Lietuvos Respublikos seimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAS DĖL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J. ABROMAVIČIAUS ŽŪTIES TYRIMO APLINKYBĖMS NUSTATYTI IŠVADŲ 2007 m. gruodžio 5 d. Nr. X-1350 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis

Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvadoms (pridedamos).

2 straipsnis

Pripažinti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti darbą baigė.

SEIMO PIRMININKAS VIKTORAS MUNTIANAS _________________ Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. X-1350 priedėlis LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J. ABROMAVIČIAUS ŽŪTIES TYRIMO APLINKYBĖMS NUSTATYTI IŠVADOS Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti (toliau – Komisija), sudaryta Seimo 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. X-891 (Žin., 2006, Nr. 124-4674; 2007, Nr. 10-387, Nr. 11-428, Nr. 46-1733, Nr. 60-2311, Nr. 76-3005) iš 12 narių: Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė, pirmininko pavaduotojas – Vaclovas Karbauskis, Komisijos nariai – Audronius Ažubalis (nuo 2007 m. balandžio 19 d.), Vytautas Čepas, Virginijus Domarkas, Jonas Juozapaitis, Vytautas Kamblevičius, Valentinas Mazuronis, Skirmantas Pabedinskas (nuo 2007 m. gegužės 22 d.), Juozas Palionis, Jurgis Razma, Rimantas Remeika, Romas Venclovas (iki 2007 m. sausio 18 d.), Algirdas Vrubliauskas (iki 2007 m. balandžio 19 d.), Henrikas Žukauskas (nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2007 m. gegužės 22 d), dalyvaujant Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjui Rolandui Juknevičiui ir patarėjai Birutei Pūtienei, konsultuojant Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės grupės patarėjui Giriui Ivoškai, buvo įpareigota atsakyti į šiuos klausimus:

Komisija 2006 m. lapkričio 21, 24, 28 d., gruodžio 21 d., 2007 m. sausio 11, 12, 16, 18, 23, 24 d., vasario 6, 7, 14 d., kovo 13, 14, 21, 28 d., balandžio 4, 12, 18 d., gegužės 8, 15, 16 d., birželio 13, 19, 26, 27, 28 d. posėdžiuose, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 33-943), Seimo statutu (Žin., 1999, Nr. 5-97), analizavo Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius nusikalstamų veikų tyrimą, teisėsaugos institucijų darbą, krašto apsaugos pareigūnų įdarbinimo tvarką, išklausė į Komisijos posėdžius kviestų asmenų – buvusios Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (toliau – SKAT) darbuotojos Kristinos Sūdžienės, buvusio krašto apsaugos ministro Česlovo Vytauto Stankevičiaus, buvusios SKAT teisininkės Leonardos Kuodienės, buvusio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus, 1993 m. Respublikos Prezidento dekretu sudarytos darbo grupės vadovo Egidijaus Bičkausko, buvusio Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos pirmininko ir Seimo nario (dabar Europos Parlamento nario) Vytauto Landsbergio, Jūratės Abromavičienės, Krašto apsaugos ministerijos lauko pajėgų vado brigados generolo Arvydo Pociaus, buvusio savanorio Jono Maskvyčio, buvusių Seimo narių Algirdo Patacko ir Nikolajaus Medvedevo, Seimo nario Henriko Žukausko, buvusio Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento ir Valstybės saugumo departamento darbuotojo Rimanto Bajorino, buvusio savanorio Antano Buroko, Valstybės saugumo departamento darbuotojų Alvydo Pangonio, Stasio Adomonio, Arūno Stašaičio, Jono Juodžio, buvusio Seimo nario Liudviko Simučio, buvusio Lietuvos SKAT vado Jono Gečo, Seimo nario Sauliaus Pečeliūno, buvusio vidaus reikalų ministro Romasio Vaitekūno, buvusio savanorio ir Seimo nario Algirdo Petrusevičiaus, buvusio savanorio Virginijaus Vilkelio, Seimo nario, buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo Artūro Paulausko, generalinio prokuroro Algimanto Valantino, buvusio specialiojo būrio „Aras“ vado, dabar Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus brigados generolo Česlovo Jezersko, tuometinio Valstybės saugumo departamento direktoriaus Arvydo Pociaus, buvusio savanorio ir Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojo Jono Zajančkausko, analizavo minėtų asmenų raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus, susipažino su 1997 m. vasario 13 d. sudarytos Seimo laikinosios komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti, 1997 m. rugsėjo 23 d. sudarytos Seimo laikinosios komisijos kai kurių Kauno savanorių ir buvusių savanorių nepaklusnumo bei protesto akcijai 1993 m. rudenį ištirti, 1996–2000 m. kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiaga,

analizavo Generalinės prokuratūros, Seimo Pirmininko, Seimo kanceliarijos Priimamojo raštinės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos, Šakių rajono apylinkės teismo, Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą informaciją ir dokumentus, susijusius su Komisijos tiriamais klausimais, susipažino su visuomenės informavimo priemonių publikacijomis ir valstybės institucijų pateikta slapta ir vieša informacija apie J. Abromavičiaus žūties bei kitų rezonansinių nusikaltimų tyrimą.

1992 m. kovo 2 d. SKAT štabo viršininko įsakymu Nr. 105-S „Dėl Kauno rinktinės darbuotojų perkėlimo darbui į kitas pareigas“ Juras Abromavičius buvo perkeltas į Kauno rinktinės vado pavaduotojo pareigas.

1992 m. birželio 29 d. SKAT štabo viršininko įsakymu Nr. 374-S „Dėl J. Abromavičiaus perkėlimo darbui į kitas pareigas“ Juras Abromavičius buvo perkeltas į Kauno rinktinės vado pareigas.

1993 m. vasario 11 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 63-K „Dėl SKA tarnybos apskričių teritorinės gynybos štabo viršininkų bei pavaduotojų paskyrimo pareigoms“ Juras Abromavičius buvo paskirtas SKAT Kauno apskrities teritorinės gynybos štabo viršininku.

1993 m. spalio 11 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 480-K „Dėl kpt. J. Abromavičiaus atleidimo iš tarnybos“ Juras Abromavičius buvo atleistas iš SKAT Kauno apskrities teritorinės gynybos štabo viršininko pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 28 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu).

2 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-23 posėdžio stenograma, p. 7.

3 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-23 posėdžio stenograma, p. 5.

4 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-24 posėdžio stenograma, p. 38.

Nė vienas iš Komisijai liudijusių asmenų nepatvirtino A. Pociaus teiginių, kad J. Abromavičius ragino savanorius grįžti į mišką. Priešingai, liudininkai tvirtino, esą J. Abromavičius dėjo visas pastangas, kad savanoriai grįžtų iš miško. Tai patvirtina ir Komisijai pateikta 1993-09-21 raštu išdėstyta, J. Abromavičiaus pasirašyta ir jo iniciatyva parengta tokio turinio oficiali pozicija: „SKAT Kauno rinktinės vadovybė, atsižvelgdama į nestabilią situaciją Respublikoje dėl dalies rinktinės savanorių pasitraukimo su ginklais iš nuolatinės dislokacijos vietos, pareiškia: pradiniai savanorių reikalavimai buvo pribrendę ir turi būti sprendžiami neatidėliojant įstatymų numatyta tvarka; nežiūrint visų KAM vadovybės pastangų incidentas nebuvo likviduotas dėl neatsakingo savanorių noro tęsti konfliktą; tolesnis žvanginimas ginklais yra nusikalstamas, kenkia Lietuvos interesams ir tarptautiniam prestižui; dauguma Kauno rinktinės savanorių ir vadovybė reikalauja nedelsiant nutraukti beprasmišką konfliktą, paklusti statuto reikalavimams ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus; kviečiame visas Krašto apsaugos ministerijos karines struktūras laikytis rimties ir vykdyti tik vadovybės duotus įsakymus.“ 4. Kapitonas J. Abromavičius 1993 m. spalio 11 d. iš Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Kauno apskrities teritorinės gynybos štabo viršininko pareigų atleistas jo paties prašymu ir krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus, o ne SKA tarnybos štabo viršininko pareigas einančio pulkininko leitenanto A. Pociaus pasirašytu įsakymu.

