| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Priešgaisrinės saugos taisykles, skirtas laivų krovos įmonėms, siekiant užtikrinti žmonių ir turto saugumą nuo gaisro.
Ką jis reguliuoja

Priešgaisrinės saugos reikalavimus laivų krovos įmonėse.
Atsakomybę už priešgaisrinę saugą įmonės teritorijoje.
Darbuotojų pareigas ir atsakomybę priešgaisrinės saugos srityje.
Nuorodas į kitus susijusius teisės aktus ir standartus.
Kam jis skirtas

Lietuvos Respublikos laivų krovos įmonėms (jūrų krovinių kompanijoms).
Kitų organizacijų darbuotojams, vykdantiems veiklą laivų krovos įmonių teritorijoje.
Visiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, naudojantiems objektus bei teikiantiems uosto paslaugas.
Pagrindiniai punktai

Darbdavys yra atsakingas už objekto priešgaisrinę saugą, privalo organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą, paskirti atsakingus asmenis, aprūpinti gaisro gesinimo priemonėmis ir vaizdinėmis priešgaisrinės saugos priemonėmis.
Darbo baro vadovas arba paskirtas asmuo atsako už priešgaisrinį režimą, parengia instrukcijas, kontroliuoja evakuacijos kelius, gaisro gesinimo priemonių tinkamumą ir užtikrina įrenginių tvarkingumą.
Kiekvienas darbuotojas privalo žinoti priešgaisrinės saugos instrukcijas, laikytis nustatyto režimo, naudotis tvarkingais įrankiais, žinoti gaisro gesinimo priemonių vietas ir mokėti jomis naudotis.
Objekto vadovas, savininkas (nuomininkas) privalo leisti naudotis jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga gaisrui gesinti, nepriklausomai nuo gaisro kilimo vietos.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
 Į S A K Y M A S
 DĖL PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ LAIVŲ KROVOS ĮMONĖSE PATVIRTINIMO
m. rugsėjo 27 d. Nr. 3-470
 Vilnius
 Atsižvelgdamas į Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 102-2577; 2001, Nr. 105-3782; 2002, Nr. 80-3489) 1.3 punktą,
 tvirtinu Priešgaisrinės saugos taisykles laivų krovos įmonėse (pridedama).
 SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS
 PATVIRTINTA
 lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-470
 Priešgaisrinės saugos taisyklės laivų krovos įmonėse
 I. Taikymo sritis
Šios taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos laivų krovos įmonėms (jūrų krovinių kompanijoms), kitų organizacijų darbuotojams, vykdantiems veiklą laivų krovos įmonių teritorijoje.
Šių taisyklių privalo laikytis visi juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, naudojantys objektus bei teikiantys uosto paslaugas.
 II. bendrosios nuostatos
Jūrų krovinių kompanijos, be šių taisyklių, atsižvelgiant į vykdomą veiklą, privalo laikytis:
1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių;
2. BPST 01-97 „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“;
3. PST 03-94 „Naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklių“;
4. PST 07-97 „Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklių“;
5. „Saugos ir avarinių situacijų ar avarijos padarinių likvidavimo, vežant geležinkeliais pavojingus krovinius, taisyklių“.
Planuojant ir statant objektus būtina vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1977, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427), Statybos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 101-3598) bei statybos normatyviniais techniniais dokumentais.
Visi krovos įmonių teritorijoje esantys asmenys privalo vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, o kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
Už objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas darbdavys. Jis privalo:
1. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais;
2. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;
3. pasirūpinti, kad objekte būtų gaisro gesinimo priemonės, ir garantuoti, kad jos veiktų ir būtų parengtos darbui;
4. aprūpinti objektą vaizdinėmis priešgaisrinės saugos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais.
Darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba objekto vadovo paskirtas asmuo. Jis privalo:
1. garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą darbo bare;
2. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;
3. išmanyti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;
4. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir t. t., pastebėtus trūkumus nedelsiant šalinti;
5. garantuoti, kad šildymo įrenginiai, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o nustatyti gedimai nedelsiant būtų pašalinti;
6. garantuoti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkcija būtų perduota į sandėlį, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;
7. mokėti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles, garantuoti, kad šios priemonės būtų tvarkingos ir tinkamos naudoti bet kuriuo metu;
8. valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų siūlymus vykdyti nurodytu laiku;
9. neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo.
Kiekvienas darbuotojas privalo:
1. žinoti darbo vietos (baro) priešgaisrinės saugos instrukcijas;
2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo objekte ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
3. darbo metu naudotis tvarkingais darbo įrankiais, prietaisais ir įrenginiais;
4. išmanyti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;
5. baigęs darbą sutvarkyti, išvalyti darbo vietą ir išjungti nenaudojamus įrenginius;
6. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšio ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis;
7. vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą, galimas gaisrų kilimo priežastis nedelsiant šalinti.
Kiekvieno objekto vadovas, savininkas (nuomininkas) privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą.
Objektų vadovai, savininkai (nuomininkai) savo veiksmais ar neveiklumu privalo nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.
Už nuomojamų pastatų, patalpų ir teritorijų priešgaisrinę saugą atsako jų savininkas, jeigu kitaip nenumatyta nuomos sutartyje. 
Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
 III. NUORODOS
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230).
Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2000, Nr. 75-2265, Nr. 82-2479).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 2001, Nr. 101-3598).
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (Žin., 1996, Nr. 64-2082).
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės (Žin., 1998, Nr. 69-2025).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-30 nutarimas „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano patvirtinimo“ Nr. 490 (Žin., 2001, Nr. 37-1258).
STR 2.01.01(2):1999. „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424).
RSN 133-91. „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-02-17 įsakymu Nr. 25).
RSN 134-92. „Visuomeniniai pastatai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-06-18).
RSN 136-92. „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-16 įsakymu Nr. 246).
RSN 137-92. „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-05-14 įsakymu Nr. 93).
RSN 138-92. „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1995-03-03 įsakymu Nr. 64).
RSN 139-92. „Pastatų ir statinių žaibosauga“ (patvirtinta Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-08-24 įsakymu Nr. 148).
BPST 01-97. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (Žin., 1997, Nr. 102-2577; 1998, Nr. 26-701; 1999, Nr. 67-2170; 2000, Nr. 70-2088).
PST 03-94. „Naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklės“ (patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos 1994-08-09 įsakymu Nr. 576).
„Bendrosios pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklės“ (patvirtinta Aplinkos ministerijos 1998-12-22 įsakymu Nr. 272).
GAET 06-95. „Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklės“ (patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos 1995-12-29 įsakymu Nr. 1198).
ST 2322417.01:1998. „Apsauginės ir gaisrinės signalizacijos įrengimas“ (patvirtinta Aplinkos ministerijos 1998-12-21 įsakymu Nr. 267).
PST 08-99. „Energetikos objektų priešgaisrinė sauga“ (Žin., 1999, Nr. 22-631).
LST 1568:1999. „Gaisrinė ir gelbėjimo įranga. Gaisrinis hidrantas“.
LST P 1477:1977. „Gaisrinė sauga. Ugnies gesintuvai. Gesintuvų ženklinimo reikalavimai“.
LST EN 2:1996. „Gaisrų klasifikavimas“.
LST 1533:1998. „Statybiniai gaminiai. Užsidegimo įvertinimo rodikliai“.
LST 1441:1996. „Statybinės medžiagos. Nedegumo įvertinimo rodikliai“.
LST 1483:1997. „Pavojingų medžiagų ženklai“.
LST 1468:1997. „Gaisrinė sauga. Gaisrinės saugos ženklai. Pagrindiniai naudojimo ir gamybos reikalavimai“.
LST ISO 3864:2001. „Saugos spalvos ir saugos ženklai“.
Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai (patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999-11-24 įsakymu Nr. 95).
Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas, ženklinimas, pakavimas, saugos duomenų lapai (Žin., 1998, Nr. 31-896 „Dėl bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių“).
Pavojingų krovinių, vežamų tarptautiniais keliais, klasifikavimas ir žymėjimas (Žin., 1998, Nr. 106 (1, 2, 3); Žin., 1999, Nr. 87).
 IV. terminai ir apibrėžimai
Priešgaisrinė sauga – techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų visuma, skirta išvengti gaisrų bei apsaugoti žmones ir materialines vertybes nuo pavojingų gaisro veiksnių.
