LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ NACIONALINIO STRATEGINIO PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. birželio 19 d. Nr. 654 Vilnius Vadovaudamasi 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL 2006 L 223, p. 1) ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 22-840) 2.3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinį strateginį planą (pridedama). Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 654 LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ NACIONALINIS STRATEGINIS PLANAS Bendras Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinio strateginio plano (toliau vadinama – Nacionalinis strateginis planas) tikslas – žuvininkystės sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą. I. LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS APŽVALGA 1. Bendroji apžvalga 1. Žuvininkystė Lietuvoje – gilias tradicijas turinti veikla. Šalyje plėtojamos 4 pagrindinės žuvininkystės sektoriaus šakos: 1.1. jūrų žuvininkystė (žvejyba Atlanto vandenyne, atviroje Baltijos jūroje ir jos priekrantėje); 1.2. žvejyba vidaus vandenyse; 1.3. akvakultūra; 1.4. perdirbimo pramonė ir rinkodara. 2. Jūrų žuvininkystės sektoriaus apyvarta 2005 metais siekė 187,5 mln. litų (54,3 mln. eurų), žvejybos vidaus vandenyse – 4,1 mln. litų (1,2 mln. eurų), akvakultūros – 13,4 mln. litų (3,9 mln. eurų), žuvų perdirbimo pramonės – 536,4 mln. litų (155,4 mln. eurų) (Nacionalinio strateginio plano priedo (toliau vadinama – priedas) 9 lentelė ir 2 pav.). Lietuvos žuvininkystės sektoriaus produkcija sudaro labai mažą bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) dalį (mažiau kaip 1 procentą BVP), tačiau žuvininkystės sektorius yra labai svarbus Lietuvoje. Žuvų, vėžiagyvių, moliuskų, kitų vandens bestuburių (toliau vadinama – žuvys) ir jų produktų eksportas sudaro apie 1,5 procento bendrojo šalies eksporto ir apie 1 procentą importo. Žuvys ir jų produktai sudaro apie 14,5 procento maisto produktų eksporto ir 15,2 procento importo. Lietuvos Respublikos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenimis, 2006 metų pradžioje Lietuvos žuvininkystės sektoriuje dirbo apie 9 tūkst. darbuotojų – apie 0,62 procento visų dirbančių šalies gyventojų. Jūrų žvejybos laivyne dirbo apie 2,1 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – Atlanto vandenyno, 300 – atviros Baltijos jūros ir 300 – priekrantės žvejybos laivuose. Vidaus vandenų žvejyboje dirbo apie 300 žmonių, o akvakultūros įmonėse – 440. Žuvų perdirbimo pramonėje – apie 6,3 tūkst. darbuotojų (priedo 1 pav.). Moterys sudaro apie 70 procentų visų sektoriuje užimtų žmonių. Moterų žvejybos įmonėse dirba apie 32 procentai, akvakultūros įmonėse – 26 procentai, žuvų perdirbimo įmonėse – 86 procentai. Daugiausia moterų dirba žuvų perdirbimo pramonės įmonėse, o žvejybos įmonėse tradiciškai dirba daugiausia vyrai. Žuvininkystės įmonių yra beveik visose Lietuvos apskrityse (priedo 3 pav.), tačiau žuvininkystės veikla svarbiausia Klaipėdos apskrityje dėl šalies gyventojų aprūpinimo šviežiomis žuvimis, o kitose apskrityse – ir dėl kaimo gyventojų užimtumo. Daugelis žuvininkystės įmonių išsidėsčiusios Klaipėdos apskrityje (net 81,3 procento visų žuvininkystės įmonių). Čia išplėtota jūrinė žvejyba, žuvų perdirbimas, žvejyba Kuršių mariose. Kitos žuvininkystės įmonės – akvakultūros ir žuvų perdirbimo – įvairiai pasiskirsčiusios po šalies teritoriją. 3. Kai kurie vidaus vandens telkiniai ir akvakultūros tvenkiniai yra gamtosauginių zonų teritorijose, priskirtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarime Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakyme Nr. D1-302 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Šiose zonose taikomi griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, todėl žvejybos ir akvakultūros verslas šiuose vandens telkiniuose patiria tam tikrų suvaržymų ir nuostolių. Ypač daug žalos vidaus vandens telkinių žuvų ištekliams ir akvakultūros tvenkinių savininkams daro šiose teritorijose paplitę saugomi žuvilesiai paukščiai. Dėl apribojimų valyti užželiančius tvenkinius nukenčia akvakultūros tvenkiniuose auginamos žuvys. 4. Lietuvos žuvininkystės sektorių administruoja Žemės ūkio ministerija, jos įgaliota institucija Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Žuvininkystės departamentas) ir Aplinkos ministerija. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527), valstybinio žuvininkystės reglamentavimo funkcijas pagal kompetenciją atlieka: 1) Žemės ūkio ministerija – žuvininkystės politikos formavimo, šios šakos valstybinio reglamentavimo ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo, taip pat žuvų išteklių išsaugojimo ir jų kontrolės funkcijas jūrų vandenyse; 2) Aplinkos ministerija – žuvų išteklių išsaugojimo politikos formavimo vidaus vandenų žuvininkystės vandens telkiniuose, žvejybos taisyklių laikymosi kontrolės funkcijas žuvininkystės vandens telkiniuose. Žuvininkystės departamentas atsakingas už Žemės ūkio ministerijos pavestų uždavinių vykdymą, t. y. racionalios žuvininkystės politikos įgyvendinimą, integruotos regioninės ir struktūrinės politikos žuvininkystės srityje įgyvendinimą (kartu su kitomis valdymo institucijomis), teisės aktų, kurių reikia žuvininkystės sektoriaus plėtrai, rengimą ir kita. Aplinkos apsaugos agentūra atsakinga už upių baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, administravimą vandensaugos tikslams pasiekti, koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, kai numatoma statyti užtvankas, hidroelektrines, įrengti tvenkinius, valyti ežerus, priima sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduoda taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus žuvininkystės tvenkinių ūkiams, taip pat leidimus verslinei žvejybai vidaus vandenyse ir kontroliuoja žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą. Taikomuosius biologinius žuvininkystės tyrimus atlieka Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro (toliau vadinama – Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras) Žuvininkystės tyrimų laboratorija, Vilniaus universiteto mokslininkai, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Klaipėdos universitetas. Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorija nuolat stebi ir tiria Baltijos jūros žuvų išteklių būklę. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorija tiria žuvų išteklius Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Kauno vandens talpykloje ir kituose vidaus vandenyse. Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Vidaus vandenų ir ichtiopatologijos laboratorija atlieka vandens bei žuvų pašarų kokybės tyrimus. Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Šilavoto filiale vykdomi karpių veislių selekcijos darbai, o Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žeimenos lašišinių žuvų veislyne dirbtinai veisiamos ir auginamos lašišinės žuvys (lašišos ir šlakiai), kurios išleidžiamos į valstybinės reikšmės vandens telkinius, taip pat atliekami lašišinių žuvų genetiniai tyrimai. Žuvininkystės sektoriaus ekonominius ir socialinius tyrimus atlieka Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Lietuvos žvejybos įmonių veikla susijusi su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, konkrečiai – su Lietuvos saugios laivybos administracija ir valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 2003 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, Smeltalės upės žiotyse, pastatytas žvejybos uostas, kuriame teikiamos žvejybos laivų priežiūros, žuvų iškrovimo, laikymo ir pardavimo paslaugos. Žvejybos įmonės naudojasi visomis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančiomis laivų remonto, statybos ir logistikos įmonių paslaugomis. 