Dalinio štabo viršininko – „organizuoti štabo darbą, nuolat jam vadovauti, derinti visų tarnybų viršininkų darbą; organizuoti nuolatinę žvalgybą; žinoti tikrąją padėti padaliniuose, taip pat užduočių vykdymo eigą; dalinio vado nurodymu sudaryti kovinės parengties planą ir kontroliuoti, kaip jis vykdomas; dalyvaujant dalinio vadui tiesiogiai pavaldiems karininkams ir štabo karininkams, sudaryti padalinių ir tarnybų būklės tikrinimo planą; organizuoti ryšį dalinyje, kontroliuoti jo darbą, žiūrėti, kad kariai laikytųsi pasikalbėjimų slaptumo reikalavimų; rūpintis, kad dalinio vado ir aukštesnių viršininkų įsakymai padaliniams bei tarnyboms būtų perduodami laiku ir tinkamai: ypatingai svarbius nurodymus perduoti asmeniškai ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi; vesti pratybas su štabo karininkais, vadovauti batalionų štabų ir dalinio valdymą užtikrinančių padalinių parengčiai, nuolat tikrinti ryšių priemonių būklę ir padalinių kovinę parengtį; žinoti dalykines ir moralines karininkų, liktinių ir kuopininkų, ir visų štabe bei jam tiesiogiai pavaldžiuose padaliniuose esančių puskarininkių savybes; išskirstyti naujokus į padalinius; vesti padalinių kovinės parengties apskaitą; pasirūpinti tinkamu vėliavos ir jos dokumentų saugojimu; organizuoti dalinio dienos tarnybą ir sargybas ir jas kontroliuoti; žinoti, kiek dalinyje yra karių, ginkluotės, transporto ir kitos technikos, šaudmenų, kuro ir materialinių vertybių, taip pat žinoti jų būklę, vadovauti jų apskaitai: instruktuoti dalinio praleidžiamojo punkto ir štabo budėtojus bei į komandiruotę išvykstančius padalinio vadus, tikrinti, ar jie aprūpinti viskuo, kas priklauso; laiku teikti reikiamus duomenis į aukštesnį štabą; ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius tikrinti ginkluotę, transporto prietaisų, ryšių priemones, kitą techniką ir materialines vertybes, jų būklę ir saugojimo tvarką jam pavaldžiuose padaliniuose.“ Dalinio vado pavaduotojo – „prisidėti prie bendro dalinio kovinės parengties plano sudarymo ir jo vykdymo; vesti pratybas su karininkais ir liktiniais, taip pat mokymus ir kontrolines pratybas su padaliniais; žinoti karininkų, liktinių ir kuopininkų dalykines ir moralines savybes; vadovauti kūno kultūros ir sporto veiklai; kontroliuoti pavaldžiuose padaliniuose pratybų organizavimą ir eigą, padėti padalini vadovams organizuoti ir vesti pratybas; kontroliuoti, kad šaudymo, mokymo ir pratybų metu padaliniai griežtai laikytųsi saugos taisyklių; vadovauti dalinio mokomosios bazės kūrimo ir tobulinimo darbams; rūpintis padalinių aprūpinimu mokymo priemonėmis, jų apskaita ir tinkamu naudojimu;

vadovauti kandidatų į karo mokyklas ir tarnauti liktiniais atrankai; tikrinti, kaip dalinio kariai pasiruošę dienos tarnybai ir kaip jie vykdo savo pareigas.“ Dalinio vado – „užtikrinti, kad dalinys visada būtų gerai pasirengęs atlikti kovines užduotis ir laiku jas įvykdytų, sugebėtų orientuotis ir veikti ekstremaliose situacijose, įveikti maršu didelius nuotolius; vadovauti karių koviniam parengimui ir auklėjimui, o vykdant kovines užduotis, sumaniai vadovauti daliniui; ruošti dalinio štabą vesti mokymus su padaliniais, pratybas su batalionų vadais ir jų pavaduotojais, tarnybų viršininkais, taip pat kontrolines pratybas su dalinio padaliniais; vadovauti dalinio mobilizacinio plano sudarymui; nuolat kelti padalinių kovinę parengtį, grūdinti karius fiziškai ir morališkai; nustatyti dienotvarkę ir reikalauti jos laikytis, užtikrinti tvirtą vidaus tvarką dalinyje; žinoti dalykines ir moralines karininkų, liktinių ir kuopininkų savybes; vadovauti naujokų paskirstymui į padalinius, jų pasirengimui priesaikai ir prisaikdinimui, kaip nurodyta 2 priede; tikrinti atrinktus kandidatus tarnauti liktiniais, ar tinka į karo mokyklas ir mokomąjį batalioną; periodiškai tikrinti kovinę parengtį padaliniuose, panaudojant nustatytą kiekį ginkluotės ir technikos, įvertinti karių meistriškumą ir sugebėjimą veikti ekstremaliomis sąlygomis ir per šaudymo pratybas; kontroliuoti ir tvirtinti savaitės valgiaraštį, stebėti ir periodiškai tikrinti gautų bei paruoštų maisto produktų kokybę, žiūrėti, ar jie visi išduodami kariams; užtikrinti dalinyje reikiamą sanitarinio higieninio ir priešepideminio režimo priemonių vykdymą; pasirūpinti, kad transportas, technika, šaudmenys, kuras ir kitos materialinės vertybės būtų tvarkingai saugomos ir tinkamai naudojamos, periodiškai tikrinti, kiek jų yra, kokia jų būklė ir kovinė parengtis; tvirtinti metinius ir mėnesinius bei kasdienius technikos eksploatavimo planus; kontroliuoti, kaip jie vykdomi; ne rečiau kaip 2 kartus per metus rengti ginkluotės, transporto ir kitos technikos apžiūrą, jos rezultatus skelbti įsakymu; rūpintis išvengti nusikaltimų ir ypatingų įvykių, o jiems įvykus, pranešti vyresniam viršininkui, prokuratūrai, prireikus kelti baudžiamąją bylą, asmeniškai dalyvauti tiriant katastrofas, ypač susijusias su žmonių aukomis, ar kitus sunkius nusikaltimus; nustatyti saugos priemones ir kontroliuoti darbą su technika ir šaudmenimis per pratybas, šaudymus ir mokymus; organizuoti ir vykdyti karių ir materialinių vertybių apsaugą nuo masinio naikinimo ginklo;

vadovauti finansinei ir ūkinei dalinio veiklai; kontroliuoti gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų bei kitų įrengimų, esančių dalinio teritorijoje, tinkamą priežiūrą ir eksploataciją; pasirūpinti, kad dalinyje būtų nustatytos ginkluotės, šaudmenų ir kitų materialinių vertybių atsargos; organizuoti dalinio apsaugą, kontroliuoti, kaip einama vidaus ir sargybų tarnyba ir kaip laikomi areštinėje areštuotieji; kontroliuoti, kaip pavaldiniai laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų dirbdami su technika, per pratybas ir kt.; rengti tarnybose esančių materialinių vertybių, taip pat pinigų ir griežtos apskaitos dokumentų neplanuotus patikrinimus.

Dalinio vadas kiekvieną dieną leidžia daliniui raštiškus įsakymus, prireikus – atskirai kovinei parengčiai, užnugariui ir technikos tarnybai.

Dalinio vado įsakymus pasirašo dalinio vadas ir štabo viršininkas.

Atskirų tarnybų viršininkai batalione ir dalinyje eina jiems pavestas pareigas ir atsako už savo tarnybos veiklą bei tvarką pagal pareigybes, kurias nustato dalinio vadas.

Dalinio vadas tarnybų viršininkams gali papildomai pavesti ir Statute nenumatytas pareigas.“ 6. Krašto apsaugos ministerija 2007-05-31 raštu Nr. 12-01-1135 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad „krašto apsaugos sistema apie Juro Abromavičiaus rinktą ar surinktą informaciją apie rezonansinius nusikaltimus duomenų neturi.“ Šie duomenys neatitinka Komisijai liudijusių asmenų (V. Vilkelio, A. Paulausko) pateiktos informacijos, kad po tarnybos VSD J. Abromavičius bendradarbiavo su AOTD pareigūnais, teikė jiems savo surinktą ir turimą informaciją apie rezonansinius nusikaltimus ir įvykius (SKAT savanorių „maištą“, Bražuolės tilto sprogdinimą). Vėliau šios informacijos pagrindu AOTD parengė ir krašto apsaugos ministrui Č. V. Stankevičiui pateikė analitinę pažymą Nr. 13s (1997-01-21).

Juras kažkaip išsiaiškino, dėl ko jį išmetė iš tarybinės armijos ir su ginklu pasišvaistė, ir paskui už tai, būdamas Saugumo departamento darbuotojas, kai sužinojo, vis tiek kažkiek krašto apsaugą kuravo ir kai sužinojo, kad Adomonis nori vadovaujantį postą Kauno rinktinėje, tai pažįstant jį, žinant, kaip jis, kaip jis sakė, kad vienas vakaras ekstremaliom sąlygom atskleidžia, kas šalia tavęs ir su kuo tu eitum į žvalgybą, o su kuo ne. Ir matydamas to žmogaus asmenines savybes... Adomonis buvo pasidaręs net vizitinę su savo pavarde, kad jis SKAT Kauno rinktinės vadas. Juras visais galimais kanalais davė informaciją, kas tai per žmogus, kad negalima jo leisti vadovauti, tuo labiau sukarintai struktūrai.

Irgi dar, jeigu tas žmogus paskui sužinojo, kad tai Juro pranešimai buvo.“5 ____________________ 5 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-23 posėdžio stenograma, p. 31.

2007 m. sausio 11 d. Komisijos posėdyje liudijusi Kristina Sūdžienė, atsakydama į klausimą, ką žino apie įsakymą nužudyti J. Abromavičių, teigė: „Stanislovas Adomonis davė įsakymą. Buvo duotas žodinis įsakymas. Tiesiogiai sau pavaldžiam kuopos vadui Romualdui Petraičiui. Šitie visi parodymai taip pat yra prokuratūrai pateikti, raštiškai protokoluoti. Petraitis buvo kviestas į prokuratūrą. Jis davė parodymus.“6 _________________ 6 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-11 posėdžio stenograma, p. 9.

