← Lietuva

Trumpai

Šis teisės aktas nustato pastatų energinio naudingumo vertinimo ir sertifikavimo tvarką, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir anglies dvideginio išskyrimą.

Ką jis reguliuoja

Kam jis rūpi

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.09:2005 „PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS. ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS“ PATVIRTINIMO 2005 m. gruodžio 20 d. Nr. D1-624 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2005, Nr. 147-5361) 1.10 punktu bei įgyvendindamas 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, 1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (pridedama). 2. Nustatau, kad statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ įsigalioja nuo 2006 m. sausio 4 d. APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.01.09:2005 Pastatų energinis naudingumas. energinio naudingumo sertifikavimas. I. bendrosios nuostatos 1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB 2002-12-16 „Dėl pastatų energinio naudingumo“. Reglamentas taikomas įvertinant šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [3.2] energinį naudingumą ir energinio naudingumo sertifikavimui. 2. Reglamento tikslai: 2.1. įgyvendinant Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus; 2.2. racionaliai ir ekonomiškai naudoti energijos šaltinius (naftos produktus, gamtines dujas, kietąjį kurą ir kt.), kurie yra ir pagrindiniai anglies dvideginio išskyrimo šaltiniai; 2.3. sudaryti prielaidas efektyvesniam energijos vartojimui, nes efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbią politikos ir taikomų priemonių dalį, reikalingą, kad būtų laikomasi 1997 m. gruodžio 11 d. Kiote priimto Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, ratifikuoto 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. IX-1203 „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2002, Nr. 126-5728); 2.4. sudaryti prielaidas energijos poreikio valdymui, nes energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Europos Sąjungai daryti įtaką visuotinei energijos rinkai ir taip užtikrinanti energijos tiekimą atsižvelgiant į vidutinę trukmę ir ilgalaikę perspektyvą; 2.5. mažinti gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriaus energijos suvartojimą, kuris sudaro daugiau kaip 40% bendro energijos suvartojimo Europos Sąjungoje ir vis plečiasi; dėl tokios tendencijos šio sektoriaus suvartojamos energijos dalis augs, taip pat didės ir išskiriamo anglies dvideginio kiekis; 2.6. mažinti ir apriboti anglies dvideginio išskyrimą į aplinką įgyvendinant 1993 m. rugsėjo 13 d. Europos Tarybos direktyvą 93/76/EEB dėl išskiriamo anglies dvideginio kiekio apribojimo efektyviau vartojant energiją, kurioje reikalaujama, kad Europos Sąjungos valstybės narės rengtų, įgyvendintų ir atsiskaitytų už efektyvaus energijos vartojimo pastatų sektoriuje programas; 2.7. įgyvendinti 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo nuostatas, kad statybos objektai ir jų įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsižvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas, energijos suvartojimas būtų mažesnis; 2.8. kad pastatų energinis naudingumas būtų apskaičiuojamas pagal vieningą metodiką, paremtą Europos standartais [3.10-3.14] ir užtikrinančią vienodas sąlygas Europos Sąjungos valstybėms narėms imantis energijos taupymo priemonių pastatų sektoriuje ir leidžiančią būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti tikslų energinį naudingumą Bendrijos nekilnojamojo turto rinkoje; 2.9. siekiama, kad nauji pastatai atitiktų minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kad pastatų energinį naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai; 2.10. siekiama, kad kapitalinė esamų didelių pastatų renovacija turėtų būti laikoma proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant šių pastatų energinį naudingumą. II. Nuorodos 3. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 124-5626; 2003, Nr. 104-4649, Nr. 123-5592; 2004, Nr. 73-2545; 2005, Nr. 143-5175); 3.2. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611); 3.3. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372); 3.4. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733); 3.5. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586); 3.6. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507, Nr. 98-2831); 3.7. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670); 3.8. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851, Nr. 125-4519; 2005, Nr. 96-3612); 3.9. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80, Nr. 85-3185); 3.10. LST EN ISO 6946:2000 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996)“; 3.11. LST EN ISO 6946:2000/A1:2003 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996/Amd.1:2003)“; 3.12. LST EN ISO 13370:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos perdavimas gruntu. Apskaičiavimo metodai (ISO 13370:1998)“; 3.13. prEN 15217:2005 „Energy performance of buildings. Methods for expressing energy performance and for energy certification of buildings“; 3.14. prEN 15203:2005 „Energy performance of buildings. Assessment of energy use and definition of ratings“. III. PAGRINDINĖS sąvokos 4. Šiame Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: 4.1. pastato energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį; 4.2. pastato energinio naudingumo sertifikavimas – reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas [3.1]; 4.3. pastato energinio naudingumo sertifikatas (toliau – Sertifikatas) – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė; 4.4. pastato ar pastato dalies kvalifikacinis rodiklis – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotas rodiklis, pagal kurio vertę nustatoma pastato energinio naudingumo klasė; 4.5. pastato ar pastato dalies energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir šio Reglamento reikalavimus nustatyta pastato energinio naudingumo klasė; 4.6. pastato ar pastato dalies norminės energijos sąnaudos – tam tikros paskirties pastatų energijos sąnaudos, atitinkančios statybos techninių reglamentų reikalavimus; 4.7. pastato ar pastato dalies atskaitinės energijos sąnaudos – numatomos mažiausiai energijos naudojančių 50 tam tikros paskirties pastatų vidutinės energijos sąnaudos; 4.8. pastato ar pastato dalies skaičiuojamosios energijos sąnaudos – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotos pastato standartines naudojimo sąlygas atitinkančios energijos sąnaudos; 