Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo 2005 m. birželio 14 d. nr. 647 vilnius vadovaudam
Apie ką šis teisės aktas?
Šis teisės aktas patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. Juo taip pat įgaliojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba parengti ir patvirtinti tam tikrus dokumentus bei metodikas.
Kam taikoma: Fondo administravimo įstaigoms, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms; Draudėjams (juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms, fiziniams asmenims, kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas).
Terminai:
- Fondo biudžeto projektas sudaromas 3 biudžetiniams metams, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
Svarbiausia
- Šalis
- Lietuva
- Teisės sritis
- Mokesčių teisė
- Šaltinis
- e-seimas.lrs.lt
- Tekstas gautas
- Paaiškinimas atnaujintas
Ką reguliuoja šis teisės aktas?
- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo, vykdymo ir finansinės atskaitomybės tvarką.
- Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, įsiskolinimo atidėjimo, delspinigių ir baudų išieškojimo bei atleidimo nuo jų mokėjimo tvarką.
- Nedarbo socialinio draudimo įmokų pervedimo į Užimtumo fondą terminus ir tvarką.
- Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją, balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų struktūrą ir pagrindinius apskaitos principus.
Kam taikomas šis teisės aktas?
- Fondo administravimo įstaigoms, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms.
- Draudėjams (juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms, fiziniams asmenims, kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas).
- Apdraustiesiems (fiziniams asmenims, kurie patys moka socialinio draudimo įmokas ir (arba) už juos moka draudėjai, taip pat tiems, kurie draudžiami valstybės lėšomis ar savanoriškai).
Kokie yra pagrindiniai punktai?
- Fondo biudžeto projektas sudaromas 3 biudžetiniams metams, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
- Fondo biudžeto projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir teikia svarstyti Fondo tarybai, o vėliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė Fondo biudžeto projektą ir susijusius dokumentus teikia Lietuvos Respublikos Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos.
- Fondo biudžetas tvirtinamas Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, nustatant bendrąjį socialinio draudimo įmokų tarifą ir kitus dydžius.
Mokesčių teisė
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2005 m. birželio 14 d. Nr. 647 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 2001, Nr. 91-3190), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2.1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo terminų ir tvarkos aprašą;
2.2. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų atidėjimų abejotinai atgautinoms sumoms įvertinimo metodiką.
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1535);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 844 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2329);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1842 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 113-5055);
3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-498);
3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 271 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-970);
3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 752 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2589);
3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1142 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3935);
3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 81 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-531) 1 punktą;
3.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 813 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 103-3788);
3.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1194 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 142-5196).
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS, PAVADUOJANTIS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĄ ŽILVINAS PADAIGA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 2001, Nr. 91-3190), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153), Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-26), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 63-2243) ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. 75-3472). Šiose Taisyklėse nustatoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau vadinama – Fondas) biudžeto sudarymo, vykdymo ir finansinės atskaitomybės tvarka, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau vadinama – socialinio draudimo įmokos) mokėjimo tvarka, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, delspinigių ir baudų išieškojimo laiko atidėjimo ir atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo tvarka, nedarbo socialinio draudimo įmokų pervedimo į Užimtumo fondą terminai ir tvarka, taip pat pateikiama Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikacija ir papildomos lentelės (šių Taisyklių 1 priedas), Fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų struktūra ir pagrindiniai apskaitos principai (šių Taisyklių 2 priedas).
II. FONDO BIUDŽETO PROJEKTAS IR FONDO BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITA 7. Fondo biudžeto projektas sudaromas ir tvirtinamas šia tvarka:
7.1. Fondo biudžeto projektas sudaromas 3 biudžetiniams metams. Biudžetiniai metai – tai metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.
7.2. Fondo biudžeto projektas detalizuojamas pagal šių Taisyklių 1 priede pateiktą Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Taip pat pateikiamos 1 priede nurodytos papildomos lentelės.
7.3. Fondo biudžeto projektą ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau vadinama – Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas), kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina nurodytąjį biudžetą, projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Fondo valdyba).
7.4. Fondo biudžeto projekte pateikiama metinė apyvarta pagal Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją ir papildomų lentelių straipsnius. Kartu su Fondo biudžeto projektu pateikiami kitų 2 metų numatomi rodikliai.
7.5. Kartu su Fondo biudžeto projektu pateikiamas šis pagrindimas:
7.5.1. bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo;
7.5.2. socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims;
7.5.3. socialinio draudimo įmokų valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei ir papildomai dalims gauti tarifo dydžio;
7.5.4. socialinio pensijų draudimo įmokos tarifo dalies, skirtos senatvės pensijos papildomai daliai;
7.5.5. socialinio draudimo įmokų valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo papildomai pensijos daliai gauti tarifo.
7.6. Parengti Fondo biudžeto ir Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektai, taip pat kitų 2 metų numatomi rodikliai ir aiškinamasis raštas pateikiami svarstyti Fondo tarybai. Gavusi Fondo tarybos išvadą, Fondo valdyba, suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis, Fondo biudžeto ir Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus kartu su kitų 2 metų numatomais rodikliais ir aiškinamuoju raštu teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Fondo biudžeto ir Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus kartu su kitų 2 metų numatomais rodikliais ir aiškinamuoju raštu nustatytąja tvarka teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
7.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsvarsto ateinančių metų Fondo biudžeto, Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus, kitų 2 metų numatomus rodiklius ir aiškinamąjį raštą ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos pateikia juos svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, kartu pateikdama:
7.7.1. Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą;
7.7.2. Fondo tarybos išvadą;
7.7.3. bendrojo socialinio draudimo įmokų tarifo pagrindimą, nurodydama draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims dydžius;
7.7.4. socialinio draudimo įmokų valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei ir papildomai dalims gauti dydžius;
7.7.5. socialinio pensijų draudimo įmokos tarifo dalies, skirtos senatvės pensijos papildomai daliai gauti, dydį;
7.7.6. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamos socialinio draudimo įmokų dalies valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti dydį;
7.7.7. socialinio draudimo įmokų valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo papildomai pensijos daliai gauti tarifą;
7.7.8. apdraustų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokų tarifo dalį, skirtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai gauti;
7.7.9. nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių skaičių ir grupių tarifus;
7.7.10. kitų 2 metų numatomus rodiklius.
