| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina tvarką, kaip nagrinėjami užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje, priimami sprendimai ir jie vykdomi. Jis taip pat panaikina kelis ankstesnius susijusius teisės aktus.
Ką jis reguliuoja

Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką.
Sprendimų dėl prieglobsčio vykdymo tvarką.
Valstybės institucijų, įgyvendinančių šią tvarką, kompetenciją.
Sąvokas, susijusias su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu, tokias kaip „DubliNet sistema“, „EURODAC“, „itin pažeidžiamų asmenų grupė“.
Kam tai rūpi

Užsieniečiams, prašantiems prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
Valstybės institucijoms ir jų tarnautojams, dirbantiems su prieglobsčio prašymais (pvz., Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Migracijos departamentui).
Pagrindiniai punktai

Prieglobsčio prašymas gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose arba teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas.
Informacija, susijusi su prieglobsčio prašymu, yra įslaptinama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus arba kai prašytojas raštu sutinka ją atskleisti.
Prieglobsčio prašytojo kilmės valstybei informacija apie prieglobsčio prašymą neteikiama.
Prieglobsčio prašytojo, sulaukusio 14 metų amžiaus, pirštų atspaudai yra paimami.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO
 Į S A K Y M A S
 DĖL UŽSIENIEČIŲ PRAŠYMŲ SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMO, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO IR JŲ VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
m. lapkričio 15 d. Nr. 1V-361
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 67 straipsnio 4 dalimi:
Tvirtinu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašą (pridedama);
Pripažįstu netekusiais galios:
1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 528 „Dėl Prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo ir asmens dokumentų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3057);
2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 517 „Dėl Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 85-3000);
3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 516 „Dėl vidaus reikalų ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 517 „Dėl Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 105-4736);
4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 1V-347 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2004, Nr. 104-3849).
 VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                            VIRGILIJUS BULOVAS
 SUDERINTA                                                     SUDERINTA
 Lietuvos Respublikos                                          Lietuvos Respublikos
 socialinės apsaugos ir darbo ministerijos             užsienio reikalų ministerijos
 2004-09-17 raštu Nr. (17.4-31)-SD-6860           2004-09-24 raštu Nr. 25.5.2.-29653
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361
 užsieniečių PRAŠYMŲ SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMO,
 sprendimų priėmimo ir jų vykdymo TVARKOS APRAŠAS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – prieglobsčio prašymai) pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo, jų vykdymo tvarką, taip pat nustato šią tvarką įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją.
Šiame apraše vartojamos sąvokos:
 DubliNet sistema – 2003 m. rugsėjo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003, nustatančio detalias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios valstybės piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (toliau – Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1560/2003), 18 straipsnyje nurodytos saugios elektroninių ryšių priemonės, skirtos duomenims perduoti.
 ES valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 taikymo tikslais – Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalystė.
 EURODAC – ES elektroninė informacinė sistema, įsteigta pagal 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl EURODAC sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000).
 EURODAC nuorodos numeris – daktiloskopijos kortelės numeris, nurodytas 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 407/2002, nustatančio tam tikras taisykles įgyvendinant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2725/2000, 2 straipsnio 3 dalyje.
 Įgaliotas atstovas – asmuo, kuris Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams, valstybės institucijose nagrinėjant prieglobsčio prašymą.
 Itin pažeidžiamų asmenų grupė – prieglobsčio prašytojai, kuriems reikia ypač daug jų specifinius poreikius atitinkančio valstybės tarnautojų dėmesio: nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai, žmonės su negalia, senyvo amžiaus žmonės, nėščios moterys, mažamečių vaikų (įvaikių) turintys vieniši tėvai, taip pat asmenys, kurie patyrė ar dėl kurių yra rimtas pagrindas manyti, kad jie galėjo patirti kankinimus, prievartavimą arba kitokias akivaizdaus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto formas, ypač atsižvelgiant į specifinius moterų poreikius.
 Nacionalinis EURODAC padalinys – padalinys, įsteigtas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, kuris atsako už EURODAC sistemos funkcionavimą Lietuvos Respublikoje ir teikia bei priima duomenis, susijusius su Tarybos reglamento (EB) Nr. 2725/2000 įgyvendinimu.
 Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas – 18 metų neturintis prieglobsčio prašytojas, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba atvyko lydimas šių asmenų, tačiau buvo paliktas Lietuvos Respublikoje be priežiūros.
 Prieglobsčio prašymas – užsieniečio bet kokia forma išreikštas prašymas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
 Prieglobsčio prašytojo tranzitas per trečiąją valstybę – prieglobsčio prašytojo vykimas per trečiosios valstybės teritoriją, kai jis neturi tikslo apsigyventi šioje valstybėje.
 Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė ir ES valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė narė, per kurios teritoriją tranzitu prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką.
 Už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga ES valstybė narė – ES valstybė narė, kuri, remiantis 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmą (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003), bei 1990 m. Dubline pasirašytos Konvencijos, nustatančios valstybę, atsakingą už vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (toliau – Dublino konvencija), nuostatomis, prisiima atsakomybę už kitoje ES valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir perima prieglobsčio prašytoją, esantį kitos ES valstybės narės teritorijoje, savo žinion.
 Vidinio persikėlimo alternatyva – pagal šį aprašą nustatyta reali galimybė prieglobsčio prašytojui persikelti į kitą gyvenamąją vietą kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jis gali gauti valstybės apsaugą nuo persekiojimo.
Prieglobsčio prašymas pateikiamas, nagrinėjamas, sprendimas priimamas vadovaujantis 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. Niujorko protokolu dėl pabėgėlių statuso, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Dublino konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539) (toliau – Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29), šiuo aprašu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
 II. PRIEGLOBSČIO PRAŠYMO PATEIKIMAS IR PIRMINIŲ SU TUO SUSIJUSIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMAS
Prieglobsčio prašymas gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), teritorinei policijos įstaigai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centrui (toliau – Užsieniečių registracijos centras).
Užsienietis turi teisę asmeniškai pateikti prieglobsčio prašymą. Nepilnamečių šeimos narių vardu prieglobsčio prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.
Nelydimam nepilnamečiam užsieniečiui pateikus prieglobsčio prašymą, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustatoma laikinoji globa (rūpyba).
Prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte.
 Jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
 Šio punkto nuostatos netaikomos nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams.
Informacija, susijusi su prieglobsčio prašymo pateikimu ir nagrinėjimu, t. y. dokumentai, kuriuose nurodyti prieglobsčio prašytojo asmens duomenys ir faktas, kad jis pateikė prieglobsčio prašymą, yra įstatymų nustatyta tvarka įslaptinama, išskyrus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 73 straipsnio 1 dalyje ir 91 straipsnyje nustatytus atvejus arba tokius atvejus, kai prieglobsčio prašytojas raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista.
 Prieglobsčio prašyme pateikta bei prašymą nagrinėjant gauta informacija prieglobsčio prašytojo kilmės valstybei neteikiama.
Dirbti su prieglobsčio prašytojais įgaliotas prieglobsčio prašymą priimančios valstybės institucijos ar įstaigos (toliau – institucija) valstybės tarnautojas atlieka šiuos veiksmus:
1. paima iš prieglobsčio prašytojo raštišką prieglobsčio prašymą, įrašo šiame prašyme jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
2. surašo prieglobsčio prašymo priėmimo aktą, kai prašymas pateikiamas žodžiu ar kitokia forma – surašo prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, nurodo aktą surašiusiojo pareigas, vardą ir pavardę bei prieglobsčio prašymo pateikimo datą, laiką, vietą ir pasirašo. Aktą taip pat pasirašo vertėjas ir prieglobsčio prašytojo įgaliotas atstovas, jeigu dalyvavo surašant šį aktą;
3. paima visus prieglobsčio prašytojo turimus asmens dokumentus bei kelionės bilietus, padaro jų kopijas ir vizualiai įvertina, ar dokumentuose nėra klastojimo požymių. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys ir kiti jo pateikti dokumentai lieka jo asmens byloje, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas;
4. atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
5. atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir surašo šios apklausos protokolą pagal Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo formą (šio aprašo 1 priedas). Šios apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su ES valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas turi būti supažindintas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, nurodytu šio aprašo 8 punkte, ir su prieglobsčio prašytojo pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Jeigu būtina, apklausoje turi dalyvauti vertėjas. Apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas, apklausą atlikęs valstybės tarnautojas, vertėjas ir prieglobsčio prašytojo įgaliotas atstovas (jeigu dalyvavo apklausoje). Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su apklausos protokolu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašu turi patvirtinti apklausą atlikęs valstybės tarnautojas.
 Įgaliotas atstovas į apklausą kviečiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja, o nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausoje įgaliotas atstovas privalo dalyvauti. Apie įgalioto atstovo arba vertėjo dalyvavimo apklausoje būtinumą prašymą priėmusios institucijos valstybės tarnautojas nedelsdamas praneša Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), kuris užtikrina vertėjo ir įgalioto atstovo dalyvavimą apklausoje;
6. pagal turimus asmens tapatybę patvirtinančius ir kitus dokumentus nustato prieglobsčio prašytojo tapatybę bei kelionės maršrutą. Jeigu prieglobsčio prašytojas neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė ir kelionės maršrutas nustatomi vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka Užsieniečių registracijos centre. Nustačius asmens tapatybę, apie tai nedelsiant informuojamas Migracijos departamentas;
7. nufotografuoja prieglobsčio prašytoją. Padaromos 4 nuotraukos (arba 1 skaitmeninė nuotrauka, jeigu prieglobsčio prašymą priėmusioje institucijoje yra sudarytos techninės sąlygos);
8. jeigu prieglobsčio prašymą priėmusioje institucijoje yra sudarytos techninės sąlygos, įregistruoja prieglobsčio prašymą ir duomenis apie prieglobsčio prašytoją užsieniečių registre (toliau – UR), prieglobsčio prašytojo asmens bylai suteikia registracijos numerį, o šio aprašo 9.10 punkte nurodytai daktiloskopijos kortelei – EURODAC nuorodos numerį, perkelia į UR prieglobsčio prašytojo nuotrauką;
9. jeigu prieglobsčio prašymą priėmusioje institucijoje nėra techninių sąlygų prieglobsčio prašymą įregistruoti UR, telefonu susisiekia su Migracijos departamentu, kad jis suteiktų prieglobsčio prašytojo asmens bylai registracijos numerį, o šio aprašo 9.10 punkte nurodytai daktiloskopijos kortelei – EURODAC nuorodos numerį;
10. paima prieglobsčio prašytojo, sulaukusio 14 metų amžiaus, pirštų atspaudus. Daktiloskopijos kortelė (šio aprašo 2 priedas) siunčiama elektroniniu paštu ar paštu arba nuvežama į Nacionalinį EURODAC padalinį. Prieglobsčio prašytojo iki 14 metų amžiaus pirštų atspaudai imami, esant pagrįstų abejonių dėl jo amžiaus;
11. prieglobsčio prašymą, apklausos protokolą, dokumentą, patvirtinantį, kad duomenys apie pirštų atspaudus yra perduoti Nacionaliniam EURODAC padaliniui, ir visų surinktų dokumentų kopijas nedelsdamas šifruotomis elektroninio ryšio priemonėmis perduoda Migracijos departamentui sprendimui priimti;
12. atlikęs šio aprašo 9.1–9.11 punktuose nurodytus veiksmus, sudaro prieglobsčio prašytojo asmens bylą. Prieglobsčio prašytojo asmens byla kartu su visais prieglobsčio prašytojo pateiktais dokumentais paštu persiunčiama arba nuvežama Migracijos departamentui. Kiekvienam prieglobsčio prašytojui, neatsižvelgiant į jo amžių, sudaroma atskira asmens byla. Į asmens bylą taip pat įsegami dokumentai apie prieglobsčio prašytojo traukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, jeigu tai buvo taikoma.
 Visi šio aprašo 9.1–9.11 punktuose nurodyti veiksmai atliekami ir ne darbo valandomis. Prieglobsčio prašymą priėmusios institucijos valstybės tarnautojas, priėmęs prieglobsčio prašymą ne darbo metu, privalo nedelsdamas apie tai telefonu informuoti Migracijos departamento atsakingą valstybės tarnautoją, budintį ne darbo metu pagal Migracijos departamente sudarytą ir šio aprašo 4 punkte nurodytoms institucijoms pateiktą grafiką. Veiksmai, nurodyti šiame punkte, atliekami per 24 valandas nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento.
