📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MINIMALIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ KELIAIS, PATVIRTINIMO
1999 m. rugsėjo 10 d. Nr. 338
Vilnius
Siekdamas sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transportui integruotis į Europos Bendrijos vidaus vandenų transporto sistemą ir atsižvelgdamas į Europos Bendrijos Tarybos 1982 m. spalio 4 d. direktyvos Nr. 82/714/EEC „Dėl techninių reikalavimų vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams“ nuostatas:
1. Tvirtinu „Minimalius techninius reikalavimus laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais“ (pridedama).
2. Įpareigoju Lietuvos Respublikoje įregistruotų vidaus vandenų laivų savininkus statant, rekonstruojant, remontuojant ir eksploatuojant vidaus vandenų laivus, vadovautis šio įsakymo 1 punktu patvirtintais „Minimaliais techniniais reikalavimais vidaus vandenų laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais“.
3. Pavedu Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai vykdyti šio įsakymo reikalavimų įgyvendinimo kontrolę bei vidaus vandenų laivų techninę priežiūrą.
SUSISIEKIMO Ministras Rimantas Didžiokas
______________
PATVIRTINTA
susisiekimo ministro
1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 338
MINIMALŪS TECHNINIAI REIKALAVIMAI LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ KELIAIS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
Minimalūs techniniai reikalavimai laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, taikomi:
- laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, kurių dedveitas 15 ir daugiau tonų, taip pat laivams, neskirtiems gabenti prekes, kurių vandentalpa 15 kub. m ir daugiau;
- vilkikams ir stūmikams, priskiriant prie jų ir tuos, kurių vandentalpa mažesnė kaip 15 kub. m, jeigu jie pastatyti vilkti, stumti laivus arba vilkti laivą bortas prie borto.
Šie minimalūs techniniai reikalavimai netaikomi:
- keleiviniams laivams ir keltams;
- plūduriuojančiai įrangai ir plūduriuojančioms konstrukcijoms, priskiriant prie jų tas, kurios perkeliamos iš vienos vietos į kitą;
- specializuotiems laivams, kurie priklauso valstybės priežiūros funkcijas atliekančioms institucijoms ir priešgaisriniams laivams;
- kariniams ir pakrančių apsaugos laivams;
- jūrų laivams, vilkikams ir stūmikams, plaukiojantiems ar besibazuojantiems vandenyse, kuriuose kyla potvyniai, arba vidaus vandenų keliuose (laikinai) ir turintiems galiojančius laivybos leidimus;
- vilkikams ir stūmikams, kurių vandentalpa yra mažesnė kaip 15 kub. m, kurie buvo statyti vilkti, stumti arba vilkti bortas prie borto laivus su mažesne kaip 15 kub. m vandentalpa.
Šiuose reikalavimuose naudojami apibrėžimai ir sąvokos:
laivas – vidaus vandenų keliais plaukiojantis inžinerinis įrenginys;
paprastasis savaeigis laivas – laivas, pastatytas plaukioti naudojant savo paties varomąją jėgą ir skirtas gabenti prekėms (tanklaiviai šiai kategorijai nepriskiriami);
savaeigis tanklaivis – laivas, pastatytas plaukioti savarankiškai, naudojant savo varomąją jėgą ir skirtas gabenti prekėms stacionariuose rezervuaruose;
savaeigis laivas – laivas ar tanklaivis su įprastu mechaniniu energijos įrenginiu;
vilkikas – laivas, specialiai pastatytas laivams vilkti;
stūmikas – laivas, specialiai pastatytas išjudinti ir stumti plaukiojančių konstrukcijų ir statinių sąstatus;
vilkikas-stūmikas – laivas, specialiai pastatytas plaukiojančių konstrukcijų bei statinių sąstatų vilkimui ir išjudinimui bei stūmimui;
nesavaeigė barža – laivas, skirtas prekėms gabenti, pastatytas tam, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kuri įgalina laivą atlikti trumpus manevrus (skystakrūvės baržos šiai kategorijai nepriskiriamos);
skystakrūvė barža – laivas, skirtas prekėms gabenti stacionariuose rezervuaruose, pastatytas tam, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kuri įgalina laivą atlikti trumpus manevrus;
barža – savaeigis arba nesavaeigis laivas vežti kroviniams vidaus vandenyse;
paprastas lichteris – laivas, skirtas prekėms gabenti, pastatytas ar specialiai modifikuotas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kuri įgalina laivą atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamų laivų sąstato dalis (skystakrūviai lichteriai šiai kategorijai nepriskiriami);
skystakrūvis lichteris – laivas, skirtas prekėms gabenti stacionariuose rezervuaruose, pastatytas ar specialiai pritaikytas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kuri įgalina laivą atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamų laivų sąstato dalis;
laivu pervežamas lichteris – stumiamas lichteris, pastatytas tam, kad jį būtų galima pervežti jūra plaukiojančiais laivais ir kad juo būtų galima plaukioti vidaus vandenų keliais;
lichteris – paprastas lichteris, skystakrūvis lichteris ar laivu pervežamas lichteris;
keleivinis laivas – laivas, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau kaip 12 keleivių bei turintis keleivinio laivo sertifikatą;
plūduriuojanti įranga – plūduriuojanti konstrukcija su mechanine įranga, skirta atlikti darbus vandenų keliuose ar uostuose (pavyzdžiui, žemsiurbė, keltuvas, strėlinis kranas ar kranas);
plūduriuojančios konstrukcijos – plūduriuojanti įranga, kuri negali būti perkeliama iš vienos vietos į kitą (pavyzdžiui, plaukimo baseinas, dokas, pirsas ar elingas);
plūduriuojantis mechanizmas – plaustas ar kita struktūra, objektas ar agregatas, galintis plaukti, tačiau kuris nėra laivas, plūduriuojanti įranga ar konstrukcija;
vairinė – vieta, kurioje sumontuota visa laivo valdymui reikalinga įranga;
jėgainės patalpa – vieta, kurioje sumontuoti pagrindiniai ir pagalbiniai laivo varikliai;
gyvenamosios patalpos – patalpos, skirtos laivo įgulai arba keleiviams; šioms patalpoms priskiriama laivo virtuvė, kajutės, sandėlis, kuriame laikomi maisto produktai, tualetai ir prausyklos, skalbyklos, trapo aikštelės ir trapai;
didžiausios krovininės grimzlės plokštuma – vaterlinijos plokštuma, atitinkanti didžiausią krovininę grimzlę, kuri nustatoma laivui plaukioti;
antvandeninis bortas – atstumas tarp didžiausios krovininės grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, einančios per žemiausią išilginio šoninio denio tašką, arba, jeigu išilginio šoninio denio nėra, per žemiausią ištisinės viršutinės medinės arba metalinės apkalos kraštą;
saugus atstumas – atstumas tarp didžiausios krovininės grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, kertančios žemiausią tašką, virš kurio laivui nugrimzdus į vandenį laivas tampa pralaidus vandeniui;
sertifikatas – vidaus vandenų keliais plaukiojančio laivo atitinkamos institucijos išduotas ir galiojantis dokumentas;
vidaus vandenų geografinė zona – atitinkama geografinė zona su vidaus vandenų keliais, kuriems nustatomi atitinkami reikalavimai. Europos Sąjungos vidaus vandenų keliai suskirstyti į 4 geografines zonas. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliai priskirti 4-ajai geografinei zonai.
II SKYRIUS. REIKALAVIMAI STATANT LAIVUS
1. Pagrindinės nuostatos
Laivai turi būti statomi atsižvelgiant į patikimą laivų statymo patirtį; laivų stabilumas turi atitikti tą laivų naudojimo būdą, kuriam jie yra skirti.
2. Laivo korpusas
2.1. Laivo korpusas turi būti tvirtas, kad išlaikytų visas apkrovas, kurias jis patiria įvairiomis sąlygomis.
2.2. Vandens imtuvai ir vandens išleidžiamieji vožtuvai bei su jais sujungti vamzdžiai laikomi vandeniui nelaidžiais, jeigu jie sukonstruoti taip, kad vanduo nesisunktų į laivą.
2.3. Vandeniui nelaidžios pertvaros, siekiančios denį, arba, jeigu denio nėra, siekiančios viršutinį korpuso apkalą arba viršutinį apkalos kraštą, turi būti tvirtinamos taip:
2.3.1. taraninė pertvara – reikiamu atstumu nuo forštevenio;
2.3.2. laivuose, kurie ilgesni kaip 25 m, laivagalio pertvara – reikiamu atstumu nuo forštevenio.
2.4. Gyvenamosios patalpos, jėgainės patalpa, katilinė bei kitos darbo vietos, kurios yra minėtose vietose, nuo triumų turi būti atskirtos vandeniui nelaidžiomis pertvaromis.
2.5. Iš visų patalpų, kurios plaukiojimo metu sandariai neužsidaro, turi būti įmanoma išsiurbti vandenį iš kiekvienos patalpos atskirai.
2.6. Prieš taraninę pertvarą negali būti įrengiamos gyvenamosios patalpos. Gyvenamosios patalpos nuo jėgainės ir katilinės turi būti atskirtos dujoms nelaidžiomis pertvaromis. Jeigu į gyvenamąsias patalpas patekti iš denio neįmanoma, jose turi būti atsarginiai išėjimai, pro kuriuos galima patekti į denį.
