Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras įsakymas dėl priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse patv

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ LAIVŲ KROVOS ĮMONĖSE PATVIRTINIMO 2002 m. rugsėjo 27 d. Nr. 3-470 Vilnius Atsižvelgdamas į Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 102-2577; 2001, Nr. 105-3782; 2002, Nr. 80-3489) 1.3 punktą, tvirtinu Priešgaisrinės saugos taisykles laivų krovos įmonėse (pridedama).

SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS PATVIRTINTA lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-470 Priešgaisrinės saugos taisyklės laivų krovos įmonėse I. Taikymo sritis 1. Šios taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos laivų krovos įmonėms (jūrų krovinių kompanijoms), kitų organizacijų darbuotojams, vykdantiems veiklą laivų krovos įmonių teritorijoje.

II. bendrosios nuostatos 3. Jūrų krovinių kompanijos, be šių taisyklių, atsižvelgiant į vykdomą veiklą, privalo laikytis:

3.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių;

3.2. BPST 01-97 „Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių“;

3.3. PST 03-94 „Naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklių“;

3.4. PST 07-97 „Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklių“;

3.5. „Saugos ir avarinių situacijų ar avarijos padarinių likvidavimo, vežant geležinkeliais pavojingus krovinius, taisyklių“.

6.1. organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais;

6.2. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;

6.3. pasirūpinti, kad objekte būtų gaisro gesinimo priemonės, ir garantuoti, kad jos veiktų ir būtų parengtos darbui;

6.4. aprūpinti objektą vaizdinėmis priešgaisrinės saugos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais.

7.1. garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą darbo bare;

7.2. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;

7.3. išmanyti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;

7.4. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir t. t., pastebėtus trūkumus nedelsiant šalinti;

7.5. garantuoti, kad šildymo įrenginiai, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o nustatyti gedimai nedelsiant būtų pašalinti;

7.6. garantuoti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkcija būtų perduota į sandėlį, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;

7.7. mokėti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles, garantuoti, kad šios priemonės būtų tvarkingos ir tinkamos naudoti bet kuriuo metu;

7.8. valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų siūlymus vykdyti nurodytu laiku;

7.9. neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo.

8.1. žinoti darbo vietos (baro) priešgaisrinės saugos instrukcijas;

8.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo objekte ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;

8.3. darbo metu naudotis tvarkingais darbo įrankiais, prietaisais ir įrenginiais;

8.4. išmanyti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;

8.5. baigęs darbą sutvarkyti, išvalyti darbo vietą ir išjungti nenaudojamus įrenginius;

8.6. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšio ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis;

8.7. vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą, galimas gaisrų kilimo priežastis nedelsiant šalinti.

III. NUORODOS 13. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230).

IV. terminai ir apibrėžimai 45. Priešgaisrinė sauga – techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų visuma, skirta išvengti gaisrų bei apsaugoti žmones ir materialines vertybes nuo pavojingų gaisro veiksnių.

V. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA 97. Uosto teritorija turi atitikti šiuos reikalavimus:

97.1. keliai ir įėjimai neturi būti užkrauti kroviniais ir kitokiais daiktais, trukdančiais laisvai važiuoti transportui ir eiti žmonėms. Kelius, pėsčiųjų takelius, darbo vietas būtina sistemingai valyti, laiku šalinti sniegą, naftos produktus ir kt.; apledėjus pabarstyti smėliu, sausu ir karštu oru – palaistyti;

97.2. uosto transportui, kėlimo ir transportavimo įrenginiams stovėti turi būti numatytos specialios vietos nuošaliau nuo transporto judėjimo kelių. Draudžiama šiam tikslui užimti kelius ir praėjimus;

97.3. krovininių kranų nuolatinio darbo zonose draudžiama įrengti atviras elektros perdavimo linijas;

97.4. visi liukai, šuliniai, tranšėjos ir kitokios vietos, keliančios pavojų žmonėms ir transporto priemonėms, turi būti uždengtos arba aptvertos. Aptvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Tamsiu paros metu aptvertos vietos turi būti apšviestos;

97.5. teritorijos, tarnybinių ir buitinių patalpų, krovos darbų vietų apšvietimas turi atitikti nustatytus reikalavimus. Dirbant didelio pavojingumo sąlygomis, esant ankštai darbo vietai, didelei technikos ir žmonių koncentracijai ir panašiais atvejais darbo vietų apšviestumas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx;

97.6. teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas;

97.7. draudžiama įeiti į neapšviestas arba nepakankamai apšviestas krovinines patalpas. Apšvietimui būtina naudoti saugios konstrukcijos žibintus; draudžiama naudoti atvirą ugnį;

97.8. krovinius uosto teritorijoje sandėliuoti galima laikantis uosto vidinio suplanavimo reikalavimų ir nurodymų, paliekant neužkrautą magistralinį uosto kelią bei ne siauresnius kaip 6 m pločio privažiavimus prie prieplaukų;

97.9. kiekvienoje prieplaukoje, atvirose ir dengtose sandėliavimo aikštelėse turi būti pažymėti ir neužkrauti įėjimai ir įvažiavimai tarp krovinių rietuvių. Negalima užkrauti pokraninių ir geležinkelio kelių;

97.10. uosto teritorijoje kelių, prieplaukų, krovos aikštelių ir sandėliavimo vietų paviršiai ir grindys turi būti kieti, lygūs, neslidūs ir turėti reikiamą nuolydį;

97.11. krovininių kranų ir geležinkelio bėgių viršus turi būti viename lygyje su teritorijos danga. Šis reikalavimas taikomas pervažoms, įėjimams, prieplaukoms;

97.12. kroviniai į laivą pakraunami pagal laivo kapitono patvirtintą krovimo planą, suderintą su laivų krovos įmonės administracija;

97.13. krovos darbus uoste atliekančių organizacijų vadovai visiškai atsako už priešgaisrinių taisyklių reikalavimų vykdymą;

97.14. krovinių sandėliavimo vietose turi būti instrukcijos su pagrindiniais priešgaisrinės saugos reikalavimais;

97.15. privažiavimai ir priėjimai prie pastatų ir priešgaisrinio inventoriaus turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti autotransporto priemones;

97.16. prie taisomų kelių ar esant kitoms priežastims, trukdančioms privažiuoti gaisrinėms mašinoms, pastatyti ženklus, nurodančius apvažiavimo kryptį;

97.17. įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje;

97.18. į teritoriją, kur gali susikaupti LU ir DS garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti įspėjamieji ženklai (rodyklės);

97.19. laikini pastatai ir statiniai teritorijoje statomi laikantis galiojančių normų, statybos techninio reglamento reikalavimų;

97.20. mechaniniai įvažiavimo vartai rankomis (be mechaninio būdo) turi būti atidaromi bet kuriuo paros metu. Prie įvažiavimų į įmonės teritoriją turi būti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema;

97.21. teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, jos turi būti specialiai paženklintos;

97.22. gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Jose turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai;

97.23. į kanalizacijos sistemas draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatytos specialios talpos.

VI. PASTATAI, STATINIAI IR PATALPOS PIRMASIS SKIRSNIS Bendroji dalis 98. Pastatai ir statiniai teritorijoje statomi laikantis galiojančių normų, statybos techninio reglamento reikalavimų.

ANTRASIS SKIRSNIS KONTEINERIŲ SANDĖLIAVIMAS 117. Konteinerių sandėliuose turi būti ne siauresni kaip 6 m ir nuolat laisvi privažiavimai autotransportui.

