LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS PROGRAMOS 2005 m. sausio 21 d. Nr. 54 Vilnius Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos konvergencijos programai (pridedama). 2. Pavesti Finansų ministerijai šiuo nutarimu patvirtintą Lietuvos konvergencijos programą pateikti Europos Komisijai. 3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 568 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2004 metų programos“ (Žin., 2004, Nr. 79-2793). Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas Finansų ministras                                                                      Algirdas Butkevičius Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 54 lietuvos konvergencijos programa ĮŽANGA Sparti realioji Lietuvos konvergencija, suartėjimas su aukštu Ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių produktyvumo ir gyvenimo lygiu yra ekonominės politikos paskirtis, pagrindžianti pagrindinį tikslą – visateisę narystę Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Lietuva siekia 2007 m. sausio 1 d. įsivesti eurą. Lietuvos konvergencijos programa (toliau vadinama – ši Programa; Programa) išreiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus, siekiančius tvarios Lietuvos ūkio rodiklių atitikties konvergencijos kriterijams. Visa reformų programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai būtų: spartūs bei tolygūs realios konvergencijos tempai ir stabili makroekonominė aplinka; palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos; skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų; stabili ir prognozuojama teisinė aplinka; gilesnė ekonominė integracija su Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES). Nors esama laikinų sunkumų, susijusių su papildoma našta biudžetui, šioje Programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti monetarinę ir fiskalinę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas Valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų sėkmingai dalyvaujama valiutų kursų mechanizme II (toliau vadinama – VKM II). Programą sudaro 7 dalys, kuriose apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama monetarinė ir fiskalinė politika vidutinės trukmės laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo pasekmes, taip pat apžvelgiamos pagrindinės planuojamos struktūrinės reformos. Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos prielaidos pasiekti deklaruojamus ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio plėtros prognozės grįstos prielaida, kad nagrinėjamu laikotarpiu išorinė ekonominė Lietuvos aplinka iš esmės išliks stabili. Buvo naudotasi prielaidomis, artimomis ES Komisijos naudotoms prielaidoms. Kritinė ekonominių rodiklių ir fiskalinio deficito projekcijų prielaida yra ta, kad parlamentinės partijos pasirašys principinių susitarimų sutartį, užtikrinančią šioje Programoje pasiūlytų priemonių įgyvendinimą, būtiną Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimams vykdyti ir euro įvedimui 2007 metais užtikrinti. Pagal Valiutų valdybos principus nacionalinę valiutą susiejus su euru, infliacija išliko maža – 0,3 procento 2002 metais, o 2003 metais dėl euro kurso kilimo JAV dolerio atžvilgiu ir aštrėjančios konkurencijos telekomunikacijų rinkoje vidutinis kainų lygis laikinai krito 1,2 procento. Lietuvos narystė VKM II žymi Lietuvos ir ES glaudaus ekonominio bendradarbiavimo etapą, paremtą ekonominės politikos derinimu, kuris yra neatsiejama sąlyga užtikrinti tvarų ir gilesnį Lietuvos integravimąsi į ES bendrąją rinką. Lietuvoje sukurta lanksti rinkos ekonomika. Kylant nominaliam valiutos kursui, ūkio konkurencingumas buvo išlaikytas, nes nuosaikiai didėjo nominalus darbo užmokestis ir buvo stabilios kainos. Sparti Lietuvos eksporto ir investicijų plėtra didino bendrąjį vidaus produktą (toliau vadinama – BVP) ir mažino nedarbą sparčiausiai tarp ES valstybių. Lietuvos fiskalinės politikos orientavimas pagal Stabilumo ir augimo pakto tikslus gerino rinkos dalyvių lūkesčius dėl artėjančios narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, mažino investicijų Lietuvoje rizikingumą. Sparčiai didėjančios investicijos užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą, o trumpuoju laikotarpiu padidins investicinių prekių importą, einamosios sąskaitos deficitą. Nuo 2000 metų vykdyta griežta fiskalinė politika ir nuo 2002 metų apdairiai su euru susietas lito kursas sąlygojo rinkos dalyvių lūkesčius dėl ankstyvos Lietuvos narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, todėl mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už paskolas litais ir eurais (1 pav.), vis dažniau buvo pasirenkamos paskolos eurais. Sumažėjus palūkanoms, sparčiai plečiamo finansinio tarpininkavimo sektoriaus finansuojama privati paklausa leido didinti naujus gamybinius pajėgumus ir geriau panaudoti esamus. 1 pav. Metinių Vilibor ir Euribor skirtumas atitinkamais ketvirčiais Šaltinis – Lietuvos bankas. Kintanti dėl narystės ES Lietuvos aplinka sukels tam tikrų ekonominių rūpesčių, kuriuos siekiama laiku sušvelninti. Vidaus paklausa bus rekordiškai skatinama šių 3 veiksnių: palankių skolinimosi sąlygų; iki 4,4 procentinio punkto BVP padidėsiančių grynųjų įplaukų iš ES; valdžios sektoriaus papildomų išlaidų iki 2005 metų. Valdžios sektorius turi numatyti papildomas išlaidas didėjančioms įmokoms į ES biudžetą, ES struktūrinės politikos bendrajam finansavimui, pensijų reformos išlaidoms, dėl spartaus gyvenamojo būsto kreditavimo didinamoms gyventojų pajamų mokesčio lengvatoms, nacionalinėms išlaidoms, priartinančioms paramą žemdirbiams iki ES vidurkio. Fiskalinės politikos uždavinys – valdyti paklausos pokyčių poveikį ūkiui. Kainų lygio sektoriuose, susijusiuose su statybomis, stabilizavimas leistų išvengti potencialų BVP mažinančio netvaraus nekilnojamojo turto kainų šuolio. Padidėjus kainoms už žemės ūkio produkciją po stojimo į ES ir smarkiai pašokus naftos kainoms, būtina pateisinti vartotojų lūkesčius dėl kainų stabilumo ir tvaraus kainų konvergencijos kriterijaus tenkinimo. Vartotojų kainų ir gyvenamojo būsto kainų stabilizavimas leistų išvengti neigiamų socialinių pasekmių, didintų pasitikėjimą ilgalaikio taupymo institucijomis. Spartus paklausos didėjimas fiksuoto lito kurso sąlygomis sparčiai didina importą ir Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą. Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas buvo finansuojamas pirmiausia iš tiesioginių užsienio investicijų. Todėl siekiant užtikrinti užsienio kapitalo įplaukų nenutrūkstamumą kyla uždavinys toliau gerinti verslo ir investavimo sąlygas, maksimaliai remti investicijas, skatinamas įstatymų nustatytais būdais, ir sukurti ypač geras sąlygas „plynojo lauko“ investicijoms, išsaugoti rinkos dalyvių pasitikėjimą ankstyvu Lietuvos įstojimu į euro zoną. Siekiant išvengti neigiamų socialinių ekonominių pasekmių ir susilpninti ciklinius ūkio svyravimus, šioje Programoje numatomos priemonės paklausos didėjimui kontroliuoti. Numatoma įgyvendinti valdžios sektoriaus pajamų didinimo priemones, kurios leistų išvengti išlaidų mažinimo. Nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas, kapitalo ir gyventojų pajamų mokesčių tarifų subalansavimas, „šešėlinės“ ekonomikos mažinimas sudarys sąlygas vykdyti fiskalinio deficito planus, išvengti netvaraus nekilnojamojo turto kainų didėjimo, suteiks pagrindą tikėtis stabilių vartotojų kainų ir palūkanų normų, padės išsaugoti pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu. Numatomas mokesčių sistemos tobulinimas sąlygos geresnį darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimą. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama išlaikyti tendenciją perorientuoti dalį darbo apmokestinimo naštos į kapitalo apmokestinimą. ES Bendrosios ekonominės politikos gairės įpareigoja Lietuvą viršplanines valdžios sektoriaus pajamas, galinčias atsirasti dėl verslo ciklo ar geresnio mokesčių surinkimo, skirti papildomam fiskalinio deficito mažinimui ir vengti prociklinės politikos. Šia Programa įpareigojama viršplanines biudžeto pajamas ir nepanaudotas ES paramos bendrojo finansavimo lėšas skirti fiskaliniam deficitui mažinti. Griežtos fiskalinės politikos priemonės užtikrins tvarų privačių asmenų investavimą ir vartojimą, kurių reikia realiai konvergencijai paspartinti. 1. EKONOMINIŲ POKYČIŲ APŽVALGA 1.1. Realusis sektorius Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo spartėjančiais tempais. 2003 metais Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje: BVP padidėjo 9,7 procento. Tai liudija sėkmingai vykdomas struktūrines reformas, efektyvias investicijas, konkurencingą eksportą. 2 pav. Realusis BVP didėjimas 2000–2004 metais (procentais) Šaltinis – Statistikos departamentas. Per 2004 metų tris ketvirčius, išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) vertinimu, BVP didėjo 6,7 procento. Ūkio augimą skatino sparčiau nei BVP didėjanti vidaus paklausa ir buvę nepanaudoti ekonomikos pajėgumai. 3 pav. Pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas (procentais) Šaltinis – Statistikos departamentas. Palankios skolinimosi sąlygos buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, kartu ir bendrojo vidaus produkto augimą. 4 pav. Paskolų, suteiktų gyventojams ir įmonėms, prieaugis per ketvirtį (BVP procentais) Šaltinis – Lietuvos bankas. Lietuvos banko duomenimis, per 2003 metus bankai suteikė 52,4 procento daugiau paskolų. Tokia tendencija tęsėsi ir 2004 metais. 2004 metais iki spalio 1 d., palyginti su tuo pačiu 2003 metų laikotarpiu, bankų suteiktų paskolų suma padidėjo 50,1 procento, arba 5,1 mlrd. litų. Gyventojams suteiktos paskolos, tarp kurių dominuoja būsto kreditavimo paskolos, ir toliau išlieka vienas dinamiškiausių bankų turto straipsnių. Per metus, palyginti su 2003 metų laikotarpiu iki spalio 1 d., bankai gyventojams suteikė beveik dvigubai daugiau paskolų: jos padidėjo 1913 mln. litų, iš tos sumos vien tik būsto kreditavimo paskolos per tą patį laikotarpį padidėjo 1417 mln. litų, arba 91 procentu. Spartų būsto kreditavimo paskolų didinimą skatino sumažėjusios palūkanos ir 2003 metais įsigaliojusi gyventojų pajamų mokesčio lengvata, numatanti galimybę atimti iš apmokestinamųjų pajamų palūkanas už paskolas gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti. Nors būsto kainos šoktelėjo perspektyviose vietovėse, plečiama statyba prisidėjo prie BVP didėjimo (5 pav.). 5 pav. Atitinkamų metų ketvirčio statybos apimtis 2000 metų kainomis (tūkst. litų) Šaltinis – Statistikos departamentas. 2003-2004 metais dėl sparčiai didėjančios paklausos ir gamybinių pajėgumų stokos pradėjo didėti netransportuojamų prekių (būsto, žemės) kainos, transportuojamų prekių ir paslaugų importas. ES struktūrinė parama, Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos statant ar įsigyjant gyvenamąjį būstą, ES ir nacionalinės tiesioginės išmokos žemės ūkiui padidino žemės, statybinių pajėgumų paklausą ir esamo turto vertę. Lietuvos įstojimas į NATO ir ES perskirstė turtą: žemės, nekilnojamojo turto savininkai gavo progą gauti papildomų pajamų dėl šio turto vertės padidėjimo. Kadangi turto vertės didėjimo tendencijas skatina įžvalgių investuotojų lūkesčiai, Vyriausybė, siūlydama išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, sieks užtikrinti nekilnojamojo turto rinkos plėtros tvarumą ir tolygesnį turto perskirstymą. Struktūrinės reformos nulėmė spartų darbo produktyvumo didėjimą. Statistikos departamento skaičiavimais, atliktais remiantis atskirų ekonominės veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės ir faktiškai dirbtų valandų įvertinimu, šalies ūkio darbo našumas 2003 metais, palyginti su 2000 metais, padidėjo 22 procentais, o 2003 metais, palyginti su 2002 metais, – 4,9 procento. Sparčiausiai darbo našumas ir pridėtinė vertė didėjo su gamyba ir vartojimu susijusiose veiklos srityse. Pramonės, statybos ir gamybinių paslaugų veiklos srityse darbo našumas didėjo sparčiau negu visame šalies ūkyje. Darbo našumo didėjimas per 3 metus pralenkė darbo užmokesčio didėjimą ir leido išlaikyti konkurencingumą kylančio nominalaus lito kurso sąlygomis: darbo užmokestis 2001-2003 metais padidėjo 11,5 procento, o darbo našumas – daugiau kaip 20 procentų. Pastaraisiais metais mažėja nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys rodo, kad vidutinis metinis nedarbo lygis krito nuo 13,8 procento 2002 metais iki 12,4 procento 2003 metais. 2004 metų II ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 11,3 procento. Ypač sparčiai gausėjo užimtų žmonių statybos sektoriuje. 6 pav. Užimtumas statybos sektoriuje (tūkst. žmonių) Šaltinis – Statistikos departamentas. 1.2. Infliacija Po defliacijos, trukusios beveik 2 metus, infliacija, apskaičiuota taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – SVKI), 2004 metų gegužę tapo teigiama (1 procentas) ir toliau didėjo - rugpjūtį ir rugsėjį atitinkamai pasiekė 2,2 ir 3,1 procento. Pagrindinės tokio infliacijos tendencijų pasikeitimo priežastys buvo 2004 metų balandį pradėjusios sparčiai didėti pasaulinė naftos kaina (litais), maisto produktų kainos, taip pat su stojimu į ES susiję administruojamų kainų ir netiesioginių mokesčių pokyčiai. Maisto produktų kainų didėjimas 2004 metų rugpjūtį lėmė 1,7 procentinio punkto metinės infliacijos, palyginti su 0,8 procentinio punkto tų pačių metų gegužę ir -0,1 procentinio punkto sausį. Spartėjantis kainų didėjimas sutapo tiek su griežtesnių prekybos reikalavimų įvedimu įstojus į ES, tiek su užsitęsusio naftos kainos šuolio sukeltu degalų kainos didėjimu. Abu šie veiksniai didina sąnaudas, tačiau sunku nurodyti individualų šių veiksnių poveikį. Savo ruožtu numatoma, kad administruojamų kainų ir netiesioginių mokesčių pokyčiai per 2004 metus lems 0,33 procentinio punkto metinės infliacijos. 1 lentelė. Pagrindiniai SVKI kaitos veiksniai (procentiniais punktais) Metai ir mėnesiai 2001 2002 2003 2004 01 2004 02 2004 03 2004 04 2004 05 2004 06 2004 07 2004 08 SVKI* 1,3 0,4 -1 -1,2 -1,2 -0,9 -0,7 1 1 1,8 2,2 Skystasis kuras, degalai ir tepalai 0,2 -0,1 0,2 -0,1 -0,2 -0,2 0 0,5 0,7 0,6 0,6 Maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai 1,2 -0,1 -0,9 -0,1 -0,1 0,1 0,1 0,8 0,6 1,5 1,7 *Pokytis per metus (procentais). Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos banko skaičiavimai. 7 pav. SVKI (pokytis per metus, procentais) ir pagrindiniai SVKI kaitos veiksniai (procentiniais punktais) Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos banko skaičiavimai. Per pastaruosius 3 metus importo kainos mažėjo daugiausia dėl brangstančio lito. Tačiau 2004 metų II ketvirtį dėl naftos kainos šuolio ir stabilesnio JAV dolerio kurso euro atžvilgiu ši tendencija pasikeitė, ir importo kainų metinis didėjimas tapo teigiamas (0,4 procento). Importuojamų mineralinių produktų kainų didėjimas lėmė 2 procentinius punktus metinio importo kainų didėjimo. Didelę įtaką importo kainų kitimui turėjo ir importuojamų mašinų bei mechaninių įrenginių kainų mažėjimas, kuris 2004 metų II ketvirtį importo kainų metinę didėjimo spartą sulėtino 1,3 procentinio punkto. 