Šio aprašo 9.1–9.5 ir 9.7 punktuose nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiais prieglobsčio prašytojais, atliekami dalyvaujant jų tėvams arba kitiems teisėtiems atstovams.
Šio aprašo 9.1–9.5 ir 9.7 punktuose nurodyti veiksmai, susiję su nelydimais nepilnamečiais prieglobsčio prašytojais, atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui, išskyrus atvejus, kai įgaliotas atstovas negali atvykti dalyvauti apklausoje dėl objektyvių (nuo jo nepriklausančių) priežasčių, bei vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui. Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovą kviečia prieglobsčio prašymą priėmusi institucija.
Nustačiusi, kad gali būti taikomi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnyje nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai, prieglobsčio prašymą priėmusi institucija nedelsdama, per 48 val. nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento, privalo kreiptis į apylinkės teismą su teikimu sulaikyti prieglobsčio prašytoją Užsieniečių registracijos centre arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, atsisakymo jį sulaikyti arba dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo prieglobsčio prašymą priėmusi institucija nedelsdama faksu perduoda Migracijos departamentui.
 Su teikimu sulaikyti nepilnametį prieglobsčio prašytoją į teismą kreipiamasi tik kraštutiniu atveju, atsižvelgiant į nepilnamečio prieglobsčio prašytojo geriausius interesus.
Nacionalinis EURODAC padalinys, įvedęs duomenis apie prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus, atsakymą dėl prieglobsčio prašytojo įregistravimo EURODAC sistemoje persiunčia tiesiogiai Migracijos departamentui elektroniniu paštu. Nacionalinis EURODAC padalinys, gavęs informaciją apie tai, kad prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudų duomenys jau buvo įregistruoti centrinėje EURODAC sistemoje, kartu su atsakymu Migracijos departamentui persiunčia ir šio prieglobsčio prašytojo daktiloskopijos kortelę. Migracijos departamentas informuoja Nacionalinį EURODAC padalinį apie užsieniečius, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, pranešdamas pabėgėlių EURODAC nuorodos numerį. Nacionalinis EURODAC padalinys užblokuoja pabėgėlių duomenis apie pirštų atspaudus.
 Nacionalinis EURODAC padalinys, gavęs prieglobsčio prašytojo daktiloskopijos kortelę, joje esančius duomenis sutikrina ir su automatizuotoje daktiloskopinėje identifikacijos sistemoje esančiais pirštų atspaudų duomenimis ir atsakymą elektroniniu paštu persiunčia Migracijos departamentui.
Vieno iš šio aprašo 17.1–17.4 punktuose nurodytų Migracijos departamento sprendimų priėmimo prieglobsčio prašytojas laukia:
1. prieglobsčio prašymą priėmusioje institucijoje:
1.1. jeigu prieglobsčio prašytojas neteisėtai atvyko ar neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir nėra sulaikytas teismo sprendimu arba jam nėra pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė;
1.2. jeigu prieglobsčio prašytojas yra Lietuvos Respublikoje teisėtai, tačiau neturi galimybės apsigyventi kitoje vietoje;
2. pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu yra Lietuvos Respublikoje teisėtai, nurodo gyvenamosios vietos duomenis bei gyvenimo toje gyvenamojoje vietoje teisėtumo pagrindą ir raštu pasižada prieglobsčio prašymą priėmusiai institucijai nustatytu laiku atvykti susipažinti su Migracijos departamento priimtu sprendimu;
3. Užsieniečių registracijos centre ar kitoje sulaikymo vietoje, jeigu prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas teismo sprendimu, arba kitoje teismo nurodytoje vietoje, jeigu prieglobsčio prašytojui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė.
Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas UR įregistruoja tuos prieglobsčio prašymus, kurie nebuvo įregistruoti šio aprašo 9.8 punkte nustatyta tvarka.
 III. LAIKINO TERITORINIO PRIEGLOBSČIO SUTEIKIMAS
Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs prieglobsčio prašymą ir kitus su juo susijusius dokumentus, išnagrinėjęs ir įvertinęs gautus įrodymus bei prireikus atlikęs papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą, nustato:
1. jeigu prieglobsčio prašytojas atvyko iš trečiosios valstybės:
1.1. ar pagal šio aprašo IV skyriuje nustatytus kriterijus ši valstybė jam yra saugi trečioji valstybė;
1.2. ar pagal šio aprašo V skyriuje nustatytus kriterijus yra nustatyta kita ES valstybė narė, atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą;
2. jeigu prieglobsčio prašytojas atvyko iš kilmės valstybės – ar pagal šio aprašo IV skyriuje nustatytus kriterijus ši valstybė jam yra saugi;
3. ar prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. prieglobsčio prašymas, kuris akivaizdžiai neatitinka šio aprašo 66 punkte nustatytų kriterijų, nes:
3.1. jame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo;
3.2. jis paremtas apgaule;
3.3. piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka.
Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikęs šio aprašo 16 punkte nurodytą tyrimą, pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 76 ir 77 straipsnius surašo motyvuotą išvadą, kurios pagrindu Migracijos departamentas, vadovaudamasis nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, priima vieną iš šių sprendimų:
1. nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir prieglobsčio prašytoją įpareigoti išvykti, jį grąžinti arba išsiųsti į saugią trečiąją valstybę, jei nustatoma, kad šis prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės;
2. nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, jei nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga kita ES valstybė narė;
3. nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir grąžinti ar išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos arba pavesti prieglobsčio prašymą priėmusiai institucijai ar Užsieniečių registracijos centrui, jeigu prieglobsčio prašytojas yra jame sulaikytas teismo sprendimu, įpareigoti prieglobsčio prašytoją, atvykusį į Lietuvos Respubliką ar buvusį joje teisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos, jei nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atvyko iš saugios kilmės valstybės arba jo prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas;
4. nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, jei nenustatyti sprendimų, nurodytų šio aprašo 17.1–17.3 punktuose, priėmimo pagrindai.