121.1. taisyti konteinerius;

121.2. pakrauti į konteinerius bei iškrauti iš jų prekes.

TREČIASIS SKIRSNIS MIŠKO MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS 124. Sandėlių teritorijoje turi būti numatyti gaisriniai, ne siauresni kaip 6 m, privažiavimai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIŲ MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS 136. Lengvai užsiliepsnojančios medžiagos (toliau tekste – LUM) priskiriamos pavojingų krovinių 4 klasės 1 poklasiui. Pagrindiniai šios klasės kroviniai: medvilnė, džutas, lininio, kanapinio, kapokinio, sizalinio, kenafinio pluošto ir panašios medžiagos.

143.1. LUM iškrovimą iš laivų atlikti specialiomis prikabinimo priemonėmis, kurios negali sukelti kibirkščių;

143.2. draudžiama naudoti elektrinius vežimėlius su nuo kontaktinių sistemų nuimtais kibirkščių gaudymo gaubtais, kibirkščių gesikliais;

143.3. nedėti į rietuves sudrėkusios, suterštos arba su kaitimo požymiais LUM;

143.4. LUM gniutulai priimami saugoti arba gabenti stipriai supresuoti ir sutvirtinti plonomis plieninėmis juostomis arba viela;

143.5. visi iširę gniutulai nedelsiant presuojami ir apsiuvami;

143.6. draudžiama gabenti, sandėliuoti LUM kartu su odos žaliava, vilna ir kitais kroviniais, kurie išskiria drėgmę. Sušlapusių ir nešvarių gniutulų, taip pat su pastebėtais savaiminio įkaitimo židiniais juose, sandėliuoti ir krauti neleidžiama;

143.7. transporto priemonės: automobiliai, šilumvežiai, autokranai gali dirbti ne arčiau kaip 5 m, o traktoriai – ne arčiau kaip 10 m nuo LUM rietuvių. Sandėliuose gali dirbti elektriniai krautuvai;

143.8. LUM rietuvės, esančios atviruose sandėliuose, turi būti uždengtos ugniai atspariu brezentu.

PENKTASIS SKIRSNIS LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIŲ IR DEGIŲJŲ SKYSČIŲ SANDĖLIAVIMAS 152. Lengvai užsiliepsnojantys ir degieji skysčiai (toliau tekste – LU ir DS) yra priskiriami prie 3 klasės pavojingų krovinių. Atsižvelgiant į pavojingumą, šie kroviniai suskirstyti į 3.1, 3.2 ir 3.3 poklasius. Smulkiau klasifikaciniai LU ir DS požymiai išdėstyti 5-ame priede.

153.1. galimybė atsirasti ir užsidegti LU ir DS garų su oru mišiniui bei gebėjimas intensyviai degti, išskiriant aukštos temperatūros šilumą.

154.1. įvairūs išoriniai šilumos šaltiniai (įkaitinta cisternos sienelė, garotiekis, įkaitę elektros laidai ir pan.);

154.2. elektrostatinė iškrova;

154.3. elektrinės ir frikcinės kibirkštys.

156.1. LU ir DS 3.1 ir 3.2 poklasių – ne daugiau kaip viena vagoninė partija viename sandėlyje ir ne daugiau kaip 500 m3 uoste;

156.2. LU ir DS 3.3 poklasio – ne daugiau kaip 500 m3 viename sandėlyje.

158.1. LU ir DS 3.1 ir 3.2 poklasių – ne daugiau kaip 100 m3;

158.2. LU ir DS 3.3 poklasio – ne daugiau kaip 500 m3.

159.1. įvažiuoti automobiliams, traktoriams ir kitam mechanizuotam transportui, jei jame neįrengti specialūs kibirkščių gesinimo įrenginiai, taip pat jei jis neaprūpintas gaisro gesinimo priemonėmis;

159.2. rūkyti, taip pat naudotis atvira ugnimi apšvietimui ir užšalusiems arba sustingusiems naftos produktams, vamzdynų uždaromajai armatūrai atšildyti.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS 183. Sandėliuose dirbantis personalas privalo žinoti cheminių medžiagų bei reaktyvų saugojimo taisykles, chemines ir fizines medžiagų savybes, skirtingų rūšių medžiagų sandėliavimo ypatumus, gesinimo būdus.

SEPTINTASIS SKIRSNIS ANGLIŲ IR DURPIŲ SANDĖLIAVIMAS 194. Dauguma akmens anglių rūšių, rudoji anglis, durpės skiriamos pavojingų krovinių 4 klasės 4.2 poklasiui (savaime užsidegančios medžiagos). Jeigu kroviniai specialiai neparuošti, tai šiai klasei skiriamos kraunamos medžiagos: rupiniai, išspaudos, tekstilės atliekos, metalo drožlės, kopra, žuvies miltai ir pan.

Anglių savaiminio užsidegimo galimybė Anglių rūšis Krūvos matmenys, m aukštis plotis ilgis Nėra Antracitai, koksas, puskoksis, akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 8... 18% Neribojamas Neribojamas Neribojamas Labai maža Akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 19... 30% 10 Neribojamas Neribojamas Maža Akmens anglys su lakiųjų medžiagų išeiga – 31... 37% 6 Neribojamas Neribojamas Vidutinė Akmens ir rudoji anglis su lakiųjų medžiagų išeiga – 38... 48% 5 50 Neribojamas Didelė Rudoji anglis su lakiųjų medžiagų išeiga – 49... 60% 3 20 Neribojamas 205. Anglys gali būti sandėliuojamos ir kita tvarka, jeigu krovinio siuntėjas pateikia kompetentingos organizacijos parengtas anglių saugojimo technines sąlygas.

Durpių savaiminio užsidegimo galimybė Durpių rūšis Krūvos matmenys, m aukštis plotis ilgis Nėra Durpių briketai: drėgmė – iki 10% Durpių mišiniai paketuose Neribojamas Neribojamas Neribojamas Labai maža Durpių pusbrikečiai: drėgmė – iki 20% Gabalinės: drėgmė – 30% 10 Neribojamas Neribojamas Maža Gabalinės: drėgmė – iki 40% 6 Neribojamas Neribojamas Vidutinė Trupininės: drėgmė – iki 50% 5 50 Neribojamas Didelė Trupininės: drėgmė – daugiau kaip 50% 3 20 Neribojamas 209. Durpių temperatūrą krūvose būtina nuolat tikrinti. Temperatūrai pakilus aukščiau kaip 60 °C, galimo savaiminio užsidegimo židinio vietą reikia suplūkti arba pašalinti įkaitusias durpes. Tą vietą nedelsiant užpilti durpėmis ir kruopščiai jas suplūkti.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS METALŲ LAUŽO SANDĖLIAVIMAS 212. Juodųjų metalų drožlės (smulkintos, suverstinės) gali būti švarios arba suterštos degiųjų bei riebalingų medžiagų. Švarios metalų drožlės gaisro atžvilgiu yra nepavojingos, o nešvarios drožlės esant atitinkamam drėgmės kiekiui bei veikiant išoriniam šilumos šaltiniui gali pradėti savaime kaisti ir užsidegti. Pavojų nešvarioms drožlėms užsidegti didina smulkios frakcijos (metalų pjuvenos).

218.1. įkaitusį krovinį reikia sukrauti į rezervinę aikštelę, krovinio sluoksnis negali būti storesnis kaip 0,5 m;

218.2. nukritus krovinio temperatūrai iki normalios ir įsitikinus, kad kaitimo procesas nevyksta, metalų drožles galima krauti į rietuvę arba transporto priemonę toliau transportuoti.

