📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
lietuvos respublikos krašto apsaugos ministrO
Į S A K Y M A S
DĖL lietuvos šaulių sąjungos statuto patvirtinimo
2009 m. gruodžio 15 d. Nr. V-1177
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1468; 2009, Nr. 95-4033) 4 straipsnio 2 dalimi, taip pat 6 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis:
1. T v i r t i n u Lietuvos šaulių sąjungos statutą (pridedama).
2. N u s t a t a u , kad:
2.1. įsigaliojus šiuo įsakymu tvirtinamam Lietuvos šaulių sąjungos statutui, rinktinių ir jų padalinių vadai ir kolegialios institucijos toliau veikia tol, kol pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą ir Lietuvos šaulių sąjungos statutą paskiriami nauji rinktinių ir jų padalinių vadai ir sudaromos naujos kolegialios institucijos;
2.2. Lietuvos šaulių sąjunga turi teisę naudoti seno pavyzdžio vėliavas, iki bus įsigytos nustatyto pavyzdžio Lietuvos šaulių sąjungos ir rinktinių vėliavos, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. sausio 1 d.;
2.3. šauliai turi teisę nešioti seno pavyzdžio uniformas, iki jie bus aprūpinti kasdienėmis uniformomis, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. sausio 1 d.
3. N u r o d a u šio įsakymo įsigaliojimo datą – 2010 m. sausio 1 d.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
PAtvirtinta
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministro 2009 m. gruodžio 15 d.
įsakymu Nr. V-1177
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos šaulių sąjungos statutas nustato ir reglamentuoja Lietuvos šaulių sąjungos (toliau vadinama – LŠS) struktūrą, rinktinių ir padalinių sudarymo tvarką, LŠS suvažiavimo ir kitų LŠS centrinių institucijų, taip pat rinktinių ir padalinių valdymo organų darbo tvarką, vadų skyrimo ir atleidimo tvarką, LŠS veiklos kontrolės tvarką, kolegialių institucijų formavimo ir darbo organizavimo tvarką, asmenų priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarką, taip pat narystės LŠS sustabdymo pagrindus ir tvarką, šaulio priesaiką ir jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, bendrąsias šaulių teises ir pareigas, šaulio ir jaunojo šaulio tarnybą, LŠS kovinių būrių sudarymą ir šaulio tarnybą koviniame būryje, stojamojo ir LŠS nario mokesčio bei tikslinių įmokų mokėjimo tvarką, šaulių uniformas ir jų dėvėjimo tvarką, šaulių skatinimą ir apdovanojimą, šaulių drausminę atsakomybę, LŠS vėliavos ir ženklo naudojimo tvarką, rinktinių vėliavų etalonų tvirtinimo ir vėliavų naudojimo tvarką, garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo tvarką, taip pat garbės šaulių teises dalyvauti LŠS veikloje, LŠS santykius ir bendradarbiavimą su išeivijos šauliais bei jų susivienijimais, LŠS visuomenės informavimo priemones.
2. Šiame statute vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme vartojamas sąvokas.
II. LŠS ir JOS RINKTINIŲ TIPINĖ STRUKTŪRA, RINKTINIŲ IR JŲ PADALINIŲ SUDARYMO TVARKA
3. LŠS sudaro LŠS centrinės institucijos ir rinktinės. Tipinė Lietuvos šaulių sąjungos struktūra pateikta šio statuto 1 priede.
4. Paprastai viename aukštesniajame administraciniame vienete – apskrityje – yra viena rinktinė. Tais atvejais, kai rinktinėje yra daugiau nei 16 kuopų, iš kurių bent 8 yra apskrities centre, gali būti steigiama rinktinė, jungianti apskrities centre esančias kuopas. Rinktinių skaičių ir jų pavadinimus LŠS vado teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, tvirtina LŠS suvažiavimas.
5. Rinktines sudaro kuopos ir LŠS koviniai būriai, kuopas sudaro būriai, būrius sudaro skyriai.
6. Rinktinę sudaro ne mažiau kaip 8 padaliniai: kuopos ir LŠS koviniai būriai, kuopas sudaro būriai, o būrius – skyriai. Kuopoje turi būti ne mažiau kaip 57 šauliai, būryje – ne mažiau kaip 18 šaulių, skyriuje – ne mažiau kaip 6 šauliai.
7. Koviniai būriai sudaromi šio statuto XII skyriuje nustatyta tvarka.
8. LŠS vadas kasmet tvirtina kitų metų kuopų skaičių kiekvienoje rinktinėje ir jų pavadinimus.
9. Rinktinės vadas kasmet tvirtina kitų metų būrių skaičių kiekvienoje jo vadovaujamos rinktinės kuopoje. Kuopose gali būti formuojami jaunųjų šaulių būriai.
10. Skyrius formuoja būrio vadas, atsižvelgdamas į jo būriui priskirtų šaulių skaičių.
11. LŠS vadas operatyviam LŠS ir jos rinktinių veiklos organizavimui sudaro LŠS štabą ir rinktinių štabus. LŠS štabui vadovauja LŠS vadas, o rinktinių štabams – rinktinių vadai.
12. Prie LŠS štabo steigiama LŠS štabo Garbės sargybos kuopa.
13. LŠS štabo ir rinktinių štabų struktūrą bei pareigybių sąrašus tvirtina LŠS vadas.
14. LŠS ir rinktinių lygmeniu gali veikti klubai, draugijos, kolektyvai ir kiti šaulių susivienijimai, į kuriuos šauliai buriasi pagal interesus, neprieštaraujančius LŠS tikslams. Šaulių susivienijimus registruoja LŠS vadas arba atitinkamos rinktinės vadas.
III. LŠS suvažiavimo sušaukimo ir rinktinių atstovų į suvažiavimą išrinkimo, taip pat LŠS suvažiavimo darbo tvarka
LŠS suvažiavimo sušaukimo tvarka
15. LŠS suvažiavimas yra aukščiausioji LŠS institucija.
16. Eilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia kartą per trejus metus. Neeilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia krašto apsaugos ministro, LŠS Centro valdybos arba ne mažiau kaip penkių rinktinių visuotinių susirinkimų siūlymu.
17. LŠS vadas raštišku įsakymu sudaro LŠS suvažiavimo sekretoriatą, paprastai iš 5 narių, ir paskiria LŠS suvažiavimo sekretoriato vadovą – LŠS suvažiavimo sekretorių.
18. LŠS suvažiavimo sekretoriatas LŠS vado pavedimu, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki eilinio LŠS suvažiavimo ir pagal galimybes kuo anksčiau prieš neeilinį LŠS suvažiavimą, raštu praneša LŠS suvažiavimo datą ir pateikia LŠS vado sudarytą LŠS suvažiavimo darbotvarkę LŠS suvažiavimo dalyviams:
18.1. LŠS vado pavaduotojams;
18.2. LŠS Centro valdybos nariams;
18.3. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkui;
18.4. LŠS Garbės teismo pirmininkui;
18.5. LŠS rinktinių vadams.
19. LŠS suvažiavimo sekretoriatas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki eilinio LŠS suvažiavimo šio statuto 18 punkte nurodytus LŠS suvažiavimo dalyvius informuoja apie krašto apsaugos ministro pateiktą LŠS vado kandidatūrą.
20. Rinktinių vadai, gavę pranešimą apie šaukiamą LŠS suvažiavimą, visą gautą informaciją nedelsdami perduoda rinktinių atstovams, išrinktiems į LŠS suvažiavimą.
21. Į LŠS suvažiavimą kviečiamas krašto apsaugos ministras, viceministras, kurio veiklos sričiai priklauso LŠS, ir ministro įgaliotos koordinuoti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS krašto apsaugos sistemos institucijos vadovas. LŠS vado sprendimu į LŠS suvažiavimą taip pat gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, garbės šauliai, išeivijos šauliai bei kiti asmenys.