Norėčiau užfiksuoti tik šiuos svarbiausius momentus, nes, savaime aišku, jokio protokolo nerašėme:

Landsbergis atsakė Pangoniui labai miglotai, kad iš miško reikia išeiti, bet „reikalą“ tęsti toliau. Landsbergis yra faktiškas maištininkų įkvėpėjas.

Pociaus elgesys niekaip nepaaiškinamas sveiku protu. Tai reiškia, kad sąmokslas tęsiasi toliau. Tačiau, „N“ nuomone, kraujo praliejimo neturėtų būti. 1993-09-27.“7 __________________ 7 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-18 posėdžio protokolo priedas.

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

J. Abromavičius, dirbdamas krašto apsaugos sistemoje, sparčiai kilo karjeros laiptais. Buvo veiklus, aktyvus, turėjo daug informacijos apie valstybėje vykdomus nusikaltimus. Apie tai kalbėjo viešai, žadėjo informuoti atitinkamas valstybės institucijas. Tęsdamas tarnybą VSD, toliau aktyviai rinko informaciją apie rezonansinius nusikaltimus ir įvykius (SKAT savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą). Pb tarnybos VSD J. Abromavičius toliau bendradarbiavo su AOTD ir kitomis teisėsaugos institucijomis, perdavė joms savo surinktą informaciją apie buvusius ir esamus KAM sistemos kariškius ir asmenis, galėjusius prisidėti prie rezonansinių nusikaltimų. Dėl to šių nusikaltimų organizatoriams tapo pavojingas ir tai galėjo lemti jo žūtį. J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijos tuometiniais ir dabartiniais vadovais bei kitais šių partijų nariais.

Komisijai liudijęs Krašto apsaugos ministerijos lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius tendencingai klaidino komisiją, esą J. Abromavičius buvo atleistas iš darbo už tai, kad viršijo savo įgaliojimus. Manome, kad Krašto apsaugos ministerijos lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius tuo galėjo pažeminti karininko vardą.

Krašto apsaugos ministerija, informuodama, kad jų sistemos padaliniai neturi informacijos apie J. Abromavičiaus rinktą ar surinktą informaciją apie rezonansinius nusikaltimus, dėl neaiškių priežasčių nepateikė jos Komisijai.

Petronio, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Andriaus Tekoriaus, generalinio prokuroro Vlado Nikitino, vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento vadovo Mindaugo Ravinsko, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo departamento skyriaus viršininko Virginijaus Vilkelio, Seimo nario Egidijaus Bičkausko, Seimo nario Česlovo Juršėno, Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio, Seimo nario Audriaus Butkevičiaus pateiktą informaciją ir paaiškinimus. Komisija išnagrinėjo raštu pateiktą Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją.

Jūsų dėmesiui yra pateikta informacija. Jinai, man atrodo, nuosekliai atspindi, kiek Komisija padarė. Ji parengta vadovaujantis Generalinės prokuratūros suvestine medžiaga, taip pat iš kitų specialiųjų tarnybų gauta medžiaga. Įvyko aštuoni komisijos posėdžiai, jų metu mes išklausėme tarpžinybinės darbo grupės, vadovaujamos generalinio prokuroro pavaduotojo A. Paulausko, kitų specialiųjų tarnybų, t. y. Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos vadovų informaciją. Vyko įvairūs individualūs pokalbiai su šių ir kitų institucijų vadovais, politikais. Kaip matote, pažymoje yra paminėta, kad mes kalbėjomės ir su E. Bičkausku, taip pat su Č. Juršėnu, V. Landsbergiu, A. Butkevičiumi.

Norėčiau pasakyti, kad Komisija, deja, negalėjo išgirsti reikšmingo ir, man atrodo, svarbaus Seimo nario S. Buškevičiaus žodžio. Neišgirdo dėl to, kad jis pats nesiteikė atvykti. Keturis kartus mes kvietėme, ir Seimo narys negalės pasakyti, kad jis nebuvo kviečiamas. Taip pat neatvyko ir generalinis prokuroras V. Nikitinas, tačiau aš jo neteisiu, nes iš esmės visuose Komisijos posėdžiuose dalyvavo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Man, kaip Komisijos pirmininkui, teko bendrauti ir atskirai kalbėtis su įvairiais pareigūnais, kadangi vien tik Komisijos posėdis negalėjo aprėpti visos problematikos. Pažymoje yra pateikta ir įvairios medžiagos, kurią yra gavusi Seimo komisija, t. y. ir iš Generalinės prokuratūros, iš Valstybės saugumo departamento, iš Vidaus reikalų ministerijos, iš Krašto apsaugos ministerijos. Suvestinėje yra pažymėta, kad negauta informacijos apie ginkluotės, šaudmenų ir sprogmenų apskaitą Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, tačiau šiandien ši pažyma Komisiją pasiekė. Yra tokia, ir jeigu kils Seimo nariams kokių nors klausimų, aš galėčiau į juos atsakyti.

Šiandien mus pasiekė dar viena pažyma dėl asmenų, kurie yra minimi byloje ir su kuriais atliekami kažkokie tardyminiai ar operatyviniai veiksmai, t. y. jų buvimas Seime, lankymasis pas politikus. Tokią pažymą aš šiandien gavau iš apsaugos tarnybos.

Komisijos darbo problemos yra nurodytos dvi, nors smulkesnių buvo ir daugiau. Viena iš jų – kad Statute nėra apibrėžti laikinosios komisijos įgaliojimai, ir aš tikiu, kad Seimas nepratęs tų įgaliojimų toliau. Tačiau jeigu taip būtų, tai reikalingas specialus Seimo nutarimas dėl Komisijos darbo reglamento, kad mes žinotume, ką ir kaip daryti. Įstatymas taip pat neapibrėžia laikinosios komisijos darbo funkcijų, t. y. į ką ir kaip mes turėtume orientuotis – į informacijos išklausymą ar kokius nors konkrečius tyrimo veiksmus. Aišku, mes tardymo ar kitų veiksmų neatlikome, bet vis dėlto yra darbas ir su dokumentacija. Kaip matote, Komisija gavo slaptų dokumentų ir dabar turės nemažą naštą. Apie čia minimą informaciją, apie tyrimo eigą aš daug nenorėčiau kalbėti. Minėjau apie sudarytą tarpžinybinę darbo grupę, taip pat prie Saugumo departamento Kauno apygardos skyriuje yra suformuota operatyvinė grupė, atitinkamai prie Vidaus reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė ir yra nurodyti įvairūs pavedimai, darbai, operatyviniai veiksmai, kuriuos tam tikros institucijos atliko. Taip pat yra nurodytos versijos, kurios yra iš tardymo kvotos arba suformuluotos prokuratūros. Tam tikros žinybos vertina šiek tiek kitaip, galbūt specifiškiau arba specialiau, tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Saugumo departamentas, kaip minėjau, turi atskiras užduotis ir nagrinėja atskiras versijas.

Toliau apie tai, kas buvo daryta, aš irgi nenoriu dėstyti, čia yra gana nuoseklu arba tiesiog galima ir paklausti. Norėčiau pakalbėti apie Komisijos išvadas, kurios buvo padarytos. Manau, pirmoji išvada yra apibendrinta, aiški visiems Seimo nariams, bet Komisija turėjo konstatuoti, kad žūties aplinkybių tyrimas tebetęsiamas, nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.

Antroji išvada. Tiriant šią bylą buvo atnaujintos kai kurios sprogdinimo bylos, tai yra geležinkelio per Bražuolės upelį sprogdinimo byla, ji gal neatnaujinta, bet ji gavo postūmį, taip pat sprogimas geležinkelyje tarp Bagotosios ir Alksnėnų stotelių. Yra trečioji išvada apie tai, kad tiriant bylą kai kurie su ja susiję įvykiai išskirti į atskiras bylas, tai ne tik pagal Baudžiamojo kodekso 73 straipsnio pirmąją dalį „Valstybės paslapties atskleidimas“, bet galbūt bus išskirtos ir kitos bylos, kaip dažnai būna tokiose sudėtingose bylose.

Ketvirtoji išvada – dėl J. Abromavičiaus žūties aplinkybių. Mes konstatuojame, kad tyrimas teisėsaugos institucijų vykdomas nuosekliai, tačiau matome, kad tyrimo pradžioje tarp prokuratūros ir kitų specialiųjų tarnybų nebuvo reikiamos koordinacijos, buvo pastebima žinybiškumo elementų. Kai kuriais atvejais nevykdomi, nesant pavedimo raštu, Generalinės prokuratūros žodiniai pavedimai. Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, netgi Komisijoje buvo ginčijamasi dėl to, kas daroma, tačiau jeigu klaustumėte detaliau, galima būtų pakalbėti, jeigu norėtumėte.

Penktoji išvada. Matome, kad stokojama specialiųjų tarnybų operatyvumo, darbo intensyvumo. Daugiausia mes čia minime pirotechninę ekspertizę. Ekspertizės išvada gauta tik kovo 4 dieną ir Komisija niekaip nesuprato, kaip sunku yra parinkti automobilį susprogdinti arba kaip sunku sutvarkyti dokumentus, kad tai galėtų atlikti ir panašiai. Daiktinis įrodymas pateiktas tik vasario 12 dieną, t. y. atrasta virvutė, ir dar neaišku, ar jinai susijusi, ar ne, bet vis dėlto, manome, jos ekspertizė galėjo būti padaryta ir anksčiau.

