📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS BANKO VALDYBOS
LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ
2000 m. gruodžio 21 d. Nr. 172
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti:
1.1. Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles (pridedamos);
1.2. Banko kapitalo pakankamumo ataskaitos formą 6004 (pridedama).
2. Nutarimas įsigalioja nuo 2001 m. gruodžio 31 dienos.
VALDYBOS PIRMININKAS R. ŠARKINAS
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172
KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką. Taisyklės yra parengtos atsižvelgus į Tarybos direktyvą 93/6/EEC dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/31/EC, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 93/6/EEC dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EC dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/28/EC, papildančią Direktyvą 2000/12/EC dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.
2. Banko kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinant kredito ir rinkos (palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso, sandorio šalies, biržos prekių kainos, didelių pozicijų) riziką.
3. Bankai privalo laikytis šiose taisyklėse nustatytų kapitalo pakankamumo apskaičiavimo reikalavimų, keliamų ir bankinei, ir prekybos knygai. Bankai, kurie neturi prekybos knygos, privalo laikytis kapitalo pakankamumo apskaičiavimo reikalavimų, keliamų bankinei knygai. Banko turimi bankinės arba prekybos knygų straipsniai užsienio valiuta turi būti vertinami pagal užsienio valiutos kurso rizikos reikalavimus, taikomus prekybos knygai, nesvarbu, ar bankas turi prekybos knygą, ar ne.
4. Banko valdyba turi užtikrinti, kad banko prekybinę veiklą reguliuojančios procedūros būtų įtrauktos į banko vidaus kontrolės sistemą.
5. Banko vidaus audito tarnyba turi vertinti, ar banko prekybinė veikla atitinka bendrą banko politiką; tikrinti, ar laiku pateikiama informacija ir ataskaitos banko valdybai ir tarybai, ar efektyviai veikia vidaus kontrolės sistema, ar prisiimta rizika neviršija banko nusistatytų rizikos limitų; kontroliuoti, ar laikomasi visų su prekybine veikla susijusių procedūrų; teikti informaciją banko valdybai.
6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
A, B, C grupių valstybės – valstybės, kurioms taikoma mažesnė, vidutinė ir didesnė turto rizika pagal Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintą Šalių rizikos nustatymo tvarką.
Daugiašaliai plėtros bankai – tai Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos pagalbos įsikuriant fondas, Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Amerikos investicijų korporacija, Europos Tarybos socialinio vystymo fondas, Europos investicijų bankas.
Finansinės priemonės – tai banko biržos ir ne biržos pirminės (bazinės) ir išvestinės finansinės priemonės. Finansines priemones sudaro:
1) prekybos tikslais laikomi nuosavybės vertybiniai popieriai;
2) prekybos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai;
3) pinigų rinkos priemonės: iki vienerių metų iždo vertybiniai popieriai (iždo vekseliai);
4) finansiniai ateities sandoriai;
5) susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA);
6) nuosavybės vertybinių popierių ir valiutų (užsienio valiutos ne biržos sandoriai, trumpesni kaip 14 dienų, neįtraukiami) išankstiniai sandoriai;
7) palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių ir valiutų (užsienio valiutos ne biržos sandoriai, trumpesni kaip 14 dienų, neįtraukiami) apsikeitimo sandoriai;
8) atpirkimo sandoriai ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai;
9) kitos finansinės priemonės, numatytos banko prekybinės veiklos politikoje.
Prekybos knygą sudaro banko finansinių priemonių, naudojamų prekybiniais tikslais, balansinės ir nebalansinės pozicijos, apibūdintos šių taisyklių 11 punkte.
Bankinę knygą sudaro visos banko balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios neįtraukiamos į prekybos knygą.
Pozicija – banko turto, nebalansinių pretenzijų, balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų straipsnių, įtraukiamų į bankinę ar prekybos knygą, dydis.
Ilgoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl banko turimų reikalavimo teisių į finansines priemones ar biržos prekes ir dėl banko teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę.
Trumpoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę, biržos prekę ar dėl kitų banko finansinių priemonių ar biržos prekių įsipareigojimų.
Grynoji pozicija – skirtumas tarp tapačių (žr. 60 p.) finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų.
Atidėtas mokėjimas – tai pirkimo-pardavimo sandoriai, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą po sandorio objekto įsigijimo laikotarpį.
Garantinė įmoka (margin) – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka į banką kaip indėlį, kai skolinasi iš jo, norėdamas įsigyti vertybinius popierius. Garantinė įmoka – tai ir pradinis įnašas, ir papildomi kasdieniniai mokėjimai.
Įmokos (fees) – visos kitos (skirtingos negu garantinės įmokos) į banką neįmokėtos sumos, susijusios su prekybos knygos operacijomis.
Vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis – operacijos, kurių metu bankas ar jo sandorio šalis perleidžia vertybinius popierius ar biržos prekes už atitinkamą atpirkimo priemonę, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius ar biržos prekes nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas. Vertybinių popierių ar biržos prekių perdavėjui tai yra vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas, o vertybinių popierių ar biržos prekių skolininkui – vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis.
Atpirkimo/atvirkštinis atpirkimo sandoris – sandoris, pagal kurį bankas arba jo sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba teises į vertybinius popierius, kai tokią teisę suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius, ir pagal kurį bankas negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodamas juos atpirkti už perdavėjo nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius parduodančiam bankui tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius perkančiam bankui – atvirkštinis atpirkimo sandoris.
Kredito rizika – rizika dėl sandorio šalies nesugebėjimo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka.
Rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji, pvz.: palūkanų normos, valiutų kursai, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos ir kt., pasikeis taip, jog bankas dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.
Užsienio valiutos kurso rizika – rizika, kad bankas, turintis grynąją atvirą poziciją užsienio valiuta (taip pat ir tauriaisiais metalais), susidariusią dėl prekybinių operacijų užsienio valiuta ir (ar) dėl jo turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba kursų svyravimo.
Palūkanų normos rizika – rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normų svyravimo.
Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika – rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl turimų nuosavybės vertybinių popierių kainų svyravimo.
Išskiriama specifinė ir bendroji palūkanų normos bei nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika.
Specifinė rizika – atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba išvestinės finansinės priemonės atveju – rizika, susijusi su pagrindinės (pirminės) finansinės priemonės emitentu.
Bendroji rizika – nuostolių dėl bendro finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainų svyravimo rizika.
Sandorio šalies rizika – rizika, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutarties įsipareigojimų ir bankas dėl to patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Sandorio šalies rizika taip pat apima atsiskaitymo riziką atidėto mokėjimo atveju ir neįvykdytų operacijų riziką.
Biržos prekių kainos rizika – rizika, kad bankas, besiverčiantis prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių atvirų pozicijų kainų pokyčių. Biržos prekė – produktas, kuriuo yra prekiaujama arba galima prekiauti antrinėje rinkoje. Tai yra žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai.
