TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) CIV (A), CIM (B),

TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) CIV (A), CIM (B),  TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) CIV (A), CIM (B), RID (C), CUV (D) PRIEDAI (Žin., 1994, Nr. 99-1989; 2003, Nr. 97-4318; 2006, Nr. 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105 ir 106) VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KELEIVIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS (CIV – SUTARTIES A PRIEDAS) I dalis. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Taikymo sritis 2 straipsnis. Pareiškimas dėl atsakomybės keleivių mirties ar sužalojimo atveju 3 straipsnis. Apibrėžtys 4 straipsnis. Vienodųjų taisyklių netaikymas 5 straipsnis. Imperatyvios teisės normos II dalis. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas 6 straipsnis. Vežimo sutartis 7 straipsnis. Kelionės dokumentas 8 straipsnis. Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas 9 straipsnis. Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti 10 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas 11 straipsnis. Traukinio atšaukimas ir vėlavimas. Pavėlavimas persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį III dalis. Rankinio bagažo, gyvūnų, registruoto bagažo ir transporto priemonių vežimas I skyrius. Bendrosios nuostatos 12 straipsnis. Leistini vežti daiktai ir gyvūnai 13 straipsnis. Patikrinimas 14 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas II skyrius. Rankinis bagažas ir gyvūnai 15 straipsnis. Priežiūra III skyrius. Registruotas bagažas 16 straipsnis. Registruoto bagažo išsiuntimas 17 straipsnis. Bagažo įregistravimo kvitas 18 straipsnis. Registravimas ir vežimas 19 straipsnis. Registruoto bagažo vežimo mokesčio mokėjimas 20 straipsnis. Registruoto bagažo žymėjimas 21 straipsnis. Teisė disponuoti registruotu bagažu 22 straipsnis. Bagažo išdavimas IV skyrius. Transporto priemonės 23 straipsnis. Vežimo sąlygos 24 straipsnis. Vežimo kvitas 25 straipsnis. Taikoma teisė IV dalis. Vežėjo atsakomybė I skyrius. Atsakomybė keleivių mirties ir sužalojimo atveju 26 straipsnis. Atsakomybės pagrindas 27 straipsnis. Žalos atlyginimas keleivio mirties atveju 28 straipsnis. Žalos atlyginimas keleivio sužalojimo atveju 29 straipsnis. Kompensacija už kitokį kūno sužalojimą 30 straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka ir dydis keleivio mirties ir sužalojimo atveju 31 straipsnis. Kitos transporto rūšys II skyrius. Atsakomybė dėl tvarkaraščio nesilaikymo 32 straipsnis. Atsakomybė dėl traukinio atšaukimo, jo vėlavimo arba keleivio pavėlavimo persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį III skyrius. Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir transporto priemones 1 skirsnis. Rankinis bagažas ir gyvūnai 33 straipsnis. Atsakomybė 34 straipsnis. Žalos praradus arba apgadinus daiktus atlyginimo ribos 35 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės 2 skirsnis. Registruotas bagažas 36 straipsnis. Atsakomybės pagrindas 37 straipsnis. Pareiga įrodyti 38 straipsnis. Paeiliui vežantys vežėjai 39 straipsnis. Vykdomasis vežėjas 40 straipsnis. Praradimo prielaida 41 straipsnis. Kompensacija praradus bagažą 42 straipsnis. Kompensacija apgadinus bagažą 43 straipsnis. Kompensacija pavėlavus išduoti bagažą 3 skirsnis. Transporto priemonės 44 straipsnis. Kompensacija už vėlavimą 45 straipsnis. Kompensacija praradus transporto priemonę 46 straipsnis. Atsakomybė dėl kitų daiktų 47 straipsnis. Taikoma teisė IV skyrius. Bendrosios nuostatos 48 straipsnis. Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas 49 straipsnis. Sumų perskaičiavimas ir palūkanos 50 straipsnis. Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai 51 straipsnis. Asmenys, už kuriuos atsako vežėjas 52 straipsnis. Kiti ieškiniai V dalis. Keleivio atsakomybė 53 straipsnis. Atskiri atsakomybės principai VI dalis. Teisių įgyvendinimas 54 straipsnis. Vežamų daiktų dalies praradimo arba apgadinimo nustatymas 55 straipsnis. Reikalavimai 56 straipsnis. Vežėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai 57 straipsnis. Teismingumas 58 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį dėl keleivių mirties ar sužalojimo išnykimas 59 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį vežėjui dėl bagažo vežimo išnykimas 60 straipsnis. Ieškinių senatis VII dalis. Vežėjų tarpusavio santykiai 61 straipsnis. Vežimo mokesčio paskirstymas 62 straipsnis. Atgręžtinio reikalavimo teisė 63 straipsnis. Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka 64 straipsnis. Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės I dalis Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Taikymo sritis § 1. Šios Vienodosios taisyklės taikomos visoms atlygintino arba neatlygintino keleivių vežimo geležinkeliais sutartims, kai išvykimo ir paskirties vietos yra dviejose skirtingose valstybėse narėse. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į vežimo sutarties šalių gyvenamąją vietą ar buveinę ir pilietybę. § 2. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai tarptautinis vežimas pagal vieną vežimo sutartį apima ne tik vežimą geležinkeliais kertant sienas, bet ir keleivių vežimą kurios nors valstybės narės vidaus keliais arba vidaus vandenų kelių maršrutais. § 3. Kai tarptautinis vežimas pagal vieną vežimo sutartį apima ne tik vežimą geležinkeliais, bet ir keleivių vežimą jūra arba vidaus vandenų kelių maršrutais kertant sienas, šios Vienodosios taisyklės taikomos, jei keleiviai vežami tomis jūros linijomis arba vidaus vandenų kelių maršrutais, kurie įtraukti į Sutarties 24 straipsnio 1 dalyje numatytą linijų ir maršrutų sąrašą. § 4. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties ar sužalojimo atveju asmenims, lydintiems siuntas, kurios vežamos pagal CIM vienodąsias taisykles. § 5. Šios Vienodosios taisyklės netaikomos vežant keleivius tarp stočių, esančių besiribojančių valstybių teritorijose, kai šių stočių infrastruktūrą valdo vienas ar keli infrastruktūros valdytojai, priklausantys tik vienai iš šių valstybių. § 6. Bet kuri valstybė, esanti tarptautinio tiesioginio keleivių vežimo geležinkeliais konvencijos, kuri yra panašaus pobūdžio kaip šios Vienodosios taisyklės, šalis, gali, pateikdama prašymą prisijungti prie Sutarties, pareikšti, kad ji taikys šias Vienodąsias taisykles tik veždama keleivius savo teritorijoje esančios geležinkelių infrastruktūros dalyje. Si geležinkelių infrastruktūros dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir sujungta su valstybės narės geležinkelių infrastruktūra. Jei valstybė padaro pirmiau minėtą pareiškimą, šios Vienodosios taisyklės taikomos tik esant šioms sąlygoms: a) kai vežimo sutartyje numatyta išvykimo arba paskirties vieta ir maršrutas yra nurodytoje infrastruktūroje arba b) kai nurodyta infrastruktūra jungia dviejų valstybių narių infrastruktūrą ir kai vežimo sutartyje ji buvo numatyta kaip vežimo tranzitu maršrutas. § 7. Valstybė, padariusi išlygą pagal 6 dalies nuostatas, gali bet kada ją atšaukti, apie tai informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms. Pareiškimas netenka galios, jei 6 dalies pirmame sakinyje minėta konvencija nustoja galioti šiai valstybei. 