7.8. Fondo biudžetas tvirtinamas Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu pagal šių Taisyklių 1 priede pateiktą Fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Kartu tvirtinamas bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas ir kiti dydžiai, nurodyti šių Taisyklių 7.7.3–7.7.9 punktuose.
7.9. Jeigu Fondo biudžetas laiku nepatvirtintas, Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudos nuo biudžetinių metų pradžios iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusiais metais Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudoms skirtų Fondo biudžeto lėšų.
7.10. Įsigaliojus Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, Fondo valdyba per 2 savaites atlieka šiuos darbus:
7.10.1. paskirsto ir patvirtina ketvirčiais Fondo biudžeto pajamas, išlaidas ir pinigų srautus pagal klasifikacijos straipsnius;
7.10.2. patvirtina Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudų sąmatas.
7.11. Fondo biudžeto rodikliai, patvirtinti Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, prireikus tikslinami tokia pat tvarka, kaip ir tvirtinami.
8.1. Metinis Fondo biudžetas baigiamas vykdyti gruodžio 31 dieną. Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą rengia Fondo valdyba.
8.2. Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaita rengiama pagal Tarptautinių apskaitos standartų valdybos patvirtintus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
8.3. Fondo finansinę atskaitomybę sudaro Fondo balanso ataskaita, pajamų ir išlaidų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, finansinių ataskaitų pastabos ir Fondo valdybos aiškinamasis raštas. Fondo balanso ataskaitoje, pajamų ir išlaidų ataskaitoje ir pinigų srautų ataskaitoje rodikliai išdėstomi pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą Fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų struktūrą ir pagrindinius apskaitos principus – pagal visus Fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų klasifikacijos straipsnius. Jeigu atsiranda neatitikimų tarp šių Taisyklių 2 priede pateiktos Fondo balanso ataskaitos, pajamų ir išlaidų ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos klasifikacijos straipsnių ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, vadovaujamasi tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais. Fondo balanso ataskaitoje, pajamų ir išlaidų ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje atskirai išdėstomi Fondo ir konsoliduoti Fondo bei jo kontroliuojamų įmonių veiklos rodikliai. Finansinių ataskaitų pastabos pateikiamos papildomose lentelėse (šių Taisyklių 1 priedo skyrius „III. Papildomos lentelės“).
8.4. Kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 10 dienos, atliekamas nepriklausomas Fondo biudžeto vykdymo ir Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudų metinės finansinės atskaitomybės auditas pagal tarptautinius audito standartus ir parengiamos išvados dėl praėjusių biudžetinių metų finansinės veiklos. Fondo biudžeto ir Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudų metinės finansinės atskaitomybės auditą turi teisę atlikti audito įmonė, įrašyta į Lietuvos auditorių rūmų sudaromą audito įmonių sąrašą ir laimėjusi audito konkursą. Konkursą organizuoja Fondo valdyba jos pačios nustatyta tvarka.
8.5. Fondo valdyba, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą kartu su audito išvada pateikia svarstyti Fondo tarybai, kuri pateikia išvadą. Fondo valdyba, suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis, Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą kartu su Fondo tarybos ir audito išvada teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
8.6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitą kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, nustatytąja tvarka teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
8.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pritarusi Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaitai, nustatytąja tvarka pateikia ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Fondo biudžeto vykdymo metų ataskaita tvirtinama Lietuvos Respublikos Seime pagal klasifikaciją, nustatytą šių Taisyklių 2 priede.
III. FONDO BIUDŽETO PAJAMOS 9. Fondo biudžeto pajamos (toliau vadinama – Fondo pajamos) ir jų sandara:
9.1. Fondo pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, iš jų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos, baudos, delspinigiai, asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat socialinio draudimo įmokų sumos, pervestos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto už valstybės lėšomis apdraustus asmenis, atgautos į ankstesnių metų Fondo biudžeto išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, Fondo veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos bei asignavimai iš kitų valstybės piniginių išteklių lėšoms, pervedamoms į pensijų fondus, kompensuoti.
9.2. Fondo pajamos prognozuojamos kiekvienai socialinio draudimo įmokų mokėtojų grupei, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, planuojamus socialinio draudimo įmokų tarifus atskiroms socialinio draudimo rūšims, paskutinių 2 metų draudžiamųjų pajamų bazės ir valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų skaičiaus kitimą.
9.3. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos prognozuojamos atsižvelgiant į jų valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų dydį, numatomą valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinės dalies dydį ir šių asmenų skaičiaus kitimą per paskutinius 2 metus.
9.4. Fondo baudos ir delspinigiai prognozuojami atsižvelgiant į priskaičiuotas praėjusiųjų metų baudų ir delspinigių sumas bei prognozuojamą draudėjų įsiskolinimo dydį.
9.5. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, išskyrus šių Taisyklių 9.9 punkte nustatytą atvejį, skiriami tada, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors valstybinio socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu. Sprendimą dėl asignavimų Fondo biudžetui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus ir Fondo valdybos atliktus skaičiavimus dėl būtinų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų dydžio priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas arba tikslindamas atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.
9.6. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos prognozuojamos atsižvelgiant į savanoriškai apsidraudusių asmenų deklaruojamas valstybiniam socialiniam draudimui draudžiamąsias pajamas pagal per paskutinius 2 metus sudarytas valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartis, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 339 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 26-696) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1191 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 98-2497) nustatytą valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvarką.
9.7. Rengiamame Fondo biudžeto projekte numatomos atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, atsižvelgiant į paskutinių 2 metų atgautas sumas ir jų kitimo tendencijas. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje prie atgautų į ankstesnių metų išlaidas iškeltų abejotinai atgautinų sumų priskiriamos nustatytos sumažėjusios, palyginti su praėjusių metų atidėjimais, sumos.