Didelių pozicijų rizika – rizika, susijusi su banko bankinės ir prekybos knygos pozicijomis, viršijančiomis tam tikrus Lietuvos banko nustatytus apribojimus.
II. PREKYBINĖ BANKO VEIKLA IR PREKYBOS KNYGOS APIBŪDINIMAS
7. Bankų prekybinės veiklos pagrindas yra šios veiklos politika. Šios politikos tikslas – užtikrinti saugų ir efektyvų prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą.
8. Rizikos valdymo kriterijai nustatomi įvertinant bendrą banko veiklos strategiją, vadovaujančių darbuotojų patirtį, kapitalo pakankamumą ir galimybes prisiimti riziką. Prekybinės veiklos politika turi būti įtraukta į bendrą banko veiklos rizikos valdymo politiką. Prekybinės veiklos politika turi aiškiai apibrėžti visų banko struktūrinių padalinių (dalyvaujančių šioje veikloje) funkcijas ir atsakomybės pasidalijimą.
9. Prekybinės veiklos politiką tvirtina banko valdyba. Su šia politika valdyba privalo supažindinti banko tarybą ir ją pateikti Lietuvos bankui. Prekybinės veiklos politiką be Lietuvos banko leidimo galima keisti ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus, finansinių metų pradžioje.
10. Prekybinės veiklos politika turi numatyti:
10.1. prekybinės veiklos reikšmingumą bendrai banko veiklos strategijai;
10.2. ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumą, atsižvelgiant į bendras banko finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą;
10.3. sandorių, kuriuos bankas priskiria prekybiniams ir kurie bus įtraukiami į prekybos knygą, sąrašą;
10.4. sandorių, kuriuos bankas laiko neprekybiniais, sąrašą ir tokio klasifikavimo pagrindimą;
10.5. prekybinės veiklos limitus;
10.6. naudojamų prekybinių finansinių priemonių sąrašą ir jų priskyrimo prekybos knygai pagrindimą;
10.7. rizikos, kuri gali atsirasti verčiantis šia veikla, įvertinimą;
10.8. procedūras, kurių bankas laikysis matuodamas, valdydamas ir kontroliuodamas rinkos riziką;
10.9. finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos į bankinę knygą (ir atvirkščiai) tvarką, tokių perkėlimų pagrindimą (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į bankinę siekiant apsidrausti (hedging), rinkos rizikos kapitalo poreikis neskaičiuojamas);
10.10. vadovybės informavimo sistemą.
11. Banko prekybos knygos apibūdinimas.
11.1. Finansinių priemonių sandoriai gali būti įtraukiami į prekybos knygą, jei jie tenkina visas šias sąlygas:
11.1.1. periodiškai įvertinama sandorių objektų rinkos vertė;
11.1.2. užtikrinimo priemonė yra perkainojama, jei keičiasi vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertė;
11.1.3. sandoris suteikia bankui teisę įvykdyti tarpusavio užskaitą su kita sandorio šalimi;
11.1.4. visi šie sandoriai turi būti naudojami banko prekybinės veiklos politikoje nustatytais būdais.
11.2. Banko prekybos knygą sudaro:
11.2.1. banko pozicijos dėl nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių, išvestinių biržos prekių, kurios laikomos prekybos tikslais;
11.2.2. pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už tas finansines priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, bei pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis priemonėmis ar biržos prekėmis;
11.2.3. pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis;
11.2.4. suderintų sumų sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis. Suderintų sumų sandoriai – tai tokie sandoriai, kuriuos rinkoje gali sudarinėti tik įgalioti rinkos dalyviai (bankai). Sandoris sudaromas dalyvio (banko) vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento užsakymu ir dėl to yra suderinamas įgalioto rinkos dalyvio (banko) ir kliento sandoriu;
11.2.5. kitos pozicijos, kurios numatytos banko prekybinės veiklos politikoje.
12. Banko valdyba privalo vertinti prekybinės veiklos politiką, jeigu būtina, ją koreguoti.
III. Banko kapitalas (kapitalo bazė)
13. Banko kapitalas (kapitalo bazė) yra skirstytinas į tris kategorijas: 1, 2 ir 3 lygio kapitalą.
13.1. 1 lygio kapitalą sudaro:
13.1.1. įregistruoto akcinio kapitalo nominalioji vertė (be privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu);
Privilegijuotosios akcijos, kad jas būtų galima priskirti 1 lygio kapitalui, turi atitikti tokius reikalavimus:
1) bankas privalo turėti galimybę nemokėti dividendų, tenkančių akcijoms;
2) dividendai neturi būti kaupiami, t. y. nesumokėti dividendai neturi būti perkeliami į kitą laikotarpį;
3) akcijų emitentas neturi teisės išpirkti akcijų, jei to reikalauja akcijų turėtojas;
4) akcijos nesuteikia jokių papildomų sąlygų, dėl kurių gali reikėti išpirkti emisiją;
5) akcijos yra neterminuotos, t. y. jų galiojimo terminas yra neribotas.
Privilegijuotosios akcijos, neatitinkančios šių reikalavimų, klasifikuojamos kaip 2 lygio kapitalas.
13.1.2. emisinis skirtumas;
13.1.3. atsargos kapitalas;
13.1.4. praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis.
13.2. 2 lygio kapitalą sudaro:
13.2.1. bendrosios paskirties rezervai aktyvų nuostoliams dengti;
13.2.2. kiti bendrosios paskirties rezervai;
13.2.3. ilgalaikio turto perkainojimo rezervai;
13.2.4. apribotas (skirstomasis) pelnas;
13.2.5. einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas;
13.2.6. subordinuota paskola, kuri atitinka Lietuvos banko valdybos patvirtintas bendrąsias subordinuotų paskolų nuostatas.
13.3. 3 lygio kapitalą sudaro:
Trumpalaikės subordinuotos paskolos, kurios atitinka šias sąlygas:
1) pradinė minimali paskolos trukmė yra dveji metai;
2) paskola turi atitikti kitas Lietuvos banko valdybos patvirtintas bendrąsias subordinuotų paskolų nuostatas.
Subordinuota paskola, kurios visa vertė priskiriama 3 lygio kapitalui, neturi būti mažinama (amortizuojama) per jos naudojimo laikotarpį.
Atskaitymai iš kapitalo
14. Iš 1 lygio kapitalo turi būti atimama:
14.1. supirktos savo akcijos (nominalioji vertė);
14.2. nematerialusis turtas (grynoji vertė);
14.3. einamųjų metų nuostolis.
