| Europaius

Trumpai

Šios taisyklės nustato pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus, kurie yra privalomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, eksploatuojant, statant, rekonstruojant bei techniškai pertvarkant pastatus, statinius ir technologinius įrenginius. Jos skirtos užtikrinti saugumą nuo gaisrų ir sprogimų, nustatant atsakomybes ir veiksmų gaires.
Ką reguliuoja

Pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus pastatams, statiniams ir technologiniams įrenginiams.
Teritorijos priežiūros, pastatų ir patalpų tvarkos bei elektros įrenginių eksploatavimo taisykles.
Asmenų atsakomybes ir pareigas priešgaisrinės saugos srityje.
Veiksmus kilus gaisrui ir priemones jam gesinti.
Kam tai skirta

Visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims.
Objektų vadovams (darbdaviams) ir atskirų darbo barų vadovams.
Darbuotojams.
Pagrindiniai punktai

Visi asmenys privalo vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus ir kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
Už objekto priešgaisrinę saugą atsakingas vadovas (darbdavys), kuris privalo garantuoti taisyklių vykdymą, instruktuoti darbuotojus ir aprūpinti objektą gaisro gesinimo priemonėmis.
Teritorija turi būti tvarkinga, privažiavimai ir priėjimai prie pastatų bei priešgaisrinio inventoriaus laisvi, o šiukšles deginti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, statinių bei miškų ir javų masyvų.
Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti neužkrauti, o evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi.
Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami griežtai laikantis nustatytų taisyklių, o gedimai, sukeliantys kibirkščiavimą ar kaitimą, šalinami nedelsiant.
📄 Įstatymo tekstas
PATVIRTINTA 
 Vidaus reikalų ministerijos 
m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 990 
 Įsigalioja nuo 1994 m. gegužės 1 d.
 RESPUBLIKINĖS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS
m. gruodžio 30 d. Nr. 990
 Vilnius
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Šios taisyklės nustato pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus, būtinus eksploatuojant, statant, rekonstruojant bei techniškai pertvarkant pastatus, statinius ir technologinius įrenginius (neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, pavaldumą bei paskirtį) ir yra privalomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių standartų, statybos normų, technologinių sąlygų, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus.
3. Ministerijos ir žinybos, atsižvelgdamos į gamybos ir darbo specifiką, gali parengti ir išleisti (patvirtintas nustatyta tvarka) žinybines taisykles, nesumažindamos reikalavimų, numatytų šiose taisyklėse bei kituose galiojančiuose norminiuose dokumentuose.
4. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organų vadovai turi teisę, nenumatytais šiose taisyklėse atvejais, nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimus pagal konkrečią situaciją.
5. Visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys privalo vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, o kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
6. Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas, nurodymai yra privalomi visų objektų vadovams (darbdaviams), darbuotojams ir kitiems asmenims.
8. Už objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas vadovas (darbdavys). Jis privalo:
8.1. garantuoti, kad šių Taisyklių ir kitų, priešgaisrinę saugą reglamentuojančių, norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi. Nustatyti priešgaisrinį režimą ir reikalauti, kad visi darbuotojai jo laikytųsi;
8.2. garantuoti, kad vadovaujantis 1 priede nurodytais reikalavimais objektui ir atskiriems jo darbo barams būtų parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos;
8.3. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais;
8.4. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;
8.5. garantuoti, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų pasiūlymai būtų vykdomi nurodytu laiku;
8.6. aprūpinti objektą gaisro gesinimo priemonėmis ir garantuoti, kad jos būtų efektyviai naudojamos gaisrui gesinti;
8.7. garantuoti, kad turima priešgaisrinė technika operatyviai būtų naudojama gaisrui gesinti bet kuriuo paros metu;
8.8. aprūpinti objektą vaizdinėmis priešgaisrinės agitacijos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais;
8.9. garantuoti, kad vadovaujantis 2 priede nurodytais reikalavimais būtų parengtas planas, kaip darbuotojams elgtis kilus gaisrui ir organizuoti praktinius užsiėmimus pagal jį ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
 Pastaba. Objekto vadovas gali įkurti savanorišką ugniagesių draugovę bei sudaryti priešgaisrinę-techninę komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti.
9. Atskirame darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba jį pavaduojantis asmuo. Jis privalo:
9.1. garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą darbo bare;
9.2. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;
9.3. žinoti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;
9.4. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuavimo kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti ir t. t. Rastus trūkumus skubiai šalinti;
9.5. garantuoti, kad šildymo įrengimai, ventiliacijos, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o radus gedimų – nedelsiant juos pašalinti;
9.6. garantuoti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkciją perduoti į sandėlį, išjungti elektros įrenginius, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;
9.7. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles. Garantuoti, kad šios sistemos būtų tvarkingos ir galimos naudoti bet kuriuo metu;
9.8. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų pasiūlymus vykdyti nurodytu laiku;
9.9. neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo.
10. Kiekvienas darbuotojas privalo:
10.1. mokėti priešgaisrinės saugos taisykles bei instrukcijas;
10.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo objekte ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
10.3. darbo metu naudotis tvarkingais darbo įrankiais, prietaisais ir įrengimais;
10.4. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;
10.5. baigus darbą sutvarkyti, išvalyti darbo vietą ir išjungti elektros įrenginius;
10.6. mokėti naudotis darbo bare esančiomis gaisro gesinimo priemonėmis;
10.7. vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą.
11. Darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami, mokomi ir atestuojami pagal galiojančių nuostatų reikalavimus.
12. Už nuomojamų patalpų priešgaisrinę saugą atsako nuomotojas, jeigu kitaip nenumatyta nuomos sutartyje.
TERITORIJOS PRIEŽIŪRA
1. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas.
2. Privažiavimai ir priėjimai prie pastatų ir priešgaisrinio inventoriaus turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti autotransporto priemones.
3. Apie kelių remontą arba kitas priežastis, trukdančias privažiuoti gaisrinėms mašinoms, būtina pranešti priešgaisrinei apsaugai ir pastatyti ženklus, nurodančius apvažiavimo kryptį.
4. Įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.
5. Į teritoriją, kur gali susikaupti LU ir DS garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti įspėjamieji ženklai (rodyklės).
6. Laikini pastatai ir statiniai teritorijoje statomi laikantis respublikinių statybos normų (RSN).
7. Garantuoti, kad vartai rankomis (be mechaninio būdo) būtų atidaromi bet kuriuo paros metu. Prie įvažiavimo į įmonės teritoriją įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schemą.
8. Deginti šiukšles leidžiama, kai nėra vėjo ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, statinių bei miškų ir javų masyvų ir jų degimą reikia prižiūrėti. Pelenus užpilti vandeniu arba žemėmis.
9. Teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, jos turi būti specialiai paženklinamos.
10. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Jose turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai.
11. Į kanalizacijos sistemas draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatytos specialios talpos.
12. Žaibosaugos įrenginiai turi būti tvarkingi ir periodiškai tikrinami.
13. Teritorijoje išdėstomos pirminės gaisro gesinimo priemonės (pagal 3 priedą).
PASTATAI IR PATALPOS
1. Visos patalpos ir pastatai turi būti tvarkingi.
2. Perėjos ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. Draudžiama jas užkalti ar užrakinti iš lauko. Vidinis užraktas turi leisti lengvai duris atidaryti bet kuriuo paros metu.
3. Kilus gaisrui, draudžiama naudoti liftus ir keltuvus žmonėms evakuoti.
4. Keisti pastatų patalpų išplanavimą ir paskirtį galima tik pagal RSN reikalavimus.
5. Patalpoje neatidaromų (nenuimamų) metalinių grotų langai gali turėti ne daugiau kaip du trečdalius bendro jų ploto, išskyrus specialios paskirties patalpas. Patalpose, kuriose darbo metu nuolat būna žmonių, atidaromosios (nuimamosios) grotos turi būti atidarytos (nuimtos).
6. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir sandėlius priešgaisrinės saugos ženklai įrengiami pagal galiojančius standartus, užrašai, nurodantys patalpų kategoriją – pagal RSN, o nurodantys gaisro bei sprogimo zoną – pagal EĮĮT reikalavimus.
7. Gamybinėse patalpose ir nuo įrengimų valomos dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus arba objekto (baro) instrukcijas. Metalo drožlės ir panaudotos valymo medžiagos sudedamos į metalines, sandariais dangčiais uždaromas dėžes, o pamainai pasibaigus, pašalinamos iš patalpų.
8. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtų dujų balionus, LU ir DS bei kitas pavojingas, sprogstamas ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.
9. Palėpes draudžiama naudoti gamybai ir sandėliavimui. Jos turi būti užrakintos, langai įstiklinti, o raktai laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kur juos galima paimti bet kuriuo paros metu.
10. A, B ir C kategorijų patalpose turi būti pakabintos priešgaisrinės saugos instrukcijos.
11. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose ir tinkamai įrengtose vietose.
12. Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios jas nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti.
13. Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės. Draudžiama ant jų įrengti nenuimamas grotas, užmūryti langų angas.
14. Pastato priešgaisrinės saugos sistemos įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys. Draudžiama demontuoti koridorių, laiptinių, liftų holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus numatytus projekte įrengimus.
15. Pastatų laiptinėse esantys šiukšlėlaidžių vožtuvai turi būti tvarkingi ir sandarūs.
16. Po laiptais, sanitarinėse-techninėse nišose draudžiama laikyti buitinės chemijos ir degias medžiagas.
17. Rūsių patalpos (techniniai rūsiai) turi būti uždarytos (uždaryti), įstiklintais langais.
18. Draudžiama naudotis atvira ugnimi rūsiuose, palėpėse ir kitose degių medžiagų laikymo vietose.
19. Evakuacijos keliuose draudžiama rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomas ir praskečiamas duris bei vartus, sukamąsias duris bei kryžmes.
20. Statybinės konstrukcijos, netekusios atsparumo ugniai, pakartotinai atsparinamos.
21. Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.
22. Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos statybiniu skiediniu per visą konstrukcijos storį.
23. Rūsių ir cokolinių aukštų patalpose draudžiama įrengti dirbtuves, ūkinius, malkų ir degių medžiagų sandėlius, jeigu įėjimas į patalpas neatskirtas nuo laiptinių.
24. Pastatuose ir statiniuose įvairių komunikacijų vamzdynus draudžiama atšildyti atvira ugnimi.
25. Saunų elektros įranga turi būti tvarkinga ir periodiškai tikrinama. Degi saunų apdaila keičiama ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
26. Darbuotojų buitinėse patalpose, kuriose persirengia virš 10 žmonių, specrūbų spintos ir šiukšlių dėžės turi būti iš nedegių medžiagų.
27. Patalpose turi būti tiek pirminių gaisro gesinimo priemonių, kiek nurodyta 3 priede.
ELEKTROS ĮRENGINIAI
1. Elektros tinklai ir elektros įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami griežtai laikantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“, „Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklių“ ir „Vartotojų elektros įrenginių eksploatavimo saugumo technikos taisyklių“ reikalavimų. Jų techninė būklė privalo būti saugi gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
2. Elektros tinklų ir elektros aparatūros gedimai, sukeliantys kibirkščiavimą, kabelių ir laidų kaitimą, šalinami nedelsiant.
3. Elektros paskirstymo spintose turi būti elektros vartotojų schemos, nurodančios saugiklio nominalios srovės dydį. Spintos ir skydinės turi būti užrakintos.
 Priėjimai prie elektros skydinių ir spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti. Prie jų draudžiama laikyti degias medžiagas arčiau kaip 1 m atstumu. Tarpai tarp grindų ir
 elektros spintų bei skydinių privalo būti užtaisyti nedegiomis medžiagomis.
 C kategorijos gamybinėse patalpose, kuriose gali būti daug dulkių, elektros spintų ir skydinių durys privalo turėti tarpines arba būti užsandarintos.
4. Laikiną elektros instaliaciją leidžiama naudoti tik statybos, remonto ar avarijų likvidavimo metu.
5. Kilnojamieji šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šiems šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros aparatūrai naudojami tik lankstūs kabeliai.
6. Sandėlio vedėjas (sandėlininkas) ar kitas asmuo, atsakingas už sandėlio priešgaisrinę saugą, pasibaigus darbo dienai (pamainai), privalo apžiūrėti visas patalpas ir, tik įsitikinęs jų priešgaisriniu saugumu, išjungti elektros tiekimą, o išjungimo aparatą užrakinti.
7. Gamybinėse ir sandėlių patalpose nuo elektros variklių, šviestuvų, laidų ir kitų įrenginių nuolat valomos degios nuosėdos.
8. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti daugiau kaip 0,5 metro.
9. Elektros šviestuvuose naudojamos tik leistino galingumo elektros lempos.
10. Eksploatuojant elektros įrenginius draudžiama:
10.1. šildyti patalpas nestandartiniais (savo gamybos) elektros prietaisais;
10.2. naudotis netvarkingomis rozetėmis, kištukais, atsišakojimo dėžutėmis, jungikliais bei kita elektros instaliacijos įranga;
10.3. elektros laidus, lempas ir šviesos sklaidytuvus uždengti degiomis medžiagomis;
10.4. į vieną elektros rozetę jungti kelis didelio galingumo prietaisus;
10.5. vietoje elektros laidų ir kabelių naudoti radijo arba telefono laidus;
10.6. naudoti elektros lygintuvus, virykles, virdulius ir kitus šildymo prietaisus (išskyrus tam tikslui įrengtas vietas) ir juos palikti be priežiūros;
10.7. kabinti šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant laidų;
10.8. sandėlių patalpose įrengti rozetes;
10.9. naudoti nekalibruotus ir savos gamybos saugiklius;
10.10. naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra;
10.11. tiesti elektros tinklus ir kabelius per sandėlių ir kitas analogiškos paskirties patalpas;
10.12. tiesti elektros linijas virš degių stogų ir medžiagų laikymo vietų.
11. Sandėlių įvadiniai kirtikliai turi būti įrengti sandėlio išorėje ant nedegaus pagrindo.
12. Laidai ir kabeliai sujungiami presavimo, suvirinimo, litavimo būdu arba specialiais jungikliais.
13. Gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose galima naudoti tik uždaro tipo šviestuvus.
ŠILDYMO ĮRENGINIAI
1. Visi šildymo įrenginiai ir prietaisai turi būti įrengti pagal galiojančių norminių dokumentų reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią būtina juos patikrinti bei suremontuoti.
2. LU ir DS bei dujų sandėlių patalpoms apšildyti galima naudoti tik vandenį, orą arba žemo slėgio garus.
3. Patalpose, kuriose yra degių dulkių, šildymo prietaisai turi būti reguliariai valomi.
4. Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip per 15 m nuo medinių pastatų, tam tikslui skirtose vietose.
5. Kuras turi būti laikomas reikiamai įrengtose patalpose arba aikštelėse.
6. Draudžiama šildymo įrenginius prižiūrėti pašaliniams asmenims.
7. Katilinėse ir šilumos generatoriaus patalpose draudžiama:
7.1. dirbti nesureguliuotu kuro purkštuku;
7.2. naudoti kitos rūšies kurą, negu numatyta įrenginio techninėje dokumentacijoje;
7.3. eksploatuoti katilines esant netvarkingai ištraukiamajai ventiliacijai;
7.4. tiekti kurą į užgesusius purkštukus ir dujų degiklius.
8. Visuomeniniuose ir gamybiniuose pastatuose krosnis kūrenti baigiama iki darbo pradžios.
9. Prie kiekvienos krosnies pakuros ir židinio įrengtas skardos lakštas turi būti pritvirtintas prie grindų.
10. Iš dūmtraukių bei krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina valyti suodžius.
11. Krosnys, dūmtraukiai turi būti tvarkingi. Palėpėse dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti nubaltintos.
