📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL UŽSIENYJE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ VALSTYBINĖS KONTROLĖS LIETUVOS JŪRŲ UOSTUOSE IR LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ VĖLIAVOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. balandžio 2 d. Nr. 92
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264) 22, 23 ir 24 straipsniais, Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucijos A.787(19) „Laivų tikrinimo uosto valstybėje procedūra“, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo“ ir įgyvendinimas Europos Sąjungos 1995 m. birželio 19 d. direktyvos Nr. 95/21/EC „Dėl tarptautinių laivų saugos, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laive standartų įgyvendinimo laivuose, besinaudojančiuose Bendrijos uostais ir plaukiojančiuose valstybių narių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė)“ su vėlesniais papildymais (98/25/EC, 98/42/EC, 99/97/EC) reikalavimus,
1. Tvirtinu Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarką (pridedama).
2. Nustatau, kad užsienyje įregistruotų laivų valstybinę kontrolę Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinę kontrolę vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija (iki Lietuvos saugios laivybos administracijos įsteigimo užsienyje įregistruotų laivų valstybinę kontrolę Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinę kontrolę vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija).
SUSISIEKIMO MINISTRAS DAILIS BARAKAUSKAS
______________
PATVIRTINTA
susisiekimo ministro
2001 04 02 įsakymu Nr. 92
UŽSIENYJE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ VALSTYBINĖS KONTROLĖS LIETUVOS JŪRŲ UOSTUOSE IR LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ LAIVŲ REGISTRE ĮREGISTRUOTŲ LAIVŲ VĖLIAVOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės tvarka (toliau – tvarka) yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264) 22, 23 ir 24 straipsnių, Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) A.787(19) rezoliucijos „Laivų tikrinimo uosto valstybėje procedūra“, Europos Sąjungos Tarybos 1995 06 19 direktyvos Nr. 95/21EC „Dėl tarptautinių laivų saugos, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laive standartų įgyvendinimo laivuose, besinaudojančiuose Bendrijos uostais ir plaukiojančiuose valstybių narių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė)“ reikalavimais ir nustato užsienyje įregistruotų laivų valstybinės kontrolės Lietuvos jūrų uostuose bei Lietuvos Respublikos jūrų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo tvarką.
2. Laivų valstybinės kontrolės tikslas – nustatyti, ar laivas, jo įrenginiai ir įgula atitinka tarptautinių konvencijų, kodeksų ir rekomendacijų reikalavimus, nustatyti bendrus laivų valstybės tikrinimo uostuose kriterijus bei laivų sulaikymo tvarką.
3. Pagal šią tvarką tikrinami laivai, privalantys atitikti 1974 m. tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos su pataisomis (SOLAS-74), 1966 m. tarptautinės konvencijos dėl krovos žymių (LL-66), 1973 m. tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos su pataisomis ir protokolais (MARPOL-73/78), 1978 m. tarptautinės jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo normų konvencijos su pataisomis (STCW-78/95), 1969 m. tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo (TONNAGE-69) (toliau – taikomos konvencijos) reikalavimus, kurie įplaukia į Lietuvos Respublikos uostą ar priplaukia prie atviros jūros įrenginio, kuris yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse, arba yra nuleidę inkarą prie Lietuvos Respublikos uosto ar atviros jūros įrenginio, kuris yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiuose vandenyse, nepriklausomai nuo laivo valstybės vėliavos, taip pat laivai, kurie plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava ir yra užsienio valstybių uostuose.
4. Laivai taip pat tikrinami pagal Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) 1976 m. Prekybinės laivybos (minimalūs standartai) konvenciją Nr. 147. Šiuo atveju būtina vadovautis tikrinimų instrukcija, kuri yra pateikta TDO leidinyje „Darbo sąlygų tikrinimas laivuose. Procedūrų instrukcija“.
5. Siekdama išsamiai patikrinti laivus, plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėliavą ir retai atvykstančius į Lietuvos Respublikos jūrų uostus, Administracija gali paskirti užsienio valstybės uostuose pripažintų organizacijų inspektorius ar įgaliotinius vykdyti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, valstybinę kontrolę.
6. Šios tvarkos reikalavimai netaikomi:
6.1. žvejybos laivams;
6.2. karo ir pakrančių apsaugos laivams;
6.3. pagalbiniams laivavedybos įrenginiams;
6.4. mediniams primityvios konstrukcijos laivams;
6.5. vyriausybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniams tikslams;
6.6. nekomercinėms pramoginėms jachtoms.
7. Jei uosto kapitonas pastebi, kad jo uoste esantis laivas turi trūkumų, galinčių pakenkti laivo saugumui ar kelti žalos pavojų jūros aplinkai, jis nedelsdamas apie tai praneša Administracijai.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Administracija – Lietuvos saugios laivybos administracija.
Akivaizdus pagrindas – aiškūs faktai, kad laivas, jo įranga ar įgula iš esmės neatitinka taikomų konvencijų reikalavimų arba laivo kapitonas ar kiti įgulos nariai nežino pagrindinių laivo ir aplinkos apsaugos procedūrų.
Atviros jūros įrenginys – reiškia pritvirtintą ar plūduriuojančią platformą, funkcionuojančią ant Lietuvos kontinentinio šelfo ar virš jo.
Galiojantis liudijimas – valstybės, taikomos konvencijos dalyvės, ar jos pripažintos organizacijos išduotas liudijimas, kurio galiojimas nepasibaigęs, su duomenimis, charakterizuojančiais laivo būklę, atitinkančią taikomų konvencijų reikalavimus, nurodančiais dokumento galiojimo datą, laivo ir jo įgulos savitumus.
Inspekcija – laivo liudijimų ir kitų dokumentų galiojimo, bendrosios laivo būklės, jo įrangos ir įgulos patikrinimas.
Inspektorius – valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, Administracijos reikiamai įgaliotas atlikti laivų valstybinės kontrolės patikrinimus ir atsiskaitantis šiai institucijai.
Išplėstinis patikrinimas – smulkesnis (išsamesnis) patikrinimas, paaiškėjus, kad laivo būklė, jo įranga arba įgula akivaizdžiai neatitinka laivo dokumentų, jūrininkų diplomų ir galiojančių liudijimų duomenų.
Išsamus patikrinimas – žr. išplėstinis patikrinimas.
Laivas – kiekvienas jūrų laivas, kuriam taikoma viena ar daugiau konvencijų, minimų šios tvarkos 3 punkte.
Naudojimo (operacijų) nutraukimas (sustabdymas) – oficialus draudimas tęsti laivo operacijas (laivo naudojimą) dėl išaiškintų trūkumų, kurie atskirai ar kartu paėmus daro tas operacijas (laivo naudojimą) pavojingomis.
Neatitikimas – taikomų konvencijų reikalavimų nepaisymas.
Neatitinkantis reikalavimų laivas – laivas, kurio korpusas, mechanizmai ir įranga (radijo įranga, gelbėjimosi, priešgaisrinės, jūros apsaugos nuo teršimo priemonės), saugaus eksploatavimo įrenginiai, laivo įgula, jos narių kvalifikacija neatitinka taikomų konvencijų reikalavimų arba saugus minimalus įgulos narių skaičius neatitinka įgulos minimumo liudijime nurodytų reikalavimų.
Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumas (toliau – SM) – 1982 m. sausio 26 d. pasirašytas memorandumas dėl laivų valstybinės kontrolės uoste (uosto valstybės kontrolė) ir toks, koks jis yra 1999 m. liepos 1 d.
Pripažintoji organizacija – organizacija, atitinkanti TJO A.739 (18) rezoliucijos sąlygas ir turinti laivo vėliavos valstybės vyriausybės įgaliojimus tikrinti ir stebėti su šios valstybės vėliava plaukiojančius laivus.
Sulaikymas – inspektoriaus veiksmai neleidžiant laivui išplaukti į jūrą tais atvejais, kai laivas ir jo įgula neatitinka reikalavimų. Laivui neleidžiama išplaukti tol, kol jo plaukiojimas nekels pavojaus jam pačiam, jame esantiems žmonėms ir jūros aplinkai.
Valstybės atsakingoji institucija – nacionalinė jūrų administracija.
III. VALSTYBIŲ, NESANČIŲ TAIKOMŲ KONVENCIJŲ DALYVĖMIS, LAIVŲ IR KONVENCINIŲ DYDŽIŲ NEATITINKANČIŲ LAIVŲ TIKRINIMAS
8. Laivams valstybių, kurios nėra taikomų konvencijų dalyvėmis, taip pat laivams, kurių dydžiai yra mažesni už konvencinius (bendroji laivo talpa neviršija 500 tonų) netaikomas palankesnis režimas. Visi šie laivai turi atitikti TJO nustatytus reikalavimus bei užtikrinti žmogaus gyvybės išsaugojimą jūroje bei apsaugoti jūrą nuo teršimo iš laivų. Šie laivai tikrinami pagal susisiekimo ministro nustatytą procedūrą, vadovaujantis SM.
