Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo 1994 m. gegužės 17 d. Nr. I-459 Vilnius Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinį kodeks

LIETUVOS RESPUBLIKOS Į S T A T Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1994 m. gegužės 17 d. Nr. I-459 Vilnius Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-138, Nr. 33-255, Nr. 34-363; 1966, Nr. 9-65; 1969, Nr. 6-61, Nr. 15-132; 1970, Nr. 24-177; 1972, Nr. 30-241; 1973, Nr. 12-107, Nr. 36-332; 1974, Nr. 12-107, Nr. 30-310, 311; 1975, Nr. 9-72; 1976, Nr. 19-167; 1977, Nr. 6-69, Nr. 15-182, Nr. 30-396; 1978, Nr. 5-50; 1980, Nr. 3-33; 1983, Nr. 34-363; 1984, Nr. 34-391; 1985, Nr. 8-73; 1986, Nr. 18-184; 1987, Nr. 36-429; 1990, Nr. 20-511; 1992, Nr. 29(1)-840, Nr. 32-977, 979; 1994, Nr. 8-120):

Šis kodeksas nurodytus santykius reguliuoja:

Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.

Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens ir miškų įstatymai.“ 2. 2 ir 3 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

Remiantis tuo, civilinės teisės ir pareigos atsiranda:

5 straipsnisCivilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų atlikimas

Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, geriems papročiams.

Įgyvendindami teises ir atlikdami pareigas, fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir visuomenės moralės principus.

6 straipsnisCivilinių teisių gynimas

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas), pripažindami tas teises, atkurdami iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams, priteisdami atlikti pareigą natūra, nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį, išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitais įstatymų numatytais būdais.

Įstatymų specialiai numatytais atvejais civilinės teisės ginamos administracine tvarka.

7 straipsnisGarbės ir orumo gynimas

Asmuo arba organizacija turi teisę reikalauti per teismą paneigti jų garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias.

Jeigu tokios žinios buvo paskelbtos per masinės informacijos priemones, teismas priima nagrinėti reikalavimą tik po to, kai asmuo ar organizacija, apie kuriuos tokios žinios buvo paskleistos, pateikė atitinkamai masinės informacijos priemonei raštišką paneigimą, nurodydami jame, kokios žinios neatitinka tikrovės ir kada jos buvo paskleistos, tačiau ta masinės informacijos priemonė atsisakė paskelbti paneigimą arba paskelbė jį tokios formos, kad žinių nepaneigė, arba jo nepaskelbė per mėnesį nuo paneigimo padavimo dienos tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.

Jei asmuo ar organizacija, paskleidę ginčijamas žinias, neįrodo teisme, kad jos atitinka tikrovę, teismas įpareigoja juos paneigti ginčijamas žinias ir nustato tokių žinių paneigimo būdą.

Jeigu tikrovės neatitinkančios žinios paskleistos per masinės informacijos priemones, teismas įpareigoja šias priemones ne vėliau kaip per 15 dienų paskelbti paneigimą tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.

Jei tikrovės neatitinkančios žinios yra dokumente, teismas įpareigoja dokumentą išleidusią organizaciją jį pakeisti.

71 straipsnisMoralinės žalos atlyginimas

Masinės informacijos priemonės, organizacijos ar asmenys, paskelbę tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, taip pat be asmens sutikimo informaciją apie jo asmeninį gyvenimą, atlygina moralinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nuo penkių šimtų iki dešimties tūkstančių litų nustato teismas.

Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.“ 4. Iš 8 straipsnio išbraukti žodžius „ir kitų sąjunginių respublikų“.

221 straipsnisĮmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, sąvoka

Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones, neturinčias juridinio asmens teisių. Tai gali būti individuali (personalinė) įmonė, tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.

Šių įmonių teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 13. Antrojo skirsnio antrąją dalį „Juridiniai asmenys“ laikyti trečiąja dalimi.

Juridiniais asmenimis gali būti įmonės, organizacijos, įstaigos, susivienijimai, asociacijos, visuomeninės organizacijos, politinės partijos, kitos organizacijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių organizacijų įstatų (nuostatų) numatytais atvejais.“ 15. 24 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Įmonių likvidavimą bankroto pagrindu reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 26. 38 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „balanso“ įrašyti žodį „dokumento“.

Papildomus reikalavimus įmonės, įstaigos, organizacijos duodamam įgaliojimui gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 42. 71 straipsnio pavadinime ir pačiame tekste vietoj žodžių „juridiniam asmeniui“ įrašyti žodžius „įmonei, įstaigai, organizacijai“, o vietoj žodžių „jo įstatams (nuostatams)“ – žodžius „jų steigimo dokumentams“.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas taikomas:

Ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų taikomas sutrumpintas senaties terminas, nurodytas šio kodekso 389 straipsnyje.

Ieškiniams, pareiškiamiems dėl krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti šio kodekso 453 straipsnyje, o ieškiniams, pareiškiamiems dėl ryšių organizacijų santykių su klientais, – sutrumpinti senaties terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos ryšių statute.

Šalių susitarimu pakeisti ieškininės senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama.“ 47. 85 straipsnio:

Privačios nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje leidžiama turėti bet kokį turtą, jeigu to nedraudžia šis kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė.

Lietuvos Respublikoje leidžiama bendra Lietuvos Respublikos juridinių ar fizinių asmenų ir užsienio valstybių juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė, bendra Lietuvos valstybės ir užsienio valstybių nuosavybė, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarpvalstybinės sutartys.

Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama užsienio piliečių, asmenų be pilietybės, užsienio valstybių juridinių asmenų, tarptautinių organizacijų bei užsienio valstybių nuosavybė, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Objektų, kurie gali priklausyti šio straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse išvardytiems subjektams, sąrašą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas bei terminus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarpvalstybinės sutartys.“ 56. Papildyti Kodeksą 951, 952 ir 953 straipsniais: „951 straipsnis. Nuosavybės teisės subjektai Nuosavybės teisės subjektais Lietuvos Respublikoje gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės.

Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarpvalstybinių sutarčių nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje turto gali turėti šio kodekso 95 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nurodyti subjektai.

952 straipsnisLietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė, kuri yra užsienio valstybėse

Šio kodekso 951 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės subjektai gali turėti turto ir užsienio valstybėse.

953 straipsnisNuosavybės teisės objektai

Nuosavybės teisės objektai yra žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, kita augmenija, gyvūnija, kiti gamtos ištekliai, gyvenamieji namai, butai, kiti pastatai, statiniai, įrenginiai, įmonės, kiti ūkiniai ir neūkiniai kompleksai, bankai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas.

Turtas skirstomas į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį.

Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamasis arba tokiu pripažįstamas įstatymuose.

Turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo esmės, iš esmės nesumažinus jo vertės ar be didelės žalos jo paskirčiai, laikomas kilnojamuoju, jeigu įstatymai nenustato ko kita.“ 57. 96 straipsnį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Savininko teisių turinys Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.“ 58. Devintąjį skirsnį (išskyrus 100 straipsnį, kuris pripažįstamas netekusiu galios) išdėstyti taip: „DEVINTASIS SKIRSNIS VIEŠOJI NUOSAVYBĖ

97 straipsnisViešosios nuosavybės teisės subjektai

Viešosios nuosavybės teisės subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstybė ir savivaldybės.

