📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO
2000 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 935
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamas:
1.1. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Laisvas kapitalo judėjimas“ (4 derybinis skyrius);
1.2. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Transporto politika“ (9 derybinis skyrius);
1.3. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Socialinė politika ir užimtumas“ (13 derybinis skyrius);
1.4. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Aplinka“ (22 derybinis skyrius).
2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.
3. Lietuvos Respublikos vyriausiasis derybininkas deryboms su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje turi užtikrinti, kad patvirtintos derybinės pozicijos, prieš teikiant jas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai, būtų patikslintos naujausia informacija apie pažangą vykdant pozicijose nurodytus įsipareigojimus.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius
Užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
„LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS“
(4 DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS laisvo kapitalo judėjimo srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti laisvo kapitalo judėjimo ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika šiuo metu neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
Kapitalo judėjimas ir mokėjimai
Europos Komisijos 1999 metų ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pabrėžta, kad Lietuva yra pasiekusi aukštą kapitalo liberalizavimo laipsnį.
Lietuvos Respublika nuo 1994 m. gegužės 3 d. vykdo Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties VIII straipsnio reikalavimus liberalizuoti einamuosius mokėjimus ir nenaudoti diskriminacinių susitarimų dėl valiutos. Lietuvos Respublika užtikrina laisvus einamosios sąskaitos, įskaitant kapitalo sąskaitą, mokėjimus ir neketina įvesti jokių apribojimų.
Lietuvos Respublikoje nuo 1994 metų veikia valiutų valdybos modelis, užtikrinantis fiksuotą nacionalinės valiutos – lito kursą bazinės valiutos atžvilgiu, visišką į apyvartą išleistų litų padengimą aukso ir užsienio valiutos atsargomis, laisvą litų keitimą į bazinę valiutą ir atvirkščiai. Fiksuotas valiutos kursas bus išlaikytas, 2001 metų II pusmetį Lietuvos Respublika numato JAV dolerį pakeisti kita bazine valiuta – euru (nedevalvavusi lito), taip dar labiau sustiprinant ekonominius ir finansinius ryšius su ES.
Lietuvos Respublikoje nėra apribojimų su komerciniais sandoriais ar paslaugų teikimu susijusiems kreditams, taip pat finansinėms paskoloms ir kreditams.
Rezidentai gali atidaryti sąskaitas užsienio bankuose, o ne rezidentai – be apribojimų sąskaitas Lietuvos Respublikos komerciniuose bankuose.
Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2127) 8 straipsnį užsienio kilmės kapitalo investicijos šiuo metu draudžiamos į valstybės saugumą ir gynybą, išskyrus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių užsienio subjektų investicijas, jeigu tam pritaria Valstybės gynimo taryba, taip pat į loterijų organizavimą. Draudimas investuoti į valstybės saugumą ir gynybą neprieštarauja ES ACQUIS. Draudimas investuoti užsienio kilmės kapitalą į loterijų organizavimą bus panaikintas iki 2004 m. sausio 1 d., priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pataisą.
Lietuvoje registruotos draudimo įmonės gali investuoti laikydamosi nustatytų riziką mažinančių reikalavimų. Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 73-1742) numatyta, kad draudimo įmonės, norinčios investuoti įstatinio kapitalo ir techninių atidėjimų lėšas užsienio valstybėse, privalo gauti Draudimo priežiūros tarnybos valdybos leidimą. Reikalavimo gauti leidimą bus atsisakyta pakeitus Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą. Šią pataisą numatoma priimti 2001 metų I pusmetį.
Šiuo metu Lietuvoje neregistruotos užsienio draudimo įmonės negali tiesiogiai arba per draudimo tarpininkus sudaryti draudimo sutarčių su Lietuvos fiziniais ar juridiniais asmenimis, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos draudimo įmonės neturi analogiškų ar panašių draudimo rūšies taisyklių arba jų finansinės išgalės neleidžia sudaryti pageidaujamų draudimo sutarčių. Nuostatos, liberalizuojančios Lietuvoje neregistruotų užsienio įmonių veiklą ir susijusios su ES bendros rinkos funkcionavimu, bus numatytos naujuose Lietuvos Respublikos draudimo sutarties įstatyme ir Lietuvos Respublikos draudimo veiklos įstatyme, kurie įsigalios nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Šiuos įstatymus numatoma parengti ir priimti iki 2003 metų I ketvirčio.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis neužtikrina laisvo kapitalo judėjimo, susijusio su žemės įsigijimu. Siekiant panaikinti šį prieštaravimą ES ACQUIS, rengiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo projektas. Ne vėliau kaip iki 2003 metų numatoma priimti visus reikiamus teisės aktų pakeitimus. Svarstoma, ar reikės pereinamojo laikotarpio.
Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kapitalo judėjimą vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo įmonių srityje, šiuo metu iš esmės atitinka ES reikalavimus laisvam kapitalo judėjimui. Neribojamos ne rezidentų portfelinės investicijos Lietuvos kapitalo rinkoje. Rezidentai gali investuoti į užsienio valstybių vertybinius popierius be jokių apribojimų.
Specialios taisyklės taikomos tik rezidentams – instituciniams investuotojams. Investicinėms bendrovėms vienodais pagrindais leidžiama investuoti tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos ekonominės erdvės reguliuojamose rinkose. Investavimas į trečiųjų valstybių vertybinius popierius ribojamas investicijų saugumo sumetimais. Vertybinių popierių komisija nustato sąrašą trečiųjų valstybių rinkų, į kurias investuoti leidžiama. Tokie apribojimai atitinka ES ACQUIS. Pensijų fondams taikomas toks pat režimas kaip investicinėms bendrovėms. Be jo, šiuo metu dar galioja 30 procentų investavimo į užsienio valstybių vertybinius popierius apribojimas. Finansų maklerio įmonių kapitalo skaičiavimo taisyklės kai kuriais atvejais numato, kad investicijos į ES vertinamos ne taip palankiai kaip į Lietuvos Respublikos rinką. Šie neatitikimai ES teisės reikalavimų bus pašalinti atitinkamai pakeitus įstatymų lydimuosius aktus, reglamentuojančius pensijų fondų investavimo taisykles ir finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimą. Šie klausimai galutinai su ES teise bus suderinti iki 2004 m. sausio 1 dienos.
Mokesčių sistema Lietuvos Respublikoje nediskriminuoja užsienio kapitalo.
Lietuvos Respublikoje galiojantys atskaitomybės, susijusios su kapitalo judėjimu, reikalavimai taikomi tiktai veiklos registracijos, statistikos, bankų veiklos priežiūros ir užsienio skolos valdymo tikslais. Nacionalinės teisės aktai atitinka EB sutarties 58 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas.