9. Kadangi valstybių, nesančių taikomų konvencijų dalyvėmis, laivai neturi taikomų konvencijų nustatytų liudijimų, tokius laivus tikrinantis inspektorius privalo įsitikinti, kad laivas ir jo įgula nekelia grėsmės laive esantiems žmonėms ir jūros aplinkai. Jei laivas ar jo įgula turi atitinkamus dokumentus, kurių forma skiriasi nuo taikomų konvencijų reikalaujamų dokumentų, inspektorius, vertindamas laivo būklę, gali atsižvelgti į pateiktų dokumentų formą ir turinį. Bet ir tokiu atveju, laivo būklė, jo įranga, įgulos diplomai, liudijimai, laivo įgulos minimumo liudijimas turi atitikti konvencijų nuostatų tikslus. Jei to nėra, laivui taikomi tokie apribojimai, kurie reikalingi, kad būtų užtikrinta saugi laivyba ir jūros aplinkos apsauga.
IV. REIKALAVIMAI INSPEKTORIAMS
10. Kvalifikacinius reikalavimus inspektoriams nustato susisiekimo ministras (susisiekimo ministro 2000 09 14 įsakymas Nr. 241 „Dėl inspektorių, atliekančių vėliavos valstybinę kontrolę ir valstybinę laivų kontrolę uostuose, atestavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 81-2471).
11. Laivų tikrinimo žinių ir įgūdžių tobulinimui inspektorius privalo sistemingai lankyti Administracijos organizuotus kursus.
12. Inspektorius privalo profesionaliai atlikti savo pareigas ir duoti profesionalius patarimus kitiems. Tikrindamas laivą, inspektorius turi daryti viską, kad laivas nepagrįstai neužtruktų uoste ir nebūtų sulaikomas.
13. Laivo kapitonui paprašius, inspektorius privalo pateikti laivo kapitonui arba laivo savininko atstovui asmens liudijimą, įrodantį, kad Administracija teisėtai jį įgaliojo tikrinti laivą.
14. Jei inspektorius turi akivaizdų pagrindą išsamiai tikrinti laivą, jis privalo nedelsdamas pranešti laivo kapitonui ir, jei reikia, patarti jam susisiekti su liudijimą išdavusia valstybės atsakingąją institucija arba pripažinta organizacija bei pakviesti į laivą jos atstovą.
15. Tais atvejais, kai laivas tikrinamas gavus pareiškimą ar skundą, ypač kai jį parašė laivo įgulos narys, informacijos šaltinis neturi būti atskleidžiamas.
16. Tikrinant laivą, būtina laikytis atitinkamų laivo kontrolės procedūrų ir nurodymų, išdėstytų šios tvarkos 4 priede.
V. LAIVŲ INSPEKCIJA
17. Laivo inspekcija atliekama:
17.1. Administracijos iniciatyva;
17.2. kitos valstybės, taikomos konvencijos dalyvės, reikalavimu arba iš kitos valstybės, taikomos konvencijos dalyvės, gautos informacijos apie laivą pagrindu;
17.3. įgulos nario ar narių, gamybos organizacijos, asociacijos, profsąjungos ar kito suinteresuoto asmens informacijos apie laivą pagrindu.
18. Rinkdamasi laivus tikrinimui, Administracija teikia didžiausią pirmenybę laivams, numatytiems šios tvarkos
1 priedo 1 dalyje. Nustatydama kitų 1 priede numatytų laivų patikrinimo prioritetą, Administracija turi naudoti laivų tikrinimo prioriteto kriterijus, nurodytus 1 priedo 2 dalyje.
19. Administracija netikrina laivų, kuriuos bet kuri kita valstybė – Europos Bendrijos narė – yra patikrinusi per pastaruosius šešis mėnesius su sąlyga, jei:
19.1. laivas nenurodytas šios tvarkos 1 priede;
19.2. ankstesnio patikrinimo metu nebuvo rasta jokių trūkumų; ir
19.3. nėra akivaizdaus pagrindo tikrinti.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos konvencijose numatytai konkrečiai operatyvinei kontrolei.
20. Inspekcijų, kurias vykdo Administracija, metinį skaičių nustato susisiekimo ministras.
21. Administracija užtikrina, kad inspektorius:
21.1. reikiamai patikrintų šios tvarkos 2 priede numatytus liudijimus ir dokumentus;
21.2. įsitikintų bendrosios laivo būklės tinkamumu, įskaitant jėgainės patalpas ir įgulos gyvenimo ir higienos sąlygas.
22. Inspektorius gali patikrinti ne tik šios tvarkos 2 priede nurodytus liudijimus ir dokumentus, bet ir visus kitus, kuriuos būtina turėti laive.
23. Norėdamas patikrinti laivą pagal taikomų konvencijų procedūras (pvz., gavus atitinkamą informaciją apie laivą), inspektorius gali, neįlipdamas į laivą, iš išorės susidaryti bendrą įspūdį apie laivą ir jo eksploatavimo rezultatus (dažų būklė, korozijos pėdsakai, korpuso pažeidimai, įdubimai ir t. t.).
24. Laive inspektorius prisistato laivo kapitonui arba kitam atsakingam laivo vadui, patikrina laivo liudijimus ir kitus dokumentus, išsiaiškina laivo statybos metus bei jo matmenis ir numato taikomų konvencijų reikalavimus, kurie gali būti taikomi šiam konkrečiam laivui.
25. Jei laivo liudijimai yra ir galioja, o bendroji apžiūra ir laivo būklė (įskaitant jėgainės skyrių, įgulos gyvenimo ir darbo sąlygas) leidžia inspektoriui manyti, kad laivo būklė yra patenkinama, inspektorius privalo baigti tikrinimą ir sudaryti pastebėtų trūkumų (jei tokie yra) aktą.
VI. IŠSAMUS LAIVO PATIKRINIMAS
26. Jei atlikus laivo inspekciją yra akivaizdus pagrindas manyti, kad laivas ir jo įgula iš esmės neatitinka tam tikrų taikomų konvencijos reikalavimų, atliekamas laivo išsamus patikrinimas.
27. Akivaizdus pagrindas išsamiai tikrinti laivą yra, kai:
27.1. laive stinga pagrindinės taikomų konvencijų reikalaujamos įrangos, įrenginių ir prietaisų;
27.2. trūksta kai kurių laivo liudijimų arba kai kurie iš jų negalioja;
27.3. paaiškėja, kad trūksta laivo žurnalų, instrukcijų ar kitų privalomų dokumentų arba dokumentai netvarkingi, nedaromi įrašai arba kai kurie įrašai neteisingi, netikslūs;
27.4. pastebėti rimti laivo korpuso ar konstrukcijų apgadinimai ar susidėvėjimai, dėl kurių gali būti pažeistas laivo nelaidumas vandeniui arba nelaidumas gali būti prarastas dėl jūros poveikio;
27.5. pastebėti rimti saugios laivybos, aplinkos apsaugos nuo teršimo arba navigacinės įrangos neatitikimai reikalavimams;
27.6. gauta informacija ar įrodymai, jog laivo kapitonas arba įgula neišmano svarbiausių saugios laivybos ar aplinkos apsaugos nuo teršimo operacijų reikalavimų arba tokios operacijos nevykdomos;
27.7. gauti įrodymai, jog pagrindiniai laivo įgulos nariai nesugeba bendrauti tarp savęs ir su kitais asmenimis laive;
27.8. keleiviniuose laivuose nėra šiuolaikinio laivo pavojaus tvarkaraščio, priešgaisrinės saugos schemų, o sausakrūviuose, pastatytuose 1992 m. vasario 1 d. ir vėliau, laivuose – nėra kovos už laivo gyvybingumą schemos;
27.9. klaidingų nelaimės signalų nelydi nustatyta tokių signalų atšaukimo procedūra;
27.10. yra gauti pareiškimai ar skundai, jog laive nevykdomi taikomų konvencijų reikalavimai.
Akivaizdaus pagrindo pavyzdžiai pateikti šios tvarkos 3 priede.
28. Jei yra šios tvarkos 26 punkte nurodytas akivaizdus pagrindas išsamiai tikrinti laivą, apie tai inspektorius nedelsdamas praneša laivo kapitonui ir tikrina laivą pagal šio skyriaus nuostatas.
29. Laivo konstrukcijos ir įrangos tikrinimas:
29.1. inspektorius apžiūri laivo apkalos ir denio, trapų, relingų, vamzdelinių pertvarų, korozijos vietų ir įspaudų būklę. Laivo sulaikymas pateisinamas, jei pastebima didelių apkalos ir denio pažeidimų, korozijos vietų, įspaudų bei deformavimų, galinčių kenkti laivo navigaciniam tinkamumui arba vietiniam metalo stiprumui. Taip pat galima reikalauti korpuso povandeninės dalies tyrimo. Dėl neturinčių įtakos laivo navigaciniam tinkamumui gedimų laivas nesulaikomas. Tas pats pasakytina apie gedimus, kurie laikinai pašalinami tiek, kad laivas saugiai nuplauktų į esminio remonto uostą. Įvertindamas laivo būklę, inspektorius privalo atsižvelgti į tai, ar gedimai nepakenkė įgulos gyvenamosioms patalpoms;
29.2. inspektorius privalo ypač atidžiai tikrinti biriųjų krovinių laivų (balkerių) ir tanklaivių konstrukcijų vientisumą bei tinkamumą navigacijai. Vertindamas minėtų laivų konstrukcijas, inspektorius vadovaujasi tikrinimo aktų byla, kuri turi būti laive. Šioje byloje turi būti saugomi visi konstrukcijos tikrinimo ir jos būklės įvertinimo aktai, išversti į anglų kalbą ir patvirtinti laivo kapitono, taip pat metalo storio matavimo aktai ir numatomų tikrinimų planas;
29.3. jei esantys byloje tikrinimo aktai rodo, kad reikalinga išsami laivo korpuso apžiūra, inspektorius privalo atidžiai patikrinti korpuso konstrukciją, vamzdynus ties krovininiais triumais ir talpomis, siurblių patalpas, koferdamus, vamzdynų tunelius, tuščias krovimo zonos erdves bei balasto talpas.
