LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Trumpai

Šis teisės aktas keičia ankstesnį įsakymą dėl ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos, atsižvelgiant į naujausius Europos Sąjungos reikalavimus.
Ką jis reguliuoja

Variklių tipo patvirtinimo numerio ir teršalų išmetimo etapo žymėjimą.
Kontrolės sąlygas IIIB ir IV etapo varikliams, susijusias su aukščiu, temperatūra ir slėgiu.
Azoto oksidų (NOx) kontrolės priemonių reikalavimus IV etapo varikliams.
Karterių išmetamų dujų patikrinimą ir jų tvarkymą.
Kam jis aktualus

Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių gamintojams.
Pirminės įrangos gamintojams, montuojantiems šiuos variklius.
Esminiai punktai

Prie variklio tipo patvirtinimo numerio turi būti nurodomas apskliaustas išmetamųjų teršalų etapo numeris romėniškais skaitmenimis ir, jei taikoma, raidės SV mažalitražių variklių gamintojams.
IIIB etapo varikliams taikomos kontrolės sąlygos: aukštis ne daugiau kaip 1 000 m, aplinkos temperatūra 2–30 °C, variklio aušinimo skysčio temperatūra didesnė kaip 70 °C.
IV etapo varikliams taikomos kontrolės sąlygos: atmosferos slėgis ne mažesnis kaip 82,5 kPa, aplinkos temperatūra ne mažesnė kaip -7 °C, variklio aušinimo skysčio temperatūra didesnė kaip 70 °C.
IV etapo variklių išmetamų teršalų kiekis kontrolės srityje neturi viršyti daugiau kaip 100 % nustatytų ribinių verčių.
Karterio dujos neturi būti išmetamos tiesiog į aplinką, išskyrus variklius su turbokompresoriais, siurbliais, pūstuvais ar kompresoriais, skirtiems orui tiekti, su sąlyga, kad šie teršalai pridedami prie išmetamųjų teršalų bandymų metu.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 
 LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 dėl lietuvos respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 5 „dėl NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS aprašo PATVIRTINIMO“ pakeitimo
m. gruodžio 11 d. Nr. D1-925
 Vilnius
 P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 86-3913; 2005, Nr. 68-2458; 2011, Nr. 39-1891; 2012, Nr. 110-5604):
Išdėstau preambulę taip:
 „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 17 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 20 tomas, p. 17) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos direktyva 2012/46/ES (OL 2012 L 353, p. 80):“.
Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos apraše:
1. 1 priede:
1.1. papildau 2.2.3 ir 2.2.4 punktais:
 „2.2.3. apskliaustas išmetamųjų teršalų etapo numeris, kuris turi būti nurodomas romėniškais skaitmenimis greta tipo patvirtinimo numerio ir gerai matytis;
2.4. mažalitražių variklių gamintoją reiškiančios apskliaustos raidės SV, kurios nurodomos greta kiekvieno variklio, kuris rinkai pateikiamas vadovaujantis 71 punktu dėl mažomis serijomis gaminamiems varikliams nustatytos išimties, tipo patvirtinimo numerio ir turi būti aiškiai matomos.“;
1.2. išdėstau 7.2.2.2 punktą taip:
 „7.2.2.2. IIIB ir IV etapams taikomos šios kontrolės sąlygos:
2.2.2.1. IIIB etapo varikliams taikomos kontrolės sąlygos:
2.2.2.1.1. aukštis: ne daugiau kaip 1 000 metrų (arba ekvivalentinis 90 kPa atmosferos slėgis);
2.2.2.1.2. aplinkos temperatūros intervalas yra 275 K–303 K (2–30 °C);
2.2.2.1.3. variklio aušinimo skysčio temperatūra yra didesnė kaip 343 K (70 °C);
2.2.2.1.4. kai papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema įsijungia tuomet, kai variklis veikia 7.2.2.2.1.2, 7.2.2.2.1.3 ir 7.2.2.2.1.4 punktuose išdėstytomis kontrolės sąlygomis, sistema turi įsijungti tik išimtiniu atveju;
2.2.2.2. IV etapo varikliams taikomos kontrolės sąlygos:
2.2.2.2.1. atmosferos slėgis yra ne mažesnis kaip 82,5 kPa;
2.2.2.2.2. aplinkos temperatūros intervalas:
 – ne mažesnė kaip 266 K (-7 °C),
 – ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą esant nustatytam atmosferos slėgiui pagal šią lygtį: Tc = – 0,4514 (101,3 – p b ) + 311, čia: Tc – apskaičiuotoji aplinkos oro temperatūra (K), o Pb – atmosferos slėgis (kPa);
2.2.2.2.3. variklio aušinimo skysčio temperatūra yra didesnė kaip 343 K (70 °C);
2.2.2.2.4. kai papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema įsijungia tuomet, kai variklis veikia 7.2.2.2.2.1, 7.2.2.2.2.2 ir 7.2.2.2.2.3 punktuose išdėstytomis kontrolės sąlygomis, sistema turi įsijungti tik įrodžius, kad tai būtina 7.2.2.3 punkte nurodytais tikslais, ir tam pritaria įgaliota institucija;
2.2.2.3. veikimas žemos temperatūros sąlygomis:
2.2.2.3.1. nukrypstant nuo 7.2.2.2.2 punkto reikalavimų, IV etapo varikliuose su įrengta išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema gali būti naudojama papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, kai aplinkos temperatūra yra mažesnė nei 275 K (2 °C) ir jei paisoma vieno iš šių dviejų kriterijų:
2.2.2.3.1.1. įsiurbimo kolektoriaus temperatūra yra ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą pagal šią lygtį: IMT c = P IM /15,75 + 304,4, čia: IMT c – apskaičiuotoji įsiurbimo kolektoriaus temperatūra (K), o P IM – absoliutusis įsiurbimo kolektoriaus slėgis (kPa);
2.2.2.3.1.2. variklio aušinimo skysčio temperatūra yra ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą pagal šią lygtį: ECT c = P IM /14,004 + 325,8, čia: IMT c – apskaičiuotoji variklio aušinimo skysčio temperatūra (K), o P IM – absoliutusis įsiurbimo kolektoriaus slėgis (kPa).“;
1.3. 7.2.2.3.2 punktą išdėstau taip:
 „7.2.2.3.2. siekiant užtikrinti eksploatacijos saugą;“;
1.4. 7.3 punkto pavadinimą išdėstau taip:
 „7.3. IIIB etapo variklių išmetamų NOx kontrolės priemonių reikalavimai“;
1.5. papildau 7.4, 7.5 ir 7.6 punktais:
 „7.4. „IV etapo variklių išmetamų NOx kontrolės priemonių reikalavimai“
4.1. gamintojas, naudodamas dokumentus, nurodytus II priedo 1 priedėlio 2 punkte ir II priedo 3 priedėlio 2 punkte, pateikia informaciją, kurioje išsamiai aprašytos NOx kontrolės priemonių funkcinės veikimo charakteristikos;
4.2. variklio išmetamų teršalų kontrolės sistema turi veikti visomis Sąjungos teritorijoje būdingomis aplinkos sąlygomis, ypač nusistovėjus žemai aplinkos temperatūrai. Taikant šį reikalavimą neapsiribojama tik tomis sąlygomis, kuriomis turi būti naudojama pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, kaip nurodyta 7.2.2.2 punkte;
4.3. gamintojas turi įrodyti, kad tipo tvirtinimo procedūros metu naudojant reagentą per karštojo paleidimo NRTC arba NRSC ciklą išmetamo amoniako kiekis neviršija vidutinės 10 ppm vertės;
4.4. jeigu reagentų talpyklos įmontuojamos į ne kelių mobiliąją mašiną arba prie jos prijungiamos, turi būti numatytos priemonės reagento ėminiams iš talpyklų paimti. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai prieinama be jokio specialaus įrankio arba prietaiso;
4.5. vadovaujantis 16 punktu, tipo patvirtinimas priklauso nuo šių sąlygų:
4.5.1. raštiškų techninės priežiūros instrukcijų pateikimo kiekvienam ne kelių mobiliosios mašinos operatoriui;
4.5.2. variklio, įskaitant išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, kuri yra patvirtinto tipo variklio dalis, montavimo dokumentų pateikimo pirminės įrangos gamintojui;
4.5.3. operatoriaus perspėjimo sistemos, raginimo imtis priemonių sistemos ir, kai taikoma, apsaugos nuo reagento užšalimo instrukcijų pateikimo pirminės įrangos gamintojui;
4.5.4. šio priedo I priedėlyje išdėstytų nuostatų dėl operatoriaus instruktažo, montavimo dokumentų, operatoriaus perspėjimo sistemos, raginimo imtis priemonių sistemos ir apsaugos nuo reagento užšalimo taikymo;
5. IV etapo kontrolės sritis
 Vadovaujantis šio priedo 3.1.2.7 punktu, IV etapo variklių išmetamų teršalų, kurių ėminiai paimti I priedo 2 priedėlyje nurodytoje kontrolės srityje, kiekis neturi viršyti daugiau kaip 100 % šio priedo 3.1.2.6 punkto lentelėje nurodytų išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių;
5.1. parodomojo bandymo reikalavimai:
 Bandomoje kontrolės srityje techninė tarnyba atsitiktine tvarka parenka iki trijų apkrovos ir apsisukimų dažnio taškų. Be to, techninė tarnyba nustato atsitiktinę bandymo taškų naudojimo seką. Bandymas atliekamas laikantis pagrindinių NRSC reikalavimų, tačiau kiekvienas bandymo taškas vertinamas atskirai. Kiekvienas bandymo taškas turi atitikti 7.5 punkte nustatytas ribines vertes;
5.2. bandymo reikalavimai:
 bandymas atliekamas iškart po bandymo ciklų trūkiojo režimo sąlygomis, kaip aprašyta III priede.
