📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6, 14, 15, 16, 20,
21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 35, 39, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54,
57, 58, 61, 63, 64, 67, 76, 77, 78, 791, 80, 82, 88, 89, 91, 96, 100, 102, 107,
111, 115, 119, 122, 147,
LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 6, 14, 15, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 35, 39, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 57, 58, 61, 63, 64, 67, 76, 77, 78, 791, 80, 82, 88, 89, 91, 96, 100, 102, 107, 111, 115, 119, 122, 147, 169, 181, 186, 190, 192, 193, 197, 198, 200, 201, 202, 205, 206, 208, 209, 210, 214, 228 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO II1 SKYRIUMI, 1251, 2291, 232 STRAIPSNIAIS IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2007 m. lapkričio 15 d. Nr. X-1324
Vilnius
(Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2004, Nr. 120-4434; 2005, Nr. 18-571, Nr. 130-4664; 2006,
Nr. 78-3059, Nr. 87-3409; 2007, Nr. 61-2342)
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili.
2. Įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus, reglamentuoja šią veiklą ir ypatumus, kuriuos privalo atitikti akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea), vykdanti draudimo, perdraudimo veiklą ar nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą. Šis Įstatymas taip pat reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus ir kitus jame nurodytus santykius.
3. Šio Įstatymo nuostatos netaikomos:
1) valstybinio socialinio draudimo santykiams;
2) Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuojamiems santykiams;
3) perdraudimo veiklai, kurią vykdo arba visiškai užtikrina valstybė dėl viešųjų visuomenės interesų kraštutiniais atvejais veikdama kaip perdraudikas, įskaitant atvejus, kai tokį vaidmenį ji turi prisiimti dėl rinkoje susidariusios situacijos, kai joje negalima gauti adekvačios komercinio draudimo teikiamos apsaugos.
4. Subjektų, turinčių teisę verstis valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo veikla, steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos, bankroto ir valstybinės priežiūros ypatumus nustato kiti įstatymai.
5. Tam tikrų draudimo įmonių draudimo veiklos ir perdraudimo įmonių perdraudimo veiklos ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.
6. Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
7. Šio įstatymo nuostatos, taikytinos perdraudimo veiklai, taip pat turi būti taikomos ir tuo atveju, kai perdraudikas vykdo subjektų, pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą turinčių teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, rizikų perėmimą.
8. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šiuo Įstatymu nenustatyta kitaip.
9. Šio Įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai nurodyti Įstatymo priede.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Aktuaras – draudimo matematikas.
2. Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami.
3. Būtinoji mokumo atsarga – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuojamas mokumo atsargos dydis, kuris privalo atitikti draudiko veiklos apimtį ir specifiką.
4. Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.
5. Dalyvaujanti įmonė yra:
1) patronuojanti įmonė;
2) įmonė, šio straipsnio 6 dalyje nurodytais būdais dalyvaujanti kitoje įmonėje;
3) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 53 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo sandoriuose ar įstatuose esamomis nuostatomis;
4) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 53 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotosios finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys.
6. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis valdymas 20 procentų ar daugiau visų balsavimo teisių įmonės aukščiausiojo organo susirinkime ar 20 procentų ar daugiau įmonės akcinio (pajinio ir pan.) kapitalo, taip pat kitokia reali ir ilgalaikė galimybė tiek būnant įmonės akcininku (dalyviu), tiek turint kitų su akciniu (pajiniu ir pan.) kapitalu susijusių teisių daryti įtaką sprendimams dėl įmonės veiklos.
7. Didelė draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus.
8. Draudėjas – asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.
9. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.
10. Draudiko pelno dalis – draudėjui ir (ar) naudos gavėjui gyvybės draudimo su kapitalo kaupimu sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskaičiuojama ir išmokama draudimo sutartyje numatyta tvarka.
11. Draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.
12. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.
13. Draudimo įmonė – įmonė, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją.
14. Draudimo interesas – nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui.
15. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.
16. Draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ir kurios pagrindinis veiklos tikslas – dalyvauti dukterinių įmonių, kurios išimtinai ar daugiausia yra draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar užsienio valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės, valdyme, ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
17. Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.
18. Draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas.
19. Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.
20. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui.
21. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus.
22. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.
23. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą.
24. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas.
25. Draudimo techniniai atidėjiniai – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti draudiko įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių ar susiję su jomis.
26. Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kito asmens nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šio asmens turtinius interesus įvykus draudžiamiesiems įvykiams, asmens turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šio Įstatymo prasme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šiame Įstatyme vartojama sąvoka „draudimo veikla“ apima perdraudimo veiklą.
27. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
28. Dukterinė įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;
2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;
3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, įstatų nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone, kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką;
4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais (dalyviais) sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų (dalyvių) balsų;
5) įmonė, kuriai, kompetentingos institucijos nuomone, kita įmonė daro lemiamą įtaką;
6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra dukterinės įmonės dukterinė įmonė. Tokiu atveju ji laikoma patronuojančios įmonės, kurios dukterinė įmonė turi dukterinę įmonę, dukterine įmone.
29. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
30. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje:
1) yra turtas, kai draudimo sutartis susijusi su pastatais ar su pastatais ir juose esančiu turtu, jei šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi;
2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, su kuria susijusi draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju pagal šį punktą Europos Sąjungos valstybe nare, kurioje yra draudimo rizika, taip pat laikoma ta Europos Sąjungos valstybė narė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, 30 dienų laikotarpiu nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta;
3) draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo nuo kelionės ar atostogų draudimo rizikų sutartį, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos;
4) yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba draudėjo buveinė, filialas ar atstovybė, su kuriomis draudimo sutartis yra susijusi, tačiau tik visais kitais atvejais, neaptartais šios dalies 1–3 punktuose.
31. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje teikiamos draudimo paslaugos, – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ne šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialas.
32. Finansinis perdraudimas – perdraudimo veikla, kai tiesioginis didžiausias tikėtinas nuostolis (suprantamas kaip didžiausia perduota ekonominė rizika, kurią lemia tiek apdraustos rizikos reikšmingumas, tiek pasirinktas rizikos perdavimo laikas) visą finansinio perdraudimo sutarties galiojimo laiką ribotu dydžiu, bet gerokai viršija draudimo įmoką. Šiai perdraudimo veiklai būdinga: finansinio perdraudimo sutarties nuostatos, kuriomis siekiama nuosekliai subalansuoti šalių tarpusavio ekonominę patirtį, kad būtų pasiektas pageidaujamas rizikos perdavimas, arba tai, kad pinigų vertės kitimas laikui bėgant yra reikšmingas.
33. Garantinis iždas – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacijos iždas arba analogiškas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatytas darinys.
34. Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudžiamųjų įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo ar kitokio draudžiamojo įvykio – mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.
35. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.
36. Įmonių grupė – įmonių grupė, į kurią įeina patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė ar jos dukterinės įmonės dalyvauja šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais.
37. Intervencinės priemonės – teismo ar Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos taikomos priemonės, kurių paskirtis – išsaugoti ar atkurti draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus ar įgyvendinti Civilinio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios dėl savo pobūdžio daro įtaką ne tik draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo, bet ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
38. Įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta, arba, jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra jo buveinė, su kuria susijusi gyvybės draudimo sutartis.
39. Išperkamoji suma – suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes.
40. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
41. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo veiklą.
42. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės perdraudimo įmonė – įmonė, pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti perdraudimo veiklą.
43. Kompetentinga institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija).
44. Kontrolė – santykiai tarp patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės, atitinkantys šio straipsnio 28 ir 53 dalyse numatytus kriterijus, arba analogiški santykiai tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.
45. Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, tačiau kuri pati nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė, užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
46. Mokumo atsarga – draudiko turtas, viršijantis įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių.
47. Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
48. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
49. Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ir pakeistas.
50. Nukentėjęs trečiasis asmuo – civilinės atsakomybės draudimo atveju asmuo, kuriam draudėjas ar apdraustasis padarė žalos.
51. Pakankamas akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma draudimo ar perdraudimo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar suteikianti ne mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime arba leidžianti daryti esminę įtaką draudimo ar perdraudimo įmonės valdymui. Skaičiuojant pakankamą akcijų paketą, atsižvelgiama į balsus, kuriuos asmuo turi pagal Priežiūros komisijos nustatytą tvarką.
52. Pakartotinis perdraudimas (retrocesija) – prisiimto ar perduoto perdraudimo perdraudimas.
53. Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;
2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;
3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo sandorio ar įstatų nuostatų;
4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais (dalyviais), kontroliuoja daugumą šios kitos įmonės akcininkų (dalyvių) balsų;
5) įmonė, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, daro lemiamą įtaką kitai įmonei.
54. Perdraudėjas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perduodanti savo prisiimtos rizikos dalį kitai draudimo ar perdraudimo įmonei.
55. Perdraudikas – draudimo ar perdraudimo įmonė, perimanti tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo ar perdraudimo įmonės.
56. Perdraudimo įmonė – įmonė, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusi perdraudimo veiklos licenciją.
57. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo veiklą.
58. Perdraudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, siūloma sudaryti perdraudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis ar administruojant perdraudžiamuosius įvykius. Ši veikla, vykdoma perdraudiko ar perdraudiko darbuotojų dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudžiamųjų įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas.
59. Perdraudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria prisiimama draudimo ar perdraudimo įmonės perduodama rizika. Perdraudimo veikla taip pat yra veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd's“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd's“ nario.
60. Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis.
61. Steigimosi teisė – teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigti draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinę draudimo ar perdraudimo įmonę ar filialą, draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinę draudimo ar perdraudimo įmonę ar filialą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą.
