Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės lietuvo

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL UŽSIENYJE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ VALSTYBINĖS KONTROLĖS LIETUVOS JŪRŲ UOSTUOSE IR LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ VĖLIAVOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO 2001 m. balandžio 2 d. Nr. 92 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264) 22, 23 ir 24 straipsniais, Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucijos A.787(19) „Laivų tikrinimo uosto valstybėje procedūra“, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo“ ir įgyvendinimas Europos Sąjungos 1995 m. birželio 19 d. direktyvos Nr. 95/21/EC „Dėl tarptautinių laivų saugos, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laive standartų įgyvendinimo laivuose, besinaudojančiuose Bendrijos uostais ir plaukiojančiuose valstybių narių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė)“ su vėlesniais papildymais (98/25/EC, 98/42/EC, 99/97/EC) reikalavimus, 1. Tvirtinu Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarką (pridedama).

SUSISIEKIMO MINISTRAS DAILIS BARAKAUSKAS ______________ PATVIRTINTA susisiekimo ministro 2001 04 02 įsakymu Nr. 92 UŽSIENYJE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ VALSTYBINĖS KONTROLĖS LIETUVOS JŪRŲ UOSTUOSE IR LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ VĖLIAVOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės tvarka (toliau – tvarka) yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264) 22, 23 ir 24 straipsnių, Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) A.787(19) rezoliucijos „Laivų tikrinimo uosto valstybėje procedūra“, Europos Sąjungos Tarybos 1995 06 19 direktyvos Nr. 95/21EC „Dėl tarptautinių laivų saugos, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laive standartų įgyvendinimo laivuose, besinaudojančiuose Bendrijos uostais ir plaukiojančiuose valstybių narių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė)“ reikalavimais ir nustato užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose bei Lietuvos Respublikos jūrų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarką.

6.1. žvejybos laivams;

6.2. karo ir pakrančių apsaugos laivams;

6.3. pagalbiniams laivavedybos įrenginiams;

6.4. mediniams primityvios konstrukcijos laivams;

6.5. vyriausybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniams tikslams;

6.6. nekomercinėms pramoginėms jachtoms.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Administracija – Lietuvos saugios laivybos administracija.

Akivaizdus pagrindas – aiškūs faktai, kad laivas, jo įranga ar įgula iš esmės neatitinka taikomų konvencijų reikalavimų arba laivo kapitonas ar kiti įgulos nariai nežino pagrindinių laivo ir aplinkos apsaugos procedūrų.

Atviros jūros įrenginys – reiškia pritvirtintą ar plūduriuojančią platformą, funkcionuojančią ant Lietuvos kontinentinio šelfo ar virš jo.

Galiojantis liudijimas – valstybės, taikomos konvencijos dalyvės, ar jos pripažintos organizacijos išduotas liudijimas, kurio galiojimas nepasibaigęs, su duomenimis, charakterizuojančiais laivo būklę, atitinkančią taikomų konvencijų reikalavimus, nurodančiais dokumento galiojimo datą, laivo ir jo įgulos savitumus.

Inspekcija – laivo liudijimų ir kitų dokumentų galiojimo, bendrosios laivo būklės, jo įrangos ir įgulos patikrinimas.

Inspektorius – valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, Administracijos reikiamai įgaliotas atlikti laivų valstybinės kontrolės patikrinimus ir atsiskaitantis šiai institucijai.

Išplėstinis patikrinimas – smulkesnis (išsamesnis) patikrinimas, paaiškėjus, kad laivo būklė, jo įranga arba įgula akivaizdžiai neatitinka laivo dokumentų, jūrininkų diplomų ir galiojančių liudijimų duomenų.

Išsamus patikrinimas – žr. išplėstinis patikrinimas.

Laivas – kiekvienas jūrų laivas, kuriam taikoma viena ar daugiau konvencijų, minimų šios tvarkos 3 punkte.

Naudojimo (operacijų) nutraukimas (sustabdymas) – oficialus draudimas tęsti laivo operacijas (laivo naudojimą) dėl išaiškintų trūkumų, kurie atskirai ar kartu paėmus daro tas operacijas (laivo naudojimą) pavojingomis.

Neatitikimas – taikomų konvencijų reikalavimų nepaisymas.

Neatitinkantis reikalavimų laivas – laivas, kurio korpusas, mechanizmai ir įranga (radijo įranga, gelbėjimosi, priešgaisrinės, jūros apsaugos nuo teršimo priemonės), saugaus eksploatavimo įrenginiai, laivo įgula, jos narių kvalifikacija neatitinka taikomų konvencijų reikalavimų arba saugus minimalus įgulos narių skaičius neatitinka įgulos minimumo liudijime nurodytų reikalavimų.

Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumas (toliau – SM) – 1982 m. sausio 26 d. pasirašytas memorandumas dėl laivų valstybinės kontrolės uoste (uosto valstybės kontrolė) ir toks, koks jis yra 1999 m. liepos 1 d.

Pripažintoji organizacija – organizacija, atitinkanti TJO A.739 (18) rezoliucijos sąlygas ir turinti laivo vėliavos valstybės vyriausybės įgaliojimus tikrinti ir stebėti su šios valstybės vėliava plaukiojančius laivus.

Sulaikymas – inspektoriaus veiksmai neleidžiant laivui išplaukti į jūrą tais atvejais, kai laivas ir jo įgula neatitinka reikalavimų. Laivui neleidžiama išplaukti tol, kol jo plaukiojimas nekels pavojaus jam pačiam, jame esantiems žmonėms ir jūros aplinkai.

Valstybės atsakingoji institucija – nacionalinė jūrų administracija.

III. VALSTYBIŲ, NESANČIŲ TAIKOMŲ KONVENCIJŲ DALYVĖMIS, LAIVŲ IR KONVENCINIŲ DYDŽIŲ NEATITINKANČIŲ LAIVŲ TIKRINIMAS 8. Laivams valstybių, kurios nėra taikomų konvencijų dalyvėmis, taip pat laivams, kurių dydžiai yra mažesni už konvencinius (bendroji laivo talpa neviršija 500 tonų) netaikomas palankesnis režimas. Visi šie laivai turi atitikti TJO nustatytus reikalavimus bei užtikrinti žmogaus gyvybės išsaugojimą jūroje bei apsaugoti jūrą nuo teršimo iš laivų. Šie laivai tikrinami pagal susisiekimo ministro nustatytą procedūrą, vadovaujantis SM.

IV. REIKALAVIMAI INSPEKTORIAMS 10. Kvalifikacinius reikalavimus inspektoriams nustato susisiekimo ministras (susisiekimo ministro 2000 09 14 įsakymas Nr. 241 „Dėl inspektorių, atliekančių vėliavos valstybinę kontrolę ir valstybinę laivų kontrolę uostuose, atestavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 81-2471).

V. LAIVŲ INSPEKCIJA 17. Laivo inspekcija atliekama:

17.1. Administracijos iniciatyva;

17.2. kitos valstybės, taikomos konvencijos dalyvės, reikalavimu arba iš kitos valstybės, taikomos konvencijos dalyvės, gautos informacijos apie laivą pagrindu;

17.3. įgulos nario ar narių, gamybos organizacijos, asociacijos, profsąjungos ar kito suinteresuoto asmens informacijos apie laivą pagrindu.

19.1. laivas nenurodytas šios tvarkos 1 priede;

19.2. ankstesnio patikrinimo metu nebuvo rasta jokių trūkumų; ir 19.3. nėra akivaizdaus pagrindo tikrinti.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos konvencijose numatytai konkrečiai operatyvinei kontrolei.

21.1. reikiamai patikrintų šios tvarkos 2 priede numatytus liudijimus ir dokumentus;

21.2. įsitikintų bendrosios laivo būklės tinkamumu, įskaitant jėgainės patalpas ir įgulos gyvenimo ir higienos sąlygas.

VI. IŠSAMUS LAIVO PATIKRINIMAS 26. Jei atlikus laivo inspekciją yra akivaizdus pagrindas manyti, kad laivas ir jo įgula iš esmės neatitinka tam tikrų taikomų konvencijos reikalavimų, atliekamas laivo išsamus patikrinimas.

27.1. laive stinga pagrindinės taikomų konvencijų reikalaujamos įrangos, įrenginių ir prietaisų;

27.2. trūksta kai kurių laivo liudijimų arba kai kurie iš jų negalioja;

27.3. paaiškėja, kad trūksta laivo žurnalų, instrukcijų ar kitų privalomų dokumentų arba dokumentai netvarkingi, nedaromi įrašai arba kai kurie įrašai neteisingi, netikslūs;

27.4. pastebėti rimti laivo korpuso ar konstrukcijų apgadinimai ar susidėvėjimai, dėl kurių gali būti pažeistas laivo nelaidumas vandeniui arba nelaidumas gali būti prarastas dėl jūros poveikio;

27.5. pastebėti rimti saugios laivybos, aplinkos apsaugos nuo teršimo arba navigacinės įrangos neatitikimai reikalavimams;

27.6. gauta informacija ar įrodymai, jog laivo kapitonas arba įgula neišmano svarbiausių saugios laivybos ar aplinkos apsaugos nuo teršimo operacijų reikalavimų arba tokios operacijos nevykdomos;

27.7. gauti įrodymai, jog pagrindiniai laivo įgulos nariai nesugeba bendrauti tarp savęs ir su kitais asmenimis laive;

27.8. keleiviniuose laivuose nėra šiuolaikinio laivo pavojaus tvarkaraščio, priešgaisrinės saugos schemų, o sausakrūviuose, pastatytuose 1992 m. vasario 1 d. ir vėliau, laivuose – nėra kovos už laivo gyvybingumą schemos;

27.9. klaidingų nelaimės signalų nelydi nustatyta tokių signalų atšaukimo procedūra;

27.10. yra gauti pareiškimai ar skundai, jog laive nevykdomi taikomų konvencijų reikalavimai.

Akivaizdaus pagrindo pavyzdžiai pateikti šios tvarkos 3 priede.