 Tačiau, kai gamintojas, vadovaudamasis III priedo 1.2.1 punktu, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, bandymas atliekamas taip:
5.2.1. bandymas atliekamas atitinkamai iškart po bandymų ciklų trūkiojo režimo sąlygomis, kaip aprašyta JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.1.2 punkto a–e papunkčiuose, tačiau iki procedūrų, taikomų po bandymo (f papunktis) arba po nuolatinio dinamiško ciklo (RMC) bandymo pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.2.2 punkto a–d papunkčius, tačiau iki procedūrų, taikomų po bandymo (e papunktis);
5.2.2. bandymai atliekami vadovaujantis JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.1.2 punkto b–e papunkčiais, kiekvienam iš pasirinktų trijų bandymo taškų taikant kelių filtrų metodą (po vieną filtrą kiekviename bandymo taške);
5.2.3. kiekviename bandymo taške apskaičiuojama speciali išmetamųjų teršalų kiekio vertė (g/kWh);
5.2.4. išmetamųjų teršalų kiekio vertės gali būti apskaičiuotos kaip molinė masė pagal A.7 priedėlį arba kaip molinė masė pagal A.8 priedėlį, tačiau turi atitikti metodą, taikomą trūkiuoju režimu arba atliekant RMC bandymą;
5.2.5. apskaičiuojant dujų sumą, nustatoma, kad Nmode vertė ir svorinis koeficientas turi būti lygūs 1;
5.2.6. apskaičiuojant kietųjų dalelių kiekį taikomas kelių filtrų metodas, o, apskaičiuojant sumą, nustatoma, kad Nmode vertė ir svorinis koeficientas turi būti lygūs 1;
6. IV etapo variklių karterių išmetamų dujų patikrinimas:
6.1. išmetamosios karterio dujos neturi būti išmetamos tiesiog į aplinką, išskyrus 7.6.3 punkte nustatytą išimtį;
6.2. variklių išmetamos karterio dujos gali būti bet kuriuo veikimo momentu nukreipiamos į teršalų išmetimo sistemą prieš papildomo apdorojimo prietaisą;
6.3. variklių su turbokompresoriais, siurbliais, pūstuvais arba kompresoriais, skirtais orui tiekti, karterių išmetamos dujos gali būti nukreipiamos į aplinką. Šiuo atveju, vadovaujantis 7.6.3.1 punktu, atliekant visų išmetamųjų teršalų kiekio bandymus išmetamos karterio dujos pridedamos prie išmetamųjų teršalų (fiziškai arba matematiškai):
6.3.1. išmetamosios karterio dujos:
 išmetamosios karterio dujos neturi būti išmetamos tiesiog į aplinką, išskyrus šią išimtį: variklių su turbokompresoriais, siurbliais, pūstuvais arba kompresoriais, skirtais orui tiekti, karterio dujos gali būti išmetamos į aplinką, jeigu atliekant visų išmetamųjų teršalų kiekio bandymus šie teršalai pridedami prie išmetamųjų teršalų (fiziškai arba matematiškai). Gamintojai, kurie pasinaudoja šia išimtimi, turi įrengti variklius taip, kad karterio dujas būtų galima nukreipti į išmetamųjų dujų ėminių ėmimo sistemą. Taikant šį punktą, karterio dujos, kurios bet kuriuo veikimo momentu nukreipiamos į teršalų išmetimo sistemą prieš išmetamųjų dujų papildomą valymą, nelaikomos išmetamomis tiesiog į aplinką.
 Kad būtų galima išmatuoti išmetamuosius teršalus, atvirai išmetamos karterio dujos į teršalų išmetimo sistemą nukreipiamos taip:
6.3.1.1. vamzdžių medžiaga turi būti lygiomis sienelėmis, laidi elektrai ir nereaguoti su išmetamosiomis karterio dujomis. Vamzdžiai turi būti kuo trumpesni;
6.3.1.2. laboratorinio karterio vamzdyno linkių turi būti kuo mažiau, o būtinų linkių spindulys – kuo didesnis;
6.3.1.3. laboratorinio karterio dujų išmetimo vamzdynas turi atitikti variklių gamintojo specifikacijų reikalavimus dėl karterio priešslėgio;
6.3.1.4. karterio dujų išmetimo vamzdynas sujungiamas su nepraskiestų išmetamųjų dujų kanalu už bet kurios papildomo apdorojimo sistemos ir išmetamųjų teršalų ribotuvo ir turi būti gerokai prieš visus ėminių ėmimo zondus, kad prieš imant ėminius išmetamosios dujos visiškai susimaišytų. Karterio dujų išmetimo vamzdis turi išeiti į laisvąjį išmetamųjų dujų srautą, kad būtų išvengta pasienio sluoksnio efektų ir dujos geriau maišytųsi. Karterio dujų išmetimo vamzdžio anga gali būti nukreipta bet kuria kryptimi pagal nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą.“;
1.6. papildau 8 punktu:
 „8. Variklio galios kategorijos nustatymas:
1. siekiant nustatyti, ar Tvarkos aprašo 5.1 ir 5.4 punktuose apibrėžti kintamo greičio varikliai atitinka šio priedo 3 punkte pateiktas išmetamųjų teršalų ribines vertes, jie priskiriami galios intervalams remiantis didžiausia naudingosios galios verte, apskaičiuota pagal Tvarkos aprašo 10.30 punktą;
2. kitų tipų varikliams taikoma vardinė naudingoji galia.“;
1.7. papildau 1 priedėliu „Reikalavimai užtikrinti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą“ ir 2 priedėliu „IV etapo variklių kontrolės srities reikalavimai“ (pridedama).
2. 2 priedo 1 priedėlyje:
2.1. 3 punkto pavadinimą išdėstau taip:
 „3. DEGALŲ TIEKIMAS DYZELINIAMS VARIKLIAMS“;
2.2. 4 punktą išdėstau taip:
 „4. DEGALŲ TIEKIMAS BENZININIAMS VARIKLIAMS (*):
1. karbiuratorius:
1.1. gamybinė (-s) markė (-s);
1.2. tipas (-ai);
2. netiesioginis degalų įpurškimas: vienas / keli purkštuvai:
2.1. gamybinė (-s) markė (-s);
2.2. tipas (-ai);
3. tiesioginis įpurškimas:
3.1. gamybinė (-s) markė (-s);
3.2. tipas (-ai);
4. degalų srautas [g/h] ir oro bei degalų santykis esant vardiniam apsisukimų dažniui, kai droselinė sklendė visai atidaryta:“;
2.3. papildau 5, 6 ir 7 punktais:
 „5. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS
1. didžiausias vožtuvo pakilimas ir atsidarymo bei užsidarymo kampai viršutinio rimties taško atžvilgiu arba lygiavertės charakteristikos;
2. pamatiniai ir (arba) nustatomieji verčių intervalai (*);
3. reguliuojama vožtuvų sinchronizavimo sistema (įsiurbimui ir (arba) išmetimui, jeigu taikytina):
3.1. tipas: nenutrūkstamo veikimo arba įjungiamas / išjungiamas (*);
3.2. kumštelio fazinio poslinkio kampas.
ANGŲ KONFIGŪRACIJA;
1. padėtis, dydis ir skaičius.
UŽDEGIMO SISTEMA;
1. uždegimo ritė:
1.1. gamybinė (-s) markė (-s);
1.2. tipas (-ai);
1.3. skaičius;
2. žvakė (-s):
2.1. gamybinė (-s) markė (-s):
2.2. tipas (-ai):
3. magneta:
3.1. gamybinė (-s) markė (-s);
3.2. tipas (-ai);
4. uždegimo ankstinimas:
4.1. statinė paskuba pagal viršutinį mirties tašką [veleno kampiniai laipsniai];
4.2. paskubos kreivė, jeigu taikytina;
 (*) Išbraukti, kas netaikoma.“
3. 2 priedo 2 priedėlyje:
3.1. 1.8 punktą išdėstau taip:
 „1.8. išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemos (*):
 (*) Jei netaikoma, pažymima „Netaikoma“.“
3.2. 2.2 punkto lentelę išdėstau taip:
 „Pirminis variklis -1
 Šeimai priskiriami varikliai -2
 Variklio tipas
 Cilindrų skaičius
 Vardinis apsisukimų dažnis (aps./min.)
