LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 110 KV ELEKTROS PERDAVIMO ORO LINIJOS „KLAIPĖDA–MARIOS 3“ STATYBOS KLAIPĖDOS APSKRITYJE SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO 2011 m. spalio 27 d. Nr. 1-267 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989; 2009, Nr. 114-4860; 2010, Nr. 104-5377) 5 punktu ir atsižvelgdamas į Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 (Žin., 2011, Nr. 11-487), 30.1 punktą bei į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teigiamą išvadą (2011 m. rugsėjo 13 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-20): 1. Tvirtinu 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialųjį planą (pridedama). 2. Nustatau, kad šis įsakymas be 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto puslapyje (www.valstybes-zinios.lt). Energetikos ministras                                                         Arvydas Sekmokas _________________ (pav.) SWECO LIETUVA TURINYS 1. ĮVADAS 1.1. Teritorijų planavimo dokumentas 1.2. Planavimo pagrindas 1.3. Planavimo tikslai ir uždaviniai 1.4. Planavimo lygmuo 1.5. Planuojama teritorija 1.6. Planavimo organizatorius 1.7. Plano Rengėjas 2. BENDROJI DALIS 3. SPECIALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIŲ RENGIMAS 3.1. Esamos būklės analizė 3.1.1. Elektros perdavimo sistemos tinklų plėtros poreikis ir galimybės 3.1.1.1. Techninė informacija 3.1.1.2. Informacija apie galimus prisijungimo prie inžinerinės infrastruktūros [renginių sprendimus 3.1.1.3. Geografinė padėtis 3.1.1.4. Klimatinės sąlygos 3.1.1.5. Reljefas 3.1.1.6. Paviršinio vandens telkiniai 3.1.1.7. Inžinerinės geologinės ir hidrogeologinės sąlygos 3.1.1.8. Žemės gelmių ištekliai 3.1.1.9. Kraštovaizdis 3.1.1.10. Biologinė įvairovė ir saugomos teritorijos 3.1.1.11. Kultūros paveldas 3.1.1.12. Inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra 3.1.1.13. Galiojančių teritorijų planavimo dokumentų vertinimas 3.1.1.14. Kartografinis pagrindas 3.1.1.15. Duomenų analizė 3.2. Plano sprendiniai 3.2.1. Bendrieji duomenys 3.2.2. Gyventojų sveikata 3.2.3. Žemėnauda 3.2.4. Saugomos teritorijos 3.2.5. Naudingųjų iškasenų plotai ir dirvožemio apsauga 3.2.6. Kultūros paveldo teritorijos 3.2.7. Miškai 3.2.8. Paviršinio vandens telkiniai 3.2.9. Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų objektai 4. SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS 5. LITERATŪROS SĄRAŠAS TEKSTE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS Santrumpa Santrumpos išaiškinimas Specialusis planas 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas AB Akcinė bendrovė LITGRID AB Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (PSO), valdantis elektros energijos perdavimo srautus ir užtikrinantis stabilų visos šalies elektros energijos sistemos darbą. Iki 2010-12-01 d. -AB „Lietuvos energija“, iki 2011-03-14 d. – LITGRID turtas AB EL Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančių konstrukcijų įranga elektrai perduoti [50] Planuojama EL Planuojama 110 kV elektros linija Klaipėda–„Marios“ 3 OL Elektros oro linija – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais [50] KL Kabelių linija – elektrai perduoti skirta elektros inžinerinio tinklo dalis, kurią sudaro vienas ar keli lygiagretūs požeminiai kabeliai [50] TP Transformatorių pastotė kV Kilovoltas SPAV Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas SPV Sprendinių poveikio vertinimas PAV Poveikio aplinkai vertinimas PŪV Planuojama ūkinė veikla RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas SAZ Sanitarinės apsaugos zona NordBalt jungtis 300 kV nuolatinės srovės tarpsisteminės jungties elektros kabelis nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki 400 kV Nybro TP (Švedijos Karalystė) ir keitiklių stotys prijungtos prie šių pastočių 1. ĮVADAS Vadovaudamasis LR energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, LR teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 5 punktu, Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), 13 punkto 6 papunkčiu, Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtintų LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330 (Žin., 2004, Nr. 97-3589) 13 punktu ir siekdamas įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), 2.1 priemonę, LR energetikos ministras 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ nusprendė pradėti rengti 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiuosius planus ir leido AB „Lietuvos energija“ atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant šiuos planus. 1.1. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAS 770 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas (toliau tekste – Specialusis planas). 1.2. PLANAVIMO PAGRINDAS LR energetikos ministro 2010 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-51 „ Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“. 1.3. PLANAVIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI Tikslai: 1.      Padidinti energijos tiekimo saugumą, padidinti sistemos patikimumą. 2.      Parinkti tinkamiausią 110 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–„Marios“ 3 vietą, įvertinti trasos ir jos įrenginių statybos bei eksploatacijos galimumą pasirinktoje vietoje. 3.      Rezervuoti teritorijas planuojamai 110 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–„Marios“ 3 plėtrai, nustatyti jų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. Uždaviniai: 1.      Užtikrinti darnią elektros perdavimo tinklų plėtrą įvertinant teritorijų urbanistinę struktūrą, parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, šių teritorijų infrastruktūros sistemą ir kitą informaciją. 2.      Identifikuoti 110 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–„Marios“ 3 įrengimui reikalingas teritorijas, suformuluoti reikalavimus joms naudoti, tvarkyti ir saugoti. Nustatyti priemones gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti. 1.4. PLANAVIMO LYGMUO Regiono. 1.5. PLANUOJAMA TERITORIJA Klaipėdos miesto savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė 1.6. PLANAVIMO ORGANIZATORIUS LITGRID AB Iki 2010 m. gruodžio 1 d. – AB „Lietuvos energija“, iki 2011 m. kovo 14 d. – LITGRID turtas AB. 1.7. PLANO RENGĖJAS UAB „Sweco Lietuva“. 2. BENDROJI DALIS 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje regiono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis LR energetikos ministro 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo linijos „Klaipėda–Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ [11] ir specialiojo planavimo programa bei žemiau išvardintų valstybės institucijų ir planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančių įmonių išduotomis planavimo sąlygomis (2.1 lentelė): 2.1 lentelė Planavimo sąlygas išdavusių subjektų sąrašas Pavadinimas Data Rašto Nr. Adresas, tel. LR ūkio ministerija 2010-11-16 Nr. (23.12-71)-3-6504 Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g.2, 01104 Vilnius tel.: (8 5) 262 5515, faks.: (8 5) 261 6584 LR energetikos ministerija 2010-12-23 Nr. (11.7-13)-3-3600 Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g.2, 01104 Vilnius tel.: (8 5) 262 0549, faks.: (8 5)261 5140 LR aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas 2010-12-09 Nr. (14-1)-D8-11519 A.Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius tel.: (8 5) 266 3608, faks.: (8 5)266 3663 Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos 2010-11-16 Nr. 4B-(8.2)-5162 Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius tel.: (8 5)239 1307, faks.: (8 5) 239 1331 Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2010-11-29 Nr. AR9-63 Liepų g. 11, 91502 Klaipėda tel.:(8 46)396 160 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2010-11-22 Nr. 2010.451 Klaipėdos g. 2, 96130, Gargždai tel.:(8 46)473 060, faks.: (8 46) 452 057 Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2010-11-24 Nr. (4.16) V15-2377 Taikos g. 2, Nida, Neringa, 39121 tel./faks.: (8 469) 52 746 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-11-11 Nr. E2-91 Liepų g. 17, 91502 Klaipėda tel.: (8-46)410 334, faks.: (8 46)410 335 Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2010-11-23 Nr. 89 Tomo g. 2, 91245, Klaipėda tel./faks.: (8 46) 410 367 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2010-11-16 Nr. 1-13-605(1.10) Trilapio g. 4, 92191 Klaipėda tel.: (8 46) 354 472, faks.:(8 46)354 473 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos 2010-11-11 Nr. PS-327 J. Basanavičiaus g. 36/2, 03109 Vilnius tel.: (8 5) 232 9600, faks.: (8 5)232 9609 AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2010-11-26 Nr. 2-5802 Mindaugo g. 12/14, 03603 Vilnius tel.: (8 5) 269 2038, faks.: (8 5)269 2128 AB „Lietuvos dujos“ 2010-11-16 Nr. 858 Birutės g. 8, Klaipėda tel.: (8 46)484501, faks.: (8 46)484 500; Aguonų g. 24, 03212 Vilnius tel.: (8 5) 236 0210 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2010-11-17 Nr. TS-10-17-5070 VST, AB Klaipėdos miesto skyrius, Liepų g. 64, 92101 Klaipėda tel.: (8 46) 392 327, (8 659) 53170 Klaipėdos regiono Elektros tinklo tarnybos Techninis skyrius AB „Klaipėdos energija“ 2010-11-18 Nr. R-22-408 Danės g. 8, 92109 Klaipėda tel.:(8 46)392 259, faks.:(8 46)410 870 AB „ORLEN Lietuva“ 2010-12-06 Nr. D2(10.4-4)-20312 Juodeikiai, 89467 Mažeikių raj. tel.: (8 443)92 121, faks.: (8 443) 92 525 „Infrastruktūros plėtros <...> specialiųjų planų rengimo taisyklių“ [44] 16.2.3. punktas teigia, kad plano rengimo etape „atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei tai nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose“. „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo“ [52] 3.4. punktas numato, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas rengiant ir tvirtinant „<...> teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose numatomas tik vienas ūkinės veiklos objektas“. „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovo“ [69] 4.4. skyriuje „SPAV teisės aktų taikymo išimtys teigiama, kad „<...> pagal planuojamos ūkinės veiklos apibrėžimą, pateiktą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, ir pagal bendrą praktiką, vienas planuojamos ūkinės veiklos objektas suprantamas kaip vienos rūšies ūkinė veikla <..>„. Konkrečiu atveju planuojamas būtent vienos rūšies objektas (elektros perdavimo linija), todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas. Vadovaujantis LR planuojamos ūkinės veiklos (toliau tekste – PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (toliau tekste – PAV) įstatymo [21] 2 priedo 14 punktu – PŪV, kurios poveikis privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ir į PŪV, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašą įrašytos PŪV keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai – UAB „COWI Lietuva“ 2010 liepos mėn. parengė 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–„Marios“ 3 statybos informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas 2010-08-05 priėmė atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-4129, kurioje nurodė, kad AB „Lietuvos energija“ planuojamai ūkinei veiklai – 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–„Marios“ 3 statybai – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Rengiant Specialųjį planą, atlikta atranka dėl PŪV poveikio visuomenės sveikatai privalomo vertinimo. 2011-07-22 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras išdavė PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą Nr. E4-83, kuriuo teigiama, kad PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu [53] rengiama sprendinių poveikio vertinimo (toliau tekste – SPV) ataskaita, kurioje vertinama planuojamų sprendinių atitiktis planavimo tikslams, išduotoms planavimo sąlygoms, nurodomas ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, vertinama „status quo“ situacija, numatomas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis pagal vertinimo aspektus ir sąlygas, neigiamą poveikį mažinančios priemonės. Per visą specialiojo planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos ir jos metu vyksta teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros. Visuomenė ir suinteresuotos valstybės institucijos Planavimo organizatoriui ar plano Rengėjui raštu gali teikti pasiūlymus dėl rengiamo dokumento. Visi pasiūlymai renkami, registruojami, svarstomi ir vertinami. Atlikus teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras parengiama pasiūlymus apibendrinanti medžiaga. 3. SPECIALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIŲ RENGIMAS 3.1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Esamos būklės analizės stadijoje specialiojo plano Rengėjas, kartu su Planavimo organizatoriumi, įvertina planuojamoje teritorijoje esančių elektros energijos perdavimo tinklų plėtros galimybes. Vertinami faktoriai, galintys įtakoti trasos trajektoriją, analizuojama esama informacija ir identifikuojami probleminiai planuojamos teritorijos arealai. Tuo pat metu vertinami planuojamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. 3.1.1. ELEKTROS PERDAVIMO SISTEMOS TINKLŲ PLĖTROS POREIKIS IR GALIMYBĖS Lietuvoje elektros energiją perduoda ir į skirstomąjį tinklą tiekia LITGRID AB (iki 2010-12-01 – AB „Lietuvos energija“; iki 2011-03-14 – LITGRID turtas AB). Įmonė pajūrio regione planuoja įgyvendinti kelis stambius elektros tinklo plėtros projektus. Investicijos grindžiamos būtinybe sudaryti sąlygas laisvai prekybai ir vidinių elektros perdavimo rinkų plėtrai bei užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą nuolat augančiame elektros perdavimo tinkle. Šalies elektros energetikos sistemoje apie 60 % perdavimo ir skirstymo įrenginių yra senesni nei 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių – senesni nei 30 metų. Pastaraisiais metais, didėjant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtims bei plečiantis uosto infrastruktūrai, sparčiai auga elektros energijos vartojimas. Perspektyvoje Klaipėdos mieste planuojamas papildomos elektros galios poreikis. Padidinus elektros perdavimo į „Marių“ transformatorių pastotę (toliau tekste – TP) pajėgumą kartu pagerėtų ir tiekimo į skirstomąjį tinklą patikimumas pietinės Klaipėdos dalies ir Neringos savivaldybės Kuršių nerijos teritorijoje. Tuo tikslu LITGRID AB planuoja įgyvendinti investicinį projektą – pastatyti 110 kV elektros liniją (toliau tekste – EL) Klaipėda–„Marios“ 3 nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki 110/10 kV „Marių“ TP. Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 ilgis – apie 7 km. Naujos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba planuojama lygiagrečiai jau veikiančiai dvigrandei 110 kV elektros perdavimo oro linijai (toliau tekste – OL) Klaipėda–Marios I, II. Nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribų esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II ir planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 apsaugos zonų ribose „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiuoju planu yra rezervuojamos teritorijos ES svarbos tarpvalstybinio projekto – elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų – „Nordbalt“ jungties HVDC (angl. High Voltage Direct Current) kabelio statybai. Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba realizuoja Lietuvos energetikos strategijoje elektros sektoriui numatytas modernizacijos programas, įskaitant 2007-2013 m. finansinio laikotarpio ES finansinės paramos priemones. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengtuose Smeltės pusiasalio multimodalinių krovinių terminalų bei privažiavimo kelių plėtrai projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta esamos 110 kV OL uosto pietinėje dalyje nuo 110/10 kV „Marių“ TP (apie 5,6 km) iki 35/0,4 kV Alksnynės TP rekonstrukcijos į kabelių liniją (toliau tekste – KL) projektas. Teritorijai palei Kairių g. yra parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į pietus nuo Senosios smiltelės gatvės detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-247. Detaliajame plane numatyta vieta perspektyviniam esamos 110 kV OL iškėlimui ir tiesimui į Kuršių neriją. Šiais techniniais sprendimais planuojamas elektros tiekimo į Neringą patikimumo užtikrinimas. 110/10 kV „Marių“ TP, kuri skirsto elektros energiją strateginiams miesto objektams, tame tarpe ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, taip pat numatomos investicijos pajėgumų didinimui. Planuojama naujos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba tiesiogiai siejasi su Klaipėdos bei Neringos savivaldybių strateginių plėtros planų socialinės ir ekonominės politikos prioritetų tikslais ir jų įgyvendinimo priemonėmis, kurių tarpe yra elektros poreikių užtikrinimas būsimiems vartotojams. Pagal pasaulio ir šalies energetikos praktiką planuojamos elektros perdavimo linijos statybai ir eksploatacijai planavimo organizatorius nagrinėjamoje trasoje galėjo rinktis vieną iš kelių techninių-technologinių alternatyvų: • nauja elektros perdavimo oro linija; • esamos elektros perdavimo oro linijos rekonstrukcija, įrengiant papildomą grandį; • kabelinė linija. Esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II statyta daugiau nei prieš 30 metų, tad dalis atramų susidėvėję fiziškai, ekonominiu ir techniniu požiūriu yra racionaliau greta statyti naują elektros oro liniją, nei rekonstruoti esamą. Pažymėtina, kad esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II rekonstrukcija sąlygotų ilgalaikius elektros energijos tiekimo atjungimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinei daliai bei Neringos pusiasalyje esančioms gyvenvietėms. Tuo pačiu, elektros energijos perdavimo tinklų plėtra finansuojama per elektros energijos tarifą, surenkamą iš visų vartotojų, todėl LITGRID AB turi būti socialiai atsakinga ir planuoti racionaliai bei ekonomiškai. Kabelinės elektros linijos eksploatacija yra sudėtingesnė ir brangesnė už orinės linijos. Tokios linijos įrengiamos tik išskirtinės svarbos tarpvalstybinėse jungtyse ir miestuose, kur elektros perdavimo oro linijų statyba negalima dėl urbanistinių ar kitų apribojimų, t.y. galima svarstyti kabelinių intarpų galimybę, bet jokiu būdu ne ištisinį kabelį. Elektros paklausa nuolat auga, o apsirūpinimas elektra lemia tiek ūkio pažangą, tiek visuomenės gyvenimo kokybę. Nuolat augančiai elektros paklausai patenkinti reikia vis naujų pajėgumų ir esamų atnaujinimo, o elektros sistemų projektų įgyvendinimas trunka dešimtmetį ar ilgiau. Todėl elektros sistemų plėtroje reikia numatyti tolimą perspektyvą ir jų plėtra turi būti spartesnė už ekonomikos augimą, kad elektros ūkis netaptų pažangos stabdžiu. 3.1.1.1. TECHNINĖ INFORMACIJA Planuojama pastatyti naują 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 greta esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II, prijungimo vietose rekonstruoti relinės apsaugos automatikos ir valdymo įrenginius. Principiniai technologiniai parametrai pateikiami pagal analogiškų linijų charakteristikas. Atramų, laidų ir trosų mechaniniams skaičiavimams techniniame projekte bus naudojamos gamintojų pateiktos fizikinės ir mechaninės charakteristikos. Planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 turi atitikti IEC standartus, Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse [50], Elektros tinklų apsaugos taisyklėse [51] elektros perdavimo linijų įrengimui keliamus reikalavimus. Pagrindiniai planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 duomenys: • Įtampa – 110 kV; • Orientacinis linijos ilgis – apie 7 km; • Linijos pradžia – esamos 110 kV OL Klaipėda–Priekulė kampinė atrama Nr. 6 Rimkų k., Klaipėdos rajone; • Linijos pabaiga – 110/10 kV „Marių“ TP Klaipėdos mieste; • Atramos (tarpinės, inkarinės, galinės) – gelžbetoninės ir metalinės; • Pamatai metalinėms atramoms – gelžbetoniniai surenkami; • Gelžbetoninių atramų tvirtinimui – gelžbetoniniai rygeliai; • Izoliaciniai elementai nustatomi skaičiavimais; • Visos metalo konstrukcijos cinkuotos. Kampinių-inkarinių atramų skaičių apsprendžia trasos posūkio kampų bei sankirtų su valstybinės reikšmės keliais ir geležinkeliais skaičius. Tarpinių atramų skaičius bus nustatytas pagal atramai paskaičiuotus gabaritinius tarpus tarp atramų pagal reikalaujamas klimatinių sąlygų rajono charakteristikas rengiant 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statybos techninę dokumentaciją. Visos projektuojamos atramos bus įžeminamos. Nuo atmosferos viršįtampių bus apsaugoma žaibosaugos trosais pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklių [50] reikalavimus. Planuojamos EL tiesimui tiekiamos jau pagamintos konstrukcijos, o statybos vietoje jos būtų tik montuojamos. Metalinės atramos statomos ant unifikuotų gelžbetoninių pamatų. Gelžbetoninės atramos statomos gręžtose duobėse, silpnuose gruntuose pagal poreikį sutvirtinamos rygeliais. Atramų ir konstrukcijų, laidų ir trosų montavimo darbams bus naudojamos rangovo technikos parke turima speciali technika bei taikomos aukštuminės dalies statybos technologijos. Linijos grandžių skaičius ekonominiais skaičiavimais bus tikslinamas pagal vartotojų poreikius. Investicinį projektą planuojama finansuoti Užsakovo bei ES paramos lėšomis. Numatomi šie pagrindiniai 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 investicinio projekto įgyvendinimo etapai: • Rengiamas specialusis planas, kad jo pagrindu būtų galima nustatyti servitutus. • Rengiamas elektros linijos statybos techninis projektas. • Vykdomi statybos darbai. Preliminarus statybos laikotarpis – 2013–2014 metai. Linijos eksploatacijos trukmė – neribojama. 