Migracijos departamento sprendimai, nurodyti šio aprašo 17.1, 17.2 ir 17.4 punktuose, turi būti priimti per 48 val. nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento. Šie sprendimai priimami ir ne darbo metu.
 Migracijos departamento sprendimas, nurodytas šio aprašo 17.3 punkte, priimamas per 48 val. nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento. Šį terminą gali pratęsti Migracijos departamentas, tačiau ne ilgiau kaip iki 7 dienų.
Migracijos departamento sprendimus, nurodytus šio aprašo 17 punkte, vykdo:
1. sprendimus, nurodytus šio aprašo 17.1 ir 17.3 punktuose, – prieglobsčio prašymą priėmusi institucija arba Užsieniečių registracijos centras, jeigu prieglobsčio prašytojas yra jame sulaikytas teismo sprendimu, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
2. sprendimus, nurodytus šio aprašo 17.2 ir 17.4 punktuose, – Migracijos departamentas ir (arba) prieglobsčio prašymą priėmusi institucija šio aprašo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Užsieniečiui, kuris vykdant Migracijos departamento sprendimą, nurodytą šio aprašo 17.1 punkte, grąžinamas į saugią trečiąją valstybę, Migracijos departamentas išduoda pažymą pagal pažymos dėl prašymo suteikti prieglobstį formą (šio aprašo 3 priedas), surašytą lietuvių ir anglų kalbomis, kurioje nurodoma, jog prieglobsčio prašymas nebuvo nagrinėjamas iš esmės vadovaujantis saugios trečiosios valstybės principu.
Laikinas teritorinis prieglobstis prieglobsčio prašytojui suteikiamas tam tikram laikotarpiui, kol iš esmės nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas arba kol prieglobsčio prašytojas bus perduotas ES valstybei narei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Jeigu prieglobsčio prašymą pateikė nelydimas nepilnametis, dėl jo negali būti priimamas sprendimas, nurodytas šio aprašo 17.1 ir 17.3 punktuose.
Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre:
1. jeigu prieglobsčio prašytojas nėra sulaikytas teismo sprendimu arba jam nėra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė;
2. jeigu prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai ir neturi galimybės apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Prieglobsčio prašytojui, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir kuris atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu prieglobsčio prašytojas to pageidauja ir nurodo gyvenamosios vietos duomenis ir gyvenimo toje gyvenamojoje vietoje teisėtumo pagrindą.
Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo laikinas globėjas (rūpintojas) tam neprieštarauja. Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo laikinas globėjas (rūpintojas) arba Pabėgėlių priėmimo centras, jeigu šiame centre įsteigta laikinoji globa (rūpyba), atstovauja nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo interesams, kol nagrinėjamas jo prieglobsčio prašymas.
Migracijos departamentui priėmus vieną iš sprendimų, nurodytų šio aprašo 17.1–17.4 punktuose, Migracijos departamento valstybės tarnautojas įregistruoja šį sprendimą UR ir nedelsdamas faksu perduoda prieglobsčio prašymą priėmusiai institucijai, o šios institucijos valstybės tarnautojas privalo supažindinti prieglobsčio prašytoją su priimtu sprendimu.
Prieglobsčio prašytojas su sprendimu, nurodytu šio aprašo 17 punkte, supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, valstybės tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo dokumentu, vertėjas bei įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama sprendimo, nurodyto šio aprašo 17.1 ir 17.3 punktuose, tinkamai patvirtinta kopija.
 Jeigu užsienietis, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.
Migracijos departamentui priėmus šio aprašo 17.2 ir 17.4 punktuose nurodytus sprendimus, užsieniečio registracijos pažymėjimą šio aprašo X skyriuje nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojui išduoda Migracijos departamentas.
Sprendimą, nurodytą šio aprašo 17.1–17.3 punktuose, prieglobsčio prašytojas per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo pateikimas sustabdo sprendimo, nurodyto šio aprašo 17.1 ir 17.3 punktuose, vykdymą iki šio sprendimo įsigaliojimo.
 Teismui priėmus sprendimą panaikinti Migracijos departamento sprendimą, nurodytą šio aprašo 17.1–17.3 punktuose, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo aprašu ir vykdydamas teismo sprendimą, per 48 valandas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo priima vieną iš sprendimų, nurodytų šio aprašo 17.1–17.4 punktuose.
 Apie sprendimo įsigaliojimą Migracijos departamentas nedelsdamas raštu informuoja instituciją, kuriai šio aprašo nustatyta tvarka pavesta vykdyti šį sprendimą.
 IV. SAUGIOS TREČIOSIOS VALSTYBĖS IR SAUGIOS KILMĖS VALSTYBĖS NUSTATYMO KRITERIJAI IR JŲ TAIKYMAS
Saugia trečiąja valstybe prieglobsčio prašymo pateikimo momentu laikoma valstybė, kuri atitinka šiuos kriterijus:
1. jai galioja ir ji visiškai įgyvendina:
1.1. 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir (arba) 1967 m. Niujorko protokolą dėl pabėgėlių statuso. Valstybė laikoma visiškai įgyvendinančia šių tarptautinių dokumentų reikalavimus, jeigu joje:
1.1.1. prieglobsčio prašytojai gali pasinaudoti efektyvia prieglobsčio suteikimo procedūra;
1.1.2. prieglobsčio prašytojui negrės persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų;
1.1.3. nevaržomai steigiamos ir veikia nevyriausybinės organizacijos, teikiančios pagalbą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams;
1.2. 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir (arba) 1966 m. tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Valstybė laikoma visiškai įgyvendinančia šių tarptautinių dokumentų reikalavimus, jeigu joje:
1.2.1. prieglobsčio prašytojui negrės kankinimai, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi ar jis nebus tokiu būdu baudžiamas;
1.2.2. prieglobsčio prašytojas bus apsaugotas nuo išsiuntimo į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gali grėsti pavojus arba kurioje jis gali būti kankinamas, su juo gali būti žiauriai, nežmoniškai arba žeminant jo orumą elgiamasi ar jis gali būti tokiu būdu baudžiamas;
2. trečioji valstybė, atitinkanti šio aprašo 30.1 punkte išvardytus kriterijus, gali būti pripažinta nesaugia prieglobsčio prašytojui, jeigu jis atvyko iš tos valstybės dalies, kurioje dėl vykstančio ginkluoto konflikto, vidinių neramumų, stichinės nelaimės ar plačiai paplitusios prievartos jis laikinai negalėjo pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.