 Degalų tiekimas vienai stūmoklio eigai (mm3) dyzeliniams varikliams, benzininių variklių degalų srautas (g/h), esant vardinei naudingajai galiai
 Vardinė naudingoji galia (kW)
 Apsisukimų dažnis esant didžiausiam sukimo momentui (aps./min.)
 Degalų tiekimas vienai stūmoklio eigai (mm3) dyzeliniams varikliams, benzininių variklių degalų srautas (g/h), esant didžiausiam sukimo momentui
 Didžiausias sukimo momentas (Nm)
 Apsisukimų skaičius tuščiąja eiga (aps./min.)
 Cilindro darbinis tūris (pirminio variklio procentais)
 100
 -1 Išsami informacija 1 priedėlyje
 -2 Išsami informacija 3 priedėlyje“
4. 3 priede:
4.1. 1.2 punktą išdėstau taip:
 „1.2. bandymo procedūros parinkimas;
 bandymas atliekamas sumontuojant variklį ant bandymo stendo ir prijungiant prie dinamometro.
2.1. I, II, IIIA, IIIB ir IV etapų bandymo procedūra;
 bandymas atliekamas pagal šiame priede nustatytą procedūrą arba, gamintojo nuožiūra, taikant JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nurodytą bandymo procedūrą;
 be to, taikomi šie reikalavimai:
2.1.1. ilgaamžiškumo reikalavimai, nustatyti šio priedo 5 priedėlyje;
2.1.2. 1 priedo 7.5 punkte pateiktos nuostatos dėl variklio kontrolės srities (tik IV etapo varikliams);
2.1.3. šio priedo 6 priedėlyje nustatyti reikalavimai pranešti pagal šiame priede nustatytą procedūrą bandomų variklių išmetamą CO2 kiekį. Jei varikliai bandomi pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, taikomas šio priedo 7 priedėlis;
2.1.4. šio Tvarkos aprašo V priede nurodyti etaloniniai degalai naudojami pagal šio priedo reikalavimus bandomiems varikliams. Šio Tvarkos aprašo V priede nurodyti etaloniniai degalai naudojami varikliams, bandomiems pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytus reikalavimus;
2.2. jeigu pagal I priedo 7.5.2 punktą gamintojas, bandydamas I, II, IIIA arba IIIB etapų variklius, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą bandymų procedūrą, taikomi 3.7.1 punkte nustatyti bandymų ciklai.“;
4.2. 5 priedėlį „Ilgaamžiškumo reikalavimai“ išdėstau nauja redakcija (pridedama);
4.3. papildau 6 priedėliu „I, II, IIIA, IIIB ir IV etapų variklių išmetamo CO2 kiekio nustatymas“ ir 7 priedėliu „Išmetamo CO2 kiekio nustatymas alternatyviu būdu“ (pridedama).
5. 6 priedą papildau 2 punktu: 
 „2. Šis priedas taikomas taip: 
1. I, II, IIIA, IIIB ir IV etapams taikomi šio VI priedo 1 punkte nustatyti reikalavimai; 
2. jeigu gamintojas, atsižvelgdamas į šio priedo 1.2.1 punkte nurodytą galimybę, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, taikomas JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 9 punktas.
6. 7 priedo 1 priedėlį „Uždegimo suspaudimu variklių bandymų rezultatų (1) bandymų protokolas“ išdėstau nauja redakcija (pridedama).
7. 11 priedą „Patvirtinto tipo variklių duomenų lapas“ išdėstau nauja redakcija (pridedama).
8. 12 priedą „Alternatyvių tipo patvirtinimų pripažinimas“ išdėstau nauja redakcija (pridedama).
 Aplinkos ministras                                                     Valentinas Mazuronis
 Ne keliais judančių mechanizmų vidaus 
 degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų 
 išmetimo ribojimo tvarkos aprašo 
priedo 1 priedėlis
 REIKALAVIMAI UŽTIKRINTI TINKAMĄ NOx KONTROLĖS PRIEMONIŲ VEIKIMĄ
Įžanga 
 Šiame priede nustatomi reikalavimai užtikrinti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą. Į jį įtraukti reikalavimai varikliams, kurių išmetamų teršalų kiekio mažinimas pagrįstas reagento naudojimu; 
1. apibrėžtys ir santrumpos:
 NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistema – variklyje sumontuota sistema, gebanti: 
1.1. aptikti NOx kontrolės sistemos triktį; 
1.2. nustatyti galimą NOx kontrolės sistemos trikties priežastį naudojantis kompiuterio atmintyje saugoma informacija ir (arba) perduoti šią informaciją per išorės sąsają.
 NOx kontrolės sistemos triktis (NKT) – mėginimas pabloginti variklio NOx kontrolės sistemos veikimą arba su tokiu mėginimu potencialiai susijusi sistemos veikimo triktis, kurią aptikus, remiantis šiuo Tvarkos aprašu, turi įsijungti perspėjimo arba raginimo imtis veiksmų sistema.
 Diagnostinis trikties kodas (DTK) – skaitmeninis arba raidinis ir skaitmeninis identifikatorius, nurodantis arba apibūdinantis NOx kontrolės sistemos triktį.
 Patvirtintas ir aktyvus DTK – diagnostinis trikties kodas, saugomas tol, kol NKD sistemoje yra informacijos apie triktį. 
 Skaitytuvas – išorinė bandymo įranga, naudojama ryšiui su NKD sistema per išorės sąsają palaikyti. 
 Variklių su NKD sistema šeima – gamintojo sudaryta variklio sistemų, kurioms būdingi tie patys NKT stebėsenos ir diagnostikos būdai, grupė.
Bendrieji reikalavimai:
 Variklio sistemoje įrengiama NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistema, gebanti nustatyti šiame priede nurodytas NOx kontrolės sistemos triktis (NKT). Visos variklio sistemos, kurioms taikomos šio punkto nuostatos, suprojektuojamos, sukonstruojamos ir sumontuojamos taip, kad galėtų atitikti šiuos reikalavimus per visą variklio eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį. Siekiant šio tikslo leistina, kad variklių, kurių eksploatavimo trukmė, nurodyta šio Tvarkos aprašo III priedo 5 priedėlio 2.1 punkte, yra viršijama, NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistemos veikimas ir jautris būtų šiek tiek prastesni – tiek, kad prieš įsijungiant perspėjimo ir (arba) raginimo imtis veiksmų sistemoms galėtų būti viršytos tame priede nurodytos ribinės vertės:
1. privaloma informacija:
1.1. jeigu išmetamųjų teršalų sistemoje turi būti naudojamas reagentas, gamintojas II priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 punkte ir 3 priedėlio 2.2.1.13 punkte privalo nurodyti to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, darbinės temperatūros sąlygas ir nuorodą į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus;
1.2. suteikiant tipo patvirtinimą, įgaliotai institucijai pateikiama išsami raštiška informacija apie visas operatoriaus perspėjimo sistemos, nustatytos 4 punkte, ir operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos, nustatytos 5 punkte, funkcines veikimo charakteristikas; 
1.3. gamintojas pateikia montavimo dokumentus, kuriuos naudodamas pirminės įrangos gamintojas užtikrina, kad variklis kartu su reikiamomis įrangos dalimis, įskaitant patvirtinto tipo varikliui priklausančią ir mašinoje sumontuotą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, veiktų taip, kad atitiktų šiame priede pateiktus reikalavimus. Į šiuos dokumentus įtraukiami variklio sistemai (programinei įrangai, aparatinei įrangai ir ryšio sistemai) taikomi išsamūs techniniai reikalavimai ir nuostatos, kad ją būtų galima tinkamai įrengti mašinoje; 
2. veikimo sąlygos:
2.1. NOx kontrolės ir diagnostikos sistema veikia šiomis sąlygomis: 
2.1.1. esant aplinkos temperatūrai nuo 266 K iki 308 K (nuo -7 iki 35 °C);
2.1.2. esant mažesniam nei 1 600 m aukščiui; 
2.1.3. esant didesnei kaip 343 K (70 °C) variklio aušalo temperatūrai; 
 Šis punktas netaikomas stebint reagento lygį talpykloje, kai stebėsena atliekama visomis matuojant techniškai įmanomomis sąlygomis, pvz., visais atvejais, kai skystas reagentas yra neužšalęs. 
