Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas dėl nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano patvirtinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO 2009 m. vasario 23 d. Nr. 4-68 Vilnius Vykdydamas Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2008, Nr. 82-3253), priedo 4.2 punktą ir atsižvelgdamas į Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 (Žin., 2004, Nr. 103-3814), 39.1 punktą, 1. Tvirtinu Nacionalinio lygmens autoturizmo specialųjį planą (pridedama).

ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS _________________ Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas AIŠKINAMASIS RAŠTAS (žemėlapis) PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos PLANO RENGĖJAI:

Individuali įmonė „Atkulos projektai“ VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius Projekto vadovė Laimutė Janulienė Vilnius 2008 TURINYS ĮVADAS I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS DUOMENYS 1. PROBLEMINĖS SITUACIJOS 2. LIETUVOS TURIZMO IŠTEKLIAI 3. ESAMŲ IR POTENCIALIŲ TURISTŲ APKLAUSOS APIBENDRINIMAI II. KONCEPCIJA 1. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO TRASŲ PASKIRTIS IR APIBRĖŽIMAI 2. NACIONALINIO AUTOTURIZMO TRASŲ SISTEMOS FORMAVIMO PRINCIPAI IR BŪDAI 3. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO TRASŲ TINKLAS 4. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO TRASŲ SISTEMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS 5. LANKYTINŲ OBJEKTŲ ATRANKA III. SPRENDINIAI 1. SPRENDINIŲ SUDĖTIS IR TAIKYMO TVARKA 2. OBJEKTŲ IR VIETOVIŲ PARUOŠIMAS LANKYMUI 3. INFORMACIJA TURISTAMS KELIUOSE IR GATVĖSE 4. NUOSTATOS DĖL TURIZMO PASLAUGŲ IR PAKELĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS IV. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO INFRASTRUKTŪROS ĮGYVENDINIMO PROGRAMA 1.1 BENDROSIOS NUOSTATOS 1.2 APLINKOS ANALIZĖ 1.3 PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 1.4 SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI 1.5 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, ATSKAITOMYBĖ AIŠKINAMOJO RAŠTO PRIEDAI I DALIES PRIEDAI:

I-1 PRIEDAS. Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m. (schemos), vadovaujantis Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planu. Transporto ir kelių tyrimo institutas, 2007 I-2 PRIEDAS. Poilsio aikštelių klasifikacija I-3 PRIEDAS. Poilsio aikštelių priežiūros lygių aprašai pagal klases I-4 PRIEDAS. Siūlytų parengti lankymui bažnyčių sąrašas I-5 PRIEDAS. Lankytinų objektų įvertinimas (įtraukti objektai, į kuriuos buvo vykdytos ekspedicijos) I-6 PRIEDAS. UAB „RAIT“ atliktos ekspertų apklausos ataskaita I-7 PRIEDAS. UAB „RAIT“ atliktos gyventojų apklausos ataskaita I-8 Šalies bendrojo plano Kultūros paveldo schema I-9 Kultūros ir gamtos PAVELDO objektų, turinčių paminklo statusą, sklaidos žemėlapis I-10 Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas II DALIES PRIEDAS.

II-1 PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų lankytinų objektų atranka.

III DALIES PRIEDAI:

III-1. PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų aprašai (1–10 lentelės).

III-2 PRIEDAS. Kelio ženklų, siejamų su nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu, suvestinė.

III-3 PRIEDAS. Miestų, miestelių ir kitų vietovių, kuriuose siūloma įrengti viešuosius tualetus, sąrašas.

III-4 PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo infrastruktūros įgyvendinimo suvestinė.

III-5 PRIEDAS. GRAFINĖ DALIS (PATEIKIAMA ATSKIROJE BYLOJE).

ĮVADAS Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-5532) nuostatomis ir Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 (Žin., 2004, Nr. 103-3814). Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano rengimo pagrindas yra Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. V-77 „Dėl vandens turizmo pagrindinių trasų specialiojo plano ir autoturizmo pagrindinių trasų specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 38-1375).

Nacionalinio lygmens autoturizmo planavimo tikslai ir uždaviniai yra:

Plano rengėjai, laimėję viešųjų pirkimų konkursą, – Individuali įmonė „Atkulos projektai“ bei VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius – veikia 2005 m. spalio 20 d. jungtinės veiklos sutarties, pasirašytos abiejų partnerių atstovų, pagrindu.

Planas yra rengiamas pagal 2005 metų gruodžio 5 dieną plano rengėjų, atstovaujamų IĮ „Atkulos projektai“ savininkės Laimutės Janulienės, ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, atstovaujamo direktoriaus Alvičio Lukoševičiaus, Vilniuje pasirašytos paslaugų pirkimo sutarties Nr. 165-05 sąlygas, darbų etapų atlikimo grafiką ir planavimo darbų programą, kurie yra minėtos sutarties priedai.

Rengiant Nacionalinio lygmens autoturizmo specialųjį planą atlikti šie darbai: o Esamos būklės analizė o Parengti koncepcijos metmenys ir apsvarstyti su suinteresuotomis institucijomis (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovu, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) o Parengta nacionalinio lygmens autoturizmo koncepcija; o Parengti nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai.

Šioje ataskaitoje pateikiami nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano rengimo etapų rezultatai – nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas: aiškinamasis raštas ir 11 brėžinių, taip pat paruoštų lankymui ir siūlomų paruošti lankymui iki 2013 m. objektų sąrašai.

Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas I. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS DUOMENYS TURINYS:

Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos PLANO RENGĖJAI:

Individuali įmonė „Atkulos projektai“ VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius Vilnius 2008 1. PROBLEMINĖS SITUACIJOS Autoturizmas pasaulyje ir Europoje. Pasaulyje kelionės automobiliu yra labiausiai paplitęs keliavimo būdas, kitomis transporto priemonėmis (autobusais, geležinkeliu, oro transportu ar kruiziniais laivais) keliauja žymiai mažiau turistų. Pastebima tendencija, kad pasaulio autoturistai dažniausiai vengia kelių, kuriuose yra didelis eismo intensyvumas.

Analizės metu nustatyta, kad Europoje nėra specialiai išskiriamas automobilių turizmo trasų planavimas, tokių trasų plėtra neatskiriama nuo bendro automobilių kelių tinklo plėtros. Išanalizavus labiausiai autoturistų lankomas šalis ir įvertinus šių šalių automobilių kelių kokybę, išaiškėja, kad automobilių kelių infrastruktūros būklė ne visada yra pirminis veiksnys, turizmo tikslais pasirenkant vieną ar kitą šalį.

Lyginant eismo intensyvumą Europos ir Lietuvos keliuose, pasakytina, kad tiek magistraliniai, tiek krašto keliai mūsų šalyje yra mažai intensyvūs. Tačiau Lietuvoje yra ypatingai bloga padėtis su saugių eismo sąlygų organizavimu, todėl, net ir būnant palyginti mažiems srautams, šalies keliuose yra labai didelis avaringumas.

Atlikta analizė parodė, kad gali būti plėtojami du autoturizmo modeliai: ekstremalusis, kai keliaujama prastos kokybės keliais (žvyrkeliais, miško ir lauko keliais) specialiai tokioms kelionėms pritaikytais automobiliais (visureigiais), ir civilizuotasis („europinio standarto“), keliaujant geros kokybės keliais lengvaisiais automobiliais arba kemperiais, turint galimybes kelyje pailsėti, maitintis, apsistoti nakvynei atitinkamas paslaugas teikiančiose įstaigose arba naudotis viešąja infrastruktūra.

Informacija keliaujantiems automobiliais. Lengvai pasiekiamos informacijos apie egzistuojančius specialiai parengtus maršrutus arba automobilių turizmo trasas Europoje nėra. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, ir Suomijoje specialiai parengtų autoturizmo maršrutų arba automobilių turizmo trasų, susisiejančių su Lietuvos keliais, nėra. Dažniausiai autoturistams siūlomi produktai – MPS (maršruto planavimo sistemos), ANS (automobilinės navigacinės sistemos), žemėlapiai, nuorodos, kaip nukeliauti į vieną ar kitą miestą, individualūs kelionių maršrutai, kurie sudaromi pagal kiekvieno autoturisto pageidavimus.

Nėra viešai pasiekiamų specializuotų interneto tinklalapių, suteikiančių informaciją turistams, keliaujantiems automobiliu į Lietuvą. Informacija apsiriboja trumpais galiojančių eismo taisyklių pasienio procedūrų apibūdinimais užsienio šalių tinklalapiuose. Informacija dažniausiai pateikiama privačių keliautojų kelionių įspūdžių aprašymuose ir žurnalistų teikiamose rekomendacijose. Lietuvos turizmo paslaugų teikėjai neturi jokios specialios informacijos turistams, keliaujantiems automobiliais.

Automobilių nuomos paslaugas teikiančios įmonės, Lietuvos automobilininkų sąjunga, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kitos turizmo plėtra besirūpinančios organizacijos neturi jokios specialios informacijos turistams, keliaujantiems automobiliais. Kelionių agentūrose informacija keliaujantiems automobiliais rengiama tik pagal individualų užsakymą ir pagal individualius poreikius. Dažniausiai apsiribojama nakvynės paieška ir bendra informacija apie lankomas vietas, rekomenduojamas visiems turistams.