98 straipsnisViešosios nuosavybės teisės objektai

Viešosios nuosavybės teisės objektai Lietuvos Respublikoje yra:

981 straipsnisValstybės nuosavybės teisės objektai

Lietuvos valstybei nuosavybės teise gali priklausyti visas 98 straipsnyje išvardytas turtas.

Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.

982 straipsnisSavivaldybių nuosavybės teisės objektai

Savivaldybės nuosavybe gali būti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal įstatymus priskiriamas savivaldybių nuosavybėn.

99 straipsnisValstybės ir savivaldybių nuosavybės teisės įgyvendinimas

Valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios bei valdymo institucijos ir vietinės valdžios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais aktais.

Valstybinės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos atitinkamą valstybės ar savivaldybių turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamosi savo įstatais (nuostatais).

101 straipsnisIšieškojimo nukreipimo į valstybės ar savivaldybių turtą tvarka

Išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas gali būti nukreipiamas į valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti išvardijami valstybės ir savivaldybių objektai, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tokiu atveju kreditorių reikalavimai tenkinami iš kito tų įmonių, įstaigų ar organizacijų turto, o jei tokio turto nėra, – atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.“ 59. Dešimtąjį ir vienuoliktąjį skirsnius pripažinti netekusiais galios.

109 straipsnisPrivačios nuosavybės teisės subjektai

Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys.

1091 straipsnisPrivačios nuosavybės teisės objektai

Privačios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu šiame kodekse ar kituose įstatymuose neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise.

Privačios nuosavybės teisės objektais negali būti turtas, kuris nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei.

111 straipsnisŽemės sklypo įgijimas pastatams ar įrenginiams statyti

Žemės sklypas pastatams ar įrenginiams statyti įgyjamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

114 straipsnisPastato ar įrenginio statybos taisyklių pažeidimo civilinės teisinės pasekmės

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtino projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, tokiu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl pastato ar įrenginio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo.

Teismas savo sprendimu gali:

Jeigu statytojas per nustatytą terminą įvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, savivaldos institucija privalo teisiškai įregistruoti statybą.

Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų, pastatas (arba jo dalis) ar įrenginys (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu nugriaunamas statytojo sąskaita.

Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo, pastatas (arba jo dalis) ar įrenginys (arba jo dalis) teismo sprendimu nugriaunamas statytojo sąskaita.

Statybinės medžiagos, gautos pastatus ar įrenginius nugriovus, yra statytojo nuosavybė.

Žala, padaryta asmenims, savivaldybei ar valstybei tokiu statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimu, atlyginama bendra civilinių įstatymų nustatyta tvarka.

115 straipsnisTeisės naudotis žemės sklypu ar nuosavybės teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės

Sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia ar nutraukus dėl esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius pastatus ar įrenginius asmuo gali nusikelti. Jeigu visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkeltieji objektai nugriaunami arba žemės sklypo ir pastatų ar įrenginių statytojo susitarimu perduodami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininkui sutikus perduodami trečiajam asmeniui.

Jeigu asmuo teismine tvarka yra pripažįstamas praradusiu nuosavybės teisę į žemės sklypą, įsigytą statybai, nuosavybės teisė į pastatus ar įrenginius išlieka, jeigu bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.

Jeigu teismine tvarka pripažintas negaliojančiu dėl žemės sklypo savininko kaltės sudarytas sandoris, kuriuo žemės sklypas buvo įgytas nuosavybės teise, ir nėra galimybės sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį tarp žemės sklypo savininko ir statytojo, tai statytojas savo pasirinkimu ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pastatus ar įrenginius gali nusikelti, perduoti trečiajam asmeniui ar žemės sklypo savininkui arba nugriauti.

Jeigu teismine tvarka panaikintasis nuosavybės teisės įgijimo į žemės sklypą sandoris buvo sudarytas dėl statytojo kaltės ir žemės sklypo nuomos sutartis tarp žemės sklypo savininko ir statytojo nebus sudaryta, statytojas pastatus ar įrenginius gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininkui sutikus neperkeltieji objektai gali būti perduodami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir pastatų ar įrenginių statytojo susitarimu gali būti perduodami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytu atveju pastatų ar įrenginių statytojas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo. Pastatai ar įrenginiai nukeliami arba nugriaunami statytojo sąskaita, o statybinės medžiagos, gautos tuos pastatus ar įrenginius nugriovus, yra statytojo nuosavybė.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytu atveju žemės sklypo savininkas privalo atlyginti statytojui nuostolius, atsiradusius dėl pastatų nukėlimo, nugriovimo arba perleidimo žemės sklypo savininkui arba trečiajam asmeniui.

Ginčus dėl pastatų ar įrenginių nukėlimo, nugriovimo arba perdavimo žemės sklypo savininko ar trečiojo asmens nuosavybėn sprendžia teismas.

117 straipsnisŪkininko nuosavybė

Ūkininko nuosavybė yra ūkio žemė, pastatai ir kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

Jeigu šie objektai įgyti iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jei sutuoktinių nesusitarta ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita, priklauso jiems abiems.

Ūkininko vaikams, įvaikiams, tėvams ir kitiems ūkininko šeimos nariams priklauso tik ta turto dalis, kurią jie savo darbu ar lėšomis sukūrė.

Kilus ginčui, turto atidalijimo būdą ir dalies dydį nustato teismas, priteisdamas tokiems ūkio nariams piniginę kompensaciją arba ir turtą natūra, jeigu jie turi tikslą įsteigti naują ūkininko ūkį ir jeigu turto atidalijimas natūra nesukels ūkio suirimo.

1171 straipsnisAkcinė bendrovė, kaip nuosavybės teisės subjektas

Akcinė bendrovė yra savo turto savininkė. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu.

Akcininkai yra tik akcijų savininkai. Pagal bendrovės prievoles jie atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Akcininkai savo akcijomis disponuoja įstatymų nustatyta tvarka. Likvidavus akcinę bendrovę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, akcininkai turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį.

Akcinių bendrovių steigimo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo pagrindus bei tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.

1172 straipsnisŽemės ūkio bendrovė, kaip nuosavybės teisės subjektas

Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė, užsiimanti žemės ūkio gamybine ir komercine veikla. Ji yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtą sudaro bendrovės narių perduoti pajai ir gamybinės bei komercinės veiklos metu įgytas turtas.

Žemę, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems nuosavybės teisės subjektams, bendrovė tik valdo ir naudoja pagal sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Bendrovės nariai turi turtines reikalavimo teises į savo perduotą pajų, proporcingai savo pajaus vertei gauna dividendus. Bendrovės narys savo teises į pajų gali perduoti kitiems bendrovės nariams ar tretiesiems asmenims.

Bendrovės narys įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar materialinėmis vertybėmis jam priklausantį pajų, taip pat grąžinti žemę bei kitą nekilnojamąjį turtą, kurį narys buvo perdavęs bendrovei tik valdyti ir naudotis juo.

1173 straipsnisBendrijų, kooperatyvų, visuomeninių organizacijų nuosavybė

Bendrijos, kooperatyvai, visuomeninės organizacijos kaip nuosavybės teisės subjektai atsiranda, kai fiziniai asmenys susivienija į atitinkamus juridinius asmenis ūkinei, komercinei, politinei, švietimo, kultūros, labdaros ir kitokiai veiklai ir šiems tikslams sukaupiamas turtas iš jų narių pajų, stojamųjų mokesčių, nario mokesčių, kitų tikslinių mokėjimų, taip pat iš jų ūkinės, komercinės, leidybinės veiklos ir kitų teisėtų šaltinių.

