Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas dėl minimalių techninių reikalavimų laivams, plaukiojantiems l

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MINIMALIŲ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ KELIAIS, PATVIRTINIMO 1999 m. rugsėjo 10 d. Nr. 338 Vilnius Siekdamas sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transportui integruotis į Europos Bendrijos vidaus vandenų transporto sistemą ir atsižvelgdamas į Europos Bendrijos Tarybos 1982 m. spalio 4 d. direktyvos Nr. 82/714/EEC „Dėl techninių reikalavimų vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams“ nuostatas:

SUSISIEKIMO Ministras Rimantas Didžiokas ______________ PATVIRTINTA susisiekimo ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 338 MINIMALŪS TECHNINIAI REIKALAVIMAI LAIVAMS, PLAUKIOJANTIEMS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ KELIAIS

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Minimalūs techniniai reikalavimai laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, taikomi:

Šie minimalūs techniniai reikalavimai netaikomi:

Šiuose reikalavimuose naudojami apibrėžimai ir sąvokos: laivas – vidaus vandenų keliais plaukiojantis inžinerinis įrenginys; paprastasis savaeigis laivas – laivas, pastatytas plaukioti naudojant savo paties varomąją jėgą ir skirtas gabenti prekėms (tanklaiviai šiai kategorijai nepriskiriami); savaeigis tanklaivis – laivas, pastatytas plaukioti savarankiškai, naudojant savo varomąją jėgą ir skirtas gabenti prekėms stacionariuose rezervuaruose; savaeigis laivas – laivas ar tanklaivis su įprastu mechaniniu energijos įrenginiu; vilkikas – laivas, specialiai pastatytas laivams vilkti; stūmikas – laivas, specialiai pastatytas išjudinti ir stumti plaukiojančių konstrukcijų ir statinių sąstatus; vilkikas-stūmikas – laivas, specialiai pastatytas plaukiojančių konstrukcijų bei statinių sąstatų vilkimui ir išjudinimui bei stūmimui; nesavaeigė barža – laivas, skirtas prekėms gabenti, pastatytas tam, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kuri įgalina laivą atlikti trumpus manevrus (skystakrūvės baržos šiai kategorijai nepriskiriamos); skystakrūvė barža – laivas, skirtas prekėms gabenti stacionariuose rezervuaruose, pastatytas tam, kad jį būtų galima vilkti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kuri įgalina laivą atlikti trumpus manevrus; barža – savaeigis arba nesavaeigis laivas vežti kroviniams vidaus vandenyse; paprastas lichteris – laivas, skirtas prekėms gabenti, pastatytas ar specialiai modifikuotas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kuri įgalina laivą atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamų laivų sąstato dalis (skystakrūviai lichteriai šiai kategorijai nepriskiriami); skystakrūvis lichteris – laivas, skirtas prekėms gabenti stacionariuose rezervuaruose, pastatytas ar specialiai pritaikytas tam, kad jį būtų galima stumti, neturintis savo varomosios jėgos arba turintis tokią varomąją jėgą, kuri įgalina laivą atlikti trumpus manevrus, kai jis nėra stumiamų laivų sąstato dalis; laivu pervežamas lichteris – stumiamas lichteris, pastatytas tam, kad jį būtų galima pervežti jūra plaukiojančiais laivais ir kad juo būtų galima plaukioti vidaus vandenų keliais; lichteris – paprastas lichteris, skystakrūvis lichteris ar laivu pervežamas lichteris; keleivinis laivas – laivas, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau kaip 12 keleivių bei turintis keleivinio laivo sertifikatą; plūduriuojanti įranga – plūduriuojanti konstrukcija su mechanine įranga, skirta atlikti darbus vandenų keliuose ar uostuose (pavyzdžiui, žemsiurbė, keltuvas, strėlinis kranas ar kranas);

plūduriuojančios konstrukcijos – plūduriuojanti įranga, kuri negali būti perkeliama iš vienos vietos į kitą (pavyzdžiui, plaukimo baseinas, dokas, pirsas ar elingas); plūduriuojantis mechanizmas – plaustas ar kita struktūra, objektas ar agregatas, galintis plaukti, tačiau kuris nėra laivas, plūduriuojanti įranga ar konstrukcija; vairinė – vieta, kurioje sumontuota visa laivo valdymui reikalinga įranga; jėgainės patalpa – vieta, kurioje sumontuoti pagrindiniai ir pagalbiniai laivo varikliai; gyvenamosios patalpos – patalpos, skirtos laivo įgulai arba keleiviams; šioms patalpoms priskiriama laivo virtuvė, kajutės, sandėlis, kuriame laikomi maisto produktai, tualetai ir prausyklos, skalbyklos, trapo aikštelės ir trapai; didžiausios krovininės grimzlės plokštuma – vaterlinijos plokštuma, atitinkanti didžiausią krovininę grimzlę, kuri nustatoma laivui plaukioti; antvandeninis bortas – atstumas tarp didžiausios krovininės grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, einančios per žemiausią išilginio šoninio denio tašką, arba, jeigu išilginio šoninio denio nėra, per žemiausią ištisinės viršutinės medinės arba metalinės apkalos kraštą; saugus atstumas – atstumas tarp didžiausios krovininės grimzlės plokštumos ir lygiagrečios plokštumos, kertančios žemiausią tašką, virš kurio laivui nugrimzdus į vandenį laivas tampa pralaidus vandeniui; sertifikatas – vidaus vandenų keliais plaukiojančio laivo atitinkamos institucijos išduotas ir galiojantis dokumentas; vidaus vandenų geografinė zona – atitinkama geografinė zona su vidaus vandenų keliais, kuriems nustatomi atitinkami reikalavimai. Europos Sąjungos vidaus vandenų keliai suskirstyti į 4 geografines zonas. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliai priskirti 4-ajai geografinei zonai.

II SKYRIUS. REIKALAVIMAI STATANT LAIVUS

2.2. Vandens imtuvai ir vandens išleidžiamieji vožtuvai bei su jais sujungti vamzdžiai laikomi vandeniui nelaidžiais, jeigu jie sukonstruoti taip, kad vanduo nesisunktų į laivą.

2.3. Vandeniui nelaidžios pertvaros, siekiančios denį, arba, jeigu denio nėra, siekiančios viršutinį korpuso apkalą arba viršutinį apkalos kraštą, turi būti tvirtinamos taip:

2.3.1. taraninė pertvara – reikiamu atstumu nuo forštevenio;

2.3.2. laivuose, kurie ilgesni kaip 25 m, laivagalio pertvara – reikiamu atstumu nuo forštevenio.

2.4. Gyvenamosios patalpos, jėgainės patalpa, katilinė bei kitos darbo vietos, kurios yra minėtose vietose, nuo triumų turi būti atskirtos vandeniui nelaidžiomis pertvaromis.

2.5. Iš visų patalpų, kurios plaukiojimo metu sandariai neužsidaro, turi būti įmanoma išsiurbti vandenį iš kiekvienos patalpos atskirai.

2.6. Prieš taraninę pertvarą negali būti įrengiamos gyvenamosios patalpos. Gyvenamosios patalpos nuo jėgainės ir katilinės turi būti atskirtos dujoms nelaidžiomis pertvaromis. Jeigu į gyvenamąsias patalpas patekti iš denio neįmanoma, jose turi būti atsarginiai išėjimai, pro kuriuos galima patekti į denį.

2.7. Pertvarose, kurios turi būti pagal 2.3 ir 2.4 punktus tarp patalpų, negali būti angų. Šiose pertvarose (išskyrus taranines) leidžiama įrengti tik sandariai tvirtinamas landas. Laivagalio pertvarose leidžiama įrengti tik neturinčius įtakos pertvarų veiksmingumui liukus ir kiaurymes varomajam velenui, vamzdynams ir t. t.

2.8. Laivagalis gali būti sujungtas su jėgainės patalpa lengvai prieinama automatiškai užsidarančia drenavimo įranga. 2.5 ir 2.7 punktų nuostatos šiuo atveju netaikomos.

3.2. Kai 3.1 punkte išvardytiems įrengimams naudojamas skystas kuras, jo tvykstelėjimo temperatūra turi būti didesnė kaip 55o C.

3.3. Šildymo ir šaldymo bei maisto ruošimo įrengimus, turinčius degiklius su dagtimis ir naudojančius pramoninį parafiną, gali būti leista eksploatuoti gyvenamosiose patalpose ir vairinėje, jeigu degalų bako tūris ne didesnis kaip 12 litrų. Šiuo atveju 3.2 punkto nuostata netaikoma.

3.4. 3.1 punkte nurodytų įrengimų negalima montuoti patalpose ar jėgainėse, kur saugomos ar naudojamos ADN IIIa klasės K1n, K1s arba K2 kategorijos pavojingos medžiagos. Minėtų įrengimų dujotakiai negali būti tiesiami per išvardytas patalpas ar jėgaines.

3.5. Turi būti užtikrintas oro, reikalingo degimui, tiekimas. Prie ventiliatorių negali būti tvirtinamos uždaromosios sklendės.

3.6. Šildymo ir maisto ruošimo įrengimai turi būti patikimai sujungti su dujotakiais. Dujotakių vamzdžiai turi būti geros būklės ir su tinkamais dangteliais ar įtaisais, apsaugančiais nuo vėjo. Šildymo įrengimų dujotakiai turi būti taip išdėstyti, kad juose negalėtų atsirasti degimo produktų kamščiai ir kad juos būtų galima valyti.

3.7. Išleidžiamosios angos turi būti įrengtos virš šaldymo įrengimų, naudojančių skystą kurą, išleidžiamųjų vožtuvų.

Gyvenamosiose patalpose montuoti kuro bakus, kurių talpa didesnė kaip 12 litrų, draudžiama.

4.2. Kai įtaisai montuojami jėgainės patalpoje, turi būti iškabinamos sąlygos, reguliuojančios agregatų montavimą. Montuojami jėgainės patalpoje įtaisai, kuriuose naudojama atvira ugnis, turi būti pritaisomi virš sandarios lašų surinktuvės, kurios sienelės bent 20 cm iškyla virš grindų.

4.3. Jeigu įtaisas montuojamas jėgainės patalpoje, oro tiekimas įtaisui ir varikliams turi būti toks, kad įtaisas ir varikliai galėtų veikti nepriklausomai, veiksmingai ir visiškai saugiai. Jei reikia, turi būti sumontuoti atskiri oro tiekimo vamzdžiai.

4.4. Įtaisai, kurių veikimui būtina natūrali oro trauka, turi turėti įrenginius, užtikrinančius, kad oro srauto tekėjimo kryptis nepakis. Įtaisuose, kuriuose sukuriama dirbtinė oro trauka, turi būti įrenginiai, kurie automatiškai nutraukia kuro tiekimą, kai degimui reikalingo oro srautas nutrūksta.