2 straipsnis Pareiškimas dėl atsakomybės keleivių mirties ar sužalojimo atveju § 1. Bet kuri valstybė gali bet kada pareikšti, kad ji netaikys keleiviams, nukentėjusiems dėl jos teritorijoje įvykusių avarijų, jokių nuostatų dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties ar sužalojimo atveju, jei jie yra jos piliečiai arba asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą šioje valstybėje. § 2. Valstybė, padariusi pareiškimą pagal 1 dalies nuostatas, gali bet kada jį atšaukti, apie tai informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms. 3 straipsnis Apibrėžtys Šiose Vienodosiose taisyklėse: a) „vežėjas“ – vežėjas, su kuriuo keleivis yra sudaręs vežimo sutartį pagal šias Vienodąsias taisykles, arba paskesnis vežėjas, atsakingas pagal tą sutartį; b) „vykdomasis vežėjas“ – vežėjas, kuris nėra sudaręs su keleiviu vežimo sutarties, bet kuriam vežėjas, nurodytas a punkte, yra patikėjęs vykdyti visą arba tam tikrą dalį vežimo geležinkeliais; c) „Bendrosios vežimo sąlygos“ – vežėjo sąlygos, įtvirtintos bendrosiomis sąlygomis arba kiekvienoje valstybėje narėje galiojančiais tarifais, kurios sudarius vežimo sutartį tampa vežimo sutarties sudedamąja dalimi; d) „transporto priemonė“ – motorinė transporto priemonė arba priekaba keleiviams vežti. 4 straipsnis Vienodųjų taisyklių netaikymas § 1. Valstybės narės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu įtvirtinta šiose Vienodosiose taisyklėse, tik dėl keleivių vežimo tarp dviejų abipus sienos esančių stočių, jei tarp jų nėra kitos stoties. § 2. Dėl keleivių vežimo tarp dviejų valstybių narių tranzitu per valstybę, kuri nėra narė, šios valstybės gali sudaryti susitarimus, numatančius kitokias nuostatas, negu įtvirtinta šiose Vienodosiose taisyklėse. § 3. Atsižvelgdamos į kitas tarptautinės viešosios teisės normas, dvi ar daugiau valstybių narių gali nustatyti tarpusavyje taikomas sąlygas, kuriomis vežėjai privalo vežti keleivius, bagažą, gyvūnus ir transporto priemones, vykdydami vežimus tarp šių šalių. § 4. Apie 1–3 dalyse minėtus susitarimus ir jų įsigaliojimą pranešama Tarpvyriausybinei tarptautinio vežimo geležinkeliais organizacijai. Šios Organizacijos generalinis sekretorius apie tai informuoja valstybes nares ir suinteresuotas įmones. 5 straipsnis Imperatyvios teisės normos Jei šiose Vienodosiose taisyklėse nenumatyta kitaip, bet kuri nuostata, tiesiogiai ar netiesiogiai prieštaraujanti šioms Vienodosioms taisyklėms, yra niekinė ir negalioja. Tokios nuostatos negaliojimas neturi įtakos kitų vežimo sutarties nuostatų galiojimui. Nepaisydamas to, vežėjas gali prisiimti didesnę atsakomybę ir didesnius įsipareigojimus, negu numatyta šiose Vienodosiose taisyklėse. II dalis Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas 6 straipsnis Vežimo sutartis § 1. Vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir, jei reikia, bagažą bei transporto priemones į paskirties vietą ir paskirties vietoje išduoti bagažą bei transporto priemones. § 2. Vežimo sutartis patvirtinama vienu ar keliais kelionės dokumentais, kurie išduodami keleiviui. Tačiau, nepažeidžiant 9 straipsnio, kelionės dokumento neturėjimas, neteisingas užpildymas ar praradimas neturi jokio poveikio vežimo sutarties, kuriai ir toliau taikomos šios Vienodosios taisyklės, buvimui ir galiojimui. § 3. Kelionės dokumentas yra prima facie įrodymas, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir jos turinį. 7 straipsnis Kelionės dokumentas § 1. Bendrosiose vežimo sąlygose apibrėžiama kelionės dokumentų forma ir turinys, taip pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jie turi būti atspausdinti ir užpildyti. § 2. Kelionės dokumente privalo būti nurodyta: a) vežėjas arba vežėjai; b) įrašas, kad keleiviai vežami pagal šias Vienodąsias taisykles, neatsižvelgiant į bet kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą CIV; c) bet koks kitas įrašas, kuris įrodytų, kad sudaryta vežimo sutartis bei patvirtintų jos turinį ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti šios sutarties suteikiamomis teisėmis. § 3. Gavęs kelionės dokumentą, keleivis privalo įsitikinti, ar kelionės dokumentas užpildytas pagal jo pateiktus nurodymus. § 4. Jei kelionės dokumentas nėra vardinis ir kelionė dar neprasidėjo, jis gali būti perleistas kitam. § 5. Kelionės dokumentas gali būti užpildytas elektroniniu duomenų, kurie gali būti pakeisti įskaitomais rašmenimis, registravimo būdu. Duomenų registravimui ir apdorojimui taikomos priemonės privalo būti lygiavertės funkciniu požiūriu, ypač dėl pagal šiuos duomenis išduoto vežimo dokumento įrodomosios galios. 8 straipsnis Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas § 1. Jeigu nėra kitokio susitarimo tarp keleivio ir vežėjo, vežimo mokestis sumokamas iš anksto. § 2. Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma, kokiais atvejais vežimo mokestis grąžinamas. 9 straipsnis Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti § 1. Nuo kelionės pradžios keleivis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą ir jį pateikti kelionės dokumentų tikrinimo metu. Bendrosiose vežimo sąlygose gali būti nustatyta: a) kad keleivis, kuris nepateikė galiojančio kelionės dokumento, privalo be vežimo mokesčio sumokėti papildomą mokestį; b) kad keleivis, kuris atsisako iš karto sumokėti vežimo mokestį ar papildomą mokestį, gali būti išlaipinamas; c) ar papildomas mokestis grąžinamas ir kokiomis sąlygomis. § 2. Bendrosiose vežimo sąlygose gali būti numatyta, kad keleiviai, kurie: a) kelia grėsmę eismo saugai ir valdymui arba kitų keleivių saugumui, b) neleistinai trukdo kitiems keleiviams, gali būti iš viso nevežami arba išlaipinami ir kad šie asmenys neturi teisės susigrąžinti sumokėto jų vežimo mokesčio ar jų registruoto bagažo vežimo mokesčio. 10 straipsnis Administracinių formalumų atlikimas Keleivis privalo atlikti muitinės ar kitų administracinės valdžios institucijų nustatytus formalumus. 11 straipsnis Traukinio atšaukimas ir vėlavimas. Pavėlavimas persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį Prireikus vežėjas privalo kelionės dokumente patvirtinti, kad traukinys buvo atšauktas arba kad buvo pavėluota persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį. III dalis Rankinio bagažo, gyvūnų, registruoto bagažo ir transporto priemonių vežimas I skyrius Bendrosios nuostatos 12 straipsnis Leistini vežti daiktai ir gyvūnai § 1. Pagal Bendrąsias vežimo sąlygas keleivis su savimi gali pasiimti daiktus, kuriuos lengva nešti (rankinį bagažą), ir gyvūnus. Be to, keleivis gali su savimi pasiimti sunkius ir nepatogius daiktus pagal Bendrosiose vežimo sąlygose nustatytas specialiąsias nuostatas. Draudžiama kaip rankinį bagažą vežti daiktus arba gyvūnus, kurie gali varžyti keleivius arba jiems trukdyti, arba padaryti žalos. § 2. Pagal Bendrąsias vežimo sąlygas keleivis gali daiktus ir gyvūnus išsiųsti kaip registruotą bagažą. § 3. Veždamas keleivius, vežėjas gali priimti vežti transporto priemones pagal Bendrosiose vežimo sąlygose numatytas specialiąsias nuostatas. § 4. Vežant pavojingus krovinius kaip rankinį bagažą, registruotą bagažą arba transporto priemonėse, kurios pagal šios Dalies nuostatas vežamos geležinkeliais, turi būti laikomasi Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių (RID). 13 straipsnis Patikrinimas § 1. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad nesilaikoma vežimo sąlygų, vežėjas turi teisę patikrinti, ar vežami daiktai (rankinis bagažas, registruotas bagažas, transporto priemonės, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnai atitinka vežimo sąlygas, jei to nedraudžia valstybės, kurioje turi vykti patikrinimas, įstatymai ir kiti teisės aktai. Būtina pakviesti keleivį dalyvauti patikrinime. Jei jis neatvyksta arba su juo neįmanoma susisiekti, vežėjas privalo pakviesti du nepriklausomus liudininkus. § 2. Kai nustatoma, kad nebuvo laikomasi vežimo sąlygų, vežėjas gali reikalauti, kad keleivis sumokėtų patikrinimo išlaidas. 