9.8. Fondo veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos – tai Fondo pajamos iš tiesioginės su valstybiniu socialiniu draudimu susijusios Fondo administravimo įstaigų veiklos, pajamos iš Fondo kapitalo ir Fondo administravimo įstaigų pajamos, nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu (išieškotinos praėjusiais metais neteisėtai padarytos išlaidos, palūkanos, dividendai, pajamų, gautinų pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, dalis, viršijanti jo likutinę vertę, pajamos už teikiamas paslaugas ir kitos pajamos). Jų dydis numatomas atsižvelgiant į Fondo veiklos pajamų kitimą per paskutinius 2 metus.
9.9. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus. Sprendimą dėl šių asignavimų Fondo biudžetui priima Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas arba tikslindamas atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.
IV. FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS 11. Fondo biudžeto išlaidos (toliau vadinama – Fondo išlaidos) ir jų sandara:
11.1. Fondo išlaidas sudaro pensijų socialinio draudimo, ligos ir motinystės socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos, sveikatos draudimui pervedamos lėšos, į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus (toliau vadinama – pensijų fondai) ir nedarbo socialiniam draudimui pervedamos lėšos, įvertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos ir veiklos sąnaudos;
11.2. Fondo išlaidos prognozuojamos pagal šių Taisyklių 1 priede nurodytas Fondo išlaidų klasifikacijas, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, demografinius rodiklius, taip pat paskutinių 2 metų draudžiamųjų pajamų bazės, apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičiaus kitimą.
11.3. Prie pensijų socialinio draudimo išlaidų priskiriamos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) ir ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, numatytos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, ir išankstinės valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, numatytos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 114-5116), taip pat šių pensijų gavėjus laidojusiems asmenims išmokėtos pensijų sumos.
11.4. Lėšos valstybinėms socialinio draudimo pensijoms mokėti prognozuojamos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į pensijų gavėjų skaičių, valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinės dalies ir draudžiamųjų pajamų kitimą, taip pat šių pensijų gavėjų skaičiaus ir vidutinių šių pensijų dydžių kitimą per paskutinius 2 metus, gyventojų struktūros (pagal amžiaus grupes) kitimą ir migracijos procesus, kitus veiksnius, turinčius įtakos pensijų gavėjų skaičiui ir nurodytųjų pensijų dydžiams.
11.5. Prie ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidų priskiriamos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpos, profesinės reabilitacijos pašalpos.
11.6. Lėšos valstybinio socialinio draudimo pašalpoms, nurodytoms šių Taisyklių 11.5 punkte, mokėti prognozuojamos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į jų mokėjimo kitimą per paskutinius 2 metus ir kitus duomenis (gimstamumo ir mirtingumo statistikos rodiklius, pašalpų mokėjimo sąlygų kitimą, apdraustų asmenų sergamumo kitimo tendencijas), kitus veiksnius, turinčius įtakos pašalpų gavėjų skaičiui ir nurodytųjų pašalpų dydžiams.
11.7. Prie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidų priskiriamos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos, vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, prevencijai skirtos lėšos, numatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
11.8. Lėšos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms prognozuojamos atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis skaičiaus kitimą per paskutinius 2 metus, prognozuojamas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ir nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų darbe kompensuojamojo uždarbio dydį, kitus veiksnius, turinčius įtakos išmokų gavėjų skaičiui ir nurodytųjų išmokų dydžiams.
11.9. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą pervedamas lėšas sudaro gautos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme.
11.10. Fondo valdyba, vadovaudamasi įstatymais, atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.
11.11. Į pensijų fondus pervedamas lėšas sudaro pensijų fondams pervedamos kaupiamosios pensijų įmokos, numatytos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme.
11.12. Prie nedarbo socialinio draudimo išlaidų priskiriamos lėšos, skirtos nedarbo socialinio draudimo išmokoms ir kitoms išlaidoms pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Lėšos nedarbo socialiniam draudimui prognozuojamos atsižvelgiant į socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą nedarbo socialinio draudimo išmokų ir darbo rinkos politikos priemonių finansavimo lėšų ir išlaidų sąmatą.
11.13. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos prognozuojamos atsižvelgiant į per paskutinius 2 metus atidėtas neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas ir jų kitimo tendencijas. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas sudaro draudėjų skolos, kurių neįmanoma atgauti, ir įvertinti atidėjimai abejotinai atgautinoms sumoms.
11.14. Fondo veiklos sąnaudas sudaro Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo užmokesčio, valstybės tarnautojų ir darbuotojų socialinio draudimo įmokų, prekių ir paslaugų įsigijimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, ilgalaikio turto likutinės vertės dalis, viršijanti pajamas, gautinas pardavus ilgalaikį turtą, kitos sąnaudos (sumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku nepervestas lėšas draudėjams pašalpoms mokėti ar laiku nepervestas pensijų įmokas į pensijų fondų sąskaitas), patiriamos administruojant visų rūšių socialinį draudimą, iš jų socialinio draudimo išmokų, kurioms taikomos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos reglamentai dėl socialinės apsaugos, taip pat pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registro ir kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą pensijų fondams, išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų šaltinių, apskaičiavimą ir mokėjimą. Išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų šaltinių, ir atskirų socialinio draudimo įmokų rūšių administravimo sąnaudų kompensacijos numatomos Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba aptariamos atskiruose susitarimuose su atitinkamas išmokas administruojančiomis institucijomis.
11.15. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus, darbo apmokėjimo schemas ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvus, gavusi Fondo tarybos išvadą ir suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tvirtina Fondo valdyba.
11.16. Kiekvienoje Fondo administravimo įstaigoje sudaroma tos įstaigos veiklos sąnaudų sąmata. Išlaidos šioje sąmatoje nurodomos pagal Fondo biudžeto išlaidų klasifikaciją, pateiktą šių Taisyklių 1 priedo skyriuje „III. Papildomos lentelės“. Visose Fondo administravimo įstaigose naudojama tipinė veiklos sąnaudų sąmatos forma. Sąmatos formą, jos pildymo ir apskaičiavimo tvarką nustato ir tvirtina Fondo valdyba.