Rinktinių atstovų į LŠS suvažiavimą išrinkimo tvarka
22. Kiekvienos rinktinės atstovų į LŠS suvažiavimą skaičių, proporcingą tuo metu rinktinėje esančių šaulių skaičiui, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki eilinio LŠS suvažiavimo nustato LŠS Centro valdyba. Šis skaičius galioja iki kito eilinio LŠS suvažiavimo šaukiamiems neeiliniams LŠS suvažiavimams.
23. LŠS Centro valdyba, nustatydama rinktinės atstovų į LŠS suvažiavimą skaičių, gali rekomenduoti rinktinių suvažiavimams atsižvelgti į renkamų atstovų šaulio tarnybos stažą, pareigas, išsilavinimą ar kitus kriterijus.
24. Rinktinės atstovus į LŠS suvažiavimą renka rinktinės suvažiavimas, kuris šaukiamas ir organizuojamas Rinktinės suvažiavimo darbo reglamente nustatyta tvarka.
25. Rinktinės atstovai į LŠS suvažiavimą renkami iš rinktinės suvažiavimo dalyvių, išskyrus rinktinės vadą. Kandidatus į LŠS suvažiavimą gali siūlyti visi rinktinės suvažiavimo dalyviai.
26. Išrinkti šauliai rinktinei LŠS suvažiavime atstovauja eiliniame LŠS suvažiavime ir iki kito eilinio LŠS suvažiavimo šaukiamuose neeiliniuose LŠS suvažiavimuose.
27. Jei šaulio, išrinkto rinktinės atstovu į LŠS suvažiavimą, narystė LŠS nutrūksta arba sustabdoma, arba jis nušalinamas nuo pareigų dėl jo atžvilgiu atliekamo drausminio nusižengimo tyrimo, rinktinės suvažiavimas vietoj jo renka kitą atstovą į LŠS suvažiavimą.
28. Rinktinės šauliai atstovais į LŠS suvažiavimą gali būti renkami neribotą kartų skaičių.
LŠS suvažiavimo darbo tvarka
29. LŠS suvažiavimo sekretoriatas:
29.1. registruoja LŠS suvažiavimo dalyvius;
29.2. paskelbia, ar pagal susirinkusių LŠS suvažiavimo dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas teisėtu;
29.3. protokoluoja suvažiavimo eigą;
29.4. vykdo kitus LŠS suvažiavimo organizacinius reikalus ir LŠS suvažiavimo paskirto LŠS suvažiavimo pirmininko pavedimus.
30. LŠS suvažiavimo sekretoriatui paskelbus, kad pagal atvykusių dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas neįvykusiu, LŠS suvažiavimas neposėdžiauja. LŠS vadas susirinkusiems LŠS suvažiavimo dalyviams ir svečiams gali paskelbti aktualią su LŠS veikla susijusią informaciją.
31. LŠS suvažiavimo sekretoriatui paskelbus, kad pagal atvykusių dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas teisėtu, LŠS vadas pasveikina LŠS suvažiavimo dalyvius ir svečius, pristato LŠS suvažiavimo svečius ir skelbia LŠS suvažiavimą pradėtu.
32. Pradėjus LŠS suvažiavimą, jo dalyviai išrenka:
32.1. iš LŠS vado pasiūlytų LŠS suvažiavimo dalyvių kandidatūrų – LŠS suvažiavimo pirmininką, kuris vadovauja suvažiavimui;
32.2. iš LŠS suvažiavime dalyvaujančių neturinčių balso teisės šaulių – balsų skaičiavimo komisiją, paprastai sudaromą iš 5 narių.
33. LŠS suvažiavimas svarsto LŠS darbotvarkėje numatytus, taip pat LŠS suvažiavimo metu dalyvių iškeltus su LŠS veikla susijusius klausimus ir paprasta LŠS suvažiavimo dalyvių balsų dauguma priima sprendimus dėl šių klausimų. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamu laikomas LŠS suvažiavimo pirmininko balsas.
34. LŠS suvažiavime balsuojama atviru balsavimu. Dėl LŠS vado kandidatūros patvirtinimo ir dėl nepasitikėjimo LŠS vadu pareiškimo, LŠS suvažiavimui nusprendus, balsuojama slaptu balsavimu.
35. Balsų skaičiavimo komisija skaičiuoja balsavimo rezultatus ir pateikia juos LŠS suvažiavimo pirmininkui. Pirmininkas balsavimo rezultatus paskelbia LŠS suvažiavimo dalyviams.
36. LŠS suvažiavimo sprendimai įforminami:
36.1. nutarimais, kai LŠS suvažiavimas priima ir (ar) tvirtina LŠS veiklos strategiją, vidaus teisės aktus ir kitus LŠS veiklos dokumentus, pritaria ar nepritaria LŠS vado skyrimui, tvirtina LŠS vado pavaduotojų skaičių, taip pat kai išrenka LŠS kolegialių institucijų narius;
36.2. rezoliucijomis, kai LŠS suvažiavimas teikia išvadą dėl svarstyto teisės akto projekto ar ataskaitos;
36.3. pareiškimais, kai LŠS suvažiavimas dėl LŠS veiklos klausimų kreipiasi į kitas institucijas ar asmenis.
37. Dokumentus, kuriais įforminami LŠS suvažiavimo sprendimai, pasirašo LŠS suvažiavimo pirmininkas ir LŠS suvažiavimo sekretorius.
38. LŠS suvažiavimo dokumentacija saugoma LŠS štabe.
39. LŠS suvažiavimas, be Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme jo kompetencijai priskirtų klausimų, svarsto ir tvirtina:
39.1. LŠS suvažiavimo darbo reglamentą, kuriame nustatoma detali LŠS suvažiavimo darbo organizavimo tvarka;
39.2. Rinktinės suvažiavimo darbo reglamentą, kuriame nustatoma rinktinės suvažiavimo kompetencija, jo sušaukimo ir kuopos atstovų į rinktinės suvažiavimą išrinkimo, taip pat rinktinės suvažiavimo darbo organizavimo tvarka;
39.3. Kuopos susirinkimo darbo reglamentą, kuriame nustatoma kuopos susirinkimo kompetencija ir darbo organizavimo tvarka.
IV. kitų LŠS CENTRINIŲ INSTITUCIJŲ DARBO TVARKA
LŠS vado ir LŠS štabo darbo tvarka
40. Vadovaudamas LŠS veiklai ir atstovaudamas LŠS, LŠS vadas turi Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo ir šio Statuto nustatytus įgaliojimus.
41. LŠS vadas atsako už LŠS veiklos strategijos parengimą ir jos įgyvendinimą. Jis organizuoja LŠS veiklos strategijos rengimą atsižvelgdamas į LŠS tikslus, uždavinius ir funkcijas, atitinkamo laikotarpio sąlygas ir poreikius, turimas ir planuojamas LŠS lėšas bei kitus išteklius.
LŠS veiklos strategija kasmet tvirtinama 3 metų laikotarpiui. Joje nustatomi strateginiai atitinkamo laikotarpio LŠS tikslai, būtini LŠS misijai (tikslams, uždaviniams ir funkcijoms) įgyvendinti atsižvelgiant į šio laikotarpio sąlygas ir poreikius, taip pat LŠS turimų ir planuojamų gauti lėšų, kitų materialinių ir žmogiškųjų išteklių efektyvaus panaudojimo gairės.
LŠS veiklos strategija prieš teikiant ją krašto apsaugos ministrui svarstoma LŠS Centro valdyboje ir rinktinių suvažiavimuose ir derinama su institucija, krašto apsaugos ministro įgaliota koordinuoti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS.
42. LŠS vadas atsako už šaulių rengimą. Jis organizuoja šaulių rengimą ir tvirtina:
42.1. šaulių ir jaunųjų šaulių rengimo bendruosius reikalavimus;
42.2. suderinęs su Lietuvos kariuomenės vadu – šaulių karinio rengimo reikalavimus ir programas;
42.3. suderinęs su institucija, krašto apsaugos ministro įgaliota koordinuoti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS, – kitas šaulių rengimo programas.
43. LŠS vadas krašto apsaugos ministrui periodiškai teikia:
43.1. metinius LŠS veiklos planus;
43.2. metines LŠS veiklos ataskaitas;
43.3. metinį LŠS biudžetą;
43.4. LŠS metų finansines ataskaitas;
43.5. metų LŠS vidaus kontrolės ataskaitą.
44. LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai padeda LŠS Centro valdyba, kurios posėdžius LŠS vadas šaukia prireikus svarstyti LŠS teisės aktų ar kitų dokumentų projektus bei aptarti svarbius LŠS veiklos klausimus, tačiau ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
45. LŠS vado darbui organizuoti ir kontroliuoti LŠS veiklą padeda LŠS štabas. LŠS vadas vadovauja LŠS štabo veiklai, skiria užduotis ir pavedimus LŠS štabo darbuotojams ir kontroliuoja jų vykdymą.
46. LŠS štabas:
46.1. rengia LŠS veiklos strategiją;
46.2. rengia metinius LŠS veiklos planus;
46.3. LŠS vado pavedimu rengia LŠS vidaus tvarkos, drausmės, struktūros ir veiklos klausimus reglamentuojančius LŠS vidaus teisės aktus;
46.4. tvarko LŠS turto apskaitą;
46.5. tvarko LŠS buhalterinę apskaitą;
46.6. vykdo nuolatines pareigas einančio šaulių personalo administravimą ir tvarko LŠS narių apskaitą;
46.7. planuoja šaulių mokymus, pratybas ir kitus LŠS veiklos renginius;
46.8. koordinuoja ir kontroliuoja rinktinių štabų veiklą;
46.9. planuoja šaulių aprūpinimą;
46.10. techniškai prižiūri LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos bei LŠS Garbės teismo posėdžius bei techniškai užtikrina šių institucijų veiklą;
46.11. vykdo kitas LŠS štabo nuostatuose nustatytas funkcijas.
47. LŠS štabo nuostatus ir struktūrą tvirtina LŠS vadas.
48. LŠS štabo skyriai darbą organizuoja vadovaudamiesi mėnesiui sudaromais skyriaus veiklos planais, kuriuos skyrių viršininkai teikia tvirtinti LŠS vadui iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.
49. Atskiroms problemoms spręsti LŠS vado sprendimu gali būti sudaromi specialiųjų priemonių planai. Juos tvirtina LŠS vadas. Už šio plano vykdymą atsakingą LŠS štabo pareigūną raštišku įsakymu skiria LŠS vadas.
LŠS Centro valdybos darbo tvarka
50. LŠS Centro valdybos darbas organizuojamas pagal metinį LŠS Centro valdybos darbo planą, kuris sudaromas remiantis LŠS strategija ir LŠS metiniu veiklos planu.
51. LŠS Centro valdybos darbo planą tvirtina LŠS vadas ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo LŠS Centro valdybos išrinkimo, o kitiems metams – iki kiekvienų metų gruodžio mėnesio 10 dienos.
52. LŠS Centro valdybos posėdžius šaukia LŠS vadas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
53. Apie posėdžio datą, vietą ir darbotvarkę LŠS Centro valdybos nariai ir jų pavaduotojai informuojami raštu likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki posėdžio. Posėdyje planuojamų svarstyti teisės aktų ir kitų dokumentų projektai LŠS Centro valdybos nariams pateikiami likus ne mažiau kaip savaitei iki posėdžio.
54. Prireikus priimti skubius sprendimus, LŠS vadas gali šaukti LŠS Centro valdybos posėdį likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki posėdžio, kartu pateikdamas planuojamų svarstyti teisės aktų ir kitų dokumentų projektus.
55. LŠS Centro valdybos nariui negalint eiti pareigų (dėl ligos, laikino nedarbingumo ar pan.) ar jo nesant (atsistatydinus iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, mirus, apribojus veiksnumą ar pan.), jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu LŠS Centro valdybos nario pavaduotojas turi visas Centro valdybos nario teises. Jei į LŠS Centro valdybos posėdį atvyksta ir Centro valdybos narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
56. LŠS Centro valdybos posėdžiui pirmininkauja LŠS vadas.
57. LŠS Centro valdybos posėdį protokoluoja ir balsus skaičiuoja posėdžio sekretorius, kurį iš LŠS štabo pareigūnų skiria LŠS vadas.
58. Posėdžio pradžioje patvirtinama posėdžio darbotvarkė. LŠS Centro valdybos nariai turi teisę siūlyti klausimus posėdžio darbotvarkei.
59. LŠS Centro valdybos posėdžiuose išklausomos LŠS vado ir (ar) jo pavaduotojų darbo ataskaitos ir svarstomi posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai.
60. LŠS Centro valdyba turi teisę svarstyti LŠS vado priimtus teisės aktus, kurių projektai nebuvo svarstyti LŠS Centro valdyboje, ir siūlyti šiuos teisės aktus keisti arba pripažinti juos netekusiais galios.
61. LŠS Centro valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamu laikomas LŠS vado balsas.
62. LŠS Centro valdybos nariai turi teisę prašyti LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų ir LŠS štabo pareigūnų informacijos apie LŠS veiklą. Šauliai privalo pateikti LŠS Centro valdybos nariams (Centro valdybos nariui nesant ar negalint eiti pareigų – jo pavaduotojui) prašomą informaciją.
LŠS Centro kontrolės komisijos darbo tvarka
63. LŠS Centro kontrolės komisija yra kolegiali institucija, atliekanti LŠS vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę.
64. LŠS Centro kontrolės komisijos veikla planuojama sudarant metinius LŠS Centro kontrolės komisijos veiklos planus. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkas kiekvienais metais iki vasario 1 d. parengia ir pateikia LŠS vadui tvirtinti metinį LŠS Centro kontrolės komisijos veiklos planą. Metiniai veiklos planai gali būti tikslinami atsižvelgiant į LŠS vado pasiūlymus, nustatytus prioritetus ir svarbius LŠS veiklos pasikeitimus.
65. Metiniame LŠS Centro kontrolės komisijos veiklos plane turi būti nurodyti: atskiri patikrinimo objektai ar LŠS veiklos sritys; patikrinimo atlikimo trukmė, konkretūs patikrinimą atliekantys komisijos nariai.
66. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininko sprendimu gali būti atliekami neplaniniai patikrinimai, jei:
66.1. atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant metinius LŠS Centro kontrolės komisijos veiklos planus;
66.2. gaunama informacijos apie objekto veiklą, galinčią neatitikti teisės aktų reikalavimų;
66.3. gaunamas LŠS suvažiavimo arba LŠS vado pavedimas atlikti LŠS veiklos patikrinimus;
66.4. gaunamos Krašto apsaugos ministerijos Vidaus audito departamento išvados ir rekomendacijos dėl tam tikrų LŠS veiklos sričių ar patikrinimo objektų kontrolės.
67. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai, atlikdami LŠS štabo veiklos ar kitus LŠS veiklos patikrinimus, vertina:
67.1. ar laikomasi LŠS strategijos ir metinio veiklos plano, įstatymų ir kitų teisės aktų, LŠS sudarytų sandorių;
67.2. ar LŠS turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taupiai ir racionaliai.
68. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai patikrinimo metu arba po jo organizuoja susitikimus su už objektą ar tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingais šauliais ir supažindina juos su preliminariais patikrinimo rezultatais, aptaria su jais veiklos tobulinimo ir nustatytų trūkumų šalinimo galimybes.
69. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai, atlikę atskirų objektų ar LŠS veiklos sričių patikrinimą, parengia ataskaitas ir pateikia jas komisijos pirmininkui.
70. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkas, gavęs komisijos narių ataskaitų projektus, šaukia komisijos posėdį, kurio metu:
70.1. svarsto apibendrintą patikrinimo ataskaitą;
70.2. sprendžia dėl priemonių, reikalingų nustatytiems trūkumams pašalinti.
71. LŠS Centro kontrolės komisijai priėmus sprendimą dėl apibendrintos patikrinimo ataskaitos, ją pasirašo komisijos pirmininkas ir nariai.
72. Šioje ataskaitoje turi būti nurodyta:
72.1. patikrinto objekto ar LŠS veiklos srities veiklos rezultatyvumo įvertinimas;
72.2. nustatyti veiklos trūkumai;
72.3. rekomendacijos LŠS Centro kontrolės komisijos nustatytiems trūkumams šalinti arba veiklai tobulinti.
