LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2008 m. birželio 17 d. Nr. X-1615 Vilnius (Žin., 1995, Nr. 26-578; 2000, Nr. 45-1289; 2001, Nr. 23-762; 2002, Nr. 65-2639) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių palūkanų apyvartai kredito unijoje. 2. Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme. 3. Klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo, kuriam pagal šį įstatymą kredito unija teikia finansines paslaugas. 4. Kredito unija – kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. 5. Kredito unijos licencija (toliau – licencija) – šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas, nustatytas šiame įstatyme. 6. Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito unijoje (toliau – apyvarta) – finansiniais metais kredito unijos nario gautų iš kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma. 7. Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį įstatymą. 8. Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. 9. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme. 3 straipsnis. Kredito unijos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kredito unijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai 1. Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma. 2. Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė. 3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos ir turinčios šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją kredito unijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. 4. Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. 4 straipsnis. Kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla 1. Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines finansines paslaugas ir turi teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. 2. Licencinės finansinės paslaugos: 1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių; 2) pinigų pervedimas; 3) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais). 3. Nelicencinės finansinės paslaugos: 1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas; 2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas); 3) operacijų su mokėjimo kortelėmis ir kitomis mokėjimo priemonėmis atlikimas; 4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas; 5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas; 6) pinigų tvarkymas; 7) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas; 8) seifo kamerų nuoma. 4. Kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas: 1) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau – nariai); 2) kredito unijų asociacijoms; 3) kredito unijoms; 4) Centrinei kredito unijai. 5. Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įstaigų ir institucijų, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys. Kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų pervedimo paslaugas. 6. Kredito unijai išduota licencija suteikia teisę verstis pinigų pervedimu: 1) netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos narė; 2) netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės kredito unijos narė. 7. Kredito unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius popierius. 8. Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu. 9. Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve. 10. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima. 11. Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis. 12. Jeigu kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo kredito unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius, kredito unija privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus. 13. Lietuvos Respublikos teismai, kitos Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui. ANTRASIS SKIRSNIS KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS 5 straipsnis. Kredito unijos steigimas ir steigėjai 1. Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui. 3. Kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą įsteigti kredito uniją. 4. Steigiamos kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kredito unija turi būti įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus, kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei stojamieji mokesčiai grąžinami. 5. Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš stojamojo mokesčio ir kaupiant pajinį kapitalą – iš pajinių įnašų. 6. Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 steigėjai. 7. Steigiamos kredito unijos pajus gali įsigyti jos steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gali būti steigiamos kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito unijos steigėjas privalo įsigyti kredito unijos pajų ir nustatyta tvarka įmokėti nustatyto dydžio pajinį įnašą. 8. Kredito unijos steigėjais negali būti fiziniai asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą, ir fiziniai asmenys, kurie negali būti kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį. 9. Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį. Joje turi būti nurodyta: 1) kredito unijos steigimo sutarties sudarymo data ir vieta; 2) steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji vieta; 3) kredito unijos pavadinimas; 4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; 5) asmenys, įgalioti atstovauti steigiamai kredito unijai, jų teisės ir pareigos; 6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka; 7) mažiausias ir didžiausias pajinio įnašo dydis ir šių pajinių įnašų mokėjimo terminai ir tvarka; 8) kiekvieno steigėjo sumokėto pajinio įnašo dydis; 9) įmokėto pajinio įnašo ir stojamojo mokesčio grąžinimo tvarka, jeigu kredito unija neįsteigiama; 10) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą; 11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka. 10. Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai. Kredito unijos steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas turi būti patvirtintas notaro. 11. Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke arba Centrinėje kredito unijoje. 12. Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius pajinius įnašus, narių registre. 13. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai. 14. Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudaryti sandorius steigiamos kredito unijos vardu ir dėl jos interesų, jeigu steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu steigiamasis susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako solidariai juos sudarę steigėjai. 6 straipsnis. Kredito unijos steigiamasis susirinkimas 1. Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kai kredito unijos steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumą patvirtinta notaras. 2. Steigiamasis susirinkimas: 1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus; 2) renka kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius, revizijos komisijos narius (revizorių); 3) tvirtina steigimo ataskaitą; 4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus sandorius; 5) sprendžia kitus kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijos klausimus. 3. Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 narių registre įregistruotų asmenų, neįskaitant asocijuotų narių. 4. Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja steigiamojo susirinkimo išrinktas pirmininkas. 5. Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas protokolas. Jame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas steigiamojo susirinkimo įgaliotas narys. Prie steigiamojo susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos narių sąrašas. 6. Jeigu kredito unijos steigėjai per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo, visi narių registre užregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus steigėjus, atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų pajinius įnašus ir stojamuosius mokesčius be jokių atskaitymų. 7 straipsnis. Kredito unijos steigimo ataskaita Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta: 1) steigimo išlaidos; 2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų suma; 3) pajinių įnašų, kuriuos įmokėjo kiekvienas steigėjas, dydis; 4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai; 5) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą. 8 straipsnis. Leidimas įsteigti kredito uniją 1. Leidimą įsteigti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei informaciją, įskaitant: 1) kredito unijos steigimo sutartį; 2) kredito unijos įstatus; 3) steigiamojo susirinkimo protokolą; 4) kredito unijos vienų metų veiklos metmenis; 5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir informaciją apie kredito unijos steigėjų tapatybę, taip pat kiekvieno iš jų pajinio įnašo dydį, dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos teisėtai; 6) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti visi; 7) steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą. 3. Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. 4. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga; 2) kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams; 3) steigiama kredito unija neatitinka įstatymų nustatytų teisinės formos reikalavimų ir reikalavimų steigėjams, mažiausiam kredito unijos kapitalui, kredito unijos vadovams, mažiausiam kredito unijos narių skaičiui. 5. Apie priimtą sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui. 6. Po leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo tol, kol kredito unijai neišduota licencija, kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip perleisti jo įsigytą pajų, o kredito unijai draudžiama išleisti naujus pajus ar kitaip keisti steigimo sutartyje nustatytą mažiausio pajinio įnašo ir didžiausio pajinio įnašo dydžius ar steigėjų, dalyvaujančių kredito unijos kapitale, sudėtį. 7. Priežiūros institucija iki kredito unijos įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu: 1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus įstatymus; 2) kredito unija nebuvo įsteigta per šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. 8. Apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti kredito uniją priežiūros institucija raštu praneša kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registro tvarkytojui. 9 straipsnis. Licencija 1. Priežiūros institucija, išduodama kredito unijai licenciją, gali apriboti jos teisę teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą, jeigu to prašo kredito unija ar ji nėra pasirengusi šios paslaugos teikti. Apribojimas teikti valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą panaikinamas, jeigu kredito unija pateikia prašymą, dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad kredito unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą. 2. Licencija išduodama neterminuotam laikui. 3. Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotai kredito unijai išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant: 1) juridinių asmenų registre įregistruotus kredito unijos įstatus ir kredito unijos registravimo pažymėjimą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis; 3) kredito unijos narių sąrašą, nurodant kiekvieno iš jų įmokėtą pajinio įnašo dydį; 4) po kredito unijos įsteigimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą; 5) kredito unijos veiklos planą vieniems metams; 6) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą; 7) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą; 8) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą; 9) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra pasirengta vykdyti pinigų pervedimą netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos narė; 10) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra pasirengta vykdyti pinigų pervedimą netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės kredito unijos narė. 5. Priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito unijos, prašančios išduoti licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje. 6. Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą informaciją apie kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. 7. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus bei informaciją ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos. 8. Licencijos prašančios kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito unijos kapitalui, buveinei, kredito unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas. 9. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga; 2) kredito unija neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų. 10. Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. 11. Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją. 12. Licenciją turinti kredito unija visada privalo atitikti reikalavimus, kurie nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją išdavimui ir licencijos išdavimui. Kredito unija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus. 13. Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai. 10 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas 1. Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu: 1) kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui; 2) kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas likviduoti kredito uniją; 3) kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei ji ją privalo mokėti, arba draudimas nutraukiamas. 2. Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. 3. Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas. 4. Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. 5. Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo. 11 straipsnis. Kredito unijos įstatų pakeitimas 1. Kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos dėl: 1) kredito unijos pavadinimo ar buveinės; 2) mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžių, pajaus suteikiamų teisių; 3) kredito unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ir atšaukimo tvarkos; 4) atvejų, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. 2. Leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją. 4. Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus ir informaciją išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. 5. Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus, jeigu: 1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga; 2) po atliktų pakeitimų kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams. 12 straipsnis. Kredito unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai 1. Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. 2. Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. 3. Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių, užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos buveinę kredito unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito unijos dienos balansą. 4. Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų. 5. Kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą struktūrinį padalinį, kuriame teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą informaciją ir dokumentus. TREČIASIS SKIRSNIS KREDITO UNIJOS NARIAI 13 straipsnis. Kredito unijos nariai 1. Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose. 2. Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys: 1) asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės; 2) kredito unijos narių – fizinių asmenų individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimą. 3. Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyti ir papildomi kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijai. 4. Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio ir (ar) pajinio įnašo sugrąžinimo tvarka ir kita. 5. Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 50. 6. Asocijuotų narių kredito unijoje negali būti daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių narių. 7. Kredito unijos nariais negali būti: 1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius); 2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 8. Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. Kredito unijos narių registro duomenis kredito unija privalo pateikti priežiūros institucijai per 10 dienų po eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo arba priežiūros institucijos reikalavimu – kitais atvejais. 9. Kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai. 10. Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose. 14 straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos 1. Kredito unijos narys turi šias teises: 1) dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą; 2) rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus ir būti išrinktas į juos; 3) gauti informaciją apie kredito unijos metinę ir tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti suteikti informaciją galima, jei joje yra kredito unijos paslapčių. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas; 4) apskųsti teismui visuotinio narių susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus; 5) išstoti iš kredito unijos; 6) gauti nariams skirstomo pelno dalį; 7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui; 8) palikti testamentu savo pajų vienam ar keliems asmenims; 9) kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba gali neleisti perleisti pajų, jei jį įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės kriterijų (jei tokie yra nustatyti kredito unijos įstatuose); 10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų. 2. Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams. 3. Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas. 4. Kredito unijos narys privalo: 1) turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pajų; 2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą; 3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus; 4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje; 5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis. 5. Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia. 6. Kredito unijos valdymo ar priežiūros organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti savo funkcijų minėtuose organuose. 15 straipsnis. Narystės kredito unijoje pasibaigimo pagrindai Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai: 1) kredito unijos valdyba patenkina nario prašymą išstoti iš kredito unijos; 2) kredito unijos narys pripažįstamas neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; 3) kredito unijos narys pašalinamas iš kredito unijos; 4) kredito unijos narys – fizinis asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys – juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas; 5) kredito unijos narys tampa kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau negu vienoje kredito unijoje; 6) kredito unijos narys perleidžia pajų kitam asmeniui; 7) kredito unija likviduojama. 16 straipsnis. Išstojimas iš kredito unijos 1. Kiekvienas kredito unijos narys turi teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito unijos valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo. Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima kredito unijos valdyba. 2. Išstoti galima tik pasibaigus finansiniams metams. Kredito unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki finansinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant žalos kredito unijos interesams. 17 straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos 1. Jeigu kredito unijos narys nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas, kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo kredito unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis. 2. Kredito unijos narys gali būti pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių. 3. Jeigu pašalintas kredito unijos narys nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo. 18 straipsnis. Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais 1. Kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti. 2. Su asmeniu, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės kredito unijoje pasibaigimo dienos. 3. Pašalintas arba išstojęs iš kredito unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis. 4. Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka. 5. Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia reikiamus dokumentus. 19 straipsnis. Įgaliotiniai Kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai. 20 straipsnis. Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą. KETVIRTASIS SKIRSNIS KREDITO UNIJOS VALDYMAS 21 straipsnis. Kredito unijos organai 1. Kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. 2. Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas. 3. Kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. 22 straipsnis. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 1. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu. 2. Tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali: 1) keisti kredito unijos įstatus; 2) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos pirmininkus, audito įmonę; 3) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos; 4) nustatyti revizijos komisijos narių (revizoriaus) atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos vadovams; 5) nustatyti lėšų, kurias galima skirti finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti, limitą; 6) tvirtinti metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą; 7) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos; 8) pritarti Centrinės kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į Centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos; 9) priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti kredito uniją; 10) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos; 11) įvertinti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas; 12) visuotinio narių susirinkimo metu spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo stebėtojų taryba ar valdyba; 13) spręsti kitus jo kompetencijai įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus. 23 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai 1. Kredito unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. 2. Neeilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai: 1) kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą; 2) kredito unijos nuosavo kapitalo nepakanka saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti; 3) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę; 4) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių; 5) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais. 24 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas 1. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be kvorumo. 2. Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus. 3. Balsavimas visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių. 4. Visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 9 ir 10 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma. 5. Visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai. 25 straipsnis. Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka 1. Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos. 2. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie susirinkimo sušaukimą dienos. 3. Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos. 4. Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta: 1) kredito unijos pavadinimas ir adresas; 2) susirinkimo data, laikas ir vieta; 3) susirinkimo darbotvarkė. 5. Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke. 6. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito unijos įstatai. 7. Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė. 26 straipsnis. Stebėtojų taryba 1. Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito unijos priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas. 2. Stebėtojų tarybos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas kredito unijos darbuotojas. 4. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. 5. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. 27 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija 1. Stebėtojų taryba: 1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus; 2) vertina kredito unijos, jos valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę; 3) pateikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais; 4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus; 5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema; 6) periodiškai vertina kredito unijos vidaus audito tarnybos ataskaitas; 7) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų; 8) nustato ir tvirtina skolinimo kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką; 9) atstovauja kredito unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo; 10) siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus; 11) vertina rizikų, atsirandančių teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje; 12) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui; 13) svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba. 2. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti: 1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė; 2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai. 3. Prie posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus. 4. Surašytas kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo. 5. Kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis. 6. Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu. 7. Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą. 8. Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą. 9. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas. 10. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente. 11. Stebėtojų taryba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus. 28 straipsnis. Kredito unijos valdyba 1. Kredito unijos valdybos nariais gali būti renkami tik kredito unijos nariai. Kredito unijos valdyboje turi būti ne mažiau kaip 3 nariai. 2. Valdybos narius ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti atšaukti arba gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai nepasibaigus. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 3. Kredito unijos valdyba: 1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus dėl nario pašalinimo; 2) renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą; 3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus; 4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą; 5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles; 6) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose; 7) rengia kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos projektus; 8) tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles; 9) nustato įkainius už kredito unijos teikiamas paslaugas; 10) nustato stojamojo mokesčio dydį; 11) priima sprendimus dėl filialų steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo; 12) svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos valdyba. 4. Kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2–4 dalyse. 5. Kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis. 6. Kredito unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. 7. Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu. 8. Valdybos nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys. 9. Valdyba už savo veiklą atsiskaito stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus. 29 straipsnis. Kredito unijos administracija 1. Kredito unijos administraciją sudaro kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose nustatytas funkcijas. 2. Kredito unijos administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys. 3. Kredito unijos administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas. 4. Kredito unijos administracijos vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis. 5. Kredito unijos administracijos vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys, kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. 6. Kredito unijos vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. 7. Administracijos vadovas: 1) organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą; 2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis; 3) kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti; 4) tvarko kredito unijos narių registrą; 5) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo; 6) atsako už kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės sudarymą; 7) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; 8) svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai. 30 straipsnis. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai 1. Kredito unijos vadovai yra: 1) stebėtojų tarybos nariai; 2) valdybos nariai; 3) administracijos vadovas; 4) vidaus audito tarnybos vadovas; 5) paskolų komiteto pirmininkas; 6) revizijos komisijos pirmininkas (revizorius). 2. Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą. 3. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko; 2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. 4. Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar: 1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus; 2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus; 3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta t …