Važiavimo sąlygos. 2007 m. spalio mėnesį ekspertai apvažiavo virš 5700 kilometrų, siekiant įvertinti esamą padėtį keliuose, kuriuose siūloma įrengti Nacionalines automobilių turizmo trasas. Buvo vertinamos važiavimo sąlygos, lankytinų vietų parengtumas lankymui automobiliais, keliavimo patogumas, lankytinų vietų atraktyvumas.

Automobiliu pravažiuoti maršrutai:

Važiavimas galimomis trasomis leido ne tik surinkti aktualią informaciją, bet ir asmeniškai atsidurti sąlygose, kuriomis atsiduria turistai, važiuodami automobiliais per Lietuvą. Tai leidžia formuluoti kai kuriuos teiginius, pagrįstus ne tik teoriniais samprotavimais, bet ir praktiniu keliavimo patyrimu, įvardinti keliautojų poreikius į kuriuos privalu atsižvelgti planuojant Nacionalinio masto autoturizmo infrastruktūrinę sistemą – turizmo trasas.

Važiuojant išvardintais maršrutais (galimomis autoturizmo trasomis) buvo važiuojama geros kokybės asfaltuotais krašto keliais, taip pat rajoniniais keliais su asfalto danga. Asfaltuotais keliais važiavimo sąlygos yra labai geros, geros arba patenkinamos. Keliai su asfalto danga tinkami važiuoti visoms autotransporto priemonėms, kuriomis paprastai važiuoja turistai (turistiniams autobusams, nameliams ant ratų, lengviesiems automobiliams, motociklams). Norint pasiekti kai kuriuos lankytinus objektus tenka važiuoti žvyrkeliais. Žvyrkeliais važiavimo sąlygos turizmo požiūriu yra nepatenkinamos. Dauguma žvyrkelių duobėti, smulkiai banguoti, dulka. Ilgesnis važiavimas žvyrkeliu vargina tiek vairuotoją, tiek keleivį. Nameliams ant ratų iš viso nerekomenduojama važiuoti žvyrkeliais.

Kai kurie rajoniniai keliai labai vaizdingi, neintensyvaus eismo, vingiuoti, su dideliais nuolydžiais (Zarasai-Stelmužė, Degučiai-Dusetos, Anykščiai-Molėtai, Klemė-Kražiai-Kaltinėnai). Važiuoti šiais keliais sudėtinga net geromis oro sąlygomis, šviesiu paros metu. Nukreipiant turistus važiuoti tokias keliais, privalu įspėti, kad jų laukia ekstremali kelionė, o vairuotojų, – didelės adrenalino dozės.

Lietuvoje yra bene du automobilių keliai, kuriuos galima pavadinti ypatingai atraktyviais ne atskiromis atkarpomis, o ištisai – Neringos kelias ir Panemunių kelias Vilkija-Jurbarkas. Visi kiti Lietuvos keliai kaip ir Lietuvos aplinka yra graži, bet kelių apylinkės nėra išskirtinės. Atskiruose etapuose jų aplinkos patrauklumas yra skirtingas ir permainingas. Apžvalga pro automobilio langą keliaujant negali būti pagrindinė automobilių turizmo atrakcija. Kraštovaizdžio apžvalgai turi būti įrengiamos specialios apžvalgos aikštelės. Tam tikslui labai tinka piliakalniai, kurių pakelėse yra gausu. Svarbiausia automobilių turizmo atrakcija dieną turėtų būti lankytini objektai, o vakarais – paslaugos ir pramogos. Keliautojai, sustojantys lankytinose vietose, automobiliais per dieną nuvažiuoja iki 150 kilometrų.

Pakelės infrastruktūra. 2004 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas parengė „Valstybinio sektoriaus kelių infrastruktūros objektų plėtros programą“. Rengiant programą buvo atlikta poilsio aikštelių analizė ir nustatyta, kad:

Minėtoms problemoms spręsti Transporto ir kelių tyrimo institutas parengė Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą 2008 – 2017 metams. Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m. (schemos), vadovaujantis Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planu pateiktas I-1 priede.

Poilsio aikštelės apibrėžimas: Poilsio aikštelė – tai aikštelė, kurioje automobilių stovėjimo zonos atskirtos nuo važiuojamosios dalies, ir kuri įrengta transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams sustoti trumpalaikiam poilsiui ir maisto vartojimui.

Lietuvos automobilių kelių informacinės sistemos duomenimis 2006 01 31 buvo 384 poilsio aikštelės prie Lietuvos valstybinės reikšmės kelių. 71 aikštelė į Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą neįtraukiamos, nes planuojamos panaikinti. Iki programos pradžios (2008 pradžia) nuo 2006 pradžios buvo panaikinta arba bus panaikinta per 2007 metus 15 aikštelių, esančių magistraliniuose ir krašto keliuose. 2017 metais magistraliniuose ir krašto keliuose bus 235 poilsio ir mašinų stovėjimo aikštelės, t.y. liks apie 61% visų buvusių aikštelių skaičiaus, o iš dabar eksploatuojamų aikštelių magistraliniuose ir krašto keliuose – 75%.

Daugumai aikštelių yra būdingos šios savybės: kieta danga (95%), neurbanizuota aplinka (87%), aikštelės yra prie pat kelio (81%); geras estetinis vaizdas (79%), aikštelės yra miške arba prie medžių grupės (76%), priimtina dangos kokybė (74%). Labiausiai aikštelėms trūksta šių savybių (vardijama pradedant nuo opiausių; skliausteliuose nurodoma aikštelių, kuriuose ši savybė yra, dalis): nemokamų, turinčių vandentiekį, tualetų (2%), apšvietimo (17%), funkcinės įvairovės (kai yra galimybė naudotis ir užeigos paslaugomis ir pačioje aikštelėje esančiais lauko baldais) (22%), atskirtų vietų lengviesiems ir sunkiesiems automobiliams statyti (22 %), lėtėjimo ir greitėjimo juostų (22%). poilsio aikštelių klasifikacija:

Prie rajoninių ir vietinės reikšmės kelių poilsio aikštelės neįrengiamos. Prie tarptautinių kelių, magistralinių kelių mazgo (sankirtos) gali būti įrengiamos specialios aikštelės, skirtos tranzitinio krovininio ir keleivinio transporto aptarnavimui. Tokių aikštelių priežiūra rūpinasi konkurso tvarka atrinktas operatorius. Kadangi Lietuvoje tokių aikštelių gali būti tik 1-2, jos turėtų būti projektuojamos individualiai, todėl į bendrą klasifikaciją neįtraukiamos. Poilsio aikštelių klasifikacija pagal administracinę reikšmę ir reikalavimai klasėms nurodyti I-2 priede.

I-1 lentelė. Planuojamas poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelių pasiskirstymas klasėmis 2017 m2.

Aikštelės klasė Aikštelių kiekis I klasė 16 II klasė 68 III klasė 147 I klasės aikštelės turi būti prižiūrimos pagal I priežiūros lygį, II klasės – pagal II arba III priežiūros klasės aikšteles – pagal III priežiūros lygį3. Priežiūros lygių aprašai pateikti I-3 priede.

Siūlomi maršrutai keliaujantiems automobiliu. Nacionalinės svarbos reprezentacinis turistinis maršrutas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154. Šis maršrutas, pavadintas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėriniu“, įvardijamas kaip rekomendacinis plėtotinas maršrutas.

Visi apskričių teritorijų bendrieji planai šiuo metu yra rengiami, patvirtinto plano dar neturi nei viena apskritis. Nagrinėtose regioninio lygmens teritorijų plėtros koncepcijose dažniausiai siūlomos tik orientacinės teritorijos turizmui plėtoti ir numatoma konkrečioms gyvenvietėms priskirti turizmo paslaugų/rekreacijos ir turizmo centrų statusą. Vienintelei Alytaus apskrities teritorijai sprendiniai yra konkretizuoti. Juose yra numatyta regiono žiedinė autoturizmo trasa ir jos tęsiniai į kitas Lietuvos teritorijas, kuriais galėtų būti suformuota tranzitinė autoturizmo trasa per Alytaus apskritį.

Patvirtintuose saugomų teritorijų tvarkymo planuose dažniausiai yra nurodomi tik bendri pasiūlymai autoturizmui šiose teritorijose plėtoti (pvz., pritaikyti bendro naudojimo automobilių kelius). Tuose planuose, kur pateikiami konkretesni pasiūlymai, apsiribojama ne trasų, o galimų autoturizmo maršrutų aprašymais. Tačiau vertinant šių maršrutų įtraukimą į rengiamą Specialųjį planą bei galimybę suteikti jiems trasų statusą, akivaizdu, kad šios trasos galėtų būti tik vietinės reikšmės, tačiau ne nacionalinės. Šie maršrutai yra per trumpi, ne retai miško ar lauko keliais, nepasižymintys nacionalinės svarbos lankytinais objektais. ____________________ 1 Pagal galiojančio STR „Automobilių keliai“[2], 360 punktą, AM, I, II kategorijos keliuose 15 – 20 km, III, IV kategorijos keliuose – 25 – 35 km. Pasirinktas 60 – 80 kilometrų atstumas atitinka užsienio šalyse taikomą vienos valandos trukmės kelionės kriterijų.