73. Apibendrinta patikrinimo ataskaita įteikiama:
73.1. patikrinto objekto vadovui ar už tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingam asmeniui, kuris raštu pažymi: „Vieną LŠS Centro kontrolės komisijos ataskaitos egzempliorių gavau“ ir nurodo ataskaitos gavimo datą;
73.2. LŠS vadui.
74. LŠS Centro kontrolės komisijos posėdžiai taip pat šaukiami svarstyti:
74.1. LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymo;
74.2. LŠS vidaus kontrolės ataskaitų, kurios rengiamos atsižvelgiant į apibendrintas planuotų neplaninių patikrinimų ataskaitas, projektus.
75. LŠS Centro kontrolės komisijos išvadas ir rekomendacijas pasirašo komisijos pirmininkas ir nariai. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai, nesutinkantys su daugumos nuomone, turi teisę svarstomu klausimu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri, pasirašyta šio nario, prisegama prie LŠS Centro kontrolės komisijos išvados ar rekomendacijos – LŠS Centro kontrolės komisijos išvadoje ar rekomendacijoje nurodoma, kokiu klausimu ir kuris komisijos narys pareiškė atskirąją nuomonę.
76. LŠS Centro kontrolės komisijos nariui negalint eiti pareigų (dėl ligos, laikino nedarbingumo ar pan.) ar jo nesant (atsistatydinus iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, mirus, apribojus veiksnumą ar pan.), jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu LŠS Centro kontrolės komisijos nario pavaduotojas turi visas Centro kontrolės komisijos nario teises. Jei į LŠS Centro kontrolės komisijos posėdį atvyksta ir Centro kontrolės komisijos narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
77. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį, kaip Centro kontrolės komisijos narį, pavaduoja jo pavaduotojas, o Centro kontrolės komisijos pirmininko pareigas laikinai eiti arba nauju Centro kontrolės komisijos pirmininku likusiam komisijos įgaliojimų laikui krašto apsaugos ministras paskiria kitą Centro kontrolės komisijos narį.
78. LŠS Centro kontrolės komisijos apibendrintoje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos LŠS veiklos trūkumams šalinti yra privalomos. Patikrinto objekto vadovas ar už tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingas asmuo parengia priemonių planą ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti. LŠS vadas kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimą.
LŠS Garbės teismo darbo tvarka
79. LŠS Garbės teismo darbo tvarka numatyta LŠS Garbės teismo reglamente, kurį LŠS Garbės teismo pirmininko teikimu tvirtina LŠS suvažiavimas.
V. RINKTINIŲ IR JŲ PADALINIŲ VADŲ SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA, KOLEGIALIŲ INSTITUCIJŲ FORMAVIMO IR DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
Rinktinių ir jų padalinių vadų skyrimo ir atleidimo tvarka
80. Rinktinės vadą į pareigas LŠS vado teikimu skiria krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas LŠS vadas. Rinktinės vado kandidatūrą LŠS vadui siūlo rinktinės suvažiavimas.
81. Rinktinės vado pavaduotoją ir kuopos vadą rinktinės vado teikimu raštišku įsakymu skiria LŠS vadas. Rinktinės vado pavaduotojo ir kuopos vado kandidatūras rinktinės vadui gali siūlyti rinktinės suvažiavimas ir rinktinės valdyba.
82. Kuopos vado pavaduotoją ir būrio vadą kuopos vado teikimu raštišku įsakymu skiria rinktinės vadas. Kuopos vado pavaduotojo ir būrio vado kandidatūras kuopos vadui gali siūlyti kuopos susirinkimas.
83. Būrio vado pavaduotoją, skyriaus vadą ir skyriaus vado pavaduotoją būrio vado teikimu raštišku įsakymu skiria kuopos vadas.
84. Šauliai iš rinktinių vadų pavaduotojų ir rinktinių padalinių vadų bei jų pavaduotojų pareigų atleidžiami raštišku juos į pareigas skyrusio arba aukštesnio vado įsakymu:
84.1. pačiam šauliui prašant (pateikus raštišką prašymą į pareigas skyrusiam vadui);
84.2. kai dėl LŠS struktūrinių pakeitimų naikinama pareigybė;
84.3. šio statuto nustatyta tvarka paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
84.4. nutrūkus narystei LŠS;
84.5. šio statuto nustatyta tvarka sustabdžius narystę LŠS.
85. Šaulys su įsakymu dėl jo atleidimo iš pareigų supažindinamas pasirašytinai. Jeigu šaulys atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu dėl jo atleidimo iš pareigų, apie tai surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti faktą. Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti faktą liudijantys šauliai.
86. Skiriant šaulius į nuolatines rinktinių vadų pavaduotojų ir rinktinių padalinių vadų bei jų pavaduotojų pareigas, taip pat atleidžiant juos iš šių pareigų laikomasi Darbo kodekso, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų.
Kolegialių institucijų formavimo ir darbo organizavimo tvarka, kompetencija ir atsakomybė
Rinktinės valdyba
87. Rinktinės valdyba – kolegiali rinktinės valdymo institucija, padedanti rinktinės vadui vadovauti rinktinės veiklai.
88. Rinktinės valdyba sudaroma trejiems metams. Į ją pagal pareigas įeina rinktinės vadas ir jo paskirtas pavaduotojas. Kitus septynis rinktinės valdybos narius ir jų pavaduotojus renka rinktinės suvažiavimas.
89. Rinktinės valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja rinktinės vadas arba jo pavedimu jo pavaduotojas.
90. Rinktinės valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių.
91. Rinktinės valdybos nariui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu rinktinės valdybos nario pavaduotojas turi visas rinktinės valdybos nario teises. Jei į rinktinės valdybos posėdį atvyksta ir valdybos narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
92. Rinktinės valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
93. Rinktinės valdybos posėdžius protokoluoja rinktinės vado paskirtas posėdžio sekretorius. Rinktinės valdybos posėdžio protokolai saugomi rinktinės štabe.
94. Rinktinės valdyba:
94.1. svarsto rinktinės metinius veiklos planus ir metines ataskaitas;
94.2. svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo klausimus;
94.3. padeda rinktinės vadui organizuoti rinktinės metinio veiklos plano įgyvendinimą;
94.4. renka kandidatus garbės šaulio vardui suteikti;
94.5. svarsto apdovanoti teikiamas kandidatūras;
94.6. siūlo rinktinės vadui sušaukti neeilinius rinktinės suvažiavimus;
94.7. sprendžia kitus svarbius rinktinės veiklos organizavimo klausimus.
95. Rinktinės valdyba turi teisę:
95.1. reikalauti iš rinktinės vado ir rinktinės štabo šaulių pateikti veiklos, lėšų panaudojimo ir turto apskaitos ataskaitas;
95.2. sudaryti atskirų veiklos krypčių (kultūros, švietimo, sporto, darbo su jaunimu, leidybos, ūkinės ir kitų) darbo komisijas;
95.3. teikti rinktinės vadui pasiūlymus dėl rinktinės veiklos, valdymo, struktūros, drausmės ir tvarkos gerinimo;
95.4. siūlyti rinktinės suvažiavimui rinktinės vado kandidatūrą, taip pat siūlyti rinktinės suvažiavimui ir (ar) rinktinės vadui rinktinės vado pavaduotojo ir kuopos vado kandidatūras;
95.5. tikrinti kuopų valdybų darbą.
96. Rinktinės valdybos sprendimai rinktinės vadui yra patariamieji.
Rinktinės kontrolės komisija
97. Rinktinių veiklai, įskaitant finansinę veiklą, prižiūrėti renkamos rinktinių kontrolės komisijos.
98. Rinktinės kontrolės komisija sudaroma trejiems metams iš penkių narių. Rinktinės kontrolės komisijos narius ir jų pavaduotojus renka rinktinės suvažiavimas.