29.1. inspektorius apžiūri laivo apkalos ir denio, trapų, relingų, vamzdelinių pertvarų, korozijos vietų ir įspaudų būklę. Laivo sulaikymas pateisinamas, jei pastebima didelių apkalos ir denio pažeidimų, korozijos vietų, įspaudų bei deformavimų, galinčių kenkti laivo navigaciniam tinkamumui arba vietiniam metalo stiprumui. Taip pat galima reikalauti korpuso povandeninės dalies tyrimo. Dėl neturinčių įtakos laivo navigaciniam tinkamumui gedimų laivas nesulaikomas. Tas pats pasakytina apie gedimus, kurie laikinai pašalinami tiek, kad laivas saugiai nuplauktų į esminio remonto uostą. Įvertindamas laivo būklę, inspektorius privalo atsižvelgti į tai, ar gedimai nepakenkė įgulos gyvenamosioms patalpoms;

29.2. inspektorius privalo ypač atidžiai tikrinti biriųjų krovinių laivų (balkerių) ir tanklaivių konstrukcijų vientisumą bei tinkamumą navigacijai. Vertindamas minėtų laivų konstrukcijas, inspektorius vadovaujasi tikrinimo aktų byla, kuri turi būti laive. Šioje byloje turi būti saugomi visi konstrukcijos tikrinimo ir jos būklės įvertinimo aktai, išversti į anglų kalbą ir patvirtinti laivo kapitono, taip pat metalo storio matavimo aktai ir numatomų tikrinimų planas;

29.3. jei esantys byloje tikrinimo aktai rodo, kad reikalinga išsami laivo korpuso apžiūra, inspektorius privalo atidžiai patikrinti korpuso konstrukciją, vamzdynus ties krovininiais triumais ir talpomis, siurblių patalpas, koferdamus, vamzdynų tunelius, tuščias krovimo zonos erdves bei balasto talpas.

30.1. inspektorius įvertina mechanikos ir elektros įrenginių būklę, jų gebėjimą užtikrinti nepartraukiamą laivo plaukimą, pagalbinių tarnybų darbą;

30.2. jėgainės skyriuje inspektorius stebi mechanizmų darbą. Svarbiausi nepatenkinamos technikos priežiūros požymiai yra šie: neveikia ar neįsijungia sparčiųjų uždaromųjų vožtuvų traukos; išjungti ar neveikia mechanizmų valdymo svertai (trauklės); nėra vožtuvų smagračių, teka garai, vanduo, degalai, alyva; nešvarios talpos, lijalų bei laivo konstrukcijų paviršiai; didelė mašinų fundamentų korozija. Didelis kiekis laikinųjų užtaisymų, vamzdynų aklidančių arba cemento dėžių parodo netinkamą remonto kokybę;

30.3. inspektorius tikrina jėgainės skyriaus žurnalus ir įrašus juose apie mechanizmų gedimus ir sustojimus, mechanizmų bandymus. Esant reikalui, įjungiami mechanizmai, kad paaiškėtų tokie gedimai, kaip riebokšlių tekėjimas, nešvarūs vandenmačių stiklai, sugedę manometrai, surūdiję apsauginiai vožtuvai, neveikiantys arba išjungti apsauginiai įrenginiai, dažnas cilindrų erdvių prapūtimas arba dažnai įsijungiantys karterio apsauginiai vožtuvai; neveikia arba ne laiku įsijungia automatikos bei signalizacijos prietaisai; prakiurę katilai ir dūmtraukiai;

30.4. jei neveikia vienas iš elektros generatorių, inspektorius įsitikina ar pakanka energijos pagrindiniams ir avariniams laivo poreikiams;

30.5. jei paaiškėja, kad laivo būklė yra nepatenkinama, inspektorius atlieka išsamesnį patikrinimą. Pavyzdžiui, tikrina pagrindinę ir pagalbinę vairo sistemas, apsauginės įrangos darbą ir t. t.;

30.6. kiekvienu konkrečiu atveju galutinį sprendimą dėl laivo neatitikimo reikalavimams priima inspektorius.

32.1. inspektorius tikrina gelbėjimosi priemones, kurių būklė priklauso nuo to, kaip įgula jas prižiūri ir naudoja per pratybas. Laikas, praėjęs nuo tos dienos, kai gelbėjimosi priemonės buvo tikrintos ir joms buvo išduotas saugumo liudijimas, gali būti lemiamas faktorius, rodantis, kad įgula nuolat jų netikrina;

32.2. inspektorius tikrina, kad visa gelbėjimosi įranga būtų nustatytoje vietoje ir tvarkinga, ypatingą dėmesį kreipdamas į tai, ar gelbėjimosi valtys sandarios, ar paleidimo prietaisai buvo nuolat naudojami (nesurūdiję ir nesugedę), jų sąnaros, blokai ir mentės neuždažyti, judrūs, sutepti, denio kroviniai yra tinkamai išdėstyti ir pritvirtinti;

32.3. pastebėjęs šios tvarkos 32.1 ir 32.2 punktuose minimus trūkumus, inspektorius išsamiai tikrina visas gelbėjimosi priemones: nuleidžia į vandenį valtis, tikrina gelbėjimosi plaustus, liemenes ir ratus, pirotechnikos priemonių veikimą bei galiojimo laiką. Inspektorius savo veikloje orientuojasi į pagrindines laivo stabdymo operacijas. Išskirtiniais atvejais galima tikrinti viską, kaip daroma rengiantis išduoti gelbėjimosi priemonių saugumo liudijimą. Būtina patikrinti laivo išorinį apšvietimą, signalizacijos priemones, žmonių surinkimo ir laipinimo į gelbėjimosi priemones vietų apšvietimą.

33.1. visuose laivuose:

33.1.1. pastebėjęs blogą denio priešgaisrinių ir vandens magistralių bei hidrantų būklę, nesuradęs gyvenamosiose patalpose priešgaisrinių žarnų ir gesintuvų, inspektorius gali išsamiai tikrinti visą priešgaisrinę įrangą;

33.1.2. inspektorius stebi, ar laive gaisro rizika nėra didesnė už įprastą. Nešvarios jėgainės patalpos kartu su netinkama stacionarine bei nešiojamąja priešgaisrine įranga rodo, kad laivas neatitinka reikalavimų;

33.2. keleiviniuose laivuose:

33.2.1. inspektorius turi apsispręsti, ar tikrins priešgaisrines priemones išsamiai, ar iš dalies. Nusprendęs tikrinti išsamiai, jis pirmiausiai peržiūri priešgaisrinės saugos schemas ir įsitikina, kad priešgaisrinė sauga pagal laivo amžių atitinka taikomų konvencijų reikalavimus;

33.2.2. inspektorius tikrina priešgaisrinių durų, pagrindinių zonų uždaromųjų pertvarų, trapų, durų ir dangčių, skiriančių degias patalpas, būklę ir patvarumą. Atskirai apžiūri atviromis paliekamas duris, svarbiausias naujos konstrukcijos vertikaliąsias zonas, ventiliacijos vamzdžių užtvaras ir sklendes, išbando jų veikimą. Išjungia (įjungia) pagrindiniuose valdymo postuose ventiliatorius, ventiliacijos sistemos pagrindinius įėjimus ir išėjimus;

33.2.3. būtinai tikrinami žmonių evakuacijos maršrutai ir įsitikinama, kad gyvybiškai svarbios durys neužrakintos, o koridoriai bei trapai neužgriozdinti.

38.1. informacijos apie galimus teršalų išmetimo reikalavimų pažeidimus šaltiniai yra šie:

38.1.1. laivų kapitonų pranešimai pagal MARPOL-73/78 8 straipsnio ir I protokolo reikalavimus;

38.1.2. pareigūnų ar oficialiųjų organizacijų pranešimai pagal MARPOL-73/78 8 straipsnio reikalavimus;

38.1.3. kitų MARPOL-73/78 dalyvių pranešimai pagal šios konvencijos 6 straipsnio reikalavimus;

38.1.4. kitų šaltinių informacija. Priimdama sprendimą tirti tokius pranešimus, Administracija privalo atsižvelgti į visas aplinkybes;

38.2. Administracijos veiksmai: skiria arba įpareigoja savo pareigūnus tirti naftos arba kenksmingų skystųjų medžiagų išsiliejimą ir nusižengimą MARPOL-73/78 konvencijai; tokio tyrimo Administracija gali imtis, vadovaudamasi 38.1 punktuose nurodytų šaltinių gautais pranešimais; tyrimo tikslas – surinkti pakankamai įrodymų, jog laivas pažeidė Teršalų išmetimo taisyklių reikalavimus; jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad Taisyklėms nusižengta uosto valstybės jurisdikcijoje, Administracija privalo perduoti bylą teismui pagal savo šalies įstatymus arba visą informaciją ir įrodymus pateikti laivo vėliavos valstybei. Valstybė, perdavusi bylą savo šalies teismui, privalo apie tai pranešti laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai.

Tyrimo metu gali paaiškėti, kad jūra buvo užteršta dėl laivo ar įrangos gedimų. Tai reiškia, kad laivas nėra kaltas dėl MARPOL-73/78 I ir II prieduose išdėstytų reikalavimų, jeigu: pastebėjus pažeidimą, buvo imtasi visų galimų saugumo priemonių išvengti teršalų išmetimo arba sumažinti jų kiekį; laivo savininkas ar kapitonas sąmoningai neskatino gedimo ir nebuvo abejingi galimam gedimui.

39.1. inspektorius gali tikrinti talpų plovimo žalia nafta operacijas visuose žalią naftą gabenančiuose laivuose ir juose esančią tokio plovimo įrangą. Tikrinama, kaip vykdomi laivo eksploatavimo reikalavimai, išdėstyti Žalios naftos talpų plovimo įrangos statymo, naudojimo ir kontrolės rezoliucijoje A.446(XI). Dažniausiai tai daroma laivo iškrovimo uoste;

39.2. inspektoriui išaiškinus galimą užteršimo riziką, Administracija privalo imtis papildomų priemonių.

40.1. inspektorius turi tikrinti MARPOL-73/78 II priedo 8 taisyklės reikalavimų įgyvendinimą;

40.2. išplaukti į jūrą leidžiama laivui tik atidavus didžiausią įmanomą A, B ir C kategorijų kenksmingų skystųjų medžiagų kiekį, t. y. kai tokių medžiagų likutis yra ne didesnis, negu leidžiama išpilti į jūrą.

41.1. 8-oji taisyklė suteikia laivą priimančiai šaliai teisę atleisti laivą nuo reikalavimo iš anksto plauti krovinių talpas, išpilti į priimamuosius įrenginius kenksmingų medžiagų liekanas ar vandens mišinius ir plaukti į kitos šalies jurisdikcijoje esantį uostą, jeigu:

41.1.1. laivas neplaus talpų ir nepriims balasto į krovinių talpas iki kito krovimo uosto;

41.1.2. laivas iš anksto išplaus krovinių talpas ir išpils medžiagų liekanas ar vandens mišinį į priimamuosius įrenginius kitame uoste;

41.1.3. laivas ventiliavimo būdu pašalins krovinio likučius.

41.2. Šiuolaikiniai riboto plaukiojimo chemikalų tanklaiviai pagal MARPOL-73/78 II priedo 5A(6)(b) taisyklę gali būti visiškai atleisti nuo kiekybės ribotumų. Jei į krovinių talpą turi būti pripilta balasto arba ji turi būti išplauta, iškrovus B ir C kategorijų medžiagas, talpos turi būti iš anksto išplautos, o po plovimo likę vandens mišiniai išpilti į kranto priimamuosius įrenginius. Visa tai turi būti aprašyta laivo liudijime.