2 Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas. Transporto ir kelių tyrimo institutas. 2007 3 Priežiūros lygių sąvoka išaiškinta Kelių priežiūros vadovo I dalies „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ 9-10 str. (patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-103,; Žin., 2006, Nr. 55-1994) Įvairiuose informacijos šaltiniuose siūlomi maršrutai, keliauti automobiliu, dažniausiai tėra lankomų objektų, gyvenviečių išvardijimas, tačiau visiškai nesvarstomi techniniai važiavimo aspektai, t.y. kokios būklės keliais teks keliauti, kokį automobilį siūloma pasirinkti kelionei arba kokį ir kur galima bus išsinuomoti ir pan. Netgi toks svarbus aspektas kaip maitinimo arba apgyvendinimo paslaugos svarstomi gana retai. Be to, pastebėta, kad daugeliu atvejų siūlomi automobiliniai maršrutai sutampa su pagrindinėmis apskritai transporto važiavimo kryptimis, t.y. keliais, kuriuose yra didelis eismo intensyvumas.

Išanalizavus įvairių šaltinių informaciją, tik Vakarų Lietuvos regiono siūlomų maršrutų aprašymuose teikiama minimali informacija apie kelių, kuriais teks keliauti, techninę būklę.

Kultūros ir gamtos paveldo objektai.

Kultūrinio paveldo objektų yra labai daug, tačiau rengiant nacionalinės reikšmės autoturizmo trasas turėtų būti atrinkti tik tie objektai, kurie būtų įdomūs tiek vietos turistams, tiek svečiams iš užsienio, reprezentuotų Lietuvos kultūrą, istoriją, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę.

Analizavome Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktą siūlomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Tačiau tik 30% siūlomų geologinių, hidrogeologinių, geomorfologinių, hidrografinių ir botaninių objektų turi gamtos paminklų statusą. Tik 44% objektų, esančių sąraše, yra lankytini, ir tik 18% yra paruošti lankymui. Neplanuojama paruošti lankymui 5%, o nesiūlomų lankyti objektų – 16% (sąrašas pridedamas).

Buvo analizuota ir lankytinų objektų (valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, turinčių paminklo statusą; saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio objektų, turinčių gamtos paminklo statusą) sklaida. Tam buvo parengtas specialus žemėlapis (pridedama). Paminklų statusą turintys gamtos ir kultūros paveldo objektai pasiskirsto gan tolygiai. Kai kuriuose regionuose galima pastebėti jų sutankėjimus, išskirti objektų virtines ir pan. Vadovaudamiesi pastebėtais paminklų sklaidos dėsningumais negalėjome išskirti, sugretinę juos su Lietuvos kelių tinklu, negalėjome suformuoti nė vienos autoturizmo trasos. Ten, kur pastebimos paminklų virtinės, nėra kelių, ten, kur pastebimas didesnis paminklų tankumas, kelių tinklas retesnis. Todėl formuojant trasų tinklą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos bendrajame plane nustatytais kultūros paveldo objektų sankaupų arealais, kurie nustatyti atlikus gilesnę kultūros paveldo objektų sklaidos, reprezentacijos, reikšmės ir kt. analizę (pridedama).

Nacionaliniai ir regioniniai parkai Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę geriausiais reprezentuoja nacionaliniai ir regioniniai parkai. Jų įjungimas į autoturizmo trasų tinklą turi du aspektus. Iš vienos pusės – tai yra gamtiniai kompleksai, kurių gyvenimo ir veiklos neturėtų trikdyti automobiliai. Jiems reikia įrengti saugojimo ir stovėjimo aikšteles, įrengti ir prižiūrėti kelius, jiems reikia degalines remonto paslaugų ir kt. Visa tai įrengiama gamtos sąskaita. Be to didesni kiekiai automobilių didina oro taršą, kuri šiose vietose yra nepageidaujama. Dauguma turistų yra miestų gyventojai. Jei keliauja siekdami atsipalaiduoti nuo įtampų ir stresų, nori daugiau laiko praleisti gamtinėje aplinkoje, naudotis biologinėmis transporto priemonėmis. Todėl automobilių sankaupos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose nepageidautinos. Šios teritorijos laikytinos vietovėmis be automobilio. Iš kitos pusės – autoturizmo požiūriu nacionaliniai ir regioniniai parkai yra lankytinos vietovės, saugančios pačius gražiausius Lietuvos kraštovaizdžius ir turinčios daug pavienių lankytinų objektų. Taigi formuojant nacionalinio autoturizmo trasų tinklą ir lankytinų objektų sąrašus turėtų būti rastas kompromisas tarp šių dviejų prieštaringų aspektų.

Lankytini objektai.

Dauguma kultūros ir gamtos paveldo objektų yra įdomūs moksliniu ir pažintiniu požiūriu, tačiau turizmo organizavimo požiūriu yra neatraktyvūs. Pavyzdžiui, kultūros paveldo paminklų sąraše dominuoja piliakalniai, pilkapiai ir kapinynai, senovės gyvenvietės. Sutvarkius visus Lietuvos piliakalnius, jie taptų savita kraštovaizdžio dalimi, kurią galima apžvelgti pro automobilio langą. Tačiau keliaujantis automobiliu turistas galėtų detaliau apžiūrėti tik keletą iš jų. Pilkapių, kapinynų ir senovės gyvenviečių iš viso nėra kaip eksponuoti.

Turistams skirti lankstinukai, vadovai ir kita turistinė literatūra dažnai siūlo turistams (ypač regionuose) aplankyti bažnyčias. Kaimų ir miestelių bažnyčios paprastai atviros tik pamaldų metu (anksti ryte ir vakare), todėl didesnę paros dalį nėra atviros lankytojams. Dalis jų yra įdomios architektūriniu požiūriu, tačiau dauguma jų neturi didesnės pažintinės vertės. Kai kuriose bažnyčiose yra išlikę kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių (paveikslai, antkapiniai paminklai, skulptūros, altoriai, bažnytiniai reikmenys ir kt.), tačiau jos neeksponuojamos. Kai kurios vertybės yra blogos būklės. Jeigu jas būtų ir norima eksponuoti, tai turi būti užtikrinta vertybių apsauga. Tai padaryti kaimo bažnyčiose yra sudėtinga.

Lietuvos Bažnyčios yra ne turizmo objektas, o maldos namai. Todėl į lankytinų objektų sąrašą bažnyčios netrauktinos be jų savininkų sutikimo, išskyrus tas, kurios patenka į Vyriausybės patvirtintą Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų sąrašą. Vienuolynų kompleksai yra labiau atraktyvūs turistiniu požiūriu (kai kurie teikia net nakvynės paslaugas ar kita pagalbą piligrimams ir keliautojams), tačiau veikiantys vienuolynai yra uždari objektai vykdantys veiklą nesietiną su turizmu. Todėl į lankytinų objektų sąrašą įtrauktini tik kai kurie iš jų, siekiant reprezentuoti vienuolynų kultūrą Lietuvoje. Siūlytų parengti lankymui bažnyčių sąrašas pateiktas I-4 priede. Sąrašas sudarytas iš savivaldybių pasiūlytų bažnyčių.

Manome, kad prieš įtraukiant bažnyčias, kaip turizmo objektą, reikėtų atsiklausti savininkų ar jie sutiktų su šia iniciatyva. Be jų sutikimo negalime savavališkai manipuliuoti sakraliniais objektai.

Apskričių ir savivaldybių administracijos pasiūlė į lankytinų objektų sąrašą įtraukti daug sunykusių dvaro sodybų. Ekspedicijų metu išnagrinėję pasiūlytus objektus, ekspertai nustatė, kad daugumos jų legendos yra panašios (dvaro valdytojų asmeninio gyvenimo istorijos), iš buvusios prabangos likę tik sienos. Buvusių dvarų sodybų parkai (saugoti valstybės) šiuo metu sunykę. Daugumai jų reikia nemažai investicijų siekiant atgauti buvusį vaizdą ir paskirtį. Buvusiose dvaro sodybose turisto niekas nelaukia, nei informacijos, nei paslaugų neteikia. Taigi į lankytinų objektų sąrašą įtrauktinos tik valstybei ar savivaldybėms priklausančios dvarų sodybos, kuriose įkurti muziejai arba planuojama teikti viešąsias paslaugas. Kitos pasiūlytos dvaro sodybos traktuotinos kaip galimi plėtoti turizmo paslaugų objektai.

Ekspedicijų metu buvo analizuoti ir gamtos paminklų sąrašai. Prie daugelio gamtos paminklų nėra galimybių privažiuoti, todėl savaime jie nesietini su autoturizmo trasomis. Gamtos paminklai paprastai yra toli nuo kelių (viduryje miškų) arba pasiekiami tik vandens keliu (hidrografiniai), arba sunkiai paruošiami lankymui (atodangos).

Ekspedicijų metu buvo nustatyta siūlomų lankytinų objektų parengtumas lankymui. Kiekvienam objektui buvo užpildytos anketos. Vertinant galimus lankytinus objektus pagal nustatytus kriterijus (nuoroda, privažiavimo kokybė, informacinis stendas, automobilių stovėjimo aikštelė, objekto viešoji infrastruktūra, ekspozicija, objekte teikiamos paslaugos), nustatyta, kad iš 95 aplankytų ir natūroje apžiūrėtų galimų lankytinų objektų, 41 proc. objektų (39 objektų) yra paruošti lankymui, 23 proc. paruošti dalinai (22) ir 36 proc. šiuo metu dar nėra paruošti lankymui (34). Lankytinų objektų įvertinimas pateiktas I-5 priede.