Šių juridinių asmenų nuosavybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti norminiai aktai bei šių juridinių asmenų įstatai (nuostatai).

1174 straipsnisBažnyčių bei kitų religinių organizacijų nuosavybės teisė

Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos juridinio asmens teisėmis ir pagal savo kanonus bei statutus, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos įstatymų, valdo, naudoja ir disponuoja kulto pastatais ir reikmenimis, gamybinės, socialinės paskirties pastatais, labdaros objektais ir kitu turtu, gautais kaip istorinis palikimas, kaip aukos, įgytais iš savo veiklos, paveldėtais pagal testamentą ar įgytais kitu teisėtu būdu.“ 61. 121 ir 1211 straipsnius išdėstyti taip: „121 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka ir subjektai Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams.

Tokiais bendrasavininkiais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės.

1211 straipsnisBendrosios nuosavybės teisės rūšys

Skiriama bendroji dalinė nuosavybė, kai bendroje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys, ir bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.

Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita.“ 62. Papildyti Kodeksą 1212 straipsniu: „1212 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės objektai Bendrosios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato ko kita.“ 63. 122 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Savo nuosavybės teisei įgyvendinti savininkai gali bendrosios nuosavybės teisės pradais įsteigti juridinį asmenį, kuris jų nuosavybės teisę įgyvendina, remdamasis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reguliuojančiais tokių juridinių asmenų veiklą, taip pat to juridinio asmens įstatais (nuostatais).“ 64. 123 straipsnį papildyti antrąja ir trečiąja dalimis: „Personalinės įmonės bendrasavininkiai pagal įmonės prievoles atsako visu savo turtu. Ūkinių bendrijų tikrieji nariai pagal ūkinės bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) bendrijos veiklai, jeigu sutartyje nenustatyta kitokia atsakomybė.

Tikrieji bendrijos nariai gali disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, tol, kol kiti nariai ar kreditoriai, siekdami garantuoti būsimus turtinius reikalavimus, to neužginčijo įstatymų nustatyta tvarka.“ 65. 124 straipsnį papildyti antrąja ir trečiąja dalimis: „Tikrojo ūkinės bendrijos nario turto dalis (įnašas) gali būti perduodama šio kodekso 122 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.

Ūkinių bendrijų nariai savo dalį (įnašą) bendrijos turte gali perduoti kitam bendrijos nariui ar tretiesiems asmenims, įstojusiems į bendriją, tik visų tikrųjų narių ir komanditorių balsais priimtu nutarimu.“ 66. 125 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: „Šios taisyklės netaikomos perduodant ūkinių bendrijų tikrųjų narių turto dalį (įnašą).“ 67.126 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: „Tikrasis ūkinės bendrijos narys ar narys komanditorius gali išstoti iš bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dėl to negali dalyvauti bendrijos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos ir atsiimti savo turto dalį, jeigu tam neprieštarauja nė vienas iš tikrųjų narių. Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti nustatytos ir kitos išstojimo iš bendrijos sąlygos.“ 68. 127 ir 128 straipsnius išdėstyti taip: „127 straipsnis. Naudojimosi gyvenamaisiais namais ar butais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas techninės inventorizacijos biure, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį šio namo ar buto bendrosios nuosavybės teisėmis.

128 straipsnisGyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisių pasikeitimas, padidinus šio namo ar buto plotą

Jeigu gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina šio namo ar buto plotą, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai šio dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ir naudojimosi juose esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.“ 69. 129, 130 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

Niekas neturi teisės:

Turtas iš savininko prieš jo valią gali būti paimtas tik teismo sprendimu, nuosprendžiu ar specialiu rekvizicijos aktu. Savininkui turi būti atlyginta paimto turto vertė, išskyrus atvejus, kai turtas konfiskuojamas už padarytą teisės pažeidimą.“ 72. 144 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

157 straipsnisNeūkiškas pastato, įrenginio laikymas

Jeigu fizinis ar juridinis asmuo neūkiškai laiko jam priklausančius pastatą ar įrenginį, kurie yra avariniai ir įvykus avarijai gali padaryti žalos kitiems asmenims, tai savivaldybės valdyba gali paskirti savininkui atitinkamą terminą tokiam pastatui, įrenginiui suremontuoti.

Pastato, įrenginio avaringumo būklę nustato organizacijos, kurioms pagal kompetenciją priklauso prižiūrėti atitinkamų įrenginių eksploatavimą, arba miesto, rajono savivaldybės valdybos sudaryta specialistų komisija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikoje galiojančiais standartais.

Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per nustatytą terminą pastato, įrenginio nesuremontavo, savivaldybės valdyba gali kreiptis į teismą dėl tokio pastato, įrenginio nugriovimo savininko sąskaita arba dėl pastato, įrenginio atlygintinio paėmimo savivaldybės nuosavybėn.

Pastatą, įrenginį nugriovus, statybinės medžiagos yra pastato, įrenginio savininko nuosavybė.“ 79. Papildyti Kodeksą 1571, 1572, 1573 straipsniais: „1571 straipsnis. Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams Paimti žemės sklypą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik specialiu Vyriausybės nutarimu pagal savivaldybės, ministerijos ar departamento prašymą.

Tokiu atveju žemės sklypo savininkui arba suteikiamas toje pat vietovėje kitas lygiavertis žemės sklypas, arba atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais.

Kilusius ginčus dėl žemės sklypo paėmimo ir jo vertės nustatymo sprendžia teismas.

1572 straipsnisAsmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatais ar įrenginiais užstatyti žemės sklypai išperkami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga

Jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir pastatais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas šio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ar įrenginiai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pat vietovėje.

Kai visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, tai už juos statytojams turi būti teisingai atlyginama:

Visais atvejais taip pat atlyginama žemės sklype esančių sodinių vertė.

Pastatų, įrenginių bei sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje.

Šalims nesusitarus, pastatų ar įrenginių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.

1573 straipsnisAsmenų, kurių nuomojami žemės sklypai pastatams ir įrenginiams statyti paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga

Jeigu pastatams ar įrenginiams statyti asmenų nuomojamas žemės sklypas paimamas šio kodekso 1571 straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, įrenginiai ar sodiniai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį savivaldybės valdymo organų nuomos pagrindais suteiktą žemės sklypą.

Jeigu pastatų, įrenginių ar sodinių perkelti neįmanoma, tai jų statytojams (savininkams) turi būti teisingai atlyginama, suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius arba statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, arba (ir) sumokant už nuosavybės objektus realią vertę pinigais. Statytojų sutikimu nuosavybės objektų vertė atlyginama kitaip.

Naujasis žemės naudotojas privalo atlyginti pastatų ar įrenginių statytojams visus nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo išpirkimo, jeigu dėl tų nuostolių atsiradimo nėra kalti patys pastatų ar įrenginių statytojai.

Žemės, pastatų, įrenginių ar sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo išpirkimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje.

Šalims nesusitarus, pastatų, įrenginių ar sodinių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.“ 80. 158 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečiui“ įrašyti žodžius „asmuo“, „asmeniui“.

Be to, kiekviena iš šalių turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas.

177 straipsnisNeleistinumas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir pakeisti sutarties sąlygas

Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama, išskyrus sutarties ar įstatymų numatytus atvejus.

