Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2009 METŲ PROGRAMOS 2010 m. vasario 24 d. Nr. 173 Vilnius Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2009 metų programai (pridedama). 2. Pavesti Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2009 metų programą. MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________ Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 173 lietuvos konvergencijos 2009 metų programa I. Finansų politikos apžvalga 1. Svarbiausiasis penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinys trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu – suvaldyti ekonomikos krizę ir jos padarinius. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė laiko, kad svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – toliau konsoliduoti viešuosius finansus ir iš esmės gerinti padėtį sričių, galinčių užtikrinti ekonominį proveržį. Lietuvos konvergencijos 2009 metų programa (toliau – ši programa) projektuoja ekonominę politiką, kuri suformuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), ir Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 152-6822). 3. Ši programa orientuota į konkrečių tikslų įgyvendinimo priemonių kūrimą trumpuoju (artimiausiu) ir vidutiniu laikotarpiais, tai yra: 3.1. Įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą. Įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, leidžiantį išteklius naudoti efektyviai. 3.2. Atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, spartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti švietimo, sveikatos, energetinės priklausomybės nuo iškastinio kuro ir oro taršos mažinimo, kitas ūkio tvarumui būtinas struktūrines reformas. 3.3. Skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų. 3.4. Siekti, kad visuomenė palaikytų skelbiamus tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo. 3.5. Toliau vykdyti valiutų kursų mechanizmo II (toliau – VKM II) ekonominės politikos įsipareigojimus, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) įtvirtintų konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui. 4. Šioje programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Lietuvos struktūrinių reformų gairės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, o struktūrinių reformų priemonių įgyvendinimas pateikiamas Metinėje nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitoje. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetas bus teikiamas toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo, – tai leis sumažinti struktūrinį einamosios sąskaitos deficitą ir išsaugos Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui potencialą. 5. Šioje programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos, kurios leistų pasiekti ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio raidos centrinis scenarijus apskaičiuotas darant prielaidą, kad ūkis 2010 metais išlaikys stabilų kreditų, išduotų klientams, lygį. Remtasi prielaidomis dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis naudojosi Europos Komisija, rengdama ekonominių rodiklių ekonominės raidos scenarijus. 6. Nacionalinės valiutos lito (toliau - litas) kursas, fiksuotas euro atžvilgiu pagal valiutų valdybos principus, užtikrina, kad vidutinė infliacija Lietuvoje ilgainiui išliks artima euro zonos infliacijai. 7. Pasitvirtinus eksporto rinkų susitraukimo, statybų sektoriaus nelankstumo ir staigaus einamosios sąskaitos deficito (toliau – ESD) sumažėjimo rizikai, siekius neviršyti 3 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis ištaisyti pernelyg didelio deficito būklę iki 2012 metų. Švelninant ūkio ciklą, svarbiausias uždavinys – ir toliau užtikrinti pigų investuotojų finansavimą mažinant palūkanų priedus už riziką. Įgyvendinama biudžeto politika atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtinas produktyvias investicijas. Nustatant 2010 metų užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 8,1 procento BVP, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir šitaip panaudoti visas galimybes padėti pamatus BVP potencialo didėjimui 2011–2012 metais. 2009–2010 metais vykdytu valdžios sektoriaus išlaidų mažinimu ir iš dalies mokesčių didinimu siekiama sugrąžinti pigų verslo apyvartinių lėšų ir investicijų finansavimą, užtikrinti tokią vidaus paklausą, kuri su kaupu kompensuotų suplanuotą valdžios vartojimo sumažinimą. Jau dabar suplanuotas Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos naudojimo paankstinimas skatina paklausą labiau nei suplanuotas valdžios sektoriaus deficito sumažinimas. Kad paklausa skatinama naudojant ES paramą, ES ir tarptautinių finansų institucijų (Europos Tarybos vystymo banko, Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų banko) paskolų lėšas ir drauge mažinant valdžios sektoriaus deficitą, užtikrina stabilų Lietuvos mokėjimų finansavimą ir prisideda prie ES vykdomo ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo. 8. 2012 metais sumažinus deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos, valdžios sektoriaus finansai bus toliau konsoliduojami siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Valdžios sektoriaus skolos sunkmečiu sparčiai didėja, todėl siekiant išlaikyti stabilios valdžios sektoriaus skolos perspektyvą nustatomas naujas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie ½ procento BVP. Šis vidutinio laikotarpio tikslas sugriežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2030 metais priartėtų prie 113,9 procento BVP, o 2060 metais – prie 545,9 procento BVP. 9. Lietuva spartina būstų renovavimą, leisiantį taupyti šilumą ir mažinti ūkio priklausomybę nuo gamtinių dujų brangimo. Taip pat spartinamos švietimo ir sveikatos sistemų reformos, užtikrinsiančios geresnę paslaugų kokybę ir sudarysiančios sąlygas pritraukti papildomų lėšų iš privačių šaltinių. II. eKONOMIKOS PERSPEKTYVOS Projekcijų prielaidos 10. Neramumai pasaulio finansų rinkose sustiprino 2008 metų pradžioje prasidėjusį natūralų ciklinį BVP augimo lėtėjimą. Neramumai pasaulio finansų rinkose paveikė kreditavimą: padidėjo finansinių išteklių kaina ir sumažėjo jų prieinamumas, dėl pasikeitusio rizikos vertinimo bankai gerokai sugriežtino skolinimo sąlygas. 2009 metais išaugęs neapibrėžtumas ir neigiamos ūkio raidos perspektyvos kartu mažino ir skolinimosi paklausą, todėl skolinimasis nebeskatino vartojimo ir investicijų kaip ankstesniais metais. Siekis sumažinti turimus įsiskolinimus mažino vartojimą ir investicijas. Centriniame ūkio raidos scenarijuje atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą Krizės įveikimo planą, planuotą ES paramos naudojimo paankstinimą ir vykdomas struktūrines reformas. Centriniame scenarijuje vadovautasi prielaida, kad reformų poveikis leidžia stiprinti potencialų BVP, tačiau stipraus teigiamo visų priemonių poveikio 2009 metais nepakako, kad būtų kompensuotas ekonominis nuosmukis ir antrinis jo poveikis dėl spartėjusios per pastaruosius 6 metus infliacijos, didėjusio importo ir susikaupusio struktūrinio išorinio disbalanso. Kita vertus, išankstiniai duomenys ir sutartys su privačiu sektoriumi dėl ES paramos naudojimo paankstinimo leidžia tikėtis, kad ekonomikos gaivinimo impulsas 2010–2011 metais bus galingesnis nei 2009 metais ir jo pakaks, kad būtų išvengta tolesnio spartaus ekonomikos mažėjimo. Kadangi pozityvioms rizikoms dėl palūkanų normų sumažėjimo ir eksporto padidėjimo nebuvo pakankamai statistinių įrodymų, leidžiančių jomis grįsti centrinį ūkio raidos scenarijų, pagal kurį buvo tvirtinamas 2010 metų biudžetas, 2010 metais valdžios sektorius gaus viršplaninių pajamų. Vykdant valdžios sektoriaus finansų konsolidacijos tęsimo prielaidą, šios viršplaninės pajamos turės būti skiriamos griežtesnėms deficito užduotims vykdyti. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ES valstybių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka Europos Komisijos skelbtas išorinės aplinkos prielaidas. 1 lentelė. Pagrindinės prielaidos Rodiklio pavadinimas 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais Trumpalaikės palūkanų normos 7,4 7,8 4,9 5,8 5,6 Ilgalaikės palūkanų normos 9 14 7,7 8 7,5 JAV dolerio / euro keitimo kursas (euro zonos ir VKM II šalys) 1,37 1,48 1,36 1,36 1,36 Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas 1,4 0 0 0 0 Valiutos keitimo kursas euro atžvilgiu (vidutinis metinis) (šalims, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės) N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Pasaulio (be ES) BVP augimas, procentais 3 -0,4 3,8 4,1 4,1 ES BVP augimas, procentais 0,8 -4,1 0,7 1,6 1,6 Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais 0,8 -4,1 0,7 1,6 1,6 Pasaulio importo (išskyrus ES) augimas, procentais 4,1 -12,6 4,6 5 5 Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį) 98,5 61,3 76,5 80,5 80,5 Šaltiniai: Finansų ministerija, Europos centrinis bankas, Europos Komisija. Darbo rinkos lankstumo prielaida užtikrina, kad užimtųjų skaičiaus sumažėjimas 2009–2010 metais bus tik laikinas ir 2011 metais nedarbas ims mažėti. Daroma prielaida, kad užimtųjų skaičiaus stabilizavimasis 2009 metų III ketvirtį, kai vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius toliau sparčiai mažėjo, pradėjo darbo rinkos stabilizavimąsi dėl individualios asmenų veiklos. Vidutinio laikotarpio ūkio augimas labai priklauso nuo prielaidos, kad ūkis restruktūrizuosis ir per 2010–2011 metus panaikins ir toliau galimo ūkio struktūrinio einamosios sąskaitos deficito riziką. Daroma prielaida, kad dėl ES ūkio atsigavimo 2009 metų III ketvirtį prasidėjęs Lietuvos eksporto apimties sugrįžimas tęsis ir 2010 metais pasieks 85 procentus prieš krizę buvusio lygio. Vadovaujamasi prielaida, kad investicijas pagyvins paankstintas ES paramos naudojimas, kurio planinė apimtis 2009–2010 metų laikotarpiu – apie 3,7 procentinio punkto BVP. Atnaujintas centrinis ūkio raidos scenarijus, numatantis, kad pavyks užtikrinti potencialų ūkio augimą, priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos, palūkanų normų sumažėjimo ir investicijų padidėjimo iki daugiamečio vidurkio. Pinigų ir valiutos kurso politika 11. Lietuva formuoja pinigų politiką fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Toks valiutos kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika ir kartu su konkurenciją skatinančia ekonomine aplinka leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Ekonomikos atvirumas, santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, valiutos kurso svarba kainų stabilumui – svarbūs Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto valiutos kurso strategiją. Tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo ateityje litą pakeisti euru. Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą, Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 dienos. Lietuvos pinigų ir valiutų kurso politikos tikslai nesikeičia. Lietuva dalyvauja VKM II, išlaikydama griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu, ir siekia prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus. Lietuvos bankas išlaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris esant palankiai makroekonominei situacijai užtikrins sklandų ir greitą valiutos pakeitimą. VKM II įsipareigojimų vykdymo apžvalga 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo vykdyti ekonominę politiką, dėl kurios įsipareigojo 2004 m. birželio 28 d. prisijungdama prie VKM II. Valdžios sektoriaus deficitas 2005 metais buvo sumažintas 1 procentiniu punktu – iki 0,5 procento BVP. 2006 metais pavyko tik apytiksliai subalansuoti valdžios sektorių. 2007 m. lapkričio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas (Žin., 2007, Nr. 120-4881), įpareigojantis valdžios sektoriaus finansus vidutiniu laikotarpiu tvarkyti taip, kad valdžios sektoriaus balansinis rodiklis būtų perteklinis arba artimas subalansuotam. Be to, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja įgyvendinti priemones, kurių reikia ES Ministrų Tarybos nuomonei apie Lietuvos konvergencijos programas realizuoti. Dar iki prasidedant finansų krizei, daug dėmesio buvo skiriama prevencijos priemonėms bankų rizikai valdyti. Tuo tikslu įgyvendinti papildomi vidaus kontrolės ir rizikos valdymo procesų stiprinimo reikalavimai, nustatyti nauji anksčiau nereglamentuotų rizikos rūšių valdymo reikalavimai ir papildomi operacinės rizikos valdymo reikalavimai. Ypač daug dėmesio buvo skiriama ir bankų kapitalo bazės stiprinimui. Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2010 m. sausio 1 d. buvo apie 14,1 procento (Lietuvos banko reikalaujamas minimalus – 8 procentai). Lietuvos kredito įstaigoms nustatytas maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais riziką ribojantis normatyvas. Maksimalioji bendroji (išskyrus eurus) atvira pozicija neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos (išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų maksimalioji atvira pozicija neturi viršyti 15 procentų banko kapitalo. Šį normatyvą bankai privalo vykdyti kiekvieną dieną. Didindamas šalies finansų sistemos stabilumą, Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 93-3985). Šiame įstatyme numatytos įvairios kredito įstaigų paramos priemonės – valstybės garantijos ir banko turto išpirkimas, valstybės dalyvavimas banko kapitale, banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams. 2009 metais ūkio aplinka tapo visiškai kitokia, nei buvo stojant į VKM II, todėl įsipareigojimai sparčiau įgyvendinti struktūrines reformas darosi prioritetiniai. Dėl 2008 metais prasidėjusio ūkio nuosmukio neįmanoma siekti subalansuoto biudžeto, nėra kredito prieaugio, o ESD keičia einamosios sąskaitos perteklius. Planuojamos priemonės, įpareigosiančios vykdyti anticiklinę ir antiinfliacinę biudžeto politiką: 2010 metais bus siekiama priimti atitinkamus teisės aktus. Kitos struktūrinių reformų įgyvendinimo priemonės bus nurodytos 2010 metais atnaujintoje Metinėje nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitoje. Toliau bus vykdomos švietimo, sveikatos apsaugos sistemų, aplinkosaugos, mokslo ir inovacijų skatinimo, verslo aplinkos reformos. Ūkio ciklas ir vidutinio laikotarpio centrinis ūkio raidos scenarijus Realusis sektorius 13. Nuo 2008 metų vidurio Lietuvoje jau buvo jaučiamas ūkio sektorių augimo lėtėjimas, kuris 2008 metų pabaigoje peraugo į nuosmukį. Dėl natūralaus verslo ciklo lėtėjimo ir pasaulio finansų krizės poveikio sutriko ekonominė finansų, nekilnojamojo turto ir statybų rinkų pusiausvyra, o paklausos pokytis ypač paveikė pramonės ir prekybos plėtrą. Šiuo metu Lietuvos ūkis išgyvena pastarųjų metų ūkio spartaus augimo ir stiprėjančios pasaulio finansų krizės poveikio realiajai ekonomikai pasekmes, kurios pasireiškė staigiu skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos lėtėjimu, vidaus prekybos ir gamybos sumažėjimu, mažėjančiomis investicijomis ir būsto rinkos korekcija, didėjančiu nedarbu. 