62. Susijusi įmonė – dukterinė įmonė arba įmonė, kurioje šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais dalyvauja kita įmonė.
63. Sveikatos draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, apimantis draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą ligos atveju.
64. Teisė teikti draudimo ar perdraudimo, draudimo tarpininkavimo paslaugas (toliau – teisė teikti paslaugas) – draudimo ar perdraudimo įmonės teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės ar filialo, draudimo tarpininkų teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės teisė vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės ar filialo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo.
65. Turima mokumo atsarga – draudiko turimo turto, viršijančio įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių, dydis, apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
66. Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos.
67. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos narė ar ne Europos ekonominės erdvės valstybė.
68. Užsienio valstybės draudimo įmonė – užsienio valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo draudimo veiklą ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų, jeigu ji būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauti šiame Įstatyme nustatytą ar lygiavertę draudimo veiklos licenciją.
69. Užsienio valstybės perdraudimo įmonė – užsienio valstybėje registruota įmonė, kuri vykdo perdraudimo veiklą ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų, jeigu ji būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauti šiame Įstatyme nustatytą ar lygiavertę perdraudimo veiklos licenciją.“
3 straipsnis. 3 straipsnio 2 dalies pakeitimas
3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „draudiminių“ įrašyti žodį „draudžiamųjų“, vietoj žodžio „perdraudiminių“ įrašyti žodį „perdraudžiamųjų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą bei nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.“
4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Perdraudimo veikla
1. Lietuvos Respublikoje perdraudimo veiklą turi teisę vykdyti tik šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai ir:
1) Lietuvos Respublikos perdraudimo įmonės;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios;
3) užsienio valstybių perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus perdraudimo ir su šia veikla susijusią veiklą: perdraudžiamųjų įvykių administravimą, perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą perdraudimo klausimais, perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą bei nekilnojamojo turto nuomą ir perdraudžiamo turto vertinimą.“
5 straipsnis. 6 straipsnio 1 ir 2 punktų pakeitimas
1. 6 straipsnio 1 punkte po žodžių „draudimo įmonė“ įrašyti žodžius „perdraudimo įmonė“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) atstovybę ar biurą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigia draudimo įmonė, perdraudimo įmonė ar Lietuvos Respublikos draudimo tarpininkų įmonė;“.
2. 6 straipsnio 2 punkte po žodžių „draudimo įmonė“ įrašyti žodžius „perdraudimo įmonė“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) atstovybę ar biurą Lietuvos Respublikoje steigia kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė ar draudimo tarpininkų įmonė.“
6 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktų ir 4 dalies 3 punkto pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie draudimo įmonę kontroliuojančius asmenis, šioje įmonėje dalyvaujančias įmones ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus. Taip pat pateikiama Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie kontroliuojančių juridinių asmenų ir dalyvaujančių įmonių priežiūros ir valdymo organų narius;“.
2. 14 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžio „aktuarijų“ įrašyti žodį „aktuarą“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„5) Priežiūros komisijos nustatytos formos informacija apie vyriausiąjį buhalterį ir apie vyriausiąjį aktuarą;“.
3. 14 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj žodžių „visus kitus“ įrašyti žodžius „pakankamą akcijų paketą valdančius“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) Priežiūros komisijos nustatytos formos informaciją apie kiekvieną juridinį asmenį kontroliuojančius asmenis, jame dalyvaujančias įmones ir pakankamą akcijų paketą valdančius akcininkus;“.
7 straipsnis. 15 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 10 punktų pakeitimas
1. 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „joje dalyvaujančios įmonės“ įrašyti žodžius „pakankamą akcijų paketą valdantys akcininkai“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) draudimo įmonės steigėjai ir (ar) draudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, pakankamą akcijų paketą valdantys akcininkai neatitinka kriterijų, nustatytų šio Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, ir (ar) jų finansinė būklė, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, teisės aktų nuostatas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra stabili ir gera;“.
2. 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžio „aktuarijus“ įrašyti žodį „aktuaras“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas ir kiti stebėtojų tarybos nariai, valdybos pirmininkas ir kiti valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris ir vyriausiasis aktuaras neatitinka kriterijų, nustatytų šio Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje;“.
3. 15 straipsnio 2 dalies 10 punkte vietoj žodžio „aktuarijus“ įrašyti žodį „aktuaras“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„10) draudimo įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas ir kiti stebėtojų tarybos nariai, valdybos pirmininkas ir kiti valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris ar vyriausiasis aktuaras taip pat eina pareigas, kurias eiti draudžia šis ir kiti įstatymai;“.
8 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pakeitimas
1. 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „draudimo“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė;“.
2. 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „draudimo“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;“.