DEVINTASIS SKIRSNIS MINERALINIŲ TRĄŠŲ SANDĖLIAVIMAS 224. Gaisro atžvilgiu skiriamos dvi pavojingų trąšų grupės: nitratinės trąšos ir skystosios trąšos, kurių tirpale yra laisvo amoniako. Nitratinėms trąšoms priskiriami pagrindiniai cheminių elementų nitratai (salietros) ir jų mišiniai su kitomis trąšomis. Dažnai naudojamos šios nitratinės trąšos: amonio nitratas, natrio nitratas (Čilės salietra), kalio nitratas (Indijos salietra), kalcio nitratas (Norvegijos salietra), bario nitratas bei azoto, fosforo, kalio trąšų mišinys – nitrofoska. Visos šios kilmės trąšos priskiriamos 5 klasės pavojingiems kroviniams (oksidatoriams), kurie gali uždegti degiąsias medžiagas, palaikyti degimą be oro ir tam tikrais atvejais sprogti.

230.1. LU ir DS;

230.2. medžiagas, reaguojančias veikiant šilumai arba drėgmei;

230.3. suspaustų arba suskystintų dujų balionus;

230.4. medžiagas, kurios, susilietusios su salietra, gali savaime užsidegti (mineralinės rūgštys, superfosfatas, chlorpikrinas, metalo milteliai, sieros junginiai, pirito degenos, natrio nitratas, chlorkalkės);

230.5. organines medžiagas (durpes, šiaudus, pelus).

VII. PAVOJINGŲ KROVINIŲ GABENIMAS IR KROVA PIRMASIS SKIRSNIS BENDRosios NUOSTATos 244. Krovinio savininkas (siuntėjas), pageidaujantis pirmą kartą krauti krovos kompanijoje pavojingą krovinį, turi pateikti krovos kompanijai Pavojingo krovinio deklaraciją (1 priedas – LR SM įsakymas 1993 07 03 Nr. 263) ir Saugos duomenų lapą pagal ES Direktyvą 91/155/EEB (Safety Data Scheet – according to EC Directive 91/155/EEC).

TREČIASIS SKIRSNIS KROVOS DARBAI 280. Tamsiuoju paros metu krovos darbų vietos turi būti pakankamai apšviestos sprogimui nepavojingomis apšvietimo priemonėmis.* 281. Apžiūrėti talpas (transporto priemones, rezervuarus ir kt.) galima naudojant tik gaisro ar sprogimo atžvilgiu nepavojingus šviestuvus.* 282. Krovos zonose gerai matomose vietose, taip pat ir prie laivo trapo, prie įėjimo į sandėliavimo patalpas turi būti pakankamas skaičius gaisrinės saugos ženklų, atitinkančių LST 1468:1997.

297.1. naudotis atvira ugnimi ir atlikti ugnies darbus remontuojant transporto priemones, jei mechanizmuose ar taroje yra degiųjų skysčių ar dujų;

297.2. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales LU ir DS. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aikštelėse;

297.3. laikyti automobilius be degalų bako dangtelių;

297.4. užkrauti vartus, įvažiavimo (išvažiavimo) ir evakuacijos kelius arba juos užstatyti automobiliais;

297.5. pilti degalus į automobilių kuro bakus ir kitas talpyklas;

297.6. laikyti ir eksploatuoti automobilius esant netvarkingai kuro, tepimo, hidraulikos ir elektros sistemai;

297.7. naudotis kilnojamaisiais elektriniais šviestuvais, neturinčiais stiklinių gaubtų ir apsauginių metalinių tinklelių.

297.8. įkrauti baterijas;

297.9. šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, litavimo lempomis), pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais atliekant remonto ir kitus darbus;

297.10. palikti tepaluotas medžiagas bei išsiliejusius degiuosius skysčius;

297.11. palikti automobilį su įjungtu varikliu;

297.12. sandėliuoti degiąsias medžiagas ir degiųjų dujų balionus.

306.1. taisyti baterijas ir kitus įrenginius;

306.2. lituoti, pjaustyti, suvirinti bei dirbti kitus darbus, kurių metu susidaro kibirkštys ar naudojama ugnis;

306.3. įkrauti baterijas be aptarnaujančio personalo priežiūros ir esant išjungtai vėdinimo sistemai;

306.4. laikyti sugedusius krovininius vežimėlius.

IX. GAISRO GESINIMO ORGANIZAVIMAS 309. Kiekviename objekte turi būti parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas.

310.1. nedelsdamas pranešti apie gaisrą priešgaisrinei apsaugai;

310.2. imtis priemonių informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakuaciją;

310.3. gesinti gaisrą turimomis priemonėmis;

310.4. iškviesti į gaisravietę objekto (darbo baro) vadovaujančius darbuotojus.

311.1. įsitikinti, ar iškviesti ugniagesiai;

311.2. vadovauti žmonių evakuacijai ir gaisro gesinimui, kol atvyks ugniagesiai;

311.3. skirti asmenį, gerai pažįstantį objektą ir žinantį priešgaisrinių vandens telkinių vietas;

311.4. patikrinti, ar įjungta automatinė (stacionari) gesinimo sistema;

311.5. prireikus iškviesti dujų ūkio, greitosios pagalbos ir kitas tarnybas;

311.6. sustabdyti gamybą, kol neužgesintas gaisras;

311.7. prireikus pasirengti išjungti agregatus, aparatus, transporterius, elektros tiekimą, vėdinimo sistemą, nutraukti dujų, LU ir DS, garų tiekimą, įjungti dūmų šalinimo ir kitas priemones, neleidžiančias plisti ugniai;

311.8. imtis priemonių apsaugoti gesinančius gaisrą žmones nuo galinčių griūti konstrukcijų, elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų;

311.9. gesinant gaisrą, aušinti pastatų konstrukcijas ir technologinius įrenginius, kurie gali perkaisti;

311.10. tikrinti, ar veikia priešgaisrinio vandentiekio įtaisai, kuriais sudaromas darbinis vandens slėgis gaisriniuose hidrantuose.

313.1. gaisro gesinimo vadovą konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines degančio objekto savybes, taip pat informuoti apie sprogstamųjų, LU ir DS, nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir jų laikymo vietą;

313.2. gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialinėms vertybėms evakuoti;

313.3. skirti transportą, reikalingą gaisro gesinimo medžiagoms atvežti į gaisravietę;

313.4. pagal gaisro gesinimo vadovo nurodymus organizuoti įvairių komunikacijų išjungimą ar perjungimą, išpylimą iš rezervuarų ar technologinių aparatų;

313.5. vadovauti objekto darbuotojams, gesinantiems gaisrą;

313.6. prireikus priešgaisrinės apsaugos padalinius aprūpinti kuru ir maistu, sudaryti sąlygas jiems pailsėti.

X. GAISRŲ GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS 315. Objekto teritorijoje ar šalia jos esančios aikštelės ir keliai, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens telkinio, turi būti tvarkingi.

342.1. laikyti lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų;

342.2. kabinti ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios, atidarytos patalpos durys neturi trukdyti paimti gesintuvą;

342.3. statyti gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų, laikyti specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose;

342.4. laikyti taip, kad matytųsi užrašai;

342.5. išdėstyti objekte taip, kad netrukdytų evakuoti žmonių;

342.6. išdėstyti taip, kad atstumas nuo galimo gaisro židinio iki gesintuvų laikymo vietos būtų ne didesnis kaip: 20 m – visuomeniniuose pastatuose ir statiniuose; 30 m – A, B, C kategorijos patalpose; 40 m – D kategorijos patalpose.