Jeigu dėl nepaprasto aplinkybių pasikeitimo prievolės įvykdymas susijęs su dideliais sunkumais arba vienai iš šalių gresia didelės, aiškiai neekvivalentiškos išlaidos ir to šalis negalėjo numatyti, sudarydama sutartį, tai teismas, įvertinęs šalių interesus, suinteresuotos šalies reikalavimu gali nustatyti prievolės mokėjimų dydį ar nutraukti sutartį. Nutraukdamas sutartį, teismas priima sprendimą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, atsižvelgdamas į sudarytą sutartį, jos įvykdymo laipsnį ir pasikeitusias aplinkybes.“ 90. Iš 178 straipsnio išbraukti žodžius „planavimo akte“.

185 straipsnisProcentai pagal prievoles

Procentai pagal pinigines ir kitokias prievoles leidžiami. Jų dydis nustatomas įstatymuose ar šalių susitarimu, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams.“ „194 straipsnis. Bendrieji nuostatai Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal įstatymus arba sutartį netesybomis (bauda, delspinigiais), įkeitimu, ipoteka, laidavimu, rankpinigiais ir garantija.

Gali būti užtikrinamas tik galiojantis reikalavimas.“ 95. 197 straipsnio:

205 straipsnisĮkeitimo teisės atsiradimo momentas

Įkeitimo teisė įkeičiamam turtui, kuriam yra nustatyta privaloma valstybinė registracija, atsiranda nuo įkeitimo sutarties įregistravimo, kitam turtui – nuo šio turto perdavimo įkaito turėtojui, o jeigu pagal įstatymus arba sutartį turtas neturi būti perduodamas, – nuo įkeitimo sutarties sudarymo.“ 101. 206 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: „Lombardas, priimdamas turtą įkaitu, privalo įkaito davėjo sąskaita drausti priimtą įkaitu turtą visa jo vertės suma pagal įkainojimą, nustatytą šalių susitarimu.“ 102. 208 straipsnio:

Garantas, įvykdęs asmens-skolininko prievolę, turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš asmens-skolininko savo sumokėtos sumos.“ 106. 221 straipsnį papildyti antrąja dalimi: „Rašytinės formos nesilaikymas garantijos sutartį daro negaliojančią.“ 107. 225 straipsnyje vietoj žodžių „operatyviai tvarkyti arba naudotis“ įrašyti žodžius „patikėjimo teise“.

Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.“ 121. 2551 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje neaptarė atsiskaitymų tvarkos, tai vėlesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymams.

Kreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda pagal šio kodekso 149 straipsnyje nustatytas taisykles.

Prekių pardavimo kreditan sutarties formai taikomos šio kodekso 43 straipsnio taisyklės.“ 128. 269 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi būti įregistruojama.“ 150. Papildyti Kodeksą 317 straipsniu: „317 straipsnis. Buitinės nuomos sutartis Buitinės nuomos sutartimi įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja duoti nuomininkui namų apyvokos reikmenis, muzikos instrumentus, sporto inventorių, transporto priemones ir kitą asmeninio naudojimo turtą laikinai naudotis už mokestį. Valstybinėms organizacijoms buitinės nuomos sutarčių taisykles gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.“ 151. 328 straipsnyje:

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia nepažeidžiant trejų metų senaties termino. Šis terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos.“ 152. 329 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip: „Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismine tvarka.

Giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.“ 153. 332 straipsnyje:

Šalių susitarimu nustatoma, kuri sutarties šalis privalo aprūpinti statybą technologiniais, energetiniais, elektrotechniniais, gamykliniais įrengimais ir aparatūra. Šalims susitarus, užsakovas privalo aprūpinti statybą medžiagomis.“ 178. 393 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Kapitalinės statybos rangos sutartį užsakovas sudaro su viena arba su dviem ir daugiau statybos įmonių, kurios turi teisę kaip generalinis rangovas subrangos sutartimi atskirus darbų kompleksus pavesti atlikti specializuotoms įmonėms (179 straipsnis).“ 179. 396 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

468 straipsnisDisponavimas lėšomis, laikomomis sąskaitose kredito įstaigose

Be asmens sutikimo nurašyti lėšas, esančias jo sąskaitoje kredito įstaigoje, leidžiama tik išimtiniais ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Tenkinant pretenzijas, laikomasi eilės, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kredito įstaigos atsisakymas atlikti operacijas, numatytas šalių susitarimu, taip pat lėšų nurašymas gali būti ginčijamas teismine tvarka.

469 straipsnisBanko sąskaitos sutartis

Banko sąskaitos sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja priimti ir saugoti sąskaitos turėtojo pinigines lėšas, laikomas banko ar kitoje kredito įstaigoje, vykdyti sąskaitos turėtojo pavedimus dėl sąskaitoje esančių lėšų, atlikti kitas bankines operacijas pagal banko sąskaitos sutartį ir šalims susitarus priskaičiuoti procentus.

Prieš sudarydamas sutartį bankas privalo pareikalauti iš indėlininko deklaracijos apie pinigų įsigijimo šaltinius, jei indėlio suma viršija tris tūkstančius litų. Jei įtariama dėl neteisėto pinigų įsigijimo, apie tai pranešama teisėsaugos institucijoms.

Bankas ar kita kredito įstaiga neturi teisės kontroliuoti sąskaitos turėtojo lėšų naudojimo ar nustatyti kitokių lėšų naudojimo apribojimų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Bankas ar kita kredito įstaiga privalo garantuoti sąskaitos slaptumą. Bankas ar kita kredito įstaiga neturi teisės be sąskaitos turėtojo sutikimo teikti informacijos apie sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir jo pavedimu atliekamas operacijas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Kredito įstaigos atsisakymas atidaryti sąskaitą įstatymų ar kredito įstaigos nenumatytais atvejais gali būti ginčijamas teismine tvarka.“ 209. 470 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Užsiimti komercine ūkine veikla remiantis šia sutartimi leidžiama tik įregistravus įmonę.“ 12. Papildyti Kodeksą 4721 straipsniu: „4721 straipsnis. Jungtinės veiklos sutarties forma Jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta.“ 213. 473 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: „Asmuo, kuriam pavesta tvarkyti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus, veikia pagal kitų sutarties dalyvių duotą įgaliojimą, jeigu ko kita nenumato sutartis ar įstatymai.“ 214. 475 straipsnio antrojoje dalyje po žodžio „turtą“ įrašyti žodžius „jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai“.

Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas vertas specialios teisės.

Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas; taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos.“ „479 straipsnis. Nutarimas mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę Nutarimas mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę turi būti priimamas ir pranešama konkurso dalyviams paskelbiant konkursą nustatytu terminu bei tvarka.“ „481 straipsnis. Pateiktų darbų ar projektų grąžinimas konkurso dalyviams Paskelbęs konkursą asmuo privalo grąžinti konkurso dalyviams darbus ar projektus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teisė, jei ko kita nenumatyta paskelbiant konkursą.

482 straipsnisNuostolių atlyginimas konkurso dalyviams, konkursą paskelbusiam asmeniui nesilaikius konkurso taisyklių

Jeigu paskelbęs konkursą asmuo nesilaiko paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos ar terminų, tai pateikto ir atitinkančio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius įgyja teisę gauti jam padarytų nuostolių atlyginimą.“ 216. 483 straipsnyje:

515 straipsnisKūriniai, kuriems taikoma autorinė teisė

Autorinė teisė taikoma mokslo, literatūros ar meno kūriniams nepaisant kūrinio formos, paskirties ir vertės, taip pat jo atgaminimo būdo.

Autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar nepaskelbtiems, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, leidžiančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, vieša kalba, pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir pan.). Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas. „Kūriniu“ autorinėje teisėje laikomas asmens intelektualinės veiklos rezultatas. Autorinės teisės dalyku laikoma:

Autorinė teisė į fotografijos kūrinius ir analogiškais fotografijai būdais gautus kūrinius pripažįstama, jeigu kiekviename kūrinio egzemplioriuje nurodytas autoriaus vardas, kūrinio paskelbimo vieta ir metai.

Autorinė teisė taikoma ir kūriniams, kurie yra sukurti pasinaudojus kitais kūriniais (inscenizacijos, muzikinės aranžuotės, kūrinių rinkiniai, enciklopedijos, antologijos, chrestomatijos, žinynai ir pan.).

Autorinė teisė netaikoma:

Autorius arba jo teisių perėmėjas gali visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas autorinių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: raidė C apskritime arba apvaliuose skliaustuose (C), autoriaus arba jo teisių perėmėjo vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo paskelbimo metai.

516 straipsnisPaskelbti kūriniai

Kūrinys laikomas paskelbtu, jeigu jis autoriaus sutikimu išleistas, viešai parodytas, perduotas per radiją ar televiziją arba kuriuo nors kitu būdu praneštas neapibrėžtam asmenų ratui.

Kūrinio paskelbimu nelaikoma informacija apie kūrinį, kurioje išdėstomas jo turinys.

517 straipsnisAutorinė teisė į kūrinius, paskelbtus

Lietuvos Respublikos teritorijoje Autorinė teisė į kūrinius, pirmą kartą paskelbtus Lietuvos Respublikos teritorijoje arba nepaskelbtus, bet esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje kuria nors objektyvia forma, pripažįstama autoriui ir jo įpėdiniams nepaisant jų pilietybės, taip pat kitiems autorinių teisių perėmėjams.

518 straipsnisAutorinė teisė į kūrinius, paskelbtus užsienyje

Autorinė teisė į kūrinį, pirmą kartą paskelbtą arba esantį kuria nors objektyvia forma užsienyje, pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

519 straipsnisAutoriaus teisės

Kūrinio autoriui priklauso autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę, teisė disponuoti kūriniu ir teisė į atlyginimą.

Autorystės teisė – tai teisė vadintis kūrinio autoriumi.

Teisė į autoriaus vardą – tai autoriaus teisė spręsti, kaip turi būti nurodomas jo vardas naudojant kūrinį (tikrasis vardas, pseudonimas, vardas nenurodomas – anonimiškai).

Teisė į kūrinio neliečiamybę – tai autoriaus teisė keisti arba leisti keisti kūrinio turinį, jo pavadinimą, autoriaus vardo nurodymą, taip pat išleidžiant kūrinį leisti dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.

Teisė disponuoti kūriniu apima:

Autorius turi teisę gauti atlyginimą už kitų asmenų pasinaudojimą jo kūriniu. Autoriaus atlyginimo už pasinaudojimą jo kūriniu dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

520 straipsnisKūrinių ir autoriaus vardo neliečiamybės apsauga, autoriui tebesant gyvam

Kūrinį išleidžiant, viešai atliekant ar kitaip pasinaudojant juo, draudžiama be autoriaus sutikimo bet kaip keisti tiek patį kūrinį, tiek ir jo pavadinimą bei autoriaus vardo nurodymą.

Be autoriaus sutikimo draudžiama į išleidžiamą kūrinį dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.

Autoriaus sutikimas, duotas sudarant autorinę sutartį, negali būti vienašališkai atšauktas.

521 straipsnisKūrinių neliečiamybės apsauga, autoriui

mirus Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas (585 straipsnis), nurodyti fizinį ar juridinį asmenį, kuriam jis paveda saugoti savo kūrinių neliečiamybę po savo mirties. Tas asmuo vykdo įgaliojimus iki savo gyvos galvos.

Jeigu tokių nurodymų nėra, tai autoriui mirus, jo kūrinių neliečiamybę saugo jo įpėdiniai, taip pat valstybės įgaliotos organizacijos, kurioms pavesta saugoti autorių teises. Tos organizacijos saugo kūrinių neliečiamybę taip pat ir tais atvejais, kada įpėdinių nėra arba jų autorinė teisė pasibaigė (536 straipsnis).

522 straipsnisBendraautorystė

Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą dviejų ar daugiau asmenų (kolektyvinį kūrinį), priklauso bendraautoriams kartu, nepaisant to, ar toks kūrinys sudaro vieną neišardomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena turi taip pat ir savarankišką reikšmę. Kiekvienam iš bendraautorių paliekama autorinė teisė į jo sukurtą kolektyvinio kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę.

Kolektyvinio kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti naudojama be kitų to kūrinio dalių.

Bendraautorių tarpusavio santykiai gali būti nustatomi jų susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorinę teisę į kolektyvinį kūrinį įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas paskirstomas jiems atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Bendraautoris negali be pakankamo pagrindo neleisti kūrinio paskelbti arba panaudoti. Kiekvienas bendraautoris turi teisę pareikšti reikalavimus dėl teisių į kūrinį pažeidimo. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo tik visiems bendraautoriams.

523 straipsnisAutorinė teisė į kūrinį, sukurtą atliekant tarnybinę užduotį

Kūrinio, sukurto atliekant tarnybinę užduotį, autorius turi asmenines neturtines autoriaus teises.

Asmuo, pagal kurio tarnybinę užduotį buvo sukurtas kūrinys, turi teisę panaudoti tokį kūrinį tik tuo būdu, kuris sulygtas sutartyje.

Atlyginimo dydį už kūrinio, sukurto atliekant tarnybinę užduotį, panaudojimą nustato sutartys, kurių pagrindu buvo sukurtas kūrinys (autorinė sutartis, darbo sutartis, papildomos sutartys).

Asmeniui, pagal kurio tarnybinę užduotį buvo sukurtas kūrinys, sutinkant, teisę panaudoti kūrinį gali įgyti autorius. Tokiu atveju autorius turi teisę į atlyginimą pagal jo sudarytas sutartis.

524 straipsnisJuridinių asmenų autorinė teisė

Juridiniams asmenims autorinė teisė pripažįstama Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais ir tiek, kiek įstatymai leidžia.

525 straipsnisAutorinė teisė į periodinius ir kitus leidinius

Asmenims, savarankiškai ar per kurią nors leidyklą išleidžiantiems mokslinius rinkinius, enciklopedinius žodynus, žurnalus ar kitus periodinius leidinius, priklauso autorinė teisė į tuos leidinius kaip visumą.

Leidėjams priklauso teisė į jų parengtų spausdinti ir išleistų leidinių (knygų, albumų ir pan.) poligrafinį paruošimą ir apipavidalinimą. Niekas kitas neturi teisės be leidėjų sutikimo atgaminti šiuos leidinius fotografijos ar kitu artimu fotografijai būdu.

Įtrauktų į tokius leidinius kūrinių autoriams priklauso autorinė teisė į savo kūrinius. Jie gali savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiais kūriniais.

526 straipsnisAutorinė teisė į kino ir televizijos filmą, kitą audiovizualinį kūrinį bei radijo ir televizijos laidas

Autorinė teisė į kino ir televizijos filmą ar kitą audiovizualinį kūrinį pripažįstama jo autoriui arba bendraautoriams: režisieriui, scenarijaus autoriui, kompozitoriui, operatoriui ir dailininkui. Turtinės teisės pripažįstamos kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio gamintojui, jeigu ko kita neįtvirtinta autoriaus ir gamintojo sutartyje. „Gamintoju“ šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuris finansavo ir organizavo kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio sukūrimą. Gamintojas turi teisę disponuoti sukurtu kino ir televizijos filmu ar kitu audiovizualiniu kūriniu, jeigu ko kita nenumato sutartis su autoriais, ir, naudodamas šį kūrinį, gali nurodyti savo vardą.