30. Laivo jėgainės tikrinimas:
30.1. inspektorius įvertina mechanikos ir elektros įrenginių būklę, jų gebėjimą užtikrinti nepartraukiamą laivo plaukimą, pagalbinių tarnybų darbą;
30.2. jėgainės skyriuje inspektorius stebi mechanizmų darbą. Svarbiausi nepatenkinamos technikos priežiūros požymiai yra šie: neveikia ar neįsijungia sparčiųjų uždaromųjų vožtuvų traukos; išjungti ar neveikia mechanizmų valdymo svertai (trauklės); nėra vožtuvų smagračių, teka garai, vanduo, degalai, alyva; nešvarios talpos, lijalų bei laivo konstrukcijų paviršiai; didelė mašinų fundamentų korozija. Didelis kiekis laikinųjų užtaisymų, vamzdynų aklidančių arba cemento dėžių parodo netinkamą remonto kokybę;
30.3. inspektorius tikrina jėgainės skyriaus žurnalus ir įrašus juose apie mechanizmų gedimus ir sustojimus, mechanizmų bandymus. Esant reikalui, įjungiami mechanizmai, kad paaiškėtų tokie gedimai, kaip riebokšlių tekėjimas, nešvarūs vandenmačių stiklai, sugedę manometrai, surūdiję apsauginiai vožtuvai, neveikiantys arba išjungti apsauginiai įrenginiai, dažnas cilindrų erdvių prapūtimas arba dažnai įsijungiantys karterio apsauginiai vožtuvai; neveikia arba ne laiku įsijungia automatikos bei signalizacijos prietaisai; prakiurę katilai ir dūmtraukiai;
30.4. jei neveikia vienas iš elektros generatorių, inspektorius įsitikina ar pakanka energijos pagrindiniams ir avariniams laivo poreikiams;
30.5. jei paaiškėja, kad laivo būklė yra nepatenkinama, inspektorius atlieka išsamesnį patikrinimą. Pavyzdžiui, tikrina pagrindinę ir pagalbinę vairo sistemas, apsauginės įrangos darbą ir t. t.;
30.6. kiekvienu konkrečiu atveju galutinį sprendimą dėl laivo neatitikimo reikalavimams priima inspektorius.
31. Krovos žymių nustatymas: jei inspektoriui pasirodys, kad laivo liukų dangčiai, oro vamzdeliai ar ventiliatorių aparatai ir t. t. yra nepatikimi, jis tuomet išsamiai tikrina laivo atitikimą LL-66 reikalavimams. Jis itin akylai apžiūri dangčius, špigatus, įgulos saugos priemones.
32. Gelbėjimosi priemonių tikrinimas:
32.1. inspektorius tikrina gelbėjimosi priemones, kurių būklė priklauso nuo to, kaip įgula jas prižiūri ir naudoja per pratybas. Laikas, praėjęs nuo tos dienos, kai gelbėjimosi priemonės buvo tikrintos ir joms buvo išduotas saugumo liudijimas, gali būti lemiamas faktorius, rodantis, kad įgula nuolat jų netikrina;
32.2. inspektorius tikrina, kad visa gelbėjimosi įranga būtų nustatytoje vietoje ir tvarkinga, ypatingą dėmesį kreipdamas į tai, ar gelbėjimosi valtys sandarios, ar paleidimo prietaisai buvo nuolat naudojami (nesurūdiję ir nesugedę), jų sąnaros, blokai ir mentės neuždažyti, judrūs, sutepti, denio kroviniai yra tinkamai išdėstyti ir pritvirtinti;
32.3. pastebėjęs šios tvarkos 32.1 ir 32.2 punktuose minimus trūkumus, inspektorius išsamiai tikrina visas gelbėjimosi priemones: nuleidžia į vandenį valtis, tikrina gelbėjimosi plaustus, liemenes ir ratus, pirotechnikos priemonių veikimą bei galiojimo laiką. Inspektorius savo veikloje orientuojasi į pagrindines laivo stabdymo operacijas. Išskirtiniais atvejais galima tikrinti viską, kaip daroma rengiantis išduoti gelbėjimosi priemonių saugumo liudijimą. Būtina patikrinti laivo išorinį apšvietimą, signalizacijos priemones, žmonių surinkimo ir laipinimo į gelbėjimosi priemones vietų apšvietimą.
33. Priešgaisrinių priemonių tikrinimas:
33.1. visuose laivuose:
33.1.1. pastebėjęs blogą denio priešgaisrinių ir vandens magistralių bei hidrantų būklę, nesuradęs gyvenamosiose patalpose priešgaisrinių žarnų ir gesintuvų, inspektorius gali išsamiai tikrinti visą priešgaisrinę įrangą;
33.1.2. inspektorius stebi, ar laive gaisro rizika nėra didesnė už įprastą. Nešvarios jėgainės patalpos kartu su netinkama stacionarine bei nešiojamąja priešgaisrine įranga rodo, kad laivas neatitinka reikalavimų;
33.2. keleiviniuose laivuose:
33.2.1. inspektorius turi apsispręsti, ar tikrins priešgaisrines priemones išsamiai, ar iš dalies. Nusprendęs tikrinti išsamiai, jis pirmiausiai peržiūri priešgaisrinės saugos schemas ir įsitikina, kad priešgaisrinė sauga pagal laivo amžių atitinka taikomų konvencijų reikalavimus;
33.2.2. inspektorius tikrina priešgaisrinių durų, pagrindinių zonų uždaromųjų pertvarų, trapų, durų ir dangčių, skiriančių degias patalpas, būklę ir patvarumą. Atskirai apžiūri atviromis paliekamas duris, svarbiausias naujos konstrukcijos vertikaliąsias zonas, ventiliacijos vamzdžių užtvaras ir sklendes, išbando jų veikimą. Išjungia (įjungia) pagrindiniuose valdymo postuose ventiliatorius, ventiliacijos sistemos pagrindinius įėjimus ir išėjimus;
33.2.3. būtinai tikrinami žmonių evakuacijos maršrutai ir įsitikinama, kad gyvybiškai svarbios durys neužrakintos, o koridoriai bei trapai neužgriozdinti.
34. 1972 m. tarptautinių taisyklių siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje konvencijos (COLREG-72) reikalavimų įgyvendinimo tikrinimas: inspektorius privalo apžiūrėti laivo navigacines šviesas, žiburius ir jų ekranus, išbandyti garso ir nelaimės signalus.
35. Krovininio laivo saugios konstrukcijos liudijimo tikrinimas: inspektorius gali tikrinti laivo saugios konstrukcijos liudijime įrašytas priemones (laivo pirmagalio patalpas, oro ir degalų išjungimo kilus gaisrui įrangą, signalizacijos ir avarinio elektros teikimo sistemas ir t. t.).
36. Krovininio laivo radijo įrangos saugumo liudijimo tikrinimas: inspektorius susipažįsta su liudijimu ir pridėtu prie jo įrangos sąrašu (forma R), po to pasirinktinai ar visiškai iš esmės tikrina ir įsitikina, kad esamą įrangą tinkamai prižiūri kvalifikuoti specialistai (pagal SOLAS-74 IV/15 Taisyklės nuostatas). Inspektorius tikrina radijo žurnalo įrašus, susipažįsta su gedimų ir remonto atvejais. Esant reikalui, jis išbando įrangą.
37. Įrangos, papildančios taikomų konvencijų ir laivo vėliavos valstybės reikalaujamą įrangą, tikrinimas: laive privalo veikti visa įranga, užtikrinanti saugią laivybą ir aplinkos teršimo iš laivo prevenciją. Jei tokia įranga neveikia arba ji yra įrengta papildant taikomų konvencijų ir laivo vėliavos valstybės reikalaujamąją įrangą, tai ji turi būti pataisyta arba pašalinta. Jei toks pašalinimas yra netikslingas, turi būti nurodyta, kad ji neveikia, ir padėta į šalį.