2 lentelė. Importo vieneto vertės indeksai ir valiutos kursai, pokytis per metus (procentais) 2001 2002 2003 2004 I 2004 II Importo vieneto vertės indeksas (toliau vadinama – IVVI) -3,3 -4,9 -2,9 -5 0,4 IVVI be mineralinių produktų -0,9 -3,9 -2,7 -2,2 -1,9 JAV dolerio kursas euro atžvilgiu -3,1 5,3 19,8 16,7 6,3 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Lietuvos banko skaičiavimai. 8 pav. Importo kainos ir valiutos kursai, pokytis per metus (procentais) Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Lietuvos banko skaičiavimai. Kalbant apie pasiūlos tendencijas, galima teigti, kad 2004 metų paskutinių ketvirčių vienetinių darbo sąnaudų raida rodo panašią darbo sąnaudų (kompensacijos vienam darbuotojui) ir darbo našumo didėjimo spartą. Metinis kompensacijos didėjimas vienam darbuotojui pastaruoju laikotarpiu sudarė vidutiniškai 7,7 procento, o darbo našumo didėjimas - 8,3 procento. Tai lėmė nedidelį vienetinių darbo sąnaudų metinį sumažėjimą (1,4 procento). 3 lentelė. Darbo sąnaudos, vienetinės darbo sąnaudos ir darbo našumas, pokytis per metus (procentais) 2001 2002 2003 2004 I 2004 II Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 1,2 3,2 4,1 -5,1 6,6 Kompensacija vienam darbuotojui 4,8 1,7 7,3 4,9 8,5 Darbo našumas 9,9 0,2 6,9 5,4 10,1 Vienetinės darbo sąnaudos -4,6 1,4 0,3 -0,5 -1,4 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai. 9 pav. Darbo sąnaudos, vienetinės darbo sąnaudos ir darbo našumas (su neigiamu ženklu), pokytis per metus (procentais) Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai. 1.3. Pinigų ir valiutos kurso politika Fiksuoto valiutos kurso sistemos įgyvendinimas pagal Valiutų valdybos principus buvo svarbus veiksnys neinfliacinei ir stabiliai makroekonominei plėtrai pasiekti. Tai stabilizavo infliacinius lūkesčius, mažino šalies ir valiutos rizikos premijas, didino pasitikėjimą šalies ekonomine politika. Pastaba. Lito kursas nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 2 d. buvo fiksuotas JAV dolerio atžvilgiu. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas (apskaičiuotas bazinės valiutos keitimo dieną pagal Europos centrinio banko 2002 m. vasario 1 d. paskelbtą JAV dolerio ir euro santykį (0,8632 JAV dolerio už eurą), padauginus iš 4, – buvusio oficialaus lito ir JAV dolerio kurso) – 3,4528 lito už 1 eurą, kuris išliko toks pat, Lietuvai 2004 m. birželio 28 d. tapus VKM-II nare. Lietuva, tapdama ES nare, įsipareigojo nustatytąja tvarka ateityje litą pakeisti euru. Viena iš sąlygų yra ne mažiau kaip 2 metus dalyvauti VKM-II, išlaikant stabilų nacionalinės valiutos ir euro kursą. Greičiau įvesti eurą Lietuvoje skatina ir ekonominiai motyvai: sukaupta sėkminga istorinė griežto fiksuoto kurso taikymo patirtis; Lietuva susiejo savo valiutą su euru vienašališkai, tačiau naudojasi ne visais vienos valiutos privalumais - ūkio subjektai turi valiutos keitimo į eurą ir atgal išlaidų, daugiau rizikuoja, stabdoma gilesnė prekybos ir finansų integracija su ES; euro įvedimas spartins Lietuvos ekonomikos konvergenciją su kitomis ES valstybėmis. Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II su vienašališku įsipareigojimu išlaikyti galiojusį fiksuoto valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą iki euro įvedimo. Atitinkamai Lietuvos banko įsipareigojimai litais turi būti visiškai padengti užsienio atsargomis (2004 m. rugsėjo 30 d. buvo padengta daugiau kaip 150 procentų). Lietuva, laikydamasi drausmingos fiskalinės politikos, pašalinusi ES Komisijos ir Europos centrinio banko konvergencijų ataskaitose nustatytus teisinius neatitikimus, siekia būti pasirengusi įvesti eurą 2007 metų pradžioje. 4 lentelė. Palūkanų normos 1996-2003 metais (procentais) 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 metų I pusmetis Bankų paskolų litais vidutinės palūkanos 21,3 13,9 12 13 11,9 9,3 6,6 5,8 5,7 Indėlių bankuose litais vidutinės palūkanos* 13,8 8,2 6,7 7,7 7,3 5,3 3,2 2,5 2,3 *Vidutinės priimtų indėlių, kurių terminas viršija 1 mėnesį, palūkanų normos. Šaltinis – Lietuvos bankas. 5 lentelė. Lietuvos Respublikos euroobligacijų eurais interpoliuotas pelningumas, jo ir bazinio euro pelningumo skirtumas* (laikotarpio pabaigoje) Terminas iki išpirkimo 1 metai 2 metai 3 metai 5 metai 10 metų pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas 2001-12 – – 5 +1,3 5,3 +1,4 5,6 +1,2 – – 2002-12 2,9 +0,3 3,2 +0,5 3,5 +0,6 4,2 +0,8 5,1 +0,9 2003-12 2,5 +0,3 2,9 +0,3 3,2 +0,4 3,9 +0,3 4,8 +0,5 2004-06 2,4 +0,2 2,8 +0,1 3,2 +0,1 3,8 +0,2 4,6 +0,3 2004-09 2,4 +0,1 2,7 +0,2 3 +0,2 3,5 +0,1 4,4 +0,3 *Pelningumas (procentais) išreikštas antrinėje rinkoje skelbiamų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkiu, pelningumo skirtumai – procentiniais punktais. Lietuvos Respublikos euroobligacijų pelningumas apskaičiuotas pagal faktines pelningumo kreives. Šaltiniai: Lietuvos bankas, Bloomberg. 6 lentelė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau vadinama – VVP) pelningumas, jo ir Lietuvos Respublikos euroobligacijų eurais interpoliuoto pelningumo skirtumas* (laikotarpio pabaigoje) Terminas iki išpirkimo 1 metai 2 metai 3 metai 5 metai 10 metų pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas pelningumas skirtumas 2001-12 4,8 – 5,4 +0,4 5,7 +0,4 6 +0,3 – – 2002-12 3,2 +0,2 3,8 +0,6 4 +0,5 4,7 +0,5 5,2 +0,1 2003-12 2,3 -0,2 3,4 +0,5 3,7 +0,5 4,1 +0,3 4,9 +0,1 2004-06 2,2 -0,2 2,9 +0,1 3,3 +0,1 3,6 -0,2 4,7 +0 2004-09 2,3 -0,2 2,8 +0,1 3,3 +0,3 3,8 +0,3 4,6 +0,2 *Pelningumas (procentais) išreikštas antrinėje rinkoje skelbiamų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkiu, pelningumo skirtumai – procentiniais punktais. Lietuvos Respublikos euroobligacijų pelningumas apskaičiuotas pagal faktines pelningumo kreives. Šaltiniai: Lietuvos bankas, Bloomberg. 1.4. Išorinis sektorius 2004 metų I pusmetį einamosios sąskaitos deficitas toliau didėjo ir siekė 9,9 procento, palyginti su BVP, tuo tarpu atitinkamu 2003 metų laikotarpiu einamosios sąskaitos deficitas, palyginti su BVP, sudarė 6,2 procento. Didžiausią įtaką einamosios sąskaitos deficito kaitai turėjo iki 10,3 procento, palyginti su BVP, padidėjęs užsienio prekybos deficitas. 7 lentelė. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys, palyginti su BVP (procentais) 2001 2002 2003 2004 metų I pusmetis Einamosios sąskaitos balansas -4,7 -5,2 -6,9 -9,9 Prekės -9,2 -9,4 -9,2 -10,3 Paslaugos 3,8 3,8 3,4 3,2 Pajamos -1,5 -1,2 -2,7 -3,9 Einamieji pervedimai 2,1 1,6 1,6 1 Šaltinis – Lietuvos bankas. 10 pav. Einamosios sąskaitos balanso (ESB) sudedamosios dalys, palyginti su BVP (procentais) Šaltinis – Lietuvos bankas. 2004 metų I pusmetį bendras Lietuvos prekių eksportas, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 16,2 procento, o prekių importas – 15,6 procento. Lietuvos užsienio prekyba ir toliau buvo orientuota į ES valstybes (įskaitant naująsias ES nares). 