3.1.1.2. INFORMACIJA APIE GALIMUS PRISIJUNGIMO PRIE INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS ĮRENGINIŲ SPRENDIMUS PŪV – elektros perdavimo linijos eksploatacijai – dėl jos specifikos nereikalingi techniniai prisijungimai prie dalies ūkio sektorių (vandens, šilumos ir pan.) tinklų. Vidiniam tinklo valdymui bus numatyti prijungimai prie įmonės sistemų. Išoriniai telekomunikacijų prisijungimai bus atliekami pagal eksploatuojančių įmonių išduotas sąlygas. Energijos poreikiai mechanizmams statybos metu bus tenkinami iš mobilių šaltinių vidaus degimo variklių ar kilnojamų įrenginių. Planuojamos EL statyba bus vykdoma laikantis „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“ [50], „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių“ [49] reikalavimų. 3.1.1.3. GEOGRAFINĖ PADĖTIS 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba Klaipėdos apskrityje planuojama Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono (Dovilų sen.) savivaldybių pagal administracinį suskirstymą teritorijose. Naująją 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 planuojama tiesti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutapatinant su esama viengrande 110 kV OL Klaipėda–Priekulė nuo kampinės atramos N.6 iki kampinės atramos Nr. 15 ties krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje pietiniu Klaipėdos miesto pakraščiu lygiagrečiai esamai 110 kV OL Klaipėda–„Marios“3 bei geležinkeliui iki 110/10 kV „Marių“ TP, esančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose, kur numatoma planuoti 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, vyrauja žemės ūkio paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos. Inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimo tinklai šiose teritorijose nėra stipriai išvystyti. Klaipėdos mieste 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba numatoma teritorijose, kurios nėra plačiai urbanizuotos, tačiau stipriai išvystytos inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros sistemos, kurių plėtra numatoma ir ateityje. 3.1.1.4. KLIMATINES SĄLYGOS Pagal Lietuvos klimato rajonavimą, nagrinėjama teritorija patenka į Pajūrio klimato rajoną su jam būdingu hidrometeorologinių rodiklių režimu. Klaipėdos pajūrio zonos meteorologinėms sąlygoms reikšmingą įtaką turi Baltijos jūra. Teritorijos, kurioje planuojama aukštos įtampos elektros perdavimo antžeminė linija, klimatui būdingi ryškūs jūrinio klimato bruožai: nepastovi sniego danga, mažiausia metinė temperatūrų amplitudė, ryškus metų laikų vėlavimas, švelniausios žiemos, vėsiausios vasaros. Vasara trumpa: laikotarpis, kurio vidutinė paros temperatūra aukštesnė nei 15°C, trunka 50–55 dienas. Žiemos neilgos, laikotarpiai su neigiama vidutine paros temperatūra vidutiniškai trunka apie 110–115 dienų. Didesnė metų dalis tenka pereinamiems metų laikams. Pagrindiniai klimato rodikliai ir jų kombinacijos, turintys tiesioginį ar sezoninį poveikį PŪV, ypač eksploatacijos metu, yra: oro temperatūra, vėjo greitis, oro drėgnumas ir krituliai, perkūnijos. Didžiausią neigiamą poveikį elektros perdavimo veiklai dėl staigių fizinių apkrovų sukelia ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – štorminiai vėjai ir laidų apšalas, kurie iššaukia laidų trūkimus ir kitų elektros įrenginių mechaninius pažeidimus bei sutrikdo elektros tiekimą vartotojams. Remiantis daugiamečių stebėjimų duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra pajūrio zonoje yra +7°C. Šilčiausias mėnuo ir jo vidutinė temperatūra yra liepa ir siekia +16,0–16,6°C, šalčiausias mėnuo – sausis, temperatūra nukrenta iki maždaug -3,2°C. Karščiausio mėnesio (liepos) 13 val. daugiametė temperatūra -20°C, šalčiausio mėnesio (sausio) 13 val. daugiametė temperatūra -3.2°C. Dėl jūros įtakos oro temperatūra rudenį ir žiemą būna aukštesnė, negu pavasarį ir skiriasi 3–3,5° C nuo rytinių šalies rajonų. Vidutinės oro temperatūros metinė svyravimo amplitudė siekia 19,5°C. Pagal atmosferinių kritulių kiekį Klaipėdos miestas ir rajonas užima tarpinę padėtį tarp kitų Lietuvos teritorijų. Vidutinis kritulių kiekis per metus yra 735 mm. Pajūriui būdingi stipriausi vėjai. Klaipėdoje vyrauja vakarų krypties (PV, V, V) vėjai (3.1 lentelė). Vidutiniai vėjo greičiai žiemą siekia – 6,8–7,7 m/s, maksimalūs – 28–34 m/s. Kasmet pasitaiko ir labai stiprių (>15 m/s), kurie stebimi vidutiniškai per metus 20 dienų. Maksimalus užfiksuotas vėjo greitis Klaipėdoje – 40 m/s. 3.1 lentelė. Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas (%), Klaipėda Kryptis s ŠR R PR P PV V ŠV Tyka Pasikartojimas, % 10 8 9 18 10 13 20 12 0,5 Žiemą pajūrio ruože oras labai drėgnas – 80 %, pavasarį santykinis oro drėgnumas sumažėja iki 76 %. Čia gausu dienų su rūkais – vidutiniškai 50 dienų per metus. Kelias paras trunkantys rūkai dažniausiai stebimi pavasario laikotarpiu. Krituliai (lietus ar sniegas) stebimi 170–180 dienų per metus. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 735 mm, iš jų 75 % metinio kritulių kiekio tenka šiltajam metų laikui. Sniegas pajūrio ruože pasirodo lapkričio pabaigoje, o pastovi sniego danga susiformuoja gruodžio pabaigoje arba sausio pradžioje, t.y.10–15 dienų vėliau negu kituose šalies rajonuose. Pajūryje per metus vidutiniškai būna 68 dienos su sniego danga, tačiau šis skaičius gali kisti nuo 11 iki 127 dienų per metus. Sniego dangos storis žiemos viduryje paprastai neviršija 10 cm. Klaipėdos regione per metus vidutiniškai būna iki 13 dienų su pūgomis. Dažniausiai pūgos pasitaiko sausio-vasario mėn. ir trunka viso (per metus) apie 73 valandas. Pūgos, kurios trunka ilgiau nei 12 val., o vėjas viršija 15 m/s greitį, pasitaiko 1–2 kartus per metus. Maksimalus žemės įšalimo gylis pajūrio ruože siekia apie 110 cm. Pagal Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių [50] 2 priedą nagrinėjama elektros linijos teritorija patenka į klimato sąlygų rajoną, kuriame ant laidų gali susiformuoti 15 mm apšalo sienelės storis, o laidai ir kitos linijos konstrukcijos veikiamos 650 Pa vėjo slėgio (greitis 32 m/s). Šios ir kitos klimato sąlygos įvertinamos projektuojant oro linijas. 3.1.1.5. RELJEFAS Geomorfologiniu požiūriu teritorija, per kurią planuojama tiesti 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, patenka į Žemaičių – Kuršo srities Vakarų Žemaičių lygumos rajono Kretingos apskalautos moreninės lygumos, Šilutės limnoglacialinės lygumos ir Rimkų moreninio gūbrio fragmento mikrorajonus. Teritorijai būdingas silpnai kalvotas reljefas su bendru žemėjimu vakarų kryptimi (Kuršių Marių link). Vietovėje susiformavęs glacigeninis reljefas, kuris vėliau pakito dėl įvairių geologinių procesų, vykusių vėlyvajame pleistocene ir holocene. Paskutinis apledėjimas suformavo stambias reljefo formas, o įvairūs akumuliaciniai, eroziniai ir abraziniai procesai (upių veikla, solifliukacija, deliuvinė nuoplova, eoliniai, limniniai, pelkėjimo procesai) – smulkesnius dabartinio kraštovaizdžio elementus. Didžiausią įtaką reljefo performavimui turi ūkinė žmogaus veikla, kuri labai ryškiai pasireiškia urbanizuotose teritorijose. Žemės paviršius ties trasos pradžia Rimkų vietovėje siekia 12 m ir palaipsniui žemėja vakarų kryptimi iki 2-3 m absoliutaus aukščio Kuršių marių pakrantėje. Trasai būdingas banguotas ir pereinantis į lyguminį reljefo pobūdis. Paviršinių darinių geomorfologinė sąranga, išreikšta moreninio priemolio, aliuviniais bei jūrinės kilmės smėlingais gruntais, tiek inžinieriniu statybos, tiek atsistatymo po žemės darbų aspektais, nekelia ypatingų sąlygų funkcionuojančio elektros tinklo eksploatacijai. 3.1.1.6. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI Esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II, šalia kurios planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, kerta Pajūrio upių baseino nedideles upes ir jų baseinų smulkius vandentakius. Stambiausias nagrinėjamoje trasoje vandens telkinys – Smeltalės upė: ilgis 20,9 km, baseino plotas – 124 km2. Nagrinėjamoje teritorijoje ankstesniais laikotarpiais atskiri Smeltalės upės ruožai bei intakų – upelių vagos buvo ištiesintos, kanalizuotos, pakeistas natūralus jų nuotėkis. Smeltalės pakrantės uosto teritorijoje intensyviai urbanizuotos. Smulkesni sureguliuoti Smeltalės intakai: • Smeltaitė – 12,8 km, 32 km2, • Kirnupalis – 6,5 km ir 15,4 km2, • Klaipėdos (Vilhelmo) kanalas – 24,2 km, 96 km2. Antropogeninės veiklos ypač pakeista Kuršių marių dalis – Malkų įlanka nuo galinio trasos taško 110/10 kV „Marių“ TP nutolusi apie 0,5 km atstumu, pagrindinė marių akvatorija – daugiau nei 1 km. Nei viena vandentakio atkarpa, kurią kerta planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, nėra priskiriama Europos Bendrijos svarbos buveinėms, ichtiologiniams ir hidrografiniams draustiniams. Planuojama elektros linija nekerta ir nesiriboja su dirbtiniais vandens telkiniais. 3.1.1.7. INŽINERINĖS GEOLOGINĖS IR HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS Informacija apie planuojamos teritorijos ir apylinkių geologines-hidrogeologines sąlygas pateikiama pagal 2007 m. birželio mėn. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geologija“ atliktų inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių tyrimų rezultatus [64], LGT fonduose sukauptą informaciją [66], LGT specialistų atlikto Šilutės ploto kartografavimo ataskaitų duomenis [72; 73; 74; 75]. Geologinės sąlygos Geomorfologiniu požiūriu nagrinėjama teritorija, per kurią planuojama tiesti elektros jungtį, patenka Žemaičių – Kuršo srities Vakarų Žemaičių lygumos rajono Kretingos apskalautos moreninės lygumos, Šilutės limnoglacialinės lygumos ir Rimkų moreninio gūbrio fragmento mikrorajonus bei Baltijos jūros duburio srities Kuršių marių duburio rajono Drevernos jūrinės lygumos mikrorajoną. 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 planuojama tiesti per Iaukus, kurie mažai paveikti žmonių ūkinės veiklos (buvę žemės ūkio paskirties Iaukai). Čia derlingo dirvožemio sluoksnio storis svyruoja nuo 0,2 iki 0,6 m. Piltas gruntas dažniausiai aptinkamas prie lauko keliukų, kelių, geležinkelių ir melioracijos griovių. Rytinėje elektros jungties trasos dalyje po dirvožemiu slūgso Baltijos stadialo glacialinės nuogulos (g III bl), kurias sudaro apie 9 m storio pilko moreninio priemolio sluoksnis (gręž. Nr. 37329). Po juo yra apie 13 m storio viršutinio Nemuno pakopos Grūdos – Baltijos stadialo akvaglacialinio (agl III bl-gr) pilko smulkaus smėlio sluoksnis su durpių (1,1–2,5 m) ir priemolio tarpsluoksniais. Šio sluoksnio padas yra apie – 2 m NN. Žiūrint toliau pagal trasą paviršiuje randami Baltijos posvitės kraštiniai moreniniai dariniai (gt III bl), sudaryti iš moreninio geltonai rudo minkšto priemolio apie 3 m storio sluoksnio, dar giliau slūgso Grūdos stadialo dugninė morena, sudaryta iš kieto geltonai rudo moreninio priemolio (gd III gr). Toliau trasa kerta nedidelį Baltijos posvitės kraštinių fliuvioglacialinių (ft III bl) darinių ruoželį, sudarytą iš 4 m storio smėlingų – žvirgždingų – gargždingų nuogulų bei Smiltalės slėnyje, esančias holoceno aliuvines (a IV) įvairiagrūdžio smėlio nuogulas (apie 3 m storio). Ties Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, Rimkų st. iki 5,0 m. gylio aptinkamas piltas gruntas (tlV) sudarytas iš molingų ir smėlingų gruntų su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis. Centrinėje planuojamos teritorijos dalyje aptinkamos benuotakinės termokarstinės daubos, kur intensyvių liūčių ir polaidžio metu kaupiasi laikini sezoninio tipo vandenys. Daubų dugne gali susidaryti nedideli dumblo ir uždurpėjusio grunto sluoksniai. Benuotakinių termokarstinių daubų skerspjūvis siekia nuo kelių metrų iki kelių dešimčių metrų, o gylis iki 1,0–1,5 m. Ties Jūrininkų pr. po dirvožemiu ir piltu gruntu iki 1,0–9,0 m gylio aptinkamos jūrinės (mIV) nuogulos: priemoliai, priesmėliai, įvairiagrūdžiai smėliai. Jūrinių nuogulų storymėje pasitaiko organinių darinių – durpių, sapropelio. Kaip dažnai pasitaikančius gruntus galima išskirti žvyringus smėlius. Po dirvožemiu ir piltu gruntu jūrinės (MIV) nuogulos slūgso iki 1,0–4,0 m gylio. Po jūriniais dariniais, o vietomis po piltu gruntu arba dirvožemiu nuo 0,2–4,8 m iki 5,0–10,4 m gylio slūgso Baltijos stadijos (gIIIbl) moreniniai dariniai: priemoliai ir priesmėliai nuo minkštai plastingos iki kietos konsistencijos su žvyru ir smėlio lęšiais, vietomis smėlio lęšiai siekia 1,0–4,0 m storį, tačiau vientiso horizonto nesudaro. Vietomis iki 15,0 m gylio moreninių darinių padas nepasiektas. Moreninę storymę ąsluoja akvaglacialiniai (agIIIbl) dariniai: smulkūs ir dulkingi smėliai, priesmėliai ir priemoliai. Kvartero sistemos darinių padas tirto sklypo apylinkėse galėtų būti apie -82,5 m abs. aukštyje. Tokiu būdu bendras kvartero nuogulų storis būtų apie 90 m. Apatinę kvartero sistemos dalį sudaro fliuvioglacialinės nuogulos. Tai 64 m gylyje nuo žemės paviršiaus esantis vidurinio pleistoceno Žemaitijos svitos vidutingrūdžio smėlio sluoksnis, 72 m – konglomeratas bei 86 m – žvyras. Kvartero nuogulos suklostytos ant vidurinės juros uolienų (J2). Jas sudaro pilkšvai juodas karbonatingas tankus molio sluoksnis, į kurį šiuo gręžiniu įsigilinta 7 m. Hidrogeologinės sąlygos Planuojamos elektros linijos ir jos apylinkių hidrogeologinės sąlygos pagrindinai pateikiamos pagal valstybinio antro lygio hidrogeologinio kartografavimo masteliu 1:50000 Šilutės plote ataskaitą [73]. Šiaurės rytinė projektuojamos elektros perdavimo linijos apylinkės, gaunančios daugiau kritulių, turi didesnį paviršiaus nuolydį ir vandeniui beveik nelaidų priemolį, todėl čia kritulių vanduo greičiau nuteka, mažiau jo filtruojasi į podirvį, daugiau išgaruoja. Vakarinėje dalyje intensyvesnei infiltracinei požeminio vandens mitybai hidrogeologinės bei gamtinės vietovės sąlygos yra palankesnės, ypač eoliniame ir jūrinių terasų reljefe [73]. Hidrogeologiniu požiūriu teritorija patenka į Baltijos artezinio baseino centrinę dalį viršutinės – apatinės kreidos požeminio vandens baseiną. Į pietvakarius nuo planuojamos elektros perdavimo linijos yra svarbus hidrologinis-hidrogeologinis objektas – Klaipėdos kanalas, jungiantis Minijos upę su Kuršių mariomis, ypač tampriai susijęs su regiono hidrografija. Jis aprėpia Litorininės terasos ruožą, kurį pradėjo formuoti Baltijos ledyninis ežeras vėlyvajame pleistocene ir baigė Baltijos jūros transgresija vėlyvajame holocene. Čia plyti smėlingos žvyringos nuogulos, kuriose yra nemaži gruntinio vandens ištekliai (produktyvaus horizonto vidutinis storis 9–12 m). Iš čia įkurtos infiltracinės Klaipėdos III vandenvietės požeminis vanduo jau nuo 1967 m. tiekiamas Klaipėdos miestui. Šiame Klaipėdos pakraštyje, Kliošių miške ir jo apylinkėse turi būti nuolat sergėtini paviršinio ir gruntinio vandens ištekliai, ypač jų kokybė. Klaipėdos kanalas yra pagrindinis Klaipėdos III vandenvietės požeminio vandens išteklių formavimosi šaltinis, todėl praktiškai pats visas ir didžioji jo baseino dalis