4.5. Montuojami jėgainės patalpoje arba patalpose, į kurias patenkama iš jėgainės patalpos, centrinio šildymo įtaisai su dirbtine oro trauka turi atitikti šiuos papildomus reikalavimus:

4.5.1. įjungiant ventiliatorius turi veikti vienas, užtikrinant katilo reikiamą vėdinimą;

4.5.2. minėtame įtaise turi būti termostatinis prietaisas, reguliuojantis kuro tiekimą;

4.5.3. kuras turi būti automatiškai uždegamas uždegimo deglu ar kitu būdu;

4.5.4. turi būti galimybė ventiliatorių ir degiklio kuro siurblį išjungti iš denio;

4.5.5. jeigu centrinio šildymo įtaisas yra jėgainės patalpoje, jis turi būti taip sumontuotas, kad degiklio liepsna negalėtų pasiekti kitų patalpoje esančių agregatų;

4.5.6. jeigu oro šildymo įtaisai yra sumontuoti jėgainės patalpoje, oro ėmiklis turi būti prijungtas prie vamzdžių, išvestų į gryną orą.

5.2. Kietu kuru kūrenami šildymo katilai turi būti su termostatiniais reguliatoriais, valdančiais oro, reikalingo degimui, tiekimą.

5.3. Priemonės greitam pelenų gesinimui turi būti padėtos šalia kiekvieno šildymo įtaiso.

6.2. Skysto kuro ar tepimui naudojamos alyvos bunkeriai su gyvenamosiomis patalpomis negali turėti bendrų sienų.

6.3. Jėgainės patalpa, katilinės ir bunkerių sienos, lubos ir durys turi būti pagamintos iš plieno ar iš kitos panašios ugniai atsparios medžiagos.

6.4. Jėgainės patalpa ir katilinė bei kitos patalpos, kuriose gali kauptis nedegios ir nuodingos dujos, turi būti tinkamai vėdinamos.

6.5. Nulipimo trapai ir laiptai, kuriais patenkama į jėgainę, katilinę ir bunkerius, turi būti pagaminti iš plieno arba kitos panašios tvirtos, nedegios medžiagos ir stacionariai pritvirtinti.

6.6. Jėgainės patalpoje ir katilinėje turi būti du išėjimai, iš kurių vienas – atsarginis.

6.7. Didžiausias leistinas garso lygis jėgainės patalpoje yra 110 dB (A). Garso matavimo vietos parenkamos atsižvelgiant į normalų jėgainių darbo režimą. Kai triukšmo lygis jėgainėje didesnis kaip 90 dB (A), prie kiekvieno įėjimo į jėgainę turi būti priklijuoti aiškiai matomi įspėjamieji užrašai.

III SKYRIUS. VAIRAVIMO ĮTAISAS IR VAIRINĖ

7.2. Vairavimo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad vairo padėtis savaime pasikeisti negalėtų.

8.1. vieną kartą apsukus valdomo rankiniu būdu vairavimo įtaiso vairaratį, vairo kampas turi pakisti mažiausiai 3o;

8.2. visiškai panardinus mechanizuoto vairavimo įtaiso vairą ir laivui plaukiant visu greičiu, turi būti galimybė pasiekti vidutinį 4o vairo nukrypimą per sekundę per visą vairo plokštę;

8.3. visiškai panardinus vairavimo įtaiso su pagalbine jėgos pavara (pagalbinė jėgos pavara papildo rankinį pagrindinį vairavimo įtaisą) vairą ir laivui plaukiant visu greičiu, turi būti galimybė pasiekti vidutinį 3 o vairo nukrypimą per 30 o plokštę iš abiejų neutralios pozicijos pusių;

8.4. antrinis rankiniu būdu valdomas kontrolės prietaisas, įmontuotas į visiškai mechanizuotą vairavimo įtaisą, neturi kliudyti laivui švartuotis sumažintu greičiu.

9.2. Komponentų, sudarančių vairavimo įtaisą, dydis turi būti taip apskaičiuotas, kad komponentai išlaikytų visas didžiausias apkrovas, kurias jiems teks išlaikyti, kai vairavimo įtaisas veiks normaliomis sąlygomis. Vairavimo įtaisai, pagaminti pagal įgaliotų klasifikacinių bendrovių taisykles, šiuo požiūriu gali būti laikomi patenkinamais.

10.2. Mechanizuotam vairavimo įtaisui turi būti sumontuotas įrenginys, apsaugantis nuo perkrovimų bei ribojantis pavaros sukimo momentą.

10.3. Mechanizuotam vairavimo įtaisui savaime išsijungus ar sugedus, vairinėje turi pasigirsti garso signalas, kuris duodamas ir vizualiai.

11.2. Antrinė vairavimo įtaiso pavara turi būti įjungiama ne vėliau kaip per 5 sekundes. Turi būti galimybė iš vairinės nustatyti, kuris vairavimo įtaisas naudojamas.

12.2. Jėgos pavara neturi išjudinti rankinio vairaračio; turi būti sumontuotas įrenginys, apsaugantis rankinį vairaratį nuo sugrįžimo į bet kurią vairo padėtį automatiškai įsijungus rankinei pavarai.

13.2. Rankiniu būdu valdoma hidraulinė sistema, kurioje vamzdynų dydžiai, jų konstrukcija ir išdėstymas užtikrina apsaugą nuo mechaninių gedimų ir gedimų nuo ugnies bei vairaračio siurblio konstrukcija užtikrina patikimą veikimą, nelaikoma 10 punkte nurodytu mechanizuotu vairavimo įtaisu ir nereikalauja autonomiškos antrinės vairavimo sistemos.

Turi būti įmanoma valdyti pagrindinį įtaisą nenaudojant pagalbinio įrenginio vairaračio siurblio.

14.2. Kai pagrindinė ir pagalbinė pavaros yra hidraulinės, tai kiekvienas atitinkamas siurblys turi būti sukamas autonomiškai (pvz.: kai pagrindinis siurblys sukamas pagrindinio variklio, tai pagalbinis siurblys turi būti sukamas elektros; kai pagrindiniam siurbliui elektros srovė tiekiama iš centrinės grandinės, tai pagalbiniam siurbliui elektros srovė turi būti tiekiama iš avarinės grandinės; kai pagrindiniam siurbliui elektros energiją tiekia vienas generatorius, tai pagalbiniam siurbliui ją turi tiekti kitas generatorius).

14.3. Kai pagalbinį siurblį suka avarinis variklis, kuris nuolatos neveikia, kol laivas plaukia, turi būti sumontuojamas buferinis įrenginys, turintis sukti siurblį tol, kol įjungiamas atsarginis variklis.

14.4. Pagrindinis ir pagalbinis vairavimo įtaisai turi turėti atskirus vamzdžius, vožtuvus, valdymo svirtis ir t. t. Bendri komponentai leidžiami tik užtikrinant kiekvieno įtaiso autonomišką veiklą.

15.2. Kai pagalbinis elektros variklis sukamas antriniu varikliu, kuris, laivui plaukiant, veikia ne nuolatos, turi būti sumontuotas buferinis įtaisas, kad suktų pagalbinį elektros variklį, kol bandomas antrinis variklis.

19.2. Kai naudojama pagalbinė vairo pavara, pagrindinės vairo pavaros sujungimas su pagalbine turi būti toks, kad nereikėtų didelių pastangų sukti rankiniu būdu valdomą vairaratį. Taip pat pagalbinė vairo pavara turi atitikti šiuos reikalavimus:

19.2.1. turi būti įmanoma įjungti ir išjungti pagalbinę vairo pavarą vairo valdymo pulte vairui esant bet kurioje padėtyje. Turi būti aiškiai rodoma, ar pavara įjungta, ar išjungta;

19.2.2. elektros, hidrauliniai ar pneumatiniai pagalbinės pavaros sujungimai su rankiniu būdu valdoma mechanine pagrindine vairo pavara turi užtikrinti neatidėliotiną pagrindinės pavaros įjungimą. Kiti pagalbinės vairo pavaros gedimai neturi sugadinti pagrindinės sistemos;

19.2.3. visi veikiančios pagalbinės vairo pavaros komponentai ir bet kurios į ją vėliau įmontuotos detalės turi atitikti reikalavimus vairo pavarai, išdėstytus šiame skyriuje.

19.3. Vairo padėties rodyklės turi funkcionuoti veikiant ir pagrindinei, ir pagalbinei vairo pavarai.

19.4. Čia pateikti reikalavimai taip pat taikomi ir tuomet, kai pagalbinė vairo pavara sumontuojama jau pastačius laivą.

22.2. Elektros varikliai turi atitikti šiuos reikalavimus:

22.2.1. periodiškai įjungiamos mechaninės vairo pavaros: elektrinių-hidraulinių pavarų elektros varikliai ir su jomis sujungti konverteriai turi būti suprojektuoti nuolatiniam naudojimui juos periodiškai įjungiant; jų panaudojimo koeficientas turi būti 15 %. Turi būti numatomas 10 minučių darbo ciklas. Elektrinės vairo pavaros elektros varikliai turi būti suprojektuoti periodiškam naudojimui taip, kad jų neįtakotų paleidimo procesas; jų panaudojimo koeficientas turi būti 15 %. Turi būti numatomas 10 minučių darbo ciklas;

22.2.2. vairo pavara, kuriai būtina nuolatos užtikrinti sukimo momentą, turi būti suprojektuota nuolatiniam veikimui.

22.3. Žadinimo ir reguliavimo grandinės turi būti apsaugotos tik nuo trumpojo jungimo. Reguliavimo grandinės turi būti apsaugotos nuo elektros srovės, du kartus didesnės už tą srovę, kuri grandinei nustatyta kaip maksimali; apsaugos įtaisams nustatytas nominalus dydis turi būti ne mažesnis kaip 6 A.

22.4. Elektros variklių tiekimo kabeliai turi būti apsaugoti: jeigu naudojami lydieji saugikliai, tai jų pagal projektą numatyta elektros srovė turi būti dviem lygiais didesnė už apskaičiuotąją elektros varikliams, tačiau ne didesnė kaip 160%, kai kalbama apie elektros variklius, kurie įjungiami periodiškai arba trumpam. Trumpo jungimo nedelsiant išsijungiantys pertraukikliai negali būti naudojami srovei, kuri 10 kartų viršija nustatytą pavaros elektros variklio srovę.

22.5. Jeigu pertraukikliuose yra terminiai jungikliai, tai jie turi būti arba išjungiami, arba nustatomi elektros srovei, kuri yra du kartus didesnė už nominalią variklio elektros srovę.

22.6. Elektros įrangai turi būti sumontuoti šie kontrolės įtaisai ir indikatoriai:

22.6.1. žalios spalvos kontrolės įjungimo lemputė, signalizuojanti, kad įrenginys veikia;

22.6.2. raudonos spalvos kontrolės lemputė, įsižiebianti tuomet, kai įrenginys sugenda ar išsijungia, kai elektros variklio apkrova yra per didelė arba kai viena fazė, turint trijų fazių tiekimą, pranyksta. Įsižiebus raudonai lemputei tuo pat metu turi pasigirsti garso signalas. Jeigu tiekimas vyksta tik per pertraukiklius, kontroliuoti, ar nedingo fazė, nebūtina.

22.7. Jeigu vairo padėčių rodyklėms, kad jos veiktų, reikia tiekti elektros srovę, tai ši tiekimo grandinė turi būti atskira.