4.9. norminė šiluminio techninio rodiklio vertė – statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodyta šiluminio techninio rodiklio vertė; 4.10. atskaitinė šiluminio techninio rodiklio vertė – mažiausiai energijos naudojančių 50 tam tikros paskirties pastatų vidutinė rodiklio vertė; 4.11. skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė – pastato būklę atitinkanti šiluminio techninio rodiklio vertė. Paženklintų atitikties „CE“ ženklu statybos produktų skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė atitinka šio rodiklio projektinę vertę; 4.12. pastato naudingasis plotas – visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus. Ši sąvoka atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnyje 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančią sąvoką „bendras naudingasis vidaus patalpų plotas“ [3.1]. Gyvenamosios paskirties pastatų atveju ši sąvoka atitinka [3.6] pateiktą gyvenamojo pastato šildomo ploto apibrėžimą; 4.13. visuomeninės paskirties pastatas [3.8] – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir, atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 [3.2] nuostatas, priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio ar sporto paskirties pastatų pogrupiui; 4.14. kapitaliai renovuojamas pastatas – šiame Reglamente kapitaliai renovuojamas pastatas suprantamas, kaip pastatas, kurio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato likutinės vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės; 4.15. pastatas – šiame Reglamente pastato sąvoka atitinka [3.1] pateiktą sąvoką. IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI 5. Reglamente naudojami šie sutrumpinimai: 5.1. pastato energinio naudingumo sertifikavimas – sertifikavimas; 5.2. langai, stoglangiai, švieslangiai, įstiklintos balkonų durys ir kitos skaidrios atitvaros – langai. 6. Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai: Simbolis Dydis Vienetai C pastato kvalifikacinis rodiklis - λ šilumos laidumo koeficientas W/(m·K) R šiluminė varža m2·K/W Rg oro tarpo šiluminė varža m2·K/W Rsi vidinio paviršiaus šiluminė varža m2·K/W Rse išorinio paviršiaus šiluminė varža m2·K/W Rt visuminė šiluminė varža m2·K/W Rs suminė šiluminė varža m2·K/W U šilumos perdavimo koeficientas W/(m2K)  ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas W/(mK) g įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas - K oro skverbtis m3/(m2h) A plotas m2 d atitvaros sluoksnio storis m P perimetras m h aukštis m w sienos ar pamato storis m B′ būdingasis grindų matmuo m dt atstojamasis grindų storis m θ temperatūra ºC 7. Reglamente vartojami poraidžiai: ce – perdangos, kurios ribojasi su išore; si – vidinis paviršius; ds – projektinis; t – visuminis; d – durys; v – vėdinimas; e – išorė; w – siena; i – vidus; wd – langas; n – skaičius (kiekis); N – norminis; r – stogas; R – atskaitinis. se – išorinis paviršius; Kitų simbolių paaiškinimai pateikiami Reglamente. V. ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMŲ IR sertifikavimo privalomumas 8. Pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi: 8.1. naujai statomiems pastatams; 8.2. kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma. 9. Projektuojant naujus ir didesnius kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto kapitaliai renovuojamus pastatus, jų planuojamas energinis naudingumas turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 25 ir 26 punktuose. 10. Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi: 10.1. pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda [3.1]; 10.2. maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams [3.1]; 10.3. laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus [3.1]; 10.4. poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus [3.2]; 10.5. atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų; 10.6. nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y. pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba jos šildymui naudojama technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma; 10.7. nešildomiems pastatams. 11. Pastatų sertifikavimas privalomas [3.1]: 11.1. statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu; 11.2. didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas. 12. Sertifikavimas neprivalomas Reglamento 10 punkte išvardintiems pastatams. 13. Sertifikavimas turi būti atliktas: 13.1. prieš pripažįstant pastatą ar jo dalį tinkamais naudoti; 13.2. jei pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą; 13.3. jei pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą. 14. Jei pripažįstama tinkama naudoti naujai statomo ar kapitaliai renovuojamo pastato dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta [3.1], šios pastato dalies sertifikavimas privalomas. VI. PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO ĮVERTINIMAS IR pastato būklę apibūdinantys rodikliai 15. Pastato (pastato dalies) energinio naudingumo įvertinimas ir/arba sertifikavimas atliekami pastato (pastato dalies) suminių energijos sąnaudų skaičiavimo būdu. 16. Pastato (pastato dalies) suminės energijos sąnaudos turi būti nustatytos pagal Reglamento 2 priedo reikalavimus, t. y. įvertinant toliau išvardintus energijos suvartojimus šildymo sezono metu vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto (kadangi Lietuvos normatyvai neriboja energijos sąnaudų pastatų vėsinimui, šios sąnaudos pastatų energinio naudingumo skaičiavimuose nevertinamos): 16.1. šilumos nuostolius per pastato sienas; 16.2. šilumos nuostolius per pastato stogą; 16.3. šilumos nuostolius per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore; 16.4. šilumos nuostolius per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių; 16.5. šilumos nuostolius per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu; 16.6. šilumos nuostolius per pastato langus; 16.7. šilumos nuostolius per pastato išorines įėjimo duris, neįskaitant šilumos nuostolių dėl durų varstymo; 16.8. šilumos nuostolius per pastato šiluminius tiltelius; 16.9. šilumos nuostolius dėl išorinių įėjimo durų varstymo; 16.10. šilumos nuostolius dėl pastato vėdinimo; 16.11. šilumos nuostolius dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos į patalpas per langus ir duris; 16.12. šilumos pritekėjimus iš išorės; 16.13. vidinius šilumos išsiskyrimus. Taip pat turi būti įvertinti šie energijos suvartojimai: 16.14. metinis elektros energijos suvartojimas; 16.15. metinės energijos sąnaudos karštam vandeniui. 