Pinigų plovimo prevencija
Pagal Tarybos 1991 m. birželio 10 d. direktyvą Nr. 91/308/EEB „Dėl prevencinių priemonių, užkertančių kelią finansinės sistemos panaudojimui pinigų plovimo tikslais“ buvo parengtas ir 1997 m. birželio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 1998, Nr. 96-2658). Lietuvoje galiojantys teisės aktai pinigų plovimo prevencijos klausimu visiškai atitinka šios srities ACQUIS.
Mokėjimai ir atsiskaitymo sistemos
Tarptautiniai kreditiniai pervedimai reguliuojami vadovaujantis bendrais principais ir paslaugų teikėjų taisyklėmis, kurios parengtos remiantis tarptautine praktika. Visas Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. sausio 27 d. direktyvos Nr. 97/5/EB „Dėl tarptautinių kreditinių pervedimų“ nuostatas Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę numato perkelti 2003 metų IV ketvirtį, kai bus priimtas Lietuvos Respublikos tarptautinių kreditinių pervedimų įstatymas.
Pagal direktyvos 97/5/EB dėl tarptautinių kreditinių pervedimų 10 straipsnį valstybės ES narės turi užtikrinti, kad būtų pakankamos ir veiksmingos skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūros, kai sprendžiami ginčai tarp siuntėjo ir jo įstaigos arba gavėjo ir jo įstaigos, taikant, kur reikia, galiojančias procedūras. Vykdant direktyvos 97/5/EB 10 straipsnį, vartotojų gynimo funkcija Lietuvos Respublikos tarptautinių kreditinių pervedimų įstatymo bus pavesta Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai.
Šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos iš esmės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. gegužės 19 d. direktyvos Nr. 98/26/EB „Dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir atsiskaitymų už vertybinius popierius sistemose“ reikalavimus. Galutinai jos bus suderintos su ES teise iki 2004 m. sausio 1 dienos.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką laisvo kapitalo judėjimo srityje vykdo: Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba, Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
„TRANSPORTO POLITIKA“
(9 DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria ACQUIS transporto politikos srityje.
Lietuvos Respublika pasirengusi suderinti savo nacionalinę teisę su transporto politikos ACQUIS reikalavimais.
Lietuvos Respublika šiame derybiniame skyriuje prašo pereinamųjų laikotarpių:
Tarybos direktyvai 98/76/EC įgyvendinti – iki 2007 metų;
Tarybos reglamentui 3821/ 85/EEC įgyvendinti – iki 2008 metų;
Tarybos direktyvai 96/49/EC įgyvendinti – iki 2010 metų;
Tarybos direktyvai 92/14/EEC įgyvendinti – iki 2006 metų.
II. PAGRINDIMAS
Svarbiausieji teisės aktai ir strateginiai dokumentai, reguliuojantys transporto veiklą, priimti iki 1997 metų: 1991 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 30-804), 1994 metais patvirtinta Nacionalinė transporto plėtros programa, 1996 metais priimti atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti dokumentai. 2000 metų pradžioje Susisiekimo ministerija parengė Strateginių tikslų planą transporto ir ryšių sektoriuose laikotarpiui iki 2010 metų, kuriame pateiktos svarbiausiosios transporto plėtros kryptys ir jų įgyvendinimo priemonės: Lietuvos transporto infrastruktūrą integruoti į transeuropinį transporto tinklą, derinti teisinę bazę su ES transporto ACQUIS, tobulinti institucinio valdymo struktūras, skatinti tranzitą per Lietuvą. 2000 metų vasarį ES ISPA valdymo komitetas pritarė parengtai Lietuvos nacionalinei ISPA strategijai transporto sektoriuje, kuri yra strateginis pagrindas ISPA mechanizmo finansuotiniems transporto infrastruktūros projektams rengti.
Kelių transportas
Didžiuma Lietuvos Respublikos teisės aktų atitinka kelių transporto politikos ACQUIS. Iki Lietuva įstos į ES, nacionalinė teisė bus visiškai suderinta su ES teise (išskyrus sritis, kuriose prašoma pereinamųjų laikotarpių). Svarbiausieji kelių transportą reglamentuojantys teisės aktai yra 1991 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 30-804), 1996 m. lapkričio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 119-2772), 1995 m. gegužės 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1076), 1995 m. sausio 24 d. priimtas Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 12-259; 1997, Nr. 109-2756).
Lietuvos Respublika – svarbiausiųjų Europos valstybių susitarimų ir konvencijų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą, dalyvė, tarp jų – Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR), Muitų konvencijos dėl tarptautinio krovinių vežimo pagal TIR knygeles, Europos susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), Konvencijos dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR), Tarptautinės konvencijos dėl krovinių kontrolės pasienyje sąlygų harmonizavimo, Vienos konvencijos dėl kelių eismo, susitarimo dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP). Lietuvos Respublika yra pasirašiusi dvišalius ir daugiašalius tarpvalstybinius susitarimus dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo keliais su 32 valstybėmis.