IV SKYRIUS. SAUGUS ATSTUMAS, ANTVANDENINIS BORTAS IR GRIMZLĖS ŽYMOS

25.1. durims ir angoms (išskyrus liukus), kurias galima uždaryti taip, kad pro jas neprasiskverbtų purslai ir kurios atsparios esant visokioms oro sąlygoms: 0,15 m;

25.2. durims ir angoms (išskyrus liukus), kurių negalima uždaryti taip, kad pro jas neprasiskverbtų purslai ir kurios neatsparios esant visokioms oro sąlygoms: 0,20 m;

25.3. liukams, kuriuos galima uždaryti taip, kad pro juos neprasiskverbtų purslai ir kurie yra atsparūs esant visokioms oro sąlygoms: 0,30 m;

25.4. liukams, kurie gali būti uždaromi specialiais įtaisais arba kurie neuždaromi (atviriesiems triumams): 0,50 m.

27.2. Didžiausias grimzlės lygis turi būti pažymėtas aiškiai matomomis ir nenutrinamomis grimzlės žymomis.

27.3. Grimzlės žyma – tai 0,30 m ilgio ir 0,4 m pločio stačiakampis, kurio pagrindas yra horizontalus ir sutampantis su didžiausiu grimzlės lygiu, nurodytu šiame priede. Šios grimzlės žymos gali būti derinamos su kitomis, kurios privalomos pagal kitų taisyklių nuostatas.

27.4. Kiekvienas laivas turi būti pažymėtas bent trimis grimzlės žymų poromis: viena pora – laivo viduryje, kitos – maždaug per 1/6 laivo ilgio nuo jo laivagalio ir laivapriekio.

Tačiau:

27.5. Ženklai ar informacija, kurie po naujo patikrinimo nustoja galioti, prižiūrint sertifikatus išduodančiai institucijai, turi būti pašalinti arba pažymėti, kad ilgiau jie negalioja. Jeigu dėl kokių nors priežasčių grimzlės žymos ženklas dingsta, jis gali būti keičiamas tik prižiūrint sertifikatus išduodančiai institucijai.

27.6. Jeigu laivas buvo išmatuotas laikantis Konvencijos dėl vidaus vandenų keliais plaukiojančių laivų matavimo (Nr. E/ECE/626) nuostatų, ir matavimo plokščių plokštuma atitinka šių reikalavimų nuostatas, matavimo plokštės gali būti laikomos grimzlės žymų pakaitalu.

28.2. Nulinis kiekvienos grimzlės skalės taškas turi būti vertikaliai po grimzlės skale toje vietoje, kuri lygiagreti didžiausios grimzlės plokštumai, einančiai per žemiausią korpuso ar kilio tašką. Vertikalus atstumas virš nulinio taško turi būti sužymėtas decimetrais. Nuo tuščio laivo grimzlės iki 10 cm virš didžiausios grimzlės plokštumos lygio šios padalos turi būti sužymėtos iškalant jas ar išgraviruojant ir nudažytos dviem skirtingomis spalvomis taip, kad būtų aiškiai matomos. Padalos turi būti sužymėtos skaičiais šalia skalės kas 5 dm ir skalės viršuje.

28.3. Grimzlės skalę gali pakeisti du laivo užpakalinėje dalyje esantys matavimo masteliai, pritvirtinti pagal 27.6 punkte nurodytos Konvencijos nuostatą, jeigu mastelių padalos atitinka jau minėtus reikalavimus ir, kai būtina, yra skaičiai, nurodantys grimzlę.

V SKYRIUS. MAŠINOS

29.2. Katilai ir kiti slėgio balionai bei jų pagalbinė įranga turi atitikti valstybėje, išduodančioje sertifikatą, galiojančias taisykles, iki bus pradėtos taikyti Europos Sąjungos taisyklės.

29.3. Draudžiama naudoti pagrindines ir pagalbines mašinas, kurios naudoja kurą su mažesne kaip 55o C tvykstelėjimo temperatūra. Tačiau varikliams, suteikiantiems sukimo momentą inkaro gervėms ir varikliams, naudojamiems laivo valtyse ir nešiojamuose motoriniuose siurbliuose, gali būti naudojamas kuras su mažesne kaip 55o C tvykstelėjimo temperatūra.

29.4. Leidžiama naudoti variklio paleidimą lengvinančias priemones, kurių sudėtyje yra kuro su mažesne kaip 55o C tvykstelėjimo temperatūra.

30.2. Pagrindinės ir pagalbinės mašinos, katilai ir visi pagalbiniai agregatai turi būti su saugumą užtikrinančiais įtaisais, atitinkančiais valstybėje, išduodančioje sertifikatą, galiojančias taisykles.

30.3. Taip pat turi būti galimybė išjungti variklius ir traukos ventiliatorius būnant patalpų, kuriose minėti agregatai sumontuoti, išorėje.

31.2. Jeigu laivui plaukiant laivo varytuvo valdyti iš vairinės nėra galimybės, tarp vairinės ir jėgainės patalpos turi būti sumontuota patikima abipusio ryšio sistema.

32.2. Visos išmetamosios dujos iš laivo turi būti šalinamos. Turi būti imamasi visų tinkamų priemonių, kad nuodingosios dujos nepatektų į laivo patalpas. Draudžiama išvesti per laivo bortą išmetamuosius vamzdžius, kuriais dujos šalinamos iš pagrindinių laivo variklių.

32.3. Išmetamieji vamzdžiai turi turėti šilumos izoliaciją, būti atskirti vieni nuo kitų ar aušinami.

32.4. Jeigu išmetamieji vamzdžiai yra pravesti šalia ar per degiąsias medžiagas, pastarosios turi būti apsaugotos izoliuojamosios medžiagos lakštu ar kitu įtaisu, užtikrinsiančiu reikiamą izoliaciją.

33.2. Cisternos ir bunkeriai, jų vamzdynai bei kiti pagalbiniai įtaisai turi būti išdėlioti ir sumontuoti taip, kad nei kuras, nei dujos negalėtų patekti į laivą.

33.3. Išskyrus tuos atvejus, kai cisternos pildomos kasdieniam naudojimui, skysto kuro cisternų ir bunkerių pripilamojo vamzdžio anga turi būti denyje. Pripilamasis vamzdis turi būti su užsukimo įtaisu. Kiekvienoje cisternoje ir bunkeryje turi būti įtaisytas išleidimo vamzdis, išvestas į lauką virš denio ir įrengtas taip, kad į jį nepatektų vanduo.

33.4. Skysto kuro tiekimo vamzdynuose turi būti įtaisytas uždarymo įtaisas prie cisternos ar bunkerio išleidimo vožtuvo. Turi būti įmanoma iš denio nutraukti kuro tekėjimą vamzdžiais, kuriais kuras tiesiogiai tiekiamas varikliams, katilams ir šildymo agregatams. Vamzdžiai, kuriais teka kuras, negali būti veikiami šilumos ir turi būti galimybė juos apžiūrėti per visą jų ilgį.

33.5. Kuro cisternų ar bunkerių šoniniai vamzdelio formos matuokliai turi būti apsaugoti nuo sugadinimo, turėti savaime užsidarančius čiaupus ir pritvirtinti prie cisternų ar bunkerių apatinės dalies.

33.6. Skysto kuro cisternose ir bunkeriuose turi būti įrengtos sandarios angos valymui ir patikrinimui.

33.7. Cisternose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams laivo varikliams, turi būti sumontuotas įtaisas, kuris vairinėje duoda vizualųjį ir garso signalą, kai kuro lygis cisternose pasidaro nepakankamas saugioms operacijoms.

33.8. Gyvenamosiose patalpose ar perėjimuose negalima įrengti pavojingų dujų ar skysčių vamzdžių, kuriuose nutekėjimo atveju yra pavojingas žmonėms slėgis. Šis reikalavimas netaikomas vamzdžiams, kuriais tiekiamas garas arba hidraulinės sistemos vamzdžiams, jeigu juos gaubia apsauginis metalo apvadas.

34.2. Laivuose su įgula turi būti įrengtas bent vienas triumo siurblys. Tačiau laivuose, kurių pagrindinių mechaninių laivo variklių galingumas yra didesnis kaip 225 kW, ir laivuose, kurių dedveitas didesnis kaip 350, turi būti įrengti du atskiri triumo siurbliai, iš kurių bent vienas turi būti sukamas mechanine pavara. Rankiniu būdu sukamų triumo siurblių pakanka ne ilgesnėms kaip 4 m sandarioms patalpoms.

34.3. Vidinis triumo siurblio skersmuo (d) turi būti ne mažesnis kaip:

Vidinis vamzdyno atšakų, sujungtų su įvairiais siurbimo filtrais, skersmuo (da) turi būti ne mažesnis kaip: kur:

L – laivo ilgis tarp statmenų (m), B – teorinis laivo plotis (m), C yra teorinis laivo borto aukštis iki pagrindinio denio (m), I – atitinkamos sandarios patalpos ilgis (m).

34.4. Mechaniškai sukamo siurblio galia turi būti ne mažesnė kaip 0,1 d2 1/min. Triumo pagalbinio siurblio galia turi būti ne mažesnė kaip 0,1 da2 l/min., kai da rodo ilgiausią vandeniui nepralaidžią patalpą. Rankiniu būdu sukamo siurblio, skirto naudojimui tik vienoje patalpoje, galia turi būti ne mažesnė kaip 0,1 da2 l/min., čia da rodo patalpą.

34.5. Leidžiama naudoti tik savaiminio įsiurbimo triumo siurblius.

34.6. Kiekvienoje platesnės kaip 5 m plokščiadugnės patalpos pusėje turi būti bent vienas siurbimo filtras. Ilgesniuose kaip 5 m jėgainių patalpose turi būti ne mažiau kaip du siurbimo filtrai.

34.7. Turi būti galimybė laivagalio patalpas nusausinti iš jėgainės patalpos automatiškai užsidarančiais vamzdžiais.

34.8. Nuleidimo vamzdžių atšakos iš įvairių patalpų turi būti sujungtos su pagrindiniu vamzdynu atbuliniais vožtuvais, kuriuos galima uždaryti. Patalpos ar kitos ertmės, įrengtos tik dėl balasto, turi būti sujungtos paprastais išjungiamais įtaisais su vandens nuleidimo sistema.

36.2. Gervės, skirtos sukti ir mechaniškai, ir rankiniu būdu, turi būti taip suprojektuotos, kad mechaninė pavara negalėtų sukamojo judesio suteikti rankinei pavarai.

37.2. Esant normalioms veikimo sąlygoms, laivo keliamas triukšmas, matuojant 25 m atstumu nuo laivo šono, neturi būti didesnis kaip 75 dB (A).

VI SKYRIUS. ELEKTROS ĮRANGA

38.2. Laive turi būti:

38.2.1. patikrinta ir pasirašyta tikrinančios institucijos grandinės ir įrangos schema, kurioje nurodoma:

38.3. Visa elektros įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir sumontuota taip, kad galėtų veikti esant nuolatiniam 15o pakrypimui ir oro temperatūrai iki 40o C.