99. Rinktinės kontrolės komisijos nariais ir jų pavaduotojais negali būti rinktinės vadas ir jo pavaduotojai, kuopų vadai, rinktinės valdybos nariai ir jų pavaduotojai, rinktinės garbės teismo nariai ir jų pavaduotojai.
100. Rinktinės kontrolės komisijos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja kontrolės komisijos pirmininkas, kurį iš savo tarpo renka kontrolės komisijos nariai. Renkant kontrolės komisijos pirmininką prioritetas teiktinas šauliams, turintiems aukštąjį ekonominį, vadybinį ar teisinį išsilavinimą.
101. Rinktinės kontrolės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių.
102. Rinktinės kontrolės komisijos nariui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu rinktinės kontrolės komisijos nario pavaduotojas turi visas rinktinės kontrolės komisijos nario teises. Jei į rinktinės kontrolės komisijos posėdį atvyksta ir komisijos narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
103. Kontrolės komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
104. Rinktinės kontrolės komisija:
104.1. ne rečiau kaip kartą per metus tikrina rinktinės štabo ir padalinių veiklą ir rinktinei priskirto turto būklę, tikrinimų ataskaitas teikia rinktinės vadui, kuris, remdamasis ataskaitos išvadomis ir rekomendacijomis, išleidžia įsakymą dėl tikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo;
104.2. teikia ataskaitą rinktinės suvažiavimui;
104.3. rinktinės vado pavedimu atlieka neeilinius patikrinimus;
104.4. teikia LŠS Centro kontrolės komisijai tikrinimų ataskaitas.
105. Rinktinės kontrolės komisija turi teisę:
105.1. reikalauti iš rinktinės vado, rinktinės štabo šaulių ir padalinių vadų pateikti dokumentus, kurių reikia tikrinimui atlikti;
105.2. teikti LŠS vadui pasiūlymus dėl ūkinės veiklos organizavimo gerinimo rinktinėje;
105.3. nustačiusi pažeidimus ir trūkumus, nurodyti priemones bei terminus jiems pašalinti ir pareikalauti atsiskaityti už nurodytų pažeidimų ir trūkumų pašalinimą;
105.4. jeigu tikrinimų metu atskleidžiami rinktinės vadovybės padaryti pažeidimai ar pažeidimai, turintys nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, pateikti tikrinimo medžiagą tiesiogiai LŠS vadui arba Centro kontrolės komisijai.
Rinktinės garbės teismas
106. Rinktinės garbės teismas yra rinktinės institucija, nagrinėjanti rinktinės šaulių skundus ir bylas dėl rinktinės šaulių, išskyrus rinktinės vadą ir jo pavaduotojus, ginčų.
107. Rinktinės garbės teismą sudaro šeši nariai, renkami trejiems metams. Rinktinės garbės teismo narius ir jų pavaduotojus renka rinktinės suvažiavimas iš ne mažiau kaip 10 šaulių, kurių kandidatūras, suderinęs su LŠS vadu, teikia rinktinės vadas.
108. Rinktinės garbės teismo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi garbės teismo nariai.
109. Rinktinės garbės teismo nariui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu rinktinės garbės teismo nario pavaduotojas turi visas rinktinės valdybos nario teises. Jei į rinktinės garbės teismo posėdį atvyksta ir garbės teismo narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
110. Rinktinės garbės teismo sprendimai priimami ne mažiau kaip keturių garbės teismo narių balsų dauguma.
111. Garbės teismo narys negali nagrinėti bylos, kurioje skundžiami jo veiksmai arba siekiama nustatyti, ar jis nepadarė drausminio nusižengimo.
112. Rinktinės garbės teismas nagrinėja:
112.1. rinktinės šaulių skundus dėl rinktinės šaulių, išskyrus rinktinės vadą ir jo pavaduotojus, galbūt padarytų Šaulių etikos kodekso pažeidimų ir galimo šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo sulaužymo;
112.2. rinktinės šaulių skundus dėl kuopų vadų paskirtų drausminių nuobaudų;
112.3. informaciją apie galimus rinktinės šaulių drausminius nusižengimus.
113. Rinktinės garbės teismas turi teisę:
113.1. nagrinėjamu klausimu gauti iš rinktinės štabo šaulių, padalinių vadų ir kitų šaulių informaciją ir rašytinius paaiškinimus, atlikto ar atliekamo šaulių drausmės pažeidimų tyrimo medžiagą;
113.2. kviesti į garbės teismo posėdžius suinteresuotas šalis, liudininkus;
113.3. savo sprendimu skirti drausmines nuobaudas rinktinės šauliams už Šaulių etikos kodekso pažeidimus.
114. Rinktinės garbės teismo reglamentą, atsižvelgdamas į LŠS Garbės teismo patvirtintą pavyzdinį rinktinių garbės teismų reglamentą, tvirtina rinktinės vadas.
Kuopos valdyba
115. Kuopos valdyba – kuopos vado patariamoji institucija.
116. Kuopos valdyba renkama vieneriems metams. Ją sudaro 5 kuopos šaulių susirinkime išrinkti nariai ir pagal pareigas kuopos vadas ir jo pavaduotojas.
117. Kuopos valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja kuopos vadas arba jo pavedimu kuopos vado pavaduotojas.
118. Kuopos valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Kuopos valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
119. Kuopos valdybos posėdžius protokoluoja kuopos vado paskirtas posėdžio sekretorius. Rinktinės valdybos posėdžio protokolai saugomi kuopoje.
120. Kuopos valdyba:
120.1. svarsto kuopos metinius veiklos planus;
120.2. svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo kuopoje klausimus;
120.3. svarsto rinktinės vadui apdovanoti teikiamas šaulių kandidatūras;
120.4. siūlo kuopos vadui sušaukti neeilinius kuopos šaulių susirinkimus;
120.5. sprendžia kitus svarbius kuopos veiklos organizavimo klausimus.
121. Kuopos valdyba turi teisę:
121.1. reikalauti iš kuopos vado, kuopos iždininko ir kitų šaulių veiklos ataskaitų;
121.2. teikti kuopos vadui pasiūlymus dėl kuopos veiklos, valdymo, drausmės ir tvarkos gerinimo;
121.3. teikti kuopos vadui pasiūlymus dėl būrio vado pavaduotojų ir skyrių vadų kandidatūrų, o rinktinės vadui – pasiūlymus dėl kuopos vado ir jo pavaduotojų bei būrių vadų kandidatūrų.
122. Kuopos valdybos sprendimai kuopos vadui yra patariamieji.
VI. LŠS VEIKLOS KONTROLĖ
123. LŠS valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, o vidaus auditą atlieka Krašto apsaugos ministerijos Vidaus audito departamentas.
124. LŠS vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atlieka LŠS Centro kontrolės komisija. Jos funkcijos ir kompetencija nustatytos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme ir šio statuto IV skyriuje.
125. Rinktinių vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atlieka rinktinės kontrolės komisijos. Jų funkcijos ir kompetencija nustatytos šio statuto V skyriuje.
126. Krašto apsaugos ministras gali pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui atlikti LŠS vykdomo karinio rengimo ir pasirengimo bendriems su kariuomene gynybos veiksmams patikrinimą, taip pat tirti galimus LŠS vado, jo pavaduotojų ar rinktinių vadų drausminius nusižengimus.
127. Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – Generalinė inspekcija) inspektoriai, vykdydami krašto apsaugos ministro ar generalinio inspektoriaus pavedimą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bet kuriuo paros metu gali įeiti į LŠS objektus ir atlikti patikrinimą.
128. Generalinės inspekcijos inspektoriai, vykdydami savo funkcijas, turi teisę:
128.1. gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), žodinius ir (ar) raštiškus paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus patikrinimui atlikti;
128.2. kviesti šaulius atvykti į Generalinę inspekciją teikti paaiškinimų, reikalingų Generalinės inspekcijos atliekamam patikrinimui;
128.3. duoti LŠS vadui, LŠS padalinių vadams ir LŠS kolegialių institucijų pirmininkams privalomus nurodymus pašalinti patikrinimų metu rastus trūkumus ir pažeidimus.