5. 2004 metais Lietuva tapo ES nare ir kartu su kitomis ES valstybėmis įgyvendina bendrąją žuvininkystės politiką. Narystė ir Bendrijos finansinė parama žuvininkystei pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau vadinama – BPD), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), ir jo priedą, patvirtintą Laikinojo priežiūros komiteto Lietuvos 2004–2006 metų BPD įgyvendinimo priežiūrai atlikti 2004 m. vasario 5 d. sprendimu, padėjo Lietuvai pritaikyti savo žuvininkystės sektorių veikti Bendrijos rinkoje ir atitinkamai reformuoti administravimo sistemą. 2. Jūrų žuvininkystė 6. 2001 metais daliai laivų, žvejojusių su kitų valstybių vėliava, grįžus į Lietuvą, jūrų žuvų imta sugauti kur kas daugiau (2000 metais – 45,6 tūkst. tonų, 2004 metais – 156,4 tūkst. tonų). Lietuvos laivai žvejoja Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje. 2005 metais iš viso šiuose vandenyse buvo sugauta 138,2 tūkst. tonų žuvų, iš jų 124,7 tūkst. tonų – Atlanto vandenyne, 13,5 tūkst. tonų – Baltijos jūroje (priedo 6 lentelė). Atlanto vandenyne sugaunama daugiausia sardinėlės, stauridės, skumbrės, ančiuviai, jūrų ešeriai ir krevetės. Sumažėjus žvejybos galimybėms, Atlanto vandenyne 2005 metais sugauta apie 13 procentų mažiau žuvų nei 2004 metais. Europos Taryba Lietuvai Baltijos jūroje skiria 25–30 tūkst. tonų metinių žvejybos kvotų (priedo 5 lentelė). Pagrindinės sugaunamos žuvys – menkės, plekšnės, strimelės ir šprotai. Visiškai panaudojama tik menkių žvejybos kvota. Dėl nepakankamai išplėtotos smulkių pelaginių žuvų žvejybos, perdirbimo infrastruktūros ir nedidelės paklausos rinkoje panaudojama tik dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotų. 2005 metais Baltijos jūros priekrantėje žvejojo 102 individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės (priedo 4 lentelė). Bendrai šios įmonės sugavo 412,4 tonos žuvų, kurių vertė – 1,7 mln. litų (0,5 mln. eurų) (priedo 10 lentelė). Vienai žvejybos įmonei teko vidutiniškai 16 tūkst. litų (4,6 tūkst. eurų) pajamų. Tokios pajamos neužtikrina efektyvios įmonių veiklos, investicijų į verslo plėtrą, higienos, sanitarijos ir darbų saugos sąlygų gerinimo, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo. 2006 m. sausio 1 d. duomenimis, ES žvejybos laivų registre buvo įregistruotas 271 Lietuvos žvejybos laivas (priedo 1 ir 2 lentelės). Daugelis šių laivų (201 laivas) yra valtys ir žvejybos botai, trumpesni nei 12 metrų, pritaikyti žvejoti nenutolstant nuo kranto. 91 procentas žvejybos laivyno talpos (Gt) ir 78 procentai variklių galios (kW) tenka 17 žvejybos laivų, pritaikytų žvejoti tolimuosiuose vandenyse. Šie žvejybos laivai yra ilgesni nei 40 metrų ir žvejoja Atlanto vandenyne. Atviroje Baltijos jūroje žvejojo 46 žvejybos laivai, kurių bendroji talpa – 5,4 tūkst. Gt ir variklių galia – 10,2 tūkst. kW. 2006 metais vidutinis žvejybos laivų, įregistruotų Lietuvos žvejybos laivų rejestre, amžius buvo 23 metai. Ilgesnių kaip 12 metrų žvejybos laivų vidutinis amžius – 29 metai. 7. Per 2004–2006 metų laikotarpį Lietuvos žvejybos laivyno pajėgumai buvo sumažinti (1576 Gt talpos ir 3104 kW variklių galios), atidavus į metalo laužą 20 seniausių ir nepakankamai našiai Baltijos jūroje žvejojusių laivų, kurių vidutinis amžius – 35 metai. Dėl žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui žvejybos laivų savininkams buvo išmokėta 21,8 mln. litų (6,3 mln. eurų), arba 36,8 procento visos ES paramos, numatytos suteikti žuvininkystei pagal BPD. Sumažinus laivyno, žvejojančio atviroje Baltijos jūroje, pajėgumus, vidutinės pajamos, tenkančios vienam žvejybos laivui, padidėjo beveik trečdaliu. Žvejams, netekusiems darbo dėl žvejybos laivų veiklos nutraukimo visam laikui, buvo išmokėta 0,748 mln. litų (0,217 mln. eurų). 8. Lietuvai įstojus į ES, šalyje įsigaliojo bendrosios ES žuvų produktų rinkos organizavimo principai, įskaitant intervencinių priemonių taikymą. Už jos įgyvendinimą atsakingos žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos. 2004 metais Žuvininkystės departamentas, vadovaudamasis Žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 3D-298 (Žin., 2004, Nr. 79-2807), pripažino 2 gamintojų organizacijas – Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociaciją ir Nacionalinę akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociaciją, kurios atstovauja atitinkamai Baltijos jūros žvejų ir žuvų augintojų interesams. 9. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste baigta statyti mažųjų žvejybinių laivų prieplauka. Joje įrengtos krantinės ir inžineriniai tinklai, pastatyta ledo gamykla ir saugykla. Šiame uoste baigiamas statyti ir įrengti Žuvininkystės produktų aukcionas, kuriame bus teikiamos žuvų atšaldymo, rūšiavimo, laikymo ir kitos paslaugos. Žvejybos uoste, nurodytame 4 punkte, ir kitose Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieplaukose kontroliuojamas šviežių žuvų iškrovimas iš žvejybos laivų ir pardavimas: įdiegtas pirminio žuvininkystės produktų pardavimo deklaravimas registruotiems supirkėjams, tikrinamas žuvų šviežumas, renkama informacija apie žuvų kainas. 10. Baltijos jūroje daugiausia sugaunama 5 rūšių žuvų: menkių, strimelių, šprotų, lašišų ir plekšnių (priedo 6 lentelė). Menkės turi didžiausią paklausą rinkoje ir užtikrina žvejams didžiausias pajamas. Menkių populiacijos būklė Baltijos jūroje nestabili, priklauso nuo gamtinių sąlygų ir žvejybos intensyvumo. Menkių neršiančios bandos biomasė (NIB) yra labai maža ir ištekliai yra žemiau standartinio biologinio lygio. Todėl menkių kiekvienais metais sugaunama skirtingai. Centrinės Baltijos strimelių populiacija Lietuvai yra gana svarbi. Strimelės – labiausiai paplitusios žuvys Baltijos jūroje. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos duomenimis, centrinės Baltijos strimelių populiacijos žvejyba yra tvari. Šprotų išteklius Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba vertina kaip turinčius didelį reprodukcinį pajėgumą. 2006 metais šprotų kvota sudarė apie 76 procentus visų Lietuvai skirtų žvejybos kvotų Baltijos jūroje (priedo 5 lentelė). Plekšnių ištekliai Baltijos jūroje yra stabilūs. Šių žuvų kvota neskiriama, tačiau žvejybai reikšmės turi. Lašišų žvejyba yra gana svarbi Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems žvejams. Šių žuvų ištekliai stabilūs. Siekdamos gausinti lašišinių žuvų populiaciją, Lietuva, Latvija, Lenkija ir kitos valstybės kasmet papildomai įveisia šių vertingų žuvų savo upėse ir rytinėje Baltijos jūros dalyje. 11. Lietuvos žvejybos laivynui labai didelę reikšmę turi žvejybos galimybės Atlanto vandenyne, kuriame sugaunama apie 90 procentų visų jūros žuvų laimikio. Pastaruoju metu Lietuvos tolimosios žvejybos galimybės sumažėjo (ypač jūrų ešerių, krevečių kvotos) (priedo 5 lentelė), griežtėja žvejybos taisyklės. Dėl nepastovių žvejybos susitarimų su trečiosiomis šalimis labai sunku įvertinti šio žvejybos verslo perspektyvas. 