14 straipsnis Administracinių formalumų atlikimas Keleivis privalo atlikti muitinės ar kitų administracinės valdžios institucijų nustatytus formalumus, kai jis ima su savimi daiktus (rankinį bagažą, registruotą bagažą, transporto priemones, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnus. Jis privalo dalyvauti, kai atliekama šių daiktų apžiūra, jei kiekvienos valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kitaip. II skyrius Rankinis bagažas ir gyvūnai 15 straipsnis Priežiūra Prižiūrėti rankinį bagažą ir gyvūnus privalo keleivis. III skyrius Registruotas bagažas 16 straipsnis Registruoto bagažo išsiuntimas § 1. Sutartiniai įsipareigojimai dėl registruoto bagažo persiuntimo turi būti nustatyti bagažo įregistravimo kvite, kuris išduodamas keleiviui. § 2. Nepažeidžiant 22 straipsnio, bagažo įregistravimo kvito neturėjimas, neteisingas užpildymas ar praradimas neturi jokio poveikio susitarimų dėl registruoto bagažo persiuntimo, kuriems ir toliau taikomos šios Vienodosios taisyklės, buvimui ir galiojimui. § 3. Bagažo įregistravimo kvitas yra prima facie įrodymas, patvirtinantis bagažo įregistravimą ir jo vežimo sąlygas. § 4. Kol neįrodyta priešingai, laikoma, kad vežėjo priimtas vežti registruotas bagažas buvo akivaizdžiai geros būklės ir kad bagažo vienetų skaičius ir masė atitiko bagažo įregistravimo kvite nurodytus duomenis. 17 straipsnis Bagažo įregistravimo kvitas § 1. Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bagažo įregistravimo kvito forma ir turinys, taip pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jis turi būti atspausdintas ir užpildytas. Mutatis mutandis taikoma 7 straipsnio 5 dalis. § 2. Bagažo įregistravimo kvite privalo būti nurodyta: a) vežėjas arba vežėjai; b) įrašas, kad bagažas vežamas pagal šias Vienodąsias taisykles, neatsižvelgiant į bet kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą CIV; c) bet koks kitas įrašas, kuris patvirtintų sutartinius įsipareigojimus dėl registruoto bagažo persiuntimo ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti vežimo sutarties suteikiamomis teisėmis. § 3. Gavęs bagažo įregistravimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, ar kvitas užpildytas pagal jo pateiktus nurodymus. 18 straipsnis Registravimas ir vežimas § 1. Jeigu Bendrosiose vežimo sąlygose nenustatyta kitaip, bagažas registruojamas tik pateikus kelionės dokumentą, galiojantį bent iki bagažo paskirties vietos. Kitais atvejais bagažas registruojamas pagal išsiuntimo vietoje galiojančias taisykles. § 2. Kai Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma, kad bagažas gali būti priimamas vežti nepateikiant kelionės dokumento, šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, nustatančios keleivių teises ir pareigas dėl jų registruoto bagažo, mutatis mutandis taikomos registruoto bagažo siuntėjui. § 3. Vežėjas registruotą bagažą gali persiųsti kitu traukiniu ar kitos transporto rūšies priemone ir kitu maršrutu, negu vyksta keleivis. 19 straipsnis Registruoto bagažo vežimo mokesčio mokėjimas Jei nėra kitokio keleivio ir vežėjo susitarimo, registruoto bagažo vežimo mokestis sumokamas bagažo įregistravimo metu. 20 straipsnis Registruoto bagažo žymėjimas Keleivis privalo ant kiekvieno registruoto bagažo vieneto gerai matomoje vietoje pakankamai atspariai ir įskaitomai užrašyti: a) savo pavardę ir adresą; b) paskirties vietą. 21 straipsnis Teisė disponuoti registruotu bagažu § 1. Jei leidžia aplinkybės ir jei nepažeidžiami muitinės ar kitų administracinės valdžios institucijų reikalavimai, keleivis gali reikalauti grąžinti bagažą išsiuntimo vietoje, atiduodamas bagažo įregistravimo kvitą ir, kai tai nustatyta Bendrosiose vežimo sąlygose, parodydamas kelionės dokumentą. § 2. Bendrosiose vežimo sąlygose gali būti numatytos kitos nuostatos dėl teisės disponuoti registruotu bagažu, t. y. paskirties vietos keitimas ir galimos finansinės pasekmės keleiviui. 22 straipsnis Bagažo išdavimas § 1. Registruotas bagažas išduodamas atiduodant bagažo įregistravimo kvitą ir, atitinkamais atvejais, sumokėjus mokesčius, mokėtinus už vežimą. Vežėjas turi teisę, tačiau neprivalo, patikrinti, ar kvito turėtojas turi teisę pasiimti bagažą. § 2. Bagažas taip pat laikomas išduotu bagažo įregistravimo kvito turėtojui, kai pagal paskirties vietoje galiojančias taisykles: a) bagažas perduodamas muitinės arba muito ar kitų vietos mokesčių institucijoms jų patalpose arba sandėliuose, kurių neprižiūri vežėjas; b) gyvūnai perduodami tretiesiems asmenims. § 3. Bagažo įregistravimo kvito turėtojas gali reikalauti išduoti bagažą paskirties vietoje, kai tik pasibaigia sutartas laikas ir, atitinkamais atvejais, laikas, būtinas muitinės ar kitų administracinės valdžios institucijų operacijoms atlikti. § 4. Be bagažo įregistravimo kvito vežėjas privalo išduoti bagažą tik tam asmeniui, kuris įrodo turįs tokią teisę; jei šis įrodymas atrodo nepakankamas, vežėjas gali reikalauti garantijos. § 5. Bagažas išduodamas paskirties vietoje, iki kurios jis buvo įregistruotas. § 6. Bagažo įregistravimo kvito turėtojas, kuriam bagažas neišduodamas, gali reikalauti, kad bagažo kvite būtų nurodyta diena ir valanda, kada jis prašė išduoti bagažą pagal 3 dalį. § 7. Turintis tam teisę asmuo gali nepriimti bagažo, jei vežėjas nepatenkina jo prašymo patikrinti registruotą bagažą, kad būtų nustatyta, jo tvirtinimu, padaryta žala. § 8. Kitais atvejais bagažas išduodamas pagal paskirties vietoje galiojančias taisykles. IV skyrius Transporto priemonės 23 straipsnis Vežimo sąlygos Bendrųjų vežimo sąlygų specialiosios nuostatos dėl transporto priemonių vežimo nustato transporto priemonių priėmimo vežti, registravimo, pakrovimo ir vežimo, iškrovimo ir išdavimo sąlygas, taip pat ir keleivio pareigas. 24 straipsnis Vežimo kvitas § 1. Sutartiniai įsipareigojimai dėl transporto priemonių vežimo privalo būti nustatyti vežimo kvite, kuris išduodamas keleiviui. Vežimo kvitas gali būti keleivio kelionės dokumento sudedamoji dalis. § 2. Bendrųjų vežimo sąlygų specialiosios nuostatos dėl transporto priemonių vežimo nustato vežimo kvito formą ir turinį, taip pat kokia kalba ir kokiais rašmenimis jis turi būti atspausdintas ir užpildytas. Mutatis mutandis taikoma 7 straipsnio 5 dalis. § 3. Vežimo kvite privalo būti nurodyta: a) vežėjas arba vežėjai; b) įrašas, kad transporto priemonės vežamos pagal šias Vienodąsias taisykles, neatsižvelgiant į bet kurias kitas tam prieštaraujančias nuostatas; galima vartoti santrumpą CIV; c) bet koks kitas įrašas, kuris patvirtintų sutartinius įsipareigojimus dėl transporto priemonės vežimo ir kuris suteiktų keleiviui galimybę pasinaudoti vežimo sutarties suteikiamomis teisėmis. § 4. Gavęs vežimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, ar kvitas užpildytas pagal jo pateiktus nurodymus. 25 straipsnis Taikoma teisė Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas, transporto priemonių vežimui taikomos III skyriaus nuostatos dėl bagažo vežimo. IV dalis Vežėjo atsakomybė I skyrius Atsakomybė keleivių mirties ir sužalojimo atveju 26 straipsnis Atsakomybės pagrindas § 1. Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią keleiviui mirus, jį sužalojus arba kitaip pasikėsinus į jo fizinę arba psichinę neliečiamybę, dėl su geležinkelio eksploatacija susijusio įvykio, kuris įvyksta keleiviui esant traukinyje, jam į jį lipant arba iš jo išlipant, nesvarbu, kokia būtų geležinkelių infrastruktūra. § 2. Vežėjas neatsako: a) jei įvykis įvyksta dėl su geležinkelio eksploatacija nesusijusių aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis aplinkybėmis; b) jei įvykis įvyksta dėl keleivio kaltės; c) jei įvykis įvyksta dėl trečiojo asmens veiksmų, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis aplinkybėmis; trečiuoju asmeniu nelaikoma kita įmonė, kuri naudojasi ta pačia geležinkelių infrastruktūra; tai neatima atgręžtinio reikalavimo teisės. § 3. Jei įvykis įvyksta dėl trečiojo asmens veiksmų, o, nepaisant to, vežėjas nėra visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės pagal 2 dalies c punktą, tai jis atsako už visą žalą pagal šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytas ribas, neprasdamas atgręžtinio reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį. § 4. Šios Vienodosios taisyklės neturi įtakos atsakomybei, kuri vežėjui gali atsirasti 1 dalyje nenumatytais atvejais. § 5. Kai pagal vieną vežimo sutartį veža keli vežėjai paeiliui, dėl keleivių mirties ar sužalojimo atsako tas vežėjas, kuriam pagal vežimo sutartį tenka pareiga suteikti vežimo paslaugas, kurių metu įvyksta įvykis. Kai šias paslaugas teikia ne vežėjas, o vykdomasis vežėjas, abu vežėjai pagal šias Vienodąsias taisykles atsako solidariai. 27 straipsnis Žalos atlyginimas keleivio mirties atveju § 1. Keleivio mirties atveju žalos atlyginimą sudaro: a) būtinos išlaidos mirus asmeniui, ypač palaikų pervežimo ir laidotuvių išlaidos; b) jei tai nebuvo staigi mirtis, žalos atlyginimas, numatytas 28 straipsnyje. § 2. Jei, mirus keleiviui, paramos netenka asmenys, kuriuos pagal įstatymą jis turėjo arba ateityje būtų turėjęs išlaikyti, būtina atlyginti ir šią žalą. Teisei pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo asmenims, kuriuos keleivis išlaikė, nors įstatymas tokios pareigos nenumatė, taikoma nacionalinė teisė. 28 straipsnis Žalos atlyginimas keleivio sužalojimo atveju Kai sužalojamas keleivis arba pasikėsinama į jo fizinę ar psichinę neliečiamybę, žalos atlyginimą sudaro: a) būtinos išlaidos, ypač gydymo ir pervežimo išlaidos; b) finansinių nuostolių, atsiradusių dėl visiško ar dalinio darbingumo netekimo arba dėl padidėjusių poreikių, kompensacija. 29 straipsnis Kompensacija už kitokį kūno sužalojimą Nacionalinė teisė nustato, ar vežėjas privalo atlyginti žalą už kitokį, nei numatyta 27 ir 28 straipsniuose, kūno sužalojimą, ir kokio dydžio turi būti žalos atlyginimas. 30 straipsnis Žalos atlyginimo tvarka ir dydis keleivio mirties ir sužalojimo atveju § 1. 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio b punkte numatytas žalos atlyginimas turi būti sumokėtas kaip vienkartinė išmoka. Tačiau jei nacionalinė teisė leidžia mokėti periodines išmokas, žala atlyginama tokia tvarka, kai to prašo sužalotas keleivis arba 27 straipsnio 2 dalyje nurodyti turintys tam teisę asmenys. § 2. Žalos atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas pagal 1 dalį, dydis nustatomas remiantis nacionaline teise. Tačiau šiose Vienodosiose taisyklėse kiekvienam keleiviui nustatoma didžiausia 175 000 atsiskaitymo vienetų riba, mokama kaip vienkartinė išmoka arba metinės išmokos, jei nacionalinė teisė numato mažesnę didžiausią ribą. 31 straipsnis Kitos transporto rūšys § 1. Atsižvelgiant į 2 dalį, nuostatos, reglamentuojančios vežėjo atsakomybę keleivių mirties arba sužalojimo atveju, netaikomos žalai, padarytai vežimo, kuris pagal vežimo sutartį nėra vežimas geležinkeliais, metu. § 2. Tačiau kai geležinkelių transporto priemonės vežamos keltais, nuostatos, reglamentuojančios vežėjo atsakomybę keleivių mirties arba sužalojimo atveju, taikomos 26 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytai žalai, kuri atsiranda su geležinkelio eksploatacija susijusio įvykio metu, kuris įvyksta keleiviui esant toje transporto priemonėje, jam į ją lipant arba iš jos išlipant. § 3. Kai dėl nepaprastųjų aplinkybių geležinkelių eismas laikinai nutraukiamas ir keleiviai vežami kitos transporto rūšies priemone, vežėjas atsako pagal šias Vienodąsias taisykles. II skyrius Atsakomybė dėl tvarkaraščio nesilaikymo 32 straipsnis Atsakomybė dėl traukinio atšaukimo, jo vėlavimo arba keleivio pavėlavimo persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį § 1. Vežėjas atsako už keleiviui padarytą žalą, atsiradusią dėl to, kad atšaukus traukinį, jam vėluojant arba keleiviui nesuspėjus persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį kelionė negali būti tęsiama tą pačią dieną arba dėl susiklosčiusių aplinkybių neprotinga būtų tęsti kelionę tą pačią dieną. Žalos atlyginimą sudaro protingos nakvynės išlaidos, taip pat protingos išlaidos, susidariusios dėl pranešimo keleivio laukiantiems asmenims. § 2. Vežėjas neatsako, jei traukinys atšaukiamas, vėluoja arba keleivis nesuspėja persėsti į kitą suderinto tvarkaraščio traukinį dėl kurios nors iš šių priežasčių: a) dėl su geležinkelio eksploatacija nesusijusių aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis aplinkybėmis; b) dėl keleivio kaltės arba c) dėl trečiojo asmens veiksmų, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu elgtis tokiomis aplinkybėmis; trečiuoju asmeniu nelaikoma kita įmonė, kuri naudojasi ta pačia geležinkelių infrastruktūra; tai neatima atgręžtinio reikalavimo teisės. § 3. Nacionalinė teisė nustato, ar vežėjas privalo atlyginti kitą, nei nurodyta 1 dalyje, žalą, ir kokio dydžio žala turi būti atlyginta. Ši nuostata neturi įtakos 44 straipsniui. III skyrius Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir transporto priemones 1 skirsnis Rankinis bagažas ir gyvūnai 33 straipsnis Atsakomybė § 1. Keleivių mirties ar sužalojimo atveju vežėjas yra atsakingas ir už žalą, atsiradusią keleiviams praradus visus daiktus, kuriuos jis turėjo ant savęs arba su savimi kaip rankinį bagažą, ar jų dalį, arba juos apgadinus; ši nuostata taikoma ir dėl gyvūnų, kuriuos keleivis vežėsi kartu su savimi. Mutatis mutandis taikomas 26 straipsnis. § 2. Kitais atvejais vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl keleivių daiktų, rankinio bagažo ar gyvūnų, kuriuos pagal 15 straipsnį privalo prižiūrėti keleivis, visiško ar dalinio praradimo arba apgadinimo ar sužalojimo, tik tada, jei ši žala atsirado dėl vežėjo kaltės. Šiuo atveju netaikomi kiti IV dalies straipsniai, išskyrus 51 straipsnį, ir VI dalis. 34 straipsnis Žalos praradus arba apgadinus daiktus atlyginimo ribos Kai vežėjui atsiranda atsakomybė pagal 33 straipsnio 1 dalį, jis privalo sumokėti kompensaciją, neviršijančią 1 400 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui. 35 straipsnis Atleidimas nuo atsakomybės Vežėjas neatsako už keleiviui padarytą žalą, atsiradusią dėl to, kad keleivis neatliko muitinės ar kitų administracinės valdžios institucijų nustatytų formalumų. 2 skirsnis Registruotas bagažas 36 straipsnis Atsakomybės pagrindas § 1. Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią praradus visą bagažą ar jo dalį arba jį apgadinus, kai tai įvyksta nuo registruoto bagažo priėmimo momento iki jo išdavimo, taip pat už žalą, atsiradusią pavėlavus išduoti bagažą. § 2. Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės, jei bagažas prarandamas, apgadinamas arba pavėluojama jį išduoti dėl keleivio kaltės, dėl keleivio duoto nurodymo, jei nėra vežėjo kaltės, dėl paties registruoto bagažo defektų arba dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir apsaugoti nuo jų pasekmių. § 3. Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės, kai bagažas prarandamas arba apgadinamas dėl ypatingos rizikos, būdingos vienai ar kelioms iš šių aplinkybių: a) nėra pakuotės arba pakuotė netinkama; b) dėl ypatingų bagažo savybių; c) kaip bagažas išsiunčiami draudžiami vežti daiktai. 