Siekiant visiškai suderinti nacionalinę teisę su ACQUIS reikalavimais, numatoma:
patekimo į rinką srityje – iki 2001 metų pasirašyti INTERBUS susitarimą;
socialinių klausimų srityje:
papildyti Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2464), – nustatyti didesnio vežėjų finansinio pajėgumo reikalavimus pagal Tarybos direktyvą 98/76/EC, pataisančią Tarybos direktyvą 96/26/EC. Numatoma, kad šie papildymai bus priimti 2000 metais ir įsigalios nuo 2003 metų, tačiau tokie reikalavimai iš pradžių būtų taikomi tik tarptautinį vežimą vykdantiems vežėjams. Vidaus vežimui Lietuva prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 metų, kuriuo vidaus vežimą vykdantiems vežėjams galėtų būti taikomi mažesni už numatytus Tarybos direktyvoje 98/76/EC finansinio pajėgumo reikalavimai. Pereinamasis laikotarpis būtų suskirstytas į du etapus. Pirmasis etapas – iki 2004 metų, per kurį finansinis pajėgumas vienam automobiliui sudarytų 3000 eurų, antrasis etapas – nuo 2004 metų iki 2007 metų, per kurį finansinis pajėgumas vienam automobiliui siektų 4000 eurų. Nuo 2007 metų numatoma taikyti visus direktyvos reikalavimus, finansinis pajėgumas bus 9000 eurų pirmam automobiliui ir po 5000 eurų kiekvienam kitam automobiliui;
papildyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą – numatyti vidaus krovinių vežimo už atlyginimą licencijavimą. Numatoma, kad papildymo projektas bus parengtas 2001 metais, o įsigalios 2003 metais;
fiskalinėje srityje – priimti Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo pakeitimus, kuriais vadovaujantis bus pertvarkyta mokesčių už naudojimąsi keliais sistema – suderinta su ES teisės aktais. Šiuos pakeitimus numatoma priimti iki 2002 metų;
technologijos ir saugos srityje:
priimti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kuris nustatys valstybės institucijų teises ir pareigas rūpinantis eismo sauga, reikalavimus eismo dalyviams ir transporto priemonėms. Numatoma, kad šis įstatymas bus priimtas iki 2002 metų;
papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 248 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė“ (Žin., 1996, Nr. 18-473) – nustatyti Tarybos reglamento 3821/85/EEC dėl kelių transporte naudojamos registravimo įrangos reikalavimų įgyvendinimo etapus. Šio reglamento nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę susisiekimo ministro bei valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 126/44 (Žin., 2000, Nr. 36-1018). Tačiau šiuo metu tachografus Lietuvoje privalo turėti tik transporto priemonės, vykdančios tarptautinį vežimą. Minėtiesiems prietaisams sumontuoti visose transporto priemonėse prireiktų apie 70 mln. eurų. Lietuvos vežėjams tai didelės išlaidos, o pavienių transporto priemonių savininkams tachografų įrengimo išlaidos gali viršyti jų transporto priemonių likutinę vertę. Todėl Lietuva prašo pereinamojo laikotarpio iki 2008 metų, kuriuo tachografai bus įrengti transporto priemonėse, pagamintose ir įregistruotose Lietuvoje iki 1987 m. sausio 1 dienos;
priimti 2001 metais susisiekimo ministro įsakymą, patvirtinantį greičio ribotuvų transporto priemonėse įrengimo iki 2004 metų taisykles ir jų taikymo tvarką pagal Tarybos direktyvos 92/6/EEC nuostatas, taip pat atitinkamai patikslinti galiojančius teisės aktus;
papildyti iki 2001 metų Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 883 (Žin., 1993, Nr. 66-1250), – patikslinti vaikų vežimo priekinėse lengvųjų automobilių sėdynėse sąlygas ir leisti vairuotojams, turintiems rimtų medicininių priežasčių, nenaudoti saugos diržų. Priėmus šiuos papildymus, Kelių eismo taisyklės bus suderintos su Tarybos direktyvos 91/671/EEC reikalavimais;
pavojingų krovinių vežimo srityje – priimti Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo įstatymą, kuris reglamentuos pavojingų krovinių vežimą visų rūšių, taip pat ir kelių transportu, ir numatys, kad pavojingi kroviniai vežami Lietuvoje laikantis tarptautinių sutarčių, o kelių transportu – Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR). Įstatymas užpildys pavojingų krovinių vežimo teisines spragas ir įgalins laikytis visų Europoje galiojančių reikalavimų. Numatoma, kad įstatymas bus priimtas iki 2002 metų ir įsigalios 2002 metais.
Visas kelių transporto ACQUIS, išskyrus tuos ES teisės aktus, kuriems įgyvendinti reikia pereinamojo laikotarpio, bus perimtas ir įgyvendintas iki 2004 metų.
Geležinkeliai
Svarbiausieji geležinkelių transportą reguliuojančių direktyvų (91/440/EEC, 95/18/EC, 95/19/EC) reikalavimai – atskirti infrastruktūros valdymą nuo eksploatacinės veiklos valdymo, atskirti visų rūšių veiklos apskaitas, sumažinti valstybės įtaką geležinkelių transporto komercinei ūkinei veiklai, suteikti galimybę naudotis geležinkelių infrastruktūra visiems vežėjams, sukurti orientuotą į rinką tarifų politiką, nustatyti ekonomiškai pagrįstus infrastruktūros apmokestinimo ir plėtros finansavimo principus, sertifikuoti riedmenis ir infrastruktūrą siekiant užtikrinti eismo saugą.
Svarbiausiasis teisės aktas, reglamentuojantis geležinkelių transporto veiklą Lietuvos Respublikoje, yra 1996 m. birželio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 59-1402), parengtas pagal Tarybos direktyvos 91/440/EEC reikalavimus. Šiame kodekse numatytos teisinės priemonės, susijusios su atskira įvairių rūšių veiklos apskaita, laisvu naudojimusi infrastruktūra. Numatoma 2001 metais priimti specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizavimo įstatymą, taip pat Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, įtraukiant infrastruktūros priežiūros ir plėtros finansavimo, geležinkelių veiklos savarankiškumo klausimus.
Pagal Tarybos direktyvą 95/18/EC parengtos Geležinkelio transporto ūkinės veiklos licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 406 „Dėl Geležinkelio transporto ūkinės veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996 Nr. 31-777), ir Geležinkelių transporto ūkinės veiklos licencijavimo tvarka, patvirtinta susisiekimo ministro 1998 sausio 20 d. įsakymu Nr. 20 (Žin., 1998, Nr. 10-260), reglamentuoja licencijų verstis geležinkelio transporto ūkine veikla išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į siūlymus dėl direktyvos 95/18/EC pakeitimų, 2001 metais bus priimtos naujos Komercinės-ūkinės geležinkelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės.
Remiantis Tarybos direktyva 95/19/EC, parengta rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra skaičiavimo metodika ir laikinųjų rinkliavų dydžio projektas. Susisiekimo ministro 1999 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 287 (Žin., 1999, Nr. 67-2165) patvirtinti Laikinieji reikalavimai vežėjams, pageidaujantiems naudotis Lietuvos geležinkelių infrastruktūra. Įmonių, pageidaujančių vežti krovinius ir keleivius geležinkeliais, santykiai su infrastruktūros valdytoju bus grindžiami atitinkamomis sutartimis. Iki 2002 metų pabaigos bus parengtas ir 2003 metais priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelių eismo saugumo įstatymas, kuriame bus reglamentuotas geležinkelių eismo saugos sertifikavimas.
Lietuva yra prisijungusi prie Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), Transeuropinio geležinkelio (TER) organizacijos. Lietuvos geležinkeliai yra Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) narys. Pradėtos susitarimo dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC) ratifikavimo procedūros.
Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio Tarybos direktyvoje 96/49/EC numatytiems techniniams reikalavimams vagonams, vežantiems pavojingus krovinius pagal RID, įgyvendinti iki 2010 metų. Šių reikalavimų įgyvendinimas susijęs su didelėmis investicijomis į vagonų parko atnaujinimą, remonto technologijos įdiegimą ir norminės techninės dokumentacijos pritaikymą. Iki 2010 metų kasmet bus atnaujinama vidutiniškai po 120 vagonų. Tam kasmet prireiks maždaug 4,3 mln. eurų.
Vidaus vandenų transportas
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto teisę sudaro apie 30 teisės aktų. Svarbiausieji – 1996 m. rugsėjo 24 d. priimtas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 105-2393), Keleivių ir krovinių vežimo laivais Lietuvos Respublikos vidaus ir tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1302 „Dėl Keleivių ir krovinių vežimo laivais Lietuvos Respublikoje ir tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 98-2723), Laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, registravimo taisyklės, patvirtintos susisiekimo ministro 1994 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 144 (Žin., 1994, Nr. 33-616).