Turinčių savarankišką reikšmę kūrinių, panaudotų kino ir televizijos filme ar kitame audiovizualiniame kūrinyje, taip pat televizijos ar radijo laidoje, autoriai turi autorinę teisę kiekvienas į savo kūrinį ir gali disponuoti šiais kūriniais savo nuožiūra, nepaisydami kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio, taip pat radijo ar televizijos laidos panaudojimo.

Autorinė teisė į radijo ir televizijos laidas kaip į visumą priklauso jas transliuojančioms organizacijoms, o į kūrinius, įtrauktus į šias laidas, – jų autoriams.

527 straipsnisRinkinių sudarytojų autorinė teisė

Autorinė teisė į kūrinių, kurie nėra kieno nors autorinės teisės dalykas, rinkinius, kaip antai: į įstatymų, teismų sprendimų, kitokių oficialių dokumentų, liaudies kūrybos kūrinių, kurių autoriai nežinomi, senovės aktų ir paminklų, taip pat kitokių autorinės teisės nesaugomų kūrinių rinkinius, – priklauso rinkinių sudarytojams, jeigu šie į rinkinį įtrauktą medžiagą savarankiškai apdorojo ar susistemino.

Tokia pat teisė priklauso fiziniams asmenims, kurie savarankiškai apdorojo atskirus nurodytosios rūšies kūrinius. Ši teisė nekliudo kitiems fiziniams asmenims išleisti tuos pačius kūrinius, jeigu jie šiuos kūrinius savarankiškai susistemina ar apdoroja.

Rinkinio sudarytojui, apdorojusiam ar susisteminusiam įtrauktus į rinkinį kūrinius, kurie yra kieno nors autorinės teisės dalykas, priklauso autorinė teisė į rinkinį su sąlyga, jeigu laikytasi šių kūrinių autorių teisių.

528 straipsnisKitų asmenų naudojimasis autoriaus kūriniu

Kitiems asmenims naudotis autoriaus kūriniu (taip pat ir vertimas į kitą kalbą turint tikslą kūrinį paskelbti) leidžiama tik remiantis sutartimi su autoriumi arba jo teisių perėmėjų, išskyrus įstatymų nurodytus atvejus.

529 straipsnisKūrinio vertimas į kitą kalbą

Versti kūrinį į kitą kalbą turint tikslą jį paskelbti leidžiama tik autoriui arba jo teisių perėmėjui sutikus.

Lietuvos Respublikos kompetentingi organai, vadovaudamiesi tarptautinėmis sutartimis, gali leisti versti kūrinius į lietuvių kalbą.

530 straipsnisVertėjo autorinė teisė

Vertėjui priklauso autorinė teisė į jo atliktą vertimą.

531 straipsnisAutoriaus teisė į atlyginimą už naudojimąsi jo kūriniu, išverstu į kitą kalbą

Teisė į atlyginimą už naudojimąsi kūriniu, išverstu į kitą kalbą, originalo autoriui priklauso visais atvejais, išskyrus įstatymų nurodytuosius.

532 straipsnisNaudojimasis kūriniu be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo

Be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo, bet būtinai nurodant šaltinį, iš kurio paimta, ir autoriaus vardą, jeigu jis nurodytas šaltinyje, leidžiama:

533 straipsnisPasinaudojimas kūriniu asmeniniams poreikiams

Leidžiama be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo svetimą paskelbtą kūrinį atgaminti ar kitaip pasinaudoti juo asmeniniams poreikiams.

534 straipsnisPasinaudojimas svetimu kūriniu naujam originaliam kūriniui sukurti

Asmeniui, pasinaudojusiam svetimu kūriniu naujam originaliam kūriniui sukurti, priklauso autorinė teisė į jo sukurtą kūrinį.

Ši teisė nekliudo kitiems asmenims naudotis tuo pačiu kūriniu naujam kūriniui sukurti.

536 straipsnisAutorinės teisės galiojimo laikas

Autorinė teisė galioja visą autoriaus gyvenimą ir 50 metų po jo mirties. Jeigu kūrinys paskelbtas pseudonimu arba anonimiškai (nenurodant autoriaus vardo), tai autorinė teisė į tokį kūrinį galioja 50 metų po kūrinio paskelbimo. Abiem šiais atvejais autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė arba buvo paskelbtas kūrinys.

Jeigu anonimiškai arba pseudonimu paskelbto kūrinio autoriaus asmenybė nekelia abejonių arba tokio kūrinio autorius paskelbia tikrąjį savo vardą per nurodytą terminą, tai autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas 50 metų po autoriaus mirties.

Autorinė teisė paveldima. Pagal paveldėjimą nepereina autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę.

Autorystės, autoriaus vardo ir kūrinio neliečiamybės apsauga neterminuota.

537 straipsnisAutorinės teisės į kolektyvinį kūrinį galiojimo laikas

Autorinė teisė į kolektyvinį kūrinį galioja visą kiekvieno iš autorių gyvenimą ir pereina pagal paveldėjimą.

Kiekvieno bendraautorio įpėdiniai naudojasi autorine teise 50 metų, kurie skaičiuojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais mirė paskutinysis bendraautoris.

538 straipsnisJuridinių asmenų autorinės teisės galiojimo laikas

Juridinio asmens autorinė teisė galioja 50 metų nuo kūrinio paskelbimo dienos. Juridinį asmenį reorganizavus, jam priklausiusi autorinė teisė pereina jo teisių perėmėjui, o juridinį asmenį likvidavus, turtinės teisės pereina jas įgijusiems asmenims.

539 straipsnisAsmeninių neturtinių autoriaus teisių gynimas

Jeigu pasinaudojama svetimu kūriniu be sutarties su autoriumi ar jo teisių perėmėju (528 straipsnis) arba nesilaikoma sąlygų naudotis kūriniu be autoriaus sutikimo (532 straipsnis), taip pat jeigu pažeidžiama kūrinio neliečiamybė (520 straipsnis) ar kitos asmeninės neturtinės teisės, autorius, o jam mirus, teisių perėmėjas ir kiti asmenys, nurodyti šio kodekso 521 straipsnyje, turi teisę reikalauti, kad pažeistoji teisė būtų atstatyta (būtų padaryti atitinkami ištaisymai, paskelbta spaudoje ar kitokiu būdu apie pažeidimą) arba būtų uždrausta kūrinį paskelbti, ar būtų nutrauktas jo platinimas.

Autorinių teisių pažeidėjas privalo atlyginti pažeidimu padarytą nematerialinę žalą, kurios dydį, išreikštą pinigais, nustato teismas. Žalos atlyginimo dydis kiekvienu atveju neturi būti mažesnis negu penki šimtai litų ir ne didesnis negu dešimt tūkstančių litų.

Neteisėtai atgaminti kūrinio egzemplioriai gali būti teismo sprendimu konfiskuoti ir sunaikinti. Taip pat gali būti konfiskuotos techninės priemonės, kurios buvo iš esmės naudojamos kūriniams neteisėtai atgaminti.