2007 metų liepos pabaigoje JAV prasidėjusi finansų sumaištis tapo visuotinė 2008 metų rugsėjį ir sukėlė Lietuvos prekybos partnerių ES ir kitose rinkose nuosmukį, sumažėjo lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienyje. Didelis padėties neapibrėžtumas ir išorinės paklausos smukimas paspartino BVP nuosmukį 2009 metais iki 15 procentų. Tačiau 2009 metų III–IV ketvirčiais užfiksuotas ketvirčio BVP augimas (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką): III ketvirtį BVP augo 6,1 procento, o IV ketvirtį – 0,1 procento. Techniškai šalis įveikė nuosmukį. Ketvirčio BVP metinis nuosmukis dar išliks ir 2010 metų I ketvirtį, tačiau 2010 metų II–III ketvirčių metinis augimas sudarys apie 4 procentus. Kita vertus, negavus statistinių duomenų apie naujus augimo veiksnius, IV ketvirčio metinis augimas labai sumažėtų. Investicijų aplinką neigiamai veikia nemažai priežasčių, susijusių tiek su bendra ekonomine būkle ir paklausos mažėjimu vidaus ir užsienio rinkose, tiek su vis dar vyraujančiu neapibrėžtumu dėl ekonomikos atsigavimo tvarumo. Taigi į ekonominių sąlygų pokyčius ypač jautriai ir sparčiai reaguoja investicijos. Ekonominio pakilimo laikotarpiu dėl itin optimistiškų lūkesčių ir palankių kreditavimo sąlygų 2007 metais iki 30,9 procento padidėjo BVP struktūros dalis, kurią sudaro investicijos. Griežtos skolinimo sąlygos, akivaizdus vidaus paklausos sumažėjimas ir abejonės dėl paklausos pasaulinėje rinkoje vertė bendroves atsisakyti investicinių planų arba juos atidėti neribotam laikui. Per devynis 2009 metų mėnesius bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo apie 40 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendrovės savo investicinius planus pradėjo tikslinti jau 2008 metų vidury: iki 2008 metų pradžios investicijos sparčiai augo (2005–2007 metais vidutiniškai 17,9 procento), o trečiasis 2009 metų ketvirtis buvo šeštas iš eilės ketvirtis, kai užfiksuotas neigiamas metinis investicijų augimo tempas. Nuo 2008 metų pradžios besitęsiantis investicijų į gamybos priemones ir paskutiniais 2009 metų ketvirčiais sustiprėjęs investicijų į kitus, ne gyvenamuosius, pastatus ir statinius metinis kritimas lėmė maždaug po pusę šio nuosmukio. Iki 2007 metų sparčiai augęs namų ūkių vartojimas 2008 metų pabaigoje pradėjo smukti, o 2009 metais krito greičiau – pirmąjį 2009 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, namų ūkių vartojimas sumažėjo 15,7 procento, antrąjį – 17,5 procento, o trečiąjį – 19 procentų. Namų ūkių vartojimą mažino ekonominės būklės neapibrėžtumas, augantis nedarbas, mažėjančios pajamos, vartotojų nepasitikėjimas, pakitusios kreditavimo sąlygos. Dėl regioninės ūkio būklės komerciniai bankai sugriežtino skolinimo sąlygas. 2009 metais išaugęs neapibrėžtumas ir neigiamos ūkio raidos perspektyvos kartu mažino ir skolinimosi paklausą. Siekis sumažinti turimus įsiskolinimus mažino vartojimą. Be smarkaus vidaus paklausos susitraukimo, Lietuva, kaip ir daugelis atvirų ES ekonomikų, patyrė eksporto rinkų smukimo šoką. Smunkant paklausai pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, nuvertėjant kaimyninių šalių valiutoms, pirmąjį 2009 metų pusmetį stipriai mažėjo Lietuvos eksporto apimtis ir vertė (apie 30 procentų), tačiau nuo rugpjūčio pradėti fiksuoti teigiami eksporto pokyčiai. Atsakydama į ES šalių narių įgyvendinamas ūkių gaivinimo priemones ir pirmuosius didžiųjų ES ekonomikų atsigavimo požymius, Lietuvos eksporto apimtis 2009 metų III ketvirtį pradėjo augti. Kai kurie į eksportą orientuoti pramonės sektoriai (mašinų ir įrenginių, chemijos (trąšų), metalų apdirbimo), į kuriuos daug investuota spartaus ūkio augimo metais ir kuriuose susikaupė daug neišnaudotų gamybinių pajėgumų, sugebės atsigauti iš karto, kai tik pradės didėti išorės paklausa. Centriniame ūkio raidos scenarijuje numatyto ūkio atsigavimo pagrindas – šalies Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimas, visuotinė kreditų rinkos stabilizacija, prekybos partnerių atsigavimo tvarumas ir pasitikėjimas, kad bus ir toliau stiprinami Lietuvos valdžios sektoriaus finansai. 2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS* kodas Rodiklio reikšmė 2008 metais, mln. litų Pokytis, procentais 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais BVP, grandine susieta apimtis B1*g 81020,1 2,8 -15** 1,6 3,2 1,2 BVP, to meto kainomis B1*g 111189,8 12,7 -16,9** 1,5 3,9 2,4 BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis) Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI) P.3 58059 3,6 -17,9 -6,4 2,1 2,8 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos P.3 14522,9 7,9 -2 -1,7 -10 0 Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 21579,6 -6,5 -38 14,5 29,1 2 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą, BVP procentais P.52+P.53 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Prekių ir paslaugų eksportas P.6 50366,6 12,2 -16,7 13,5 3,1 1,7 Prekių ir paslaugų importas P.7 66330,3 10,5 -29,9 6,6 6,8 3,2 BVP palyginamosiomis kainomis didėjimą lemiantys veiksniai, procentais Galutinė vidaus paklausa – 3,3 -26,4 -1,9 5,1 2,1 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą P.52+P.53 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Prekių ir paslaugų balansas B.11 – -0,5 11,4 3,5 -1,9 -0,8 Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas), Finansų ministerija. *Europos sąskaitų sistema. **Išankstiniai duomenys. Infliacija 14. Metinė infliacija ėmė mažėti nuo 2008 metų vidurio, krintant pasaulinėms maisto žaliavų ir energijos kainoms. 2009 metų sausio mėnesį padidinus degalų ir alkoholio akcizus ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), infliacija staigiai padidėjo, tačiau vėliau vėl sparčiai mažėjo. Spalio mėnesio infliacija sudarė tik 1 procentą (sausio mėnesį buvo 9,5 procento, o 2008 metų birželio mėnesį didžiausia per pastaruosius kelis metus – 12,7 procento). Balandžio–rugpjūčio mėnesiais kainos kas mėnesį mažėjo, tačiau rugsėjo mėnesį dėl padidinto standartinio PVM tarifo ir cigarečių akcizo jos pakilo, o spalio mėnesį vėl krito. 