2.7. Pertvarose, kurios turi būti pagal 2.3 ir 2.4 punktus tarp patalpų, negali būti angų. Šiose pertvarose (išskyrus taranines) leidžiama įrengti tik sandariai tvirtinamas landas. Laivagalio pertvarose leidžiama įrengti tik neturinčius įtakos pertvarų veiksmingumui liukus ir kiaurymes varomajam velenui, vamzdynams ir t. t.
2.8. Laivagalis gali būti sujungtas su jėgainės patalpa lengvai prieinama automatiškai užsidarančia drenavimo įranga. 2.5 ir 2.7 punktų nuostatos šiuo atveju netaikomos.
3. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įrengimai
3.1. Šildymo, maisto ruošimo ir šaldymo įrengimai bei pagalbiniai jų įtaisai turi būti taip suprojektuoti ir sumontuoti, kad nekeltų pavojaus net ir tuomet, kai perkaista. Jie turi būti taip sumontuoti, kad negalėtų pajudėti ir nuo supimo neapvirstų.
3.2. Kai 3.1 punkte išvardytiems įrengimams naudojamas skystas kuras, jo tvykstelėjimo temperatūra turi būti didesnė kaip 55o C.
3.3. Šildymo ir šaldymo bei maisto ruošimo įrengimus, turinčius degiklius su dagtimis ir naudojančius pramoninį parafiną, gali būti leista eksploatuoti gyvenamosiose patalpose ir vairinėje, jeigu degalų bako tūris ne didesnis kaip 12 litrų. Šiuo atveju 3.2 punkto nuostata netaikoma.
3.4. 3.1 punkte nurodytų įrengimų negalima montuoti patalpose ar jėgainėse, kur saugomos ar naudojamos ADN IIIa klasės K1n, K1s arba K2 kategorijos pavojingos medžiagos. Minėtų įrengimų dujotakiai negali būti tiesiami per išvardytas patalpas ar jėgaines.
3.5. Turi būti užtikrintas oro, reikalingo degimui, tiekimas. Prie ventiliatorių negali būti tvirtinamos uždaromosios sklendės.
3.6. Šildymo ir maisto ruošimo įrengimai turi būti patikimai sujungti su dujotakiais. Dujotakių vamzdžiai turi būti geros būklės ir su tinkamais dangteliais ar įtaisais, apsaugančiais nuo vėjo. Šildymo įrengimų dujotakiai turi būti taip išdėstyti, kad juose negalėtų atsirasti degimo produktų kamščiai ir kad juos būtų galima valyti.
3.7. Išleidžiamosios angos turi būti įrengtos virš šaldymo įrengimų, naudojančių skystą kurą, išleidžiamųjų vožtuvų.
4. Šildymas skystojo kuro rūšimis, kurių tvykstelėjimo temperatūra didesnė kaip 55o C
4.1. Visi įtaisai turi būti taip pagaminti, kad juos būtų galima uždegti nenaudojant kito degiojo skysčio. Šie įtaisai turi būti pritvirtinti virš metalinio lašų rinktuvo, kurio talpa turėtų būti tokia, kad kuras atsitiktinai neimtų tekėti per kraštą, ir kuriame sumontuotas įtaisas, turintis apsaugoti, kad kuras nepradėtų tekėti, jei liepsna kiltų savaime. Kai degalų bakas ir įtaisas yra atskirai vienas nuo kito, nuolydis tarp bako ir degiklio maitinimo šaltinio neturi būti didesnis už nurodytą gamintojo naudojimo instrukcijoje. Kuro bakas neturi būti arti ugnies. Turi būti įmanoma kuro tiekimą nutraukti iš denio.
Gyvenamosiose patalpose montuoti kuro bakus, kurių talpa didesnė kaip 12 litrų, draudžiama.
4.2. Kai įtaisai montuojami jėgainės patalpoje, turi būti iškabinamos sąlygos, reguliuojančios agregatų montavimą. Montuojami jėgainės patalpoje įtaisai, kuriuose naudojama atvira ugnis, turi būti pritaisomi virš sandarios lašų surinktuvės, kurios sienelės bent 20 cm iškyla virš grindų.
4.3. Jeigu įtaisas montuojamas jėgainės patalpoje, oro tiekimas įtaisui ir varikliams turi būti toks, kad įtaisas ir varikliai galėtų veikti nepriklausomai, veiksmingai ir visiškai saugiai. Jei reikia, turi būti sumontuoti atskiri oro tiekimo vamzdžiai.
4.4. Įtaisai, kurių veikimui būtina natūrali oro trauka, turi turėti įrenginius, užtikrinančius, kad oro srauto tekėjimo kryptis nepakis. Įtaisuose, kuriuose sukuriama dirbtinė oro trauka, turi būti įrenginiai, kurie automatiškai nutraukia kuro tiekimą, kai degimui reikalingo oro srautas nutrūksta.
4.5. Montuojami jėgainės patalpoje arba patalpose, į kurias patenkama iš jėgainės patalpos, centrinio šildymo įtaisai su dirbtine oro trauka turi atitikti šiuos papildomus reikalavimus:
4.5.1. įjungiant ventiliatorius turi veikti vienas, užtikrinant katilo reikiamą vėdinimą;
4.5.2. minėtame įtaise turi būti termostatinis prietaisas, reguliuojantis kuro tiekimą;
4.5.3. kuras turi būti automatiškai uždegamas uždegimo deglu ar kitu būdu;
4.5.4. turi būti galimybė ventiliatorių ir degiklio kuro siurblį išjungti iš denio;
4.5.5. jeigu centrinio šildymo įtaisas yra jėgainės patalpoje, jis turi būti taip sumontuotas, kad degiklio liepsna negalėtų pasiekti kitų patalpoje esančių agregatų;
4.5.6. jeigu oro šildymo įtaisai yra sumontuoti jėgainės patalpoje, oro ėmiklis turi būti prijungtas prie vamzdžių, išvestų į gryną orą.
5. Šildymas kietuoju kuru
5.1. Kietuoju kuru kūrenamas šildymo įtaisas turi būti statomas ant metalo plokštės su stačiomis sienelėmis arba panašaus apsauginio padėklo, užtikrinančio, kad degantis kuras ar karšti pelenai neiškris už plokštės ribų, išskyrus tuos atvejus, kai šildymo įranga montuojama patalpose, kurios pastatytos iš nedegių medžiagų, ir kuriose pagal projektą numatyta statyti katilą.
5.2. Kietu kuru kūrenami šildymo katilai turi būti su termostatiniais reguliatoriais, valdančiais oro, reikalingo degimui, tiekimą.
5.3. Priemonės greitam pelenų gesinimui turi būti padėtos šalia kiekvieno šildymo įtaiso.
6. Jėgainės patalpa, katilinė ir bunkeriai
6.1. Jėgainės patalpa ir katilinė turi būti išdėstyti taip, kad būtų galima lengvai ir saugiai reguliuoti bei prižiūrėti juose esančią įrangą.
6.2. Skysto kuro ar tepimui naudojamos alyvos bunkeriai su gyvenamosiomis patalpomis negali turėti bendrų sienų.
6.3. Jėgainės patalpa, katilinės ir bunkerių sienos, lubos ir durys turi būti pagamintos iš plieno ar iš kitos panašios ugniai atsparios medžiagos.
6.4. Jėgainės patalpa ir katilinė bei kitos patalpos, kuriose gali kauptis nedegios ir nuodingos dujos, turi būti tinkamai vėdinamos.
6.5. Nulipimo trapai ir laiptai, kuriais patenkama į jėgainę, katilinę ir bunkerius, turi būti pagaminti iš plieno arba kitos panašios tvirtos, nedegios medžiagos ir stacionariai pritvirtinti.
6.6. Jėgainės patalpoje ir katilinėje turi būti du išėjimai, iš kurių vienas – atsarginis.
6.7. Didžiausias leistinas garso lygis jėgainės patalpoje yra 110 dB (A). Garso matavimo vietos parenkamos atsižvelgiant į normalų jėgainių darbo režimą. Kai triukšmo lygis jėgainėje didesnis kaip 90 dB (A), prie kiekvieno įėjimo į jėgainę turi būti priklijuoti aiškiai matomi įspėjamieji užrašai.
III SKYRIUS. VAIRAVIMO ĮTAISAS IR VAIRINĖ
7. Bendrosios nuostatos
7.1. Kiekviename laive turi būti įrengtas vairavimo įtaisas (jei reikia, ir laivapriekio vairas), užtikrinantis gerą laivo manevringumą, atsižvelgiant į laivo naudojimo būdą ir pagrindinius jo išmatavimus.
7.2. Vairavimo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad vairo padėtis savaime pasikeisti negalėtų.
8. Vairavimo įtaisas turi atitikti šiuos reikalavimus:
8.1. vieną kartą apsukus valdomo rankiniu būdu vairavimo įtaiso vairaratį, vairo kampas turi pakisti mažiausiai 3o;
8.2. visiškai panardinus mechanizuoto vairavimo įtaiso vairą ir laivui plaukiant visu greičiu, turi būti galimybė pasiekti vidutinį 4o vairo nukrypimą per sekundę per visą vairo plokštę;
8.3. visiškai panardinus vairavimo įtaiso su pagalbine jėgos pavara (pagalbinė jėgos pavara papildo rankinį pagrindinį vairavimo įtaisą) vairą ir laivui plaukiant visu greičiu, turi būti galimybė pasiekti vidutinį 3 o vairo nukrypimą per 30 o plokštę iš abiejų neutralios pozicijos pusių;
8.4. antrinis rankiniu būdu valdomas kontrolės prietaisas, įmontuotas į visiškai mechanizuotą vairavimo įtaisą, neturi kliudyti laivui švartuotis sumažintu greičiu.