540 straipsnisTurtinių autoriaus teisių gynimas

Jeigu autoriaus teisių pažeidimas padaro autoriui arba jo teisių perėmėjui nuostolių (227 straipsnis), tai nepaisant reikalavimų, nurodytų šio kodekso 539 straipsnyje, autorius arba jo teisių perėmėjas turi teisę reikalauti nuostolius atlyginti. Visais atvejais išieškomos autoriaus arba jo teisių perėmėjo naudai visos pajamos, kurias pažeidėjas gavo arba galėjo gauti, neteisėtai naudodamasis kūriniu. Neteisėtai atgaminto kūrinio egzemplioriai gali būti perduoti autoriui arba jo teisių perėmėjui kaip padarytos žalos atlyginimas.

KETURIASDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS AUTORINĖS SUTARTYS

543 straipsnisAutorinė sutartis

Kiti asmenys gali naudotis kūriniu jo nekeisdami arba jį perdirbdami, taip pat į kitą kalbą išverstu kūriniu tik sudarę sutartį su autoriumi arba jo teisių perėmėju, išskyrus šio kodekso 529 straipsnio antrojoje dalyje ir 532 straipsnyje nurodytus atvejus.

Autorinės sutartys gali būti dviejų tipų:

Autorine sutartimi dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius arba jo teisių perėmėjas perduoda arba autorius įsipareigoja sukurti ir sutartyje nurodytu terminu kūrinį perduoti kitam asmeniui (kontrahentui) pasinaudoti juo sutartyje sulygtu būdu, o kontrahentas įsipareigoja kūriniu pasinaudoti ar pradėti juo naudotis sutartyje nustatytu terminu ir sumokėti autoriui arba jo teisių perėmėjui atlyginimą.

Autorine licencine sutartimi autorius arba jo teisių perėmėjas suteikia kitam asmeniui teisę pasinaudoti kūriniu, taip pat išverstu į kitą kalbą arba perdirbtu, tiek, kiek sutartyje sulygta, ir sutartyje nustatytu terminu, o šis įsipareigoja sumokėti atlyginimą už šios teisės suteikimą arba už pasinaudojimą kūriniu sutartyje numatyta forma.

544 straipsnisAutorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys

Yra šios autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys:

545 straipsnisAutorinės sutarties forma

Autorinė sutartis turi būti rašytinė.

Rašytinė forma neprivaloma sutartims dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose ir enciklopediniuose žodynuose.

546 straipsnisAutorinės sutarties sąlygos

Autorinėje sutartyje gali būti:

547 straipsnisAutorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis

Autorinio atlyginimo, mokamo pagal autorinę sutartį, dydis nustatomas šalių susitarimu.

548 straipsnisKūrinio perdavimas ir aprobavimas

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius privalo sukurti jam užsakytą kūrinį pagal sutartyje sulygtas sąlygas ir perduoti jį kontrahentui sutartyje nustatytu terminu ir sulygta tvarka.

Kontrahentas privalo ne vėliau kaip iki autorinėje sutartyje nustatyto termino raštu pranešti autoriui apie perduoto jam kūrinio aprobavimą arba apie atmetimą sutartyje numatytais pagrindais. Kontrahentas gali reikalauti pataisyti kūrinį, tiksliai nurodydamas reikalaujamų pataisymų esmę pagal sutarties sąlygas. Jeigu rašytinis pranešimas autoriui sutartyje nustatytu terminu nepasiųstas, tai kūrinys laikomas kontrahento aprobuotu.

549 straipsnisTrečiųjų asmenų naudojimosi kūriniu, dėl kurio sudaryta sutartis, apribojimas

Autorius, sudaręs sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti, be rašytinio antrosios šalies sutikimo neturi teisės perduoti sutartyje nurodyto kūrinio ar jo dalies tretiesiems asmenims panaudoti tuo pačiu būdu, kuris sulygtas sutartyje, ar kitu būdu, jeigu ko kita neaptarta sutartyje. Tokio apribojimo terminas nustatomas sutartyje. Jeigu terminas sutartyje neapibrėžtas, tai laikoma, kad sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti tai yra trejų metų terminas, o licencinėje sutartyje – penkerių metų terminas.

550 straipsnisKontrahento pareiga pasinaudoti kūriniu

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti kontrahentas privalo pasinaudoti kūriniu arba pradėti juo naudotis sutartyje sulygtu būdu per toje pačioje sutartyje nustatytą terminą. Jeigu kūrinio panaudojimo terminas sutartyje nenustatytas, tai jis yra dveji metai nuo tos dienos, kurią kontrahentas aprobavo kūrinį.

551 straipsnisAutoriaus atsakomybė už sutarties pažeidimą

Autorius privalo grąžinti gautą pagal sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorinį atlyginimą, jeigu kita šalis nutraukia sutartį dėl to, kad autorius:

Jeigu kita šalis atmetė kūrinį, remdamasi sutartyje numatytais pagrindais (543 straipsnis), ir per teismą neįrodė autoriaus nesąžiningumo kuriant užsakytą kūrinį, tai gautas pagal sutartį atlyginimas autoriui paliekamas visas.

552 straipsnisKontrahento atsakomybė už sutarties pažeidimą

Jeigu sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti kontrahentas nustatytu terminu nepasinaudoja ar nepradeda naudotis aprobuotu kūriniu, jis autoriaus reikalavimu privalo sumokėti visą sulygtą atlyginimą. Šiuo atveju autorius taip pat turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti perduotus pagal sutartį kūrinio egzempliorius. Kontrahentas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti autoriui atlyginimo dalį, kurią autorius turėtų gauti pradėjus naudotis kūriniu, jeigu kontrahentas įrodo, kad negalėjo pasinaudoti kūriniu dėl aplinkybių, priklausančių nuo autoriaus.

553 straipsnisAutorinė teisė ir nuosavybės teisė į meno kūrinį ir rankraščio originalą

Autoriui priklauso autorinė teisė į meno kūrinio, rašytojo ar kompozitoriaus rankraščio originalą, į kurį nuosavybės teisę įgijo kitas asmuo. Autorius taip pat turi neperduodamą teisę į dalį pajamų, kurios gaunamos kiekvieną kartą parduodant originalų kūrinį, jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį kaip pirkėjas, tarpininkas ar įkainotojas dalyvauja antikvaras arba aukciono vadovas ir pardavimo kaina ne mažesnė negu penki šimtai litų. Kūrinio autoriui priklausanti dalis sudaro 5 procentus kūrinio pardavimo kainos.

Autorius turi teisę reikalauti, kad kūrinio savininkas suteiktų jam teisę atgaminti kūrinį, jeigu ko kita nenumato sudaryta sutartis.

Kūrinio savininkas turi teisę be išankstinio autoriaus sutikimo viešai eksponuoti kūrinį, jeigu toks eksponavimas nebuvo autoriaus uždraustas perduodant kūrinį.

554 straipsnisVaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto asmens interesų apsauga

Paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį, kuriame pavaizduotas kitas asmuo, leidžiama tik pavaizduotajam asmeniui sutinkant, o jei jis miręs – sutinkant jo vaikams ir tebesančiam gyvam jo sutuoktiniui, o jei ir jų nėra – sutinkant jo tėvams. Tokio sutikimo nereikia, jeigu pavaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą.

555 straipsnisNaudojimosi pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ar kitokiais techniniais planais tvarka

Pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ar kitokiais techniniais planais, brėžiniais ir piešiniais užsakovas gali naudotis savo reikalams, jeigu sudaryta su autoriumi sutartis nenumato ko kita.