2004 metų I pusmetį, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, prekių eksportas į ES 25 valstybes (toliau vadinama – ES-25) padidėjo 15,1 procento, o prekių importas – 13,6 procento. Lietuvos prekių eksportas į ES valstybes sudarė 62,4 procento viso eksporto (2003 metais – 61,3 procento), o prekių importas – 64,5 procento viso importo (2003 metais – 56,3 procento). Lietuvos prekių eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau vadinama – NVS) šalis per 2004 metų I pusmetį sumažėjo nuo 17 procentų iki 15,7 procento viso eksporto; prekių importo (pagal kilmės šalį) dalis beveik nepakito ir sudarė 25,3 procento viso importo. 8 lentelė. Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai ir juos lėmę veiksniai 2004 metų I pusmetį, palyginti su 2003 metų I pusmečiu (procentais) Eksportas Importas pokytis veiksnių įtaka pokytis veiksnių įtaka Visos prekės 16,2 16,2 15,6 15,6 Investicinės prekės -18,6 -2,3 13,6 2,6 Tarpinio vartojimo prekės 21,6 10,7 17,2 9,7 Vartojimo prekės 16 4,4 24,2 4 Benzinas 83,7 4,5 28,9 0 Lengvieji automobiliai -22,2 -1,1 -0,6 0,1 Kitos prekės 30 0 -45,9 -0,8 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai. Per nagrinėjamą laikotarpį labiausiai padidėjo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas (43,7 procento). Stabilus žalios naftos tiekimas, darnus akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ darbas ir tarptautinėse rinkose didėjanti naftos kaina sudarė sąlygas sparčiai plėsti mineralinių produktų eksportą (per ataskaitinį laikotarpį – 41,1 procento), o šių produktų dalis padidėjo nuo 19,2 iki 23,3 procento viso eksporto. Tekstilės ir tekstilės dirbinių eksportas sumažėjo labai nedaug, nors šių produktų eksporto dalis sumažėjo nuo 14,8 iki 12,7 procento viso eksporto. Prekių importo didėjimą skatino didėjanti vidaus paklausa. 2004 metų I pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sparčiausiai didėjo vartojimo prekių importas (24,2 procento), o ilgalaikio vartojimo prekių (buitinės technikos, televizorių, šaldytuvų ir kt.) importas per ataskaitinį laikotarpį padidėjo net 51 procentu. Pagerėjus skolinimosi sąlygoms, daugiau importuoti šių prekių skatino sparčiai plintantis skolinimasis. Tai rodo beveik trigubai padidėjusi bankų fiziniams asmenims išduotų paskolų vartojimo prekėms įsigyti suma. Iš ES įvežamų maisto produktų ir alkoholinių gėrimų muitų panaikinimas gerokai sumažino šių produktų kainas ir padidino jų vartojimą 2004 metų II ketvirtį. Suaktyvėję statybos darbai taip pat skatino atitinkamų prekių (dažų, kitų apdailos medžiagų ir santechnikos įrenginių) importą. Padidėjusi vidaus paklausa turėjo įtakos ir paslaugų balanso rezultatams. 2004 metų I pusmetį, palyginti su 2003 metų I pusmečiu, paslaugų eksportas padidėjo 11,9 procento, o paslaugų importas – 25,5 procento. Bendras teigiamas paslaugų balansas sudarė 910,1 mln. litų (2003 metų I pusmetį buvo 1 mlrd. litų). Visų paslaugų eksporto ir importo pokyčius lėmė transporto ir kelionių paslaugų raida. Palyginti su visu paslaugų eksportu, eksportas į ES-25 sudarė 48,3 procento, į NVS šalis – 43,3 procento. Palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, šių paslaugų eksportas į ES sudarė 50,5 procento, NVS šalis – 42,7 procento. Kelionių paslaugų eksportas į ES sudarė 44,1 procento, kitų paslaugų eksportas – 62,3 procento. Kalbant apie einamosios sąskaitos deficito finansavimą, pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos toliau išliko pagrindinis einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltinis: 2004 metų I pusmetį jos, palyginti su einamosios sąskaitos deficitu, sudarė 42,1 procento (arba 4,2 procento, palyginti su BVP). Be to, įplaukos už privatizuojamus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, sudaro mažiau nei 10 procentų visų tiesioginių investicijų srauto Lietuvoje. Tai rodo, jog tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje nelabai priklauso nuo privatizavimo proceso, todėl galima tik maža grėsmė, kad baigiantis privatizavimo procesui sumažės tiesioginių investicijų. 9 lentelė. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai, palyginti su BVP (procentais) 2001 2002 2003 2004 metų I pusmetis Tiesioginės užsienio investicijos 3,6 5 0,8 4,2 Kitos investicijos 2,5 1,8 7,8 4,4 Kapitalo sąskaita 0 0,4 0,4 0,1 Oficialiosios tarptautinės atsargos -2,7 -3,1 -2,9 0,8 Klaidos ir praleidimai 1,3 1,1 0,9 0,4 Šaltinis – Lietuvos bankas. 11 pav. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai, palyginti su BVP (procentais) Šaltinis – Lietuvos bankas. Analizuojant einamosios sąskaitos veiksnius pagal santaupų ir investicijų balansą, pastebima, kad didžiausią įtaką ESD didėjimui turėjo mažėjantis santaupų santykis, kuris 2004 metų I pusmetį, palyginti su BVP, sudarė 11,6 procento, o 2000-2003 metų santaupų santykis vidutiniškai buvo 14,7 procento, palyginti su BVP. 10 lentelė. Bendrosios santaupos ir bendrosios vidaus investicijos, palyginti su BVP (procentais) 2002 I 2002 II 2002 III 2002 IV 2003 I 2003 II 2003 III 2003 IV 2004 I 2004 II Bendrosios santaupos 16 14,2 15,4 15,5 15,4 14,4 14,1 14,3 12,2 11,1 Bendrosios vidaus investicijos 20,9 19,9 19,9 20,8 19,7 22,3 22,4 21 21,3 21,9 Duomenys tikslinti pagal sezonus. Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai. 12 pav. Bendrosios santaupos ir bendrosios vidaus investicijos, palyginti su BVP (procentais)* *Duomenys tikslinti pagal sezonus. Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai. Kalbant apie vidutinio ir ilgo laikotarpio išorinio sektoriaus raidą ir tvarumą, svarbu analizuoti bendrosios užsienio skolos lygį ir jos dinamiką. 2004 m. birželio 30 d. bendroji Lietuvos skola užsieniui sudarė 43 procentus BVP. Jos didėjimo sparta irgi nekelia susirūpinimo (2001 metų pabaigoje bendroji šalies skola užsieniui sudarė 43,6 procento BVP, 2003 metų pabaigoje – 41 procentą BVP). 2. VIDUTINĖS TRUKMĖS MAKROEKONOMINIS SCENARIJUS 2.1. Prognozės prielaidos Lietuvos ūkio plėtros prognozė (11 lentelė) grindžiama pastaruoju metu susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis ir ekonominės plėtros prielaidomis, iš kurių svarbiausios – tvari monetarinė ir fiskalinė politika, aktyvi darbo rinkos politika, siekianti padidinti užimtumą ir darbo rinkos lankstumą, ekonominei plėtrai palanki investicijų ir verslo skatinimo politika. 11 lentelė. BVP didėjimas ir jo veiksniai 2003 2004 2005 2006 2007 BVP didėjimas palyginamosiomis kainomis (procentais) 9,7 6,5 6,5 6,2 6 BVP galiojusiomis kainomis (mln. litų) 56179 61027 66526 72424 78686 BVP defliatorius (pokytis procentais) -0,83 2,02 2,31 2,51 2,5 Vidutinis metinis VKI (pokytis procentais) -1,2 1,2 2,9 2,5 2,9 Užimtų asmenų gausėjimas (procentais) 2,2 1,5 0,5 0,5 0,6 Produktyvumo didėjimas (procentais) 9,8 6,1 6,1 6,3 6 Didėjimo šaltiniai: pokytis procentais (palyginamosios kainos) 1. Namų ūkių vartojimo išlaidos 12,4 8,5 6,9 6,6 6,7 2. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 4 9,4 3,7 3 2,5 3. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 14 10,5 16,7 13,2 6,5 4. Atsargų pokyčiai ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą (BVP procentais) 2,2 1,8 2 1,9 1,5 5. Prekių ir paslaugų eksportas 6,9 9,8 8,8 8,6 7,5 6. Prekių ir paslaugų importas 10,2 13,2 11,6 10 6,7 Indėlis į realų BVP didėjimą 7. Vidaus paklausa (1+2+3) 11,5 9,5 9 8,2 6,6 8. Atsargų pokyčiai ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą (BVP procentais) 0,6 -0,2 0,3 0 -0,3 9. Prekių ir paslaugų balansas -2,4 -2,79 -2,69 -1,97 -0,3 Prielaidos Trumpalaikės palūkanų normos 2,4 2,3 2,5 3,2 3,6 Ilgalaikės palūkanų normos 5,3 4,6 5,1 5,7 6 JAV dolerio ir euro keitimo kursas 1,13 1,23 1,24 1,24 1,24 ES-25 BVP didėjimas (procentais) 1 2,5 2,3 2,4 2,4 Pasaulio (išskyrus ES-25) importas (pokytis procentais) 4,2 5,7 4,8 4,6 4,6 Naftos kainos (JAV dolerių už barelį brent naftos) 28,5 39,3 45,1 40,1 40,1 Svarbi 2004–2006 metų prognozės prielaida susijusi su naryste ES, jos struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimu. Prielaida dėl ES finansinės paramos panaudojimo atitinka istorinį vidutinį tokių lėšų panaudojimo ES lygį. 13 pav. Grynoji ES parama (BVP procentais) 14 pav. Kasmetinis grynosios ES paramos spartėjimas, palyginti su ankstesniais metais (BVP procentais) Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ūkio prognozes, atitinka Europos Komisijos paskelbtas (EK 2004 metų rudens prognozė) išorinės aplinkos prielaidas. Tikimasi, kad pagerėjusi geopolitinė padėtis, palankios finansinės sąlygos, lanksti makroekonominė politika, vykdomos struktūrinės reformos lems spartesnę ES plėtrą artimiausiais metais: numatoma, kad 2004 metais ES-25 ekonomika išaugs 2,5 procento, 2005 metais – 2,3 procento, 2006 metais – 2,4 procento. Numatoma, kad pasaulio ekonomika (išskyrus ES-25) 2004 metais augs 5,7 procento, 2005 metais – 4,8 procento, 2006 metais – 4,6 procento. Euro zonos ekonomika 2004 metais vidutiniškai išaugs 2,1 procento, 2005 metais – 2 procentais, 2006 metais – 2,2 procento. Svarbi 2004–2007 metų ūkio plėtros prognozės prielaida – valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas. Išorinės aplinkos prielaidos ir Statistikos departamento paskelbti duomenys pagrindžia prognozes, kad Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu gali išlaikyti tvarų apie 6 procentus siekiantį metinį ekonomikos augimą. 2004 metais BVP didėja 6,5 procento, 2005 metais didėjimas turėtų siekti 6,5 procento, 2006 metais – 6,2 procento, o 2007 metais – 6 procentus. Ekonominių rodiklių ir fiskalinio deficito projekcijos pagrįstos prielaida, kad parlamentinės partijos pasirašys principinių susitarimų sutartį ir užtikrins šioje Programoje pasiūlytų priemonių įgyvendinimą, būtiną Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimams įvykdyti ir eurui įvesti 2007 metais. 2.2. Ekonominės raidos rizikos aspektai Įstojusi į NATO ir ES, Lietuva turi daugiau pagrindo tikėtis, kad tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui pasieks kitų ES valstybių naujokių lygį, o BVP didės sparčiau, nors einamosios sąskaitos deficitas atitinkamai bus didesnis. Didžiausia grėsmė trumpalaikiam augimui būtų disponuojamų nacionalinių pajamų ir mokios paklausos sumažėjimas dėl nemąžtančių naftos kainų. ES Komisijos skaičiavimais, naftos kainų pabrangimas 10 dolerių išsivysčiusios ekonomikos BVP didėjimą sulėtintų 0,4 procentinio punkto. Naftos kainų pabrangimas 50 procentų sumažintų euro zonos BVP pirmaisiais metais 0,6 procentinio punkto, antraisiais metais – 0,2 procentinio punkto, trečiaisiais metais – 0,1 procentinio punkto. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkis BVP sukurti suvartoja bent šešeriopai daugiau energijos nei išsivysčiusių šalių ūkis, Lietuvai šis poveikis būtų stipresnis. Tačiau dėl JAV dolerio kurso smukimo ir tebesitęsiančios vartotojų kreditavimo plėtros 2004 metais naftos kainų poveikis yra iš dalies kompensuotas ir BVP didėja vis dar sparčiai. Priklausomybei nuo importuojamos energijos šaltinių sumažinti skirtos struktūrinės reformos: 2004 metais priimti teisės aktai paskatins būsto renovaciją ir leis namų ūkio išlaidas šildymui sumažinti 25-70 procentų. Vidutinės trukmės laikotarpio pabaigoje energijos produktų kainos mažiau veiks ekonominius rodiklius. 2004–2005 metais spartesnis nei prognozuotas vartotojų kredito ir darbo užmokesčio didėjimas paskatintų vartojimą, tarpinio ir galutinio vartojimo prekių importą, atitinkamai paveikdamas BVP didėjimą, Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą ir vartotojų kainų indeksą. Užsitęsęs naftos kainų didėjimas sulėtintų realiojo BVP didėjimą, o nepagrįstas vartotojų nuogąstavimas didelio kainų šuolio galėtų pakeisti jų elgseną ir procikliškai paveikti ūkį, paspartinti nominaliojo BVP didėjimą. Tikėtina, kad automatiniai stabilizatoriai sureaguos į padidėjusią paskolų paklausą ir spartėjančią infliaciją: palūkanų normos didės, realiojo BVP didėjimas priartės prie potencialiojo BVP didėjimo, o einamosios sąskaitos deficitas stabilizuosis. Šioje Programoje numatytas fiskalinio deficito mažinimo planas yra skirtas pasitikėjimui makroekonominiu šalies stabilumu išlaikyti. Sustabdžius valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką, 2005 metais beveik trečdaliu sumažės jos gaminamos elektros kiekis, todėl apie 1 procentinį punktą mažės eksportas ir apie 0,3 procentinio punkto – BVP didėjimas. Sėkmingas ES paramos panaudojimas yra pakankama priemonė, kompensuojanti BVP didėjimą lėtinančius veiksnius: didesnes išlaidas už naftą, pajamų netekimą dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo, ūkio ciklinį svyravimą po rekordinės kreditų plėtros. 2004-2007 metais dėl ES paramos stimuliuojamos paklausos BVP padidės daugiau nei 3 procentiniais punktais. Papildomai BVP gali didėti dėl pagerėjusios ūkio infrastruktūros, geresnio gamybinių pajėgumų panaudojimo. Vidutinis nagrinėjamo laikotarpio BVP didėjimas išliks spartus - viršys 6 procentus. Spartaus BVP didėjimo prognozės pagrįstos prielaida, kad Lietuva pakeis nacionalinę valiutą į eurą 2007 metais. Šiai prielaidai užtikrinti ir suformuluoti fiskalinės politikos uždaviniai. 2.3. Prekių ir paslaugų rinkos 2005–2007 metais sparčiai didės investicijos vartojimas, o teigiamos Lietuvos eksporto tendencijos bus išlaikytos. 2003–2004 metais pasikeitusios tendencijos rodo, kad išliks stipri vidaus paklausos įtaka ekonomikos augimui. Kreditinių išteklių paklausą prognozuojamo laikotarpio pradžioje didins palankios palūkanų normos ir spartaus pajamų didėjimo tikimybė, atsiradusi dėl Lietuvos narystės ES, racionalaus skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo, ankstyvo dalyvavimo VKM II ir įsiliejimo į euro zoną. Naujos vidaus kreditavimo galimybės ir struktūrinė ES parama investicijų projektams sudarys sąlygas aktyviam investiciniam procesui. Investicijas skatins ir stiprėjantis investuotojų pasitikėjimas ūkio stabilumu. Prognozuojama, kad investicijų gausės sparčiau, nei didės BVP, jos sudarys vis didesnę BVP dalį. Didžiausias ES finansinės paramos poveikis investicijoms numatomas 2005 metais, kai bendrasis kapitalo formavimas didės 16,5 procento. Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje bendrojo kapitalo formavimo dalis sieks 26,1 procento BVP. 2004–2006 metais ekonomikos sektorių plėtrą skatins ES struktūriniai fondai. Pirminis struktūrinių fondų poveikis labiausiai pagyvins statybos sektorių, šiek tiek – pramonę ir švietimą. Naujos darbo vietos padidins tarpinių produktų vartojimą, dėl kurio kils antrinis poveikis, labiausiai paveiksiantis tris paslaugų sektorius (prekybos, transportavimo ir sandėliavimo, ryšių) ir iš dalies – pramonę. Apie 80 procentų prieaugio beveik lygiomis dalimis pasiskirstys šiuose sektoriuose: verslą aptarnaujančių paslaugų (prekybos, transportavimo ir sandėliavimo, ryšių) sektoriuje, statybos sektoriuje ir pramonės sektoriuje. Kita prieaugio dalis atiteks švietimo ir kitiems sektoriams. Prieaugio struktūra beveik nesikeis visą 2004–2006 metų laikotarpį. Jo struktūrą gali pakoreguoti kurio nors sektoriaus nepasirengimas panaudoti struktūrinius fondus. Teigiamą impulsą vartojimui prognozuojamu laikotarpiu turės bendras ekonomikos pakilimas, mažėjantis nedarbas, atsiveriančios ES darbo rinkos, didėjančios pajamos ir teigiami vartotojų lūkesčiai, susiję su ekonomikos plėtra. Vidutiniai galutinio vartojimo tempai 2004–2007 metais sudarys 6,6 procento. Vidaus paklausos sparta bus paremta saikingai didinamomis valdžios sektoriaus vartojimo išlaidomis. Saikingą valdžios sektoriaus išlaidų didėjimą prognozuojamu laikotarpiu lemia išlaidos, susijusios su stojimu į ES ir poreikiu subalansuoti valdžios finansus. Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, išliks ilgalaikio ekonominio augimo pagrindas. Bendrą ekonomikos plėtrą parems statybų sektorius. Suaktyvėjęs vartojimas sudarys sąlygas plėtoti didmeninę ir mažmeninę prekybą. 2.4. Kainų stabilumas 2004 metų infliacijos makroekonominį poveikį parodys vidutinės metinės infliacijos rodiklis: 2004 metų pradžioje dėl konkurencijos ryšių sektoriuje sumažėjusios kainos beveik kompensavo gegužės ir birželio mėnesiais brangusius maisto produktus, transporto ir sveikatos priežiūros paslaugas, todėl 2004 metais bendras kainų lygis kilo vidutiniškai apie 1,2 procento. Tuo tarpu 2004 metų gruodžio mėnesio 2,9 procento infliacija parodė tendencijas, kurios dominuos 2005 metais: vidutinė metinė infliacija sudarys apie 2,9 procento. Manoma, kad 2005 metais išblės kainų padidėjimo po stojimo į ES efektas ir 2006 metais kainos didės lėčiau. Yra rizika, kad kainų pokyčiai statybos, maisto produktų eksporto sektoriuose gali iškreipti rinkos dalyvių lūkesčius dėl vartotojų kainų indekso (toliau vadinama – VKI) infliacijos 2005-2006 metais. Nuo 2003 metų sparčiau didėjo nekilnojamojo turto kainos (15 pav.). 2004 metų II ir III ketvirčiais pradėjo sparčiai didėti eksporto defliatorius, statybų kainų indeksas, vartotojų kainų indeksas (16-18 pav.). Vartojimo ir statybų kainų bumas, naftos brangimas ir rinkos dalyvių nuogąstavimas, kad stojimas į ES yra susijęs su neapibrėžtu infliacijos didėjimu, gali tapti netikėto infliacijos paūmėjimo ateityje priežastimi. 15 pav. Nekilnojamojo turto kainų metiniai pokyčiai Vilniuje (procentais) Šaltinis –“Ober Haus“ nekilnojamasis turtas. 16 pav. Statybos kainų pokytis per metus (procentais) Šaltinis – Statistikos departamentas. 17 pav. VKI infliacija Šaltinis – Statistikos departamentas. Maisto produktų prekybos liberalizavimas su ES sudarė sąlygas padidinti mėsos ir pieno produktų eksporto kainas ir importuoti kai kurias prekes pigiau, be muito. 18 pav. Eksporto ir paslaugų defliatoriaus bei eksportuojamų prekių vieneto vertės infliacija Šaltinis – Statistikos departamentas. Daugiametis lito kurso kilimas, konkurencijos telekomunikacijų sektoriuje didėjimas ir užsitęsęs maisto produktų, drabužių ir avalynės kainų mažėjimas suformavo atitinkamus lūkesčius, jog kainos bus stabilios. Tikėtina, kad šių veiksnių poveikis bus svarbus ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Konkurencija Lietuvos rinkos ekonomikoje ir vartotojų informuotumas užtikrintų infliacijos lygį, tenkinantį Mastrichto kriterijus. Infliacija labiausiai tikėtina tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kur didesnę santykinę dalį sudaro paslaugos. 2006 metais vidutinės metinės infliacijos lygis gali būti 2,5 procento, 2007 metais – 2,9 procento. Efektyvesnis ekonominio potencialo panaudojimas ir produktyvumo didėjimas, iš dalies kompensuojantys spartesnį vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio didėjimą, pristabdys kainų šuolį. 2.5. Darbo rinka 2004–2007 metais situacija darbo rinkoje toliau gerės. 2002 ir 2003 metais padidėjo užimtųjų skaičius. Tai rodo, kad įmonės išnaudojo turimus darbo jėgos išteklius ir toliau didinti gamybos apimtį bus galima samdant papildomų darbuotojų. Užimtumo didėjimą skatins ES finansinė parama. Užimtųjų gausės visą prognozuojamą laikotarpį, jie prisidės prie gamybos plėtimo. Spartėjančios tiesioginės užsienio investicijos didins produktyvumą ir sušvelnins darbo užmokesčio didėjimo poveikį apmokėjimui už darbą. Pastaraisiais metais įmonės dirba pelningiau, o tai taip pat sudaro prielaidas didinti darbo užmokestį neprarandant konkurencingumo. Saikingas darbo užmokesčio didinimas (nuo palyginti mažo) padės pasiekti einamosios sąskaitos tvarumo. 2.6. Lietuvos mokėjimų balanso einamoji sąskaita Numatoma, kad 2004 metų II pusmetį einamosios sąskaitos deficitas mažės. Tam įtakos turės keletas veiksnių. Visų pirma dėl avansinių ES pervedimų iždui padidės teigiamas einamųjų pervedimų balansas. 2004 metų II ketvirtį einamųjų pervedimų balansą blogino tai, kad Lietuva pervedė ES Europos Bendrijoms (toliau vadinama – EB) nuosavus išteklius, o ES parama dar negalėjo būti avansuota. 2004 metų I ketvirtį, iki ES muitų įsigaliojimo, buvo pasinaudota proga importuoti žaliavas pigiau (ypač tai išryškėjo balandį), todėl 2004 metų II pusmetį šių žaliavų bus importuojama mažiau. 2004 metų I pusmečio deficitą pablogino ir nepagrįstas vartotojų nuogąstavimas, kad kainos sparčiai didės, paankstinęs pirkimą ir padidinęs vartojimo prekių importą. Muitų panaikinimas už importuojamus iš ES maisto produktus ir alkoholinius gėrimus neįprastai sumažino jų kainas ir padidino jų vartojimą 2004 metų II ketvirtį. Ilgainiui susidomėjimas staiga atpigusiomis importinėmis prekėmis atslūgs, normalizuosis. Todėl prekių importas turėtų sulėtėti. Kadangi ne rezidentų investicijų pajamos (išmokamos dividendų forma) paprastai būna didesnės metų I pusmetį, 2004 metų II pusmetį sumažės ir neigiamas pajamų balansas. Įvertinus minėtus veiksnius, tikimasi, kad 2004 metais einamosios sąskaitos deficitas sudarys 8,4 procento BVP. Stabilus realusis efektyvusis lito kursas ir atsigaunanti ES vidaus paklausa turėtų užtikrinti teigiamas Lietuvos eksporto rodiklių tendencijas. Eksportas plečiasi sparčiai, patvirtindamas, kad Lietuvos ūkis išlieka konkurencingas. Ilgalaikė produktyvumo ir eksporto plėtros perspektyva garantuoja Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos tvarumą: artimiausiais metais bus importuojamos mašinos ir įrenginiai, būtini sparčiam eksporto ir produktyvumo didinimui vėlesniais metais. Tačiau ES parama ir 2004 metų I pusmetį paspartėjusios užsienio investicijos taip pat palaikys didelį vartojimo ir investavimo lygį, pareikalaus importinių prekių ir paslaugų, bloginančių einamosios sąskaitos deficitą. Didesnė vidaus paklausa didins importą, atidės prekybos ir einamosios sąskaitos deficito gerėjimą vėlesniems laikotarpiams. Kita vertus, vidutiniu laikotarpiu vidaus paklausos plėtrą gali stabdyti skolinimosi sąlygų blogėjimas ir fiskalinės politikos priemonės siekiant subalansuoto struktūrinio biudžeto vykdymo. Taigi numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu šios tendencijos stabilizuos einamosios sąskaitos deficitą. Aiškios integracijos į euro zoną perspektyvos skatina vartotojus dalį savo ateities pajamų vartoti dabar. Sparčiai plečiamos finansų rinkos sudaro palankias sąlygas skolintis ir vartoti anksčiau, nei pajamos uždirbamos. Griežta fiskalinė politika dera prie rinkos dalyvių lūkesčių ir einamosios sąskaitos tvarumo išlaikymo. Atsižvelgiant į fiskalinio deficito mažinimo politiką, vidutinės trukmės laikotarpiu einamosios sąskaitos deficitas bus tvarus. Teigiamą