129. Su Generalinės inspekcijos inspektoriaus atlikto patikrinimo aktu ir nurodymais, duodamais LŠS vadui, LŠS padalinių vadams ir LŠS kolegialių institucijų pirmininkams, supažindinamas krašto apsaugos ministras.
130. LŠS vadas yra pavaldus, o jo pavaduotojai ir rinktinių vadai atskaitingi krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministrui, jo įgaliotam viceministrui ar ministro įgaliotos koordinuoti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS krašto apsaugos sistemos institucijos vadovui pareikalavus jie privalo pateikti:
130.1. savo darbo ataskaitas;
130.2. informaciją apie LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymą;
130.3. informaciją apie valstybės biudžeto asignavimų pagal LŠS programą planavimą ir panaudojimą;
130.4. rinktinių metinius veiklos planus ir veiklos ataskaitas;
130.5. informaciją apie LŠS ir rinktinės valdymo ir kolegialių institucijų veiklą ir/ar jų veiklos ataskaitas;
130.6. atestuotų auditorių atlikto audito išvadas ir rekomendacijas;
130.7. duomenis apie nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančius šaulius, kuriuos į pareigas skiria LŠS vadas;
130.8. informaciją apie drausmines nuobaudas, paskirtas šauliams, kuriuos į pareigas skiria krašto apsaugos ministras;
130.9. kitą prašomą informaciją apie LŠS veiklą ir(ar) paaiškinimus.
VII. ASMENŲ PRIĖMIMO Į LŠS, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO Š LŠS TVARKA, TAIP PAT NARYSTĖS LŠS SUSTABDYMO PAGRINDAI IR TVARKA
Asmenų priėmimo į LŠS tvarka
131. Asmuo į LŠS priimamas LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado raštišku įsakymu.
132. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis tapti šauliu, pateikia:
132.1. LŠS vado nustatytos formos prašymą, o jei prašymą teikia nepilnametis asmuo, kuris nėra pripažintas visiškai veiksniu, būtinas rašytinis jo tėvų arba to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, globėjų ar rūpintojų sutikimas;
132.2. Lietuvos Respublikos piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją, piliečiai iki 16 metų – gimimo liudijimo kopiją;
132.3. dokumentą apie karo prievolę, jei tokį turi;
132.4. tris LŠS vado nustatyto dydžio nuotraukas asmens bylai, įskaitos kortelei ir pažymėjimui;
132.5. užpildytą LŠS vado nustatytos formos asmens duomenų anketą;
132.6. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymą su nustatyta kraujo grupe;
132.7. raštišką sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis;
132.8. sumokėto LŠS Centro valdybos nustatyto dydžio stojamojo mokesčio kvitą arba mokėjimo pavedimo internetu patvirtinimą.
133. Asmuo šio Statuto 132 punkte išvardytus dokumentus turi pristatyti į pasirinktą kuopą arba rinktinės, kuriai priklauso pasirinkta kuopa, štabą.
134. Asmens prašymas registruojamas Kandidatų į šaulius registracijos žurnale, o pateikti dokumentai segami į asmens bylą.
135. Rinktinės štabo skyrius arba šaulys, atsakingas už personalo administravimą, patikrina pateiktus dokumentus, taip pat pateikia užklausas atitinkamoms valstybės institucijoms, siekdamas įsitikinti, kad asmuo atitinka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytus reikalavimus.
136. LŠS vado sprendimu asmuo dokumentus, nurodytus šio statuto 132 punkte, gali pateikti LŠS štabo skyriui, atsakingam už personalo administravimą, kuris atlieka šio statuto 134 ir 135 punktuose nurodytas funkcijas ir rengia LŠS vado įsakymą, atitinkantį šio statuto 138 punkte nustatytus reikalavimus.
137. Sprendimą dėl asmens priėmimo arba atsisakymo priimti LŠS vadas ar rinktinės vadas turi priimti ir asmenį apie patikrinimo rezultatus bei sprendimą dėl jo priėmimo į LŠS raštu informuoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo priimti į LŠS ir kitų 132 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos.
138. Rinktinės štabo skyrius arba šaulys, atsakingas už personalo administravimą, rengia rinktinės vado įsakymą dėl reikalavimus atitinkančio asmens priėmimo į LŠS, kuriuo taip pat skiriama šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo data, vieta ir už šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonijos organizavimą atsakingas padalinys.
Jeigu asmuo nedavė šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo dėl ligos ar kitos pateisinamos priežasties, rinktinės štabo skyrius ar šaulys, atsakingas už personalo administravimą, parengia rinktinės vado įsakymo dėl asmens priėmimo į LŠS pakeitimą, nurodant naują šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo datą ir, jeigu keičiama, vietą bei už šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonijos organizavimą atsakingą padalinį.
139. LŠS vado ar rinktinės vado įsakyme nurodoma, kad asmuo laikomas priimtu į LŠS nuo šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo davimo dienos.
Priimami į LŠS asmenys kviečiami pasirašytinai susipažinti su įsakymu dėl jų priėmimo į LŠS ir šaulio priesaikos arba jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo davimo.
140. LŠS vado ar rinktinės vado įsakyme nurodytas atsakingas padalinys ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įsakymo pasirašymo organizuoja iškilmingą šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremoniją.
141. Rinktinės štabo skyrius ar asmuo, atsakingas už personalo administravimą, pildo šaulio įskaitos kortelę ir šaulių registracijos žurnalą, tvarko šaulio asmens bylą. Šaulių įskaitos kortelės saugomos rinktinės štabe, o asmens bylos – kuopoje, kuriai priskirtas šaulys.
142. Asmuo LŠS nariu tampa ir šaulio tarnybos stažas skaičiuojamas nuo priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo davimo dienos.
143. Į LŠS įstojęs asmuo LŠS vado nustatyta tvarka aprūpinamas kasdiene šaulio uniforma ir priklausančiais skiriamaisiais ženklais, jam išduodamas šaulio pažymėjimas.
144. Asmuo, nepriimtas į LŠS, turi teisę rinktinės vado sprendimą apskųsti LŠS vadui, o LŠS vado sprendimą – LŠS Garbės teismui. LŠS vadas arba LŠS Garbės teismas, nustatę, kad asmuo į LŠS nepriimtas nepagrįstai, įpareigoja atitinkamai LŠS ar rinktinės vadą priimti asmenį į LŠS.
145. Jaunasis šaulys, likus ne daugiau nei 3 mėnesiams iki jo pilnametystės ir norintis likti LŠS nariu, jį į LŠS priėmusiam LŠS vadui arba rinktinės vadui pateikia raštišką prašymą, kuriame nurodo pageidaująs duoti šaulio priesaiką. Rinktinės vadas raštišku įsakymu skiria šaulio priesaikos datą, vietą ir už priesaikos ceremonijos organizavimą atsakingą padalinį.
Išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarka
146. Šaulių išstojimas ar pašalinimas iš LŠS įforminamas į LŠS priėmusio LŠS vado arba rinktinės vado raštišku įsakymu.
147. Šaulys, pageidaujantis išstoti iš LŠS, pateikia jį į LŠS priėmusiam LŠS vadui arba rinktinės vadui prašymą ir grąžina šaulio pažymėjimą, jam išduotą uniformą ir kitas LŠS priklausančias materialines vertybes.
148. Šauliai iš LŠS šalinami Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytais pagrindais. Iš LŠS šalinamas šaulys turi grąžinti šaulio pažymėjimą, jam išduotą uniformą ir kitas LŠS priklausančias materialines vertybes.
149. Gavus šaulio prašymą išstoti iš LŠS arba atsiradus bent vienam Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytam pagrindui, dėl kurio šaulys šalinamas iš LŠS, LŠS štabo (jei asmenį į LŠS priėmė LŠS vadas) arba rinktinės štabo (jei asmenį į LŠS priėmė rinktinės vadas) skyrius ar šaulys, atsakingas už personalo administravimą, rengia atitinkamai LŠS vado arba rinktinės vado įsakymą, kuriame pažymima, kad asmuo išstoja arba asmuo šalinamas iš LŠS.
