| Europaius

Trumpai

Šis teisės aktas patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. Juo taip pat įgaliojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba parengti ir patvirtinti tam tikrus dokumentus bei metodikas.
Ką jis reguliuoja

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo, vykdymo ir finansinės atskaitomybės tvarką.
Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, įsiskolinimo atidėjimo, delspinigių ir baudų išieškojimo bei atleidimo nuo jų mokėjimo tvarką.
Nedarbo socialinio draudimo įmokų pervedimo į Užimtumo fondą terminus ir tvarką.
Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją, balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų struktūrą ir pagrindinius apskaitos principus.
Kam tai rūpi

Fondo administravimo įstaigoms, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms.
Draudėjams (juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms, fiziniams asmenims, kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas).
Apdraustiesiems (fiziniams asmenims, kurie patys moka socialinio draudimo įmokas ir (arba) už juos moka draudėjai, taip pat tiems, kurie draudžiami valstybės lėšomis ar savanoriškai).
Pagrindiniai punktai

Fondo biudžeto projektas sudaromas 3 biudžetiniams metams, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
Fondo biudžeto projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir teikia svarstyti Fondo tarybai, o vėliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Fondo biudžeto projektą ir susijusius dokumentus teikia Lietuvos Respublikos Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos.
Fondo biudžetas tvirtinamas Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, nustatant bendrąjį socialinio draudimo įmokų tarifą ir kitus dydžius.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
 N U T A R I M A S
 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
m. birželio 14 d. Nr. 647
 Vilnius
 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 2001, Nr. 91-3190), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles (pridedama).
Įgalioti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti ir patvirtinti:
1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo terminų ir tvarkos aprašą;
2. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų atidėjimų abejotinai atgautinoms sumoms įvertinimo metodiką.
Pripažinti netekusiais galios:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1535);
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 844 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2329);
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1842 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 113-5055);
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-498);
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 271 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-970);
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 752 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2589);
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1142 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3935);
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 81 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-531) 1 punktą;
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 813 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 103-3788);
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 142-5196).
Šiuo nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatos dėl profesinės reabilitacijos pašalpų, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neįgaliojo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalido) įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 dienos.
 MINISTRAS PIRMININKAS                                                               ALGIRDAS BRAZAUSKAS
 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,
 PAVADUOJANTIS SOCIALINĖS
 APSAUGOS IR DARBO MINISTRĄ                                                             ŽILVINAS PADAIGA
 PATVIRTINTA
 Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647
 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLĖS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 2001, Nr. 91-3190), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153), Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-26), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 63-2243) ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. 75-3472). Šiose Taisyklėse nustatoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau vadinama – Fondas) biudžeto sudarymo, vykdymo ir finansinės atskaitomybės tvarka, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau vadinama – socialinio draudimo įmokos) mokėjimo tvarka, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, delspinigių ir baudų išieškojimo laiko atidėjimo ir atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo tvarka, nedarbo socialinio draudimo įmokų pervedimo į Užimtumo fondą terminai ir tvarka, taip pat pateikiama Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikacija ir papildomos lentelės (šių Taisyklių 1 priedas), Fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų struktūra ir pagrindiniai apskaitos principai (šių Taisyklių 2 priedas).
Šių Taisyklių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos įstatymuose, kuriais vadovaujantis parengtos šios Taisyklės.
Šiomis Taisyklėmis turi vadovautis Fondo administravimo įstaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija), Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, draudėjai ir apdraustieji.
Draudėjais laikomi visi juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti socialinio draudimo įmokas.
Draudėjais registruojami šie subjektai: Lietuvos juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės; užsienio juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės bei kiti užsienio vienetai, privalantys mokėti socialinio draudimo įmokas įstatymų nustatyta tvarka; užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir tarptautinių organizacijų atstovybės (toliau vadinama – atstovybės), akredituotos ir reziduojančios Lietuvos Respublikoje, jeigu šios atstovybės privalo mokėti socialinio draudimo įmokas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šių atstovybių personalo nariai, įdarbinę Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius Lietuvos gyventojus; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085); fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti socialinio draudimo įmokas.
Apdraustaisiais laikomi visi fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai. Apdraustiesiems taip pat prilyginami tie fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis ir už juos socialinio draudimo įmokos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas atitinkamai valstybinio socialinio draudimo rūšiai moka patys pagal valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartis.