9. Bendrieji reikalavimai, keliami projektavimui
9.1. Visas vairavimo įtaisas turi būti taip suprojektuotas, sukonstruotas ir sumontuotas, kad nuolatos galėtų veikti esant posvyrio kampui iki 15o ir aplinkos temperatūrai iki 40o C.
9.2. Komponentų, sudarančių vairavimo įtaisą, dydis turi būti taip apskaičiuotas, kad komponentai išlaikytų visas didžiausias apkrovas, kurias jiems teks išlaikyti, kai vairavimo įtaisas veiks normaliomis sąlygomis. Vairavimo įtaisai, pagaminti pagal įgaliotų klasifikacinių bendrovių taisykles, šiuo požiūriu gali būti laikomi patenkinamais.
10. Mechanizuotas vairavimo įtaisas
10.1. Jeigu laive sumontuotas mechanizuotas vairavimo įtaisas, tai laive turi būti įrengta antrinė autonominė vairavimo sistema, leidžianti vairuoti laivą sugedus pagrindiniam vairavimo įtaisui.
10.2. Mechanizuotam vairavimo įtaisui turi būti sumontuotas įrenginys, apsaugantis nuo perkrovimų bei ribojantis pavaros sukimo momentą.
10.3. Mechanizuotam vairavimo įtaisui savaime išsijungus ar sugedus, vairinėje turi pasigirsti garso signalas, kuris duodamas ir vizualiai.
11. Antrinės pavaros įjungimas
11.1. Jeigu antrinė vairavimo įtaiso pavara, sugedus pagrindinei pavarai, automatiškai neįsijungia, tai turi būti galimybė vairui esant bet kurioje padėtyje nedelsiant ranka įjungti antrinę vairavimo įtaiso pavarą. Antrinės pavaros įjungimas turi būti atliekamas vienu ar dviem veiksmais, kuriuos atlikti turi užtekti vieno asmens.
11.2. Antrinė vairavimo įtaiso pavara turi būti įjungiama ne vėliau kaip per 5 sekundes. Turi būti galimybė iš vairinės nustatyti, kuris vairavimo įtaisas naudojamas.
12. Rankinė pavara
12.1. Rankinė antrinė autonominė pavara turi būti įjungiama automatiškai arba turi būti galimybė šią pavarą nedelsiant įjungti iš vairinės, kai mechanizuota pavara išsijungia ar sugenda. Kumštelines movas galima naudoti tik tuomet, kai įjungimo metu jų neveikia sukimo momentas.
12.2. Jėgos pavara neturi išjudinti rankinio vairaračio; turi būti sumontuotas įrenginys, apsaugantis rankinį vairaratį nuo sugrįžimo į bet kurią vairo padėtį automatiškai įsijungus rankinei pavarai.
13. Rankiniu būdu valdoma hidraulinė pavara
13.1. Rankiniu būdu valdomas hidraulinis vairavimo įtaisas – tai įrenginys, kuriame vairas valdomas siurbliu, kuris savo ruožtu reguliuojamas tik rankiniu būdu valdomu vairaračiu (vairaračio siurbliu).
13.2. Rankiniu būdu valdoma hidraulinė sistema, kurioje vamzdynų dydžiai, jų konstrukcija ir išdėstymas užtikrina apsaugą nuo mechaninių gedimų ir gedimų nuo ugnies bei vairaračio siurblio konstrukcija užtikrina patikimą veikimą, nelaikoma 10 punkte nurodytu mechanizuotu vairavimo įtaisu ir nereikalauja autonomiškos antrinės vairavimo sistemos.
14. Hidraulinė pavara
14.1. Kai pagrindinis vairavimo įtaisas valdomas hidrauliniu būdu, o pagalbinis vairavimas – tai rankiniu būdu valdoma hidraulinė sistema, tai rankiniu būdu valdomos sistemos vamzdynas turi būti atskirtas nuo pagrindinio įrenginio vamzdyno.
Turi būti įmanoma valdyti pagrindinį įtaisą nenaudojant pagalbinio įrenginio vairaračio siurblio.
14.2. Kai pagrindinė ir pagalbinė pavaros yra hidraulinės, tai kiekvienas atitinkamas siurblys turi būti sukamas autonomiškai (pvz.: kai pagrindinis siurblys sukamas pagrindinio variklio, tai pagalbinis siurblys turi būti sukamas elektros; kai pagrindiniam siurbliui elektros srovė tiekiama iš centrinės grandinės, tai pagalbiniam siurbliui elektros srovė turi būti tiekiama iš avarinės grandinės; kai pagrindiniam siurbliui elektros energiją tiekia vienas generatorius, tai pagalbiniam siurbliui ją turi tiekti kitas generatorius).
14.3. Kai pagalbinį siurblį suka avarinis variklis, kuris nuolatos neveikia, kol laivas plaukia, turi būti sumontuojamas buferinis įrenginys, turintis sukti siurblį tol, kol įjungiamas atsarginis variklis.
14.4. Pagrindinis ir pagalbinis vairavimo įtaisai turi turėti atskirus vamzdžius, vožtuvus, valdymo svirtis ir t. t. Bendri komponentai leidžiami tik užtikrinant kiekvieno įtaiso autonomišką veiklą.
15. Elektros pavara
15.1. Kai ir pagrindiniam, ir pagalbiniam agregatui sukimo momentui suteikti naudojama elektros srovė, tai kiekvieno agregato elektros tiekimo ir valdymo sistemos turi būti autonomiškos. Kiekvienas agregatas turi turėti atskirą elektros variklį.
15.2. Kai pagalbinis elektros variklis sukamas antriniu varikliu, kuris, laivui plaukiant, veikia ne nuolatos, turi būti sumontuotas buferinis įtaisas, kad suktų pagalbinį elektros variklį, kol bandomas antrinis variklis.
16. Sraigto-vairo kolonėlė ir Voith-Schneiderio įranga
Jeigu vairo ir Voith-Schneiderio varytuvo distancinis valdymas yra elektrinis, hidraulinis ar pneumatinis, tarp vairinės ir varytuvo turi būti dvi atskiros valdymo sistemos. Esant dviem ar daugiau nepriklausomiems varytuvams ir užtikrinant pakankamą laivo manevringumą vieno iš varytuvų gedimo atveju, pagalbinė atskira valdymo sistema nereikalinga.
17. Distancinio valdymo įrenginiai
Distancinio valdymo įrenginiai, taip pat ir esantys ne vairinėje, turi būti stacionariai pritvirtinti. Jeigu šiuos įrenginius galima išjungti, turi būti sumontuoti indikatoriai, rodantys, ar įranga yra įjungta, ar išjungta. Valdymo svirčių išdėstymas ir jų įjungimas turi atitikti jų funkcijas.
18. Vairo padėčių rodyklės
Vairo padėtis turi būti aiškiai matoma iš vairo valdymo posto; jei reikalinga, turi būti įtaisytos patikimos rodyklės.
19. Pagalbinė vairavimo įranga
19.1. Pagalbinė vairavimo įranga – tai mechaniniai vairavimo įrengimai, sumontuoti papildomai su rankiniu būdu valdomu vairavimo įtaisu.
19.2. Kai naudojama pagalbinė vairo pavara, pagrindinės vairo pavaros sujungimas su pagalbine turi būti toks, kad nereikėtų didelių pastangų sukti rankiniu būdu valdomą vairaratį. Taip pat pagalbinė vairo pavara turi atitikti šiuos reikalavimus:
19.2.1. turi būti įmanoma įjungti ir išjungti pagalbinę vairo pavarą vairo valdymo pulte vairui esant bet kurioje padėtyje. Turi būti aiškiai rodoma, ar pavara įjungta, ar išjungta;
19.2.2. elektros, hidrauliniai ar pneumatiniai pagalbinės pavaros sujungimai su rankiniu būdu valdoma mechanine pagrindine vairo pavara turi užtikrinti neatidėliotiną pagrindinės pavaros įjungimą. Kiti pagalbinės vairo pavaros gedimai neturi sugadinti pagrindinės sistemos;
19.2.3. visi veikiančios pagalbinės vairo pavaros komponentai ir bet kurios į ją vėliau įmontuotos detalės turi atitikti reikalavimus vairo pavarai, išdėstytus šiame skyriuje.
19.3. Vairo padėties rodyklės turi funkcionuoti veikiant ir pagrindinei, ir pagalbinei vairo pavarai.
19.4. Čia pateikti reikalavimai taip pat taikomi ir tuomet, kai pagalbinė vairo pavara sumontuojama jau pastačius laivą.
20. Neribojamas matomumas
Matomumas iš vairo valdymo pulto visomis kryptimis turi būti vienodai geras. Matomumas į priekį turi būti užtikrinamas patikimomis optinėmis priemonėmis.