3. Žvejyba vidaus vandenyse 12. Lietuvos vidaus vandenų bendras plotas – 2621 kv. kilometras – 4 procentai šalies teritorijos. Lietuvoje yra 2827 ežerai, didesni nei 0,5 hektaro (bendras plotas – 87359 hektarai), 1589 tvenkiniai (bendras plotas – 24434 hektarai) ir 733 upės, ilgesnės nei 10 kilometrų (bendras plotas – 32601 hektaras). 2005 metais žvejybos įmonės natūraliuose vidaus vandens telkiniuose sugavo 1546 tonas žuvų (priedo 7 lentelė). Didžiausią reikšmę verslinei žvejybai turi Kuršių marios (sugaunama apie 75 procentus žuvų), Kauno vandens talpykla (10 procentų žuvų) ir Nemuno žemupys. Šalies vidaus vandenyse plėtojama ir mėgėjiška žūklė. Iš 1584 kv. kilometrų bendro Kuršių marių ploto Lietuvos Respublikai tenka 413 kv. kilometrų (26 procentai) – šiaurinė Kuršių marių akvatorija. Kita dalis priklauso Rusijos Federacijai. 2005 metais Kuršių mariose buvo sugauta 1167 tonos žuvų, kurių vertė (einamųjų metų kainomis) – 3,2 mln. litų (0,9 mln. eurų) (priedo 9 lentelė). Daugiausia sugauta kuojų, karšių, sterkų, žiobrių, ešerių, plakių ir stintų. Šiuo metu Kuršių mariose yra nustatytos 22 žuvininkystės produktų iškrovimo vietos. Daugelis prieplaukų apleistos, statinių techninė būklė prasta, kanalai nuolat užnešami smėlio. Ypač sudėtinga infrastruktūros plėtra Neringos savivaldybėje, kadangi Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Daug žalos Kuršių marių žuvų ištekliams daro Kuršių nerijoje gausėjanti kormoranų kolonija. 2005 metais Lietuvos ežeruose verslinės žvejybos įrankiais buvo sugauta nedaug žuvų – tik 39 tonos. Daugelis šalies ežerų nedideli – 90 procentų jų yra mažesni nei 50 hektarų, todėl jie labiau tinka mėgėjiškai žūklei. Pastaruoju metu Lietuvos vidaus vandenyse sparčiai plėtojama mėgėjiška žūklė. Tikslių duomenų, kiek žvejai mėgėjai sugauna žuvų, nėra. Žuvų išteklius tiriančių mokslininkų duomenimis, žvejai mėgėjai sugauna apie 1350–1500 tonų žuvų per metus. Apytikriais duomenimis, verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdo 202 mažieji žvejybos laivai – botai ir valtys (priedo 2 lentelė). Daugelio šių žvejybos laivų savininkų metinės pajamos labai mažos – iki 30 tūkst. litų (arba 8,7 tūkst. eurų). Lietuva ypač daug dėmesio skiria žuvų išteklių atkūrimui ir gausinimui. Kasmet sudaromi žuvų įveisimo neišnuomotuose vandens telkiniuose, migracijos takų priežiūros valstybiniai planai (programos), už kurių vykdymą atsakingam Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama apie 7–9 mln. litų (2–2,6 mln. eurų) per metus. Kasmet į vidaus vandens telkinius išleidžiama apie 140–210 mln. įvairių vertingų ir nykstančių rūšių žuvų lervučių bei jauniklių. Vykdyti žuvų įveisimo darbus išnuomotuose vandens telkiniuose padeda ir vandens telkinių nuomininkai. Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras taip pat vykdo žuvų migracijos sąlygų gerinimo darbus. 13. Pagrindiniai vidaus vandenų žvejybos plotai yra Kuršių marios ir Kauno vandens talpykla. Žvejojama ir upėse bei ežeruose. Kuršių mariose daugiausia sugaunama kuojų, karšių, stintų, sterkų, ešerių. Pastaraisiais metais žuvų ištekliai Kuršių mariose eksploatuojami intensyviai. Todėl įvedamos kai kurių žuvų (karšių, sterkų ir stintų) žvejybos kvotos, žvejybos įvairiais žvejybos įrankiais apribojimai, tam tikro sezono žvejybos draudimai. Kauno vandens talpykloje daugiausia sugaunama karšių, kuojų, ešerių. Daugelio rūšių žuvys pastaruoju metu gaudomos labai intensyviai (ypač karšiai). Todėl Kauno vandens talpykloje nustatoma didžiausia leistina karšių sugavimo riba, ribojamas žvejybos įrankių skaičius. Šiuo metu žvejybos intensyvumo didinti negalima. Mažinant žvejybos intensyvumą Kauno vandens talpykloje, 2005 metais buvo apribotas ir bendras žvejybos įmonių laimikis (160 tonų). Upėse verslinė žvejyba orientuota į vertingų rūšių žuvų – stintų ir ungurių – žvejybą. Verslinių žuvų žvejybos intensyvumas yra stabilus, tačiau neprognozuojama, kaip jis gali didėti ateityje. Ežeruose žuvų ištekliai naudojami neracionaliai. Rekomenduojama verslinę žvejybą vykdyti tik dideliuose ežeruose, kuriuose tai daroma nuo seno. 4. Akvakultūra 14. Akvakultūros tvenkinių plotas yra 10,5 tūkst. hektarų. Juose per metus galėtų būti išauginama 5 tūkst. tonų prekinių žuvų. Tačiau panaudojama tik apie 49 procentai tvenkinių pajėgumo. 2005 metais akvakultūros tvenkiniuose išauginta apie 2 tūkst. tonų (priedo 7 lentelė) žuvininkystės produktų, kurių 94 procentus sudarė karpiai. Tvenkiniuose išauginamų žuvų metinė vertė (faktinėmis pardavimo kainomis) 2000–2005 metais svyravo nuo 8 iki 13,6 mln. litų (nuo 2,3 iki 4 mln. eurų) (priedo 9 lentelė), o 2006 metais metinė vertė buvo 17 mln. litų (4,9 mln. eurų). Be karpių, tvenkiniuose auginami upėtakiai, lydekos, karosai, lynai, šamai, augalėdės ir kitos vertingos žuvys. Daugiausia išaugintų žuvų parduodama šalies rinkoje. 2000–2005 metų laikotarpiu kasmet buvo eksportuojama apie 30–32 procentus prekinių karpių. 2004 metais akvakultūrai remti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, numatytų Kaimo rėmimo programoje, buvo skirta ir panaudota 1,728 mln. litų (0,5 mln. eurų), 2005 metais – 1,2 mln. litų (0,3 mln. eurų). 2004–2006 metų laikotarpiu iš žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (nacionalinio bendrojo finansavimo) lėšų pagal BPD akvakultūrai remti buvo numatyta skirti 8,632 mln. litų (2,5 mln. eurų). Ši parama skiriama akvakultūros ūkiams modernizuoti, naujoms technologijoms diegti, auginamų žuvų asortimentui plėsti, kokybei gerinti. Iki 2007 m. kovo 1 d. atrinktiems projektams įgyvendinti skirta 1,86 mln. litų (0,54 mln. eurų) paramos, iš kurios jau panaudota (išmokėta) 1,196 mln. litų (0,35 mln. eurų). Akvakultūros sektoriuje daugiausia yra mikroįmonių ir mažųjų įmonių. 2005 metais Lietuvoje veikė 18 akvakultūros įmonių (priedo 4 lentelė), iš kurių 3 – mikroįmonės, o kitos – mažosios įmonės. Versline akvakultūra Lietuvoje užsiima ir ūkininkai, kurie verčiasi žuvų auginimu tvenkiniuose. Tokių ūkių yra daugiau nei 50. Šalies akvakultūros įmonėse sparčiai plėtojama ekologinė žuvininkystė. 2003 metais buvo sertifikuota 10 ekologinių tvenkinių žuvininkystės bendrovių, 2004 metais – dar 4. 2003 metais sertifikuoti tvenkiniai užėmė 2848, 2004 metais – 3825, 2005 metais – 4748, 2006 metais – 5169 hektarų plotą. 2003 metais sertifikuotų tvenkinių produkcija sudarė 19,5 procento (457 tonas), 2004 metais – 22,6 procento (607 tonas), 2005 metais – 32 procentus (648 tonas), 2006 metais – 39 procentus (868 tonas) visų tvenkinių žuvų produkcijos. 2003 metais už ekologiškų žuvininkystės produktų gamybą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, numatytų Kaimo rėmimo programoje, išmokėta 280 tūkst. litų (81,1 tūkst. eurų), 2004 metais – 740 tūkst. litų (214,3 tūkst. eurų), 2005 metais – 923 tūkst. litų (267,3 tūkst. eurų), 2006 metais – 1070 tūkst. litų (309,9 tūkst. eurų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 5. Žuvų perdirbimo pramonė ir rinkodara 15. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais žuvų perdirbimo įmonėse (išskyrus perdirbimą žvejybos laivuose) buvo pagaminta 75,5 tūkst. tonų produkcijos, kurios vertė – 536,4 mln. litų (155,4 mln. eurų). Žuvininkystės produktų gamyba 2000–2005 metų laikotarpiu padidėjo 60 procentų, t. y. nuo 47,5 iki 75,5 tūkst. tonų. 2005 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 35 žuvų perdirbimo įmonės, iš jų 29 turėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus gaminti, laikyti ir tiekti žuvininkystės produktus į vietinę ir bendrąją ES rinką, 5 įmonės – gaminti, laikyti ir tiekti žuvininkystės produktus į vietinę rinką, 1 įmonei suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį ji privalo pasirengti gaminti žuvininkystės produktus, atitinkančius Bendrijos teisės reikalavimus. Lietuvos žvejybos įmonės kasmet šalies žuvų perdirbimo įmonėms patiekia apie 10–14 tūkst. tonų žuvų, t. y. tik 20–25 procentus poreikio (poreikis – 50–75 tūkst. tonų). Todėl Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės žuvininkystės produktus gamina daugiausia iš importuojamos šaldytos žaliavos. 2005 metais bendras žuvų ir jų produktų importas siekė 92,35 tūkst. tonų, jo vertė – 472,2 mln. litų (136,8 mln. eurų) (priedo 8 lentelė). Pagrindinės šalys, iš kurių į Lietuvą 2005 metais buvo importuojamos žuvys, – tai Norvegija, Olandija, Latvija, Vokietija, JAV ir Rusija. Žuvų ir jų produktų tais pačiais metais eksportuota 92 tūkst. tonų, jų vertė – 513,2 mln. litų (148,6 mln. eurų) (priedo 8 lentelė). Daugiausia žuvų ir jų produktų išvežta į Latviją, Rusiją, Ukrainą, Vokietiją, Prancūziją, Daniją, Estiją, Jungtinę Karalystę, Baltarusiją ir Lenkiją. Lietuvos žuvų perdirbimo pramonėje vyrauja mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės. Iš 2005 metais Lietuvoje veikusių 35 žuvų perdirbimo įmonių (priedo 4 lentelė) 20 buvo mažosios ir mikroįmonės, 9 vidutinės ir 6 didelės įmonės. Siekdamos efektyviau atstovauti savo šakos interesams, 2006 m. birželio 7 d. kelios didžiausios žuvų perdirbimo įmonės įregistravo Nacionalinę žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją. Vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus suvartoja apie 12–14 kilogramų žuvų ir jų produktų (priedo 8 lentelė), o kitose ES šalyse – apie 26 kilogramus. Šviežių Baltijos jūros ir vidaus vandenų žuvų pasiūla dar netenkina šalies vartotojų poreikio. Lietuvai būdingi nestabilūs ir trumpalaikiai pirminio žuvininkystės produktų pardavimo grandies rinkos dalyvių santykiai. Didžioji dalis žuvų ir jų produktų vidaus rinkoje parduodama didžiuosiuose prekybos centruose. Iš žuvų ir jų produktų pagaminti patiekalai taip pat tiekiami daugiausia viešojo maitinimo įstaigose. Dalis žuvų perdirbimo pramonės atliekų sunaudojama gyvulių pašarams. II. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ 1. Bendroji analizė 16. Stipriosios pusės: 16.1. Pakankamas žvejybos, akvakultūros ir žuvų perdirbimo pajėgumas, leidžiantis plėsti gamybą. 16.2. Šviežioms žuvims ir jų produktams imli vidaus rinka. 16.3. Daugiametės šalies žuvininkystės sektoriaus tradicijos. 17. Silpnosios pusės: 17.1. Nepakankama pažangių technologijų ir geriausios gamybos praktikos sklaida žuvininkystės sektoriuje. 17.2. Nesukurta mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema rengti ir ugdyti žuvininkystės specialistus. 17.3. Daugelio mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių nepakankamos finansinės galimybės investuoti į žuvininkystės plėtrą, mažas jų pelningumas. 17.4. Specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir jų migracija į užsienį. 17.5. Nepakankamai išplėtota tikslinė taikomųjų mokslinių tyrimų sistema. 17.6. Mažesnis, palyginti su ES vidurkiu, žuvininkystės produktų suvartojimas. 18. Galimybės: 18.1. Bendras šalies ekonomikos augimas, žuvų ir jų produktų gamybos ir vartojimo didėjimas. 18.2. Narystės ES teikiamos galimybės veikti išsiplėtusioje ES rinkoje. 18.3. Verslo subjektų patirties ir gebėjimų reaguoti į rinkos poreikius ugdymas. 18.4. Galimybės plėsti gamybą ir diegti pažangias technologijas. 18.5. Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. 18.6. Taikomojo mokslo plėtra. 18.7. Vietos bendruomenių įsitraukimas į žuvininkystės sektoriaus valdymą ir bendrų gėrybių kūrimą. 19. Grėsmės: 19.1.  Žuvų išteklių būklės nestabilumas. 19.2.  Žvejybos laivyno nusidėvėjimas ir senėjimas. 19.3. Didėjanti verslo įmonių priklausomybė nuo sparčiai brangstančių energetikos išteklių. 2. Jūrų žuvininkystė 20. Stipriosios pusės: 20.1. Gana didelis žvejybos Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje laivyno pajėgumas. 20.2. Žvejybos tradicijos, užtikrinančios galimybes gauti žvejybos Baltijos jūroje ir Atlanto vandenyne kvotas. 20.3. Istoriškai susiformavusi patirtis dirbti tarptautinėse žuvų ir jų produktų rinkose. 20.4. Veikia pripažintos gamintojų organizacijos, atstovaujančios žvejų interesams. 20.5. Pastatyta mažųjų žvejybos laivų prieplauka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. 20.6. Klaipėdoje įsteigtas Žuvininkystės produktų aukcionas, užtikrinantis pirminio pardavimo kontrolę ir žvejų dalyvavimą rinkoje. 21. Silpnosios pusės: 21.1. Paklausių rūšių žuvų (menkių, skumbrių, jūrų ešerių, krevečių ir kitų) kvotų trūkumas. 21.2. Pernelyg dažnas Lietuvai skiriamų žvejybos kvotų perskirstymas. 21.3. Nepakankamas Baltijos jūros žvejybos laivyno efektyvumas. 21.4. Nepakankamai išplėtota Baltijos jūros priekrantės žvejybos infrastruktūra. 21.5. Perteklinis žvejybos Baltijos jūros priekrantėje pajėgumas. 21.6. Nerentabili strimelių ir šprotų žvejyba, ir šių rūšių žuvų kvotos ne iki galo panaudojamos. 21.7. Nestabilūs žvejybos partnerystės su trečiosiomis šalimis santykiai. 21.8. Nepakankamai efektyvi, nepatikima žvejybos duomenų rinkimo sistema ir Atlanto vandenyne žvejojančių laivų kontrolė. 21.9. Silpna kai kurių žuvininkystės įmonių vadyba, prasti rinkodaros įgūdžiai veikti ES rinkoje. 22. Galimybės: 22.1. Visų Lietuvai skiriamų žuvų rūšių žvejybos Baltijos jūroje kvotų panaudojimas. 22.2. Galimybės keistis kvotomis su kitomis ES valstybėmis narėmis. 22.3. Žvejybos galimybių tolimuosiuose vandenyse plėtra, dedant didesnes pastangas palankių Lietuvai žvejybos galimybių paieškai. 22.4. Kvotų planavimas ilgesniam (bent 2 metų) laikotarpiui. 22.5. Žvejybos infrastruktūros objektų statyba ir įrengimas, pirminio pardavimo rinkos plėtra. 22.6. Žuvininkystės produktų intervencinių priemonių schemos įvaldymas ir taikymas pirminio pardavimo grandyje. 22.7. Žuvų išteklių Baltijos jūroje tausojantis naudojimas ir natūralus jų atsinaujinimas. 22.8. Geresnis žvejybos pajėgumų ir išteklių suderinimas ir dėl to didėjantis konkurencingumas, suteikiant paramą asmenims, pasitraukiantiems iš žvejybos verslo. 22.9. Žvejybos laivų modernizavimas siekiant pagerinti darbo ir higienos sąlygas žvejybos laivuose, produktų kokybę, energijos vartojimo efektyvumą, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą. 22.10. Galimybės pasitraukti iš verslinės žvejybos, atiduodant senus ir nenašius žvejybos laivus į metalo laužą arba perorientuojant juos į kitą veiklą. 23. Grėsmės: 23.1. Mažėjantys ir nestabilūs menkių ištekliai Baltijos jūroje. 23.2. Mažėjantys ir nestabilūs jūrų ešerių ir kitų vertingų žuvų ištekliai Atlanto vandenyne. 23.3. Mažėjantis senstančių žvejybos laivų našumas. 23.4. Ilgėjantis žvejybos draudimo laikotarpis ir taikomos griežtesnės žuvų išteklių apsaugos priemonės. 23.5. Dujotiekio Baltijos jūroje tiesimo ir naftos gręžinio D6 eksploatavimo neigiami padariniai žuvų ištekliams. 23.6. Galimas Baltijos jūros žuvų užterštumas dioksinu ir kitomis cheminėmis medžiagomis. 23.7. Kvalifikuotų specialistų ir žvejų, galinčių dirbti žvejybos laivuose, skaičiaus mažėjimas. 3. Žvejyba vidaus vandenyse 24. Stipriosios pusės: 24.1. Palyginti švarūs vidaus vandenų telkiniai. 24.2. Palanki žuvininkystės plėtrai bendra šalies infrastruktūra. 24.3. Išplėtota žuvivaisos infrastruktūra. 24.4. Patraukli rekreacijai gamta, didelis žuvininkystės paveldas. 25. Silpnosios pusės: 25.1. Nepakankami vidaus vandenų telkinių vertingų verslinių žuvų ištekliai. 25.2. Nepakankamai efektyvūs žuvivaisos darbai. 25.3. Nepakankamai veiksminga žuvų išteklių apsauga ir kontrolė. 25.4. Nepakankamai sutvarkyti žuvų migracijos takai ir nerštavietės. 25.5. Žuvilesių paukščių daroma žala žuvų ištekliams natūraliuose vidaus vandenų telkiniuose. 25.6. Per dideli žvejybos pajėgumai Kuršių mariose. 25.7. Nepakankamai išplėtota žvejybos laivų aptarnavimo, žuvų iškrovimo ir pirminio žuvininkystės produktų pardavimo infrastruktūra. 25.8. Neišplėtota žuvų ir jų techninių atliekų tvarkymo ir utilizavimo infrastruktūra. 25.9. Nestabilūs ir trumpalaikiai pirmojo pardavimo grandies rinkos dalyvių santykiai, sąlygojantys mažas žvejybos įmonių pajamas. 26. Galimybės: 26.1. Verslinės žvejybos ir mėgėjiškos žūklės suderinimas. 26.2. Žuvų iškrovimo vietų ir žvejybos laivų aptarnavimo infrastruktūros plėtra. 26.3. Didesnės galimybės modernizuoti vidaus vandenų žvejybos laivus. 26.4. Verslinių žvejybos įmonių perorientavimas į kitą, nei žvejyba, veiklą ir žvejų perkvalifikavimas. 27. Grėsmės: 27.1. Menkaverčių žuvų gausėjimas ir vertingų rūšių žuvų išteklių mažėjimas. 27.2. Neigiamas poveikis žvejybai Kuršių mariose dėl vandens druskingumo padidėjimo, kuris tikėtinas dėl globalinio klimato atšilimo ir kylančio jūros lygio, Nemuno nuotėkio mažėjimo ir ūkinės veiklos. 27.3. Dėl aplinkosaugos apribojimų taikymo trumpėjantis žvejybos vidaus vandenyse laikotarpis. 27.4. Dėl plečiamo saugomų teritorijų tinklo ribojama žvejybos plėtra. 27.5. Žuvų migracijos takų trūkumas ir nerštaviečių užnešimas potvynių nešmenimis. 4. Akvakultūra 28. Stipriosios pusės: 28.1. Pakankamai išplėtotas akvakultūros įmonių, gebančių aprūpinti vartotojus karpių produkcija ištisus metus, tinklas. 28.2. Dideli ekologinių tvenkinių plotai. 28.3. Darbo vietų kaimo vietovėse sukūrimas ir išlaikymas. 29. Silpnosios pusės: 29.1. Silpna daugelio akvakultūros įmonių vadyba, nepakankami rinkodaros įgūdžiai veikti ES rinkoje. 29.2. Didelis elektros energijos poreikis žuvininkystės tvenkiniams užpildyti vandeniu didina akvakultūros įmonių gamybos sąnaudas. 29.3. Žuvilesių paukščių daroma žala akvakultūros įmonių savininkams. 30. Galimybės: 30.1. Naujų, rinkoje paklausių žuvų rūšių auginimas akvakultūros įmonėse. 30.2. Ekologinės žuvininkystės plėtra. 30.3. Vertingų rūšių žuvų jauniklių veisimas ir paauginimas akvakultūros įmonėse. 30.4. Naujų technologijų – uždarųjų sistemų taikymas. 31. Grėsmės: 31.1. Konkurencijos tarptautinėse rinkose didėjimas. 31.2. Žuvų užkrečiamųjų ligų paplitimas akvakultūros tvenkiniuose. 5. Žuvų perdirbimo pramonė ir rinkodara 32. Stipriosios pusės: 32.1. Išplėtotas ES kokybės reikalavimus atitinkančių modernių žuvų perdirbimo įmonių tinklas. 32.2. Aukštas kai kurių žuvų perdirbimo įmonių technologijų lygis ir gera produktų kokybė. 32.3. Efektyvi rinkodara tarptautinėse rinkose ir didėjantis žuvininkystės produktų eksportas į užsienio rinkas. 32.4. Finansinis didelių įmonių potencialas investuoti į gamybos plėtrą. 33. Silpnosios pusės: 33.1. Nepakankamai išplėtotas Baltijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų perdirbimas ir žuvų konservų gamyba bei rinkodara. 33.2. Nepakankamai kooperuoti ir asocijuoti smulkieji gamintojai, nepajėgūs tinkamai ginti savo interesų ir konkuruoti rinkoje. 33.3. Šviežių geros kokybės žaliavų trūkumas. 33.4. Rinkos poreikius nevisiškai tenkinantis produktų asortimentas. 34. Galimybės: 34.1. Žuvų perdirbimo įmonių modernizavimas ir gamybos plėtra. 34.2. Naujų žuvininkystės produktų kūrimas, gaminamų produktų kokybės gerinimas. 34.3. Rinkodaros metodų tobulinimas. 34.4. Naujų rinkų paieška ir įsisavinimas. 34.5. Kooperacijos plėtra ir asocijuotų struktūrų stiprinimas. 34.6. Vietinės žaliavos pasiūlos didinimas ir produkcijos asortimento išplėtimas. 35. Grėsmės: 35.1. Didėjantis didžiųjų žuvų perdirbimo įmonių susitelkimas vienoje vietoje ir mažųjų perdirbėjų išstūmimas iš rinkos. 35.2. Dėl nepakankamo perdirbimui skirtų rūšių žuvų pasirinkimo žaliavų rinkoje mažėjanti gaminamų žuvininkystės produktų įvairovė. 35.3. Didėjanti priklausomybė nuo importuojamų žaliavų. 35.4. Didėjanti konkurencija tarptautinėse rinkose, intensyvėjantis perdirbtų žuvų produktų importas. III. PLĖTROS TIKSLAI IR PRIORITETAI 1. Žuvininkystės sektoriaus vizija 36. Kaip jau minėta, bendras Nacionalinio strateginio plano tikslas – žuvininkystės sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą. Atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus rėmimo iš Europos žuvininkystės fondo sąlygas ir reikalavimus 2007–2013 metams, taip pat į plėtros ir investicijų svarbą Lietuvos ekonomikai ir visuomenei, bus siekiama ir toliau plėtoti šių 4 pagrindinių Lietuvos žuvininkystės sektoriaus šakų konkurencingumą: 36.1. jūrų žvejybos (tolimosiose jūrose, Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje); 36.2. vidaus vandenų žvejybos; 36.3. akvakultūros; 36.4. žuvų perdirbimo pramonės. 37. Būtina užtikrinti darnią žuvininkystės plėtrą racionaliai derinant verslo konkurencingumą ir efektyvumą, racionalų išteklių naudojimą ir socialinių problemų sprendimą. Kompleksinė žuvininkystės plėtra turi užtikrinti tolygią ir tarpusavyje suderintą visų žuvininkystės produktų judėjimo ciklo grandžių veiklą, atitinkančią Lietuvos ir ES strateginio valdymo tradicijas. Siekiant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus plėtros, Nacionaliniame strateginiame plane pabrėžiama būtinybė skirti daug dėmesio racionaliam žuvų išteklių naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui, sudaryti geresnes sąlygas mikroįmonių ir mažųjų įmonių plėtrai, skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Kad žvejybos pajėgumai būtų suderinti su esamais žuvų ištekliais, kai kurios žvejybos įmonės, kurių veikla ekonomiškai nenaudinga, bus skatinamos palikti žvejybos verslą. Bus didinamas pasiliekančių žvejybos versle įmonių konkurencingumas ir veiklos efektyvumas, skatinamos investicijos į inovacijų sklaidą, naujų technologijų plėtrą, bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir žuvininkystės ūkio subjektų, bandomųjų projektų žuvininkystėje plėtrą. Tai leis padidinti akvakultūros, perdirbimo įmonių konkurencingumą, pagerinti aplinkos kokybę. Siekiant socialinės sanglaudos, prioritetinės sritys bus darbo sąlygų žuvininkystės sektoriuje gerinimas, investicijų į žmogiškuosius išteklius (mokslą, naujų technologijų diegimą) didinimas, perteklinės užimtos žvejyboje darbo jėgos perėjimas į kitą ekonominę veiklą, jaunų asmenų pritraukimas į žuvininkystės sektorių, moterų ir vyrų lygybės skatinimas, žuvininkystės regionų plėtra. Ypač bus stengiamasi kuo daugiau moterų ir jaunų asmenų įtraukti į žuvininkystės regiono vietos veiklos grupes. Tenkinant didėjančius vartotojų poreikius, bus plečiamas žuvų produktų asortimentas. 38. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, nustatyti Nacionaliniame strateginiame plane, bus įgyvendinami iki 2013 metų. Daugelis Nacionalinio strateginio plano tikslų ir uždavinių bus įgyvendinti vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa (toliau vadinama – Veiksmų programa), kurioje numatytų priemonių įgyvendinimas bus finansuojamas iš Europos žuvininkystės fondo. 2. Valdymo sistema 39. Efektyvus valdymas prisidės prie II skyriuje nurodytų stiprybių ir galimybių kuo geresnio panaudojimo, padės išvengti daugelio silpnybių ir grėsmių. Valdymo sistemos tobulinimas ypač svarbus II skyriaus 1 skirsnyje „Bendroji analizė“ keliamoms problemoms spręsti. Pagrindinis tikslas valdymo sistemos srityje – racionalus žuvininkystės sektoriaus valdymas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, iškelti tokie uždaviniai: 39.1. tobulinti žuvininkystės sektoriaus valdymo organizacinę struktūrą; 39.2. stiprinti žuvininkystės sektorių administruojančių institucijų administracinius gebėjimus; 39.3. efektyviai ir skaidriai panaudoti ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas bei asignavimus; 39.4. efektyviai bendradarbiauti su ES ir Lietuvos Respublikos institucijomis, tarptautinėmis žvejybos organizacijomis ir suinteresuotomis trečiosiomis šalimis; 39.5. užtikrinti sistemingą duomenų, kurių reikia racionaliam žuvininkystės sektoriaus valdymui, rinkimą, kaupimą ir sklaidą; 39.6. plėtoti ir stiprinti žuvininkystės sektoriaus asociacijas, skatinti jų veiklą; 39.7. užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas žuvininkystės sektoriaus subjektams; 39.8. skatinti žuvininkystės bendruomenių veiklą regionuose. 40. Sėkmingai žuvininkystės sektoriaus plėtrai užtikrinti būtinos efektyviai funkcionuojančios valdymo institucijos. Siekiant geresnio ES teisės aktų reikalavimų vykdymo, efektyvesnio viešojo administravimo centrinės ir vietos valdžios lygiais, bus stiprinami ir tobulinami administraciniai gebėjimai. Bus visokeriopai skatinama socialinė partnerystė ir dialogas, bus konsultuojamasi su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis. 41. Svarbus administracinių gebėjimų stiprinimo aspektas susijęs su racionaliu Lietuvos žuvininkystės sektoriui skiriamos ES paramos panaudojimu. Darniai šalies žuvininkystės sektoriaus plėtrai labai svarbi ES fondų parama. Šios paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendram finansavimui skirtas lėšas būtina panaudoti racionaliai ir skaidriai, atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius ir poreikius. Todėl, siekiant užtikrinti efektyvų ES paramos lėšų skirstymą, ES paramą administruojančiose institucijose numatoma įsteigti papildomas pareigybes ir nuolat tobulinti darbuotojų gebėjimus. Šiam uždaviniui įgyvendinti bus naudojamos Europos žuvininkystės fondo lėšos. 42. Žuvininkystės globalizacija skatina aktyviau dalyvauti ES, regioninių ir tarptautinių žuvininkystės organizacijų darbe, naudojant ir tausojant pasaulio vandenyno žuvų išteklius, keistis žvejybos kvotomis, bendradarbiauti investicijų ir inovacijų srityse. Vadovaudamasi bendrosios žuvininkystės politikos principais, Lietuva ir toliau sieks aktyviai atstovauti savo interesams regioninėse ir tarptautinėse žvejybos organizacijose ir ES institucijose, toliau plėtoti tarpvalstybinius santykius žuvininkystės ir mokslo srityse su trečiosiomis šalimis, ypač su Mauritanija. 43. Priimant žuvininkystės sektoriaus valdymui būtinus sprendimus, reikalingos ne tik efektyviai funkcionuojančios valstybės valdymo institucijos, asocijuotosios socialinių ir ekonominių partnerių struktūros, jų savitarpio bendradarbiavimas, bet ir išsami sisteminė, laiku pateikiama informacija. Vykdant ES teisės aktų reikalavimus, bus toliau tobulinama nacionalinė biologinių ir ekonominių žuvininkystės duomenų rinkimo sistema, gerinamas informacijos prieinamumas ir jos sklaida plačiajai visuomenei, ypač suinteresuotiems asmenims. 44. Vykdydama bendrąją žuvininkystės politiką, Lietuva įgyvendina bendrosios žuvų produktų rinkos organizavimo teisės aktus (1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 4 tomas, p. 198), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1759/2006 (OL 2006, L 335, p. 3); 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2318/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 taikymo taisykles dėl gamintojų organizacijų žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 263), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. spalio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1767/2004 (OL 2004 L 315, p. 28), ir kitus teisės aktus.). Bus skatinama tolesnė žuvininkystės ir akvakultūros gamintojų organizacijų plėtra ir aktyvi veikla, konsultuojama kokybės gerinimo planų rengimo klausimais. 45. Sprendžiant klausimus, susijusius su žuvininkystės sektoriaus plėtra, būtina sudaryti lygias galimybes visiems žuvininkystės sektoriaus subjektams ar jų grupėms atstovauti savo interesams. Siekiant suderinti racionalaus išteklių naudojimo, verslo efektyvumo ir socialinius klausimus, būtina plėtoti, remti ir stiprinti žuvininkystės sektoriaus asociacijas, skatinti aktyvią jų veiklą, plėtoti kooperaciją. Šiuo metu apie 50 procentų žuvininkystės sektoriaus įmonių priklauso žuvininkystės sektoriaus asociacijoms. Numatoma, kad iki 2013 metų įmonių dalyvavimas žuvininkystės sektoriaus asociacijose padidės iki 60 procentų. 46. Žuvininkystės sektoriaus darbuotojus, vietos valdžios ir verslo atstovus aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje ir kurti savo aplinkos gerovę skatins iš Europos žuvininkystės fondo paramos lėšų įgyvendinamos priemonės, kurių pagrindu bus sudaromos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės tam tikruose su žuvininkyste susijusiose Lietuvos teritorijose. Siekdamos pagerinti savo regiono gyvenimo ir aplinkos kokybę, žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės turės inicijuoti vietos plėtros strategijų rengimą. 3. Žvejybos kontrolė ir duomenų rinkimas 47. Šiame skirsnyje nustatytų žvejybos kontrolės uždavinių įgyvendinimas turėtų prisidėti prie II skyriaus 2 skirsnyje „Jūrų žuvininkystė“ ir 3 skirsnyje „Žvejyba vidaus vandenyse“ nurodytų problemų sprendimo. 48. Pagrindinis tikslas žvejybos kontrolės ir duomenų rinkimo srityje – efektyvios žuvų išteklių apsaugos užtikrinimas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, iškelti tokie uždaviniai: 48.1. užtikrinti racionalų žuvų išteklių naudojimą; 48.2. tobulinti žvejybos, iškrovimo ir pirminio žuvininkystės produktų pardavimo kontrolę; 48.3. užtikrinti žvejybą reglamentuojančių Lietuvos ir Bendrijos teisės aktų laikymąsi Baltijos jūroje ir tolimosios žvejybos rajonuose; 48.4. užtikrinti žvejybą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų laikymąsi vidaus vandenyse; 48.5. stiprinti bendradarbiavimą kontrolės srityje su kitų valstybių žvejybos kontrolės institucijomis; 48.6. užtikrinti sistemingą biologinių ir ekonominių žuvininkystės duomenų rinkimą. 49. Mažėjant žuvų ištekliams, būtina imtis veiksmingų priemonių žvejybai reguliuoti ir ištekliams išsaugoti. Griežtinant Lietuvos laivų žvejybos ir žuvų išteklių naudojimo kontrolę, nustatytos žuvų iškrovimo iš žvejybos laivų, pardavimo ir supirkimo vietos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, įdiegta palydovinio ryšio žvejybos laivų stebėjimo sistema, kuri įgalina kontroliuoti žvejybos laivų buvimo vietas. Sukurtas Lietuvos žvejybos laivų rejestras. Įsteigtas Žuvininkystės departamento Žvejybos Baltijos jūroje departamentas, kurį sudaro 2 skyriai: Žvejybos kontrolės skyrius (pagrindinės funkcijos – kontroliuoti, kaip laikomasi verslinę žvejybą Baltijos jūroje reglamentuojančių teisės aktų, ir stebėti, kaip Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste iškraunamos žuvys) ir Žvejybos reguliavimo skyrius (pagrindinės funkcijos – įgyvendinti racionalią žvejybos Baltijos jūroje politiką, rengti teisės aktų projektus). Aktyviai bendradarbiaujama su kitomis Lietuvos valstybės institucijomis: Lietuvos kariuomene (Karinėmis jūrų pajėgomis) – kontroliuojant verslinę žvejybą Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje; Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos – vykdant Baltijos jūros žuvų išteklių apsaugą; Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – atliekant bendrus žvejybos įmonių patikrinimus, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba – tikrinant žvejybos įmones dėl veterinarinių reikalavimų laikymosi ir keičiantis informacija. Įgyvendinant bendrosios žuvininkystės politikos žvejybos valdymo ir kontrolės principus, būtina toliau stiprinti kontrolės institucijų administracinius gebėjimus. 50. Tobulinant žvejybos Baltijos jūroje kontrolę, 2007 metais bus įsigytas žvejybos kontrolės laivas. Taip pat bus kontroliuojama žvejyba Baltijos jūros priekrantėje, žuvininkystės produktų iškrovimas žemės ūkio ministro 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl žuvų išteklių naudotojų, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, žuvininkystės produktų iškrovimo vietų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 57-2048) patvirtintose iškrovimo vietose ir pirminis šių produktų pardavimas. Pradėjus veikti Žuvininkystės produktų aukcionui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, bus vykdoma žuvininkystės produktų pirminio pardavimo kontrolė. Bus mažinamas nustatytų žuvų iškrovimo vietų skaičius, daugiausia jų bus iškraunama minėtajame aukcione. Žuvų iškrovimo vietose bus gerinamos žuvų laikymo sanitarinės ir higienos sąlygos. Pirminio žuvininkystės produktų pardavimo metu vykdoma žuvų išteklių naudojimo apskaita ir kontrolė neleis žvejams nuslėpti sugautų žuvų. 2006 metų duomenimis, pirminio žuvininkystės produktų supirkėjo pažymėjimai buvo išduoti 106 juridiniams asmenims. 51. Įgyvendinant bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus žvejybos kontrolės srityje (ypač laivuose, žvejojančiuose Atlanto vandenyne), 2006 metų pradžioje Žuvininkystės departamente buvo įsteigtas naujas Žvejybos Atlanto vandenyne kontrolės ir stebėsenos skyrius. Pagrindinės jo funkcijos – koordinuoti bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimų žvejybos kontrolės srityje įgyvendinimą Lietuvoje, vykdyti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę Lietuvos žvejybos laivuose, žvejojančiuose Atlanto vandenyne, valdyti integruotą žuvininkystės duomenų sistemą (kompiuterinė duomenų bazė apie žuvų išteklių naudojimą, palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistema ir Lietuvos žvejybos laivų rejestras). 52. Žvejybos kontrolės funkcijas vidaus vandenyse vykdo Aplinkos ministerija. Vietos aplinkos apsaugos inspektoriai dirba visoje Lietuvos teritorijoje ir yra atsakingi už žvejybos kontrolę vidaus vandens telkiniuose. Aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 (Žin., 2005, Nr. 69–2484; 2006, Nr. 15-533) buvo patvirtintos Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklės. 53. Stiprinant žvejybos kontrolę, bus plėtojamas bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, turinčiomis geriausią žvejybos kontrolės praktiką. Ir toliau bus įgyvendinami tokie projektai, kurių metu kitų šalių ekspertai padės Lietuvos kontrolės specialistams tobulinti žvejybos kontrolę. Bus sistemingai vykdomas žvejybos inspektorių ir kitų valstybės tarnautojų mokymas, įgyvendinamos keitimosi inspektoriais programos, vykdomi bendri projektai su kitomis ES valstybėmis, kontrolei ir inspektavimui bus įsigyta techninių vandens bei kelių transporto priemonių ir įrangos. 54. Lietuva ir toliau įgyvendins visus duomenų apie žuvininkystę rinkimo reikalavimus. Bus tobulinama žuvininkystės duomenų rinkimo sistema, ji bus pritaikoma prie kintančių ES reikalavimų. 55. Pagal 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrajai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti (OL 2006 L 160, p.1), bus naudojamasi ES teikiamomis finansinėmis galimybėmis šiose srityse: bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrolės ir laikymosi užtikrinimo; išsaugojimo priemonių, duomenų rinkimo ir mokslinių rekomendacijų, susijusių su tausojančiu žuvininkystės išteklių tvarkymu bendrosios žuvininkystės politikos taikymo srityje, tobulinimo; bendrosios žuvininkystės politikos valdymo; tarptautinių santykių bendrosios žuvininkystės politikos ir jūrų teisės srityje gerinimo. 4. Mokslas ir žmogiškieji ištekliai 56. Šiame skirsnyje nustatyti uždaviniai turėtų padėti spręsti II skyriaus 1 skirsnyje „Bendroji analizė“ aptartas problemas. Ypač svarbu pasinaudoti galimybėmis paremti žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, sustiprinti verslo įmonių gebėjimą prisitaikyti prie rinkos poreikių ir paskatinti pažangių technologijų diegimą. Pagrindinis tikslas mokslo ir žmogiškųjų išteklių srityje – žuvininkystės sektoriaus darbuotojų gebėjimų didinimas ir efektyvesnis mokslo panaudojimas žuvininkystės tikslais. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, iškelti tokie uždaviniai: 56.1. plėtoti žuvininkystės taikomuosius mokslinius tyrimus; 56.2. užtikrinti platesnį informacinių technologijų taikymą žuvininkystės sektoriuje; 56.3. kurti tęstinio mokymo sistemą, apimančią kvalifikacijos kėlimo žuvininkystėje organizavimą, administracinių ir valdymo gebėjimų ugdymą; 56.4. kelti žuvininkystės sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją; 56.5. perkvalifikuoti iš verslinės žvejybos pasitraukiančius žvejus; 56.6. pritraukti jaunus asmenis į žuvininkystės veiklą; 56.7. užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes žuvininkystės sektoriuje. 57. ES siekia iki 2010 metų padidinti investicijas į mokslinius tyrimus iki 3 procentų, o Lietuva – iki 2 procentų. Žuvininkystės sektoriaus plėtra neatsiejama nuo mokslo ir žmogiškųjų išteklių plėtros, todėl bus siekiama: 57.1. plėtoti žuvininkystės mokslinius tyrimus, akcentuojant jų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį tikslingumą; 57.2. sukurti ir įgyvendinti žmogiškųjų išteklių ugdymo priemones: mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemą. 58. Lietuvoje dar nėra kompleksinės žuvininkystės mokslinių taikomųjų tyrimų sistemos, apimančios visas žuvininkystės sektoriaus struktūros dalis. Kad ši sistema būtų sukurta, reikia investuoti į žuvininkystės mokslo techninės bazės plėtrą, žmogiškuosius išteklius, išspręsti organizacinius mokslo ir mokslininkų rengimo klausimus. Sėkmingai žuvininkystės sektoriaus plėtrai, ūkio subjektų gyvybingumui stiprinti ir konkurencingumui užtikrinti būtina tiesiogiai skatinti taikomuosius mokslinius tyrimus ir pažangą žuvų išteklių išsaugojimo, gausinimo ir racionalaus naudojimo, žvejybos, žuvų perdirbimo, prekybos žuvininkystės produktais ir kitose srityse, susijusiose su žuvininkyste. Šiam uždaviniui įvykdyti reikia tęsti ir plėtoti bendradarbiavimą su užsienio šalių mokslininkais. Mokslininkų ir žuvininkystės sektoriaus ūkio subjektų partnerystės skatinimas bus finansuojamas iš Europos žuvininkystės fondo lėšų. Bandomieji projektai, kurių tikslas – įgyti ir skleisti naują techninę informaciją ir kurie skirti žuvininkystės sektoriui, taip pat bus remiami iš Europos žuvininkystės fondo lėšų. Kitiems moksliniams tyrimams numatoma panaudoti Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. 59. Informacinių technologijų taikymas turi užimti svarbią vietą plėtojant žuvininkystės sektorių. Operatyvi, tinkamos kokybės rinkos, mokslo ir geros gamybos praktikos informacija yra vienas pagrindinių įmonės sėkmingos veiklos veiksnių. Todėl žuvininkystės sektoriaus verslo įmonės galės pasinaudoti elektroniniam verslui plėtoti skirtais informacinių technologijų sprendimais, kurie bus kuriami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. 60. Žuvininkystės sektoriuje dirbantiems žmonėms būtina nuolat mokytis ir kelti kvalifikaciją. Žinias, gebėjimus ir įgūdžius reikia nuolat atnaujinti, todėl daug dėmesio bus skiriama mokymosi visą gyvenimą sistemai sukurti ir įgyvendinti. Tam numatoma panaudoti Europos žuvininkystės fondo ir Europos socialinio fondo lėšas. Iš Europos žuvininkystės fondo bus remiamas su žuvininkystės sektoriumi susijęs mokymas, o Europos socialinis fondas per užimtumo tarnybą (Lietuvos darbo biržą) rems visus nedirbančius ir ieškančius darbo asmenis, kurie siekia naujos kvalifikacijos ir naujų įdarbinimo galimybių (įskaitant asmenis, kurie palieka žuvininkystės sektorių). 61. Kvalifikuotiems darbuotojams parengti būtinos mokymo programos, užtikrinsiančios naujausių žinių perdavimą ir tinkamų įgūdžių išugdymą. Šių programų rengimas ir įgyvendinimas bus remiami iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, bendradarbiaujant Žuvininkystės departamentui ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Numatoma įsteigti Žvejų profesinio mokymo centrą, kuriame bus galima įgyti žvejo kvalifikaciją ir gauti tai patvirtinantį dokumentą. Paramą šios institucijos infrastruktūrai numatoma gauti iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. 62. Vykdant žuvininkystės išteklių tausojimo politiką, mažinant žvejybos laivyno pajėgumus, daug žmonių, dirbančių žvejybos sektoriuje, netenka darbo. Siekiant sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius, bus įgyvendinamos socialinės programos. Parama bus skiriama naujų veiklos sričių ir darbo vietų kūrimui. Iš Europos žuvininkystės fondo ir Europos socialinio fondo bus teikiama parama darbuotojų perkvalifikavimui, profesiniam pasirengimui ir prisitaikymui prie kintančių darbo rinkos sąlygų. Iš Europos žuvininkystės fondo ir Europos socialinio fondo finansuotinos veiklos rūšių atskyrimas pateiktas 129 punkte. 63. Lietuvos žuvininkystės sektoriui trūksta jaunų specialistų. Siekiant pritraukti jaunus kvalifikuotus darbuotojus į Baltijos jūros žvejybos laivyną, bus remiama jaunesnių kaip 40 metų žvejų iniciatyva pirmą kartą įsigyti nuosavybės teise žvejybos laivą. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma panaudoti Europos žuvininkystės fondo lėšas. 64. Bendromis valstybės teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis bus siekiama stabdyti darbo jėgos migraciją į užsienį. Sudarius galimybę įgyti specialybę ir profesiją, bus siekiama sudaryti sąlygas dirbti ir užsidirbti Lietuvoje. 65. Bus siekiama užtikrinti lygias galimybes tiek moterims, tiek vyrams pasinaudoti viešąja parama ir dirbti žuvininkystės sektoriuje. Bus suteiktos vienodos galimybės visiems žmonėms naudotis fizine infrastruktūra, mokytis, tobulinti esamus įgūdžius ir įgyti naujų. Bus plėtojamos lanksčios darbo formos, skatinamas moterų verslumas, tobulinamas lygių galimybių principo įgyvendinimas ir jo laikymosi reglamentavimas. Tradiciškai žuvininkystės sektoriuje dirba daugiau vyrų, o perdirbimo įmonėse – moterų. Numatoma, kad esamoji užimtų vyrų ir moterų proporcija žuvininkystės sektoriuje išsilaikys ir ateityje. 5. Jūrų žuvininkystė 66. Lietuva, įgyvendindama bendrąją žuvininkystės politiką ir 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 460) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus įsipareigojimus, taikys įvairias priemones savo laivyno žvejybos pajėgumams reguliuoti. 67. Žvejybos pajėgumų reguliavimo politika. Atsižvelgiant į Lietuvos, ES ir tarptautinių organizacijų pateiktas mokslines išvadas ir pasiūlymus, siekiant stabilaus ir ilgalaikio balanso tarp žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių, bus sudaromi žvejybos pastangų reguliavimo planai. Žvejybos pastangų reguliavimo planai apims 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL 2006 L 223, p.1) numatytas Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemones ir prisidės prie šiame skirsnyje išdėstytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto 2006 metais atliktą mokslinį tyrimą „Žvejybos pajėgumų Baltijos jūroje, jos priekrantėje, Kuršių mariose optimizavimo mokslinis pagrindimas“, kuris bus panaudotas rengiant žvejybos pastangų reguliavimo planus, galima daryti išvadą, kad siekiant panaudoti visas Lietuvai skiriamas žvejybos Baltijos jūroje kvotas, reikėtų turėti 4300–5670 Gt ir 7500–10000 kW atviros Baltijos jūros žvejybos laivyno pajėgumą. Mažinant žvejybos laivyno pajėgumą, daugiausia dėmesio bus skiriama Baltijos jūros priekrantėje žvejojančio laivyno pajėgumui mažinti. Numatoma sumažinti apie 50 procentų šių pajėgumų. Baltijos jūros priekrantės žvejybos laivyno pajėgumų mažinimui bus teikiamas prioritetas, nes kaip tik čia žvejoja daug senų ir nenašiai dirbančių žvejybos laivų. Numatoma šiek tiek sumažinti žvejybos laivyno pajėgumus tolimuosiuose vandenyse – 8 procentais (Gt) Atlanto vandenyne žvejojančio laivyno pajėgumų. Taigi 2007–2013 metais numatoma mažinti bendrus Lietuvos žvejybos laivyno pajėgumus 8–9 procentais. Rengiant ir vykdant žvejybos pastangų reguliavimo planus, bus atsižvelgiama į laivų žvejybos veiklos ekonominį efektyvumą. Atsižvelgiant į skiriamas žvejybos kvotas, bus siekiama išlaikyti žvejų pajamas, galėsiančias užtikrinti ne mažesnį kaip 10 procentų žvejybos pelningumą. 68. Jūrų žuvininkystės stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės aptartos II skyriaus 2 skirsnyje „Jūrų žuvininkystė“. Kadangi žvejybos Atlanto vandenyne ir atviroje Baltijos jūroje bei mažos apimties priekrantės žvejybos problemos ir poreikiai yra ganėtinai skirtingi, specifiniai, kiekvienai iš šių sričių keliami skirtingi tikslai ir uždaviniai. 69. Žvejyba tolimuosiuose rajonuose. Pagrindinis tikslas žvejybos tolimuosiuose rajonuose srityje – racionalus tolimosios žvejybos galimybių panaudojimas ir naujų galimybių paieška. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, iškelti tokie uždaviniai: 69.1. išsaugoti esamus žvejybos rajonus (Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante Organizacijos (toliau vadinama – NAFO) ir Šiaurės Rytų Atlanto Žvejybos Komisijos (toliau vadinama – NEAFC) reguliuojamos akvatorijos, Mauritanija, Svalbardas) ir ieškoti naujų (Marokas, Peru ir kitos valstybės); 69.2. modernizuoti žvejybos laivus; 69.3. suderinti žvejybos pajėgumus su galimybėmis. 70. Lietuvos žvejybos laivai žvejoja ne tik ES priklausančiuose vandenyse. Žvejybos laivai su Lietuvos vėliava žvejoja Šiaurės Vakarų ir Šiaurės Rytų Atlanto v …