3. reagento apsauga nuo užšalimo:
3.1. leidžiama naudoti šildomą arba nešildomą reagento talpyklą ir dozavimo sistemą. Šildoma sistema turi atitikti 2.3.2 punkto reikalavimus. Nešildoma sistema turi atitikti 2.3.3 punkto reikalavimus: 
3.1.1. jeigu naudojama nešildoma reagento talpykla ir dozavimo sistema, tai nurodoma mašinos savininkui skirtose raštiškose instrukcijose;
3.2. reagento talpykla ir dozavimo sistema:
3.2.1. regentui užšalus, reagentas parengiamas naudoti ne vėliau kaip po 70 minučių nuo variklio užvedimo esant 266 K (-7 °C) aplinkos temperatūrai;
3.2.2. šildomos sistemos projektavimo kriterijai:
 šildoma sistema projektuojama taip, kad, atliekant bandymus pagal nustatytą procedūrą, atitiktų šiame punkte nustatytus veikimo reikalavimus:
3.2.2.1. reagento talpykla ir dozavimo sistema laikoma 255 K (-18 °C) temperatūroje 72 valandas arba tol, kol reagentas sukietėja, jeigu tai įvyksta greičiau nei pirmuoju atveju;
3.2.2.2. pasibaigus 2.3.2.2.1 punkte nustatytam laikymo laikotarpiui, mašina/variklis užvedami ir laikomi užvesti esant 266 K (-7 °C) arba žemesnei aplinkos temperatūrai tokiu režimu: 
3.2.2.2.1. 10–20 minučių tuščiąja eiga;
3.2.2.2.2. po to dar iki 50 minučių, taikant ne didesnę kaip 40 % vardinę apkrovą;
3.2.2.3. baigiant 2.3.2.2.2 punkte nustatytą bandymo procedūrą, reagento dozavimo sistema turi veikti visa galia. 
3.2.3. atitikties projektavimo kriterijams vertinimas gali būti atliktas šaltoje bandymų kameroje, naudojant visą mašiną ar joje montuojamas tipines dalis, arba remiantis tikromis sąlygomis atliekamais bandymais;
3.3. operatoriaus perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas, kai sistema nešildoma:
3.3.1. 4 punkte aprašyta operatoriaus perspėjimo sistema įsijungia, kai reagento dozavimas nevyksta esant ne didesnei kaip 266 K (-7 °C) aplinkos temperatūrai;
3.3.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, kai reagento dozavimas sutrinka esant ne didesnei kaip 266 K (-7 °C) aplinkos temperatūrai per ne ilgesnį kaip 70 minučių laikotarpį nuo variklio užvedimo;
4. diagnostikos reikalavimai:
4.1. NOx kontrolės ir diagnostikos sistema, naudodama kompiuterio atmintyje saugomus diagnostinius trikčių kodus, geba nustatyti šiame priede nagrinėjamas NOx kontrolės sistemos triktis ir perduoti šią informaciją per išorės sąsają; 
4.2. diagnostinių trikčių kodų užregistravimo reikalavimai: 
4.2.1. NKD sistema užregistruoja DTK kiekvienos aiškios NOx kontrolės sistemos trikties atveju;
4.2.2. per 60 minučių nuo variklio užvedimo NKD sistema nustato, ar yra aptiktina triktis. Tuo metu išsaugomas patvirtintas ir aktyvus DTK ir pagal 4 punktą įjungiama perspėjimo sistema;
4.2.3. jeigu prietaisams reikia daugiau kaip 60 minučių, kad galėtų tinkamai aptikti ir patvirtinti NKT (pvz., kai prietaisai taiko statistinį modeliavimą arba mašinos skysčių sąnaudų atveju), įgaliota institucija gali suteikti daugiau laiko stebėsenai atlikti su sąlyga, kad gamintojas pagrindžia būtinybę suteikti daugiau laiko (pvz., techniniais duomenimis, bandymų rezultatais, gamybine praktika ir pan.);
4.3. diagnostinių trikčių kodų ištrynimo reikalavimai: 
4.3.1. NKD sistema DTK netrina iš kompiuterio atminties, kol nepašalinamas su tuo DTK susijęs gedimas; 
4.3.2. NKD sistema gali ištrinti visus DTK, kai gaunama pateikus prašymą variklio gamintojo įrengto patentuoto skaitytuvo ar techninės priežiūros prietaiso užklausa arba kai panaudojamas variklio gamintojo suteiktas slaptažodis;
4.4. NKD sistema neturi būti užprogramuota arba kitaip pritaikyta iš dalies arba visiškai išsijungti faktiniu variklio eksploatavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į mašinos amžių, ir joje neturi būti jokio algoritmo arba kitos sistemos, kurių paskirtis yra ilgainiui sumažinti NKD sistemos veiksmingumą;
4.5. visi perprogramuojami kompiuteriniai NKD sistemos kodai arba veikimo parametrai turi būti apsaugoti nuo klastojimo. 
4.6. variklių su NKD sistema šeima;
 gamintojas yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta variklių su NKD sistema šeimos sudėtis. Variklio sistemų, priklausančių variklių su NKD sistema šeimai, pagrįstas tinkamu inžineriniu sprendimu, o grupavimą patvirtina įgaliota institucija;
 skirtingų variklių šeimoms priskiriami varikliai gali priklausyti tai pačiai variklių su NKD sistema šeimai; 
4.6.1. variklių su NKD sistema šeimą apibrėžiantys parametrai:
 variklių su NKD sistema šeimai būdingi pagrindiniai konstrukcijos parametrai, kurie bendri visoms tos šeimos variklių sistemoms; 
 kad variklių sistemas būtų galima laikyti priklausančiomis tai pačiai variklių su NKD sistema šeimai, jų pagrindinių parametrų sąrašas turi būti panašus į šį: 
4.6.1.1. išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos; 
4.6.1.2. NKD stebėsenos metodai; 
4.6.1.3. NKD stebėsenos kriterijai; 
4.6.1.4. stebėsenos parametrai (pvz., dažnumas);
 šiuos panašumus gamintojas įrodo atitinkamomis inžinerinėmis priemonėmis arba kita tinkama tvarka ir juos turi patvirtinti įgaliota institucija;
 gamintojas įgaliotos institucijos gali paprašyti patvirtinti nedidelius NKD sistemos stebėsenos ir (arba) diagnozavimo metodų skirtumus, kurių priežastis yra variklio sistemos konfigūracijos skirtumai, kai gamintojas tuos metodus laiko vienodais ir jie skiriasi tik todėl, kad būtų galima atsižvelgti į specialias nagrinėjamų komponentų charakteristikas (pvz., dydį, išmetamųjų dujų srautą ir pan.) arba jų panašumai pagrįsti tinkamu inžineriniu sprendimu. 
Techninės priežiūros reikalavimai:
1. gamintojas visiems naujų variklių arba mašinų savininkams pateikia raštiškas išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistemos ir tinkamo jos veikimo instrukcijas arba užtikrina, kad tokios instrukcijos jiems būtų pateiktos;
 šiose instrukcijose nurodoma, kad operatoriaus perspėjimo sistema operatoriui praneš apie problemą, jeigu išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistema ims netinkamai veikti, ir kad įsijungusi operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema galiausiai nebeleis naudotis mašina, jei nebus paisoma šio perspėjimo;
2. instrukcijose nurodomi reikalavimai, kaip tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti variklius, kad jų taršos normos liktų nepakitusios, įskaitant, kai taikytina, nurodymus, kaip tinkamai naudoti suvartojamuosius reagentus;
3. instrukcijos turi būti aiškios, parašytos ne techniniu stiliumi, o tokia pačia kalba, kokia yra parašytas ne kelių mobiliųjų mašinų ar variklio naudotojo vadovas;
4. instrukcijose nurodoma, ar transporto priemonės naudotojas turi papildyti suvartojamųjų reagentų pertraukomis tarp įprastos techninės priežiūros laikotarpių. Instrukcijose taip pat nurodoma reikiama reagento kokybė. Jose aprašoma, kaip vairuotojas turėtų papildyti reagento talpyklą. Be to, pateikiama informacija apie galimas tokio tipo variklio reagento sąnaudas ir kaip dažnai reikėtų papildyti reagento;
5. instrukcijose nurodoma, jog tam, kad variklis atitiktų tipo patvirtinimo suteikimo reikalavimus, taikomus to tipo varikliams, labai svarbu naudoti reikiamą reagentą, atitinkantį tinkamas specifikacijas, ir papildyti tik juo;
6. instrukcijose paaiškinama, kaip veikia vairuotojo perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos. Be to, išaiškinami perspėjimo sistemos nepaisymo ir nepapildymo reagentu arba problemos nesprendimo padariniai eksploatacijai ir trikčių registravimui.