150. Įsakyme dėl pašalinimo iš LŠS, taip pat įsakyme dėl asmens išstojimo iš LŠS, jei šis asmuo išstoja iš LŠS per penkerius metus nuo jo priėmimo į LŠS, nurodoma šaulio prievolė grąžinti šaulio kasdienę uniformą arba atlyginti jos vertę, jei uniforma negrąžinama. Įsakyme taip pat nurodoma atlygintina kasdienės uniformos vertė ir nurodytos pinigų sumos grąžinimo sąlygos.
151. Jei asmuo negrąžina jam išduotų LŠS priklausančių materialinių vertybių ir šaulio kasdienės uniformos arba neatlygina nurodytos uniformos vertės, ši suma iš jo išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.
152. Štabo skyrius ar šaulys, atsakingas už personalo administravimą, Šaulių registracijos žurnale pažymi apie asmens išstojimą ar pašalinimą iš LŠS.
153. LŠS vado arba rinktinės vado įsakymu, kurį rengia atitinkamo štabo skyrius ar šaulys, atsakingas už personalo administravimą, konstatuojamas asmens narystės LŠS nutrūkimas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 31 straipsnio 5 dalies pagrindu. Remdamasis įsakymu, štabo skyrius ar šaulys, atsakingas už personalo administravimą, Šaulių registracijos žurnale daro įrašą apie asmens narystės LŠS pabaigą.
Šaulių registracijos žurnale taip pat žymima asmens narystės LŠS pabaiga dėl kitų Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytų pagrindų.
154. Iš LŠS išstojusių ar pašalintų asmenų asmens bylos saugomos LŠS archyve teisės aktų nustatyta tvarka.
Narystės LŠS sustabdymo pagrindai ir tvarka
155. Narystė LŠS gali būti sustabdyta asmenį į LŠS priėmusio vado iniciatyva arba paties šaulio prašymu.
156. Asmenį į LŠS priėmusio vado iniciatyva narystė LŠS gali būti sustabdyta, jei yra gauta ir tikrinama informacija ar laukiama įgaliotų valstybės institucijų išvadų dėl galimos šaulio veikos ar aplinkybių, dėl kurių šaulys neatitiktų Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytų reikalavimų.
157. Jei gavus įgaliotos valstybės institucijos išvadą nustatoma, kad šaulys nepadarė veikos ir nėra aplinkybių, dėl kurių jis neatitiktų Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytų reikalavimų, asmens narystė LŠS atnaujinama.
158. Jei įgaliota valstybės institucija patvirtina šaulio veiką ar aplinkybes, dėl kurių narystė buvo sustabdyta, asmens narystė LŠS baigiasi jį šalinant iš LŠS pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punktą.
159. Šaulys, kuris dėl svarbių priežasčių laikinai negali dalyvauti LŠS veikloje, pateikia jį į LŠS priėmusiam LŠS vadui ar rinktinės vadui raštišką prašymą dėl narystės LŠS sustabdymo. Kartu su prašymu pateikiamas šaulio pažymėjimas, taip pat grąžinama šaulio uniforma ir skiriamieji ženklai.
160. Jei šaulys, prašantis sustabdyti jo narystę LŠS, eina vado pareigas, jis turi vadovaujamo padalinio reikalus perduoti ir už juos atsiskaityti savo tiesioginiam vadui.
161. Šaulio prašymas sustabdyti jo narystę LŠS tenkinamas, jei jis įvykdo šio statuto 159 ir 160 punktuose nustatytus reikalavimus. Sprendimą dėl narystės sustabdymo šaulio prašymą gavęs vadas privalo priimti ne vėliau kaip per 14 dienų.
162. Narystės LŠS sustabdymo šauliui prašant terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. LŠS vadas asmens, kurio narystė LŠS sustabdyta, raštišku prašymu gali pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą, bet ne ilgiau kaip metams ir ne daugiau kaip du kartus.
163. Išnykus priežastims, dėl kurių šaulys prašė sustabdyti narystę LŠS, asmuo jo narystę LŠS sustabdžiusiam LŠS vadui arba rinktinės vadui pateikia raštišką prašymą atnaujinti jo narystę LŠS, nurodydamas narystės atnaujinimo datą.
164. Jeigu asmuo, kurio narystė LŠS sustabdyta jo prašymu, iki pasibaigiant narystės sustabdymo terminui nepateikė prašymo atnaujinti jo narystę LŠS ar pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą, arba narystės LŠS sustabdymo terminas nebegali būti pratęstas ir asmuo nepateikė prašymo atnaujinti jo narystę, pasibaigus narystės sustabdymo terminui toks asmuo laikomas išstojusiu iš LŠS.
165. Narystė LŠS stabdoma, atnaujinama, taip pat jos pabaiga dėl šio statuto 158 ir 164 punktuose nurodytų priežasčių įforminama šaulį į LŠS priėmusio LŠS vado ar rinktinės vado raštišku įsakymu.
166. Asmuo su įsakymu dėl jo narystės LŠS sustabdymo ar atnaujinimo supažindinamas pasirašytinai. Jeigu asmuo atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu, apie tai surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti faktą. Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti faktą liudijantys šauliai.
167. Šauliui, atnaujinus jo narystę LŠS, grąžinamas šaulio pažymėjimas, šaulio uniforma ir skiriamieji ženklai.
168. Narystės sustabdymo laikotarpiu šaulio tarnybos stažas neskaičiuojamas.
169. Narystės sustabdymo laikotarpiu nario mokestis nemokamas.
170. Štabo skyrius ar šaulys, atsakingas už personalo administravimą, Šaulių registracijos žurnale įrašo apie asmens narystės LŠS sustabdymą ir atnaujinimą, taip pat apie narystės pabaigą.
VIII. ŠAULIO PRIESAIKA IR JAUNOJO ŠAULIO IŠKILMINGAS PASIŽADĖJIMAS
171. Šaulio priesaikos tekstai jo pasirinkimu yra šie:
171.1. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas ir vadų įsakymus.
Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui.
Tepadeda man Dievas.“
171.2. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas ir vadų įsakymus.
Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui.“
172. Jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstai jo pasirinkimu yra šie:
172.1. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas jaunuoju šauliu, Jūsų akivaizdoje iškilmingai pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei ir stropiai rengtis ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti jaunojo šaulio pareigas ir vadų įsakymus.
Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam jaunajam šauliui.
Tepadeda man Dievas.“
172.2. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti jaunojo šaulio pareigas ir vadų įsakymus.
Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam jaunajam šauliui.“
173. Šaulio priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonija vyksta iškilmingoje aplinkoje, LŠS arba rinktinės vado ar jų įgaliotų vadų akivaizdoje prie LŠS ar rinktinės vėliavos.
174. Duodantieji šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą išsirikiuoja atskirai arba savo padalinio pirmojoje eilėje. Rikiuotės vadas komanduoja: „Vėliavą įnešk!“. Įnešama vėliava. Po įnešimo rikiuotės vadas komanduoja: „Laisvai!“.
175. Priesaiką priimantis LŠS arba rinktinės vadas ar jų įgaliotas asmuo primena šaulio priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo reikšmę ir atsakomybę už jų sulaužymą.
176. Po komandos „Ramiai! Priesaikos ceremoniją pradėk!“ stojantieji į LŠS skaito pasirinktą šaulio priesaikos arba jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstą.
177. Šaulio priesaikos arba jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstas gali būti skaitomas kiekvieno stojančiojo į LŠS atskirai arba atkartojamas visų kartu.
178. Jeigu šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstas skaitomas atskirai kiekvieno stojančiojo į LŠS, laikomasi šios tvarkos:
178.1. kviečiamas pagal sąrašą asmuo išeina priešais rikiuotę ir garsiai perskaito šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstą;
178.2. baigęs skaityti, asmuo pasirašo šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo lapą;
178.3. asmuo prieina prie vėliavos, nusiima galvos apdangalą, priklaupia ir pabučiuoja vėliavą, po to atsistoja į savo vietą rikiuotėje.