21. Garso lygis
Normaliomis veikimo sąlygomis laivo keliamas triukšmo lygis ties vairininko galva turi būti ne didesnis kaip 70 dB (A).
22. Vairo pavaros elektros komponentai
22.1. Nominalus elektros variklių galingumas turi atitikti didžiausią vairo pavaros sukimo momentą. Hidraulinės įrangos pavaros elektros variklio nominalus galingumas turi būti toks, kad įrenginyje (apsauginio vožtuvo reguliavimas) esant didžiausiam slėgiui būtų užtikrintas maksimalus siurblio našumas, atsižvelgiant į siurblio efektyvumą.
22.2. Elektros varikliai turi atitikti šiuos reikalavimus:
22.2.1. periodiškai įjungiamos mechaninės vairo pavaros: elektrinių-hidraulinių pavarų elektros varikliai ir su jomis sujungti konverteriai turi būti suprojektuoti nuolatiniam naudojimui juos periodiškai įjungiant; jų panaudojimo koeficientas turi būti 15 %. Turi būti numatomas 10 minučių darbo ciklas. Elektrinės vairo pavaros elektros varikliai turi būti suprojektuoti periodiškam naudojimui taip, kad jų neįtakotų paleidimo procesas; jų panaudojimo koeficientas turi būti 15 %. Turi būti numatomas 10 minučių darbo ciklas;
22.2.2. vairo pavara, kuriai būtina nuolatos užtikrinti sukimo momentą, turi būti suprojektuota nuolatiniam veikimui.
22.3. Žadinimo ir reguliavimo grandinės turi būti apsaugotos tik nuo trumpojo jungimo. Reguliavimo grandinės turi būti apsaugotos nuo elektros srovės, du kartus didesnės už tą srovę, kuri grandinei nustatyta kaip maksimali; apsaugos įtaisams nustatytas nominalus dydis turi būti ne mažesnis kaip 6 A.
22.4. Elektros variklių tiekimo kabeliai turi būti apsaugoti: jeigu naudojami lydieji saugikliai, tai jų pagal projektą numatyta elektros srovė turi būti dviem lygiais didesnė už apskaičiuotąją elektros varikliams, tačiau ne didesnė kaip 160%, kai kalbama apie elektros variklius, kurie įjungiami periodiškai arba trumpam. Trumpo jungimo nedelsiant išsijungiantys pertraukikliai negali būti naudojami srovei, kuri 10 kartų viršija nustatytą pavaros elektros variklio srovę.
22.5. Jeigu pertraukikliuose yra terminiai jungikliai, tai jie turi būti arba išjungiami, arba nustatomi elektros srovei, kuri yra du kartus didesnė už nominalią variklio elektros srovę.
22.6. Elektros įrangai turi būti sumontuoti šie kontrolės įtaisai ir indikatoriai:
22.6.1. žalios spalvos kontrolės įjungimo lemputė, signalizuojanti, kad įrenginys veikia;
22.6.2. raudonos spalvos kontrolės lemputė, įsižiebianti tuomet, kai įrenginys sugenda ar išsijungia, kai elektros variklio apkrova yra per didelė arba kai viena fazė, turint trijų fazių tiekimą, pranyksta. Įsižiebus raudonai lemputei tuo pat metu turi pasigirsti garso signalas. Jeigu tiekimas vyksta tik per pertraukiklius, kontroliuoti, ar nedingo fazė, nebūtina.
22.7. Jeigu vairo padėčių rodyklėms, kad jos veiktų, reikia tiekti elektros srovę, tai ši tiekimo grandinė turi būti atskira.
23. Nuleidžiama vairinė
Jeigu vairinė gali būti nuleidžiama, turi būti aptvaras, neleidžiantis žmonėms priartėti prie vairinės, kai ji yra nuleidžiama. Jeigu žmonės gali eiti po tokios vairinės apačia, turi būti garso signalas, kuris pasigirsta iš karto, kai tik vairinė pradedama nuleidinėti. Jeigu vairinės nuleidimo mechanizmas sugenda, turi būti galimybė ją nuleisti kitu būdu.
IV SKYRIUS. SAUGUS ATSTUMAS, ANTVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMOS
24. Apibrėžimai
Šiame skyriuje reiškia:
ilgis L – didžiausią korpuso ilgį be vairo ir bugšprito;
laivo vidurys – vienodą nuotolį nuo ilgio L galų;
įrenginys ar agregatas, laikomas atspariu purslams ir apsaugotu nuo atmosferos sąlygų, jeigu esant normalioms sąlygoms į jį patenka labai mažai vandens.
25. Mažiausias saugus atstumas turi būti:
25.1. durims ir angoms (išskyrus liukus), kurias galima uždaryti taip, kad pro jas neprasiskverbtų purslai ir kurios atsparios esant visokioms oro sąlygoms: 0,15 m;
25.2. durims ir angoms (išskyrus liukus), kurių negalima uždaryti taip, kad pro jas neprasiskverbtų purslai ir kurios neatsparios esant visokioms oro sąlygoms: 0,20 m;
25.3. liukams, kuriuos galima uždaryti taip, kad pro juos neprasiskverbtų purslai ir kurie yra atsparūs esant visokioms oro sąlygoms: 0,30 m;
25.4. liukams, kurie gali būti uždaromi specialiais įtaisais arba kurie neuždaromi (atviriesiems triumams): 0,50 m.
26. Antvandeninis bortas
Antvandeninis bortas turi užtikrinti saugų atstumą. Antvandeninis bortas negali būti neigiamas.
27. Grimzlės žymos
27.1. Didžiausias grimzlės lygis turi būti nustatomas taip, kad būtų užtikrintas reikalavimų dėl mažiausio saugaus atstumo laikymasis ir tuo pat metu užtikrinant, kad šis lygis visuose taškuose bus ne aukštesnis už išilginį šoninį denį arba, kai nėra išilginio šoninio denio, už viršutinį laivo korpuso medinės ar metalinės apkalos tašką.
27.2. Didžiausias grimzlės lygis turi būti pažymėtas aiškiai matomomis ir nenutrinamomis grimzlės žymomis.
27.3. Grimzlės žyma – tai 0,30 m ilgio ir 0,4 m pločio stačiakampis, kurio pagrindas yra horizontalus ir sutampantis su didžiausiu grimzlės lygiu, nurodytu šiame priede. Šios grimzlės žymos gali būti derinamos su kitomis, kurios privalomos pagal kitų taisyklių nuostatas.
27.4. Kiekvienas laivas turi būti pažymėtas bent trimis grimzlės žymų poromis: viena pora – laivo viduryje, kitos – maždaug per 1/6 laivo ilgio nuo jo laivagalio ir laivapriekio.
Tačiau:
- jeigu laivo ilgis mažesnis nei 40 m, pakanka dviejų grimzlės žymų porų, kurios žymimos maždaug per 1/4 laivo ilgio nuo jo laivagalio ir laivapriekio;
- laivams, kurie neskirti prekėms gabenti, žymima viena grimzlės žymų pora maždaug laivo viduryje.
27.5. Ženklai ar informacija, kurie po naujo patikrinimo nustoja galioti, prižiūrint sertifikatus išduodančiai institucijai, turi būti pašalinti arba pažymėti, kad ilgiau jie negalioja. Jeigu dėl kokių nors priežasčių grimzlės žymos ženklas dingsta, jis gali būti keičiamas tik prižiūrint sertifikatus išduodančiai institucijai.
27.6. Jeigu laivas buvo išmatuotas laikantis Konvencijos dėl vidaus vandenų keliais plaukiojančių laivų matavimo (Nr. E/ECE/626) nuostatų, ir matavimo plokščių plokštuma atitinka šių reikalavimų nuostatas, matavimo plokštės gali būti laikomos grimzlės žymų pakaitalu.
28. Grimzlės skalė
28.1. Laivų, kurių grimzlė ne mažesnė kaip 1 m, kiekvienoje pusėje link laivaprekio turi būti pažymėta grimzlės skalė. Laivuose gali būti ir papildomos grimzlės skalės.
28.2. Nulinis kiekvienos grimzlės skalės taškas turi būti vertikaliai po grimzlės skale toje vietoje, kuri lygiagreti didžiausios grimzlės plokštumai, einančiai per žemiausią korpuso ar kilio tašką. Vertikalus atstumas virš nulinio taško turi būti sužymėtas decimetrais. Nuo tuščio laivo grimzlės iki 10 cm virš didžiausios grimzlės plokštumos lygio šios padalos turi būti sužymėtos iškalant jas ar išgraviruojant ir nudažytos dviem skirtingomis spalvomis taip, kad būtų aiškiai matomos. Padalos turi būti sužymėtos skaičiais šalia skalės kas 5 dm ir skalės viršuje.
28.3. Grimzlės skalę gali pakeisti du laivo užpakalinėje dalyje esantys matavimo masteliai, pritvirtinti pagal 27.6 punkte nurodytos Konvencijos nuostatą, jeigu mastelių padalos atitinka jau minėtus reikalavimus ir, kai būtina, yra skaičiai, nurodantys grimzlę.
V SKYRIUS. MAŠINOS
29. Bendrosios nuostatos
29.1. Visos mašinos ir su jomis jungiami agregatai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir sumontuoti atsižvelgiant į patikimos mašinų gamybos patirtį.