Iki 2001 metų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų diplomų, kvalifikacinių liudijimų išdavimo ir profesinių žinių tikrinimo taisyklės, patvirtintos Susisiekimo ministerijos 1993 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 498, bus papildytos reikalavimais profesinę kompetenciją patvirtinančių dokumentų išdavimui ir minimaliais reikalavimais, kuriuos turi atitikti asmuo, siekiantis gauti laivo kapitono pažymėjimą. Priėmus šiuos papildymus, minėtosios taisyklės bus suderintos su Tarybos direktyva 96/50/EC.
Iki 2002 metų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų diplomų, kvalifikacinių liudijimų išdavimo ir profesinių žinių tikrinimo taisyklės ir Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas, patvirtintas susisiekimo ministro 1998 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 12 (Žin., 1998, Nr. 12-283), bus papildyti tarpusavio profesinę kompetenciją patvirtinančių dokumentų, laivų kapitonų diplomų bei vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti pažymėjimų pripažinimo sąlygomis. Priėmus šiuos papildymus, minėtieji teisės aktai bus suderinti su Tarybos direktyva 91/672/EEC.
Tarybos reglamentai 2919/85/EEC, 3921/91/EEC ir 1356/96/EC bus įgyvendinti nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Tarybos reglamentas 1101/89/EEC ir Komisijos reglamentas 1102/89/EEC bus įgyvendinti, kai Lietuvos Respublikos vidaus vandenų tonažas bus didesnis kaip 100000 tonų (šiuo metu Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivyno tonažas apie 13000 tonų).
Vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančius teisės aktus visiškai įgyvendinti numatoma iki 2002 metų pabaigos.
Jūrų transportas ir saugi laivyba
Lietuva yra prisijungusi prie SOLAS 74/78, MARPOL 73/78, LL 66, COLREG 72, CSC 72, STCW 78, TONNAGE 69, SALVAGE 89, CLC 92, FUND 92 konvencijų, o nuo 1996 metų yra Tarptautinės jūrų organizacijos narė. Atsižvelgiant į tai, pagrindinės saugią laivybą reglamentuojančios tarptautinės teisės nuostatos perkeltos į Lietuvos teisės aktus.
Lietuvos Respublikoje jūrų transporto veiklą reglamentuoja daugiau kaip 30 teisės aktų. Svarbiausieji – 1991 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas, 1996 m. rugsėjo 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 101-2300), 1996 m. gegužės 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245). Minėtieji teisės aktai iš esmės neprieštarauja ES jūrų transporto teisei.
2001 metais numatoma priimti Lietuvos Respublikos transporto veiklos įstatymą, taip pat Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategiją, kurios paskirtis – nustatyti pagrindinius ilgalaikius Lietuvos transporto politikos tikslus laivybos sektoriaus plėtros srityje ir jų įgyvendinimo būdus.
Nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Pagrindinis minėtojo įstatymo tikslas – sudaryti palankias sąlygas uoste veikiantiems ūkio subjektams teikti uosto paslaugas, užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir skatinti Lietuvos Respublikos dalyvavimą tarptautinėje prekyboje.
Siekiant visiškai suderinti nacionalinius teisės aktus su jūrų transporto ACQUIS, numatoma:
laisvės teikti jūrų transporto paslaugas srityje – iki 2004 metų pataisyti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymą, kuris dabar nustato, kad kabotažo paslaugas gali teikti tik laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava;
laisvo darbo jėgos judėjimo srityje – 2001 metais priėmus Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategiją, parengti ir iki 2004 metų priimti jai įgyvendinti reikalingus teisės aktus, kuriuose būtų atsisakyta nuostatos dėl privalomos jūrininkų Lietuvos Respublikos piliečių dalies laivo įguloje;
valstybės paramos jūrų transportui srityje – 2001 metais priimti Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategiją, kuri bus rengiama pagal Europos Bendrijos 1997 metų valstybės paramos jūrų transportui gaires;
saugios laivybos srityje:
iki 2001 metų priimti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą, kuris kodifikuotų jau priimtus teisės aktus saugios jūrų laivybos klausimais ir atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus nustatytų naujus reikalavimus, būtinus saugiai laivybai užtikrinti;
iki 2001 metų priimti naujas Jūrų laivų registravimo taisykles, kurios atitiktų Tarybos reglamento 613/91/EEC nuostatas;
iki 2001 metų patvirtinti Uosto valstybės laivų kontrolės vykdymo tvarką, kuri atitiktų Tarybos direktyvos 95/21/EC reikalavimus;
iki 2002 metų patvirtinti Jūrų laivų įrengimų atitikimo tarptautinius reikalavimus įvertinimo taisykles, kurios būtų suderintos su Tarybos direktyva 96/98/EC;
iki 2003 metų patvirtinti Ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų saugos taisykles ir standartus. Šios taisyklės bus suderintos su Tarybos direktyva 98/18/EC;
atsižvelgiant į ES rekomendacijas, iki 2003 metų prisijungti prie šių Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų:
1979 metų tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (SAR 79);
1996 metų tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir atlyginimo už žalą, padarytą ryšium su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS 96);
iki 2004 metų nustatyti suderintą saugos režimą žvejybos laivams, ilgesniems kaip 24 metrų. Šis dokumentas bus suderintas su Tarybos direktyva 97/70/EC;
iki 2004 metų sukurti atitinkamą infrastruktūrą ir visiškai įgyvendinti Tarybos direktyvą 93/75/EEC dėl minimalių reikalavimų pavojingas arba aplinką teršiančias prekes gabenantiems laivams, įplaukiantiems į Bendrijos uostus arba iš jų išplaukiantiems, ir Tarybos direktyvą 95/21/EC dėl uosto valstybės kontrolės (pataisyta Komisijos direktyva 99/97/EC).
Civilinė aviacija
Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisiniai pagrindai įtvirtinti 1996 m. balandžio 30 d. priimtame Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 48-1138) ir 1996 m. gegužės 2 d. priimtame Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 48-1140). Lietuvos civilinės aviacijos teisę, susijusią su ES civilinės aviacijos teisės aktais, iš viso sudaro apie 30 teisės aktų (įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir susisiekimo ministro įsakymų).
Siekiant tobulinti civilinės aviacijos teisinį reglamentavimą, parengtas naujo Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymo projektas, įstatymą numatoma priimti 2000 metais.
Lietuvos Respublika 1991 m. lapkričio 30 d. prisijungė prie Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (ICAO) ir tapo ICAO nare, o 1992 metais prisijungė prie Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) ir tapo ECAC nare.