12. Eksploatuojant krosnis draudžiama:
12.1. laikyti kurą prie pakuros;
12.2. įkurti krosnį LU ir DS;
12.3. kūrenti anglimi, koksu, skystuoju kuru arba dujomis, šiam tikslui nepritaikytas krosnis;
12.4. kūrenti krosnis esant netvarkingoms bei atidarytoms pakuros durelėms;
12.5. palikti be priežiūros kūrenamas krosnis.
13. Eksploatuojant kaloriferius, būtina juos reguliariai valyti.
14. Prekybos ir paslaugų objektams (kioskams, paviljonams ir kt.) apšildyti galima naudoti tik uždaro tipo pramoninius elektros šildymo prietaisus.
15. Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas prie krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.
16. Šildymo įrenginių skystojo kuro bakai eksploatuojami uždengti.
17. Kurotiekių sandūros, armatūra ir ventiliai turi būti tvarkingi ir hermetiški, neleidžiantys nutekėti kurui.
VENTILIACIJOS SISTEMOS
1. Ventiliacijos sistemos turi būti įrengiamos pagal norminių dokumentų reikalavimus. Jų darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos. Jose nurodomos priešgaisrinės saugos priemonės, ortakių, filtrų, ugnį sulaikančių vožtuvų ir kitų įrenginių valymo terminai, taip pat aptarnaujančio personalo veiksmai kilus gaisrui arba avarijai.
2. Personalas, atsakingas už ventiliacijos įrenginių priežiūrą, privalo šalinti gedimus bei atlikti ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, drėkinimo kamerų, įžeminimo įrenginių planines-profilaktines apžiūras.
3. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose sugedus vandens arba sausiems filtrams, magnetiniams gaudikliams bei kitiems ventiliacijos įrengimams, uždraudžiami bet kokie technologiniai procesai.
4. Ventiliacijos įrenginių, naudojamų degioms dujoms ir sprogimo atžvilgiu pavojingoms medžiagoms siurbti, visų metalinių ortakių, vamzdynų, filtrų ir kitų ištraukiamosios ventiliacijos įrengimų įžeminimai turi būti tvarkingi ir periodiškai tikrinami.
5. Iš ventiliacijos kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybinės atliekos turi būti valomos pagal nustatytą grafiką.
6. Ventiliacijos kamerose griežtai draudžiama laikyti įrengimus arba medžiagas. Kameros turi būti užrakintos. Pašaliniams asmenims į jas įeiti draudžiama.
7. Eksploatuojant automatinius ugnį sulaikančius įrenginius, būtina kontroliuoti jų techninę būklę bei valyti degias nuosėdas nuo jautrių jų valdymo elementų.
8. Atsiradus gedimų, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras (perkrautas ventiliatorius, perkaitę guoliai, atsirado vibracija ir t. t.), būtina nedelsiant sustabdyti ventiliatorių ir šalinti gedimus.
9. Eksploatuojant ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemas, draudžiama demontuoti ugnį sulaikančius įrenginius arba atskirus jų elementus.
10. Ištraukiamieji ortakiai, kuriais traukiamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos dulkės, privalo turėti periodinio valymo įtaisus (liukus, išardomus sujungimo mazgus ir kt.). Draudžiama juos valyti išdeginimo būdu.
11. Vietiniai ištrauktuvai, šalinantys gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, turi būti su metaliniais tinkleliais arba turėti magnetinius gaudytuvus.
12. Patalpose, kuriose gali būti lengvai užsiliepsnojančių ir sprogstamų medžiagų (dujų, garų, dulkių), ventiliatorių ir kitų ventiliacijos įrenginių konstrukcijos ir medžiagos neturi kibirkščiuoti.
13. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose esantys ventiliacijos įrengimai privalo turėti distancinio valdymo įrenginį, kad juo būtų galima pasinaudoti gaisro ar avarijos atveju (pagal šioms patalpoms nustatytus reikalavimus).
TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR ĮRENGIMAI
1. Technologiniai procesai turi vykti nustatyta tvarka pagal patvirtintas normas bei technologinę dokumentaciją.
2. Draudžiama naudoti medžiagas, kurioms pagal galiojančius standartus nenustatyti rodikliai, apibūdinantys pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
3. Vadovaujantis RSN, visuose objektuose nustatomos gamybinių cechų, atskirų patalpų, įrenginių ir sandėlių kategorijos pagal jų pavojingumą sprogimo – gaisro atžvilgiu ir zonų klasės – pagal EĮĮT reikalavimus.
4. Draudžiama vykdyti technologines operacijas, kai netvarkingi įrengimai, išjungti kontroliniai matavimo ir apsaugos prietaisai bei automatinė įranga.
5. Aparate prasidėjus greitėjančiai cheminei reakcijai, dėl kurios kyla temperatūra ar slėgis, automatinės apsaugos priemonės turi pradėti skubiai mažinti slėgį, išleisti avariją galintį sukelti produktą, visiškai nutraukti aktyvaus reagento tiekimą bei patiekti neutralizuojančią medžiagą arinhibitorių į technologinio aparato vidų ir t. t.
6. Objekto administracija privalo nuodugniai ištirti kiekvieną slėgio ar temperatūros bei kitų nustatytų technologinio reglamento parametrų pažeidimą, išsiaiškinti priežastis ir imtis priemonių, kad panašūs atvejai nesikartotų.
7. Vamzdynai, technologiniai įrengimai, tara, kurioje yra medžiagų, išskiriančių sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus garus, dujas ar dulkes, turi būti hermetiški ir nudažyti reikiama spalva. Ant taros turi būti nurodytas laikomų medžiagų pavadinimas bei jų pavojingumo charakteristikos.
8. Sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose bei zonose draudžiama naudoti įrengimus, įrankius bei kitus daiktus, galinčius išskelti kibirkštį.
9. Įrengimų ir vamzdynų izoliacija, įmirkusi degiais skysčiais, turi būti tuojau pat pakeista.
10. Ištraukiamoji ventiliacija turi išsiurbti degias dujas, garus ar dulkes iš patalpos, užpildant arba iškraunant technologinį įrenginį bei imant iš jo mėginį.
11. Traukos įrengimų elementai turi neleisti kauptis ortakiuose degioms nuosėdoms, o susikaupus, būtina jas valyti pagal numatytą technologinį reglamentą.
12. Kai technologijai naudojami atviri indai bei aparatai su LU ir DS, būtina:
12.1. darbo vietoje laikyti ne daugiau LU ir DS, negu reikia vienai pamainai;
12.2. dirbti, kai įjungta ištraukiamoji ventiliacija;
12.3. atviras vonias bei indus būtina uždengti dangčiais ne darbo metu ir kilus gaisrui;
12.4. esant techninėms galimybėms, pavojingus gaisro atžvilgiu skysčius pakeisti mažiau pavojingais arba nedegiais.
13. Leidžiama naudotis tik tvarkingais apsaugos ir kvėpavimo vožtuvais.
14. Planinį remontą būtina atlikti reglamento nustatytais terminais. Sustabdžius įrengimus, sudaryti saugias sąlygas juos tikrinti ir remontuoti. Draudžiama pradėti gamybą neatlikus visų numatytų darbų.
15. Remontuoti slėgio sistemas ir įrengimus galima tik sumažinus juose slėgį iki atmosferinio.
16. Technologiniuose procesuose naudojami elektros šildymo elementai neturi liesti degių medžiagų ir įrengiami ant tvirto, nedegaus pagrindo.
17. Būtina numatyti, kad patalpose, kuriose naudojami LU ir DS, dujos, jie būtų tiekiami centralizuotai ir išduodami darbo vietose. Visais kitais atvejais LU ir DS gabenti saugia, specialios konstrukcijos tara.
18. A ir B kategorijos gamybinėse patalpose bei sandėliuose automatiniai analizatoriai aplinkos orui kontroliuoti turi būti tvarkingi. Nesant stacionarių dujų analizatorių, periodinis oro erdvės laboratorinis tyrimas atliekamas pagal patvirtintą instrukciją.