nuo Lankupių iki pat pietinės vandenvietės griežto režimo ribos patenka į II ir III vandenvietės SAZ juostas. Gruntinis vandeningas horizontas slūgso pačiame kvartero dangos viršuje, ant pirmo ištisinio vandeniui nelaidaus sluoksnio. Pagal anksčiau vykdytų tyrimų duomenis [73] bei LGT fonduose sukauptą informaciją [66] gruntinio vandens paviršius planuojamo objekto apylinkėse slūgso apie 1,4–4,8 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus. Pamario terasinėse lygumose, kur nėra eolinio smėlio arba jo sąnašų storis menkas, gruntinis vanduo slūgso arti žemės paviršiaus. Požeminis vanduo, slūgsantis akvaglacialiniuose smėliuose, išplitusiuose po morenine storyme turi 1,0–10,0 m dydžio spūdį. Gruntinį vandenį talpinančios nuogulos yra moreninis priesmėlis, priemolis bei dulkingas žvyras. Jų filtracinės savybės priklauso nuo granuliometrinės sudėties. Orientacinės filtracijos koeficiento kf reikšmės kinta nuo mažiau kaip 0,1 (priemoliui) iki 5 (dulkingam žvyrui) m/parą. Dominuojanti gruntinio vandens srauto krypties tendencija išlieka į vakarus, link Kuršių marių. Gruntinio vandens lygio paviršių, polinkio intensyvumą ir hidrodinamiką įtakoja apylinkėse tekantis Smiltelės upelis bei Vilhelmo kanalas, iškreipdami bendro srauto tėkmę ir polinkį. Gilesni vandeningi horizontai pagal fondinę informaciją yra perdengti apie 7 m storio priesmėlingų kvarterinių darinių sluoksniu. Didesnėje Klaipėdos miesto dalyje gruntinio horizonto filtracijos koeficiento reikšmė yra maža ir siekia 0,72 m/parą. Pietinėje miesto teritorijos dalyje, Klaipėdos III vandenvietės prieigose horizonto nuogulų filtracinės žymiai geresnės. Čia jų filtracijos koeficiento reikšmės siekia 20–30 m/parą. Gruntinio vandens mineralizacija laiko ir teritorijos atžvilgiu kinta netolygiai, nes priklauso nuo nuogulų litologinės sudėties ir ypač nuo gruntinio vandens judėjimo (filtracijos) intensyvumo. Suintensyvėjus mitybai, gruntinio vandens mineralizacija mažėja (dėl atskiedimo), o jai susilpnėjus – padidėja. Vandeniui laidžiose nuogulose (smėlyje, žvirgžde) vanduo greičiau filtruojasi, dėl to (nesant tiesioginės taršos) jo mineralizacija būna mažesnė, negu silpnai laidžiose nuogulose. Pagal aplinkos cheminio agresyvumo rodiklių vertes požeminis vanduo priskiriamas neagresyvios aplinkos klasei (EN 206-1:2000). Gamtinis požeminio vandens režimas vakarinėje ir rytinėje dalyje yra pažeistas ūkinės žmonių veiklos. Dėl nedidelio gruntinio vandeningo horizonto slūgsojimo gylio, jo filtracinių savybių bei aeracijos zonoje paplitusius pakankamai laidžių gruntų, teritorijos gruntinį vandenį galima priskirti lengvai antropogeniškai pažeidžiamo vandens tipui. Kvartero spūdinis vanduo sutinkamas tarpmoreninėse (didžioji Klaipėdos miesto dalis) ir, rečiau, intramoreninėse smėlingose nuogulose, kurios sudarytos iš smulkių frakcijų smėlingų, kartais su nežymia smulkaus žvirgždo – gargždo priemaiša, darinių. Labiausiai išplitęs yra tarpmoreninis Baltijos – Grūdos vandeningas horizontas. Horizonto vandeningų nuogulų slūgsojimo gylis -14–16 m (1,0–6,6 m NN). Horizonto vanduo slėginis. Žymų paplitimą turinti Baltijos moreninio priemolio, kriogeninio dūlėjimo nepaliesta apatinė dalis yra horizonto viršutinė vandenspara, o apatinė – Grūdos moreninis priemolis. Horizonto vandens spūdis – 13,3 m, o pjezometrinis lygis nusistovi apie 2,1 m gylyje. Pagal aplinkos cheminio agresyvumo rodiklių vertes požeminis vanduo priskiriamas neagresyvios aplinkos klasei (EN 206-1:2000). Gamtinis požeminio vandens režimas vakarinėje ir rytinėje dalyje yra pažeistas ūkinės žmonių veiklos. Artimiausia planuojamai elektros linijai yra Klaipėdos III-oji (už maždaug 0,4 km į pietus) vandenvietė. Klaipėdos III-ioje infiltracinio tipo vandenvietėje horizonto eksploatacinių išteklių kiekis yra 80 tūkst. m3/parą. Jų paėmimui vandenvietėje pritaikyta dirbtinės mitybos sistema. 1992 m vandenvietėje buvo išgauta 25,14, o 1993 m – 21,84 tūkst. m3/parą išžvalgytų išteklių. Pagal higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ [55], priskiriama lllb2-ajam pogrupiui (atviros infiltracinės vandenvietės). Eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio geologinis indeksas – Q (mIV). Šios vandenvietės gruntinis vanduo visai neapsaugotas nuo paviršinės taršos, be to jo išteklius papildo Minijos – Kuršių marių kanalo vanduo (tiesiogiai ir per dirbtines mitybos sistemas). Visa tai lemia siurbiamo vandens kokybę. Turtingas organine medžiaga kanalo vanduo ne tik didina šio vandens permanganato skaičių, bet ir gadina jo spalvą, sudaro sąlygas geležies ir mangano kompleksinių junginių migracijai (A. Klimas, 1998). Požeminio vandens monitoringas, t.y. vandenvietės debito apskaita, gruntinio ir paviršinio vandens lygių bei cheminės sudėties kontrolė, Klaipėdos III vandenvietėje vykdomas nuo pat jos eksploatacijos pradžios – 1966 metų [73]. Planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 nepatenka į Klaipėdos III vandenvietės apsaugos zonas. Inžinerinės geologinės sąlygos 110 KV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–„Mario 3“ apylinkių inžinerinės geologinės sąlygos apibūdintos remiantis inžinerinio geologinis kartografavimo 1:50 000 masteliu Šilutės plote ataskaita [74]. Elektros linijos apylinkėse statybos ir statinių eksploatacijos inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo holoceno technogeninių, deliuvinių, aliuvinių, eolinių ir jūrinių nuogulų, viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės nuogulų komplekso, Grūdos posvitės glacigeninių vidurinio pleistoceno Medininkų ir Žemaitijos glacigeninių nuogulų bei Pamario svitos limninių nuosėdų paplitimo, sudėties ir fizinių bei mechaninių savybių [74]. Šiuolaikiniai egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai, išskyrus žmogaus ūkinės veiklos sukeltą landšafto performavimą, elektros perdavimo linijos artimiausiose apylinkėse nėra paplitę. Žmogaus ūkinė veikla intensyviai keičia landšaftą statant hidrotechninius ir kitus statinius, eksploatuojant naudingąsias iškasenas, atliekant melioracijos darbus ir kt. Ypač intensyviai žmogaus ūkinė veikla pasireiškia Klaipėdos mieste ir kt. Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uostas intensyviai plečiamas ir rekonstruojamas. Statant tarptautinę perkėlą Smeltės pusiasalyje iš žvyro ir žvyringo smėlio dirbtinai suformuotas 1,8 km ilgio ir 100–375 m pločio iškyšulys. Technogeninio grunto storis čia siekia 5–6 m. Išvalyta ir pagilinta Malkų įlanka. 