Saugia kilmės valstybe prieglobsčio prašymo pateikimo momentu laikoma valstybė, kuri atitinka šiuos kriterijus:
1. jai galioja ir ji visiškai įgyvendina 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir (arba) 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir joje užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, išvardytos šiuose tarptautiniuose dokumentuose. Valstybė laikoma visiškai įgyvendinančia jų reikalavimus, jeigu:
1.1. ji leidžia nevyriausybinėms organizacijoms stebėti, kaip ji laikosi tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje;
1.2. rinkimų, politinio pliuralizmo, žodžio laisvės apsaugos srityse efektyviai veikia demokratinės institucijos bei teisinės apsaugos ir žalos atlyginimo teisinis mechanizmas;
2. nagrinėjant padėtį kilmės valstybėje, būtina atsižvelgti į šios valstybės piliečių arba joje nuolat gyvenančių užsieniečių, pateikusių prieglobsčio prašymus ES valstybėse narėse, skaičių bei į tokių užsieniečių, gavusių prieglobstį ES valstybėse narėse, skaičių;
3. kilmės valstybė, atitinkanti šio aprašo 31.1 punkte išvardytus kriterijus, gali būti pripažinta nesaugia prieglobsčio prašytojui, jeigu jis atvyko iš tos valstybės dalies, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, vidiniai neramumai, įvyko stichinė nelaimė ar yra plačiai paplitusi prievarta, ir jis negalėjo persikelti į kitą valstybės dalį.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija), dalyvaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms bei įstaigoms, rengia ataskaitas apie padėtį trečiosiose valstybėse bei kilmės valstybėse, atsižvelgdama į šio aprašo 30 ir 31 punktuose išvardytus saugios trečiosios valstybės ir saugios kilmės valstybės kriterijus. Ataskaitos, dalyvaujant šiame punkte nurodytoms institucijoms ir įstaigoms, kasmet tvirtinamos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto valstybės tarnautojo. Pasikeitus padėčiai trečiosiose valstybėse arba kilmės valstybėse, ataskaitos parengiamos iš naujo ir tvirtinamos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto valstybės tarnautojo.
Rengiamos ataskaitos apie padėtį trečiosiose valstybėse ir kilmės valstybėse gali būti grindžiamos informacija, gauta iš įvairių šaltinių. Informacija vertinama pagal jos gavimo šaltinį, pradedant nuo patikimiausio, šia eilės tvarka:
1. informacija, gauta iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų;
2. informacija, gauta iš Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos;
3. informacija, gauta iš kitų tarptautinių organizacijų;
4. informacija, gauta iš nevyriausybinių organizacijų;
5. žiniasklaidos pranešimai;
6. kita informacija.
Ataskaitos apie padėtį trečiosiose valstybėse ir kilmės valstybėse yra įslaptinamos.
Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą, nurodytą šio aprašo 17.1 punkte, atsižvelgdamas į ataskaitą apie padėtį trečiojoje valstybėje bei į prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, nustato, ar valstybė, per kurią prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką, yra saugi. Jeigu ataskaita apie trečiąją valstybę neparengta, Migracijos departamentas savarankiškai priima sprendimą, ar trečioji valstybė yra saugi, atsižvelgdamas į šiame skyriuje įtvirtintus saugios trečiosios valstybės kriterijus bei į prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis.
Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą, nurodytą šio aprašo 17.3 punkte, atsižvelgdamas į ataskaitą apie padėtį kilmės valstybėje bei į prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, nustato, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybė yra saugi. Jeigu ataskaita apie kilmės valstybę neparengta, Migracijos departamentas savarankiškai priima sprendimą, ar kilmės valstybė yra saugi, atsižvelgdamas į šiame skyriuje įtvirtintus saugios kilmės valstybės kriterijus bei į prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis.
Saugios trečiosios valstybės ir saugios kilmės valstybės principai netaikomi, jeigu prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys akivaizdžiai liudija šių valstybių saugumo nustatymo kriterijų, išdėstytų šio aprašo 30 ir 31 punktuose, nebuvimą ir to neįmanoma paneigti remiantis Migracijos departamento turimais duomenimis.
 V. ES VALSTYBĖS NARĖS, ATSAKINGOS UŽ PRIEGLOBSČIO PRAŠYMO NAGRINĖJIMĄ, NUSTATYMAS IR PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO PERĖMIMAS ŠIOS ES VALSTYBĖS NARĖS ŽINION
Už prieglobsčio prašymo, pateikto ES valstybių narių teritorijoje, nagrinėjimą gali būti atsakinga tik viena ES valstybė narė.
Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs iš šio aprašo 4 punkte nurodytos institucijos prieglobsčio prašymą ir su juo susijusius dokumentus, atsižvelgdamas į atsakymą, gautą iš EURODAC sistemos, prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, asmens tapatybės, kelionės ir kitus dokumentus, nustato, ar yra pagrindas taikyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 5–14 straipsniuose ar Dublino konvencijos 4–8 straipsniuose nurodytus kriterijus bei minėto reglamento 15 ir 16 straipsnius ar Dublino konvencijos 9 straipsnį. Kriterijai taikomi tokia eilės tvarka, kokia yra nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 III skyriuje arba Dublino konvencijos 4–8 straipsniuose.
Migracijos departamentas gali nustatyti, kad ES valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą remiantis humanitarine išlyga, nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 15 straipsnyje ar Dublino konvencijos 9 straipsnyje.
Atlikdamas šio aprašo 39 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, nurodytais Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 18 straipsnyje bei išvardytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 II priede.
 Nesant jokių tiesioginių įrodymų, kita ES valstybė gali būti pripažinta atsakinga už prieglobsčio prašymo, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, jeigu netiesioginiai įrodymai, surinkti Migracijos departamento, yra suderinami, patikrinami ir pakankamai išsamūs.