15. Po atskaitymų iš 1 lygio kapitalo iš 1 ir 2 lygio kapitalų sumos turi būti atimama:
15.1. investicijos į kitas kredito ir finansų įstaigas (balansinė vertė) bei toms įstaigoms suteiktos subordinuotos paskolos:
15.1.1. kai banko investicija į kitą kredito ar finansų instituciją viršija 10 proc. tos institucijos nuosavo kapitalo, iš banko kapitalo atimama investicijos dalis, viršijanti 10 proc. tos institucijos nuosavo kapitalo, ir tai institucijai suteiktos subordinuotos paskolos;
Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, kurios yra skirtos kitai kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą.
15.1.2. kai bendra banko investicijų į kitas kredito ir finansų institucijas, kurios neviršija 10 proc. kitos kredito ir finansų institucijos nuosavo kapitalo, ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotų paskolų, kurios nėra atimamos pagal 15.1.1 punktą, suma viršija 10 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto prieš atimant 15.1.1 punkte nurodytus dydžius, iš banko kapitalo atimama investicijų ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotų paskolų sumos dalis, viršijanti 10 proc. banko kapitalo.
Kapitalo panaudojimas
16. 1 ir 2 lygio kapitalas naudojamas bankinės ir prekybos knygose įvardijamos rizikos poveikiui sumažinti.
17. 3 lygio kapitalas naudojamas užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių rizikos poveikiui sumažinti ir neturi būti naudojamas prekybos knygoje įvardijamos sandorio šalies rizikos poveikiui sumažinti.
Kapitalo apribojimai
18. 2 lygio kapitalo subordinuota paskola neturi viršyti 50 proc. 1 lygio kapitalo (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius).
19. 2 lygio kapitalas, naudojamas bankinės knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti 100 proc. 1 lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius).
20. 2 ir 3 lygio kapitalas, naudojamas prekybos knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti 200 proc. 1 lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius).
21. 2 ir 3 lygio kapitalo suma neturi viršyti 1 lygio kapitalo (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius).
IV. Kapitalo pakankamumo rodikliai
22. Kapitalo pakankamumo rodiklis – tai banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, ir viso banko turto bei nebalansinių straipsnių, įvertintų pagal riziką, santykis, išreikštas procentais. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 10 proc.
23. Kapitalo padengimo rodiklis – tai banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, ir kapitalo poreikio, susijusio su prekybos ir bankine knyga, santykis, išreikštas procentais. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 100 proc.
v. BANKO KAPITALO POREIKIO, reikalingo sumažinti BANKINĖje IR PREKYBoS KNYGoje įvardijamą RIZIKą, APSKAIČIAVIMAS
24. Bankai privalo apskaičiuoti bankinėje ir prekybos knygoje įvardijamos rizikos kapitalo poreikį ir per nustatytą laikotarpį pateikti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui Kapitalo pakankamumo ataskaitą (6004 forma).
25. Bankinėje knygoje įvardijama rizika: kredito rizika, užsienio valiutos kurso rizika, didelių pozicijų rizika.
26. Prekybos knygoje įvardijama rizika: užsienio valiutos kurso rizika, palūkanų normos rizika, nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, sandorio šalies rizika, biržos prekių kainos rizika, didelių pozicijų rizika.
Kredito rizika
27. Kredito rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas įvertinant turtą ir nebalansinius straipsnius grynąja verte, atsižvelgiant į rizikos koeficientą. Grynoji vertė apskaičiuojama atėmus banko sudarytus specialiuosius atidėjimus abejotiniems aktyvams iš atitinkamų straipsnių, nusidėvėjimą – iš ilgalaikio materialiojo turto, o amortizaciją – iš nematerialiojo turto.
Banko turtas
28. Visi banko balanse parodyti turto straipsniai suskirstomi į nurodytas grupes ir jų grynoji vertė padauginama iš tai grupei nustatyto rizikos koeficiento (išreikšto procentais).
29. Banko turtas pagal rizikos koeficientą skirstomas į keturias grupes:
29.1. pirmoji grupė – balansinio turto rizika lygi nuliui:
29.1.1. grynieji pinigai (litais ir užsienio valiuta) kasoje ir kelyje, taurieji metalai ir kitos mokėjimo priemonės;
29.1.2. lėšos Lietuvos banke;
29.1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai;
29.1.4. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos ir A grupės valstybių vyriausybėms ir centriniams bankams;
29.1.5. paskolos, išduotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų laidavimus ar garantijas. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.1.6. paskolos, užtikrintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais arba jų įkeistu indėliu tame banke. Jeigu paskola užtikrinama vertybiniais popieriais ar indėliu tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos vertybiniais popieriais ar indėliu, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.2. antroji grupė – balansinio turto (aktyvų) rizika lygi 20 proc.:
29.2.1. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos bei A grupės valstybių centrinėms (išskyrus Vyriausybę) valdymo įstaigoms, ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.2.2. paskolos, išduotos A grupės valstybių bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, taip pat paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimus arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.2.3. paskolos iki vienerių metų (365 kalendorinės dienos), išduotos Lietuvos Respublikos bankams, indėliai (iki pareikalavimo ir teminuotieji iki vienerių metų) šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, iki vienerių metų paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimus arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.2.4. paskolos, išduotos daugiašaliams plėtros bankams, jų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimus ar garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.2.5. inkasuotos, bet neperskaičiuotos piniginės įplaukos;
29.3. trečioji grupė – balansinio turto rizika lygi 50 proc.:
29.3.1. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos bei A grupės valstybių vietinėms valdymo įstaigoms, ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.3.2. paskolos, visiškai užtikrintos įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis, nuosavybės teise priklausančiomis skolininkui, ir išduotos neviršijant 70 proc. įkeisto turto rinkos vertės, jei bankas yra tikras, jog šio turto klientas neįkeitė kitai skolai apdrausti ir šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės. Jeigu paskola užtikrinama įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;
29.3.3. sukauptos pajamos ir būsimojo laikotarpio išlaidos. Šių straipsnių rizika turi būti vertinama pagal rizikos koeficientą, nustatytą sutarties šaliai. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti sutarties šalies, šie straipsniai vertinami 50 proc. rizika;
29.4. ketvirtoji grupė – balansinio turto rizika lygi 100 proc.:
29.4.1. paskolos B ir C grupių valstybių vyriausybėms ir centriniams bankams, tų vyriausybių ir centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimus ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
29.4.2. paskolos B ir C grupių valstybių centrinėms ir vietinėms valdymo įstaigoms, tų įstaigų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimus ar garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
29.4.3. paskolos B ir C grupių valstybių bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, šių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimus ar garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
29.4.4. ilgalaikės paskolos (daugiau kaip vieneriems metams) Lietuvos Respublikos bankams, terminuotieji indėliai (daugiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose, ilgalaikės paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimus ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;
29.4.5. įkeisti indėliai bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose;
29.4.6. paskolos, išduotos klientams, nenurodytiems ankstesniuose punktuose;
29.4.7. ankstesniuose punktuose nenurodyti vertybiniai popieriai (išskyrus iš banko kapitalo atimamas investicijas į kitas kredito ar finansų įstaigas);
29.4.8. ilgalaikis turtas (išskyrus nematerialųjį turtą);
29.4.9. kitas ankstesniuose punktuose neišvardytas turtas, išskyrus tai, kas atimama iš banko kapitalo.