Prie apžiūrėtų objektų paprastai yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Net prie 65 proc. objektų jos yra įrengtos. Tačiau jų kokybė yra nevienoda. Prie kai kurių objektų jos yra mažos (prie Renavo ar Platelių dvaro, Rambyno alkakalnio, Baublių muziejaus), neasfaltuotos (pvz., prie Apuolės piliakalnio) arba nuošalios ir dėl to nesaugios (prie Burbiškio dvaro). Sudėtinga pastatyti automobilį prie muziejų ir kitų lankytinų objektų miestuose. Ypač tai sunku rasti stovėjimo vietą automobiliui didmiesčių centrinėse dalyse, senamiesčiuose. Prie daugumos reprezentacinių muziejų Vilniuje ir Kaune sunku privažiuoti.

Tik kiek daugiau nei ketvirtadalyje (30 proc.) aplankytų objektų galima gauti paslaugas (pvz., teikiamos maitinimo paslaugos, galima užsakyti ekskursiją ir pan.). Tik trijuose aplankytuose objektuose turistai gali nusipirkti suvenyrų.

Privažiavimas prie objekto dažniausiai yra asfaltuotas (75 proc.), tačiau šiuo metu prie kai kurių objektų (pvz., Raseinių krašto muziejaus, Kelmės dvaro, Šatrijos piliakalnio ir kt.) privažiavimo kokybė nepatenkinama. Kai kurių piliakalnių iš viso nežinant neįmanoma surasti.

Paslaugos Didžiojoje galimų trasų dalyje Aukštaitijos ir Žemaitijos regionuose labai trūksta arba apskritai nėra jokios paslaugų infrastruktūros, būtinos keliaujantiems automobiliu. Labai maža tikimybė, kad artimiausia dešimtmetį tokiose nutolusiose vietose, paslaugų infrastruktūra atsiras. Daugumoje galimų trasų, daugelyje etapų beveik šimtus kilometrų nesutinkamos degalinės, nėra jokių maitinimo taškų, techninio aptarnavimo centrų. Kaimo turizmo sodybos, kurios teikia nakvynės paslaugas, paprastai užsakytos metams į priekį. Prie upių ir ežerų stovyklaviečių, tinkamų apsistoti autoturistams, beveik nėra. Žemė visur yra privati ir turistų čia niekas nelaukia. Saugomose teritorijose stovyklaviečių skaičius yra ribotas, statyti palapines ir stovyklauti kitose vietose yra draudžiama, be to nesaugu. Kempingų, motelių, viešbučių paslaugos Aukštaitijos ir Žemaitijos regionuose, neišplėtotos.

Kompleksiškai gauti paslaugas (nakvynės, maitinimo, techninio aptarnavimo, laisvalaikio, pramogų), autoturistas gali tikėtis tik didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje) arba kurortuose (Druskininkuose, Palangoje, Birštone). Taigi dalis galimų trasų neturi jokio aptarnavimo ir yra nutolę nuo kompleksinių paslaugų infrastruktūros centrų. Šiuo požiūriu tokios autoturizmo trasos, prilygintinos ekstremalių pojūčių mėgėjų trasoms.

Nėra galimybės nacionalinius ir regioninius parkus traktuoti kai kompleksinės paslaugų infrastruktūros vietoves. Dauguma jų neprisitaikę teikti nakvynės, maitinimo ar pramogų paslaugas, todėl turėtų būti traktuojami, kaip trumpalaikio lankymo vietos.

Autoturizmo trasos ir jose esanti paslaugų infrastruktūros įvairovė turi turėti aiškiai apibrėžtą tikslą – kuo ilgiau užlaikyti turistą ir sudaryti sąlygas jam pirkti paslaugas. Antraip, turistų srautai nukreipiami keliauti Nacionalinėmis trasomis neduos norimo ekonominio efekto regionams ir šaliai – nebus sudarytos sąlygos rinktis ir nebus skatinama pirkti paslaugas.

Turizmo informacija Rekreaciniais ar pažinimo tikslais automobiliu važiuodamas visais Lietuvos automobilių keliais turistas, pirmiausiai susiduria su akivaizdžiu specialios turistinės informacijos trūkumu, blogu informacijos prieinamumu, ir jos neefektyvumu.

Važiuojant per skirtingus rajonus, per regioninius ir nacionalinius parkus, lankant kultūros paveldo ir kitus objektus tenka konstatuoti, kad autoturizmo informacijos nėra apskritai, arba informacija yra niekaip nepritaikyta keliaujantiems automobiliais. Informaciniai stendai pateikia informaciją arba tik apie parką, arba apie savivaldybę/seniūniją, arba lankomą objektą. Labai dažna problema, kad esančiose informacinėse schemose labai sunku indentifikuoti vietą, kurioje yra lankytojas. Informacija niekaip nesiejama su lankytinais arba paslaugų objektais kaimyninėse teritorijose, schemose itin mažai arba išvis nėra informacijos apie paslaugas. Nėra jokių viešai eksponuojamos specialios informacijos turistams, keliaujantiems automobiliais. Graži išimtis -Druskininkų turizmo informacijos centro naujasis interneto puslapis.

Itin dažnai pasitaikanti problema – turizmo informacijos stendai eksponuojami tokiose vietose, kur nėra įrengta automobilio sustojimo vieta. Norint susipažinti su stendo informacija, tenka sustoti šalikelėje, prieiti arčiau stendo, dažnai per žolę. Sustabdžius automobilį tokiose vietose, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, derėtų įjungti avarinį signalą, užsidėti signalinę liemenę. Norint prieiti arčiau stendo blogu oru tektų eiti per šlapią žolę arba sniego pusnis. Dažnai informacijos stendai yra nepakankamo dydžio, tekstas pernelyg smulkus, nėra turistams skirtų informacinių schemų, pagal kurias, keliaujantys automobiliu galėtų orientuotis nesustodami.

Dauguma miestų, parkų ar vietovių, kur veikia Turizmo informacijos arba lankytojų centrai nenurodo šių centrų veiklos vietų, nėra ženklų nurodančių, kaip šiuos centrus pasiekti automobiliu. Prie įvažiavimo į kai kuriuos miestus eksponuojami kelio ženklai, nurodantys mieste esant informacijos centrą, ant kai kurių nurodytas adresas, retais atvejais – telefonas. Deja, tokia informacija mažai padeda keliaujančiam surasti tą centrą. Daugelyje miestų nėra net nuorodų kaip nuvažiuoti į miesto centrą. Taigi, važiuojant automobiliu, net ir orientuojantis mieste nelengva aptikti Turizmo informacijos centrą (TIC). Praktiškai, nepavyksta rasti TIC'o, neklausinėjant vietinių gyventojų. Jeigu magistralinis kelias praeina pro miesto pakraštį, dažniausiai jame nėra nuorodų į mieste esantį informacijos centrą.

Tokia pati padėtis su kelio ženklais nurodančiais lankytinus objektus. Nuorodos į lankytinus objektus (kelio ženklai) statomos 20 arba 50 m nuo sankryžos. Krašto keliu paprastai važiuojama 80-90 km/val. greičiu, o ženklą pastebi tik jį privažiavus. Taigi tenka staigiai stabdyti. Neretai ir pravažiuoji reikalingą sankryžą. Nėra iš anksto informuojančių ženklų, kad artėjama prie posūkio į lankytiną vietą, todėl pamačius tokią nuorodą, tenka staigiai stabdyti ir greitai apsispręsti ar užsukti į vieną ar kitą lankomą objektą. Jeigu dar galima rasti nuorodas nuo pagrindinio kelio, tai nusukus nuo jo, lieka visiškai neaišku, kuria kryptimi važiuoti tolesnėse sankryžose iki pat objekto. Taip ekspedicijos dalyviai nerado Goningos piliakalnio, Bražuolės piliakalnio ir kitų objektų.

Neefektyvios ir blogai matomos nuorodos pakelės medžio drožiniuose. Rodyklės-medžio drožiniai yra sunkiai pastebimi prieblandoje, užsieniečiams beveik nesuprantami, išdrožtos raidės patamsėjusiame ir šlapiame medyje sunkiai įskaitomos.

Šiuo metu užsieniečiai Lietuvą tarp kitų Baltijos šalių išskiria kaip laisvalaikio ir atostogų turizmo šalį. Jie, kaip ir vietiniai Lietuvos gyventojai, labiau linkę sieti Lietuvos turizmo plėtrą su įdomių lankytinų vietų gausa. Tačiau, kaip viena didžiausių problemų, nurodomų užsieniečių, yra informacijos apie Lietuvą stoka – tiek apie lankytinas vietas, tiek apie nors ir ne dažnai, bet vykstančius renginius, taip pat nurodoma, kad trūksta informacijos įvairiomis užsienio kalbomis.