19. Aptarnaujantis personalas privalo žinoti vamzdynų technologinę schemą, sklendžių išdėstymą ir jų paskirtį. Be to, ištikus avarijai ar gaisrui, mokėti atlikti perjungimo (uždarymo, atidarymo) operacijas.
20. Degios dujos ir garai iš technologinio įrenginio turi būti pašalinti per apsaugos vožtuvus, prapūtimo ar rankinio nuleidimo linijas ir utilizuoti, kad nepatektų į gamybines patalpas.
21. Įrengimai, skirti išleisti iš aparato bei indų suskystintas degias dujas, LU ir DS, garus, visada turi būti tvarkingi. Avarinio nuleidimo linijų sklendės turi būti su atpažinimo ženklais ar užrašais, o priėjimas prie jų – laisvas.
22. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose būtina kontroliuoti judančių detalių temperatūrą, kad nepakiltų aukščiau leistinos ribos. Prireikus įrengimus sureguliuoti, sutepti ir t. t.
23. Naudojant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, būtina kontroliuoti, kad į judančius mašinų mechanizmus ir aparatus nepatektų pašalinių kietų daiktų (metalo gabalėlių, akmenų ir kt.). Draudžiama dirbti mašinomis ir aparatais, kai išjungti arba sugedę magnetiniai gaudytuvai. Atidarant ir uždarant bei perkeliant dangčius arba jų liukus vengti smūgių, kurie išskeltų kibirkštis.
24. Jeigu aparatų ir vamzdynų paviršiai yra karšti, o prisilietus kitoms medžiagoms susidaro gaisro ar sprogimo pavojus, tai jų paviršius izoliuojamas, kad temperatūra būtų ne didesnė negu leistina (ne daugiau kaip 80% medžiagos užsiliepsnojimo temperatūros).
25. Ugnies užtvaros turi būti neužterštos ir tikrinamos, kad neužšaltų.
 RIEBALŲ ŠALINIMO, DAŽYMO IR KITI PROCESAI NAUDOJANT LU IR DS
26. Detales, dirbinius plauti ir šalinti nuo jų riebalus reikia gaisro atžvilgiu saugiais būdais.
27. Vonios iki 0,5 kub. m, skirtos detalėms ir gaminiams dažyti panardinimo būdu, turi turėti nusiurbimo įrenginius ir sandarius dangčius. Dažymo vonias didesnes kaip 0,5 kub. m reikia statyti specialiose kamerose, turinčiose ventiliaciją.
28. Negalima eksploatuoti dažymo spintų, kamerų, ištraukiamosios ventiliacijos kabinų esant netvarkingiems vandens drėkintuvams, hidrofiltrams, dažų ir lakų gaudikliams.
29. Visų rūšių dažai ir lakai ruošiami tam tikslui skirtose patalpose ir aikštelėse.
30. Dažai į dažymo vietą turi būti tiekiami jau paruošti. Lakų ir dažų kiekis cecho sandėlyje neturi viršyti pamainos normos. Kiekvienos medžiagos kiekis nurodomas specialioje lentelėje.
31. Naudojant LU ir DS dažoma, lakuojama ir emaliuojama specialiai įrengtose patalpose arba kitose tam tikslui skirtose vietose.
32. Dažų paruošimo patalpų, dažymo kamerų, mirkymo vonių, rankinio dažymo postų, džiovinimo kamerų ir panašių įrenginių bei riebalų šalinimo vietų tiekiamoji bei ištraukiamoji ventiliacija visada turi būti tvarkinga.
33. Dažymo įrenginiai turi būti sublokuoti su ištraukiamąja ventiliacija taip, kad pastarajai sugedus, dažymo įrenginiai neveiktų.
34. Ant grindų išlietas lakas arba dažai turi būti skubiai išvalyti. Valyti grindis, sienas ir įrenginius LU ir DS draudžiama. Panaudotą lako ir dažų tarą būtina sandariai uždaryti ir laikyti specialiose aikštelėse.
35. Dažant elektrostatiniame lauke, liekamajam potencialui pašalinti įrenginiai privalo turėti techniškai sutvarkytus automatinius įtampos iškroviklius.
36. Veikiant ventiliacijai, kiekvieną pamainą degios nuosėdos valomos iš dažymo spintų, kamerų bei kabinų. Nuosėdas deginti draudžiama. Valant degias nuosėdas, naudoti kibirkšties neskeliančius gremžiklius.
37. Norint lengvai išvalyti dažų ir lako nuosėdas nuo kamerų sienų paviršiaus, rekomenduojama jį padengti plonu techninio vazelino, solidolo ar analogiškų medžiagų sluoksniu.
38. Draudžiama džiovinimo kamerose naudoti atviras elektros spirales ir kontaktinius sujungimus.
39. Džiovinimo kamerų šilumos izoliacijai naudojamos nedegios medžiagos.
40. Džiovinimo kamerų kaitinimo elementai neturi liesti gaminių, ant kaitinimo elementų neturi patekti degių medžiagų.
41. Džiovinimo kamerose įrengti temperatūros davikliai turi būti tvarkingi.
42. Prietaisai, signalizuojantys technologinio proceso pažeidimus džiovinimo kameroje, automatiškai blokuojantys įrengimus, turi būti techniškai sutvarkyti.
43. Džiovinimo kamerų ventiliacijos įrengimai turi būti tvarkingi. 7.44. Džiovinimo kameras naudoti pagal paskirtį ir džiovinant laikytis nustatyto reglamento. 7.45. Iš džiovinimo kamerų degias nuosėdas ir atliekas valyti pagal nustatytą grafiką. 
 MEDIENOS APDIRBIMAS
46. Medžio apdirbimo staklės privalo turėti vietinius nusiurbiklius su užsklanda atliekoms šalinti. Draudžiama dirbti staklėmis, kai išjungtos ventiliacijos ir pneumatinio transporto sistemos.
47. Ciklonų ir dulkių surinkimo kameros turi būti nuolat uždarytos. Susikaupusias medienos atliekas būtina laiku šalinti. Negalima perpildyti ciklonų bei užkrauti atliekomis teritorijos, kurioje jie yra.
48. Nuo cechų technologinių įrengimų, šildymo prietaisų, elektros šviestuvų ir kitų įrenginių būtina valyti dulkes, drožles bei kitas degias medžiagas kiekvieną pamainą, o statybines konstrukcijas ir stogą – ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 
49. Skiedras galima laikyti uždaruose sandėliuose, bunkeriuose ir atvirose aikštelėse, kurių paviršius yra nedegus. 
50. Medžio apdirbimo baruose negalima laikyti medienos daugiau negu reikia vienai pamainai.
51. Įvairių kėlimo mechanizmų kabinų apdailai draudžiama naudoti degias medžiagas, taip pat jose laikyti tepimo ir valymo medžiagas. 
52. Klijams šildyti reikia naudoti garus arba specialias, vandeniu šildomas klijų virykles. Šiam tikslui draudžiama naudoti elektros prietaisus su atvira spirale. Klijų viryklės turi būti izoliuotoje aplinkoje arba specialiai įrengtoje saugioje vietoje
53. Eksploatuojant tepalu užpildomus įengimus, turi būti įranga išsipylusiems ir nutekėjusiems tepatems šalinti bei medinėms konstrukcijoms nuo tepalų įsigėrimo apsaugoti. 
54. Džiovinant medieną aukšto dažnumo srove, elektrodai turi būti tvarkingi ir nekibirkščiuoti.
55. Kiekvienai džiovyklai yra nustatomas leistinas pakraunamų medžiagų kiekis ir leistinas darbo temperatūros režimas, kuris palaikomas automatiniais temperatūros reguliatoriais. Iš pradžių valomos degios atliekos.
56. Esant nepertraukiamam džiovinimo ciklui, visada numatoma, kad džiovino sistemos automatiškai išsijungtų sustojus konvejeriui, arba turi būti sumontuota signalizacija.