Įrangos rūšis Didžiausia leistina elektros įtampa Pastovi srovė Vienfazė kintama srovė Trifazė kintama srovė A. Galios įranga ir šildymo įtaisas, tarp jų ir bendrosios 250 V 250 V 500 V paskirties rozetės B. Apšvietimo įranga, tarp jų ir bendrosios paskirties rozetės 250 V 250 V - C. Kištukinis lizdas nešiojamiems elektros prietaisams, naudojamiems atvirame denyje arba ankštose ar drėgnose metalinėse ertmėse, išskyrus katilus ir cisternas:

40.2. Leidžiama naudoti tik izoliuotus tepalui atspariu ir antipireninėmis medžiagomis padengtu apvalkalu kabelius.

40.3. Jeigu įvado įtampa didesnė kaip 50 V, laivo korpusas turi būti patikimai įžemintas. Nuimamas kištukinis lizdas laivo korpuse turi būti pažymėtas specialiais ženklais.

40.4. Pagrindiniame skirstomajame skyde turi būti sumontuotas indikatorius, rodantis, ar tinklu, kuriuo laivas sujungtas su krantu, teka elektros srovė.

41.2. Generatoriai, kuriuos suka pagrindinis laivo variklis, laivasraigčio velenas arba pagalbinis agregatas, skirtas atlikti kitas funkcijas, turi būti suprojektuoti taip, kad galėtų veikti kintant apsisukimų skaičiui, kas gali nutikti eksploatuojant įrenginius.

42.2. Akumuliatorių baterijos turi būti tvirtinamos taip, kad judant laivui nepasislinktų. Baterijos turi būti išdėstytos taip, kad nepatirtų pernelyg didelio karščio ar šalčio, garo ar rūko poveikio ir nebūtų taškomos vandens purslais. Akumuliatorių baterijos turi būti lengvai pasiekiamos ir iš jų išsiskiriantys garai negali gadinti šalia esančių įtaisų. Akumuliatorių baterijos negali būti statomos vairinėje, gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Tačiau akumuliatorių baterijos, skirtos nešiojamiems elektros įtaisams, gali būti statomos vairinėje ir gyvenamosiose patalpose.

42.3. Akumuliatorių baterijos, kurioms įkrauti reikia didesnės kaip 2 kW elektros galios (skaičiuojama pagal didžiausią įkrovimo srovę ir nominalią akumuliatorių baterijos įtampą), turi būti statomos specialiai tokioms baterijoms skirtose patalpose. Jeigu minėtos baterijos statomos denyje, tai jos turi būti uždengtos dėže ar spinta. Akumuliatorių baterijas, kurių įkrovimo galia ne didesnė kaip 2 kW, galima statyti po deniu, spintoje ar dėžėje. Jas taip pat galima statyti jėgainės ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, jas apsaugant nuo krintančių daiktų ir vandens lašų.

42.4. Visų ertmių, dėžių, spintų, lentynų ar kitų sudėtinių darinių, specialiai skirtų akumuliatorių baterijoms, vidiniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo ardančio elektrolito poveikio juos nudažant arba išklojant medžiagomis, atspariomis elektrolitui.

42.5. Kai akumuliatorių baterijos statomos į uždaras patalpas, spintas ar dėžes, turi būti užtikrintas veiksmingas vėdinimas. Oras turi srūti iš apačios ir būti šalinamas per viršų taip, kad būtų užtikrintas visiškas dujų pašalinimas. Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti įtaisų, galinčių kliudyti orui srūti (pavyzdžiui, uždarymo vožtuvų).

42.6. Privalomas oro srautas, matuojamas litrais per valandą, turi būti skaičiuojamas pagal formulę: , kur: j – 1/4 didžiausios leistinos krovimo įrenginio elektros srovės (amperais), n – sekcijų skaičius.

42.7. Kai naudojamas natūralus vėdinimas, oro srauto greitis vėdinimo kanalų susikirtimo vietose turi būti 0,5 m/sek. Vėdinimo kanalų susikirtimo vietos, naudojant akumuliatorių baterijas su švino plokštėmis, turi būti ne mažesnės kaip 80 cm2, o naudojant šarmines baterijas – ne mažesnės kaip 120 cm2.

42.8. Jeigu reikalaujamo vėdinimo negali užtikrinti natūralus oro srautas, turi būti įrengtas ventiliatorius, ypač ištraukiamasis ventiliatorius, kurio variklis veikdamas nekeltų dujų ar oro srauto. Turi būti sumontuoti specialūs įtaisai, kad dujos nepatektų į variklį. Ventiliatoriai turi būti suprojektuoti ir pagaminti iš tokių medžiagų, kad, ventiliatoriaus mentei atsitrenkus, į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų statinių elektros krūvių.

42.9. Ant patalpų, dėžių ar spintų, kuriose yra akumuliatorių baterijos, durų ar dangčių turi būti priklijuotas ne mažesnis kaip 0,10 m skersmens ženklas „Rūkyti draudžiama“.

43.2. Medžiagos, iš kurių gaminami skirstomieji elektros skydai, turi būti reikiamo mechaninio patvarumo, ilgaamžės ir nedegios. Šios medžiagos neturi būti higroskopiškos.

43.3. Kai elektros įtampa didesnė kaip 50 V:

43.3.1. turi būti naudojami tokie skirstomieji elektros skydai, kurių srovės tekėjimo komponentai sutvarkyti ar apsaugoti taip, kad būtų išvengta savaiminio kontaktų įsijungimo;

43.3.2. prie skirstomojo elektros skydo turi būti patiestas izoliuojamasis kilimėlis ar impregnuotas medinis padėklas; tačiau šie reikalavimai netaikomi išjungiamiesiems skydams;

43.3.3. metalinės valdymo skydo rėmo dalys arba struktūros komponentai ir metaliniai įtaisų korpusai turi būti patikimai įžeminti.

43.4. Visos skirstomųjų elektros skydų dalys ir sujungimai turi būti lengvai prieinami patikrinti, prižiūrėti ar pakeisti ir turi būti galimybė juos išjungti.

43.5. Prie skirstomųjų elektros skydų turi būti pritvirtintos nurodomosios plokštelės, kuriose pateikiamos visos svarbiausios ar prijungtosios elektros grandinės.

44.2. Visi generatoriai ir elektros grandinės visuose neįžemintuose kontaktuose ar laidininkuose turi būti apsaugoti nuo pernelyg didelės elektros srovės. Šiam tikslui turi būti naudojami automatiniai išjungikliai su trumpo jungimo ir elektros srovės padidėjimo išjungikliais arba su sandariaisiais lydžiaisiais saugikliais. Tokie elektros apsauginiai įtaisai turi būti įrengti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo kratymo.

44.3. Vairo pavaros apsaugos komponentai turi atitikti 22.3, 22.4 ir 22.5 punktų reikalavimus.

44.4. Išjungimo prietaisuose turi būti pažymėtos padėtys „įjungta“ ir „išjungta“. Šis reikalavimas negalioja apšvietimo jungikliams, kuriuose elektros srovė mažesnė kaip 10 A.

44.5. Visi jungikliai ir kištukai turi būti suprojektuoti taip, kad visus elektros laidininkus būtų galima išjungti vienu metu. Apšvietimo jungikliams šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu jungikliais teka mažesnė kaip 10 A srovė, išskyrus apšvietimą drėgnose patalpose.

44.6. Įtaisai, kuriems reikia tiekti didesnę kaip 10 A srovę, turi būti jungiami prie specialios grandinės.

44.7. Kabeliai turi būti su vandeniui nelaidžiu, antipireniniu apvalkalu ir tokios rūšies, kuri paprastai naudojama laivuose. Kitų rūšių kabeliai, patikimai apsaugoti ir padengti antipireninėmis medžiagomis, gali būti naudojami gyvenamosiose patalpose. Kabeliai turi būti apsaugoti nuo gedimų normaliomis veikimo sąlygomis, ypač ant denio ir triumuose.

44.8. Draudžiama nešiojamiems elektros prietaisams tiekti elektros srovę kabeliais, turinčiais metalinį apvalkalą.

44.9. Kabeliai ir įranga turi būti jungiami tvirtais ir ilgaamžiais įtaisais, užtikrinančiais, kad sujungimai negaus per didelių apkrovų.

46.2. Uždarose patalpose, kuriose pastatomos akumuliatorių baterijos arba saugomi dažai ar kitos labai degios medžiagos, leidžiama naudoti tik tokius apšvietimo prietaisus, kurie nekelia pavojų, kad gali įvykti sprogimas.

46.3. Elektros srovė jėgainės patalpoje ir katilų patalpose esantiems apšvietimo prietaisams turi būti tiekiama bent dviem elektros grandinėmis.

47.2. Kiekvienam signaliniam žiburiui elektros srovė iš žiburių valdymo skirstomosios spintos turi būti tiekiama atskirai, be to, kiekvienas žiburys turi būti atskirai apsaugotas ir kontroliuojamas. Žiburiams, sujungtiems į grupes, elektros srovė gali būti tiekiama bendra elektros grandine, tačiau su sąlyga, kad, užgesus kuriam nors žiburiui, kontroliavimo įranga duos pavojaus signalą.

47.3. Jeigu žiburius stebėti tiesiogiai iš vairinės nėra galimybės, juos reikia stebėti naudojant signalines lemputes ar panašius įtaisus, sumontuotus vairinėje esančiame valdymo skyde. Sugedus signalinei lemputei, signalizuojančiai apie žiburio veikimą, pastarasis neturėtų išsijungti.

48.2. Metaliniai reikmenys ir pagalbiniai įtaisai, kuriuose naudojama nuolatinė srovė, metaliniai kabelių apvalkalai ir kabelių vamzdžiai turi būti įžeminti iš abiejų galų. Jeigu kabeliai yra sumontuoti ant medinės ar plastikinės medžiagos, užteks vieno įžeminamojo kontakto. Naudojant kintamąją srovę viengysliai kabeliai ir kabelių vamzdžiai, kuriais pervestas vienas kabelis, gali būti įžeminami ne daugiau kaip vienu kontaktu.

48.3. Įrenginiams, kuriuose naudojama ne didesnė kaip 50 V įtampa, įžeminimas nėra privalomas.

48.4. Kai naudojama didesnė kaip 50 V srovė, nešiojamų elektros prietaisų korpusai, jeigu jie pagaminti ne iš izoliuojamosios medžiagos arba jeigu jie nėra apsaugoti, turi būti įžeminami elektros tiekimo kabeliu, prijungiant papildomą kabelio gyslą, kuria paprastai elektros srovė neteka.

49.1.1. pagalbinis agregatas su kuro tiekimo sistema, nepriklausoma nuo pagrindinio variklio, ir atskira aušinimo sistema, kuris, sugedus pagrindinei grandinei, įsijungia automatiškai arba, kai jis sumontuotas visiškai šalia vairinės ar kurios nors kitos patalpos, kurioje nuolatos būna apmokytų įgulos narių, gali būti įjungiamas rankiniu būdu, ir kuris yra pajėgus per 30 sekundžių pats patenkinti elektros poreikį;

49.1.2. akumuliatorių baterija, kuri automatiškai ima tiekti elektros srovę, kai sugenda pagrindinė grandinė arba kuri gali būti rankiniu būdu įjungta iš vairinės ar bet kurios kitos patalpos, kurioje nuolatos būna apmokyti įgulos nariai, ir kuri yra pajėgi išvardytiems naudojantiems srovę prietaisams nustatytą laiką tiekti srovę, per kurį akumuliatorių baterijos nereikia įkrauti ir jos tiekiamos elektros srovės įtampa nesumažėja iki neleistino lygio.