 II. FONDO BIUDŽETO PROJEKTAS IR FONDO BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITA
Fondo biudžeto projektas sudaromas ir tvirtinamas šia tvarka:
1. Fondo biudžeto projektas sudaromas 3 biudžetiniams metams. Biudžetiniai metai – tai metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
2. Fondo biudžeto projektas detalizuojamas pagal šių Taisyklių 1 priede pateiktą Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Taip pat pateikiamos 1 priede nurodytos papildomos lentelės.
3. Fondo biudžeto projektą ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau vadinama – Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas), kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina nurodytąjį biudžetą, projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Fondo valdyba).
4. Fondo biudžeto projekte pateikiama metinė apyvarta pagal Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją ir papildomų lentelių straipsnius. Kartu su Fondo biudžeto projektu pateikiami kitų 2 metų numatomi rodikliai.
5. Kartu su Fondo biudžeto projektu pateikiamas šis pagrindimas:
5.1. bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo;
5.2. socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims;
5.3. socialinio draudimo įmokų valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei ir papildomai dalims gauti tarifo dydžio;
5.4. socialinio pensijų draudimo įmokos tarifo dalies, skirtos senatvės pensijos papildomai daliai;
5.5. socialinio draudimo įmokų valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo papildomai pensijos daliai gauti tarifo.
6. Parengti Fondo biudžeto ir Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektai, taip pat kitų 2 metų numatomi rodikliai ir aiškinamasis raštas pateikiami svarstyti Fondo tarybai. Gavusi Fondo tarybos išvadą, Fondo valdyba, suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis, Fondo biudžeto ir Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus kartu su kitų 2 metų numatomais rodikliais ir aiškinamuoju raštu teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Fondo biudžeto ir Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus kartu su kitų 2 metų numatomais rodikliais ir aiškinamuoju raštu nustatytąja tvarka teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsvarsto ateinančių metų Fondo biudžeto, Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, kitų 2 metų numatomus rodiklius ir aiškinamąjį raštą ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos pateikia juos svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, kartu pateikdama:
7.1. Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą;
7.2. Fondo tarybos išvadą;
7.3. bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo pagrindimą, nurodydama draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims dydžius;
7.4. socialinio draudimo įmokų valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei ir papildomai dalims gauti dydžius;
7.5. socialinio pensijų draudimo įmokos tarifo dalies, skirtos senatvės pensijos papildomai daliai gauti, dydį;
7.6. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamos socialinio draudimo įmokų dalies valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti dydį;
7.7. socialinio draudimo įmokų valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo papildomai pensijos daliai gauti tarifą;
7.8. apdraustų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokų tarifo dalį, skirtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai gauti;
7.9. nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių skaičių ir grupių tarifus;
7.10. kitų 2 metų numatomus rodiklius.
8. Fondo biudžetas tvirtinamas Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu pagal šių Taisyklių 1 priede pateiktą Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Kartu tvirtinamas bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas ir kiti dydžiai, nurodyti šių Taisyklių 7.7.3–7.7.9 punktuose.
9. Jeigu Fondo biudžetas laiku nepatvirtintas, Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudos nuo biudžetinių metų pradžios iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusiais metais Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudoms skirtų Fondo biudžeto lėšų.
10. Įsigaliojus Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, Fondo valdyba per 2 savaites atlieka šiuos darbus:
10.1. paskirsto ir patvirtina ketvirčiais Fondo biudžeto pajamas, išlaidas ir pinigų srautus pagal klasifikacijos straipsnius;
10.2. patvirtina Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudų sąmatas.
11. Fondo biudžeto rodikliai, patvirtinti Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, prireikus tikslinami tokia pat tvarka, kaip ir tvirtinami.
Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaita sudaroma ir tvirtinama šia tvarka:
1. Metinis Fondo biudžetas baigiamas vykdyti gruodžio 31 dieną. Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą rengia Fondo valdyba.
2. Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaita rengiama pagal Tarptautinių apskaitos standartų valdybos patvirtintus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
3. Fondo finansinę atskaitomybę sudaro Fondo balanso ataskaita, pajamų ir išlaidų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, finansinių ataskaitų pastabos ir Fondo valdybos aiškinamasis raštas. Fondo balanso ataskaitoje, pajamų ir išlaidų ataskaitoje ir pinigų srautų ataskaitoje rodikliai išdėstomi pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą Fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų struktūrą ir pagrindinius apskaitos principus – pagal visus Fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų klasifikacijos straipsnius. Jeigu atsiranda neatitikimų tarp šių Taisyklių 2 priede pateiktos Fondo balanso ataskaitos, pajamų ir išlaidų ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos klasifikacijos straipsnių ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, vadovaujamasi tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais. Fondo balanso ataskaitoje, pajamų ir išlaidų ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje atskirai išdėstomi Fondo ir konsoliduoti Fondo bei jo kontroliuojamų įmonių veiklos rodikliai. Finansinių ataskaitų pastabos pateikiamos papildomose lentelėse (šių Taisyklių 1 priedo skyrius „III. Papildomos lentelės“).
4. Kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 10 dienos, atliekamas nepriklausomas Fondo biudžeto vykdymo ir Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudų metinės finansinės atskaitomybės auditas pagal tarptautinius audito standartus ir parengiamos išvados dėl praėjusių biudžetinių metų finansinės veiklos. Fondo biudžeto ir Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudų metinės finansinės atskaitomybės auditą turi teisę atlikti audito įmonė, įrašyta į Lietuvos auditorių rūmų sudaromą audito įmonių sąrašą ir laimėjusi audito konkursą. Konkursą organizuoja Fondo valdyba jos pačios nustatyta tvarka.
5. Fondo valdyba, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą kartu su audito išvada pateikia svarstyti Fondo tarybai, kuri pateikia išvadą. Fondo valdyba, suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis, Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą kartu su Fondo tarybos ir audito išvada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, nustatytąja tvarka teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pritarusi Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitai, nustatytąja tvarka pateikia ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaita tvirtinama Lietuvos Respublikos Seime pagal klasifikaciją, nustatytą šių Taisyklių 2 priede.
 III. FONDO BIUDŽETO PAJAMOS
Fondo biudžeto pajamos (toliau vadinama – Fondo pajamos) ir jų sandara:
1. Fondo pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, iš jų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos, baudos, delspinigiai, asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat socialinio draudimo įmokų sumos, pervestos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto už valstybės lėšomis apdraustus asmenis, atgautos į ankstesnių metų Fondo biudžeto išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, Fondo veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos bei asignavimai iš kitų valstybės piniginių išteklių lėšoms, pervedamoms į pensijų fondus, kompensuoti.
2. Fondo pajamos prognozuojamos kiekvienai socialinio draudimo įmokų mokėtojų grupei, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, planuojamus socialinio draudimo įmokų tarifus atskiroms socialinio draudimo rūšims, paskutinių 2 metų draudžiamųjų pajamų bazės ir valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų skaičiaus kitimą.
3. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos prognozuojamos atsižvelgiant į jų valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų dydį, numatomą valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinės dalies dydį ir šių asmenų skaičiaus kitimą per paskutinius 2 metus.
4. Fondo baudos ir delspinigiai prognozuojami atsižvelgiant į priskaičiuotas praėjusiųjų metų baudų ir delspinigių sumas bei prognozuojamą draudėjų įsiskolinimo dydį.
5. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, išskyrus šių Taisyklių 9.9 punkte nustatytą atvejį, skiriami tada, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors valstybinio socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu. Sprendimą dėl asignavimų Fondo biudžetui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus ir Fondo valdybos atliktus skaičiavimus dėl būtinų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų dydžio priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas arba tikslindamas atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.
6. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos prognozuojamos atsižvelgiant į savanoriškai apsidraudusių asmenų deklaruojamas valstybiniam socialiniam draudimui draudžiamąsias pajamas pagal per paskutinius 2 metus sudarytas valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartis, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 339 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 26-696) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1191 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 98-2497) nustatytą valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvarką.
7. Rengiamame Fondo biudžeto projekte numatomos atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, atsižvelgiant į paskutinių 2 metų atgautas sumas ir jų kitimo tendencijas. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje prie atgautų į ankstesnių metų išlaidas iškeltų abejotinai atgautinų sumų priskiriamos nustatytos sumažėjusios, palyginti su praėjusių metų atidėjimais, sumos.
8. Fondo veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos – tai Fondo pajamos iš tiesioginės su valstybiniu socialiniu draudimu susijusios Fondo administravimo įstaigų veiklos, pajamos iš Fondo kapitalo ir Fondo administravimo įstaigų pajamos, nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu (išieškotinos praėjusiais metais neteisėtai padarytos išlaidos, palūkanos, dividendai, pajamų, gautinų pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, dalis, viršijanti jo likutinę vertę, pajamos už teikiamas paslaugas ir kitos pajamos). Jų dydis numatomas atsižvelgiant į Fondo veiklos pajamų kitimą per paskutinius 2 metus.
9. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus. Sprendimą dėl šių asignavimų Fondo biudžetui priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas arba tikslindamas atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.