Šeštoji išvada. Šiuo metu byloje negauta duomenų, ką Komisija atsako tiems politikams arba tiems, kurie šitą bylą sieja su politika, apie organizuotas politines jėgas, politines organizacijas, galbūt turėjusias įtakos J. Abromavičiaus susprogdinimui.

Kita išvada. Konstatuojame, kad gauta medžiaga iš Valstybės saugumo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos rodo, jog Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnybos sistemoje pasitaiko ginklų, šaudmenų, sprogmenų dingimo, jų pardavimo atvejų, kai kurie SKAT'o pareigūnai užsiima šios srities nusikalstama veikla. Mes nekaltiname SKAT'o kaip sistemos, bet iš operatyvinių duomenų matome, kad vis dėlto tarp visų kitų ginklų arba sprogmenų patekimo apskritai į nusikaltėlių rinką šaltinių yra ir šitas.

Kita išvada yra svarbi ir manome, kad tai yra labai didelė blogybė – specialiųjų tarnybų blogas darbas su slaptais ir visiškai slaptais dokumentais. Yra nesilaikoma nustatytų ir patvirtintų raštvedybos taisyklių, t. y. kai dokumentai patenka į viešumą ir paskui įvairiai interpretuojami, traktuojami, juos nešiojasi netgi įvairūs darbuotojai, išneša iš savo darbo vietų ir paskui netgi žurnalistai naudojasi ta medžiaga. Tai yra blogai, tai kenkia valstybės prestižui, geram valstybės įvaizdžiui ir šito neturėtų būti.

Kita išvada. Manome, kad būtina gerinti operatyvinių ir slaptųjų tarnybų darbą. Netoleruotina, kai asmuo, komisija yra kelių tarnybų informacijos šaltinis. Specialiosios tarnybos mano, kad tai yra gerai, tačiau mes manome, kad gali būti prielaida, dėl ko vienas žmogus, būdamas kelių institucijų, žinybų šaltinis, gali tada turėti joms įtakos, gali formuoti tam tikrą nuomonę ir paskui dėl to gali būti ir panašių aplinkybių. Krašto apsaugos ministerijoje (pažymėjome atskirai) būtina stiprinti kontržvalgybos ir imuniteto (o Valstybės saugumo departamente ypač matome iš Bajorino atvejo ir išskirtos atskiros bylos) tarnybų darbą. Apie tai galima būtų kalbėti detaliau, bet nėra laiko. Atskirai pažymėjome, jog yra padidėjęs kai kurių operatyvinių darbuotojų suinteresuotumas renkant tai žinybai nebūtiną slaptą informaciją be specialaus pavedimo.

Tai iš tikrųjų yra rimta ir galima įvardyti konkrečiu faktu, t. y. informacijos rinkimas apie Lietuvos kariuomenės, pavyzdžiui, Kauno apygardoje, dislokavimą, apie jų mobilizacines galimybes ir visa kita. Be to, kad kitų kraštų specialiosioms tarnyboms šita informacija būtina, Komisijai neaišku, kodėl šita medžiaga ir kokiais tikslais renkama. Taip pat manome, kad būtina nustatyti režimų sistemą, kada ir kaip viena žinyba teikia kitai informaciją. Akivaizdus yra nevienodas informacijos vertinimas, įslaptinimas arba tos medžiagos neįslaptinimas ir atvirkščiai. Dėl to netolygumo paskui kyla įvairių (susijusių su šitais slaptais arba visiškai slaptais dokumentais) vertinimų ir galimybių patekti į spaudą ar kitur.

Manome, kad reikėtų atkreipti Vyriausybės dėmesį į leidimų elektros ryšių, mobiliųjų telefonų tinklams kurti išdavimo tvarką. Iš dalies tai jau yra daroma. Operatyvinės veiklos įstatymas, Radijo ryšio įstatymas bus priimamas, ir manome, kad šiuo metu esanti tvarka, kai licencijos „Omnitel“, „Bitei GSM“ dar yra neišduotos (yra tik laikini leidimai), leidžia šitą sritį sutvarkyti, kad tie, kurie norės kurti mobiliųjų telefonų tinklus, turės numatyti ir patys savo lėšomis įrengti tam tikrą įrangą, kad operatyvinės tarnybos galėtų pasinaudoti galimybe, kai yra įvairūs (kaip šiuo atveju) nusikaltimai. Taip pat atkreipiame vidaus reikalų ministro V. Žiemelio dėmesį į padėtį tiriant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ir įvykius po sprogimo.

Nenormalu, kad šis darbas užsitęsia, kaip ir šituo atveju, jį atlieka ekspertai, neturėdami net specialios laboratorijos. Jų krūvis yra gana didelis ir jiems daug ko reikia, bet apie tai galbūt galima kalbėti atskirai. Taip pat atkreipiame (jau dabar aišku – kieno) generalinio prokuroro K. Pėdnyčios dėmesį, kad dėl neperduotų teismams jau ištirtų sprogdinimų bylų atsiranda nepagrįstų politinių vertinimų, t. y. dėl Kryžkalnio paminklo susprogdinimo, sprogimų arba tokių sprogimėlių (...) ir LDDP mitingų vietose Kaune, Šiauliuose. Neaišku, kas sprogdina, kas užsako, bet triukšmas kyla didelis, vertinimai irgi įvairūs, ir manome, kad jeigu tai netrukdo įvairių sprogdinimų šiuo metu atliekamam operatyviniam tyrimui, tai šitos bylos turi patekti į teismą, turi būti svarstomos, tada mažiau būtų tokių politinių insinuacijų.

Bylą tiriantys pareigūnai pažymi, kad politinio spaudimo valstybės politikai ar pareigūnai nedarė, taip pat Seimo sudaryta Laikinoji komisija irgi nedarė. Tiriant J. Abromavičiaus žūties aplinkybes persipina kai kurių žmonių veiklos kriminaliniai, politiniai, specialiųjų tarnybų veiklos atskiri ypatumai, todėl Komisijos vertinimas rodo visą šių aplinkybių spektrą. Komisijos darbą toliau tikslinga tęsti, manome, tik paaiškėjus šioje byloje naujoms aplinkybėms dėl valstybės politikų ar pareigūnų dalyvavimo tiesiogiai nusikalstamoje arba susijusioje su ja veikloje. Tai tiek trumpai.“ Šiame posėdyje Komisijos pirmininkas, atsakydamas į klausimą, pažymėjo: „Šiandien nėra atsakymo, aš manau, jog šio atsakymo niekas nesitiki, kad jis galėtų būti toks, bet yra papildomai padaryta daug darbo. Kad Komisija nedavė pagrindinio atsakymo, kaip jūs norėtumėte, ką padarysi, aš kitaip vertinti negaliu, tik kaip neištirta, sakykim, kad neatsakyta į tą klausimą.“8 Šio Seimo posėdžio pirmininkas priminė, kad pagal 230 ir 231 Seimo statuto straipsnius dėl kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos nagrinėto klausimo Seimo posėdyje priimamas nutarimas, ir pasiūlė Komisijai „apsispręsti ir pasiūlyti Seimui tolesnius sprendimo būdus. Ar Komisija toliau turi tęsti darbą, ar Komisija turi baigti darbą ir pateikti tokiu atveju nutarimą, ir siūlyti Seimui priimti kažkokias išvadas. Bet šiandien to nedarom. Lauksim iš jūsų tolesnės informacijos“.9 __________________ 8 1997-04-03 Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posėdžio stenograma Nr. 9(50), Stenogramos, 1997-04-15, Nr. 28, arba http://www3.1rs.lt/pls/ inter/dokpaieska.showdoc _l?p_id=49112, p. 26–28.

9 1997-04-03 Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posėdžio stenograma Nr. 9(50), Stenogramos, 1997-04-15, Nr. 28, arba http://www3.1rs.lt/pls/ inter/dokpaieska.showdoc _l?p_id=49112, p. 30.

Išvados. Komisija pažymi, kad:

3.1. Tardymo grupės, atlikusios šioje byloje pirminius neatidėliotinus tardymo veiksmus bei įvykio vietos apžiūrą, veiksmų neišbaigtumas, koordinacijos ir tyrimo kryptingumo stoka.

3.2. Operatyvinių tarnybų tam tikrų veiksmų derinimo stoka, žinybiškumas.

3.3. Operatyvinių tarnybų, prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos tarnybų vadovų iniciatyvumo stoka mobilizuojant savo tarnybas kryptingai ir nuosekliai ieškoti informacijos apie nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus.

3.4. Silpna specialiųjų ekspertizių tyrimo bazė, nevisiškai panaudotos specialistų žinios, jų silpnas pasiruošimas dirbti sudėtingomis sąlygomis.

Pasiūlymai:

Papildomai norėčiau pasakyti:

Taip pat kartu Komisija siūlo, ką šiuo metu aktualu ir būtina daryti valstybės mastu, nes sprogdinimams, organizuotam nusikalstamumui galo nematyti. Netgi turime konstatuoti tam tikrą teisėsaugos institucijų bejėgiškumą. Tuo Seimo laikinoji komisija savo, kaip Seimo detektyvų, darbą baigė.“10 __________________ 10 1997.10-I6 Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posėdžio stenograma Nr. 21(121), Stenogramos, 1997-10-27, Nr. 64, arba http://www3.1rs.lt/pls/ inter/dokpaieska.showdoc _l?p_id=47181, p. 27.

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. VIII-108 „Dėl laikinosios komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti sudarymo“ sudaryta komisija surengė 13 posėdžių, iš kurių 1997 m. – aštuonis, 1998 m. – vieną, 1999 m. – du. Pateikti 11 posėdžių protokolai, o trijų posėdžių numatytos tik darbotvarkės.

J. Abromavičiaus žūties aplinkybės daugiausia nagrinėtos šiam tikslui sudarytoje Laikinojoje komisijoje J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti (Komisijos pirmininkas – Sigitas Kaktys). Komisija dirbo 1997 m., jų pabaigoje pateikė pranešimą, tačiau 1998–1999 m. Komisijos darbas buvo fragmentiškas, o 2000 m. darbas nevyko Seimui nepateikus galutinių išvadų ir nutarimo projekto dėl Komisijos veiklos pabaigos.

1997 m. spalio 16 d. Seimo posėdyje laiku, skirtu Seimo narių pasisakymams, Seimo narys Sigitas Kaktys, vadovaudamasis tuo metu galiojusio Seimo statuto 95 straipsnio nuostata, kreipėsi į Seimą, pateikdamas informaciją apie Komisijos darbą.

Seimo 1997 vasario 13 d. nutarimu sudaryta komisija J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti veikė formaliai ir paviršutiniškai. Savo veikloje netgi nesiekė išsiaiškinti ir atsakyti į pateiktus Seimo klausimus, nepateikė Seimui jokių išvadų ir net neįregistravo Seimo nutarimo projekto. Todėl ši komisija Seimo pavestos funkcijos neįvykdė, o jos sudarymas ir veikla vertintina tik kaip to meto formali politinė viešųjų ryšių akcija. Išanalizavus netgi formaliai ir neatsakingai dirbusios Komisijos dokumentus, nustatyta, kad jau tuo metu ši komisija konstatavo, jog „J. Abromavičiaus nužudymas – tai kryptingai suplanuota, iš anksto parengta, profesionaliai įvykdyta akcija“. Tačiau Komisija nepakankamai naudojosi ir nepakankamai siekė pasinaudoti parlamentinės kontrolės suteiktomis galimybėmis tirti nusikaltimo neišaiškinimo priežastis, taip pat nepakankamai tyrė neigiamus politinio suinteresuotumo dėl nusikaltimo neištyrimo veiksnius, nors jau tuo metu ir viešojoje informacijoje buvo minimos politikų pavardės, galbūt susijusios su J. Abromavičiaus žūtimi ir kitų rezonansinių nusikaltimų padarymo politine motyvacija, priežastimis ir pasekmėmis. Būtent šios aplinkybės ir lėmė 1997 m. vasario 13 d. sudarytos Seimo laikinosios komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti neveiklumą, darbo paviršutiniškumą ir Seimo pavedimo neįvykdymą.

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

Komisijos duomenimis, J. Abromavičiaus žūties aplinkybės buvo du kartus nagrinėjamos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete: 1) inicijuotas Laikinosios komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti sudarymas; 2) konstatuota, kad darbą turi tęsti sudaryta komisija.

Komisijos nuomone, Laikinosios komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti pirmininkas Sigitas Kaktys, neinformavęs komisijos narių, savo iniciatyva domėjosi bylos tyrimu jį atlikusiose institucijose.

Iš pateiktos medžiagos galima konstatuoti, kad Komisijos išvados Seimui pateiktos nebuvo. Dėl to tyrimas nebuvo baigtas ir pasitvirtino anksčiau Komisijos narių pasakyti žodžiai: „Byla ištirta nebus.“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 1996–2000 m. atliekama parlamentinė kontrolė šiais klausimais buvo nepakankama.

Tuometinė Seimo vadovybė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų įgyvendintas Seimo nutarimas, ir dėl to J. Abromavičiaus žūties tyrimo eigos problemos nebuvo nagrinėjamos.

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

Komisija pažymi, kad jai nesuteikti įgaliojimai vertinti, ar teisėsaugos institucijų pareigūnams, tiriantiems J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, buvo bandoma daryti poveikį pažeidžiant Konstituciją.

Komisija nustatė, kad buvęs Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis neteisėtu, nustatyta tvarka Seimo Pirmininko siunčiamų dokumentų registre neregistruotu raštu, surašytu ant Seimo Pirmininko blanko, t. y. kreipdamasis ne savo asmeniniu vardu, nurodė prokurorams inicijuoti baudžiamąją bylą VSD pareigūnams, atliekantiems tyrimą dėl Bražuolės tilto susprogdinimo ir J. Abromavičiaus nužudymo.

Kai kurie politinės partijos – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) buvusieji ir dabartiniai vadovai siekė ir tebesiekia daryti poveikį teisėsaugos institucijoms ir pareigūnams, kurie tyrė J. Abromavičiaus nužudymą organizavusios ir įvykdžiusios teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų veiklą.

Tyrimo veiksmus atliekantiems pareigūnams buvo grasinama įvairiais būdais, net bandant juos gąsdinti. Apie tai buvo informuoti ir žinojo baudžiamųjų bylų tyrimą atliekantys ir jam vadovaujantys Generalinės prokuratūros pareigūnai, tačiau nesiėmė jokių priemonių šioms galbūt nusikalstamoms veikoms ištirti.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad J. Abromavičiaus nužudymą ir kitus sunkius rezonansinius nusikaltimus suplanavę ir įvykdę, taip pat pareigūnams grasinę asmenys, jausdami ir žinodami apie tam tikrų asmenų ir politinių jėgų paramą, jautėsi nebaudžiami, tai labai sunkino minimų nusikaltimų tyrimą.

13 http://www3.lrs.1t/n/rinkimai/seim96/partr21.htm-2.htm.

1996 m. Tėvynės sąjungos Seimo rinkimų sąrašo 48 vietoje A. Petrusevičius buvo įrašytas 1996 m. rugsėjo 11 d. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) valdybos nutarimu Nr. 90, rekomendavus Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungai, kurios vadovu tuo metu jis pats ir buvo.

15 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-03-28 posėdžio stenograma, p. 6.

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

1990–2000 m. A. Petrusevičius keletą kartų buvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį dėl įtarimų neteisėtu ginklų laikymu ar perdirbimu.

A. Petrusevičių Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įtraukė į 1996 m. Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje sąrašą kaip aktyvų šios partijos žmogų. Jis buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) deleguotas į keturias Seimo komisijas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Taigi visa naudinga informacija jam buvo prieinama. Ja A. Petrusevičius galėjo pasinaudoti ir asmeniškai, kad žinotų, kokių įkalčių gali turėti teisėsaugos pareigūnai.

Tyrimo metu nustatyta, kad Algirdas Petrusevičius turėjo leidimą laikyti ir nešioti vardinį ginklą „Sig Sauer“ (9 mm kalibro), kuriuo buvo apdovanotas krašto apsaugos ministro 1997-02-21 įsakymu, taip pat leidimus įsigyti, laikyti ir nešioti savigynai pistoletą (revolverį) „Walter – PPK“ (7,65 mm kalibro) bei šovinius.

1997 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Tardymo valdybos tardytojas priėmė nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą dėl Algirdo Petrusevičiaus. Nutarime konstatuota, kad Algirdas Petrusevičius turėjo leidimus ginklui ir šoviniams laikyti ir nešioti. Tardymo metu nepasitvirtino, kad Algirdas Petrusevičius būtų įvykdęs sprogdinimą prie Dainavos policijos komisariato ar kaip kitaip būtų su tuo susijęs.

Dėl šio sprogdinimo iškelta baudžiamoji byla Nr. 20-1-578-97 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kadangi šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, Vidaus reikalų ministerijos Tardymo valdybos prie Kauno m. VPK viršininko nutarimu buvo sudaryta tardytojų grupė, į kurią paskirti Tardymo skyriaus pareigūnai N. Černiauskas, A. Raudys, R. Kumeta, taip pat Kriminalinės policijos komisaras inspektorius A. Ostreika, jaunesnysis inspektorius V. Drutelis, komisarai I. Šestakovas, A. Pampuščenko ir Kriminalistinių ekspertizių tyrimo skyriaus vyr. ekspertas D. Suslavičius.

Kauno m. VPK, siekdamas sudaryti spartaus tyrimo įvaizdį, priėmė 51 nutarimą kratoms daryti. Atlikta 39 kratos, kurių metu nerasta konkrečių įkalčių ir daiktinių įrodymų, svarbių baudžiamosios bylos tyrimui.

11 kratų sankcionavo Kauno m. apylinkės prokuroras P. Kulbis, 15 kratų – Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras G. Jasaitis, 13 kratų – Kauno m. apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas K. Gudynas.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. 5/8-281, galima konstatuoti:

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

1990–2000 m. A. Petrusevičius buvo teisėsaugos įstaigų akiratyje dėl įtarimų neteisėtu šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų disponavimu, taip pat dėl įtarimų, kad jis prisidėjo prie J. Abromavičiaus nužudymo.

Komisija neginčija Generalinės prokuratūros sprendimo, priimto vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nepateikti Komisijai medžiagos iš J. Abromavičiaus nužudymo tyrimo bylos, kuri yra susijusi su A. Petrusevičiumi, tačiau mano, kad šis sprendimas yra formalus.

Komisija, remdamasi vieša medžiaga iš anksčiau minėtos baudžiamosios bylos, paskelbtos žiniasklaidoje, ir atsižvelgdama į tai, kad šie duomenys Generalinės prokuratūros nebuvo paneigti, kad nė vienas iš minimų asmenų nesikreipė dėl šmeižto, gali daryti prielaidą, kad pakanka duomenų, jog A. Petrusevičius gali būti susijęs su J. Abromavičiaus nužudymu.

1996–2000 m. Seimo kadencijos metu galiojo Valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 96-2146). Jo 10 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad pagal pareigas teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis, neviršydami įstatymų nustatytų įgaliojimų, turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

A. Petrusevičius, būdamas Seimo nariu ir turėdamas leidimą dirbti su slapta informacija, turėjo galimybę gauti ir gavo visą informaciją, kuri buvo teikiama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Pagal įrašus ant pažymos kopijos ir raštus, liudijančius apie pažymos judėjimą, Krašto apsaugos ministerija negalėjo nustatyti, kurią tiksliai dieną Č. V. Stankevičius gavo pažymą ir kokių konkrečių priemonių ėmėsi.

Buvo teigiama, kad jis krašto apsaugos sistemos darbuotojas, savanoris, tačiau iš tikrųjų jis buvo valstybės saugumo darbuotojas, o labai seniai buvęs savanoriu. Bet prokuroras A. Paulauskas mane pakvietė parodymams į Prokuratūrą, ten jau buvo iškviesta „Respublika“ prie durų, toks šou padarytas ir iš manęs buvo reikalaujama J. Abromavičiaus perduotos informacijos. Aš tą patį, ką ir dabar sakau, pasakiau, kad iš J. Abromavičiaus jokios informacijos aš neturėjau, ir iš to kilo tam tikras nesusipratimas. O kai man M. Ravinskas, AOTD direktorius, pateikė tą raštelį, jis tikriausiai buvo pavadintas „pažyma“, tai apie tai, kad tai yra gauta iš J. Abromavičiaus ar iš kokio kito šaltinio, nebuvo nei kalbos, nei tame rašte parašyta.

Aš dabar nepamenu pavardžių žmonių, kurie buvo minimi, bet turbūt Komisija turi tą tekstą ir jie gali pasižiūrėti. Aš niekada nedariau jokios... nėra užrašų dėl to ir esu įsitikinęs, kad ten mažų mažiausiai buvo bent keli žmonės, kurie tikrai nedirbo krašto apsaugos sistemoje, arba gal buvo kokia pavardė, kuris gal ir dirbo, bet man apie tai nebuvo žinoma. Ir baigčiau pasakydamas, kad per visus ketverius metus nuo pat pradžios laikiausi nuostatos, kad ministras yra politinė figūra, į specialios kontržvalgybos ir žvalgybos tarnybos veiklą, į operatyvinę veiklą nesikiša, jokių direktyvų dėl tos veiklos neduoda. Ta veikla vykdoma sankcionuojant nustatyta įstatymo tvarka, prokurorų. To aš laikiausi visą laiką, todėl nemanau, kad turėjau kokių nors veiksmų imtis.

Tačiau vėliau, kada buvo nagrinėjami šie klausimai Seimo komitete, kolegos Seimo nariai, pavyzdžiui, ponas Č. Juršėnas, mane kaltino, kad esą, gavęs žinias apie žmonių minimas pavardes, nepranešiau Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Seimo Pirmininkui. Man susidarė įspūdis, kad buvo kažkoks scenarijus, kuriuo norėta, kad aš gavęs tokią nekonkrečią informaciją apie asmenis, be jokių įrodymų galbūt kam nors praneščiau ir kas nors galėtų imtis kokių veiksmų.19 Bet visą laiką buvo akcentuojama, kodėl aš nuslėpiau informaciją, gautą iš J. Abromavičiaus. Visada aš atsakiau, kad iš J. Abromavičiaus jokios informacijos niekada nebuvau gavęs. Tada vėliau, svarstant, oponentai, tuometinės opozicijos atstovai, labai akcentavo, kodėl išgirdęs apie kažkokias pavardes nepranešei Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui. Tai yra prokuratūros tiriamas nusikaltimas ir galbūt reikėjo, aš dar manau, kad galbūt kažkam reikėjo preteksto imtis ar kratų, ar sulaikymų, kad būčiau davęs tam priežastį. Galbūt tokia versija, bet čia tik mano prielaidos.20 __________________ 19 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-11 posėdžio stenograma, p. 17–18.

20 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-11 posėdžio stenograma, p. 21.

Tai aš padėjau į seifą ir pažyma ten pagulėjo. Dabar, kada aš perdaviau viceministrui, aš negaliu pasakyti, reikia pažiūrėti, reikia pažiūrėti registraciją, kada buvo gauta, aš nepamenu, o viceministrui perdaviau vėliau. Perdaviau užvizavęs vėliau, aš nežinau, kada, galbūt po to, kai prokuratūra pradėjo ja domėtis, ar anksčiau. Aš gerai neprisimenu. Bet tuo metu, kai prokuroras A. Paulauskas ją norėjo paimti, tą pažymą, tai ji buvo tuo metu pas E. Simanaitį. Ji buvo atiduota prokuratūrai, kodėl aš turėjau toliau domėtis, aš nebuvau toks smalsus, kad domėčiausi, kas toliau vyksta, nes tai tiesiogiai nelietė krašto apsaugos sistemos. Aš nepamenu, kad ten būtų kuri nors pavardė, kuri būtų susijusi su žmogumi, kurį reikia skirti į pareigas, ar susiję su tarnyba ir panašiai. Ir kitose pažymose kartais būdavo, nes, matyt, operatyviai kontržvalgybos tarnyba gaudavo informacijos įvairios, tai nuspręsdavo direktorius, apie ką duoti ministrui žinią. Nes žinias reikia ministrui kai kurias turėti, kad nepadarytų kokių klaidingų paskyrimų, įsakymus pasirašant ar panašiai. Aš nepamenu, kad ten būtų tokių pavardžių, kurios būtų svarbios krašto apsaugos sistemai. Buvo civilių asmenų pavardės.“21 Č. V. Stankevičius, paklaustas apie tai, ar aukščiau minėtoje pažymoje buvo gerai žinomų visoje valstybėje ar jam asmeniškai pažįstamų asmenų, atsakė: „manau, kad buvo“.22 __________________ 21 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-11 posėdžio stenograma, p. 23.

22 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-11 posėdžio stenograma, p. 24.

Atsakydamas į klausimą, kodėl nedavė šiai pažymai eigos, Č. Y Stankevičius pažymėjo: „Nesureikšminau pažymos, nes joje nebuvo informacijos. Tiktai tam tikras pranešimas apie esamus tam tikrus gandus. Kadangi aš žinojau, kad vyksta tyrimas tų įvykių, tų diversijų ir tą tiria prokuratūra, tai nemaniau ir dabar esu įsitikinęs, kad nieko neturėjau daryti ir neįsitraukti į tyrimą būdamas ministras. <...> Matyt, iš tikrųjų tokios pažymos pateikimas, matyt, turėjo tikslą. Aš manau, kad tas tikslas buvo kaip nors įvelti mane į kokią nors istoriją, kuri galėtų diskredituoti. Tik taip aš tada supratau ir dabar taip suprantu. Į nieką aš neturėjau reaguoti. Prokuratūra buvo gavusi, kaip vėliau buvo spaudoje plačiai paskelbta, aš esu matęs laikraščių straipsnius, kad prokuratūra buvo gavusi informaciją iš VSD, konkrečiai iš J. Abromavičiaus. Prokuroras A. Paulauskas man pats pasakė, kad jis buvo gavęs informaciją iš J. Abromavičiaus, tik kažkodėl reikėjo, kad tą informaciją pasiųsti per AOTD. Nežinau, kodėl, nesu girdėjęs, kad J. Abromavičius būtų dirbęs ir AOTD tas žmogus.“23 „Yra jau visuotinai paskelbta per tuos metus, kad vėliau VSD Kauno apygardos darbuotojas J. Abromavičius teikė informaciją prokuratūrai ir ji ją turėjo. Bet aš neturėjau imtis jokių veiksmų. Aš net ir šiandien nežinau, kokių turėtų imtis veiksmų ministras, kuris... kai prokuratūra tiria kriminalinius nusikaltimus.“24 ___________________ 23 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-11 posėdžio stenograma, p. 20.

24 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-11 posėdžio stenograma, p. 19.

26 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-11 posėdžio stenograma, p. 18.