impulsą einamajai sąskaitai turės numatomi ES einamieji pervedimai ir didėjantis vidaus taupymas. Didžioji einamosios sąskaitos deficito dalis būtų finansuojama iš skolos nedidinančių šaltinių – tiesioginių užsienio investicijų ir ES pervedamo kapitalo. Prognozuojama, kad galutinio vartojimo išlaidų dalis sumažės nuo 83,4 procento BVP 2003 metais iki 82,2 procento BVP – 2007 metais, todėl atitinkamai didės taupymo norma, daugiau investicijų bus finansuojama iš vidaus išteklių. Struktūrinės reformos, leisiančios taupiau naudoti energijos išteklius, sumažins Lietuvos poreikį importuoti vidiniam vartojimui naftą ir jos produktus. Padidėsiančios užsienyje dirbančių Lietuvos piliečių pervedamos lėšos taip pat gali pagerinti Lietuvos mokėjimų balanso einamąją sąskaitą labiau, nei prognozuojama šiuo metu. Stabilus pastarųjų metų tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje, palanki išorės ir vidaus aplinka leidžia tikėtis, kad tiesioginių investicijų srautas Lietuvoje 2005–2007 metais nesumažės ir šių investicijų dėka bus finansuojama iki 50 procentų einamosios sąskaitos deficito. Kitas stabilus Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltinis – ES parama. Sėkmingas ES lėšų naudojimas ūkyje palengvins Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos finansavimą ir taps toks pat svarbus kaip ir tiesioginės užsienio investicijos: numatoma, kad 2007 metais ES pervedamas kapitalas sudarys 3,6 procento BVP. 3. VALSTYBĖS FINANSAI 3.1. Politikos strategija 3.1.1. TIKSLAS Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutiniu laikotarpiu – užtikrinant ekonominės politikos tikslų įgyvendinimą, siekti cikliškai subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto. Bus siekiama, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2004–2007 metais neviršytų 3 procentų BVP ir artėtų prie subalansuoto. Vidutinio laikotarpio fiskalinė politika sieks įgyvendinti šiuos makroekonominės politikos prioritetus: užtikrinti makroekonominį stabilumą vykdant anticiklinę fiskalinę politiką: siekti išlaikyti mažus rizikos priedus virš bazinių palūkanų ir mažą infliaciją; sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą: pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES struktūrinę politiką; toliau skatinti tęsti pradėtas energetikos, žemės ūkio, biudžeto valdymo reformas; tęsti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą; vykdomą fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais. Lietuva, siekdama būti tarp pirmųjų įstojusių į euro zoną, fiskalinės politikos srityje gerins institucines ilgalaikio taupymo sąlygas, sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, užtikrins sėkmingą struktūrinių reformų baigtį, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, sukurs palankią aplinką verslui, privačioms investicijoms, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, panaudojimą. Panaudodama ir mokesčių priemones, ji sieks subalansuoti pernelyg spartų paklausos didėjimą, finansuojamą iš bankų paskolų ir gausėjančios ES paramos. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos fiskalinio deficito planams įgyvendinti arba deficitui toliau mažinti. Naujais mokesčiais bus siekiama apriboti spekuliacines investicijas ir užtikrinti einamosios sąskaitos tvarumą. 3.1.2. 2005–2007 METAIS NUMATOMOS PRIEMONĖS Dėl naujų mokesčių įstatymų įgyvendinimo dalis mokesčių naštos perkelta iš darbo į kapitalo apmokestinimą. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama išlaikyti tendenciją perorientuoti dalį darbo apmokestinimo naštos į kapitalo apmokestinimą. Bus siekiama įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams apsaugant socialiai pažeidžiamas grupes nuo papildomų mokesčių mokėjimo, pristabdant būsto ir žemės kainų didėjimą, taip pat siūloma kapitalo apmokestinimą didinti netiesiogiai – padidinti žemės ir turto mokesčius įmonėms. Jeigu būsto kainos stabilizuotųsi dėl pasikeitusių ūkio aplinkybių ir fiskalinio deficito užduočių vykdymas būtų užtikrintas kitais būdais, nekilnojamojo turto mokestis gyventojams būtų įvedamas vėliau. Būtina skatinti ekonomišką turto ir ypač žemės naudojimą, neskatinant spekuliacinių investicijų ir sustabdant netvarų nekilnojamojo turto ir žemės kainų didėjimą. Bus siūloma įgyvendinti mokestines priemones, kompensuosiančias dalį pajamų, prarandamų panaikinus apyvartos mokestį už naudojimąsi keliais: svarstomi keli papildomo mokesčio už transporto priemones variantai. Vidutinės trukmės laikotarpiu bus siekiama geresnio kapitalo ir darbo pajamų apmokestinimo balanso: mažinama gyventojų pajamų mokesčio našta ir racionalizuojamas kapitalo apmokestinimas, skatinama daug darbo reikalaujančių šakų plėtra ir darbo vietų steigimas. Bus siekiama, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas nedidintų fiskalinio deficito, skatintų tvarią ūkio plėtrą, sudarytų sąlygas didinti verslo konkurencingumą ir pelningumą. Valdžios sektoriaus viršplanines pajamas, galinčias atsirasti dėl verslo ciklo ar geresnio mokesčių surinkimo, numatoma siūlyti skirti fiskaliniam deficitui mažinti. Valdžios sektoriaus nepanaudotas planines išlaidas, galinčias atsirasti dėl vėluojančio ES paramos bendrojo finansavimo ar kitų priežasčių, taip pat numatoma siūlyti skirti fiskaliniam deficitui mažinti. 2005 metų II pusmetį, paaiškėjus, kad bendrajam finansavimui bus panaudota daugiau lėšų, nei numatyta Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, Vyriausybė numato siūlyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą, užtikrinantį fiskalinio deficito užduoties įgyvendinimą sumažinant išlaidas. Toliau bus tobulinamas valstybės finansų valdymas, gerinama valdžios sektoriaus finansų kokybė. 3.2. Faktiniai balansai ir formuojamo biudžeto įtaka vidutinės trukmės tikslams 3.2.1. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA Sparti Lietuvos ūkio raida įrodo, kad pastaraisiais metais vykdyta tvari fiskalinė politika, užtikrinusi valstybės finansų stabilumą, pelniusi vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimą, yra pragmatiška. Siekiant fiskalinio konsolidavimo, 2000 metais buvo iš esmės pakeista fiskalinės politikos orientacija. 2000 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 2,5 procento BVP, 2001 metais jis sumažėjo iki 2 procentų BVP. 2003 metais valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas sudarė 1,9 procento BVP. Kadangi skolos aptarnavimo išlaidos sudarė 1,3 procento BVP, 2003 metais buvo fiksuotas 0,6 procento BVP dydžio pirminis deficitas. Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito padidėjimą 2003 metais lėmė planuotą 0,4 procentinio punkto BVP lygį viršijusios išlaidos nuvertėjusiems indėliams atkurti. Dėl perkeliamų į 2005 metus nepanaudotų 2004 metais ES paramos bendrojo finansavimo lėšų ir spartesnio nominaliojo BVP didėjimo tikimasi, kad 2004 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys apie 2,5 procento BVP ir bus mažesnis už planuotąjį (2,7 procento BVP). Siekiant užtikrinti, kad nebus peržengta 3 procentų riba, vidutiniu laikotarpiu sušvelnėjus ES narystės sukeltai biudžeto naštai, valdžios sektoriaus deficitas turėtų mažėti nuo 2,5 procento BVP 2004 metais iki 1,5 procento BVP – 2007 metais. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2004–2007 metų laikotarpiu, palyginti su 2003 metais, pasikeis dėl EB mokėtinų nuosavų išteklių ir ES struktūrinių fondų bendrojo finansavimo, sėkmingai vykdomos pensijų reformos sąnaudų ir mokesčių suderinimo su ES. 2004–2007 metų laikotarpiui projektuojami šie biudžeto rodikliai: 12 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto (S 13) projekcijos 2004–2007 metais (BVP procentais) BVP % ESS* kodas 2003 2004 2005 2006 2007 Grynasis skolinimasis (B9) 1. Valdžios sektorius* S13 -1,9 -2,5 -2,5 -1,8 -1,5 2. Centrinės valdžios biudžetas S1311 -2,38 -2,69 -2,55 -1,82 -1,51 3. Valstijų biudžetas S1312 4. Savivaldybių biudžetas S1313 0,03 0,05 0,02 0,02 0,02 5. Socialinio draudimo fondų biudžetai S1314 0,5 0,11 0,03 0 0 Valdžios sektoriaus biudžetas (S13) 6. Visos pajamos ESS 32,3 32,9 34,4 34,8 34,5 7. Visos išlaidos ESS 34,1 35,5 36,9 36,6 36 8. Biudžeto balansas B9 -1,9 -2,5 -2,5 -1,8 -1,5 9. Grynosios palūkanos D41 0,4 0,5 0,6 0,6 0,6 10. Pirminis balansas -0,6 -1,5 -1,4 -0,8 -0,5 Pajamos 11. Pajamos iš mokesčių D2+D5 19,9 19,8 20,4 20,4 20,5 12. Socialinio draudimo įmokos D61 8,7 8,7 8,6 8,5 8,4 13. Pajamos iš turto D41 0,9 0,6 0,5 0,4 0,4 14. Kitos 2,8 3,8 4,9 5,4 5,2 15. Visos pajamos ESS 32,3 32,9 34,4 34,7 34,5 Išlaidos 16. Kolektyvinio vartojimo išlaidos P32 7,9 7,1 7,1 6,6 6,3 17. Socialiniai pervedimai natūra D63 10,8 10,8 10,8 10,3 9,9 18. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D62 9,2 9,3 9,2 9,2 9 19. Palūkanos D41 1,3 1,1 1,1 1 1 20. Subsidijos D3 0,8 0,9 0,9 0,9 0,8 21. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas** P51 3 3,4 4,9 5,2 5 22. Kitos 1,1 2,9 2,9 3,4 3,8 23. Visos išlaidos ESS 34,1 35,5 36,9 36,5 36 *ESS – Europos sąskaitų sistema. **Pažymėti skaičiai mažėtų, jeigu ES parama būtų panaudojama lėčiau, nei numatyta prielaidose. Dėl perkeliamų į 2005 metus nepanaudotų 2004 metais ES paramos bendrojo finansavimo lėšų 2004 metų fiskalinis deficitas gali būti apie 0,3 procentinio punkto mažesnis, nei nurodoma 12 lentelėje. Šioje Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės keičiasi dėl 5 veiksnių: gausesnių lėšų, skirtų pagrindiniam kapitalui formuoti; bendrų Eurostato rekomendacijų parodant ES paramą; spartesnio nominaliojo BVP didėjimo, sukėlusio „bazės efektą“; prielaidų, patikslinančių ES paramos bendrąjį finansavimą; mokestinių priemonių ekonomikos cikliniam pakilimui valdyti. Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamų dalis (BVP procentais) didės: 2003 metais jos sudarė 32,3 procento BVP, 2004 metais – 32,9 procento BVP, 2005 metais – 34,4 procento BVP, 2006 metais – 34,7 procento BVP. 2007 metais visiškai pasibaigs parama, skirta iki stojimo į ES, todėl sumažėję einamieji ir kapitalo pervedimai sumažins valdžios sektoriaus pajamas 2007 metais iki 34,5 procento BVP. Atsižvelgiant į Eurostato rekomendacijas, šioje Programoje valdžios sektoriui nepriskiriama privačiam sektoriui skirta ES pagalba. Mokestinių pajamų dalies BVP didėjimo tendencija išliks per visą vidutinės trukmės laikotarpį. Nors 2005 metų viduryje, panaikinus kelių mokestį, bus prarasta apie 0,4 procento BVP pajamų, papildomomis mokestinėmis priemonėmis bus siekiama padidinti mokestinę pajamų dalį apie 0,6 procentinio punkto BVP (iki 20,4–20,5 procento BVP). Patikslintos prielaidos dėl ES paramos bendrojo finansavimo leidžia tikėtis, kad ES įsipareigojimai nuolat didins einamuosius ir kapitalo pervedimus iki 2006 metų; šios įplaukos 12 lentelėje parodomos eilutėje „Kitos“. Išmokos Lietuvai iš ES įtrauktos į skaičiavimus vadovaujantis ne Kopenhagos Viršūnių Taryboje patvirtintais pinigų srautais, o vidutiniais istoriniais ES narėms naujokėms skiriamos ES paramos panaudojimo rodikliais. Visų valdžios sektoriaus išlaidų dalis dėl fiskalinio deficito strategijos mažėjo iki 34,1 procento BVP 2003 metais. Dėl ES paramos panaudojimo 2004 metais išlaidų dalis didėjo iki 35,5 procento BVP, 2005 metais padidės iki 36,9 procento BVP. Siekiant įgyvendinti su ekonomikos ciklu suderintus fiskalinės politikos uždavinius, valdžios sektoriaus išlaidos 2006 metais turėtų sumažėti iki 36,5 procento BVP. Dėl valdžios vartojimo efektyvumo ir 2007 metais pasibaigsiančios paramos, skirtos iki stojimo į ES, valdžios sektoriaus išlaidos 2007 metais sumažės iki 36 procentų BVP. Valdžios sektoriaus išlaidų mažėjimas iš esmės nesumažintų šioje Programoje beveik 2 procentiniais punktais BVP padidėjusių išlaidų investicijoms. Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimo siekti subalansuoto biudžeto vykdymas turėtų gerinti valdžios finansų kokybę. Į valdžios sektoriaus išlaidas įtrauktos ir įmokos į ES biudžetą: 2004 metais – 0,7 procento BVP, 2005 metais – 1,2 procento BVP, 2006–2007 metais – 1,1 procento BVP. Įmokos į ES biudžetą, ES paramos bendrojo finansavimo poreikis, paramos žemdirbiams padidinimas iki 55 procentų ES lygio 2004 metais (iki 60 procentų – 2005 metais), kompensacijos už nekilnojamąjį turtą ir atkurtas gyventojų santaupas pareikalaus papildomų lėšų. Fiskalinio deficito išlaikymas žemiau 3 procentų BVP ribos būtų užtikrintas mažinant kolektyvinio vartojimo išlaidas nuo 7,9 procento BVP 2003 metais iki 6,3 procento BVP – 2007 metais. Iš nacionalinių šaltinių nuo 40 procentų iki 55 procentų ES vidutinio lygio didinama parama žemdirbiams 2004 metais viršijo 0,3 procento BVP, 2005 metais sudarys daugiau kaip 0,5 procento BVP. Šioje Programoje subsidijoms skiriama suma yra 0,6 procentinio punkto BVP mažesnė, nes pagal diegiamą naująją Eurostato metodiką ES tiesioginės išmokos žemdirbiams priskiriamos privačiam sektoriui, o ne valdžios sektoriui. Sprendimas naudojant nacionalines lėšas priartinti tiesiogines išmokas žemdirbiams iki ES lygio buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1391 „Dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2005 metais“ (Žin., 2004, Nr. 164-5982), kuriame nurodyta, kad 2005 metais tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenas priartinamos iki 60 procentų ES vidurkio. Dėl sėkmingai vykdomos skolinimosi politikos palūkanų dalis mažės nuo 1,3 procento BVP 2003 metais iki 1 procento BVP – 2007 metais. Dėl pensijų reformos įtakos 2004–2007 metais dalis socialinio draudimo įmokų pervedama į privačius pensijų kaupimo fondus. Kapitalo pervedimai į privačius pensijų kaupimo fondus kasmet didės: nuo 0,3 procento BVP 2004 metais iki 0,7 procento BVP – 2007 metais. Dėl nagrinėjamu laikotarpiu palankios demografinės dirbančių žmonių struktūros ir pensinio amžiaus ilginimo socialinio draudimo išmokos sudarys vis mažesnę BVP dalį, bet 2004 metais padidintos socialinės pašalpos leis išlaikyti šių išlaidų dalį artimą 2003 metų lygiui. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas dėl ES paramos panaudojimo prognozuojamu periodu turėtų padidėti nuo 3 procentų BVP 2003 metais iki 5,2 procento BVP – 2006 metais. Dėl 2007 metais pasibaigsiančios paramos, skirtos iki stojimo į ES, pagrindinio kapitalo kaupimo dalis sumažės iki 5 procentų BVP. Spartus investicijų didėjimas pagerins valstybės finansų kokybę. Valdžios sektoriaus išlaidos gyventojų atkurtoms santaupoms grąžinti ir kompensacijoms už grąžintiną nekilnojamąjį turtą išmokėti 2003–2007 metais sudarytų atitinkamai apie 0,6 procento, 1,1 procento, 0,4 procento, 0,8 procento, 1,2 procento BVP. Šios sumos gali būti pakeistos paaiškėjus, kad ūkio ciklas reikalauja ryžtingiau mažinti fiskalinį deficitą. 3.3. Struktūrinis deficitas ir fiskalinės politikos tęstinumas Pagal šią Programą struktūrinis deficitas vertina …