37 straipsnis Pareiga įrodyti § 1. Pareiga įrodyti, kad bagažas buvo prarastas, apgadintas arba buvo vėluojama jį išduoti dėl vienos iš 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, tenka vežėjui. § 2. Kai vežėjas, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, nustato, kad bagažas galėjo būti prarastas arba apgadintas dėl vienos ar kelių 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų ypatingų rizikų, laikoma, kad bagažas buvo apgadintas arba prarastas dėl šių priežasčių. Tačiau turintis tam teisę asmuo turi teisę įrodyti, kad žala atsirado ne dėl vienos iš šių rizikų arba ne tik dėl jų. 38 straipsnis Paeiliui vežantys vežėjai Kai pagal vieną vežimo sutartį veža keli vežėjai paeiliui, kiekvienas vežėjas, perimdamas vežti bagažą su bagažo įregistravimo kvitu arba transporto priemonę su vežimo kvitu, tampa, persiųsdamas bagažą ar veždamas transporto priemonę, vežimo sutarties šalimi pagal bagažo įregistravimo kvito arba vežimo kvito sąlygas ir vykdo šioje sutartyje numatytas pareigas. Šiuo atveju kiekvienas vežėjas atsako už vežimą visą maršrutą iki išdavimo. 39 straipsnis Vykdomasis vežėjas § 1. Jei vežėjas patiki vykdomajam vežėjui vykdyti visą ar dalį vežimo, nesvarbu, ar pasinaudodamas šia vežimo sutartyje numatyta teise ar kitu pagrindu, vežėjas ir toliau atsako už visą vežimą. § 2. Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, reglamentuojančios vežėjo atsakomybę, taikomos ir vykdomojo vežėjo atsakomybei už jo vykdomą vežimą. 48 ir 52 straipsniai taikomi, jei pareiškiamas ieškinys darbuotojams arba kitiems asmenims, kurių paslaugomis veždamas naudojasi vykdomasis vežėjas. § 3. Bet koks atskiras susitarimas, pagal kurį vežėjas prisiima pareigas, kurių jam nenumato šios Vienodosios taisyklės, arba pagal kurį jis atsisako teisių, kurias jam suteikia šios Vienodosios taisyklės, negalioja vykdomajam vežėjui, kuris tokio susitarimo aiškiai raštu nepatvirtino. Nesvarbu, ar vykdomasis vežėjas patvirtina tokį susitarimą ar ne, vežėjui ir toliau galioja pareigos ar atsisakymai, kuriuos numato minėtas atskiras susitarimas. § 4. Kai ir vežėjui, ir vykdomajam vežėjui atsiranda tam tikra atsakomybė, jie atsako solidariai. § 5. Bendra kompensacijos, kurią privalo sumokėti vežėjas, vykdomasis vežėjas, jų darbuotojai ar kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi veždami bagažą, suma negali viršyti šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų ribų. § 6. Šis straipsnis nepanaikina atgręžtinio reikalavimo teisės, kuri gali egzistuoti tarp vežėjo ir vykdomojo vežėjo. 40 straipsnis Praradimo prielaida § 1. Turintis tam teisę asmuo gali, neprivalėdamas pateikti papildomų įrodymų, laikyti bagažo vienetą prarastu, jeigu per keturiolika dienų nuo prašymo išduoti bagažą, pateikto pagal 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, jis nebuvo išduotas arba perduotas disponuoti. § 2. Jeigu prarastu laikomas bagažo vienetas surandamas per metus nuo prašymo jį išduoti pateikimo, vežėjas privalo apie tai pranešti turinčiam tam teisę asmeniui, jei jo adresas žinomas arba gali būti nustatytas. § 3. Per trisdešimt dienų nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turintis tam teisę asmuo gali pareikalauti, kad bagažo vienetas jam būtų išduotas. Šiuo atveju jis privalo apmokėti bagažo vežimo nuo išsiuntimo vietos iki vietos, kurioje išduotas bagažas, išlaidas ir grąžinti gautą žalos atlyginimą, atėmęs, jeigu reikia, į šią sumą įtrauktas išlaidas. Tačiau jis nepraranda teisės reikalauti 43 straipsnyje nustatytos kompensacijos už vėlavimą išduoti bagažą. § 4. Jei surasto bagažo vieneto niekas nepareikalauja per 3 dalyje nustatytą terminą arba jei bagažas atsiranda vėliau negu po metų nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas juo disponuoja pagal vietos, kurioje yra bagažas, įstatymus ir kitus teisės aktus. 41 straipsnis Kompensacija praradus bagažą § 1. Kai prarandamas visas registruotas bagažas arba jo dalis, vežėjas, nemokėdamas jokių kitų žalos atlyginimų, privalo sumokėti: a) jeigu patirtos žalos dydis yra įrodytas, kompensaciją, lygią įrodytai sumai, tačiau neviršijant 80 atsiskaitymo vienetų kiekvienam trūkstamam bendrosios masės kilogramui arba 1 200 atsiskaitymo vienetų kiekvienam bagažo vienetui; b) jei patirtos žalos dydis nėra įrodytas, iš anksto nustatyto dydžio žalos atlyginimą, lygų 20 atsiskaitymo vienetų kiekvienam trūkstamam bendrosios masės kilogramui arba 300 atsiskaitymo vienetų kiekvienam bagažo vienetui. Kompensacijos mokėjimo tvarka (už kiekvieną trūkstamą kilogramą ar už kiekvieną bagažo vienetą) yra nustatoma Bendrosiose vežimo sąlygose. § 2. Be to, vežėjas privalo grąžinti bagažo vežimo mokestį ir kitas sumas, sumokėtas už prarasto bagažo vieneto vežimą, taip pat jau sumokėtus muito ir akcizo mokesčius. 42 straipsnis Kompensacija apgadinus bagažą § 1. Kai registruotas bagažas apgadinamas, vežėjas, nemokėdamas jokių kitų žalos atlyginimų, privalo sumokėti kompensaciją, lygią bagažo vertės sumažėjimui. § 2. Kompensacija neviršija: a) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus visą bagažą, jeigu dėl apgadinimo nebeteko vertės visas bagažas; b) sumos, kurią reikėtų sumokėti praradus dalį bagažo, jeigu dėl apgadinimo nuvertėjo tik bagažo dalis. 43 straipsnis Kompensacija pavėlavus išduoti bagažą § 1. Pavėlavęs išduoti registruotą bagažą, vežėjas privalo už kiekvieną dvidešimt keturių valandų laikotarpį, skaičiuojamą nuo reikalavimo išduoti bagažą pateikimo, bet ne daugiau kaip už keturiolika dienų sumokėti: a) kompensaciją, lygią patirtai žalai, neviršijant 0,80 atsiskaitymo vieneto kiekvienam pavėluotai išduoto bagažo bendrosios masės kilogramui arba 14 atsiskaitymo vienetų kiekvienam bagažo vienetui, jeigu turintis tam teisę asmuo įrodo, kad dėl vėlavimo jis patyrė žalos; b) iš anksto nustatyto dydžio žalos atlyginimą, lygų 0,14 atsiskaitymo vieneto kiekvienam pavėluotai išduoto bagažo bendrosios masės kilogramui arba 2,80 atsiskaitymo vieneto kiekvienam bagažo vienetui, jeigu turintis tam teisę asmuo neįrodo, kad dėl vėlavimo jis patyrė žalos. Kompensacijos mokėjimo tvarka (už kiekvieną kilogramą ar kiekvieną bagažo vienetą) yra nustatoma Bendrosiose vežimo sąlygose. § 2. Jeigu prarandamas visas bagažas, 1 dalyje numatyta kompensacija negali būti sumuojama su 41 straipsnyje numatyta kompensacija. § 3. Jeigu prarandama dalis bagažo, 1 dalyje numatyta kompensacija mokama už likusią bagažo dalį. § 4. Jeigu bagažas apgadinamas ne dėl vėlavimo išduoti bagažą, 1 dalyje numatyta kompensacija sumuojama, jei reikia, su 42 straipsnyje numatyta kompensacija. § 5. Bendra 1 dalyje numatytos kompensacijos ir 41 bei 42 straipsniuose numatytų kompensacijų suma niekada negali būti didesnė už kompensaciją, mokėtiną praradus visą bagažą. 3 skirsnis Transporto priemonės 44 straipsnis Kompensacija už vėlavimą § 1. Pavėlavus pakrauti transporto priemonę dėl vežėjo kaltės arba pavėlavus ją išduoti, vežėjas privalo sumokėti kompensaciją, kuri negali būti didesnė negu vežimo mokestis, kai turintis tam teisę asmuo įrodo, kad dėl vėlavimo jis patyrė žalos. § 2. Jei turintis tam teisę asmuo nutraukia vežimo sutartį, kai vėluojama pakrauti transporto priemonę dėl vežėjo kaltės, šiam asmeniui grąžinamas vežimo mokestis. Be to, jei jis įrodo, kad žala atsirado dėl šio vėlavimo, jis gali reikalauti kompensacijos, kuri negali būti didesnė negu vežimo mokestis. 45 straipsnis Kompensacija praradus transporto priemonę Praradus visą transporto priemonę arba jos dalį, kompensacija, kuri turi būti sumokėta turinčiam tam teisę asmeniui, skaičiuojama pagal įprastinę transporto priemonės vertę, kai žala įrodyta. Ji negali būti didesnė negu 8 000 atsiskaitymo vienetų. Priekaba su kroviniu arba be jo yra laikoma atskira transporto priemone. 