Aktyvios gaisrinės saugos priemonės – sistemos ir įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti.
Gaisras: degimo procesas, pasižymintis šilumos išsiskyrimu, lydimas dūmų ir (arba) liepsnos; laiko ir erdvės atžvilgiu nekontroliuojamas greitas degimas.
Degus – galintis degti.
Gaisro pavojus – potenciali gyvybės netekimo (ar sužeidimo) ir (arba) turto sugadinimo (ar sunaikinimo) grėsmė gaisro metu.
Degimas – medžiagos egzoterminė reakcija su oksidantu, paprastai lydima liepsnos ir (arba) rusenimo ir (arba) dūmų išsiskyrimo.
Uždegimo šaltinis – šilumos šaltinis, galintis uždegti degius produktus (pirminė kibirkštis ar liepsna, taip pat uždegimą sukeliantis objektas).
Užsiliepsnojimas – greitas viso degios medžiagos paviršiaus (apvalkalo) užsidegimas.
Savaiminis užsidegimas – medžiagos užsidegimas ne nuo išorinio poveikio, bet dėl joje sparčiai vykstančių egzoterminių procesų.
Pliūpsnis – greitas degiųjų garų ir oro mišinio virš degiojo skysčio sudegimas, pasireiškiantis trumpu matomu švytėjimu.
Pliūpsnio temperatūra – minimali kondensuotos medžiagos temperatūra, kuriai esant specialiųjų bandymų sąlygomis virš medžiagos susidaro garai, gebantys užsiliepsnoti ore nuo uždegimo šaltinio be tolesnio degimo.
Sprogimas – greitas egzoterminis cheminės sprogios aplinkos pasikeitimas, lydimas energijos suspaustų dujų susidarymo ir galintis sugriauti konstrukcijas ar įrenginius.
Gaisro priežastis – reiškiniai arba aplinkybės, dėl kurių kyla gaisras.
Degusis gaminys yra sunkiai užsiliepsnojantis, jeigu penkių bandymų metu, esant 40 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 30 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:
 – ne anksčiau kaip po 60 s, kai šilumos srautas 40 kW/m2;
 – ne anksčiau kaip po 180 s, kai šilumos srautas 30 kW/m2.
Degusis gaminys yra vidutinio užsiliepsnojimo, jeigu penkių bandymų metu, esant 35 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 25 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:
 – ne anksčiau kaip po 60 s, kai šilumos srautas 35 kW/m2;
 – ne anksčiau kaip po 180 s, kai šilumos srautas 25 kW/m2.
Degusis gaminys yra lengvai užsiliepsnojantis, jeigu penkių bandymų metu, esant 30 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 20 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:
 – iki 60 s, kai šilumos srautas 30 kW/m2;
 – iki 180 s, kai šilumos srautas 20 kW/m2.
Medžiaga yra nedegi, jeigu:
 – bandinio vidutinis masės nuostolis po bandymų neviršija 50% atvėsintos vidutinės pradinės masės pagal LST ISO 1182 metodiką;
 – vidutinis termoforų temperatūros padidėjimas krosnyje, apskaičiuotas pagal LST ISO 1182 metodiką, neviršija 50 s;
 – vidutinė nenutrūkstamo liepsnojimo trukmė, apskaičiuota pagal LST ISO 1182 metodiką, neviršija 20 s.
Gaisrinis hidrantas (GH) – stacionarus vandens ėmimo iš išorinio vandentiekio tinklo įrenginys gaisrui gesinti. GH gali būti požeminis, antžeminis ir sieninis, susideda iš sklendės, stovo, kuriame yra sumontuota jungtis su dangteliu gaisriniam stovui prijungti.
Gaisrinis stovas (kolonėlė) – kilnojamasis vandens ėmimo iš gaisrinio hidranto įrenginys gaisrui gesinti.
Gaisrinis čiaupas (GČ) – ant vidaus priešgaisrinio vandentiekio linijos įrengtas įrenginys, susidedantis iš jungiamųjų movų, ventilio ir gaisrinės žarnos su švirkštu.
Hidraulinis smūgis – staigus vandens, tekančio vandentiekio vamzdynu, slėgio padidėjimas, susijęs su vandens tekėjimo greičio pasikeitimu.
Gaisrų klasės ir žymėjimas:
 – A klasė – kietųjų, dažniausiai organinių, medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta susidarius įkaitusioms anglims,
 – B klasė – skystųjų arba galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai,
 – C klasė – dujų gaisrai,
 – D klasė – metalų gaisrai.
Statinys – bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungtas su žeme. Terminas „statinys“ apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio ir kt.) ir inžinerinius statinius, taip pat statinių priestatus ir antstatus bei jų dalis.
Pastatas – denginiu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų bei pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.
Avarinis apšvietimas – apšvietimo sąlygos, sudaromos evakuacijos metu, kai sutrinka normalus apšvietimas.
Evakuacija – tvarkingas žmonių judėjimas į saugią nuo kilusio gaisro ar kitokios grėsmės vietą.
Išėjimas (gaisrinis, avarinis) – išėjimas į išorę ar į nepavojingą vietą, numatytas evakuacijos maršrute.
Išėjimo ženklai – ženklai, žymintys išėjimą.
Gaisro aliarmas – gaisro pavojų skelbiantis signalas (įspėjimas), duodamas asmens arba automatinio įrenginio.
Gaisrinis signalizatorius – įtaisas, kuris signalizuoja, reaguodamas į gaisro sukeliamus tam tikrus fizinius ir (arba) cheminius aplinkos pakitimus.
Priešgaisrinės durys – pastate sumontuotos durys arba užsklandos (su rėmais ir furnitūra), kurios uždarytos atitinka nustatytus funkcionalumo reikalavimus.
Atsparumas ugniai – pastato konstrukcijos ar elemento gebėjimas standartiniu atsparumo ugniai bandymu nustatytą laiko tarpą išlaikyti nustatytas apkrovas ir šilumos izoliacines savybes ir išlikti vientisam.
Atsparumo ugniai klasės – įprastu būdu nustatytos klasės, skirtos klasifikuoti pastatų elementus ir statybos produktus pagal išbandytą atsparumo ugniai trukmę.
Antipirenas – medžiaga ar medžiagos apdorojimo būdas, taikomas siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti degimą.
Priešgaisrinė siena (ugniasienė) – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų.
Priešgaisrinė pertvara – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo ugniai nelaikančioji konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų.
Priešgaisrinė perdanga – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo ugniai statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti vertikalia kryptimi.
Liepsną sulaikanti medžiaga – medžiaga, kuria padengiamas ar apdorojamas statybos produktas arba medžiaga, siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti jo užsiliepsnojimą.
Dūmų ir šilumos vėdinimo įranga – sistema, kurios paskirtis – gerinti gaisro išskiriamų degiųjų dujų ir šilumos šalinimą iš statinio. Dūmai ir šiluma šalinami mechanine vėdinimo įranga ir (arba) natūraliąja konvekcija.
Dūmų angos, stogo angos – pastato sienų ar stogo angos, atidaromos rankiniu būdu ar automatiškai ir skirtos gaisro šilumai ir dūmams išleisti.
Gaisro pavojaus mygtukai (rankiniai gaisriniai signalizatoriai) – prietaisai, skirti signalui apie gaisrą sukelti.
Gaisriniai jutikliai – prietaisai, skirti gaisrui aptikti ir aliarmo signalui duoti:
 – temperatūriniai jutikliai reaguoja į temperatūros pokyčius;
 – optiniai dūmų jutikliai analizuoja oro skaidrumą;
 – kombinuoti temperatūriniai-optiniai dūmų jutikliai reaguoja į temperatūros ir oro skaidrumo pokyčius;
 – liepsnos jutikliai reaguoja į liepsnos skleidžiamą elektromagnetinį spinduliavimą.
Sprinkleriniai įrenginiai (automatiniai) – sumontuotų statinyje reikiamo skersmens vamzdynų sistema, kurioje tam tikrais atstumais įmontuotos sprinklerių galvutės. Vamzdynas yra sujungtas su valdymo čiaupais, aliarmo įrenginiais ir mechaninio vandens tiekimo sistema.
Vandens purškimo įrenginiai – vamzdynų sistema, skirta kilus gaisrui pilti vandenį ant statinio konstrukcijos elementų ar kitų statinio dalių.