Lyginant Lietuvos gyventojų, t.y. potencialių vietos turistų, ir turizmo paslaugas teikiančių įmonių apklausos rezultatus, atsakymuose pastebimi tam tikri skirtumai ir panašumai. _____________________ 4 Remtasi TNS Gallup ir RAIT bendrovių atliktų tyrimų rezultatais Kalbant apie kelių infrastruktūrą, ir viena, ir kita respondentų grupė pastebėjo, kad labai trūksta viešųjų tualetų. Taip atsakė net pusė visų apklaustųjų. Tačiau, pavyzdžiui, apklausos dėl kelių būklės rezultatai labai skyrėsi. Net trečdalis apklaustų gyventojų nurodė, kad jų būklė yra prasta. Tuo tarpu tokį pat nusiskundimą iš savo klientų girdėjo vos devyni nuošimčiai turizmo paslaugas teikiančių įmonių. remtis Dėl lankomų objektų skirtingų respondentų grupių rezultatai taip pat skiriasi. Patys automobiliu keliaujantys vietos turistai dažniausiai lanko prekybos centrus. Su prekybos centrų populiarumu konkuruoja gamtos, kultūros ir istorijos paminklai, kuriuos mielai lanko beveik tiek pat apklaustų respondentų. Pasak turizmo paslaugas teikiančių įmonių, daugiau nei pusė jų klientų domisi architektūriniais ir urbanistiniais paminklais bei muziejais, vos keliais nuošimčiais populiarumu nusileidžia bažnyčios.

Kempingai pagal paklausą tarp automobiliu keliaujančių turistų yra trečioje vietoje po ekonominės klasės viešbučių ir kaimo turizmo sodybų. Be to, apgyvendinimo paslaugų, teikiamų kempinguose, populiarumas per pastaruosius trejus metus augo. Taigi, dar kartą išryškėja nepakankamos tokio pobūdžio apgyvendinimo paslaugų pasiūlos Lietuvoje problema.

APIBENDRINIMAI:

Europos Sąjungos šalyse automobilių turizmas nėra išskiriamas į atskirą turizmo segmentą, jose nėra planuojamos automobilių turizmo trasos, jų plėtrą būtų galima sieti tik su bendros kelių infrastruktūros plėtra. Autoturizmas kaip sąvoka ir reiškinys išskiriamas Rusijoje, kai kuriose posovietinėse šalyse ir kitose valstybėse, užimančiose dideles teritorijas (JAV, Meksika, Kanada, Australija, Kinija). Pastarosiose šalyse kuriama specifinė autoturistams pritaikyta infrastruktūra, populiaru keliauti visureigiais ar kitokiais specialiai pritaikytais automobiliais.

Pirmoje plano rengimo stadijoje (esamos būklės analizė) surinkta informacija apie tiek teritorijų planavimo dokumentuose, tiek viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose siūlomus turistinius maršrutus, keliauti automobiliu. Visą šalies teritoriją apimantis rekomendacinis turistinis maršrutas yra pasiūlytas tik Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, tai vadinamasis „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“. Šiuo metu tik Alytaus apskrities bendrojo plano sprendiniuose yra numatyta plėtoti regioninę autoturizmo trasą, tačiau apsiribota tik trasos nužymėjimu. Kituose regioninio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nėra siūloma konkrečių autoturizmo maršrutų, tuo labiau trasų, nurodytos tik bendros turizmo plėtros gairės. Saugomų teritorijų tvarkymo planuose siūlomus autoturizmo maršrutus galima būtų laikyti vietinio pobūdžio trasomis, tačiau jų įtraukimo į nacionalines autoturizmo trasas galimybės yra labai ribotos. Viešuose informacijos šaltiniuose daugeliu atvejų apsiribojama tik lankytinų vietų išvardijimu, neaptariant techninių ir kitų keliavimo sąlygų.

Atlikta susisiekimo infrastruktūros ir kelių tinklo analizė autoturizmo plėtrai svarbiais požiūriais (tranzitiniai keliai ir transporto ryšiai, kelių techniniai parametrai, eismo intensyvumas skirtingų kategorijų keliuose). Vertintas ne tik bendras eismo intensyvumas, tačiau išskirti krovininio transporto, kurio didelis eismo intensyvumas labiausiai nepageidautinas autoturizmo trasose, srautai. Analizė parodė, kad visi Lietuvos keliai gali būti įvairaus pobūdžio autoturizmo trasos. Planuojant pakelės infrastruktūrą, autoturistai neišskiriami į atskirą kategoriją. Poilsio ir stovėjimo aikštelės prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių skirtos ilgesniam ar trumpesniam visų vairuotojų ir keleivių poilsiui. Planuojant pakelės infrastruktūros plėtrą važiuojančiųjų keliais srautas nediferencijuojamas ir jokios specialios priemonės ar paslaugos atskiriems srauto segmentams nenumatomos.

Lietuvos turizmo ir rekreacijos ištekliai vertinti kaip pakankamai gausūs ir patrauklūs. Tačiau nevisi jie ir ne visais atvejais sietini su autoturizmu ir su autoturizmo nacionalinėmis trasomis. Dauguma kultūros ir gamtos paveldo objektų yra įdomūs moksliniu ir pažintiniu požiūriu, tačiau turizmo organizavimo požiūriu yra neatraktyvūs, sunkiai pasiekiami automobiliu, netinkami eksponavimui. Bažnyčios ir vienuolynai vykdo veiklą nesietiną su turizmu ir netrauktini į lankytinų objektų sąrašus be jų savininkų ar valdytojų sutikimo. Daugumos buvusių dvarų sodybų legendos yra panašios (dvaro valdytojų asmeninio gyvenimo istorijos), o iš buvusios prabangos likę tik sienos. Parkai (saugoti valstybės) šiuo metu sunykę. Į lankytinų objektų sąrašą įtrauktinos tik valstybei ar savivaldybėms priklausančios dvarų sodybos, kuriose įkurti muziejai arba planuojama teikti viešąsias paslaugas. Kitos pasiūlytos dvaro sodybos traktuotinos kaip galimi plėtoti turizmo paslaugų objektai. Nacionaliniai ir regioniniai parkai traktuotini kaip lankytinos vietovės.

Teritorinė turizmo paslaugų ir infrastruktūros sklaida rodo, kad pagrindiniai turizmo plėtros židiniai, kaip ir buvo galima tikėtis, yra didmiesčiai, kurortai ir tradicinės kurortinės vietovės, taip pat nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos. Tačiau ir šiose teritorijose sunku surasti specifinius turizmo produktus, skirtus būtent autoturistams. Bendrai įvertinus analizės rezultatus, pasakytina, kad Lietuvoje turizmo paslaugos kol kas beveik nespecializuojamos pagal atskirų turizmo rūšių sritis, o viešoji turizmo infrastruktūra yra labai menkai išplėtota.

Keliaujantiems automobiliais akivaizdžiai trūksta turistinės informacijos, esama informacija neretai būna blogai prieinama, ir neefektyvi.

Dauguma lankytinų objektų yra neparuošti lankymui. Nėra bendros sistemos kuri susietų lankytiną objektą ar paslaugą, ženklą kelyje, informaciją stenduose ir turistiniuose leidiniuose. Nenustatyti bendri objekto paruoštumo lankymui kriterijai.

2006 metų rugsėjo-spalio mėnesiais plano rengėjų užsakymu UAB „RAIT“ atliko tyrimus, kuriuose dalyvavo dvi respondentų grupės: potencialūs turistai, t.y. Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, bei turizmo paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės (turizmo informacijos centrai, kelionių agentūros ir organizatoriai, apgyvendinimo įmonės ir SPA centrai). UAB „RAIT“ atliktų tyrimų ataskaitos pateiktos I-6 ir I-7 prieduose. Be to, buvo analizuoti bendrovės „TNS Gallup“ atliktų tyrimų, vertinant Lietuvos įvaizdį, rezultatai. Tyrimai išryškina neišplėtotos turizmo ir pakelės infrastruktūros problematiką. Kaip ir buvo galima tikėtis, dažniausiai minimos turistinių kelionių kryptys: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, pajūris, Aukštaitijos ežerynas. Kalbant apie Lietuvą kaip apie turizmo šalį bendrąja prasme, ji šiuo metu tiek Lietuvos, tiek užsienio turistų labiausiai siejama su istorinio kultūrinio pobūdžio turizmu.

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS PRIEDAI (pateikiama aiškinamojo rašto prieduose):

I-1 PRIEDAS. Preliminarus perspektyvinis poilsio ir stovėjimo aikštelių išsidėstymas 2017 m. (schemos), vadovaujantis Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių planu. Transporto ir kelių tyrimo institutas, 2007 I-2 PRIEDAS. Poilsio aikštelių klasifikacija I-3 PRIEDAS. Poilsio aikštelių priežiūros lygių aprašai pagal klases I-4 PRIEDAS. Siūlytų parengti lankymui bažnyčių sąrašas I-5 PRIEDAS. Lankytinų objektų įvertinimas (įtraukti objektai, į kuriuos buvo vykdytos ekspedicijos) I-6 PRIEDAS. UAB „RAIT“ atliktos ekspertų apklausos ataskaita I-7 PRIEDAS. UAB „RAIT“ atliktos gyventojų apklausos ataskaita I-8 Šalies bendrojo plano Kultūros paveldo schema I-9 Kultūros ir gamtos PAVELDO objektų, turinčių paminklo statusą, sklaidos žemėlapis.

I-10 Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas.

Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas II. KONCEPCIJA TURINYS:

Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos PLANO RENGĖJAI:

Individuali įmonė „Atkulos projektai“ VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius Vilnius 2008 1. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO TRASŲ PASKIRTIS IR APIBRĖŽIMAI Nacionalinės autoturizmo trasos suformuotos siekiant:

Nacionalinė autoturizmo trasos atšaka – trasos atkarpa, turinti baigtinį tašką, vedanti į apskričių centrus, saugomų teritorijų lankytojų centrus, kurorto ar kurortinės teritorijos statusą turinčius miestus, senamiesčius turinčius miestus (Ukmergė) ir į Kernavę, kuri yra „Keturių sostinių kelio“ viena siūlomų aplankyti senųjų Lietuvos sostinių.

Lankytina vietovė – teritorija, turtinga rekreaciniais ir turizmo ištekliais, turinti instituciškai apibrėžtas ribas, kurioje instituciškai organizuota kultūros ir gamtos paveldo vertybių apsauga, plėtojama vientisa viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu lankytinos vietovės yra: senamiesčiai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, kurortai, didieji Lietuvos miestai. Lankytini objektai, esantys senamiesčio teritorijoje, neišskiriami.

Lankytinas objektas – materialus objektas, reikšmingas Europos ir Lietuvos kultūrai bei istorijai, turintis pažintinę vertę, atviras lankytojams. Lankytinas objektas turi būti saugomas UNESCO, turėti valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės, kultūros paveldo paminklo, ar gamtos paminklo statusą ar turėti muziejaus statusą. Kultūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga (registriniai), vietinės ekspozicijos, neturinčios muziejaus statuso į lankytinų objektų sąrašą netraukiami.

Valstybės saugomi kultūros, technikos paveldo objektai ir vietovės – objektai ir vietovės įtrauktos į oficialų Kultūros vertybių registrą ir turi Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto arba kultūros paminko statusą. Kultūros paveldo objektai, kuriems taikoma pradinė teisinė apsauga (registriniai) neįtraukiami į šią sąvoką.

Kultūros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų.

Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar kompleksą sudarantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.

Memorialinis kompleksas – Europos ir Lietuvos kultūrai reikšmingų asmenybių paminklinis ansamblis.

Gamtinis kompleksas – išskirtinis gamtos objektų derinys, kuris atspindi savitas Lietuvos kraštovaizdžio ypatybes.

Gamtos paminklas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (patvirtintas aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 ) Muziejus – juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus. Lankytini muziejai turi turėti muziejaus statusą, nuolatinį darbo laiką (ir savaitgaliais), užtikrinti eksponatų apsaugą, žinybiniai, viešosios įstaigos-muziejai, privatūs ir visuomeniniai muziejai (ypač mokyklų) turėti atskirą įėjimą tik į muziejaus patalpą.

Numatoma, kad Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano įgyvendinimas galimas, siejant jį su LR Ūkio ministerijos planuojamomis 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ 3 priemonių grupės „Atvykstamojo ir vietos turizmo skatinimas naudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą ir sukuriant palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas“ priemonėmis.

Papildomai buvo įvertinti šie trasų sistemos formavimo aspektai:

Saugumas. Kelionė autoturizmo trasa turi būti saugi eismo saugumo ir kriminogeniniu požiūriu. Todėl trasoms parenkami mažesnio eismo intensyvumo keliai, aikštelės automobiliams laikyti siūlomos įrengti saugiose vietose.

Universalumas. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistema konstruojama taip, kad nacionalinės trasos tarpusavyje susijungia ir sudaro galimybes šios sistemos vartotojams kurti įvairius turizmo produktus ir nuolat juos atnaujinti.

Reprezentatyvumas. Nacionalinės autoturizmo trasos turi reprezentuoti Lietuvos tradicijas, istoriją, kultūrą, gamtos ir kraštovaizdžio įvairovę.

Atvirumas. Į autoturizmo trasų tinklą galima įvažiuoti ir jį palikti bet kuriame tinklo taške.

Geros važiavimo sąlygos. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistema siejama su esamų valstybinių kelių tinklu ir miestų gatvių tinklu. Pasirenkami geros techninės būklės keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra vidutinis arba mažesnis nei vidutinis, išplėtota arba numatoma plėtoti pakelės infrastruktūra, turizmo informacijos paslaugos.

Formuojant nacionalines autoturizmo trasas buvo vadovaujamasi darnios plėtros principais. Todėl, siekiant nedidinti automobilių transporto srautų saugomose gamtinėse teritorijose, trasos nukreiptos jų liestinėmis arba kerta šias teritorijas esamais keliais. Priimta nuostata, kad saugomos gamtinės teritorijos – zonos be automobilio. Šiose teritorijose esančius lankytinus objektus turistas turėtų apžiūrėti naudodamasis bevarikliu transportu. Taigi autoturistai nukreipiami į saugomos teritorijos lankytojų centrą arba direkciją, kurioje jie gauna visą informaciją apie teritorijos lankymo tvarką, sąlygas ir teikiamas paslaugas. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai traktuojami kaip lankytinos vietovės. Juose išskiriami keletas lankytinų objektų, kuriuos galima pasiekti automobiliu.

Formuojant nacionalines autoturizmo trasas taip pat buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatomis: Rekreacijos ir turizmo centrų plėtros gairėms, rekomenduojama nacionalinės svarbos reprezentacinio maršruto „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ trasa. Nacionalinio autoturizmo trasų pavadinimai formuluojami vadovaujantis Nacionalinės turizmo plėtros 2007-2010 metų programa, Žmogiškųjų išteklių plėtros, ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimo veiksmų programa ir priedais, Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007-2013 metų programa.

Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemos formavimo būdai (schema) Rengiant nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemos koncepciją buvo nagrinėti du trasų formavimo būdai:

Tradicinio trasos formavimo būdo ypatybės:

Netradicinio trasos formavimo būdo ypatybės:

Nacionalinėms autoturizmo trasoms formuoti pasirinktas netradicinis trasų, formavimo būdas.

Pirmiausia šis būdas atitinka nacionalinio lygmens autoturizmo trasų formavimo principus, tokius kaip geros važiavimo sąlygos, atvirumas, universalumas. Specialiojo plano užduotyje nėra nustatyta kokiam turizmo rinkos segmentui taikomas šis projektas, todėl nacionalinio lygmens autoturizmo trasų sistemos universalumas yra būtinas. Netradiciniu būdu suformuotos trasos suteikia dideles galimybes turistui rinktis lankomus objektus, turizmo organizatoriams kurti naujus ir nuolat atnaujinti turizmo produktus, pritaikant juos skirtingiems turizmo rinkos segmentams.

Tradiciniu būdu suformuotoms trasoms įrengti reikia daug lėšų, nes didžiąją dalį trasos infrastruktūros, lankomus objektus reikia paruošti vienu metu. Daug investicijų reikalauja kelių sutvarkymas ir lankomų objektų paruošimas. Prie užmiestyje esančių turizmo objektų privažiuoti galima tik vietiniais, lauko ar miško keliais, kurių būklė ir dangos kokybė yra labai prasta. Tuo tarpu šiuo specialiuoju planu nenumatoma siūlyti rekonstruoti kelius, gerinti jų būklę. Netradiciniu būdu suformuotos trasos gali būti įrengiamos palaipsniui, todėl investicijų reikalauja mažiau. Gera važiavimo kokybė esamais, tinkamai sutvarkytais keliais užtikrinama iš karto. Taigi, trasos įrengimo investicijos nukreipiamos ne kelių būklei gerinti, o lankomiems objektams tvarkyti ir informacijos infrastruktūrai įrengti.

Visos pasiūlytos nacionalinio autoturizmo trasos formuoja nuoseklų trasų tinklą, apimantį visus Lietuvos regionus, didžiausio rekreacinio potencialo vietoves, atveriančios keliavimo galimybes ir prieigą prie turizmo išteklių Lietuvos ir užsienio turistams, keliaujantiems automobiliais. Toks vientisas trasų tinklas sudaro geras galimybes kurti įvairius turizmo rinkos produktus, lanksčiai komponuoti regioninius ir vietinius maršrutus, pasirinkti įvairios trukmės keliones skirtingų amžiaus grupių, keliavimo stiliaus ir poreikių turistams. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklo žemėlapis (grafinė dalis, 1) yra Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano sprendinių dalis.

Atrankos kriterijai. Išanalizavus valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, taip pat kultūros paveldo paminklų sąrašus, gamtos paminklų sąrašą, muziejų sąrašą, gautus apskričių ir savivaldybių administracijų pasiūlymus, turizmo informacijos centrų ir valstybinių parkų direkcijų išleistą turistinę literatūrą, atlikus stebėjimus vietoje, nustatyti šie lankytinų objektų parinkimo kriterijai:

Atrenkant lankytinus objektus papildomai buvo nagrinėjami šie aspektai:

Atstumas nuo trasos ir galimybė privažiuoti bei pastatyti transporto priemonę. Automobiliu nesunku pasiekti ir toliau nuo trasos nutolusius objektus, tačiau atstumas turi būti racionalus, t.y tiks, kad turistas nenuklystų nuo trasos, kuria keliauja. Paprastai atstumas iki objekto neviršija 20 km. Tačiau jeigu objektas yra tikrai vertas jį pamatyti, su trasa siejami objektai nutolę iki 50 km ir daugiau.