38. Teršalų išmetimo iš laivų kontrolė:
38.1. informacijos apie galimus teršalų išmetimo reikalavimų pažeidimus šaltiniai yra šie:
38.1.1. laivų kapitonų pranešimai pagal MARPOL-73/78 8 straipsnio ir I protokolo reikalavimus;
38.1.2. pareigūnų ar oficialiųjų organizacijų pranešimai pagal MARPOL-73/78 8 straipsnio reikalavimus;
38.1.3. kitų MARPOL-73/78 dalyvių pranešimai pagal šios konvencijos 6 straipsnio reikalavimus;
38.1.4. kitų šaltinių informacija. Priimdama sprendimą tirti tokius pranešimus, Administracija privalo atsižvelgti į visas aplinkybes;
38.2. Administracijos veiksmai:
skiria arba įpareigoja savo pareigūnus tirti naftos arba kenksmingų skystųjų medžiagų išsiliejimą ir nusižengimą MARPOL-73/78 konvencijai;
tokio tyrimo Administracija gali imtis, vadovaudamasi 38.1 punktuose nurodytų šaltinių gautais pranešimais;
tyrimo tikslas – surinkti pakankamai įrodymų, jog laivas pažeidė Teršalų išmetimo taisyklių reikalavimus;
jeigu tyrimo metu bus nustatyta, kad Taisyklėms nusižengta uosto valstybės jurisdikcijoje, Administracija privalo perduoti bylą teismui pagal savo šalies įstatymus arba visą informaciją ir įrodymus pateikti laivo vėliavos valstybei. Valstybė, perdavusi bylą savo šalies teismui, privalo apie tai pranešti laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai.
Tyrimo metu gali paaiškėti, kad jūra buvo užteršta dėl laivo ar įrangos gedimų. Tai reiškia, kad laivas nėra kaltas dėl MARPOL-73/78 I ir II prieduose išdėstytų reikalavimų, jeigu:
pastebėjus pažeidimą, buvo imtasi visų galimų saugumo priemonių išvengti teršalų išmetimo arba sumažinti jų kiekį;
laivo savininkas ar kapitonas sąmoningai neskatino gedimo ir nebuvo abejingi galimam gedimui.
39. Žaliosios naftos talpų plovimo operacijų tikrinimas:
39.1. inspektorius gali tikrinti talpų plovimo žalia nafta operacijas visuose žalią naftą gabenančiuose laivuose ir juose esančią tokio plovimo įrangą. Tikrinama, kaip vykdomi laivo eksploatavimo reikalavimai, išdėstyti Žalios naftos talpų plovimo įrangos statymo, naudojimo ir kontrolės rezoliucijoje A.446(XI). Dažniausiai tai daroma laivo iškrovimo uoste;
39.2. inspektoriui išaiškinus galimą užteršimo riziką, Administracija privalo imtis papildomų priemonių.
40. Iškrovimo, valymo bei išankstinio plovimo operacijų tikrinimas:
40.1. inspektorius turi tikrinti MARPOL-73/78 II priedo 8 taisyklės reikalavimų įgyvendinimą;
40.2. išplaukti į jūrą leidžiama laivui tik atidavus didžiausią įmanomą A, B ir C kategorijų kenksmingų skystųjų medžiagų kiekį, t. y. kai tokių medžiagų likutis yra ne didesnis, negu leidžiama išpilti į jūrą.
41. Šias nuostatas įmanoma įvykdyti tik tuomet, kai, atiduodant A, B ir C kategorijų medžiagas iškrovimo uoste, taikomas išankstinio plovimo būdas ir vandens mišiniai po plovimo išpilami į priimamuosius įrenginius, neskaitant tų atvejų, kai mažo klampumo ir nestingstančioms A, B ir C kategorijų medžiagoms vietoj išankstinio plovimo taikomi veiksmingi valymo būdai, po kurių lieka labai mažas tų medžiagų kiekis. Šalinti daugelio medžiagų likučiams iš talpų galima naudoti jų ventiliavimą.
41.1. 8-oji taisyklė suteikia laivą priimančiai šaliai teisę atleisti laivą nuo reikalavimo iš anksto plauti krovinių talpas, išpilti į priimamuosius įrenginius kenksmingų medžiagų liekanas ar vandens mišinius ir plaukti į kitos šalies jurisdikcijoje esantį uostą, jeigu:
41.1.1. laivas neplaus talpų ir nepriims balasto į krovinių talpas iki kito krovimo uosto;
41.1.2. laivas iš anksto išplaus krovinių talpas ir išpils medžiagų liekanas ar vandens mišinį į priimamuosius įrenginius kitame uoste;
41.1.3. laivas ventiliavimo būdu pašalins krovinio likučius.
41.2. Šiuolaikiniai riboto plaukiojimo chemikalų tanklaiviai pagal MARPOL-73/78 II priedo 5A(6)(b) taisyklę gali būti visiškai atleisti nuo kiekybės ribotumų. Jei į krovinių talpą turi būti pripilta balasto arba ji turi būti išplauta, iškrovus B ir C kategorijų medžiagas, talpos turi būti iš anksto išplautos, o po plovimo likę vandens mišiniai išpilti į kranto priimamuosius įrenginius. Visa tai turi būti aprašyta laivo liudijime.
41.3. Pagal MARPOL – 73/78 5A(7) taisyklę laivas, kurio konstrukcija ir naudojimas nereikalauja užpildyti krovinių talpas balastu, o talpas plauna tik prieš remontą ir dokavimą, gali būti atleistas nuo MARPOL – 73/78 II priedo 5A(1), (2), (4) taisyklių reikalavimų, jei griežtai laikomasi šios Koncepcijos 5A(7) taisyklės reikalavimų. Laivo liudijime turi būti nurodyta, kad kiekviena talpa atestuota vežti tik vieno pavadinimo medžiagas. Turi būti pateiktos ir kitos Administracijos nuorodos dėl siurblių, vamzdynų ir išpylimo įrangos.
41.4. Jei tikrinant laivą paaiškėja esant teršimo rizikos arba Teršalų išmėtimo instrukcijos pažeidimų, Administracija privalo imtis veiksmų pagal šios Tvarkos VI skirsnį.
42. Laivo eksploatavimo reikalavimų vykdymo tikrinimas:
42.1. inspektorius gali tikrinti laivo eksploatavimo procedūrą, tačiau jis neturi tikrinti ir imtis kokių nors veiksmų, kurie, laivo kapitono nuomone, gali turėti neigiamos įtakos laivo, įgulos, keleivių arba krovinių saugumui;
42.2. inspektorius, tikrindamas, kaip vykdomi eksploatavimo reikalavimai, turi, kiek įmanoma, netrukdyti normaliam laivo darbui (krovimas, talpų užpildymas balastu ir t. t.), kuriam vadovauja laivo kapitonas. Inspektorius negali reikalauti demonstruoti eksploatavimo savybių ir veiksmų, galinčių sutrukdyti laivui išplaukti;
42.3. įvertinęs, kaip laive vykdomi eksploatavimo reikalavimai, inspektorius daro išvadą apie įgulos pasirengimą dirbti nerizikuojant laivu ir jame esančiais žmonėmis bei nekeliant grėsmės jūros aplinkai.
43. Pavojų schemų (tvarkaraščių) tikrinimas:
43.1. inspektorius įsitikina, kad pavojų schema yra iškabinta visose matomose laivo vietose, taip pat laivo tiltelyje, jėgainės skyriuje ir įgulos gyvenamose patalpose;
43.2. tikrindamas pavojų schemą, inspektorius privalo atkreipti dėmesį:
43.2.1. kad pavojų schemoje būtų aiškiai nurodytos kiekvieno įgulos nario pareigos;
43.2.2. kad pavojų schemoje būtų nurodyta, kurie laivo vadovai atsako už gelbėjimosi ir priešgaisrines priemones, jų tinkamą būklę ir pasirengimą naudoti;
43.2.3. kad pavojų schemoje būtų nurodyti asmenys, galintys pakeisti pagrindinius įgulos narius, jei pastarieji negalėtų vykdyti savo pareigų (skirtingos avarijos reikalauja skirtingų pastangų);
43.2.4. kad schemoje būtų numatyti specialiai paskirtų įgulos narių veiksmai gelbstint keleivius ištikus avarijai;
43.2.5. kad keleiviniuose laivuose pavojaus schemos būtų nustatytos formos;
43.3. inspektorius, norėdamas įsitikinti, kad pavojų schema atitinka reikalavimus, gali paprašyti laivo įgulos sąrašo bei įgulos minimumo liudijimo ir patikrinti, ar įgulos narių pareigos gelbėjimosi valtyse bei plaustuose atitinka reikalavimus, ar kiekvienai valčiai ir plaustui yra paskirtas denio tarnybos atsakingas asmuo. Gelbėjimosi valčiai turi būti nurodytas jos vadovo pavaduotojas;
43.4. inspektorius gali patikrinti, kaip laivo įgulos nariai žino savo pareigas pagal pavojų tvarkaraštį.
