 101. 206 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Lombardas, priimdamas turtą įkaitu, privalo įkaito davėjo sąskaita drausti priimtą įkaitu turtą visa jo vertės suma pagal įkainojimą, nustatytą šalių susitarimu.“ 102. 208 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražo ar trečiųjų teismo“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismo (arbitražo)“; 2) ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „valstybinėms ar kooperatinėms organizacijoms“. 103. 210 straipsnio: 1) pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžių „jo operatyviojo tvarkymo teisę“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisę“; 2) antrąją dalį išdėstyti taip: „Apie turto, kuriam yra nustatyta privaloma valstybinė registracija, įkeitimo teisės pasibaigimą suinteresuoto asmens reikalavimu turi būti pažymėta atitinkamos valstybės institucijos registre, kuriame buvo įregistruota to turto įkeitimo sutartis.“ 104. 211 straipsnyje vietoj žodžių „jo operatyviojo tvarkymo teisei“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisei“. 105. 220 straipsnį išdėstyti taip: „220 straipsnis. Garantijos sąvoka Garantija laikoma įstatymuose ar sutartyje numatyta vieno asmens pareiga visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo-skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė yra subsidiarinė (192 straipsnis). Garantas, įvykdęs asmens-skolininko prievolę, turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš asmens-skolininko savo sumokėtos sumos.“ 106. 221 straipsnį papildyti antrąja dalimi: „Rašytinės formos nesilaikymas garantijos sutartį daro negaliojančią.“ 107. 225 straipsnyje vietoj žodžių „operatyviai tvarkyti arba naudotis“ įrašyti žodžius „patikėjimo teise“. 108. 227 straipsnį papildyti trečiąja dalimi: „Nuostolių atlyginimo dydis gali būti nustatomas šalių susitarimu.“ 109. 229 straipsnį išdėstyti taip: „229 straipsnis. Atsakomybės pagal prievoles dydžio apribojimas Atskiroms prievolių rūšims Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ribotą atsakomybę už prievolių neįvykdymą arba netinkamą jų įvykdymą.“ 110. 230 straipsnyje vietoj žodžių „kada neteko galios planinė užduotis, kuria pagrįsta prievolė tarp socialistinių organizacijų“ įrašyti žodžius „kada šalių susitarimu nustatyta kas kita“. 111. Iš 232 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ar“. 112. 233 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas)“. 113. 234 straipsnio trečiąją dalį pripažinti netekusia galios, o ketvirtąją dalį laikyti trečiąja dalimi. 114. 235 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu dėl to, kad skolininkas praleido įvykdymo terminą, kreditorius nebesuinteresuotas, kad prievolė būtų įvykdyta, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti įvykdymą ir reikalauti atlyginti nuostolius.“ 115. 236 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios. 116. 244 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Kreditorius, priimdamas įvykdymą, privalo skolininko reikalavimu duoti šiam pakvitavimą, kad prievolė visiškai ar iš dalies įvykdyta.“ 117. 249 straipsnio antrąją dalį ir 250 straipsnį pripažinti netekusiais galios. 118. 252 straipsnio: 1) pavadinime vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“; 2) ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ar“. 119. 253 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu pirkėjas yra valstybinė organizacija, tai jai atsiranda patikėjimo teisė į šį turtą.“ 120. 255 straipsnį išdėstyti taip: „255 straipsnis. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties forma Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.“ 121. 2551 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 122. 256 straipsnį išdėstyti taip: „256 straipsnis. Kaina Parduodamo turto kaina nustatoma šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.“ 123. 258 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Kada nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui prieš perduodant šiam parduotą daiktą (149 straipsnis), pardavėjas privalo iki perdavimo daiktą saugoti ir neleisti jam pablogėti.“ 124. 261 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Prekybos įmonės parduodamas daiktas turi atitikti tos rūšies daiktų standartą, technines sąlygas arba pavyzdžius, jeigu tai pirkimo-pardavimo rūšiai nebūdinga kas kita.“ 125. 262 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Jeigu nekokybiško daikto gamintojas yra ne prekybos organizacija, ieškinys dėl netinkamos kokybės daikto gali būti pareikštas pirkėjo pasirinkimu arba prekybos organizacijai, arba gamintojui.“ 126. 263 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios. 127. 268 straipsnį išdėstyti taip: „268 straipsnis. Prekių pardavimas kreditan Prekės gali būti parduodamos asmenims kreditan (išsimokėtinai). Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje neaptarė atsiskaitymų tvarkos, tai vėlesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymams. Kreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda pagal šio kodekso 149 straipsnyje nustatytas taisykles. Prekių pardavimo kreditan sutarties formai taikomos šio kodekso 43 straipsnio taisyklės.