30. Pavestas valdyti turtas neįtraukiamas apskaičiuojant kredito rizikos kapitalo poreikį.
Nebalansiniai straipsniai
31. Nebalansinių straipsnių rizika vertinama dviem etapais.
32. Pirmiausia jie sugrupuojami pagal rizikos grupes, nurodytas 37.1–37.4 punktuose. Vėliau apskaičiuotos nebalansinių straipsnių sumos dar kartą dauginamos iš rizikos koeficiento, taikomo antrajai sutarties šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta 29.1–29.4 punktuose (pvz.: garantija, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybei, – nulinė rizika; garantija, išduota Lietuvos Respublikos vietinei valdymo įstaigai, – 50 proc. rizika; garantija, išduota B ar C grupės valstybės bankui, – 100 proc. rizika ir t. t.).
33. Turto atpirkimo sandorių bei turto pirkimo pagal išankstinius sandorius straipsniai vertinami pagal rizikos koeficientą, taikomą sandorio objektui, o ne antrajai sandorio šaliai.
34. Nebalansiniai straipsniai, užtikrinti garantija ar laidavimu, vertinami pagal rizikos koeficientą, taikomą garantui ar laiduotojui, o ne antrajai sandorio šaliai.
35. Visiškai užtikrintiems nebalansiniams straipsniams yra taikoma:
35.1. nulinė rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais arba jų indėliu;
35.2. 20 proc. rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra užtikrinti daugiašalių plėtros bankų išleistais vertybiniais popieriais.
36. Kai nebalansiniai straipsniai yra užtikrinti garantija, laidavimu ar kita užtikrinimo priemone ir jiems taikomas žemesnis rizikos koeficientas, šis rizikos koeficientas taikomas tik tai daliai, kuri yra garantuota, laiduota arba kitaip užtikrinta.
37. Nebalansiniai straipsniai, išskyrus straipsnius, susijusius su palūkanų normos ar užsienio valiutos kurso rizika (38 straipsnis), pagal potencialią riziką skirstomi į keturias grupes:
37.1. nebalansinių straipsnių rizika lygi 100 proc.:
37.1.1. garantijos ir laidavimai, turintys požymių, kad bus įvykdyti (blogėja juridinio ar fizinio asmens, už kurį garantuota ar laiduota, finansinė padėtis ir artėja įsipareigojimo įvykdymo terminas);
37.1.2. banko išleisti akredityvai, kai iš anksto nėra deponuojamos kliento lėšos;
37.1.3. emitentų (išskyrus kredito įstaigas) akceptuotieji vekseliai;
37.1.4. turto atpirkimo sandoriai;
37.1.5. turto pirkimas pagal išankstinius sandorius;
37.1.6. išankstiniai susitarimai dėl indėlio. Tai sandoriai dėl indėlio kitoje kredito įstaigoje, kai nustatyta ateities data, periodas, palūkanų norma;
37.1.7. nevisiškai apmokėtų banko įsigyjamų akcijų ar kitų vertybinių popierių neapmokėta dalis;
37.1.8. kiti įsipareigojimai;
37.2. nebalansinių straipsnių rizika lygi 50 proc.:
37.2.1. banko garantijos ir laidavimai, išskyrus nurodytus 37.1.1 punkte;
37.2.2. banko išleisti akredityvai, išskyrus nurodytus 37.1.2 punkte;
37.2.3. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas daugiau kaip vieneri metai;
37.3. nebalansinių straipsnių rizika lygi 20 proc.:
37.3.1. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas yra vieneri metai ar mažiau;
37.4. nebalansiniai straipsniai be rizikos (rizika lygi 0 proc.):
37.4.1. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas yra vieneri metai ar mažiau ir kurie gali būti anuliuoti bet kuriuo metu be įspėjimo ir be jokių sąlygų;
37.4.2. vienkartiniai banko laidavimo raštai muitinei, deponuojant garantuojamą sumą kaip užtikrinimo priemonę.
38. Nebalansiniai straipsniai, susiję su palūkanų normos ar užsienio valiutos kurso rizika (išvestinės finansinės priemonės):
38.1. palūkanų normos sandoriai;
38.2. valiutos pirkimo, pardavimo sandoriai.
39. Valiutos pirkimo, pardavimo sandoriai, kurių trukmė 14 ir mažiau dienų, vertinant riziką, neįtraukiami.
40. Nebalansinių straipsnių, susijusių su palūkanų normos ir užsienio valiutos kurso rizika (išvestinių finansinių priemonių), rizika skaičiuojama dviem etapais:
40.1. pirmasis etapas – kiekvienos finansinės priemonės sandorio suma, atsižvelgiant į sandorio terminą, yra dauginama iš lentelėje nurodytų koeficientų.
Terminas
Palūkanų normos sandoriai, %
Valiutos keitimo sandoriai, %
Vieneri metai arba mažiau
0,5
2
Daugiau negu vieneri, bet ne daugiau
1
5
kaip dveji metai
Papildomai pridedama kiekvieniems
1
3
kitiems metams
40.2. antrasis etapas – pirmajame etape gautos sumos dar kartą dauginamos iš rizikos koeficiento, taikomo antrajai sandorio šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta 29.1–29.4 punktuose (pagal 31, 32 punktų nuostatas).
Užsienio valiutos kurso rizika
41. Užsienio valiutos kurso rizikos, įvardijamos tiek bankinėje, tiek prekybos knygoje, kapitalo poreikis apskaičiuojamas vadovaujantis šiomis taisyklėmis.
42. Atvira valiutos pozicija – tai banko turto (aktyvų) grynosios vertės, jo nebalansinių pretenzijų ir banko balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas.
43. Ilgoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta viršija visus banko balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
44. Trumpoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesni už visus banko balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
45. Bendroji atvira valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) – tai banko turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma.
46. Bendroji gryna valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) – tai banko turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas.
47. Jeigu bendroji atvira užsienio valiutų pozicija viršija 2 proc. banko kapitalo, užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrosios atviros valiutų pozicijos ir tauriųjų metalų pozicijos sumą padauginus iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento (rezultatai pateikiami B-I priedo 1 stulpelyje). Jeigu bendroji atvira valiutų pozicija yra lygi arba mažesnė negu 2 proc. banko kapitalo, užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrosios grynos valiutų pozicijos ir tauriųjų metalų pozicijos sumą padauginus iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento (rezultatai pateikiami B-I priedo 2 stulpelyje).
48. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos valiutos atvira pozicija, kurią sudaro:
48.1. grynoji neatidėliotino keitimo (spot) sandorių pozicija. Tai visų turto straipsnių ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas;
48.2. grynoji išankstinių sandorių (forward) pozicija. Tai visų gautinų sumų ir visų tų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant valiutos ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją, skirtumas;
48.3. neatšaukiamos garantijos (bei panašios finansinės priemonės), kurios bus įvykdytos;
48.4. kitų išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“, 165–176 p.) pozicijos.
49. Sandorių pozicijos į apskaitą įtraukiamos rinkos verte (nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius). Išankstinių sandorių pozicijos gali būti įtraukiamos į apskaitą grynąja esamąja verte (būsimuosius pinigų srautus įvertinant dabartine kaina). Grynosios esamosios vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai apibrėžtos banko prekybinės veiklos politikoje.
50. Bendroji atvira valiutų pozicija apskaičiuojama susumavus visas banko turimas užsienio valiutų trumpąsias ir ilgąsias atviras pozicijas. Jeigu jos nelygios, banko bendrąja atvira valiutų pozicija laikoma didesnė pozicija.
Riziką ribojantys normatyvai ir jų apskaičiavimas
51. Bankai kiekvieną dieną privalo įvertinti maksimalią atvirą vienos užsienio valiutos poziciją ir maksimalią bendrąją atvirą užsienio valiutų poziciją.
52. Maksimali atvira vienos užsienio valiutos pozicija neturi būti didesnė kaip 15 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.
53. Šis normatyvas apskaičiuojamas taip: užsienio valiutos atvira pozicija dalijama iš banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2 lygio ir naudotino 3 lygio), ir dauginama iš 100 proc.
54. Maksimali bendroji atvira užsienio valiutų pozicija (įskaitant tauriųjų metalų poziciją) neturi būti didesnė kaip 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.
55. Šis normatyvas apskaičiuojamas taip: bendroji atvira valiutų pozicija (įskaitant tauriųjų metalų poziciją) dalijama iš banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2 lygio ir naudotino 3 lygio), ir dauginama iš 100 proc.
Palūkanų normos rizika
56. Kapitalo poreikio reikalavimai taikomi prekybos knygos pozicijoms, susijusioms tiek su specifine, tiek su bendrąja palūkanų normos rizika, realizuojant tokias finansines priemones (nesvarbu, ar jos turi atkarpos palūkanas, ar neturi):
56.1. obligacijas, skolos raštus;
56.2. konvertuojamuosius vertybinius popierius (pvz., privilegijuotąsias akcijas ir obligacijas). Tai yra tokie vertybiniai popieriai, kurie emitento ar vertybinių popierių turėtojo pasirinkimu gali būti pakeisti į kitus vertybinius popierius (paprastai į emitento akcijas);
56.3. nekonvertuojamus privilegijuotuosius vertybinius popierius;
56.4. indėlių sertifikatus. Tai banko išleistos skolos priemonės, įrodančios, kad padėtas indėlis atitinka tam tikrą pinigų sumą, yra nurodyto termino bei turi nurodytą palūkanų normą. Šios priemonės gali būti perkamos ar parduodamos antrinėje pinigų rinkoje;
56.5. iždo vertybinius popierius;
56.6. komercinius popierius. Tai įmonių išleisti negarantuoti trumpalaikiai pasižadėjimai;
56.7. trumpalaikius skolos vertybinius popierius;
56.8. kintamos palūkanų normos skolos vertybinius popierius;
56.9. valiutų keitimo išankstinių sandorių pozicijas;
56.10. susitarimus dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA). Tai dviejų šalių sandoris dėl numatomos sutartos sumos ir termino paskolos ar indėlio palūkanų normos sutartą ateities datą. Sutartą ateities datą klientas arba bankas apmoka sutartos ateities datos palūkanų normos ir esamos rinkos palūkanų normos skirtumą;
56.11. atpirkimo/atvirkštinius atpirkimo sandorius;
56.12. išvestines finansines priemones, sudarytas 56.1-56.8 punktuose nurodytų finansinių priemonių pagrindu.
57. Finansinės priemonės, kurios skiriasi nuo 56 punkte išvardytų finansinių priemonių arba yra laikomos sudėtingomis, turi būti aprašytos banko prekybinės veiklos politikoje.
Palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
Grynosios pozicijos
58. Tos pačios finansinių priemonių emisijos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginti su trumposiomis (ilgosiomis) tapačių finansinių priemonių (žr. 56 ir 57 p.) pozicijomis, yra kiekvienos iš šių atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija.
59. Skirtingų emisijų finansinių priemonių (žr. 56 ir 57 p.) trumposios ir ilgosios pozicijos sumuojamos tik tada, kai atitinkamų emisijų finansinės priemonės:
59.1. yra tapačios (60 p.);
59.2. tampa tarpusavyje pakeičiamos likus 180 dienų iki išpirkimo, o paskui vienos dalies (emisijos) skolos priemonės gali būti panaudojamos kitai daliai (emisijai) padengti. Priemonė laikoma pakeičiama, jeigu ją galima pakeisti kita priemone, turinčia tokių pačių požymių.
60. Finansinės priemonės laikomos tapačiomis, kai atitinka visus šiuos požymius:
60.1. jų emitentas yra tas pats;
60.2. jos yra vienodai traktuojamos emitento likvidavimo atveju;
60.3. priemonės yra denominuotos ta pačia valiuta, jų atkarpos palūkanų norma ir likęs iki išpirkimo terminas yra vienodi.
61. Prekybos knygos išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“) pozicijos ir visos atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo sandorių ir kitų panašių priemonių pozicijos, prieš apskaičiuojant individualias grynąsias pozicijas, turi būti išskaidytos į atskiras grupes pagal iki jų realizavimo likusį laiką.
62. Tariamosios pozicijos (žr. 84.2 punktą), kurios atsiranda dėl užsienio valiutų išankstinių sandorių, susitarimų dėl išankstinių sandorių palūkanų normos, apsikeitimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių priemonių išskaidymo į grupes pagal iki jų realizavimo likusį laiką, derinamos, kai pozicijos yra:
62.1. denominuotos ta pačia valiuta;
62.2. jų atkarpos palūkanų (jeigu tokios yra) skirtumas neviršija 15 bazinių punktų;
62.3. kito galimo perkainojimo data arba likęs iki išpirkimo terminas atitinka 1 lentelėje pateiktus apribojimus.
1 lentelė
Iki išpirkimo likęs terminas / kito galimo perkainojimo data
Leistinas neatitikimas
Mažiau nei vienas mėnuo
Ta pati diena
Nuo vieno mėnesio iki vienerių metų
7 dienos
Daugiau kaip po vienerių metų
30 dienų
63. Apskaičiuojant kapitalo poreikį specifinei ir bendrajai palūkanų normos rizikai pagal kiekvieną valiutą atskirai, grynosios pozicijos suskirstomos pagal atskiras valiutas, kuriomis jos yra išreikštos.
Specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
64. Specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena individuali grynoji pozicija, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra ilga, ar trumpa, dauginama iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, kuris nustatomas pagal pozicijos priskyrimą vienai iš 2 lentelėje pateiktų finansinį pajėgumą parodančių grupių, o gautos pozicijos susumuojamos, neatsižvelgiant į tai, ar jos ilgosios, ar trumposios.
2 lentelė
Grupė
Finansinė priemonė
Kapitalo poreikio koeficientas, %
1
Nerizikingos skolos finansinės priemonės
0,00
2
Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs
0,25
iki išpirkimo terminas yra mažiau nei 6 mėnesiai
3
Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs
1,00
iki išpirkimo terminas yra nuo 6 iki 24 mėnesių
4
Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs
1,60
iki išpirkimo terminas yra daugiau nei 24 mėnesiai
5
Nepripažįstamos skolos finansinės priemonės
8,00
Pirmoji grupė:
65. Skolos finansinėms priemonėms taikomas 0 proc. kapitalo poreikio koeficientas, jeigu:
65.1. tos priemonės yra išleistos, visiškai garantuotos (laiduotos) arba užtikrintos vertybiniais popieriais, išleistais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko bei A grupės valstybių vyriausybių ir centrinių bankų;
65.2. tos priemonės yra išleistos arba visiškai garantuotos (laiduotos) B grupės valstybių vyriausybių ir centrinių bankų, jų likęs iki išpirkimo terminas yra 1 metai arba mažiau, jos yra išreikštos nacionaline valiuta ir jų finansavimas atliekamas įsipareigojimais ta pačia valiuta.
Antroji grupė:
66. Pripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 70 p.), kurių likęs iki išpirkimo terminas yra mažiau nei 6 mėnesiai, taikomas 0,25 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
Trečioji grupė:
67. Pripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 70 p.), kurių likęs iki išpirkimo terminas yra nuo 6 iki 24 mėnesių, taikomas 1,00 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
Ketvirtoji grupė:
68. Pripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 70 p.), kurių likęs iki išpirkimo terminas yra daugiau nei 24 mėnesiai, taikomas 1,60 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
Penktoji grupė:
69. Nepripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 71 p.) taikomas 8,00 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
70. Skolos finansinės priemonės laikomos pripažįstamomis, jei yra viena iš šių sąlygų:
70.1. finansinės priemonės yra išleistos arba visiškai garantuotos (laiduotos) B grupės valstybių vyriausybių ir centrinių bankų, jų likęs iki išpirkimo terminas yra daugiau nei 1 metai, jos yra išreikštos nacionaline valiuta ir jų finansavimas atliekamas įsipareigojimais ta pačia valiuta;
70.2. finansinės priemonės yra išleistos arba visiškai užtikrintos daugiašalių plėtros bankų;
70.3. finansinės priemonės yra išleistos, garantuotos (laiduotos), indosuotos arba akceptuotos A grupės valstybėse veikiančių kredito institucijų;
70.4. finansinės priemonės yra išleistos, garantuotos (laiduotos), indosuotos arba akceptuotos B grupės valstybėse veikiančių kredito institucijų ir jų likęs iki išpirkimo terminas yra vieneri arba mažiau metų;
70.5. finansinės priemonės yra išleistos arba visiškai garantuotos (laiduotos) Lietuvos Respublikos ir A grupės valstybėse veikiančių kitų finansinių institucijų, kurios pagal tos šalies teisės aktus skaičiuoja kapitalo pakankamumo normatyvą, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (93/6/EEB ir 98/31/EB) reikalavimus;
70.6. finansinės priemonės yra išleistos arba garantuotos B grupės valstybėse veikiančių kitų finansinių institucijų, kurios pagal tos šalies teisės aktus skaičiuoja kapitalo pakankamumo normatyvą, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (93/6/EEB ir 98/31/EB) reikalavimus, ir jų likęs iki išpirkimo terminas yra vieneri arba mažiau metų;
70.7. A grupės valstybių valstybės kontroliuojamų emitentų išleistos arba garantuotos (laiduotos) finansinės priemonės;
70.8. finansinės priemonės yra išleistos arba garantuotos (laiduotos) emitento, kurio nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti taikomas 4 proc. koeficientas (žr. „Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika“, 105 p.);
70.9. finansinių priemonių emitentui yra suteiktas ne mažesnis, negu nurodyta 1 priede, vertybinių popierių investicinis reitingas arba panašus reitingas pinigų rinkoje ir nėra informacijos apie jokius žemesnius (neinvesticinius) reitingus.
71. Skolos finansinės priemonės, kurių emitentai neatitinka 70 punkte pateiktų reikalavimų, ir C grupės valstybių skolos finansinės priemonės laikomos nepripažįstamomis priemonėmis.
72. Konvertuojamiesiems vertybiniams popieriams, tokiems kaip obligacijos ir privilegijuotosios akcijos, kurie laikomi skolos priemonėmis, yra taikomas tas pats kapitalo poreikio koeficientas kaip ir tų pačių emitentų išleistoms skolos priemonėms.
Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
73. Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas pasirinkus vieną iš šių standartinių metodų:
73.1. terminų atitikimo metodas,
73.2. trukmės metodas.
74. Pasirinkto metodo pagrindimas turi būti pateiktas banko prekybinės veiklos politikoje.
Terminų atitikimo metodas
75. Terminų atitikimo metodas taikomas įvertinant finansinių priemonių terminą ir atkarpos palūkanas pagal atskiras valiutas.
76. Su kiekviena finansine priemone, denominuota skirtinga valiuta, atliekami tokie veiksmai:
76.1. Kiekviena grynoji pozicija yra priskiriama vienai iš terminų grupių, nurodytų 3 lentelėje.
3 lentelė
Zona
Grupė – 3 proc. arba didesnės
Grupė – mažesnės nei 3 proc.
Kapitalo poreikio
atkarpos (atkarpa – periodiški
atkarpos palūkanos
koeficientas, %
palūkanų mokėjimai) palūkanos
1
1 mėnuo ir mažiau
1 mėnuo ir mažiau
0,00
1-3 mėnesiai
1-3 mėnesiai
0,20
3-6 mėnesiai
3-6 mėnesiai
0,40
6-12 mėnesių
6-12 mėnesių
0,70
2
1-2 metai
1-1,9 metų
1,25
2-3 metai
1,9-2,8 metų
1,75
3-4 metai
2,8-3,6 metų
2,25
3
4-5 metai
3,6-4,3 metų
2,75
5-7 metai
4,3-5,7 metų
3,25
7-10 metų
5,7-7,3 metų
3,75
10-15 metų
7,3-9,3 metų
4,50
15-20 metų
9,3-10,6 metų
5,25
Daugiau kaip 20 metų
10,6-12,0 metų
6,00
12,0-20,0 metų
8,00
Daugiau kaip 20,0 metų
12,50
Fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės priskiriamos terminų grupėms pagal likusį iki išpirkimo terminą.