Civilinės aviacijos ACQUIS įgyvendinimas glaudžiai susijęs su numatoma pasirašyti daugiašale sutartimi dėl Europos bendros oro erdvės sukūrimo. Viename iš šios sutarties priedų numatyti konkretūs ACQUIS įgyvendinimo terminai. Siekiant visiškai įgyvendinti ACQUIS reikalavimus civilinės aviacijos srityje, numatoma:
įgyvendinti iki 2004 metų Tarybos reglamentą 2407/92/EEC dėl vežėjų oru licencijavimo. Šis terminas yra susijęs ir su visišku Tarybos reglamente 3922/91/EEC dėl civilinės aviacijos techninių reikalavimų ir administracinių procedūrų suvienodinimo numatytų saugos reikalavimų įgyvendinimu;
pagal Tarybos reglamentą 2408/92/EEC dėl Bendrijos vidaus maršrutų prieinamumo Bendrijos vežėjams oru iki 2004 metų pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 38 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo taisykles (Žin., 1997, Nr. 8-148);
įgyvendinti iki 2000 metų pabaigos Tarybos direktyvą 93/65/EEC dėl suderintųjų techninių specifikacijų rengimo ir naudojimo oro eismo vadybos įrangai ir sistemoms pirkti ir ją papildančią Komisijos direktyvą 97/15/EC – teisiškai įtvirtinti oro eismo vadybos įrangos pirkimo procedūras;
įgyvendinti dviem etapais Tarybos reglamentą 3922/91/EEC dėl civilinės aviacijos techninių reikalavimų ir administracinių procedūrų suvienodinimo: I etapas – iki 2000 metų pabaigos, II etapas – iki 2003 m. gruodžio 31 dienos. Pirmajame etape numatoma įgyvendinti reglamente nurodytas Jungtinės aviacijos valdžios taisykles JAR-145 ir JAR-FCL, patvirtinus Civilinių orlaivių registravimo, registracijos liudijimų ir tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo nuostatas. Antrajame etape numatoma patvirtinti visas likusias taisykles – priimti susisiekimo ministro įsakymus, nustatančius reikalavimus labai lengviems, dideliems lėktuvams, varikliams, oro sraigtams, pagalbinėms jėgainėms ir kitkam.
Tarybos direktyvai 92/14/EEC dėl orlaivių skrydžių apribojimo pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 16 priedo 1 tomo 2 dalies 2 skyriaus reikalavimus įgyvendinti Lietuva prašo pereinamojo laikotarpio iki 2006 metų. Šiuo metu akcinė bendrovė „Lietuvos avialinijos“ turi du orlaivius „Boeing 737/200“, kurie neatitinka minėtųjų reikalavimų. Šiuos orlaivius pakeisti kitokiais prireiktų daug lėšų (apie 60 mln. eurų), kurių akcinė bendrovė „Lietuvos avialinijos“ neturi. Be to, įgyvendinant minėtąją direktyvą, į Lietuvos Respublikos oro uostus negalės būti įleidžiami Rusijos Federacijoje pagaminti orlaiviai, kadangi jie neturi atitinkamo tarptautinio sertifikato. Reikėtų labai sumažinti skrydžių iš Rusijos Federacijos, Ukrainos ir kitų NVS šalių, juos pertvarkyti.
Kombinuotasis transportas
Teisinės bazės, reglamentuojančios kombinuotojo transporto veiklą, Lietuvoje nėra. Pagrindiniai kombinuotojo transporto veiklos principai bus išdėstyti Lietuvos Respublikos transporto veiklos įstatyme, kurį numatoma priimti 2001 metais. Jame bus numatyta tam tikrų lengvatų, padėsiančių užtikrinti kombinuotojo transporto konkurencingumą. Šis įstatymas iš esmės atitiks pagrindinius Tarybos direktyvos 92/106/EEC reikalavimus, jo nuostatų įgyvendinimą ketinama sureguliuoti atitinkamais teisės aktais.
Horizontalūs transporto klausimai
Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų taikymas geležinkelio ir kelių transporte yra iš esmės suderintas su Tarybos reglamento 1191/69/EEC nuostatomis. Siekiant įgyvendinti visas minėtojo reglamento nuostatas, iki 2001 metų bus atitinkamai papildytas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, o 2001 metais – priimtas Lietuvos Respublikos transporto veiklos įstatymas.
Valstybės pagalbos kontrolės vykdymą Lietuvoje reglamentuoja 2000 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 45-1292).
Šiuo metu specialiuosiuose transporto teisės aktuose nėra nuostatų apie valstybės pagalbos, iškreipiančios konkurenciją, teikimą. Svarbiausieji valstybės pagalbos teikimo transporto sektoriuje principai bus pateikti Lietuvos Respublikos transporto veiklos įstatyme.
TEN transporto tinklai
Vadovaujantis ES teisės aktais, 2001 metais bus priimti Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizavimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso papildymų ir pakeitimų įstatymai. 2001 metais numatoma priimti Lietuvos Respublikos transporto veiklos įstatymą, o 2002 metais bus parengtas Lietuvos Respublikos geležinkelių eismo saugumo įstatymas.
2001 metais pagal daugiasektorinės PHARE programos Specialiąją pasirengimo programą bus parengtas Prisijungimo struktūrinės politikos finansinio instrumento (ISPA) projektų įgyvendinimo geležinkelio, kelių ir uostų sektoriuose vadovas (instrukcija), siekiant geriau rengti ir įgyvendinti ISPA finansuojamus projektus. Bus visiškai įgyvendintas Tarybos reglamentas 1267/1999/EC. Nenumatoma iki 2015 metų tiesti ar rekonstruoti didelio greičio geležinkelio linijų. Rytų–Vakarų geležinkelio vėžė bus 1524 mm pločio, įprastinio greičio standartų. Pietų–Šiaurės kryptimi gali būti plėtojamas Europos standartų geležinkelio tinklas. Iki 2004 m. sausio 1 d. bus parengti nacionaliniai geležinkelio tinklo plėtrą reglamentuojantys standartai, atitinkantys Tarybos direktyvą 96/48/EC.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Pagrindinės institucijos, formuojančios ir įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką transporto srityje, yra Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija, Civilinės aviacijos direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Valstybinė geležinkelių inspekcija, Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, Vidaus vandens kelių direkcija, Transporto investicijų direkcija.
Prie transporto politikos formavimo ir įgyvendinimo taip pat prisideda Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Statistikos departamentas.
Plėtros perspektyvos
Kelių transporto sektorius. Motorinio transporto tipo pripažinimo sistemai įdiegti ir ją vykdyti (pagal direktyvas 70/156/EEC ir 92/61/EEC) ir kontrolei keliuose vykdyti (pagal Tarybos direktyvas 88/599/EEC ir 95/50/EC) 2001-2002 metais bus sustiprintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos struktūros.