Nustačius, kad yra pagrindas taikyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 5–14 straipsniuose ar Dublino konvencijos 4–8 straipsniuose nurodytus kriterijus arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 15 ar 16 straipsnius arba Dublino konvencijos 9 straipsnį, priimamas šio aprašo 17.2 punkte nurodytas sprendimas.
Priėmus šio aprašo 17.2 punkte nurodytą sprendimą, Migracijos departamento valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prieglobsčio prašymo pateikimo susisiekia su nustatytos atsakingos ES valstybės narės kompetentinga institucija dėl atsakomybės už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą perėmimo ar prieglobsčio prašytojo atsiėmimo. Šiam tikslui Migracijos departamento įgalioto skyriaus valstybės tarnautojas užpildo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 I ar III priede nurodytų prašymų formas ir persiunčia paklausimus DubliNet sistema.
 Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą perimti prieglobsčio prašymą, jeigu nustatyti pagrindai, išvardyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 6–7 straipsniuose, 9 straipsnio 1–4 dalyse, 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 14 ir 15 straipsniuose arba Dublino konvencijos 4–7 ir 9 straipsniuose.
 Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia prašymą atsiimti prieglobsčio prašytoją, jeigu nustatyti kriterijai, išvardyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 4 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 1 dalies c–e punktuose arba Dublino konvencijos 8 straipsnyje.
 Prašymai ir prašymų priedai parengiami vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 1 ir 2 straipsnių nustatyta tvarka.
Prireikus Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali išsiųsti ES valstybės narės kompetentingai institucijai prašymą dėl informacijos pateikimo, remdamasis Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 21 straipsniu ar Dublino konvencijos 15 straipsniu. Šis prašymas pateikiamas siekiant parengti šio aprašo 43 punkte nurodytus paklausimus, jis įforminamas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 V priede pateiktą formą.
Migracijos departamento valstybės tarnautojas, pateikdamas šio aprašo 43 punkte nurodytus prašymus, gali ES valstybės narės institucijos atsakymą prašyti pateikti skubos tvarka tais atvejais, kurie nurodyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 17 straipsnio 2 dalyje. Terminas, per kurį prašoma atsakyti, negali būti trumpesnis nei 7 dienos.
Migracijos departamentui gavus ES valstybės narės atsakymą, kuriame ši valstybė teigia atsisakanti perimti atsakomybę ar atsiimti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali pakartotinai kreiptis į šią ES valstybę narę Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais per 3 savaites nuo atsakymo gavimo dienos.
ES valstybė narė laikoma atsakinga už prieglobsčio prašymo, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, jeigu ši valstybė narė:
1. sutinka perimti atsakomybę už prieglobsčio prašymą;
2. sutinka atsiimti prieglobsčio prašytoją;
3. nepateikia atsakymo į prašymą, nurodytą šio aprašo 43 punkte, per Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 18 straipsnio 1 ir 6 dalyse bei 20 straipsnio 1 dalies b punkte numatytus terminus.
Jeigu pagal šio aprašo 39–47 punktus nustatoma ES valstybė narė, atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, Migracijos departamentas priima sprendimą perduoti prieglobsčio prašytoją šiai valstybei.
 Sprendimas perduoti prieglobsčio prašytoją ES valstybei narei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, įforminamas raštu ir įregistruojamas UR. Prieglobsčio prašytojas su sprendimu supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, valstybės tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo dokumentu, vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama tinkamai patvirtinta sprendimo kopija.
 Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.
Šio aprašo 48 punkte nurodytą Migracijos departamento sprendimą prieglobsčio prašytojas per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.
Prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, vyksta vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 I antraštinės dalies III skyriumi ar Dublino konvencijos 11 straipsnio 5 dalimi. Perdavimą organizuoja Migracijos departamentas, o vykdo teritorinė policijos įstaiga arba Užsieniečių registracijos centras, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas.
Prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, turi įvykti per 6 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo, nurodyto šio aprašo 48 punkte, priėmimo dienos. Šis terminas Migracijos departamento sprendimu gali būti pratęstas:
1. iki 12 mėnesių, jeigu prieglobsčio prašytojas yra įkalintas;
2. iki 18 mėnesių, jeigu neįmanoma susisiekti su prieglobsčio prašytoju.
 Migracijos departamentas apie prieglobsčio prašytojo perdavimo termino pratęsimą informuoja ES valstybę narę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Užsieniečių registracijos centras, nustatęs, kad prieglobsčio prašytojo neįmanoma perduoti ES valstybei narei per šio aprašo 51 punkte nustatytą terminą, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 7 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Migracijos departamentas prieglobsčio prašytojui išduoda dokumentą, vadovaudamasis Kelionės dokumento laissez-passer forma (4 priedas), skirtą vienai kelionei į ES valstybę narę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Sprendimas išduoti laissez-passer įforminamas raštu ir įregistruojamas UR.
Lietuvos Respublika laikoma atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą:
1. nustačius, kad nėra pagrindo taikyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 5–14 straipsniuose ar Dublino konvencijos 4–8 straipsniuose nurodytus kriterijus ir minėto reglamento 15 ar 16 straipsnius arba Dublino konvencijos 9 straipsnį;
2. Lietuvos Respublikai pripažinus atsakomybę už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pagal šio aprašo 58 punktą;
3. jeigu prieglobsčio prašytojo perdavimas ES valstybei narei, atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, neįvyko.
Jeigu Lietuvos Respublika yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pagal šio aprašo 54.1 ir 54.3 punktus, Migracijos departamentas įgalioto skyriaus valstybės tarnautojo parengtos motyvuotos išvados pagrindu priima sprendimą nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės ir pratęsti laikiną teritorinį prieglobstį.
 Sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės ir pratęsti laikiną teritorinį prieglobstį įforminamas raštu ir įregistruojamas UR. Prieglobsčio prašytojas su sprendimu supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, valstybės tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo dokumentu, vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama tinkamai patvirtinta sprendimo kopija.
 Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.
Jeigu Lietuvos Respublika yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pagal šio aprašo 54.2 punktą, motyvuotos išvados pagrindu Migracijos departamentas, vadovaudamasis nustatytais faktais ir teisės aktais, priima sprendimą, nurodytą šio aprašo 17.4 punkte. Šis sprendimas priimamas per 48 val. nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai momento.