179. Jeigu šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstas kartojamas visų stojančiųjų į LŠS kartu, laikomasi šios tvarkos:
179.1. paskirtas šaulys skaito dalimis šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstą, o stojantieji į LŠS garsiai jį kartoja. Pakartoję pirmąjį šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo žodį „Aš“, prisiekiantieji (pasižadantieji) vienas po kito garsiai pasako savo vardą ir pavardę. Paskutiniajam pasakius savo vardą ir pavardę, visi kartu toliau kartoja šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo žodžius;
179.2. baigus skaityti ir kartoti visą šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstą, po vieną pagal sąrašą kviečiami atlikti šio statuto 178.3 punkte nurodytų veiksmų.
180. Jei šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą perskaitęs asmuo atsisako pasirašyti atitinkamai šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo lapą arba šį lapą pasirašo su išlyga, laikoma, kad asmuo nedavė šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo.
181. Šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą davę šauliai gali būti palaiminami kunigo.
182. Šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą davusius šaulius sveikina šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą priėmęs vadas.
183. Šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo lapus pasirašo šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą priėmęs vadas. Šie lapai segami į šaulių asmens bylas.
IX. BENDROSIOS ŠAULIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
184. Bendrosios šaulio pareigos yra šios:
184.1. dalyvauti LŠS organizuojamuose mokymuose, pratybose ir kituose LŠS veiklos renginiuose, rengtis ginkluotai krašto gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui;
184.2. žinoti savo pareigas, būti susipažinusiam su Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu, LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais LŠS vidaus tvarką, drausmę ir veiklą reglamentuojančiais teisės aktais;
184.3. elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų šaulio vardo ir nediskredituotų LŠS;
184.4. dėvėti tvarkingą LŠS nario uniformą, kaip reikalauja LŠS vado patvirtintos uniformos dėvėjimo taisyklės;
184.5. tinkamai naudoti ir saugoti jam patikėtą turtą;
184.6. vykdyti vadų įsakymus, gerbti vyresnius šaulius ir paisyti jų nuomonės;
184.7. mokėti nario mokestį.
185. Šauliai turi šias teises:
185.1. atstovauti savo padaliniui LŠS ir jos padalinių valdymo institucijose;
185.2. būti išrinkti į LŠS ir jos padalinių kolegialias institucijas;
185.3. teikti vadams pasiūlymus dėl LŠS ir jos padalinių veiklos, valdymo, struktūros;
185.4. dėvėti šaulio uniformą ir skiriamuosius ženklus, nešioti šaulio ženklą;
185.5. šio Statuto nustatyta tvarka teikti skundus vadams ir garbės teismams.
X. ŠAULIO TARNYBOS TVARKA IR DRAUSMĖ
Šaulio tarnyba
186. Šaulio tarnyba pagal jos pobūdį skirstoma į:
186.1. šaulio rengimą;
186.2. specialiąją tarnybą;
186.3. šaulio tarnybą meno kolektyvuose;
186.4. dalyvavimą LŠS organizuojamuose sporto ir kultūros renginiuose;
186.5. nuolatinio pobūdžio tarnybą;
186.6. šaulio tarnybą LŠS koviniuose būriuose.
187. Šaulio rengimas (karinis rengimas, rengimas atlikti pagalbines gynybos užduotis, rengimas organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, civilinės saugos, sveikos gyvensenos ir kiti mokymai) vykdomi pagal šaulių rengimo programas, kurias tvirtina LŠS vadas, ir vadovaujantis metiniais rinktinės šaulių rengimo planais.
188. Metinius rinktinės šaulių rengimo planus rinktinės vadų teikimu tvirtina LŠS vadas. Šiuose planuose numatomi šaulių mokymai ir pratybos (tema ar pobūdis, laikas ir trukmė, siekiamas tikslas).
189. Į šaulio rengimo užsiėmimus (mokymus, kursus, pratybas, stovyklas ar kitus renginius) šauliai šaukiami rinktinės vado arba jo įgalioto kuopos vado įsakymu.
190. Šaulio specialioji tarnyba atliekama Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiant pagalbą kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, taip pat saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas.
191. Šaulys į specialiąją tarnybą šaukiamas LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado raštišku įsakymu.
192. Budėti saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas, šaulys gali būti skiriamas tik jo sutikimu ne ilgiau kaip 24 valandas nepertraukiamai ir ne dažniau kaip kartą per savaitę.
193. Šaulių meno kolektyvų sąrašą tvirtina LŠS vadas. Šaulio tarnyba meno kolektyvuose atliekama pagal mėnesio repeticijų grafiką, kurį kolektyvo vadovo teikimu raštišku įsakymu tvirtina rinktinės vadas. Meno kolektyvai taip pat dalyvauja valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo ir mokslo įstaigų, taip pat asociacijų prašymu jų organizuojamų renginių programose.
194. Šauliai rinktinės vado arba jo įgalioto kuopos vado įsakymu gali būti skiriami dalyvauti LŠS organizuojamose sporto ir kultūros renginiuose, jiems priskiriant tam tikras funkcijas ir pareigas. Kiti šauliai, kuriems rinktinės vadas arba jo įgaliotas kuopos vadas įsakymu dalyvauti LŠS organizuojamose sporto varžybose ar kultūros renginyje nenurodė ir nepriskyrė funkcijų ir pareigų šių varžybų ar renginio metu, organizuojamame renginyje gali dalyvauti arba nedalyvauti savo apsisprendimu.
195. Nuolatinę tarnybą atlieka LŠS vadas, jo pavaduotojai, rinktinių vadai ir kiti darbo sutarties su LŠS pagrindu nuolatines šaulio tarnybos pareigas vykdantys šauliai. LŠS vado, jo pavaduotojų ir rinktinių vadų pareiginius nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras, kitų nuolatines šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių pareiginius nuostatus tvirtina LŠS vadas.
196. Šaulio tarnybos LŠS koviniuose būriuose tvarka nustatyta šio statuto XII skyriuje.
197. Šauliai į šio statuto 186.1, 186.3 ir 186.4 punktuose nurodytą tarnybą šaukiami tokiu laiku, kad nebūtų trukdoma atlikti jų darbo ar mokymosi (studijų) veiklos, t. y. poilsio dienomis, vakarais, mokinių (studentų) atostogų metu. Prireikus (vado, kuris šaukia šaulius į tarnybą, įsakyme nurodomos priežastys) šauliai į nurodytą tarnybą gali būti šaukiami ir darbo dienos metu.
198. Šauliai į specialiąją tarnybą šaukiami Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka gavus atitinkamos institucijos prašymą arba LŠS Centro valdybai priėmus sprendimą saugoti LŠS priklausančius ar jos naudojamus, taip pat krašto apsaugos ministro LŠS priskirtus objektus ir teritorijas.
199. Šauliai gali atlikti ir kito pobūdžio šaulio tarnybą, numatytą Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, šio įstatymo pagrindu sudaromose LŠS bendradarbiavimo su kitomis institucijomis sutartyse, taip pat vykdydami pilietinio ir tautinio ugdymo bei kitas neformaliojo švietimo programas ar dalyvaudami jas įgyvendinant.
Šaulių pavaldumas
200. Atliekant šaulio tarnybą, šauliai vienas kitam gali būti vadas arba pavaldinys. Šaulys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pavesta nuolat ar laikinai vadovauti kitiems šauliams, yra tų šaulių vadas, o šauliai, kuriems jis vadovauja, yra jo pavaldiniai.
201. Jei šauliai, einantys tolygias pareigas, vykdo bendras užduotis, vienas iš jų aukštesniojo vado įsakymu skiriamas vadu.
202. Šaulių tarpusavio santykiams reguliuoti nustatomos šios pareigybės (nuo žemiausios iki aukščiausios):
202.1. eilinis šaulys;
202.2. skyriaus vado pavaduotojas;
202.3. skyriaus vadas (skyrininkas);
202.4. būrio vado pavaduotojas (būrininkas);
202.5. būrio vadas;
202.6. kuopos vado pavaduotojas;
202.7. kuopos vadas;
202.8. rinktinės vado pavaduotojas;
202.9. rinktinės vadas;
202.10. LŠS vado pavaduotojas-jaunųjų šau …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.