3. 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „draudimo“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) kontroliuojama to paties asmens, kuris kontroliuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonę.“
9 straipsnis. 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. 20 straipsnio 3 dalyje po žodžio „tokiam“ įrašyti žodžius „tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo įmonės“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Draudimo įmonės steigėjai ir draudimo įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės priežiūros, valdymo organų nariai ir administracijos vadovas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę asmenys. Jei vienas ar keli draudimo įmonės steigėjai iki draudimo veiklos licencijos gavimo nusprendžia perleisti akcijas kitiems asmenims, tokiam tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo įmonės akcijų perleidimui taikomos šio Įstatymo 22 straipsnio nuostatos ir šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pratęsiamas šio Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytu terminu.“
2. 20 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „aktuarijus“ įrašyti žodį „aktuaras“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai ir jos pirmininkas, valdybos nariai, valdybos pirmininkas, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis aktuaras ir kiti pagal draudimo įmonės įstatus ar vidaus taisykles vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje einantys asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę.“
3. 20 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „aktuarijaus“ įrašyti žodį „aktuaro“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Draudimo įmonės stebėtojų tarybos nariai ir jos pirmininkas (jei sudaroma stebėtojų taryba), valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo būti išrinkti, o asmenų, kurie eis vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo aktuaro pareigas, kandidatūros privalo būti parinktos prieš draudimo įmonei gaunant draudimo veiklos licenciją.“
10 straipsnis. 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas
21 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „aktuarijaus“ įrašyti žodį „aktuaro“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) privalo aiškiai atskirti ir nustatyti stebėtojų tarybos, valdybos narių, valdybos pirmininko, administracijos vadovo, vyriausiojo aktuaro ir vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriaus) ir kitų vadovaujančių administracijos darbuotojų funkcijas, teises, pareigas, atsakomybę, atskaitomybę, sprendimų priėmimą, tarpusavio ryšius, bendravimo ir bendradarbiavimo principus ir taisykles;“.
11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų draudimo įmonės akcijų perleidimas
1. Bet kuris asmuo ar glaudžiu ryšiu susiję asmenys, ketinantys perleisti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas draudimo įmonės akcijas, privalo apie tai pranešti Priežiūros komisijai ir nurodyti ketinamų perleisti akcijų skaičių ir būsimą jų savininką, jei:
1) ketinama perleisti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas draudimo įmonės akcijas, sudarančias lygiai ar daugiau kaip 10 procentų draudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas akcijas, suteikiančias lygiai ar daugiau kaip 10 procentų visų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) ketinamos perleisti tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos draudimo įmonės akcijos sumažins turimų akcijų skaičių taip, kad jis po akcijų perleidimo taps mažesnis už 10 procentų, 20 procentų, 33 procentus ar 50 procentų draudimo įmonės įstatinio kapitalo arba sumažins turimų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių taip, kad jis po tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų akcijų perleidimo taps mažesnis už 10 procentų, 20 procentų, 33 procentus ar 50 procentų visų balsų, arba jei perleidus tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas akcijas draudimo įmonė nebebus akcijas Perleidusio asmens dukterine įmone.
2. Bet kuris asmuo ar glaudžiu ryšiu susiję asmenys, ketinantys tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijų, privalo gauti Priežiūros komisijos leidimą, jei:
1) ketinama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijų, sudarančių lygiai ar daugiau kaip 10 procentų draudimo įmonės įstatinio kapitalo, arba akcijų, suteikiančių lygiai ar daugiau kaip 10 procentų visų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) ketinamos tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijos padidins turimų akcijų skaičių lygiai iki 10 procentų, 20 procentų, 33 procentų ar 50 procentų arba daugiau draudimo įmonės įstatinio kapitalo arba padidins turimų balsų draudimo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime skaičių lygiai iki 10 procentų, 20 procentų, 33 procentų ar 50 procentų arba daugiau visų balsų, arba jei tiesiogiai ar netiesiogiai įsigijusi akcijų draudimo įmonė taps įsigijusio akcijų asmens dukterine įmone.
3. Leidimas tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijų išduodamas Priežiūros komisijos nustatyta tvarka asmeniui arba glaudžiu ryšiu susijusiai asmenų grupei. Laikoma, kad tiesiogiai ar netiesiogiai draudimo įmonės akcijų ketina įsigyti visa glaudžiu ryšiu susijusi asmenų grupė, jei bent vienas šios asmenų grupės narys ketina įsigyti įmonės akcijų.
4. Per 3 mėnesius nuo prašymo leisti tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijų ir visų reikalaujamų dokumentų pateikimo dienos Priežiūros komisija priima sprendimą dėl leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijų išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
5. Priežiūros komisija turi teisę atsisakyti išduoti leidimą tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijų tik tada, kai:
1) nėra pateikti Priežiūros komisijos numatyti ar šio Įstatymo ir teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti dokumentai arba pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;
2) po akcijų įsigijimo draudimo įmonę kontroliuosiantys asmenys, joje dalyvausiančios įmonės, pakankamą akcijų paketą valdysiantys akcininkai neatitinka kriterijų, numatytų šio Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, ir (ar) jų finansinė būklė, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus, teisės aktų nuostatas ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra stabili ir gera;
3) akcijas ketinama įsigyti už pinigus, kurių kilmė nėra teisėta;
4) po draudimo įmonės akcijų įsigijimo veiksminga priežiūra bus negalima dėl įmonių grupės, kuriai priklauso draudimo įmonė, struktūros;
5) akcijų įsigijimas prieštarauja kitų įstatymų nuostatoms.