17. Pastato (pastato dalies) energinio naudingumo įvertinimas turi būti atliktas pagal Reglamento 2 priede pateiktą metodiką. Turi būti apskaičiuotos norminės suminės, atskaitinės suminės ir skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto. Pagal šias sąnaudas turi būti apskaičiuota pastato (pastato dalies) kvalifikacinio rodiklio C vertė ir nustatyta pastato (pastato dalies) energinio naudingumo klasė. 18. Pastatai klasifikuojami į 7 klases: A, B, C, D, E, F, G. A klasė yra laikoma aukščiausia ir ji nurodo labai energiškai efektyvų pastatą. 19. Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju energinio naudingumo įvertinimo rezultatai turi būti pateikti sertifikate pagal Reglamento VIII skyriaus reikalavimus. 20. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingų išeities duomenų nustatymas. 20.1. Pastato matmenys gali būti nustatyti šiais būdais: 20.1.1. iš pastato projekto; 20.1.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą; 20.1.3. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų; 20.1.4. iš pastato matavimų pagal Reglamento 1 ir 7 priedų reikalavimus; 20.1.5. pastato matmenų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba sertifikavimo atveju – ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą. 20.2. Duomenys apie pastato atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes gali būti nustatyti šiais būdais: 20.2.1. iš pastato projekto; 20.2.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą; 20.2.3. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų; 20.2.4. iš tyrimų rezultatų, gautų atlikus Lietuvos standartais įteisintus bandymus; 20.2.5. Reglamento 2 priede pateiktais skaičiavimo būdais; 20.2.6. iš Reglamento 3, 4, 5, 6 priedų; 20.2.7. duomenų apie pastato atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba sertifikavimo atveju ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą. 20.3. Duomenys apie pastato vėdinimo sistemas gali būti nustatyti šiais būdais: 20.3.1. iš pastato projekto; 20.3.2. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų; 20.3.3. pastato patalpų, kuriose įrengtos skirtingos vėdinimo sistemos, matavimų ir vėdinimo sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus; 20.3.4. duomenų apie pastato vėdinimo sistemų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba, sertifikavimo atveju – ekspertas atveju, ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą. 20.4. Duomenys apie šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas gali būti nustatyti šiais būdais: 20.4.1. iš pastato projekto; 20.4.2. iš sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų; 20.4.3. pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus; 20.4.4. duomenų apie pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų nustatymo būdus pasirenka projektuotojas arba, sertifikavimo atveju – ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą. 20.5. Kiti išeities duomenys pateikti Reglamento prieduose. VII. SERTIFIKATAS 21. Pastato (pastato dalies) sertifikavimo atveju energinio naudingumo įvertinimo rezultatai pateikiami Sertifikate (žr. Reglamento 8 priedą), kuriame turi būti šie duomenys: 21.1. pastato adresas; 21.2. pastato (pastato dalies) paskirtis; 21.3. pastato (pastato dalies) naudingasis plotas; 21.4. pastato (pastato dalies) energinio naudingumo klasė; 21.5. skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) naudingojo ploto; 21.6. duomenys apie pagrindinį pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, nurodant vieną iš Reglamento 2 priedo 2.18 lentelėje išvardintų šilumos šaltinių; 21.7. pastato (pastato dalies) sertifikato numeris; 21.8. pastato (pastato dalies) sertifikato išdavimo data; 21.9. pastato (pastato dalies) sertifikato galiojimo terminas; 21.10. pastato (pastato dalies) sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas. 22. Sertifikatas pastato daliai (butui ir pan.) gali būti išduotas viso pastato energinio naudingumo sertifikato pagrindu, neatliekant papildomų skaičiavimų. Tokiu atveju Reglamento 21.4, 21.5 ir 21.6 punktuose paminėti viso pastato rodikliai prilyginami pastato dalies rodikliams. 23. Kartu su pastato (pastato dalies) Sertifikatu sertifikavimo užsakovui turi būti pateikti duomenys pagal Reglamento 9 priedo reikalavimus. 24. Sertifikato galiojimo trukmė ne ilgesnė kaip 10 metų. VIII. pastatų energiniO naudingumO reikalavimai 25. Naujai pastatytų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Šis reikalavimas galioja naujiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas [3.9] išduotas po šio Reglamento įsigaliojimo. 26. Didesnių kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto kapitaliai renovuojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D. Šis reikalavimas galioja kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas [3.9] išduotas po šio Reglamento įsigaliojimo. 27. Reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasei nekeliami. IX. pastatų energinio naudingumO sertifikavimo dalyviai 28. Sertifikavimo dalyviai yra: 28.1. sertifikavimo užsakovas; 28.2. ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą; 28.3. Aplinkos ministerijos paskirtoji įstaiga, vykdanti sertifikavimo proceso priežiūrą. 29. Sertifikavimo užsakovu gali būti fizinis ar juridinis asmuo. 30. Sertifikavimo užsakovas atsako už pateiktų pastato būklės duomenų teisingumą. Sertifikavimas atliekamas, kai užsakovas patvirtina pastato būklės duomenis pagal Reglamento 1 priedą. 31. Ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų sertifikavimą, atsakingas už objektyvų ir kokybišką sertifikavimo proceso atlikimą. 32. Įstaiga, vykdanti sertifikavimo proceso priežiūrą, atsakinga už teisingą sertifikavimo rezultatų paskelbimą. 33. Sertifikavimo užsakovo ir eksperto, turinčio teisę atlikti pastatų sertifikavimą, santykius ir veiklą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai. X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 34. Reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB 2002-12-16 „Dėl pastatų energinio naudingumo“ reikalavimus ir parengtas vadovaujantis Lietuvos ir Europos standartų reikalavimais. 35. Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ______________ STR 2.01.09:2005 1 priedas pastato būklĖS duomenys Sertifikavimui atlikti turi būti surinkti toliau išvardinti duomenys apie pastato būklę (žr. Reglamento 14 punkto reikalavimus). 1. Pastato naudojimo paskirtis pagal vieną iš Reglamento 2.5 lentelėje nurodytų paskirčių. 2. Pastato naudingasis plotas 0,01 m2 tikslumu. 3. Pastato aukštis 0,1 m tikslumu. 