XI. Pavojingo objekto rizikos analizė bei vertinimas saugos požiūriu 344. Pagrindinės sąvokos:

344.1. pavojus – cheminė arba fizinė būsena, kuri gali daryti žalą žmonėms, turtui, aplinkai;

344.2. incidentas – įvykis, kurio metu prarandamos turimos pavojingos medžiagos arba išsiskiria didelis energijos kiekis;

344.3. įvykio padarinys – neplanuota įvykių seka, susidariusi iš pradinių ir tarpinių įvykių, galinti sukelti incidente nurodytus praradimus;

344.4. pradinis (inicijuojantis) įvykis – pirmas įvykis, įvykių grandinės (sekos), sukeliančios atsitikimą;

344.5. tarpinis įvykis – įvykis, kuris sustiprina arba sumažina pradinį įvykį įvykių grandinėje;

344.6. padariniai – incidento rezultatas, išreikštas kiekybiškai ir kokybiškai;

344.7. incidento padariniai – fizinis incidento pasireiškimas. Toksinių medžiagų incidento padarinys yra medžiagos išsiliejimas ir pasklidimas aplinkoje, tuo tarpu degiųjų medžiagų incidento padarinys gali būti fakelinis gaisras, liepsnos pliūpsnis, gaisras ant paviršiaus, neapibrėžto dydžio garų debesies sprogimas;

344.8. incidento padarinio atvejis – incidento padarinio vieno rezultato kiekybinis įvertinimas, remiantis specifiniais parametrais, kurie rodo šio konkretaus atvejo skirtumą nuo kitų, esant nustatytoms vienoms pradinėms sąlygoms, bet skirtingai situacijai;

344.9. poveikio zona (rizikos zona) – aplink rizikos objektą esanti teritorija, kuri gali būti paveikta įvykus incidentui tame objekte;

344.10. blogiausias atvejis – galimi įvykiai, kurie turės pačius blogiausius padarinius. Galimi trys tipai:

344.10.1. padarinys yra toks nereikšmingas, kad pati rizika nevaidina jokio lemiamo vaidmens, tačiau yra didelė įvykio tikimybė;

344.10.2. padarinys yra toks reikšmingas, kad norint išlaikyti pakankamai mažą riziką, įvykio tikimybė turi būti labai maža;

344.10.3. galimas blogiausias padarinys yra nesvarbus tol, kol įvykio tikimybė tokia maža, kad rizikos praktiškai nėra;

344.11. tikimybė – numatomo įvykio dažnumo arba galimybės matas. Tikimybė yra laukiama atsitikimų seka per nustatytą laiko tarpą;

344.12. rizika – ekonominių nuostolių ir žmonių sužalojimo matas per nustatytą laiko tarpą, priklausantis nuo incidento tikimybės ir padarinių suminių dydžių bei apsaugos priemonių;

344.13. pažeidžiami objektai – žmonės, aplinkos objektai ar turtas, kurie yra rizikos zonoje ir gali būti pažeisti įvykus atsitikimui rizikos objekte;

344.14. rizikos objektas – objektai pramonėje, saugyklose, transporte ir t. t., keliantys grėsmę arba esantys pavojaus šaltiniai. Reikia atkreipti dėmesį, kad gali būti daug pavojaus šaltinių, tačiau jie nebūtinai yra rizikos objektai;

344.15. rizikos analizė – plėtojimas kiekybinio rizikos skaičiavimo, pagrįsto inžineriniu padarinių įvertinimu ir matematiniais teršalų sklaidos skaičiavimo metodais, sudarant visų kiekvienam atvejui galimų incidentų padarinių ir tikimybių loginių matricų skaičiavimus;

344.16. rizikos įvertinimas – procesas, kurio metu rizikos analizė naudojama priimant sprendimus arba atitinkamai rizikos mažinimo strategijai sudaryti, taip pat palyginimui su norminiais rizikos rodikliais;

344.17. rizikos valdymas – darbas, susijęs su rizika ir jos objektais, t. y. veiklos organizavimas, apsidraudimas, inventorizavimas, įvertinimas, inspektavimas ir t. t.

345.1. trumpą pavojingo objekto charakteristiką, padėtį miesto plane (nurodomos koordinatės), aplinkinius objektus, gyvenamuosius rajonus, įvažiavimus ir išvažiavimus iš pavojingo objekto teritorijos. Identifikuojami potencialūs avarinį pavojų keliantys objekto įrenginiai, įranga, mechanizmai arba įrenginiai, kuriuose naudojamos pavojingos medžiagos;

345.2. trumpą technologinių procesų aprašymą. Įvardijama įranga, įvairi technika, kuria vykdomi pavojingi technologiniai procesai, aprašomos jų charakteristikos (pvz., darbiniai parametrai);

345.3. pavojingas medžiagas objekte, jų skaičių, šių medžiagų charakteristikas, fizines ir chemines savybes. Apskaičiuojami medžiagų pavojingumo indeksai, medžiagos, kurios kelia didžiausią pavojų darbuotojams ar šalia objekto gyvenantiems žmonėms, jų terminio ar cheminio skilimo (jungimosi) metu susidarančių produktų (medžiagų) pavojingumas, tarpusavio sąveika;

345.4. visą objekto situacinį planą, kuriame būtų nurodyta, kokiu atstumu nuo jo yra artimiausi socialiniai objektai: gyvenamieji rajonai, mokyklos, ligoninės ar kiti objektai, taip pat kitos įmonės ir organizacijos, kur dirba žmonės. Taip pat nurodomi atstumai iki objekto teritorijoje esančių pastatų, kuriuose yra pavojingų medžiagų ir dirba žmonės;

345.5. darbuotojų, dirbančių pavojingame objekte, skaičių, jų kvalifikaciją, pareigas, darbo laiką;

345.6. pagal atliktą technologinio proceso identifikavimą nustatytas silpniausias grandis, kur galimi įrangos gedimai, personalo klaidos, gamtos jėgų poveikis, nukrypimai nuo normalių gamybos režimų, galintys sutrikdyti normalų objekto darbą ir sukelti avarinę situaciją;

345.7. galimus nekontroliuojamus įvykius, kurie gali sukelti gaisrą, sprogimą ar pavojingų medžiagų išsiveržimą (išmetimą) į aplinką.

347.1. sprogimo energetinius potencialus, sprogimo zonų spindulius, sprogimo bangos sukeltų statinių, įrenginių sugriovimo mastus bei jų lekiančių dalių keliamą pavojų žmonėms, padarytus nuostolius pastatams; kiekvienos avarinės situacijos avarijos metu išsiliejusių pavojingų medžiagų kiekį, garų susidarymą, garavimo intensyvumą, energetinius potencialus; pavojingų medžiagų masę įvykus sprogimui, sugriovimo zonų spindulius ir smūginės bangos perteklinį slėgį, pagal kurį nustatome sugriovimo (sužalojimo) laipsnį;

347.2. gaisro šiluminio spinduliavimo intensyvumą, jo poveikį šalia esantiems žmonėms, sukeliamus įvairaus sunkumo kūno sužalojimus (nudegimus), įvairių degiųjų medžiagų, esančių netoli gaisro vietos, užsidegimą, technologinių įrenginių konstrukcijos pažeidimus; paviršinį šiluminio spinduliavimo tankį, spinduliavimo koeficientus, atmosferos laidumo koeficientą, šiluminius srautus, objekto (fizinio kūno) temperatūros padidėjimą gaisro pabaigoje;

347.3. pavojingų medžiagų garų emisiją iš rezervuarų, saugyklų ir kitų įrenginių normalios eksploatacijos sąlygomis; stacionaraus saugojimo nuostolius ir technologinių procesų nuostolius. Nurodome pavojingų medžiagų saugojimo nuostolius esant įvairioms aplinkos temperatūroms.