6. Jei asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonių akcijų, yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, kredito įstaiga ar finansų maklerio įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės patronuojanti įmonė arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, kredito įstaigą ar finansų maklerio įmonę kontroliuojantis asmuo ir jei po tiesioginio ar netiesioginio akcijų įsigijimo draudimo įmonė taps šio asmens dukterine ar kontroliuojama įmone, Priežiūros komisija, išduodama leidimą tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijų, privalo konsultuotis su institucijomis, nurodytomis šio Įstatymo 16 straipsnyje.
7. Priežiūros komisija, išduodama leidimą tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti draudimo įmonės akcijų, turi teisę jame nustatyti sąlygas, iki kada draudimo įmonės akcijos gali būti įsigytos.
8. Sandoris, pagal kurį asmenys draudimo įmonės akcijų tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyja be šio straipsnio 2 dalyje numatyto Priežiūros komisijos leidimo, yra niekinis. Visi reikalavimai dėl šio sandorio pasekmių nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme pagal draudimo įmonės buveinės vietą.
9. Draudimo įmonės privalo pranešti Priežiūros komisijai jos nustatyta tvarka apie draudimo įmonių asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių akcijas, pasikeitimą.
10. Kilus įtarimui, kad tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos draudimo įmonės akcijos gali būti apmokėtos pinigais, kurių kilmė nėra teisėta, Priežiūros komisija privalo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti išvadą apie šių pinigų kilmę. Tokiu atveju terminas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje, sustabdomas ir atnaujinamas tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą.“
12 straipsnis. 24 straipsnio 2 dalies 4, 6, 7 punktų ir 4 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nustato pranešimų apie draudžiamuosius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, ir šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudžiamųjų įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, tyrimo taisykles;“.
2. 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „bei“ įrašyti žodį „ir“, vietoj žodžio „aktuarijų“ įrašyti žodį „aktuarą“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„6) patikrinusi reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, skiria ir atleidžia administracijos vadovą, vyriausiąjį buhalterį, vyriausiąjį aktuarą;“.
3. 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj žodžio „aktuarijaus“ įrašyti žodį „aktuaro“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„7) nustato administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro darbo apmokėjimo tvarką;“.
4. 24 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „aktuarijų“ įrašyti žodį „aktuarą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Paskyrusi vyriausiąjį buhalterį ir (ar) vyriausiąjį aktuarą, draudimo įmonės valdyba per 10 dienų privalo pateikti Priežiūros komisijai jos nustatytos formos informaciją apie šiuos asmenis.“
13 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vyriausiasis aktuaras
1. Draudimo įmonėje privalo būti vyriausiasis aktuaras. Draudimo įmonės vyriausiasis aktuaras privalo:
1) užtikrinti, kad draudimo įmonės draudimo įmokos būtų skaičiuojamos, o draudimo techniniai atidėjiniai būtų sudaromi pagal teisės aktų nustatytus ar pripažįstamus principus ir reikalavimus;
2) tikrinti, ar draudimo įmonė bet kuriuo metu yra pajėgi įvykdyti pareigas, atsirandančias iš draudimo sutarčių, ir ar draudimo įmonė vykdo teisės aktų nustatytus mokumo atsargos reikalavimus, vertinti sandorių, nurodytų šio Įstatymo 50 straipsnyje, pasekmes draudimo įmonės mokumui;
3) siekti, kad draudimo techninių atidėjinių padengimas turtu atitiktų draudimo įmonės veiklos pobūdį ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, teikti draudimo įmonės valdybai pasiūlymus šiuo klausimu;
4) siekti, kad draudimo įmonės persidraudimo strategija būtų pakankama prisiimtų draudimo ir perdraudimo rizikų valdymui kiekvienu momentu ir atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, teikti draudimo įmonės valdybai pasiūlymus šiuo klausimu;
5) teikti draudimo įmonės valdybai pasiūlymus dėl draudimo įmonės pelno paskirstymo draudėjams, sudariusiems gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias jie turi teisę į draudiko pelno dalį;
6) ne rečiau kaip kartą per ketvirtį draudimo įmonės valdybai teikti jos nustatytos formos draudimo įmonės techninių atidėjinių padengimo ataskaitą ir mokumo atsargos būklės ataskaitą;
7) Priežiūros komisijai teikti jos nustatytos formos ataskaitas;
8) vadovautis aktuarų profesinės organizacijos patvirtintu aktuarų profesinės etikos kodeksu.