29.2. Katilai ir kiti slėgio balionai bei jų pagalbinė įranga turi atitikti valstybėje, išduodančioje sertifikatą, galiojančias taisykles, iki bus pradėtos taikyti Europos Sąjungos taisyklės.
29.3. Draudžiama naudoti pagrindines ir pagalbines mašinas, kurios naudoja kurą su mažesne kaip 55o C tvykstelėjimo temperatūra. Tačiau varikliams, suteikiantiems sukimo momentą inkaro gervėms ir varikliams, naudojamiems laivo valtyse ir nešiojamuose motoriniuose siurbliuose, gali būti naudojamas kuras su mažesne kaip 55o C tvykstelėjimo temperatūra.
29.4. Leidžiama naudoti variklio paleidimą lengvinančias priemones, kurių sudėtyje yra kuro su mažesne kaip 55o C tvykstelėjimo temperatūra.
30. Saugumą užtikrinanti įranga
30.1. Visos mašinos turi būti pastatytos ir sumontuotos taip, kad būtų prieinamos valdyti ir aptarnauti ir kad prie jų dirbantiems žmonėms nekiltų pavojus.
30.2. Pagrindinės ir pagalbinės mašinos, katilai ir visi pagalbiniai agregatai turi būti su saugumą užtikrinančiais įtaisais, atitinkančiais valstybėje, išduodančioje sertifikatą, galiojančias taisykles.
30.3. Taip pat turi būti galimybė išjungti variklius ir traukos ventiliatorius būnant patalpų, kuriose minėti agregatai sumontuoti, išorėje.
31. Laivo varytuvas
31.1. Turi būti įmanoma įjungti, išjungti ir reversuoti laivo varomuosius mechanizmus (varytuvą, ratus ir t. t.) greitai ir saugiai.
31.2. Jeigu laivui plaukiant laivo varytuvo valdyti iš vairinės nėra galimybės, tarp vairinės ir jėgainės patalpos turi būti sumontuota patikima abipusio ryšio sistema.
32. Variklio išmetamieji vamzdžiai
32.1. Per gyvenamąsias patalpas ar vairinę pervesti išmetamieji vamzdžiai turi būti apvynioti veiksmingu dujas sulaikančiu apvalkalu. Tarp išmetamojo vamzdžio ir apvalkalo esanti erdvė turi susisiekti su lauko oru.
32.2. Visos išmetamosios dujos iš laivo turi būti šalinamos. Turi būti imamasi visų tinkamų priemonių, kad nuodingosios dujos nepatektų į laivo patalpas. Draudžiama išvesti per laivo bortą išmetamuosius vamzdžius, kuriais dujos šalinamos iš pagrindinių laivo variklių.
32.3. Išmetamieji vamzdžiai turi turėti šilumos izoliaciją, būti atskirti vieni nuo kitų ar aušinami.
32.4. Jeigu išmetamieji vamzdžiai yra pravesti šalia ar per degiąsias medžiagas, pastarosios turi būti apsaugotos izoliuojamosios medžiagos lakštu ar kitu įtaisu, užtikrinsiančiu reikiamą izoliaciją.
33. Cisternos, bunkeriai ir vamzdynai
33.1. Skystas kuras turi būti saugomas patikimai prie laivo korpuso pritvirtintose cisternose arba bunkeriuose.
33.2. Cisternos ir bunkeriai, jų vamzdynai bei kiti pagalbiniai įtaisai turi būti išdėlioti ir sumontuoti taip, kad nei kuras, nei dujos negalėtų patekti į laivą.
33.3. Išskyrus tuos atvejus, kai cisternos pildomos kasdieniam naudojimui, skysto kuro cisternų ir bunkerių pripilamojo vamzdžio anga turi būti denyje. Pripilamasis vamzdis turi būti su užsukimo įtaisu. Kiekvienoje cisternoje ir bunkeryje turi būti įtaisytas išleidimo vamzdis, išvestas į lauką virš denio ir įrengtas taip, kad į jį nepatektų vanduo.
33.4. Skysto kuro tiekimo vamzdynuose turi būti įtaisytas uždarymo įtaisas prie cisternos ar bunkerio išleidimo vožtuvo. Turi būti įmanoma iš denio nutraukti kuro tekėjimą vamzdžiais, kuriais kuras tiesiogiai tiekiamas varikliams, katilams ir šildymo agregatams. Vamzdžiai, kuriais teka kuras, negali būti veikiami šilumos ir turi būti galimybė juos apžiūrėti per visą jų ilgį.
33.5. Kuro cisternų ar bunkerių šoniniai vamzdelio formos matuokliai turi būti apsaugoti nuo sugadinimo, turėti savaime užsidarančius čiaupus ir pritvirtinti prie cisternų ar bunkerių apatinės dalies.
33.6. Skysto kuro cisternose ir bunkeriuose turi būti įrengtos sandarios angos valymui ir patikrinimui.
33.7. Cisternose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams laivo varikliams, turi būti sumontuotas įtaisas, kuris vairinėje duoda vizualųjį ir garso signalą, kai kuro lygis cisternose pasidaro nepakankamas saugioms operacijoms.
33.8. Gyvenamosiose patalpose ar perėjimuose negalima įrengti pavojingų dujų ar skysčių vamzdžių, kuriuose nutekėjimo atveju yra pavojingas žmonėms slėgis. Šis reikalavimas netaikomas vamzdžiams, kuriais tiekiamas garas arba hidraulinės sistemos vamzdžiams, jeigu juos gaubia apsauginis metalo apvadas.
34. Triumo siurbliai
34.1. Taikomi 2.5 punkto reikalavimai.
34.2. Laivuose su įgula turi būti įrengtas bent vienas triumo siurblys. Tačiau laivuose, kurių pagrindinių mechaninių laivo variklių galingumas yra didesnis kaip 225 kW, ir laivuose, kurių dedveitas didesnis kaip 350, turi būti įrengti du atskiri triumo siurbliai, iš kurių bent vienas turi būti sukamas mechanine pavara. Rankiniu būdu sukamų triumo siurblių pakanka ne ilgesnėms kaip 4 m sandarioms patalpoms.
34.3. Vidinis triumo siurblio skersmuo (d) turi būti ne mažesnis kaip:
Vidinis vamzdyno atšakų, sujungtų su įvairiais siurbimo filtrais, skersmuo (da) turi būti ne mažesnis kaip:
kur:
L – laivo ilgis tarp statmenų (m),
B – teorinis laivo plotis (m), C yra teorinis laivo borto aukštis iki pagrindinio denio (m),
I – atitinkamos sandarios patalpos ilgis (m).
34.4. Mechaniškai sukamo siurblio galia turi būti ne mažesnė kaip 0,1 d2 1/min. Triumo pagalbinio siurblio galia turi būti ne mažesnė kaip 0,1 da2 l/min., kai da rodo ilgiausią vandeniui nepralaidžią patalpą. Rankiniu būdu sukamo siurblio, skirto naudojimui tik vienoje patalpoje, galia turi būti ne mažesnė kaip 0,1 da2 l/min., čia da rodo patalpą.
34.5. Leidžiama naudoti tik savaiminio įsiurbimo triumo siurblius.
34.6. Kiekvienoje platesnės kaip 5 m plokščiadugnės patalpos pusėje turi būti bent vienas siurbimo filtras. Ilgesniuose kaip 5 m jėgainių patalpose turi būti ne mažiau kaip du siurbimo filtrai.
34.7. Turi būti galimybė laivagalio patalpas nusausinti iš jėgainės patalpos automatiškai užsidarančiais vamzdžiais.
34.8. Nuleidimo vamzdžių atšakos iš įvairių patalpų turi būti sujungtos su pagrindiniu vamzdynu atbuliniais vožtuvais, kuriuos galima uždaryti. Patalpos ar kitos ertmės, įrengtos tik dėl balasto, turi būti sujungtos paprastais išjungiamais įtaisais su vandens nuleidimo sistema.
35. Vartotos alyvos surinkimo sistema
Įrengimai, skirti nusausinti jėgainės patalpų siurblius, turi būti taip suprojektuoti, kad alyva ar naftuotas vanduo, išsiurbtas iš siurblių, liktų laive. Dinaminis alyvos separatorius turi būti sumontuotas triumo siurblyje, išpumpuojančiame vandenį, arba aplink kiekvieną vamzdyno siurbimo filtrą turi būti sumontuotas statinis separatorius. Šitie įtaisai turi būti tinkamo dydžio ir kompetentingos valstybės institucijos patvirtintos rūšies.
36. Gervės
36.1. Inkarai daugiau kaip 50 kg turi turėti inkarų gerves.
36.2. Gervės, skirtos sukti ir mechaniškai, ir rankiniu būdu, turi būti taip suprojektuotos, kad mechaninė pavara negalėtų sukamojo judesio suteikti rankinei pavarai.
37. Laivo keliamas triukšmas
37.1. Laivo keliamas triukšmas, kai laivas plaukia, ypač variklio įleidžiamųjų ir išleidžiamųjų įtaisų, turi būti slopinamas atitinkamomis priemonėmis.