Cheminės medžiagos – gamtiniai ar gamybos proceso metu gauti cheminiai elementai ir jų junginiai, įskaitant priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui palaikyti, ir visos naudojimo proceso metu atsirandančios priemaišos, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties.
Preparatai – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišiniai ar tirpalai.
Ženklinimas – standartinės etiketės ant chemikalo pakuotės pritvirtinimas.
Klasifikavimas – visų medžiagos ar preparato toksinių, fizikinių-cheminių ir ekotoksinių savybių, kurios gali kelti riziką normaliai naudojant chemikalą, nustatymas (pagal direktyvos 67/548/EEC VI priedą).
Saugos duomenų lapas – tai duomenų rinkinys, apimantis standartinę informaciją apie pavojingas chemines medžiagas ir preparatus.
Rizikos frazė (R) – standartinė frazė, nurodanti specifinę riziką, atsirandančią naudojant medžiagą ar preparatą.
Konteinerinė cisterna – tai konteineris, turintis cisterną, sukomplektuotas su sutvirtinimo armatūra ir specialiomis angomis konteinerio krautuvo fitingams užfiksuoti atliekant iškrovimo/pakrovimo darbus. Konteinerinė cisterna sertifikuota pagal IMO standartus ir konvencijas konteineriams gabenti jūra.
Saugos frazė (S) – standartinė frazė, susijusi su saugiu medžiagos ar preparato naudojimu.
 V. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA
Uosto teritorija turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. keliai ir įėjimai neturi būti užkrauti kroviniais ir kitokiais daiktais, trukdančiais laisvai važiuoti transportui ir eiti žmonėms. Kelius, pėsčiųjų takelius, darbo vietas būtina sistemingai valyti, laiku šalinti sniegą, naftos produktus ir kt.; apledėjus pabarstyti smėliu, sausu ir karštu oru – palaistyti;
2. uosto transportui, kėlimo ir transportavimo įrenginiams stovėti turi būti numatytos specialios vietos nuošaliau nuo transporto judėjimo kelių. Draudžiama šiam tikslui užimti kelius ir praėjimus;
3. krovininių kranų nuolatinio darbo zonose draudžiama įrengti atviras elektros perdavimo linijas;
4. visi liukai, šuliniai, tranšėjos ir kitokios vietos, keliančios pavojų žmonėms ir transporto priemonėms, turi būti uždengtos arba aptvertos. Aptvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Tamsiu paros metu aptvertos vietos turi būti apšviestos;
5. teritorijos, tarnybinių ir buitinių patalpų, krovos darbų vietų apšvietimas turi atitikti nustatytus reikalavimus. Dirbant didelio pavojingumo sąlygomis, esant ankštai darbo vietai, didelei technikos ir žmonių koncentracijai ir panašiais atvejais darbo vietų apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx;
6. teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas;
7. draudžiama įeiti į neapšviestas arba nepakankamai apšviestas krovinines patalpas. Apšvietimui būtina naudoti saugios konstrukcijos žibintus; draudžiama naudoti atvirą ugnį;
8. krovinius uosto teritorijoje sandėliuoti galima laikantis uosto vidinio suplanavimo reikalavimų ir nurodymų, paliekant neužkrautą magistralinį uosto kelią bei ne siauresnius kaip 6 m pločio privažiavimus prie prieplaukų;
9. kiekvienoje prieplaukoje, atvirose ir dengtose sandėliavimo aikštelėse turi būti pažymėti ir neužkrauti įėjimai ir įvažiavimai tarp krovinių rietuvių. Negalima užkrauti pokraninių ir geležinkelio kelių;
10. uosto teritorijoje kelių, prieplaukų, krovos aikštelių ir sandėliavimo vietų paviršiai ir grindys turi būti kieti, lygūs, neslidūs ir turėti reikiamą nuolydį;
11. krovininių kranų ir geležinkelio bėgių viršus turi būti viename lygyje su teritorijos danga. Šis reikalavimas taikomas pervažoms, įėjimams, prieplaukoms;
12. kroviniai į laivą pakraunami pagal laivo kapitono patvirtintą krovimo planą, suderintą su laivų krovos įmonės administracija;
13. krovos darbus uoste atliekančių organizacijų vadovai visiškai atsako už priešgaisrinių taisyklių reikalavimų vykdymą;
14. krovinių sandėliavimo vietose turi būti instrukcijos su pagrindiniais priešgaisrinės saugos reikalavimais;
15. privažiavimai ir priėjimai prie pastatų ir priešgaisrinio inventoriaus turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti autotransporto priemones;
16. prie taisomų kelių ar esant kitoms priežastims, trukdančioms privažiuoti gaisrinėms mašinoms, pastatyti ženklus, nurodančius apvažiavimo kryptį;
17. įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje;
18. į teritoriją, kur gali susikaupti LU ir DS garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti įspėjamieji ženklai (rodyklės);
19. laikini pastatai ir statiniai teritorijoje statomi laikantis galiojančių normų, statybos techninio reglamento reikalavimų;
20. mechaniniai įvažiavimo vartai rankomis (be mechaninio būdo) turi būti atidaromi bet kuriuo paros metu. Prie įvažiavimų į įmonės teritoriją turi būti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema;
21. teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, jos turi būti specialiai paženklintos;
22. gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Jose turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai;
23. į kanalizacijos sistemas draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatytos specialios talpos.
 VI. PASTATAI, STATINIAI IR PATALPOS
 PIRMASIS SKIRSNIS
 Bendroji dalis
Pastatai ir statiniai teritorijoje statomi laikantis galiojančių normų, statybos techninio reglamento reikalavimų.
Pastato priešgaisrinės saugos sistemos įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys.
Draudžiama demontuoti koridorių, laiptinių, liftų, holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus projekte numatytus įrenginius.
Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios jas nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti.
Rūsių ir cokolinių aukštų patalpose draudžiama įrengti dirbtuves, ūkinius, malkų ir degiųjų medžiagų sandėlius, jeigu įėjimas į patalpas neatskirtas nuo laiptinių.
Po laiptais, sanitarinėse-techninėse nišose draudžiama laikyti buitinės chemijos ir degiąsias medžiagas.
Rūsių patalpos (techniniai rūsiai) turi būti uždarytos (uždaryti), įstiklintais langais.
Statybinės konstrukcijos, netekusios atsparumo ugniai, pakartotinai atsparinamos.
Evakuacijos keliuose draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias ir praskečiamas duris bei vartus, sukamąsias duris bei kryžmes.
Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degiąsias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.
Palėpes draudžiama naudoti gamybai ir sandėliavimui. Jos turi būti užrakintos, langai įstiklinti, o raktai turi būti laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kur juos galima paimti bet kuriuo paros metu.
Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose ir tinkamai įrengtose vietose.
Kai elektros kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos statybiniu skiediniu per visą konstrukcijos storį.
Draudžiama sandėliuoti krovinius patalpose, per kurias nutiesti tranzitiniai elektros kabeliai bei dujų ir degiųjų skysčių vamzdynai.
Stelažų medinės konstrukcijos turi būti atsparios ugniai.
Draudžiama įrengti sandėliuose pertvaras, kabinetus, sandėliukus ir kitas patalpas, statyti sandėliuose laikinas ir stacionarias krosnis.
Sandėliuose turi būti reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius.
Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtų dujų balionus, LU ir DS bei kitas pavojingas, sprogstamąsias ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.
Pastatų ir statinių elektros įrenginiai turi būti įrengti pagal „Elektros įrenginių įrengimo taisykles“.
 ANTRASIS SKIRSNIS
 KONTEINERIŲ SANDĖLIAVIMAS
Konteinerių sandėliuose turi būti ne siauresni kaip 6 m ir nuolat laisvi privažiavimai autotransportui.
Konteinerių sandėliuose rietuvių išsidėstymas turi atitikti sandėliavimo schemas.
Konteinerius leidžiama krauti ne daugiau kaip keturiais aukštais.
Tušti konteineriai turi būti kruopščiai apžiūrimi. Su pakavimo popieriais, drožlių, šiaudų arba kitų degiųjų medžiagų likučiais konteinerius naudoti draudžiama.
Konteinerių sandėliuose draudžiama:
1. taisyti konteinerius;
2. pakrauti į konteinerius bei iškrauti iš jų prekes.
Nesuderinami pavojingi kroviniai, esantys konteinerinėse cisternose, atsižvelgiant į JTO klasifikacinį numerį, gali būti sandėliuojami kartu arba atskiriami tam tikru atstumu.
Nesuderinamų krovinių, esančių konteinerinėse cisternose, atskyrimo sąlygos, taip pat draudimai sandėliuoti kartu nurodomi skaitmeninėmis reikšmėmis lentelėse, pateiktose 7 priede.
 TREČIASIS SKIRSNIS
 MIŠKO MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS
Sandėlių teritorijoje turi būti numatyti gaisriniai, ne siauresni kaip 6 m, privažiavimai.
Visi miško medžiagų sandėliuose esantys privažiavimai, kurie gali būti panaudoti gaisrinėms mašinoms privažiuoti, nuolat turi būti tvarkingi.
Miško medžiagos sandėliuose turi būti laikomos rietuvėse pagal iš anksto parengtas ir su priešgaisrinės apsaugos atsakingu darbuotoju suderintas sandėliavimo schemas.
Pjautinės miško medžiagos rietuvių krovimas ar rūšiavimas, ruošiant medžiagą išsiųsti, turi būti atliekamas vienoje darbų linijos pusėje.
Miško medžiagos (rąstai) sandėliuose turi būti sukrauti į rietuves laikantis šių priešgaisrinių atstumų: rietuvės plotis neturi viršyti rąsto ilgio, ilgis – 100 m, aukštis – 14 m.
Paketuota pjautinė mediena kraunama į rietuves pagal sandėliavimo schemas.
Paketuotos pjautinės medienos rietuvės kraunamos grupėmis be tarpų, rietuvių grupės plotas – ne didesnis kaip 1200 m2.
Saugant apvalius rąstus rietuvėse, tarpai tarp rietuvių turi būti ne mažesni kaip 1 m. Atstumas tarp grupių – ne mažesnis kaip 15 m. Grupė turi būti sudaryta ne daugiau kaip iš 6 rietuvių.
Karštu vasaros metu medienos teritoriją reikia drėkinti.
Tarp paketuotos pjautinės medienos rietuvių turi būti išlaikomi skersiniai ir išilginiai, ne mažesni kaip 10 m tarpai.
Tiltinių, bokštinių ir kitų kranų kabinų vidaus apdailai draudžiama naudoti degiąsias medžiagas, laikyti jose tepaluotas, valymui skirtas medžiagas ir skudurus.
Priešgaisriniai atstumai iki įmonės statinių ir miško medžiagos (rąstų) sandėlių turi būti įvertinti pagal galiojančius statybos normų reikalavimus.
 KETVIRTASIS SKIRSNIS
 LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIŲ MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS
Lengvai užsiliepsnojančios medžiagos (toliau tekste – LUM) priskiriamos pavojingų krovinių 4 klasės 1 poklasiui. Pagrindiniai šios klasės kroviniai: medvilnė, džutas, lininio, kanapinio, kapokinio, sizalinio, kenafinio pluošto ir panašios medžiagos.
Pagrindinis pavojingumo veiksnys yra galimybė sausoms LUM užsidegti nuo išorinio šilumos šaltinio (pvz., įkaitusių įrenginių dalių, frikcinių ir elektrinių kibirkščių). Kitas pavojus – sudrėkusios arba sudrėkusios ir suterštos riebalingomis medžiagomis LUM pavirsta savaime užsidegančiomis medžiagomis.
LUM gniutulus galima sandėliuoti atviruose ir uždaruose specializuotuose sandėliuose.
LUM kraunamos pagal sandėliavimo schemas, paliekant iki šilumos šaltinių (šildymo prietaisų, šviestuvų) 1 m atstumą.
Sandėliuojant atviruose sandėliuose, LUM gniutulai sudedami į standartinių matmenų ne didesnes kaip 22 m ilgio, 11 m pločio, 5 m aukščio rietuves.
Tarpas tarp aikštelių, kuriose saugomi LUM gniutulai, turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
Vienos rietuvės masė turi būti ne didesnė kaip 300 t.
Saugant LUM sandėliuose, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
1. LUM iškrovimą iš laivų atlikti specialiomis prikabinimo priemonėmis, kurios negali sukelti kibirkščių;
2. draudžiama naudoti elektrinius vežimėlius su nuo kontaktinių sistemų nuimtais kibirkščių gaudymo gaubtais, kibirkščių gesikliais;
3. nedėti į rietuves sudrėkusios, suterštos arba su kaitimo požymiais LUM;
4. LUM gniutulai priimami saugoti arba gabenti stipriai supresuoti ir sutvirtinti plonomis plieninėmis juostomis arba viela;
5. visi iširę gniutulai nedelsiant presuojami ir apsiuvami;
6. draudžiama gabenti, sandėliuoti LUM kartu su odos žaliava, vilna ir kitais kroviniais, kurie išskiria drėgmę. Sušlapusių ir nešvarių gniutulų, taip pat su pastebėtais savaiminio įkaitimo židiniais juose, sandėliuoti ir krauti neleidžiama;
7. transporto priemonės: automobiliai, šilumvežiai, autokranai gali dirbti ne arčiau kaip 5 m, o traktoriai – ne arčiau kaip 10 m nuo LUM rietuvių. Sandėliuose gali dirbti elektriniai krautuvai;
8. LUM rietuvės, esančios atviruose sandėliuose, turi būti uždengtos ugniai atspariu brezentu.
Sandėliuojant medvilnę pašiūrėse, takai tarp rietuvių turi būti įrengti kas 15–20 m.
Sandėliuose, kurių plotis iki 15 m, būtina įrengti ne siauresnius kaip 2 m takus skersai sandėlio.
Sandėliuose, kurių plotis didesnis kaip 15 m, būtini ne siauresni kaip 2 m takai išilgai sandėlio.
Atstumas iki sienų turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.
Medvilnės atliekos saugomos tik specialiai skirtose aikštelėse arba nedegiose patalpose.
Atviros ugnies naudojimas kiekvienu atveju turi būti suderintas su uosto priešgaisrine tarnyba.
Elektros tinklų būklė ir visi elektros įrenginiai turi būti nuolat tikrinami. Tam tikslui turi būti paskirtas atitinkamos kvalifikacijos asmuo. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas elektros tinklams, saugikliams, išjungiantiems įrenginius transformatorinėse elektros skirstymo patalpose.
Po darbo sandėlį būtina apžiūrėti, rastus trūkumus pašalinti ir tai pažymėti „Patalpų apžiūros prieš jų uždarymą“ žurnale.
 PENKTASIS SKIRSNIS
 LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIŲ IR DEGIŲJŲ SKYSČIŲ SANDĖLIAVIMAS
Lengvai užsiliepsnojantys ir degieji skysčiai (toliau tekste – LU ir DS) yra priskiriami prie 3 klasės pavojingų krovinių. Atsižvelgiant į pavojingumą, šie kroviniai suskirstyti į 3.1, 3.2 ir 3.3 poklasius. Smulkiau klasifikaciniai LU ir DS požymiai išdėstyti 5-ame priede.
Pavojingi gaisro atžvilgiu veiksniai:
1. galimybė atsirasti ir užsidegti LU ir DS garų su oru mišiniui bei gebėjimas intensyviai degti, išskiriant aukštos temperatūros šilumą.
LU ir DS garų su oru mišinių užsidegimo šaltiniai gali būti:
1. įvairūs išoriniai šilumos šaltiniai (įkaitinta cisternos sienelė, garotiekis, įkaitę elektros laidai ir pan.);
2. elektrostatinė iškrova;
3. elektrinės ir frikcinės kibirkštys.
LU ir DS sandėliuojami specializuotuose uždaruose ir atviruose sandėliuose bei stoginėse.
Įpakuoti LU ir DS saugomi atviruose sandėliuose ir stoginėse šia tvarka:
1. LU ir DS 3.1 ir 3.2 poklasių – ne daugiau kaip viena vagoninė partija viename sandėlyje ir ne daugiau kaip 500 m3 uoste;
2. LU ir DS 3.3 poklasio – ne daugiau kaip 500 m3 viename sandėlyje.
Rietuvės matmenys negali viršyti: ilgis – 25 m, plotis – 15 m. Atstumas tarp rietuvių – ne mažesnis kaip 15 m.
LU ir DS konteineriuose arba konteineriuose-cisternose saugomi atviruose sandėliuose šia tvarka:
1. LU ir DS 3.1 ir 3.2 poklasių – ne daugiau kaip 100 m3;
2. LU ir DS 3.3 poklasio – ne daugiau kaip 500 m3.
LU ir DS sandėlių teritorijoje draudžiama:
1. įvažiuoti automobiliams, traktoriams ir kitam mechanizuotam transportui, jei jame neįrengti specialūs kibirkščių gesinimo įrenginiai, taip pat jei jis neaprūpintas gaisro gesinimo priemonėmis;
2. rūkyti, taip pat naudotis atvira ugnimi apšvietimui ir užšalusiems arba sustingusiems naftos produktams, vamzdynų uždaromajai armatūrai atšildyti.
Sandėliuose draudžiama pilstyti naftos produktus.
Rezervuarų saugojimo teritorijos, kuriose naftos produktai laikomi taroje, turi būti išvalytos, iš jų pašalintos šiukšlės.
Žemės pylimų ir rezervuarų aptvaros visuomet turi būti tvarkingos.
Aikštelės žemės pylimų viduje turi būti išlygintos. Pažeisti pylimai, pereinamieji liepteliai turi būti nedelsiant suremontuoti.
Eksploatuojant rezervuarus būtina nuolat kontroliuoti alsuokles ir ugnies užtvaras. Esant teigiamai oro temperatūrai, alsuoklės ir ugnies užtvaros turi būti tikrinamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, o temperatūrai esant žemiau nulio – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.
Apžiūrint rezervuarus, imant skysčių mėginius arba matuojant jų lygį, reikia naudotis prietaisais, smūgio metu nesukeliančiais kibirkščiavimo bei elektrostatinio krūvio iškrovos.
Siekiant išvengti tiesioginių žaibo smūgių į rezervuarus ir statinių elektros krūvio iškrovų, būtina kontroliuoti žaibolaidžių ir įžeminimo įrenginių būklę, tikrinti jų varžas ne rečiau kaip vieną kartą per metus (vasarą, esant sausam gruntui).
Remontuoti rezervuarus galima tik visiškai juos ištuštinus, atjungus visus vamzdynus, atidarius visas angas, išvalius, apdorojus garu, atlikus iš rezervuaro paimtų oro pavyzdžių analizę, įsitikinus, kad nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos.
Vykdant pylimo operacijas, draudžiama cisternas perpildyti naftos produktais. Išpilti ir pripilti cisternas perkūnijos metu draudžiama.
Geležinkelio cisternos išpilti ir pripilti turi būti ištraukiamos ir gabenamos lėtai, be trūkčiojimų ir smūgių. Cisternas stabdyti metaliniais ratstabdžiais pripylimo-išpylimo įrenginių teritorijoje draudžiama. Šiam tikslui naudojami mediniai pleištai, trinkelės arba specialūs ratstabdžiai.
Jeigu cisternos su skysčiais, kurių užsiliepsnojimo temperatūra yra 28 °C ir žemesnė, pripilti ar išpilti gabenamos šilumvežiais, jos turi būti atskirtos dviem tuščiais dviejų ašių arba vienu keturių ašių vagonais arba platformomis.
Aptarnaujantis personalas, pilantis skysčius, kurių užsiliepsnojimo temperatūra yra iki 45° C, turi laikytis darbo su LU ir DS saugos taisyklių reikalavimų.
Uždarant cisternų liukų dangčius ir prijungiant žarnas bei kitus prietaisus, neleistina smūgiuoti.
Įrankiai, kurie naudojami išpylimo ir pripylimo metu, turi būti pagaminti iš metalo, nesukeliančio kibirkščiavimo smūgiuojant.
Pildant cisterną žarnos antgalis turi būti nuleistas iki jos dugno.
Pildyti cisterną reikia lėtai, nekrentančia čiurkšle, netaškant, neišliejant skysčio.
Pripilant ar išpilant cisternas, vietiniam apšvietimui turi būti naudojami tik sprogimo atžvilgiu nepavojingos konstrukcijos akumuliatoriniai šviestuvai.
Pripylimo ir išpylimo vietose turi būti švaru. LU ir DS nutekėjimo vietos užpilamos smėliu, kuris tuoj pat pašalinamas iš teritorijos.
Pripylimo ir išpylimo vamzdynai ir stovai turi būti reguliariai tikrinami ir laiku taisomi. Pastebėti pripylimo-išpylimo įrenginių pažeidimai turi būti nedelsiant šalinami. Jeigu jų pašalinti tuo metu neįmanoma, dalis šio įrenginio turi būti atjungta.
Autocisternos, kurios gabena LU ir DS, turi būti patikimai įžemintos, o duslintuvų vamzdžiai turi turėti kibirkščių gesiklius.
Siurblinių stotyse turi būti nuolat tikrinamas siurblių ir vamzdynų hermetiškumas.
Skysčio nutekėjimas per siurblių riebokšlius ir vamzdžių sujungimus turi būti tuoj pat pašalintas. Grindys ir loviai siurblinėse nuolat turi būti tvarkingi ir švarūs.
Technologinės ir kitokios kiaurymės siurblinių stočių pertvarose, sienose turi būti užsandarintos nedegiomis medžiagomis. Prieš įjungiant siurblines, turi būti įjungtas ištraukiamasis-tiekiamasis vėdinimas.
 ŠEŠTASIS SKIRSNIS
 CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS
Sandėliuose dirbantis personalas privalo žinoti cheminių medžiagų bei reaktyvų saugojimo taisykles, chemines ir fizines medžiagų savybes, skirtingų rūšių medžiagų sandėliavimo ypatumus, gesinimo būdus.
Sandėliuose turi būti cheminių medžiagų išdėstymo planas su lentelėmis, nurodančiomis medžiagų būdingiausias savybes: „UGNIES ATŽVILGIU PAVOJINGOS“, „CHEMIŠKAI AKTYVIOS“, „NUODINGOS“.
Chemikalus reikia sandėliuoti pagal vienalytiškumo požymius, atsižvelgiant į jų fizines, chemines ir sprogimo atžvilgiu pavojingas savybes, specializuotuose uždaruose sandėliuose arba universalių sandėlių specialiai paruoštose sekcijose, taip pat atviruose sandėliuose bei stoginėse.
Chemikalų sandėliuose draudžiama atlikti darbus, nesusijusius su cheminių medžiagų saugojimu.
Stipriai veikiančias nuodingąsias medžiagas leidžiama saugoti tik griežtai laikantis nustatytų specialių taisyklių reikalavimų. Šie kroviniai priskiriami 6 klasės pavojingiems kroviniams. Juos saugoti leidžiama uždaruose sandėliuose. Tokius sandėlius privalo saugoti apsaugos tarnyba.
Visus darbus, susijusius su nuodingųjų medžiagų, cheminių reaktyvų sandėliavimu, reikia atlikti kruopščiai, nepažeidžiant pakuotės sandarumo. Ant kiekvienos taros su cheminiais reaktyvais turi būti užrašas arba žyminė lentelė su jų pavadinimu.
Cheminiai reaktyvai, linkę savaime užsidegti kontaktuodami su oru, vandeniu, degiosiomis medžiagomis arba galintys sudaryti sprogimo atžvilgiu pavojingus mišinius, turi būti saugomi specialiomis sąlygomis. Šios sąlygos turi visiškai užtikrinti, kad tokio kontakto, taip pat aukštų temperatūrų ir mechaninio poveikio bus išvengta. Šie kroviniai priskiriami 4 klasės pavojingų krovinių įvairiems poklasiams. Jie sandėliuojami rietuvėse, kurių masė turi būti ne didesnė kaip 20 t. Tarpai tarp rietuvių – ne mažesni kaip 2 m.
Stiprūs oksidatoriai (magnio chloratas, vandenilio peroksidas) priskiriami 5 klasės pavojingiems kroviniams ir turi būti saugomi visiškai izoliuotai nuo kitų cheminių bei degiųjų medžiagų. Krovinio separacijai leidžiama naudoti sausą ir švarią medieną.
Chemikalus nedidelėje taroje reikia saugoti atvirose lentynose arba spintose, o didelėje taroje – rietuvėse.