556 straipsnisAutorinė licencinė sutartis dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant

Autorinės licencinės sutarties dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant į kitos rūšies kūrinį (pvz., pasakojamąjį kūrinį perdirbant į dramos kūrinį ar scenarijų ir atvirkščiai) sąlygas nustato šalys, ją sudarydamos.

557 straipsnisAutoriaus teisių įgyvendinimas

Mokslo, literatūros ir meno kūrinių autoriai savo teises įgyvendina patys, sudarydami sutartis su kūrinių naudotojais. Jie gali taip pat pavedimo sutartimi pavesti realizuoti jiems priklausančias teises autorinių teisių apsaugos organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Autorinių teisių apsaugos organizacijos, laikydamosi savo įstatų ir su autoriais sudarytų sutarčių:

Pagal pasirašytas dvišales arba daugiašales sutartis su užsienio autoriams atstovaujančiomis organizacijomis autorinių teisių apsaugos organizacijos įgyvendina užsienio autorių teises Lietuvos Respublikos teritorijoje, imasi priemonių pažeistoms jų teisėms ginti.

PENKTASIS SKYRIUS KETURIASDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS SPEKTAKLIŲ REŽISIERIŲ, ARTISTŲ, GARSO IR VAIZDO ĮRAŠŲ GAMINTOJŲ TEISĖS (GRETUTINĖS AUTORINĖMS TEISĖS)

558 straipsnisApsaugos subjektai

Šiame skyriuje nurodytos spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės ginamos, jeigu tai nepažeidžia atliekamų kūrinių autorių teisių.

Spektaklio režisierius – tai asmuo, kuris sukuria teatro, baleto, operos, cirko, lėlių, estrados arba kitokį spektaklį.

Artistas – tai aktorius, dirigentas, dainininkas arba kitas asmuo, kuris atlieka literatūros arba meno kūrinį, cirko ar lėlių numerį.

Garso ar vaizdo įrašų gamintojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris techninėmis priemonėmis pirmą kartą fiksuoja spektaklius, atliekamų kūrinių garsą ar vaizdą, garsą ir vaizdą ant materialių objektų, turėdamas tikslą tuos įrašus naudoti, platinti.

559 straipsnisSpektaklių režisierių ir artistų asmeninės neturtinės teisės

Spektaklių režisieriai ir artistai turi teisę į autoriaus vardą, autorystės teisę į spektaklį ir kūrinių atlikimą.

Šios teisės neatskiriamai susijusios su režisieriaus ir artisto asmenybe, jos neperduodamos kitiems asmenims ir galioja neribotą laiką.

Po režisieriaus ar artisto mirties asmeninių neturtinių teisių apsaugą atlieka įpėdiniai, atitinkamos visuomeninės ir valstybinės organizacijos bei visuomenė.

560 straipsnisSpektaklio ar kito kūrinio atlikimo įrašymas, įrašo naudojimas ir transliavimas

Daryti spektaklio ar kito kūrinio atlikimo vaizdo, garso, vaizdo ir garso įrašus techninėmis priemonėmis, turint tikslą juos naudoti, atgaminti ar platinti, taip pat transliuoti spektaklį ar kito kūrinio atlikimą, taip pat ir jų įrašą, per radiją, televiziją, kabelinę ar palydovinę televiziją leidžiama tik, jei sutinka režisierius ar artistas.

Jeigu kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių trupė ir pan.), sutikimą transliuoti, daryti įrašus, juos atgaminti ir platinti duoda spektaklio režisierius, dirigentas, solistas, kolektyvo atstovai arba grupės vadovas. Toks sutikimas įforminamas rašytine sutartimi, kurioje numatomos įrašų panaudojimo sąlygos ir sulygtas atlyginimas.

Jeigu artistas atliko, režisierius režisavo kūrinį, eidami tarnybines pareigas, tai įrašų gaminimo, naudojimo, atgaminimo ir platinimo sąlygas lemia sudaryta darbo sutartis ir kitos papildomos sutartys.

Specialaus leidimo nereikia transliuoti spektaklio arba kito kūrinio atlikimo įrašui, padarytam turint tikslą perduoti per radiją, televiziją, kabelinę ar palydovinę televiziją, jeigu tai numatyta režisieriaus ar artisto sudarytoje sutartyje dėl spektaklio ar kito kūrinio atlikimo įrašymo.

561 straipsnisGarso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės

Garso ir vaizdo įrašų gamintojai turi teisę leisti naudoti jų padarytus įrašus, leisti transliuoti įrašus per radiją, televiziją, kabelinę televiziją, palydovines sistemas, viešai atgaminti įrašus šiems platinti.

Jeigu įrašas teisėtai platinamas per prekybos tinklą, tai tokį įrašą be gamintojo sutikimo leidžiama naudoti viešose vietose, išskyrus spektaklius. Tokiu atveju turi būti mokamas įrašo gamintojui, režisieriui ir artistams atlyginimas. Šio atlyginimo tarifai ir mokėjimo tvarka nustatomi bendru kūrybinių, autorių teisių gynimo organizacijų ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos susitarimu.

Garso ir vaizdo įrašų gamintojas gali informuoti visuomenę apie savo teises, kiekvieną įrašo egzempliorių žymėdamas ženklu P apskritime, nurodydamas pirmojo įrašo paskelbimo metus ir įrašo gamintojo pavadinimą.

562 straipsnisSpektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisių galiojimo laikas

Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų turtinės teisės (559 ir 560 straipsniai) galioja 50 metų, kurie skaičiuojami nuo įrašo paskelbimo ar transliacijos metų pabaigos, o teisė į spektaklį ar kito kūrinio atlikimą, nefiksuotus garso ar vaizdo įrašuose, – nuo pabaigos metų, kada pirmą kartą spektaklis ar kitas kūrinys buvo viešai atlikti.

563 straipsnisSpektaklių režisierių, artistų ir garso bei vaizdo įrašų gamintojų teisių apribojimas

Leidžiama be spektaklio režisieriaus, artisto, garso ir vaizdo įrašo gamintojo sutikimo naudoti teisėtai pagamintus įrašus arba ištraukas iš jų mokymo, mokslo, informacijos tikslams arba asmeniniams poreikiams.

564 straipsnisTeisių įgyvendinimas

Spektaklių režisieriai, artistai, garso ir vaizdo gamintojai savo teises gali įgyvendinti 557 straipsnyje numatyta tvarka.

565 straipsnisTeisių gynimas

Pažeidus spektaklių režisierių, artistų ir garso bei vaizdo įrašų gamintojų teises, taikomos teisių gynimo priemonės, numatytos šio kodekso 539 ir 540 straipsniuose.

566 straipsnisUžsieniečių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės

Užsieniečių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės į įrašus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sudarytomis sutartimis.“ 235. 569 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: „Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai palikėjas paskelbiamas mirusiu, – diena, nurodyta šio kodekso 21 straipsnio trečiojoje dalyje.“ 236. 571 ir 572 straipsnių pavadinimuose ir pačiuose straipsniuose vietoj žodžių „piliečiai“ įrašyti žodžius „fiziniai asmenys“.

Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).

Trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio (įmotės) ar jų giminačių mirties, prilyginami įtėvių vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymus po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo seserų pagal kilmę mirties.

Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymus po įvaikio ar jo palikuonių mirties.“ 238. 575 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, o vietoj žodžių „valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms“ – žodžius „įmonėms, įstaigoms ir“.