 ŠALDYMO PROCESAI
57. Amoniakinių šaldymo įrengimų, mašinų ir aparatinių patalpų šaltnešio garų analizatoriai ir jų blokuote su ventiliacijos ir kompresorių išjungimo įrengimais turi būti techniškai sutvarkyti.
58. Draudžiama statyti šaldymo agregatus tam nepritaikytose patalpose.
59. Pažeistos šiluminės izoliacijos apsauginį sluoksnį būtina sutaisyti nedelsiant.
60. Draudžiama šildyti balionus su šaltnešiu norint greičiau užpildyti sistemą. Amoniako balionai turi būti laikomi ne arčiau kaip 5 m nuo šildymo įrenginių.
61. Kompresorinėse leidžiamas laikyti tepalų kiekis neturi viršyti vienos pamainos normos.
62. Draudžiama šaldymo kameras naudoti ne pagal paskirtį.
PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ TRANSPORTAVIMAS
1. Pakraunant pavojingas medžiagas, pervežant ir iškraunant, būtina vadovautis instrukcijomis ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais pavojingų krovinių vežiojimo tvarką.
2. Transporto priemonės, kuriomis pervežamos pavojingos medžiagos, privalo turėti specialius atpažinimo ženklus.
3. Prieš iškraunant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas iš vagono, konteinerio ar automobilio kėbulo, būtina įsitikinti, ar nėra išbyrėjusių ar išsiliejusių medžiagų. Nustačius, kad šios medžiagos yra pažeistoje taroje arba blogai įpakuotos, išbirusias ar išsiliejusias medžiagas būtina išvalyti.
4. Tamsiu paros metu pavojingų krovinių pakrovimo ir iškrovimo vietos turi būti apšviestos.
5. Apžiūrint transporto priemones bei jose esančius sprogimo atžvilgiu pavojingus krovinius, galima naudotis tik akumuliatoriniais žibintais arba elektriniais žibintuvėliais.
6. Talpos su LU ir DS turi būti sandarios.
7. Iškraunant ir pakraunant LU ir DS bei kitas pavojingas medžiagas, būtina:
7.1. dangčius ir liukus atidaryti sklandžiai, be smūgių:
7.2. juos pilant į indus naudoti įtaisus, padedančius išvengti išsiliejimo;
7.3. naudoti techniškai tvarkingą įrangą;
7.4. įžeminti įrengimus ir talpas;
7.5. saugoti talpas nuo mechaninių pažeidimų;
7.6. griežtai laikytis markiruotėse nurodytų reikalavimų ir įspėjamųjų įpakavimo ženklų;
7.7. naudoti avalynę, drabužius ir įrankius, neskeliančius kibirkšties.
8. Vamzdynai, kuriais transportuojamos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti nuo vandens ar vandens tirpalų poveikių, prieš eksploatacijos pradžią turi būti išdžiovinti.
9. LU ir DS laikomi ir nešami tik jų gamyklos nustatytoje taroje. Pamainai pasibaigus, indai su skysčiu, taip pat ir tušti, turi būti nugabenti į cecho sandėlį arba šiam tikslui skirtą patalpą.
10. Transporteriai, norijos, pneumatiniai ir savaime tekančių medžiagų vamzdynai turi būti techniškai sutvarkyti.
11. Įrenginių automatinės blokuotės, sustojus transporteriui, turi įsijungti.
12. Transporterių ritinėliai ir traukiamieji būgnai turi lengvai suktis. Nuslydus ar nuslinkus juostoms. Lūžus atskiroms detalėms, būtina transporterį skubiai sustabdyti.
13. Pneumatinio transporterio linijos eksploatuojamos esant įjungtoms ir tvarkingoms liepsną stabdančioms automatinėms sklendėms.
14. Būtina tikrinti technologinėse kiaurymėse ugnį sulaikančių įrengimų techninę būklę ir jų veikimą pagal patvirtintą grafiką.
15. Į vagonų-cisternų pripylimo ir išpylimo estakadas sąstatas turi įvažiuoti lėtai, be trūkčiojimų stabdyti estakadose vagonus-cisternas metaliniais stabdymo įrankiais draudžiama. Šiam tikslui naudojami mediniai pleištai, trinklės.
16. Laikinam apšvietimui pylimo operacijų metu galima naudoti specialius šviestuvus.
17. Pylimo vamzdynai ir stovai turi būti reguliariai apžiūrimi ir remontuojami. Pylimo įtaisuose aptiktai protėkis turi būti skubiai pašalintas. Negalint to padaryti, būtina atjungti sugedusią įrenginio dalį.
18. Automobilinės cisternos, transportuojančios LU ir DS, turi būti įžemintos (vežant, krovimų metu), aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Duslintuvu vamzdžiai su tvarkingais kibirkščių gesikliais turi būti išvesti automobilio priekyje.
19. Išpylimo ir pripylimo vietos turi būti švarios, išlieti LU ir DS išvalomi, ir tos vietos užpilamos smėliu.
MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS
1 Medžiagas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti naudojamas priemones (vanduo, putos, dujos ir t. t.)
2, Laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinama informacine kortelė, charakterizuojanti laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu pagal 4 priėdą.
3. Rūgščių laikymo vietose turi būti ir neutralizuojamų medžiagų (kreidos, kalkių) atsarga. Rūgščių laikymo vietos pažymimos.
4. Chemikalai fasuojami atskirose patalpose. Išsiliejusius ar išbirusius chemikalus būtina skubiai išvalyti ir padaryti nekenksmingus. Pakavimo medžiagas (popierių, drožles, vatą ir t. t.) laikyti atskiroje patalpoje.
5. Medžiagas ir žaliavas būtina laikyti pagal jų fizines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes. Kokias medžiagas ir žaliavas galima laikyti vienoje patalpoje, nustatoma pagal 5 priėdą.
6. Sandėliuojant azoto ir sieros rūgštis, reikia vengti jų kontakto su organinės kilmės medžiagomis (mediena, šiaudai ir t. t.).
7. Medžiagos, aktyviai reaguojančios su vandeniu (karbidai, šarminiai metalai, bario peroksidas, natrio hidratas ir kt.), laikomos atskiroje patalpoje hermetiškoje taroje, 15 cm aukštyje virš grindų.
8. Buitinės ir pagalbinės patalpos sandeliuose įrengiamos pagal RSN reikalavimus. Ne darbo metu uždaromos šių patalpų durys, ugniai atsparios langų langinės arba skydai.
9. Sandeliuose draudžiama užkrauti duris ir vartus.
10. Amonio salietra laikoma nuo kitų mineralinių medžiagų atskirta nedegiomis pertvaromis. Grindys turi būti nedegios.
11. Prieš kraunant trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno ir t. t.) likučių.
12. Sukietėjusią amonio salietra draudžiama trupinti, naudojant sprogstamas medžiagas arba kibirkštį skeliančius įrankius.
13. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir automobilinius krautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius.
14. Stelažų medinės konstrukcijos turi būti ugniai atsparios.
15. Draudžiama įrengti sandėlius patalpose, per kurias nutiesti elektros kabeliai bei dujų ir degių skysčių vamzdynai.
16. Medžiagos, laikomos ne lentynose, turi būti sudėtos į rietuves. Šios sandėliavimo vietos pažymimos juostomis ant grindų. Kitose vietose sandėliuoti medžiagas draudžiama.
17. Ne darbo metu ant rampų draudžiama laikyti degias medžiagas.
18. Pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai turi būti tvarkingi. Savaeigius mechanizmus ne darbo metu laikyti jiems skirtose patalpose.
19. Atvirose aikštelėse indus, statines ir kitas talpas su reaktyvais, LU ir DS reikia sustatyti grupėmis ne didesnėmis kaip po 100 vienetų vienoje.
 Aplink kiekvieną aikštelę reikia įrengti bortelius ir slenksčius, kad nenutekėtų išsilieję skysčiai.
20. Sandėliuose draudžiama naudoti virykles, šildytuvus ir kitus buitinius prietaisus.
21. Praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir tarpai nuo jų iki sienų turi būti ne siauresni kaip 0,8 m.