Chemikalų fasavimas, išpilstymas turi būti atliekamas specialiose patalpose. Išpiltus arba išbarstytus chemikalus reikia nedelsiant pašalinti, išvalyti ir nuriebinti.
Buteliai, statinės su 8 klasės pavojingais kroviniais (gailūs, ėdūs ir sukeliantys koroziją) saugomi sandėliuose grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vnt. kiekvienoje, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m. Kiekvienoje grupėje turi būti saugoma tik vienos rūšies produkcija, pažymėta atitinkamais užrašais. Aikštelės turi būti gerai suplūktos ir aptvertos barjerais. Buteliai su reaktyvais atvirose aikštelėse turi būti apsaugoti nuo saulės spindulių poveikio.
 SEPTINTASIS SKIRSNIS
 ANGLIŲ IR DURPIŲ SANDĖLIAVIMAS
Dauguma akmens anglių rūšių, rudoji anglis, durpės skiriamos pavojingų krovinių 4 klasės 4.2 poklasiui (savaime užsidegančios medžiagos). Jeigu kroviniai specialiai neparuošti, tai šiai klasei skiriamos kraunamos medžiagos: rupiniai, išspaudos, tekstilės atliekos, metalo drožlės, kopra, žuvies miltai ir pan.
Šios klasės krovinių pavojingumo veiksnys yra galimybė savaime įkaisti ir užsidegti. Pagrindinis savaiminio įkaitimo šilumos šaltinis yra medžiagų oksidavimasis, kurį intensyvina šiluma, išskiriama vandens garų absorbcija iš oro anglimi arba mikroorganizmų gyvybine veikla drėgnose organinės kilmės medžiagose (pvz., durpėse).
Kiekviena anglių rūšis kraunama atskirai. Draudžiama gabenti bei priimti į sandėlį anglis, jei pastebima savaiminio įkaitimo židinių. Į sandėlį negalima priimti atvežtų anglių, jeigu jų temperatūra viršija 35 °C.
Pilant anglis į rietuves reikia kontroliuoti, kad tarp jų nepatektų medienos, durpių, skudurų, popieriaus ir kitų organinių medžiagų.
Turi būti nuolat tikrinama supiltų krūvomis anglių temperatūra.
Matavimo rezultatai, nurodant krūvos numerį, anglių rūšį, atvežimo datą ir termometro duomenis, įrašomi į specialų žurnalą.
Be temperatūros matavimų, krūvos turi būti stebimos kasdien. Pastebėjus užsidegimo požymius: garavimą, drėgnas dėmes, pajutus dervos arba sieros kvapą, aptikus druskos apnašų krūvos paviršiuje, šiose vietose būtina papildomai išmatuoti temperatūrą.
Pastebėjus krūvoje savaiminio užsidegimo židinį su aukštesne kaip 35 °C temperatūra, šioje vietoje anglis būtina suplūkti. Jeigu tai neduoda rezultatų ir anglių temperatūra viršija 60 °C, būtina ją pašalinti, tą vietą nedelsiant užpilti šviežiomis anglimis ir kruopščiai jas suplūkti.
Išsemtas iš krūvos įkaitusias anglis išskleisti tam skirtoje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti.
Krūvose aušinti kaistančias anglis vandeniu draudžiama. Degančias anglis gesinti vandeniu galima tik išsėmus jas iš krūvos.
Jei anglių krūvos aukštis yra iki 3 m, tarpai tarp krūvų turi būti ne mažesni kaip 1 m, o jei krūvos aukštesnės, tarpai tarp jų – ne mažesni kaip 2 m. Krūvų matmenys neturi viršyti normų, nurodytų lentelėje:
 Anglių savaiminio užsidegimo galimybė
 Anglių rūšis
 Krūvos matmenys, m
 aukštis
 plotis
 ilgis
 Nėra
 Antracitai, koksas, puskoksis, akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 8... 18%
 Neribojamas
 Neribojamas
 Neribojamas
 Labai maža
 Akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 19... 30%
 10
 Neribojamas
 Neribojamas
 Maža
 Akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 31... 37%
 6
 Neribojamas
 Neribojamas
 Vidutinė
 Akmens ir rudoji anglis su lakiųjų medžiagų išeiga – 38... 48%
 5
 50
 Neribojamas
 Didelė
 Rudoji anglis su lakiųjų medžiagų išeiga – 49... 60%
 3
 20
 Neribojamas
Anglys gali būti sandėliuojamos ir kita tvarka, jeigu krovinio siuntėjas pateikia kompetentingos organizacijos parengtas anglių saugojimo technines sąlygas.
Palaidos gabalinės ir trupininės durpės gali būti saugomos tiek atviruose, tiek ir uždaruose sandėliuose.
Skirtingų rūšių durpes (gabalines, trupinines) reikia krauti į atskiras krūvas, joms turi būti skiriami atskiri plotai.
Durpių krūvų matmenys neturi viršyti normų, nurodytų lentelėje:
 Durpių savaiminio užsidegimo galimybė
 Durpių rūšis
 Krūvos matmenys, m
 aukštis
 plotis
 ilgis
 Nėra
 Durpių briketai: drėgmė – iki 10% Durpių mišiniai paketuose
 Neribojamas
 Neribojamas
 Neribojamas
 Labai maža
 Durpių pusbrikečiai: drėgmė – iki 20% Gabalinės: drėgmė – 30%
 10
 Neribojamas
 Neribojamas
 Maža
 Gabalinės: drėgmė – iki 40%
 6
 Neribojamas
 Neribojamas
 Vidutinė
 Trupininės: drėgmė – iki 50%
 5
 50
 Neribojamas
 Didelė
 Trupininės: drėgmė – daugiau kaip 50%
 3
 20
 Neribojamas
Durpių temperatūrą krūvose būtina nuolat tikrinti. Temperatūrai pakilus aukščiau kaip 60 °C, galimo savaiminio užsidegimo židinio vietą reikia suplūkti arba pašalinti įkaitusias durpes. Tą vietą nedelsiant užpilti durpėmis ir kruopščiai jas suplūkti.
Kraunant durpes reikia atidžiai stebėti, kad į rietuves nepatektų atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ar kitų organinių medžiagų.
Pastebėjus savaiminio užsidegimo židinius, draudžiama durpes gabenti bei priimti į sandėlį. Negalima priimti atvežtų durpių, jeigu jų temperatūra viršija 35 °C.
 AŠTUNTASIS SKIRSNIS
 METALŲ LAUŽO SANDĖLIAVIMAS
Juodųjų metalų drožlės (smulkintos, suverstinės) gali būti švarios arba suterštos degiųjų bei riebalingų medžiagų. Švarios metalų drožlės gaisro atžvilgiu yra nepavojingos, o nešvarios drožlės esant atitinkamam drėgmės kiekiui bei veikiant išoriniam šilumos šaltiniui gali pradėti savaime kaisti ir užsidegti. Pavojų nešvarioms drožlėms užsidegti didina smulkios frakcijos (metalų pjuvenos).
Jeigu krovinio siuntėjas krovinio dokumentuose nenurodo, kad krovinys neturi savaiminio įkaitimo savybių, krovinys laikomas pavojingu ir priskiriamas 4 pavojingų krovinių klasės 4.2 poklasiui (savaime užsidegančios medžiagos).
Juodųjų metalų drožlės saugomos specialiai įrengtuose atviruose sandėliuose.
Jeigu krovinys priskirtas pavojingiems į uostą įvežamo krovinio temperatūra turi būti patikrinta. Esant krovinio temperatūrai didesnei kaip 35 °C, krovinį sandėliuoti ir perkrauti tolesniam transportavimui draudžiama.
Krovinio įkaitimas gali būti fiksuojamas vizualiai (išsiskiria garai ir dūmai) arba aptinkamas matuojant krovinio temperatūrą specialiu termometru. Krovinys yra avarinės būklės, jeigu jo temperatūra yra didesnė už aplinkos temperatūrą daugiau kaip 5 °C. Tokį krovinį reikia atšaldyti.
Prieš pradedant sandėliuoti metalų drožles, priskiriamas pavojingiems kroviniams, rekomenduojama skirti apie 5% sandėlio ploto rezervinei aikštelei, kurioje būtų galima sukrauti įkaitusį krovinį ir atšaldyti.