46 straipsnis Atsakomybė dėl kitų daiktų § 1. Dėl daiktų, paliktų transporto priemonėje ar prie transporto priemonės pritvirtintuose dėkluose (pvz., bagažo arba slidžių dėklų), vežėjas atsako tik už žalą, atsiradusią dėl jo kaltės. Visa mokėtina kompensacija negali būti didesnė negu 1 400 atsiskaitymo vienetų. § 2. Už daiktus, pritvirtintus transporto priemonės išorėje, įskaitant 1 dalyje nurodytus dėklus, vežėjas atsako tik tada, kai įrodoma, kad jis žalą padarė savo veiksmais arba neveikimu, tyčia siekdamas padaryti tokią žalą arba elgdamasis neatsargiai, tačiau suvokdamas, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia žala. 47 straipsnis Taikoma teisė Atsižvelgiant į šio skirsnio nuostatas, transporto priemonėms taikomos 2 skirsnio nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už bagažą. IV skyrius Bendrosios nuostatos 48 straipsnis Teisės remtis atsakomybės ribomis išnykimas Šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytos atsakomybės ribos ir nacionalinės teisės normos, apribojančios kompensaciją nustatyta suma, netaikomos, jeigu įrodoma, kad žalą padarė vežėjas savo veiksmais arba neveikimu, tyčia siekdamas padaryti tokią žalą arba elgdamasis neatsargiai, tačiau suvokdamas, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti tokia žala. 49 straipsnis Sumų perskaičiavimas ir palūkanos § 1. Jeigu apskaičiuojant kompensaciją reikia perskaičiuoti užsienio valiuta nurodytas sumas, jos perskaičiuojamos pagal kompensacijos išmokėjimo dieną mokėjimo vietoje galiojantį valiutos keitimo kursą. § 2. Turintis tam teisę asmuo gali reikalauti penkių procentų nuo kompensacijos metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 55 straipsnyje numatyto reikalavimo pateikimo dienos, arba, jeigu reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo bylos iškėlimo dienos. § 3. Tačiau dėl 27 ir 28 straipsniuose numatytų kompensacijų palūkanos skaičiuojamos tik nuo tos dienos, kai atsirado aplinkybės, padėjusios nustatyti kompensacijos dydį, jei tai atsitiko vėliau, negu buvo pateiktas reikalavimas arba pareikštas ieškinys. § 4. Dėl bagažo palūkanos gali būti mokamos tik tada, jei kompensacija yra didesnė nei 16 atsiskaitymo vienetų už vieną bagažo įregistravimo kvitą. § 5. Jeigu turintis tam teisę asmuo per jam nustatytą protingą terminą nepateikia vežėjui patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų nustatyti galutinę su bagažu susijusio reikalavimo sumą, nuo šio termino pabaigos iki patvirtinamųjų dokumentų pateikimo momento palūkanos neskaičiuojamos. 50 straipsnis Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, tenkančios jam pagal šias Vienodąsias taisykles, jeigu žala padaroma dėl branduolinės avarijos ir jeigu pagal šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę branduolinės energetikos srityje, už tokią žalą atsako branduolinės energetikos įrenginio eksploatuotojas arba jį pakeitęs asmuo. 51 straipsnis Asmenys, už kuriuos atsako vežėjas Vežėjas atsako už savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi veždamas, kai šie darbuotojai arba kiti asmenys atlieka savo pareigas. Geležinkelių infrastruktūros, kuria vežami keleiviai, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis naudojasi vežėjas veždamas. 52 straipsnis Kiti ieškiniai § 1. Visais atvejais, kuriais taikomos šios Vienodosios taisyklės, visi ieškiniai dėl atsakomybės, nesvarbu, kokiu pagrindu, vežėjui gali būti pareiškiami tik laikantis šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų sąlygų ir atsakomybės ribų. § 2. Ta pati nuostata galioja ir tada, kai ieškiniai pareiškiami darbuotojams ir kitiems asmenims, už kuriuos pagal 51 straipsnį atsako vežėjas. V dalis Keleivio atsakomybė 53 straipsnis Atskiri atsakomybės principai Keleivis atsako vežėjui už bet kokią žalą: a) atsiradusią jam nevykdžius pareigų, numatytų: 1) 10, 14 ir 20 straipsniuose, 2) atskirose Bendrųjų vežimo sąlygų nuostatose dėl transporto priemonių vežimo arba 3) Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklėse (RID), arba b) padarytą daiktų arba gyvūnų, kuriuos jis pasiėmė kartu su savimi, jeigu jis neįrodo, kad žala atsirado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir nuo kurių pasekmių jis negalėjo apsaugoti, nors elgėsi rūpestingai, kaip privalu sąžiningam keleiviui. Ši nuostata neturi jokio poveikio atsakomybei, kuri tenka vežėjui pagal 26 straipsnį ir 33 straipsnio 1 dalį. VI dalis Teisių įgyvendinimas 54 straipsnis Vežamų daiktų dalies praradimo arba apgadinimo nustatymas § 1. Jeigu vežėjas nustato arba laiko, kad jam prižiūrint vežamo daikto (bagažo, transporto priemonės) dalis prarasta ar apgadinta, arba jeigu tai pareiškia turintis tam teisę asmuo, vežėjas privalo, jei įmanoma dalyvaujant šiam asmeniui, nedelsdamas surašyti protokolą, kuriame būtų pagal žalos pobūdį nustatyta daikto būklė ir, jei galima nustatyti, žalos dydis, jos atsiradimo priežastis ir laikas. § 2. Turinčiam tam teisę asmeniui nemokamai išduodama šio protokolo kopija. § 3. Jeigu minėtas asmuo nepripažįsta protokole užfiksuotų faktų, jis gali pareikalauti, kad bagažo arba transporto priemonės būklę, žalos atsiradimo priežastį ir jos dydį nustatytų vežimo sutarties šalių arba teismo ar specialiojo teismo paskirtas ekspertas. Procedūrai taikomi tos valstybės, kurioje nustatomi šie faktai, įstatymai ir kiti teisės aktai. 55 straipsnis Reikalavimai § 1. Reikalavimai dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties ar sužalojimo atveju turi būti pateikti raštu tam vežėjui, kuriam gali būti pareiškiamas ieškinys. Tuo atveju, kai pagal vieną vežimo sutartį vežė keli vežėjai paeiliui, reikalavimai gali būti pateikiami ir pirmam arba paskutiniam vežėjui, taip pat ir vežėjui, kurio pagrindinė buveinė arba filialas, arba įstaiga, sudariusi vežimo sutartį, yra toje valstybėje, kurioje yra keleivio gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta. § 2. Kiti su vežimo sutartimi susiję reikalavimai turi būti pateikiami raštu vežėjui, nurodytam 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse. § 3. Būtina pateikti dokumentų, kuriuos turintis tam teisę asmuo mano esant tinkamus pridėti prie reikalavimo, originalus arba kopijas, kurios, vežėjui pareikalavus, būtų tinkamai patvirtintos. Išnagrinėjus reikalavimą, vežėjas gali pareikalauti atiduoti kelionės dokumentą, bagažo įregistravimo kvitą ir vežimo kvitą. 56 straipsnis Vežėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai § 1. Ieškinys dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties arba sužalojimo atveju gali būti pareiškiamas tik vežėjui, kuris atsako pagal 26 straipsnio 5 dalį. § 2. Atsižvelgiant į 4 dalies nuostatas, kitus su vežimo sutartimi susijusius ieškinius galima pareikšti tik pirmam ar paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kuriam vežant įvyko įvykis, dėl kurio pareiškiamas ieškinys. § 3. Kai veža keli vežėjai paeiliui, vežėjui, turinčiam išduoti bagažą arba transporto priemonę ir jo sutikimu nurodytam bagažo įregistravimo kvite arba vežimo kvite, gali būti pareikštas ieškinys pagal 2 dalį net tada, jei jis negavo bagažo arba transporto priemonės. § 4. Ieškinys dėl sumos, kuri buvo sumokėta pagal vežimo sutartį, grąžinimo gali būti pareikštas tam vežėjui, kuris paėmė šią sumą, arba tam vežėjui, kurio vardu ji buvo paimta. § 5. Ieškinius galima pareikšti ir 2 bei 4 dalyse neišvardytiems vežėjams, jeigu tie ieškiniai pareiškiami kaip priešieškiniai ar prieštaravimai toje pačioje byloje, kuri iškelta dėl pagrindinio reikalavimo dėl tos pačios vežimo sutarties. § 6. Jei šios Vienodosios taisyklės taikomos vykdomajam vežėjui, jam taip pat gali būti pareikštas ieškinys. § 7. Jei ieškovas gali pasirinkti vieną iš kelių vežėjų, jis pasirinkimo teisės netenka, kai tik pareiškia ieškinį vienam iš tų vežėjų; ta pati nuostata taikoma, kai ieškovas renkasi iš vieno ar kelių vežėjų ir vykdomojo vežėjo. 