0,5–4,0 m storio technogeninių darinių sluoksnis – aptinkamas Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Čia technogeninį gruntą dažniausiai sudaro chaotiškai supiltos pramoninės ir statybinės gamybos ir buities atliekos. Jos dėl savo specifinės sudėties ir savybių yra nepatikimas statinių pagrindas. Jų paplitimas komplikuoja inžinerines geologines sąlygas. Klaipėdos miesto teritorijoje gruntinis vanduo yra intensyviai veikiamas antropogeninių procesų. Statant statinius, asfaltuojant teritorijas, įrengiant kanalizaciją ir drenažą, sumažėja infiltracinės mitybos sričių plotas, žemėja gruntinio vandens lygis, pasikeičia jo nuotėkio ir iškrovos režimas. Nagrinėjamam inžineriniam geologiniam rajonui būdinga moreninė vietomis silpnai banguota ir banguota lyguma beveik ištisai užklota limnoglacialinėmis ir fliuvioglacialinėmis nuogulomis. Šio rajono masinės statybos statinių aktyvaus poveikio sferos viršutinėje dalyje slūgso viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės limnoglacialinis smėlis su dulkio lęšiais, kurio vidutinis storis siekia 3,5 m, fliuvioglacialinis smėlis ir žvyringas smėlis, kurių vidutinis storis siekia iki 3 m arba dugninės morenos dulkingas molis, kurio vidutinis storis siekia 2 m. Šias nuogulas vietomis dengia nedidelio storio aliuvinis ir eolinis smėlis. Giliau pjūvyje slūgso plačiai paplitęs viršutinio Nemuno svitos Grūdos posvitės dulkingas molis ir molingas dulkis su smėlio ir žvyringo smėlio tarpsluoksniais ir lęšiais. Šių nuogulų vidutinis storis siekia 5 m. Pjūvio apatinėje dalyje slūgso ribotai paplitusios iki 2 m storio vidurinio pleistoceno Medininkų svitos limnoglacialinės ir fliuvioglacialinės nuogulos – smėlis su dulkio lęšiais arba glacialinis dulkingas molis. Baltijos posvitės limnoglacialinis smėlis priklauso rupių silpnų gruntų, o dulkis – smulkių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio kūginis stipris siekia 3,8 MPa. Mažai drėgno smėlio tankis siekia 1,89, o vandeningo – 2,08 Mg/m3. Dulkio kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 4,7 MPa ir 2,15 Mg/m3. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis smėlis priklauso rupių vidutinio stiprumo, o žvyringas smėlis – rupių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio kūginis stipris siekia 8,1 MPa, mažai drėgno smėlio tankis siekia 1,90, o vandeningo – 2,04 Mg/m3. Žvyringam smėliui būdingas 17,3 MPa kūginis stipris ir 2,10 Mg/m3 tankis, kai Sr > 0,8. Baltijos posvitės glacialinis dulkingas molis priklauso smulkių vidutinio stiprumo gruntų inžinerinei geologinei pogrupei. Jo kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 2,1 MPa ir 2,19 Mg/m3. Grūdos posvitės glacialinis dulkingas molis priklauso smulkių stiprių gruntų, molingas dulkis – smulkių labai stiprių gruntų, o žvyringas smėlis ir smėlis – rupių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Dulkingo molio kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 3,0 MPa ir 2,23 Mg/m3, molingo dulkio – 6,6 MPa ir 2,09 Mg/m3. Žvyringo smėlio kūginis stipris siekia 16,6 MPa. Medininkų svitos limnoglacialinis ir fliuvioglacialinis smėlis priklauso rupių labai stiprių gruntų, dulkis – mišrių stiprių gruntų, o glacialinis dulkingas molis – smulkių labai stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio ir dulkio kūginis stipris atitinkamai sudaro 21,6 ir 3,9 MPa. Dulkingo molio kūginis stipris siekia 5,1 MPa, o tankis – 2,26 Mg/m3. Gruntinis vanduo dažniausiai slūgso iki 2 ir 2–5 m gylyje. Normalaus skvarbumo betonui jis neagresyvus. Šio inžinerinio geologinio rajono masinės statybos ir statinių eksploatacijos inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo rupių ir smulkių gruntų sudėties ir fizinių bei mechaninių savybių. Baltijos posvitės limnoglacialinis silpnas smėlis yra nepakankamai tvirtas statinių pagrindas. Statant ant jo reikalingi specialūs pamatų tipai ir konstrukcijos. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis vidutinio stiprumo smėlis ir moreninis vidutinio stiprumo dulkingas molis yra pakankamo tvirtumo pagrindas statiniams. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis stiprus dulkis, fliuvioglacialinis stiprus žvyringas smėlis, Grūdos posvitės moreninis stiprus dulkingas molis, žvyringas smėlis ir smėlis, labai stiprus molingas dulkis, Medininkų svitos limnoglacialinis ir fliuvioglacialinis labai stiprūs smėlis ir dulkis bei moreninis labai stiprus dulkingas molis pasižymi geromis statybinėmis savybėmis ir yra patikimas statinių pagrindas. Šio rajono inžinerines geologines sąlygas vietomis komplikuoja limnoglacialinio silpno smėlio paplitimas [74]. 3.1.1.8. ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIAI Artimiausias elektros perdavimo linijai naudingųjų iškasenų telkinys (Toleikių II smėlio) yra už 1,4 km į pietryčius nuo planuojamos linijos. Šio perspektyvinio telkinio plotas – 13 ha, o prognoziniai ištekliai – 830 tūkst. m3. Smėlis daugiausia įvairus, vyrauja vidutinis; aptinkami žvyro lęšiai. Žvirgždo (>5 mm) frakcija kinta nuo pavienių grūdelių iki 55 %. Naudingoji iškasena tenkina standarto LST 1331:1994 reikalavimus ir turėtų tikti kelių tiesimui, remontui bei aplinkos tvarkymui [75]. Toleikių II smėlio telkinys šiuo metu nenaudojamas. 3.1.1.9. KRAŠTOVAIZDIS Esamas elektros perdavimo ir skirstomasis tinklas daro nepalankią įtaką gamtinio kraštovaizdžio vizualinei kokybei, tačiau per paskutinius 50 metų šie statiniai miesto ir priemiesčio teritorijose jau tapo įprastais urbanistiniais elementais. Pietiniame Klaipėdos miesto pakraštyje bei Klaipėdos rajono Kiškėnų gyvenvietės apylinkėse paplitusios žemės ūkio naudmenos buvusių negilių upių slėnių ir paslėnių su lapuočių giraitėmis vietose (3.1 pav.). Pagal floristinį–firocenologinį rajonavimą vietovė priskiriama Pabaltijo baltmiškių provincijos Baltijos pakrantės kopų fitocenozių rajonui. Teritorija nėra miškinga. Smeltalės upelio ir jo intakų pakrantėse sutinkami pavieniai miškeliai Klaipėdos rajone. Elektros perdavimo oro linijos nesukuria reikšmingų fizinių barjerų subnatūraliose gamtinėse teritorijose (agroekosistemos, krūmynai). Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 d. sprendimu Nr. T2-110, pietinis Klaipėdos miesto pakraštys numatomas apsodinti apsauginiais želdiniais. Klaipėdos miesto pakraščiuose kraštovaizdžio įvairovės požiūriu vertingi pietinėje miesto dalyje plytintys atviri plotai. Vienas iš tokių yra pietinėje miesto dalyje už Jūrininkų prospekto iki „Draugystės“ geležinkelio linijos plytinčios pievos su nedideliais miškeliais. Kaip ryškus kraštovaizdžio elementas išsiskiria Žardės piliakalnis bei keli tvenkiniai, taip pat Smiltelės, Kretainio upeliai su savo bevardžiais intakais. Didžiąją teritorijos dalį užima pievos. Anksčiau tai buvo įvairaus naudojimo žemės sklypai: ariama žemė, šienaujamos bei ganomos pievos. 3.1 paveikslas Esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II aplinka (vaizdas šiaurės rytų kryptimi nuo kelio Nr. 144) (pav.) 3.1.1.10. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR SAUGOMOS TERITORIJOS Literatūros šaltinių bei skelbiamais gyvūnijos monitoringo duomenimis, nagrinėjamoje sausumos teritorijoje nuolat gyvena (arba stebimos) Lietuvoje įprastos (foninės) atvirų ir plotų laukinių gyvūnų rūšys. Remiantis įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbta medžiaga, agrosistemose sutinkamos laukinių gyvūnų rūšys: • stirna (Capreolus capreolus) – paplitusi; • šernas (Sus scrofa) – retas; • lapė (Vulpes vulpes) – dažna, paplitusi; • pilkasis kiškis (Lepus europaeus) – retas; • ežys (Erinaceus europaeus) – paplitęs; • miškinė kiaunė (Martes martes) – reta; • žebenkštis (Mustela nivalis) – reta; • mangutas (Nyctereutes procyonoides) – retas; • peliniai graužikai – gausūs, paplitę; • bebras – Castor fiber (BD II) – aptinkamas upeliuose ir grioviuose. Informacijos apie sistemingus bestuburių, žuvų, varliagyvių, roplių tyrimus nagrinėjamoje teritorijoje neaptikta. Baltijos pajūriu praeina Vakarų Palearktikos-Europos-Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Paukščių sezoninių migracijų srautų susiliejimo vietos praeina Baltijos pajūriu ir rytine Kuršių marių bei Kuršių nerijos pakrante. Uosto akvatorijoje gausesni kirų ir ančių sambūriai. Retų ir saugomų paukščių (jūrinis erelis, juodasis peslys) buveinės koncentruojasi Kuršių nerijos bei Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, o žiemojančių paukščių sankaupos – Baltijos jūros priekrantėje bei nerijos rytinėje pakrantėje. Intensyviai naudojamoje priemiesčio ir uosto teritorijoje, kur išdėstyta gausybė kranų bei kitų aukštuminių įrenginių, elektros linijos nėra dominuojantys ten gyvenančių (migruojančių) paukščių traukos ar žuvimo objektai. Kaimo vietovėse plėšrieji paukščiai (suopiai, sakalai) elektros linijų atramas dažnai naudoja kaip poilsio ir medžioklės vietas, gandrai įsirengia lizdus ant žemesnės įtampos (0,4, 10 kV) elektros linijų atramų. Susidarius gausiems paukščių sambūriams – skaitlingoms kolonijoms ar migracinėms sankaupoms, tam tikras skaičius paukščių gali žūti staigiai kylant dideliems būriams ir susidūrus su elektros linijų laidais. Aplinkos apsaugos institucijos patikimos statistikos apie dėl elektros linijų žuvusius gyvūnus, neskaitant pavienių pranešimų iš gyventojų ir gamtininkų, neturi. Esamos elektros linijos, šalia kurių planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, nepatenka į Europos Bendrijos svarbos ir nacionalinės reikšmės gamtos vertybių apsaugai skirtas teritorijas bei nėra jų artimoje aplinkoje. Artimiausia saugoma teritorija – Smeltės botaninis draustinis nuo 110/10 kV „Marių“ TP yra 1 km atstumu vakarinėje Malkų įlankos pusėje. Kuršių nerijos nacionalinio parko rytinė pakrantė ties Alksnyne nuo trasos galinio prisijungimo vietos nutolusi į vakarus apie 2,3 km atstumu. Apsaugos statusą turinti Kuršių marių dalis nuo linijos pietvakarių kryptimi nutolusi daugiau nei 1,5 km. Planuojamos EL trasai artimiausios Natura 2000 teritorijos: – buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) – Kuršių marios ir Kuršių Nerija ribos nutolę į pietvakarius per 1,5–2 km; – paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Kuršių nerija nutolę į vakarus per 1,5–2 km. 3.1.1.11. KULTŪROS PAVELDAS Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 gretimybėse Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone sutinkamos kultūros paveldo vertybės (3.2 lentelė): 3.2 lentelė. Valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, esantys 1 km atstumu nuo planuojamos elektros linijos Trasos dalis Pavadinimas Unikalus objekto kodas Atstumas nuo EL Pastabos Klaipėdos rajonas, Dovilų seniūnija Rimkų, Cenkūnės k. senosios kapinės 25483 Apie 200 m rytų kryptimi Teritorijos plotas – 400 m2. Vizualinis ir fizinės apsaugos pozoniai nenustatyti Laistų, Liliškių piliakalnis su gyvenviete 23767 Apie 180 m pietų kryptimi Teritorijos plotas – 1,7 ha Laistų, Liliškių kapinynas 5175 Apie 380 m pietų kryptimi Teritorijos plotas – 0,7 ha Klaipėdos miesto teritorija Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete 23762 Apie 220 m šiaurės kryptimi Teritorijos plotas- 3,2 ha Žardės senovės gyvenvietė 17132 Apie 80 m šiaurės kryptimi Teritorijos plotas – 8,0 ha Žardės senovės gyvenvietė II 17133 Apie 320 m šiaurės kryptimi Teritorijos plotas – 2,4 ha Žardės senovės gyvenvietė III 17134 Apie 140 m šiaurės kryptimi Teritorijos plotas – 2,2 ha Bandužių, Žardės senovės gyvenvietė 31842 Apie 700 m šiaurės rytų kryptimi Teritorijos plotas – 21,4 ha. Ribojasi su Jūrininkų pr. Senovės gyvenvietė, Senovės gyvenvietė II, Senovės gyvenvietė III pripažintos saugoti moksliniam pažinimui. Kuncų piliakalnis su gyvenviete (reg. Nr. A384KP, KVR kodas 23762) pripažinti saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II nutiesta pačiu pietiniu Žardės paveldo objektų vizualinės apsaugos zonos pakraščiu. Ties Laistų sodybomis apie 800 m atkarpoje šią zoną kerta. 3.1.1.12. INŽINERINĖ IR SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA Nagrinėjama teritorija nėra labai urbanizuota, tačiau inžinerinės ir susisiekimo sistemų tinklas tankus. Klaipėdos miesto ir rajono riba praeina valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, lygiagrečiai eina rajoninės reikšmės kelias Nr. 2202 Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas. Nuo Klaipėdos miesto centrinės dalies Jūrininkų prospektas tęsiasi iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei Laistų gyvenamosios teritorijos. Nagrinėjamoje teritorijoje nutiesti geležinkelio keliai ir atšakos į uostą, gretimybėje yra Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stotis. Klaipėdos rajono teritorijoje nutiesta 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II. Lygiagrečiai jai iki krašto kelio Nr. 141 eina 110 kV OL Klaipėda–Priekulė. Tarp abiejų aukštos įtampos elektros oro linijų nuo 330/110/10 kV Klaipėda TP iki 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II kampinės atramos Nr. 6 nutiesta 110 kV KL Klaipėda–Smeltė į 110/10 kV Smeltė TP. Nuo minėtos atramos iki Smeltės pastotės nutiesta 110 kV OL atšaka. Lygiagrečiai jai, į tą pačią Smeltės pastotę, nuo 110 kV OL Klaipėda–Priekulė kampinės atramos Nr. 6 nutiesta 110 kV KL atšaka. Nuo esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II lygiagrečiai krašto keliui nutiestos 110 kV elektros oro linijos atšakos – Gedminai II ir Dumpiai. Klaipėdos mieste lygiagrečiai esamoms OL nutiestos buitinių nuotekų savitakinės ir slėginės linijos. Lygiagrečiai miesto gatvėms nutiestas vandentiekis, lietaus vandens surinkimo, šilumos tinklai, dujotiekiai, elektros ir ryšių kabeliai, antžeminės elektros perdavimo linijos. Palei krašto kelią Nr. 141 nutiestas magistralinis dujotiekis. 3.1.1.13. GALIOJANČIŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS Parenkant 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasą buvo nagrinėti planuojamoje teritorijoje galiojantys ir rengiami teritorijų planavimo dokumentai. 3.2 lentelėje išvardinti pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniai gali įtakoti planuojamos EL trasos vietą: 3.2 lentelė Galiojančių ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sąrašas Bendrieji planai Rajono lygmens Klaipėdos m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 Specialieji planai Rajono lygmens Klaipėdos miesto savivaldybės ir Neringos savivaldybės miškų grupėms priskyrimo sąrašas ir planai (schemos), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 (Žin., 2002, Nr. 107-4800; 2007, Nr. 129-5244; 2009, Nr. 158-7159; 2010, Nr. 23-1072, Nr. 64-3156) Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, reg. Nr. 00355300058 Pajūrio juostos ribų planas (Žin., 2005, Nr. 22-681) Energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialusis planas ir reglamentas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001-11-08 sprendimu Nr. 254, registro Nr. 01-62 Klaipėdos m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2005-03-31 sprendimu Nr. T2-74, (pakeitimas 2009-05-29 sprendimu Nr. T2-221), registro Nr. 05-7 Klaipėdos m. ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T2-9, registro Nr. 09-9 Žardės paveldo objektų ir juos supančios aplinkos specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2003-10-23 d. sprendimu Nr. 1-337, registro Nr. 03-62 Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema (Žin., 2009, Nr. 73-3001) Detalieji planai Indi …