V. FONDO REZERVAS IR KASOS APYVARTOS LĖŠOS 14. Sudaromas Fondo rezervas. Fondo rezervas sudaromas iš Fondo pajamų dalies, viršijančios išlaidas, ir skiriamas Fondui stabilizuoti. Į Fondo rezervą įskaitomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas ilgalaikis materialusis, nematerialusis ir finansinis sukauptas turtas.
VI. DRAUDĖJŲ REGISTRAVIMAS 17. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
VII. SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ MOKĖJIMAS 19. Socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo tos dienos, kurią šie asmenys pradeda dirbti, neatsižvelgiant į draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už kitus asmenis, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kai asmenys įgiję prievolę ar teisę būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
20.1. Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, ir su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius.
20.2. Jeigu apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nustatoma kiekvienoje darbovietėje atskirai.
20.3. Nustatant minimalią mėnesinę algą, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis (priklausomai nuo konkrečiam darbuotojui taikomos darbo laiko apskaitos formos), nustatytas konkrečiai asmenų kategorijai.
20.4. Jeigu pagal įstatymus darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo faktiško darbo užmokesčio (bet ne mažesnio kaip minimali mėnesinė alga), perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 200 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, kai neįvykdžius išdirbio normų dėl darbuotojo kaltės mokama už faktiškai atliktą darbą, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai atliktą darbą.
20.5. Jeigu pažeidžiant įstatymus darbo užmokestis nustatytas mažesnis už minimalią mėnesinę algą, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo tam laikotarpiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Nustačius darbo įstatymų pažeidimus, kartu su papildomai apskaičiuota socialinio draudimo įmokų suma skaičiuojama bauda pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnį. Visa papildomai apskaičiuota draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų suma mokama iš darbdavio lėšų.
20.6. Apdraustieji, kurie gauna darbo užmokestį, jiems nustatytos socialinio draudimo įmokos dalį moka nuo jiems apskaičiuoto darbo užmokesčio (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų dydį). Socialinio draudimo įmokas iš jų darbo užmokesčio išskaito draudėjas, laikydamasis šių Taisyklių 20.1–20.5 punktų nuostatų.
20.7. Vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo sistemų įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir nedarbo socialinio draudimo įmokas nuo statutiniams valstybės tarnautojams (išskyrus civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančius statutinius valstybės tarnautojus, kurie dirba ne Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos), profesinės karo tarnybos kariams apskaičiuoto atlyginimo už tarnybą šių Taisyklių 20.1–20.5 punktuose nustatyta tvarka. Šios institucijos taip pat išskaito nurodytųjų apdraustųjų asmenų mokamas pensijų socialinio draudimo įmokas iš jų gaunamo darbo užmokesčio šių Taisyklių 20.6 punkte nustatyta tvarka.
20.8. Valstybės institucija, siunčianti valstybės tarnautoją ar profesinės karo tarnybos karį dirbti ar atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir nedarbo socialinio draudimo įmokas už nesukakusį senatvės pensijos amžiaus nedirbantį valstybės tarnautojo ar profesinės karo tarnybos kario sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį valstybės tarnautojo ar profesinės karo tarnybos kario sutuoktinis praleidžia užsienyje dėl to, kad ten gyvena kartu su valstybės tarnautoju ar profesinės karo tarnybos kariu. Pensijų socialinio draudimo įmokos ir nedarbo socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Šių įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 atitinkamo valstybės tarnautojo ar profesinės karo tarnybos kario pareiginės algos. Šie asmenys pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiami Fondo valdybos nustatyta tvarka. Įsidarbinusiam valstybės tarnautojo ir profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniui pensijų socialinis draudimas ir nedarbo socialinis draudimas netaikomi.
20.9. Pensijų socialinio draudimo ir nedarbo socialinio draudimo įmokas pagal Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus socialinio draudimo įmokų tarifus nuo minimalios mėnesinės algos, taikomos asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, moka krašto apsaugos sistemos institucijos – už Lietuvos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos karius ir asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šie asmenys pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudžiami Fondo valdybos nustatyta tvarka.
20.10. Socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti pagal Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus socialinio draudimo įmokų tarifus moka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš šiam tikslui numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – už motinas (įmotes), tėvus (įtėvius), faktiškai auginančias (-us) vaiką, arba vaiko globėjus, auginančius vaiką iki trejų metų, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir tik vienuolyne dirbančius vienuolius, nesukakusį senatvės pensijos amžiaus vieną iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmenį, nustatytąja tvarka paskirtą šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantį namuose nurodytą neįgalų asmenį (šiame punkte nurodytos įmokos taip pat mokamos už vieną iš tėvų, globėją ar rūpintoją, slaugantį namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 dienos). Šie asmenys pensijų socialiniu draudimu privalomai draudžiami Fondo valdybos nustatyta tvarka.
20.11. Individualios įmonės moka socialinio draudimo įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo biudžeto sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos vykdymo pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką.
20.12. Už savarankiškai dirbančius asmenis, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, mokamos Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei ir papildomai dalims gauti.
20.13. Individualios įmonės savininkas, kuris yra įregistravęs Juridinių asmenų registre kelias individualias įmones ar įmonių filialus arba yra tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalo mokėti socialinio draudimo įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti kaip vienos individualios įmonės savininkas. Fizinis asmuo, kuris yra kelių tikrųjų ar komanditinių ūkinių bendrijų tikrasis narys, arba (ir) tuo pat metu verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalo mokėti šias įmokas pagrindinei pensijos daliai gauti kaip vienos tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys.
20.14. Jeigu Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme (Žin., 2003, Nr. 112-4991) arba Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatytais atvejais individualios įmonės savininkui mirus teismas paskiria palikimo administratorių, nuo teismo nutarties paskirti jį palikimo administratoriumi įsiteisėjimo dienos individuali įmonė už palikimo administratorių privalo mokėti socialinio draudimo įmokas tokia pat tvarka kaip už individualios įmonės savininką.