347.4. kenksmingų medžiagų sklaidą atmosferos ore ir emisiją gaisro atveju. Sklaida skaičiuojama taikant tam tikrus matematinius modelius (degadis, comeo ir kitus). Nustatomi pavojingos žmonėms užteršimo zonos spinduliai, apriboti DLK darbo zonoje;

347.5. kiekvienos prognozuojamos avarinės situacijos sukeltus pažeidimus, sužalojimus, grandininio avarijos plėtimosi padarinius (įrenginių bei statinių, energijos, vandens tiekimo sutrikimus, automatinių apsaugos sistemų pažeidimus ir kt.);

347.6. pavojingų medžiagų koncentracijas aplinkoje, jų plitimą, poveikį šalia objekto esančių įmonių darbuotojams bei gyventojams. Nustatomos taršos zonos, sudaromi pavojingų medžiagų koncentracijų sklaidos žemėlapiai, išanalizuojami galimi grunto, vandens užterštumo atvejai, nustatomas taršos dydis avarijos metu;

347.7. maksimalius prognozuojamos avarijos padarinius objekto darbuotojams ir žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems šalia pavojingo objekto. Sudaroma preliminari rizikos matrica įvertinant tikimybinį avarijų dažnį pagal pateiktus skaičiavimus.

348.1. analizuojamos priemonės, neleidžiančios susidaryti avarinei situacijai arba mažinančios avarijos padarinius. Analizėje pateikiama:

348.2. numatytos priemonės avarijoms išvengti, jos padariniams sušvelninti. Jei jos, ekspertų manymu, nepakankamos, nurodomos papildomos priemonės. Pateikiamos technologinių įrenginių apsaugos sistemos, kurios užtikrina patikimą ir saugų darbą;

348.3. darbuotojų kvalifikacija, jų mokymas, atestavimas darbo saugos klausimais, pratybų, treniruočių organizavimas, darbuotojų pasirengimas avarinėms situacijoms, įrengimų avarinio stabdymo tvarka ir eiliškumas;

348.4. darbuotojų asmeninės apsaugos priemonės įvertinant darbo aplinkos ir galimų avarijų riziką. Jei saugos priemonių nepakanka, nurodomi galimi papildymai ar pakeitimai;

348.5. nurodoma, kaip vykdoma darbų priežiūra objekte dirbant (naudojant, kraunant, sandėliuojant) su pavojingomis medžiagomis (medžiagų klasifikavimas, ženklinimas, saugos duomenų lapų buvimas). Aprašymas pateikiamas kartu su technologiniais procesais;

348.6. potencialiai pavojingų įrenginių, technologinių procesų saugaus naudojimo priežiūra ir kontrolė;

348.7. apsaugos, blokavimo, avarinės signalizacijos įrenginių charakteristikos, nurodoma, kaip vykdoma šių įrenginių priežiūra, jų patikimumo darbe užtikrinimas;

348.8. avarinė signalizacija, avarinio ryšio darbas, informacijos pateikimas šalia objekto gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms;

348.9. priemonės, skirtos sumažinti atmosferos taršą, išvengti ar sumažinti iki minimumo grunto bei vandenų užteršimą, aprašomi valymo įrenginiai.

349.1. sudaromos procesų su incidentais loginės schemos, kuriose įvertinami incidentai, inicijuojantys įvykius, ir galimas šių incidentų vystymasis, taip pat nurodoma, kokių saugumo priemonių buvo ar bus imtasi avarijai išvengti arba jos padariniams pašalinti, kokie avarijų padariniai, avarijų susidarymo sąlygos. Pagal loginę schemą apskaičiuojami kiekvieno loginės schemos varianto avarinių situacijų padariniai (sprogimo energetinis potencialas, šiluminio spinduliavimo intensyvumas, poveikio trukmė, medžiagos, dalyvaujančios sprogime, kiekis), rizikos veiksniai ir tikimybė;

349.2. apskaičiuojamas kiekvieno technologinio proceso įrenginių patikimumas vertinant naudojamos įrangos, įrengimų, mazgų patikimumą. Konstrukcinis saugis nusako pirmą kartą vykstančios įrenginio avarijos ar katastrofos tikimybę. Apskaičiavus įrenginių konstrukcijos saugą sužinoma, kokia avarinė situacija labiausiai tikėtina ir kokių papildomų priemonių reikia imtis, norint išvengti avarijos. Apskaičiuojamas įrenginių bendras tikimybinis dažnio rodiklis;

349.3. pagal apskaičiuotus įrenginių tikimybinio dažnio rodiklius, įvertinus visas įdiegtas arba projektuojamas saugumo, mokymo sistemas, valdymo priemones ir apskaičiuotą tikimybę, pagal visų numatytų avarinių situacijų logines schemas apskaičiuojama bendra avarinės situacijos tikimybė įvertinus ir trečiųjų šalių riziką bei įtaką pagal numatytus maksimalius padarinius;

349.4. pagal II etape apskaičiuotus galimus avarijų padarinius, skaičiuojamos sąlyginės tikimybės (probit funkcijos) sužeisti žmogų smūgine banga, šiluminiu spinduliavimu arba apsinuodyti medžiagos garais;

349.5. apskaičiavę bendrą avarinės situacijos tikimybę pagal logines schemas ir kiekvieno loginės schemos varianto sąlyginę žmogaus sužalojimo ribą, apskaičiuojame individualią riziką. Tikimybiniai parametrai įvertina projekte numatytas apsaugos priemones (aušinimo sistemos įjungimą prasidėjus gaisrui, proceso stebėjimą, gaisro gesinimo priemonių panaudojimo greitį, darbo pamainingumą ir t. t.). Socialinė rizika, skaičiuojama parodant tikimybę atsitikimų įvertinant trečiąsias šalis, nusako viso objekto sprogumą ir gaisro tikimybę esamoje vietovėje, įvertina pavojingumą avarijos atveju;

349.6. apskaičiuota individuali ir socialinė rizika įvertina, ar technologinis procesas kartu su visomis apsaugos priemonėmis yra stabilus ir ar pakankama priešgaisrinė sauga. Projektuojamuose, statomuose arba veikiančiuose objektuose papildžius apsaugos priemones vėl skaičiuojama individuali ir socialinė rizika.

SUDERINTA L. e. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pareigas E. Uldukis 2002 m. rugsėjo 27 d. ______________ Priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse 1 priedas (privalomasis) Krovinio deklaracija Reg. Nr. ……….

Galioja iki 200 ……….

Ši Krovinio deklaracija parengta vykdant Tarptautinės konvencijos SOLAS-74 „Dėl žmogaus gyvybės išsaugojimo jūroje“ VI skyriaus 2-osios taisyklės, patvirtintos 1991 m. birželio 17 d. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Laivybos saugumo komiteto, reikalavimus bei Tarptautinės jūrų organizacijos rekomendacijas, išdėstytas „Biriųjų krovinių saugaus gabenimo kodekse“ (CODE OF SAFE PRACTICE FOR SOLID BULK CARGOES – CODE BC).