37.2. Esant normalioms veikimo sąlygoms, laivo keliamas triukšmas, matuojant 25 m atstumu nuo laivo šono, neturi būti didesnis kaip 75 dB (A).
VI SKYRIUS. ELEKTROS ĮRANGA
38. Bendrosios nuostatos
38.1. Elektros įranga turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.
38.2. Laive turi būti:
38.2.1. patikrinta ir pasirašyta tikrinančios institucijos grandinės ir įrangos schema, kurioje nurodoma:
- naudojamų mašinų ir įrangos tipai bei modeliai;
- kabelių skersiniai pjūviai ir jų tipai;
- visos kitos detalės, užtikrinančios saugos reikalavimų laikymąsi;
- elektros įrangos naudojimo instrukcijos.
38.3. Visa elektros įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir sumontuota taip, kad galėtų veikti esant nuolatiniam 15o pakrypimui ir oro temperatūrai iki 40o C.
39. Didžiausia leidžiama elektros įtampa
39.1. Didžiausia leistina elektros įtampa nurodyta šioje lentelėje:
Įrangos rūšis
Didžiausia leistina elektros įtampa
Pastovi srovė
Vienfazė kintama
srovė
Trifazė kintama
srovė
A. Galios įranga ir šildymo įtaisas, tarp jų ir bendrosios
250 V
250 V
500 V
paskirties rozetės
B. Apšvietimo įranga, tarp jų ir bendrosios paskirties rozetės
250 V
250 V
-
C. Kištukinis lizdas nešiojamiems elektros prietaisams,
naudojamiems atvirame denyje arba ankštose ar drėgnose
metalinėse ertmėse, išskyrus katilus ir cisternas:
1. Apskritai
50 V
50 V
-
2. Naudojant izoliuojantį transformatorių, skirtą vienam elektros
-
250 V
-
prietaisui. Abu šios sistemos laidai turi būti izoliuoti nuo žemės
3. Jeigu naudojami elektros prietaisai su sustiprinta arba
250 V
250 V
-
dviguba izoliacija
D. Kištukiniai lizdai nešiojamiems elektros prietaisams,
50 V
50 V
-
naudojamiems katiluose ir cisternose
39.2. Užtikrinant nustatytų saugos priemonių vykdymą, didesnė elektros įtampa leidžiama:
- akumuliatorių baterijos įkrovimo įrangos įtaisuose, kai įkrovimo procesui tokia įtampa yra būtina;
- mašinose, kurių galiai tokia įtampa reikalinga;
- specialiuose laivo įtaisuose (pavyzdžiui, radijo prietaisuose ir paleidimo įtaisuose).
40. Jungiamoji armatūra
40.1. Jeigu elektros įtaisams srovė tiekiama iš krante esančio srovės šaltinio, kabeliai laive turi turėti stacionarius arba nuolatinius sujungimus ar įžeminimo įrenginius. Kabeliai ir jų sujungimai neturi būti veikiami tempimo apkrovos.
40.2. Leidžiama naudoti tik izoliuotus tepalui atspariu ir antipireninėmis medžiagomis padengtu apvalkalu kabelius.
40.3. Jeigu įvado įtampa didesnė kaip 50 V, laivo korpusas turi būti patikimai įžemintas. Nuimamas kištukinis lizdas laivo korpuse turi būti pažymėtas specialiais ženklais.
40.4. Pagrindiniame skirstomajame skyde turi būti sumontuotas indikatorius, rodantis, ar tinklu, kuriuo laivas sujungtas su krantu, teka elektros srovė.
41. Generatoriai ir elektros varikliai
41.1. Generatoriai ir elektros varikliai turi būti taip išdėstyti, kad juos būtų galima tikrinti, atlikti matavimus bei remontuoti ir kad į jų apvijas nepatektų vanduo ir/arba alyva. Prijungiamoji dėžutė turi būti lengvai prieinama.
41.2. Generatoriai, kuriuos suka pagrindinis laivo variklis, laivasraigčio velenas arba pagalbinis agregatas, skirtas atlikti kitas funkcijas, turi būti suprojektuoti taip, kad galėtų veikti kintant apsisukimų skaičiui, kas gali nutikti eksploatuojant įrenginius.
42. Akumuliatorių baterijos
42.1. Akumuliatorių baterijos turi būti suprojektuotos naudojimui laive. Baterijos skyrių dėžės turi būti pagamintos iš smūgiams atsparios, sunkiai įsidegančios medžiagos taip, kad jas, pakreipus 400 kampu, neišbėgtų elektrolitas.
42.2. Akumuliatorių baterijos turi būti tvirtinamos taip, kad judant laivui nepasislinktų. Baterijos turi būti išdėstytos taip, kad nepatirtų pernelyg didelio karščio ar šalčio, garo ar rūko poveikio ir nebūtų taškomos vandens purslais. Akumuliatorių baterijos turi būti lengvai pasiekiamos ir iš jų išsiskiriantys garai negali gadinti šalia esančių įtaisų. Akumuliatorių baterijos negali būti statomos vairinėje, gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Tačiau akumuliatorių baterijos, skirtos nešiojamiems elektros įtaisams, gali būti statomos vairinėje ir gyvenamosiose patalpose.
42.3. Akumuliatorių baterijos, kurioms įkrauti reikia didesnės kaip 2 kW elektros galios (skaičiuojama pagal didžiausią įkrovimo srovę ir nominalią akumuliatorių baterijos įtampą), turi būti statomos specialiai tokioms baterijoms skirtose patalpose. Jeigu minėtos baterijos statomos denyje, tai jos turi būti uždengtos dėže ar spinta. Akumuliatorių baterijas, kurių įkrovimo galia ne didesnė kaip 2 kW, galima statyti po deniu, spintoje ar dėžėje. Jas taip pat galima statyti jėgainės ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, jas apsaugant nuo krintančių daiktų ir vandens lašų.
42.4. Visų ertmių, dėžių, spintų, lentynų ar kitų sudėtinių darinių, specialiai skirtų akumuliatorių baterijoms, vidiniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo ardančio elektrolito poveikio juos nudažant arba išklojant medžiagomis, atspariomis elektrolitui.
42.5. Kai akumuliatorių baterijos statomos į uždaras patalpas, spintas ar dėžes, turi būti užtikrintas veiksmingas vėdinimas. Oras turi srūti iš apačios ir būti šalinamas per viršų taip, kad būtų užtikrintas visiškas dujų pašalinimas. Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti įtaisų, galinčių kliudyti orui srūti (pavyzdžiui, uždarymo vožtuvų).
42.6. Privalomas oro srautas, matuojamas litrais per valandą, turi būti skaičiuojamas pagal formulę:
,
kur:
j – 1/4 didžiausios leistinos krovimo įrenginio elektros srovės (amperais),
n – sekcijų skaičius.
42.7. Kai naudojamas natūralus vėdinimas, oro srauto greitis vėdinimo kanalų susikirtimo vietose turi būti 0,5 m/sek. Vėdinimo kanalų susikirtimo vietos, naudojant akumuliatorių baterijas su švino plokštėmis, turi būti ne mažesnės kaip 80 cm2, o naudojant šarmines baterijas – ne mažesnės kaip 120 cm2.
42.8. Jeigu reikalaujamo vėdinimo negali užtikrinti natūralus oro srautas, turi būti įrengtas ventiliatorius, ypač ištraukiamasis ventiliatorius, kurio variklis veikdamas nekeltų dujų ar oro srauto. Turi būti sumontuoti specialūs įtaisai, kad dujos nepatektų į variklį. Ventiliatoriai turi būti suprojektuoti ir pagaminti iš tokių medžiagų, kad, ventiliatoriaus mentei atsitrenkus, į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų statinių elektros krūvių.
42.9. Ant patalpų, dėžių ar spintų, kuriose yra akumuliatorių baterijos, durų ar dangčių turi būti priklijuotas ne mažesnis kaip 0,10 m skersmens ženklas „Rūkyti draudžiama“.
43. Skirstomieji elektros skydai
43.1. Skirstomieji elektros skydai turi būti išdėstyti pasiekiamose ir gerai vėdinamose vietose, kuriose nesikaupia dujos ir nesirenka rūgščios medžiagos. Skydai turi būti išdėstyti taip, kad būtų apsaugoti nuo kratymo ir nuo visokių nelaimingų atsitikimų, kuriuos galėtų sukelti nepalankios oro sąlygos, vanduo, alyva, skystos takiosios medžiagos, garas ar rūkas. Skirstomieji elektros skydai neturi būti išdėstyti arti cisternos matuojamojo vamzdelio ar skysto kuro cisternų ventiliatorių.
43.2. Medžiagos, iš kurių gaminami skirstomieji elektros skydai, turi būti reikiamo mechaninio patvarumo, ilgaamžės ir nedegios. Šios medžiagos neturi būti higroskopiškos.
43.3. Kai elektros įtampa didesnė kaip 50 V:
43.3.1. turi būti naudojami tokie skirstomieji elektros skydai, kurių srovės tekėjimo komponentai sutvarkyti ar apsaugoti taip, kad būtų išvengta savaiminio kontaktų įsijungimo;
43.3.2. prie skirstomojo elektros skydo turi būti patiestas izoliuojamasis kilimėlis ar impregnuotas medinis padėklas; tačiau šie reikalavimai netaikomi išjungiamiesiems skydams;
43.3.3. metalinės valdymo skydo rėmo dalys arba struktūros komponentai ir metaliniai įtaisų korpusai turi būti patikimai įžeminti.