4. Duomenys apie sienas, langus ir duris ŠV-Š-ŠR, PV-V-ŠV, ŠR-R-PR, PV-V-PR orientacijos fasadų šiose dalyse: – tarp patalpų ir išorės, – tarp patalpų ir šiltnamio, – tarp patalpų ir įstiklinto balkono, – tarp šildomo ir nešildomo pastato. 4.1. Duomenys apie sienas: 4.1.1. sienų atskirų dalių plotai kartu su angomis langams ir durims 0,01 m2 tikslumu; 4.1.2. sienos atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uw vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu, arba šias sienos dalis sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus. 4.2. Duomenys apie langus: 4.2.1. langų pagal Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodytus langų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.); 4.2.2. langų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uwd vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu. Langų skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys. 4.3. Duomenys apie duris: 4.3.1. durų pagal Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodytus durų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei durų kiekis (vnt.); 4.3.2. durų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Ud vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu. Durų skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodyti duomenys. 5. Duomenys apie stogą: 5.1. stogo atskirų dalių matmenys kartu su angomis stoglangiams ir švieslangiams 0,01 m tikslumu; 5.2. stogo atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Ur vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu, arba šias stogo dalis sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus; 5.3. stoglangių pagal Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodytus stoglangių tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.); 5.4. stoglangių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uwd vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu. Stoglangių skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodyti duomenys; 5.5. Švieslangių pagal Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodytus švieslangių tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei jų kiekis (vnt.); 5.6. švieslangių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uwd vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu. Švieslangių skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti prilyginta gamintojo deklaruojamai šio koeficiento vertei. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodyti duomenys. 6. Duomenys apie perdangas, kurios ribojasi su išore: 6.1. perdangų, kurios ribojasi su išore, matmenys 0,01 m tikslumu; 6.2. perdangų, kurios ribojasi su išore, skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Uce vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu, arba šias perdangas sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus. 7. Duomenys apie perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių: 7.1. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenys 0,01 m tikslumu; 7.2. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Ucc vertė 0,01 W/(m2×K) tikslumu, arba šias perdangas sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus. 8. Duomenys apie grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.3 pav.): 8.1. grindų ant grunto plotas 0,01 m2 tikslumu; 8.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu; 8.3. sienos ar pamato storis w 0,01 m tikslumu; 8.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu, arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus. 9. Duomenys apie horizontaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.4 pav.): 9.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu; 9.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu; 9.3. pamato storis w 0,01 m tikslumu; 9.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus; 9.5. horizontaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas arba, jei šiam sluoksniui panaudotas paženklintas atitikties „CE“ ženklu statybos produktas, šio produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento lins vertė, apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus; 9.6. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu; 9.7. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis D 0,01 m tikslumu. 10. Duomenys apie vertikaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.5 pav.): 10.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu; 10.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu; 10.3. pamato storis w 0,01 m tikslumu; 10.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu, arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus; 10.5. vertikaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas arba, jei šiam sluoksniui panaudotas paženklintas atitikties „CE“ ženklu statybos produktas, šio produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento lv. ins vertė, apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus; 10.6. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu; 10.7. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis D 0,01 m tikslumu. 11. Duomenys apie grindis ant grunto, kurių pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai (žr. Reglamento 2 priedo 2.6 pav.): 11.1. grindų plotas 0,01 m2 tikslumu; 11.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu; 11.3. pamato storis w 0,01 m tikslumu; 11.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu, arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus; 11.5. horizontaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas arba, jei šiam sluoksniui panaudotas paženklintas atitikties „CE“ ženklu statybos produktas, šio produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento lh. ins vertė, apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus; 11.6. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu; 11.7. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis D 0,01 m tikslumu; 11.8. vertikaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas arba, jei šiam sluoksniui panaudotas paženklintas atitikties „CE“ ženklu statybos produktas, šio produkto projektinė šilumos laidumo koeficiento lv. ins vertė, apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus; 11.9. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio storis dins 0,01 m tikslumu; 11.10. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis D 0,01 m tikslumu. 