Krovinio deklaracija įteikiama vežėjui (laivo savininkui, kapitonui) ir informuoja jį apie konkrečias krovinio savybes bei leidžia jam parengti reikiamas priemones krovinio gabenimo jūra saugumui užtikrinti.

Krovinio pavadinimas: ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ (šiame skyriuje nurodomi normatyviniai aktai, apibūdinantys gaminį ir vežamą produkciją) Gaminanti įmonė: ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ (pavadinimas, adresas, telefonas, faksas) Krovinio savininkas: ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ (vardas, pavardė, adresas, telefonas, faksas) Krovinio siuntėjas: ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ (vardas, pavardė, adresas, telefonas, faksas) A. V. ………………………………… (parašas) ______________ Priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse 2 priedas (privalomasis) Krovinio būklės s e r t i f i k a t a s (krovinio krovos į laivą metu) Šis Sertifikatas parengtas vykdant Tarptautinės konvencijos SOLAS-74 „Dėl žmogaus gyvybės išsaugojimo jūroje“ VI skyriaus 2, 3 taisyklių reikalavimus bei Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) rekomendacijas, išdėstytas „Biriųjų krovinių saugaus gabenimo kodekso“ (CODE OF SAFE PRACTICE FOR SOLID BULK CARGOES – CODE BC) 4.2 poskyryje.

Krovos uostas ……………………………… Krovos data ………………………………… Šis Sertifikatas patvirtina, kad krovinys: ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ (krovinio pavadinimas) pagal Krovinio deklaraciją Nr.. ............................................................................. turi šias savybes:

Krovinio siuntėjas (savininkas) .............................................................................................................. (vardas, pavardė, parašas) A. V. ______________ Priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse 3 priedas (privalomasis) AVARINGUMO KORTELĖ Nr. ___ JT Nr.

Krovinio pavadinimas Toksiškumo laipsnis Klasifikacinis šifras PAGRINDINĖS SAVYBĖS IR PAVOJINGUMO RŪŠYS Pagrindinės savybės Sprogimo ir gaisro pavojus Pavojus žmogui ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS VEIKSMAI Bendrojo pobūdžio Ištekėjus, išsiliejus ar pabirus kroviniui Gaisro atveju NEUTRALIZAVIMAS PIRMOSIOS PAGALBOS PRIEMONĖS ______________ Priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse 4 priedas (privalomasis) PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ KLASIFIKAVIMAS, ŽENKLINIMAS, PAKAVIMAS, SAUGOS DUOMENŲ LAPAI I. ĮVADAS 1. Klasifikavimo, ženklinimo tvarka netaikoma: atliekoms; radioaktyvioms medžiagoms ir atliekoms; sprogmenims ir pirotechnikos priemonėms; vaistams ir veterinarijos preparatams; narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms; kosmetikos gaminiams; maisto gaminiams; alkoholio ir tabako gaminiams; gyvulių pašarams; cheminėms medžiagoms ir preparatams, gabenamiems tranzitu per LR teritoriją, jeigu jie tranzito metu nėra perdirbami ar kitaip apdorojami; pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gabenimo geležinkeliu, keliais, vidaus vandens keliais, jūra ar oru procesams.

II. KLASIFIKAVIMAS 3. Cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal ES reikalavimus (direktyvos 67/548/EEC VI priedas). Klasifikuotam chemikalui suteikiamas simbolis, nurodantis pavojingumo grupę, ir rizikos frazė, nurodanti chemikalui būdingos rizikos pobūdį.

4.1. SPROGSTAMOSIOS (E) – tai kietos, skystos, pastos ar drebučių pavidalo medžiagos ir preparatai, galintys ir be atmosferinio deguonies egzotermiškai reaguoti, greitai išskirdami dujas, ir nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoti, greitai užsiliepsnoti ar, iš dalies ribotoje erdvėje pakaitinus, sprogti;

4.2. OKSIDUOJANČIOS (O) – tai medžiagos ir preparatai, kurie dėl sąveikos su kitomis medžiagomis, ypač su degiosiomis, sukelia labai egzotermišką reakciją;

4.3. YPAČ DEGIOS (F+) – tai skystos medžiagos ir preparatai, turintys nepaprastai žemas pliūpsnio ir virimo temperatūras, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru;

4.4. LABAI DEGIOS (F) – tai:

4.4.1. medžiagos ir preparatai, kurie, nenaudojant jokios energijos, aplinkos temperatūroje gali įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru;

4.4.2. kietosios medžiagos ir preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu, o uždegimo šaltinį pašalinus, toliau dega ar sudega;

4.4.3. skystosios medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra;

4.4.4. medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria pavojingus degiųjų dujų kiekius;

4.5. DEGIOS (R 10) – skystosios medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra;

4.6. LABAI TOKSIŠKOS (T+) – tai medžiagos ir preparatai, kurie labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

4.7. TOKSIŠKOS (T) – tai medžiagos ir preparatai, kurie mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

4.8. KENKSMINGOS (Xn) – tai medžiagos ir preparatai, kurie patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus;

4.9. ARDANČIOS (ĖSDINANČIOS) (C) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su gyvais audiniais, gali juos suardyti;

4.10. DIRGINANČIOS (Xi) – tai medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda ar gleivėmis gali sukelti uždegimą;

4.11. JAUTRINANČIOS (SENSIBILIZUOJANČIOS) (R42 arba R43) – tai medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę pro odą gali sukelti didelio jautrumo reakciją, o tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius;

4.12. KANCEROGENINĖS (Car. Cat.) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu;

4.13. MUTAGENINĖS (Mut. Cat.) – tai medžiagos ir preparatai, kurie patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;

4.14. TOKSIŠKOS REPRODUKCIJAI (Repr. Cat.) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę pro odą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijai arba padidinti pakenkimų dažnumą;

4.15. APLINKAI PAVOJINGOS (N ir/arba R52, R53, R59) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keletui aplinkos komponentų.

III. ŽENKLINIMAS 5. Rinkai tiekiama cheminė medžiaga ar preparatas, kuris klasifikuojamas kaip pavojingas, turi būti paženklintas.

7.1. chemikalo pavadinimas (papildomai nurodomi preparato pavojingų komponentų cheminiai pavadinimai);

7.2. asmens, tiekiančio šias medžiagas, pavadinimas ir adresas;

7.3. pavojingumo simboliai kartu su pavojingumo nurodymais;

7.4. rizikos frazės, nurodančios specifinių rizikos veiksnių pobūdį;

7.5. saugos frazės, kuriomis pateikiami saugos patarimai;

7.6. medžiagos EC numeris;

7.7. preparato nominalinis kiekis (masė ar tūris), jei preparatas parduodamas visuomenei.