44. Įgulos narių bendradarbiavimo tikrinimas:
44.1. inspektorius gali patikslinti, ar visi pareigūnai – įgulos nariai sugeba bendrauti vienas su kitu ir, esant reikalui, su keleiviais tam, kad laivui nekiltų pavojus, ypač esant avarinei situacijai;
44.2. inspektorius gali paklausti laivo kapitoną, kokia kalba vartojama kaip darbo kalba ir tuo įsitikinti;
44.3. inspektorius gali įsitikinti, ar per tikrinimus ir pratybas pagrindiniai laivo įgulos nariai supranta skelbiamus nurodymus (komandas) ir vienas kitą;
44.4. įvykus avarijai, įgulos nariai, skirti padėti keleiviams, privalo sugebėti perduoti (išaiškinti) keleiviams būtiną informaciją.
45. Kovos su gaisrais pratybų tikrinimas:
45.1. stebėdamas pratybas, inspektorius privalo įsitikinti, kad įgulos nariai gerai žino savo pareigas, moka naudotis laivo įranga bei įrenginiais (mechanizmais);
45.2. pratybos turi būti, kiek tai įmanoma, panašios į tikrąją situaciją;
45.3. inspektorius stebi, kaip, vadovaujantis pavojų schema, vyksta laivo įgulos kovos su gaisru pratybos. Pasitarus su laivo kapitonu, parenkama viena ar daugiau gaisro vietų. Paskiriamas vienas įgulos narys, kuris įjungia gaisro signalizaciją ar kitaip paskelbia gaisro pavojų;
45.4. numatytoje vietoje inspektorius stebi, kaip pranešimas apie gaisrą perduodamas į laivo tiltelį (vairinę) arba į avarijų centrą. Skambant gaisrų pavojaus signalui, inspektorius stebi, kaip renkasi nustatytose vietose kovos su gaisrais grupės, kaip jų nariai pasidalija kovos su gaisru priemones bei įrankius, kaip grupės vadovas pagal situaciją vadovauja savo grupės nariams, perduoda pranešimus į laivo tiltelį arba avarijų centrą;
45.5. inspektorius tikrina grupės tinkamą komplektavimą įranga, stebi jų veiksmus ir kaip jie moka naudotis priešgaisrine įranga bei įrankiais. Neleistina, kad žmonės tiesiog susirinktų su turimais įrankiais;
45.6. vienas įgulos narys skelbiamas „sužeistuoju“ ir inspektorius stebi, kaip veikia įgulos nariai, privalantys suteikti pirmąją pagalbą. Inspektorius stebi, kaip iškviečiami padėjėjai su neštuvais, kaip nešami neštuvai su „sužeistuoju“ siaurais koridoriais, trapais, pro duris;
45.7. pratybose turi dalyvauti ir kiti kovos su gaisrais pareigas turintys įgulos nariai, atsakingi už avarinį elektros generatorių, angliarūgšties stoties, sprinklerio sistemos, avarinių priešgaisrinių siurblių darbą.
Inspektorius gali paprašyti juos apibūdinti ir, jei įmanoma, pademonstruoti, ką jie turi daryti, kilus gaisrui;
45.8. keleiviniuose laivuose daug dėmesio turi būti skirta tiems įgulos nariams, kurie privalo rankiniu būdu uždaryti visas uždaromąsias duris ir priešgaisrines sklendes. Per pratybas atsakingi už tai asmenys privalo uždaryti duris ir užsukti sklendes. Neįrašyti į kovos su gaisru grupes jūrininkai paprastai skiriami į keleivių patalpas žmonėms evakuoti. Inspektorius gali paprašyti šių jūrininkų paaiškinti, kaip jie supranta savo pareigas, kokios yra įvairių signalų reikšmės. Jiems siūloma padaryti du išėjimo iš bet kurios patalpos maršrutus ir keleivių rinkimosi vietos. Paskirti keleiviams padėti jūrininkai privalo sugebėti informuoti keleivius, nurodyti jiems rinkimosi ir įlaipinimo į gelbėjamąsias priemones vietas.
46. Išvykimo iš laivo (laivo palikimo) pratybų tikrinimas:
46.1. pasitaręs su laivo kapitonu, inspektorius gali paprašyti surengti išvykimo iš laivo (laivo palikimo) viena ar daugiau gelbėjimosi valčių pratybas. Tokių pratybų tikslas – išsiaiškinti, kaip jūrininkai moka naudotis gelbėjimosi priemonėmis pagal pavojų tvarkaraštį. Jei įmanoma, pratybose būtinai turi dalyvauti budėtojų valtis. Pratybos vykdomos pagal SOLAS-74 III skyriaus nuostatas;
46.2. pratybos turi būti, kiek tai įmanoma, panašios į tikrąją avarinę situaciją;
46.3. pratybų tvarka:
46.3.1. pasigirdus pavojaus signalui ir įgulai bei keleiviams susirinkus nustatytose vietose, tikrinama, ar jūrininkai žino išvykimo iš laivo pagal pavojų tvarkaraštį tvarką;
46.3.2. iš rinkimosi vietų pranešama, kad jūrininkai pasirengę atlikti savo pareigas pagal pavojų tvarkaraštį;
46.3.3. tikrinama, ar jūrininkai ir keleiviai yra tinkamai apsirengę;
46.3.4. tikrinama, ar jūrininkai ir keleiviai yra teisingai apsivilkę gelbėjimosi liemenėmis;
46.3.5. nuleidžiama į vandenį mažiausiai viena tinkamai parengta gelbėjimosi valtis;
46.3.6. paleidžiamas ir patikrinamas valties variklis;
46.3.7. tikrinamos plaustam nuleisti skirtos sijos;
46.4. jei per pratybas nuleidžiama ne budėtojų valtis, kuriai nuleisti yra skirta labai nedaug laiko, inspektorius įsitikina, kad įgulos nariai išmano savo pareigas organizuojant išvykimą iš laivo, o valčių ir plaustų vadovai moka naudotis gelbėjimosi įranga;
46.5. kiekviena gelbėjimosi valtis ar plaustas turi būti taip paruošti, kad du įgulos nariai galėtų kiekvieną nuleisti greičiau nei per 5 minutes;
46.6. keleiviniuose laivuose reikalaujama, kad visos gelbėjimosi valtys ir plaustai, kurie yra nuleidžiami naudojant plaustų sijas, būtų nuleisti per 30 minučių, o krovininiuose laivuose tokios valtys ir plaustai turi būti nuleisti tokiu būdu per 10 minučių.
47. Kovos už laivo gyvybingumą schemos tikrinimas:
47.1. visuose keleiviniuose laivuose ir sausakrūviuose laivuose, kurie yra pastatyti 1992 m. vasario 1 d. ir vėliau, inspektorius tikrina, ar yra kovos už laivo gyvybingumą schema, ar laivo įgulos nariai žino savo pareigas ir moka, kovodami už laivo gyvybingumą, naudoti esamą įrangą ir įrankius;
47.2. inspektorius tikrina, ar laivo vadovai yra susipažinę su kovos už laivo gyvybingumą schemų ir bukletų informacija;
47.3. inspektorius gali paprašyti laivo vadovų papasakoti savo veiksmus įvairių avarijų atvejais;
47.4. inspektorius gali paprašyti laivo vadovų papasakoti apie vandeniui nelaidžių skyrių (patalpų) ribas, jų angų ir dangčių, pasvirimo išlyginimo įrenginių valdymo priemonių buvimo vietas;
47.5. laivo vadovai privalo tiksliai suprasti pažeisto laivo diferento, pasvirimo bei stovumo reikšmę, laivo patalpų užtvindymo padarinius ir žinoti, kaip elgtis tokiais atvejais.
48. Laivo nepaprastųjų kovos su naftos teršalais veiksmų plano tikrinimas: inspektorius tikrina laivo įgulos narių žinias bei mokėjimą vykdyti jiems pavestas funkcijas pagal Nepaprastųjų kovos su naftos teršalais veiksmų planą bei mokėjimą efektyviai naudoti esamą laive įrangą ir įrankius. Nepaprastųjų kovos su naftos teršalais veiksmų planas turi būti sudarytas pagal MARPO-73/78 I priedo 26 taisyklę.
49. Priešgaisrinės saugos schemos tikrinimas:
49.1. inspektorius gali patikrinti, ar laive yra priešgaisrinės saugos schema ir atitinkami bukletai, ar įgulos nariai yra susipažinę su tokių schemų bei bukletų turiniu;
49.2. inspektorius gali patikrinti, ar priešgaisrinės saugos schemos yra iškabintos laivo vadovų darbo vietose, ar kiekvienas vadovas turi priešgaisrinės saugos informacijos rinkinį, kurio vienas egzempliorius yra visuomet saugomas visiems prieinamoje vietoje.
Į schemą ir bukletus turi būti nuolat įrašomi visi pasikeitimai ir naujausia informacija;
49.3. inspektorius gali patikrinti, ar laivo vadovai, ypač tie, kuriems pavojų tvarkaraštyje yra numatytos atitinkamos pareigos, yra susipažinę su priešgaisrinės saugos schema ar bukletu, ar jie žino, kaip turi elgtis kilus gaisrui;
49.4. inspektorius gali patikrinti, ar laivo vadovai žino svarbiausius laivo konstrukcijos elementus, sudarančius atskiras sekcijas, ir kaip patekti į kiekvieną patalpą (skyrių).
50. Budėjimo laivo tiltelyje (vairinėje) tikrinimas:
50.1. inspektorius gali tikrinti, ar laivo tiltelyje (vairinėje) budintys kapitono padėjėjai išmano apie laivo valdymo, navigacijos įrangą, ar moka perjungti automatinį valdymą į rankinį ir atvirkščiai, ar žino manevravimo savybes;
50.2. budintys kapitono padėjėjai, laivui plaukiant, privalo žinoti, kur yra ir kaip veikia navigacijos bei laivo saugumą užtikrinanti įranga, turi išmanyti apie laivo manevravimo galimybes, nelaimės signalus, naujausius laivybos dokumentus, ar yra sudaryti laivo tiltelio tikrinimų, instrukcijų, rekomendacijų sąrašai;
50.3. inspektorius gali tikrinti, ar laivo vadovai žino tokias procedūras, kaip laivo įrangos periodiniai patikrinimai, pasirengimas laivo atplaukimui ir išplaukimui, valdymo režimų kaitaliojimas, signalizacijos ir ryšio priemonių panaudojimas, laivo žurnalo pildymo ir tvarkymo taisyklės.
51. Krovos operacijų tikrinimas:
51.1. inspektorius gali patikrinti, ar įgulos nariai, kurių pareigos yra susijusios su krovinių tvarkymu ir krovos įrangos valdymu, gerai išmano savo darbą ir žino, kokius pavojus kelia kroviniai ir kaip išvengti tokių pavojų;
51.2. biriųjų krovinių laivuose inspektorius tikrina, ar krovos operacijos vykdomos pagal laivo ir krovos terminalo suderintą krovos darbų planą;
51.3. jei reikia, inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi įgulos nariai žino Biriųjų krovinių saugaus vežimo kodekso reikalavimus, tokius kaip leistina krovinių drėgmė ar krovinių lyginimas, taip pat Saugaus medienos krovinių vežimo laivo denyje ir Saugaus krovinių išdėstymo bei tvirtinimo kodeksų reikalavimus;
51.4. inspektorius gali patikrinti, ar laivo kapitonas turi krovinio siuntėjo pateiktą informaciją, reikalingą birių krovinių saugiam vežimui, ir krovinių bandymo liudijimus;
51.5. inspektorius gali patikrinti, ar imamasi visų saugumo priemonių vežant tam tikrus krovinius, ypatingą dėmesį skiriant skystėjančius krovinius ir palaidas pavojingas kietas atliekas vežančių laivų stovumui;
51.6. naftos, chemikalų tanklaivių ir dujovežių vadovai, atsakingi už krovos operacijas, taip pat pagrindiniai įgulos nariai privalo išmanyti apie atitinkamuose kodeksuose nurodytų krovinių savybes, krovinio įrangą ir saugumo priemones;
51.7. inspektorius tikrina, kaip vykdomi palaidiems grūdams vežti taikomi SOLAS-74 VI skyriaus C dalies ir Tarptautinio saugaus palaidų grūdų vežimo kodekso reikalavimai;
51.8. inspektorius gali tikrinti, ar laivo eksploatavimo ir krovos operacijų instrukcijose yra pakankamai saugaus laivo pakrovimo ir iškrovimo uoste bei saugaus vežimo jūra informacijos.
52. Mechaninių įrenginių naudojimo tikrinimas:
52.1. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai moka tinkamai naudotis mechaniniais įrenginiais, būtent:
52.1.1. avariniais ir darbui parengtais elektros energijos šaltiniais;
52.1.2. pagalbine vairo pavara;
52.1.3. priešgaisriniais ir nutekamųjų vandenų siurbliais;
52.1.4. kita avarijos metu svarbia įranga;
52.2. inspektorius turi įsitikinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai yra susipažinę su:
52.2.1. avariniu generatoriumi, jo paleidimo ir darbo ypatumais;
52.2.2. laive stovinčių variklių paleidimo schemomis (priklausomai nuo energijos šaltinių);
52.2.3. tuo, kaip elgtis po pirmųjų nesėkmių paleisti variklį;
52.2.4. darbui parengtu varikliu;
52.2.5. rankiniu arba automatiniu variklio valdymu;
52.2.6. variklio veikimu nesant srovės;
52.2.7. apkrovų paskirstymo schemomis;
52.3. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai žino:
52.3.1. pagalbinės vairo pavaros tipą;
52.3.2. dirbančios vairo pavaros indikaciją;
52.3.3. ką daryti norint įjungti pagalbinę vairo pavarą;
52.4. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai moka elgtis su nutekamųjų vandenų siurbliais ir žino:
52.4.1. kiek laive yra nutekamųjų vandenų siurblių, taip pat avarinių, kur jie išdėstyti;
52.4.2. kaip įjungti nutekamųjų vandenų ir avarinius siurblius;
52.4.3. kaip veikia pagrindiniai vožtuvai;
52.4.4. kokie gali būti siurblių gedimai ir kaip juos šalinti;
52.5. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai moka elgtis su priešgaisriniais siurbliais ir žino:
52.5.1. kiek laive yra priešgaisrinių siurblių, taip pat ir avarinių, kur jie išdėstyti;
52.5.2. kaip įjungti visus priešgaisrinius siurblius;
52.5.3. kaip veikia pagrindiniai vožtuvai;
52.6. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingi laivo įgulos nariai moka:
52.6.1. paleisti ir valdyti gelbėjimosi ir budėtojų valčių variklius;
52.6.2. valdyti vietoje paprastai valdomą ir laivo tiltelio įrangą;
52.6.3. naudotis avariniais automatiniais radijo įrangos elektros maitinimo šaltiniais;
52.6.4. prižiūrėti elektros baterijas;
52.6.5. elgtis avarijų metu sustojus mechanizmams, valdyti gaisro įspėjimo sistemą, vandeniui nepralaidžias ir priešgaisrines duris (naudoti atsarginę energiją);
52.6.6. kaip pereiti nuo automatinio prie rankinio pagrindinio variklio bei pagalbinių mechanizmų aušinimo ir tepimo valdymo.
53. Rekomendacijų, instrukcijų ir kitų dokumentų tikrinimas:
53.1. inspektorius gali tikrinti, ar laivo įgulos nariai teisingai supranta laivo ir jo įrangos saugumo ir saugaus eksploatavimo instrukcijose pateiktą informaciją, taip pat ar jie laikosi technikos priežiūros, periodinių patikrinimų, parengimo, mokymų ir įrašų laivo žurnaluose reikalavimų;
53.2. laive turi būti šiame punkte nurodyta informacija. Inspektorius gali tikrinti, ar informacija yra tokia kalba ar kalbomis, kurias supranta įgulos nariai, taip pat ar jūrininkai žino jos turinį ir vykdo reikalavimus. Tokia informacija yra:
53.2.1. visos laive esančios priešgaisrinės įrangos priežiūros ir naudojimo instrukcijos, kurios turi būti laikomos visiems prieinamoje vietoje viename segtuve;
53.2.2. tiksli kiekvieno įgulos nario elgesio (veiksmų) avarijų metu instrukcija;
53.2.3. keleivių surinkimo vietų, jų elgesio avarijos metu ir teisingo naudojimosi gelbėjimosi liemenėmis plakatai bei iliustruotos instrukcijos atitinkamomis kalbomis keleivių kajutėse, kitose patalpose ir keleivių rinkimosi vietose;
53.2.4. ženklai ir rodyklės ant gelbėjimosi priemonių arba netoli jų nuleidimo vietų, nurodančios valdymo mechanizmų paskirtį ir gelbėjimosi priemonių veikimo principą, saugų naudojimą;
53.2.5. laivo gelbėjimosi priemonių priežiūros instrukcija;
53.2.6. informacija visose įgulos valgyklose, poilsio kambariuose, kiekvienoje jūrininko kajutėje. Šią informaciją sudaro: keletas iliustruotų ir lengvai suprantamu būdu parašytų knygelių apie laivo gelbėjimosi priemones ir kovos už gyvybę būdus;
53.2.7. Laivo nepaprastųjų kovos su naftos teršalais veiksmų planas;
53.2.8. laivo stovumo skaičiavimo duomenys, informuojantys apie laivo stovumą ir pateikiantys laivo stovumo garantavimo schemas.
54. Naftos ir jėgainės patalpų naftingųjų mišinių tikrinimas:
54.1. atsakingi laivo įgulos nariai turi žinoti:
54.1.1. naftos likučių laive kiekį;
54.1.2. nuosėdų ir nutekamųjų vandenų tanko talpą;
54.1.3. naftingų vandenų separatoriaus našumą;
54.2. inspektorius patikrina operacijų su nafta žurnalą, taip pat patikrina bei nustato priėmimo įrenginių būklę;
54.3. inspektorius gali patikrinti, ar atsakingas laivo vadovybės atstovas išmano nuosėdų ir nutekamųjų vandenų tvarkymo procedūrą (galima vadovautis mašinų patalpų naftingųjų mišinių šalinimo instrukcija);
54.4. inspektorius gali patikrinti, ar pakaks per būsimą reisą talpos apimties naftingiesiems mišiniams priimti, taip pat ar tuose laivuose, kurie atleisti nuo MARPOL-73/78 1 priedo 16(1) ir (2) taisyklių vykdymo, visi naftingieji vandenys lieka laive iki jų perdavimo į kranto priėmimo įrenginius;
54.5. jei kuriuose uostuose nėra kranto priėmimo įrenginių, inspektorius siūlo laivo kapitonui pranešti apie priėmimo įrenginių stygių laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai, kaip to reikalauja 1989 04 25 MEPC/Circ.215.
55. Tanklaivių krovinių patalpų pakrovimo, iškrovimo ir valymo procedūrų tikrinimas:
55.1. inspektorius gali patikrinti, kaip vykdomi MARPOL-73/78 1 ir 2 priedų reikalavimai, numatyti tanklaiviams ir krovinių rūšims, taip pat patikrinti operacijų su nafta ir krovinio operacijų žurnalus. Gali būti tikrinama, kaip naudojami priėmimo įrenginiai, nurodomas tokių įrenginių stygius;
55.2. tikrindamas naftos tanklaivių pakrovimo, iškrovimo ir valymo procedūras, inspektorius vadovaujasi šios tvarkos 39 punkto rekomendacijomis;
55.3. jei dėl priėmimo įrenginių stygiaus jais nebuvo galima pasinaudoti uoste, inspektorius siūlo laivo kapitonui pranešti apie tai laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai pagal 1989 04 25 MEPC/Circ.215;
55.4. jei laivui leidžiama plaukti į kitą uostą su kenksmingų skystųjų medžiagų likučiais, kurių kiekis yra didesnis, negu galima išplaukti į jūrą per reisą, inspektorius įsitikina, kad uostas, į kurį plaukia laivas, galės priimti likučius. Būtina lygiagrečiai informuoti apie tai uostą, į kurį plaukia laivas.
56. Supakuotų pavojingų krovinių ir kenksmingų medžiagų tikrinimas:
56.1. inspektorius gali patikrinti, ar yra pavojingoms medžiagoms gabenti reikalingi dokumentai, ar jie tinkamai užpildyti, išdėstyti bei atskirti, kad avarijos atveju įgulos nariai žinotų, ką jie turi daryti;
56.2. laivai ir laivų, pastatytų po 1984 m. rugsėjo 1 d., krovinių patalpos turi atitikti SOLAS-74 II-2/54 taisyklės bei II-2/53 taisyklės papildymo (krovininiams laivams) ir II-2/3 bei II-2/39 taisyklių (keleiviniams laivams) reikalavimus, jei tie reikalavimai nebuvo įvykdyti vadovaujantis kitais konvencijos reikalavimais. Vienintelė išimtis yra riboto pavojingų krovinių kiekio vežimas;
56.3. supakuotos pavojingos medžiagos, laikomos jūros teršalais, privalo turėti atitinkamus žymeklius. Be to, tokie kroviniai laive išdėstomi pagal MARPOL-73/78 3 priedo reikalavimus;
56.4. inspektorius gali patikrinti, ar laive yra dokumentas, patvirtinantis, jog įgulos nariai žino, kad laivo konstrukcija ir įranga atitinka reikalavimus. Papildomai inspektorius gali patikrinti:
56.4.1. ar pavojingi kroviniai laive yra išdėstyti pagal pavojingų krovinių manifestą arba krovinių planą, kurių reikalauja SOLAS-74 VII skyrius. Toks manifestas ar krovinių planas gali būti sujungtas su panašiu dokumentu, kurio reikalauja MARPOL-73/78 3 priedas;
56.4.3. ar degieji bei nuodingieji skysčiai, vežant krovinių patalpose po deniu, nebus netikėtai išpilti;
56.4.4. ar įgulos nariai moka suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir elgtis įvykus avarijai pavojingus krovinius gabenančiam laive.
57. Operacijų su šiukšlėmis tikrinimas:
57.1. inspektorius gali tikrinti, kaip laikomasi MARPOL-73/78 5 priedo reikalavimų, kaip naudojami priėmimo įrenginiai, nurodant visus tokių įrenginių trūkumus;
57.2. vadovaudamasis MARPOL-73/78 5 priedo reikalavimų vykdymo instrukcija, inspektorius gali patikrinti:
57.2.1. ar laivo įgula yra susipažinusi su minėta instrukcija;
57.2.2. ar laivo įgula yra susipažinusi su MARPOL-73/78 5 priedu – šiukšlių šaltinio bei išmetimo ypatingų rajonų ribose ir už jų, ar jie žino ypatingųjų rajonų ribas;
57.3. jei kituose uostuose dėl priėmimo įrenginių stygiaus jais nebuvo pasinaudota, inspektorius siūlo laivo kapitonui pranešti apie tai laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai, kaip to reikalauja 1989 04 25 MEPC/CRC.215.
58. Saugaus minimalaus laivo įgulos skaičiaus, diplomų ir kvalifikacijos liudijimų tikrinimas:
58.1. tikrindamas užsienio laivą, inspektorius privalo susipažinti:
58.1.1. su laivo vėliavos valstybės saugaus minimalaus laivo įgulos narių skaičiaus reikalavimais. Jei kyla abejonių, tai inspektorius konsultuojasi su laivo vėliavos valstybės atsakingąja institucija;
58.1.2. laivo vėliavos šalies diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo taisyklių reikalavimais;
58.2. laivo įgulos sudėties tikrinimas:
58.2.1. jei laivo įgulos sudėtis atitinka laivo vėliavos valstybės atsakingosios institucijos išduotą laivo įgulos minimumo liudijimą, inspektorius privalo pripažinti, kad laivas šiuo atžvilgiu yra saugus. Tačiau jei šis dokumentas yra išduotas neatsižvelgiant į pagrindinius principus, inspektorius gali veikti, kaip nurodyta šios tvarkos 58.2.3 punkte;
58.2.2. jei tikroji laivo sudėtis arba laivo įgulos narių skaičius neatitinka įgulos minimumo liudijimo reikalavimų, inspektorius privalo pateikti laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai paklausimą, ar galima leisti laivui plaukti su esama laivo įgulos sudėtimi ir įgulos narių skaičiumi. Tai reikia padaryti kuo greičiau. Kiekviena šalis gali reikalauti tai padaryti raštu. Jei laivo įgulos sudėtis neatitinka įgulos minimumo liudijimo arba jei laivo vėliavos valstybės atsakingoji institucija nerekomenduoja leisti laivui plaukti, būtina spręsti laivo sulaikymą pagal šios tvarkos 58.4 punktą;
58.2.3. jei laivas neturi saugaus minimalaus įgulos skaičiaus ar kito atitinkamo dokumento, inspektorius privalo reikalauti, kad laivo skaičių bei sudėtį ir per trumpiausiai įmanoma laiką išduotų tokį dokumentą;
58.2.4. jei tikrasis laivo įgulos skaičius arba sudėtis neatitinka laivo vėliavos valstybės pateiktų nurodymų, taikoma šios tvarkos 58.2.2 punkto procedūra;
58.2.5. jei laivo vėliavos valstybės atsakingoji institucija neatsako į paklausimą, galima laikyti tai pagrindu imtis išsamaus patikrinimo, siekiant įsitikinti, kad laivo įgulos narių skaičius bei sudėtis atitinka šios tvarkos 58.1 punkte minimus reikalavimus. Tokiam laivui leidžiama išplaukti į jūrą tik tuo atveju, jei toks plaukiojimas bus saugus ir bus įvykdytos šios tvarkos 58 punkto nuostatos. Bet kuriuo atveju minimalūs taikomi standartai neturi būti griežtesni už uosto valstybės laivams taikomus reikalavimus;
58.3. jeigu nėra aiškių įrodymų, kad STCW-78/95 nevykdoma, tai tikrindamas šios konvencijos reikalavimų vykdymą, inspektorius apsiriboja šiais patikrinimais:
58.3.1. ar visi jūrininkai, privalantys turėti diplomus ir kvalifikacijos liudijimus bei galiojančius patvirtinimus, turi tokius dokumentus;
58.3.2. ar laive esančių jūrininkų, ar diplomų bei kvalifikacijos liudijimų skaičius atitinka įgulos minimumo liudijime nurodytą įgulos narių skaičių;
58.3.3. ar įgulos nariai geba budėti laive, kaip to reikalauja STCW-78/95;
58.4. prieš sulaikant laivą, neatitinkantį šios tvarkos 58 punkte išdėstytų nuostatų, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:
58.4.1. spėjama (numatyta) laivo plaukiojimo arba veiklos trukmė ir ypatumai;
58.4.2. ar neatitikimai kelia grėsmę laivui, žmonėms ir jūros aplinkai;
58.4.3. ar laivo įgulai suteikiamas būtinas poilsis;
58.4.4. laivo matavimai, tipas ir įranga;
58.4.5. laivo krovinio pobūdis.