Operatoriaus perspėjimo sistema:
1. mašinoje įrengiama operatoriaus perspėjimo sistema, kuri rodomais signalais jį informuoja apie aptiktą žemą reagento lygį, netinkamą reagento kokybę, reagento dozavimo triktį arba apie 9 punkte nurodyto tipo triktį, dėl kurios gali įsijungti operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, jeigu minėtos problemos laiku nebus išspręstos. Perspėjimo sistema veikia ir tada, kai įsijungia 5 punkte aprašyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema;
2. perspėjimas turi skirtis nuo perspėjimo, naudojamo pranešant apie triktį ar kitokią variklio techninę priežiūrą, tačiau gali būti naudojama ta pati perspėjimo sistema;
3. operatoriaus perspėjimo sistema gali susidėti iš vienos ar daugiau lempučių arba gali rodyti trumpus pranešimus, įskaitant, pvz., pranešimus, kuriuose aiškiai nurodoma:
 – likęs laikas iki vairuotojo negriežto/griežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo, 
 – negriežto/griežto raginimo imtis priemonių mastas, pvz., sukimo momento sumažėjimas, 
 – sąlygos, kurias įvykdžius bus panaikinti mašinos veikimo apribojimai;
 kai rodomi pranešimai, šiems pranešimams rodyti gali būti naudojama ta pati sistema kaip ir toji, kuri yra naudojama kitai techninei priežiūrai;
4. gamintojo nuožiūra perspėjimo sistema gali turėti ir garsinį operatoriaus įspėjimo signalą. Operatoriui leidžiama išjungti garsinius perspėjimus;
5. operatoriaus perspėjimo sistema įsijungia taip, kaip nurodyta 2.3.3.1, 6.2, 7.2, 8.4 ir 9.3 punktuose;
6. pašalinus operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Nepašalinus operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo priežasčių, sistema automatiškai neišsijungia;
7. perspėjimo sistemos signalus laikinai gali pertraukti kiti perspėjimo signalai, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai;
8. išsami informacija apie operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo ir išsijungimo procedūras pateikta 11 punkte;
9. gamintojas, teikdamas tipo patvirtinimo paraišką pagal šį Tvarkos aprašą, įrodo, kad operatoriaus perspėjimo sistema veikia, kaip nurodyta 11 punkte.
Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema:
1. mašinoje įrengiama operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, pagrįsta vienu iš šių principų: 
1.1. dviejų pakopų raginimo imtis priemonių sistema, pradžioje negriežtai (apribojanti veikimą), o vėliau griežtai raginanti imtis priemonių (visiškai neleidžianti naudotis mašina); 
1.2. vienos pakopos griežto raginimo imtis priemonių sistema (visiškai neleidžianti naudotis mašina), įsijungianti negriežto raginimo imtis priemonių sistemos sąlygomis, kaip nurodyta 6.3.1, 7.3.1, 8.4.1 ir 9.4.1 punktuose; 
2. sutikus įgaliotai institucijai, variklyje gali būti įrengta priemonė, kuria galima išjungti operatoriaus raginimą imtis priemonių pavojaus atveju, kai jį paskelbia nacionalinės ar regionų valdžios institucijos, jų pagalbos tarnybos arba karinės pajėgos;
3. negriežto raginimo imtis priemonių sistema:
3.1. negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia esant kuriai nors iš 6.3.1, 7.3.1, 8.4.1 ir 9.4.1 punktuose nurodytų sąlygų;
3.2. vairuotojo negriežto raginimo imtis priemonių sistema palaipsniui bent 25 % sumažina didžiausią variklio sukimo momentą, pasiekiamą variklio apsisukimų dažnio intervale nuo didžiausio sukimo momento iki reguliatoriaus stabdos taško, kaip nurodyta 1 paveiksle. Sukimo momento mažinimo sparta yra mažiausiai 1 % per minutę;
3.3. gali būti taikomi kiti raginimo imtis priemonių būdai, jeigu įgaliotai institucijai įrodoma, kad jų griežtumo lygis yra toks pat arba didesnis;
paveikslas. Negriežto raginimo imtis priemonių sumažinant sukimo momentą schema
 (pav.)
4. griežto raginimo imtis priemonių sistema:
4.1. Griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia esant kuriai nors iš 2.3.3.2, 6.3.2, 7.3.2, 8.4.2 ir 9.4.2 punktuose nurodytų sąlygų;
4.2. griežto raginimo imtis priemonių sistema mašinos naudingumą sumažina tiek, kad dėl jos būklės sudėtingumo operatoriui tektų šalinti 6–9 punktuose nurodytas problemas. Tinkamomis laikomos šios priemonės: 
4.2.1. variklio sukimo momentas intervale nuo didžiausio sukimo momento iki reguliatoriaus stabdos taško palaipsniui, mažiausiai 1 % per minutę, mažinamas nuo sukimo momento, sumažinto taikant negriežto raginimo imtis priemonių sistemą, kaip nurodyta 1 paveiksle, iki 50 % arba mažesnio didžiausio sukimo momento; per tą patį laiką, kaip ir mažinant sukimo momentą, variklio apsisukimų dažnis palaipsniui sumažinamas iki 60 % arba mažesnio vardinio apsisukimų dažnio, kaip nurodyta 2 paveiksle;
paveikslas. Griežto raginimo imtis priemonių sumažinant sukimo momentą schema
 (pav.)
4.2.2. gali būti taikomi kiti raginimo imtis priemonių būdai, jeigu įgaliotai institucijai įrodoma, kad jų griežtumo lygis yra toks pat arba didesnis;
5. siekiant atsižvelgti į saugos aspektus ir sudaryti sąlygas savaiminei diagnostikai, leidžiamas automatinis raginimo imtis priemonių sistemos išsijungimas, kad išsiskirtų visa variklio energija, su sąlyga, kad ši veika: 
 – trunka ne ilgiau kaip 30 minučių ir 
 – pasikartoja tik 3 kartus kiekvienu momentu, kai įsijungia operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema;
6. pašalinus operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Nepašalinus operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežasčių, sistema automatiškai neišsijungia;
7. išsami informacija apie operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo ir išsijungimo procedūras pateikta 11 punkte;
8. gamintojas, teikdamas tipo patvirtinimo paraišką pagal šį Tvarkos aprašą, įrodo, kad operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema veikia, kaip nurodyta 11 punkte. 
Reagento lygis:
1. Reagento lygio rodytuvas:
 mašinoje turi būti rodytuvas, operatoriui rodantis reagento lygį talpykloje. Būtiniausios reagento lygio rodytuvo techninės savybės turi būti tokios, kad rodytuvas galėtų nuolat rodyti reagento lygį įsijungus 4 punkte nurodytai operatoriaus perspėjimo sistemai. Reagento lygio rodytuvas gali būti analoginis arba skaitmeninis ekranas, kuriame lygis gali būti rodomas kaip visos talpyklos tūrio dalis, kaip likęs reagento kiekis arba kaip likęs numatytas jo naudojimo laikas;
2. operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas:
2.1. 4 punkte nurodyta operatoriaus perspėjimo sistema įsijungia, kai reagento lygis talpykloje tampa mažesnis kaip 10 % jos talpos arba nebesiekia gamintojo nuožiūra nustatyto aukštesnio lygio;
2.2. perspėjimo signalas, susijęs su reagento lygio rodytuvu, turi būti pakankamai aiškus, kad vairuotojas suprastų, jog reagento lygis yra nukritęs. Jeigu į perspėjimo sistemą yra integruota pranešimų rodymo sistema, ji turi rodyti pranešimą, kad reagento lygis yra nukritęs (pvz., „žemas karbamido tirpalo lygis“, „žemas AdBlue lygis“ arba „žemas reagento lygis“);
2.3. iš pradžių operatoriaus perspėjimo sistema neprivalo veikti nenutrūkstamai (pvz., neprivaloma nuolat rodyti pranešimo), tačiau, vis labiau senkant reagento lygiui ir artėjant operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo momentui (pvz., lemputės mirksėjimo dažnumas), operatoriaus perspėjimo sistema turi veikti vis intensyviau, kol veikimas taps nenutrūkstamas. Pranešimas operatoriui turi būti geriausiai matomas pasiekus gamintojo nuožiūra pasirinktą lygį, tačiau jis turi būti žymiai geriau matomas tada, kai įsijungia 6.3 punkte nurodyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, nei tada, kai sistema įsijungia pirmą kartą;
2.4. nenutrūkstamas perspėjimo signalas turi būti toks, kad neįmanoma būtų nesunkiai jį išjungti arba ignoruoti. Jeigu į perspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, pateikiamas aiškus pranešimas (pvz., „papildykite karbamido tirpalo“, „papildykite AdBlue“ arba „papildykite reagento“). Nenutrūkstamus perspėjimo signalus laikinai gali pertraukti kiti perspėjimo signalai, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai;
2.5. turi būti neįmanoma išjungti operatoriaus perspėjimo sistemos, kol reagento nebus papildyta iki lygio, kuriam esant sistema neturi įsijungti;
3. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas;
3.1. 5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento lygis talpykloje tampa mažesnis kaip 2,5 % jos vardinės talpos arba nebesiekia gamintojo nuožiūra nustatyto aukštesnio lygio;
3.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento talpykla yra tuščia (t. y. kai dozavimo sistema nebegali paimti reagento iš talpyklos) arba kai reagentas pasiekia gamintojo nuožiūra nustatytą lygį, mažesnį nei 2,5 % reagento talpyklos vardinės talpos;
3.3. turi būti neįmanoma išjungti vairuotojo negriežto arba griežto raginimo imtis priemonių sistemos, kol reagento nebus papildyta iki lygio, kuriam esant sistema neturi įsijungti, išskyrus 5.5 punkte nustatytais atvejais. 