Geležinkelių sektorius. Vienodoms patekimo į rinką ir naudojimosi geležinkelių infrastruktūra sąlygoms ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti 2001 metais bus įkurta Geležinkelių sektoriaus rinkos reguliavimo komisija arba šios funkcijos bus pavestos vykdyti Geležinkelių transporto departamentui. Reorganizuojant specialios paskirties akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, 2001 metais numatoma įsteigti Geležinkelių direkciją, kuri būtų atsakinga už geležinkelių infrastruktūros valdymą ir plėtrą.
Vandens transportas. Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimui organizuoti ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti 2001 metais numatoma įsteigti Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuriai bus perduota dalis šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonui priskirtų funkcijų. Daugiausia dėmesio bus skiriama laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, priežiūrai ir jų atitikimo tarptautinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas saugios laivybos srityje kontrolei, avarinių atvejų ir avarijų tyrimams, saugios laivybos užtikrinimui Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, paieškos ir gelbėjimo darbų bei kovos su naftos išsiliejimais organizavimui ir koordinavimui, laivų, įplaukiančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ar Būtingės naftos terminalą, uosto valstybės kontrolei. Šiuo tikslu stiprinama techninė bazė, rengiami specialistai, vykdantys šias funkcijas.
Civilinė aviacija. Siekiant gerinti civilinės aviacijos valdymą, numatoma įsteigti Civilinės aviacijos administraciją prie Susisiekimo ministerijos, kuri turėtų perimti kai kurias Susisiekimo ministerijos civilinės aviacijos departamento ir Civilinės aviacijos direkcijos valstybinio valdymo funkcijas.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
„SOCIALINĖ POLITIKA IR UŽIMTUMAS“
(13 DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS socialinės politikos ir užimtumo srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti socialinės politikos ir užimtumo ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
1. Darbo teisė
Darbo teisės ACQUIS sudaro 15 Tarybos direktyvų: 98/59/EB, 77/187/EEB, 98/50/EB, 80/987/EEB, 91/533/EEB, 94/45/EB, 96/71/EB, 97/74/EB, 97/81/EB, 91/383/EEB, 93/104/EB, 94/33/EB, 98/23/EB, 1999/63/EB, 1999/70/EB.
Darbo teisės pagrindai Lietuvoje įtvirtinti 1991 m. lapkričio 28 d. priimtame Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme (Žin., 1991, Nr. 36-973), 1991 m. sausio 9 d. priimtame Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 4-104), 1991 m. gruodžio 17 d. priimtame Lietuvos Respublikos atostogų įstatyme (Žin., 1992, Nr. 2-18), 1991 m. balandžio 4 d. priimtame Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatyme (Žin., 1991, Nr. 12-312), 1993 m. spalio 7 d. priimtame Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme (Žin., 1993, Nr. 55-1064), 1990 m. gruodžio 13 d. priimtame Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 2-25), kituose įstatymuose, jų lydimuosiuose aktuose ir vėlesniuose šių teisės aktų pakeitimuose ir papildymuose.
Šie teisės aktai bus priimti ir įsigalios 2000–2001 metais: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe įstatymas, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas, Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių ir susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymas, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta Grupinio darbuotojų atleidimo ir jo prevencijos tvarka. Taip pat numatoma priimti ir įgyvendinti kitus įstatymus ir jų lydimuosius aktus, kurie detalizuos minėtųjų įstatymų nuostatas.
Priėmus šiuos teisės aktus, Lietuva bus suderinusi įstatyminę bazę su visų ES teisės aktų reikalavimais darbo teisės srityje.
2. Socialinis dialogas
Socialinio dialogo ACQUIS sudaro 2 ES sprendimai: 98/500/EB ir 99/207/EB.
Socialinis dialogas Lietuvoje vyko nuosekliai tobulinant įstatyminę bazę ir kuriant atitinkamas struktūras: 1991 m. lapkričio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 34-933), 1991 m. balandžio 4 d. – Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas, 1992 m. kovo 17 d. – Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas (Žin., 1992, Nr. 12-307). 1994 metais įkurta Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija, 1995 metais įkurta Lietuvos Respublikos trišalė taryba ir patvirtinti jos veiklos nuostatai, o 1998 metais įsteigtas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 1996 metais – Užimtumo taryba prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos.
Trišaliu principu įkurtos ir veikia Valstybinio socialinio draudimo taryba, Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti taryba, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti komisija, trišalės komisijos prie darbo biržų, Ekspertų taryba prie Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos.
Socialinio dialogo principai bus įtvirtinti numatytuose priimti 2000 metais Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo pakeitimo įstatyme.
Dvišaliam socialiniam dialogui plėtoti organizuojami seminarai ir mokymas.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi sprendimų socialinio dialogo srityje nuostatas taikyti nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
3. Vyrų ir moterų lygios galimybės
Vyrų ir moterų lygių galimybių srityje ACQUIS sudaro 9 direktyvos: 75/117/EEB, 76/207/EEB, 79/7/EEB, 86/613/EEB, 86/378/EEB, 92/85/EEB, 96/34/EB, 97/80/EB, 79/9/EEB, 98/52/EB ir 2 Sprendimai 82/43/EEB, 95/593/EB.
Lietuvos Respublikos įstatymai iš esmės užtikrina lygias moterų ir vyrų teises. 1998 m. gruodžio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (Žin., 1998, Nr. 112-3100), įsigaliojo 1999 m. kovo 1 dieną. Lygių galimybių principas įtvirtintas ir kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme, Lietuvos Respublikos atostogų įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme, 1997 m. spalio 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 98-2478), 1994 m. lapkričio 3 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme (Žin., 1994, Nr. 89-1706), 1990 m. spalio 23 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatyme (Žin., 1990, Nr. 32-761), 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 17-447), 1994 m. liepos 18 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 59-1153), kituose įstatymuose.
Visi Lietuvos Respublikos teisės aktai moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais bus suderinti su ES teisės aktų reikalavimais iki 2002 metų. Lietuva yra pasirengusi lygių galimybių direktyvas ir sprendimus taikyti nuo įstojimo į ES dienos.
4. Kova su rasizmu
Kovos su rasizmu srityje ACQUIS sudaro vienas Tarybos reglamentas (1035/97).
Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 40-987), prisijungimui pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 296, 1998 m. lapkričio 10 d. priimtu įstatymu Nr. VIII–920 (Žin., 1998, Nr. 108-2954) ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir yra pasirengusi aktyviai dalyvauti Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centro veikloje bei Europos Sąjungos veikloje prieš rasizmą ir ksenofobiją.