2. Nustatęs iškilusią grėsmę, kad draudimo įmonė gali tapti nepajėgi bet kuriuo metu įvykdyti pareigas, atsirandančias iš draudimo ar perdraudimo sutarčių, vyriausiasis aktuaras apie tai nedelsdamas privalo pranešti bendrovės valdybai, o jei ši nedelsdama nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, – ir Priežiūros komisijai.
3. Draudimo įmonės vyriausiasis aktuaras turi teisę gauti visą jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos, administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio, vidaus audito tarnybos ar vidaus auditoriaus.
4. Draudimo įmonės vyriausiasis aktuaras, eidamas pareigas, yra atskaitingas tik draudimo įmonės valdybai. Kitiems draudimo įmonės organams draudžiama kištis į vyriausiojo aktuaro veiklą.
5. Kitas draudimo įmonės vyriausiojo aktuaro teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo įmonės valdybos tvirtinamas vyriausiojo aktuaro darbo reglamentas.“
14 straipsnis. 26 straipsnio 6 dalies pakeitimas
26 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „aktuarijaus“ įrašyti žodį „aktuaro“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius turi teisę gauti visą jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų, administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro ir kitų draudimo įmonės administracijos darbuotojų.“
15 straipsnis. 27 straipsnio 1 dalies pakeitimas
27 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžio „draudiminių“ įrašyti žodį „draudžiamųjų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Draudimo įmonė, sudarydama sutartis su kitais asmenimis dėl draudimo įmonės draudžiamo turto vertinimo, draudimo sutarčių sudarymo, draudžiamųjų įvykių administravimo, investicijų ir (ar) turto valdymo, apskaitos, duomenų bazių tvarkymo, vidaus audito bei kitas Priežiūros komisijos nustatytas sutartis, privalo:
1) įsitikinti, jog kita sutarties šalis yra nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuota ir patyrusi;
2) šiose sutartyse numatyti teisę iš kitos sutarties šalies gauti visą reikalingą informaciją, susijusią su sutarties šalies pagal sutartį vykdoma veikla;
3) šiose sutartyse numatyti teisę teikti privalomus kitai sutarties šaliai nurodymus, susijusius su sutarties šalies pagal sutartį vykdoma veikla.“
16 straipsnis. 29 straipsnio 1 dalies pakeitimas
29 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „aktuarijaus“ įrašyti žodį „aktuaro“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Draudimo įmonės administracijos vadovas negali vykdyti stebėtojų tarybos nario, vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuaro pareigų bei būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje, tačiau patronuojančios draudimo įmonės administracijos vadovas turi teisę būti dukterinės draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu, o dukterinės draudimo įmonės administracijos vadovas turi teisę būti patronuojančios draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nariu.“
17 straipsnis. 35 straipsnio papildymas 8 dalimi
Papildyti 35 straipsnį 8 dalimi:
„8. Draudimo įmonė, užsiimanti perdraudimo veikla, turi laikytis šio straipsnio nuostatų, jeigu tenkinama viena iš šio Įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šiuo atveju visas turtas, kuriuo draudimo įmonė dengia techninius atidėjinius, atitinkančius jos prisiimtus perdraudimo įsipareigojimus, turi būti skiriamas, valdomas ir tvarkomas atskirai nuo draudimo įmonės tiesioginės draudimo veiklos, nepaliekant jokios jo perkėlimo galimybės. Priežiūros komisija atlieka šio turto ir jo atskyrimo patikrinimą.“
18 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Papildyti 39 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Draudimo įmonė, užsiimanti perdraudimo veikla, šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo suformuoti minimalų garantinį fondą, taikytiną perdraudimo įmonei, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:
1) pasirašytų perdraudimo įmokų suma 10 procentų viršija jos visą pasirašytų įmokų sumą;
2) pasirašytų perdraudimo įmokų suma viršija 50 000 000 eurų;
3) techninių atidėjinių dėl jos prisiimtų perdraudimo įsipareigojimų suma 10 procentų viršija jos visą techninių atidėjinių sumą.“
2. Buvusią 39 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.
19 straipsnis. Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinime po žodžio „draudimo“ įrašyti žodžius „ir perdraudimo“ ir skirsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„KETVIRTASIS SKIRSNIS
PAPILDOMA DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ ĮMONIŲ GRUPEI, PRIEŽIŪRA“.
20 straipsnis. 44 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 44 straipsnio 1 dalyje po žodžio „draudimo“ įrašyti žodžius „ir perdraudimo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Šio skirsnio nuostatos taikomos draudimo ir perdraudimo įmonėms ir kitoms šiame skirsnyje numatytoms įmonėms.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri yra dalyvaujanti įmonė bent vienoje kitoje draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, užsienio valstybės draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, be bendrųjų šiame Įstatyme numatytų priežiūros reikalavimų, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 47, 48, 50 ir 51 straipsniuose.“
3. 44 straipsnio 3 dalyje po žodžių „draudimo įmonei“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo įmonei“, žodžius „perdraudimo įmonė ar“ išbraukti, po žodžių „užsienio valstybės draudimo įmonė“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo įmonė“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, užsienio valstybės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 47, 48, 50 ir 52 straipsniuose.“
4. 44 straipsnio 4 dalyje po žodžių „draudimo įmonei“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo įmonei“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Kiekvienai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, nustatyti šio Įstatymo 47, 48 ir 50 straipsniuose.“
21 straipsnis. 45 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų ir 4 dalies 1, 2 punktų pakeitimas
1. 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių „su draudimo įmone“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo įmone“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) su draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusias įmones;“.