12. Duomenys apie šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (žr. Reglamento 2 priedo 2.7 pav.): 12.1. rūsio grindų plotas 0,01 m2 tikslumu; 12.2. sienų, kurios ribojasi su gruntu, ilgis 0,01 m tikslumu; 12.3. pamato storis w 0,01 m tikslumu; 12.4. sienų, kurios ribojasi su gruntu, suminės šiluminės varžos Rbw vertė 0,01 m2×K/W tikslumu arba šias sienas sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus; 12.5. grindų plokštės suminės šiluminės varžos Rbf vertė 0,01 m2×K/W tikslumu arba šią grindų plokštę sudarančių medžiagų sluoksnių storiai 0,01 m tikslumu, medžiagų pavadinimai ir, jei šiems sluoksniams panaudoti paženklinti atitikties „CE“ ženklu statybos produktai, šių produktų projektinės šilumos laidumo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [3.7] reikalavimus; 12.6. rūsio sienų požeminės dalies aukštis z 0,01 m tikslumu. 13. Duomenys apie ilginius šiluminius tiltelius: 13.1. ilginių šiluminių tiltelių tarp pamatų ir išorinių sienų ilgis 0,01 m tikslumu; 13.2. ilginių šiluminių tiltelių tarp pamatų ir išorinių sienų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus; 13.3. ilginių šiluminių tiltelių apie langų angas ilgis 0,01 m tikslumu; 13.4. ilginių šiluminių tiltelių apie langų angas skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus; 13.5. ilginių šiluminių tiltelių apie durų angas ilgis 0,01 m tikslumu; 13.6. ilginių šiluminių tiltelių apie durų angas skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus; 13.7. ilginių šiluminių tiltelių balkono grindų susikirtimo vietose su sienomis ilgis 0,01 m tikslumu; 13.8. ilginių šiluminių tiltelių balkono grindų susikirtimo vietose su sienomis skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus; 13.9. ilginių šiluminių tiltelių tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų ilgis 0,01 m tikslumu; 13.10. ilginių šiluminių tiltelių tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 6 priedo reikalavimus. 14. Duomenys apie išorinių durų tipą, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.13 lentelėje išvardintų durų tipą. Durų tipas turi būti parinktas pagal duris, per kurias dažniausiai vaikštoma, arba pagal duris, kurios apibendrintai atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą. 15. Duomenys apie pastato vėdinimą: 15.1. pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta natūralaus vėdinimo sistema, 0,01 m2 tikslumu; 15.2. pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, 0,01 m2 tikslumu; 15.3. mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos elektrinės dalies galingumas Fm (W), nurodant šios sistemos elektrinės dalies galingumo vertę 1W tikslumu; 15.4. pastato naudingasis plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, 0,01 m2 tikslumu; 15.5. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos elektrinės dalies galingumas Fm (W), nurodant šios sistemos elektrinės dalies galingumo vertę 1W tikslumu; 15.6. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos skaičiuojamasis naudingumo koeficientas hr 0,01 vieneto dalių tikslumu. Jei mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos naudingumo koeficientas nežinomas, tai turi būti nurodyta. 16. Duomenys apie karšto vandens ruošimo sistemą, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.16 lentelėje išvardintų šio vandens ruošimo sistemų apibūdinimų. 17. Duomenys apie pastato šildymo sistemą: 17.1. duomenys apie šildymo sistemos reguliavimo įtaisus, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.17 lentelėje išvardintų reguliavimo įtaisų apibūdinimų; 17.2. duomenys apie šilumos šaltinio skaičiuojamąjį naudingumo koeficientą, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.18 lentelėje išvardintų šilumos šaltinių ir šio šaltinio pase įrašyto naudingumo koeficiento vertę 0,01 vieneto dalių tikslumu. Jei šilumos šaltinio naudingumo koeficiento vertė nežinoma, tai turi būti nurodyta. ______________ STR 2.01.09:2005 2 priedas PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO ĮVERTINIMO METODIKA 1. Metodika skirta energijos suvartojimui pastate apskaičiuoti ir pastato energiniam naudingumui įvertinti. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingi išeities duomenys nustatomi pagal Reglamento 14 punkto reikalavimus. Pastato energinio įvertinimo metu apskaičiuojami norminis suminis, atskaitinis suminis ir skaičiuojamasis suminis energijos suvartojimai vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto. Norminis suminis energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojamas pagal normines rodiklių vertes atitinkančias 2006 metų sausio 1 d. statybos techninių reglamentų reikalavimus ir pateiktas 2.5 lentelėje. Atskaitinis suminis energijos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojamas pagal atskaitines rodiklių vertes, tam tikros paskirties pastatuose nustatytas 2006 metų sausio 1 d. ir pateiktas 2.6 lentelėje. Pagal norminį suminį, atskaitinį suminį ir skaičiuojamąjį suminį energijos suvartojimą vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto apskaičiuojama pastato kvalifikacinio rodiklio C vertė ir nustatoma pastato energinio naudingumo klasė [3.13]. Pastato energinio naudingumo įvertinimo metodikos skaičiavimuose panaudotos tokios pastoviosios dydžių vertės: 0,6° C – vidutinė išorės oro temperatūra šildymo sezono metu, 220 parų – šildymo sezono trukmė paromis. 2. Atitvaros šiluminės varžos ir skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas [3.4], [3.10], [3.11]. 2.1. Atitvaros suminė šiluminė varža Rs (m2·K/W) apskaičiuojama pagal formulę:                                               (2.1) čia:       Rg – nevėdinamo oro tarpo šiluminė varža (m2·K/W) imama iš 2.1 lentelės. Jei nevėdinamo oro tarpo storis nežinomas, skaičiavimuose turi būti naudojama 10 mm oro tarpo šiluminė varža; Rq – plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža (m2·K/W) imama iš 2.2 lentelės; R1, R2, … Rn – atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos (m2·K/W) apskaičiuojamos pagal formulę: ;                                                         (2.2) čia:       d – sluoksnio storis (m); λds – sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K). Paženklintiems atitikties „CE“ ženklu statybos produktams projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė gali būti apskaičiuota pagal [3.7] reikalavimus, kitais atvejais ji gali būti nustatyta iš Reglamento 3 priedo. Atitvaros termoizoliacinių sluoksnių šiluminės varžos turi būti apskaičiuojamos pagal Reglamento 3 priedo nurodymus, t. y. šiuose skaičiavimuose turi būti įvertinta: – papildomi šilumos nutekėjimai per termoizoliacinius sluoksnius kertančias metalines jungtis; – termoizoliacinio sluoksnio tvirtinimui panaudoto karkaso įtaka šio sluoksnio šiluminei varžai. 