Žmonių diskriminavimą dėl lyties, rasės, kalbos, odos spalvos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų draudžia Lietuvos Respublikos piliečių priimtos 1992 m. spalio 25 d. referendume Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 31-953) 29 straipsnis, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. 1961 m. birželio 26 d. priimtas Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už pirmenybių piliečiams suteikimą, atsižvelgiant į jų tautinį ar rasinį priklausomumą, taip pat tyčinius veiksmus, kuriais siekiama sukelti nacionalinę ar rasinę nesantaiką arba vaidus ir viešą kurstymą fiziškai susidoroti su kitataučiais.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi taikyti ES teisės aktų nuostatas nuo įstojimo į ES dienos.
5. Užimtumas
Užimtumo srityje ACQUIS sudaro 4 sprendimai: 1006/92/ESCS, 97/16/EB, 98/171/EB, 75/782/EBSC.
Užimtumo didinimas yra prioritetinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės socialinis ekonominis tikslas. Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje nėra esminių kliūčių prisijungti prie Europos Tarybos 1997 metų Amsterdamo susitarime numatyto bendro Europos užimtumo strategijos koordinavimo proceso ir įgyvendinti priemones, numatytas ES Tarybos rezoliucijose dėl užimtumo krypčių atskiriems metams.
Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai užimtumo srityje yra: Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, 1991 m. lapkričio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 1998, Nr. 98-2706), 1990 m. rugsėjo 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas (Žin., 1990, Nr. 30-711).
Šie įstatymai keičiami ir pildomi atsižvelgiant į nuolat kintančius rinkos ekonomikos ir darbo rinkos poreikius, tarptautinę (pirmiausia – ES valstybių) patirtį.
Užimtumo ir darbo rinkos politikos artimųjų metų tikslų įgyvendinimas bus numatytas rengiamose kasmetinėse darbo rinkos institucijų veiklos užduotyse, Ilgalaikėje valstybinėje naujų darbo vietų kūrimo skatinimo programoje ir Nacionaliniame užimtumo veiksmų 2000–2002 metų plane, kuris rengiamas vadovaujantis Europos Tarybos rezoliucijomis dėl užimtumo krypčių 1998, 1999 bei 2000 metams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos nuostatomis užimtumo ir darbo rinkos politikos srityje.
Užimtumo srityje Lietuvos Respublika bus pasirengusi sprendimų nuostatas taikyti nuo įstojimo į ES dienos.
6. Europos socialinis fondas
Acquis sudaro 4 reglamentai: 2396/71, 2893/77, 1260/1999, 1784/1999.
Lietuvos Respublika įgyvendins atitinkamas priemones, reikalingas pasirengti dalyvauti ES struktūrinių fondų veikloje: artimiausiu metu reorganizuos darbo rinkos valdymo institucijas taip, kad jos galėtų vykdyti naujus užimtumo politikos tikslus ir uždavinius, daugiausia dėmesio skirtų regioninių užimtumo problemų sprendimui, kad didėtų jų organizacinis ir koordinacinis vaidmuo bendradarbiaujant su kitais darbo rinkos socialiniais partneriais.
Įgyvendinti ES struktūrinę politiką rengiamasi per PHARE Specialiąją pasirengimo struktūriniams fondams programą. Ši programa suteiks Lietuvos darbo rinkos administracijai reikiamus gebėjimus dirbti ir su Europos socialiniu fondu ir decentralizuoti darbo rinkos politiką.
Parengtas projektas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo, kuris nustatys plėtros planavimo dokumentų (Nacionalinio plėtros plano ir regioninių plėtros planų), būtinų ES struktūrinių fondų paramai gauti, rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūrą.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi taikyti Europos socialinio fondo reglamentų nuostatas nuo įstojimo į ES dienos.
7–8. Socialinė apsauga, pagyvenę žmonės, invalidai
Acquis sudaro 2 komisijos sprendimai: 91/544/EEB ir 93/417/EEB.
Lietuvos Respublika yra pasirašiusi Europos socialinę chartiją ir pradėjusi jos ratifikavimo procedūrą. Socialinės apsaugos sistema modernizuojama atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas 441/92 ir 442/92.
Pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys Lietuvos valstybinį socialinį draudimą, yra: 1990 metais priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas, 1991 metais priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas, 1991 metais priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, 1994 metais priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, 1999 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros laikinasis įstatymas (Žin., 1999, Nr. 110-3206), 1999 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 110-3207), kiti teisės aktai.
2000 metais numatoma priimti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės draudimo įstatymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 465 (Žin., 2000, Nr. 36-998) patvirtinta Pensijų sistemos reformos koncepcija, parengta atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį reformuojant nacionalines pensijų draudimo sistemas. Šiuo nutarimu sudaryta komisija, kuriai pavesta iki 2000 m. spalio 1 d. parengti pensijų sistemos reformos projektą ir jo ekonominio pagrindimo skaičiavimus.
Lietuvos socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo principu.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys socialinę paramą, yra: Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas (Žin., 1994, Nr. 89-1706), 1996 m. spalio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2367), 1999 m. balandžio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymas (Žin., 1999, Nr. 36-1062), socialinės apsaugos ir darbo ministro ir švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 64/955 patvirtinta Mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka (Žin., 1999, Nr. 72-2245), kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas invalidų teises ir sudaryti jiems lygias galimybes su kitais visuomenės nariais visose gyvenimo srityse, 1991 m. lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 253 patvirtintos Valstybinės invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programos kryptys 1992–2002 metams. Kuriama įvairiapusiška invalidų reabilitacijos sistema, kuri užtikrintų jiems gerą medicinos priežiūrą, socialinę paramą, profesinę reabilitaciją, ugdymą, informacijos gavimą, techninę pagalbą, kultūros, sporto ir laisvalaikio priemones.
Organizaciniu požiūriu Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas sudarė palankias sąlygas kurtis ir veikti invalidų visuomeninėms organizacijoms, kurių programos iš dalies finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų.
1998 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė invalidumo koncepciją. Taip pat parengta aprūpinimo reabilitacine technika koncepcija, darbinio užimtumo koncepcija, specialiųjų poreikių vaikų integracijos į švietimo sistemą koncepcija, rengiama invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcija. 2000 metais pradėta rengti Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos programa, kuri turi būti parengta iki 2002 metų.
Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinės apsaugos, pagyvenusių žmonių ir invalidų klausimus, iš esmės atitinka ES teisės aktų reikalavimus.
9. Dublino fondas
Acquis sudaro 8 reglamentai: 1365/75, 1947/93, 1417/76, 1949/93, 1860/76, 1238/80, 510/82, 680/87.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi sprendimų užimtumo srityje nuostatas taikyti nuo įstojimo į ES dienos.
10. Visuomenės sveikata
Acquis visuomenės sveikatos srityje sudaro 3 direktyvos (89/622/EEB, 90/239/EEB, 98/43/EB) ir 11 sprendimų: 91/317/EEB, 647/96/EB, 1729/95/EB, 645/96/EB, 1400/97/EB, 102/97/EB, 646/96/EB, 78/618/EEB, 80/1084/EEB, 88/241/EEB, 2119/98/EB.