2007 m. birželio 27 d. uždarame posėdyje Komisijai liudijęs Generalinės prokuratūros prokuroras informavo, kad „šitos informacijos iš esmės byloje nėra, nes iš kur šita, čia nėra pasirašiusio asmens. Penktadienį vakare, ten tiesiai į tas datas, kurios yra fakso, nelabai reikėtų kreipti dėmesį, gal sutampa siuntimo data, nes valanda, ten faksas buvo labai nusimušęs ir rodė, ką norėjo. Bet iš tikrųjų gauta 29 d., buvo penktadienis ir J. Abromavičius paskambino telefonu, norėdamas pateikti informaciją dėl Bražuolės, ir pasakė, paklausė manęs fakso numerio ir sako, ar galite priimti faksą, informaciją. Aš pasakiau jam numerį ir jis atsiuntė mums tą faksą. Paaiškinimų daugiau nebuvo, buvo ketinta pirmadienį su juo sutarti, sekmadienį jis negyvas, atrodo, sekmadienį. O jau sekmadienį, kadangi negyvas, jau tą faksą matė tuometinis generalinis prokuroras ir kreipėsi su tuometiniu Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiuoju prokuroro pavaduotoju pas tuometinį ministrą Č. V. Stankevičių dėl to dokumento gavimo. Vėl žinau tik iš žodžių, kadangi tame kontakte nedalyvavau, kad buvo neigiamas tos pažymos buvimas. Tada, aišku, buvo bandyta per AOTD gauti kopiją.“27 __________________ 27 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-06-27 posėdžio stenograma, p. 1.

Apie nurodytų atleistų iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje asmenų tolesnę karjerą Krašto apsaugos ministerija duomenų neturi. (Medžiaga, gauta iš Krašto apsaugos ministerijos, su kuria gali susipažinti asmenys, turintys leidimus dirbti su slapta informacija, saugoma Seimo specialiajame archyve.) 9. Komisijai paprašius Generalinės prokuratūros pateikti visą turimą informaciją apie asmenis, minimus 1997 m. sausio 21 d. AOTD pažymoje, pateiktoje krašto apsaugos ministrui Č. V. Stankevičiui, ir nurodyti, ar šie asmenys vėliau nedirbo Vidaus reikalų ministerijos Vadovybės apsaugos departamento Trečiajame skyriuje, Generalinė prokuratūra 2007 m. birželio 14 d. raštu Nr. 8.2-1674(01) Komisiją informavo, kad nėra duomenų, jog 1997 m. sausio21 d. rašte Nr. 13s minimi asmenys dirbo Vidaus reikalų ministerijos Vadovybės apsaugos departamento Trečiajame skyriuje.

AOTD 2007 m. sausio 29 d. raštu Nr. IS-139 informavo, kad 2007 m. sausio 26 d. gautas Generalinės prokuratūros 2007 m. sausio 24 d. raštas Nr. 187(01), kuriame pranešama, kad pažyma yra ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, o šioje pažymoje esantys duomenys yra ikiteisminio tyrimo duomenys tiriamose baudžiamosiose bylose Nr. 09-2-062-94 ir Nr. 20-9-002-97, todėl gali būti tiriami ir skelbiami tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Generalinė prokuratūra taip pat informavo, kad bus sprendžiamos galimybės, kaip pateikti pažymą Komisijai ar kitaip supažindinti Komisiją su pažymos turiniu.

Generalinė prokuratūra 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. 8.2-281(01) Komisiją informavo, kad pažyma yra dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai ištirti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 95 ir 96 straipsniai), prijungtas prie Generalinėje prokuratūroje tiriamos baudžiamosios bylos Nr. 09-2-062-94 dėl geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo, kurioje ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Aplinkybės, susijusios su pažymos parengimo aplinkybėmis ir jos turiniu, tiriamos ir baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97 dėl J. Abromavičiaus nužudymo, kurios ikiteisminis tyrimas taip pat nebaigtas. Šis dokumentas yra ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, o dalis joje išdėstytos informacijos yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie tikrinami Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Dėl šių aplinkybių AOTD neturi teisės be prokuroro leidimo skelbti pažymoje išdėstytų aplinkybių ar jos kopiją pateikti Komisijai vadovaujantis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad Komisija turi teisę, suderinusi su Generaline prokuratūra, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su jos žinioje esančia byla ar kita medžiaga, dokumentais.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Komisijos nurodytu laiku ir vietoje gali pateikti Komisijai susipažinti pažymą, nedarant jos kopijos.

Atsižvelgiant į tai, kad pažymos, parengtos naudojantis operatyvinės veiklos metu gauta nepatikrinta informacija, duomenys yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie nėra iki galo patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais, ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju gali nuspręsti tik teismas, šie duomenys negali būti skelbiami.

Komisijai nagrinėjant papildomus dokumentus, buvo nustatyta, kad ne visos K. Sūdžienės minimos pavardės buvo pažymoje.

30 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-16 posėdžio stenograma, p. 21.

31 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-01-18 posėdžio stenograma, p. 7.

VSD atstovas teigė, kad teisėjui pažyma galėtų tikti tik pradiniam tyrimui, o politikui (ministrui) pažyma labai svarbi, nes tai apibendrinta informacija, parodoma, kas darosi jo vadovaujamoje srityje, nes pažymoje aprašyti dalykai kelia susirūpinimą, informacija verta rūpesčių ir veiksmų. Jis teigė, kad pažymoje trūksta teisinio pobūdžio ir pagal ją būtų nelengva gauti sankciją teisme, tačiau organizacinių veiksmų, kas darosi minimoje kuopoje, galima buvo imtis.

VSD atstovas teigė, kad J. Abromavičius labai daug dirbo, tačiau darė didelę klaidą – jis gyrėsi daug kam, kad daug žino. Atitinkami žmonės sužinojo, kad jo informacijos pagrindu buvo parengta pažyma su faktais Krašto apsaugos ministerijai. J. Abromavičius buvo ne teisininkas ir jam buvo sudėtinga vertinti surinkus faktus teisiniu požiūriu. Jis pervertino savo informaciją, leido suprasti, kad jis žino daugiau.

Ką mums pavyko nustatyti? Kad J. Abromavičius iš tikrųjų buvo nužudytas tą vakarą padedant sprogmenį po jo automobiliu. Sprogo automobilis, kartu žuvo ir J. Abromavičius. Pradėjome aiškintis ir sužinojome, kad sausio 29 d., tai yra prieš dvi paras, J. Abromavičius parašė laišką arba faksogramą, kaip tada buvo teigiama, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kurioje jis paminėjo, kad Krašto apsaugos ministerijoje yra pažyma, kuri pateikta AOTD, ir kad toje pažymoje yra nurodyta SKAT, tai buvo institucijos sutrumpinimas, pareigūnų nusikalstama veikla ir būtent kad šitie pareigūnai, kurie įvardinti toje pažymoje, galėjo būti prisidėję, aš taip iš atminties tekstą sakau, prie nusikaltimų, sprogdinant tiltą per Bražuolę, prie kitų teroristinių aktų.

Kitaip sakant, dėl visų nusikalstamų veiklų, padarytų 1994–1996 m. Ir dar buvo toje faksogramoje parašyta, kad pažymą reikia paimti ryžtingai ir nepranešti Konservatorių partijos vadovybei (Komisija su šios faksogramos kopija susipažino vėliau). Aišku, kad gavus tą faksogramą, kol ji apkeliavo per visus pareigūnus, ji buvo vėliau surasta ir prijungta prie bylos. Mums kaip ir padiktavo tokią pirmąją versiją, arba pirmąjį operatyvinį žingsnį, kad reikėtų susipažinti su ta pažyma, nes praktiškai po dviejų parų J. Abromavičius žuvo. Aš kreipiausi į tuometinį krašto apsaugos ministrą Č. V. Stankevičių prašydamas pateikti tą pažymą. Peripetijos buvo labai sudėtingos, pradžioje jis neigė apskritai, kad turi tokią pažymą, kad gavo tą pažymą, kad jis ją turi.

Tada mes kitais kanalais vis dėlto išsiaiškinome, kad pas ministrą yra ta pažyma, kad jis ją gavo, ir tada aš nuvykęs pasakiau, kad mums tikrai žinoma, kad jis turi tą dokumentą, ir jeigu jis mums jo neatiduos, mes būsim priversti daryti kratą jo kabinete ir paimti tą pažymą. Tada jis pasakė, kad jis išduos, ir iš tikrųjų atvežė į Prokuratūrą pažymą su lydinčiu raštu, ją pateikė ir buvo apiformintas kaip poėmis šitas raštas. Jeigu mano atmintis neklysta, tas įvyko vasario 10 d., po 10 dienų. Toje pažymoje, nežinau, kiek jūs esate susipažinę, kiek aš galiu kalbėti, buvo išdėstyti, aš taip supratau iš J. Abromavičiaus atliktų tyrimų, duomenys, kas galėjo sprogdinti Bražuolės tiltą, kas galėjo vykdyti kitus nusikaltimus, kas organizavo išėjimą į mišką, Pakaunės tie visi garsus įvykiai.