Migracijos departamentui iš ES valstybės narės kompetentingos institucijos gavus prašymą, nurodytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 I ar III priede, Migracijos departamento valstybės tarnautojas išnagrinėja šį prašymą ir kartu pateiktus dokumentus.
Jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 5–14 straipsniuose ar Dublino konvencijos 4–8 straipsniuose nurodytus kriterijus arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 15 ar 16 straipsnius arba Dublino konvencijos 9 straipsnį yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos atsakomybės už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pripažinimo. Šis sprendimas įforminamas raštu ir registruojamas UR.
Atsakymą dėl atsakomybės už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Migracijos departamento valstybės tarnautojas privalo pateikti per Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 18 straipsnio 1 ir 6 dalyse bei 20 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytus terminus.
 Atsakymas rengiamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 I antraštinės dalies II skyriuje nustatyta tvarka.
Sprendimas dėl atsakomybės už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pripažinimo Migracijos departamento sprendimu pripažįstamas netekusiu galios, jeigu prieglobsčio prašytojo perdavimas Lietuvos Respublikai neįvyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 III skyriuje ar Dublino konvencijos 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Šis sprendimas įforminamas raštu ir registruojamas UR.
Migracijos departamentas bendradarbiauja su ES valstybės narės kompetentinga institucija dėl prieglobsčio prašytojo, už kurio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, perdavimo. Prieglobsčio prašytojo perdavimas vyksta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 III skyriaus ar Dublino konvencijos 11 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka.
 VI. PRIEGLOBSČIO PRAŠYTOJO, KURIS TURI TEISĘ NAUDOTIS LAIKINU TERITORINIU PRIEGLOBSČIU, PRIEGLOBSČIO PRAŠYMO NAGRINĖJIMAS IŠ ESMĖS
Prieglobsčio prašytojas, kuris turi teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu ir kurio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės, privalo užpildyti anketą pagal prieglobsčio prašytojo anketos formą (šio aprašo 5 priedas). Anketą prieglobsčio prašytojui Migracijos departamentas arba Užsieniečių registracijos centras, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas, pateikia jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta.
Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prieglobsčio prašytojo, kuris turi teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu, prieglobsčio prašymą iš esmės, turi atlikti šiuos veiksmus:
1. apklausti prieglobsčio prašytoją ir surašyti šios apklausos protokolą, vadovaudamasis Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokolo forma (šio aprašo 6 priedas). Apklausos tikslas – surinkti esminius duomenis apie faktus, patvirtinančius prieglobsčio prašytojo persekiojimą ar kitą jam kilusią grėsmę kilmės valstybėje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas turi būti supažindintas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu ir su prieglobsčio prašytojo pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Prieglobsčio prašytojui pageidaujant, apklausoje turi dalyvauti vertėjas ar įgaliotas atstovas. Apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas, ją atlikęs valstybės tarnautojas bei vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo apklausoje. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su apklausos protokolu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašu turi patvirtinti apklausą atlikęs valstybės tarnautojas;
2. parengti ir išsiųsti paklausimus, kurių reikia patikrinimui atlikti:
2.1. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai – ar yra paskelbta prieglobsčio prašytojo tarptautinė paieška;
2.2. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui – ar prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui;
2.3. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – ar prieglobsčio prašytojo buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai;
3. vadovaudamasis Informacijos apie įtariamuosius, kaltinamus, teistus ir patrauktus baudžiamojon atsakomybėn asmenis pateikimo, naudojimo bei saugojimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-243 (Žin., 2003, Nr. 65-2986), 28, 29, 30–33 punktais, patikrinti duomenis apie prieglobsčio prašytoją Informatikos ir ryšių departamento Teistumo informacijos skyriaus duomenų bazėse ir parengti pažymą apie teistumą ir paiešką;
4. jei būtina, išsiųsti paklausimus trečiųjų valstybių institucijoms, susijusioms su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms ar kitoms įstaigoms, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijas;
5. surinkti reikiamą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
 Prireikus įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas gali atlikti papildomą prieglobsčio prašytojo apklausą bei apklausti kartu atvykusius jo šeimos narius, įskaitant nepilnamečius vaikus (įvaikius).
Esant pagrįstų abejonių, Migracijos departamentas priima sprendimą paskirti atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir šeimos ryšių nustatymo (dezoksiribonukleino rūgšties) testą.
 Amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu prieglobsčio prašytojas sutinka jį atlikti. Prieglobsčio prašytojui atsisakius atlikti tyrimą, tai vertinama Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu.
Surinkę šio aprašo 63–64 punktuose nurodytą informaciją, Migracijos departamento valstybės tarnautojai atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ nustatytą pabėgėlio sąvoką, įtvirtintą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje, arba šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą.
Atlikdamas šio aprašo 65 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi nustatyti, ar:
1. prieglobsčio prašytojas jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojas gali būti pripažintas pabėgėliu, jeigu jis patyrė valstybės institucijų arba kitų organizacijų ar struktūrų, kontroliuojančių dalį valstybės teritorijos, persekiojimą, t. y. prieš jį buvo nukreipti valstybės institucijų pakankamai rimti arba besikartojantys veiksmai, pažeidžiantys jo pagrindines teises, arba toks persekiojimas jam realiai gresia. Persekiojimas, kurį vykdė ne valstybės institucijos ar kitos šiame punkte nurodytos organizacijos, gali būti pripažintas pagrindu suteikti pabėgėlio statusą, jeigu valstybės institucijos ar kitos šiame punkte nurodytos organizacijos neįstengė ar negalėjo užtikrinti jo apsaugos nuo tokio persekiojimo. Persekiojimas arba persekiojimo grėsmė, kurie turi būti pripažinti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais;
2. prieglobsčio prašytojas dėl šio aprašo 66.1 punkte nurodytų priežasčių negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga arba grįžti į šią valstybę;
3. prieglobsčio prašytojas neturi vidinio persikėlimo alternatyvos;
4. prieglobsčio prašytojui jo išvykimo iš jo kilmės valstybės momentu negrėsė persekiojimas, tačiau šis persekiojimo pavojus dėl objektyvių priežasčių atsirado jam būnant už valstybės, iš kurios jis atvyko, ribų ir dėl šios priežasties prieglobsčio prašytojas negali grįžti į šią valstybę;
5. grįžimo į kilmės valstybę atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kils grėsmė, kad jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos arba kils grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Nustačius, kad prieglobsčio prašytojas atitinka kriterijus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje, ir įvertinus duomenis, nustatytus pagal šio aprašo 66 punktą, turi būti nustatyta, ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama, nurodytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnyje.