Pajamų skaičiavimai pateikiami lentelėse, kurių formas nustato Fondo valdyba, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
 IV. FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS
Fondo biudžeto išlaidos (toliau vadinama – Fondo išlaidos) ir jų sandara:
1. Fondo išlaidas sudaro pensijų socialinio draudimo, ligos ir motinystės socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos, sveikatos draudimui pervedamos lėšos, į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus (toliau vadinama – pensijų fondai) ir nedarbo socialiniam draudimui pervedamos lėšos, įvertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos ir veiklos sąnaudos;
2. Fondo išlaidos prognozuojamos pagal šių Taisyklių 1 priede nurodytas Fondo išlaidų klasifikacijas, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, demografinius rodiklius, taip pat paskutinių 2 metų draudžiamųjų pajamų bazės, apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičiaus kitimą.
3. Prie pensijų socialinio draudimo išlaidų priskiriamos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) ir ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, numatytos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, ir išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, numatytos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 114-5116), taip pat šių pensijų gavėjus laidojusiems asmenims išmokėtos pensijų sumos.
4. Lėšos valstybinėms socialinio draudimo pensijoms mokėti prognozuojamos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į pensijų gavėjų skaičių, valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinės dalies ir draudžiamųjų pajamų kitimą, taip pat šių pensijų gavėjų skaičiaus ir vidutinių šių pensijų dydžių kitimą per paskutinius 2 metus, gyventojų struktūros (pagal amžiaus grupes) kitimą ir migracijos procesus, kitus veiksnius, turinčius įtakos pensijų gavėjų skaičiui ir nurodytųjų pensijų dydžiams.
5. Prie ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidų priskiriamos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpos, profesinės reabilitacijos pašalpos.
6. Lėšos valstybinio socialinio draudimo pašalpoms, nurodytoms šių Taisyklių 11.5 punkte, mokėti prognozuojamos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į jų mokėjimo kitimą per paskutinius 2 metus ir kitus duomenis (gimstamumo ir mirtingumo statistikos rodiklius, pašalpų mokėjimo sąlygų kitimą, apdraustų asmenų sergamumo kitimo tendencijas), kitus veiksnius, turinčius įtakos pašalpų gavėjų skaičiui ir nurodytųjų pašalpų dydžiams.
7. Prie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidų priskiriamos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos, vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, prevencijai skirtos lėšos, numatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
8. Lėšos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms prognozuojamos atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis skaičiaus kitimą per paskutinius 2 metus, prognozuojamas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ir nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų darbe kompensuojamojo uždarbio dydį, kitus veiksnius, turinčius įtakos išmokų gavėjų skaičiui ir nurodytųjų išmokų dydžiams.
9. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą pervedamas lėšas sudaro gautos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme.
10. Fondo valdyba, vadovaudamasi įstatymais, atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.
11. Į pensijų fondus pervedamas lėšas sudaro pensijų fondams pervedamos kaupiamosios pensijų įmokos, numatytos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme.
12. Prie nedarbo socialinio draudimo išlaidų priskiriamos lėšos, skirtos nedarbo socialinio draudimo išmokoms ir kitoms išlaidoms pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Lėšos nedarbo socialiniam draudimui prognozuojamos atsižvelgiant į socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą nedarbo socialinio draudimo išmokų ir darbo rinkos politikos priemonių finansavimo lėšų ir išlaidų sąmatą.
13. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos prognozuojamos atsižvelgiant į per paskutinius 2 metus atidėtas neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas ir jų kitimo tendencijas. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas sudaro draudėjų skolos, kurių neįmanoma atgauti, ir įvertinti atidėjimai abejotinai atgautinoms sumoms.
14. Fondo veiklos sąnaudas sudaro Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo užmokesčio, valstybės tarnautojų ir darbuotojų socialinio draudimo įmokų, prekių ir paslaugų įsigijimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, ilgalaikio turto likutinės vertės dalis, viršijanti pajamas, gautinas pardavus ilgalaikį turtą, kitos sąnaudos (sumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku nepervestas lėšas draudėjams pašalpoms mokėti ar laiku nepervestas pensijų įmokas į pensijų fondų sąskaitas), patiriamos administruojant visų rūšių socialinį draudimą, iš jų socialinio draudimo išmokų, kurioms taikomos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos reglamentai dėl socialinės apsaugos, taip pat pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registro ir kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą pensijų fondams, išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų šaltinių, apskaičiavimą ir mokėjimą. Išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų šaltinių, ir atskirų socialinio draudimo įmokų rūšių administravimo sąnaudų kompensacijos numatomos Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba aptariamos atskiruose susitarimuose su atitinkamas išmokas administruojančiomis institucijomis.
15. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus, darbo apmokėjimo schemas ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvus, gavusi Fondo tarybos išvadą ir suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tvirtina Fondo valdyba.
16. Kiekvienoje Fondo administravimo įstaigoje sudaroma tos įstaigos veiklos sąnaudų sąmata. Išlaidos šioje sąmatoje nurodomos pagal Fondo biudžeto išlaidų klasifikaciją, pateiktą šių Taisyklių 1 priedo skyriuje „III. Papildomos lentelės“. Visose Fondo administravimo įstaigose naudojama tipinė veiklos sąnaudų sąmatos forma. Sąmatos formą, jos pildymo ir apskaičiavimo tvarką nustato ir tvirtina Fondo valdyba.
Fondo biudžeto projekte einamųjų metų rezultatas atvaizduojamas dviem būdais: įvertinant prognozuojamus asignavimus iš kitų valstybės piniginių išteklių lėšoms, pervedamoms į pensijų fondus, kompensuoti, ir jų neįvertinant.
Lėšų, skirtų valstybinėms socialinio draudimo pensijoms ir valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti, skaičiavimo lentelių formas nustato Fondo valdyba, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
 V. FONDO REZERVAS IR KASOS APYVARTOS LĖŠOS
Sudaromas Fondo rezervas. Fondo rezervas sudaromas iš Fondo pajamų dalies, viršijančios išlaidas, ir skiriamas Fondui stabilizuoti. Į Fondo rezervą įskaitomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas ilgalaikis materialusis, nematerialusis ir finansinis sukauptas turtas.
Jeigu per paskutinius 2 metus nesudaromas einamųjų metų vieno mėnesio pajamų dydžio Fondo rezervas arba susikaupia daugiau kaip einamųjų metų 2 mėnesių pajamų dydžio sumos Fondo rezervas, Fondo taryba teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl socialinio draudimo įmokų tarifų ar išmokų dydžių pakeitimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apsvarsčiusi Fondo tarybos pasiūlymus ir jiems pritarusi, teikia šiuos pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri, juos apsvarsčiusi ir jiems pritarusi, teikia Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų dėl socialinio draudimo įmokų tarifų ar išmokų dydžių pakeitimo projektus.
Fondo biudžete sudaromos kasos apyvartos lėšos, būtinos pinigų cirkuliacijai užtikrinti. Šių lėšų dydis nustatomas tvirtinant Fondo biudžetą.
 VI. DRAUDĖJŲ REGISTRAVIMAS
Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinė mokesčių inspekcija ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos teikia Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams informaciją apie įregistruotus ir išregistruotus draudėjus. Informacijos pateikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, suderinusi su Fondo valdyba.
 VII. SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ MOKĖJIMAS
Socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo tos dienos, kurią šie asmenys pradeda dirbti, neatsižvelgiant į draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už kitus asmenis, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kai asmenys įgiję prievolę ar teisę būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
Socialinio draudimo įmokos į Fondą mokamos taip:
1. Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, ir su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius.
2. Jeigu apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nustatoma kiekvienoje darbovietėje atskirai.
3. Nustatant minimalią mėnesinę algą, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis (priklausomai nuo konkrečiam darbuotojui taikomos darbo laiko apskaitos formos), nustatytas konkrečiai asmenų kategorijai.
4. Jeigu pagal įstatymus darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo faktiško darbo užmokesčio (bet ne mažesnio kaip minimali mėnesinė alga), perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 200 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, kai neįvykdžius išdirbio normų dėl darbuotojo kaltės mokama už faktiškai atliktą darbą, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai atliktą darbą.
5. Jeigu pažeidžiant įstatymus darbo užmokestis nustatytas mažesnis už minimalią mėnesinę algą, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo tam laikotarpiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Nustačius darbo įstatymų pažeidimus, kartu su papildomai apskaičiuota socialinio draudimo įmokų suma skaičiuojama bauda pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnį. Visa papildomai apskaičiuota draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų suma mokama iš darbdavio lėšų.
6. Apdraustieji, kurie gauna darbo užmokestį, jiems nustatytos socialinio draudimo įmokos dalį moka nuo jiems apskaičiuoto darbo užmokesčio (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį). Socialinio draudimo įmokas iš jų darbo užmokesčio išskaito draudėjas, laikydamasis šių Taisyklių 20.1–20.5 punktų nuostatų.
7. Vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo sistemų įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir nedarbo socialinio draudimo įmokas nuo statutiniams valstybės tarnautojams (išskyrus civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančius statutinius valstybės tarnautojus, kurie dirba ne Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos), profesinės karo tarnybos kariams apskaičiuoto atlyginimo už tarnybą šių Taisyklių 20.1–20.5 punktuose nustatyta tvarka. Šios institucijos taip pat išskaito nurodytųjų apdraustųjų asmenų mokamas pensijų socialinio draudimo įmokas iš jų gaunamo darbo užmokesčio šių Taisyklių 20.6 punkte nustatyta tvarka.
8. Valstybės institucija, siunčianti valstybės tarnautoją ar profesinės karo tarnybos karį dirbti ar atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir nedarbo socialinio draudimo įmokas už nesukakusį senatvės pensijos amžiaus nedirbantį valstybės tarnautojo ar profesinės karo tarnybos kario sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį valstybės tarnautojo ar profesinės karo tarnybos kario sutuoktinis praleidžia užsienyje dėl to, kad ten gyvena kartu su valstybės tarnautoju ar profesinės karo tarnybos kariu. Pensijų socialinio draudimo įmokos ir nedarbo socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Šių įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 atitinkamo valstybės tarnautojo ar profesinės karo tarnybos kario pareiginės algos. Šie asmenys pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiami Fondo valdybos nustatyta tvarka. Įsidarbinusiam valstybės tarnautojo ir profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniui pensijų socialinis draudimas ir nedarbo socialinis draudimas netaikomi.
9. Pensijų socialinio draudimo ir nedarbo socialinio draudimo įmokas pagal Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus socialinio draudimo įmokų tarifus nuo minimalios mėnesinės algos, taikomos asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, moka krašto apsaugos sistemos institucijos – už Lietuvos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos karius ir asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šie asmenys pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudžiami Fondo valdybos nustatyta tvarka.
10. Socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti pagal Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus socialinio draudimo įmokų tarifus moka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš šiam tikslui numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – už motinas (įmotes), tėvus (įtėvius), faktiškai auginančias (-us) vaiką, arba vaiko globėjus, auginančius vaiką iki trejų metų, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir tik vienuolyne dirbančius vienuolius, nesukakusį senatvės pensijos amžiaus vieną iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmenį, nustatytąja tvarka paskirtą šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantį namuose nurodytą neįgalų asmenį (šiame punkte nurodytos įmokos taip pat mokamos už vieną iš tėvų, globėją ar rūpintoją, slaugantį namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 dienos). Šie asmenys pensijų socialiniu draudimu privalomai draudžiami Fondo valdybos nustatyta tvarka.
11. Individualios įmonės moka socialinio draudimo įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo biudžeto sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos vykdymo pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką.
12. Už savarankiškai dirbančius asmenis, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, mokamos Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei ir papildomai dalims gauti.
13. Individualios įmonės savininkas, kuris yra įregistravęs Juridinių asmenų registre kelias individualias įmones ar įmonių filialus arba yra tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalo mokėti socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti kaip vienos individualios įmonės savininkas. Fizinis asmuo, kuris yra kelių tikrųjų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikrasis narys, arba (ir) tuo pat metu verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalo mokėti šias įmokas pagrindinei pensijos daliai gauti kaip vienos tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys.
14. Jeigu Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme (Žin., 2003, Nr. 112-4991) arba Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatytais atvejais individualios įmonės savininkui mirus teismas paskiria palikimo administratorių, nuo teismo nutarties paskirti jį palikimo administratoriumi įsiteisėjimo dienos individuali įmonė už palikimo administratorių privalo mokėti socialinio draudimo įmokas tokia pat tvarka kaip už individualios įmonės savininką.
15. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas moka valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti. Valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami verslo liudijime įrašyti fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas ar globojamasis nuo 14 metų, globėjas (rūpintojas).
16. Asmenys, apsidraudę valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, moka draudimo sutartyse nurodyto dydžio valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokas.