20.15. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas moka valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti. Valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami verslo liudijime įrašyti fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas ar globojamasis nuo 14 metų, globėjas (rūpintojas).
20.16. Asmenys, apsidraudę valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, moka draudimo sutartyse nurodyto dydžio valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokas.
21.1. apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius ar dieninius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsirengimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu; tantjemas, kurios išmokamos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, dirbantiems bendrovėje pagal darbo sutartį), kad ir kaip draudėjo apskaičiuojamas apdraustajam už jo atliktą darbą;
21.2. valstybės tarnautojui apskaičiuojamą darbo užmokestį, kurį sudaro: pareiginė alga, nustatoma pagal pareigybės kategoriją; priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, laipsnį arba tarnybinį rangą, diplomatinį rangą; priemokos už darbą poilsio, švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą;
21.3. valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro: pareiginė alga; priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; valstybės pareigūnams (išskyrus prokurorus) – vienkartinė priemoka; prokurorams – priedas už kvalifikacinį rangą;
21.4. priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims;
21.5. apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogas, kai mokamos motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos iš Fondo biudžeto), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką ir ne teismo tvarka Teisingumo ministerijos atlygintą žalą dėl negauto darbo užmokesčio, kai žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2228) nustatytais atvejais;
21.6. premijas, pašalpas ir kitas išmokas (iš jų laikinojo nedarbingumo, gimdymo atostogų ir vaiko priežiūros, kol jam sueis vieneri metai, atostogų laikotarpiu mokamą šių Taisyklių 20.7 punkte nurodytų įstaigų, tarnybų ir departamentų statutiniams valstybės tarnautojams ir profesinės karo tarnybos kariams vidutinį jų darbo užmokestį ar pagal įstatymus nustatytą jo dalį), vienkartines pinigines išmokas valstybės tarnautojams skatinti (išskyrus šių Taisyklių 22 punkte nurodytas išmokas).
22.1. pašalpos, kurią apdraustam asmeniui išmoka darbdavys, mirus šio apdrausto asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos, taikomos asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti. 5 minimalių mėnesinių algų pašalpos suma, nuo kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, gali būti išmokama už kiekvieną mirusį apdraustojo šeimos narį, nurodytą šiame punkte;
22.2. pašalpos, kurią apdraustam asmeniui mirus draudėjas išmoka jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) arba tėvams (įtėviams), kad ir kokio dydžio būtų ši pašalpa;
22.3. išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
22.4. išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, ir komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
22.5. įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti;
22.6. įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Šioms sumoms nepriklauso stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, išskyrus šių Taisyklių 22.4 punkte numatytas išmokas;
22.7. ligos pašalpų, mokamų iš draudėjo lėšų už pirmąsias 2 ligos dienas, išskyrus ligos pašalpas (išmokas), mokamas šių Taisyklių 20.7 punkte nurodytų įstaigų, tarnybų ir departamentų statutiniams valstybės tarnautojams ir profesinės karo tarnybos kariams;
22.8. delspinigių už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;
22.9. autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose;
22.10. draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą;
22.11. teismų priteistos ir išieškotos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti;
22.12. mokymo įstaigų studentų, taip pat doktorantų, rezidentų ir moksleivių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokslo studijų užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;
22.13. kompensacijų, mokamų priimant darbuotojus arba perkeliant juos į kitoje vietovėje esantį darbą;
22.14. kompensacijų už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą;
22.15. kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais ar profesinės karo tarnybos kariais, išlaikyti;
22.16. su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų, mokamų atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
22.17. kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, taip pat darbo užmokesčio, gauto iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį;
22.18. kompensacijų, mokamų darbuotojams už muzikos instrumentų naudojimą, kai teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus.
23.1. draudimo įmokos, darbdavio mokamos draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui;
23.2. draudimo įmokos, darbdavio mokamos draudimo įmonei už darbuotojų sveikatos draudimą, kai draudimo sutartyje nėra nurodomas konkretus darbuotojas ir kai yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo įmonė už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmoka jas teikusiai medicinos įstaigai;
23.3. Lietuvos mokslų akademijos savo nariams mokamos mėnesinės išmokos už Lietuvos mokslų akademijos nario vardą ir aukštųjų mokyklų mokamos universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinės išmokos;
23.4. darbuotojo gautų iš darbdavio nepiniginio pobūdžio pajamų (dovanų, prizų ir kt.) vertė, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
23.5. pensinės išmokos, mokamos iš įmonės pensijų fondų ar tam tikslui skirtų lėšų buvusiems darbuotojams;
23.6. draudimo įmokos, kurių mokėjimas privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus papildomam darbuotojo gyvybės ir sveikatos draudimui;
23.7. vidutinis darbo užmokestis, sumokamas atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelsimo laiką, kai su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės.
45.1. gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės ar valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą ir (ar) mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
45.2. gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2004, Nr. 21-619);
45.3. gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat iš šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
45.4. yra laisvės atėmimo vietose (ši nuostata taip pat taikoma, kai asmuo atlieka arešto bausmę arba jam paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas) arba jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionaraus stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
45.5. yra įregistravę likviduojamos individualios įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Juridinių asmenų registre, o visi individualios įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo;
45.6. privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
45.7. turi būtinąjį valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti (30 metų) pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.
48.1. gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės ar valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą ir (ar) mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
48.2. gauna šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
48.3. gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat iš šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
48.4. yra laisvės atėmimo vietose, įskaitant atvejus, kai asmuo atlieka arešto bausmę arba jam paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas, arba jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionaraus stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
48.5. privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
48.6. turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti (30 metų) arba yra sukakę senatvės pensijos amžių pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.
VIII. SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ ĮSISKOLINIMO SUMOKĖJIMO ATIDĖJIMAS 61. Fondo valdyba gali atidėti draudėjams socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo Fondui sumokėjimą iki vienerių metų šia tvarka:
61.1. Draudėjams, mokantiems socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti atidėtas minėtųjų įmokų įsiskolinimo Fondui sumokėjimas, jeigu draudėjas per 3 paskutinius mėnesius iki prašymo pateikimo sumokėjo ne mažesnes už vidutines šių 3 mėnesių apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas ir jo finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už jo turtą.