43.4. Visos skirstomųjų elektros skydų dalys ir sujungimai turi būti lengvai prieinami patikrinti, prižiūrėti ar pakeisti ir turi būti galimybė juos išjungti.
43.5. Prie skirstomųjų elektros skydų turi būti pritvirtintos nurodomosios plokštelės, kuriose pateikiamos visos svarbiausios ar prijungtosios elektros grandinės.
44. Jungikliai, kištukai, lydieji saugikliai ir kabelių apsauga
44.1. Turi būti galimybė išjungti jungikliais ar automatiniais jungikliais, kurie vienu metu išjungia visus laidininkus, kuriais teka elektros srovė, visus įrengimus, atsišakojamuosius kabelius iš pagrindinės elektros skirstomosios spintos, atsišakojamuosius kabelius iš skirstomųjų skydų. Jeigu elektros srovės įtampa yra 50 V ar mažesnė, atsišakojamiesiems kabeliams iš skirstomųjų skydų gali būti taikoma išimtis, ypač elektros grandinėms, kurios kiekvienam agregatui turi atskirą jungiklį.
44.2. Visi generatoriai ir elektros grandinės visuose neįžemintuose kontaktuose ar laidininkuose turi būti apsaugoti nuo pernelyg didelės elektros srovės. Šiam tikslui turi būti naudojami automatiniai išjungikliai su trumpo jungimo ir elektros srovės padidėjimo išjungikliais arba su sandariaisiais lydžiaisiais saugikliais. Tokie elektros apsauginiai įtaisai turi būti įrengti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo kratymo.
44.3. Vairo pavaros apsaugos komponentai turi atitikti 22.3, 22.4 ir 22.5 punktų reikalavimus.
44.4. Išjungimo prietaisuose turi būti pažymėtos padėtys „įjungta“ ir „išjungta“. Šis reikalavimas negalioja apšvietimo jungikliams, kuriuose elektros srovė mažesnė kaip 10 A.
44.5. Visi jungikliai ir kištukai turi būti suprojektuoti taip, kad visus elektros laidininkus būtų galima išjungti vienu metu. Apšvietimo jungikliams šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu jungikliais teka mažesnė kaip 10 A srovė, išskyrus apšvietimą drėgnose patalpose.
44.6. Įtaisai, kuriems reikia tiekti didesnę kaip 10 A srovę, turi būti jungiami prie specialios grandinės.
44.7. Kabeliai turi būti su vandeniui nelaidžiu, antipireniniu apvalkalu ir tokios rūšies, kuri paprastai naudojama laivuose. Kitų rūšių kabeliai, patikimai apsaugoti ir padengti antipireninėmis medžiagomis, gali būti naudojami gyvenamosiose patalpose. Kabeliai turi būti apsaugoti nuo gedimų normaliomis veikimo sąlygomis, ypač ant denio ir triumuose.
44.8. Draudžiama nešiojamiems elektros prietaisams tiekti elektros srovę kabeliais, turinčiais metalinį apvalkalą.
44.9. Kabeliai ir įranga turi būti jungiami tvirtais ir ilgaamžiais įtaisais, užtikrinančiais, kad sujungimai negaus per didelių apkrovų.
45. Įžeminimo indikatoriaus įranga
Visos neįžemintos grandinės, kuriomis teka didesnė kaip 50 V elektros srovė, turi būti aprūpintos indikatoriaus, rodančio įžeminimą, įranga.
46. Apšvietimas
46.1. Visi apšvietimui naudojami prietaisai turi būti sumontuoti taip, kad jų išskiriama šiluma negalėtų uždegti netoli šių prietaisų esančių lengvai užsiliepsnojančių objektų ar įtaisų.
46.2. Uždarose patalpose, kuriose pastatomos akumuliatorių baterijos arba saugomi dažai ar kitos labai degios medžiagos, leidžiama naudoti tik tokius apšvietimo prietaisus, kurie nekelia pavojų, kad gali įvykti sprogimas.
46.3. Elektros srovė jėgainės patalpoje ir katilų patalpose esantiems apšvietimo prietaisams turi būti tiekiama bent dviem elektros grandinėmis.
47. Signaliniai žiburiai
47.1. Žiburių valdymo skirstomoji spinta turi būti sumontuota vairinėje; šiai spintai turi būti galimybė elektros srovę tiekti atskiru kabeliu iš pagrindinės elektros skirstomosios spintos.
47.2. Kiekvienam signaliniam žiburiui elektros srovė iš žiburių valdymo skirstomosios spintos turi būti tiekiama atskirai, be to, kiekvienas žiburys turi būti atskirai apsaugotas ir kontroliuojamas. Žiburiams, sujungtiems į grupes, elektros srovė gali būti tiekiama bendra elektros grandine, tačiau su sąlyga, kad, užgesus kuriam nors žiburiui, kontroliavimo įranga duos pavojaus signalą.
47.3. Jeigu žiburius stebėti tiesiogiai iš vairinės nėra galimybės, juos reikia stebėti naudojant signalines lemputes ar panašius įtaisus, sumontuotus vairinėje esančiame valdymo skyde. Sugedus signalinei lemputei, signalizuojančiai apie žiburio veikimą, pastarasis neturėtų išsijungti.
48. Įžeminimas
48.1. Metalinės dalys (jei jos sumontuotos taip, kad neturi veiksmingo metalo kontakto su laivo korpusu), kuriomis eksploatacijos metu elektros srovė neteka, pavyzdžiui, mašinų rėmai ir korpusai, prietaisai, reikmenys ir pagalbiniai įtaisai, turi būti įžemintos.
48.2. Metaliniai reikmenys ir pagalbiniai įtaisai, kuriuose naudojama nuolatinė srovė, metaliniai kabelių apvalkalai ir kabelių vamzdžiai turi būti įžeminti iš abiejų galų. Jeigu kabeliai yra sumontuoti ant medinės ar plastikinės medžiagos, užteks vieno įžeminamojo kontakto. Naudojant kintamąją srovę viengysliai kabeliai ir kabelių vamzdžiai, kuriais pervestas vienas kabelis, gali būti įžeminami ne daugiau kaip vienu kontaktu.
48.3. Įrenginiams, kuriuose naudojama ne didesnė kaip 50 V įtampa, įžeminimas nėra privalomas.
48.4. Kai naudojama didesnė kaip 50 V srovė, nešiojamų elektros prietaisų korpusai, jeigu jie pagaminti ne iš izoliuojamosios medžiagos arba jeigu jie nėra apsaugoti, turi būti įžeminami elektros tiekimo kabeliu, prijungiant papildomą kabelio gyslą, kuria paprastai elektros srovė neteka.
49. Rezerviniai galios įrenginiai
49.1. Rezerviniai galios įrenginiai yra:
49.1.1. pagalbinis agregatas su kuro tiekimo sistema, nepriklausoma nuo pagrindinio variklio, ir atskira aušinimo sistema, kuris, sugedus pagrindinei grandinei, įsijungia automatiškai arba, kai jis sumontuotas visiškai šalia vairinės ar kurios nors kitos patalpos, kurioje nuolatos būna apmokytų įgulos narių, gali būti įjungiamas rankiniu būdu, ir kuris yra pajėgus per 30 sekundžių pats patenkinti elektros poreikį;
49.1.2. akumuliatorių baterija, kuri automatiškai ima tiekti elektros srovę, kai sugenda pagrindinė grandinė arba kuri gali būti rankiniu būdu įjungta iš vairinės ar bet kurios kitos patalpos, kurioje nuolatos būna apmokyti įgulos nariai, ir kuri yra pajėgi išvardytiems naudojantiems srovę prietaisams nustatytą laiką tiekti srovę, per kurį akumuliatorių baterijos nereikia įkrauti ir jos tiekiamos elektros srovės įtampa nesumažėja iki neleistino lygio.
49.2. Pagalbiniai agregatai, avarinės akumuliatorių baterijos ir su jais susijęs skirstomasis įrenginys gali būti sumontuoti jėgainės patalpoje (kaip galima aukščiau).
49.3. Pagal minimalius reikalavimus rezerviniai galios įrenginiai turi būti pajėgūs užtikrinti, kad jeigu privaloma ir jeigu įrenginiai neturi atskiro avarinio elektros srovės tiekimo, šie elektros įtaisai galėtų veikti vienu metu:
- signaliniai žiburiai;
- garso signalai;
- avarinis apšvietimas;
- radijo telefonas;
- bendrojo pavojaus signalizacija, atitinkamo garsiakalbio sistemos ir kitos avarinės sistemos;
- avarinis apšvietimas.
Laikas, per kurį avariniai įrengimai turi būti pajėgūs veikti, nustatomas atsižvelgiant į numatomą laivo naudojimo pobūdį, tačiau negali būti trumpesnis kaip 30 minučių.
VII SKYRIUS. ĮRANGA
50. Inkarai, grandinės ir inkaro lynai
Inkarų kiekis bei jų lynai ir inkarų svoris turi atitikti vandens kelių, kuriais plaukioja laivas, charakteristikas ir turi būti nustatomas kompetentingos institucijos.