“ 128. 269 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 129. 270 straipsnį išdėstyti taip: „270 straipsnis. Tiekimo sutartis Tiekimo sutartimi tiekėjas įsipareigoja perduoti nustatytais terminais ar terminu pirkėjui (užsakovui) nuosavybėn (patikėjimo teisėn) numatytą produkciją, o pirkėjas įsipareigoja priimti produkciją ir sumokėti valstybės institucijų reguliuojamomis kainomis ar sutartinėmis kainomis.“ 130. 271 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Produkcijos kiekis, tiekėjo nepatiektas ar pirkėjo neatsiimtas sutartu terminu, turi būti patiekiamas (atsiimamas) sutartyje numatyta tvarka bei terminais.“ 131. 272 straipsnio trečiąją dalį papildyti žodžiais „jeigu dėl asortimento įskaitymo ir atsakomybės už nepilnutinį patiekimą ko kita nenumatyta tiekimo sutartyje“. 132. 273 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „privalo“ įrašyti žodį „gali“. 133. 274 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos įstatymai“ įrašyti žodžius „tiekimo sutartis, o jei sutartyje tai nenustatyta, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus“. 134. 276 straipsnį išdėstyti taip: „276 straipsnis. Atsakomybė už tiekimo sutarties pažeidimą Tais atvejais, kai patiekiama netinkamos kokybės arba nekomplektinė produkcija, pirkėjas gali išieškoti iš tiekėjo sutartyje nustatytas netesybas (baudą) ir tokiu tiekimu padarytus nuostolius, neįskaitant netesybų (baudos).“ 135. Dvidešimt ketvirtąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios. 136. 279 straipsnio: 1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „operatyviai tvarkyti“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisėn“; 2) trečiąją dalį pripažinti netekusia galios. 137. 280 straipsnyje: 1) antrąją dalį išdėstyti taip: „Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.“; 2) įrašyti trečiąją dalį: „Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis ir turtas grąžintas jam.“ 138. 281 straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo (arba jo dalies)“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto“. 139. 282 straipsnio: 1) pirmąją dalį išdėstyti taip: „Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos.“; 2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi; 3) antrojoje dalyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto“. 140. 283 straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamąjį namą“ įrašyti žodžius „nekilnojamąjį turtą“. 141. 284 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo ir su namu perduodamo turto“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto ir su juo perduodamo kito turto“. 142. 286 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamąjį namą“ įrašyti žodžius „nekilnojamąjį turtą“. 143. 287 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto“. 144. Iš 291 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „arba operatyviai tvarkyti“. 145. 292 straipsnį išdėstyti taip: „292 straipsnis. Procentai Procentų pagal paskolos sutartį dydis gali būti nustatytas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai.“ 146. 294 straipsnio: 1) pirmoje dalyje išbraukti žodį „miestų“; 2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios. 147. 295 straipsnį išdėstyti taip: „295 straipsnis. Bankų ir kitų kredito įstaigų paskolų operacijos Bankų ir kitų kredito įstaigų paskolų operacijas reguliuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai.“ 148. 296 straipsnį pripažinti netekusiu galios. 149. 298 straipsnį išdėstyti taip: „298 straipsnis. Sutarties forma Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinės formos. Nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi būti įregistruojama.“ 150. Papildyti Kodeksą 317 straipsniu: „317 straipsnis. Buitinės nuomos sutartis Buitinės nuomos sutartimi įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja duoti nuomininkui namų apyvokos reikmenis, muzikos instrumentus, sporto inventorių, transporto priemones ir kitą asmeninio naudojimo turtą laikinai naudotis už mokestį. Valstybinėms organizacijoms buitinės nuomos sutarčių taisykles gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 151. 328 straipsnyje: 1) trečiojoje dalyje po žodžio „nesuteikiama“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.“ 2) įrašyti ketvirtąją ir penktąją dalis: „Pripažinus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį negaliojančia dėl to, kad pažeistos kitų asmenų pagrįstos teisės į šią gyvenamąją patalpą, bet nuomininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, nuomininkas ir visi su juo gyvenantys asmenys iškeldinami suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia nepažeidžiant trejų metų senaties termino. Šis terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos.“ 152. 329 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip: „Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismine tvarka. Giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu s …