49.2. Pagalbiniai agregatai, avarinės akumuliatorių baterijos ir su jais susijęs skirstomasis įrenginys gali būti sumontuoti jėgainės patalpoje (kaip galima aukščiau).

49.3. Pagal minimalius reikalavimus rezerviniai galios įrenginiai turi būti pajėgūs užtikrinti, kad jeigu privaloma ir jeigu įrenginiai neturi atskiro avarinio elektros srovės tiekimo, šie elektros įtaisai galėtų veikti vienu metu:

Laikas, per kurį avariniai įrengimai turi būti pajėgūs veikti, nustatomas atsižvelgiant į numatomą laivo naudojimo pobūdį, tačiau negali būti trumpesnis kaip 30 minučių.

VII SKYRIUS. ĮRANGA

51.1.1. elektros įtaisai ir įrengimai, kurie reikalingi, kad būtų galima duoti vizualius bei garso signalus laivų identifikavimui, kaip reikalauja galiojančios laivybos taisyklės;

51.1.2. avariniai žiburiai, kurie nesusiję su pagrindine laivo elektros grandine ir kuriais būtų galima, iškilus būtinybei, pakeisti privalomus pagal minėtus reikalavimus žiburius sulaikytiems, užplaukusiems ant seklumos ar apsemtiems laivams;

51.1.3. virvės ir metaliniai kabeliai;

51.1.4. avarinis demblys, kai sertifikate nenurodyta, kad šis demblys nereikalingas;

51.1.5. ne mažesnis kaip 0,4 m pločio ir 4 m ilgio trapas išlipimui, kurio kraštai nudažyti šviesių spalvų juostomis; prie trapo turi būti turėklai;

51.1.6. plūduriuojantieji fenderiai arba plūduriuojantieji mediniai fenderiai;

51.1.7. valties kablys;

51.1.8. pirmosios pagalbos vaistinėlė;

51.1.9. žiūronai;

51.1.10. pritvirtintas rašytinis pranešimas, kuriame išdėstyta skęstančiųjų gelbėjimo ir gaivinimo instrukcija;

51.1.11. dėžė su dangčiu alyvuotiems skudurams saugoti;

51.1.12. metamasis lynas;

51.1.13. kirvis.

51.2. Laivuose, kurių denis yra 1,5 m virš lengvosios vaterlinijos, turi būti trapas išlipimui arba užbortinis trapas.

52.1.1. vairinėje – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas;

52.1.2. prie kiekvienos vietos, per kurią iš denio patenkama į gyvenamąsias patalpas – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas;

52.1.3. prie vietos, per kurią patenkama į patalpas, į kurias reikia įeiti, kad būtų galima prižiūrėti įrangą, ir į kurias negalima patekti iš gyvenamųjų patalpų bei kuriose yra sumontuoti šildymo, maisto ruošimo ar šaldymo įrengimai, kuriems naudojamas kietas ar skystas kuras, – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas;

52.1.4. prie jėgainės patalpos ir katilinės durų – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas;

52.1.5. laivuose, kurių bendroji galia yra didesnė kaip 110 kW, prieinamoje vietoje po deniu jėgainės patalpoje – vienas nešiojamasis ugnies gesintuvas.

52.2. Privalomi nešiojamieji ugnies gesintuvai turi atitikti šiuos reikalavimus:

52.2.1. nešiojamųjų skystų ugnies gesintuvų tūris turi būti ne didesnis kaip 13,5 litro ir ne mažesnis kaip 9 litrai. Miltelinių gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis kaip 6 kilogramai;

52.2.2. pagal minimalius reikalavimus gesintuve esanti priemonė gaisrui gesinti turi būti tinkama naudoti ir gesinant kitokios rūšies gaisrą nei tas, kuris labiausiai tikėtinas toje patalpoje ar patalpose, kurioms šis gesintuvas yra skiriamas. Laivų, kurių elektros įrangoje naudojama didesnė kaip 50 V elektros srovė, gesintuvuose esanti gaisro gesinamoji priemonė turi būti tinkama gaisrui gesinti elektros įrangoje. Prie kiekvieno nešiojamojo gesintuvo turi būti pritvirtinta aiškiai matoma naudojimo instrukcija;

52.2.3. gesinamoji priemonė nešiojamuosiuose gesintuvuose, privalomuose pagal 52.1 straipsnio nuostatą, negali būti CO2 arba joje negali būti produktų, iš kurių galėtų skirtis nuodingosios dujos (pavyzdžiui, tetrachlormetanas);

52.2.4. gesintuvai, kuriems gali pakenkti stiprus šaltis ar didelis karštis, turi būti taip pritvirtinti ir apsaugoti, kad būtų užtikrintas nuolatinis gesintuvų veiksmingumas.

52.3. Visi priešgaisriniai prietaisai turi būti tikrinami kompetentingos institucijos nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus. Laive turi būti patikrinimą atlikusio asmens pasirašytas sertifikatas.

52.4. Gaisro gesinimo prietaisus dengiančios pertvaros turi būti pažymėtos bent 10 cm dydžio raudona raide F.

52.5. Gaisro gesinimo sistema, naudojanti su slėgimu tiekiamą vandenį ir sudaryta iš vamzdynų, kuriems vandenį tiekia vienas ar daugiau siurblių iš hidrantų ir žarnomis, gali būti sumontuota atsižvelgiant į šias sąlygas:

52.5.1. gaisriniai siurbliai turi būti su mechanine pavara, jie negali būti montuojami prieš taraninę pertvarą;

52.2.2. vandens slėgimas hidrante neturi būti mažesnis kaip 3 barai;

52.2.3. vamzdynai ir hidrantai turi būti suprojektuoti taip, kad žarnas būtų galima lengvai jungti;

52.2.4. visi antgaliai turi būti su įtaisais, leidžiančiais reguliuoti dideliu slėgiu plūstančią vandens srovę arba šią srovę purkšti, arba išjungti;

52.2.5. visa sistema turi atitikti šiuolaikinius reikalavimus.

52.6. Vienintelė gaisro gesinamoji priemonė, leista naudoti stacionariai sumontuotuose įtaisuose, yra bromotrifluormetanas 1301 (halonas) (CBrF3). Naudojant šią medžiagą reikia laikytis šių sąlygų:

52.6.1. tokie įtaisai naudotini tik jėgainėse, katilinėse ir siurblių patalpose;

52.6.2. gesinamosios priemonės kiekis turi būti toks, kad, priemonei virtus dujomis ir esant 20o C temperatūrai, jo pakaktų užpildyti nuo 4,25 iki 7 % viso tūrio patalpos, kuriai apsaugoti nuo gaisro minėta priemonė yra skirta, čia įtraukiant ir vėdinimo šachtas;

52.6.3. skaičiuojant reikalingą gesinamosios priemonės kiekį, laikoma, kad 1 kilogramas bromotrifluormetano 1301 esant 20o C temperatūrai užpildo 0,160 m3 tūrį;

52.6.4. slėginės cisternos, skirtos saugoti bromotrifluormetanui 1301, privalo atitikti įgaliotos tikrinančios institucijos reikalavimus. Šios cisternos privalo išlaikyti tokį patį slėgimą kaip ir visa sistema tokiomis sąlygomis, kai oro temperatūra padidėja daugiausiai iki 60o C. Ant cisternų turi būti aiškiai ir nenutrinamai užrašyta ši informacija: darbinis slėgis, slėgimas, kuriuo suslėgta saugoma gesinamoji priemonė, gesinamosios priemonės pagaminimo metai, data, kada gesinamoji priemonė paskutinį kartą buvo tikrinta, bei gesinamosios priemonės rūšis ir kiekis;

52.6.5. cisternoms, išdėstytoms toje patalpoje, kurios apsaugai jos skiriamos, turi būti sumontuotas automatinis apsaugos įtaisas, užtikrinsiantis, kad gesinamoji priemonė bus paskleidžiama saugomoje patalpoje, jeigu kilus gaisrui pati cisterna atsiduria liepsnoje, tačiau gaisro gesinimo sistema negali būti panaudojama; šis automatinis apsaugos įtaisas turi būti veiksmingas oro temperatūrai esant 60o C;

52.6.6. cisternos, išdėstytos už patalpos, kurią apsaugoti jos yra skirtos, ribų, turi būti veiksmingai apsaugotos nuo manometrinio slėgio aplinkos oro temperatūrai esant iki 60o C. Šis reikalavimas galioja ir cisternoms, kuriose saugomos varikliams naudojamos dujos;

52.6.7. bet kuriai cisternai, kurioje taip pat saugomos varikliams naudojamos dujos, turi būti sumontuotas manometras ar jam lygiavertis įtaisas, įgalinantis tikrinti šių dujų slėgį. Šalia tokios cisternos turi būti lentelė, kurioje pateikiamas slėgio ir temperatūros santykis;

52.6.8. vamzdynai ir pagalbiniai įtaisai turi būti pagaminti iš metalo ar medžiagos, kurios atsparumas karščiui yra toks pat kaip ir metalo;

52.6.9. vienintelės išstumiamosios dujos, kurias leidžiama naudoti cisternose, išdėstytose tose patalpose, kurias apsaugoti cisternos skirtos, yra azotas, kuris minėtose cisternose turi būti reikiamo slėgio;

52.6.10. išleidžiamasis vožtuvas turi būti sumontuotas taip, kad gesinamoji priemonė būtų išskiriama tolygiai, ir turi būti taip suprojektuotas, jog gesinamoji priemonė galėtų stabiliai ir visiškai maišytis su oru, kad patalpoje nesusidarytų didelė gesinamosios priemonės koncentracija;

52.6.11. vamzdynų ir išleidžiamųjų vožtuvų sistema turi būti taip suprojektuota, kad gesinamoji priemonė į saugomas patalpas būtų išskiriama per 10 sekundžių, laikant, kad kai aplinkos temperatūra yra 0o C, tai gesinamoji priemonė yra taki;

52.6.12. turi būti galimybė gesintuvų sistemą rankiniu būdu valdyti iš vairinės ar bet kurios kitos vietos, kuri laikoma tinkama; ši vieta negali būti patalpoje, kuri yra saugoma nuo gaisro;

52.6.13. naudoti automatinį gesinamąją medžiagą išleidžiantį įtaisą, kuris neturi prietaiso, duodančio perspėjamąjį garso signalą, draudžiama;

52.6.14. kai gesintuvų sistema yra skirta saugoti kelias patalpas, naudojimo instrukcija ir gesinamosios medžiagos kiekiai, būtini kiekvienai patalpai, turi būti aiškiai nurodyti;

52.6.15. pneumatinė, hidraulinė ir elektrinė valdymo sistemos turi būti taip sumontuotos, kad, kilus gaisrui ar įvykus sprogimui, galimybė, kad šios sistemos suges, būtų kuo mažesnė;

52.6.16. gesintuvų sistema turi būti tikrinama bent kartą per 12 mėnesių. Atliekant šį tikrinimą, privaloma:

Leidžiamas slėgio sumažėjimas kiekvienoje cisternoje negali būti didesnis kaip 10%. Atliekant antrąjį tikrinimą, taip pat turi būti patikrintas cisternose esantis gesinamosios medžiagos kiekis. Kiekviename gesintuve šios medžiagos kiekis negali būti sumažėjęs daugiau kaip 5 %;

53.2. Laivo valtis turi būti laikoma tokioje vietoje, kad, naudojant atitinkamą nuleidimo įtaisą, valtį būtų galima per kuo trumpesnį laiką visiškai saugiai nuleisti į vandenį.