Vykdoma visuomenės sveikatos priežiūros teisinė reforma. Šios reformos tikslas yra iki 2001 metų parengti visuomenės sveikatos priežiūros teisinę bazę, pasiekti Lietuvos sveikatos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 liepos 2 d. nutarimu (Žin., 1998, Nr. 64-1842), numatytus visuomenės sveikatos lygio rodiklius, apibrėžti apskričių ir savivaldybių vietą ir funkcijas visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje, suformuoti visuomenės sveikatos priežiūros politikos ir strategijų įgyvendinimo monitoringo ir audito sistemas. Parengtas projektas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, reglamentuojančio visuomenės sveikatos stiprinimo, monitoringo ir ekspertizės, saugos ir kontrolės, ligų ir traumų profilaktikos klausimus, teisės verstis visuomenės sveikatos priežiūra įgijimo pagrindus, kitus fizinių ir juridinių asmenų teisinius santykius visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Parengtas projektas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos, kurioje pateiktos svarbiausiosios visuomenės sveikatos politikos kryptys ir jų įgyvendinimo būdai, kuriant šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, atitinkančią Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos nuostatas. Šią strategiją numatoma tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2000 metų IV ketvirtį.
Tabako kontrolė
Tabako kontrolės srityje ES direktyvos 89/622/EEB, 90/239/EEB, 98//43/EB ir 92/79/EEB įgyvendinamos šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais: 1995 m. gruodžio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 11-281) ir 1996 m. sausio 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 11-282), taip pat jų lydimaisiais teisės aktais: Ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024, Nr. 56-1573) patvirtintomis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1180 (Žin., 1998, Nr. 88-2439) patvirtintomis Tabako gaminių gamybos ir tabako bei tabako gaminių importo į Lietuvos Respubliką licencijavimo taisyklėmis, 1998 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 181 (Žin., 1998, Nr. 17-423) patvirtintomis Tabako gaminių didmeninės prekybos licencijavimo taisyklėmis, 1998 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1181 (Žin., 1998, Nr. 88-2440) patvirtintomis Tabako gaminių mažmeninės prekybos licencijavimo taisyklėmis ir Mažmeninės prekybos tabako gaminiais taisyklėmis, 1998 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 765 (Žin., 1998, Nr. 59-1672) patvirtintais Tabako gaminių kokybės ir higienos ekspertizės pagrindais ir tvarka bei Tabako gaminių kokybės ir higienos ekspertizės įkainiais, 1994 m. balandžio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 30-530; 1997, Nr. 117-2996).
Vadovaujantis 1999 metais priimtu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymu, Lietuvoje po truputį mažinamas tabako dūmuose leidžiamų dervų kiekis, kuris 1999 metais buvo ne daugiau kaip 20 mg, nuo 2000 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 15 mg. Įgyvendinant Tarybos direktyvą 90/239/EEB, 2000 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1831), kuriame numatyta, kad leidžiamas didžiausias dervų kiekis – 12 mg būtų taikomas nuo 2003 m. sausio 1 dienos.
Vėžio kontrolė
Įgyvendinant Europos Tarybos sprendimą 96/646/EB dėl bendrų veiksmų pažabojant vėžį 1996-2000 metais, Lietuvoje 1997 metais priimta Nacionalinė vėžio kontrolės programa (1998-2002 metams), kuria siekiama nustatyti onkologinės tarnybos organizavimo, onkologinių ligonių gydymo, reabilitacijos ir slaugos optimizavimo, piktybinių navikų profilaktikos pagrindines gaires, intensyvinti mokslinę veiklą, visuomenės švietimą onkologijos srityje.
Narkotikų kontrolė
Pagal Europos Tarybos sprendimą 102/97/EB dėl Europos Bendrijos narkomanijos prevencijos veiksmų programos (1996-2000) Lietuvos Respublikos narkotikų politikos plėtra pagrįsta Jungtinių Tautų konvencijų rekomendacijomis ir reikalavimais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. 68p prisijungta prie šių Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijų: Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, pasirašytos 1961 m. kovo 13 d. Niujorke, ir Psichotropinių medžiagų konvencijos, pasirašytos 1971 m. vasario 21 d. Vienoje.
Lietuvoje narkotikų prevenciją ir kontrolę reglamentuoja: 1997 m. kovo 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-711), kuris reguliuoja narkologinių ligonių, asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, sveikatos priežiūrą, 1998 m. sausio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161), 1999 m. birželio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas (Žin., 1999, Nr. 55-1764), sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai (Žin., 2000, Nr. 4-113).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 (Žin., 1999, Nr. 76-2291) patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa.
Užkrečiamųjų ligų priežiūra bei kontrolė
Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 2119/98/EB išdėstyti užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos teisę. Užkrečiamųjų ligų priežiūros ir kontrolės sistemą Lietuvoje reglamentuoja 1996 m. rugsėjo 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363), kurį įgyvendinant priimta 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir 12 sveikatos apsaugos ministro įsakymų, iš jų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 1999, Nr. 41-1293) patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinės strategijos priemonių planas (1999-2005 metai), 1999 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1046 (Žin., 1999, Nr. 81-2401) įsteigtas Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų valstybės registras ir patvirtinti Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų valstybės registro nuostatai, kurių reikės minėtajam įstatymui įgyvendinti. Iki 2000 metų pabaigos bus baigtas sukurti teisinis užkrečiamųjų ligų priežiūros ir kontrolės sistemos pagrindas. Lietuvoje privaloma tvarka registruojamas sergamumas 70 užkrečiamųjų ligų.
Nuo 1994 metų Lietuvoje vykdoma Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, kuri finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Kartu su Šiaurės valstybėmis vykdoma programa „Užkrečiamųjų ligų kontrolė ir profilaktika Baltijos ir Barenco jūrų regione 1998–2000 metais“. Rengiamasi sudaryti užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registrą. Numatoma, kad registras pradės veikti 2002 metais.
AIDS profilaktika
Lietuvoje vykdomi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai 95/1729/EB ir 96/647/EB, taip pat Europos programa prieš AIDS (91/317/EEB).
Patvirtinta Valstybinė AIDS profilaktikos 1999-2001 metų programa. Lietuva dalyvauja Europos AIDS epidemiologinio stebėjimo centro veikloje, teikia informaciją apie AIDS (atvejus) pagal AIDS definiciją.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 96/647/EB Bendrijos valstybėms būtina užtikrinti, kad būtų lyginami ir derinami duomenys, prisidėti prie valstybių narių epidemiologinio stebėjimo sistemų kokybės gerinimo ir koordinavimo, stebėjimo tinklų diegimo. Tam reikia sudaryti ly …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.