Reagento kokybės stebėsena:
1. variklyje arba mašinoje turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti, kad mašinoje naudojamas netinkamas reagentas:
1.1. gamintojas nurodo mažiausią priimtiną reagento koncentracijos CD min vertę, kuriai esant variklio išmetamo NOx kiekis neviršija 0,9 g/kWh ribinės vertės;
1.1.1. CD min vertės tinkamumas įrodomas vykdant 12 punkte nustatytą tipo tvirtinimo procedūrą, o tinkama CD min vertė įrašoma į I priedo 8 punkte nurodytą papildomą dokumentų rinkinį;
1.2. jeigu aptinkama, kad reagento koncentracija mažesnė už CD min vertę, remiantis 7.1 punktu reagentas laikomas netinkamu;
1.3. įrengiamas specialus matuoklis, susietas su reagento kokybe (reagento kokybės matuoklis). Reagento kokybės matuoklis matuoja valandomis variklio, kuriame naudojamas netinkamas reagentas, veikimo trukmę;
1.3.1. kita galimybė: gamintojas, naudodamas vieną matuoklį, gali užregistruoti netinkamos reagento kokybės atvejį kartu su vienu ar daugiau gedimų, išvardytų 8 ir 9 punktuose;
1.4. išsami informacija apie reagento kokybės matuoklio įjungimo ir išjungimo kriterijus ir metodus pateikta 11 punkte;
2. operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas;
 stebėsenos sistemai patvirtinus, kad reagento kokybė yra netinkama, įsijungia 4 punkte aprašyta operatoriaus perspėjimo sistema. Jeigu į perspėjimo sistemą yra integruota pranešimų rodymo sistema, ji turi rodyti pranešimą, nurodantį perspėjimo priežastį (pvz., „netinkamas karbamido tirpalas“, „netinkamas AdBlue“ arba „netinkamas reagentas“);
3. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas:
3.1. 5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento kokybė nepagerinama per 10 variklio veikimo valandų nuo 7.2 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
3.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento kokybė nepagerinama per 20 variklio veikimo valandų nuo 7.2 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
3.3. jeigu gedimas pasikartoja, valandų skaičius iki raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo sumažinamas taikant 11 punkte aprašytą metodą.
Reagento dozavimas:
1. variklyje įrengiamos priemonės, kuriomis galima nustatyti dozavimo triktį;
2. reagento dozavimo matuoklis:
2.1. įrengiamas specialus matuoklis, susietas su dozavimu (dozavimo matuoklis). Šis matuoklis matuoja valandomis variklio veikimo trukmę, įvykus reagento dozavimo trikčiai. To nebūtina daryti, jei dozavimo triktis įvyksta gavus variklio EVĮ užklausą, kai dėl tam tikrų mašinos eksploatavimo sąlygų mašinos teršalų išmetimo sistemų veikimui reagentas nereikalingas:
2.1.1. kita galimybė: gamintojas, naudodamas vieną matuoklį, gali užregistruoti reagento dozavimo triktį kartu su vienu ar daugiau gedimų, išvardytų 7 ir 9 punktuose;
2.2. išsami informacija apie reagento dozavimo matuoklio įjungimo ir išjungimo kriterijus ir metodus pateikta 11 punkte;
3. operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas;
 įvykus dozavimo trikčiai, 4 punkte aprašyta operatoriaus perspėjimo sistema įsijungia ir įjungia dozavimo matuoklį, kaip apibrėžta 8.2.1 punkte. Jeigu į perspėjimo sistemą yra integruota pranešimų rodymo sistema, ji turi rodyti pranešimą, nurodantį perspėjimo priežastį (pvz., „karbamido tirpalo dozavimo gedimas“, „AdBlue dozavimo gedimas“ arba „reagento dozavimo gedimas“);
4. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas:
4.1. 5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento dozavimo triktis nepašalinama per daugiausia 10 variklio veikimo valandų nuo 8.3 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
4.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento dozavimo triktis nepašalinama per daugiausia 20 variklio veikimo valandų nuo 8.3 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
4.3. jeigu triktis pasikartoja, valandų skaičius iki raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo sumažinamas taikant 11 punkte aprašytą metodą. 
Stebėsenos triktys, kurios gali būti susijusios su klastojimu:
1. be reagento lygio talpykloje, reagento kokybės ir dozavimo trikties, stebimi šie gedimai, kurių priežastis gali būti klastojimas: 
1.1. IDR vožtuvo veikimo triktis; 
1.2. NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistemos gedimai, aprašyti 9.2.1 punkte;
2. stebėsenos reikalavimai:
2.1. NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistema stebima siekiant nustatyti, ar nėra elektros sistemos gedimų ir ar nėra pašalintas arba atjungtas jutiklis, be kurio ji nebegali nustatyti kitų gedimų, nurodytų 6–8 punktuose (sudedamųjų dalių stebėsena);
 iš jutiklių, kurie turi įtakos diagnostikos funkcijai, paminėtini jutikliai, kurie tiesiogiai matuoja NOx koncentraciją, karbamido tirpalo kokybės jutikliai, aplinkos sąlygų stebėsenos jutikliai ir jutikliai, naudojami reagento dozavimo procesui, reagento lygiui arba reagento sąnaudoms stebėti; 
2.2. IDR vožtuvo veikimo matuoklis:
2.2.1. įrengiamas matuoklis, susietas su IDR vožtuvo veikimo triktimis. IDR vožtuvo veikimo matuoklis matuoja valandomis variklio veikimo trukmę nuo aktyvaus DTK, susijusio su IDR vožtuvo veikimo triktimi, patvirtinimo:
2.2.1.1. kita galimybė: gamintojas, naudodamas vieną matuoklį, gali užregistruoti IDR vožtuvo veikimo gedimą kaip vieną ar daugiau gedimų, išvardytų 7, 8 ir 9.2.3 punktuose;
2.2.2. išsami informacija apie IDR vožtuvo veikimo matuoklio įsijungimo ir išsijungimo kriterijus ir metodus pateikta 11 punkte;
2.3. NKD sistemos matuoklis (-iai):
2.3.1. įrengiamas specialus matuoklis, skaičiuojantis stebėsenos triktis, aptartas 9.1.1 punkte. NKD sistemos matuokliai matuoja valandomis variklio veikimo trukmę nuo aktyvaus DTK, susijusio su NKD sistemos triktimi, patvirtinimo. Skirtingas triktis galima grupuoti ir joms naudoti vieną matuoklį:
2.3.1.1. kita galimybė: gamintojas, naudodamas vieną matuoklį, gali užregistruoti NKD sistemos gedimą kartu su vienu ar daugiau gedimų, išvardytų 7, 8 ir 9.2.2 punktuose;
2.3.2. išsami informacija apie NKD sistemos matuoklio (-ių) įsijungimo ir išsijungimo kriterijus ir metodus pateikta 11 punkte;
3. operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas;
 įvykus kuriai nors iš 9.1 punkte nurodytų trikčių, 4 punkte aprašyta vairuotojo perspėjimo sistema įsijungia ir nurodo, kad būtina skubiai imtis priemonių gedimui pašalinti. Jeigu perspėjimo sistema apima pranešimų rodymo sistemą, ji pateikia pranešimą, nurodantį perspėjimo priežastį (pvz., „atjungtas reagento dozavimo vožtuvas“ arba „kritinis teršalų išmetimo sistemos gedimas“). 
4. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas;
4.1. 5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, kai 9.1 punkte nurodytas gedimas nepašalinamas per daugiausia 36 variklio veikimo valandas nuo 9.3 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
4.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, kai 9.1 punkte nurodytas gedimas nepašalinamas per daugiausia 100 variklio veikimo valandų nuo 9.3 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
4.3. jeigu gedimas pasikartoja, valandų skaičius iki raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo sumažinamas taikant 11 punkte aprašytą metodą;
5. užuot taikęs 9.2 punkte nustatytus reikalavimus, gamintojas išmetamųjų dujų vamzdyje gali įrengti NOx jutiklį. Šiuo atveju: 
 – NOx vertė turi neviršyti 0,9 g/kWh ribinės vertės;
 – gali būti vienas gedimas „didelis kiekis NOx – pagrindinė priežastis nežinoma“;
 – 9.4.1 punkte atitinkama frazė keičiama fraze „per 10 variklio veikimo valandų“;
 – 9.4.2 punkte atitinkama frazė keičiama fraze „per 20 variklio veikimo valandų“.