53.3. Laivo valtys, privalomos pagal 53.1 ir 53.2 punktų nuostatas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

53.4. 53.3 punkte minimi:

54.2. Gelbėjimo plūdurai privalo:

54.3. Sferinės plūdės privalo:

54.4. Gelbėjimo liemenė turi būti lengvai pasiekiama kiekvienam žmogui, esančiam laive.

54.5. Gelbėjimo liemenių plūdurumas, medžiaga, iš kurios jos pagamintos, ir spalva turi atitikti 54.2 punkte nurodytus reikalavimus. Pripučiamosios gelbėjimo liemenės turi būti pripučiamos automatiškai arba rankiniu būdu; pripučiamosiose liemenėse taip pat turi būti įtaisai, kad jas būtų galima pripūsti burna.

54.6. Gelbėjimo priemonės turi būti tikrinamos nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS. LAIVE NAUDOJAMŲ SUSKYSTINTŲ DUJŲ ĮRANGA

55.2. Įrangoje galima naudoti tik pramoniniu būdu pagamintą propaną.

56.2. Visi suskystintų dujų įrenginiai gali būti naudojami tik buitinėms reikmėms gyvenamosiose patalpose ir vairinėje.

56.3. Laive gali būti keletas atskirų įrenginių. Vienas atskiras įrenginys negali būti naudojamas gyvenamųjų patalpų, atskirtų triumo ar stacionariai tvirtinama cisterna, aptarnavimui.

57.2. Rezervuarai turi atitikti valstybėje, išdavusioje sertifikatą, galiojančius reikalavimus. Rezervuaruose turi būti įspaustas oficialus spaudas, patvirtinantis privalomų bandymų atlikimą.

58.2. Tiekimo agregatas turi būti sumontuotas taip, kad šalinant nutekėjusias dujas iš spintos, kurioje agregatas yra, nekiltų pavojus, kad šios dujos gali prasiskverbti į laivo vidų arba patekti ten, kur yra ugnies židiniai. Spinta turi būti pagaminta iš nedegių medžiagų ir turi būti vėdinama per spintos dugne ir viršuje esančias angas. Rezervuarai spintoje turi būti išdėstyti vertikaliai taip, kad jie negalėtų apvirsti.

58.3. Spinta turi būti taip suprojektuota ir pastatyta tokioje vietoje, kad rezervuarų temperatūra neviršytų 50o C.

58.4. Prie spintos išorinės sienelės turi būti pritvirtintas užrašas „Suskystintų dujų agregatas“ ir „Rūkyti draudžiama“, kaip aprašyta 42.9 punkte.

58.5. Jeigu spintoje reikalingas apšvietimas, jis turi būti elektros; apšvietimo įranga turi būti atspari liepsnai.

60.2. Paskutiniajame slėgio reduktoriuje turi būti sumontuotas arba po šio reduktoriaus įtaisytas įtaisas, kuris automatiškai apsaugotų vamzdyną nuo padidėjusio slėgio, sugedus redukciniam vožtuvui. Dujos, kurias minėtas apsauginis įtaisas išleidžia, turi būti šalinamos į lauką, užtikrinant, kad jos neprasiskverbtų į laivo vidų arba nesusidurtų su kuo nors, kas galėtų jas uždegti; jeigu reikia, šiam tikslui turi būti sumontuotas specialus vamzdis.

60.3. Ir apsauginis įtaisas, ir ventiliatoriai turi būti apsaugoti, kad į juos nepatektų vanduo.

61.2. Jeigu naudojamos dviejų lygių redukcijos sistemos, vidutinis slėgis negali būti didesnis už atmosferos slėgį daugiau kaip 2,5 baro.

62.2. Vamzdžiai turi būti patvarūs, kad išlaikytų įtampų ir korozijos poveikį, kuris gali atsirasti esant normalioms eksploatavimo sąlygoms laive; vamzdžių charakteristikos bei vamzdžių išdėstymas turi būti tokie, kad užtikrintų dujų tekėjimą tinkamu slėgiu į dujas naudojančius įtaisus.

62.3. Vamzdžiuose turi būti kuo mažiau sujungimų. Ir vamzdžiai, ir sujungimai turi būti nelaidūs dujoms, nepaisant vibracijos ar plėtimo.

62.4. Vamzdžiai turi būti nesunkiai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kur juos gali veikti trintis, ypač jeigu vamzdžiai yra pervesti per plienines pertvaras arba metalines sieneles. Visas išorinis plieninių vamzdžių paviršius turi būti taip apdorotas, kad nepradėtų rūdyti.

62.5. Lankstieji vamzdžiai ir jų sujungimai turi būti pajėgūs išlaikyti visas apkrovas, kurios gali atsirasti laive esant normalioms eksploatavimo sąlygoms. Šie vamzdžiai turi būti neužgriozdinti, sumontuoti taip, kad būtų galima juos patikrinti per visą ilgį.

63.2. Turi būti galimybė greitai ir lengvai prieinamu vožtuvu išjungti visą tiekimo sistemą.

63.3. Kiekvienam dujas naudojančiam prietaisui dujos turi būti tiekiamos atskira tiekimo sistemos atšaka ir kiekviena atšaka turi būti reguliuojama atskiru uždaromuoju įtaisu.

63.4. Vožtuvai, kiek įmanoma, turi būti išdėstyti tokiose vietose, kur jie būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio ir nuo smūginės apkrovos.

64.2. Kiekvienas agregatas turi būti tokioje vietoje ir taip prijungtas, kad jungiamieji vamzdžiai negalėtų savaime atsijungti.

64.3. Šildymo ir vandens šildymo agregatai turi būti prijungti prie degimo produktų šalinimo ortakių.

64.4. Dujas naudojančius agregatus leidžiama išdėstyti vairinėje tik tuomet, jeigu vairinė yra suprojektuota taip, kad atsitiktinai nutekėjusios dujos negalėtų prasiskverbti į apatines laivo dalis, ypač per valdymo įrangos angas. Tanklaivių, kuriems taikomos pavojingų prekių gabenimo taisyklės, statyti vairinėje dujas naudojantį agregatą draudžiama.

64.5. Dujas naudojantis agregatas miegamosiose patalpose gali būti statomas, jeigu degimas vyksta nepriklausomai nuo patalpoje esančio oro.

64.6. Dujas naudojantis agregatas, kuriame vykstantis degimas priklauso nuo patalpoje, kurioje jis yra pastatytas, esančio oro, turi būti sumontuojamas tik didelėje patalpoje.

64.7. Tanklaiviuose, kuriems taikomos pavojingų krovinių gabenimo taisyklės, dujas naudojantys agregatai turi būti pažymėti aiškiai matomu raudonu ženklu.

65.2. Vėdinimo angos neturi būti su uždaromaisiais įtaisais ir jos neturi būti išvestos į miegamąsias patalpas.

65.3. Šalinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad užtikrintų patikimą degimo dujų šalinimą. Jie turi patikimai veikti ir būti atsparūs ugniai. Ventiliatoriai neturi turėti įtakos šalinimo įtaisų veikimui.

68.1. Vidutinio slėgio vamzdžiams tarp pirmojo redukavimo įtaiso išleidimo angos ir vožtuvų, sumontuotų prieš paskutinįjį slėgio reduktorių:

68.2. Vamzdžiams tarp vienintelio ar paskutiniojo slėgio reduktoriaus ir vožtuvų, sumontuotų prieš dujas naudojančius agregatus:

68.3. Vamzdžiams, esantiems tarp vienintelio ar paskutiniojo slėgio reduktoriaus ir dujas naudojančio agregato valdymo rankenėlių:

68.4. Atliekant 68.1, 68.2 ir 68.3 punktuose nurodytus bandymus, vamzdžiai laikomi dujoms nelaidžiais, jeigu po laiko, skirto darbinei būklei atgauti, praėjus 10 minučių nepastebimas bandomojo slėgio sumažėjimas.

68.5. Rezervuarų jungėms, vamzdžiams ir kitoms detalėms, kurios rezervuaruose yra veikiamos slėgio, ir jungėms tarp redukcinio vožtuvo bei skirstymo vamzdžio:

68.6. Visi dujas naudojantys agregatai turi būti pradėti eksploatuoti ir bandomi nominaliu slėgiu, kad būtų užtikrinta, jog degimo procesas agregate vyksta patenkinamai, kai agregato valdymo rankenėlės yra skirtingose padėtyse. Apsaugos įtaisai, siekiant užtikrinti, kad jie veikia patenkinamai, turi būti patikrinti.

68.7. Atlikus 68.6 punkte nurodytą bandymą, kiekvienam dujas naudojančiam agregatui, sujungtam su dujotakiu, turi būti patikrinta, ar po aparato veikimo nominaliu slėgiu praėjus penkioms minutėms, kai langai bei durys uždaryti, o vėdinimo įtaisai įjungti, per šio agregato sklendę nesiskverbia degimo dujos. Jeigu nustatoma, kad dujos skverbiasi, turi būti nedelsiant surasta, iš kur jos sklinda, ir gedimas pašalintas.

69.2. Atestavimas galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Jis gali būti atnaujintas tik atlikus kitą tikrinimą pagal 67 punkto nuostatą. Jeigu laivo savininkas arba jo atstovas pateikia pagrįstą prašymą, Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau – Inspekcija) gali pratęsti atestavimo galiojimo laiką, pagal 67 punkto nuostatą neatlikus privalomojo tikrinimo, tačiau ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Pratęsimo terminas turi būti įrašytas į sertifikatą. Kai pratęstas atestavimo galiojimo laikas, kito tikrinimo, atliktino pagal normalią tvarką, nauja data gali būti ir nepaskiriama.

IX SKYRIUS. SPECIALŪS VAIRINĖS ĮTAISAI, SKIRTI PAGAL RADARO PARODYMUS VIENAM ASMENIUI VALDYTI LAIVĄ

71.2. Visi agregatai, instrumentai ir valdymo svirtys turi būti išdėstyti taip, kad vairininkas reiso metu galėtų patogiai, neatitraukdamas akių nuo radaro ekrano, jais naudotis sėdėdamas. Valdymo svirtys turi būti lengvai perjungiamos į skirtingas padėtis, kurios turi būti aiškiai pažymėtos.

71.3. Kontrolinių matavimo prietaisų parodymai turi būti aiškiai matomi. Turi būti galimybė nuolat reguliuoti prietaisų apšvietimą, kol jie bus išjungti, tam, kad apšvietimas netrukdytų ir nemažintų matomumo.

71.4. Vairinėje turi būti įrengta reguliuojama šildymo sistema. Vairinės užtemdymui naudojamos priemonės neturi daryti įtakos vėdinimui.

72.2. Vaizdas radaro ekrane turi būti gerai be apsauginių priemonių ar uždangos matomas, nepaisant vairinės išorėje esančių apšvietimo sąlygų.