2.1 lentelė Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža Rg (m2·K/W) Oro tarpo storis d, mm Šiluminė varža, Rg, m2·K/W Šilumos srauto kryptis Horizontali ® Aukštyn ­ Žemyn ¯ 5 0,11 0,11 0,11 7 0,13 0,13 0,13 10 0,15 0,15 0,15 15 0,17 0,16 0,17 25 0,18 0,16 0,19 50 0,18 0,16 0,21 100 0,18 0,16 0,22 300 0,18 0,16 0,23 2.2 lentelė Plonų sluoksnių (plėvelių, kartono ir kt.) šiluminė varža Rq (m2·K/W) Plono sluoksnio padėtis Rq, m2·K/W Glaudžiai prispaustas prie vieno iš atitvaros sluoksnio paviršiaus 0,02 Tarp atitvaros sluoksnių * 0,04 * Šiluminė varža Rq apibūdina plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, atsirandančią dėl nepakankamo šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis. 2.2. atitvaros visuminė šiluminė varža atitvarų visuminė šiluminė varža (m2·K/W) apskaičiuojama pagal formulę: ;                                         (2.3) čia:       Rsi – atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža (m2·K/W) imama iš 2.3 lentelės; Rs – atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža (m2·K/W); Rse – atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varža (m2·K/W) imama iš 2.3 lentelės. 2.3 lentelė Vidaus ir išorės paviršių šiluminės varžos Rsi ir Rse (m2·K/W) Vidinio paviršiaus šiluminė varža, Rsi, m2·K/W Išorinio paviršiaus šiluminė varža, Rse, m2·K/W šilumos srauto kryptis horizontali ® aukštyn ­ žemyn ¯ Visomis kryptimis 0,13 0,10 0,17 0,04 Pastaba. Horizontaliuoju vadinamas srautas, kurio kryptis vertikaliosios plokštumos atžvilgiu nesiskiria daugiau kaip ±30º. 2.3. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas atitvaros be oro sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę: ;                                                         (2.4) čia:       Rt – atitvaros visuminė šiluminė varža (m2·K/W). Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu (žr. 2.1 pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal formulę: .                                            (2.5) 2.1 pav. Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu schema Atitvaros su vėdinamu oro tarpsluoksniu (žr. 2.2 pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2×K)) apskaičiuojamas pagal formulę: .                                                                                        (2.5) 2.2 pav. Atitvaros su vėdinamu oro sluoksniu schema Šilumos perdavimo koeficiento vertė suapvalinama vienos šimtosios dalies tikslumu (iki dviejų skaitmenų po kablelio). 3. Pastato parametrų nustatymas pagal pastato paskirtį Prieš atliekant pastato energinio naudingumo skaičiavimus, turi būti nustatyta pastato naudojimo paskirtis. Pastatas priskiriamas vienai iš 2.4 lentelėje nurodytų pastatų paskirčių. Pagal pastato paskirtį iš 2.4, 2.5 ir 2.6 lentelių surandama pastato energinio naudingumo skaičiavimams reikalingų dydžių vertė. 4. Šilumos nuostolių per pastato sienas skaičiavimas Norminiai QN. w. (kWh/(m2×metai)), atskaitiniai QR. w. (kWh/(m2×metai)) ir skaičiuojamieji Qw (kWh/(m2×metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato sienas apskaičiuojami pagal formules: ;                                           (2.6) ;                         (2.7) ;                               (2.8) čia: Aw. e. sum. – suminis sienų plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Aw. e. – atitinkamos sienos plotas, (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas, m2; UN. w. – sienų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.5 lentelės; UR. w. – sienų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.6 lentelės; Uw – atitinkamos sienos skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)); qi. w. – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C) imama iš 2.4 lentelės; kw – pataisos koeficientas, imamas iš 2.7 lentelės. 2.4 lentelė Įvairios paskirties pastatų įvairių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams [3.14] Eil. Nr. Pastato paskirtis [3.2] Vidaus temperatūra šildymo sezono metu, qi. w., °C Vidaus temperatūra vasarą, qi. s., °C Plotas vienam žmogui*, Ao, m2/žm. Žmogaus išskiriama šiluma, go, W/žm. Šilumos išsiskyrimai iš vidinių šilumos šaltinių*, gv, W/m2 Žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (vidutinis mėnesio), t, val. Metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui*, yE kWh/(m2× metai) Pastato dalis, vartojanti elektros energiją, fE Išorės oro kiekis 1m2 pastato vėdinimui*, vc, m3/(h. m2) Metinis energijos poreikis karštam vandeniui 1m2 pastato*, yh. w. kWh/(m2×me-tai) 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 20 24 60 70 1,2 12 20 0,7 0,7 10 2 Kiti gyvenamieji pastatai (namai) 20 24 40 70 1,8 12 30 0,7 0,7 20 3 Administracinės paskirties pastatai 20 24 20 80 4 6 20 0,9 0,7 10 4 Mokslo paskirties pastatai 20 24 10 70 7 4 10 0,9 0,7 10 5 Gydymo paskirties pastatai 22 24 30 80 2,7 16 30 0,7 1 30 6 Maitinimo paskirties pastatai 20 24 5 100 20 3 30 0,7 1,2 60 7 Prekybos paskirties pastatai 20 24 10 90 9 4 30 0,8 0,7 10 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 18 24 20 100 5 6 10 0,9 0,7 80 9 Baseinai 28 28 20 60 3 4 60 0,7 0,7 80 10 Kultūros paskirties pastatai 20 24 5 80 16 3 20 0,8 1 10 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 18 24 20 100 5 6 20 0,9 0,7 10 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 18 24 100 100 1 6 6 0,9 0,3 1,4 13 Viešbučių paskirties pastatai 20 24 40 70 1,8 12 30 0,7 0,7 20 14 Paslaugų paskirties pastatai 20 24 20 80 4 6 20 0,9 0,7 10 15 Transporto paskirties pastatai 20 24 20 80 4 6 20 0,9 0,7 10 16 Poilsio paskirties pastatai 18 24 20 100 5 6 10 0,9 0,7 80 17 Specialiosios paskirties pastatai 20 24 40 70 1,8 12 30 0,7 0,7 20 * nurodytų dydžių vertės susietos su pastato naudinguoju plotu.             2.5 lentelė Įvairios paskirties pastatų įvairių atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficientų UN (W/(m2·K)) ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų YN, W/(m·K) vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams [3.4] 1 Eil. Nr. Pastato paskirtis [3.2] Stogų, UN. r. Perdangų, kurios ribojasi su išore, UN. ce. Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, UN. fg. Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, UN. cc. Sienų, UN. w. Durų, UN. d. Langų, UN1. wd. Langų, UN2. wd Ilginių šiluminių tiltelių, YN 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 0,16 0,16 0,25 0,25 0,20 1,6 1,6 1,3 3 0,18 2 Kiti gyvenamieji pastatai (namai) 0,16 0,16 0,25 0,25 0,20 1,6 1,6 1,33 0,18 3 Administracinės paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4 0,2 4 Mokslo paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4 0,2 5 Gydymo paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4 0,2 6 Maitinimo paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4 0,2 7 Prekybos paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,9 2 0,2 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4 0,2 9 Baseinai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4 0,2 10 Kultūros paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4 0,2 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 0,25 0,25 0,40 0,40 0,30 1,9 1,9 1,9 0,25 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 0,25 0,25 0,40 0,40 0,30 1,9 1,9 1,9 0,25 13 Viešbučių paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4) 0,2 14 Paslaugų paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4) 0,2 15 Transporto paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4) 0,2 16 Poilsio paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4) 0,2 17 Specialiosios paskirties pastatai 0,20 0,20 0,30 0,30 0,25 1,6 1,6 1,3 4) 0,2 Pastabos: 1 [3.6] numatyta, kad norminė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti dauginama iš daugiklio k. Šio daugiklio įtaka įvertinta šilumos nuostolių per pastato atitvaras skaičiavimo formulėse. 2 Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė pirmųjų dviejų aukštų langams ir kitoms skaidrioms atitvaroms. 3 Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė, jei langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 25% pastato sienų ploto. 4 Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė, jeigu langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 35% pastato sienų ploto. 2.6 lentelė Įvairios paskirties pastatų įvairių atitvarų atskaitinės šilumos perdavimo koeficientų UR (W/(m2·K)), ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų YR (W/(m·K)) ir oro skverbties KR (m3/(m2×h)) vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams Eil. Nr. Pastato paskirtis [3.2] Stogų, UR. r. Perdangų, kurios ribojasi su išore, UR. ce. Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, UR. fg. Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, UR. cc. Sienų, UR. w. Durų, UR. d. Langų, UR. wd. Ilginių šiluminių tiltelių, YR Langų ir durų, KR 1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai) 0,55 0,35 0,60 0,59 0,78 1,95 2,37 0,42 10,15 2 Kiti gyvenamieji pastatai (namai) 0,59 0,37 0,60 0,66 0,85 1,97 2,42 0,46 10,31 3 Administracinės paskirties pastatai 0,68 0,43 0,71 0,80 0,91 1,96 2,86 0,46 10,20 4 Mokslo paskirties pastatai 0,69 0,43 0,72 0,81 0,91 1,96 2,40 0,46 10,32 5 Gydymo paskirties pastatai 0,65 0,42 0,69 0,79 0,86 1,94 2,80 0,45 10,15 6 Maitinimo paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 7 Prekybos paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 8 Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus 0,98 0,50 0,82 0,85 1,27 1,99 3,11 0,49 10,57 9 Baseinai 0,63 0,36 0,37 0,37 0,81 1,99 2,86 0,49 10,57 10 Kultūros paskirties pastatai 0,98 0,50 0,82 0,85 1,27 1,99 3,11 0,49 10,57 11 Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai 0,79 0,44 0,74 0,84 1,03 1,96 2,84 0,46 10,06 12 Sandėliavimo paskirties pastatai 0,79 0,44 0,74 0,84 1,03 1,96 2,84 0,46 10,06 13 Viešbučių paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 14 Paslaugų paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 15 Transporto paskirties pastatai 0,79 0,44 0,74 0,84 1,03 1,96 2,84 0,46 10,06 16 Poilsio paskirties pastatai 0,39 0,58 0,50 0,66 0,54 1,89 2,39 0,38 8,91 17 Specialiosios paskirties pastatai 0,59 0,40 0,66 0,77 0,80 1,94 2,75 0,44 9,99 2.7 lentelė Pataisos koeficiento sienoms kw vertės Sienos apibūdinimas kw Sienos tarp patalpų ir išorės 1 Sienos tarp patalpų ir šiltnamio 0,8 Sienos tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan. 0,85 Sienos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų 0,75 5. Šilumos nuostolių per pastato stogą skaičiavimas Stogų atitvaroms taip pat priskiriamos perdangos po nešildoma pastoge ir perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose. Norminiai QN. r. (kWh/(m2×metai)), atskaitiniai QR. r. (kWh/(m2×metai)), ir skaičiuojamieji Q. r (kWh/(m2×metai)), šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato stogą skaičiuojami pagal formules: čia: Ar. e. sum. – suminis stogo plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ar. e. – atitinkamo stogo plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2); UN. r. – stogų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.5 lentelės; UR. r. – stogų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.6 lentelės; Ur – atitinkamo stogo skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)); qi. w. – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C) imama iš 2.4 lentelės; kce – pataisos koeficientas, imamas iš 2.8 lentelės. 2.8 lentelė Pataisos koeficiento stogams kr vertės Stogo apibūdinimas kr Perdangos po nešildoma pastoge Perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose 0,13 Kitais atvejais 1 6. Šilumos nuostolių per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiavimas Norminiai QN. ce. (kWh/(m2×metai)), atskaitiniai QR. ce. (kWh/(m2×metai)) ir skaičiuojamieji Qce (kWh/(m2×metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiuojami pagal formules: čia: Ace. i. sum. – suminis perdangų plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ace. i. – atitinkamos perdangos plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2); UN. ce. – perdangų, kurios ribojasi su išore, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.5 lentelės; UR. ce. – perdangų, kurios ribojasi su išore, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.6 lentelės; Uce – atitinkamos perdangos, kuri ribojasi su išore, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)); qi. w. – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C) imama iš 2.4 lentelės. 