Parodomojo bandymo reikalavimai:
1. Bendrosios nuostatos:
 atitiktis šio priedo reikalavimams įrodoma tipo tvirtinimo procedūros metu, pademonstruojant, kaip nurodyta 1 lentelėje ir nustatyta šiame punkte, kad įsijungia: 
1.1. perspėjimo sistema; 
1.2. negriežto raginimo imtis priemonių sistema, jeigu taikoma; 
1.3. griežto raginimo imtis priemonių sistema;
lentelė. Parodomųjų bandymų turinys pagal šio priedėlio 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas
 Mechanizmas
 Parodomojo bandymo elementai
 Perspėjimo sistemos įsijungimas, kaip nurodyta šio priedėlio 10.3 punkte
 – 2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento)
 – Papildomi parodomojo bandymo elementai, jeigu taikytina
 Negriežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas, kaip nurodyta šio priedėlio 10.4 punkte
 – 2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento)
 – Papildomi parodomojo bandymo elementai, jeigu taikytina
 – 1 sukimo momento sumažinimo bandymas
 Griežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas, kaip nurodyta šio priedėlio 10.4.6 punkte
 – 2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento)
 – Papildomi parodomojo bandymo elementai, jeigu taikytina 
2. variklių šeimos ir variklių su NKD sistema šeimos;
 variklių šeimos arba variklių su NKD sistema šeimos atitiktį šio 10 punkto reikalavimams galima įrodyti atliekant bandymus su vienu iš nagrinėjamai šeimai priskiriamų variklių, jeigu gamintojas įgaliotai institucijai įrodo, kad šeimai priklausančios stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedo reikalavimams užtikrinti, yra panašios:
2.1. kad kitų NKD sistemą turinčiai šeimai priklausančių variklių stebėsenos sistemos yra panašios, įrodoma įgaliotai institucijai pateikiant tokius dalykus, kaip algoritmai, veikimo analizės ir t. t.;
2.2. bandomąjį variklį parenka gamintojas, pritarus įgaliotai institucijai. Tai gali būti pirminis arba nepirminis nagrinėjamos šeimos variklis;
2.3. jeigu variklių šeimai priklausantys varikliai priklauso variklių su NKD sistema šeimai, kurios tipas jau buvo patvirtintas pagal 10.2.1 punktą (3 paveikslas), tos variklių šeimos atitiktis laikoma įrodyta be papildomų bandymų su sąlyga, kad gamintojas institucijai įrodo, kad stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedo reikalavimams užtikrinti, yra panašios į nagrinėjamųjų variklių ir variklių su NKD sistema šeimų sistemas;
paveikslas. Anksčiau įrodyta variklių su NKD sistema šeimos atitiktis
 (pav.)
 _____________________
3. perspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas:
3.1. kad perspėjimo sistema įsijungia, įrodoma atliekant du bandymus: kai trūksta reagento ir kai yra gedimas, priskiriamas prie vienos iš šio priedo 7–9 punktuose aptartų kategorijų;
3.2. gedimų, kurių atveju atliekami bandymai, atranka:
3.2.1. įrodant, kad perspėjimo sistema įsijungia esant netinkamos kokybės reagentui, parenkamas reagentas, kurio aktyvioji sudedamoji dalis praskiesta bent taip, kaip nurodyta gamintojo pagal šio priedo 7 punkto reikalavimus;
3.2.2. įrodant, kad perspėjimo sistema įsijungia įvykus šio priedo 9 punkte nustatytiems gedimams, kurie gali būti susiję su klastojimu, atliekama atranka, kuriai taikomi šie reikalavimai: 
3.2.2.1. gamintojas pateikia įgaliotai institucijai galimų gedimų sąrašą; 
3.2.2.2. įgaliota institucija iš 10.3.2.2.1 punkte minėto sąrašo atrenka bandymui gedimą;
3.3. parodomasis bandymas:
3.3.1. atliekant parodomuosius bandymus kiekvieno 10.3.1 punkte nurodyto gedimo atveju atliekamas atskiras bandymas;
3.3.2. atliekant bandymą neturi būti kitų gedimų, išskyrus parinktąjį bandymui;
3.3.3. prieš pradedant bandymą ištrinami visi DTK;
3.3.4. gamintojui paprašius ir gavus įgaliotos institucijos sutikimą, bandymui parinkti gedimai gali būti imituojami;
3.3.5. gedimo, išskyrus reagento trūkumą, aptikimas;
 įvykus gedimui arba jį imitavus, išskyrus reagento trūkumą, tas gedimas aptinkamas toliau nurodyta tvarka:
3.3.5.1. NKD sistema sureaguoja į įgaliotos institucijos atitinkamai pagal šio priedėlio nuostatas parinktą gedimą. Jeigu sistema įsijungia per du nuoseklius NKD bandymo ciklus, vadovaujantis šio priedėlio 10.3.3.7 punktu, įrodymas laikomas priimtinu;
 kai stebėsenos apraše nurodyta, kad tam tikro prietaiso atliekamai stebėsenai pabaigti reikia daugiau kaip dviejų NKD bandymo ciklų, ir tam pritaria įgaliota institucija, NKD bandymo ciklų skaičius gali būti padidintas iki trijų;
 atliekant parodomąjį bandymą po kiekvieno atskiro NKD sistemos bandymo ciklo variklis gali būti išjungiamas. Belaukiant kito užvedimo, atsižvelgiama į bet kokią įmanomą stebėsenos veiką po variklio išjungimo ir į bet kokią stebėsenai atlikti būtiną sąlygą, kuri turi egzistuoti kitą kartą užvedant variklį;
3.3.5.2. kad perspėjimo sistema įsijungė, laikoma įrodyta, jeigu kiekvieno pagal 10.3.2.1 punktą atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje perspėjimo sistema tinkamai įsijungia, o pasirinkto gedimo DTK būsena yra patvirtinta ir aktyvi;
3.3.6. trikties aptikimas, kai trūksta reagento;
 įrodant, kad perspėjimo sistema įsijungė pritrūkus reagento, variklio sistemai gamintojo nuožiūra taikomas vienas arba daugiau NKD sistemos bandymo ciklų:
3.3.6.1. parodomasis bandymas pradedamas pripildžius reagento talpyklą iki gamintojo ir įgaliotos institucijos sutarto lygio, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip 10 % talpyklos vardinės talpos;
3.3.6.2. perspėjimo sistema laikoma tinkamai veikiančia, jeigu kartu įvykdomos šios sąlygos: 
3.3.6.2.1. įsijungia perspėjimo sistema, kai reagento yra ne mažiau kaip 10 % talpyklos talpos, ir;
3.3.6.2.2. įsijungia nuolatinio perspėjimo sistema, kai reagento lygis pasiekia vertę, ne mažesnę nei gamintojo deklaruotoji vertė, vadovaujantis šio priedo 6 punkto nuostatomis;
3.3.7. NKD bandymo ciklas:
3.3.7.1. taikant šiame 10 punkte nagrinėjamą NKD bandymo ciklą, kurio tikslas – įrodyti, kad NKD sistema tinkamai veikia, taikomas karštojo paleidimo NRTC ciklas;
3.3.7.2. gamintojo prašymu ir įgaliotai institucijai patvirtinus, konkrečiam prietaisui gali būti taikomas pakaitinis NKD bandymo ciklas (pvz., NRSC). Prašyme pateikiama informacija (techniniai argumentai, imitavimas, bandymo rezultatai ir kt.), rodanti, kad:
3.3.7.2.1. nustačius prašomą bandymo ciklą, prietaisas įsijungs ir veiks realiomis važiavimo sąlygomis ir 
3.3.7.2.2. 10.3.3.7.1 punkte nurodytas taikytinas NKD bandymo ciklas laikomas mažiau tinkamu nagrinėjamajai stebėsenai atlikti;
3.4. kad perspėjimo sistema įsijungė, laikoma įrodyta, jeigu kiekvieno pagal 10.3.3 punktą atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje perspėjimo sistema tinkamai įsijungia;
4. raginimo imtis veiksmų sistemos įsijungimo parodomasis bandymas:
4.1. kad raginimo imtis veiksmų sistema įsijungia, įrodoma atliekant bandymus ant variklio bandymų stendo:
4.1.1. visos variklio sistemoje fiziškai nesumontuotos sudedamosios dalys arba sistemos sudedamosios dalys, įskaitant aplinkos temperatūros jutiklius, lygio jutiklius ir operatoriaus perspėjimo bei informavimo sistemas, kurių reikia parodomajam bandymui atlikti, prijungiami prie šiam tikslui skirtos variklio sistemos arba imituojami, kaip to reikalauja įgaliota institucija;