51. Kita įranga
51.1. Laivuose turi būti ši įranga:
51.1.1. elektros įtaisai ir įrengimai, kurie reikalingi, kad būtų galima duoti vizualius bei garso signalus laivų identifikavimui, kaip reikalauja galiojančios laivybos taisyklės;
51.1.2. avariniai žiburiai, kurie nesusiję su pagrindine laivo elektros grandine ir kuriais būtų galima, iškilus būtinybei, pakeisti privalomus pagal minėtus reikalavimus žiburius sulaikytiems, užplaukusiems ant seklumos ar apsemtiems laivams;
51.1.3. virvės ir metaliniai kabeliai;
51.1.4. avarinis demblys, kai sertifikate nenurodyta, kad šis demblys nereikalingas;
51.1.5. ne mažesnis kaip 0,4 m pločio ir 4 m ilgio trapas išlipimui, kurio kraštai nudažyti šviesių spalvų juostomis; prie trapo turi būti turėklai;
51.1.6. plūduriuojantieji fenderiai arba plūduriuojantieji mediniai fenderiai;
51.1.7. valties kablys;
51.1.8. pirmosios pagalbos vaistinėlė;
51.1.9. žiūronai;
51.1.10. pritvirtintas rašytinis pranešimas, kuriame išdėstyta skęstančiųjų gelbėjimo ir gaivinimo instrukcija;
51.1.11. dėžė su dangčiu alyvuotiems skudurams saugoti;
51.1.12. metamasis lynas;
51.1.13. kirvis.
51.2. Laivuose, kurių denis yra 1,5 m virš lengvosios vaterlinijos, turi būti trapas išlipimui arba užbortinis trapas.
52. Priešgaisriniai prietaisai
52.1. Laive turi būti šie prietaisai:
52.1.1. vairinėje – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas;
52.1.2. prie kiekvienos vietos, per kurią iš denio patenkama į gyvenamąsias patalpas – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas;
52.1.3. prie vietos, per kurią patenkama į patalpas, į kurias reikia įeiti, kad būtų galima prižiūrėti įrangą, ir į kurias negalima patekti iš gyvenamųjų patalpų bei kuriose yra sumontuoti šildymo, maisto ruošimo ar šaldymo įrengimai, kuriems naudojamas kietas ar skystas kuras, – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas;
52.1.4. prie jėgainės patalpos ir katilinės durų – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas;
52.1.5. laivuose, kurių bendroji galia yra didesnė kaip 110 kW, prieinamoje vietoje po deniu jėgainės patalpoje – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas.
52.2. Privalomi nešiojamieji ugnies gesintuvai turi atitikti šiuos reikalavimus:
52.2.1. nešiojamųjų skystų ugnies gesintuvų tūris turi būti ne didesnis kaip 13,5 litro ir ne mažesnis kaip 9 litrai. Miltelinių gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis kaip 6 kilogramai;
52.2.2. pagal minimalius reikalavimus gesintuve esanti priemonė gaisrui gesinti turi būti tinkama naudoti ir gesinant kitokios rūšies gaisrą nei tas, kuris labiausiai tikėtinas toje patalpoje ar patalpose, kurioms šis gesintuvas yra skiriamas. Laivų, kurių elektros įrangoje naudojama didesnė kaip 50 V elektros srovė, gesintuvuose esanti gaisro gesinamoji priemonė turi būti tinkama gaisrui gesinti elektros įrangoje. Prie kiekvieno nešiojamojo gesintuvo turi būti pritvirtinta aiškiai matoma naudojimo instrukcija;
52.2.3. gesinamoji priemonė nešiojamuosiuose gesintuvuose, privalomuose pagal 52.1 straipsnio nuostatą, negali būti CO2 arba joje negali būti produktų, iš kurių galėtų skirtis nuodingosios dujos (pavyzdžiui, tetrachlormetanas);
52.2.4. gesintuvai, kuriems gali pakenkti stiprus šaltis ar didelis karštis, turi būti taip pritvirtinti ir apsaugoti, kad būtų užtikrintas nuolatinis gesintuvų veiksmingumas.
52.3. Visi priešgaisriniai prietaisai turi būti tikrinami kompetentingos institucijos nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus. Laive turi būti patikrinimą atlikusio asmens pasirašytas sertifikatas.
52.4. Gaisro gesinimo prietaisus dengiančios pertvaros turi būti pažymėtos bent 10 cm dydžio raudona raide F.
52.5. Gaisro gesinimo sistema, naudojanti su slėgimu tiekiamą vandenį ir sudaryta iš vamzdynų, kuriems vandenį tiekia vienas ar daugiau siurblių iš hidrantų ir žarnomis, gali būti sumontuota atsižvelgiant į šias sąlygas:
52.5.1. gaisriniai siurbliai turi būti su mechanine pavara, jie negali būti montuojami prieš taraninę pertvarą;
52.2.2. vandens slėgimas hidrante neturi būti mažesnis kaip 3 barai;
52.2.3. vamzdynai ir hidrantai turi būti suprojektuoti taip, kad žarnas būtų galima lengvai jungti;
52.2.4. visi antgaliai turi būti su įtaisais, leidžiančiais reguliuoti dideliu slėgiu plūstančią vandens srovę arba šią srovę purkšti, arba išjungti;
52.2.5. visa sistema turi atitikti šiuolaikinius reikalavimus.
52.6. Vienintelė gaisro gesinamoji priemonė, leista naudoti stacionariai sumontuotuose įtaisuose, yra bromotrifluormetanas 1301 (halonas) (CBrF3). Naudojant šią medžiagą reikia laikytis šių sąlygų:
52.6.1. tokie įtaisai naudotini tik jėgainėse, katilinėse ir siurblių patalpose;
52.6.2. gesinamosios priemonės kiekis turi būti toks, kad, priemonei virtus dujomis ir esant 20o C temperatūrai, jo pakaktų užpildyti nuo 4,25 iki 7 % viso tūrio patalpos, kuriai apsaugoti nuo gaisro minėta priemonė yra skirta, čia įtraukiant ir vėdinimo šachtas;
52.6.3. skaičiuojant reikalingą gesinamosios priemonės kiekį, laikoma, kad 1 kilogramas bromotrifluormetano 1301 esant 20o C temperatūrai užpildo 0,160 m3 tūrį;
52.6.4. slėginės cisternos, skirtos saugoti bromotrifluormetanui 1301, privalo atitikti įgaliotos tikrinančios institucijos reikalavimus. Šios cisternos privalo išlaikyti tokį patį slėgimą kaip ir visa sistema tokiomis sąlygomis, kai oro temperatūra padidėja daugiausiai iki 60o C. Ant cisternų turi būti aiškiai ir nenutrinamai užrašyta ši informacija: darbinis slėgis, slėgimas, kuriuo suslėgta saugoma gesinamoji priemonė, gesinamosios priemonės pagaminimo metai, data, kada gesinamoji priemonė paskutinį kartą buvo tikrinta, bei gesinamosios priemonės rūšis ir kiekis;
52.6.5. cisternoms, išdėstytoms toje patalpoje, kurios apsaugai jos skiriamos, turi būti sumontuotas automatinis apsaugos įtaisas, užtikrinsiantis, kad gesinamoji priemonė bus paskleidžiama saugomoje patalpoje, jeigu kilus gaisrui pati cisterna atsiduria liepsnoje, tačiau gaisro gesinimo sistema negali būti panaudojama; šis automatinis apsaugos įtaisas turi būti veiksmingas oro temperatūrai esant 60o C;
52.6.6. cisternos, išdėstytos už patalpos, kurią apsaugoti jos yra skirtos, ribų, turi būti veiksmingai apsaugotos nuo manometrinio slėgio aplinkos oro temperatūrai esant iki 60o C. Šis reikalavimas galioja ir cisternoms, kuriose saugomos varikliams naudojamos dujos;
52.6.7. bet kuriai cisternai, kurioje taip pat saugomos varikliams naudojamos dujos, turi būti sumontuotas manometras ar jam lygiavertis įtaisas, įgalinantis tikrinti šių dujų slėgį. Šalia tokios cisternos turi būti lentelė, kurioje pateikiamas slėgio ir temperatūros santykis;
52.6.8. vamzdynai ir pagalbiniai įtaisai turi būti pagaminti iš metalo ar medžiagos, kurios atsparumas karščiui yra toks pat kaip ir metalo;
52.6.9. vienintelės išstumiamosios dujos, kurias leidžiama naudoti cisternose, išdėstytose tose patalpose, kurias apsaugoti cisternos skirtos, yra azotas, kuris minėtose cisternose turi būti reikiamo slėgio;
52.6.10. išleidžiamasis vožtuvas turi būti sumontuotas taip, kad gesinamoji priemonė būtų išskiriama tolygiai, ir turi būti taip suprojektuotas, jog gesinamoji priemonė galėtų stabiliai ir visiškai maišytis su oru, kad patalpoje nesusidarytų didelė gesinamosios priemonės koncentracija;
52.6.11. vamzdynų ir išleidžiamųjų vožtuvų sistema turi būti taip suprojektuota, kad gesinamoji priemonė į saugomas patalpas būtų išskiriama per 10 sekundžių, laikant, kad kai aplinkos temperatūra yra 0o C, tai gesinamoji priemonė yra taki;
…
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.