2. 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „draudimo įmonėje“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo įmonėje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančias įmones;“.
3. 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „su draudimo įmonėje“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo įmonėje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) įmones, susijusias su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančiomis įmonėmis.“
4. 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte po žodžių „draudimo įmonių“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo įmonių“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) įmonė, į kurią būtų atsižvelgiama vykdant papildomą priežiūrą, yra nereikšminga draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių papildomos priežiūros tikslams;“.
5. 45 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžių „draudimo įmonių“ įrašyti žodžius „ar perdraudimo įmonių“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„2) papildomos priežiūros reikalavimų taikymas, atsižvelgiant į papildomos draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių priežiūros tikslus, būtų nepagrįstas ar klaidinantis.“
22 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Kompetentingos institucijos
1. Papildomą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, išdavusi draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją.
2. Jei draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir dar vienos (ar daugiau) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, perdraudimo įmonė, kitos užsienio valstybės draudimo įmonė, kitos užsienio valstybės perdraudimo įmonė ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, tai kompetentinga institucija, atsakinga už papildomą priežiūrą, nustatoma Priežiūros komisijos susitarimu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Šio susitarimo pagrindu Priežiūros komisijai gali būti pavesta vykdyti papildomą priežiūrą.
3. Jei už papildomą priežiūrą yra atsakinga kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, ji Lietuvos Respublikoje draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ir subjektų, kuriems taikoma papildoma priežiūra, atžvilgiu turi tokias pačias teises į informaciją kaip ir Priežiūros komisija.“
23 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Vidaus kontrolė ir teisė į informaciją
1. Kiekviena draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, privalo turėti pakankamą vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų duomenų ir informacijos, reikalingos papildomai priežiūrai, rinkimą ir teikimą.
2. Šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai, reikalavimu privalo teikti šiai draudimo ar perdraudimo įmonei informaciją, reikšmingą papildomai priežiūrai, ir turi teisę reikalauti, kad tokią informaciją pateiktų pati draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri privalo tai padaryti.“
24 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Priežiūros komisijos teisė į informaciją
1. Priežiūros komisija turi teisę tiesiogiai kreiptis į šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones dėl informacijos, reikšmingos papildomai draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės priežiūrai, pateikimo tik tuo atveju, jei tokios informacijos Priežiūros komisijos reikalavimu nepateikė pati draudimo ar perdraudimo įmonė.
2. Priežiūros komisija turi teisę pati ar per tam tikslui pasitelktus asmenis tikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją atlikdama patikrinimą:
1) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai;
2) šios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės dukterinėse įmonėse;
3) šios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojančiose įmonėse;
4) kitose šios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse.“
25 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Bendradarbiavimas
1. Kai draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios glaudžiu ryšiu arba turi bendrą jose dalyvaujančią įmonę, Priežiūros komisija kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu privalo pateikti informaciją, reikšmingą papildomai priežiūrai, arba savo iniciatyva turi teisę pateikti informaciją, kuri gali būti reikšminga kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
2. Kai draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė ir kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės arba šios kredito įstaigos ir finansų maklerio įmonės yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios ar turi bendrą jose dalyvaujančią įmonę, Priežiūros komisija privalo bendradarbiauti su atitinkamomis Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės institucijomis ir teikti informaciją, kuri supaprastintų visų šių institucijų funkcijų vykdymą.“
26 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Sandoriai įmonių grupės viduje
1. Priežiūros komisija turi teisę gauti informaciją apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sandorius tarp draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir:
1) su draudimo ar perdraudimo įmone susijusios įmonės;
2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančios įmonės;
3) įmonių, susijusių su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančia įmone.
2. Priežiūros komisija taip pat turi teisę gauti informaciją apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sandorius tarp draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir fizinio asmens, kuris dalyvauja:
1) draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje ar su ja susijusioje įmonėje;
2) draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančioje įmonėje;
3) įmonėje, susijusioje su draudimo įmonėje ar perdraudimo įmonėje dalyvaujančia įmone.
3. Priežiūros komisija turi teisę gauti informaciją apie šiuos sandorius:
1) paskolos;
2) garantijos, laidavimo ir kitus sandorius, neįtraukiamus į balansą;
3) sandorius dėl elementų, įtraukiamų skaičiuojant mokumo atsargą;
4) investavimo;
5) perdraudimo ir pakartotinio perdraudimo;
6) sandorius dėl sąnaudų padalijimo;
7) kitus papildomai priežiūrai reikšmingus sandorius.