R67 – Garai gali sukelti svaigulį ir mieguistumą R313 – Sausina odą R320 – Gali pakenkti dažnai pakartotinai įkvėpus R322 – Gali pakenkti prarijus R340 – Neatmetama rizika, kad, esant dažnam poveikiui, sukelia vėžį 11. Rizikos frazių deriniai R14/15 – Stipriai reaguoja su vandeniu, išsiskiria labai degios dujos R15/29 – Kontaktuodama su vandeniu, išskiria toksiškas degias dujas R20/21 – Kenkia įkvėpus ir pro odą R20/22 – Kenkia įkvėpus ir prarijus R20/21/22 – Kenkia įkvėpus, pro odą ir prarijus R21/22 – Kenkia pro odą ir prarijus R23/24 – Toksiška įkvėpus ir pro odą R23/25 – Toksiška įkvėpus ir prarijus R23/24/25 – Toksiška įkvėpus, pro odą ir prarijus R24/25 – Toksiška pro odą ir prarijus R26/27 – Labai toksiška įkvėpus ir pro odą R26/28 – Labai toksiška įkvėpus ir prarijus R26/27/28 – Labai toksiška įkvėpus, pro odą ir prarijus R27/28 – Labai toksiška pro odą ir prarijus R36/37 – Dirgina akis ir kvėpavimo takus R36/38 – Dirgina akis ir odą R36/37/38 – Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą R37/38 – Dirgina kvėpavimo takus ir odą R39/23 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus R39/24 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus pro odą R39/25 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus prarijus R39/23/24 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir pro odą R39/23/25 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir prarijus R39/24/25 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus pro odą ir prarijus R39/23/24/25 – Toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus, pro odą ir prarijus R39/26 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus R39/27 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus pro odą R39/28 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus prarijus R39/26/27 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir pro odą R39/26/28 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir prarijus R39/27/28 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus pro odą ir prarijus R39/26/27/28 – Labai toksiška – sukelia labai sunkius negrįžtamus pakenkimus įkvėpus, per odą ir prarijus R40/20 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus įkvėpus R40/21 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus pro odą R40/22 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus prarijus R40/20/21 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir per odą R40/20/22 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus įkvėpus ir prarijus

R40/21/22 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus pro odą ir prarijus R40/20/21/22 – Kenksminga – gali sukelti negrįžtamus pakenkimus įkvėpus, pro odą ir prarijus R42/43 – Gali sukelti alergiją įkvėpus ir pro odą R48/20 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/21 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai veikdama pro odą, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/22 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai prarijus, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/20/21 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus ir pro odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/20/22 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/21/22 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai veikdama pro odą ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/20/21/22 – Kenksminga – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus, veikdama pro odą ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/23 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/24 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai veikdama pro odą, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/25 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai prarijus, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/23/24 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus ir veikdama pro odą sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/23/25 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus ir prarijus, sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/24/25 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai veikdama pro odą ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R48/23/24/25 – Toksiška – ilgą laiką pakartotinai įkvėpus, veikdama pro odą ir prarijus sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R50/53 – Labai toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikį vandens aplinkos pakenkimą R51/53 – Toksiška vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikį vandens aplinkos pakenkimą R52/53 – Kenksminga vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikį vandens aplinkos pakenkimą 12. SAUGOS FRAZĖS S1 – Laikykite uždarytą S2 – Saugokite nuo vaikų S3 – Laikykite vėsioje vietoje S4 – Nelaikykite gyvenamuosiuose rajonuose S5 – Laikykite užpiltą… (skystį nurodo gamintojas) S6 – Laikykite po… (inertines dujas nurodo gamintojas) S7 – Tarą laikykite sandariai uždarytą S8 – Tarą laikykite sausai S9 – Laikykite gerai vėdinamoje vietoje S12 – Nelaikykite uždaroje taroje S13 – Laikykite atskirai nuo maisto, vandens ir gyvulių pašaro S14 – Laikykite atskirai nuo… (medžiagas nurodo gamintojas) S15 – Nelaikykite karštai S16 – Saugokite nuo karščio šaltinių. Nerūkykite

S17 – Saugokite nuo degiųjų medžiagų S18 – Tarą naudokite ir atidarykite atsargiai S20 – Naudodami nevalgykite ir negerkite S21 – Naudodami nerūkykite S22 – Neįkvėpkite dulkių S23 – Neįkvėpkite dujų, dūmų, garų, aerozolių (konkrečiai nurodo gamintojas) S24 – Venkite patekimo ant odos S25 – Venkite patekimo į akis S26 – Patekus į akis, nedelsdami jas kruopščiai praplaukite vandeniu ir kreipkitės į gydytoją S27 – Nedelsdami nusivilkite visus užterštus drabužius S28 – Patekus ant odos, nedelsdami gerai nuplaukite… (kuo – nurodo gamintojas) S29 – Neišmeskite į kanalizaciją S30 – Neužpilkite vandens S33 – Neleiskite susidaryti elektrostatiniams krūviams S35 – Saugiai sunaikinkite šią medžiagą ir jos tarą S36 – Naudokite tinkamus apsauginius drabužius S37 – Naudokite tinkamas pirštines S38 – Kai vėdinimas nepakankamas, užsidėkite kvėpavimo takų apsaugos priemones S39 – Naudokite akių ir (arba) veido apsaugos priemones S40 – Užterštus daiktus ir grindis valykite… (kuo – nurodo gamintojas) S41 – Gaisro ar sprogimo metu neįkvėpkite dūmų S42 – Purkšdami (arba dūmydami) naudokite tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones (nurodo gamintojas) S43 – Gesindami gaisrą naudokite… (tiksliai nurodyti gesinimo priemonę. Jeigu vanduo didina riziką, pažymėti „Nenaudoti vandens“) S45 – Nelaimingo atsitikimo atveju arba negerai pasijutę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir parodykite šią etiketę S46 – Prariję nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir parodykite šią etiketę S47 – Laikykite ne didesnėje kaip… oC temperatūroje (nurodo gamintojas) S48 – Laikykite sudrėkintą… (kuo – pažymi gamintojas) S49 – Laikykite tik gamintojo taroje S50 – Nemaišykite su… (nurodo gamintojas) S51 – Naudokite tik gerai vėdinamose patalpose S52 – Nepatariama naudoti vidaus darbams didelio ploto paviršiams S53 – Saugokitės poveikio – prieš naudojimą atidžiai perskaitykite instrukciją S56 – Sunaikinkite medžiagą ir jos tarą tik tam skirtose vietose S57 – Neterškite aplinkos. Naudokite tinkamus rinktuvus S59 – Kreipkitės į gamintoją/tiekėją informacijos dėl pakartotinio naudojimo arba perdirbimo S60 – Ši medžiaga ir (arba) jos tara turi būti sunaikinama kaip pavojingos medžiagos S61 – Venkite patekimo į aplinką. Elkitės pagal specialias instrukcijas (saugos duomenų lapą) S62 – Prariję nesukelkite vėmimo: nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir parodykite šią etiketę 13. Saugos frazių deriniai S1/2 – Laikykite uždarą vaikams neprieinamoje vietoje S3/7 – Laikykite sandariai uždarytą vėsioje vietoje S3/9/14 – Laikykite vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atskirai nuo… (medžiagas nurodo gamintojas)

S3/9/14/49 – Laikykite tik gamintojo taroje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje atskirai nuo… (medžiagas nurodo gamintojas) S3/9/49 – Laikykite tik gamintojo taroje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje S3/14 – Laikykite vėsioje vietoje atskirai nuo… (medžiagas nurodo gamintojas) S7/8 – Laikykite sausai, sandariai uždarytą S7/9 – Laikykite sandariai uždarytą gerai vėdinamoje patalpoje S7/47 – Laikykite sandariai uždarytą ne aukštesnėje kaip …oC temperatūroje (nurodo gamintojas) S20/21 – Naudodami nevalgykite, negerkite ir nerūkykite S24/25 – Venkite patekimo ant odos ir į akis S29/56 – Neišmeskite į kanalizaciją, sunaikinkite medžiagą ir jos tarą tik tam skirtose vietose S36/37 – Naudokite tinkamus apsauginius drabužius ir pirštines S36/37/39 – Naudokite tinkamus apsauginius drabužius, pirštines, akių ir (arba) veido apsaugos priemones S36/39 – Naudokite tinkamus apsauginius drabužius, akių ir (arba) veido apsaugos priemones S37/39 – Naudokite tinkamas akių ir (arba) veido apsaugos priemones S47/49 – Laikykite tik gamintojo taroje ne aukštesnėje kaip …oC temperatūroje (nurodo gamintojas) IV. PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ PAKAVIMAS 14. Pavojingų medžiagų pakavimas skirtas: chemikalams tiekti ir juos naudoti; juos transportuoti.