2009 metais mažėjusią bendrąją metinę infliaciją labiausiai lėmė mažesnė grynoji metinė infliacija ir lėčiau per metus didėjusios maisto produktų, gėrimų ir tabako kainos, išskyrus liepos ir spalio mėnesius, kai metinė infliacija sumažėjo kritus administruojamosioms kainoms. Mažėjant darbo užmokesčiui ir vartotojų perkamajai galiai, paklausos spaudimas grynajai infliacijai sparčiai silpo. Tai rodė paslaugų įmonių pardavimo pajamų ir mažmeninės prekybos duomenys. Grynoji metinė infliacija 2009 metais mažėjo, išskyrus rugsėjo mėnesį, kai ji šiek tiek padidėjo dėl didesnio PVM tarifo. Spalio mėnesį pramoninių prekių ir rinkos paslaugų kainos jau buvo mažesnės negu prieš metus. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiai sparčiai mažino bendrąją infliaciją. Nuo 2009 metų liepos mėnesio šios kainos buvo mažesnės negu prieš metus, o kiekvieną mėnesį jos mažėjo jau nuo kovo mėnesio (tik rugsėjo mėnesį nepakito, tikėtina, dėl didesnio PVM tarifo). Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų įtaka metinei infliacijai kito mažai: ji ūgtelėjo tik rugsėjo ir spalio mėnesiais dėl didesnio cigarečių akcizo. Alkoholinių gėrimų akcizai padidėjo 2009 metų pradžioje, o cigarečių akcizas 2009 metais didintas du kartus (kovo ir rugsėjo mėnesiais), paskutinį kartą – iki ES reikalaujamo minimalaus lygio. Akcizinės prekės – tabakas ir alkoholiniai gėrimai – per metus ir toliau brango. Administruojamųjų kainų įtaka metinei infliacijai 2009 metais, ypač liepos ir spalio mėnesiais, mažėjo. Nuo 2009 metų liepos mėnesio sumažėjo gamtinių dujų ir elektros energijos kainos buitiniams vartotojams, todėl bendras kainų lygis liepos mėnesį krito daugiau nei ankstesniais mėnesiais (0,8 procento, balandžio–birželio mėnesiais krito 0,1–0,3 procento). 2009 metų pradžioje elektra gyventojams pabrango 13,1 procento, gamtinės dujos – 23,5 procento, o liepos mėnesį elektros kaina sumažėjo 5,8 procento, gamtinių dujų – 15,9 procento. Šiluminė energija 2009 metų spalio mėnesį atpigo 12,6 procento, ir tai lėmė gerokai mažesnę, palyginti su rugsėjo mėnesiu, bendrąją metinę infliaciją. Dešimt pirmųjų 2009 metų mėnesių degalai buvo pigesni negu prieš metus, tačiau jų kainų metinis kritimas sumažėjo ėmus nykti palankiam bazės efektui, susidariusiam dėl spartaus brangimo 2008 metų pirmąją pusę (2008 metų liepos mėnesį pasaulinė naftos kaina pasiekė aukščiausią visų laikų lygį). Rugpjūčio mėnesį, sumažinus taikytą akcizo tarifą iki 2008 metų lygio, dyzeliniai degalai atpigo (nuo 2009 metų sausio mėnesio jiems buvo taikomas tarifas, kurį Lietuva pagal įsipareigojimą ES galėjo pasiekti iki 2013 metų pradžios). Tolesnis šio akcizo didinimas priklausys nuo esamų įsipareigojimų ES ir to, kokios įtakos sumažintas akcizas turės prekybai dyzeliniu kuru. 3 lentelė. Kainų rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2008 metais Pokytis, procentais 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais 1. BVP defliatorius 137,2 9,7 -2,1 -0,1 0,7 1,1 2. Privataus vartojimo defliatorius 124,7 9,7 4,5 -0,1 1,2 1,5 3. SVKI* (vidutinis metinis) 111,1 11,1 4,2 -1 1 1,5 4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius 147,8 12,9 -11,5 -5 -5,3 -0,3 5. Investicijų defliatorius 129,7 7,2 -3,4 -1,1 3,4 0,9 6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 133 11,9 -14,2 0 -0,1 1 7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 120,1 8,4 -12,4 -1,8 0,3 1,3 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. *SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas. Pagal valiutų valdybos principus fiksuotas euro ir lito kursas užtikrina, kad ilgainiui vidutinė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. 2008 metų I pusmetį prasidėjęs kredito prieaugio lėtėjimas 2009 metais smarkėjo, todėl planuojama, kad 2011 metų pabaigoje, kai susilpnės tiek tabako akcizų taikymo, tiek valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) uždarymo poveikis, akivaizdesnis taps defliacinis spaudimas dėl poreikio taupyti lėšas spartaus ūkio augimo metu paimtoms paskoloms grąžinti, didelio nedarbo ir stabilaus darbo užmokesčio. Defliacinio spaudimo vidaus gamintojams nebus išvengta ir 2010 metais, tačiau uždarius Ignalinos AE infliacija padidės maždaug 0,6 procentinio punkto dėl elektros brangimo. Dalį elektros brangimo kompensuos defliaciniai procesai kituose sektoriuose. Tikimasi, kad verslo sektorius išaugusias elektros energijos sąnaudas sieks kompensuoti mažindamas kitas išlaidas. Lėtesnis darbo užmokesčio, spartesnis nedarbo mažėjimas, sparčiau kylančios naftos ir dujų kainos defliacinius procesus pristabdytų. Darbo rinka 15. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu dėl finansinių sunkumų nedarbas didės, tačiau atsilaisvinusiai darbo jėgai galimybių suteiks bendroji ES darbo rinka. 4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2008 metais Pokytis, procentais 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais 1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais 1520 -0,9 -6,9 -5,1 -0,6 -0,1 2. Užimtumas, dirbta valandų 2900894 1,1 3. Nedarbo lygis, procentais* 5,8 5,8 13,6 16,7 15,5 14,7 4. Produktyvumas (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam), tūkst. litų 65,5 0,5 -8,7 7 3,9 1,3 5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai), litais 34,3 -1,1 6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų D.1 49047,6 3,9 -18 -8,5 -1,5 0,8 7. Kompensacija vienam darbuotojui, litais 32236 5,6 -11,9 -3,6 -0,9 0,9 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Pateikiama rodiklio reikšmė. 2009 metų nedarbo projekcijos pagrįstos prielaida, kad dėl šalies finansinės būklės ir gausėjančių įmonių bankrotų (ypač statybos ir pramonės sektoriuose) darbo jėgos pasiūla didės, o paklausa mažės. Išankstiniais duomenimis, 2009 metais nedarbas padidėjo iki 13,6 procento. Tai apie du kartus daugiau nei prieš metus. Nemažą įtaką nedarbo lygiui turi gyventojų migracija. Išvykimą 2006 ir 2007 metais deklaravo mažiau nei 2004–2005 metais asmenų, tačiau 2008 metų vidury jų smarkiai pagausėjo prastėjant gyvenimo kokybei šalyje dėl visuotinio kainų augimo. 2008 metų pabaigoje ėmė mažėti ir atvykstančių į šalį imigrantų. Per 2009 metų sausio–lapkričio mėnesius asmenų, deklaravusių išvykimą, padaugėjo 29,8 procento, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu imigrantų sumažėjo 28,9 procento. Dėl to neigiamas migracijos saldo minėtu laikotarpiu padvigubėjo. Yra rizika, kad išvykstančių asmenų daugėjimo ir atvykstančiųjų mažėjimo tendencijos 2010 metais dar pablogės, ypač jeigu ES šalyse, į kurias daugiausia emigruota, anksčiau nei Lietuvoje atsigaus ekonomika ir stabilizuosis darbo rinka. Lietuvos mokėjimų balansas 16. Einamoji sąskaita 2009 metų pirmąjį pusmetį buvo beveik subalansuota, jos perteklius sudarė 0,2 procento BVP. Išankstiniais 2009 metų III ketvirčio duomenimis, einamosios sąskaitos perteklius padidėjo iki 3,9 procento BVP. Tikėtina, kad balansas bus teigiamas ir artimiausiais ketvirčiais. Teigiamus einamosios sąskaitos deficito pokyčius labiausiai lėmė staiga sumažėjęs užsienio prekybos deficitas, susijęs su importo nuosmukiu, kurį paskatino sumenkusi vidaus paklausa. 