Objekto atvirumas lankytojams. Lankytinas objektas turi turėti nuolatinį darbo laiką, būti atviras lankytojams ne tik renginių metu, bet nuolat nustatytu darbo laiku. Pageidautina, kad lankytini objektai būtų atviri savaitgaliais, ypač turizmo sezono metu. Pastatą ar įrenginį turi būti galimybė apžiūrėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.

Objekto reikšmė Europos ir Lietuvos kultūrai ir istorijai. Šiuo požiūriu reikšmingi yra visi Lietuvos lankytini materialaus paveldo objektai, įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą, valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, taip pat kultūros paveldo paminklai, gamtos paminklai, asmenybių memorialiniai kompleksai, istorinių įvykių vietos.

Objekto pažintinė vertė. Vadovaujantis šiuo kriterijumi išbraukiami lankytini objektai kurie teikia turizmo paslaugas, tačiau neturi pažintinės vertės (turizmo bazės ir centrai, daugiafunkciniai sporto centrai ir pan.); yra kultūros paveldo objektai, tačiau jų pažintinė vertė yra specifinė (senosios kaimų kapinės, palaidojimai, pavieniai kryžiai, koplytstulpiai, paminklai ir kiti pavieniai objektai); vietinės reikšmės asmenybių memorialinės vietos, reikšmingos regiono mastu, bet nereikšmingos nacionaliniu mastu; smulkūs kraštotyros muziejai ir pavienės vertybių kolekcijos, turinčios nedidelę pažintinę vertę.

Vadovaujantis išvardintais kriterijais ir papildomais vertinimo aspektais atlikta lankytinų objektų atranka (pateikta II-1 priede).

KONCEPCIJOS PRIEDAI (pateikiama aiškinamojo rašto prieduose):

PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų lankytinų objektų atranka Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas III. SPRENDINIAI TURINYS:

Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos PLANO RENGĖJAI:

Individuali įmonė „Atkulos projektai“ VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius Vilnius 2008 1. SPRENDINIŲ SUDĖTIS IR TAIKYMO TVARKA Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano sprendinių sudėtis yra ši:

Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas taikomas plėtojant šias veiklas:

Sprendinius gali įgyvendinti viešieji ir (ar) privatūs juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę įgyvendinti projektus, susijusius su turizmo paslaugų ir infrastruktūros plėtra.

Nacionalinio lygmens autoturizmo specialiojo plano sprendiniai įsigalioja nuo specialiojo plano patvirtinimo dienos. Išskiriami trys įgyvendinimo etapai. I-asis – nuo specialiojo plano įsigaliojimo dienos iki 2017 metų, II-asis – nuo 2013 iki 2017 metų ir III-asis įgyvendinimo etapas siūlomas po 2017 metų. Pasikeitus poreikiams ar atsiradus papildomų lėšų galimas ir II-ojo etapo autoturizmo trasų įgyvendinimas iki 2013 metų.

III-1 lentelė. Lankytinų objektų sąrašas Objektai paruošti lankymui – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus Objektai dalinai paruošti lankymui – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus Objektai neparuošti lankymui – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus Objektai, jų kompleksai ar vietovė, įtraukta į pasaulio paveldo objektų sąrašą (UNESCO) 1. Kernavės kultūrinis-istorinis kompleksas (Kernavės k., Širvintų r. savivaldybė, Vilniaus apskritis) 2. Kuršių nerija (kultūrinis-gamtinis kompleksas) (Neringos miesto savivaldybė. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskritis) 3. Struvės geodezinis lankas – Lietuvoje esantys objektai (Meškonys, Paliepiukai -Vilniaus r. savivaldybė, Vilniaus apskritis ir Gireišiai – Rokiškio r. savivaldybė, Panevėžio apskritis) 4. Vilniaus senamiestis U1P (Vilnius, Vilniaus apskritis) Senamiesčiai 1. Anykščių miesto istorinė dalis UV2 2. Kauno senamiestis U15 3. Kalvarijos senamiestis U34 4. Kėdainių senamiestis U35 5. Klaipėdos senamiestis U17 6. Ukmergės senamiestis U36 7. Telšių senamiestis U32 8. Trakų senamiestis U18 9. Valkininkų miestelio istorinis centras U27 10. Virbalio senamiestis U25 11. Žiežmarių miestelio istorinis centras UV59 Kultūros ir technikos paveldo objektai VILNIAUS APSKRITIS 1. Aukštadvario piliakalnis, vad Pilaite su gyvenviete A1137KP A1139KP (Aukštadvario miest., Trakų r. savivaldybė) 2. Bražuolės piliakalnis A1177P (Bražuolės k., Trakų r. savivaldybė) 3. Karmazinų piliakalnis (Viršupių) A1241P (Karmazinų k., Vilniaus r. savivaldybė) 4. Lavariškių piliakalnis A1139KP (Trakų r. savivaldybė) 5. Medininkų (Karališkųjų) pilis S157P (Medininkų k., Vilniaus r. savivaldybė) ir Medininkų piliavietė A1262P (Vilniaus r. savivaldybė) 6. Trakų pusiasalio pilis (Trakai, Trakų r. savivaldybė) 7. Trakų salos pilis (Trakai, Traku r. savivaldybė) KAUNO APSKRITIS 8. Aleksoto funikulierius G50KP (Kaunas) 9. Bačkininkėlių piliakalnis A161 K 1P (Bačkininkėlių k., Prienų r. savivaldybė) 10. Bakainių piliakalnis su priešpilu, vad. Pilimi A358 K P (Bakainių k., Kėdainių r. savivaldybė) 11. Birštono piliakalnis (Birštono savivaldybė) 12. Buvusių dviejų sinagogų kompleksas G 273 K (Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras) (Kėdainiai, Kėdainių r. savivaldybė) 13. Kalnaberžės piliakalnis su gyvenviete A359 K P(Kalnaberžės k., Kėdainių r. savivaldybė) 14. Kauno tvirtovės istorinis-architektūrinis kompleksas (Kauno fortai) (Kauno miesto ir rajono savivaldybės) 15. Lyduvėnų geležinkelio tiltas S21 (Lyduvėnų k., Raseinių r. savivaldybė) 16. Molavėnų piliakalnių kompleksas A375 P, A376 P (Molavėnų k., Raseinių r. savivaldybė)

Respublikiniai 5. Kauno IX forto muziejus, Žemaičiu pl. 73,Kaunas 6. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus filialas Čepkelių valstybiniame rezervate Marcinkonys, Varėnos rajono savivaldybė 7. Lietuvos aviacijos muziejus, Veiveriu g. 132, Kaunas 8. Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Kulionių k., Čiulėnų seniūnija, Molėtų r. savivaldybė 9. Lietuvos jūrų muziejus, Smiltynės pl. 3, Klaipėda 10. Lietuvos liaudies buities muziejus, S. Nėries g. 6, Rumšiškės, Kaišiadorių r.

Su nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu siejami 330 lankytinų objektų (be „Jono Pauliaus II piligrimų kelio“ objektų). Iš jų 122 objektai paruošti lankymui (37% siejamų objektų), 108 objektai dalinai paruošti lankymui (32% siejamų objektų), 100 objektų neparuošti lankymui (31% siejamų objektų).

Neparuoštus ir dalinai paruoštus lankytinus objektus rekomenduojama pritaikyti lankymui. Procesas galėtų vykti palaipsniui, priklausomai nuo finansavimo, verslo galimybių. Už paruošimą lankymui atsakingi lankytino objekto savininkai. Į paruošimo lankymui techninį projektą turi būti įtraukiamas ir kelių bei gatvių ženklinimas, privažiavimo dangos gerinimas (jeigu toks yra reikalingas). Lankytinas objektas yra paruoštas lankymui kai:

Esant reikalui rengiami ir įgyvendinami privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių prie lankomų objektų ir jų infrastruktūros (tualetų, atliekų surinkimo konteinerių vietos, turizmo informacijos stendai) techniniai projektai. Objekto paruošimo lankymui projekte turi būti įtrauktas geros kokybės privažiavimo prie objekto įrengimas, taip pat kelio ženklų bei nuorodų įrengimas. Viešoji turizmo infrastruktūra prie lankomų objektų įrengiama už valstybinio kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje nenumatyta kitaip.

Lankytinos vietovės. Visi nacionaliniai ir regioniniai parkai, senamiesčiai (Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Telšių, Ukmergės, Trakų) įvardinami kaip lankytinos vietovės, kuriuos taip pat reikėtų paruošti lankymui autoturistams. Objektai, kurie patenka į šias teritorijas nebeišskiriami (pvz. objektai esantys Kauno senamiesčio zonoje atskirai neįtraukti į lankytinų objektų sąrašą, išskyrus muziejai). Traktuojama, kad lankytini objektai yra senamiesčio dalis. Lankytinų vietovių prieigose, turėtų būti įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, skirtos autoturistams. Tai yra viena iš svarbiausių vietovės paruošimo lankymui sąlygų.

Lankytina vietovė yra paruošta lankymui kai:

Kelių ženklai. Lietuvos keliuose ir gatvėse, kurios siejamos su nacionalinėmis autoturizmo trasomis, siūloma statyti šiuos kelių ženklus:

Paruoštiems lankymui objektams kelio ženklai statomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal trasos ženklinimo techninį projektą. Ruošiamiems lankymui objektams kelio ženklai statomi paruošus objektą lankymui jeigu tai numatyta objekto paruošimo lankymui techniniame projekte.

Bendros lankytinų objektų ženklinimo nuostatos: o Laikotarpiu iki 2013 m. siūloma statyti tik trūkstamus kelio ženklus papildant esamą ženklų sistemą o Laikotarpiu iki 2013 m. ženklinami tik lankymui paruošti ar ruošiami lankytini objektai lentelė). o Kiti (neparuošti ir dalinai paruošti lankymui) objektai ženklinami numačius kelio ženklus objekto paruošimo lankymui techniniame projekte. Ženklus nustatyta tvarka stato objekto savininkas, valdytojas ar naudotojas. o Kelio ženklai, informuojantys apie teikiamas paslaugas statomi pradėjus teikti paslaugą ir nuimami – nustojus ją teikti. Ženklus nustatyta tvarka stato paslaugos teikėjas esant poreikiui o Lankytini objektai, esantys miestų teritorijose, ženklinami miestų gatvėse. Specialusis planas nenumato lankytinų objektų ženklinimo miestų , didesnių nei 30 000 gyventojų, gatvėse. o Miestelių teritorijose esantys objektai ženklinami tik valstybinių kelių tąsose. ___________________ 5 Ženklo numeris, nurodytas kelių eismo taisyklėse.

Ženklinimo sistemos principai: o Lankymui paruošti objektai ženklinami 637 tipo ženklais autoturizmo trasoje o Privažiavimų prie objektų sankryžose siūloma ženklinti 725 tipo kelio ženklais o Prie lankytinų objektų (gamtos paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų) siūlomi įrengti 638 tipo ženklus o Prie įvažiavimų į miestus siūlomi įrengti tik 722 tipo (TIC) ženklai. Lankytini objektai prie įvažiavimų į miestus neženklinami. o Vienoje kelio vietoje (skerspjūvyje), neskaitant papildomų lentelių, siūloma statyti ne daugiau kaip tris 637 tipo ženklus. o Projektuojant kelio ženklų išdėstymą kelių sankryžose atsižvelgiama ar jose esami ženklai „Krypties rodyklė“ nurodo gyvenvietes, kurių pavadinimai kartojasi lankytino objekto pavadinime. Tokiu atveju objektas neženklinamas.

Planuojamose autoturizmo trasose šiuo metu yra 68 kelio ženklai. Tai sudaro tik 26% poreikio. Iš viso planuojama pastatyti 255 naujus kelio ženklus prie valstybinės reikšmės kelių. Kelio ženklų trasose išdėstymas pateiktas nacionalinio lygmens autoturizmo trasų aprašuose priede, 1-10 lentelės) ir brėžiniuose (M 1: 100 000), o jų kiekiai – suvestinėje lentelėje (III-2 priede).

Informaciniai stendai. Siekiant informuoti nacionalinėmis autoturizmo trasomis keliaujančius turistus statomi trasos informaciniai stendai. Stendai statomi prie esamų ar Automobilių kelių direkcijos planuojamų įrengti poilsio aikštelių, paslaugų objektų. Stendai statomi už valstybinio kelio juostos ribų, jeigu Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje nenumatyta kitaip. Žemės sklypo dalies, reikalingos stendams įrengti, klausimas sprendžiamas autoturizmo infrastruktūros įrengimo techninio projekto stadijoje. Stendai įrengiami viešai prieinamoje žemės sklypo dalyje arba žemėje, kurioje teikiamos viešos paslaugos (degalinė, automobilių stovėjimo aikštelė, miestelio aikštė, TIC prieigos, LC prieigos ir t.t.). Žemės nuosavybė gali būti privati ar valstybinė. Privačioje žemėje sklypo dalis, reikalinga stendui įrengti, išskiriama servituto tvarka vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Kelių trasų informacija grupuojama viename stende. Iš viso siūloma pastatyti 186 trasų informacinius stendus. Informacinių stendų trasose išdėstymas pateiktas nacionalinio lygmens autoturizmo trasų aprašuose priede, 1-10 lentelės) ir brėžiniuose (M 1: 100 000), o jų kiekiai – suvestinėje lentelėje (III-2 priede).

Tikslinga viešosios higienos-sanitarines paslaugas (viešuosius tualetus) įrengti ir eksploatuoti miestuose, miesteliuose ir kitose vietovėse, per kuriuos eina nacionalinės autoturizmo trasos, prie turizmo informacijos ir lankytojų centrų. Šios viešosios įstaigos papildytų tokio tipo įstaigų tinklą, įrengimą poilsio aikštelėse ir būtų naudojamos ne tik autoturistų, bet ir vietos gyventojų. Ypač aktualu viešųjų tualetų tinklą plėtoti Aukštaitijos ir Žemaitijos pakelės miestuose ir miesteliuose. Jų įrengimu ir eksploatacija rūpintųsi savivaldybės arba vietos bendruomenės, vadovaudamosi nacionalinio lygmens autoturizmo trasų viešosios higienos-sanitarinių paslaugų plėtros techniniu projektu. Viešieji tualetai turėtų patenkinti ne tik pavienių turistų, bet ir turistinių grupių poreikius. Siūloma įrengti ne mažiau vienos kabinos ir trijų pisuarų tualetus vyrams ir trijų kabinų moterims. Tualeto dydis turėtų būti projektuojamas atsižvelgiant į tos vietovės lankomumą (perspektyvinį lankomumą). Miestų, miestelių ir kitų vietovių, kuriuose siūloma įrengti viešuosius tualetus, sąrašas pridedamas (III-3 PRIEDAS).

Poilsio ir stovėjimo aikštelės, kurių valdytojai yra Lietuvos automobilių kelių direkcija ir kurioms suteikta techninė kategorija įrengimui ir priežiūrai, brėžiniuose ir trasų aprašuose nurodytos, įrengiamos arba rekonstruojamos vadovaujantis Poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo planu (Transporto ir kelių tyrimo institutas, 2007). Kitoms poilsio aikštelėms, kurių naudotojai ar valdytojai yra savivaldybės, saugomų teritorijų direkcijos, privatūs asmenys, urėdijos ir kt.) nustatoma ne žemesnė II įrengimo ir III priežiūros kategorija, vadovaujantis I-2 priede pateikta klasifikacija ir I-3 priede nurodytais priežiūros lygiais. Šių aikštelių savininkai, naudotojai ar valdytojai gali kelti aikštelės įrengimo ir priežiūros lygį savo nuožiūra.

SPRENDINIŲ PRIEDAI (pateikiama aiškinamojo rašto prieduose):

III-1 PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų aprašai (1-10 lentelės) III-2 PRIEDAS. Kelio ženklų, siejamų su nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklu, suvestinė III-3 PRIEDAS. Miestų, miestelių ir kitų vietovių, kuriuose siūloma įrengti viešuosius tualetus, sąrašas.

III-4 PRIEDAS. Nacionalinio lygmens autoturizmo infrastruktūros įgyvendinimo suvestinė III-5 PRIEDAS. GRAFINĖ DALIS 1. Nacionalinio lygmens autoturizmo trasų tinklas M 1:500 000 2. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Alytaus apskritis M 1:100 000 3. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Kauno apskritis M 1:100 000 4. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Klaipėdos apskritis M 1:100 000 5. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Marijampolės apskritis M 1:100 000 6. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Panevėžio apskritis M 1:100 000 7. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Šiaulių apskritis M 1:100 000 8. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Tauragės apskritis M 1:100 000 9. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Telšių apskritis M 1:100 000 10. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Utenos apskritis M 1:100 000 11. Nacionalinio lygmens autoturizmo sprendiniai. Vilniaus apskritis M 1:100 000 Nacionalinio lygmens autoturizmo specialusis planas IV. NACIONALINIO LYGMENS AUTOTURIZMO INFRASTRUKTŪROS ĮGYVENDINIMO PROGRAMA TURINYS:

1.1 BENDROSIOS NUOSTATOS 1.2 APLINKOS ANALIZĖ 1.3 PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 1.4 SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI 1.5 PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, ATSKAITOMYBĖ 1.1 BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Nacionalinio lygmens autoturizmo infrastruktūros įgyvendinimo metų programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – įvertinti ir aprašyti autoturizmo infrastruktūros plėtros tendencijas.

1.2. APLINKOS ANALIZĖ 6. Lietuvos autoturizmo plėtros valdymo, planavimo dokumentų aplinkos ir finansavimo vertinimas:

6.1. Lietuvoje autoturizmo plėtros valdymas vykdomas dalyvaujant trims institucijoms. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo valstybinės reikšmės kelių ir gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo ir užsakovų funkcijas. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas vykdo savivaldybės. Valstybinis turizmo departamentas organizuoja ir vykdo užsakovo funkcijas įrengiant turizmo srities kelio ženklus ir turizmo informacijos stendus.

6.2. Transporto veiklos pagrindų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 30-804; 2002, Nr. 29-1034) 3 straipsnyje nurodo, kad valstybė užtikrina „viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto infrastruktūros objektų naudotojams, taip pat šios infrastruktūros naudotojams iš užsienio...“ „Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais“. Lietuvoje 2000 metais priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213), kurio poįstatyminis aktas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530). Vadovaujantis įstatymu parengta Saugaus eismo gerinimo keliuose programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1171 (Žin., 2007, Nr. 115-4706). Programoje prioritetas teikiamas eismo saugumo priemonėms avaringiausiuose kelių ruožuose įgyvendinti.