59. Išplėstinis tam tikrų laivų tikrinimas:
59.1. jei yra akivaizdus pagrindas išsamiai patikrinti laivą, priklausantį šios tvarkos 5 priede išvardytoms kategorijoms, Administracija užtikrina išplėstinio patikrinimo atlikimą;
59.2. laivai, minimi 59.1 punkte, išplėstinai yra tikrinami tik kartą per 12 mėnesių. Tačiau šiuose laivuose gali būti tikrinami:
59.2.1. šios Tvarkos 2 priede nurodyti liudijimai ir dokumentai;
59.2.2. laivo bendroji būklė, įskaitant jėgainės skyrių, įgulos gyvenimo ir higienos sąlygos;
59.3. Administracija atlieka išplėstinį keleivinių laivų, plaukiojančių pagal reguliarų grafiką, patikrinimą. Jei keleivinis laivas pagal reguliarų grafiką plaukioja tarp valstybių narių uostų, išplėstinį patikrinimą atlieka viena iš šių valstybių.
VII. PATIKRINIMO ATASKAITA LAIVO KAPITONUI
60. Užbaigęs inspekciją, išsamų ar išplėstinį patikrinimą, inspektorius pateikia laivo kapitonui dokumentą, kurio forma atitinka šios tvarkos 6 priedą ir kuriame nurodomi patikrinimo rezultatai, inspektoriaus priimti sprendimai ir priemonės, kurių privalo imtis laivo kapitonas, laivo savininkas ar valdytojas.
61. Esant trūkumams, dėl kurių laivas turi būti sulaikytas, pateikiamame laivo kapitonui dokumente pagal 60 punktą turi būti informacija apie nurodymo sulaikyti laivą paskelbimą pagal šio tvarkos nuostatas.
VIII. PAŽEIDIMAI IR LAIVO SULAIKYMAS
62. Inspektorius turi įsitikinti, kad visi trūkumai, kurie buvo patvirtinti ar nustatyti patikrinimų metu, vadovaujantis šia tvarka, yra ar bus pašalinti pagal taikomų konvencijų reikalavimus.
63. Jei trūkumų negalima pašalinti patikrinimo uoste, inspektorius nustato konkrečias sąlygas laivui nuplaukti į kitą uostą, kurį pasirinko laivo kapitonas ir laivo vėliavos valstybės atsakingoji institucija. Nustatytos sąlygos turi užtikrinti, kad laivas galėtų plaukti nekeldamas rizikos keleivių, įgulos saugumui ir sveikatai ar pavojaus kitiems laivams arba nebūtų pagrįstos grėsmės jūros aplinkai. Apie tai Administracija praneša to uosto, į kurį plauks laivas, valstybės atsakingajai institucijai, šios tvarkos 75.4 punkte numatytoms šalims, o prireikus ir bet kuriai kitai institucijai apie visas kelionės sąlygas.
64. Jeigu laivas, numatytas šios tvarkos 63 punkte, nesilaiko nustatytų sąlygų arba atsisako laikytis taikomų konvencijų reikalavimų ir neplaukia į nurodytą uostą, Administracija privalo nedelsdama įspėti visų kitų valstybių – Bendrijos narių – atsakingąsias institucijas.
65. Administracija, gavusi pranešimą apie laivą, numatytą šios tvarkos 63 punkte, tačiau nesilaikantį patikrinimo uosto valstybės atsakingosios institucijos nustatytų sąlygų arba atsisakantį laikytis taikomų konvencijų reikalavimų ir neplaukiantį į nurodytą uostą, imasi priemonių užtikrinti, kad toks laivas nebūtų įleidžiamas į Lietuvos Respublikos uostus tol, kol laivo savininkas ar valdytojas pateiks įrodymus, tenkinančius valstybės, kurioje buvo nustatyti laivo trūkumai, atsakingąją instituciją, kad laivas visiškai atitinka visus taikomų konvencijų reikalavimus.
Prieš uždrausdama tokiam laivui įplaukti į Lietuvos Respublikos uostus, Administracija gali tartis su laivo vėliavos valstybės atsakingąja institucija.
66. Nepaisydama šios tvarkos 65 punkto nuostatų, Administracija gali leisti įplaukti laivui į uostą nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis arba saugumo sumetimais, arba tam, kad būtų sumažinta taršos rizika, arba tam, kad būtų pašalinti trūkumai su sąlyga, jei laivo savininkas, valdytojas ar kapitonas ėmėsi reikiamų priemonių, tenkinančių Administraciją, saugiam plaukiojimui užtikrinti.
67. Jei laivas buvo apgadintas atsitiktinai ir atplaukė į uostą patikrinti ar suremontuoti apgadintus mechanizmus ar įrenginius, Administracija privalo įsitikinti, kad apgadinimas yra pašalintas. Įsitikinus, kad apgadinimai tinkamai pašalinti, laivas uoste nesulaikomas.
68. Inspektorius privalo profesionaliai spręsti, ar dera sulaikyti laivą uoste, kol bus pašalinti trūkumai, ar, įvertinus būsimą kelionę, leisti jam išplaukti. Jei, inspektoriaus nuomone, buvo imtasi laive tinkamų saugumo priemonių, laivas nesulaikomas uoste.
69. Bendrąja prasme neatitinkančiu reikalavimų laivas laikomas tuomet, kai:
69.1. trūksta pagrindinės taikomų konvencijų reikalaujamos įrangos;
69.2. laivo įranga neatitinka taikomų konvencijų nustatytų specifikacijų;
69.3. laivas ar jo įranga turi didelių trūkumų (pvz., dėl blogos priežiūros);
69.4. įgulai stinga profesionalumo arba ji blogai atlieka svarbiausias laivo procedūras;
69.5. laivo įgulos narių skaičius arba sudėtis bei jūrininkų diplomai ir kvalifikacijos liudijimai neatitinka reikalavimų.
70. Jei dėl 69 punkte išdėstytų pažeidimų atskirai ar kartu paėmus laivas negali plaukioti arba, išleidus jį į jūrą, kiltų grėsmė pačiam laivui, žmonių gyvybėms arba aplinkai, inspektorius, profesionaliai vertindamas ir vadovaudamasis šios tvarkos 7 priede išdėstytais kriterijais, nustato, ar laivas turi būti sulaikytas.
71. Taikomų konvencijų reikalaujamų dokumentų nebuvimas laive yra aiškus įrodymas, kad laivas neatitinka reikalavimų, ir tai gali būti pagrindas sulaikyti ar išsamiai patikrinti laivą.
72. Apie laivo sulaikymą uoste pranešama laivo vėliavos valstybės atsakingajai institucijai pakankamai smulkiai, kad būtų galima suprasti, ar gedimas yra pakankamai rimta priežastis sulaikyti laivą uoste.
73. Kadangi laivo sulaikymas yra nepaprastas įvykis, tai inspektorius privalo palaikyti ryšį su laivo vėliavos valstybės atsakingąja institucija. Tai padeda garantuoti laivo saugumą, išvengti ginčų, praverčia nagrinėjant laivo sulaikymo teisėtumą.
74. Informacijos apie neatitikimą pateikimas:
74.1. informaciją apie laivo neatitikimą reikalavimams Administracijai pateikia laivo įgulos, profsąjungos ar kitos organizacijos narys arba kitas laivo įgulos, keleivių ar aplinkos apsaugos suinteresuotos institucijos asmuo;
74.2. tokia informacija pateikiama raštu, kad būtų galima įforminti laivo neatitikimo dokumentus. Jei tokia informacija pateikiama žodžiu, Administracijai turi būti nurodytas informaciją pateikęs asmuo arba organizacija. Jei informaciją turintis asmuo neturi galimybės jos perduoti, inspektorius tokią informaciją gali pateikti kaip savo ataskaitos dalį;
74.3. informacija, kuria vadovaujantis atliekamas tyrimas, turi būti pateikta neatidėliojant, laivui atplaukus į uostą, kad Administracija galėtų imtis reikiamų priemonių;
74.4. Lietuvos Respublikoje informaciją apie reikalavimų neatitinkančius laivus renka ir imasi reikiamų veiksmų Administracija. Tokiai informacijai patekus į kitą instanciją, šią informaciją būtina nedelsiant perduoti Administracijai.
75. Administracijos veiksmai neatitinkančio reikalavimų laivo atžvilgiu:
75.1. gavusi informaciją apie įtariamą reikalavimų nevykdymą arba aplinkos teršimo pavojų, Administracija privalo ištirti ją ir imtis atitinkamų priemonių;
75.2. išimtinėmis aplinkybėmis, kai bendroji laivo būklė aiškiai neatitinka standartų, Administracija gali laikinai sustabdyti tokio laivo patikrinimą, kol laivo vėliavos šalis imsis priemonių, būtinų užtikrinti taikomų konvencijų reikalavimų laikymąsi;
75.3. jei yra trūkumų, kurie akivaizdžiai kelia pavojų laivo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai, Administracija užtikrina laivo sulaikymą ar naudojimo, kurio metu buvo nustatyti trūkumai, nutraukimą. Nurodymas dėl sulaikymo ar naudojimo nutraukimas neatšaukiamas tol, kol nepašalinamas pavojus arba kol Administracija nenustato, kad laivas, įvykdęs reikiamas sąlygas, gali išplaukti į jūrą arba jo naudojimas gali būti tęsiamas nerizikuojant keleivių arba įgulos sa …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.