Atšaldyti krovinį rekomenduojama šia tvarka:
1. įkaitusį krovinį reikia sukrauti į rezervinę aikštelę, krovinio sluoksnis negali būti storesnis kaip 0,5 m;
2. nukritus krovinio temperatūrai iki normalios ir įsitikinus, kad kaitimo procesas nevyksta, metalų drožles galima krauti į rietuvę arba transporto priemonę toliau transportuoti.
Nepavojingų metalų drožlių rietuvių parametrai neribojami.
Pavojingų metalų drožlių rietuvių aukštis negali viršyti 4 m, o kiti rietuvių matmenys neribojami.
Priešgaisrinis tarpas tarp nepavojingų metalų drožlių rietuvės ir pavojingų metalų drožlių rietuvės viename sandėlyje – ne mažesnis kaip 6 m.
Kraunant metalų drožles į rietuvę, reikia kontroliuoti, kad nepatektų degiųjų, riebalingų medžiagų ir oksidatorių.
Reikia nuolat stebėti, ar pavojingų metalų drožlių rietuvėse neatsiranda savaiminio įkaitimo židinių. Pastebėjus tokį židinį, reikia patikslinti temperatūrą ir prireikus perkrauti įkaitusį krovinį į rezervinę aikštelę atšaldyti.
 DEVINTASIS SKIRSNIS
 MINERALINIŲ TRĄŠŲ SANDĖLIAVIMAS
Gaisro atžvilgiu skiriamos dvi pavojingų trąšų grupės: nitratinės trąšos ir skystosios trąšos, kurių tirpale yra laisvo amoniako. Nitratinėms trąšoms priskiriami pagrindiniai cheminių elementų nitratai (salietros) ir jų mišiniai su kitomis trąšomis. Dažnai naudojamos šios nitratinės trąšos: amonio nitratas, natrio nitratas (Čilės salietra), kalio nitratas (Indijos salietra), kalcio nitratas (Norvegijos salietra), bario nitratas bei azoto, fosforo, kalio trąšų mišinys – nitrofoska. Visos šios kilmės trąšos priskiriamos 5 klasės pavojingiems kroviniams (oksidatoriams), kurie gali uždegti degiąsias medžiagas, palaikyti degimą be oro ir tam tikrais atvejais sprogti.
Skystosios trąšos – tai dažniausiai amoniako vandeninis tirpalas, nitratų, karbamido arba jų mišinių tirpalai, prisotinti amoniako. Jeigu amoniako koncentracija didesnė negu 35%, trąšos priskiriamos pavojingų krovinių 2 klasei (degiosios dujos), esant koncentracijai nuo 10% iki 35% – 8 klasei (sukeliančios koroziją medžiagos).
Pavojingas gaisro veiksnys yra galimybė išsiskirti laisvajam amoniakui, kuris gali užsidegti arba sprogti nuo išorinio šilumos šaltinio.
Amonio salietrą ir nitrofoską būtina sandėliuoti specialiuose maišuose, krauti šiuos maišus į rietuves ir naudoti nerūdijančius padėklus. Rietuvės aukštis neturi viršyti 4 m.
Atstumas nuo rietuvės iki pastato perdenginio laikančiųjų konstrukcijų ir fermų turi būti ne mažesnis kaip 0,9 m. Tarp rietuvių paliekami ne mažesni kaip 3 m tarpai, kad normaliai galėtų dirbti pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai.
Sandėlyje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip 1200 t salietros.
Viename sandėlyje kartu su amonio salietra ir nitrofoska griežtai draudžiama laikyti:
1. LU ir DS;
2. medžiagas, reaguojančias veikiant šilumai arba drėgmei;
3. suspaustų arba suskystintų dujų balionus;
4. medžiagas, kurios, susilietusios su salietra, gali savaime užsidegti (mineralinės rūgštys, superfosfatas, chlorpikrinas, metalo milteliai, sieros junginiai, pirito degenos, natrio nitratas, chlorkalkės);
5. organines medžiagas (durpes, šiaudus, pelus).
Draudžiama smulkinant amonio salietrą naudoti įrankius iš kibirkščiuojančio metalo ir sprogstamąsias medžiagas.
Praplyšusius maišus, kuriuose laikoma amonio salietra, reikia įdėti į tvarkingus maišus. Išsibarsčiusią salietrą reikia kruopščiai surinkti.
Amonio salietrą galima transportuoti tik švariuose dengtuose geležinkelio vagonuose, automobiliuose. Visais atvejais transportavimo metu salietra turi būti apsaugota nuo kritulių.
Negalima krauti salietros į šlapius vagonus arba automobilių kėbulus.
Neleidžiama kartu su amonio salietra ir nitrofoska transportuoti kitų medžiagų.
Amonio salietrą iškrauti ir pakrauti reikia mechanizuotai.
Transportavimo įrenginiai pakrovimo ir iškrovimo metu neturi įkaisti. Transportavimo juostos ir ritinėliai turi būti pagaminti iš nedegios medžiagos.
Trąšoms vežti sandėlių viduje galima naudoti tik tvarkingus elektrinius krautuvus arba autokrautuvus.
Amoniako vandens tarą (rezervuarus, bakus) leidžiama pripildyti amoniako vandeniu tik 93%, o grynu amoniaku – 85% visos talpos.
Prieš kraunant trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno) likučių.
Trąšos laikomos specialiuose minkštuose konteineriuose, polietileninėje arba specialioje popierinėje taroje, paketuose. Speciali popierinė tara – popieriniai, padengti guma maišai; polietileniniai maišai, kurių plėvelės storis ne mažesnis kaip 230 mikrometrų.
Nitratines trąšas didmaišiuose galima sandėliuoti atviruose sandėliuose ir stoginėse. Didmaišiai turi būti iš vandeniui nelaidžios medžiagos ir turėti įdėklą. Didmaišiai sandėliuojami ne daugiau kaip trimis sluoksniais. Rietuvėje turi būti ne daugiau kaip 700 t trąšų. Priešgaisriniai tarpai tarp rietuvių – ne mažesni kaip 6 m.
Krovinį reikia saugoti nuo saulės spindulių ir kritulių uždengiant rietuves brezentu.
 VII. PAVOJINGŲ KROVINIŲ GABENIMAS IR KROVA
 PIRMASIS SKIRSNIS
 BENDRosios NUOSTATos
Krovinio savininkas (siuntėjas), pageidaujantis pirmą kartą krauti krovos kompanijoje pavojingą krovinį, turi pateikti krovos kompanijai Pavojingo krovinio deklaraciją (1 priedas – LR SM įsakymas 1993 07 03 Nr. 263) ir Saugos duomenų lapą pagal ES Direktyvą 91/155/EEB (Safety Data Scheet – according to EC Directive 91/155/EEC).
Krovos kompanija arba jos samdyta organizacija, atsižvelgdama į pavojingo krovinio savybes, turi parengti transportavimo schemas, pasiruošimo krovos darbams, krovos ir sandėliavimo technologijas, gaisrų gesinimo, aplinkos apsaugos prevencines ir saugos priemones.
Planuojant krauti 1, 2, 3, 4, 5.1 pavojingumo klasių krovinius, krovos kompanija iš Priešgaisrinės tarnybos, Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento turi gauti raštiškus leidimus ir tik tada gali pradėti vykdyti pavojingo krovinio krovos darbus.
Krovinių savininkui (siuntėjui) nepateikus krovinio deklaracijos (1 priedas), o laivo kapitonui – Krovinio būklės sertifikato (2 priedas) ir mėginių atrankos pažymos krovos kompanijai, ji turi nesudaryti kontraktų, neleisti jo įvežti į uosto teritoriją, nepriimti ir nekrauti krovinio (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymas 1993-07-03 Nr. 263).
Kompanija, kuri vykdo pavojingų krovinių transportavimą, darbo vietoje (šilumvežyje) turi turėti pavojingų krovinių „Avaringumo korteles“ ir jomis vadovautis (3 priedas).
Už priešgaisrinę saugą transportuojant pavojingus krovinius krovos kompanijos teritorijoje atsakingas transporto priemonės vairuotojas.
Transportuojant pavojingą krovinį kompanijos transportu už priešgaisrinę saugą atsakingas krovos kompanijos vadovas.
Pavojingų krovinių krovą gali vykdyti darbuotojai, kurie susipažinę su „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimu, ženklinimu, pakavimu ir saugos duomenų lapais“ (4 priedas) bei su „Pavojingų krovinių, vežamų tarptautiniais keliais (ADR, RID, IMDG), klasifikacija, ženklinimu, pavojingų krovinių suderinamumu“ (5 priedas), taip pat išmano krovinio savybes, turi reikiamą kvalifikaciją šiai veiklai atlikti, žino ir moka vykdyti avarijų likvidavimo plano veiksmus.
Krovos kompanija turi užtikrinti kompanijos gaisrinės signalizacijos, ryšio priemonių, gaisro gesinimo įrangos reikiamą skaičių ir tinkamą veikimą bet kuriuo paros metu.
Priešgaisrinės priemonės turi būti tvarkingos ir laikomos gerai matomoje vietoje.
Užsidegus pavojingam kroviniui, naudoti tik tam kroviniui gesinti tinkančias gesinimo medžiagas.
Krovos kompanija gali pradėti vykdyti krovos darbus laive tik gavusi iš laivo kapitono ar laivo agento dokumentaciją, įrodančią laivo tinkamumą gabenti atitinkamo pavojingumo krovinį ir priešgaisrinių reikalavimų bei laivo gaisrinės įrangos atitikimą.
Krovos kompanijos administracija, prieš leisdama pradėti krovą, su laivo kapitonu turi suderinti prevencinius priešgaisrinės saugos, darbų saugos ir aplinkos apsaugos veiksmus.
Naudoti tik techniškai tvarkingas transporto priemones, įrangą ir įrankius, darbo rūbus, avalynę, apsaugos priemones, nesukeliančias kibirkščiavimo.*
Visų rūšių transporto priemonėms, neturinčioms kibirkščių gesiklio, leidžiama važiuoti ne arčiau kaip 100 m nuo degiųjų ir/ar sprogiųjų krovinių sandėlių, statinių bei įrenginių ir ne arčiau kaip 50 m iki laivo borto.*
Akumuliatorinių ir kitų elektra varomų transporto priemonių bei technologinių įrenginių elektros įranga turi būti saugios sprogimo atžvilgiu konstrukcijos.*
Pastatai, krovos įranga, transporto priemonės ir talpos turi būti įžemintos.*
Sandėliuojant krovinius, kraunant juos į triumus, būtina laikytis pavojingų krovinių suderinamumo (6 priedas).*
Kroviniai turi būti išdėstomi ir sandėliuojami taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie krovinio, prie gaisro gesinimo priemonių ir įrangos, kad nebūtų užkrauti evakuacijos keliai.
Būtina griežtai laikytis krovinių markiruotėse nurodytų reikalavimų ir įspėjamųjų ženklų.
Švartuojant laivus naudoti tik natūralaus pluošto ar sintetinius lynus.*
Nevykdyti krovos darbų perkūnijos metu, esant dideliam apledėjimui, kai vėjo greitis didesnis kaip 20 m/s, kai matomumas ne didesnis kaip 8 m.
Vamzdynai, kuriais transportuojamos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti dėl vandens ar vandens tirpalų poveikio, prieš eksploataciją turi būti išdžiovinti.*
Rūkyti galima tik tam skirtose vietose, pažymėtose nuoroda „Rūkymo vieta“.
Laive neleisti vykdyti ugnies darbų, jei vyksta pasiruošimas pavojingų krovinių krovai, krovos darbai.*
Draudžiama kurti ugnį bei naudotis atviros ugnies šaltiniais, kurie yra arčiau kaip 100 m nuo laivo stovėjimo vietos, jei ten kraunami degūs ir sprogūs kroviniai.
Pavojingų krovinių šildymas turi būti tik centralizuotas (vandens, garo).*
Prie kiekvienos krantinės, pritaikytos degiesiems ir sprogiesiems kroviniams krauti, turi būti įrengta aikštelė dviem gaisrinėms mašinoms pastatyti ir vandeniui imti.*
 ANTRASIS SKIRSNIS
 TRANSPORTAVIMAS
Transporto priemonę gali vairuoti tik asmuo, turintis Pavojingų krovinių vairuotojo pažymėjimą ir atlikęs periodinį privalomąjį sveikatos patikrinimą.
Transporto priemonės privalo būti techniškai tvarkingos; talpos sandarios ir pažymėtos specialiu krovinio atpažinimo ženklu.
Vidinė krovinio pakuotė turi būti paženklinta pagal pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikaciją, išorinė tara – pagal pavojingų krovinių gabenimo transportu klasifikaciją.
Krovinys turi būti gabenamas tik nepažeistoje gamyklos nustatytoje taroje/pakuotėje. Prieš iškraunant šias medžiagas iš vagono, konteinerio, automobilio ar sandėlio, būtina įsitikinti, ar nepažeista šių medžiagų pakuotė. Išbirusias ar išsiliejusias medžiagas būtina surinkti/susemti ir perpilti į sandarią tarą.
Tiesiogiai pilti degiuosius skysčius iš geležinkelio cisternų į autocisternas ir kitas talpyklas draudžiama.
Į vagonų-cisternų pakrovimo/iškrovimo estakadas sąstatas turi įvažiuoti lėtai, netrūkčiodamas. Stabdyti estakadose vagonus/cisternas metaliniais stabdymo įrankiais draudžiama. Šiam tikslui naudoti medinius pleištus-trinkes.
Pylimo vamzdynai ir stovai turi būti reguliariai apžiūrimi ir taisomi. Pylimo įtaisuose aptiktas nuotėkis ir jo atsiradimo priežastis turi būti nedelsiant pašalinti.
Transporto priemonės (autotransportas, šilumvežiai), kompresoriai turi būti užpildomi kuru tik tam skirtose saugiose vietose.
 TREČIASIS SKIRSNIS
 KROVOS DARBAI
Tamsiuoju paros metu krovos darbų vietos turi būti pakankamai apšviestos sprogimui nepavojingomis apšvietimo priemonėmis.*
Apžiūrėti talpas (transporto priemones, rezervuarus ir kt.) galima naudojant tik gaisro ar sprogimo atžvilgiu nepavojingus šviestuvus.*
Krovos zonose gerai matomose vietose, taip pat ir prie laivo trapo, prie įėjimo į sandėliavimo patalpas turi būti pakankamas skaičius gaisrinės saugos ženklų, atitinkančių LST 1468:1997.
Būtina naudoti tokią krovos technologiją, kuriai sugedus nesusidarytų sąlygos išsilieti, išbyrėti pavojingam kroviniui; kilti gaisrui ir/ar sprogimui.
Pneumatinio transporterio linijos gali būti eksploatuojamos tik esant įjungtoms ir tvarkingoms liepsną stabdančioms automatinėms sklendėms.*
Laivų šaldymo įrangos užpildymas šaldymo agentu turi būti atliekamas iš specialių automašinų. Pildymo metu pavojinga zona turi būti aptverta, iškabinti atitinkami ženklai: „Pavojinga zona“, „Rūkyti draudžiama“, „Draudžiama naudoti atvirą ugnį“.
Sujungiant bei atjungiant perpylimo žarnas ir kranto bei laivo vamzdynus, naudojamus įrankius dėti tik ant guminių kilimėlių ar pintų takelių.*
Vagonų/cisternų dangčius atidaryti/uždaryti sklandžiai, nesmūgiuojant.*
 VIII. autoūkio ir mechanizacijos priemonių Gaisrinės saugos reikalavimai
Automobiliai, traktoriai, autokrautuvai ir kitos mašinos patalpose, aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp sunkvežimių, autokrautuvų ir pastatų – 0,8 m tarpą.
Autoūkio saugojimo aikštelėse, kuriose laikomos daugiau kaip 25 autotransporto priemonės, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakavimo kilus gaisrui tvarka.
Šio plano priede turi būti nurodytas vairuotojų budėjimas naktį, švenčių ir poilsio dienomis, taip pat nustatyta automobilių raktelių laikymo tvarka.
Garažuose draudžiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus degiosiomis medžiagomis.
Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degiąsias dujas, statomos atskirose aikštelėse arba boksuose, įrengtuose pagal galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
Transporto stovėjimo vietose turi būti lynai arba vilkės (viena – keturiasdešimčiai automobilių, bet ne mažiau kaip viena neatsižvelgiant į automobilių skaičių) automobiliams evakuoti.
Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam autotransporto remontui ir techninei priežiūrai. Jose turi stovėti nedegios dėžės s …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.