LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI DAUGIAMETĖS PROGRAMOS (2007–2013 M.) PATVIRTINIMO 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. A1-278 Vilnius Vadovaudamasis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) 17 straipsniu bei atsižvelgdamas į Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės 2007–2013 metų sistemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A1-250 (Žin., 2007, Nr. 100-4096; 2008, Nr. 78-3086), 4.2 punktą: 1. Tvirtinu Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai daugiametę programą (2007–2013 m.) (pridedama). 2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretoriui Valdui Rupšiui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS, PAVADUOJANTIS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĄ                                                               GEDIMINAS ČERNIAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 EUROPOS SĄJUNGA Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (ženklas) EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI DAUGIAMETĖ PROGRAMA (2007–2013 M.) Pirminė versija Pataisyta versija (numeris, data), parengta pasikonsultavus su Europos Komisija Pataisyta versija, parengta atsižvelgiant į vertinimus ir (arba) nustačius įgyvendinimo sunkumus Pataisyta versija, parengta peržiūrėjus strategines gaires VALSTYBĖ NARĖ Lietuva FONDAS Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau vadinama – EIF) ATSAKINGA INSTITUCIJA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija A. Vivulskio g. 11, LT-03610 Vilnius, Lietuva LAIKOTARPIS 2007–2013 metai 1. PADĖTIS VALSTYBĖJE NARĖJE 1.1. Nacionalinė padėtis ir jai įtakos turintys migracijos srautai Migraciją lemia socialiniai, kultūriniai veiksniai, šeimos aplinkybės, tačiau labiausiai – ekonominės priežastys. Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) pagal emigrantų iš Lietuvos Respublikos teritorijos skaičių 1000-iui gyventojų, ji praranda daug darbingo amžiaus gyventojų. Siekiant pradėti spręsti Lietuvos darbo rinkos ir migracijos problemas, 2007 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1897) buvo patvirtinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija (toliau vadinama – Ekonominės migracijos reguliavimo strategija) ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų planas. Vienas iŠ minėtos strategijos uždavinių – pasitelkti darbuotojus iš trečiųjų šalių, atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo jėgos srautus ir teikiant pirmenybę ES piliečiams. Taigi, palyginti su trečiųjų šalių piliečiais, grįžtanti emigravusi vietinė darbo jėga ir ES piliečiai turi pirmenybę įsijungti į darbo rinką. Atsižvelgiant į Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos 22 punktą prioritetinės Lietuvai trečiosios šalys galėtų būti rytinės ES kaimynės (Baltarusija, Ukraina ir kt.) ir Pietų Kaukazo valstybės. Pastaruoju metu užsieniečiai į Lietuvą imigruoja ne tik siekdami įsidarbinti, bet ir kitais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539). Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, užsienietis – tai asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 35,3 tūkst. užsieniečių (1,04 procento visų gyventojų), o 2007 m. pradžioje – 33,1 tūkst. (0,98 procento visų gyventojų). Daugiausia užsieniečių gyvena Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Utenos apskrityse. Bendras užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, skaičius (tūkst.) 2003 2004 2005 2006 2007 Užsieniečiai*, tarp jų turintys leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje 30,5 30,2 32,6 35,3 33,1 Gyventojų skaičius** 3 462,6 3 445,9 3 425,5 3 403,2 3 384,8 Užsieniečių sudaroma bendro gyventojų skaičiaus dalis, procentais 0,88 0,88 0,95 1,04 0,98 * 2003–2006 m. – Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys, 2007 m. – migracijos tarnybų duomenys. **Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys. Tikslinės grupės struktūra EIF programa yra orientuota į: • teisėtai valstybėje narėje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius; • trečiosios šalies teritorijoje esančius trečiųjų šalių piliečius, kuriems taikomos konkrečios priemonės iki išvykimo ir (arba) kurie atitinka nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, be kita ko, susijusias su gebėjimu integruotis tos valstybės narės visuomenėje. Teisėtai valstybėje narėje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje yra suprantami kaip turintys leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiai iš trečiųjų šalių (ne ES bei Europos laisvosios prekybos asociacijos piliečiai). Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvoje užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi: • leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas laikinai gyventi); • Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (toliau vadinama – leidimas nuolat gyventi). Leidiniai laikinai gyventi Leidimas laikinai gyventi – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir į ją grįžti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus užsienietis privalo pranešti teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos tarnybai, taip pat jis, remdamasis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910) nustatyta tvarka, privalo deklaruoti išvykimą, jeigu išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas užsieniečiui, kuris nėra ES valstybės narės pilietis. Jis paprastai išduodamas vieneriems metams, tačiau gali būti išduotas ir trumpesniam laikui. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato išimtį iš šios bendros taisyklės dėl leidimo laikinai gyventi galiojimo termino. Atsižvelgiant į minėto įstatymo 41 ir 42 straipsnius, lietuvių kilmės asmenims ir užsieniečiams, išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas 5 metams. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui iš trečiosios šalies, jeigu: jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę; yra šeimos susijungimo atvejis; jis ketina dirbti; jis ketina užsiimti teisėta veikla; jis ketina mokytis; yra nustatyta globa (rūpyba); jis yra ar buvo prekybos žmonėmis auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis, jis ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga. Minėtos trečiųjų šalių piliečių kategorijos ir yra EIF programos tikslinė grupė. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jam suteikta laikinoji ar papildoma apsauga, dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba, taip pat jeigu užsieniečio negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau šios trečiųjų šalių piliečių kategorijos nepriklauso EIF tikslinei grupei, nes: – atsižvelgiant į 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau vadinama – Tarybos sprendimas 2007/435/EB) 1 straipsnio 3 dalį, trečiųjų šalių piliečiai-prieglobsčio prašytojai ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi papildomą arba laikinąją apsaugą nepatenka į EIF tikslinę grupę; – atsižvelgiant į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Migracijos departamentas) paaiškinimą užsieniečiams, kurie negali išvykti dėl pavojingos organizmo būklės ir kuriems reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba, leidimas laikinai gyventi yra išduodamas vieneriems metams. Po to, kai užsieniečio būklė pagerėja, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Praktikoje šis leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas taikomas senyvo amžiaus žmonėms; – atsižvelgiant į Migracijos departamento paaiškinimą užsieniečiams, kurių negalima išsiųsti iŠ Lietuvos Respublikos teritorijos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Priežastims, dėl kurių užsieniečio negalima buvo išsiųsti, išnykus anksčiau leidimas laikinai gyventi panaikinamas. Leidimai laikinai gyventi* 2006 metai Užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) prašymų išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius** 7 595 Teigiamų sprendimų išduoti / pakeisti užsieniečiams leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius 7 369 Užsieniečiams išduotų / pakeistų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius*** 7 096 * Duomenys iš Migracijos departamento parengto 2006 m. migracijos metraščio. **Į šią lentelę neįtraukti užsieniečiai, kurie pateikė prašymus suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. *** Į šią lentelės dalį įtraukti leidimai laikinai gyventi, kurie buvo išduoti / pakeisti pagal visus įstatyme nustatytus pagrindus. Leidimų laikinai gyventi, kurie išduoti / pakeisti papildomos apsaugos suteikimo pagrindu, skaičius yra 395 (2006 m. migracijos metraščio 7.5 lentelė). Pagal bendrąją taisyklę užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (įstatymų nustatytais atvejais – per 4 mėnesius), o prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo; šio sprendimo galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo (sprendimo galiojimo terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatytais atvejais). Daugiausiai leidimų laikinai gyventi 2006 m. išduota / pakeista užsieniečiams, kurie: atvyko šeimos susijungimo pagrindu (2 917); ketino dirbti Lietuvos Respublikoje (1 723); ketino įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose (853); atvyko kaip užsieniečio šeimos nariai (560) ir kt. Leidiniai nuolat gyventi Leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio, nuolatinio gyventojo, statusą. Visi leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu: jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka; jis yra lietuvių kilmės asmuo; jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys; jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje; jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi; jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi; jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (užsienietis turi išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka); jis pateikia teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi taip pat išduodamas užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tačiau, atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 2007/435/EB nuostatas (preambulės 13 punktą ir 1 straipsnio 3 dalį), užsieniečiai, kurie pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, nepatenka į EIF programos tikslinę grupę. Leidiniai nuolat gyventi* 2006 metai Užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) prašymų išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius** 440 Teigiamų sprendimų išduoti užsieniečiams leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius 435 Užsieniečiams išduotų leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius*** 426 * Duomenys iš Migracijos departamento parengto 2006 m. migracijos metraščio. ** Į lentelę neįtraukti užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. *** Į šią lentelę įtraukti užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas (remiantis 2006 m. migracijos metraščio 8.3 lentele, 10 užsieniečių 2006 m. buvo suteiktas pabėgėlio statusas). Užsieniečio prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui pakeičiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi galioja 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo; šio sprendimo galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi įforminimo (sprendimo galiojimo terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatytais atvejais). Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui įforminamas 5 metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas. Daugiausiai leidimų nuolat gyventi 2006 m. išduota / pakeista užsieniečiams, kurie: pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi (134); yra vaikai iki 18 metų, gimę Lietuvos Respublikoje, ir jų tėvai ar vienas iš jų turi leidimą nuolat gyventi (81); atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys (55) ir kt. Užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių), gyvenančių Lietuvos Respublikoje, skaičius pagal pilietybę (2007 m. pradžioje)* Pilietybe Turi leidimą nuolat gyventi** Turi leidimą laikinai gyventi** – Kitų Europos valstybių, tarp jų: 14 839 4 640 – Armėnijos 167 105 – Baltarusijos 2 031 1 475 – Gruzijos 82 36 – Rusijos 11 033 1 755 – Ukrainos 1 382 925 – Šiaurės Amerikos valstybių, tarp jų: 68 319 – JAV 67 298 – Centrinės ir Pietų Amerikos valstybių 17 57 – Australijos ir Okeanijos valstybių 1 14 – Azijos valstybių, tarp jų: 552 866 – Izraelio 115 227 – Kazachstano 196 48 – Kinijos 37 188 – Libano 22 122 – Afrikos valstybių 17 53 – Be pilietybės 5 309 106 IŠ VISO 20 803 6 055 * Duomenys iš Migracijos departamento parengto 2006 m. migracijos metraščio. ** Į lentelę įtraukti trečiųjų šalių piliečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir kurie turi atitinkamus leidimus gyventi. 1.2. Valstybėje narėje iki šiol taikytos priemonės Pastaruoju metu į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių, todėl turi būti rūpinamasi jų integracija. Trečiųjų šalių piliečių integravimas į Lietuvos visuomenę yra ypač svarbi užduotis, nes Lietuvoje nėra institucijos, atsakingos už trečiųjų šalių piliečių integracijos koordinavimą. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvoje nėra atskiros programos, skirtos teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti. Šiuo metu Lietuvoje yra integruojami prieglobstį gavę užsieniečiai bei tautinėms mažumoms priklausantys asmenys. Lietuvos tautinių bendruomenių pilietinis integravimas yra vienas iš 2008-ųjų Europos kultūrų dialogo metų nacionalinės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-539 (Žin., 2007, Nr. 91-3653 ) (toliau vadinama – Europos kultūrų dialogo metų nacionalinė strategija), prioritetų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintoje Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 m. strategijoje (Žin., 2007, Nr. 112-4574) (toliau vadinama – Tautinių mažumų politikos plėtros strategija) įtvirtintas strateginis tikslas yra siekti Lietuvoje gyvenančių asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, integracijos į Lietuvos visuomenę – sudaryti jiems tinkamas sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje, taip pat išsaugoti jų tapatumą ir užtikrinti tautinių santykių darną. Šioje EIF daugiametėje programoje siekiama atskleisti ryšius tarp trečiųjų šalių piliečių ir tautinių mažumų integracijos, nes: – „tautinės mažumos“ apibrėžimas nėra įtvirtintas nei nacionalinėje, nei tarptautinėje teisėje; – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas) tautinėms mažumoms priklausančiais asmenimis laiko asmenis, gyvenančius Lietuvoje ir susibūrusius į nevyriausybines organizacijas, kurių tikslas yra tautinės kultūros, kalbos puoselėjimas ir sklaida; – minėtose nevyriausybinėse organizacijose turi teisę dalyvauti teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai (turintys leidimus laikinai arba nuolat gyventi); – trečiųjų šalių piliečiai yra iš dalies integruojami, jeigu pasinaudoja savo teise dalyvauti minėtų organizacijų veikloje ir nacionalinėmis lėšomis remiamuose projektuose. Nors šioje EIF daugiametėje programoje nuolat gretinama informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir tautines mažumas, reikia pabrėžti, kad EIF programos tikslinė grupė yra ne tautinės mažumos, o trečiųjų šalių piliečiai, t. y. užsieniečiai iš trečiųjų šalių, turintys leidimus laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (žiūrėti EIF daugiametės programos 1 skyriaus 1.1 dalies nuostatas „Tikslinės grupės struktūra“). Klausimas dėl trečiųjų šalių piliečių integracijos yra įtrauktas į Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų planą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas yra atsakingi už prioritetinių veiklos sričių, susijusių su imigrantų iš trečiųjų šalių integravimu į Lietuvos visuomenę ir darbo rinką nustatymą ir įgyvendinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, būdama atsakinga už pabėgėlių ir asmenų (trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės), kurie pagal nacionalinius teisės aktus naudojasi kita tarptautinės apsaugos forma Lietuvos Respublikoje, socialinę integraciją atstovauja Lietuvos interesams neformaliuose ES susitikimuose dėl užsieniečių integracijos. Taigi įvairios institucijos tam tikru būdu prisideda prie teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos, tačiau Lietuvoje nėra sukurtos bendros trečiųjų šalių piliečių integracijos koordinavimo sistemos. Atsižvelgiant į EIF konkrečius tikslus ir finansavimo reikalavimus atitinkančius veiksmus, nurodytus Tarybos sprendimo 2007/435/EB 3 ir 4 straipsniuose, Lietuvoje iki šiol buvo įgyvendinamos tam tikros priemonės, susijusios su trečiųjų šalių piliečių integracija. Trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos politikos rengimo ir įgyvendinimo procedūrų supaprastinimas Valstybiniu lygmeniu migraciją Lietuvoje reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau vadinama – VRM). Svarbiausią vaidmenį šioje srityje atlieka Migracijos departamentas prie VRM. Pagrindinis šio departamento uždavinys yra pagal savo kompetenciją dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką vizų ir imigracijos, prieglobsčio ir Lietuvos Respublikos pilietybės procedūrų, asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumentų, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitų dokumentų išdavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmenų judėjimo srityse. Migracijos departamento prie VRM rengiamame Migracijos metraštyje (2006 m.) pateikiami svarbiausieji 2006 m. įvykiai laisvo asmenų judėjimo, migracijos, vizų, prieglobsčio, pilietybės, asmens dokumentų išdavimo ir asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo srityse. Siekiant patobulinti ir supaprastinti priėmimo tvarkos, keitimosi informacija procedūras bei institucijų bendradarbiavimą pastaraisiais metais buvo atlikti šie darbai: • Užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ papildytas keliomis nuostatomis, skirtomis užsieniečių integracijai. 2006 m. gruodžio 16 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 6, 7, 8, 11, 17, 18, 21, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 64, 79, 88, 90, 93, 97, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 115, 127, 130, 131, 132, 136, 138, 140 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 49(1), 101(1), 140(1) straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 137-5199). Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taip pat buvo pakeistas 2008 m. vasario 1 d. (Žin., 2008, Nr. 22-803). Šio įstatymo 43 straipsnio 6 dalies ir 53 straipsnio 6 dalies naujos redakcijos įtvirtino dvi nuostatas, skirtas trečiųjų šalių piliečių integracijai. Pagal naują įstatymo 43 straipsnio 6 dalies redakciją užsieniečio šeimos nariai gali atvykti pas užsienietį šeimos susijungimo tikslu tuo atveju, jeigu užsienietis pragyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turi ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal naują įstatymo 53 straipsnio 6 dalies redakciją užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje pragyvenusiam be pertraukos 5 metus ir turėjusiam leidimą laikinai gyventi, leidimas nuolat gyventi gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. • Patobulinti ir papildyti užsieniečių leidimą dirbti reglamentuojantys teisės aktai. 2006 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-118 (Žin., 2006, Nr. 46-1669) patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Sis aprašas reglamentuoja leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo pratęsimo, atsisakymo išduoti arba pratęsti jo galiojimą ir panaikinimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimą dirbti. Vėlesniame šio aprašo pakeitime, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A1-16 (Žin., 2007, Nr. 11-474), įtvirtinta svarbi nuostata dėl užsieniečių diskriminacijos draudimo darbo užmokesčio srityje. 2006 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. A1-322/1V-462 (Žin., 2006, Nr. 135-5126) pakeistas Leidimo dirbti užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Sis aprašas papildytas dar viena kategorija užsieniečių, kurie turi teisę gauti leidimą dirbti, jiems esant Lietuvos Respublikoje (t. y. užsieniečiai, esantys tokios profesijos, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras). 2007 m. liepos 27 d. buvo priimtas dar vienas minėto aprašo pakeitimas (Žin., 2007, Nr. 86-3454), įtraukiant į sąrašą užsieniečius studentus ir prekybos žmonėmis aukas, turinčias leidimą laikinai gyventi. • Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos pasirašė keletą sutarčių, taip pat buvo priimti keli teisės aktai, susiję su keitimusi informacija dėl užsieniečių asmens duomenų ir palengvinantys sprendimų priėmimą šioje srityje. 2006 m. gegužės 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Duomenų apie užsienietį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrinimo ir išvadų apie užsienietį pateikimo taisyklės ir paklausimo dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo forma. 2006 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Migracijos departamentas prie VRM sudarė Duomenų teikimo sutartį, siekdami spręsti asmenų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Migracijos departamento prie VRM Asmens duomenų teikimo sutartis, pagal kurią teikiami duomenys apie užsieniečio socialinio draudimo įmokas, draudžiamąsias pajamas ir kita informacija, kai sprendžiami užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai. Naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso plėtra Naujai atvykusių trečiųjų šalių piliečių integracijos procesas susijęs su įvairiomis visuomeninio gyvenimo sritimis – darbu, švietimu, visuomenės tolerancijos ugdymu, dalyvavimu demokratiniame procese bei visuomeninėje veikloje ir kt. Užsieniečių įdarbinimas Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas dirbti), išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Tik trečiųjų šalių piliečiai privalo įsigyti leidimą dirbti: ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos piliečiai bei jų šeimos nariai, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, neprivalo įsigyti leidimų dirbti. Leidimą dirbti privalo gauti užsieniečiai, kurie: 1) ketina dirbti pagal darbo sutartį (jei neturi leidimo nuolat gyventi arba kuriems turimas leidimas laikinai gyventi nesuteikia teisės dirbti pagal darbo sutartį); 2) atsiųsti laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką kai jų nuolatinė darbo vieta yra užsienyje (komandiruoti darbuotojai). Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką. Leidimų dirbti išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas ir jo vėlesni pakeitimai (Žin., 2007, Nr. 11-474, Nr. 103-4224). Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Jis išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Remiantis Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, darbuotojai iš trečiųjų šalių pasitelkiami, atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietinės darbo jėgos srautus ir teikiant pirmenybę Europos Sąjungos piliečiams. Leidimą dirbti užsieniečiui išduoda ir panaikina Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos darbo birža). Darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi pateikti teritorinei darbo biržai nustatytos formos prašymą. Darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius, o darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti komandiruotam užsieniečiui – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo gavimo teritorinėje darbo biržoje. Paskutiniu minėto aprašo pakeitimu buvo įtvirtinta nuostata dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojo-užsieniečio įdarbinimo tvarkos: darbdavio prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo gavimo. Leidime dirbti nurodoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje užsienietis dirbs, ir tiksli darbo funkcija. Užsienietis negali atlikti kitos darbo funkcijos, išskyrus tą kuriai išduotas leidimas dirbti. 2007 m. pradžioje įtvirtinta nauja minėto aprašo nuostata, draudžianti užsieniečių diskriminaciją darbo užmokesčio atžvilgiu: užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Lietuvos darbo birža, taikydama šias nuostatas, atsižvelgia į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kas ketvirtį skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Užsieniečiui, kuris įsidarbina Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, leidimas dirbti išduodamas iki 2 metų. Pasibaigus šio leidimo dirbti galiojimo laikui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Komandiruotam darbuotojui leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams, o esant gamybiniam būtinumui, jo galiojimo laikas gali būti pratęstas dar vieneriems metams. Pasibaigus šio leidimo dirbti galiojimo laikui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Leidimas dirbti užsieniečiui nustatyta tvarka gali būti pratęsiamas, tačiau bendras jo galiojimo laikotarpis negali viršyti 2 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su vidaus reikalų ministru nustato sąlygas ir tvarką kuria remiantis Lietuvos Respublikoje esančiam užsieniečiui gali būti išduotas leidimas dirbti. Šios sąlygos nustatytos Leidimo dirbti užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, išdavimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A1-223/1V-310, ir vėlesniuose pakeitimuose (Žin., 2004, Nr. 149-5435; 2006, Nr. 135-5126; 2007, Nr. 86-3454). Šis aprašas suteikia galimybę gauti leidimą dirbti jau Lietuvoje esantiems užsieniečiams studentams, priimtiems į aukštosios mokyklos dienines nuosekliąsias studijas (nuo antrųjų studijų metų), užsieniečiams, dirbantiems vienoje iš ekonominės veiklos sričių, kurioje nustatytas tam tikros profesijos darbuotojų trūkumas, bei kitais šiame apraše numatytais atvejais. Lietuvos darbo biržos EURES (Europos užimtumo tarnybų tinklo) biurai per 2006 m. suteikė 22,5 tūkst. konsultacijų apie laisvą asmenų judėjimą. Lietuvos darbo birža, atsižvelgdama į šalies darbo rinkos poreikius, 2006 metais trečiųjų šalių piliečiams išdavė 2,26 tūkst. leidimų dirbti pagal darbo sutartį ir 718 leidimų – į Lietuvą komandiruotiems trečiųjų šalių darbuotojams. Remiantis Lietuvos darbo biržos pateikta 2007 metų I pusmečio ataskaita apie leidimų dirbti užsieniečiams išdavimą Lietuvos darbo birža iki 2007 m. liepos 1 d. gavo 3189 prašymus įdarbinti užsieniečius, iš jų 183 prašymai buvo gauti 2006 m. dėl užsienio valstybių piliečių laikino įdarbinimo Lietuvoje 2007 metais. Per 2007 m. I pusmetį buvo išduotas 2301 leidimas dirbti bei 89 leidimai dirbti pratęsti. Lietuvos darbo birža užsienio valstybių piliečiams neišdavė 16 leidimų dirbti. Įdarbinti 2354 vyrai ir 36 moterys. Į Lietuvą užsieniečiai atvyko iš 23 šalių, daugiausiai iš Ukrainos (42 proc.), Baltarusijos (38 proc.), Moldovos (6 proc.). Daugiausiai užsieniečių dirba gamybos (36 proc.), transporto (34 proc.), statybos (20 proc.) ir paslaugų (9 proc.) sektoriuose. Užsienietis, esantis tokios profesijos, kurios darbuotojų Lietuvoje trūksta, į Lietuvos darbo rinką gali patekti dar neturėdamas išduoto leidimo laikinai gyventi. Tokiu atveju užsienietis turi turėti Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti ir turi būti pateikęs atitinkamus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi. Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi priėmimo laikotarpiu (iki 6 mėn.) tokiam užsieniečiui gali būti išduodama Lietuvos Respublikos daugkartinė ilgalaikė (D) viza (toliau vadinama – daugkartinė ilgalaikė (D) viza). Užsienietis, norintis gauti šią daugkartinę ilgalaikę (D) vizą, Lietuvos Respublikos diplomatinei ar konsulinei įstaigai turi pateikti visus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Šia nauja teisės aktų nuostata siekiama kuo greičiau užpildyti Lietuvos darbo rinkos spragas trūkstamų profesijų darbuotojais iš trečiųjų šalių ir pagreitinti jų atvykimo į Lietuvos Respubliką procedūrą. Informacija, susijusi su užsieniečių įdarbinimo tvarka ir procedūromis, yra pateikta Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje (http://www.ldb.lt). Švietimo sritis Užsieniečių integracijos plėtra švietimo srityje apima keletą aspektų: • Bendrojo lavinimo mokyklų programų pritaikymas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) nustato Lietuvos gyventojų teisę ir pareigą mokytis: kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja: 1) pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą; 2) specialiojo ugdymo, aukštesniųjų, aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą. Asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine lietuvių kalba ir valstybinės lietuvių kalbos mokymasis. Asmens, turinčio teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės lietuvių kalbos, valstybine lietuvių kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos. Lietuvoje taip pat yra galimybė steigti užsienio bei tarptautinių organizacijų mokyklas (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka), taip pat mokytis pagal užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programas nelietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose, tačiau tam būtinas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro raštiškas leidimas. Užsieniečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, vaikams užtikrinamas ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose. Užsieniečių vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991). Savivaldybės sprendimu tam tikroje jos teritorijoje paskiriama bendrojo lavinimo mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar sudaroma mobilioji grupė, jeigu jose yra ne mažiau kaip 5 mokiniai. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė, rengia atitinkamą ugdymo planą ir tvarkaraštį. Užsienyje išeitą tam tikros ugdymo programos dalį vertina mokykla, į kurią kreipėsi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokyklos vadovybė, atsižvelgdama į mokinio pageidavimus, numato atsilikimo likvidavimo ir atsiskaitymo būdus ir formas. Užsieniečių vaikai, nemokantys lietuvių kalbos, 1 metus mokosi tokiose išlyginamosiose klasėse ar mobiliosiose grupėse arba lietuvių kalbos mokosi papildomai. Užsieniečių mokinių ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1617 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 119-5434). Vienam moksleiviui pagal minėtu nutarimu patvirtintą metodiką skiriama vienoda pinigų suma – moksleivio krepšelis. Remiantis minėta metodika, užsieniečiams skiriamas 10 proc. didesnis lėšų kiekis nei kitiems mokiniams. Kai kuriais atvejais užsieniečių mokinių ugdymas papildomai nefinansuojamas, pvz., kai mokinys mokosi savarankiškai (mokomas namuose). Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391) priemonių plane numatyta sudaryti galimybes mokytis ir įgyti išsilavinimą migruojančių šeimų vaikams (planuojama parengti, patvirtinti ir įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo veiklos planą), taip pat siekiama pagerinti sąlygas mokytis ir studijuoti tautinių mažumų vaikams, skirti papildomą dėmesį negausių tautinių bendrijų švietimo reikmėms. Planuojama tobulinti tautinių mažumų mokyklų ir šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų mokytojų kvalifikaciją parengti daugiakultūrio ugdymo programas; įvertinti vadovėlių turinį daugiakultūrio ugdymo požiūriu, parengti rekomendacijas mokymo priemonių autoriams; toliau remti tautinių mažumų kalbų, kultūrų pažinimo olimpiadas, konkursus, projektus. Svarbų vaidmenį atlieka šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos, nes jos tenkina etninių bendruomenių poreikius, padeda išsaugoti tapatumą ugdyti vaikų ir jaunimo saviraiškos ypatumus bei integruotis į pilietinę visuomenę. Dabartiniu metu Lietuvoje veikia 40 šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų, iš jų: 4 armėnų, 3 baltarusių, 1 karaimų, 4 rusų, 5 totorių, 4 ukrainiečių, 1 uzbekų, 3 žydų ir kt. Šiose mokyklose mokosi apie 900 mokinių. Jie mokosi gimtosios kalbos, savo tautos istorijos, religijos, literatūros, muzikos bei kitų etninės kultūros dalykų. Tokia sekmadieninės mokyklos programa skatina perteikti tautinės kultūros pagrindus bei puoselėti ir saugoti tautinį savitumą. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo ataskaita, pastebima užsieniečių vaikų skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklose augimo tendencija, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad dar yra kliūčių sėkmingam šių vaikų ugdymui: užsieniečių vaikų valstybinės (lietuvių) kalbos nemokėjimas, mokytojų metodinių žinių ir literatūros apie užsieniečių ugdymą stoka, menka ugdymo turinio orientacija į daugiakultūriškumą. Remiantis minėta ataskaita, mokinių užsieniečių skaičius Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose (įskaitant priešmokyklinio ugdymo grupes) 2004 m. buvo 291, o 2005 m. – 372. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytą tyrimą „Užsieniečių vaikų ugdymo organizavimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose“ (2005 m.), 2004 rugsėjo mėn. bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 291 mokinys užsienietis (iš jų 28 iš ES valstybių narių). Švietimo kaitos fondas, įsteigtas Švietimo ir mokslo ministerijos bei Atviros Lietuvos fondo, remia įvairias švietimo institucijų programas ir projektus. Kai kurie remiami projektai ir programos yra susiję su daugiakultūre visuomene, pvz.: 2001 metais buvo skelbiamas konkursas „Mokykla daugiakultūrinėje visuomenėje“, 2002–2003 m. taip pat buvo skelbiamas konkursas „Dvikalbis ugdymas“, 2003 m. buvo pradėta įgyvendinti programą „Daugiakultūrinis ugdymas“ (pradėta leisti knyga įvairių sričių mokytojams „Tolerancijos ugdymas mokykloje“) ir pan. • Studijos aukštosiose mokyklose Remiantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715), užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės studijų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 235 (Žin., 2001, Nr. 20-658; 2004, Nr. 69-2395) buvo patvirtintos Užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose taisyklės. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas turi teisę stoti užsieniečiai, turintys teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje pripažintą ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Užsieniečiai gali pradėti studijuoti tik gavę leidimą laikinai gyventi arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Priimant užsieniečius į visiškai arba iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas, taikomos kvotos. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-52 (Žin., 2007, Nr. 10-410) patvirtino Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į visiškai ar iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarkos aprašą. Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienyje ir stojantys į Lietuvos aukštąsias mokyklas, privalo turėti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje dokumentą. Užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 12-369). Į visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu gali būti priimami šie asmenys, įgiję išsilavinimą užsienyje: užsienio valstybių, nesančių ES ir Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat lietuvių kilmės užsieniečiai, pateikę lietuvių bendruomenės toje šalyje, iš kurios atvyko, pažymą, patvirtinančią lietuvių kilmę. Studijų kokybės vertinimo centras pagal teisės aktų nustatytą tvarką įvertina, ar šių asmenų užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė Lietuvos Respublikoje teikiamam viduriniam išsilavinimui. Jei nustatoma, kad kvalifikacija yra lygiavertė, Studijų kokybės vertinimo centras išduoda pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo, o sprendimą dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos priima Švietimo ir mokslo ministerija. Jei studijos, į kurias pretenduoja stojantysis užsienietis, organizuojamos lietuvių kalba, tai užsienietis Vilniaus universitete privalo išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą. Į aukštąją mokyklą stojantys užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, nurodytus Asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo į visiškai ar iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose tvarkos apraše. Šie užsieniečiai konkurso būdu gali būti priimami į jiems skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas visiškai arba iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų studijų rezervines vietas, taikant kvotas. Užsieniečių, ketinančių stoti į antrosios ir trečiosios pakopos studijas, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, o sprendimą dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo priima Švietimo ir mokslo ministerija. Užsieniečiai kalbos, kuria vyks antrosios ar trečiosios pakopos studijos, įskaitą laiko toje aukštojoje mokykloje, kurioje bus vykdomos studijos. Užsieniečiai, studijuojantys Lietuvos valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, turi teisę tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai gauti stipendijas ir valstybės paskolas. Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų interneto svetainėse teikiama informacija apie studijų galimybes Lietuvoje. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija, skirta bendrajam priėmimui organizuoti, taip pat parengė trumpą informaciją užsieniečiams, norintiems studijuoti Lietuvoje. Pateikiamas aukštojo mokslo institucijų ir jose anglų kalba dėstomų studijų programų sąrašas (http://www.lamabpo.lt/Study_LT.pdf). Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamentas 2002 m. pabaigoje pristatė kompaktinę plokštelę „Welcome to Lithuania for Studies“, skirtą studentams užsieniečiams. Šioje kompaktinėje plokštelėje Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojai parengė informaciją užsieniečiams apie aukštojo mokslo sistemą, jos institucijas, studijas bei socialines sąlygas Lietuvoje. Siekiant pagerinti į Lietuvą atvykusių užsienio studentų adaptaciją, kai kuriose aukštosiose mokyklose pradėtos kurti mentorių sistemos. Mentoriaus tikslas – padėti užsieniečiui prisitaikyti prie naujos aplinkos, atsakyti į svarbiausius klausimus apie gyvenimo Lietuvoje sąlygas. Tokia mentorių sistema yra sukurta Mykolo Romerio universitete (http://www.mruni.lt/en/studentams/mentor_system). Vytauto Didžiojo Universitete (http://www.vdu.lt/international/mentoriu.html), Šiaulių universitete (http://susa.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=58&Itemid=46) ir kt. • Lietuvių kalbos kursai ir įvadinės programos Lietuvių kalbos kursai nemokamai organizuojami tik tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ypatingą dėmesį skiria tautinių mažumų švietimui, o ypač valstybinės kalbos mokymui, kaip pagrindiniam integracijos į visuomenę veiksniui. Visagino valstybinės kalbos centre 2007 m. I pusmetį valstybinės kalbos kursus baigė 225 asmenys. Valstybinės kalbos kursai organizuojami ir Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose. 2005 metais Tautinių bendrijų namuose atidarytas Valstybinės kalbos mokymo centras. Šio centro veiklą remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ir Tautinių bendrijų namai. Valstybinės kalbos mokymo centras teikia metodinę ir praktinę paramą asmenims, kurie nori išmokti lietuvių kalbą ar patobulinti jos mokėjimą. 2007 m. I pusmetį kursus šiame Valstybinės kalbos mokymo centre baigė 80 asmenų. Tautinių bendrijų namai išleido mokymo priemonę „Mokykimės lietuvių kalbos savarankiškai“. Lietuvoje įvairios kalbų mokymo mokyklos sudaro galimybę užsieniečiams už atitinkamą mokestį mokytis lietuvių kalbos. Užsieniečiams, norintiems pramokti ar išmokti lietuvių kalbą siūlomi įvairios trukmės ir intensyvumo lietuvių kalbos kursai bei lituanistinės studijos. Daugelis kalbų mokymo mokyklų sudaro galimybę pasirinkti semestro (ar kelių semestrų) studijas, vasaros ir žiemos kursus, kursus laisviesiems klausytojams, vakarinius kursus ir pan. Vilniaus universitete po tokių studijų studentai gauna lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Neblogai lietuvių kalbą išmokę užsieniečiai gali likti studijuoti universitete, pasirinkę jiems patinkančias studijų programas. Kultūra, religija ir bendruomenių steigimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 patvirtino Lietuvos kultūros politikos nuostatas (Žin., 2001, Nr. 42-1454), kuriose Lietuvos Respublika įsipareigoja teikti paramą Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūrai. Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos savo tradicijomis, kultūros paveldu, papročiais, gyvenimo būdu turtina krašto kultūrą. Remdama tautinių mažumų kultūrą valstybė siekia įtvirtinti kitų tautų Lietuvos piliečių kultūros teises, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti šalies kultūriniame gyvenime, puoselėti jų kultūros tradicijas ir paveldą. Lietuvos Respublika taip pat yra numačiusi užsienio tautų kultūros sklaidos Lietuvoje uždavinius: remti tarptautinius kultūros ir meno renginius bei programas ir bendradarbiauti su užsienio valstybių kultūros sklaidos įstaigomis. Artėjant 2008 metams, Vyriausybės sprendimu Europos kultūrų dialogo metų koordinavimo institucija Lietuvoje buvo paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir patvirtinta Europos kultūrų dialogo metų nacionalinė strategija. Šioje strategijoje nustatyti trys prioritetai: • Pagarbos ir domėjimosi kultūrine, tautine, religine, socialine įvairove skatinimas; • Lietuvos tautinių bendruomenių pilietinis integravimas; • Viešų diskusijų apie kontinentinį ir regioninį bendradarbiavimą, migracijos procesus ir kultūrų dialogą skatinimas. Siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus, bus organizuojami įvairūs renginiai, informaciniai seminarai, apskritojo stalo diskusijas, konkursas jauniems žurnalistams, edukacinės programos, mobilūs kultūriniai ir panašaus pobūdžio renginiai, skirti kultūriniam bendradarbiavimui skatinti įvairiuose visuomenės lygmenyse. Lietuva plėtoja tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą remdamasi tarptautinėmis dvišalėmis ir daugiašalėmis kultūrinio bendradarbiavimo sutartimis. Tokias sutartis Lietuva yra pasirašiusi su 28 užsienio valstybėmis. Kultūrinis dialogas su kitomis pasaulio tautomis skatina toleranciją ir savitarpio supratimą, kitų kultūrų pažinimą. Jis taip pat padeda įtvirtinti Lietuvos kultūros identitetą tarptautinėj e bendruomenėje. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų valstybių kultūros ministerijomis, su kuriomis yra pasirašiusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitarimus. Užsienio tautų kultūros išsaugojimo ir plėtojimo srityje didžiausią įtaką daro Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Šis departamentas formuoja ir įgyvendina valstybinę tautinių santykių darnumo politiką kuri laiduoja Lietuvos tautinėms mažumoms galimybę saugoti savo tapatumą skatina dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdo pilietiškumą toleranciją didina skirtingų tautybių žmonių savitarpio supratimą ir pasitikėjimą ragina gerbti įvairių Lietuvos tautų kultūras, papročius, tradicijas, religiją šalina tautinės nesantaikos kurstymo priežastis. Remiantis Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu, tautinėms mažumoms priklausančiais asmenimis yra laikomi asmenys, gyvenantys Lietuvoje ir susibūrę į nevyriausybines organizacijas, kurių tikslas yra tautinės kultūros, kalbos puoselėjimas ir sklaida. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę, šių nevyriausybinių organizacijų veikloje turi teisę dalyvauti teisėtai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Kaip jau buvo minėta šios EIF daugiametės programos 1.2 dalyje, trečiųjų šalių piliečiai yra netiesiogiai integruojami, jei dalyvauja tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų veikloje ar vykdomuose projektuose. Taigi Lietuvoje iš dalies yra vykdoma leidimus gyventi turinčių trečiųjų šalių piliečių integracija, nors labiau rūpinamasi kitataučių Lietuvos Respublikos piliečių integravimu. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas koordinuoja Tautinių mažumų politikos plėtros strategijos, kurios vienas iš tikslų yra siekti išsaugoti tautinių mažumų tapatumą įgyvendinimą. Iki minėtos strategijos įsigaliojimo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas buvo atsakingas už Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 93-3403), įgyvendinimą. Lietuvos Respublikoje 2007 m. veikė apie 300 tautinių mažumų asociacijų ir kultūros centrų. Prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento yra įsteigtas tautinių bendrijų visuomeninės veiklos centras – Tautinių bendrijų namai, kurie tapo tautinių bendruomenių kultūros, švietimo centru (http://www.tbn.lt). 2004 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas bei Kauno miesto savivaldybės taryba įsteigė viešąją įstaigą Kauno įvairių tautų kultūrų centrą (http://www.minority.lt). 2006 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas bei Visagino miesto savivaldybės taryba Visagine įsteigė viešąją įstaigą Visagino tautinių kultūrų centrą (http://www.vtkc.lt). Tautinių mažumų kultūros centras veikia ir Alytuje. Šiuose centruose vyksta konferencijos, apskritojo stalo diskusijos ir kiti renginiai, susiję su tautinių mažumų problemomis ir tautiniais santykiais. Centruose kultūrinę ir švietėjišką veiklą plėtoja baltarusiai, totoriai, armėnai, rusai bei kitos tautinės bendrijos. Lietuvoje tautinių mažumų atstovams per Nacionalinį radiją ir televiziją transliuojamos įvairios trukmės informacinės, kultūros ir šviečiamosios laidos rusams, ukrainiečiams, žydams, baltarusiams, taip pat totoriams, karaimams ir kt. Taip pat leidžiami periodiniai leidiniai baltarusių, rusų, jidiš ir kitų tautinių mažumų kalbomis. Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 89-1985) nustatoma, kad visi asmenys, nepaisant jų išpažįstamos religijos, religinių įsitikinimų ar santykio su religija, įstatymui yra lygūs. Tiesiogiai ar netiesiogiai riboti jų teises ir laisves ar taikyti privilegijas draudžiama. Minėto įstatymo 5 straipsnyje nurodomos devynios Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios tradicinės religinės bendruomenės bei bendrijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvoje religinės apeigos atliekamos lietuvių, rusų, baltarusių, ukrainiečių, hebrajų, armėnų, taip pat lenkų, latvių, vokiečių, rumunų kalbomis. 2004 m. pradžioje Lietuvoje veikė 824 religinės bendruomenės ir 827 maldos namai. Dalyvavimas demokratiniame procese Dalyvavimas demokratiniame procese apima tokias priemones kaip aktyvi rinkimų teisė, taip pat teisė būti atstovaujamiems parlamente, vykdomojoje valdžioje ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai riboja ne Lietuvos Respublikos piliečių aktyvią ir pasyvią rinkimų teisę į aukščiausio lygio valdžios institucijas, tačiau vietos savivaldos srityje tokie pilietybės apribojimai netaikomi. Remiantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 143-5445), teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi pilnamečiai nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Nuolatiniais savivaldybės gyventojais (neskaitant Lietuvos Respublikos piliečių, atlikusių tam tikras nustatytas procedūras dėl gyvenamosios vietos deklaracijos) taip pat laikomi asmenys, kurie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti tiek rinkėjais, tiek renkamais atstovais į savivaldybių tarybas. Minėtame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatyme pateikiamas rinkimų teisės apribojimų sąrašas ir aiškiai nurodoma, kad kiti tiesioginiai arba netiesioginiai nuolatinių tos savivaldybės gyventojų rinkimų teisės apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio yra draudžiami. Lietuvoje teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai neturi teisės dalyvauti politinių partijų veikloje. 2004 m. kovo 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 54-1831) nustato, kad politinių partijų steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Be abejo, šioje veikloje turi galimybę dalyvauti tautinių mažumų atstovai, kurie turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvoje taip pat veikia tautinių mažumų konsultacinis mechanizmas, t. y. prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento buvo įkurta Tautinių bendrijų taryba (toliau vadinama – Taryba), kuri veikia kaip Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus patariamoji institucija. Tarybą sudaro visų įregistruotų tautinių mažumų asociacijų atstovai. Taryba dalyvauja kaip patarėjas ir ekspertas sprendžiant strateginius tautinių mažumų kultūros plėtotės ir politikos klausimus, stebi, kaip įgyvendinami įstatymai, reglamentuojantys tautinių mažumų teises, analizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuose numatoma spręsti tautinėms mažumoms aktualius klausimus, ir teikia pastabas bei pasiūlymus įvairioms institucijoms ir pareigūnams dėl jų turinio. Ypač svarbu, kad Taryba gali deleguoti savo atstovus į Lietuvos Respublikos Seimo sudaromas darbo grupes, komisijas, Vyriausybės posėdžius, svarstant klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis. Įgyvendindama savo teises, Taryba ne kartą dalyvavo konsultuojant arba rengiant tautinėms mažumoms svarbius teisės aktus. Tarybos atstovai aktyviai dalyvavo rengiant naujus Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektus. Taryba išreiškė savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatų, taip pat dėl valstybinės tautinių mažumų švietimo politikos bei kitų strateginių dokumentų. Tautinių bendrijų tarybos kompetencija apima ne tik konsultavimo sritį, bet ir klausimus, susijusius su tautinių mažumų integraciniais procesais, taip pat tautinio ir rasinio pakantumo problemomis. Vilniaus miesto savivaldybėje įkurta Tautinių mažumų ir religijos klausimų komisija, kuri sprendžia tautinių mažumų integracijos, jų savitumo išlaikymo, religinių įsitikinimų ir kitus klausimus. Tautinių mažumų taryba taip pat veikia prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos. Galimybė kreiptis į institucijas Nors Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 15-344) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba, tačiau daugelyje teisės aktų užsieniečiams yra numatyta galimybė kreiptis į Lietuvos Respublikos institucijas naudojantis vertėjo paslaugomis. 2006 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 11-2915) numato asmens, dalyvaujančio administracinėje procedūroje, teisę turėti vertėją. Pavyzdžiui, Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 5-V-184 (Žin., 2006, Nr. 34-1232), numatyta, kad nevalstybine kalba gauti prašymai ir skundai nagrinėjami bendra tvarka. Gautą prašymą ar skundą į lietuvių kalbą išverčia atitinkamas darbuotojas. Kai asmuo nemoka kalbėti ar nesupranta valstybinės kalbos, Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba pagal galimybes turi pakviesti vertėją sugebantį versti į asmeniui suprantamą kalbą. …