2009 metų I pusmetį prekybos deficitas sudarė 1,4 procento BVP, panašus jis buvo ir 2009 metų III ketvirtį. Nominalus šalies eksportas pradėjo kristi 2008 metų pabaigoje ir per pirmuosius tris 2009 metų ketvirčius buvo 32 procentais mažesnis nei prieš metus. Naujausiais duomenimis, nuo rugpjūčio mėnesio eksporto metinis kritimas lėtėjo. 2009 metais labiausiai mažėjo transporto priemonių, mašinų ir įrenginių eksportas, itin priklausomas nuo sumenkusių investicijų užsienio rinkose. Eksporto kritimą labai spartino dėl sumažėjusių produkcijos kainų smarkiai smukęs cheminių medžiagų ir plastiko eksportas. Šie gaminiai turėjo didelę įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto mažėjimui. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis ištikus sunkmečiui, Lietuvos eksportas į jas sumažėjo nuo 25,8 procento 2008 metais iki 22,7 procento 2009 metų sausio–rugsėjo mėnesiais, dėl to padidėjo eksportas į ES valstybes nares. Sumenkusi vidaus paklausa ir kritusios kainos smarkiai nusmukdė importą. Importas per pirmuosius tris 2009 metų ketvirčius buvo 42,3 procento mažesnis nei atitinkamą 2008 metų laikotarpį. 2009 metų pradžioje stipriai krintantis importas vėliau stabilizavosi ir nuo sausio mėnesio, atmetus sezono įtaką, beveik nekito. Nepaisant prekybos deficito, einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas iš esmės dėl pagausėjusių einamųjų pervedimų. Tai lėmė spartesnis ES struktūrinių fondų paramos naudojimas. Išankstiniais duomenimis, 2009 metų III ketvirčio pabaigoje nemažą teigiamą įtaką einamajai sąskaitai turėjo ir pajamų perteklius, Lietuvoje veikiančioms užsienio įmonėms patyrus nuostolių. Teigiamos įtakos einamosios sąskaitos balansui 2009 metų sausio–rugsėjo mėnesiais taip pat turėjo paslaugų balanso perviršis, susidaręs ir dėl transporto sektoriaus, kuris ir sunkmečiu konkurencingas, veiklos. Transporto paslaugų balanso perviršis buvo 1,4 karto didesnis už visą paslaugų balanso perviršį. Kapitalo ir finansinės sąskaitų balansą teigiamai veikė išaugusi kapitalo sąskaita, kurioje pateikti padidėję ES paramos fondų pervedimai investicijų projektams. 2009 metų pirmąjį pusmetį teigiamas buvo ir tiesioginių užsienio investicijų balansas – 1,7 procento BVP. Didelę įtaką tam turėjo Lenkijos bendrovei „PKN Orlen S.A.“ parduoti likusių 9,98 procento akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“) akcijų, kurios iki tol priklausė valstybei. Tačiau, remiantis preliminariais 2009 metų III ketvirčio duomenimis, tiesioginių investicijų balansas tapo neigiamas daugiausia dėl neigiamų reinvesticijų, rodančių Lietuvoje veikiančių užsienio bankų patirtus nuostolius. Pirmosios 2009 metų pusės investicijų portfelio srautas buvo teigiamas, tačiau palyginti nedidelis (0,7 procento BVP), nes kiek padidėjusius įsipareigojimus dėl 2009 metų II ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės išplatintų euroobligacijų iš dalies kompensavo išaugusios Lietuvoje veikiančių bankų, investicinių ir pensijų fondų investicijos į užsienio obligacijas. Neigiamai finansinės sąskaitos balansą analizuojamu laikotarpiu veikė kitos investicijos, kritusios dėl to, kad bankai ir įmonės intensyviau grąžino paskolas užsienio kreditoriams. Panašios tendencijos vyravo ir metų III ketvirtį. 5 lentelė. Sektorių balansai Rodiklio pavadinimas ESS kodas BVP procentas 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais 1. Grynasis šalies skolinimasis B.9N -10,2 3,7 7,5 5,3 4,3 iš jo: prekių ir paslaugų balansas -10,9 -1,1 3,3 1,1 0,1 pajamų ir pervedimų balansas* -1 1,4 0,9 1 1 kapitalo sąskaita* 1,7 3,4 3,3 3,2 3,2 2. Privataus sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) -7 12,8 15,6 11,1 7,4 3. Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) B.9N -3,2 -9,1 -8,1 -5,8 -3 4. Statistinis neatitikimas 0 0 0 0 0 Šaltiniai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas*. Ekonominės raidos rizikos veiksniai 17. Sparti įvykių kaita, būdinga krizėms, paaiškina, kodėl bet kuris centrinis ūkio raidos scenarijus mažai tikėtinas. Ūkio būklę diagnozuoti ir politiką formuoti būtina remiantis rizikos veiksniais. Šios programos centrinis ūkio raidos scenarijus priklausomas nuo penkių pagrindinių prielaidų: pirma, eksporto apimties padidėjimas 2010 metais iki beveik 85 procentų prieš krizę buvusio lygio; antra, ES paramos paankstintas naudojimas 2010 metais, kaip suplanuota; trečia, tvaraus ilgalaikių palūkanų už paskolas nacionaline valiuta normų sumažėjimas iki lygio, priimtino investuotojams į gamybos pajėgumus ir vartotojams (ši prielaida tapati tęstiniam šalies išteklių telkimui valdžios sektoriaus skolai stabilizuoti); ketvirta, laiku įgyvendintos priemonės struktūrinio ESD rizikai neutralizuoti; penkta, užimtumo augimas ir darbo pajamų stabilizavimasis prieš prasidedant antriniams nuosmukio efektams, kai vartojimas ir užimtumas ima smukti dėl ankstesniu laikotarpiu smukusio vartojimo, užimtumo ir pasibaigusio namų ūkių turto, iš kurio galima apmokėti vartojimą. Prielaida, kad eksporto apimtis 2010 metais pasieks beveik 85 procentus prieš krizę buvusio lygio, paaiškina apie 4,5 procentinio punkto BVP prieaugį 2010 metais ir labiausiai kompensuoja 2009 metų vidaus rinkos nuosmukio liekamąjį poveikį 2010 metams. Prielaidos dėl eksporto gali nepasitvirtinti, jeigu ES ūkio, pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos, atsigavimas pasirodys esąs netvarus arba šias rinkas užims konkurencingesnės šalys. Prielaida, kad 2010 metais bus įgyvendintas paankstinto ES paramos naudojimo planas, paaiškina apie 2 procentinių punktų BVP prieaugį. Tikėtina, kad ši prielaida pasitvirtins, nes įgyvendinamas nacionalinis ūkio gaivinimo planas ir jau pasirašytos sutartys su projektų vykdytojais. Prielaidos dėl mažų palūkanų, vartotojų mokumo stabilizavimosi ir tvarių vartojimo išlaidų vidaus rinkoje paaiškina visą 2011–2012 metų BVP prieaugį. Jeigu nebus toliau vykdoma konsolidacija, nebus laikomasi ES Tarybos rekomendacijų, po to, kai laikinai 2010 metais sumažės palūkanų normos, gali prasidėti importinių prekių ir paslaugų vartojimas, buvęs iki krizės ir laikinai sumažėjęs dėl galimybės gauti papildomas pajamas už indėlius nacionaline valiuta. Atsinaujinus importinių prekių ir paslaugų vartojimui iš labiau pasiturinčių gyventojų indėliuose sukauptų lėšų vėl susidarytų didelis ESD. Dėl padidėjusio išorinio disbalanso padidėtų palūkanų normos, sumažėtų investicijos ir vartojimas. Todėl, jeigu 2010 metais nebus parengtos papildomos priemonės, sutelkiančios šalies išteklius valdžios sektoriaus skolai stabilizuoti, prielaida dėl mažų ilgalaikių palūkanų nepasitvirtins ir ūkio nuosmukis prasidės iš naujo. Jeigu papildomos šalies finansinių išteklių sutelkimo priemonės pernelyg suvaržytų lietuviškos kilmės prekių rinką, ūkio nuosmukis arba lėtesnis augimas taptų centriniu ūkio raidos scenarijumi. Šias rizikas reikėtų valdyti – įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetą derėtų teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių. Mokestinėmis priemonėmis skatinant mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo mineralinio kuro, galima valdyti struktūrinio išorinio disbalanso riziką. Esama ir teigiamos rizikos, kad ūkio plėtra bus spartesnė, nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje, jeigu ES verslo pasitikėjimas didės sparčiau, nei numato Europos Komisijos rudens ūkio plėtros scenarijus. Struktūriniai pokyčiai didina riziką, kad bus tikslinami darbo rinkos rodikliai. 