4. Draudimo įmonė ir perdraudimo įmonė Priežiūros komisijos nustatyta tvarka privalo pranešti Priežiūros komisijai apie šiame straipsnyje nurodytus sandorius. Priežiūros komisija, įgyvendindama teisę į informaciją apie šio straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodytus sandorius, privalo nurodyti draudimo įmonei ir perdraudimo įmonei, kurie sandoriai yra reikšmingi papildomai priežiūrai.
5. Jei iš pateiktos informacijos matyti, kad draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės mokumui kyla ar gali kilti pavojus, Priežiūros komisija privalo imtis šiame Įstatyme nustatytų poveikio priemonių.“
27 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės koreguota mokumo atsarga
1. Šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytai draudimo įmonei ar perdraudimo įmonei taikomi Priežiūros komisijos nustatyti koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimai.
2. Bet kuri susijusi įmonė, dalyvaujanti įmonė ar įmonė, susijusi su dalyvaujančia įmone, įtraukiama skaičiuojant koreguotą draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės mokumo atsargą.
3. Jei skaičiavimai rodo nepakankamą šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės koreguotą mokumo atsargą, Priežiūros komisija privalo imtis šiame Įstatyme nustatytų poveikio priemonių.“
28 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Šio Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir perdraudimo įmonės koreguota mokumo atsarga
1. Šio Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytai draudimo įmonei ir perdraudimo įmonei taikomi Priežiūros komisijos nustatyti koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimai.
2. Visos su draudimo kontroliuojančiąja (holdingo) įmone susijusios įmonės, užsienio valstybės draudimo įmonės ar užsienio valstybės perdraudimo įmonės įtraukiamos skaičiuojant koreguotą draudimo įmonės mokumo atsargą.
3. Jei skaičiavimai rodo, kad šio Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytos draudimo įmonės ir (ar) perdraudimo įmonės mokumui kyla ar gali kilti pavojus, Priežiūros komisija privalo imtis šiame Įstatyme nustatytų poveikio priemonių.“
29 straipsnis. 53 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimas
53 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj žodžio „įrodančius“ įrašyti žodžius „kuriais įrodoma“, po žodžio „narės“ įrašyti žodį „nacionalinio“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) jei draudimo įmonė ketina vykdyti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą – dokumentus, kuriais įrodoma, kad draudimo įmonė yra šios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė ir pretenzijoms nagrinėti yra paskyrusi atstovą, kuriam suteikti pakankami įgaliojimai, šio atstovo vardą, pavardę ir adresą.“
30 straipsnis. 54 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 dalies 3 punkto pakeitimas
1. 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžio „įrodančius“ įrašyti žodžius „kuriais įrodoma“, po žodžio „narės“ įrašyti žodį „nacionalinio“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„5) jei draudimo įmonė per kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtą filialą ketina vykdyti šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), dokumentus, kuriais įrodoma, jog draudimo įmonė yra šios Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinio draudikų biuro ir garantinio iždo narė.“
2. 54 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj žodžio „aktuarijus“ įrašyti žodį „aktuaras“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris, vyriausiasis aktuaras ar paskirtasis steigiamo filialo vadovas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kriterijų;“.
31 straipsnis. Įstatymo papildymas II1 skyriumi
Papildyti Įstatymą II1 skyriumi:
„II1 SKYRIUS
PERDRAUDIMO VEIKLOS PRIEŽIŪROS YPATUMAI
551 straipsnis. Perdraudimo veiklos licencija
1. Perdraudimo veiklos licencija išduodama vykdyti ne gyvybės perdraudimo veiklą, gyvybės perdraudimo veiklą ar visas perdraudimo veiklas pagal pateikiančiojo prašymą pageidavimą.
2. Perdraudimo įmonių licencijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 12 straipsnio 1–3 ir 5–11 dalių nuostatos.
3. Prašymui perdraudimo veiklos licencijai gauti mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 14 straipsnio nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 6 dalies nuostatas.
4. Perdraudimo įmonių licencijos išdavimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1–3, 5–8 ir 10 punktų ir 3 dalies nuostatos.
5. Konsultacijoms su kitomis institucijomis mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 16 straipsnio nuostatos.
6. Informacijai apie pasikeitimus mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 17 straipsnio nuostatos.
7. Perdraudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymui ir panaikinimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių nuostatos.
552 straipsnis. Perdraudimo įmonės valdymas
1. Perdraudimo įmonės valdymui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatos.
2. Tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų perdraudimo įmonės akcijų perleidimui mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 22 straipsnio nuostatos.
3. Perdraudimo įmonės vidaus kontrolės sistemai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 26 straipsnio nuostatos.
553 straipsnis. Perdraudimo įmonės verslo planas
Perdraudimo įmonės verslo pl …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.