41.3. Pagal MARPOL – 73/78 5A(7) taisyklę laivas, kurio konstrukcija ir naudojimas nereikalauja užpildyti krovinių talpas balastu, o talpas plauna tik prieš remontą ir dokavimą, gali būti atleistas nuo MARPOL – 73/78 II priedo 5A(1), (2), (4) taisyklių reikalavimų, jei griežtai laikomasi šios Koncepcijos 5A(7) taisyklės reikalavimų. Laivo liudijime turi būti nurodyta, kad kiekviena talpa atestuota vežti tik vieno pavadinimo medžiagas. Turi būti pateiktos ir kitos Administracijos nuorodos dėl siurblių, vamzdynų ir išpylimo įrangos.

41.4. Jei tikrinant laivą paaiškėja esant teršimo rizikos arba Teršalų išmėtimo instrukcijos pažeidimų, Administracija privalo imtis veiksmų pagal šios Tvarkos VI skirsnį.

42.1. inspektorius gali tikrinti laivo eksploatavimo procedūrą, tačiau jis neturi tikrinti ir imtis kokių nors veiksmų, kurie, laivo kapitono nuomone, gali turėti neigiamos įtakos laivo, įgulos, keleivių arba krovinių saugumui;

42.2. inspektorius, tikrindamas, kaip vykdomi eksploatavimo reikalavimai, turi, kiek įmanoma, netrukdyti normaliam laivo darbui (krovimas, talpų užpildymas balastu ir t. t.), kuriam vadovauja laivo kapitonas. Inspektorius negali reikalauti demonstruoti eksploatavimo savybių ir veiksmų, galinčių sutrukdyti laivui išplaukti;

42.3. įvertinęs, kaip laive vykdomi eksploatavimo reikalavimai, inspektorius daro išvadą apie įgulos pasirengimą dirbti nerizikuojant laivu ir jame esančiais žmonėmis bei nekeliant grėsmės jūros aplinkai.

43.1. inspektorius įsitikina, kad pavojų schema yra iškabinta visose matomose laivo vietose, taip pat laivo tiltelyje, jėgainės skyriuje ir įgulos gyvenamose patalpose;

43.2. tikrindamas pavojų schemą, inspektorius privalo atkreipti dėmesį:

43.2.1. kad pavojų schemoje būtų aiškiai nurodytos kiekvieno įgulos nario pareigos;

43.2.2. kad pavojų schemoje būtų nurodyta, kurie laivo vadovai atsako už gelbėjimosi ir priešgaisrines priemones, jų tinkamą būklę ir pasirengimą naudoti;

43.2.3. kad pavojų schemoje būtų nurodyti asmenys, galintys pakeisti pagrindinius įgulos narius, jei pastarieji negalėtų vykdyti savo pareigų (skirtingos avarijos reikalauja skirtingų pastangų);

43.2.4. kad schemoje būtų numatyti specialiai paskirtų įgulos narių veiksmai gelbstint keleivius ištikus avarijai;

43.2.5. kad keleiviniuose laivuose pavojaus schemos būtų nustatytos formos;

43.3. inspektorius, norėdamas įsitikinti, kad pavojų schema atitinka reikalavimus, gali paprašyti laivo įgulos sąrašo bei įgulos minimumo liudijimo ir patikrinti, ar įgulos narių pareigos gelbėjimosi valtyse bei plaustuose atitinka reikalavimus, ar kiekvienai valčiai ir plaustui yra paskirtas denio tarnybos atsakingas asmuo. Gelbėjimosi valčiai turi būti nurodytas jos vadovo pavaduotojas;

43.4. inspektorius gali patikrinti, kaip laivo įgulos nariai žino savo pareigas pagal pavojų tvarkaraštį.

44.1. inspektorius gali patikslinti, ar visi pareigūnai – įgulos nariai sugeba bendrauti vienas su kitu ir, esant reikalui, su keleiviais tam, kad laivui nekiltų pavojus, ypač esant avarinei situacijai;

44.2. inspektorius gali paklausti laivo kapitoną, kokia kalba vartojama kaip darbo kalba ir tuo įsitikinti;

44.3. inspektorius gali įsitikinti, ar per tikrinimus ir pratybas pagrindiniai laivo įgulos nariai supranta skelbiamus nurodymus (komandas) ir vienas kitą;

44.4. įvykus avarijai, įgulos nariai, skirti padėti keleiviams, privalo sugebėti perduoti (išaiškinti) keleiviams būtiną informaciją.

45.1. stebėdamas pratybas, inspektorius privalo įsitikinti, kad įgulos nariai gerai žino savo pareigas, moka naudotis laivo įranga bei įrenginiais (mechanizmais);

45.2. pratybos turi būti, kiek tai įmanoma, panašios į tikrąją situaciją;

45.3. inspektorius stebi, kaip, vadovaujantis pavojų schema, vyksta laivo įgulos kovos su gaisru pratybos. Pasitarus su laivo kapitonu, parenkama viena ar daugiau gaisro vietų. Paskiriamas vienas įgulos narys, kuris įjungia gaisro signalizaciją ar kitaip paskelbia gaisro pavojų;

45.4. numatytoje vietoje inspektorius stebi, kaip pranešimas apie gaisrą perduodamas į laivo tiltelį (vairinę) arba į avarijų centrą. Skambant gaisrų pavojaus signalui, inspektorius stebi, kaip renkasi nustatytose vietose kovos su gaisrais grupės, kaip jų nariai pasidalija kovos su gaisru priemones bei įrankius, kaip grupės vadovas pagal situaciją vadovauja savo grupės nariams, perduoda pranešimus į laivo tiltelį arba avarijų centrą;

45.5. inspektorius tikrina grupės tinkamą komplektavimą įranga, stebi jų veiksmus ir kaip jie moka naudotis priešgaisrine įranga bei įrankiais. Neleistina, kad žmonės tiesiog susirinktų su turimais įrankiais;

45.6. vienas įgulos narys skelbiamas „sužeistuoju“ ir inspektorius stebi, kaip veikia įgulos nariai, privalantys suteikti pirmąją pagalbą. Inspektorius stebi, kaip iškviečiami padėjėjai su neštuvais, kaip nešami neštuvai su „sužeistuoju“ siaurais koridoriais, trapais, pro duris;

45.7. pratybose turi dalyvauti ir kiti kovos su gaisrais pareigas turintys įgulos nariai, atsakingi už avarinį elektros generatorių, angliarūgšties stoties, sprinklerio sistemos, avarinių priešgaisrinių siurblių darbą.

Inspektorius gali paprašyti juos apibūdinti ir, jei įmanoma, pademonstruoti, ką jie turi daryti, kilus gaisrui;

45.8. keleiviniuose laivuose daug dėmesio turi būti skirta tiems įgulos nariams, kurie privalo rankiniu būdu uždaryti visas uždaromąsias duris ir priešgaisrines sklendes. Per pratybas atsakingi už tai asmenys privalo uždaryti duris ir užsukti sklendes. Neįrašyti į kovos su gaisru grupes jūrininkai paprastai skiriami į keleivių patalpas žmonėms evakuoti. Inspektorius gali paprašyti šių jūrininkų paaiškinti, kaip jie supranta savo pareigas, kokios yra įvairių signalų reikšmės. Jiems siūloma padaryti du išėjimo iš bet kurios patalpos maršrutus ir keleivių rinkimosi vietos. Paskirti keleiviams padėti jūrininkai privalo sugebėti informuoti keleivius, nurodyti jiems rinkimosi ir įlaipinimo į gelbėjamąsias priemones vietas.

46.1. pasitaręs su laivo kapitonu, inspektorius gali paprašyti surengti išvykimo iš laivo (laivo palikimo) viena ar daugiau gelbėjimosi valčių pratybas. Tokių pratybų tikslas – išsiaiškinti, kaip jūrininkai moka naudotis gelbėjimosi priemonėmis pagal pavojų tvarkaraštį. Jei įmanoma, pratybose būtinai turi dalyvauti budėtojų valtis. Pratybos vykdomos pagal SOLAS-74 III skyriaus nuostatas;

46.2. pratybos turi būti, kiek tai įmanoma, panašios į tikrąją avarinę situaciją;

46.3. pratybų tvarka:

46.3.1. pasigirdus pavojaus signalui ir įgulai bei keleiviams susirinkus nustatytose vietose, tikrinama, ar jūrininkai žino išvykimo iš laivo pagal pavojų tvarkaraštį tvarką;

46.3.2. iš rinkimosi vietų pranešama, kad jūrininkai pasirengę atlikti savo pareigas pagal pavojų tvarkaraštį;

46.3.3. tikrinama, ar jūrininkai ir keleiviai yra tinkamai apsirengę;

46.3.4. tikrinama, ar jūrininkai ir keleiviai yra teisingai apsivilkę gelbėjimosi liemenėmis;

46.3.5. nuleidžiama į vandenį mažiausiai viena tinkamai parengta gelbėjimosi valtis;

46.3.6. paleidžiamas ir patikrinamas valties variklis;

46.3.7. tikrinamos plaustam nuleisti skirtos sijos;

46.4. jei per pratybas nuleidžiama ne budėtojų valtis, kuriai nuleisti yra skirta labai nedaug laiko, inspektorius įsitikina, kad įgulos nariai išmano savo pareigas organizuojant išvykimą iš laivo, o valčių ir plaustų vadovai moka naudotis gelbėjimosi įranga;

46.5. kiekviena gelbėjimosi valtis ar plaustas turi būti taip paruošti, kad du įgulos nariai galėtų kiekvieną nuleisti greičiau nei per 5 minutes;

46.6. keleiviniuose laivuose reikalaujama, kad visos gelbėjimosi valtys ir plaustai, kurie yra nuleidžiami naudojant plaustų sijas, būtų nuleisti per 30 minučių, o krovininiuose laivuose tokios valtys ir plaustai turi būti nuleisti tokiu būdu per 10 minučių.