7. Šilumos nuostolių per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiavimas Norminiai QN. cc. (kWh/(m2×metai)), atskaitiniai QR. cc. (kWh/(m2×metai)) ir skaičiuojamieji Qcc (kWh/(m2×metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojami pagal formules: čia: Acc. i. sum. – suminis perdangų plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Acc. i. – atitinkamos perdangos plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; Ap – pastato naudingasis plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; UN. cc. – perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), apibūdinantis perdangos kartu su rūsiu ar pogrindžiu šilumą izoliuojančias savybes. Imamas iš 2.5 lentelės; UR. cc. – perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), apibūdinantis tik perdangos šilumą izoliuojančias savybes. Imamas iš 2.6 lentelės; Ucc – atitinkamos perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K), apibūdinantis tik perdangos šilumą izoliuojančias savybes; qi. w. – vidutinė pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C) imama iš 2.4 lentelės. Jei nešildomų rūsių sienose yra neįstiklintos langų angos, šilumos nuostolius per tokias perdangas reikia skaičiuoti pagal (2.12)–(2.14) formules, t. y. kaip per perdangas, kurios susisiekia su išore. 8. Šilumos nuostolių per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiavimas [3.4], [3.12] Norminiai QN. fg. (kWh/(m2×metai)), atskaitiniai QR. fg. (kWh/(m2×metai)) ir skaičiuojamieji Qfg (kWh/(m2×metai)) šilumos nuostoliai šildymo sezono laikotarpiu per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiuojami pagal formules: Norminis FN. fg. (W), atskaitinis FR. fg. (W) ir skaičiuojamasis Ffg (W) vidutinis šilumos srautas šildymo sezono laikotarpiu per atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, apskaičiuojami pagal formules [3.12]: čia: qi – vidutinė metinė patalpų temperatūra [3.12], °C. Apskaičiuojama pagal qi. w. ir qi. s temperatūras, nurodytas 2.4 lentelėje:  – vidaus oro temperatūros metinė amplitudė [3.12] (°C) apskaičiuojama pagal qi. w. ir qi. s temperatūras, nurodytas 2.4 lentelėje: HN. fg., HR. fg., Hfg – atitinkamai norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji pastovieji savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (W/K); Hpi – vidiniai savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, susiję su vidaus temperatūros kitimu (W/K); Hpe – išoriniai savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, susiję su išorės temperatūros kitimu (W/K); HN. fg., HR. fg., Hfg, Hpi ir Hpe dydžių vertės atitinkamoms atitvaroms, kurios ribojasi su gruntu, apskaičiuojamos: – grindims ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, pagal 8.2 punkto reikalavimus; – grindims ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, pagal 8.3 punkto reikalavimus; – per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, pagal 8.4 punkto reikalavimus. 8.1. Bendrieji duomenys ir bendrosios formulės atitvarų, turinčių sąlytį su gruntu arba esančių virš vėdinamų rūsių ar pogrindžių, skaičiavimams [3.4], [3.12] Pastoviųjų Hs (W/K), vidinių Hpi (W/K) ir išorinių Hpe (W/K) savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimuose naudojama grunto periodinio prasiskverbimo gylio d (m) vertė imama d=2 m. Grunto šilumos laidumo koeficientas visuose skaičiavimuose imamas lgr = 2 W/(m·K). Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimuose naudojama būdingojo grindų matmens B′ (m) vertė apskaičiuojama taip: čia: A – grindų ant grunto plotas (m2); P – grindų perimetras (m). Dydžių A ir P vertėms apskaičiuoti imami pastato vidaus matmenys. Jei patalpa turi išorines ir vidines sienas, perimetrui apskaičiuoti imami tik su išore besiribojančių sienų ilgiai. Jei prie šildomo pastato priblokuotas nešildomas pastatas, skaitoma, kad šildomas pastatas ribojasi su išore, t. y. nešildomo pastato buvimas ignoruojamas. 8.2. Šilumos nuostolių per grindis ant grunto skaičiavimas, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis [3.4], [3.12] Grindų schema pateikta 2.3 pav. 2.3 pav. Grindų ant grunto schema. Grindys gali būti neapšiltintos arba su vienodu ištisiniu termoizoliaciniu sluoksniu po grindų plokšte, jos viduje arba virš jos. Norminiai HN. fg. (W/K), atskaitiniai HR. fg. (W/K) ir skaičiuojamieji Hfg (W/K) savitieji šilumos nuostoliai per grindis ant grunto apskaičiuojami pagal formules: čia: Afg. i. – grindų ant grunto plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; UN. fg. – norminis atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Imamas iš 2.5 lentelės; UR. fg. – atskaitinis atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.6 lentelės; Ufg – skaičiuojamasis grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Vidiniai savitieji šilumos nuostoliai Hpi (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: Išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe (W/K) apskaičiuojami pagal formulę: Kai grindys ant grunto pakraščiuose nėra papildomai apšiltintos: U0 vertė apskaičiuojama taip: – jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (dt < B′), tai: – jei grindys gerai apšiltintos (dt ≥ B′), tai: čia:      λgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)) imamas iš Reglamento 7 priedo; dt – atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m): čia:       Rf – grindų šiluminė varža (m2·K/W); w – grindis ribojančios sienos storis(m) (žr. 2.3 pav.); lgr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). Pastaba. Galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat gali būti nevertinama. 8.3. Šilumos nuostolių per grindis ant grunto skaičiavimas, kai grindys apšiltintos pakraščiuose [3.4], [3.12] Grindų schemos pateiktos 2.4– 2.6 pav. Galimi trys atvejai: – grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis (žr. 2.4 pav.); – grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis (žr. 2.5 pav.); – grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai (žr. 2.6 pav.). 2.4 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis 2.5 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis 2.6 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai Norminiai HN. fg. (W/K), atskaitiniai HR. fg. (W/K) ir skaičiuojamieji Hfg (W/K) savitieji šilumos nuostoliai per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, apskaičiuojami pagal formules: čia: Afg. i. – grindų ant grunto plotas (m2) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus; UN. fg. – norminis atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.5 lentelės; UR. fg. – atskaitinis atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) imamas iš 2.6 lentelės; Ufg – skaičiuojamasis grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)) apskaičiuojamas pagal (2.42) formulę. Vidiniai savitieji šilumos nuostoliai Hpi (W/K) visais trimis grindų apšiltinimo atv …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.