15.1. pakuotė turi būti saugi visą numatomą naudojimo ir saugojimo laikotarpį nurodytomis laikymo sąlygomis;

15.2. ji turi būti sukurta ir sukonstruota taip, kad turinys neišsilietų ar neišbyrėtų;

15.3. medžiagos, naudojamos pakuotėms ir uždarymams, negali būti pažeidžiamos turinio, taip pat jos turėtų nesudaryti pavojingų junginių su turiniu;

15.4. pakuotės ir uždarymai turi būti kieti ir stiprūs, kad būtų užtikrinta, jog jie neatsileis ir liks nepažeisti normaliomis sąlygomis;

15.5. tara, kuriai naudojamos keičiamosios uždarymo priemonės, turi būti sukurta taip, kad pakuotę galima būtų uždaryti be nuostolių.

V. SAUGOS DUOMENŲ LAPAI 19. Gamintojai, importuotojai ir kiti asmenys, tiekiantys pavojingas chemines medžiagas ar preparatus profesionaliems naudotojams, privalo iš anksto arba kartu su medžiaga nemokamai pateikti saugos duomenų lapą.

22.1. produkto ir įmonės įvardijimas;

22.2. sudėtis, informacija apie komponentus;

22.3. pavojų įvardijimas;

22.4. pirmosios pagalbos priemonės;

22.5. priešgaisrinės priemonės;

22.6. avarijų likvidavimo priemonės;

22.7. naudojimas ir laikymas;

22.8. poveikio kontrolė ir asmeninė apsauga;

22.9. fizikinės ir cheminės savybės;

22.10. stabilumas ir reaktingumas;

22.11. toksikologinė informacija;

22.12. ekologinė informacija;

22.13. atliekų tvarkymas;

22.14. gabenimo informacija;

22.15. teisinė informacija;

22.16. kita informacija. ______________ Priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse 5 priedas (privalomasis) Pavojingų krovinių, vežamų tarptautiniais keliais (automobilių – ADR, geležinkelių – RID, jūra – IMDG), klasifikavimas Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Ekspertų komiteto rekomendacijas, Tarptautines pavojingų krovinių vežimo taisykles visoms transporto rūšims:

ADR – gabenimas autokeliais RID – „ geležinkeliu IMDG – „ CODE – jūra laivais ICAO – „ oru lėktuvais Visos pavojingos medžiagos yra klasifikuojamos į 9 klases:

1 klasė – sprogstamosios medžiagos ir produktai 2 klasė – dujos 3 klasė – liepsnieji skysčiai 4.1 klasė – degios kietosios medžiagos 4.2 klasė – savaime užsidegančios medžiagos 4.3 klasė – medžiagos, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas 5.1 klasė – oksiduojančiosios medžiagos 5.2 klasė – organiniai peroksidai 6.1 klasė – toksinės medžiagos 6.2 klasė – infekcinės medžiagos 7 klasė – radioaktyviosios medžiagos 8 klasė – ėdžiosios medžiagos 9 klasė – kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai 1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir produktai skirstomi į:

2 klasė. Dujos skirstomos į:

1° – suslėgtos dujos: dujos, kurių kritinė temperatūra yra žemesnė kaip 20°C;

2° – suskystintos dujos: dujos, kurių kritinė temperatūra yra 20°C ir aukštesnė;

3° – atšaldytos suskystintos dujos: dujos, kurios vežamos yra iš dalies skysto būvio dėl žemos jų temperatūros;

4° – dujos, ištirpintos slegiant: dujos, kurios vežant yra ištirpintos tirpiklyje;

5° – aerozoliniai purkštukai ir dujų balionėliai;

6° – kitos talpyklos su suslėgtomis dujomis;

7° – nesuslėgtos dujos, kurioms taikomi specialūs nurodymai;

8° – tuščios talpyklos ir tuščios cisternos.

Atsižvelgiant į medžiagų ir gaminių pavojingąsias savybes, dujos skirstomos į grupes:

A – troškinančiosios O – oksiduojančiosios F – liepsniosios T – toksiškos TF – toksiškos, liepsniosios TC – toksiškos, ėdžiosios TO – toksiškos, oksiduojančiosios TFC – toksiškos, liepsniosios, ėdžiosios TOC – toksiškos, oksiduojančiosios, ėdžiosios 3 klasė. Liepsnieji skysčiai skirstomi į:

A – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C, netoksiškos, neėdžios (benzinas, benzolas, žalia nafta, skalūnų alyva, etanolis, acetonas, butilacetatas, vaitspiritas, klijai);

B – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C, toksiškos (metanolis, anglies disulfidas);

C – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C, neėdžios;

D – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C, toksiškos ir ėdžios;

E – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra yra 23°C–61°C imtinai ir kurios yra toksiškos ir mažai ėdžios (dyzelinis kuras, krosnių kuras, žibalas, gruntas, stirolas);

F – medžiagas ir preparatus, naudojamus kaip pesticidai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23°C;

G – medžiagas, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 61°C ir kurios vežamos temperatūroje, lygioje pliūpsnio temperatūrai arba ją viršija;

H – tuščią pakuotę.

4.1 klasė. Degios kietosios medžiagos skirstomos į:

A – kietas organines degiąsias medžiagas ir gaminius (gumos atliekos, degtukai);

B – kietas neorganines degiąsias medžiagas ir gaminius (fosforas, siera, aliuminio milteliai);

C – sprogstamąsias pasyvaus būvio medžiagas (nitroceliuliozė);

D – medžiagas, panašias į autoreaktingas medžiagas;

E – autoreaktingas medžiagas, nereikalaujančias temperatūros reguliavimo;

G – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

4.2 klasė. Savaime užsidegančios medžiagos skirstomos į:

A – organines, savaime užsidegančias medžiagas (anglys, išspaudos, žuvies miltai);

B – neorganines, savaime užsidegančias medžiagas (fosforas – baltas ir geltonas);

C – savaime užsidegančius metalų organinius junginius;

D – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į jų keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

4.3 klasė. Medžiagos, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, skirstomos į:

A – organines medžiagas, metalo organinius junginius ir medžiagas organiniuose tirpikliuose, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas;

B – neorganines medžiagas, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas;

C – gaminius, turinčius medžiagų, kurios susilietusios su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas;

D – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

5.1 klasė. Oksiduojančiosios medžiagos skirstomos į:

A – skystas oksiduojančiąsias medžiagas ir jų vandeninius tirpalus (vandenilio peroksidas);

B – kietas oksiduojančiąsias medžiagas ir jų vandeninius tirpalus (amonio nitrato trąšos);

C – tuščią pakuotę.

Atsižvelgiant į keliamą pavojų, priskiriamos vienam iš pavojaus laipsnių, pažymėtų raidėmis a, b, c:

5.2 klasė. Organiniai peroksidai skirstomi į:

A – organinius peroksidus, nereikalaujančius temperatūros reguliavimo;