Aišku, ta pažyma buvo iliustruota konkrečiomis pavardėmis savanorių ir konkretus asmenys buvo paminėti, ir net, jeigu aš prisimenu, buvo pasakyta, kai kurie jau yra iš jų karjeros laiptais pakankamai aukštai pakilę, kai kurie dar rengiami paaukštinti, o kai kurie net siunčiami į mokslus, į užsienį, kad tokie žmonės gali atnešti daug žalos mūsų valstybei. Aišku, kol vyko su ministru įvairūs pokalbiai, kol mes išgavome tą pažymą, mums pavyko nustatyti, kad ta pažyma tikrai buvo pas ministrą gauta, ją parengė AOTD direktoriaus pavaduotojas V. Vilkelis ir kad ta pažyma buvo ne tik iš J. Abromavičiaus žodžių, bet ir daugiau operatyvinių duomenų buvo apibendrinta ir pateikta ministrui, kaip naujam ministrui, kuris turėtų pradėti valymą arba pradėti kokius tai darbus, kad šitie žmonės neįgautų didesnės įtakos karinėse struktūrose, nes iš karto buvo aišku, ir specialistų nuomonė, ir kriminalinės paieškos darbuotojų, kad šitas nusikaltimas padarytas pakankamai profesionaliai, niekur nebuvo užtikta faktų, kad būtų padėtas sprogmuo.

Mes susipažinom su ta pažyma ir pasidomėjome, kas dar skaitė tą pažymą. Tai buvo išaiškinta, kad ta pažyma, kol gulėjo pas ministrą, buvo prieinama jo adjutantui, dabar pavardės neprisimenu, toks jaunas vaikinas, kitiems jo artimos aplinkos pareigūnams, ir mes nustatėme, kad būtent tas adjutantas ne kartą, jau kai pažyma gulėjo pas ministrą, vyko į Kauną ir turėjo tam tikrus susitikimus Kaune. Aišku, čia galima daryti prielaidą, nes jisai neigė visą šitą, kad galbūt iš dalies jis ir informavo žmones apie tokios pažymos atsiradimą. Aišku, ir toj pažymoj, kaip sakiau, buvo tam tikros pavardės, bet taip turbūt po kokių dešimt dienų ar savaitės prasidėjo įvairūs trukdymai ir, atvirai kalbant, visi suprato, kad mes susidūrėme su tam tikra ir politine jėga.

Jeigu, kaip minėjau, 10 dieną buvo atiduoda pažyma, tai jau 13 dieną, po kelių dienų, Seime buvo sukurta speciali komisija šitam įvykiui tirti. Jau iš pirmos dienos mes supratome, kad šitos komisijos tikslas yra ne kažką aiškintis, nustatyti, bet tiesiog žinoti, kokia linkme vyksta tyrimas, gauti informaciją apie tyrimą ir galbūt įvairiais būdais įtakoti tą tyrimą, nes pirmas susitikimas su Komisijos nariais buvo pakankamai toks nedraugiškas, nes aš atėjęs į Komisiją pasakiau, kad jūs savo tyrimu tikrai neišsiaiškinsite nieko, bet sutrukdyti jūs galite. Vadovavo šitai komisijai S. Kaktys – Seimo narys, kuris, pasakyčiau, bandė tokius lyg tai darbinius santykius užmegzti, lyg tai tokį pasitikėjimo kontaktą nustatyti, bet, aišku, mes, bent jau tie darbuotojai, kurie artimai dirbome, jautėme tam tikrą nerimą, kad šita komisija gali įtakoti daugiau į tyrimą arba, kaip sakiau, daugiau jai rūpėjo žinoti, ką atlieka tardytojai ir tyrėjai.

Labai dažnai reikėdavo eiti į tą komisiją, nepamenu, kitą kartą du kartus, kitą – kartą per savaitę, kartą, atsiskaityti. Mes bandydavome apsiriboti tiktai formaliais tokiais komentarais, paaiškinimais. Tai ponas S. Kaktys, aišku, matyt, pajautęs, kad jis negauna pilnos informacijos, nors aš dabar dar peržiūrėjau mūsų tuos pranešimus, ten pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai mes kalbėjom, kad ir politikai yra susiję su šituo įvykiu. Net ir pavardės to pačio A. Petrusevičiaus buvo minimos B. Lazutkos pranešime ir kitų, bet jis, matyt, jautė, kad vis tiek mes ne viską pasakom. Taigi pats nuvyko į Kauną, kur iš esmės vyko tyrimas ir bylos, pats tyrėjas buvo Kaune ir pareikalavo visą bylą jam duoti susipažinti.

Man skambino tuo metu apygardos prokuroras V. Jukna ir sako: štai atvyko Seimo narys, reikalauja visos medžiagos, kad jam pateiktume, o informacijos jam jau nebepakanka. Tai, aišku, buvo šiek tiek netikėta, kad jisai pats tiesiogiai kreipėsi į tardytoją reikalaudamas bylos, bet mes tuo metu pasakėme, kiek įmanoma, jam tos informacijos suteikit, kiek įmanoma, visgi parodyti tos bylos, nes dar tuo metu ir praktikos tokios nebuvo, nei tų Konstitucinio Teismo išaiškinimų, nei kitų dalykų. Taip, kad praktiškai pirmą kartą, galima sakyti, susidūrėme su tokiu Seimo narių noru tiesiogiai dalyvauti tyrime. Be abejo, tyrimo metu mes stebėjom tuos asmenis, kurie buvo įvardinti pažymoj, ir paaiškėjo, kad jie labai dažnai lankosi Seime.

Pagrindiniai jų kontaktai tai buvo su tuo metu Saugumo komiteto pirmininku ponu S. Kakčiu, atsiprašau, su ponu J. Katkumi, tuo pačiu A. Petrusevičiumi ir kitais Seimo nariais. Tie apsilankymai aiškiai rodė, kad yra derinami dalykai, kad yra aptariami dalykai, nes tas intensyvumas buvo išties labai didelis. Į savaitę po kelis kartus tie žmonės čia apsilankydavo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visgi iš tiesų buvo tuo metu savanorių gretose priimtas toks sprendimas jį sušaudyti, jam kaip ir mirties nuosprendis buvo paskelbtas. Įsakymą įvykdyti buvo davęs S. Adamonis. Jūs turbūt ne vieną liudytoją čia klausėtės ir jis irgi buvo vienas iš tų labai aktyvių čia lankytojų Seime. Kontaktai tikrai buvo stebimi labai jo artimi.32 __________________ 32 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-04-12 posėdžio stenograma, p. 1.

Aš mačiau tą pažymą, kurią atnešė ministras Č. V. Stankevičius. Ne, aš nemačiau originalo.

Aš taip supratau, kad J. Abromavičius teikė informaciją AOTD, konkrečiai pavaduotojui V. Vilkeliui, o AOTD jau pateikė, atrodo, V. Vilkelis ją buvo pasirašęs ar M. Ravinskas, nepamenu. Ją pateikė krašto apsaugos ministrui. Bet ten aš pradžioje galvojau, kad yra tik vien J. Abromavičiaus informacija, bet ten buvo platesnė informacija, jų pačių AOTD surinkta informacija. O ar pats J. Abromavičius, aš to negalėjau paklausti, bet S. Buškevičius, kuris artimai bendravo su J. Abromavičiumi ir jie ruošėsi kaip tik prieš dieną, prieš jo žūtį, padaryti spaudos konferenciją, kurioje J. Abromavičius kartu su S. Buškevičiumi turėjo dalyvauti, išdalyti diskelius su kažkokia informacija, pasakyti viską, ką jie žino. S. Buškevičius liudijo, kad J. Abromavičius iš esmės ir buvo tos pažymos pagrindinis autorius. Ne raštu, bet žodžiu daugiau viską išdėstęs. Tik iš S. Buškevičiaus parodymų tai buvo galima atsakyti. Bet pažyma oficialiai buvo AOTD.33 Šitie žmonės išsigando, kad bus atskleisti. Šitie žmonės sužinojo, kad J. Abromavičius gana toli pasistūmėjo į priekį, ir ši pažyma ministrui buvo labai aiškus signalas jiems, jog gali priartėti. Tiksliau, byla buvo, bet ministrui buvo padėta ant stalo, kad štai jūsų organizacijoje yra žmonės, kurie linkę į terorizmą, kurie štai šitaip sprendžia klausimus politinius ir nepolitinius.“34 Į J. Razmos teiginį, kad kai kurie pažymoje minimi asmenys nemažai bendravo su tuometiniu Respublikos Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais A. Sadecku, todėl negalima žmonių kaltinti atlikus tam tikras veikas bendravimo ir susitikimų pagrindu, A. Paulauskas atsakė pasiūlydamas paklausti paties A. Sadecko.35 ___________________ 33 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-04-12 posėdžio stenograma, p. 7.

34 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-04-12 posėdžio stenograma, p. 9.

35 Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti 2007-04-12 posėdžio stenograma, p. 14.

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

Komisija konstatuoja, kad AOTD pažymą Č. V. Stankevičius gavo likus keletui dienų iki J. Abromavičiaus žūties, susipažinęs su jos turiniu, pats jokių veiksmų nesiėmė, vėliau elgėsi pasyviai ir pažymą perdavė viceministrui E. Simanaičiui, atsakingam už SKAT. Į teisėsaugos institucijas dėl minėtos pažymos Č. V. Stankevičius nesikreipė.

Ši pažyma prokuratūrai buvo pateikta tik ryžtingai to pareikalavus Generalinės prokuratūros vadovui A. Paulauskui.

Atsakyti, ar pažymoje nurodyti asmenys vėliau nedirbo Vidaus reikalų ministerijos Vadovybės apsaugos departamento Trečiajame skyriuje, negalima, nes pateikta informacija yra riboto naudojimo ir su ja galima susipažinti tik asmenims, turintiems leidimą dirbti su slapta informacija, Seimo specialiajame archyve.