72.3. Apsisukimų greičio indikatorius turi būti sumontuotas tiesiai virš arba po radaro ekranu.

73.2. Garso signalus duodantys signaliniai prietaisai turi būti valdomi koja.

74.2. Kiekvienas variklis turi būti valdomas viena svirtimi, slankiojančia skritulio puslankiu vertikalia plokštuma, kuri daugiau ar mažiau lygiagreti išilginei laivo ašiai. Svirtį stumiant pirmyn, laivas turi plaukti pirmyn, o svirtį stumiant laivagalio link, laivas turi plaukti atgal. Pavara turi būti įjungiama arba jos sukimosi kryptis keičiama tuomet, kai svirtis yra beveik per vidurį. Kai svirtis atsiduria vidurinėje padėtyje, turi pasigirsti aiškiai girdimas trakštelėjimas. Svirtį iš vidurinės padėties perjungiant į „visu greičiu pirmyn“ arba iš vidurinės padėties „visu greičiu atgal“, svirties padėtis neturi pasikeisti daugiau kaip 90o.

74.3. Turi būti rodoma varytuvo sukimosi kryptis ir sukimosi greitis.

76.2. Jeigu vairinėje sumontuotas radijo telefonas, sujungtas su laivo vidaus transliacija, pranešimai turi būti priimami per garsiakalbį, esantį prie vairininko vietos. Tačiau mikrofono, kuris naudojamas palaikant ryšį su kitais laivais, jokiu būdu negalima naudoti pranešimams, perduodamiems per laivo vidaus transliaciją.

76.3. Visuose laivuose turi būti įrengta verbalinio pranešimų perdavimo sistema. Ji turi apimti šias vietas:

Pranešimai turi būti priimami per atskirą garsiakalbį, o perduodami per stacionarų mikrofoną, kuris gali būti vienintelis mikrofonas, naudojamas ryšiui palaikyti su kitais laivais, tačiau su sąlyga, kad toks mikrofono naudojimas nesudarys keblumų naudojantis abiem tinklais. Perjungimas iš pranešimų priėmimo režimo į jų perdavimo režimą turi būti atliekamas spaudžiant mygtuką arba dviejų padėčių jungikliu.

77.2. Pavojaus signalo garsas patalpoje turi būti ne tylesnis kaip 75 db (A). Jėgainės patalpoje, laivo varikliui veikiant visa galia, pavojaus signalas 5 dB (A) turi būti garsesnis už aplinkos triukšmą.

X SKYRIUS. NUOSTATAI LAIVAMS, IŠ KURIŲ TURI BŪTI FORMUOJAMOS STUMTINOS  AR VILKTINOS VILKSTINĖS ARBA KURIE TURI BŪTI JUNGIAMI BORTAIS

80.2. Vilkikuose-stūmikuose turi būti sumontuoti reikiami sujungimo įtaisai; jeigu sujungimui naudojami kabeliai, vilkikuose-stūmikuose turi būti sumontuotos bent dvi specialios gervės ar jas atstojantys mechanizmai.

80.3. Pagrindiniai laivo varikliai turi būti valdomi iš vairinės. Variklių veikimas turi būti kontroliuojamas naudojant vairinėje sumontuotus prietaisus.

81.2. Laivu vežami lichteriai taip pat turi atitikti šiuos konstrukcijos reikalavimus:

83.2. Bandymai turi patvirtinti, kad:

Sujungimo įtaisas taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus:

83.3. Atliekant nurodytus bandymus, Inspekcija, neatsižvelgia į lichteriuose sumontuotų specialiųjų prietaisų (vairo, laivo varytuvų ir t. t.) veikimą, jeigu lichteris ne visados yra tos pačios vilkstinės dalis. Jeigu Inspekcija į tai atsižvelgia, lichteriai, kuriems suteiktas leidimas tai atlikti, turi būti įrašyti į laivo, stumiančio sąstatą, sertifikatą.

XI SKYRIUS. PATALPŲ, KURIOSE GYVENA IR DIRBA ĮGULA, SVEIKATOS IR SAUGUMO REIKALAVIMAI

86.2. Gyvenamosios patalpos turi būti taip suprojektuotos, tokio dydžio ir taip įrengtos, kad tenkintų laive būnančių žmonių saugumo, sveikatos ir patogumo poreikius. Tokios gyvenamosios patalpos turi atitikti 87 ir 97 punktų reikalavimus.

86.3. Inspekcija gali leisti, kad toliau išdėstytų taisyklių nebūtų laikomasi, jeigu laive būnančių žmonių saugumas, sveikata ir patogumai lygiaverčiu būdu bus garantuojami kitomis priemonėmis.

86.4. 88, 93.2, 94, 95 ir 96 punktų reikalavimai netaikomi gyvenamosioms patalpoms, kuriomis naudojasi tik tie įgulos nariai, kurie įdarbinami su jais nepasirašant darbo sutarties. Šios išimtys turi būti išvardytos sertifikate.

87.2. Gyvenamosios patalpos turi būti lengvai prieinamos ir visiškai saugios. Į gyvenamąsias patalpas ir galerijas turi būti įmanoma patekti per perėjimus iš denio.

87.3. Gyvenamosios patalpos turi būti išdėstytos ir įrengtos taip, kad iš kitų laivo patalpų (pavyzdžiui, jėgainės ir triumų) į jas neprasiskverbtų užterštas oras. Jeigu naudojama priverstinė ventiliacija, orą tiekiantys ventiliatoriai turi būti išdėstyti laikantis šių taisyklių reikalavimų. Tvankus oras iš galerijų ar sanitarinių įtaisų iš laivo turi būti šalinamas kuo trumpesniu ortakiu.

87.4. Gyvenamosios patalpos turi būti apsaugotos nuo nepageidautino triukšmo ir vibracijos. Didžiausias leistinas triukšmo lygis:

87.5. Atsarginiai išėjimai gyvenamosiose patalpose turi būti įrengti kuo toliau vienas nuo kito ir, jeigu įmanoma, į kairįjį ir dešinįjį bortus.

Šie reikalavimai netaikomi:

87.6. Atsarginių išėjimų ir angų arba apšvietimo liukų, turinčių atstoti atsarginius išėjimus, plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,36 m2 (mažiausi matmenys turi būti ne mažesni kaip 0,50 m).

88.2. Gyvenamojoje patalpoje kiekvienam joje gyvenančiam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 2 m2 laisvo patalpos ploto. Patalpos plotas, kurį užima perstatomi baldai (kėdės ir stalai), turi būti skiriamas laisvajam patalpos plotui.

88.3. Oro, tenkančio vienam patalpos gyventojui, tūris neturi būti mažesnis kaip 3,5 m3 gyvenamosiose patalpose ir ne mažesnis kaip 5 m3 vienam gyventojui ir 3 m3 antrajam gyventojui miegamosiose patalpose. Oro tūris yra tai, kas lieka atitinkamai atėmus spintų, lovų ir t. t. tūrį.

88.4. Kiekvienos gyvenamosios ir miegamosios patalpos tūris negali būti mažesnis kaip 7 m3.

88.5. Tualeto plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,75 m ir ilgis – ne mažesnis kaip 1 m.

88.6. Kajutės turi būti suprojektuotos miegoti ne daugiau kaip dviem suaugusiesiems.

90.2. Durys ir atlenkiamieji dangčiai turi būti apsaugoti, kad neatsidarytų savaime.

90.3. Duryse turi būti sumontuoti tokie durų uždarymo įtaisai, kuriais galima naudotis iš abiejų pusių.

90.4. Jeigu į gyvenamąsias patalpas per denio lygyje esančias angas patekti neįmanoma, o lygių skirtumas yra 0,30 m ar didesnis, turi būti galimybė patekti į patalpas nulipamaisiais trapais.

90.5. Nulipamieji trapai turi būti pritvirtinti, saugūs ir atitikti šiuos reikalavimus:

91.2. Gyvenamosios patalpos bei perėjimai toje laivo dalyje, kuri naudojama įgulos gyvenamosioms patalpoms, turi būti izoliuoti nuo išorės bei arti esančių arba gretimų patalpų šalčiui ir karščiui atsparia izoliacija.

92.2. Gyvenamosios patalpos turi būti atitinkamai vėdinamos ir tuomet, kai įėjimas į jas yra uždarytas. Vėdinimas turi būti reguliuojamas, kad būtų galimybė užtikrinti reikiamą oro cirkuliavimą esant įvairioms klimato sąlygoms.

93.2. Gyvenamosiose patalpose turi būti įrengtas atitinkamas elektros apšvietimas.

93.3. Visi apšvietimo įtaisai, naudojantys skystą kurą, turi būti pagaminti iš metalo. Prietaisui galima naudoti tik tokį kurą, kurio tvykstelėjimo temperatūra yra didesnė kaip 55o C, arba parafiną. Šie apšvietimo prietaisai turi būti taip pritvirtinti, kad nekeltų gaisro pavojaus.

94.2. Lovos turi būti sustatytos taip, kad antram gyventojai netektų lipti per pirmojo lovą.

94.3. Lovos negali būti žemiau kaip 0,30 m nuo grindų. Kai viena lova statoma virš kitos, viršutinė lova turi būti pritaisoma maždaug viduryje tarp apatinės lovos dugno ir antlubinės sijos apatinės pusės; gabaritinis aukštis virš lovų turi būti ne mažesnis kaip 0,60 m.

94.4. Lovos, kaip ir jų rėmai, turi būti iš tvirtos, lygiu paviršiumi medžiagos. Jeigu viena lova tvirtinama virš kitos, po viršutine lova turi būti dedamas dulkėms nelaidus apdangalas.

94.5. Kiekvienam įgulos nariui turi būti skiriama rakinama spintelė drabužiams. Spintelė turi būti ne žemesnė kaip 1,70 m aukščio, jos naudingasis plotas turi būti 0,25 m2.

94.6. Turi būti paskirtos patalpos nešvariems drabužiams kabinti. Šios patalpos negali būti kajutėse, salonuose ar valgomajame.

95.2. Virtuvėse – salonuose, kurie kartu yra ir virtuvė, turi būti:

95.3. Valgomieji ir salonai, kurie naudojami kaip virtuvė, turi būti pakankamai dideli, kad juose galėtų tilpti tiek įgulos narių, kiek paprastai susirenka vienu metu. Sėdimosios vietos negali būti siauresnės kaip 0,60 m.

95.4. Valgomuosiuose ir salonuose, naudojamuose kaip virtuvė, turi būti pakankamai stalų ir kėdžių su atlošais.

95.5. Laivuose, kuriuose dirba nuolatinė įgula, turi būti šaldytuvų ir sandėliukų maisto produktams saugoti. Ši patalpa turi būti sausa ir gerai vėdinama. Turi būti galimybė šaldytuvus ir kambarius, skirtus žemoje temperatūroje produktams saugoti, atidaryti iš vidaus net tuomet, kai jie buvo uždaryti iš išorės.

96.2. Sanitarijos įtaisai turi būti šalia gyvenamųjų patalpų. Iš tualeto neturi būti įrengiamas išėjimas tiesiai į laivo virtuvę, valgomąjį ar saloną, kuris naudojamas ir kaip virtuvė.