2009 metų II–III ketvirčiais užimtųjų skaičius stabilizavosi, bet toliau sparčiai mažėjo vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius, tai rodo, kad yra rizika sugrįžti prie spartesnio nedarbo didėjimo scenarijaus. Užimtųjų skaičius 2009 metų II ketvirtį, palyginti su I ketvirčiu, mažėjo tik 0,8 procento, o vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – 3,6 procento, atitinkamai 2009 metų III ketvirtį – 0,1 procento didėjo ir 3,6 procento mažėjo. III. VALSTYBĖS FINANSAI Finansų politikos strategija 18. 2012 metais sumažinus valdžios sektoriaus deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos, valdžios sektoriaus finansai bus konsoliduojami toliau siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Sugriežtinamas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie ½ procento BVP. Taip siekiama sustiprinti pasitikėjimą valiutų valdybos mechanizmu, kainų stabilumu ir užtikrinti, kad per keliasdešimt metų valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų, netaptų papildoma našta ateities mokesčių mokėtojams, o ilguoju laikotarpiu kuo geriau būtų vykdomi socialiniai įsipareigojimai būsimiesiems pensininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų tikslas – pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 2009 metų lygio. Taip pat bus sudarytos sąlygos, kad vėlesniais metais deficitas nuosekliai mažėtų ir neviršytų konvergencijos kriterijaus (3 procentų BVP). 19. Siekiant toliau konsoliduoti viešuosius finansus, nustatomi šie vidutinio laikotarpio finansų politikos (makroekonominės politikos) prioritetai: 19.1. derinti vykdomą fiskalinę politiką su socialinės politikos prioritetais; 19.2. skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos reformas; 19.3. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą; laikinai, 2009–2010 metais, sumažinti šiai reformai skiriamas lėšas; 19.4. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES sanglaudos politiką; 19.5. siekti, kad naudojant ES finansinę paramą daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas; 19.6. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir ilgalaikėmis ūkio plėtrą užtikrinančiomis fiskalinės drausmės normomis, vykdyti švietimo ir sveikatos sistemų reformas; 19.7. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) vidutinio laikotarpio planavimo sistemą; 19.8. įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetą teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo; mokestinėmis priemonėmis skatinti mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro; 19.9. įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, užtikrinantį efektyvų išteklių naudojimą; pertvarkyti strateginio ir valstybės biudžeto planavimo sistemą ir principus, siekiant didesnio išlaidų efektyvumo ir racionalumo, siejant tai su konkrečiais rezultatais; 19.10. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą. 20. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, kurs verslui palankią aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, įgyvendinti. 2010-2012 metais planuojamos priemonės valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti 21. Papildomų konsolidavimo šaltinių 2010 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočiai įvykdyti suteikia lėtesnio darbo užmokesčio ir užimtumo mažėjimo, mažesnės defliacijos perspektyvos, palyginti su ankstesniuoju centriniu ūkio raidos scenarijumi, pagal kurį rengti 2010 metų biudžetai. Atnaujintas centrinis ūkio raidos scenarijus numato, kad 2010 metais valdžios sektorius gali gauti apie 1,4 procento BVP papildomų pajamų, kurių pakaks valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočiai įvykdyti. Pagal atnaujintą centrinį ūkio raidos scenarijų 2011–2012 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočiai įvykdyti prireiks papildomų konsolidacijos priemonių, kurios gali sudaryti apie 4,5 procento BVP (iš jų padidėjusioms skolos tvarkymo išlaidoms apmokėti reikės apie 0,6 procento BVP, palyginti su 2010 metų išlaidomis skolai tvarkyti). 22. Numatomos šios priemonės valdžios sektoriaus balanso rodiklio 2011–2012 metų užduotims įvykdyti: 22.1. siekti kuo racionaliau naudoti valdžios sektoriaus išlaidas; vykdyti valdymo reformą, naikinti laisvus etatus; 22.2. parengti išlaidų ir naudos analizės metodiką, taikyti ją visiems stambesniems už mokesčių mokėtojų lėšas įgyvendinamiems projektams; sutaupytas lėšas skirti valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims įgyvendinti; 22.3. atlikti išsamią valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų analizę ir apsvarstyti jų teikimo ilgalaikio finansavimo galimybes; nesant galimybės šias paslaugas deramai finansuoti ilgą laiką, privatizuoti paslaugų teikimą; 22.4. nustatyti valstybės institucijoms ne mažiau kaip 2 procentų per metus efektyvumo didinimo užduotis (t. y. kiekvienų metų biudžeto planavimą pradėti atitinkama suma sumažinus asignavimus institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui); 22.5. pakeisti mokesčių įstatymus ir pasiekti tokį papildomų pajamų poveikį 2011 metais, kad įvykdžius reikiamas struktūrines reformas ir racionalizavus išlaidas atsirastų galimybė jas papildomai naudoti valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti; 22.6. gautas susidarius palankesnėms ūkio raidos prielaidoms, nenumatytoms centriniame ūkio raidos scenarijuje, viršplanines pajamas skirti spartesnei konsolidacijai; 22.7. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą; 22.8. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą – ilginti išėjimo į pensiją amžių ir kitaip mažinti valdžios sektoriaus įsipareigojimus ateities pensininkams; 22.9. per 2010 metus parengti nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo gaires, numatančias mokesčio bazės išplėtimą; 22.10. didinti dyzelinių degalų akcizą (kad būtų pasiekti ES acquis nustatyti minimalūs tarifai). Pernelyg didelio deficito procedūros rekomendacijų įgyvendinimo priemonės 23. Staigus ekonomikos lėtėjimas 2008 metų antrojoje pusėje neigiamai veikė biudžetų vykdymo planus. Valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais pasiekė 3,2 procento BVP ir viršijo Stabilumo ir augimo pakto nustatytą referencinę ribą. 2009 m. liepos 7 d. Lietuvai pradėta deficito perviršio procedūra. ES Tarybos rekomendacijoje, siekiant, kad 2011 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP, Lietuva raginama užtikrinti, kad 2009–2011 metų laikotarpiu būtų imtasi fiskalinės politikos priemonių, kurių vidutinė metinė vertė – bent 1,5 procento BVP. Tačiau bendrai ekonominei būklei (ypač darbo rinkos ir vartojimo) pablogėjus labiau, nei tikėtasi 2009 metų pavasarį, Europos Komisija pasiūlė ES Tarybai vienais metais, iki 2012 metų, pratęsti terminą, iki kurio Lietuva turėtų ištaisyti perviršinio biudžeto deficito padėtį. Vadovaujantis nauja 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacija ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį, vidutinė metinė Lietuvos fiskalinės politikos pastangų vertė 2010–2012 metais turėtų sudaryti 2,25 procento BVP. 2009 metais įgyvendintos ir parengtos 2010 metų konsolidavimo priemonės sudaro apie 12 procentų BVP. Įgyvendindama atnaujintas rekomendacijas, kad 2010–2012 metais fiskalinės pastangos per metus vidutiniškai sudarytų mažiausiai 2,25 procento BVP, Lietuva imsis papildomų konsolidavimo priemonių. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas keistas dukart. Šių pakeitimų bendras efektas – apie 4 procentus BVP: gegužės mėnesio konsolidacijos efektas – 3,1 mlrd. litų (3,4 procento BVP), daugiausia dėl investicijų projektų, institucijų išlaikymo išlaidų ir darbo užmokesčio mažinimo, o liepos mėnesį – 0,32 mlrd. litų (0,4 procento BVP), pastaroji fiskalinė konsolidacija susijusi su valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės ir statutinių tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio mažinimu ir standartinio PVM tarifo padidinimu 2 procentiniais punktais. Didžioji šios konsolidacijos efekto dalis persikels į 2010 metus ir sudarys apie 1,4 procento BVP. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. 2 procentiniais punktais padidintas standartinis PVM tarifas, dėl to 2009 metų nacionalinis biudžetas, išankstiniais vertinimais, papildomai gavo apie 170 mln. litų, o 2010 metais numatoma 610 mln. litų pajamų. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 5 procentais sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis; diferencijuotai sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondas sumažintas 8 procentais, mažėjo bazinė alga. Darbo užmokesčio mažinimo efektas 2009 metų nacionaliniam biudžetui – 192 mln. litų, numatomas 2010 metais – 520 mln. litų. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 151-6783), 2009 m. gruodžio 10 d. – Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 152-6822), kuriuose numatyta stipriai riboti išlaidas visoms sritims, nes dėl bendros ekonominės būklės sumažėjo biudžeto pajamų ir siekiama išlaikyti viešųjų finansų stabilumą. Visų biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonių poveikis 2010 metų nacionaliniam biudžetui – valstybės biudžeto deficitas sumažėjo daugiau nei 2 mlrd. litų (iki 4 930 mln. litų, arba 5,3 procento BVP). Mažinant išlaidas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaikymo ir programoms vykdyti skirtos lėšos 2010 metais sumažintos vidutiniškai 33 procentais, valstybės tarnautojų, politikų, valstybės pareigūnų, savivaldybių tarnautojų darbo užmokesčio fondas sumažintas 10 procentų, pedagogų, kultūros, socialinių darbuotojų, karių darbo užmokesčio fondas – 5 procentais, statutinių pareigūnų – 2 procentais. Be to, nuo 2010 metų sumažinta asignavimų valdytojų – 2010 metais jų 30-čia mažiau nei 2009 metais. Visi sprendimai planuojamas nacionalinio biudžeto išlaidas sumažino 1 mlrd. 581 mln. litų, palyginti su 2009 metų nacionaliniu biudžetu. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytas progresinis išlaidų – pensijų ir kitų išmokų – mažinimas ir tikslesnis socialinės apsaugos išmokų paskirstymas remiantis griežtesniais tinkamumo kriterijais, tikimasi, kad tai padės apsaugoti socialiai pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Kartu su kitų (su darbo užmokesčiu nesusijusių) socialinės srities išlaidų mažinimu, įgyvendinus šią reformą, 2010 metais bus sutaupyta apie 3,1 procento BVP. Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat planuoja biudžeto būklę gerinti tobulindama pajamų surinkimo priemones. Bendrai sutariama, kad vidutiniu laikotarpiu siūlomi nauji mokesčių pakeitimai turėtų padėti siekti dviejų tikslų – užtikrinti vidutinio laikotarpio pajamas ir ekonomikos augimą. Atsižvelgiant į valstybės biudžeto ir kitų susijusių biudžetų ir fondų (planuojamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą, pervedimus pensijų reformai iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo bei Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondą) rodiklius, 2010 metų valdžios sektoriaus deficitas gali sudaryti apie 8,1 procento centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomo BVP. Tai reiškia, kad siekiant ištaisyti esamą deficito perviršio situaciją ne vėliau kaip 2012 metais prireiktų apie 4,5 procento BVP sudarančių papildomų konsolidavimo priemonių. Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarime Nr. XI-536 „Dėl 2010, 2011 ir 2012 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ (Žin., 2009, Nr. 147-6562) numatyta, kad šiuo laikotarpiu nacionalinio biudžeto deficitas nuosekliai mažės ir atitinkamai sudarys 5,3 procento BVP, 3,2 procento BVP ir 0,6 procento BVP. Įvertinus 2010 metų socialinių fondų biudžetus ir kitus su Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusius teisės aktus, projektuojama, kad iki 3 procentų BVP valdžios sektoriaus deficitas sumažės 2012 metais. Laikinųjų biudžeto konsolidavimo ir ūkio gaivinimo priemonių įvertinimas pateikiamas 6 lentelėje. 6 lentelė. Laikinosios valdžios sektoriaus finansų konsolidavimo ir ūkio gaivinimo priemonės Priemonės pavadinimas ir jos laikinumą nustatantys teisės aktai BVP procentas 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais Apmokestinamojo pelno sumažinimas iki 50 procentų dėl investicijų į technologinį atsinaujinimą. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu ir IX1 skyriumi įstatymas (Žin., 2008, Nr. 149-6000) -0,27 -0,26 -0,25 Dyzelinių degalų akcizo tarifo sumažinimas. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 91-3926). 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/74/EB, iš dalies keičianti direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl tam tikrų valstybių narių teisės prašyti laikinai atleisti nuo energetikos produktams ir elektros energijai nustatytų mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 2 tomas, p. 16) -0,06 -0,17 PVM permokų grąžinimas 0,46 -0,38 Įmokų į pensijų fondus sumažinimas. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2136) 0,6 0,75 Iš viso 0,46 0,15 0,31 -0,26 -0,25 Biudžeto poveikis vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio tikslams 24. Lūkesčiai dėl apdairios fiskalinės politikos – vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pagrindas. 25. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2009–2012 metais, palyginti su 2008 metais, labiausiai pakito dėl socialinių išmokų, palūkanų mokėjimo ir ES finansinės paramos naudojimo. Kai visos išlaidos, išreikštos nacionaline valiuta, mažėjo, socialinės išmokos, palūkanų mokėjimas ir ES finansinės paramos naudojimas didėjo. 26. Šioje programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės keičiasi dėl bendro ūkio nuosmukio, išlaidų mažinimo, mokestinių priemonių, skirtų rekomendacijoms dėl pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito vykdyti. 7 lentelė. Valdžios sektoriaus rodikliai (S13) 2008–2012 metais* ESS kodas Rodiklio reikšmė 2008 metais (mln. litų) BVP procentas 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais 1. Valdžios sektorius S.13 -3597,9 -3,2 -9,1 -8,1 -5,8 -3 2. Centrinės valdžios biudžetas S.1311 -2240,2 -2 -6,1 -4,9 -3,3 -0,9 3. Valstybės biudžetas S.1312 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. 4. Savivaldybių biudžetai S.1313 -248,8 -0,2 -0,2 -0,3 -0,3 -0,3 5. Socialinio draudimo fondų biudžetai S.1314 -1108,9 -1 -2,8 -2,9 -2,2 -1,9 Valdžios sektorius (S13) 6. Visos pajamos TR 37992,2 34,2 34,3 36,2 35,6 35,7 7. Visos išlaidos TE 41590,1 37,4 43,4 44,3 41,4 38,7 8. Grynasis skolinimas / skolinimasis EDP B.9 -3597,9 -3,2 -9,1 -8,1 -5,8 -3 9. Palūkanų mokėjimas EDP D.41 720,7 0,6 1,3 1,9 2,2 2,4 10. Pirminis balansas -2877,2 -2,6 -7,8 -6,2 -3,6 -0,6 11. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės 0,5 0,2 0,3 -0,3 -0,3 Pajamos 12. Pajamos iš mokesčių (12=12a+12b+12c) 23185,4 20,9 17,3 15,7 15,9 17,1 12a. Pajamos iš netiesioginių mokesčių D.2 12763,6 11,5 10,7 10,9 11,2 12,1 12b. Pajamos iš tiesioginių mokesčių D.5 10415,7 9,4 6,6 4,8 4,6 5 12c. Turto mokesčiai D.91 6,1 0 0 0 0 0 13. Socialinio draudimo įmokos D.61 10404 9,4 10,4 10,4 9,3 10,2 14. Pajamos iš turto D.4 651,1 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 15. Kitos 3751,8 3,4 6 9,5 9,8 7,8 16=6. Visos pajamos TR 37992,2 34,2 34,3 36,2 35,6 35,7 p.m.: Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995) 33589,4 30,2 27,7 26,2 25,2 27,3 Išlaidos 17. Kompensacijos darbuotojams + tarpinis vartojimas D.1+P.2 18356,2 16,5 17,1 15,4 12,3 12 17a. Kompensacijos darbuotojams D.1 11991,5 10,8 12,5 11,1 8,1 7,9 17b. Tarpinis vartojimas P.2 6364,7 5,7 4,6 4,4 4,3 4,1 18. Socialinės išmokos (18=18a+18b) 14216,4 12,8 15,9 14,5 13,6 13,5 18a. Socialiniai pervedimai natūra D.6311, D.63121, D.63131 1949,1 1,8 2 2,2 2 2 18b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D.62 12267,2 11 13,8 12,4 11,6 11,5 19=9. Palūkanų mokėjimas EDP D.41 720,7 0,6 1,3 1,9 2,2 2,4 20. Subsidijos D.3 774,6 0,7 0,7 0,6 0,6 0,6 21. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas P.51 5513,5 5 5,6 8 8,4 6,6 22. Kitos 2008,8 1,8 2,8 3,7 4,1 3,6 23=7. Visos išlaidos TE 41590,1 37,4 43,4 44,3 41,4 38,7 p.m.: Valdžios sektoriaus vartojimas (nominalus) P.3 21469 19,3 20,1 18,5 15,2 14,8 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Dėl apvalinimo pajamų ir išlaidų komponentų suma gali nesutapti su duomenimis „Visos pajamos“ ir „Visos išlaidos“. Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos (BVP procentais) didės: 2008 metais jos sudarė 34,2 procento, 2009 metais – 34,3 procento BVP, o dėl didėjančios 2007–2013 metų ES struktūrinės finansinės paramos 2012 metais padidės iki 35,7 procento BVP. Nors PVM lengvatų panaikinimas ir tarifo padidinimas 3 procentiniais punktais, degalų, alkoholio ir cigarečių akcizų normų didinimas savo ruožtu didino BVP dalį, kurią sudaro pajamos iš netiesioginių mokesčių, tačiau dėl mokestinių bazių ciklinio nuosmukio BVP dalis, kurią sudaro netiesioginiai mokesčiai, mažėja: 2009 metais, palyginti su 2008 metais, ji sumažėjo apie 0,8 procentinio punkto – iki 10,7 procento BVP. 2012 metais pajamų iš netiesioginių mokesčių ir BVP santykis dėl papildomų konsolidavimo priemonių turės didėti ir išlikti artimas 12,1 procento BVP. Gyventojų pajamų mokesčio tarifą sumažinus 9 procentiniais punktais ir suteikus pelno mokesčio lengvatų, 2010 metais BVP dalis, kurią sudarys šios pajamos, mažės iki 4,8 procento. BVP dalis, kurią sudaro socialinio draudimo įmokos, 2009 metais dėl sveikatos draudimo įmokos atskyrimo padidėjo 1 procentiniu punktu. Sveikatos draudimo įmokos, kurią moka darbuotojas, tarifas – 6 procentai. 2009 metais BVP dalis, kurią sudaro visos valdžios sektoriaus išlaidos, palyginti su 2008 metais, padidėjo 6 procentiniais punktais – iki 43,4 procento: socialinių išmokų dalis padidėjo apie 2,8 procentinio punkto, palūkanų mokėjimo dalis – 0,7 procentinio punkto, bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimo spartėjimas sudarė 0,6 procento BVP. BVP dalis, kurią sudaro išlaidos, padidėjo dėl BVP nuosmukio, spartesnio nei išlaidų mažinimas. Pavyzdžiui, kompensacijų valdžios sektoriaus darbuotojams sumažėjimas 2009 metais sudarė apie 0,5 procento BVP, tačiau sumenkusio BVP dalis, kurią sudaro kompensacijos, padidėjo 1,7 procentinio punkto. Toliau vykdant konsolidaciją, valdžios sektoriaus išlaidas tarpiniam vartojimui ir darbuotojų kompensacijoms kaip BVP dalį numatoma stabilizuoti ties 12 procentų. Kitos konsolidacijos lėšos būtų sutelktos pajamų didinimo priemonėmis (mokesčių administravimu ir keitimu). Vykdant pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito mažinimo įpareigojimą kasmet mažinti struktūrinį deficitą, planuojama išlaikyti valdžios finansų kokybę: bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas dėl ES paramos naudojimo turėtų padidėti nuo 5 procentų BVP 2008 metais iki 8,4 procento BVP 2011 metais. Toliau vykdoma pensijų reforma leis pasirengti mažinti numatomą 2060 metų valdžios sektoriaus skolą. Ši reforma skatina privačius asmenis pačius papildomai kaupti lėšas senatvės pensijai. 2012 metais pensijų reformai įgyvendinti skirtų mokestinių pajamų dalis, pervesta į privačius pensijų fondus, sudarys apie 1,1 procento BVP. Įmokos į pensijų fondus laikinai sumažintos 2 metus – iki 2010 metų pabaigos, 2011 metais jos vėl didės iki 1 procento BVP. Taigi socialinių įmokų dalis 2009–2010 metais bus apie 1 procentinį punktą BVP didesnė nei 2008 ir 2011 metais. Dėl BVP vertės sumažėjimo, skolos ir palūkanų padidėjimo išlaidos palūkanoms nuolat didės – nuo 0,6 procento BVP 2008 metais iki 2,4 procento BVP 2012 metais. Planuojami impulsai biudžeto politikos krypčiai dėl ES paramos naudojimo paankstinimo 2009–2010 metų laikotarpiu sušvelnintų paklausos mažėjimą, patiriamą konsoliduojant valdžios sektorių, kad didėtų pasitikėjimas tvarumu. Suminis impulsas biudžeto politikos krypčiai 2009–2010 metais – apie 3,7 procentinio punkto BVP švelnesnis dėl impulsų, susidarančių paankstinus ES paramos naudojimą. Impulsas biudžeto politikos krypčiai rodo, kad dalies konsolidacijos priemonių atidėjimas 2012 metams taip pat derinamas su geresnėmis ūkio raidos prielaidomis ir ūkio gebėjimu restruktūrizuotis. 8 lentelė. Valdžios sektoriaus finansų konsolidavimo impulsas paklausai ir planuojamas jo sušvelninimas paankstinus ES paramos naudojimą (BVP procentais) Rodiklio pavadinimas 2008 metais 2009 metais 2010 metais 2011 metais 2012 metais ES parama 3,4 5,5 7,3 6,9 6,3 Grynoji ES parama 2,4 4,3 6,1 5,4 4,6 Impulsas paklausai dėl grynosios ES paramos didėjimo, palyginti su ankstesniais metais (paskata (+), slopinimas (-) 0,3 1,9 1,8 -0,7 -0,7 Impulsas biudžeto politikos krypčiai*, palyginti su ankstesniais metais (paskata paklausai (+), paklausos slopinimas (-) 6 -2,2 -1 -1,1 -2,1 Suminis poveikis paklausai (paskata (+), slop …