22. Pluoštinių medžiagų ryšulius draudžiama ardyti sandėlio patalpose.
23. Metalo (aliuminio, cinko, nikelio ir kt.) milteliai, galintys savaime užsidegti, turi būti laikomi atskirose patalpose hermetiškoje taroje ir apsaugoti nuo tiesioginiu saulės spindulių.
24. Į naftos produktų bazes ir sandelius draudžiama įvažiuoti transporto priemonėmis, neturinčiomis įžeminimo įrenginių, gaisro gesinimo prietaisų bei su netvarkingais kibirkščių gesikliais.
25. Pradėjus kaisti ar skaidytis, medžiagas iš laikymo vietos būtina pašalinti ir imtis priemonių prasidėjusį procesą nutraukti.
26. Ant kiekvieno LU ir DS rezervuaro turi būti nurodyta produkto rūšis, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis. Draudžiama juos perpildyti.
27. Draudžiama eksploatuoti sugedusius ir netvarkingus rezervuarus.
28. Tikrinant rezervuarus, imant skysčių pavyzdžius, matuojant jų lygį, prietaisai ir rūbai neturi kibirkščiuoti.
29. Remontuoti rezervuarus ir vamzdynus leidžiama tik visiškai išpylus iš jų skysčius, išjungus vamzdynus, atidarius visas angas, nuodugniai išvalius (išgarinus ar išplovus) ir įsitikinus, kad juose nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos.
30. Naftos produktų rezervuarus juosiantys pylimėliai ir perėjimo tilteliai turi būti tvarkingi. Pylimėliais apjuostos vietos viduje bei 10 m atstumu apie ją draudžiama laikyti bet kokias medžiagas ir įrengimus. Joje laiku pjaunama ir salinama žolė. 
31. Sandėliuose draudžiama perpylinėti naftos produktus.
32. Draudžiama pilstyti naftos produktus perkūnijos metu.
33. Sandeliuose laikomų LU ir DS statines būtina krauti kamščiais į viršų. Tuščią tarą laikyti toje pačioje patalpoje draudžiama.
34. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:
34.1. laikyti dažų, lakų bei tirpiklių atsargas pažeistoje ar atviroje taroje;
34.2. laikyti juose kitos paskirties medžiagas;
34.3. perpilti lakus ir dažus iš vienos taros į kitą arba į darbo indus be metalinių padėklų su borteliais.
35. Ruošiamus išvežti pjautinės medžiagos ryšulius galima krauti tik vienoje darbo linijos pusėje.
36. Kartu sandėliuojant rąstus ir medieną, pagrindas po rietuvėmis turi būti nuvalytas iki grunto arba užpiltas smėliu, žeme ar žvyru.
37. Medienos ir rąstų rietuvės turi būti lengvai prieinamos iš visų pusių.
38. Vasaros periodu miško bei pjautinės miško medžiagos sandelių teritorija privalo būti drėkinama.
39. Miško medžiaga kraunama į rietuves pagal iš anksto sudarytą technologinę schemą. Draudžiama užkrauti tarpus tarp rietuvių.
40. sandėliuojamų anglių ir durpių aikštelėse turi būti švaru. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už sandėlio teritorijos ribų. Aikštelė draudžiama kloti asfaltą ar medžio dangą.
41. Anglių ar durpių sandėlių negalima rengti ant šilumos šaltinių (garotiekių, karšto vandens vamzdžių ir kt.), virš elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis. 
42. Skirtingų rūšių anglis ir durpes reikia krauti į atskiras rietuves. Naujai atvežtas anglis draudžiama krauti ant senų, jeigu jos laikomos ilgiau kaip 1 mėnesį.
43. Kai anglių rietuvių aukštis iki 3 m, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m, o kai rietuvės aukštesnės, tarpai tarp jų – ne mažesni kaip 2 m.
44. Durpių rietuvės aukštis neturi viršyti 3 m, o pagrindo ilgis – 80, o plotis – 15 m. Rietuvės kraunamos poromis paliekant 4 m tarpą, o tarpai tarp gretimų porų turi būti ne mažesni kaip 20 m. 
45 Anglims ir durpėms laikyti patalpos, įrengtos rūsiuose ir pirmuose aukštuose (jeigu virš jų yra kitos patalpos), atskiriamos nedegiomis sienomis, perdangomis ir durimis. 
46. Kraunant anglis ar durpes, reikia atidžiai stebėti, kad į jų rietuves nepatektų medienos atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ir kitų organinių medžiagų.
47. Anglių ir durpių rietuvių temperatūrą būtina nuolat kontroliuoti. Pakilus temperatūrai aukščiau kaip 60 C, susidariusio savaiminio užsidegimo vietą būtina suplūkti arba pašalinti įkaitusias anglis ar durpes. Nedelsiant užpilti tą vietą šviežiomis anglimis arba durpėmis ir kruopščiai jas suplūkti.
48. Išimtas iš rietuvės įkaitusias anglis išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti. Atvėsusias anglis draudžiama krauti į tas pačias rietuves. 
49. Draudžiama gabenti bei priimti į sandėlį anglis ir durpes pastebėjus savaiminio įkaitimo židinius. 
50. Draudžiama anglis aušinti vandeniu pačiose rietuvėse.
DUJŲ ŪKIS
1. Dujų tinklai ir kiti dujų ūkio įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami griežtai laikantis „Dujų ūkio saugumo taisyklių“ reikalavimų. 
2. Gamybinėse ir sandėlių patalpose, kur gali išsiskirti sprogių duja ar garų, įrengiami oro aplinkos dujų signalizatoriai, turintys šviesos ir garso signalų įrenginius. Neturint nurodytų prietaisų, būtina ne rečiau kaip kartą per pamainą atlikti oro koncentracijos analizę. Nustačius pavojingą dujų koncentraciją, reikia išvėdinti patalpas, surasti dujų nutekėjimo priežastį ir ją pašalinti. 
3. Sandėliuojami dujų balionai turi būti apsaugoti nuo kritulių ir tiesioginių sulės spindulių poveikio.
4. Į sandėlius, kuriuose laikomi balionai su degiomis dujomis, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba rūbus, galinčius sukelti kibirkščiavimą. 
5. Draudžiama dirbi bei liesti deguonies balionų ventilius tepaluotais rūbais, pirštinėmis ar rankomis.
6. Grupėmis laikyti balionus vartotojai gali nedegiose vėdinamose būdelėse ar spintose ir prie pastatų nedegių aklinų sienų (sienų be langų ir durų). 
7. Nuo apšildymo prietaisų balionai turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu.
8. Balionų sandėliuose draudžiama laikyti kitas degias medžiagas ir daiktus.
9. pripildyti degalų dujų balionai laikomi vertikalioje padėtyje. Aplink degių dujų balionus ne mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rūkyti.
10. Antgalių movų neturintys balionai laikomi horizontalioje padėtyje ant medinių rėmų arba stelažų. Rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai – nukreipti i viena pusę.
11. Balionai, kuriuose aptiktas dujų nutekėjimas, skubiai šalinami iš sandėlio.
12. Balionai su degiomis medžiagomis laikomi vienaaukščiuose sandėliuose, neturinčiuose palėpių, su numetamomis stogo konstrukcijomis.
13. Balionai su degiomis dujomis (vandeniliu, acetilenu, propanu, etilenu ir kt.) laikomi atskirai nuo balionų su deguonimi, suslėgtu oru, chloru, fluoru ir kitais oksidatoriais bei toksinėmis dujomis.
14. Balionus draudžiama statyti prie atsarginių (priešgaisrinių) išėjimų ir patalpų, iš pastatų pagrindinių fasadų pusės, įvažiavimuose, kur intensyvus transporto eismas.
15. Draudžiama įžeminimui panaudoti dujotiekių vamzdynus.
16. Techniniai koridoriai, pastatų rūsiai ir kitos patalpos, per kurias nutiesti dujotiekio vamzdynai, turi būti prieinamos aptaraujančiam personalui bet kuriuo paros metu. Naudoti šias patalpas sandėliams, dirbtuvėms ir pan. draudžiama.