57 straipsnis Teismingumas § 1. Šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindžiami ieškiniai gali būti pareiškiami valstybių narių teismuose ar specialiuosiuose teismuose, kuriuos bendru sutarimu pasirinko šalys, arba valstybės narės, kurios teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta arba nuolatinė gyvenamoji vieta, pagrindinė buveinė arba filialas, arba įstaiga, sudariusi vežimo sutartį, teismuose ar specialiuosiuose teismuose. Ieškiniai negali būti pareiškiami kituose teismuose ar specialiuosiuose teismuose. § 2. Kai šiomis Vienodosiomis taisyklėmis grindžiamas ieškinys yra nagrinėjamas 1 dalyje minėtame kompetentingame teisme ar specialiajame teisme arba kai šis teismas ar specialusis teismas yra paskelbęs sprendimą byloje, joks naujas ieškinys tokiu pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių negali būti pareikštas, išskyrus kai teismo ar specialiojo teismo, kuriam buvo pareikštas pirmasis ieškinys, sprendimo neįmanoma įvykdyti valstybėje, kurioje pareiškiamas naujas ieškinys. 58 straipsnis Teisės pareikšti ieškinį dėl keleivių mirties ar sužalojimo išnykimas § 1. Turinčio tam teisę asmens teisė pareikšti bet kokį ieškinį dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties arba sužalojimo atveju išnyksta, jeigu jis nepraneša apie keleiviui nutikusį įvykį per dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai sužinojo apie žalą, vienam iš vežėjų, kuriems gali būti pateiktas reikalavimas pagal 55 straipsnio 1 dalį. Kai turintis tam teisę asmuo apie įvykį vežėjui praneša žodžiu, vežėjas išduoda jam šio žodinio pranešimo gavimo patvirtinimą. § 2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta, jei: a) per 1 dalyje nustatytą terminą turintis tam teisę asmuo pateikė reikalavimą vienam iš vežėjų, nurodytų 55 straipsnio 1 dalyje; b) per 1 dalyje nustatytą terminą atsakingas vežėjas kitu būdu sužinojo apie keleiviui nutikusį įvykį; c) apie įvykį nebuvo pranešta arba buvo pranešta per vėlai dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl turinčio tam teisę asmens kaltės; d) turintis tam teisę asmuo įrodo, kad įvykis įvyko dėl vežėjo kaltės. 59 straipsnis Teisės pareikšti ieškinį vežėjui dėl bagažo vežimo išnykimas § 1. Kai turintis tam teisę asmuo priima bagažą, išnyksta teisė pareikšti vežėjui bet kokį ieškinį, susijusį su vežimo sutartimi, dėl bagažo dalies praradimo, apgadinimo arba pavėluoto išdavimo. § 2. Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta: a) bagažo dalies praradimo arba apgadinimo atveju, jeigu: 1) turintis tam teisę asmuo, prieš priimdamas bagažą, pagal 54 straipsnį nustato, kad bagažo dalis prarasta arba apgadinta, 2) bagažo praradimo ar apgadinimo faktas, kuris turėjo būti nustatytas pagal 54 straipsnį, nebuvo nustatytas tik dėl vežėjo kaltės; b) iš išorės nepastebimos žalos atveju, kai turintis tam teisę asmuo tai pastebėjo tik priėmęs bagažą, jeigu jis: 1) pareikalauja nustatyti bagažo praradimo ar apgadinimo faktą pagal 54 straipsnį iš karto po to, kai buvo pastebėta žala, bet ne vėliau kaip po trijų dienų nuo bagažo priėmimo, ir 2) kartu įrodo, kad žala atsirado jau vežėjui priėmus bagažą vežti, bet dar jo neišdavus; c) pavėluoto bagažo išdavimo atveju, jeigu turintis tam teisę asmuo per 21 dieną pasinaudoja savo teisėmis prieš vieną iš 56 straipsnio 3 dalyje nurodytų vežėjų; d) jeigu turintis tam teisę asmuo įrodo, kad žala atsirado dėl vežėjo kaltės. 60 straipsnis Ieškinių senatis § 1. Ieškinių dėl žalos atlyginimo, grindžiamų vežėjo atsakomybe keleivių mirties arba sužalojimo atveju, senaties terminas yra: a) keleiviui – treji metai nuo kitos dienos po įvykio; b) kitiems turintiems tam teisę asmenims – treji metai nuo kitos dienos po keleivio mirties, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai nuo kitos dienos po įvykio. § 2. Kitų ieškinių, susijusių su vežimo sutartimi, senaties terminas – vieni metai. Tačiau ieškiniams dėl žalos, atsiradusios dėl veiksmų arba neveikimo siekiant tyčia padaryti tokią žalą arba elgiantis nerūpestingai, bet suvokiant, kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta ši žala, taikomas dvejų metų senaties terminas. § 3. 2 dalyje numatytas ieškinių senaties terminas pradedamas skaičiuoti: a) nuo keturioliktos dienos pasibaigus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui – ieškiniams dėl kompensacijos už visą prarastą daiktą; b) nuo daikto išdavimo dienos – ieškiniams dėl kompensacijos už daikto dalies praradimą, apgadinimą arba pavėluotą išdavimą; c) nuo tos dienos, kai pasibaigia kelionės dokumento galiojimo laikas – visiems kitiems ieškiniams, susijusiems su keleivių vežimu. Nurodyta senaties termino pradžios diena į senaties terminą neįskaičiuojama. § 4. Pagal 55 straipsnį raštu pateikus reikalavimą su reikalingais patvirtinamaisiais dokumentais, senaties terminas sustabdomas iki tos dienos, kai vežėjas rašytiniu pranešimu atmeta reikalavimą ir grąžina patvirtinamuosius dokumentus. Jeigu reikalavimas pripažįstamas tik iš dalies, senaties terminas toliau skaičiuojamas ginčytinai reikalavimo daliai. Pareiga įrodyti, kad reikalavimas yra gautas ar į jį atsakyta arba kad patvirtinamieji dokumentai yra grąžinti, tenka šaliai, kuri remiasi atitinkamu faktu. Dėl vėliau pateiktų reikalavimų tuo pačiu pagrindu senaties terminas nestabdomas. § 5. Pasibaigus senaties terminui, nebegalima pareikšti ieškinio net priešieškinio ar prieštaravimo forma. § 6. Kitais atvejais senaties termino sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja nacionalinė teisė. VII dalis Vežėjų tarpusavio santykiai 61 straipsnis Vežimo mokesčio paskirstymas § 1. Bet kuris vežėjas privalo kitiems atitinkamiems vežėjams sumokėti jiems priklausančią dalį vežimo mokesčio, kurį jis gavo arba kurį jis turėjo gauti. Mokėjimo tvarka nustatoma vežėjų tarpusavio susitarimuose. § 2. 6 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis taikomi ir vežėjų, vežančių paeiliui, tarpusavio santykiams. 62 straipsnis Atgręžtinio reikalavimo teisė § 1. Vežėjas, kuris pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjo kompensaciją, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į vežusius vežėjus pagal šias nuostatas: a) už tai atsako tik žalą padaręs vežėjas; b) jei žalą padarė keli vežėjai, kiekvienas jų atsako už savo padarytą žalą; jei to nustatyti neįmanoma, kompensacija paskirstoma vežėjams pagal c punktą; c) jei neįmanoma įrodyti, kuris vežėjas padarė žalą, kompensacija paskirstoma visiems vežusiems vežėjams, išskyrus tuos, kurie įrodo, kad jie nepadarė tos žalos; kompensacija paskirstoma proporcingai kiekvienam vežėjui priklausančiai vežimo mokesčio daliai. § 2. Jei vienas iš šių vežėjų yra nemokus, jam tenkanti, bet nesumokėta dalis padalijama visiems kitiems vežusiems vežėjams proporcingai kiekvienam vežėjui priklausančiai vežimo mokesčio daliai. 