61.2. Dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą.
61.3. Fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs draudėjo prašymą ir reikalaujamus dokumentus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų juos išnagrinėja, parengia išvadas, patikslina įsiskolinimo grąžinimo grafiką ir visą medžiagą kartu su Fondo lėšų finansine ataskaita pateikia Fondo valdybai.
61.4. Nuo dokumentų pateikimo Fondo valdybai dienos socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas ir sankcijų taikymas sustabdomas.
61.5. Fondo valdyba per 20 darbo dienų nuo Fondo valdybos teritorinio skyriaus išvadų gavimo išnagrinėja prašymą ir priėmusi sprendimą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Fondo valdyba, priimdama sprendimą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, viršijančio 100 tūkst. litų, sumokėjimo atidėjimo, turi atsižvelgti ir į Fondo tarybos pasiūlymus dėl įsiskolinimo atidėjimo.
61.6. Jeigu draudėjas kreipiasi dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, kuriam pagal konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 88 straipsnį taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, Fondo valdybos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs draudėjo pateiktą medžiagą ir teikdamas ją Fondo valdybai, kartu pateikia pranešimą apie valstybės pagalbą Konkurencijos tarybai pagal Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987) (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos taisyklės). Konkurencijos taryba, gavusi valstybės pagalbos pranešimą, patikrina, ar valstybės pagalbos pranešimas tinkamai užpildytas, ir patikrintą pranešimą perduoda Europos Komisijai arba grąžina valstybės pagalbos teikėjui pataisyti. Fondo valdyba, gavusi Europos Komisijos pritarimą valstybės pagalbos teikimui, per 20 darbo dienų išnagrinėja draudėjo prašymą ir priėmusi sprendimą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui.
61.7. Fondo valdybos teritoriniai skyriai per 10 darbo dienų nuo Fondo valdybos pranešimo gavimo sudaro su draudėju socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo.
61.8. Savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys socialinio draudimo įmokas už save, kreipdamiesi dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką.
61.9. Fondo valdybos teritoriniai skyriai, gavę savarankiškai dirbančio asmens prašymą, patikslinę įsiskolinimo grąžinimo grafiką, parengia išvadas ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų visą medžiagą pateikia Fondo valdybai. Nuo dokumentų pateikimo Fondo valdybos teritoriniam skyriui dienos socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas ir sankcijų taikymas sustabdomas. Fondo valdyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir paveda Fondo valdybos teritoriniam skyriui sudaryti su draudėju socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Fondo valdybos teritoriniai skyriai per 10 darbo dienų nuo Fondo valdybos pavedimo gavimo sudaro su draudėju socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo.
IX. DELSPINIGIAI 67. Visiems draudėjams, pavėlavusiems sumokėti socialinio draudimo įmokas, skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taikoma už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
X. DELSPINIGIŲ IŠIEŠKOJIMO LAIKO ATIDĖJIMAS IR ATLEIDIMAS NUO JŲ MOKĖJIMO 76. Fondo valdyba draudėjams gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti juos nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jeigu buvo aplinkybių, kurios nepriklausė nuo draudėjų valios, kurių jie nenumatė ir negalėjo numatyti, dėl to negalėjo laiku sumokėti socialinio draudimo įmokų į Fondą.
79.1. motyvuotą prašymą;
79.2. dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo priežastis (įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, pateikia Finansų ministerijos ar savivaldybės ataskaitas apie jų nevisišką ar ne laiku vykdomą finansavimą (mėnesiais);
79.3. paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą (savarankiškai dirbantys asmenys pateikia patvirtintas įsiskolinimo laikotarpio pajamų deklaracijų kopijas);
79.4. delspinigių sumokėjimo grafiką;
79.5. Fondo lėšų paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą.
XI. BAUDOS, JŲ SUMOKĖJIMO (IŠIEŠKOJIMO) ATIDĖJIMAS IR ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO 89. Jeigu draudėjai socialinio draudimo įmokas neteisėtai sumažina, į Fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos socialinio draudimo įmokos, taip pat dvigubai didesnė už šią sumą bauda.
92.1. motyvuotą prašymą, kuriame išdėstytos aplinkybės, dėl kurių buvo apskaičiuotos per mažos socialinio draudimo įmokos;
92.2. paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą;
92.3. patikrinimo akto, kuriame apskaičiuota bauda, kopiją;
92.4. baudų mokėjimo grafiką, kuriame išdėstytas baudų mokėjimas dalimis ne ilgiau kaip per vienerius metus;
92.5. dokumentą, patvirtinantį patikrinimo aktu papildomai priskaičiuotų (neteisėtai sumažintų) socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
95.1. priimtas sprendimas, kuriuo baudų sumokėjimas (išieškojimas) draudėjui neatidedamas, ir draudėjas privalo šias baudas sumokėti arba jos bus išieškotos priverstine tvarka;
95.2. priimtas sprendimas dėl baudų sumokėjimo (išieškojimo) atidėjimo ir draudėjas gali atvykti į Fondo valdybos teritorinį skyrių sudaryti sutartį dėl baudų sumokėjimo (išieškojimo) atidėjimo.
103.1. motyvuotą prašymą, kuriame išdėstytos aplinkybės, dėl kurių buvo apskaičiuotos per mažos socialinio draudimo įmokos;
103.2. paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę ataskaitą;
103.3. patikrinimo akto, kuriame apskaičiuota bauda, kopiją;
103.4. dokumentą, patvirtinantį patikrinimo aktu papildomai priskaičiuotų (neteisėtai sumažintų) socialinio draudimo įmokų mokėjimą.
104.1. priimtas sprendimas, kuriuo atleidimas nuo baudų mokėjimo draudėjui netaikomas, ir draudėjas privalo šias baudas sumokėti arba jos bus išieškotos priverstine tvarka;
104.2. priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudų mokėjimo ir draudėjas gali atvykti į Fondo valdybą sudaryti sutarties dėl atleidimo nuo baudų mokėjimo.