17. Dujinės viryklės rengiamos patalpose, kurios turi orlaidę (viršulangį) arba vedinimo kanalą.
18. Įrengti dujinius prietaisus draudžiama:
18.1. virtuvėse arba virtuvėms pritaikytose patalpose, jei nėra natūralaus apšvietimo ir esančiose rūsiuose;
18.2. dujofikuojant suskystintomis dujomis – virtuvėse arba virtuvėms pritaikytose patalpose, kurios yra rūsiuose arba cokoliniuose aukštuose;
18.3. bendro naudojimo koridoriuose;
18.4. arčiau kaip per 10 cm nuo baldų ir kitų degių konstrukcijų.
19. Sujungiamuosius vamzdžius nuo prietaisų ir krosnių į dūmtraukius draudžiama tiesti per gyvenamuosius kambarius. Sujungiamieji vamzdžiai, nutiesti per neapšildomas patalpas, turi būti apšiltinti.
20. Draudžiama palikti neužsuktus dujotiekių ir dujinių prietaisų čiaupus.
21. Patalpose pajutus dujų kvapą, būtina nedelsiant užsukti dujotiekio čiaupą, išvėdinti visas patalpas ir iškviesti avarinę remonto tarnybą. Kol nebus pašalintas gedimas, patalpose draudžiama degti degtukus, rūkyti, naudotis atvira ugnimi, įjungti ir išjungti elektros prietaisus.
STATYBOS IR REMONTO DARBAI
1. Šiame skyriuje išdėstyti pagrindiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai, karių būtina laikytis statant, rekonstruojant bei techniškai pertvarkant pastatus ir statinius.
2. Statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbai turi būti atliekami pagal projektinę dokumentaciją.
3. Už statomo ar remontuojamo (rekonstruojamo) objekto, statybininkų buitinių ir pagalbinių patalpų priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių vykdymą laiku, atsako statybos vadovas (rangovas).
4. Statomuose pastatuose leidžiama įrengti laikinas dirbtuves ir sandėlius (išskyrus LU ir DS bei dujų balionų). Tarnybines-buitines patalpas leidžiama įrengti pastatų dalyse, atskirtose priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis.
5. Pastatuose, statomuose iš neapsaugotų laikančių metalinių konstrukcijų, plokščių su degia šilumine izoliacija draudžiama įrengti laikinus sandėlius, dirbtuves ir tarnybines-boilerines patalpas.
6. Kalkes būtina laikyti tokiose vietose, į kurias nepatenka drėgmė. 
7. Statant 10 m ir aukštesnius pastatus, laiptai montuojami tuo pačiu metu, kaip ir laiptinių aikštelės.
8. Naudotis mediniais laikinais laiptais galima tik ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose.
9. Projekte numatytos išorinės gaisrinės kopėčios ir apsauginės tvorelės ant statomo pastato stogo turi būti rengiamos tuoj pat po laikančių konstrukcijų sumontavimo.
10. Mediniai pastoliai turi būti padengti ugniai atspariomis medžiagomis arba skiediniais.
11. Statybiniuose pastoliuose kas 40 m jų perimetro būtina įrengti vienus laiptus arba kopėčias, bet ne mažiau kaip dvejus laiptus (kopėčias) visam pastatui. Nuo pastolių, denginių ir pakylų nuolat valomos statybinės šiukšlės.
12. Žmonėms evakuoti iš daugiaaukščių pastatų ir statinių būtina įrengti ne mažiau kaip dvejas kopėčias visam statybos laikotarpiui.
13. Degių ir sunkiai degių medžiagų klojinius vienu metu leidžiama įrengti ne daugiau kaip per tris aukštus. Betonui sustingus, mediniai klojiniai nuimami.
14. Statant pastatą, kartu turi būti atliekami konstrukcijų atsparinimo ugniai darbai, numatyti projekte.
15. Montuojant konstrukcijas, kuriose naudojama degi ar sunkiai degi izoliacinė medžiagų draudžiama atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus.
16. Atliekant darbus, neapsaugotas šilumines izoliacijos ir hidroizoliacijos plotas neturi būti didesnis kaip 500 kv. m, kai izoliacinė medžiaga degi ir 1000 kv. m – kai izoliacinė medžiaga sunkiai degi.
17. Darbų atlikimo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis negu reikia vienai darbo pamainai.
18. Neleidžiama, kad priešgaisrinėse juostose ir zonose būtų paliktos neužtaisytos angos (ertmės). Kitoje dalyje pradėti rengti šiluminę izoliaciją galima tik užbaigus ankstesnės dalies priešgaisrinių juostų, zonų įrengimą.
19. Naudoti agregatus, šildančius rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščią jų tarą laikyti ant stogo dangos draudžiama.
20. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose patalpose iš nedegių medžiagų, kuriose įrengta ventiliacija, taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose.
21. Grindų degi danga klojama ne didesniame kaip 100 kv. m plote esant natūraliam apšvietimui.
22. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir kt.) maišymo vietos.
23. Katilus bitumams ir dervoms lydyti, vietas atliekoms utilizuoti naudojant atvirą ugnį, laužus būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, esančiose nuo statomų pastatų, degių statinių ir statybinių medžiagų per tokį atstumą: ne mažiau kaip per 10 m nuo I, II atsparumo ugniai pastarų ir 20 m nuo III, IV, V atsparumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti ant pastato stogo.
24. Kiekvienas katilas turi būti su sandariu nedegiu dangčiu ir su nukreipimo stogeliu, kad užviręs bitumas nepatektų į kūryklą. Katilo priekis (kur yra pakura) pakeliamas 0,1 m aukščiau negu likusi katilo dalis
25. Baigus kūrenti, katilų kūryklos turi būti užgesintos. 
26. Bitumo virimo atliekų utilizavimo vietose, prie laužų, reikia turėti 0,5 kuro m talpos dėžes su sausu smėliu, kastuvus ir gesintuvus gaisrui gesinti.
27. Draudžiama vienu metu toje pačioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies darbus ir apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas.
28. Baigus darbą, deguonies ir degių dujų balionus reikia nugabenti į nuolatinę laikymo vietą.
29. Patalpa, kurioje dirbama naudojant klijus, mastiką, lakus ar dažus, turi būti vėdinama.
30. Izoliacinės ir bituminės mastikos į katilus dedama ne daugiau kaip 3/4 jų talpos. Indai sandariai uždaromi nedegios medžiagos dangčiais. Katilas ir į jį dedama medžiaga turi būti sausi.
31. Bitumo mišinius kaitinti patalpose galima tik statinėse su elektriniu šildytuvu. Šildyti ugnimi draudžiama.
32. Draudžiama naudoti atvira ugnį tose vietose, kur maišomas bitumas su tirpikliais (benzinu, terpentinu ir kt.). Maišant karštą bitumą, reikia jį pilti į benziną (bet ne benziną į bitumą), viską maišyti tiktai mediniais įrankiais.
33. Statybines degias atliekas, šiukšles darbų atlikimo vietose ir teritorijoje reikia valyti ir iš jų pašalinti į specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas.
34. Prieš darbų pradžią statybos aikštelėje būtina įrengti priešgaisrinį vandentieki arba vandens talpas, turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, sutvarkyti keliai ir privažiavimai, įrengtas ryšys.
35. Pastate vidaus priešgaisrinis vandentiekis, jeigu jis numatytas projekte, turi būti sumontuotas iki patalpų apdailos darbų pradžios.
SUVIRINIMO IR UGNIES DARBAI
1. Suvirinimo ir kitų ugnies darbų vietos gali būti nuolatinės ir laikinos.
2. Nuolatinė suvirinimo darbų vieta degiose patalpose arba, jei patalpose yra degiu medžiagų, turi būti atskiria vientisa nedegia pertvara ne žemesne kaip 2.5 m, grindys taip pat turi būti iš nedegių medžiagų.
