📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. GEGUŽĖS 15 D. ĮSAKYMO NR. 233 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.04:2003 „POVEIKIAI IR APKROVOS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. gruodžio 20 d. Nr. D1-622
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,
Pakeičiu ir papildau statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (toliau – Reglamentas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683):
1. 1 punktą papildau nauja pastraipa ir išdėstau ją taip:
„Poveikių ir apkrovų derinių nustatymo, skaičiavimo pavyzdžiai bei jų paaiškinimai pateikiami Reglamento 13 priede.“.
2. 7 punktą papildau 7.16 papunkčiu ir išdėstau jį taip:
„7.16. LST ENISO 9000:2001 „Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrėžimai“.“.
3. Išdėstau 86 punktą taip:
„86. Poveikių daliniai patikimumo ir poveikių derinių koeficientai. Poveikių dalinių patikimumo koeficientų y ir poveikių derinių koeficientų v|/ reikšmės parenkamos pagal Reglamento 10 priedo reikalavimus.“.
4. Išdėstau 6.5a formulę taip:
„ (6.5a)“.
5. Išdėstau 6.8a formulę taip:
„ (6.8a)“.
6. Išdėstau 6.9a formulę taip:
„ (6.9a)“.
7. Išdėstau 90.3 punkto pastabas taip:
„Pastabos:
žymėjimai pateikti LST L ENV 1991–1:2000 [7.3] ir STR 2.05.03:2003 [7.15];
tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos išvaizdai.“.
8. Išdėstau 140.2 punktą taip:
„140.2. kai kolonas ir sienas veikia kelių aukštų naudojimo apkrovos, sumines naudojimo apkrovas galima sumažinti koeficientu αn pagal Reglamento 132 ir 141.13 p.“.
9. Išdėstau 142.12 punktą taip:
„142.12. autokeltuvų dinaminį koeficientą φ, kuriuo įvertinami dinaminiai efektai, atsirandantys dėl krūvio kėlimo greitėjimo ir lėtėjimo, reikia imti tokį:
φ=1,4, kai padangos pneumatinės;
φ =2,0, kai padangos ištisinės;“.
10. Išdėstau 164 punktą taip:
„164. Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas γQ nustatomas pagal 10 priedą“.
11. 180.2 punkte vietoje „Ttr“ įrašau „Ftr“ ir išdėstau šį punktą taip:
„180.2. trinties jėgų Ftr, nukreiptų išorinio paviršiaus liestine ir priklausančių jos horizontaliajai (šediniams arba banguotiems stogams, stogams su stoglangiais) arba vertikaliajai projekcijai (sienoms su lodžijomis ir panašioms konstrukcijoms);“.
12. Išdėstau 12.3 formulę taip:
„ (12.3)“.
13. Išdėstau 207 punktą taip:
„207. Vėjo poveikio dalinis patikimumo koeficientas γQ nustatomas pagal 10 priedą“.
14. Išdėstau 237 punktą taip:
„237. Konstrukcijų projektavimo reglamente numatytais atvejais būtina įvertinti vidutinės temperatūros pokytį laike Δt ir temperatūros kitimą J elemento skerspjūvyje.“.
15. 14.1 lentelės pastabose vietoje „vw, v“ įrašau „Jw, Jc“ ir išdėstau šias pastabas taip:
„Pastabos:
kai yra duomenų apie konstrukcijų temperatūrą pastatų su pastoviais nekintančiais technologiniais šilumos šaltiniais naudojimo stadijoje, reikšmės tw, tc, Jw, Jc imamos šių duomenų pagrindu;
statant pastatus ir statinius tw, tc, Jw, Jc imami kaip nešildomiems pastatams naudojimo stadijoje.“.
16. Išdėstau 17.1 lentelės pirmą eilutę taip:
Konstrukcijų elementai
Keliamieji reikalavimai
Vertikalieji ribiniai įlinkiai, dlim
Apkrovos vertikaliesiems įlinkiams apskaičiuoti
„ (17.2)“.
18. Išdėstau 17.3 lentelės pirmą eilutę taip:
Kranų darbo režimų grupės
Ribiniai įlinkiai, dlim
pastatų ir dengtų kranų estakadų
atvirų kranų estakadų
pastatų ir kranų estakadų (dengtų ir atvirų) pokraninių kelių sijų ir stabdymo konstrukcijų
19. Išdėstau 17.4 lentelės pirmą eilutę taip:
Pastatai, sienos ir pertvaros
Sienų ir pertvarų tvirtinimas prie pastato karkaso
Ribiniai poslinkiai, ulim
20. 275 punkto antrame sakinyje vietoje simbolio „f“ įrašau simbolį „d“ ir išdėstau jį taip:
„Išlinkiai d nustatomi nuo konstrukcijų išankstinio spaudimo jėgų, perdangos elementų savojo ir grindų svorių.“.
21. Reglamento 10 priedo 1 lentelę išdėstau taip:
1 lentelė
Rekomenduojamos pastatų y koeficientų reikšmės
Poveikis
y0
y 1
y 2
Statinių naudojimo apkrovos kategorija (žr. Reglamento 141.1 punktą)
A kategorija: namų ir gyvenamieji plotai
0,7
0,5
0,3
B kategorija: įstaigų plotai
0,7
0,5
0,3
C kategorija: susibūrimų plotai
0,7
0,7
0,6
D kategorija: parduotuvių plotai
0,7
0,7
0,6
E kategorija: saugyklų plotai
1,0
0,9
0,8
F kategorija: eismo plotai, transporto priemonių svoris ≤ 30 kN
0,7
0,7
0,6
G kategorija: eismo plotai, 30 kN< transporto priemonių svoris ≤ 160 kN
0,7
0,5
0,3
H kategorija: stogai
0
0
0
Statinių sniego apkrovos [7.6]
0,7
0,5
0,2
Statinių vėjo apkrova [7.7]
0,6
0,2
0
Temperatūra (ne gaisro) statiniuose [7.8]
0,6
0,5
0
22. Reglamento 10 priedo 2 lentelės pastabas išdėstau taip:
„Pastabos:
rekomenduojamos γ reikšmės yra:
γGj, sup=1,10;
γGj, inf=0,90;
γQ,1=1,3, kai poveikis nepalankus (γQ,1= 0, kai palankus);
γQ, i=1,3, kai poveikis nepalankus (γQ, i= 0, kai palankus);
tais atvejais, kai tikrinant statinio pastovumą reikia atsižvelgti ir į konstrukcinio elemento atsparumą, kaip alternatyvą dviem atskiriems tikrinimams pagal 2 ir 3 lenteles, galima taikyti kombinuotą patikrinimą, pagrįstą 2 lentele, pasirenkant šias reikšmes:
γGj, sup=1,35;
γGj, inf=1,15;
γQ,1=1,3, kai poveikis nepalankus (γQ,1= 0, kai palankus);
γQ, i=1,3, kai poveikis nepalankus (γQ, i= 0, kai palankus);
su sąlyga, kad taikant γGj, inf=1,0 abiem, palankiai ir nepalankiai, nuolatinių poveikių dalims negaunamas dar nepalankesnis efektas.“.
23. Reglamento 10 priedo 4 lentelės pastabas išdėstau taip:
„Pastaba.
jeigu nenurodyta kitaip, pasirenkamos šios γ reikšmės:
γGj, sup=1,0;
γGj, inf=1,0;
γQ,1=1,30, kai poveikis nepalankus (γQ,1= 0, kai palankus);
γQ, i=1,30, kai poveikis nepalankus (γQ, i= 0, kai palankus).“.
24. Reglamento 10 priedo 7 punkte vietoje žodžių „hidraulinį ir plūdrumo irimą“ įrašau žodžius „įrimą dėl hidrostatinio ir hidrodinaminio poveikių“ ir išdėstau šį punktą taip:
„7. Bendrąjį pastato konstrukcijų pastovumą (pvz., šlaito, ant kurio remiasi pastatas, pastovumą), įrimą dėl hidrostatinio ir hidrodinaminio poveikių (pvz., iškasos pastato konstrukcijai dugno) reikia tikrinti pagal atitinkamą statybos techninį reglamentą (Geotechninis projektavimas).“.
25. Reglamento 10 priedo 12 punktą išdėstau taip:
„12. Vertikaliųjų deformacijų schema pateikta 1 paveiksle:
1 pav. Vertikaliųjų deformacijų apibrėžimas
Žymenys:
dc – nukrauto konstrukcijos elemento pradinis išlinkis;
d1 – pradinė dalis įlinkio nuo nuolatinių tinkamo poveikių derinio pagal (6.8a) iki (6.10b) išraiškos apkrovų;
d2 – ilgalaikė dalis įlinkio nuo nuolatinių apkrovų;
d3 – pridėtinė dalis įlinkio nuo kintamųjų tinkamo poveikių atitinkamo derinio pagal (6.8a) – (6.10b) išraiška;
dtot – suminis įlinkis kaip d1, d2, d3 suma;
dmax – išliekantis suminis įlinkis, atsižvelgus į išankstinį išlinkį.“.
26. Pakeičiu Reglamento 11 priedą ir išdėstau j į nauja redakcija (pridedama).
27. Reglamentą papildau 13 priedu (pridedama).
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
STR 2.05.04:2003
11 priedas
STATYBINIŲ IR SANDĖLIUOJAMŲJŲ MEDŽIAGŲ VIENETINIO SVORIO IR NATŪRALIOJO ŠLAITO KAMPŲ LENTELĖS
1 lentelė
Statybinės medžiagos. Betonas ir skiedinys
Medžiagos
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Betonas
Lengvasis
LC 1,0 tankio klasė
LC 1,2 tankio klasė
LC 1,4 tankio klasė
LC 1,6 tankio klasė
LC 1,8 tankio klasė
LC 2,0 tankio klasė
Normalaus svorio
Sunkusis
9–10 1) 2)
10–12 1) 2)
12–14 1) 2)
14–16 1) 2)
16–18 1) 2)
18–20 1) 2)
241) 2)
>241) 2)
Skiedinys
cemento skiedinys
gipso skiedinys
kalkių ir cemento skiedinys
kalkių skiedinys
19–23
12–18
18–20
12–18
1) Dėl normalaus plieninės armatūros procento didinamas 1 kN/m3.
2) Nesukietėjusio betono didinamas 1 kN/m3.
Pastaba. žr. Reglamento VIII skyrių.
2 lentelė
Statybinių medžiagų tūrinis svoris
Medžiagos
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Keramika
21,0
Gamtiniai akmenys, žr. pEN771-6
granitas, sienitas, porfyras
bazaltas, dioritas, gabro
tahilitas
bazaltinė lava
pilkoji vaka, smiltainis
tankusis kalkakmenis
kitoks kalkakmenis
vulkaninis tufas
gneisas
skalūnas
27,0–30,0
27,0–30,0
26,0
24,0
21,0–27,0
2,0–29,0
20,0
20,0
30,0
28,0
Pastaba. žr. Reglamento VIII skyrių.
3 lentelė
Statybinės medžiagos. Medis
Medžiagos
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Medis
C14 medienos stiprumo klasė
C16 medienos stiprumo klasė
C18 medienos stiprumo klasė
C22 medienos stiprumo klasė
C24 medienos stiprumo klasė
C27 medienos stiprumo klasė
C30 medienos stiprumo klasė
C35 medienos stiprumo klasė
C40 medienos stiprumo klasė
D30 medienos stiprumo klasė
D35 medienos stiprumo klasė
D40 medienos stiprumo klasė
D50 medienos stiprumo klasė
D60 medienos stiprumo klasė
D70 medienos stiprumo klasė
3,5
3,7
3,8
4,1
4,2
4,5
4,6
4,8
5,0
6,4
6,7
7,0
7,8
8,4
10,8
Sluoksniuotoji klijuota mediena
Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL24h
Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL28h
Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL32h
Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36h
3,7
4,0
4,2
4,4
Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 24c
Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 28c
Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 32c
Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36c
3,5
3,7
4,0
4,2
Fanera
Spygliuočių fanera
Beržinė fanera
Laminuotosios ir blokinės plokštės
5,0
7,0
4,5
Drožlių plokštės
smulkių drožlių plokštė
cementu suklijuotų drožlių plokštė
drožlių plokštė, orientuotų drožlių plokštė, vaflinė plokštė
7,0–8,0
12,0
7,0
Statybinės pluošto plokštės
kietoji standartinė ir apdorotoji plokštė
vidutiniojo tankumo pluošto plokštė
izoliacinė (minkštoji) plokštė
10,0
8,0
4,0
Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.
4 lentelė
Statybinės medžiagos. Metalai
Medžiagos
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Metalai
aliuminis
žalvaris
bronza
varis
ketus
geležis, plakta
švinas
plienas
cinkas
27,0
83,0–85,0
83,0–85,0
87,0–89,0
71,0–72,5
76,0
112,0–114,0
77,0–78,5
71,0–72,0
5 lentelė
Statybinės medžiagos. Kitos medžiagos
Medžiagos
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Kitos medžiagos
Stiklo duženos
Stiklas, lakštais
Plastikai
Akrilo laipai
Poringojo polistireno grūdeliai
Putstiklis
Skalūnas
22,0
25,0
12,0
0,3
1,4
28,0
6 lentelė
Tiltų medžiagos
Medžiagos
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Automobilių kelių tiltų grindinys
Lietinis asfaltas ir asfaltbetonis
Asfalto mastika
Karštasis voluotasis asfaltas
Tiltų užpilai
Smėlis (sausas)
Balastas, žvyras (supiltas laisvai)
Netaisyklingų akmenų grindinys
Šlako skalda
Sutankintas akmenų užpilas
Molio glaistas
Geležinkelių tiltų grindinys
Betono apsauginis sluoksnis
Balastas (pvz., granito, gneiso ir kt.)
Bazalto balastas
24,0–25,0
18,0–22,0
23,0
15,0–16,0 1)
15,0–16,0 1)
18,5–19,5
13,5–14,5 1)
20,5–21,5
18,5–19,5
25,0
20,0
26,0
Kelio pagrindo 1 m ilgio svoris 2) 3), qk, kN/m
Balasto pagrindo konstrukcijos
2 UIC 60 bėgiai
Iš anksto įtempti pabėgiai su bėgių tvirtinimais
Gelžbetoniniai pabėgiai su metalinių kampuočių ryšiais
Mediniai pabėgiai su bėgių tvirtinimais
1,2
4,8
–
1,9
Konstrukcijos be balasto pagrindo
2 UIC 60 bėgiai
2 UIC 60 bėgiai su tvirtinimais, jungiamąja sija ir apsauginiais bėgiais
1,7
4,9
1) Pateikti kitose sandėliuojamų medžiagų lentelėse.
2) Į balastą neatsižvelgta.
3) Pabėgių žingsnis imtas lygus 600 mm.
Pastabos:
1. kelio reikšmės taip pat yra taikytinos ir už geležinkelio tiltų;
2. žr. Reglamento VIII skyrių.
7 lentelė
Sandėliuojamosios medžiagos. Statybinės medžiagos
Medžiagos
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Natūralaus byrėjimo kampas, j0
Užpildai
lengvieji
normalieji
sunkieji
Žvyras ir smėlis, sampylose
Smėlis
Aukštakrosnių šlakas
gabalai
granulės
akytoji skalda
Plytų smėlis, plytų skalda, skaldytos plytos
Vermikulitas
akytasis betono užpildas
neapdorotasis
Bentonitas
palaidasis
paskleistas
Cementas
sampylose
maišais
Lakieji pelenai
Lakštinis stiklas
Maltasis gipsas
Lignito pelenų užpildas
Kalkės
Kalkakmenio milteliai
Maltasis magnezitas
Plastikai
polietileno, polistirolo grūdeliai
polivinilchlorido milteliai
poliesterio derva
klijų dervos
Gėlasis vanduo
9,0–20,0 *
20,0–30,0
>30,0
15,0–20,0
14,0–19,0
17,0
12,0
9,0
15,0
1,0
6,0–9,0
8,0
11,0
16,0
15,0
10,0–14,0
25,0
15,0
15,0
13,0
13,0
12,0
6,4
5,9
11,8
13,0
10,0
30
30
30
35
30
40
30
35
35
–
–
40
–
28
–
25
–
25
20
25
25–27
–
30
40
–
–
* Apie lengvojo betono tankio klases žr. šio priedo 1 lentelę.
Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.
8 lentelė
Sandėliuojamieji žemės ūkio gaminiai
Gaminiai
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Natūralaus byrėjimo kampas, j0
Tvarto
mėšlas (ne mažiau kaip 60% kietųjų dalelių)
mėšlas (su sausais šiaudais)
sausas vištų mėšlas
srutos (ne daugiau kaip 20% dalelių)
7,8
9,3
6,9
10,8
–
45
45
–
Dirbtinės trąšos
NFK (natris+fosforas+kalis) grūdeliais
sutraiškyti tomamilčiai
fosforo grūdeliai
kalio sulfatas
karbamidas
8,0–12,0
13,7
10,0–16,0
12,0–16,0
7,0–8,0
25
35
30
28
24
Laisvai sukrautas žaliasis pašaras
3,5–4,5
–
Grūdai
nesijotieji (£14% drėgmės, jeigu kitokia nenurodyta)
visi grūdai
miežiai
grūdai alui (šlapi)
žolių sėklos
pilstomieji kukurūzai
7,8
7,0
8,8
3,4
7,4
30
30
–
30
30
kukurūzai maišuose
avižos
aliejingos prinokusios sėklos
rugiai
palaidieji kviečiai
kviečiai maišuose
5,0
5,0
6,4
7,0
7,8
7,5
–
30
25
30
30
–
Žolė kubeliais
7,8
40
Šienas
(supakuotas)
(ritiniais)
1,0–3,0
6,0–7,0
–
–
Kailiai ir odos
Apyniai
Salyklas
Rupūs miltai
maltieji
kubeliais
Durpės
sausosios, palaidosios, susigulėjusios
sausosios, suspaustos į pakus
šlapiosios
Silosas
Šiaudai
palaidieji (sausieji)
supakuotieji
Supakuotasis tabakas
Vilna
palaidoji
supakuotoji
8,0–9,0
1,0–2,0
4,0–6,0
7,0
7,0
1,0
5,0
9,5
5,0–10,0
0,7
1,5
3,5–5,0
3,0
7,0–13,0
–
25
20
45
40
35
–
–
–
–
–
–
–
–
9 lentelė
Sandėliuojamieji maisto produktai
Produktai
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Natūralaus byrėjimo kampas, j0
Kiaušiniai, stovuose
Miltai
nepakuoti
maišais
Vaisiai
Obuoliai
palaidieji
dėžėse
Vyšnios
Kriaušės
Avietės dėkluose
Braškės (žemuogės) dėkluose
Pomidorai
Cukrus
smulkus krūvose
gabalinis ir maišuose
Žalios daržovės
4,0–5,0
6,0
5,0
8,3
–
25
–
30
–
–
–
–
kopūstai
salotos
Ankštinės daržovės
Pupos
visų rūšių
soja
žirniai
Šakniavaisiai
visų rūšių
runkeliai
morkos
svogūnai
ropės
6,5
7,8
5,9
2,0
1,2
6,8
7,5–10,0
16,0
4,0
5,0
8,1
7,4
7,8
8,8
7,4
7,8
7,0
7,0
–
–
35
–
35
30
–
–
40
35
35
35
Bulvės
palaidos
dėžėse
Cukriniai runkeliai
sausi ir susmulkinti
žali
drėgnos šaknys
7,0
4,4
2,9
7,6
10,0
35
–
35
–
–
Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.
10 lentelė
Sandėliuojamieji produktai. Skysčiai
Produktai
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Gėrimai
alus
pienas
gėlas vanduo
vynas
Natūralūs aliejai
ricinos aliejus
glicerolis (glicerinas)
sėmenų aliejus
alyvuogių aliejus
Organiniai skysčiai ir rūgštys
alkoholis
eteris
druskos rūgštis (40% pagal svorį)
metilo spiritas
10,0
10,0
10,0
10,0
9,3
12,3
9,2
8,8
7,8
7,4
11,8
7,8
azoto rūgštis (91% pagal svorį)
sieros rūgštis (30% pagal svorį)
sieros rūgštis (87% pagal svorį)
terpentinas, vaitspiritas
Angliavandeniliai
anilinas
benzenas (benzolas)
anglies derva
kreozotas
pirminis benzinas
parafininė alyva (žibalas)
benzinas (benzolinas)
nafta, žalia nafta
dyzelinas
degalai
mazutas
tepalai
automobilinis benzinas
Suskystintos dujos
butanas
propanas
Kiti skysčiai
gyvsidabris
švino suriko dažai
aliejinis švino baltalas
dumblas, vandens pagal tūrį – daugiau negu 50%
14,7
13,7
17,7
8,3
9,8
8,8
10,8–12,8
10,8
7,8
8,3
6,9
9,8–12,8
8,3
7,8–9,8
12,3
8,8
7,4
5,7
5,0
133
59
38
10,8
Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.
11 lentelė
Sandėliuojamieji gaminiai. Kietas kuras
Gaminiai
Vienetinis svoris, gkN/m3
Natūralaus byrėjimo kampas, j0
Medžio anglis
su oru
be oro
Anglis
blokinių briketų, piltinė
blokinių briketų, sukrautoji
kiaušinio formos
natūralioji kasyklos anglis
plovimo baseino anglis
anglies dulkės
koksas
antros rūšies iš karjero
akmens kasyklų nuotekų atliekos
visos kitos anglies rūšys
Malkos
4,0
15,0
8,0
13,0
8,3
10,0
12,0
7,0
4,0–6,5
12,3
13,7
8,3
5,4
–
–
35
–
30
35
–
25
35–45
35
35
30–35
45
30
Lignitas / rusvosios anglys
piltinės briketų
sukrautosios briketų
drėgnos anglys
sausos anglys
dulkės
žematemperatūrinis koksas
Durpės
juodosios, sausos, pakuotėse
juodosios, sausos, laisvai supiltos
7,8
12,8
9,8
7,8
4,9
9,8
6,0–9,0
3,0–6,0
–
30–40
35
25–40
40
–
45
Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.
12 lentelė
Sandėliuojamieji gaminiai. Pramoninės ir kitos medžiagos
Gaminiai
Vienetinis svoris, g, kN/m3
Natūralaus byrėjimo kampas, j0
Knygos ir dokumentai
knygos ir dokumentai,
tankiai sudėtos knygos ir dokumentai
Sandėliavimo lentynos ir spintos
Drabužų ir skudurų ryšuliai
Ledo gabalai
Odos rietuvės
Popierius
ritiniuose
rietuvėse
Guma
Akmens druska
Druska
Pjuvenos
sausos maišuose
sausos, piltinės
drėgnos, piltinės
Degutas, bitumas
6,0
8,5
6,0
11,0
8,5
10,0
15,0
11,0
10,0–17,0
22,0
12,0
3,0
2,5
5,0
14,0
–
–
–
–
–
–
–
–
–
45
40
–
45
45
–
Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.
______________
STR 2.05.04:2003
13 priedas
PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS
ĮVADAS
1. Praktinio taikymo vadovas (toliau – Vadovas) skiriamas visų pirma šiuolaikinių naujovių, kuriomis grindžiami šis ir STR 2.05.03:2003 [7.15] reglamentai, detalesniam paaiškinimui. Šios naujovės yra susijusios su LST ENV 1991-1 [7.3] reglamentuojamomis projektavimo dalinių koeficientų metodu nuostatomis.
I SKYRIUS. STATINIO ELEMENTŲ PROJEKTAVIMO PAGRINDAI
I SKIRSNIS.
ŽYMENYS
2. Šiame Vadove taikomi toliau pateikti žymenys, atitinkantys LST ISO 3898:2002 [7.2]:
A – ypatingasis poveikis;
Ad – skaičiuotinė ypatingojo poveikio reikšmė;
AEd – skaičiuotinė seisminio poveikio reikšmė AEd=gI AEk;
AEk – charakteristinė seisminio poveikio reikšmė;
Cd – ribojanti reikšmė arba medžiagų tam tikrų savybių parametrų skaičiuotinių reikšmių funkcija;
E – poveikių efektas;
Ed – skaičiuotinė poveikių efekto reikšmė;
Ed, k – tinkamumo ribiniam būviui skaičiuotinė poveikių reikšmė nuo charakteristinio apkrovų derinio;
Ed, f – tas pats nuo dažninių apkrovų derinio;
Ed, ℓ – tas pats nuo tariamai nuolatinio apkrovų derinio;
Ed, dst – destabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė;
Ed, stb – stabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė;
F – poveikis;
Fd – skaičiuotinė poveikio reikšmė;
Fk – charakteristinė poveikio reikšmė;
Frep – reprezentatyvioji poveikio reikšmė;
G – nuolatinis poveikis;
Gd – skaičiuotinė nuolatinio poveikio reikšmė;
Gd, inf – mažiausioji skaičiuotinė nuolatinio poveikio reikšmė;
Gd, sup – didžiausioji skaičiuotinė nuolatinio poveikio reikšmė;
Gk – charakteristinė nuolatinio poveikio reikšmė;
Gkj – charakteristinė nuolatinio j poveikio reikšmė;
Gkj, sup /Gkj, inf – didžiausioji/mažiausioji charakteristinė nuolatinio j poveikio reikšmė;
P – atitinkama išankstinio įtempimo poveikio reprezentatyvioji reikšmė;
Pd – skaičiuotinė išankstinio įtempimo poveikio reikšmė;
Pk – charakteristinė išankstinio įtempimo poveikio reikšmė;
Pm – vidutinė išankstinio įtempimo poveikio reikšmė;
Q – kintamasis poveikis;
Qd – skaičiuotinė kintamojo poveikio reikšmė;
Qk – charakteristinė atskirojo kintančiojo poveikio reikšmė;
Qk,1 – charakteristinė vyraujančio kintamojo 1 poveikio reikšmė;
Qk, i – charakteristinė nevyraujančio (kartu su vyraujančiu veikiančio) kintamojo i poveikio reikšmė;
R – atsparumas;
Rd – skaičiuotinė atsparumo reikšmė;
Rk – charakteristinė atsparumo reikšmė;
X – medžiagos savybės parametras;
Xd – skaičiuotinė medžiagos savybės parametro reikšmė;
Xk – charakteristinė medžiagos savybės parametro reikšmė;
ad – geometrinio parametro skaičiuotinės reikšmės;
ak – charakteristinės geometrinio parametro reikšmės;
anom – nominalioji geometrinio parametro reikšmė;
u – konstrukcijos arba konstrukcinio elemento horizontalusis poslinkis;
w – vertikalusis konstrukcinio elemento įlinkis;
Da – vardinių geometrinių duomenų pakeitimas turint konkrečių projektavimo tikslų, pvz., netobulumų įtakoms įvertinti;
g – dalinis koeficientas (saugos ar tinkamumo);
gf – dalinis poveikių koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimybė;
gF – poveikių dalinis koeficientas, kuriuo taip pat atsižvelgiama į modelio neapibrėžtumus ir matmenų kitimus;
gg – dalinis nuolatinių poveikių koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimybė;
gG – dalinis nuolatinių poveikių koeficientas, kuriuo taip pat atsižvelgiama į modelio neapibrėžtumus ir matmenų kitimus;
gG, j – nuolatinio j poveikio dalinis koeficientas;
gGj, sup /gG, j, inf – dalinis nuolatinio j poveikio koeficientas didžiausiajai (mažiausiajai) skaičiuotinėms reikšmėms apskaičiuoti;
gI – svarbos koeficientas;
gm – medžiagos savybės dalinis koeficientas;
gM – medžiagos savybės dalinis koeficientas, kuriuo taip pat įvertinami modelio neapibrėžtumai ir matmenų kitimai;
gp – išankstinio įtempimo poveikių dalinis koeficientas;
gq – kintamųjų poveikių dalinis koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimybė;
gQ – kintamųjų poveikių dalinis koeficientas, kuriuo taip pat įvertinami modelio neapibrėžtumai ir matmenų kitimas;
gQ, i – kintamojo i poveikio dalinis koeficientas;
gRd – dalinis koeficientas, susijęs su atsparumo modelio neapibrėžtumais;
gSd – dalinis koeficientas, susijęs su poveikių ir (arba) poveikių efektų modeliu;
h – pereinamasis koeficientas;
x – redukcijos koeficientas;
y0 – kintamojo poveikio derintinės reikšmės koeficientas;
y1 – kintamojo poveikio dažninės reikšmės koeficientas;
y2 – kintamojo poveikio tariamai nuolatinės reikšmės koeficientas.
II SKIRSNIS.
TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
3. Šiame Vadove naudojamos nurodytos sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka [7.1]1 ir [7.16] sąvokas ir jų apibrėžimus:
Konstrukcija – tai numatytas sujungtų dalių derinio junginys, suprojektuotas taip, kad atlaikytų apkrovas ir kad turėtų reikiamą standumą.
Konstrukcinis elementas – tai fiziškai išsiskirianti konstrukcijos dalis, pvz., kolona, sija, plokštė, pamato polis.
Konstrukcinė sistema – tai pastato ar inžinerinio statinio laikantieji elementai ir būdas, kaip tie elementai funkcionuoja kartu.
Konstrukcijos modelis – tai analizei, projektavimui ir patikrinimui taikoma konstrukcijų sistemos idealizacija.
Skaičiuotinės situacijos – tai visuma fizinių sąlygų, išreiškiančių realias aplinkybes, atsirandančias atitinkamu laikotarpiu, kurio metu, kaip rodo skaičiavimai, nebus viršyti atitinkami ribiniai būviai.
Trumpalaikė skaičiuotinė situacija – tai skaičiuotinė situacija, kurios trukmė yra daug mažesnė už konstrukcijos skaičiuotinę eksploatavimo trukmę ir kuri turi didelę faktiško įvykio tikimybę.
Ilgalaikė skaičiuotinė situacija – tai skaičiuotinė situacija, kurios laikotarpis yra tokios pačios eilės, kaip ir konstrukcijos skaičiuotinė eksploatavimo trukmė.
Ypatingoji skaičiuotinė situacija – tai skaičiuotinė situacija, atitinkanti konstrukcijos eksploatacijos išskirtines sąlygas, pvz., gaisrą, sprogimą, smūgį ar vietinį suirimą.
Priešgaisrinis projektavimas – tai konstrukcijos projektavimas, kad jį atitiktų eksploatacinių savybių reikalavimus kilus gaisrui.
Seisminė skaičiuotinė situacija – tai skaičiuotinė situacija, aprėpianti ypatingas konstrukcijos, veikiamos seisminio įvykio, sąlygas.
Skaičiuotinė eksploatavimo trukmė – tai laikotarpis, per kurį numatoma naudoti konstrukciją tam tikram tikslui, atitinkamai prižiūrint, neatliekant didesnio jos remonto.
Apkrovos išdėstymas – tai laisvojo poveikio vietos, didumo ir krypties atitikties nustatymas.
Apkrovos variantas – tai atskirai skaičiuoti skirtų suderintų apkrovų išdėstymas, deformacijų ir netobulumų grupės, kurios vertinamos kartu su fiksuotais kintamaisiais ir nuolatiniais poveikiais.
Ribiniai būviai – tai būviai, kuriuos viršijus konstrukcija neatitinka tam tikrų projektinių reikalavimų.
Saugos ribiniai būviai – tai būviai, susiję su griūtimi ar kitokiomis panašiomis konstrukcijos suirimo formomis. Jie dažniausiai atitinka konstrukcijos ar konstrukcinio elemento didžiausią laikymo galią.
Tinkamumo ribiniai būviai – tai būviai, kuriuos viršijus konstrukcija ar konstrukcinis elementas neatitinka nustatytų tinkamumo reikalavimų.
Negrįžtamieji tinkamumo ribiniai būviai – tai tinkamumo ribiniai būviai, kai, pašalinus poveikius, kai kurios poveikių pasekmės, viršijančios nustatytus tinkamumo reikalavimus, išlieka.
Grįžtamieji tinkamumo ribiniai būviai – tai tinkamumo ribiniai būviai, kai, pašalinus poveikius, neišlieka jokių poveikių pasekmių, viršijančių nustatytus tinkamumo reikalavimus.
Atsparumas – tai konstrukcijos elemento, detalės arba elemento ar detalės skerspjūvio gebėjimas atlaikyti poveikius. Terminas gali būti taikomas bet kokiam kriterijui, bet kokiam ribiniam būviui.
Atsparumo modelis – tai konstrukcijos, detalės arba elemento deterministinio apskaičiavimo matematinė išraiška, kurios argumentai yra medžiagos mechaninių savybių, geometrijos rodikliai ir kt.
Patikimumas – tai konstrukcijos arba laikančiojo elemento gebėjimas atitikti nustatytus reikalavimus, įskaitant skaičiuotinę eksploatavimo trukmę, kuriai ji yra suprojektuota. Patikimumas paprastai išreiškiamas tikimybinėmis sąvokomis. Patikimumas aprėpia konstrukcijos saugą, tinkamumą ir ilgaamžiškumą.
Patikimumo diferenciacija – tai priemonės, skirtos resursų, naudojamų statiniams statyti, socialiniam ir ekonominiam optimizavimui, atsižvelgiant į galimus nesėkmių padarinius ir statinių kainą.
Pagrindinis kintamasis – tai nustatytos kintamųjų aibės dalis, išreiškianti fizikinius dydžius, kurie apibūdina poveikius ir aplinkos įtakas, geometrinius dydžius ir medžiagos savybes, įskaitant grunto savybes.
Poveikis (F) – tai a) jėgų (apkrovų), veikiančių konstrukciją, visuma (tiesioginis poveikis); b) deformacinių poveikių visuma arba pagreičių visuma, atsiradusių, pavyzdžiui, dėl temperatūros pasikeitimų, drėgmės kitimo, nelygaus sėdimo arba žemės drebėjimų (netiesioginis poveikis).
Poveikių efektas (E) – tai konstrukcijos elementų poveikių efektas (pvz., vidinė jėga, momentas, įtempimas, deformacija) arba visos konstrukcijos (pvz., įlinkis, posūkis) poveikių efektas.
Poveikių efekto modelis – tai vidinės jėgos, momento, įtempimų, deformacijos, įlinkio, posūkio deterministinio apskaičiavimo matematinė išraiška, kurios argumentai yra poveikiai ir apkrovos, medžiagų mechaninių savybių, geometrijos rodikliai ir kt.
Nuolatinis poveikis (G) – tai poveikis, kuris, tikėtina, kad veiks visu atskaitiniu laikotarpiu ir kurio dydžio kitimas laiko atžvilgiu yra nereikšmingas arba kuris kinta monotoniškai viena kryptimi, kol pasiekia tam tikrą reikšmės ribą (pvz., konstrukcijų savojo svorio apkrova).
Kintamasis poveikis (Q) – tai poveikis, kurio dydžio kitimas laiko atžvilgiu yra reikšmingas ir nemonotoniškas (pvz., naudojimo, sniego, vėjo apkrovos).
Ypatingasis poveikis (A) – tai dažniausiai trumpalaikis, bet reikšmingo dydžio poveikis, kurio atsiradimas konkrečios konstrukcijos skaičiuotinės eksploatavimo trukmės metu yra netikėtas. Jeigu nesiimama reikiamų priemonių, daugeliu atvejų ypatingieji poveikiai gali sukelti grėsmingas pasekmes. Atsižvelgiant į turimą informaciją apie statistinius skirstinius, smūgio, sniego, vėjo ir seisminis poveikiai gali būti kintamieji arba ypatingieji poveikiai.
Seisminis poveikis (AE) – tai poveikis, atsirandantis dėl grunto judesių žemės drebėjimo metu.
Statinis poveikis – tai poveikis, kuris nesukelia konstrukcijos arba konstrukcinio elemento reikšmingo pagreičio (pvz., statinis poveikis nuo nuolatinės ir daugumos kintamųjų, t. y. naudojimo, sniego, vėjo, apledėjimo, klimatinių, poveikių).
Dinaminis poveikis – tai poveikis, kuris sukelia konstrukcijos arba konstrukcinio elemento reikšmingą pagreitį.
Tariamai statinis poveikis – tai dinaminis poveikis, išreikštas ekvivalentišku statiniu poveikiu statiniame modelyje.
Charakteristinė poveikio reikšmė (Fk) – tai svarbiausioji reprezentatyvioji poveikio reikšmė. Kai charakteristinę reikšmę galima nustatyti remiantis statistika, ji taip parenkama, kad atitiktų duotą nepalankaus viršijimo tikimybę atskaitiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į skaičiuotinę konstrukcijos eksploatavimo ir skaičiuotinės situacijos trukmes.
Atskaitinis laikotarpis – tai pasirinktasis laiko periodas, kuris laikomas pagrindu kintamiesiems poveikiams ir galbūt atsitiktiniams poveikiams statistiškai įvertinti.
Kintamojo poveikio derintinė reikšmė (y0Qk) – taip parinkta reikšmė, kad tikimybė, jog derinio sukelti efektai bus viršyti, yra apytikriai tokia pati, kaip ir nuo vieno poveikio charakteristinės reikšmės. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristinės reikšmės dalį, taikant koeficientą y0£1, kurį galima nustatyti remiantis statistiniais tyrimais (žr. 13 p.).
Kintamojo poveikio dažninė reikšmė (y1Qk) – tai taip nustatyta reikšmė, kad ją galima parinkti pagal statistinius tyrimus, ir suminis laikas atskaitiniu laikotarpiu, kurio metu ji viršijama, yra tik duota maža atskaitinio laikotarpio dalis, arba jos viršijimo dažnis yra apribotas duota reikšme. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristinės reikšmės dalį taikant koeficientą y1£1 (žr. 13 p.).
Tariamai nuolatinė (kintamojo) poveikio reikšmė (y2 Qk) – tai taip nustatyta reikšmė, kad suminis laiko periodas, kurio metu ji viršijama, yra didelė atskaitinio laikotarpio dalis. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristinės reikšmės dalį taikant koeficientą y2 £1 (žr. 13 p.).
Vyraujančio (kintamojo) poveikio reikšmė (Qk1) – tai tokio kintamojo poveikio, kurio įtaka E poveikio efektui yra didžiausia (žr. 23 p. 3 pavyzdį).
Kartu veikiančio (kintamojo) poveikio reikšmė (yQk) – tai kintamojo poveikio, kuris veikia kartu su derinyje vyraujančiu poveikiu, reikšmė. Kartu veikiančio kintamojo poveikio reikšme gali būti derintinė reikšmė, dažninė reikšmė arba tariamai nuolatinė reikšmė (žr. 23 p. 3 pavyzdį).
Reprezentacinė poveikio reikšmė (Frep) – tai reikšmė, taikoma ribiniam būviui tikrinti. Reprezentacine reikšme gali būti charakteristinė reikšmė (Fk) arba lydinčiojo poveikio reikšmė (yFk) (žr. 13 p.).
Poveikio skaičiuotinė reikšmė (Fd) – tai reikšmė, gaunama reprezentatyviąją reikšmę dauginant iš dalinio koeficiento gF.
Poveikių derinys – tai skaičiuotinių reikšmių rinkinys konstrukcijos ribinio būvio patikimumui tikrinti, kai kartu veikia skirtingi poveikiai (žr. 13, 21–29 p.).
Medžiagos ar grunto savybės rodiklio charakteristinė reikšmė – tai medžiagos arba grunto savybės rodiklio reikšmė, kuri su tam tikra tikimybe nepasitaikys hipotetinėje neribotoje bandymų serijoje. Paprastai ši reikšmė atitinka medžiagos arba grunto savybės konkretaus parametro priimto statistinio skirstinio nustatytą fraktilį. Kai kuriomis aplinkybėmis charakteristine reikšme gali būti taikoma nominalioji reikšmė.
Skaičiuotinė medžiagos arba grunto savybės rodiklio reikšmė – tai reikšmė, gaunama charakteristinę reikšmę padalijus iš dalinio koeficiento gm arba gM, o ypatingomis aplinkybėmis nustatoma tiesiogiai.
Charakteristinė geometrinio rodiklio reikšmė (ak) – tai reikšmė, kuri dažniausiai atitinka projektavimu apibūdintus matmenis. Prireikus geometriniai dydžiai gali atitikti kai kuriuos nustatytus statistinio skirstinio fraktilius.
Skaičiuotinė geometrinio rodiklio reikšmė (ad) – dažniausiai tai nominalioji reikšmė. Prireikus geometrinių dydžių reikšmės gali atitikti kai kuriuos nustatytus statistinio skirstinio fraktilius.
Visos konstrukcijos skaičiavimas – tai nustatymas konstrukcijoje darnios vidinių jėgų ir momentų arba įtempimų sistemos, kuri išlaiko pusiausvyrą su konkrečiai apibrėžta konstrukcijos poveikių sistema ir priklauso nuo geometrinių rodiklių, konstrukcinių ir medžiagos savybių.
Pirmosios eilės skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį be perskirstymo – tai konstrukcijos skaičiavimas pagal tamprumo teoriją remiantis tiesinėmis įtempimų deformacijų arba momentų kreivumų priklausomybėmis ir taikant pradinius konstrukcijos geometrinius parametrus.
Pirmosios eilės skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį su perskirstymu – tai skaičiavimas pagal tiesinio tamprumo teoriją, kai konstrukcijai projektuoti vidiniai momentai ir jėgos yra modifikuojami išlaikant darną su išoriniais poveikiais ir neatliekant tikslesnio pasisukimo gebos skaičiavimo.
Antrosios eilės skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas pagal tamprumo teoriją remiantis tiesinėmis įtempimų deformacijų priklausomybėmis taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius parametrus.
Pirmosios eilės skaičiavimas pagal netiesinį modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas taikant pradinius geometrinius rodiklius ir atsižvelgiant į medžiagų deformavimosi priklausomybių netiesiškumą. Pirmosios eilės skaičiavimas pagal netiesišką modelį gali būti skaičiavimas pagal tamprų modelį su tam tikromis prielaidomis, skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį, skaičiavimas pagal tamprų plastišką modelį arba skaičiavimas pagal standų plastišką modelį.
Antrosios eilės skaičiavimas pagal netiesinį modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius rodiklius ir atsižvelgiant į medžiagų deformavimosi priklausomybių netiesiškumą. Antrosios eilės skaičiavimas pagal netiesišką modelį gali būti atliekamas kaip skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį arba kaip skaičiavimas pagal tamprų plastišką modelį.
Pirmosios eilės skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas, remiantis momento ir kreivio priklausomybėmis, susidedančiomis iš tiesinį tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą be kietėjimo, taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius.
Antrosios eilės skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas remiantis momento ir kreivio priklausomybėmis, susidedančiomis iš tiesinį tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą be kietėjimo, taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius rodiklius.
Skaičiavimas (pirmosios arba antrosios eilės) pagal tamprų plastišką modelį – tai konstrukcijos skaičiavimas taikant įtempimų ir deformacijų arba momentų ir kreivių priklausomybes, susidedančias iš tiesinį tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą su kietėjimu arba be kietėjimo. Dažniausiai skaičiavimas atliekamas taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius, bet jį taip pat galima atlikti taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius parametrus.
Skaičiavimas pagal standų plastišką modelį – tai skaičiavimas taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius ir ribinės analizės teoremas tiesioginiam irimo apkrovimui nustatyti. Taikoma momento ir kreivio priklausomybė, kurioje neatsižvelgiama į tampriąsias deformacijas ir kietėjimą.
III SKIRSNIS.
PROJEKTAVIMO DETERMINISTINIS IR TIKIMYBINIS POBŪDIS
4. Šiame Reglamente ir [7.15] vadovaujamasi [7.3] suformuluota koncepcija, kad projektavimas yra statinio elementų, t. y. konstrukcijų ir pagrindų, atsparumo ribinių būvių rizikos α (patikimumas P =1-α) valdymo vienas svarbiausių procesų. Kiti procesai – elementų statyba (arba surenkamų elementų gamyba) ir statinio eksploatacija. Visi šie procesai – projektavimas, statyba, dirbinių gamyba ir statinio eksploatacija – aprėpia taip pat ir ribinių būvių prevencijos priemones – tinkamai atliekamą darbą ir kontrolę.
Sprendžiant α racionaliosios rizikos laidavimo uždavinius statinio elementų projektavimo normose išskiriami deterministinis ir tikimybinis aspektai.
Deterministinis skaičiavimas skirtas poveikių efektui (pvz., įrąžoms, deformacijoms) ir atsparumui (pvz., stiprumui, standumui) nustatyti. Paprasčiausių statinio elementų sauga deterministiškai analizuojama ne tik tamprioje, bet ir ribinės pusiausvyros būklėje, kuriai būdingos plastinės ir pseudoplastinės deformacijos, tačiau sudėtingų, statiškai neišsprendžiamų sistemų analizei projektavime vis dar dominuoja sprendiniai, grindžiami linijine tamprumo teorija.
Statinio elementų tikimybinis skaičiavimas skirtas projektuojamų statinio elementų siekiamam patikimumui laiduoti. Dabar paplitusiame projektavimo dalinių koeficientų metode (Lietuvoje galiojusiose SNiP normose jis buvo vadinamas ribinių būvių metodu) reikiamas patikimumas pasiekiamas ne tiesioginiu tikimybiniu skaičiavimu, o netiesiogiai – taikant determinuotus atsargos dalinius (patikimumo) koeficientus medžiagos stipriui ir apkrovoms bei papildomai kitiems veiksniams ir statinio elemento svarbai vertinti. Daliniai koeficientai laiduoja tam tikrą atsparumo atsargą (saugos ribiniam būviui – didesnę, tinkamumo negrįžtamajam – mažesnę, o tinkamumo grįžtamajam būviui – mažiausią), kai tikroji ribinio būvio rizika lieka nežinoma. Tam tikslui tarptautiniu mastu yra reglamentuotas tiesioginis (dalinių koeficientų netaikant) tikimybinis skaičiavimas (žr. šį Reglamentą, [7.15] ir [7.3]).
IV SKIRSNIS.
SKAIČIUOTINĖS SITUACIJOS IR SAUGOS BEI TINKAMUMO PROJEKTAVIMAS
5. Gali būti šios skaičiuotinės situacijos:
5.1. nuolatinės, atitinkančios įprastąsias eksploatavimo sąlygas;
5.2. trumpalaikės, pvz., statant ir (arba) gaminant konstrukcijas, atliekant remonto darbus;
5.3. ypatingos, modeliuojančios, pvz., sprogimą, gaisrą, transporto priemonių smūgius, lokalizuotą irimą.
6. Kiekvienoje iš 3 p. išvardintų situacijų gali būti projektuojama sauga ir tinkamumas, t. y. išskiriamos dvi statinio elementų ribinių būvių grupės:
6.1. saugos, kurioje nagrinėjamas stiprumas, stabilumas, patvarumas nuovargiui;
6.2. tinkamumo, kurioje nagrinėjamos deformacijos, pleišėtumas, vibracijos; gali būti grįžtamojo arba negrįžtamojo (pvz., kai konstrukcijai įlinkus ar joje atsivėrus plyšiams ir nukrovus kintamąją apkrovą, konstrukcija nebegrįžta į pradinę būklę, t. y. joje išlieka nuolatinis plastinis (liekamasis) įlinkis ar neužsivėrę plyšiai) tinkamumo ribiniai būviai.
7. Pažymėjus statinio elemento atsparumą simboliu R, poveikio efektą, pvz., įražą, E, saugos ir tinkamumo projektavimo DK metodu sąlyga (išskyrus statinę pusiausvyrą – žr. 25 p.) užrašoma
Ed ≤ Rd. (1.1)
Čia Rd ir Ed – atsparumo ir poveikio efekto skaičiuotinės reikšmės, kurios EN ir STR projektavimo normose apibendrintai išreiškiamos lygtimis:
Rd = R (hi Xk, i/gM, i; a), i≥1, (1.2)
Ed = E (Fk, j gF, j; ψ), j≥1. (1.3)
Šiose formulėse:
R (...) ir E (...) – atsparumo R ir poveikio efekto E išraiškos, t. y. jų apskaičiavimo modeliai; a – skerspjūvio rodiklis, pvz., skerspjūvio plotas; Xk, I – medžiagos stiprio charakteristinė reikšmė (žr. 16 p.); hi – medžiagos stiprio konversijos koeficientas, įvertinantis, pvz., netiesioginio betono stiprio tempiant nustatymo, mastelio, drėgmės, temperatūros ir kitus veiksnius; Fk, j – apkrovų, t. y.: nuolatinių, pvz., savojo svorio; kintamųjų, pvz., naudojimo, vėjo, sniego – ir ypatingųjų, pvz., sprogimų, transporto priemonių smūgių, – charakteristinės reikšmės (žr. 10–14 p.); gM, i – medžiagos stiprio dalinis koeficientas; dažniausiai saugos ribinių būvių grupės gm, i > 1,0; tinkamumo ribinių būvių grupės gm, i = 1,0; gF, j – apkrovų daliniai koeficientai; jeigu konstrukcijų projektavimo reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, dažniausiai saugos ribinių būvių grupės gF, j >1,0, o tinkamumo ribinių būvių grupės gF, j =1,0; y = (y0; y1; y2) – apkrovų derinimo koeficientas; ψ0 koeficientas priartina poveikio efektą nuo kelių kintamųjų apkrovų derinio maksimumų tikimybę prie poveikio efekto, esant vienos kintamosios apkrovos maksimumo tikimybės (apie kintamosios apkrovos maksimumus – žr. 11, 12 p.); be to, šiuo koeficientu išskiriama dažninės (tada pasirenkama ψ = ψ1 reikšmė) arba tariamai nuolatinės (tada pasirenkama ψ = ψ2 reikšmė) apkrovos dalys, kurios taikomos projektuojant tinkamumą (žr. 13 ir 29 p.).
ψ = (ψ0; ψ1; ψ2) koeficientas pasirenkamas iš 1 lentelės.
Lygtyse (1.2) ir (1.3) pasirenkant skirtingus gM, i, gF, j ir ψ dalinius koeficientus projektuojant saugos ir tinkamumo ribinius būvius, laiduojama skirtinga atsparumo atsarga, o tuo pačiu ir ribinių būvių skirtinga rizika (žr. 4 p.).
Saugos ribinių būvių rizika (saugos patikimumas) priklausomai nuo statinio (patalpos) paskirties papildomai diferencijuojami 4 lentelėje pasirinkant KFI koeficientą, iš kurio dauginami γF, j apkrovų daliniai koeficientai, taip pat taikant projektavimo ir vykdymo darbų atitinkamas priežiūros ir kontrolės priemones (žr. 4 lentelės 2 ir 3 pastabas).
Konstrukcijų projektavimo reglamentuojančių normatyvinių dokumentų sudarytojams [7.15] 58–60 p. bei 4 priedo VIII ir IX skirsniuose siūloma kaip, reglamentuojant (1.2) ir (1.3) išraiškų dalinius koeficientus, atsižvelgti į svarbius veiksnius, įtakojančius ribinių būvių riziką, ypač į atsparumo R apskaičiavimo modelio R (...) ir poveikių efekto E apskaičiavimo modelio E (...) atsitiktinę ir sistemingą paklaidas (kurios įvairiems ribiniams būviams gali skirtis kelis kartus), konstrukcijų geometrijos ir skerspjūvio matmenų nuokrypas nuo nominalo ir kt. Šių veiksnių įtaką siūloma vertinti koreguojant γM, i ir γF, j koeficientus bei įvedant naujus γm, i, γf, i, γR, d, γS, d koeficientus.
1 lentelė
Rekomenduojamos pastatų y koeficientų reikšmės
Poveikis
y0
y1
y2
Statinių naudojimo apkrovos kategorija
A kategorija: namų ir gyvenamieji plotai
B kategorija: įstaigų plotai
C kategorija: susibūrimų plotai
D kategorija: parduotuvių plotai
E kategorija: saugyklų plotai
F kategorija: eismo plotai, transporto priemonių svoris £ 30 kN
G kategorija: eismo plotai, 30 kN< transporto priemonių svoris £ 160 kN
H kategorija: stogai
0,7
0,7
0,7
0,7
1,0
0,7
0,7
0
0,5
0,5
0,7
0,7
0,9
0,7
0,5
0
0,3
0,3
0,6
0,6
0,8
0,6
0,3
0
Statinių sniego apkrovos
0,7
0,5
0,2
Statinių vėjo apkrova
0,6
0,2
0
Temperatūra (ne gaisro) statiniuose
0,6
0,5
0
Medžiagos, gaminio savybių arba elemento dalinį koeficientą γm, i arba γM, i galima sumažinti, jeigu taikoma didesnė tikrinimo klasė nei reikia pagal [7.15] 3 priedo 5 lentelę ir (arba) keliami griežtesni reikalavimai, pvz., projektavime panaudojami kontrolės statistiniai duomenys. Toks dalinių koeficientų sumažinimas turi būti reglamentuojamas atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose.
V SKIRSNIS.
PAGRINDINIAI KINTAMIEJI IR JŲ CHARAKTERISTINĖS BEI KITOS REPREZENTACINĖS REIKŠMĖS
8. Pagrindiniais kintamaisiais vadinami (1.2) ir (1.3) išraiškų argumentai f, a, F1, F2,..., kurie traktuojami kaip atsitiktiniai dydžiai Xi, i = 1, 2,…, n su vidurkiu μXi ir vidutine kvadratine nuokrypa σXi arba variacijos koeficientu δXi = σXi / μXi. Pagrindiniai kintamieji apibūdinami charakteristinėmis ir kitomis reprezentacinėmis reikšmėmis.
1 pav. Nuolatinės G ir kintamos Q (pvz., naudojimo) apkrovų priklausomybė
nuo laiko t
9. Apkrovos ir kiti poveikiai (žr. 1 paveikslą) gali būti:
9.1. nuolatiniai G, kuriems laikas neturi įtakos arba kurie kinta pakankamai tolygiai, kol nepasiekia ribinės reikšmės, pvz., savasis konstrukcijų svoris, įlinkis, pamatų nuosėdis;
9.2. kintamieji Q, pvz., naudojimo, vėjo, sniego, transporto apkrovos.
10. Nuolatinė apkrova G, pvz., savasis konstrukcijų svoris, kai δG savojo svorio variacijos koeficientas yra nedidelis, dažnai gali būti apibūdinama vienintele reprezentacine reikšme, t. y. Gk charakteristine reikšme, Gk = Gk, sup =Gk, inf = μG (žr. 2 paveikslą), kuri nustatoma pagal nominalius (projektinius) konstrukcijos matmenis ir statybinės medžiagos tūrio svorio vidutinę reikšmę. Atskirais atvejais būtina savąjį svorį apibūdinti dviem reprezentacinėmis reikšmėmis – didžiąja Gk, sup ir mažąja Gk, inf charakteristinėmis reikšmėmis.
1 pavyzdys
Nustatyti gk, inf, gk, sup, Gk, inf, Gk, sup sijai tolygiai paskirstytos ir koncentruotos savojo svorio apkrovos reikšmes taikomas, pvz., EQU statinės pusiausvyros sąlygos tikrinimui (žr. 25 p. ir 9 pavyzdį), jeigu gk ar Gk charakteristinės reikšmės (apskaičiuojamos pagal konstrukcijų matmenis ir medžiagos tūrio svorį) yra gk = 10 kN/m ir Gk = 20 kN.
Konstrukcijoms, pagamintoms iš įvairių medžiagų, pvz., betoninėms, gelžbetoninėms, plieninėms, mūrinėms, medinėms, nesant tikslesnių statistinio tyrimo duomenų, tolygiai išskirstytai ir koncentruotai apkrovoms galima pasirinkti, kad apkrovos aritmetinis vidurkis μg ≈ gk, μG ≈ Gk ir apkrovos variacijos koeficientas δg = σg /μg ≈ 0,1, δG = σG /μG ≈ 0,1, t. y. išskirstytos ir koncentruotos apkrovos reikšmių vidutinės kvadratinės nuokrypos yra:
σg = δg μg = 0,1·10 = 1,0 kN/m,
σG = δG μG = 0,1·20 = 2,0 kN.
2 pav. G nuolatinės apkrovos Gk charakteristinės Gk, inf minimalios ir Gk, sup maksimalios reikšmių grafinė interpretacija: h(G) – apkrovos tikimybės skirstinio tankis; mG – apkrovos aritmetinis vidurkis; sG – apkrovos vidutinė kvadratinė nuokrypa; ainf = P(G<Gk, inf) = 0,05 ir asup =P(G<Gk, sup) = 0,95 – a tikimybės fraktiliai, kad Gk, inf ir Gk, sup nebus viršytos
Konstrukcijų savojo svorio apkrovos reikšmės pasiskirsto pagal normalųjį (Gauso) tikimybės skirsnį, todėl gk, inf ir Gk, inf reikšmės, t. y. apkrovos 5% fraktiliai (žr. 2 paveikslą) apskaičiuojami taikant išraiškas:
gk, inf = μg – 1,64 sg = 10 – 1,64·1,0 = 8,36 kN/m,
Gk, inf = μG – 1,64 sG = 20 – 1,64·2,0 = 16,82 kN,
o gk, sup ir Gk, sup reikšmės, t. y. 95% fraktiliai (žr. 2 paveikslą) – taikant išraiškas:
gk, sup = μg + 1,64 sg = 10 + 1,64·1,0 = 11,64 kN/m,
Gk, sup = μG + 1,64 sG = 20 + 1,64·2,0 = 23,28 kN.
11. Svarbiausioji kintamosios apkrovos Q reprezentacinė reikšmė yra jos charakteristinė reikšmė Qk (kitos Q apkrovos reprezentacinės reikšmės aptariamos 13 p.). Qk charakteristinė reikšmė įprastai reprezentuojama Q50 maksimumų per 50 metų periodą tikimybiniu skirstiniu (žr. 3 pav.).
Sniego ar vėjo kintamosios apkrovos Q50 reikšmės įprastai nustatomos pagal Q1 maksimumų per 1 metų periodo tikimybės skirstinio tankį h(Q1) (žr. 3 pav.). h(Q1) tankis nustatomas pagal atskiros vietovės meteorologinės stoties pakankamai didelio (ne mažiau kaip keliasdešimt) kiekio metinių maksimumų sniego ar vėjo apkrovos matavimų duomenis.
12. Jeigu statinio eksploatacijos (žr. 2 lentelę) arba skaičiuotinės situacijos trukmė yra kitokia, tada kintamosios apkrovos charakteristinė reikšmė Qk = Qk, t gali atitikti maksimumų per kitokį (t) metų (ne tik maksimumų per t = 50 metų) eksploatacijos periodą vidurkį. Nustatant bet kokį t laikotarpį atitinkančią Qk, t sniego ar vėjo apkrovos charakteristinę reikšmę reikia pasinaudoti [7.6] ir [7.7] rekomendacijomis. Pvz., taikant [7.6] C priedą, nustatant sniego apkrovos charakteristinę reikšmę s20 20 metų eksploatacijos laikotarpio žemės ūkio paskirties pastatams Reglamento 1 priedo sk reikšmė dauginama iš 0,88 koeficiento, o nustatant charakteristinę reikšmę s100 100 metų eksploatacijos laikotarpio monumentaliems pastatams – iš 1,12 koeficiento (abiem atvejais (C.1) išraiškoje sniego apkrovos variacijos koeficientas pasirenkamas V=0,5, tai yra taikoma (C.2) išraiška).
3 pav. Kintamosios apkrovos Q(t) nuo laiko t priklausančios dalies atsitiktinai pasirinktuoju laiko momentu Q, metinių maksimumų Q1, maksimumų per 50 metų periodą Q50 tikimybinių skirstinių tankiai h(Q), h(Q1), h(Q50) ir jų vidurkiai mQ, mQ,1, mQ,50; charakteristinės Qk = Qk,50 reikšmės metinių maksimumų viršijimo tikimybė – ak = P(Q1 > Qk) » 0,02
2 lentelė
Skaičiuotiniai eksploatacijos laikotarpiai
Skaičiuotinio eksploatacijos laikotarpio kategorija
Siūlomas skaičiuotinis eksploatacijos laikotarpis (metai)
Pavyzdžiai
1
10
Laikinieji pastatai ir konstrukcijos
2
10–25
Pakeičiamos konstrukcijos dalys
3
15–30
Žemės ūkio ir kitos panašios konstrukcijos
4
50
Pastatų ir kitos įprastosios konstrukcijos
5
100
Ypatingų ir monumentalių pastatų konstrukcijos; tiltų ir kitų statinių konstrukcijos
13. Be Q kintamosios apkrovos svarbiausios reprezentacinės reikšmės – Qk charakteristinės reikšmės (žr. 11 ir 29 p.) – gali būti ir kitos reprezentacinės reikšmės:
13.1. y0Qk – derintinė reikšmė;
13.2. y1Qk – dažninė reikšmė;
13.3. y2Qk – tariamai nuolatinė reikšmė.
13.1–13.3 p. y0, y1, y2 koeficientai, kurių prasmė aiškinama 7, 23 ir 29 p., o Qk, y0Qk, y1Qk, y2Qk reprezentacinių reikšmių grafinė interpretacija teikiama 4 paveiksle.
2 pavyzdys
Nustatyti įstaigų plotų naudojimo paskirstytos apkrovos, t. y. kintamosios apkrovos, reprezentacines reikšmes.
Naudojimo apkrovos pagrindinės reprezentacinės reikšmės yra qk ir Qk charakteristinės reikšmės. Įstaigų patalpoms qk = 2,0 kN/m2 ir Qk = 3,0 kN reikšmės pasirenkamos iš šio Reglamento 10.2 lentelės. Charakteristinės reikšmės taikomos tiek saugos, tiek tinkamumo ribinių būvių projektavime, o jų sandauga su vienu iš y0, y1 y2 daugikliu leidžia nustatyti kitas naudojimo apkrovos reprezentacines reikšmes: y0 qk, y0 Qk – derintines, y1 qk, y1 Qk – dažnines, y2 qk, y2 Qk – tariamai nuolatines.
4 pav. Kintamosios apkrovos Q(t) charakteristinės Qk, derintinės y0 Qk, dažninės y1 Qk ir tariamai nuolatinės y2 Qk reikšmių grafinė interpretacija; h(Q), h(Q1), h(Q50) – Q, Q1, Q50 atsitiktinių dydžių pagal 3 pav. tikimybės skirstinių tankiai; pasirenkant ψ1 Qk imama
Derintinė įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšmė nustatoma dauginant qk ir Qk charakteristinę reikšmę iš y0 = 0,7 koeficiento, pasirenkamo iš 1 lentelės:
y0 qk = 0,7·2,0= 1,4 kN/m2,
y0 Qk = 0,7·3,0 = 2,1 kN.
Šios reikšmės taikomos saugos ir tinkamumo negrįžtamųjų ribinių būvių projektavime derinant su kitomis konstrukciją veikiančiomis kintamomis apkrovomis (žr. (1.5) – (1.16) išraiškas).
Dažninė įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšmė nustatoma dauginant qk ar Qk charakteristinę reikšmę iš y1 = 0,5 koeficiento, pasirenkamo iš 1 lentelės:
y1 qk = 0,5·2,0 = 1,0 kN/m2,
y1 Qk = 0,5·3,0 = 1,5 kN.
Šios reikšmės taikomos ypatingajai skaičiuotinei situacijai saugos ribinių būvių ir tinkamumo grįžtamųjų ribinių būvių projektavime.
Tariamai nuolatinė įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšmė nustatoma dauginant qk ar Qk charakteristinę reikšmę iš y2 = 0,3 daugiklio, pasirenkamo iš 1 lentelės:
y2 qk = 0,3·2,0 = 0,6 kN/m2,
y2 Qk = 0,3·3,0 = 0,9 kN.
Šios reikšmės taikomos ypatingajai skaičiuotinei situacijai saugos ribinių būvių ir tinkamumo grįžtamųjų ribinių būvių projektavime vertinant ilgalaikius efektus ir konstrukcijų išvaizdą.
14. Projektavime DK metodu taikomos nuolatinės Gd ir kintamosios Qd apkrovų skaičiuotinės reikšmės (žr. 5 paveikslą), kurios nustatomos atitinkamas reprezentacines reikšmes Gk, Qk, y0Qk, y1Qk, y2Qk (žr. 10–13 p.) dauginant iš gF dalinio koeficiento (saugos ribiniam būviui nustatomo pagal 21–28 p.; tinkamumo ribiniam būviui dažniausiai gF =1 – žr. 29 p.).
15. Medžiagos mechaninių savybių rodikliai, pvz., jų stipris, apibūdinamas Xk charakteristine reikšme.
Dažniausiai taikoma viena charakteristinė reikšmė Xk =Xk, inf.
Bendruoju atveju gali būti taikomos minimali Xk, inf ir maksimali Xk, sup charakteristinės reikšmės. Jeigu nenurodyta kitaip, šios charakteristinės reikšmės nustatomos vadovaujantis X stiprio normaliuoju skirstinio dėsniu ir 6 paveikslo schema.
5 pav. Charakteristinė reikšmė ir skaičiuotinės kintamojo poveikio Q reikšmės; trb ir srb – tinkamumo ir saugos ribiniai būviai; t – laikas; h(Q) – kintamojo poveikio tikimybės skirstinio tankis atsitiktinai pasirinktuoju laiko momentu (žr. 3 paveikslą)
16. Medžiagos mechaninių savybių rodiklio, pvz., jų stiprio Xd, skaičiuotinė reikšmė nustatoma taikant išraišką
.
Čia η ir γM – konversijos ir dalinis koeficientai, kurių paskirtis aptariama aiškinant (1.2) išraišką, o γM koeficiento modifikacijos (išreiškiant γM per du – γm ir γR koeficientus) aptariamos [7.15] 58–60 p. bei [4] priedo VIII ir IX skirsniuose.
17. Poveikių efekto E ir atsparumo R modelių paklaidos nustatomos vadovaujantis [102 p.] ir [7.15] 73 p.
18. Jeigu konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, geometrinio rodiklio, pvz., a skerspjūvio matmenų pagal (1.2), charakteristinė reikšmė ak įprastai pasirenkama nominalioji (nurodytoji projekte) matmenų reikšmė.
Atskirais atvejais ak (analogiškai kaip medžiagos stipriui – žr. 15 p.) gali atitikti geometrinių matmenų atitinkamo lygmens fraktilį.
19. Skaičiuotinė geometrijos rodiklio reikšmė ad, jeigu konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, yra lygi ak charakteristinei reikšmei (žr. 18 p.).
Kai nagrinėjamas ribinis būvis yra jautrus geometrinio rodiklio reikšmei, pvz., kai vertinama geometrinės formos įtaka klupimui, tokiais atvejais ad gali būti pateikiama tiesiogiai normatyviniuose dokumentuose nurodomąja reikšme. Alternatyva gali būti geometrinio rodiklio a tinkamesnio lygmens fraktilis.
6 pav. Medžiagos ar grunto stiprio X minimali Xk, inf ir maksimali Xk, sup charakteristinės reikšmės; ainf = P(X < Xk, inf) = 0,05 ir asup = P(X < Xk, sup) = 0,95; mX ir sX – normalaus skirstinio tikimybės tankio h(X) vidurkis ir vidutinė kvadratinė nuokrypa
VI SKIRSNIS.
POVEIKIO EFEKTO SKAIČIUOTINĖ REIKŠMĖ IR JOS NUSTATYMAS
20. Jeigu konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, Ed poveikių efektų skaičiuotinės reikšmės, naudojamos saugos ir tinkamumo ribinių būvių tikrinimui dalinių koeficientų metodu, apskaičiuojamos taikant 21–29 p. pateikiamą metodiką.
Pažymėtina, kad įrąžas atitinkanti Ed reikšmė taip pat gali būti žymima ir simboliu Sd (žr. [7.15]).
21. Tikrinant saugos ribinius būvius, išskiriamos šios ribinių būvių klasės:
21.1. konstrukcijų irimo (STR klasė);
21.2. grunto įrimo arba pernelyg didelių deformacijų (GEO klasė);
21.3. statinės pusiausvyros netekimo (EQU klasė);
21.4. irimo dėl nuovargio (FAT klasė).
Kiekvienos klasės (žr. 21.1–21.4 p.) saugos ribiniai būviai, kai reikia, tikrinami nuolatinei, trumpalaikei, ypatingai ir seisminei skaičiuotinėms situacijoms.
Šioms ribinių būvių klasėms ir situacijoms nustatant Ed poveikio efektą, pagal (1.3) taikytini toliau aptariami skirtingi apkrovų deriniai.
22. Tikrinant konstrukcijų irimo (STR klasės) ribinius būvius nuolatinėje ir trumpalaikėje skaičiuotinėse situacijose, poveikių efektas Ed nustatomas taikant pagrindinį apkrovų derinį, kuris dažniausiai pasitaikančiais atvejais, kai kintamųjų apkrovų yra viena arba dvi, apskaičiuojamas pagal 24 p., o kai kintamųjų apkrovų yra daugiau nei dvi – pagal 23 p.
3 lentelė
Saugos ribinių būvių (STR/GEO – B grupė) tikrinimui taikomos poveikių skaičiuotinės reikšmės
Nuolatinė ir trumpalaikė skaičiuotinės situacijos
Nuolatiniai poveikiai
Vyraujantysis kintamasis poveikis *
Kartu veikiantys kintamieji poveikiai*
nepalankūs
palankūs
pagrindinis (jei yra)
kiti
(6.4) išraiška
gGj, sup Gkj, sup
gGj, inf Gkj, inf
gQ,1 Qk,1
gQ, i y0, i Qk, i
(6.4a) išraiška
gGj, sup Gkj, sup
gGj, inf Gkj, inf
gQ,1 y0,1 Qk,1
gQ, i y0, i Qk, i
(6.4b) išraiška
xgGj, sup Gkj, sup
gGj, inf Gkj, inf
gQ,1 Qk,1
gQ, i y0, i Qk, i
*Kintamieji poveikiai pateikiami 1 lentelėje.
Pastabos:
Taikomos šios g ir x reikšmės:
gGj, sup =1,35KFI;
gGj, inf =1,0;
gQ,1 =1,3 KFI, kai poveikis nepalankus (gQ,1 = 0, kai palankus);
gQ, i =1,3 KFI, kai poveikis nepalankus (gQ, i = 0, kai palankus);
KFI – koeficientas, kurio reikšmės nuolatinei skaičiuotinei situacijai pasirenkamos pagal 4 lentelę priklausomai nuo statinių (patalpų) paskirties ir jiems priskiriamos patikimumo klasės; x nustatomas pagal 23 p.
4 lentelė
KFI koeficientas, taikomas 3 lentelės γG, sup ir γQ apkrovų daliniams koeficientams nustatyti
Klasės
Pastatų (patalpų) paskirtis
Pasekmių apibūdinimas
KFI
pasekmių
patikimumo
CC3
RC3
Žiūrovų tribūnos, visuomeniniai pastatai, kurių griūties pasekmės yra labai didelės, pvz., koncertų salė
Daugelio žmonių gyvybių netektis, labai sunkios ekonominės, socialinės pasekmės arba didelė žala aplinkai
1,1
CC2
RC2
Gyvenamieji ir administraciniai pastatai, visuomeniniai pastatai, kurių griūties pasekmės yra vidutinės, pvz., administracinis pastatas
Vidutinio kiekio žmonių gyvybių netektis, reikšmingos ekonominės, socialinės pasekmės arba reikšminga žala aplinkai
1,0
CC1
RC1
Žemės ūkio pastatai, į kuriuos žmonės paprastai neįeina, pvz., sandėliai, šiltnamiai
Nedidelio kiekio žmonių gyvybių netektis, mažos arba nereikšmingos ekonominės, socialinės pasekmės arba nedidelė žala aplinkai
0,9
Pastabos:
1. Atsižvelgiant į konstrukcijų pavidalą ir pasirinktuosius projektinius sprendimus, konkretūs elementai gali būti priskiriami tai pačiai, aukštesnei arba žemesnei klasei.
2. Esant RC3 klasei, pirmumas paprastai teikiamas kitoms priemonėms, pvz., projektavimo ir atlikimo priežiūrai, o ne KFI koeficientų taikymui.
3. Projektavimo ir atlikimo priežiūros diferenciacija įprastai siejama su patikimumo klase ir susideda iš įvairių kokybės kontrolės priemonių taikymo, kurios gali būti atliekamos kartu. Plačiau apie tai žr. STR 2.05.03:2003 [7.15] 3 priedo 4 p.
Visų nuolatinių vieno šaltinio poveikių charakteringosios reikšmės dauginamos iš gG, sup, jeigu suminis atstojamasis poveikio efektas yra nepalankus ir iš gG, inf, jeigu suminis atstojamasis poveikio efektas yra palankus.
23. Kai kintamųjų apkrovų yra daugiau nei dvi, poveikių efektas Ed apskaičiuojamas taikant bendrąją išraišką
, (1.4)
arba alternatyviai tą iš dviejų išraiškų, kurią taikant gaunamas nepalankesnis rezultatas
, (1.5)
. (1.6)
(1.4)–(1.6) formulių {...} skliaustuose apribotas atitinkamas derinys užrašomas išraiškomis:
, (1.7)
, (1.8)
. (1.9)
(1.7)–(1.9) išraiškų žymenys reiškia:
„+“ – „derinamas su“;
Σ – „derintinis iš“.
Be to, (1.4)–(1.9) išraiškose taikomi šie žymenys:
Gk, j – nuolatinių apkrovų charakteristinės reikšmės; Qk,1 ir Qk, i – vyraujančios (turinčios didžiausią įtaką Ed reikšmei) ir kartu veikiančių kintamųjų apkrovų charakteristinės reikšmės; gG, j ir gQ, i – nuolatinių ir kintamųjų apkrovų daliniai koeficientai (žr. 3 lentelę); P ir γp – išankstinio įtempimo reprezentacinė reikšmė (t. y. Pk arba Pm) ir dalinis koeficientas, kurie pasirenkami atsižvelgiant į išankstinį įtempimą nagrinėjančio atitinkamo reglamento reikalavimus. y0, i – kintamųjų apkrovų derinio koeficientas, suvienodinantis kelių apkrovų maksimumų pasitaikymo vienu metu ir atskiros apkrovos maksimumo pasitaikymo tikimybes (žr. 7 ir 13 p.); x – nepalankaus G nuolatinio poveikio sumažinimo koeficientas (dažniausiai – x =0,85); x nustatomas t …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.