Migracijos departamentas prieglobsčio prašymą privalo išnagrinėti iš esmės ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo, nurodyto šio aprašo 17.4 ir 55 punktuose, priėmimo dienos.
 Jeigu dėl objektyvių priežasčių per šį laikotarpį prieglobsčio prašymo išnagrinėti negalima, Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, tačiau jis negali viršyti 6 mėnesių nuo Migracijos departamento sprendimo, nurodyto šio aprašo 17.4 ir 55 punktuose, priėmimo dienos.
 Sprendimas pratęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą įforminamas raštu ir registruojamas UR. Apie prieglobsčio prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą pranešama prieglobsčio prašytojui ir Užsieniečių registracijos centrui arba Pabėgėlių priėmimo centrui, jeigu prieglobsčio prašytojas jame apgyvendintas.
Migracijos departamentas, nustatęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus pagrindus, priima sprendimą sustabdyti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Migracijos departamentas priima sprendimą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, jeigu:
1. prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
 Tolesnės prieglobsčio prašytojo padėties klausimas sprendžiamas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
 Jeigu prieglobsčio prašymas buvo pateiktas nepilnamečių vaikų (įvaikių) vardu, nutraukiamas ir vaikų (įvaikių) prieglobsčio prašymų nagrinėjimas;
2. praeina 1 mėnuo nuo Migracijos departamento sprendimo sustabdyti prieglobsčio prašytojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą priėmimo dienos;
3. prieglobsčio prašytojas miršta.
 Prieglobsčio prašymai, pateikti nepilnamečių vaikų (įvaikių) vardu, toliau nagrinėjami pagal šio aprašo reikalavimus.
Jeigu prieglobsčio prašytojas, kurio prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, grįžo į Užsieniečių registracijos centrą, Pabėgėlių priėmimo centrą arba atsiranda galimybė susisiekti su prieglobsčio prašytoju ir nuo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo sustabdymo dienos nepraėjo 1 mėnuo, Migracijos departamentas priima sprendimą atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
 Į prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą neįskaičiuojamas laikas, kai prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo atnaujintas, per 24 val. nuo Migracijos departamento sprendimo atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą priėmimo dienos privalo raštu pateikti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai savo veiksmų ar neveikimo motyvus. Užsieniečių registracijos centras, Pabėgėlių priėmimo centras ar teritorinė policijos įstaiga, kai įvertina visas aplinkybes ir nustato, kad prieglobsčio prašytojai savo veiksmais arba neveikimu vilkina prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, teikia Migracijos departamentui atlikto tyrimo išvadą, kurioje gali siūlyti nagrinėti prieglobsčio prašymą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
Sprendimas sustabdyti, atnaujinti arba nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą įforminamas raštu ir registruojamas UR. Sprendimą priima Migracijos departamentas.
 Apie sprendimą sustabdyti, atnaujinti arba nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą Migracijos departamentas nedelsdamas praneša Užsieniečių registracijos centrui ar Pabėgėlių priėmimo centrui.
Jeigu prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas šio aprašo 70.1 punkte nustatytu pagrindu, prieglobsčio prašytojas su sprendimu nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, valstybės tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, ir vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama tinkamai patvirtinta sprendimo kopija.
 Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.
Prieglobsčio prašytojas Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo nutraukimo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo pateikimas nesustabdo Migracijos departamento sprendimo dalies dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo nutraukimo vykdymo.
 VII. PRIEGLOBSČIO (PABĖGĖLIO STATUSO AR PAPILDOMOS APSAUGOS) SUTEIKIMAS
Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikęs tyrimą, nustatytą šio aprašo 65, 66 ir 67 punktuose, iš esmės išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą ir vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86, 87 ir 88 straipsniais, parengia motyvuotą išvadą dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo). Migracijos departamentas, remdamasis išvada dėl pabėgėlio statuso suteikimo (nesuteikimo), priima vieną iš šių sprendimų:
1. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas nuolat gyventi). Šis sprendimas yra priimamas, kai šiame apraše nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir nenustatoma priežasčių, išvardytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnyje;
2. suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi). Šis sprendimas priimamas, kai šiame apraše nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, ir nenustatoma priežasčių, išvardytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnyje. Šiame sprendime turi būti nurodomi pabėgėlio statuso nesuteikimo motyvai;
3. nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi, nesusijusį su prieglobsčio suteikimu, vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Toks sprendimas priimamas, kai šiame apraše išdėstyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, arba nustatomos priežastys, nurodytos šio įstatymo 88 straipsnyje, tačiau prieglobsčio prašytojo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio įstatymo nustatyta tvarka arba 132 straipsnyje nurodytu pagrindu atidėtas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Sprendime turi būti nurodyti prieglobsčio nesuteikimo motyvai;
4. nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pavesti įpareigoti prieglobsčio prašytoją išvykti iš Lietuvos Respublikos, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos ar grąžinti į jo kilmės valstybę arba į valstybę, iš kurios jis atvyko, arba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl išsiuntimo, kai išsiuntimas yra susijęs su Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šis sprendimas priimamas, kai šiame apraše išdėstyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, arba nustatomos priežastys, nurodytos šio įstatymo 88 straipsnyje. Sprendime turi būti nurodyti prieglobsčio nesuteikimo motyvai.
Sprendimas, nurodytas šio aprašo 76.1–76.4 punktuose, įforminamas raštu ir registruojamas UR.
Prieglobsčio prašytojas su sprendimu, nurodytu šio aprašo 76.1–76.4 punktuose, supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią jis geriausiai supranta. Sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, valstybės tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, vertėjas, jeigu jis dalyvavo. Prieglobsčio prašytojui įteikiama tinkamai patvirtinta sprendimo kopija. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai.
Migracijos departa …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.