3. Leidimas suvirinimo ir kitų ugnies darbų atlikimo vietas nustato už darbų vykdymą atsakingas asmuo ir išduoda rališką leidimą.
4. Be raštiško leidimo ugnies darbus gali atlikti aukštos kvalifikacijos suvirintojai. Jų sąrašą sudaro objekto vadovas.
5. Leidimas atlikti laikinus ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui. Šie darbai gali būti atliekami be raštiško leidimo, stebint objekto (darbo bare) vadovui.
6. Objekto (darbo baro) vadovas privalo:
6.1. Paskirti asmenį, atsakingą už pasiruošimą ugnies darbams, už jų atlikimą bei kontrolę juos baigus.
6.2. nustatyti paruošiamųjų darbų apimtį, turinį, eigą, saugumo priemones juos atliekant bei darbo vietos kontrolės tvarką darbų pabaigoje.
7. Įvykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ugnies darbams ir jų atlikimą pasirašo. Po to cecho viršininkas patikrina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį perduoda atlikėjams.
8. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.)
9. Jei atliekant ugnies darbus apačioje arba 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir medžiagų, jas reikia pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų.
10 Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi patikrinti laikiną darbo vietą praėjus ne mažiau kaip 4 val. po jų baigimo.
11. Atliekant darbus bu ugnimi draudžiama:
11.1. dirbti netvarkinga įranga ir aparatūra;
11.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiūvusias konstrukcijas ir gaminius;
11.3. naudotis drabužiais, pirštinėmis, turinčiomis tepalų, riebalų, benzino ar kitų degių skysčių dėmių;
11.4. suvirinimo kabinose laikyti drabužius bei kitus degius daiktus ar medžiagas;
11.5. leisti, kad elektros laidai ir kabeliai liestųsi su dujų balionais ir kita įranga;
11.6. taisyti komunikacijas, aparatus, turinčius slėgį ar elektros įtampą, pripildytus LU ir DS bei toksiškomis medžiagomis.
12 Ugnies darbai atliekami kruopščiai išvalius iš darbo vietų, taip pat nuo įrenginių, konstrukcijų ir jų elementų sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus (LU ir DS, dervas, dulkes ir t. t.) ir juos supylus I tam skirtas vietas.
13. Prieš suvirinant talpas (laivų skyrius, cisternas, bakus ir t. t.), kuriose buvo skystas kuras, LU tr DS, dujos ir t. t., jos turi būti išvalytos, išplautos, išgarintos, išdžiovintos ir išvedintos. Atliekama oro terpės laboratorinė analizė. Suvirinimas atliekamas būtinai prie atvirų landų, angų, išėmus kamščius ir veikiant kilnojamajai ventiliacijai. Talpa turi būti sklendėmis atjungia nuo visų komunikacijų.
14. Piltuvai, latakų angos ir kiti įrenginiai, susiję su kanalizacija (nuotekomis), kuriuose gali būti dujų bei garų, turi būti uždaryli.
15. Suvirinimo zonoje aparato arba vamzdyno viduje padidėjus degių dujų ir skysčių kiekiui, ugnies darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Šie darbai gali būti atnaujinti tik išaiškinus bei pasalinus jų atsiradimo priežastis ir sudarius normalią aplinką.
16. Atliekant ugnies darbus, darbuotojai turi imtis priemonių, kad į aplinką neišsiskirtų sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų medžiagų.
17. Kilnojamaisiais acetileniniais generatoriais leidžiama dirbti atvirose aikštelėse arba gerai vėdinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
18. Baigus darbus, kilnojamajame generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas, šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esančią ne arčiau kaip 10 m nuo pastatų. 
19. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros – turėti nedegias perdangas ir ištraukiamąją ventiliaciją bei angas dumblui pašalinti.
20 Į suvirinimo darbų vykdymo vietą dujų balionai pristatomi specialiais vežimėliais-neštuvais, rogėmis.
21 Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degių dujų ir deguonies balionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
22 Draudžiama vienoje patalpoje laikyti deguonies balionus ir degiųjų dujų balionus, taip pat kalcio karbidą.
23. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm.
24. Acetileninių įrenginių patalpose leidžiama vienu metu laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido. Atidarytas gali būti tik vienas būgnas.
25. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose vietose. Kalcio karbidas turi būti laikomas sausose, gerai vėdinamose patalpose. 
26. Atliekant suvirinimą ir pjovimą dujomis draudžiama:
26.1. tarpusavyje keisti žarnas, naudotis ilgesnėmis kaip 30 žarnomis;
26.2. persukinėti, laužyti arba suspausti žarnas, kuriomis atiteka dujos;
26.3. didinti kalcio karbido kiekį, norit pakeiti acetileninio generatoriaus dujų slėgį.
TRANSPORTO APTARNAVIMO OBJEKTAI
1. Automobiliai, traktoriai ir kitos mašinos patalpose, aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp sunkvežimių – 0,8 m atstumą.
2. Autotransporto įmonėse, turinčiose daugiau kaip 25 automobilius, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakuavimo tvarka kilus gaisrui.
3. Garažuose draudžiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus degiomis medžiagomis. 
4 Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degias dujas, statomos atskiroje aikštelėje arba atskirame bokse.
5. Transporto stovėjimo vietose turi būti lynai ir vilkės (viena – dešimčiai automobiliu) automobilių evakuavimui.
6. Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam autotransporto remontui ir techninei priežiūrai. Jose turi būti nedegios dėžes su dangčiais naudotiems filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai išpilami į metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose.
7. Draudžiama remontuoti transporto priemones, kai bakuose yra degalų, karteriuose – tepalų, balionuose – dujų.
8. Kiekvienoje automobilių nedidelio remonto ir techninio aptarnavimo zonoje turi būti įrengtas skydas su priešgaisriniu inventoriumi.
9. Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 60 l benzino ir ne daugiau kaip 20 l tepalų. Nurodytą benzino ir tepalų kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje metalinėje taroje.
10. Garažuose bei autotransporto stovėjimo aikštelėse draudžiama: 13.10.1. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales lengvai užsiliepsnojančiais ir degiais skysčiais. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose, atvirose aikštelėse;
10.2. laikyti automobilius be degalų bakų dangtelių;
10.3. užkrauti vartus ir įvažiavimus (išvažiavimus) arba juos užstatyti automobiliais;
10.4. pilti degalus į automobilių kuro bakus;
10.5. laikyti automobilius esant netvarkingai kuro ir elektros sistemai;
10.6. įkrauti akumuliatorius;
10.7. šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, litavimo lempomis), pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais atliekant remonto ir kitus darbus;
10.8. baigus darbą palikti tepaluotas medžiagas bei išsiliejusius skysčius.
11. Automobilių apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.
12. Garažuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujine įranga.
13. Daugiaaukščiuose garažuose automobiliai su dujine įranga laikomi tik viršutiniuose aukštuose.
14. Visi automobiliai turi turėti gesintuvus.
15. Autotransporto akumuliatorinės baterijos įkraunamos tam tikslui skirtose vietose.
16. Negalima įrengti vienoje patalpoje agregatų remonto ir akumuliatorių įkrovimo barų.
17. Įrengimų, įkraunančių baterijas elektros srove, blokatoriai sugedus ventiliacijai turi garantuoti įkrovimo srovės išjungimą.
18. Atskirose, natūraliai vėdinamose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip penkių krovininių vežimėlių jėgos baterijas. Bendrose, sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip du krovininius vežimėlius ar jų baterijas, tik esant ištraukiamajai ventiliacijai, įrengtai virš vežimėlių. Baterijos įkraunamos tam skirtose ir atitvertose vietose, prie išorinių sienų langų. Ruošti ir laikyti elektrolitą galima tik atskirose patalpose.
19. Ant baterijų įkrovimo stočių durų turi būti užrašas („Įkrovimo stotis“) ir pakabinti užrašai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį.
20. Įkrovimo patalpose draudžiama:
20.1. taisyti akumuliatorius ir kitus įrenginius;
20.2. įkrauti baterij …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.