XII. SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKŲ, BAUDŲ IR DELSPINIGIŲ SKOLŲ PASIBAIGIMAS 106. Fondo valdyba Fondo tarybos pritarimu gali atsisakyti visų ar dalies kreditorinių finansinių reikalavimų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 239 „Dėl Kreditorių reikalavimų, kylančių iš piniginių prievolių, atsisakymo, vykdymo terminų atidėjimo ir piniginės prievolės pakeitimo kita prievole, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba su ja sudaroma taikos sutartis, taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 17-686).
XIII. KITI KLAUSIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 125. Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, pažeidusios šiose Taisyklėse nustatytą tvarką ir tuo padariusios žalą Fondui, privalo šią žalą atlyginti.
1.1.2.5. Lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą 1.1.2.6. Lėšos, pervedamos į pensijų fondus 1.1.2.7. Veiklos sąnaudos 1.2. Kita Fondui pavesta veikla 1.2.1. Pinigų įplaukos 1.2.2. Pinigų išlaidos 2. Investicinė veikla 2.1. Išlaidos nematerialiajam turtui įsigyti 2.2. Įplaukos, gautos pardavus nematerialųjį turtą 2.3. Išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti 2.4. Įplaukos, gautos pardavus ilgalaikį materialųjį turtą 2.5. Išlaidos akcijoms, obligacijoms, kitiems vertybiniams popieriams įsigyti 2.6. Įplaukos, gautos pardavus akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius 3. Finansinė veikla 3.1. Gautos trumpalaikės paskolos 3.2. Grąžintos trumpalaikės paskolos 3.3. Gautos ilgalaikės paskolos 3.4. Grąžintos ilgalaikės paskolos 3.5. Įsipareigojimų pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis padengimas 4. Grynų pinigų ir jų ekvivalentų pokytis 5. Grynų pinigų ir jų ekvivalentų cirkuliacija 5.1. Metų pradžioje 5.2. Pokytis 5.3. Metų pabaigoje 6. Kasos apyvartos lėšos III. PAPILDOMOS LENTELĖS 1. Pajamos 1.1. Draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokos 1.1.1. Pensijų socialiniam draudimui 1.1.2. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui 1.1.3. Nedarbo socialiniam draudimui 1.1.4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui 1.1.5. Sveikatos draudimui 1.1.6. Pensijos pagrindinės dalies draudimui valstybės lėšomis 1.2. Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos 1.2.1. Pensijų socialiniam draudimui 1.2.2. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui 1.3. Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos 1.3.1. Pensijos pagrindinės dalies draudimui 1.3.2. Pensijos papildomos dalies draudimui 1.3.3. Pensijos pagrindinės dalies draudimui, kai dalis valstybinio socialinio draudimo įmokos dengiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 1.3.3.1. Privalomai draudžiamų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos 1.3.3.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos 1.5. Baudos ir delspinigiai 1.5.1. Fondui 1.5.2. Privalomojo sveikatos draudimo fondui 1.6. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių 1.6.1. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 1.6.2. Asignavimai iš kitų valstybės piniginių išteklių 2. Išlaidos 2.1. Pensijų socialiniam draudimui 2.1.1. Senatvės pensijos 2.1.2. Netekto darbingumo (invalidumo) pensijos 2.1.3. Našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos 2.1.4. Ištarnautojo laiko pensijos 2.1.5. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas 2.1.6. Išankstinės senatvės pensijos
2.1.7. Išmokos mirusius pensijų gavėjus laidojusiems asmenims 2.2. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui 2.2.1. Privalomajam valstybiniam socialiniam draudimui 2.2.1.1. Ligos pašalpos 2.2.1.2. Motinystės pašalpos 2.2.1.3. Motinystės (tėvystės) pašalpos 2.2.1.4. Profesinės reabilitacijos pašalpos 2.2.2. Savanoriškajam valstybiniam socialiniam draudimui 2.2.2.1. Ligos pašalpos 2.2.2.2. Motinystės pašalpos 2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui 2.4.1. Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa 2.4.2. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija 2.4.3. Netekto darbingumo periodinė kompensacija 2.4.4. Vienkartinė išmoka apdraustajam mirus 2.4.5. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus 2.4.6. Lėšos, skirtos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai 2.7. Veiklos sąnaudos 2.7.1. Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudos 2.7.1.1. Darbo užmokestis 2.7.1.2. Socialinio draudimo įmokos 2.7.1.3. Prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudos 2.7.1.3.1. Pašto paslaugos 2.7.1.3.2. Ryšių paslaugos 2.7.1.3.3. Šildymas 2.7.1.3.4. Elektros energija 2.7.1.3.5. Vandentiekis ir kanalizacija bei kitos komunalinės paslaugos 2.7.1.3.6. Nuoma 2.7.1.3.7. Remontas 2.7.1.3.8. Transporto išlaikymas 2.7.1.3.9. Komandiruotės 2.7.1.3.10. Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas 2.7.1.3.11. Smulkus mažavertis inventorius 2.7.1.3.12. Medžiagos 2.7.1.3.13. Turto draudimas ir įvertinimas 2.7.1.3.14. Žemės nuomos mokesčiai 2.7.1.3.15. Pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąnaudos 2.7.1.3.16. Tarptautinis bendradarbiavimas 2.7.1.3.17. Audito, teisinės ir kitos konsultacinės paslaugos 2.7.1.3.18. Kompiuterinės technikos palaikymas ir aptarnavimas 2.7.1.3.19. Programinės įrangos priežiūra ir diegimas 2.7.1.3.20. Dokumentų ir blankų gamyba 2.7.1.3.21. Kitos sąnaudos 2.7.2. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija 2.7.3. Kitos Fondo veiklos sąnaudos ______________ Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 2 priedas VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BALANSO, PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ, PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITŲ STRUKTŪRA IR PAGRINDINIAI APSKAITOS PRINCIPAI I. BALANSO ATASKAITOS STRUKTŪRA 1. Turtas 1.1. Trumpalaikis turtas 1.1.1. Gryni pinigai ir indėliai 1.1.2. Gautinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai 1.1.3. Gautinos sumos ir išankstinis apmokėjimas 1.1.4. Investicijos 1.1.5. Kitas trumpalaikis turtas 1.2. Ilgalaikis turtas 1.2.1. Gautinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai
1.2.2. Gautinos sumos ir išankstinis apmokėjimas 1.2.3. Investicijos 1.2.4. Nematerialusis turtas 1.2.5. Ilgalaikis materialusis turtas 1.2.6. Nebaigta statyba 2. Įsipareigojimai ir rezervai 2.1. Trumpalaikiai įsipareigojimai 2.1.1. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo išmokos 2.1.2. Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos 2.1.3. Trumpalaikės paskolos 2.1.4. Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 2.2. Ilgalaikiai įsipareigojimai 2.2.1. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo išmokos 2.2.2. Ilgalaikės paskolos 2.2.3. Kitos ilgalaikės skolos 2.3. Dotacijos, subsidijos 2.4. Rezervai 2.4.1. Fondo rezervas 2.4.2. Perkainojimo rezervas 2.4.3. Einamųjų metų rezervas II. PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ATASKAITOS STRUKTŪRA Pajamų ir išlaidų ataskaitoje rodikliai išdėstomi pagal šių Taisyklių 1 priede nurodytą pajamų ir išlaidų klasifikaciją ir papildomas lenteles.
III. PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS STRUKTŪRA Pinigų srautų ataskaitoje rodikliai išdėstomi pagal šių Taisyklių 1 priede nurodytą pinigų srautų klasifikaciją.
IV. PAGRINDINIŲ BALANSO ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS 1.1.1. Gryni pinigai ir indėliai Šiame straipsnyje apskaitomi visi Fondo administravimo įstaigų piniginiai likučiai kredito įstaigų sąskaitose ir kasose, pinigų ekvivalentiniai ir trumpalaikiai indėliai, sumažinti neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis (išskyrus esančius Fondo administravimo įstaigų veiklos finansavimo sąskaitose).
1.1.2. Gautinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai Šiame straipsnyje apskaitomos Fondo gautinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, kurių mokėjimo laikas – 12 mėnesių laikotarpis. Gautinos socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai sumažinami įvertintomis neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.1.3. Gautinos sumos ir išankstinis apmokėjimas Šiame straipsnyje apskaitomos kitos Fondo gautinos sumos, nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu, išankstinis apmokėjimas ir sukauptos pajamos, sumažinti neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.1.4. Investicijos Šiame straipsnyje apskaitomos Fondo trumpalaikės investicijos mažesne – įsigijimo arba rinkos – verte.
1.1.5. Kitas trumpalaikis turtas Šiame straipsnyje apskaitomas kitas trumpalaikis turtas, nepriskirtinas nė vienam iš 1.1.1–1.1.4 straipsnių.
1.2.1. Gautinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai Šiame straipsnyje apskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, kurių mokėjimo laikas – vėliau kaip po 12 mėnesių. Gautinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai sumažinami įvertintomis neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.2.2. Gautinos sumos ir išankstinis apmokėjimas Šiame straipsnyje apskaitomos kitos Fondo gautinos sumos, nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu, išankstinis apmokėjimas ir sukauptos pajamos, kurių mokėjimo laikas – vėliau kaip po 12 mėnesių, sumažinti neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.2.3. Investicijos Šiame straipsnyje apskaitomos Fondo ilgalaikės investicijos įsigijimo verte, sumažinta ne laikinu investicijų vertės sumažėjimu, kuris nustatomas kiekvienai individualiai investicijai.
1.2.4. Nematerialusis turtas Šiame straipsnyje apskaitomas Fondui priklausantis nematerialusis ilgalaikis turtas likutine verte.
1.2.5. Ilgalaikis materialusis turtas Šiame straipsnyje apskaitomas Fondui priklausantis ilgalaikis materialusis turtas likutine arba perkainota verte.
1.2.6. Nebaigta statyba Šiame straipsnyje apskaitomas Fondui priklausantis neužbaigtas materialusis turtas likutine arba perkainota verte.
2.1.1. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo išmokos Šiame straipsnyje apskaitomi Fondo įsipareigojimai, susiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kurių mokėjimo laikas – 12 mėnesių laikotarpis.
2.1.2. Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos Šiame straipsnyje apskaitomi Fondo trumpalaikiai įsiskolinimai ir sukauptos sąnaudos, nesusiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis.
2.1.3. Trumpalaikės paskolos Šiame straipsnyje apskaitomos Fondo išmokoms paimtos paskolos, kurių grąžinimo laikas – 12 mėnesių laikotarpis.
2.1.4. Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis Šiame straipsnyje apskaitoma per 12 mėnesių nuo ataskaitos sudarymo datos grąžintina Fondo išmokoms paimtų ilgalaikių paskolų dalis.
2.2.1. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo išmokos Šiame straipsnyje apskaitomi Fondo įsipareigojimai, susiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kurių mokėjimo laikas – ne vėliau kaip po 12 mėnesių.
2.2.2. Ilgalaikės paskolos Šiame straipsnyje apskaitomos Fondo išmokoms paimtos paskolos, kurių grąžinimo laikas – vėliau kaip po 12 mėnesių.
2.2.3. Kitos ilgalaikės skolos Šiame straipsnyje apskaitomos kitos Fondo ilgalaikės skolos, neapskaitytos 2.2.1 ir 2.2.2 straipsniuose.
2.3. Dotacijos, subsidijos Šiame straipsnyje apskaitomas valstybės ir tarptautinių institucijų dotacijų ir subsidijų nepanaudotas likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
V. PAGRINDINIŲ PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ATASKAITOS STRAIPSNIŲ PAAIŠKINIMAS 1.1. Draudėjų valstybinio socialinio draudimo įmokos Šiame straipsnyje nurodomos į Fondą mokamos už apdraustuosius įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, kurios pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio.