DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2012 METŲ PROGRAMOS

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2012 METŲ PROGRAMOS Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2012 METŲ PROGRAMOS 2012 m. balandžio 25 d. Nr. 446 Vilnius Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1175/2011 (OL 2011 L 306, p. 12), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2012 metų programai (pridedama). 2. Pavesti Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2012 metų programą. MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________ PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 446 lietuvos konvergencijos 2012 metų programa I SKYRIUS. Finansų politikos apžvalga 1. Svarbiausiasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinys trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu – sustiprinti finansų rinkų pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mano, kad svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – toliau konsoliduoti viešuosius finansus ir iš esmės gerinti sričių, galinčių užtikrinti ekonomikos proveržį, būklę. Lietuvos konvergencijos 2012 metų programa (toliau – Programa) atspindi ekonominę politiką, išdėstytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), ir Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2011, Nr. 163-7741). Tradiciškai Konvergencijos programos projektas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta programa teikiami svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. 3. Programa orientuota į konkrečių tikslų įgyvendinimo priemonių kūrimą trumpuoju (artimiausiu) ir vidutiniu laikotarpiais, tai yra: 3.1. Įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų ilgalaikiu stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą; įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, leidžiantį išteklius naudoti efektyviai. 3.2. Atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, spartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos sistemų, energetinės priklausomybės nuo iškastinio kuro ir oro taršos mažinimo, kitas tvariam ūkiui būtinas struktūrines reformas. 3.3. Skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų. 3.4. Siekti, kad visuomenė palaikytų skelbiamus tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo. 3.5. Toliau vykdyti valiutų kursų mechanizmo II (toliau – VKM II) ekonominės politikos įsipareigojimus, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarią atitiktį Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p. 1) įtvirtintiems konvergencijos kriterijams ir pasirengti euro įvedimui. 4. Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Lietuvos struktūrinių reformų gairės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, o struktūrinių reformų priemonių įgyvendinimo eiga bus pateikta Nacionalinės reformų darbotvarkės projekte. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybė bus teikiama toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importuojamų iš trečiųjų šalių energetikos išteklių ir neprarasti produktyvumo, – tai leis sumažinti riziką dėl struktūrinio einamosios sąskaitos deficito (toliau – ESD) ir išsaugos Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui potencialą. 5. Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos, kurios leistų pasiekti ekonominės politikos tikslus. Remtasi prielaidomis dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis Europos Komisija naudosis rengdama ekonominės raidos scenarijų. 6. Nacionalinės valiutos lito (toliau - litas) kursas, fiksuotas euro atžvilgiu pagal valiutų valdybos principus, užtikrina, kad vidutinė infliacija Lietuvoje ilgainiui išliks artima euro zonos infliacijai. 7. Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) lygiui išliekant žemiau BVP potencialo, siekius neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis ištaisyti pernelyg didelio deficito būklę per 2012 metus. Švelninant ūkio ciklą, svarbiausias uždavinys – toliau užtikrinti pigų investicijų finansavimą mažinant palūkanų priedus už riziką. Įgyvendinama biudžeto politika atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkiui plėtoti būtinas produktyvias investicijas. 8. Po 2012 metų valdžios sektoriaus finansai bus toliau konsoliduojami bent po vieną procentinį punktą BVP kasmet, siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Valdžios sektoriaus skola sunkmečiu sparčiai didėja, todėl siekiant išlaikyti stabilios valdžios sektoriaus skolos perspektyvą nustatomas naujas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie 0,5 procento BVP. Šis vidutinio laikotarpio tikslas sugriežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2020 metais siektų 69 procentus BVP. II SKYRIUS. EKONOMIKOS PERSPEKTYVOS I SKIRSNIS. PROJEKCIJŲ PRIELAIDOS 9. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant Europos Sąjungos (toliau – ES) fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ES valstybių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka prielaidas dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis naudosis Europos Komisija, 2012 metų pavasarį atnaujindama ekonominės raidos scenarijų. 1 lentelė. Pagrindinės prielaidos Rodiklio pavadinimas 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais Trumpalaikės palūkanų normos 1,7 1,6 1,7 2 2,7 Ilgalaikės palūkanų normos 5,4 6,4 6,5 6,7 6,8 JAV dolerio ir euro keitimo kursas (euro zonos ir VKM II šalys) 1,4 1,3 1,3 1,3 1,3 Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas 3,03 0 0 0 0 Valiutos keitimo kursas euro atžvilgiu (vidutinis metinis) (šalims, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės) N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Pasaulio (be ES) BVP augimas, procentais 4,2 4,2 4,3 4,3 4,3 ES BVP augimas, procentais 1,5 0,1 1,4 1,4 1,4 Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais 1,5 0,1 1,4 1,4 1,4 Pasaulio importo (išskyrus ES) augimas, procentais 7,4 6,2 6,8 6,8 6,8 Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį) 111,5 119,9 113,5 113,5 113,5 Šaltiniai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES – pagrindinė centrinio ūkio raidos scenarijaus prielaida. Centrinis ūkio raidos scenarijus, numatantis, kad pavyks užtikrinti potencialų ūkio augimą, taip pat priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos, palūkanų normų sumažėjimo ir investicijų padidėjimo iki daugiamečio vidurkio. II SKIRSNIS. PINIGŲ IR VALIUTOS KURSO POLITIKA 10. Lietuva formuoja pinigų politiką fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Toks valiutos kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika ir kartu su konkurenciją skatinančia ekonomine aplinka leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Ekonomikos atvirumas, santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, valiutos kurso svarba kainų stabilumui – svarbūs Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto valiutos kurso strategiją. Tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo ateityje litą pakeisti euru. Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą, Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 dienos. Lietuvos pinigų ir valiutos kurso politikos tikslai nesikeičia. Lietuva dalyvauja VKM II, išlaikydama griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu, ir siekia prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus. Lietuvos bankas išlaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris esant palankiai makroekonominei situacijai užtikrins sklandų ir greitą valiutos pakeitimą. III SKIRSNIS. VKM II ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMO APŽVALGA 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo vykdyti ekonominę politiką, dėl kurios įsipareigojo 2004 m. birželio 28 d. prisijungdama prie VKM II. Siekdamas užtikrinti subalansuotą paskolų augimą šalyje, Lietuvos bankas ėmėsi kelių priemonių. Pirmiausia praėjusiais metais įsigaliojo Atsakingo skolinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Žin., 2011, Nr. 136-6482), reglamentuojantys bankų rizikos vertinimo principus ir prisiimamą riziką. Šis teisės aktas nustato maksimalų kredito ir įkeisto turto vertės santykį, įmokos dydžio ir pajamų santykį ir paskolos terminą, taip pat užtikrina, kad klientai, prieš pasirašydami sutartį, gautų pakankamą ir palyginamą informaciją apie paskolos sąlygas. Be to, Atsakingo skolinimo nuostatuose nustatyti griežtesni skolinimo užsienio valiutomis apribojimai. Jeigu paskolų augimas rodytų ekonomikos perkaitimo ar kreditavimo stokos požymius, Lietuvos bankas turi teisę pakeisti kredito ir įkeisto turto vertės santykio ir įmokos dydžio ir pajamų santykio dydžius, kad atitinkamai sugriežtintų ar sušvelnintų kredito standartus. Siekiant užtikrinti veiksmingą bendrą finansų sektoriaus priežiūrą, draudimo ir vertybinių popierių priežiūros institucijų funkcijos perduotos Lietuvos bankui. Šis naujas padalinys stiprina sisteminės rizikos valdymą, atlieka vartotojų švietimo ir vartotojų skundų nagrinėjimo funkcijas. 2011 metais ūkio aplinka tapo visiškai kitokia, nei stojant į VKM II, todėl įsipareigojimai sparčiau įgyvendinti struktūrines reformas – prioritetiniai. Dėl 2008 metais įvykusio ūkio nuosmukio neįmanoma siekti subalansuoto biudžeto, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įsipareigojusi valdžios sektoriaus deficitą 2012 metais sumažinti iki 3 procentų BVP. Planuojamos priemonės, įpareigosiančios vykdyti anticiklinę ir antiinfliacinę biudžeto politiką: 2011 metais parengti atitinkamų teisės aktų projektai. Toliau bus vykdomos pensijų sistemos, švietimo sistemos, sveikatos apsaugos sistemos reformos. Kitos struktūrinių reformų įgyvendinimo priemonės bus nurodytos 2012 metų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje. IV SKIRSNIS. ŪKIO CIKLAS IR VIDUTINIO LAIKOTARPIO CENTRINIS ŪKIO RAIDOS SCENARIJUS Realusis sektorius 12. Gana spartų BVP didėjimą 2011 metais (5,9 procento), kaip ir prognozuota, lėmė auganti gamyba ir atsigaunantis vartojimas. Iki 2011 metų III ketvirčio ekonomika augo labai sparčiai, tačiau IV ketvirtį patyrė ES skolos krizės sukeltą poveikį, taigi užfiksuotas lėtesnis augimas. Mažiau augusios užsienio paklausos poveikį sušvelnino sparčiau augusi vidaus paklausa, ypač privatus vartojimas. Jis paskutinį metų ketvirtį augo itin sparčiai. 2011 metais labiausiai augo statybos (19,2 procento), finansinės ir draudimo veiklos (9,8 procento), prekybos, transporto ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų (7,2 procento), pramonės ir energetikos (6,6 procento) sektorių bendroji pridėtinė vertė. 2011 metais, palyginti su 2010 metais, prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 13,7 ir 12,7 procento), todėl grynasis eksportas teigiamai veikė BVP augimą. Lietuvos ūkis išsaugojo konkurencingumą, todėl eksporto augimo 2013–2015 metais mastas turėtų būti artimas daugiamečiam vidutiniam eksporto augimo mastui. Tačiau dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų perspektyvų 2012 metais Lietuvos eksporto paklausa sumažės, todėl ir jo plėtra bus lėtesnė. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2011 metais padidėjo 17,1 procento (ypač spartus šio rodiklio augimas užfiksuotas I ir II ketvirčiais – atitinkamai 45,7 ir 20,7 procento). Investicijos į negyvenamosios paskirties pastatus ir statinius išaugo 18,5 procento, gyvenamuosius pastatus – 1,5 procento, transporto priemones – 38 procentus, mašinas ir įrenginius – 21,7 procento, ilgalaikį nematerialųjį turtą – 3,1 procento. Itin sparčiai investicijos augo pirmąją metų pusę. Antrąjį pusmetį, lėtėjant pasaulio ekonomikai, įmonės buvo mažiau linkusios investuoti, todėl investicijos, ypač į transporto priemones, augo mažiau. Įmonės iki 2011 metų vidurio naujino per nuosmukį sumenkusius automobilių parkus, o antrojoje metų pusėje, padidėjus neapibrėžtumui dėl tolesnės ekonomikos plėtros, naujų transporto priemonių įsigijo vangiau. Panaši buvo ir investicijų į gamybos plėtrą kaita: 2011 metų pirmąjį pusmetį, ekonomikai atsigaunant, suaktyvėjo investicijos į mašinas ir įrenginius, tačiau antrojoje metų pusėje šios investicijos augo lėčiau. 2011 metais gyvenamųjų pastatų statyba ypač pagyvėjo, veikiausiai dėl pradėtų prieš nuosmukį ir tik 2011 metais užbaigtų projektų. Dėl neapibrėžtų globalios ūkio plėtros perspektyvų Lietuvos ūkio subjektai atidės savo investicinius planus, todėl investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą 2012 metais turėtų augti vos 2,5 procento, tačiau 2013–2015 metais, atsigavus išorinei aplinkai, tikimasi spartesnio jų augimo – investicijos turėtų vidutiniškai augti apie 5 procentus. Eksporto plėtra, investicijos ir darbo jėgos paklausa sudarė sąlygas didėti vartotojų pasitikėjimui ir augti vartojimui. Po kelerius metus trukusio realaus galutinio vartojimo mažėjimo 2011 metais fiksuotas 4,7 procento augimas, o namų ūkių vartojimo išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 6,1 procento. Privatų vartojimą labiausiai skatino gerėjusios namų ūkių nuotaikos ir atsigaunanti darbo rinka – mažėjo nedarbas, augo užimtumas ir darbo užmokestis. Tai leido namų ūkių pajamoms augti greičiau už infliaciją ir didino jų perkamąją galią. Padidėjusi perkamoji galia ir gerėję ateities lūkesčiai mažino namų ūkių paskatas taupyti, todėl namų ūkiai galėjo skirti didesnę dalį pajamų ne pirmo būtinumo prekėms įsigyti. Tai ypač pasakytina apie 2011 metų IV ketvirtį, kai privatus vartojimas per metus paaugo 8,1 procento. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir toliau ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas 2012 metais saikingai didėti privačiam vartojimui: pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, tai skatina vartoti, o ne kaupti ateičiai. 2012 metais padidėjus užimtumui ir sparčiau augant darbo užmokesčiui namų ūkių vartojimas augs greičiau nei BVP. Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu išliks nuosaikus. Nors 2012 metais numatoma pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų lėta plėtra, o ES ekonomikos augimo perspektyvos vis dar rizikingos, Europos centrinio banko ir ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad ir 2012–2015 metais toliau formuosis palankios sąlygos augti Lietuvos ūkiui. 2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS* kodas Rodiklio reikšmė 2011 metais, mln. litų Pokytis, procentais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais BVP, grandine susieta apimtis B1*g 80 668,5 5,9 2,5 3,7 3,4 4,3 BVP, to meto kainomis B1*g 106 006,3 11,5 4,3 7 7 7,9 BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis) Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI) P.3 49 902,5 6,1 4,5 3,7 5,1 4 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos P.3 13 396,8 0,4 -1,7 3,8 -0,9 5,6 Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 16 331 17,1 2,5 5,4 3,6 6,5 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netektį, BVP procentais P.52+P.53 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Prekių ir paslaugų eksportas P.6 62 510 13,7 0,9 8,2 9,4 7,7 Prekių ir paslaugų importas P.7 61 262,9 12,7 1,8 8,5 9,8 8,1 BVP (grandine susieta apimtis) didėjimą lemiantys veiksniai, procentais Galutinė vidaus paklausa – 5,4 3,3 4,1 3,9 4,8 Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netektį P.52+P.53 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. Prekių ir paslaugų balansas B.11 – 0,5 -0,8 -0,4 -0,5 -0,4 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Europos sąskaitų sistema. Infliacija 13. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI), 2011 metais sudarė 4,1 procento ir buvo kur kas didesnė nei 2010 metais (1,2 procento). Svarbiausias vidutinės infliacijos veiksnys 2011 metais buvo pakilusios su išorės aplinka susijusios kainos. Ypač didelį poveikį turėjo pabrangęs maistas, tačiau prisidėjo ir kitos – degalų ir administruojamosios – kainos. Maždaug iki metų vidurio Lietuvoje spartėjo maisto kainų augimas, skatinamas sparčiau kilusių pasaulinių maisto kainų. Vėliau maisto kainos Lietuvoje per metus augo vis mažiau, nes pasaulinių maisto kainų kilimas taip pat lėtėjo, o nuo gruodžio mėnesio kainų kilimas jau buvo mažesnis negu prieš metus. Galima palyginti su gegužės mėnesiu, kai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei anksčiau (11,1 procento), tačiau jų augimas sulėtėjo daugiau nei perpus (iki 4,4 procento 2012 metų vasario mėnesį). Kitaip nei didelį poveikį infliacijai turėjusi maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų grupė, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai infliaciją veikė mažai. 2011 metais jų kainos buvo tik maždaug 1 procentu didesnės nei 2010 metais. Administruojamųjų kainų metinis augimas su keleto mėnesių išimtimis spartėjo maždaug nuo 2011 metų vidurio. Labiausiai per metus pabrangusi šiluminė energija turėjo įtakos bendrajam administruojamųjų kainų pokyčiui, o 2012 metų sausio mėnesį – ir nuo metų pradžios pakilusios elektros kainos. Šilumos energijos kaina 2011 metais ir 2012 metų pradžioje didėjo beveik kiekvieną mėnesį dėl jos gamybai naudojamo kuro, daugiausia importinių gamtinių dujų, brangimo. Didėjusi dujų kaina veikė ir kitas administruojamąsias kainas, pavyzdžiui, 2011 metų viduryje gerokai pabrango buitiniams vartotojams tiekiamos gamtinės dujos. Degalų kainos per 2011 metus didėjo smarkiai, bet labai sumažėjo metų pabaigoje, daugiausia dėl 2010 metų mėnesinės bazės efekto. Tačiau vis tiek 2011 metais degalai pabrango vidutiniškai 13,7 procento. Su vidaus paklausa susijusios kainos 2011 metais ir 2012 metų pradžioje augo nedaug ir prie bendrosios infliacijos prisidėjo menkai. Tai rodo, kad nors mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apyvarta sparčiai didėjo iš vidaus paklausos kylantis spaudimas kainoms buvo menkas. Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, o išorės veiksnių – maisto žaliavų ir energijos – kainų poveikis menkas, metinės ir vidutinės metinės infliacijos lygis mažės ir 2012 metų pabaigoje neviršys 3 procentų. Nepaisant to, yra rizika, kad dėl galimų tarptautinių naftos tiekimo sutrikimų ar geopolitinių konfliktų naftos kaina augs sparčiau, nei numatyta Europos Komisijos prielaidose, ir tai neigiamai paveiktų įvairių prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje. Be to, pasaulyje nuolat didėja maisto paklausa, taigi maisto žaliavų ir produkcijos kainos mažėti galėtų tik susidarius derliui palankioms gamtinėms sąlygoms. Todėl maisto žaliavų brangimas vidutiniu laikotarpiu taip pat priskirtinas prie didesnės infliacijos rizikos. Maisto žaliavų ir energijos kainų poveikis infliacijai Lietuvoje būtų didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies. Kita vertus, nors tarptautinės institucijos prognozuoja, kad ateityje maisto žaliavų ir energijos kainos išliks aukštos, yra teigiama rizika, kad pasiektos aukštos kainos artimiausiais metais didės mažiau. 2012 metais, sulėtėjus eksporto augimui, darbo užmokestis didės šiek tiek lėčiau nei 2011 metais. Vėliau, atsigavus užsienio paklausai ir toliau šalyje mažėjant darbo jėgos, darbo užmokestis neišvengiamai pradės didėti sparčiau. Didėjanti vartotojų perkamoji galia irgi skatins bendrojo kainų lygio kilimą vėlesniais metais. Numatoma, kad 2012–2015 metais vidutinė metinė infliacija bus 2,7–3,5 procento. 3 lentelė. Kainų rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2011 metais Pokytis, procentais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 1. BVP defliatorius 131,4 5,3 1,7 3,2 3,4 3,4 2. Privataus vartojimo defliatorius 135,4 4 3,1 3,3 3,6 2,8 3. SVKI* (vidutinis metinis) 104,1 4,1 2,7 3,1 3,5 3,5 4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius 149,6 2,5 -9,5 2,5 1,4 5,4 5. Investicijų defliatorius 114,2 2,9 0 2,5 2,7 2,7 6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 131,9 11,8 5,2 1,8 2 2 7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius 137,2 12,8 4,1 1,6 1,6 1,6 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija. *SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas. Darbo rinka 14. Nors nedarbo lygis 2011 metų IV ketvirtį vis dar buvo aukštas ir siekė 13,9 procento, per metus (palyginti su 2010 metų IV ketvirčiu) jis sumažėjo 3,2 procentinio punkto. 2011 metais nedarbo lygis sudarė 15,4 procento ir buvo vidutiniškai 2,4 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus, o nedarbo mažėjimas buvo vienas sparčiausių ES. Tai lėmė 2 procentais išaugęs užimtųjų ir 14,5 procento sumažėjęs bedarbių skaičius. 2011 metais 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis sudarė 60,7 procento ir per metus padidėjo 2,9 procentinio punkto. Užimtumas didėjo dėl to, kad gausėjo laisvų darbo vietų (per metus – 3,1 tūkstančio). 2011 metais labiausiai užimtųjų, palyginti su 2010 metais, didėjo transporto ir saugojimo sektoriuose – vidutiniškai 9,9 tūkst. (10,9 procento augimas), apdirbamosios gamybos sektoriuje – 4,5 tūkst. (2,1 procento augimas), informacijos ir ryšių, kitų paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto sektoriuose užimtųjų didėjo beveik vienodai – vidutiniškai po 3,8 tūkst. (atitinkamai 16,4, 14,2 ir 1,5 procento augimas). Užimtųjų labiausiai sumažėjo žemės ūkyje, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose – 4,7 tūkst. (3,9 procento sumažėjimas), finansų ir draudimo sektoriuje – 2,5 tūkst. (11,3 procento sumažėjimas). 2011 metų II pusmetį, palyginti su 2011 metų I pusmečiu, situacija ypač pagerėjo šiose ekonominės veiklos srityse: statybų sektoriuje užimtųjų padidėjo vidutiniškai 11,5 tūkst. (13,1 procento augimas), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto sektoriuje – 9,8 tūkst. (4,1 procento augimas), apdirbamosios gamybos sektoriuje – 3,9 tūkst. (1,9 procento augimas), informacijos ir ryšių sektoriuje – 3 tūkst. (11,2 procento augimas). 2011 metų antrojoje pusėje, įsivyraujant neapibrėžtumui dėl ES ekonomikos perspektyvų, verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus per artimiausius 2–3 mėnesius rezultatai ėmė prastėti. Tai rodė šalies verslo dalyvių netikrumą dėl verslo plėtros artimiausioje ateityje ir darbuotojų skaičiaus didinimo. Nepaisant to, pirmųjų dviejų 2012 metų mėnesių duomenys liudija apie rezultatų stabilizavimosi tendenciją, o tai leidžia tikėtis, kad 2012 metais užimtųjų truputį daugės. Optimizmo teikia ir 2012 metų sausio–vasario mėnesiais pagerėję vartotojų lūkesčiai, susiję su bedarbių skaičiaus pokyčiu artimiausius 12 mėnesių. Darbo jėgos sumažėjimas 2011 metais buvo viena iš priežasčių, dėl kurių sumažėjo bedarbių. Dėl atviros ES darbo rinkos, didelio gyventojų skaičiaus mažėjimo ir jų senėjimo vidutiniu laikotarpiu nesitikima, kad darbo jėgos gausės ar jos mažėjimas stabilizuosis. 4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2011 metais Pokytis, procentais 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais 1 369,7 2 0,7 0,8 0,9 0,9 2. Užimtumas, dirbta valandų 2 544 098 0,7 – – – – 3. Nedarbo lygis, procentais* 15,4 – 14 12,8 11,5 9,8 4. Produktyvumas (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam), tūkst. litų 69 346 3,8 1,8 2,8 2,4 3,4 5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai), litais 37,3 5,2 – – – – 6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų D.1 41 717,7 6 -0,8 5,5 7 8,1 7. Kompensacija vienam darbuotojui, litais 30 430,9 3,9 -1,5 4,6 6 7,2 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Pateikiama rodiklio reikšmė. Nors ekonomika atsigauna, nedarbas išliks gana didelis per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbas 2012 metais sumažės iki 14 procentų, o 2013–2015 metais toliau nuosekliai mažės ir atitinkamai sudarys 12,8, 11,5 ir 9,8 procento. Emigracijos srautų pokyčius ir jų poveikį nedarbo mažėjimui tiksliai įvertinti sudėtinga, kadangi nuo 2010 metų balandžio emigrantai kur kas aktyviau siekia įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. V SKIRSNIS. LIETUVOS MOKĖJIMŲ BALANSAS 15. Pirmąjį 2011 metų pusmetį buvusi neigiama, trečiąjį ketvirtį einamoji sąskaita turėjo gana didelį perteklių (1,7 procento BVP). Tačiau padidėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai ir sumažėjęs einamųjų pervedimų balanso perviršis lėmė, kad 2011 metų IV ketvirtį šalies mokėjimų balanso ESD buvo gerokai didesnis už suminį I–III ketvirčių deficitą ir siekė 3,8 procento BVP. Per visus 2011 metus ESD sudarė 1,7 mlrd. litų, arba 1,6 procento BVP. Neigiamai einamosios sąskaitos balansą veikė prekybos prekėmis deficitas, 2011 metais padidėjęs dėl toliau smarkiai brangusių gamtinių dujų, taip pat ne tokio palankaus grynojo mašinų, įrenginių, transporto priemonių ir vartojimo prekių eksporto. Per 2011 metus, palyginti su 2010 metais, prekių eksportas didėjo šiek tiek sparčiau už importą, o užsienio prekybos deficitas padidėjo 18,7 procento. Kaip ir anksčiau, 2011 metais einamosios sąskaitos balansą teigiamai veikė 1,2 procento BVP siekiantis einamųjų pervedimų perviršis, susidaręs daugiausia iš ES struktūrinių fondų paramos ir emigrantų perlaidų į Lietuvą. ES fondų einamieji pervedimai buvo 3,5 procento mažesni, o privačių asmenų perlaidos iš užsienio – 17,1 procento didesnės nei prieš metus. Atsižvelgiant į tai, kad smarkiai didėjo ir privačių asmenų perlaidos į užsienį, grynasis šių finansinių srautų poveikis einamiesiems pervedimams buvo ne toks palankus kaip 2010 metais. ESD mažino 14,1 procento didesnis nei prieš metus paslaugų balanso perteklius. Jo pokytį iš esmės lėmė toliau gerėjantis kelių transporto ir kelionių paslaugų balansas, nes labai padaugėjo užsieniečių kelionių į Lietuvą. 2011 metais pajamų balanso deficitas toliau didėjo (palyginti su 2010 metais beveik du kartus) ir daugiausia (kartu su prekių deficitu) lėmė ESD. Didėjantis pajamų balanso deficitas rodo toliau augantį Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių pelną. Mokėjimų balanso finansinės sąskaitos pokyčiai darė tiesioginę įtaką šalies tarptautinių investicijų balanso ir bendrosios užsienio skolos duomenims. Mažėjo užsienio turto, didėjo finansiniai įsipareigojimai užsieniui, taigi ir nominalusis užsienio skolos dydis – grynoji užsienio skola IV ketvirtį padidėjo 5,2, o bendroji skola – 1,4 procento. Tačiau 2011 metų pabaigoje, palyginti su 2010 metų pabaiga, skolos ir BVP santykis sumažėjo: grynosios užsienio skolos – nuo 39,4 iki 36 procento BVP, o bendrosios užsienio skolos – nuo 87,4 iki 80,8 procento BVP. 2010 metų antrojoje pusėje atsigavusios tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos ūkį 2011 metais nepakito ir turėjo teigiamą grynąjį finansinį srautą. Tačiau didžioji dalis tiesioginių užsienio investicijų – reinvestuotas užsienio kapitalo įmonių pelnas, o ne atėjusios naujos investicijos. 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje buvo sukaupta 37,2 mlrd. litų (10,8 mlrd. eurų) tiesioginių užsienio investicijų. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 11 615 litų (3 364 eurai) šių investicijų. Vidutiniu laikotarpiu einamosios sąskaitos balansas turėtų išlikti neigiamas: 2012 metais dėl sumažėjusios užsienio paklausos šalies ekonomikos atsigavimas sulėtės, todėl tikėtina, kad vidaus vartojimas taps dar svarbesnis šalies ūkio plėtrai, o importas augs labiau už eksportą. Einamieji ir kapitalo pervedimai ateinančius dvejus metus turėtų būti panašaus dydžio kaip 2011 metais. 5 lentelė. Sektorių balansai Rodiklio pavadinimas ESS kodas BVP procentas 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 1. Grynasis šalies skolinimasis B.9N 0,9 1,6 0,8 0,7 0,7 iš jo: prekių ir paslaugų balansas -1,3 -1,4 -1,6 -1,7 -1,7 pajamų ir pervedimų balansas* -0,3 0,9 0,7 0,7 0,7 kapitalo sąskaita* 2,5 2,1 1,7 1,7 1,7 2. Privataus sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) 6,4 4,6 2,9 1,8 0,8 3. Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) B.9N -5,5 -3 -2 -1 0 4. Statistinis neatitikimas 0 0 0 0 0 Šaltiniai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas*. VI SKIRSNIS. EKONOMINĖS RAIDOS RIZIKOS VEIKSNIAI 16. Didžiausią nerimą Lietuvos ekonomikai ir jos finansų institucijoms kelia didėjantis Europos šalių valstybinio ir finansų sektorių disbalansas, prognozuojama makroekonominė euro zonos recesija ir dėl šių priežasčių tikėtina lėtesnė pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos plėtra. Taigi Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES – pagrindinis ūkio raidos scenarijaus kitimo rizikos veiksnys. Ar išsipildys Programoje pateiktas centrinis ūkio raidos scenarijus, priklauso ir nuo šių prielaidų: ES paramos naudojimas 2012 metais padidės tiek, kiek suplanuota; ilgalaikių palūkanų už paskolas nacionaline valiuta normos tvariai sumažės iki lygio, priimtino investuotojams į gamybinius pajėgumus ir vartotojams (ši prielaida tapati tęstiniam šalies išteklių kaupimui valdžios sektoriaus skolai stabilizuoti); bus laiku įgyvendintos priemonės struktūrinio einamosios sąskaitos deficito ESD rizikai neutralizuoti. Dėl nestabilios išorinės aplinkos gali didėti spaudimas palūkanų už naujas paskolas didėjimui, o tai mažintų investicijas ir vartojimą. Neigiamą įtaką ūkio raidai gali turėti ir sparčiau, nei numatyta, brangstanti nafta. Jeigu papildomos šalies finansinių išteklių kaupimo priemonės 2012 metais pernelyg suvaržytų lietuviškos kilmės prekių rinką, lėtesnis ūkio augimas taptų centriniu ūkio raidos scenarijumi. Šias rizikas reikėtų valdyti – įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybę derėtų teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai mažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importuojamų iš trečiųjų šalių energetikos išteklių. ES paramos lėšų panaudojimo planų nuokrypis koreguotų BVP augimą tiek, kad korekcija sudarytų pusę panaudotų lėšų dalies BVP. Galima ir teigiama rizika, kad ūkio plėtra bus spartesnė, nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje, jeigu ES verslo pasitikėjimas didės sparčiau, nei numato Europos Komisijos 2012 metų pavasario ūkio plėtros scenarijus. ESD blogėjimo riziką gali iš esmės sušvelninti spartesnis už numatytą centriniame ūkio raidos scenarijuje eksporto augimas. III SKYRIUS. VALSTYBĖS FINANSAI I SKIRSNIS. FINANSŲ POLITIKOS STRATEGIJA 17. Sumažinus 2012 metais valdžios sektoriaus deficitą daugiau kaip 3 procentais BVP, valdžios sektoriaus finansai bus konsoliduojami toliau siekiant griežtesnio vidutinio laikotarpio tikslo. Sugriežtinamas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie 0,5 procento BVP. Taip siekiama didinti pasitikėjimą valiutų valdybos mechanizmu, kainų stabilumu ir užtikrinti, kad per keliasdešimt metų valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų BVP, netaptų papildoma našta ateities mokesčių mokėtojams, o ilguoju laikotarpiu kuo geriau būtų vykdomi socialiniai įsipareigojimai būsimiems pensininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų tikslas – pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP. Taip pat bus sudarytos tokios sąlygos, kad vėlesniais metais šis deficitas nuosekliai mažėtų po vieną procentinį punktą BVP, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 120-4881). 18. Siekiant toliau konsoliduoti viešuosius finansus, nustatomi šie vidutinio laikotarpio finansų politikos (makroekonominės politikos) prioritetai: 18.1. derinti vykdomą fiskalinę politiką su socialinės politikos prioritetais; 18.2. skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos reformas; 18.3. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą; 18.4. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES sanglaudos politiką; 18.5. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir ilgalaikėmis ūkio plėtrą užtikrinančiomis fiskalinės drausmės taisyklėmis, vykdyti sveikatos sistemos reformą; 18.6. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir tobulinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) vidutinio laikotarpio planavimo sistemą; 18.7. įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybę teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo; mokestinėmis priemonėmis skatinti mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro; 18.8. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą. 19. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, skatins investavimą, kurs verslui palankią aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, įgyvendinti. 2012-2015 metais planuojamos priemonės valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti 20. Pagal atnaujintą centrinį ūkio raidos scenarijų 2012 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduočiai įvykdyti prireikė papildomų konsolidavimo priemonių, kurios sudarė apie 1,4 procento BVP. 2012 metų užduoties neįvykdymo rizikai valdyti gali prireikti papildomų priemonių, sudarančių 0,2 procento BVP. 21. Numatomos šios priemonės 2012–2015 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims įvykdyti: 21.1. įšaldyti lėšas, išskyrus neišvengiamus atvejus, tokius kaip skolos aptarnavimo išlaidos ir įmokos į ES biudžetą, lėšas, atsilaisvinusias dėl netęstinų programų ar kitokių objektyvių priežasčių sumažėjus išlaidų, skirti deficitui mažinti; 21.2. viršplanines pajamas, gautas susidarius palankesnėms ūkio raidos sąlygoms, nenumatytoms centriniame ūkio raidos scenarijuje, skirti spartesnei konsolidacijai; 21.3. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą; 21.4. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą, siekiant sumažinti valdžios sektoriaus įsipareigojimus ateities pensininkams; 21.5. didinti dyzelinių degalų akcizą ir akcizą už cigaretes (kad būtų pasiekti ES acquis nustatyti minimalūs tarifai); 21.6. pereiti nuo 2013 metų prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo rinkos vertės, taip užtikrinti adekvatų privačios žemės apmokestinimą; 21.7. toliau mažinti viešąsias išlaidas ir (ar) keisti taikomus mokesčius, jeigu pirmiau paminėtų priemonių nepakaktų konkrečių metų deficito užduotims įvykdyti. Būtina pažymėti, kad 2012 metų pabaigoje, po eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, įgaliojimus gavusi vyriausybė rengs savo programą, kurioje turės atsispindėti konkrečios priemonės, naudotinos nuo 2013 metų valdžios sektoriaus balanso užduotims vykdyti. Šiuo metu Programoje aptartos tik tos priemonės, kurios atitinka esamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą arba dėl kurių priimti ar turi būti priimti sprendimai, derinami su ES teise. II SKIRSNIS. TARYBOS REKOMENDACIJŲ, KAIP IŠTAISYTI PERVIRŠINIO VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITO PADĖTĮ, ĮGYVENDINIMAS 22. 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacijoje, siekiant, kad 2012 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP, Lietuva raginama užtikrinti, kad 2010–2012 metų laikotarpiu būtų imtasi fiskalinės politikos priemonių, kurių vidutinė metinė vertė – bent 2,25 procento BVP, visų pirma apribotos pirminės einamosios išlaidos, taip pat nustatyti papildomas priemones, būtinas perviršinam deficitui iki 2012 metų ištaisyti, jeigu susidarytų palankios ciklo sąlygos, ir sparčiau mažinti deficitą, jeigu ekonominė arba biudžeto būklė būtų geresnė, nei tikėtasi. Lietuvai rekomenduojama tobulinti vidutinio laikotarpio biudžeto planavimo ir vykdymo sistemą – stiprinti fiskalinį valdymą ir skaidrumą bei išlaidų drausmę, įvesti būtinus perspektyvinius elementus ir mechanizmus, skirtus procikliškumui vengti. 2011 metais Lietuva toliau vykdė fiskalinės konsolidacijos priemones pagal perviršinio deficito procedūrą. Tačiau vietoj 2011 metais planuoto 5,3 procento BVP valdžios sektoriaus deficito, kaip nurodyta Lietuvos konvergencijos 2011 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491 (Žin., 2011, Nr. 54-2596), pasiektas 5,5 procento BVP deficitas: deficito užduotis viršyta dėl vienkartinio 0,2 procento BVP poveikio, kurį padarė beviltiškų paskolų, išduotų ankstesniais metais, nurašymas. Užduoties įvykdymą sunkino ir kitas vienkartinis 0,1 procento BVP poveikis, kurį lėmė 2011 metais priimtas Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas (Žin., 2011, Nr. 80-3897). Rengiant Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą vadovautasi nuostata, kad išlaidos, palyginti su 2011 metais, negali didėti, išskyrus neišvengiamus atvejus, taip pat tuos atvejus, kai būtina spręsti neatidėliotinus ar strateginius uždavinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos 2012–2014 metų preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindinių rodiklių“ (Žin., 2011, Nr. 55-2653), 2012 metų maksimalūs asignavimų (išlaidoms ir turtui įsigyti) limitai valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2010, Nr. 151-7712) patvirtintus asignavimus (neskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų, biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų programoms finansuoti, skolos tvarkymo išlaidų, įmokų į ES biudžetą), taip pat netęstinas programas ir 2010–2011 metų valstybės biudžeto programų vykdymą. Taigi asignavimų valdytojai, rengdami 2012 metų strateginių veiklos planų projektus, turėjo planuoti ne didesnį už 2011 metų darbo užmokesčio fondą; asignavimus (išskyrus ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšas, biudžetinių įstaigų pajamų įmokas į valstybės biudžetą, pajamų iš mokesčių dalį ir kitas lėšas, įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas programoms finansuoti, skolos tvarkymo išlaidas, įmokas į ES biudžetą), ne didesnius už patvirtintus 2011 metų valstybės biudžete, atsižvelgdami į netęstinas programas ir 2010–2011 metų valstybės biudžeto programų vykdymą. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos 2011 metų lapkričio mėnesį atnaujintas makroekonominių rodiklių projekcijas ir siekiant, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP, visiems asignavimų valdytojams 2012 metų valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu sumažinti 4 procentais. Pažymėtina, kad 4 procentais nemažintos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, įmokos į ES biudžetą ir lėšos, susijusios su valstybės skolos valdymu. Asignavimai teismams sumažinti 2 procentais. Sumažinus asignavimus, 2012 metų valstybės biudžeto asignavimai mažėja apie 500 mln. litų. Be to, dar 30 mln. litų papildomai sumažinti Valstybės investicijų 2012–2014 metų programai įgyvendinti 2012 metais numatomi skirti asignavimai, taip pat padidinti mokesčiai už gamtos išteklius, kelių naudojimą, išplėsta nekilnojamojo turto mokesčio bazė – į mokesčio objektą įtrauktas ir fizinių asmenų turimas nekomercinės paskirties turtas, nustačius 1 mln. litų neapmokestinamąją vertę iki tol neapmokestintam turtui. Patvirtintame Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme asignavimų valdytojams apribotos teisės prisiimti finansinius įsipareigojimus: asignavimų valdytojo įsipareigojimai, vykdomi iš valstybės biudžeto lėšų, per pirmus du 2012 metų ketvirčius negali viršyti 46 procentų, o per pirmus tris 2012 metų ketvirčius – 67 procentų metinės asignavimų sumos; asignavimų valdytojo programos, kuri finansuojama iš konkrečios valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies, kurios naudojimo apimtis ir tikslinė paskirtis nurodyta įstatyme ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, sąmata negali viršyti 85 procentų patvirtintos sumos; programos sąmata dėl likusios sumos tikslinama 2012 metų spalio mėnesį, suderinus tai su Finansų ministerija, kuri įvertina trijų ketvirčių pajamų iš mokesčių, iš kurių dalies finansuojama programa, surinkimo duomenis ir numatomą metinį surinkimą; nustatyta, kad Aplinkos ministerija 2012 metų mokėjimams vykdyti negali naudoti Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlyje jai numatytų iš Klimato kaitos specialiosios programos 297 450 tūkst. litų lėšų, numatomų gauti pagal 2012 metais sudarytus sandorius. Jeigu valstybės biudžeto pajamų planas nebus vykdomas, Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota iki 2012 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kad nebūtų viršyta 2012 metų valdžios sektoriaus deficito užduotis. Siekiant kuo efektyviau surinkti mokestines pajamas, ypač daug dėmesio skiriama kovai su prekių kontrabanda ir neteisėta apyvarta. Teritoriniu lygmeniu įdiegtas kontrolės institucijų veiklos koordinavimo modelis regionuose ir įsteigtos koordinacinės tarybos, į kurių sudėtį įeina regiono kontrolės institucijų (mokesčių inspekcijos, policijos, muitinės, darbo inspekcijos, valstybės sienos apsaugos) atstovai. Išsamius žinybinius kovos su oficialiai neapskaityta ekonomika planus (strategijas), atsižvelgdamos į atitinkamos srities grėsmių rizikos valstybės finansams laipsnį, yra patvirtinusios ir konkrečios kontroliuojančiosios institucijos. Šiuo metu visais minėtais lygmenimis daugiau dėmesio skiriama sritims, labiausiai veikiančioms šešėlinės ekonomikos mastą, tai yra kovai su kontrabanda, pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, nelegaliu darbu, akcizų kontrolei, parengtos ir įgyvendinamos atitinkamos priemonės. Šios pastangos jau 2011 metais davė teigiamų rezultatų. Pavyzdžiui, kovojant su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia apyvarta, 2011 metais legaliai realizuota cigarečių 12 procentų daugiau nei 2010 metais. Siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos reiškinių, susijusių su oficialiai neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu ir nelegaliu darbu, ir neigiamą jų įtaką valstybės biudžeto pajamoms, Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo plataus masto tikslinę programą, apimančią tiek rizikingų mokesčių mokėtojų atrankos, stebėsenos, kontrolės ir poveikio priemones, tiek priemones, kuriomis siekiama skatinti aktyviai prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo visuomenę, asocijuotas verslo struktūras ir pačius darbuotojus. Toliau vykdoma valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo sistemos reforma, kurios koncepcija pristatyta 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje, glaudžiai susijusi su 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvos 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL 2011 L 306 p. 41) nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę. Šiuo metu Finansų ministerija baigia rengti atitinkamų teisės aktų projektus, kuriuos ketina pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, kaip ir kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtino Išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijai (Žin., 2011, Nr. 131-6231) ir kartu su ES Tarybos rekomendacija pateikė ją svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Šie dokumentai apsvarstyti Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose. 2011 metais įgyvendinta finansų rinkos priežiūros sistemos reforma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymu (Žin., 2011, Nr. 145-6811). Iki šios reformos finansų rinkos priežiūrą vykdė trys institucijos – Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija. Nuo 2012 m. sausio 1 d. finansų rinkos priežiūros funkcijas atlieka viena institucija – Lietuvos bankas. Lietuvos bankui patikėta ir vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcija. Tai sudarė galimybes užtikrinti vienodą kredito įstaigų, draudimo ir investicinių paslaugų sektorių priežiūrą ir reguliavimą, geriau koordinuoti Lietuvos finansų rinkos sektorių priežiūrą ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, anksčiau skirtų Vertybinių popierių komisijai ir Draudimo priežiūros komisijai išlaikyti (šioms institucijoms išlaikyti iš valstybės biudžeto 2008 metais skirta apie 7 mln. litų, 2009 metais – apie 5 mln. litų, 2010 metais – apie 4 mln. litų, 2011 metais – apie 4,5 mln. litų). Vykdant finansų sektoriaus priežiūrą, daugiausia dėmesio ir toliau bus skiriama pagrindinių veiklos rizikų – kredito, likvidumo, rinkos ir operacinės – stebėjimui ir ribojimui. Daug dėmesio bus skiriama ir sisteminės rizikos stebėsenai ir valdymui, sistemiškai svarbių finansų sektoriaus įmonių priežiūrai. III SKIRSNIS. VALSTYBĖS BIUDŽETO POVEIKIS VIDUTINIO LAIKOTARPIO VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO TIKSLAMS 23. Apdairios fiskalinės politikos lūkesčiai – vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pagrindas. 24. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2011–2014 metais, palyginti su 2011 metais, labiausiai pakis dėl išlaidų darbo užmokesčiui, tarpiniam vartojimui ir socialinėms išmokoms augimo ribojimo: išlaidos augs lėčiau už nominalų BVP. Šiuo metu neturima duomenų apie naują finansinę perspektyvą ir jos įgyvendinimo planus, todėl remiantis prielaida tikėtina, kad 2014–2020 metais daugiametė finansinė programa atitiks daugiametes tendencijas, o bendrojo kapitalo 2014 metais bus sukaupta 3 procentiniais punktais BVP mažiau negu 2010 metais. Kadangi 2015 metais sparčiau didės darbo užmokestis ir kitos mokestinės bazės, susidarys sąlygos didėti darbo kompensacijai ir tarpiniam vartojimui valdžios sektoriuje. 25. Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės kinta dėl išlaidų augimo ribojimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir ES Tarybos rekomendacijose dėl pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito ištaisymo. 6 lentelė. Valdžios sektoriaus rodikliai (S13) 2011–2015 metais* Rodiklio pavadinimas ESS kodas Rodiklio reikšmė 2011 metais (mln. litų) BVP procentas 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 1. Valdžios sektorius S.13 -5 850,7 -5,5 -3 -2 -1 0 2. Centrinė valdžia S.1311 -3 482,5 -3,29 -0,63 -0,1 0,04 0,51 3. Regioninė valdžia S.1312 N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. 4. Vietinė valdžia S.1313 -402,4 -0,38 -0,14 -0,15 -0,08 -0,07 5. Socialinio draudimo fondų biudžetai S.1314 -1 965,8 -1,85 -2,26 -1,73 -0,97 -0,46 Valdžios sektorius (S13) 6. Visos pajamos TR 33 891,6 32 33,8 31,4 30,2 30 7. Visos išlaidos TE 39 742,3 37,5 36,8 33,4 31,3 30,1 8. Grynasis skolinimas / skolinimasis PDP B.9 -5 850,7 -5,5 -3 -2 -1 0 9. Palūkanos PDP D.41 1 902,4 1,8 2,2 2,1 2 1,8 10. Pirminis balansas -3 948,3 -3,7 -0,9 0,1 1 1,8 11. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės 0,1 0,3 0,3 0,5 0,4 Pajamos 12. Pajamos iš mokesčių (12=12a+12b+12c) 17 007,1 16 16,7 16,9 16,8 16,9 12a. Gamybos ir importo mokesčiai D.2 12 311 11,6 12,2 12,5 12,3 12,4 12b. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai D.5 4 692,6 4,4 4,4 4,4 4,5 4,5 12c. Kapitalo mokesčiai D.91 3,5 0 0 0 0 0 13. Socialinės įmokos D.61 10 783,9 10,2 10,1 9,7 9,7 9,7 14. Nuosavybės pajamos D.4 487,5 0,5 0,6 0,6 0,6 0,6 15. Kitos 5 613,2 5,3 6,5 4,2 3,1 2,9 16=6. Visos pajamos TR 33 891,6 32 33,8 31,4 30,2 30 Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995) 27 727,3 26,2 26,8 26,6 26,5 26,6 Išlaidos 17. Kompensacijos darbuotojams + tarpinis vartojimas D.1+P.2 16 696,3 15,8 14 14,1 13,5 14,2 17a. Kompensacijos darbuotojams D.1 10 719,2 10,1 8,9 8,9 8,5 9 17b. Tarpinis vartojimas P.2 5 977,1 5,6 5,1 5,2 4,9 5,2 18. Socialinės išmokos (18=18a+18b) 14 011,3 13,2 12,9 12,5 11,6 10,6 18a. Socialinės išmokos natūra D.6311, D.63121, D.63131 2 123,1 2 1,7 1,6 1,5 1,4 18b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D.62 11 888,2 11,2 11,3 10,8 10,1 9,2 19=9. Palūkanos PDP D.41 1 902,4 1,8 2,2 2,1 2 1,8 20. Subsidijos D.3 428,8 0,4 0,4 0,4 0,3 0,3 21. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas P.51 4 467,7 4,2 4,9 2,8 2,5 1,9 22. Kitos 2 235,8 2,1 2,4 1,6 1,3 1,2 23=7. Visos išlaidos TE 39 742,3 37,5 36,8 33,4 31,3 30,1 Galutinio vartojimo išlaidos P.3 20 008,1 18,9 16,7 16,6 15,7 16,1 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija. *Dėl apvalinimo pajamų ir išlaidų komponentų suma gali nesutapti su lentelės duomenimis „Visos pajamos“ ir „Visos išlaidos“. 7 lentelė. Valdžios sektoriaus pajamos 2011–2015 metais Rodiklio pavadinimas Rodiklio reikšmė 2011 metais (mln. litų) BVP procentas 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 1. Visos pajamos, remiantis prielaida, kad politika nesikeis 33 865,6 31,95 33,79 31,4 30,24 29,99 2. Diskrecinės pajamų priemonės 26 0,02 0,02 0,01 0,01 0,05 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija. Šiuo metu žinomos diskrecinės pajamų priemonės sudarys tik simbolinę pajamų dalį. Rodiklio reikšmė 2011 metais sudarė apie 26 mln. litų, arba 0,02 procento BVP. 2015 metais jos visas pajamas padidins tik 0,05 procento BVP. 8 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos, kurios neturėtų būti įtrauktos į išlaidų kontrolinę užduotį Rodiklio reikšmė 2011 metais (mln. litų) BVP procentas 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 1. Išlaidos ES programoms, visiškai atitinkančios ES fondų pajamas 5 973,3 5,6 5,8 5,4 4 3,3 2. Išlaidos, visiškai atitinkančios įstatymų numatytą pajamų padidėjimą 26 0,02 0,02 0,01 0,01 0,05 3. Nedarbo išmokų išlaidų nediskreciniai pokyčiai -154,3 -0,15 0,03 0,02 0 0 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija. Nedarbo išmokų išlaidų nediskreciniai pokyčiai 2011 metais sudarė apie 154,3 mln. litų, arba 0,15 procento BVP. Nedarbo išmokos vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis dėl palankesnės situacijos darbo rinkoje. Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos (BVP procentais) nuolat kis dėl didėjančios 2007–2013 metų ES struktūrinės finansinės paramos panaudojimo: 2012 metais jos sieks 33,8 procento BVP, o 2015 metais sumažės iki 30 procentų BVP. BVP dalis, kurią sudaro pajamos iš netiesioginių mokesčių, didės 0,7–0,9 procentinio punkto BVP dėl papildomų mokestinių priemonių ir mokesčių administravimo gerinimo ir išliks apie 12,4 procento BVP. Pajamos iš tiesioginių mokesčių bus stabilios – apie 4,5 procento BVP. Toliau vykdoma pensijų reforma leis pasirengti mažinti numatomą 2060 metų valdžios sektoriaus skolą. Ji plačiau aprašyta 48 punkte. 2012 metais pensijų reformai įgyvendinti skirtų mokestinių pajamų dalis, pervesta į privačius pensijų fondus, sudarys apie 0,3 procento BVP. Įmokos į pensijų fondus projektuojamos kaip laikinai sumažintos vidutiniam laikotarpiui. Palūkanų išlaidos, kaip dalis BVP, 2011 metais sudarė 1,8 procento BVP. 2012 metais jos padidės iki 2,2 procento BVP, o 2015 metais pradės mažėti iki 1,8 procento BVP. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas lėtės dėl pasibaigiančios 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ir prasidedančios 2014–2020 metų daugiametės finansinės programos lėšų naudojimo daugiamečių tendencijų. Valdžios sektoriaus subsektorių balansai 26. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus balansas 2011 metais buvo neigiamas – nustatytas apie 1,9 procento BVP deficitas. Vietos valdžios subsektoriaus 2011 metų deficitas sudarė 0,4 procento BVP. Projektuojama, kad 2012–2014 metų vietos valdžios subsektorius bus artimas subalansuotam. Vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos lėmė, kad apie du trečdalius valdžios sektoriaus deficito 2011 metais sudarė centrinės valdžios subsektoriaus deficitas – 3,3 procento BVP. Jis susidarė ankstesnei Lietuvos Respublikos Vyriausybei neįgyvendinus planuotų papildomų priemonių, skirtų struktūrinėms pajamoms didinti. Centrinės valdžios ir socialinio draudimo fondų subsektorių deficito mažėjimas 2011–2014 metais turės lemti viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu. Duomenys, pateikti 9 lentelėje, rodo, kad vidutinis kasmetinis valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2012 metais turi mažėti apie 1,1 procento BVP, – tai perpus mažiau, nei skelbiama parengtose pagal sutartą ES metodiką rekomendacijose, kaip ištaisyti perviršinį deficitą. IV SKIRSNIS. STRUKTŪRINIS VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITAS IR FISKALINĖS POLITIKOS TĘSTINUMAS 27. 2011 metų struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo 0,7 procentinio punkto BVP ir sudarė 4,3 procento BVP. Apskaičiuota, kad planuotas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2012 metais sudarys 2,2 procento BVP, o dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendintų išlaidų mažinimo ir struktūrinių pajamų didinimo priemonių 2015 metais sumažės iki 0,3 procento BVP. Norint šiuos planus įgyvendinti, būtina toliau ryžtingai riboti išlaidas, didinti pajamas, spartinti struktūrines reformas ir laikytis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme nustatytos išlaidų augimo ribojimo taisyklės. Gamybos apimties atotrūkio įvertinimas 28. BVP ciklui apskaičiuoti taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad 2011–2015 metų laikotarpiu gamybos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas. Gamybos atotrūkis sudarys -3,9 procento 2012 metais, -2,7 procento 2013 metais, -2 procentus 2014 metais ir -0,4 procento 2015 metais. Dėl trumpų duomenų eilučių ir struktūrinių pokyčių, taikant Hodrick Prescot (HP) filtro metodą ar gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija), Lietuvos gamybos atotrūkis vertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos išlieka laikinai nepriimtinos. NAIRU skaičiavimo metodika neleidžia įvertinti struktūrinių pokyčių. Pirma, sparti 2006–2007 metų statybos plėtra neįprastai skatino ciklinį nedarbo mažėjimą, kurį pagal NAIRU skaičiavimo metodiką galima buvo vertinti kaip ilgalaikį. Antra, bendra Europos darbo rinka pakeis ciklinius užimtumo pokyčius: integracija mažins ciklinį nedarbą, nes tikėtina, kad dalis netekusiųjų darbo emigruos. Ciklinis nedarbas galėjo virsti nuolatiniu darbo jėgos mažėjimu, tačiau šiuo metu nėra patikimo pagrindo jį įvertinti. 9 lentelė. Ekonomikos ciklai Rodiklio pavadinimas ESS kodas BVP procentas 2011 metais 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 1. BVP augimas / grandine susietos apimties augimas 5,9 2,5 3,7 3,7 3,4 2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-) PDP B.9 -5,5 -3 -2 -1 0 3. Palūkanos PDP D.41 1,9 2,2 2,1 2 1,8 4. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės 0,11 0,32 0,3 0,48 0,44 5. Potencialus BVP augimas, procentais 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 iš jo: darbo jėga N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. kapitalas N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. technologinė pažanga N.A. N.A. N.A. N.A. N.A. 6. Gamybos apimties atotrūkis -4 -3,9 -2,7 -2 -0,4 7. Ciklinė biudžeto komponentė -1,26 -1,1 -0,8 -0,5 -0,1 8. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2–7) -4,2 -1,9 -1,3 -0,5 0,1 9. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (8+3) -2,3 0,3 0,8 1,5 2 10. Struktūrinis balansas (8–4) -4,3 -2,2 -1,6 -1 -0,3 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija. Hodrick Prescot (HP) filtro metodo trūkumas tas, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai rodo aiškius gamybos poslinkius. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Tačiau dideli valdžios sektoriaus struktūrinio deficito 2007–2008 metų perskaičiavimai rodo, kad anksčiau darytos rezervacijos pagrįstos. Skaičiuojant valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą, turėtų būti atsižvelgiama į abiejų metodų trūkumus: nė vienas iš jų negali įvertinti dėl išorinio disbalanso pokyčių laikinai gaunamų (netenkamų) pajamų. 2008 metais paskolų prieaugis sudarė apie šeštadalį privataus ir valdžios sektorių įplaukų, todėl staigus užsienio kredito paskatos praradimas ir išorinio disbalanso susireguliavimas labai pakeitė mokestinių bazių didėjimą ir mokesčių lankstumą, palyginti su mokestinėmis bazėmis, nors sutarti ES metodai tokių ciklinių pajamų nerodė. Šiai rizikai pasitvirtinus, abiem metodais apskaičiuojamo valdžios sektoriaus struktūrinio deficito paklaidos sudarė kelis procentinius punktus. Dėl šių priežasčių labai padidėjo 2008 metų valdžios sektoriaus struktūrinio deficito įvertis. Atsižvelgiant į praktiškai pasiteisinusią rezervaciją dėl nepatikimos metodikos, pagal kurią apskaičiuojamos struktūrinės valdžios sektoriaus rodiklių reikšmės, ši rezervacija išlaikoma ir atnaujintoje Programoje. V SKIRSNIS. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS DYDIS IR KITIMAS 29. 2011 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola, atsižvelgiant į taikytas išvestines finansines priemones, sudarė 38,5 procento BVP (2010 metais – 38 procent …