63 straipsnis Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka § 1. Vežėjas, prieš kurį pasinaudota atgręžtinio reikalavimo teise, negali užginčyti pagal 62 straipsnį atgręžtinio reikalavimo teise pasinaudojusio vežėjo atlikto mokėjimo teisėtumo, jei kompensaciją nustatė teismas ar specialusis teismas ir jei pirmajam vežėjui, gavusiam šaukimą į teismą, buvo suteikta galimybė pačiam dalyvauti teismo procese. Teismas ar specialusis teismas, kuriame pareikštas pagrindinis ieškinys, nustato šaukimo į teismą įteikimo ir dalyvavimo teisme terminus. § 2. Vežėjas, kuris naudojasi atgręžtinio reikalavimo teise, privalo pateikti vieną reikalavimą tame pačiame teismo procese visiems vežėjams, su kuriais jam nepavyko susitarti; kitu atveju jis praranda atgręžtinio reikalavimo teisę į tuos vežėjus, kuriems jis neiškėlė bylos. § 3. Teismas ar specialusis teismas turi priimti vieną sprendimą dėl visų atgręžtinių reikalavimų, kuriuos jis nagrinėjo. § 4. Vežėjas, norintis pasinaudoti savo atgręžtinio reikalavimo teise, gali pareikšti ieškinį valstybės, kurios teritorijoje yra vieno iš vežusių vežėjų pagrindinė buveinė arba filialas, arba įstaiga, sudariusi vežimo sutartį, teisme ar specialiajame teisme. § 5. Jeigu ieškinys turi būti pareikštas keliems vežėjams, vežėjas ieškovas gali pasirinkti, kuriame iš 4 dalyje nurodytų kompetentingų teismų ar specialiųjų teismų jis iškels bylą. § 6. Atgręžtinio reikalavimo nagrinėjimo byla negali būti sujungta su pagal vežimo sutartį turinčio tam teisę asmens iškelta byla dėl kompensacijos. 64 straipsnis Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės Vežėjai gali susitarimuose numatyti kitokias nuostatas, negu įtvirtintos 61 ir 62 straipsniuose. ______________ VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS (CIM – SUTARTIES B PRIEDAS) I dalis. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Taikymo sritis 2 straipsnis. Viešosios teisės normos 3 straipsnis. Apibrėžtys 4 straipsnis. Vienodųjų taisyklių netaikymas 5 straipsnis. Imperatyvios teisės normos II dalis. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas 6 straipsnis. Vežimo sutartis 7 straipsnis. Važtaraščio turinys 8 straipsnis. Atsakomybė už važtaraštyje pateiktus duomenis 9 straipsnis. Pavojingi kroviniai 10 straipsnis. Išlaidų apmokėjimas 11 straipsnis. Patikrinimas 12 straipsnis. Įrodomoji važtaraščio galia 13 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas 14 straipsnis. Krovinio pakuotė 15 straipsnis. Administracinių formalumų atlikimas 16 straipsnis. Krovinio pristatymo terminai 17 straipsnis. Pristatymas 18 straipsnis. Teisė disponuoti kroviniu 19 straipsnis. Teisės disponuoti kroviniu įgyvendinimas 20 straipsnis. Krovinio vežimo kliūtys 21 straipsnis. Krovinio pristatymo kliūtys 22 straipsnis. Krovinio vežimo ir pristatymo kliūčių padariniai III dalis. Atsakomybė 23 straipsnis. Atsakomybės pagrindas 24 straipsnis. Atsakomybė kaip krovinius vežant geležinkelių transporto priemones 25 straipsnis. Pareiga įrodyti 26 straipsnis. Paeiliui vežantys vežėjai 27 straipsnis. Vykdomasis vežėjas 28 straipsnis. Praradimo arba apgadinimo performinus važtos dokumentus prielaida 29 straipsnis. Krovinio praradimo prielaida 30 straipsnis. Kompensacija praradus krovinį 31 straipsnis. Atsakomybė vežimo metu sumažėjus krovinio masei 32 straipsnis. Kompensacija apgadinus krovinį 33 straipsnis. Kompensacija pavėlavus pristatyti krovinį per krovinio pristatymo terminą 34 straipsnis. Kompensacija deklaravus krovinio vertę 35 straipsnis. Kompensacija deklaravus suinteresuotumą pristatyti 36 straipsnis. Teisės remtis atsakomybėmis ribomis išnykimas 37 straipsnis. Sumų perskaičiavimas ir palūkanos 38 straipsnis. Atsakomybė vežant krovinius geležinkelių-jūrų maršrutais 39 straipsnis. Atsakomybė įvykus branduolinei avarijai 40 straipsnis. Asmenys, už kuriuos atsako vežėjas 41 straipsnis. Kiti ieškiniai IV dalis. Teisių įgyvendinimas 42 straipsnis. Krovinio dalinio praradimo ar apgadinimo nustatymas 43 straipsnis. Reikalavimai 44 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį vežėjui 45 straipsnis. Vežėjai, kuriems gali būti pareikšti ieškiniai 46 straipsnis. Teismingumas 47 straipsnis. Teisės pareikšti ieškinį išnykimas 48 straipsnis. Ieškinių senatis VI dalis. Vežėjų tarpusavio santykiai 49 straipsnis. Atsiskaitymai 50 straipsnis. Atgręžtinio reikalavimo teisė 51 straipsnis. Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka 52 straipsnis. Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės I dalis Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Taikymo sritis § 1. Šios Vienodosios taisyklės taikomos visoms atlygintino krovinių vežimo geležinkeliais sutartims, kai krovinio priėmimo vežti vieta ir jo pristatymo vieta yra dviejose skirtingose valstybėse narėse. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į vežimo sutarties šalių buveinę ir pilietybę. § 2. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir visoms atlygintino krovinių vežimo geležinkeliais sutartims, kai krovinio priėmimo vežti vieta ir jo pristatymo vieta yra dviejose skirtingose valstybėse, iš kurių bent viena yra valstybė narė, ir kai vežimo sutarties šalys susitaria, kad šiai sutarčiai taikomos šios Vienodosios taisyklės. § 3. Šios Vienodosios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai tarptautinis krovinių vežimas pagal vieną vežimo sutartį apima ne tik vežimą geležinkeliais kertant sienas, bet ir krovinių vežimą kurios nors valstybės narės vidaus keliais arba vidaus vandenų kelių maršrutais. § 4. Kai tarptautinis vežimas pagal vieną vežimo sutartį apima ne tik vežimą geležinkeliais, bet ir krovinių vežimą jūra arba vidaus vandenų kelių maršrutais kertant sienas, šios Vienodosios taisyklės taikomos, jei kroviniai vežami tomis jūros linijomis arba vidaus vandenų kelių maršrutais, kurie įtraukti į Sutarties 24 straipsnio 1 dalyje numatytą linijų ir maršrutų sąrašą. § 5. Šios Vienodosios taisyklės netaikomos vežant krovinius tarp stočių, esančių besiribojančių valstybių teritorijose, kai šių stočių infrastruktūrą valdo vienas ar keli infrastruktūros valdytojai, priklausantys tik vienai iš šių valstybių. § 6. Kiekviena valstybė, esanti tarptautinio tiesioginio krovinių vežimo geležinkeliais konvencijos, kuri yra panašaus pobūdžio kaip šios Vienodosios taisyklės, šalis, gali, pateikdama prašymą prisijungti prie Sutarties, pareikšti, kad ji taikys šias Vienodąsias taisykles tik veždama krovinius savo teritorijoje esančios geležinkelių infrastruktūros dalyje. Ši geležinkelių infrastruktūros dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir sujungta su kurios nors valstybės narės geležinkelių infrastruktūra. Jei valstybė padaro pirmiau minėtą pareiškimą, šios Vienodosios taisyklės taikomos tik esant šioms sąlygoms: a) kai vežimo sutartyje numatyta krovinio priėmimo vežti arba jo pristatymo vietos ir maršrutas yra nurodytoje infrastruktūroje arba b) kai nurodyta infrastruktūra jungia dviejų valstybių narių infrastruktūrą ir kai vežimo sutartyje ji buvo numatyta kaip vežimo tranzitu maršrutas. § 7. Valstybė, padariusi išlygą pagal 6 dalies nuostatas, gali bet kada ją atšaukti, apie tai informuodama depozitarą. Atšaukimas įsigalioja praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai depozitaras apie tai praneša valstybėms narėms. Pareiškimas netenka galios, jei 6 dalies pirmame sakinyje minėta konvencija nustoja galioti šiai valstybei. 2 straipsnis Viešosios teisės normos Krovinių vežimui, kuriam taikomos šios Vienodosios taisyklės, ir toliau taikomos viešosios teisės normos, ypač nuostatos dėl pavojingų krovinių vežimo, muitinės teisės normos ir nuostatos dėl gyvūnų apsaugos. 3 straipsnis Apibrėžtys Šiose Vienodosiose taisyklėse: a) „vežėjas“ – vežėjas, su kuriuo siuntėjas yra sudaręs vežimo sutartį pagal šias Vienodąsias taisykles, arba paskesnis vežėjas, atsakingas pagal tą sutartį; b) „vykdomasis vežėjas“ – vežėjas, kuris nėra sudaręs vežimo sutarties su siuntėju, bet kuriam vežėjas, nurodytas a punkte, yr …