4.1.2. gamintojui nutarus ir suderinus su įgaliota institucija, parodomuosius bandymus galima atlikti ir su baigta komplektuoti mašina ar įranga, įtvirtinta tinkamame bandymų įrenginyje arba kontroliuojamomis sąlygomis eksploatuojama bandymų kelyje;
4.2. atliekant bandymo veiksmų seką, įrodomas vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas pritrūkus reagento ir įvykus vienam iš gedimų, nustatytų šio priedo 7, 8 arba 9 punktuose;
4.3. atliekant parodomąjį bandymą: 
4.3.1. be reagento trūkumo, įgaliota institucija parenka vieną iš šio priedo 7, 8 arba 9 punktuose nustatytų gedimų, pasirinktų pirmiau įrodant, kad perspėjimo sistema įsijungia; 
4.3.2. suderinus su įgaliota institucija, gamintojui leidžiama pagreitinti bandymą imituojant, kad suėjo tam tikra trukmė valandomis; 
4.3.3. sukimo momento sumažinimas, privalomas taikant negriežto raginimo imtis priemonių sistemą, gali būti įrodomas tuo pat metu, kai pagal šį Tvarkos aprašą vykdoma bendroji variklio eksploatacinių savybių patvirtinimo procedūra. Tokiu atveju, demonstruojant, kaip veikia raginimo imtis priemonių sistema, nereikia atskirai matuoti sukimo momento; 
4.3.4. griežto raginimo imtis priemonių sistema demonstruojama pagal šio priedėlio 10.4.6 punkto reikalavimus;
4.4. be to, gamintojas įrodo, kad raginimo imtis priemonių sistema veikia šio priedo 7, 8 arba 9 punktuose nustatytomis ir atliekant 10.4.1–10.4.3 punktuose aprašytus parodomuosius bandymus nepasirinktomis gedimų sąlygomis;
 taip atliekant papildomus parodomuosius bandymus įgaliotai institucijai galima pateikti techninių dokumentų rinkinį su įrodymais, pvz., algoritmais, veikimo analizėmis ir pirmiau atliktų bandymų rezultatais:
4.4.1. pirmiausia, atliekant papildomus parodomuosius bandymus, įrodoma, kad variklio EVĮ įdiegtas tinkamas sukimo momento sumažinimo mechanizmas, kaip to reikalauja įgaliota institucija;
4.5. negriežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas:
4.5.1. šis parodomasis bandymas pradedamas nuo perspėjimo sistemos arba, jeigu taikytina, nuolatinio perspėjimo sistemos įsijungimo aptikus įgaliotos institucijos pasirinktą gedimą;
4.5.2. tikrinant sistemos atsaką į reagento trūkumą talpykloje, variklio sistema laikoma įjungta, kol reagento lygis pasiekia 2,5 % visos talpyklos vardinės talpos arba pagal šio priedo 6.3.1 punktą gamintojo deklaruotą vertę, kuriai esant turėtų įsijungti negriežto raginimo imtis priemonių sistema:
4.5.2.1. gamintojas, gavęs įgaliotos institucijos sutikimą, gali imituoti nuolatinį veikimą išsiurbdamas reagentą iš talpyklos, kai variklis veikia arba kai jis yra išjungtas;
4.5.3. tikrinant sistemos atsaką į gedimą, kai tai nėra reagento trūkumas talpykloje, variklio sistema laikoma įjungta tiek valandų, kiek nurodyta šio priedėlio 3 lentelėje, arba, gamintojo nuožiūra, iki momento, kai atitinkamas matuoklis užregistruoja vertę, kuriai esant įsijungia negriežto raginimo imtis priemonių sistema;
4.5.4. negriežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu gamintojas įgaliotai institucijai įrodo, kad kiekvieno pagal 10.4.5.2 ir 10.4.5.3 punktus atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje variklio EVĮ įjungia sukimo momento sumažinimo mechanizmą;
4.6. griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas:
4.6.1. parodomasis bandymas pradedamas nuo momento, kuriuo pirmiau įsijungė negriežto raginimo imtis priemonių sistema, ir gali būti atliekamas tęsiant bandymus, atliekamus siekiant pademonstruoti negriežto raginimo imtis priemonių sistemos veikimą;
4.6.2. tikrinant sistemos atsaką į reagento trūkumą talpykloje, variklio sistema laikoma įjungta, kol reagento talpykla neištuštėja arba kol nepasiekiamas mažesnis kaip 2,5 % visos talpyklos vardinės talpos lygis, kuriam esant, kaip nurodė gamintojas, įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema:
4.6.2.1. gamintojas, gavęs įgaliotos institucijos sutikimą, gali imituoti nuolatinį veikimą išsiurbdamas reagentą iš talpyklos, kai variklis veikia arba kai jis yra išjungtas;
4.6.3. tikrinant sistemos atsaką į gedimą, kai tai nėra reagento trūkumas talpykloje, variklio sistema laikoma įjungta tiek valandų, kiek nurodyta šio priedėlio 3 lentelėje, arba, gamintojo nuožiūra, iki momento, kai atitinkamas matuoklis užregistruoja vertę, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema;
4.6.4. griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu gamintojas įgaliotai institucijai įrodo, kad kiekvieno pagal 10.4.6.2 ir 10.4.6.3 punktus atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje įsijungia šiame priede nagrinėjamas griežto raginimo imtis priemonių mechanizmas;
4.7. kita galimybė: gamintojas, suderinęs su įgaliota institucija, su baigta komplektuoti mašina gali atlikti raginimo imtis priemonių mechanizmo parodomuosius bandymus pagal 5.4 papunkčio reikalavimus, įtvirtinęs ją tinkamame bandymų įrenginyje arba kontroliuojamomis sąlygomis važiuodamas bandymų keliu:
4.7.1. mašina laikoma įjungta, kol su pasirinktu gedimu susietas matuoklis pasiekia reikiamą veikimo valandų skaičių, nurodytą šio priedėlio 3 lentelėje, arba, jeigu taikytina, kol neištuštėja reagento talpykla, arba kol reagento lygis nepasiekia mažesnės nei 2,5 % visos talpyklos vardinės talpos vertės, kurią gamintojas pasirinko griežto raginimo imtis priemonių sistemai įjungti. 
Operatoriaus perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemų įjungimo ir išjungimo mechanizmų aprašas:
1. siekiant papildyti šiame priede nustatytus reikalavimus dėl perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemų įjungimo ir išjungimo mechanizmų, šiame 11 punkte nustatomi techniniai šių įjungimo ir išjungimo mechanizmų diegimo reikalavimai;
2. perspėjimo sistemos įjungimo ir išjungimo mechanizmai:
2.1. perspėjimo sistema įsijungia tada, kai diagnostinio trikties kodo (DTK), susijusio su NKT, kuriam įvykus įjungiama ta sistema, būsena tampa tokia, kaip nustatyta šio priedėlio 2 lentelėje;
lentelė. Operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas
 Gedimo tipas
 DTK būsena, kuriai esant įsijungia perspėjimo sistema
 Bloga regento kokybė
 Patvirtinta ir aktyvi
 Dozavimo triktis
 Patvirtinta ir aktyvi
 IDR vožtuvo veikimo triktis
 Patvirtinta ir aktyvi
 Stebėsenos sistemos triktis
 Patvirtinta ir aktyvi
 Pasiekiama NOx ribinė vertė, jeigu taikytina
 Patvirtinta ir aktyvi
2.2. operatoriaus perspėjimo sistema išjungiama, kai diagnostikos sistema nustato, kad su tuo perspėjimu susijęs gedimas išnyko, arba kai informacija, įskaitant su gedimais susijusius DTK, dėl kurių įsijungia ta sistema, ištrinama nuskaitymo įrankiu:
2.2.1. galimybė naudotis NOx kontrolės informacija:
2.2.1.1. NOx kontrolės informacijos trynimas (atkūrimas) nuskaitymo įrankiu;
 gavus nuskaitymo įrankio užklausą, iš kompiuterio atminties ištrinami toliau nurodyti duomenys arba atkuriama šiame priedėlyje nurodyta vertė (žr. 3 lentelę);
lentelė. NOx kontrolės informacijos trynimas (atkūrimas) nuskaitymo įrankiu.
 NOx kontrolės informacija
 Trinama
 Atkuriama
 Visi DTK
 X
 Matuoklio vertė, kai pasiektas didžiausias variklio veikimo valandų skaičius
 X
 NKD matuoklio (-ių) patiekiamas variklio veikimo valandų skaičius
 X
2.2.1.2. atjungus mašinos akumuliatorių (-ius), NOx kontrolės informacija neištrinama;
2.2.1.3. NOx kontrolės informaciją ištrinti įmanoma tik išj …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.