Kintamos palūkanų normos finansinės priemonės priskiriamos terminų grupėms pagal laiką, likusį iki kito galimo perkainojimo.
Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t. t. mėnesiai, turi būti priskiriamos trumpesnio termino grupei.
Pozicijų, kurios neatitinka 3 lentelėje pateiktos struktūros arba kurios laikomos sudėtingomis, priskyrimą grupėms reikia aprašyti prekybos knygos politikoje.
76.2. Apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos termino grupės pozicijos.
Atskirai susumuojamos ilgosios pozicijos, padaugintos iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, ir trumposios pozicijos, padaugintos iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento (koeficientai nurodyti 3 lentelėje). Iš kapitalo poreikio koeficiento padaugintos ilgosios pozicijos suma, kuri atitinka iš kapitalo poreikio koeficiento padaugintos trumposios pozicijos sumą toje pačioje terminų grupėje, yra suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra tos pačios terminų grupės nesuderinta, pagal riziką įvertinta, pozicija. Paskui apskaičiuojama bendra visų suderintų, pagal riziką įvertintų, visų terminų grupių pozicija.
76.3. Nesuderintos atskirų grupių pozicijos naudojamos apskaičiuojant suderintas ir nesuderintas kiekvienos zonos (1, 2 arba 3 zonos) pozicijas.
Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas, kiekvienos 3 lentelėje nurodytos zonos terminų grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, trumpoji pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas, kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės trumpąsias pozicijas.
Ta atitinkamos zonos nesuderintos ilgosios pozicijos, įvertintos pagal riziką, dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta, trumpąja pozicija, yra suderinta, pagal riziką įvertinta, tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką įvertintos, ilgosios arba nesuderintos, pagal riziką įvertintos, trumposios pozicijos, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta, tos zonos pozicija.
76.4. Nesuderintos zonų pozicijos naudojamos apskaičiuojant suderintas ir nesuderintas zonų tarpusavio pozicijas.
Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos, ilgosios (trumposios) pirmosios zonos pozicijos suma, kuri derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgąja (trumpąja) antrosios zonos pozicija. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta, pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos, antrosios zonos likusios dalies ir trečiosios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta, pozicija. Tokiu būdu gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.
76.5. Skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka (pirmiausia apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta, antrosios ir trečiosios zonos tarpusavio pozicija, o vėliau – pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicija).
76.6. Nesuderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios zonos pozicijos likusi dalis yra suderinama su nesuderinta trečiosios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antrosios zonos pozicija. Tokiu būdu apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.
76.7. Atlikus 76.4-76.6 punktuose nurodytus atskirus suderinimo apskaičiavimus, likusios pozicijos yra susumuojamos.
77. Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis nustatomas sudėjus 76 punkte nurodytų veiksmų metu gautus rezultatus, padaugintus iš koeficiento, nurodyto 4 lentelėje.
4 lentelė
Pozicijos rūšis
Koeficientas, %
Visų terminų grupių suderintų, pagal riziką įvertintų, pozicijų sumos
10
Pirmosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos
40
Antrosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos
30
Trečiosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos
30
Suderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos
40
Suderintos, pagal riziką įvertintos, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos
40
Suderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos
150
Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos
100
Trukmės metodas
78. Trukmės metodas pagrįstas modifikuotos finansinių priemonių trukmės apskaičiavimu.
79. Su kiekviena valiuta atliekami tokie veiksmai:
79.1. Pagal kiekvienos fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės (neatsižvelgiant į tai, ar ji turi atkarpos palūkanas, ar neturi) grynosios pozicijos rinkos vertę nustatomas tos finansinės priemonės pelningumas termino pabaigoje. Pagal kiekvienos kintančios palūkanų normos finansinės priemonės grynosios pozicijos rinkos vertę nustatomas tos finansinės priemonės pelningumas pirmo galimo perkainojimo dieną. Finansinės priemonės pelningumas yra teorinė tos priemonės diskonto norma.
79.2. Vėliau apskaičiuojama kiekvienos finansinės priemonės modifikuota trukmė:
D
Modifikuota trukmė = ________,
1 + i
D – finansinės priemonės trukmė;
Ct – pinigų srauto (palūkanų arba pagrindinio mokėjimo) vertė laikotarpiu t;
t – laikotarpiai, kada mokama pagrindinė suma arba atkarpos palūkanos;
n – laikotarpių iki termino skaičius;
i – pelningumas (žr. 79.1 punktą).
79.3. Esamąja rinkos verte įvertintos finansinių priemonių grynosios pozicijos pagal nustatytą modifikuotą trukmę priskiriamos vienai iš penkiolikos terminų grupių, nurodytų 5 lentelėje.
79.4. Kiekvienos grynosios pozicijos esamąją rinkos vertę padauginus iš modifikuotos trukmės ir tikėtino palūkanų normos pokyčio apskaičiuojama kiekvienos finansinės priemonės pagal trukmę pasverta pozicija.
5 lentelė
Zona
Modifikuota trukmė
Tikėtinas palūkanų normų pokytis, %
1
1 mėnuo arba mažiau
1,00
1-3 mėnesiai
1,00
3-6 mėnesiai
1,00
6-12 mėnesių
1,00
2
1-1,9 metų
0,90
1,9-2,8 metų
0,80
2,8-3,6 metų
0,75
3
3,6-4,3 metų
0,75
4,3-5,7 metų
0,70
5,7-7,3 metų
0,65
7,3-9,3 metų
0,60
9,3-10,6 metų
0,60
10,6-12 metų
0,60
12-20 metų
0,60
Daugiau kaip 20 metų
0,60
79.5. Apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos terminų grupės, zonų, zonų tarpusavio pozicijos, kaip nurodyta 76.2-76.7 punkte.
80. 79 punkte išvardytų veiksmų rezultatai dauginami iš koeficiento, nurodyto 6 lentelėje.
6 lentelė
Pozicijos rūšis
Koeficientas, %
Visų terminų grupių suderintų, pagal trukmę įvertintų, pozicijų sumos
5
Pirmosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos
40
Antrosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos
30
Trečiosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos
30
Suderintos, pagal trukmę įvertintos, pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos
40
Suderintos, pagal trukmę įvertintos, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos
40
Suderintos, pagal trukmę įvertintos, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos
100
Likusios nesuderintos pozicijos
100
81. Sudėjus gautus skaičius, nustatomas bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis.
82. Sudėjus specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį, bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį ir nuosavybės išvestinių finansinių priemonių integruotos palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Nuosavybės vertybinių popierių rizika“), nustatomas bendras palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis.
Išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“) ir atpirkimo bei atvirkštinių atpirkimo sandorių išskaidymas skaičiuojant palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį
83. Taikant terminų atitikimo metodą, biržos išvestinių finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama biržoje, pozicijos turi būti išskaidytos pagal dviejų sudėtinių dalių metodą.
Dviejų sudėtinių dalių metodas
84. Pagal dviejų sudėtinių dalių metodą finansinės priemonės pozicija skaidoma į dvi atskiras pozicijas:
84.1. pozicija, parodanti sandorio termino pabaigą;
84.2. bazinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi bazinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, kuri parodo tos finansinės priemonės emitento šalies vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.
Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai (forwards)
85. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija, denominuota atitinkama valiuta.
86. Tokiu būdu sandoris, nederinant pozicijų, išskaidomas į dvi dalis.
87. Jeigu išankstinių sandorių pozicijos nėra perkainojamos (nediskontuojamos), šiems sandoriams vertinti taikomas terminų atitikimo metodas.
88. Jeigu išankstinių sandorių pozicijos yra perkainojamos (diskontuojamos), šiems sandoriams vertinti taikomas banko prekybinės veiklos politikoje numatytas metodas (terminų atitikimo arba trukmės).
Susitarimas dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA)
89. Susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos ir kitos finansinės priemonės, kurių bazinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į šias dvi dalis:
89.1. pirmoji parodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio sandorio palūkanų normos sudarymo datos;
89.2. antroji parodo laiką iki bazinės finansinės priemonės galiojimo pabaigos.
90. Kiekvienos sudedamosios dalies tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos emitento vyriausybės obligacija:
90.1. kiekviena išankstinio susitarimo dėl indėlio sudedamoji dalis yra lygi tariamosios bazinės finansinės priemonės rinkos vertei;
90.2. taikant trukmės metodą, kiekviena susitarimų dėl išankstinių sandorių palūkanų normos sudedamoji dalis yra lygi tariamosios bazinės finansinės priemonės diskontuotai tariamajai vertei, taikant terminų atitikimo metodą – nediskontuotai tariamajai vertei.
Obligacijų ateities sandoriai (bond futures)
91. Obligacijų ateities sandoriai yra skaidomi į šias dalis:
91.1. pirmoji sudedamoji dalis yra nulinės atkarpos emitento vyriausybės obligacija. Jos terminas – tai laikotarpis iki išankstinio arba ateities sandorių galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų diskontuota tariamoji vertė (taikant trukmės metodą), taikant terminų atitikimo metodą – nediskontuota tariamoji vertė;
91.2. antroji sudedamoji dalis parodo finansinės priemonės bazinę obligaciją. Jos terminas yra lygus fiksuotos palūkanų normos bazinės obligacijos terminui arba laikui iki kito galimo perkainojimo, kai palūkanų norma yra kintama.
92. Obligacijų ateities sandorių antrosios sudėtinės dalies vertė yra nustatoma tariamąją bazinę obligaciją, kuria remiantis sudarytas sandoris, padauginus iš ateities sandorio kainos.
Apsikeitimo sandoriai (swaps)
93. Apsikeitimo sandoriai yra skaidomi į šias dalis:
93.1. valiutų apsikeitimo sandoris suprantamas kaip fiksuotos arba kintamos dalies kiekviena valiuta pozicija;
93.2. palūkanų normos apsikeitimo sandoriai taip pat skaidomi į dvi dalis. Kiekviena dalis priskiriama termino grupei (žr. 3 lentelę) ir yra lygi laikui iki kito galimo perkainojimo.
94. Kiekviena sudėtinė dalis turi būti suderinta.
Atpirkimo/atvirkštiniai atpirkimo sandoriai
95. Atpirkimo sandoris (pirkimo-pardavimo arba akcijų skolinimo), kai vertybiniai popieriai pakeičiami kitomis finansinėmis priemonėmis, turi būti parodytas kaip skolinimasis, t. y. trumpoji pozicija emitento vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atpirkimo sandorio terminui, o atkarpa yra lygi atpirkimo sandorio palūkanų normai.
96. Vertybinius popierius, kurie buvo laikomi prieš atpirkimo sandorį, taip pat reikia įtraukti apskaičiuojant kapitalo poreikį.
97. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (pirkimo-pardavimo arba akcijų skolinimosi) turi būti parodytas kaip skolinimas, t. y. ilgoji pozicija vertybiniais popieriais, kurių terminas yra lygus atvirkštinio atpirkimo sandorio terminui, o atkarpa yra lygi atpirkimo sandorio palūkanų normai.
Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika
98. Kapitalo poreikio reikalavimai taikomi prekybos knygos pozicijoms, susijusioms tiek su specifine, tiek su bendrąja nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, naudojant tokias finansines priemones (įskaitant ateities sandorių pozicijas):
98.1. akcijas;
98.2. indėlių sertifikatus, išleistus akcijų pagrindu;
98.3. konvertuojamus privilegijuotuosius nuosavybės vertybinius popierius.
Konvertuojami privilegijuotieji vertybiniai popieriai yra tokie vertybiniai popieriai, kuriuos emitentas ar vertybinių popierių turėtojas gali pakeisti kitais nuosavybės vertybiniais popieriais.
Nekonvertuojami privilegijuotieji nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti vertinami kaip skolos vertybiniai popieriai (obligacijos);
98.4. konvertuojamuosius skolos vertybinius popierius, kurie gali būti keičiami 98.1, 98.2, 98.3 punktuose nurodytomis finansinėmis priemonėmis, galima traktuoti kaip nuosavybės vertybinius popierius.
Konvertuojamieji skolos vertybiniai popieriai yra obligacijos savybes turinti skolos finansinė priemonė, kuri tuos vertybinius popierius turinčios šalies pageidavimu gali būti pakeista nuosavybės vertybiniais popieriais, paprastai emitento akcijomis.
Konvertuojamieji skolos vertybiniai popieriai turi būti traktuojami kaip nuosavybės vertybiniai popieriai, kai:
1) anksčiausia įmanoma keitimo data yra anksčiau negu po 3 mėnesių,
2) konvertuojamojo vertybinio popieriaus premija yra mažesnė nei 10 proc.
Kitais atvejais konvertuojamuosius vertybinius popierius bankas turi traktuoti kaip skolos vertybinius popierius;
98.5. išvestines finansines priemones, sudarytas 98.1-98.4 punktuose išvardytų finansinių priemonių pagrindu.
Nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikio apskaičiavimas
99. Nuosavybės vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti suskirstyti pagal šalis, kuriose tie nuosavybės vertybiniai popieriai yra išleisti.
100. Nuosavybės vertybinių popierių, išreikštų užsienio valiuta, grynosios pozicijos turi būti perskaičiuojamos naci …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.