47.1. visuose keleiviniuose laivuose ir sausakrūviuose laivuose, kurie yra pastatyti 1992 m. vasario 1 d. ir vėliau, inspektorius tikrina, ar yra kovos už laivo gyvybingumą schema, ar laivo įgulos nariai žino savo pareigas ir moka, kovodami už laivo gyvybingumą, naudoti esamą įrangą ir įrankius;

47.2. inspektorius tikrina, ar laivo vadovai yra susipažinę su kovos už laivo gyvybingumą schemų ir bukletų informacija;

47.3. inspektorius gali paprašyti laivo vadovų papasakoti savo veiksmus įvairių avarijų atvejais;

47.4. inspektorius gali paprašyti laivo vadovų papasakoti apie vandeniui nelaidžių skyrių (patalpų) ribas, jų angų ir dangčių, pasvirimo išlyginimo įrenginių valdymo priemonių buvimo vietas;

47.5. laivo vadovai privalo tiksliai suprasti pažeisto laivo diferento, pasvirimo bei stovumo reikšmę, laivo patalpų užtvindymo padarinius ir žinoti, kaip elgtis tokiais atvejais.

49.1. inspektorius gali patikrinti, ar laive yra priešgaisrinės saugos schema ir atitinkami bukletai, ar įgulos nariai yra susipažinę su tokių schemų bei bukletų turiniu;

49.2. inspektorius gali patikrinti, ar priešgaisrinės saugos schemos yra iškabintos laivo vadovų darbo vietose, ar kiekvienas vadovas turi priešgaisrinės saugos informacijos rinkinį, kurio vienas egzempliorius yra visuomet saugomas visiems prieinamoje vietoje.

Į schemą ir bukletus turi būti nuolat įrašomi visi pasikeitimai ir naujausia informacija;

49.3. inspektorius gali patikrinti, ar laivo vadovai, ypač tie, kuriems pavojų tvarkaraštyje yra numatytos atitinkamos pareigos, yra susipažinę su priešgaisrinės saugos schema ar bukletu, ar jie žino, kaip turi elgtis kilus gaisrui;

49.4. inspektorius gali patikrinti, ar laivo vadovai žino svarbiausius laivo konstrukcijos elementus, sudarančius atskiras sekcijas, ir kaip patekti į kiekvieną patalpą (skyrių).

50.1. inspektorius gali tikrinti, ar laivo tiltelyje (vairinėje) budintys kapitono padėjėjai išmano apie laivo valdymo, navigacijos įrangą, ar moka perjungti automatinį valdymą į rankinį ir atvirkščiai, ar žino manevravimo savybes;

50.2. budintys kapitono padėjėjai, laivui plaukiant, privalo žinoti, kur yra ir kaip veikia navigacijos bei laivo saugumą užtikrinanti įranga, turi išmanyti apie laivo manevravimo galimybes, nelaimės signalus, naujausius laivybos dokumentus, ar yra sudaryti laivo tiltelio tikrinimų, instrukcijų, rekomendacijų sąrašai;

50.3. inspektorius gali tikrinti, ar laivo vadovai žino tokias procedūras, kaip laivo įrangos periodiniai patikrinimai, pasirengimas laivo atplaukimui ir išplaukimui, valdymo režimų kaitaliojimas, signalizacijos ir ryšio priemonių panaudojimas, laivo žurnalo pildymo ir tvarkymo taisyklės.

51.1. inspektorius gali patikrinti, ar įgulos nariai, kurių pareigos yra susijusios su krovinių tvarkymu ir krovos įrangos valdymu, gerai išmano savo darbą ir žino, kokius pavojus kelia kroviniai ir kaip išvengti tokių pavojų;

51.2. biriųjų krovinių laivuose inspektorius tikrina, ar krovos operacijos vykdomos pagal laivo ir krovos terminalo suderintą krovos darbų planą;

51.3. jei reikia, inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi įgulos nariai žino Biriųjų krovinių saugaus vežimo kodekso reikalavimus, tokius kaip leistina krovinių drėgmė ar krovinių lyginimas, taip pat Saugaus medienos krovinių vežimo laivo denyje ir Saugaus krovinių išdėstymo bei tvirtinimo kodeksų reikalavimus;

51.4. inspektorius gali patikrinti, ar laivo kapitonas turi krovinio siuntėjo pateiktą informaciją, reikalingą birių krovinių saugiam vežimui, ir krovinių bandymo liudijimus;

51.5. inspektorius gali patikrinti, ar imamasi visų saugumo priemonių vežant tam tikrus krovinius, ypatingą dėmesį skiriant skystėjančius krovinius ir palaidas pavojingas kietas atliekas vežančių laivų stovumui;

51.6. naftos, chemikalų tanklaivių ir dujovežių vadovai, atsakingi už krovos operacijas, taip pat pagrindiniai įgulos nariai privalo išmanyti apie atitinkamuose kodeksuose nurodytų krovinių savybes, krovinio įrangą ir saugumo priemones;

51.7. inspektorius tikrina, kaip vykdomi palaidiems grūdams vežti taikomi SOLAS-74 VI skyriaus C dalies ir Tarptautinio saugaus palaidų grūdų vežimo kodekso reikalavimai;

51.8. inspektorius gali tikrinti, ar laivo eksploatavimo ir krovos operacijų instrukcijose yra pakankamai saugaus laivo pakrovimo ir iškrovimo uoste bei saugaus vežimo jūra informacijos.

52.1. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai moka tinkamai naudotis mechaniniais įrenginiais, būtent:

52.1.1. avariniais ir darbui parengtais elektros energijos šaltiniais;

52.1.2. pagalbine vairo pavara;

52.1.3. priešgaisriniais ir nutekamųjų vandenų siurbliais;

52.1.4. kita avarijos metu svarbia įranga;

52.2. inspektorius turi įsitikinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai yra susipažinę su:

52.2.1. avariniu generatoriumi, jo paleidimo ir darbo ypatumais;

52.2.2. laive stovinčių variklių paleidimo schemomis (priklausomai nuo energijos šaltinių);

52.2.3. tuo, kaip elgtis po pirmųjų nesėkmių paleisti variklį;

52.2.4. darbui parengtu varikliu;

52.2.5. rankiniu arba automatiniu variklio valdymu;

52.2.6. variklio veikimu nesant srovės;

52.2.7. apkrovų paskirstymo schemomis;

52.3. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai žino:

52.3.1. pagalbinės vairo pavaros tipą;

52.3.2. dirbančios vairo pavaros indikaciją;

52.3.3. ką daryti norint įjungti pagalbinę vairo pavarą;

52.4. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai moka elgtis su nutekamųjų vandenų siurbliais ir žino:

52.4.1. kiek laive yra nutekamųjų vandenų siurblių, taip pat avarinių, kur jie išdėstyti;

52.4.2. kaip įjungti nutekamųjų vandenų ir avarinius siurblius;

52.4.3. kaip veikia pagrindiniai vožtuvai;

52.4.4. kokie gali būti siurblių gedimai ir kaip juos šalinti;

52.5. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai moka elgtis su priešgaisriniais siurbliais ir žino:

52.5.1. kiek laive yra priešgaisrinių siurblių, taip pat ir avarinių, kur jie išdėstyti;

52.5.2. kaip įjungti visus priešgaisrinius siurblius;

52.5.3. kaip veikia pagrindiniai vožtuvai;

52.6. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai moka:

52.6.1. paleisti ir valdyti gelbėjimosi ir budėtojų valčių variklius;

52.6.2. valdyti vietoje paprastai valdomą ir laivo tiltelio įrangą;

52.6.3. naudotis avariniais automatiniais radijo įrangos elektros maitinimo šaltiniais;

52.6.4. prižiūrėti elektros baterijas;

52.6.5. elgtis avarijų metu sustojus mechanizmams, valdyti gaisro įspėjimo sistemą, vandeniui nepralaidžias ir priešgaisrines duris (naudoti atsarginę energiją);

52.6.6. kaip pereiti nuo automatinio prie rankinio pagrindinio variklio bei pagalbinių mechanizmų aušinimo ir tepimo valdymo.

53.1. inspektorius gali tikrinti, ar laivo įgulos nariai teisingai supranta laivo ir jo įrangos saugumo ir saugaus eksploatavimo instrukcijose pateiktą informaciją, taip pat ar jie laikosi technikos priežiūros, periodinių patikrinimų, parengimo, mokymų ir įrašų laivo žurnaluose reikalavimų;

53.2. laive turi būti šiame punkte nurodyta informacija. Inspektorius gali tikrinti, ar informacija yra tokia kalba ar kalbomis, kurias supranta įgulos nariai, taip pat ar jūrininkai žino jos turinį ir vykdo reikalavimus. Tokia informacija yra:

53.2.1. visos laive esančios priešgaisrinės įrangos priežiūros ir naudojimo instrukcijos, kurios turi būti laikomos visiems prieinamoje vietoje viename segtuve;

53.2.2. tiksli kiekvieno įgulos nario elgesio (veiksmų) avarijų metu instrukcija;

53.2.3. keleivių surinkimo vietų, jų elgesio avarijos metu ir teisingo naudojimosi gelbėjimosi liemenėmis plakatai bei iliustruotos instrukcijos atitinkamomis kalbomis keleivių kajutėse, kitose patalpose ir keleivių rinkimosi vietose;

53.2.4. ženklai ir rodyklės ant gelbėjimosi priemonių arba netoli jų nuleidimo vietų, nurodančios valdymo mechanizmų paskirtį ir gelbėjimosi priemonių veikimo principą, saugų naudojimą;

53.2.5. laivo gelbėjimosi priemonių priežiūros instrukcija;

53.2.6. informacija visose įgulos valgyklose, poilsio kambariuose, kiekvienoje jūrininko kajutėje. Šią informaciją sudaro: keletas iliustruotų ir lengvai suprantamu būdu parašytų knygelių apie laivo gelbėjimosi priemones ir kovos už gyvybę būdus;

53.2.7. Laivo nepaprastųjų kovos su naftos teršalais veiksmų planas;

53.2.8. laivo stovumo skaičiavimo duomenys, informuojantys apie laivo stovumą ir pateikiantys laivo stovumo garantavimo schemas.

54.1. atsakingi laivo įgulos nariai turi žinoti:

54.1.1. naftos likučių laive kiekį;

54.1.2. nuosėdų ir nutekamųjų vandenų tanko talpą;

54.1.3. naftingų vandenų separatoriaus našumą;

54.2. inspektorius patikrina operacijų su nafta žurnalą, taip pat patikrina bei nustato priėmimo įrenginių būklę;

54.3. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingas laivo vadovybės atstovas išmano nuosėdų ir nutekamųjų vandenų tvarkymo procedūrą (galima vadovautis mašinų patalpų naftingųjų mišinių šalinimo instrukcija);

54.4. inspektorius gali patikrinti, ar pakaks per būsimą reisą talpos apimties naftingiesiems mišiniams priimti, taip pat ar tuose laivuose, kurie atleisti nuo MARPOL-73/78 1 priedo 16(1) ir (2) taisyklių vykdymo, visi naftingieji vandenys lieka laive iki jų perdavimo į kranto priėmimo įrenginius;

54.5. jei kuriuose uostuose nėra kranto priėmimo įrenginių, inspektorius siūlo laivo kapitonui pranešti apie priėmimo įrenginių stygių laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai, kaip to reikalauja 1989 04 25 MEPC/Circ.215.

55.1. inspektorius gali patikrinti, kaip vykdomi MARPOL-73/78 1 ir 2 priedų reikalavimai, numatyti tanklaiviams ir krovinių rūšims, taip pat patikrinti operacijų su nafta ir krovinio operacijų žurnalus. Gali būti tikrinama, kaip naudojami priėmimo įrenginiai, nurodomas tokių įrenginių stygius;

55.2. tikrindamas naftos tanklaivių pakrovimo, iškrovimo ir valymo procedūras, inspektorius vadovaujasi šios tvarkos 39 punkto rekomendacijomis;

55.3. jei dėl priėmimo įrenginių stygiaus jais nebuvo galima pasinaudoti uoste, inspektorius siūlo laivo kapitonui pranešti apie tai laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai pagal 1989 04 25 MEPC/Circ.215;

55.4. jei laivui leidžiama plaukti į kitą uostą su kenksmingų skystųjų medžiagų likučiais, kurių kiekis yra didesnis, negu galima išplaukti į jūrą per reisą, inspektorius įsitikina, kad uostas, į kurį plaukia laivas, galės priimti likučius. Būtina lygiagrečiai informuoti apie tai uostą, į kurį plaukia laivas.

56.1. inspektorius gali patikrinti, ar yra pavojingoms medžiagoms gabenti reikalingi dokumentai, ar jie tinkamai užpildyti, išdėstyti bei atskirti, kad avarijos atveju įgulos nariai žinotų, ką jie turi daryti;

56.2. laivai ir laivų, pastatytų po 1984 m. rugsėjo 1 d., krovinių patalpos turi atitikti SOLAS-74 II-2/54 taisyklės bei II-2/53 taisyklės papildymo (krovininiams laivams) ir II-2/3 bei II-2/39 taisyklių (keleiviniams laivams) reikalavimus, jei tie reikalavimai nebuvo įvykdyti vadovaujantis kitais konvencijos reikalavimais. Vienintelė išimtis yra riboto pavojingų krovinių kiekio vežimas;

56.3. supakuotos pavojingos medžiagos, laikomos jūros teršalais, privalo turėti atitinkamus žymeklius. Be to, tokie kroviniai laive išdėstomi pagal MARPOL-73/78 3 priedo reikalavimus;

56.4. inspektorius gali patikrinti, ar laive yra dokumentas, patvirtinantis, jog įgulos nariai žino, kad laivo konstrukcija ir įranga atitinka reikalavimus. Papildomai inspektorius gali patikrinti:

56.4.1. ar pavojingi kroviniai laive yra išdėstyti pagal pavojingų krovinių manifestą arba krovinių planą, kurių reikalauja SOLAS-74 VII skyrius. Toks manifestas ar krovinių planas gali būti sujungtas su panašiu dokumentu, kurio reikalauja MARPOL-73/78 3 priedas;

56.4.3. ar degieji bei nuodingieji skysčiai, vežant krovinių patalpose po deniu, nebus netikėtai išpilti;

56.4.4. ar įgulos nariai moka suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir elgtis įvykus avarijai pavojingus krovinius gabenančiam laive.

57.1. inspektorius gali tikrinti, kaip laikomasi MARPOL-73/78 5 priedo reikalavimų, kaip naudojami priėmimo įrenginiai, nurodant visus tokių įrenginių trūkumus;

57.2. vadovaudamasis MARPOL-73/78 5 priedo reikalavimų vykdymo instrukcija, inspektorius gali patikrinti:

57.2.1. ar laivo įgula yra susipažinusi su minėta instrukcija;

57.2.2. ar laivo įgula yra susipažinusi su MARPOL-73/78 5 priedu – šiukšlių šaltinio bei išmetimo ypatingų rajonų ribose ir už jų, ar jie žino ypatingųjų rajonų ribas;

57.3. jei kituose uostuose dėl priėmimo įrenginių stygiaus jais nebuvo pasinaudota, inspektorius siūlo laivo kapitonui pranešti apie tai laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai, kaip to reikalauja 1989 04 25 MEPC/CRC.215.

58.1. tikrindamas užsienio laivą, inspektorius privalo susipažinti:

58.1.1. su laivo vėliavos valstybės saugaus minimalaus laivo įgulos narių skaičiaus reikalavimais. Jei kyla abejonių, tai inspektorius konsultuojasi su laivo vėliavos valstybės atsakingąja institucija;

58.1.2. laivo vėliavos šalies diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo taisyklių reikalavimais;

58.2. laivo įgulos sudėties tikrinimas:

58.2.1. jei laivo įgulos sudėtis atitinka laivo vėliavos valstybės atsakingosios institucijos išduotą laivo įgulos minimumo liudijimą, inspektorius privalo pripažinti, kad laivas šiuo atžvilgiu yra saugus. Tačiau jei šis dokumentas yra išduotas neatsižvelgiant į pagrindinius principus, inspektorius gali veikti, kaip nurodyta šios tvarkos 58.2.3 punkte;

58.2.2. jei tikroji laivo sudėtis arba laivo įgulos narių skaičius neatitinka įgulos minimumo liudijimo reikalavimų, inspektorius privalo pateikti laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai paklausimą, ar galima leisti laivui plaukti su esama laivo įgulos sudėtimi ir įgulos narių skaičiumi. Tai reikia padaryti kuo greičiau. Kiekviena šalis gali reikalauti tai padaryti raštu. Jei laivo įgulos sudėtis neatitinka įgulos minimumo liudijimo arba jei laivo vėliavos valstybės atsakingoji institucija nerekomenduoja leisti laivui plaukti, būtina spręsti laivo sulaikymą pagal šios tvarkos 58.4 punktą;

58.2.3. jei laivas neturi saugaus minimalaus įgulos skaičiaus ar kito atitinkamo dokumento, inspektorius privalo reikalauti, kad laivo skaičių bei sudėtį ir per trumpiausiai įmanoma laiką išduotų tokį dokumentą;

58.2.4. jei tikrasis laivo įgulos skaičius arba sudėtis neatitinka laivo vėliavos valstybės pateiktų nurodymų, taikoma šios tvarkos 58.2.2 punkto procedūra;

58.2.5. jei laivo vėliavos valstybės atsakingoji institucija neatsako į paklausimą, galima laikyti tai pagrindu imtis išsamaus patikrinimo, siekiant įsitikinti, kad laivo įgulos narių skaičius bei sudėtis atitinka šios tvarkos 58.1 punkte minimus reikalavimus. Tokiam laivui leidžiama išplaukti į jūrą tik tuo atveju, jei toks plaukiojimas bus saugus ir bus įvykdytos šios tvarkos 58 punkto nuostatos. Bet kuriuo atveju minimalūs taikomi standartai neturi būti griežtesni už uosto valstybės laivams taikomus reikalavimus;

58.3. jeigu nėra aiškių įrodymų, kad STCW-78/95 nevykdoma, tai tikrindamas šios konvencijos reikalavimų vykdymą, inspektorius apsiriboja šiais patikrinimais:

58.3.1. ar visi jūrininkai, privalantys turėti diplomus ir kvalifikacijos liudijimus bei galiojančius patvirtinimus, turi tokius dokumentus;

58.3.2. ar laive esančių jūrininkų, ar diplomų bei kvalifikacijos liudijimų skaičius atitinka įgulos minimumo liudijime nurodytą įgulos narių skaičių;

58.3.3. ar įgulos nariai geba budėti laive, kaip to reikalauja STCW-78/95;

58.4. prieš sulaikant laivą, neatitinkantį šios tvarkos 58 punkte išdėstytų nuostatų, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

58.4.1. spėjama (numatyta) laivo plaukiojimo arba veiklos trukmė ir ypatumai;

58.4.2. ar neatitikimai kelia grėsmę laivui, žmonėms ir jūros aplinkai;

58.4.3. ar laivo įgulai suteikiamas būtinas poilsis;

58.4.4. laivo matavimai, tipas ir įranga;

58.4.5. laivo krovinio pobūdis.

59.1. jei yra akivaizdus pagrindas išsamiai patikrinti laivą, priklausantį šios tvarkos 5 priede išvardytoms kategorijoms, Administracija užtikrina išplėstinio patikrinimo atlikimą;

59.2. laivai, minimi 59.1 punkte, išplėstinai yra tikrinami tik kartą per 12 mėnesių. Tačiau šiuose laivuose gali būti tikrinami:

59.2.1. šios Tvarkos 2 priede nurodyti liudijimai ir dokumentai;

59.2.2. laivo bendroji būklė, įskaitant jėgainės skyrių, įgulos gyvenimo ir higienos sąlygos;

59.3. Administracija atlieka išplėstinį keleivinių laivų, plaukiojančių pagal reguliarų grafiką, patikrinimą. Jei keleivinis laivas pagal reguliarų grafiką plaukioja tarp valstybių narių uostų, išplėstinį patikrinimą atlieka viena iš šių valstybių.

VII. PATIKRINIMO ATASKAITA LAIVO KAPITONUI 60. Užbaigęs inspekciją, išsamų ar išplėstinį patikrinimą, inspektorius pateikia laivo kapitonui dokumentą, kurio forma atitinka šios tvarkos 6 priedą ir kuriame nurodomi patikrinimo rezultatai, inspektoriaus priimti sprendimai ir priemonės, kurių privalo imtis laivo kapitonas, laivo savininkas ar valdytojas.

VIII. PAŽEIDIMAI IR LAIVO SULAIKYMAS 62. Inspektorius turi įsitikinti, kad visi trūkumai, kurie buvo patvirtinti ar nustatyti patikrinimų metu, vadovaujantis šia tvarka, yra ar bus pašalinti pagal taikomų konvencijų reikalavimus.

Prieš uždrausdama tokiam laivui įplaukti į Lietuvos Respublikos uostus, Administracija gali tartis su laivo vėliavos valstybės atsakingąja institucija.

69.1. trūksta pagrindinės taikomų konvencijų reikalaujamos įrangos;

69.2. laivo įranga neatitinka taikomų konvencijų nustatytų specifikacijų;

69.3. laivas ar jo įranga turi didelių trūkumų (pvz., dėl blogos priežiūros);

69.4. įgulai stinga profesionalumo arba ji blogai atlieka svarbiausias laivo procedūras;

69.5. laivo įgulos narių skaičius arba sudėtis bei jūrininkų diplomai ir kvalifikacijos liudijimai neatitinka reikalavimų.

74.1. informaciją apie laivo neatitikimą reikalavimams Administracijai pateikia laivo įgulos, profsąjungos ar kitos organizacijos narys arba kitas laivo įgulos, keleivių ar aplinkos apsaugos suinteresuotos institucijos asmuo;

74.2. tokia informacija pateikiama raštu, kad būtų galima įforminti laivo neatitikimo dokumentus. Jei tokia informacija pateikiama žodžiu, Administracijai turi būti nurodytas informaciją pateikęs asmuo arba organizacija. Jei informaciją turintis asmuo neturi galimybės jos perduoti, inspektorius tokią informaciją gali pateikti kaip savo ataskaitos dalį;

74.3. informacija, kuria vadovaujantis atliekamas tyrimas, turi būti pateikta neatidėliojant, laivui atplaukus į uostą, kad Administracija galėtų imtis reikiamų priemonių;

74.4. Lietuvos Respublikoje informaciją apie reikalavimų neatitinkančius laivus renka ir imasi reikiamų veiksmų Administracija. Tokiai informacijai patekus į kitą instanciją, šią informaciją būtina nedelsiant perduoti Administracijai.

75.1. gavusi informaciją apie įtariamą reikalavimų nevykdymą arba aplinkos teršimo pavojų, Administracija privalo ištirti ją ir imtis atitinkamų priemonių;

75.2. išimtinėmis aplinkybėmis, kai bendroji laivo būklė aiškiai neatitinka standartų, Administracija gali laikinai sustabdyti tokio laivo patikrinimą, kol laivo vėliavos šalis imsis priemonių, būtinų užtikrinti taikomų konvencijų reikalavimų laikymąsi;

75.3. jei yra trūkumų, kurie akivaizdžiai kelia pavojų laivo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai, Administracija užtikrina laivo sulaikymą ar naudojimo, kurio metu buvo nustatyti trūkumai, nutraukimą. Nurodymas dėl sulaikymo ar naudojimo nutraukimas neatšaukiamas tol, kol nepašalinamas pavojus arba kol Administracija nenustato, kad laivas, įvykdęs reikiamas sąlygas, gali išplaukti į jūrą arba jo naudojimas gali būti tęsiamas nerizikuojant keleivių arba įgulos saugumu ar sveikata bei nekeliant pavojaus kitiems laivams arba jūros aplinkai;

75.4. jei pagal šią tvarką atlikti patikrinimai sąlygoja laivo sulaikymą, Administracija nedelsdama raštu informuoja laivo vėliavos valstybės atsakingąją instituciją ar konsulą, šiam nesant – artimiausią tos valstybės diplomatinę atstovybę apie visas aplinkybes, kuriomis buvo nuspręsta laivą sulaikyti. Be to, prireikus informuojami nominuotieji inspektoriai arba pripažintos organizacijos, išdavusios laivui liudijimus. Administracija siūlo laivo vėliavos šalies atsakingajai institucijai bendradarbiauti tiriant įvykį. Visa tai neatleidžia Administracijos nuo atsakomybės už tuos veiksmus, kurių ji privalo imtis pagal taikomas konvencijas;

75.5. jei gavusi informaciją Administracija nesugeba imtis atitinkamų veiksmų dėl laiko stygiaus arba tikrinimas negali būti atliktas iki laivo išplaukimo, tokia informacija turi būti perduota kito uosto, į kurį plaukia laivas, valstybės atsakingajai institucijai ir uosto administracijai, taip pat laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai;

75.6. jei inspektorius nustato, kad laivas neatitinka reikalavimų, kaip nurodyta šios tvarkos 69 punkte, Administracija, prieš leisdama laivui išplaukti, privalo nedelsdama imtis priemonių garantuoti laivo, įgulos ir keleivių saugumą bei užtikrinti jūros aplinkos apsaugą nuo teršimo;

75.7. vykdant uosto valstybinę kontrolę, turi būti imamasi visų priemonių, kad laivas nebūtų sulaikytas ar gaišinamas nepagrįstai.

IX. PROCEDŪRA, TAIKOMA NESANT ISM CODE LIUDIJIMŲ 76. Kai tikrinimo metu nustatoma, kad laive, kuriam patikrinimo dieną taikomi ISM Code reikalavimai, nėra Atitikties dokumento ar Saugaus valdymo liudijimo, išduoto pagal Tarptautinio saugaus laivo eksploatavimo ir taršos prevencijos kodekso reikalavimus, kopijų, Administracija turi užtikrinti, kad laivas būtų sulaikytas.

X. SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS 78. Laivo savininkas, valdytojas ar jų įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti Administracijos priimtą sprendimą dėl laivo sulaikymo. Apeliacija nėra pagrindu sustabdyti laivo sulaikymą.

XI. REIKALAVIMAI INFORMACIJOS TEIKIMUI 80. Administracijos pranešimai, atlikus užsienyje įregistruotų laivų valstybinę kontrolę:

80.1. Administracija privalo pasirūpinti, kad, baigus tikrinimą, laivo kapitonui būtų įteiktas tikrinimų bei inspektoriaus veiksmų dokumentai ir priemonių, kurių turi imtis laivo kapitonas, laivo savininkas ar valdytojas, sąrašas. Šių dokumentų formos pateikiamos šios tvarkos 8 priede;

80.2. jei, vykdydama uosto valstybinės kontrolės funkcijas, Administracija neleidžia užsienio laivui įplaukti į jos jurisdikcijos uostą ar terminalą, nežiūrint ar taip atsitiko gavus informaciją apie laivo neatitikimą reikalavimams, laivo kapitonas ar laivo vėliavos valstybė turi būti informuoti apie atsisakymą leisti laivui įplaukti į uostą;

80.3. apie sulaikytą laivą nedelsiant pranešama laivo vėliavos šalies atsakingajai institucijai. Jei pranešama žodžiu, pranešimas turi būti patvirtintas raštu. Panašiai informuojama ir pripažintoji organizacija, išdavusi laivo vėliavos valstybės pavedimu atitinkamus liudijimus;

80.4. jei neatitinkančiam reikalavimų laivui buvo leista plaukti, Administracija privalo pranešti apie tai kito laivo apsilankymo uosto administracijai, laivo vėliavos atsakingajai institucijai ir, esant reikalui, pripažintajai organizacijai;

80.5. kai po patikrinimo laivas sulaikomas, Administracija privalo pateikti pranešimus pagal SOLAS-74 19 skyrių, MARPOL-73/78 XI straipsnį, LL-66 21 straipsnį, STWC-78/95 X(3) straipsnį. Tokių laivų neatitikimo pranešimų formos yra pateiktos šios tvarkos 9 priede;

80.6. laivo neatitikimo reikalavimams pranešimo, pateikiamo Administracijai, nuorašai turi būti nedelsiant perduoti laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai ir, esant reikalui, pripažintai organizacijai, išdavusiai atitinkamus liudijimus. Pranešimai apie taikomose konvencijose nenumatytus trūkumus arba pažeidimus laivuose, priklausančiuose nepasirašiusioms konvencijų valstybėms, arba pažeidimus nekonvenciniuose laivuose siunčiami laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai, bet ne TJO;

80.7. pranešimą apie MARPOL-73/78 reikalavimų pažeidimus Administracija turi perduoti laivo vėliavos valstybei ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kai paaiškėjo pažeidimai. Tokio pranešimo forma yra nurodyta šios tvarkos 10 ir 10a priede. Jei informacijoje yra žinių apie numanomą teršalų išmetimo reikalavimų pažeidimą, ji turi būti papildyta įrodymais.

81.1. Administracija, gavusi pranešimą apie laivo sulaikymą, bei, esant reikalui, pripažintoji organizacija per Administraciją privalo nedelsdamos informuoti TJO, kokių veiksmų buvo imtasi sulaikius laivą. Tokios informacijos forma yra pateikta šios tvarkos 10 ir 10a prieduose;

81.2. gavusi pranešimą apie numanomą atliekų šalinimo taisyklių pažeidimą, Administracija ir, esant reikalui, pripažinta organizacija per Administraciją nedelsdama perduoda valstybei, pateikusiai pranešimą, informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi dėl pažeidimo. Padarius tai, nurodomos kitos smulkmenos. Esant reikalui, pasiunčiamas privalomas kasmetinis pranešimas TJO;

81.3. gavusi pranešimą, kad laivas iš patikrinimo uosto turi plaukti į laivų remonto įmonę, esančią kitame uoste, Administracija informuoja pranešusiąją instituciją apie priemones, kurių imtasi.

XII. BENDRADARBIAVIMAS 84. Administracija, uostų direkcijos ir kitos susijusios institucijos ar komercinės organizacijos bendradarbiauja ir teikia visą reikiamą informaciją apie laivus, atplaukiančius į Lietuvos Respublikos uostus.

XIII. INFORMACIJOS PASKELBIMAS 87. Administracija ne rečiau kaip kartą per mėnesį skelbia informaciją apie laivus, kurie praėjusį mėnesį buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos uostuose arba kuriems buvo draudžiama įplaukti į juos (šios tvarkos 10, 10a ir 11 priedai).

89.1. inspektorių, dirbančių uosto valstybės kontrolės srityje, skaičių. Jei inspektoriai tikrina dirbdami ne visu etatu, jų skaičių reikia nurodyti perskaičiavus į visu etatu dirbančius inspektorius;

89.2. laivų, įplaukiančių Lietuvos Respublikos uostus per kalendorinius metus, skaičių.

XIV. IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS 90. Jei išplėstinių patikrinimų metu patvirtinami arba nustatomi trūkumai, pažeidžiantys taikomų konvencijų reikalavimus ir sąlygojantys laivo sulaikymą, visas išlaidas su patikrinimais įprastiniu atsiskaitomuoju laikotarpiu atlygina laivo savininkas arba valdytojas, arba jo atstovas uosto valstybėje.

5.1. plaukdami į uostą, turėjo susidūrimų, užplaukė ant seklumos arba buvo išmesti į krantą;

5.2. kaltinami saugumo priemonių pažeidimais, kraunant pavojingas medžiagas ir skysčius;

5.3. keistai arba nesaugiai manevruoja, nesilaikydami reikalavimų, priimtų TJO, arba nesilaiko saugios laivybos procedūrų;

5.4. kitaip kelia pavojų žmonėms, turtui ar aplinkai;

II. Bendrieji kriterijai Šiame punkte aprašyti laivai turi būti tikrinami pirmumo tvarka:

Kriterijaus įvertinimas 1. laivai, atplaukiantys į Lietuvos Respublikos uostą pirmą kartą arba po 12 mėnesių ar ilgesnės pertraukos. Taikant šį kriterijų, reikia atsižvelgti į tuos tikrinimus, kuriuos yra atlikusios SM narės. Nesant reikiamų duomenų, remtis turimais „Sirenas“ sistemos duomenimis ir patikrinti tuos laivus, kurie nebuvo įregistruoti „Sirenas“ duomenų bazėje po šios duomenų bazės įsigaliojimo 1993 m. sausio 1 d.; +20 2. laivai, kurių netikrino nė viena valstybė narė per paskutinius šešis mėnesius; +10 3. laivai, turintys įstatymuose numatytus konstrukcijos ir įrangos pažymėjimus, išduotus pagal konvencijų reikalavimus, ir klasifikacijos pažymėjimus, kuriuos yra išdavusi organizacija, nepripažinta pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvą 94/57/EC dėl bendrųjų laivų tikrinimo ir apžiūros organizacijų taisyklių ir standartų bei susijusios jūrinių administracijų veiklos; +5 4. laivai, plaukiojantys su vėliavomis tų valstybių, kurių sulaikymų ir gaišinimų rodikliai trejų metų slenkamojo vidurkio lentelėje, spausdinamoje kasmetinėje SM ataskaitoje:

4.1. 0–3 % viršija vidurkį; +3 4.2. 3,1–6 % viršija vidurkį; +4 4.3. daugiau kaip 6 % viršija vidurkį; +5 5. laivai, kuriems buvo leista išplaukti iš valstybės narės su sąlyga:

5.1. kad kiekvienas trūkumas bus pašalintas iki išvykimo, arba +1 5.2. kad kiekvienas trūkumas bus pašalintas sekančiame uoste, arba +1 5.3. kad kiekvieni du trūkumai bus pašalinti per 14 dienų, arba +2 5.4. kad kiekvieniems dviems trūkumams bus nustatytos kitos sąlygos, arba +2 5.5. jeigu buvo atlikti susiję veiksmai ir visi trūkumai pašalinti; -2 6. laivai, kuriems ankstesnio tikrinimo metu buvo nustatyti trūkumai, atsižvelgiant į trūkumų skaičių:

6.1. 0 trūkumų; -15 6.2. 1–5 trūkumai;

0 6.3. 6–10 trūkumai; +5 6.4. 11–20 trūkumų; +10 6.5. daugiau nei 20 trūkumų; +15 7. laivai, kurie buvo sulaikyti ankstesniame uoste; +15 8. laivai, plaukiojantys su vėliava šalies, kuri nėra ratifikavusi visų susijusių tarptautinių konvencijų, nurodytų šios tvarkos II skyriuje; +1 9. laivai, plaukiojantys su vėliava šalies, kur trūkumų koeficientas viršija vidurkį; +1 10. laivai, kurių klasės trūkumas viršija vidurkį; +1 11. laivai, priklausantys laivų kategorijai, kuriai nuspręsta taikyti išplėstinius patikrinimus; +5 12. kiti laivai:

12.1. nuo 13 iki 20 metų senumo; +1 12.2. nuo 21 iki 24 metų senumo; +2 12.3. apie 25 metus senumo. +3 Kriterijus išreiškiamas skaitmenine verte, skirta konkrečiam laivui, sutinkamai su šio priedo sąlygomis, ir parodytą „Sirenas“ duomenų bazėje.

Nustatant antrame punkte išvardytų laivų pirmumo eilę, Saugios laivybos administracija turi atsižvelgti į eilę, gaunamą pagal bendrąjį kriterijų. Didesnis kriterijus atitinka aukštesnį prioritetą. Kriterijus yra suma atitinkamų kriterijaus įvertinimų, nurodytų antrame punkte. 5, 6 ir 7 punktuose minimi tikrinimai atliekami per paskutinius 12 mėnesių. Bendrasis kriterijus neturi būti mažesnis nei 4, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktų suma. ______________ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos 2 priedas PAŽYMĖJIMŲ IR DOKUMENTŲ SĄRAŠAS 1.

Tarptautinis tonažo pažymėjimas (1969).

2.

3.

Tarptautinis tinkamumo gabenti suskystintas dujas … [trūksta teksto] liudijimas;

4.

Tarptautinis tinkamumo gabenti pavojingas chemines medžiagas piltiniu būdu liudijimas;

5.

Tarptautinis apsaugos nuo taršos nafta liudijimas.

6.

Tarptautinis taršos prevencijos liudijimas nuodingų skysčių medžiagoms gabenti piltiniu būdu.

7.

Tarptautinis krovininės markės liudijimas (1966);

8.

Naftos registravimo žurnalas, I ir II dalys.

9.

Krovinių registravimo žurnalas.

10.

Įgulos minimumo liudijimas;

11.

Medicininiai pažymėjimai (žr. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 73 dėl jūrininkų sveikatos tikrinimo).

12.

Stabilumo duomenys.

13.

Atitikties dokumento kopija ir Saugaus valdymo liudijimas, išduotas pagal Tarptautinį vadovų kodeksą saugaus laivų naudojimo ir taršos prevencijos srityje (SOLAS, IX skyrius).

14.

Laivo korpuso stiprumo ir mašinų pažymėjimai, išduoti atitinkamos klasifikavimo organizacijos (reikalingi tik tada, jei klasifikavimo organizacija yra skyrusi laivui klasę).

15.

Laivų, gabenančių pavojingus krovinius, atitikties specialiems reikalavimams dokumentas.

16.

Greitaeigio laivo saugumo liudijimas ir Leidimas naudoti greitaeigį laivą.

17.

Specialus pavojingų krovinių sąrašas arba manifestas, arba detalus krovos planas.

18.

Laivo dienynas testams bei praktiniams apmokymams žymėti, taip pat Dienynas žymėti gelbėjimo priemonių laikymą ir tikrinimą bei parengimą.

19.

Specialios paskirties laivo saugumo liudijimas.

20.

Mobilių atviros jūros gręžimo įrenginių saugumo liudijimas.

21.

Paskutiniosios laivo kelionės su balastu kontrolės sistemos ir naftos išleidimo stebėjimo dokumentas.

22.

Patikrinimų sąrašas, Priešgaisrinės saugos planas bei Žalos kontrolės planas keleiviniams laivams.

23.

Veiksmų planas laivo užteršimo nafta atveju.

24.

Inspektorių ataskaitų byla (gabenant krovinius piltiniu būdu bei naftovežiams).

25.

Ankstyvesnių uosto valstybės kontrolės patikrinimų ataskaitos.

26.

Ro-Ro keleiviniams laivams duomenys apie A/A maksimalų santykį.

27.

Leidimas gabenti grūdus.

28.

Laivo krovinių saugumo vadovas. ______________ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos 3 priedas „AKIVAIZDAUS PAGRINDO“ DETALESNIAM PATIKRINIMUI PAVYZDŽIAI 1. Laivai, nurodyti 1 priedo I dalyje ir II dalies 3, 4, 5(2,3), 8 ir 11 punktuose.

Minimalaus saugaus įgulos narių skaičiaus dokumento turinys ir Saugaus įgulos narių skaičiaus principų taikymas.

B. NEPRIVALOMI TAM TIKRŲ LAIVŲ KATEGORIJŲ IŠPLĖSTINIO PATIKRINIMO NURODYMAI Žemiau pateikti punktai gali būti įtraukti į išplėstinį patikrinimą pagal poreikį. Inspektoriai privalo žinoti, kad patikrinimai, atliekami tam tikrų laivo operacijų metu ir turintys joms tiesioginį poveikį, pvz., vykdant operacijas su kroviniais, gali kelti pavojų tų operacijų vykdymo saugumui.

Jei manoma, kad reikalinga, ir laivo kapitonui ar operatoriui sutikus, patikrinimą galima tęsti, kol laivas plaukia į valstybės narės uostą ar iš jo. Inspektoriai neturi trukdyti naudoti laivą ir nesukurti situacijų, kurios, kapitono manymu, galėtų sukelti pavojų keleiviams, įgulai ir laivui. ______________ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos 6 priedas A FORMA ATASKAITA APIE PATIKRINIMĄ, ATLIKTĄ VADOVAUJANTIS PARYŽIAUS MEMORANDUMU DĖL UOSTO VALSTYBĖS KONTROLĖS*) (atsiskaitanti institucija) kopija: kapitonui (adresas) pagrindinei būstinei UVPK (telefonas) laivą sulaikius, kopija: vėliavos valstybei (telefaksas) pripažinti organizacijai, jeigu reikia 1. atsiskaitanti institucija 2. laivo pavadinimas 3. laivo vėliava 4. laivo tipas 5. šaukinys 6.

IMO numeris 7. bendras tonažas 8. konstrukcijos svoris (jeigu reikia) 9. pastatymo metai 10. patikrinimo vieta 11. patikrinimo vieta 12. klasifikacinė bendrovė 13. atleidimo nuo sulaikymo data**) 14. savininko/operatoriaus duomenys (nereikalingą išbraukti) **) 15. kapitono vardas ir parašas, patvirtinantis 14 punkte pateiktos informacijos teisingumą 16. reikiami sertifikatai**)

IMO numeris 11. patikrinimo data 22. patikrinimo vieta trūkumo pobūdis 4) konvencijos nuoroda 5) 23. veiksmai, kurių imtasi 6) vardas, pavardė (tinkamai įgaliotas atsiskaitančiosios institucijos UVKP) parašas

FORM B REPORT OF INSPECTION IN ACCORDANCE WITH THE PARIS MEMORANDUM OF UNDERSTANDING ON PORT STATE CONTROL (reporting authority) copy to: master (address) head office (telephone) PSCO (telefax) if ship is detained, copy to: flag State recognized organization, if applicable 2 name of ship 6 IMO number 10 date of final report 11 place of inspection 22 code nature of deficiency 1) convention 2) references 23 action taken 3) name (dully authorized PSCO of reporting authority) signature

3 Flag of ship .............................................

4 Type of ship ................................

5 Call sign ...............................................

6 IMO number 7 Gross tonnage ................................

8 Deadweight*.........................................

9 Year of build ..........................................

10 Date of inspection ......................

11 Place of inspection .......................

12 Clasification society ............................

13 Date of release from detention ** ................................................................... ......................................................................................................................................

14 Particulars of owner/operator**...................................................................................................................................................... .....................................................................................................................................................................................................................

15 Name and signature of master to certify that information under is correct:

Name: ……………………………………………………… Signature:………………………………….

16 Relevant Certicates (s) ** a – Title b – Issuing authority c- Date of issue Date of expiry 1 Load lines 2 Passengers ships 3 Construction 4 Pollution prevention 5 Equipment 6 Radio 7 Liquefied gases 8 Dangerous chemicals 9 10 11 12 d – Information on last intermediate or annual survey ** Date Surveying authority Place 1 2 3 4 5 6 17 Expanded inspection — no — yes 18 Deficiencies — no — yes (see attached FORM B) 19 Ship detained — no — yes (see reverse side of copy) 20 Detainable deficiencies in items surveyable by classification society — no — yes 21 Supporting documentation — no — yes (see Annex) District office Name……………………………………….. (Address – Telephone – Telefax) (of duly authorized surveyor of Lithuania) Lithuanian Safety Shipping Administration Signature………………………………….

J. Janonio 24, LT-5800 Klaipėda, tel. 499688, fax. 499666 This report must be refained on board for a period of 2 years and must be available for consulation by Port State Control Officers at all times. ______________ ANNEX 6b MINISTRY OF TRANSPORT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA REPORT OF INSPECTION IN ACCORDANCE WITH THE PARIS MEMORANDUM OF UNDERSTANDING ON PORT STATE CONTROL FORM B If ship is detained, copy to:

J. Janonio 24, LT-5800 Klaipėda, tel. 499688, fax. 499666 [1] This inspection was not a full survey and deficiencies listed may not be exhaustive. In the event of a detention, it is recommended that a full survey is carried out and all deficiencies are rectified before an application for re-inspection is made. [2] To be completed in the event of a detention. [3] Codes for actions taken include i. a.: ship detained/released, flag State informed, classification society informed, next port informed (for codes see reverse side of copy). ______________ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos 7 priedas LAIVO SULAIKYMO KRITERIJAI ĮVADAS Prieš nustatydamas, ar patikrinimo metu rasti trūkumai reikalauja sulaikyti laivą, inspektorius privalo taikyti 1 ir 2 skyriuose išvardytus kriterijus.

3 skyriuje pateikta trūkumų, kurie patys savaime reikalauja sulaikyti laivą, pavyzdžiai. Tuo atveju, kai pagrindas laivo sulaikymui yra žala po įvykio, patirto laivui plaukiant į uostą, laivo sulaikymas nebus vykdomas, jeigu:

I. PAGRINDINIAI KRITERIJAI Inspektorius, priimdamas sprendimą, ar laivas turi būti sulaikytas, ar ne, vadovaujasi šiais kriterijais:

Laikas:

Laivai, kuriems plaukti į jūrą yra nesaugu, turi būti sulaikyti pirmojo patikrinimo metu, nežiūrint, kiek laiko laivas turės išbūti uoste.

Kriterijus:

Laivas sulaikomas, jei jo trūkumai yra pakankamai dideli, kad inspektorius turi dar kartą apsilankyti laive ir įsitikinti, kad trūkumai ištaisyti, prieš laivui išplaukiant.

Poreikis inspektoriui sugrįžti į laivą yra trūkumų masto matas. Tačiau kiekvienu atveju sugrįžti nėra privaloma. Tai reiškia, kad institucija vienu ar kitu būdu, geriausia – apsilankydama dar kartą patikrintų, ar trūkumai pašalinti, prieš laivui išplaukiant.

II. PAGRINDINIŲ KRITERIJŲ TAIKYMAS Spręsdamas, ar nustatyti trūkumai yra pakankamai dideli, kad laivą reikėtų sulaikyti, inspektorius privalo įvertinti, ar:

Be to, patikrinimo metu inspektorius privalo nustatyti, ar laivas ir/ar įgula sugeba:

Jei atsakymas į nors vieną iš šių teiginių yra neigiamas, taip pat atsižvelgiant į visus rastus trūkumus, laivą labai rekomenduojama sulaikyti. Laivo sulaikymą gali sąlygoti keli mažesni trūkumai.

III. KAD INSPEKTORIUI BŪTŲ LENGVIAU NAUDOTIS ŠIAIS NURODYMAIS, TOLIAU PATEIKIAMAS PAGAL ATITINKAMAS KONVENCIJAS IR/AR KODEKSUS SUGRUPUOTŲ TRŪKUMŲ SĄRAŠAS Šie trūkumai laikomi tokiais dideliais, kad dėl jų galima sulaikyti laivą. Šis sąrašas nėra išsamus:

Tačiau trūkumai, išvardyti 3.8 punkte, yra pagrindas laivo sulaikymui.

3.1. Bendrieji trūkumai Galiojančių liudijimų, kurių reikalauja susiję aktai, nebuvimas. Tačiau laivai, plaukiojantys su valstybės, kuri nėra konvencijos (susijusio akto) šalis arba kuri nėra įvykdžiusi kito susijusio dokumento, vėliava, neturi teisės turėti toje konvencijoje ar kitame susijusiame dokumente numatyto liudijimo. Todėl reikiamų liudijimų nebuvimas pats savaime negali būti šių laivų sulaikymo priežastis; tačiau, taikant „palankumo atsisakymo“ principą, prieš laivui išplaukiant reikalaujama iš esmės laikytis nuostatų.

3.2. Sritys pagal Tarptautinę žmogaus gyvybės išsaugojimo jūroje konvenciją (nuorodos pateiktos skliausteliuose) 1. Netinkamas varomųjų ir kitų pagrindinių įrengimų bei elektros įrangos veikimas.

3.3. Sritys pagal IBC kodeksą (nuorodos pateiktos skliausteliuose) 1. Medžiagos, nenurodytos Tinkamumo liudijime, gabenimas ar duomenų apie krovinį nebuvimas (16.2).

3.4. Sritys pagal IGC kodeksą (nuorodos pateiktos skliausteliuose) 1. Medžiagos, nenurodytos tinkamumo liudijime, gabenimas ar duomenų apie krovinį nebuvimas (18.1).

3.5. Sritys pagal Tarptautinę krovininės markės konvenciją 1. Dideli pažeisti ar korozijos paveikti plotai, taškinė korozija ir su ja susiję sukietėjimai denio ir korpuso apkale, turintys įtaką laivo tinkamumui plaukioti ar vietinės apkrovos išlaikymo gebai, nebent jei buvo atlikti laikino remonto darbai, būtini kelionei į uostą, kuriame ketinama atlikti didesnį remontą.

3.6. Sritys pagal Tarptautinės taršos iš laivų prevencijos konvencijos I priedą (nuorodos pateikiamos skliausteliuose) 1. Vandens ir naftos mišinių filtravimo įrangos, naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemos nebuvimas, bloga būklė ar netinkamas veikimas.

3.7. Sritys pagal Tarptautinės taršos iš laivų prevencijos konvencijos II priedą (nuorodos pateiktos skliausteliuose) 1. Nėra taršos prevencijos instrukcijos.

3.8. Sritys pagal Tarptautinę jūrininkų mokymo, dildomavimo ir budėjimo normų konvenciją 1. Jeigu laivo kapitonas ar įgulos narys neturi jūrinį laipsnį ar jo kvalifikaciją patvirtinančio užimti aukštesnes pareigas arba dokumentais patvirtinto įrodymo, kad prašymas dėl jūreivio laipsnio diplomo patvirtinimo yra pateiktas vėliavos, su kuria plaukioja laivas, administracijai.

3.9. Sritys pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas 1. Nepakankamas kiekis maisto kelionei iki kito uosto.

3.10. Atvejai, kai sulaikymas nebūtinas, tačiau reikia laikinai sustabdyti, pvz., operacijas su kroviniais Inertinių dujų sistemos, su kroviniais susijusios įrangos ar mechanizmų netinkamas veikimas (ar netinkama priežiūra) yra laikomas pakankamu pagrindu sustabdyti krovinių operacijas. ______________ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos 8 priedas PASIKEITIMAS PRANEŠIMAIS TARP REGIONO ŠALIŲ, VADOVAUJANTIS MEMORANDUMO 3,8 PARAGRAFU 1. Jeigu trūkumai visiškai pašalinti ar yra tik laikinai ištaisyti, regiono valstybės, kurioje yra kitas laivo apsilankymo uostas, kompetentingai institucijai yra perduodamas atitinkamas pranešimas.

Pranešanti institucija:

Įstaiga:

Faksimilės Nr.:

Vardas, pavardė:

Tinkamai įgaliotas (pranešančiosios institucijos) uosto valstybės kontrolės pareigūnas Parašas:

Data: ______________ ANNEX 9 (anglų kalba) REPORT OF DEFICIENCIES NOT FULLY RECTIFIED OR ONLY PROVISIONALLY REPAIRED In accordance with Annex 2 to the Paris Memorandum of Understanding on Port State Control (Copy to maritime authority of next port of call, flag Administration or other certifying authority, as appropriate, as required by 3.8 of the Memorandum and to the Port State Control secretariat) (see Chapter 2 of the Manual for Surveyors for maritime authority addresses) 1. From (country): 2. Port:

Reporting Authority: Office:

Name: Facsimile:

Duly authorized port State control officer of (reporting authority) Signature: Date: ______________ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos 10 priedas PATIKRINTŲ LAIVŲ TELEFAKSO FORMA Patikrinimo ataskaita 1. atsiskaitančiosios valstybės pavadinimas 2. laivo pavadinimas 3. laivo vėliava 4. laivo tipas 5. šaukinys 6.

IMO numeris 7. bendras tonažas 8. pastatymo metai 9. patikrinimo data (d.-mėn.)m.) 10. patikrinimo vieta 11. reikiami sertifikatai5 1. sertifikato pavadinimas 2. išdavusi institucija 3. išdavimo data ir galiojimo laikas (d.-mėn.-m./d.-mėn.-m.) 4. paskutinis tarpinis patikrinimas (d.-mėn.-m./institucija/vieta) 12. trūkumai (taip/ne) 13. laivas užlaikytas/sulaikytas (taip/ne) 15. trūkumų pobūdis6 (trūkumas; trūkumas; trūkumas) 16. veiksmai, kurių imtasi ______________ ANNEX 10a MINISTRY OF TRANSPORT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA Lithuanian Safety Shipping Administration J. Janonio 24, LT-5800, Klaipėda, tel.499688, fax.499666 MESSAGE OF SHIPS DETENTION DEST: ___________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________________ COPIES: -IMO ____________________________________________________________________________

Alter PSC Officer(s) inspection according SOLAS internatiol regulation and prevention of the maritime environment.

Name of ship____________________________Flag of ship_________________________________ Port of registry__________________________Call sing_____________________________________ Following deficiencies code referring chapter 7 manual for surveyor:

Ship is detained until her accordance to the maritime internation conventions. (Name and signature of duly authorised Surveyor of Lithuania) ______________ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarkos 11 priedas PATIKRINIMO INFORMACIJOS SISTEMA 1. Kad institucijoms būtų lengviau atrinkti, kuriuos užsienio laivus patikrinti savo uostuose, institucijos privalo turėti naujausią informaciją apie atskirų užsienio laivų patikrinimą viename ar kitame regiono uoste per praėjusius šešis mėnesius.

Sistemos stebėjimo ir, jeigu reikia, kokybės gerinimo studijos vyksta nuolatos.