Apdraustųjų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga (šių Taisyklių 20.3 punktas), su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, nepriklausomai nuo mokėjimo šaltinių, įskaitant:
1. apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius ar dieninius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsirengimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu; tantjemas, kurios išmokamos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, dirbantiems bendrovėje pagal darbo sutartį), kad ir kaip draudėjo apskaičiuojamas apdraustajam už jo atliktą darbą;
2. valstybės tarnautojui apskaičiuojamą darbo užmokestį, kurį sudaro: pareiginė alga, nustatoma pagal pareigybės kategoriją; priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, laipsnį arba tarnybinį rangą, diplomatinį rangą; priemokos už darbą poilsio, švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą;
3. valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro: pareiginė alga; priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; valstybės pareigūnams (išskyrus prokurorus) – vienkartinė priemoka; prokurorams – priedas už kvalifikacinį rangą;
4. priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims;
5. apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogas, kai mokamos motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos iš Fondo biudžeto), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką ir ne teismo tvarka Teisingumo ministerijos atlygintą žalą dėl negauto darbo užmokesčio, kai žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2228) nustatytais atvejais;
6. premijas, pašalpas ir kitas išmokas (iš jų laikinojo nedarbingumo, gimdymo atostogų ir vaiko priežiūros, kol jam sueis vieneri metai, atostogų laikotarpiu mokamą šių Taisyklių 20.7 punkte nurodytų įstaigų, tarnybų ir departamentų statutiniams valstybės tarnautojams ir profesinės karo tarnybos kariams vidutinį jų darbo užmokestį ar pagal įstatymus nustatytą jo dalį), vienkartines pinigines išmokas valstybės tarnautojams skatinti (išskyrus šių Taisyklių 22 punkte nurodytas išmokas).
Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
1. pašalpos, kurią apdraustam asmeniui išmoka darbdavys, mirus šio apdrausto asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos, taikomos asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti. 5 minimalių mėnesinių algų pašalpos suma, nuo kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, gali būti išmokama už kiekvieną mirusį apdraustojo šeimos narį, nurodytą šiame punkte;
2. pašalpos, kurią apdraustam asmeniui mirus draudėjas išmoka jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) arba tėvams (įtėviams), kad ir kokio dydžio būtų ši pašalpa;
3. išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
4. išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, ir komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
5. įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti;
6. įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Šioms sumoms nepriklauso stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, išskyrus šių Taisyklių 22.4 punkte numatytas išmokas;
7. ligos pašalpų, mokamų iš draudėjo lėšų už pirmąsias 2 ligos dienas, išskyrus ligos pašalpas (išmokas), mokamas šių Taisyklių 20.7 punkte nurodytų įstaigų, tarnybų ir departamentų statutiniams valstybės tarnautojams ir profesinės karo tarnybos kariams;
8. delspinigių už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;
9. autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose;
10. draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą;
11. teismų priteistos ir išieškotos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti;
12. mokymo įstaigų studentų, taip pat doktorantų, rezidentų ir moksleivių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokslo studijų užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;
13. kompensacijų, mokamų priimant darbuotojus arba perkeliant juos į kitoje vietovėje esantį darbą;
14. kompensacijų už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą;
15. kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais ar profesinės karo tarnybos kariais, išlaikyti;
16. su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų, mokamų atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
17. kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, taip pat darbo užmokesčio, gauto iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį;
18. kompensacijų, mokamų darbuotojams už muzikos instrumentų naudojimą, kai teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus.
Su darbo santykiais susijusioms kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokoms nepriskiriama:
1. draudimo įmokos, darbdavio mokamos draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui;
2. draudimo įmokos, darbdavio mokamos draudimo įmonei už darbuotojų sveikatos draudimą, kai draudimo sutartyje nėra nurodomas konkretus darbuotojas ir kai yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo įmonė už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmoka jas teikusiai medicinos įstaigai;
3. Lietuvos mokslų akademijos savo nariams mokamos mėnesinės išmokos už Lietuvos mokslų akademijos nario vardą ir aukštųjų mokyklų mokamos universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinės išmokos;
4. darbuotojo gautų iš darbdavio nepiniginio pobūdžio pajamų (dovanų, prizų ir kt.) vertė, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
5. pensinės išmokos, mokamos iš įmonės pensijų fondų ar tam tikslui skirtų lėšų buvusiems darbuotojams;
6. draudimo įmokos, kurių mokėjimas privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus papildomam darbuotojo gyvybės ir sveikatos draudimui;
7. vidutinis darbo užmokestis, sumokamas atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelsimo laiką, kai su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės.
Bendrąjį socialinio draudimo įmokų tarifą, jo dydžius pagal atskiras draudimo rūšis ir socialinio draudimo įmokų, kurias moka asmenys iš savo darbo užmokesčio, tarifą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
Draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1–20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui išmokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.
Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis. Pasirašytos sutarties neįvykdęs draudėjas praranda galimybę pasirašyti sutartį ateinančiais metais, o už pavėluotą socialinio draudimo įmokų sumokėjimą skaičiuojami delspinigiai šių Taisyklių 67–75 punktuose nustatyta tvarka.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir asmenis, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti mokamos kartą per ketvirtį. Šios įmokos mokamos už einamąjį ketvirtį ir turi būti sumokėtos ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Savarankiškai dirbančių asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti gali būti mokamos tokiais pat terminais ir periodiškumu. Praradus sąlygą, suteikiančią teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai, socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti už laikotarpį nuo šios sąlygos praradimo dienos turi būti mokamos šiame punkte nustatytais terminais ir periodiškumu. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, gali avansu mokėti socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti mokamos tik tuo atveju, jeigu individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (Žin., 2001, Nr. 110-3992), atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą (toliau vadinama – pajamų metinė suma), yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, taikomų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, sumą. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti, negali būti mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti gali būti mokamos nuo jų pačių pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos avansu tokiais pat terminais ir periodiškumu, kurie nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti. Mokant avansu socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti, turi būti mokamos ir socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti.
Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją.
Jeigu savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, pajamų metinė suma lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, o valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų suma, nuo kurios per mokestinius metus savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, avansu sumokėjo socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, šie asmenys privalo papildomai sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos (kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų) ir valstybiniam socialiniam draudimui per mokestinius metus deklaruotų pajamų skirtumo. Socialinio draudimo įmokas jie privalo sumokėti iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Pavėlavus sumokėti socialinio draudimo įmokas (socialinio draudimo įmokų skirtumą) iki nurodytojo termino, Fondo valdybos teritoriniai skyriai skaičiuoja delspinigius ir išieško įsiskolinimus įstatymų nustatyta tvarka.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, sumokėtos socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti įskaitomos už tuos metus, už kuriuos jos buvo apskaičiuotos.
Savarankiškai dirbančiam asmeniui, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, per metus sumokėjus socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti nuo pajamų sumos, lygios ar didesnės už 12 minimalių mėnesinių algų, valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota pajamų suma, nuo kurios sumokėtos socialinio draudimo įmokos, įskaitoma kaip šio asmens draudžiamosios pajamos.
Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos, kai savarankiškai dirbantiems asmenims, įvertinus jų sumokėtas socialinio draudimo įmokas, buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos arba atitinkamu laikotarpiu buvo įsigaliojusi pensijų kaupimo sutartis.
Pertvarkomų individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei ir papildomai dalims nustatoma pagal jų pačių pertvarkymo dieną valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo pabaigos.
Pajamų metinių sumų ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, vykdė veiklą ne visus mokestinius metus.
Tais atvejais, kai kelių savininkų (bendrasavininkių) individuali įmonė ar ūkinė bendrija, turinti kelis tikruosius narius, taip pat narius komanditorius, pateikia metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją, draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui turi nurodyti pajamų metinių sumų paskirstymą kiekvienam asmeniui atskirai.
Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, pateikia kelias metines pajamų (pelno) mokesčio deklaracijas, asmens metinė pajamų suma apskaičiuojama bendrai iš visų pateiktų metinių pajamų (pelno) mokesčio deklaracijų.
Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų deklaravimo ir apskaitos formas ir šių pajamų sutikrinimo su metinėje pajamų (pelno) mokesčio deklaracijoje nurodytomis pajamomis tvarką nustato Fondo valdyba, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija.
Asmenys, turintys verslo liudijimus, įsigytus trumpesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka už visą verslo liudijimo galiojimo laiką per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, turintys verslo liudijimus, įsigytus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka tokiais pat terminais ir periodiškumu, kurie nustatyti savarankiškai dirbantiems asmenims (šių Taisyklių 27 punktas). Pasikeitus valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinės dalies dydžiui verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, socialinio draudimo įmokos atitinkamai perskaičiuojamos ir jų skirtumo suma sumokama per mėnesį nuo valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinės dalies dydžio pasikeitimo dienos. Valstybinė mokesčių inspekcija ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos teikia Fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams informaciją apie verslo liudijimus įsigijusius asmenis.
Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama naują ar pratęsdama anksčiau įsigytą verslo liudijimą asmeniui, patikrina Fondo valdybos teritorinio skyriaus pateiktą asmenų, įsiskolinusių Fondui, sąrašą. Jeigu asmuo, įsigyjantis verslo liudijimą, skolingas Fondui, teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija verslo liudijimo neišduoda ar nepratęsia, kol nesumokamas įsiskolinimas Fondui ir teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikiamas tai patvirtinantis dokumentas.
Socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai už ne visą mėnesį apskaičiuojamos proporcingai išduodamo ar pratęsiamo verslo liudijimo galiojimo laikui, pagal kalendorinių dienų skaičių.
Socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai dy …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.