96.3. Patalpos, kuriose yra sanitarijos įtaisai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

96.4. Tualetai turi būti vėdinami oro srautą iš jų nukreipiant į lauką.

96.5. Tualetuose turi būti įrengta nuplovimo vandeniu sistema. Jie turi būti lengvai valomi.

97.2. Geriamojo vandens cisternos turi būti taip suprojektuotos ir sumontuotos, kad nebūtų jokio pavojaus, kad vanduo bus užterštas ar suprastės vandens skonis ir kvapas.

Geriamojo vandens cisternos turi būti apsaugotos, kad geriamasis vanduo pernelyg nesušiltų.

97.3. Geriamojo vandens cisternose turi būti sumontuoti vandens lygį rodantys įtaisai.

97.4. Geriamojo vandens cisternos neturėtų sietis bendromis pertvaromis su cisternomis, skirtomis kitiems tikslams.

97.5. Geriamojo vandens cisternose turi būti anga ar žiotys, per kurias būtų galima valyti cisternų vidų.

97.6. Geriamojo vandens cisternos, kuriose naudojamas slėgis, turi veikti tik tiekiant suslėgtą normalios sudėties orą. Jeigu suslėgtas oras tiekiamas iš slėginio rezervuaro, kuris naudojamas laivo reikmėms arba kitiems tikslams, arba oras slegiamas kompresoriais ir jeigu vanduo ir oras nėra atskirti diafragmomis, oro filtras ar alyvos skirtuvas turi būti sumontuoti tiesiai prieš vandens cisterną, kurioje naudojamas slėgis.

97.7. Geriamojo vandens vamzdynai neturi eiti per cisternas ar bakus, kuriuose saugomi kiti skysčiai. Geriamojo vandens tiekimo sistemą jungti su kitais vamzdynais draudžiama. Vamzdynai, skirti geriamajam vandeniui, turi būti tvirti, lygiu apvalkalu ir su jungėmis, kuriomis vamzdį galima jungti su krantinėje esančiais hidrantais.

97.8. Įpylimo anga ir jungiamieji vamzdžiai, skirti geriamojo vandens cisternoms ir bakams, turi būti su žyma, kad naudotojas būtų įspėjamas nepilti kitų skysčių.

Gervės ir vilkimui naudojami kabliai turi būti taip suprojektuoti, kad užtikrintų saugų darbą.

Visa įranga, reikalinga darbui laive, turi būti taip suprojektuota, išdėstyta ir apsaugota, kad įgula galėtų vaikščioti, lengvai prižiūrėti ir remontuoti įrengimus.

98.2. Deniai prie gervių ir bitengų bei išilginio šoninio denio, jėgainės patalpos grindys, aikštelės, vidaus trapai ir išilginiame šoniniame denyje esančių knechtų viršus turi būti neslidūs.

98.3. Šoniniame išilginiame denyje esančių knechtų viršus ir visos kliūtys tose vietose, kuriose vaikščioja įgulos nariai (pavyzdžiui, trapo laipteliai) turi būti pažymėtos šviesios spalvos dažais.

98.4. Turi būti parūpintas atitinkamas įtaisas sukrautiems nuimamiems liukų dangčiams tvirtinti.

99.2. Jeigu priėjimuose, išėjimuose ir koridoriuose yra didesnis kaip 0,50 m lygio skirtumas, juose turi būti įrengti nusileidimo trapai, laiptai, laipteliai ar panašūs įtaisai. Nusileidimo trapai turi būti įrengti, jeigu darbo vietos, kurioje nuolatos dirba žmonės, lygio skirtumas palyginus su tuo lygiu, iš kurio į minėtą darbo vietą turi būti patenkama, yra didesnis kaip 1 m.

99.3. Avariniai išėjimai turi būti aiškiai pažymėti, nurodant, kad tai yra būtent avariniai išėjimai.

99.4. Išėjimų iš patalpos, prie jų skiriami ir avariniai išėjimai, kiekis, jų suprojektavimas ir dydis turi atitikti patalpų paskirtį ir jų dydį.

100.2. Darbo vietos, kuriose nuolatos dirba žmonės, turi būti tokių matmenų:

100.3. Šoninio išilginio denio plotis negali būti mažesnis kaip 0,60 m; šis plotis gali būti kiek mažesnis prie švartavimosi knechtų.

101.2. Laivuose, plaukiančiuose su įgula, apsauga, kad įgulos narys nepaslystų ar neiškristų už borto, turi būti užtikrinama įrengiant apsauginį lejerį, sudarytą iš turėklų ir tarpinės apsaugos kelių lygyje. Laivuose, kurie plaukioja be įgulos, pakanka turėklų.

102.2. Durys turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad jos nekeltų pavojaus duris atidarantiems ar uždarantiems žmonėms. Durys turi būti apsaugotos, kad jos savaime neatsidarytų ir neužsidarytų, be to, duris turi būti įmanoma atidaryti arba uždaryti iš abiejų pusių.

102.3. Perėjimų iš vieno lygio į kitą konstrukcija, ypač nulipimo trapų, laiptų ir laiptelių, turi būti tokia, kad jais naudojantis nekiltų jokių pavojų. Jie turi atitikti šiuos reikalavimus:

102.3.1. nulipimo trapai ir laiptai turi būti stacionariai pritvirtinti arba apsaugoti nuo paslydimo ir virtimo;

102.3.2. nulipimo trapai turi būti ne siauresni kaip 0,50 m, o plotis tarp turėklų – 0,60 m; laiptai ir laipteliai turi būti ne siauresni kaip 0,30 m;

102.3.3. atstumai tarp laiptelių turi būti ne mažesni kaip 0,15 m;

102.3.4. laipteliais turi būti įmanoma saugiai žengti, be rizikos, kad koja gali slysti į šoną; laipteliai turi būti matomi iš apačios;

102.3.5. prie nulipimo trapų su daugiau kaip keturiais laipteliais turi būti pritaisyti turėklai;

102.3.6. prie vertikaliųjų laiptų virš išėjimų turi būti pritaisyti turėklai;

102.3.7. nešiojamasis trapas turi būti apsaugotas, kad neapvirstų ir kad juo eidami žmonės nepaslystų; jis turi būti pakankamai ilgas, kad trapą nuo horizontalios padėties pakreipus 60o kampu, jis už liuko krašto išsikištų 1 m. Trapai turi būti bent 0,40 m pločio, o jų pagrindas turi būti ne mažiau kaip 0,50 m;

102.3.8. trapo spyriai vertikaliai turi būti įtvirtinti taip, kad jie nesisuktų ir negalėtų ištrūkti iš tvirtinimo; didžiausias atstumas tarp spyrių turi būti 0,30 m.

102.4. Atsarginiai išėjimai ir angos ar apšvietimo liukai, skirti naudoti kaip atsarginiai išėjimai, turi būti bent 0,36 m2 ploto ir mažiausias matmuo turi būti 0,50 m.

103.2. Angos deniuose arba grindyse, kai jos yra atidarytos, turi būti apsaugoti, kad į jas neįkristų žmonės.

103.3. Grindys, denio paviršiai, triumų paklotai, sienos ir lubos turi būti suprojektuoti taip, kad jas būtų galima valyti.

103.4. Angos ir apšvietimo liukai turi būti išdėstyti ir įrengti taip, kad jais būtų galima naudotis ir valyti be jokios rizikos.

104.2. Degimo ir vėdinimo įtaisai darbo vietose neturi bloginti oro kokybės.

104.3. Šildymo įtaisai, galintys palaikyti atitinkamą temperatūrą, turi būti montuojami nuolatinėse darbo vietose, esančiose laivo viduje.

Nuolatinėse darbo vietose esantys langai, kiek šis reikalavimas patenkintinas atsižvelgiant į darbo pobūdį ir konstrukciją, turi išeiti tiesiai į laivo išorę.

105.2. Apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad neakintų darbuotojų.

105.3. Darbo vietų apšvietimo jungikliai turi būti montuojami lengvai pasiekiamose vietose prie durų.

Nepažeidžiant 6.7 ir 21 punktų nuostatų, nuolatinėse darbo vietose aplinkos triukšmas negali būti didesnis kaip 90 dB (A) galvos lygyje ir prie kiekvieno perėjimo ar angos turi būti pritaisytas žodinis įspėjimas.

106.2. Jeigu triukšmo lygis yra didesnis, turi būti pakankamas kiekis individualių priemonių apsisaugoti nuo triukšmo.

106.3. Darbo vietos turi būti išdėstytos, įrengtos ir suprojektuotos taip, kad įgulos nariai nepatirtų žalingo vibravimo poveikio.

XII SKYRIUS. NUOSTATOS, PAPILDANČIOS 4 ZONOS TECHNINIUS REIKALAVIMUS REIKALAVIMAIS, TAIKOMAIS PLAUKIOJANTIEMS 3 ZONOS VIDAUS VANDENŲ KELIAIS LAIVAMS

(25 ir 26 punktų reikalavimai netaikomi 3 zonos vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams) 107. Laivų statybos reikalavimai Laivai, stumiamosios laivų vilkstinės ir bortais sujungtų laivų sąstatai, kurie ilgesni kaip 86 m.

107.1. Laivas su mechaniniu pavaros agregatu ir ilgesnis kaip 86 m turi būti taip pastatytas ir įrengtas, kad, plaukdamas pasroviui, galėtų laiku sustoti ir kad stabdant ir sustojęs būtų manevringas. Šie reikalavimai taikomi ir stumiamoms vilkstinėms bei bortais sutvirtintų laivų sąstatams, kurie ilgesni kaip 86 m.

Atliekant sustojimo bandymą, turi būti patikrinta, ar varomoji galia, kai laivas plaukia atbuline eiga, yra pakankama. Sustojimo bandymas nėra privalomas, jeigu kokiu nors kitu būdu galima pagrįsti, kad šio reikalavimo yra laikomasi. Laivui ar sąstatui plaukiant pasroviui, didžiausia leistina laivo ar sąstato vandentalpa nustatoma atsižvelgiant į sustojimo bandymą ar pagrindimą; tikrinimo sertifikate turi būti įrašytas atitinkamas įrašas.

107.2. Laivas, stumiamoji vilkstinė ar bortais sujungtų laivų sąstatas turi būti pajėgus įgauti atitinkamą mažiausią greitį.

108.2. Saugus atstumas 108.2.1. Saugus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 30 cm.

108.2.2. Laivuose, kurių angų negalima uždaryti naudojant aptaškymui ir oro sąlygoms atsparius prietaisus, ir laivuose, plaukiojančiuose atvirais triumais, saugus atstumas didinamas 20 cm.

Laivams su neuždengtais triumais atstumo didinimas taikomas tik neuždengtų triumų komingsams ir tik ligi tol, kol tarp didžiausios grimzlės plokštumos ir viršutinio komingso krašto atsiranda nustatytas 50 cm atstumas.

108.3. Antvandeninis bortas 108.3.1. Laivo su ištisiniu deniu be balniškumo ir be antstatų antvandeninio borto aukštis turi būti 150 mm.

Šis dydis yra pamatinis borto aukštis taip pat laivams su balniškumu ir su antstatais.

108.3.2. Laivų, kurių denis neištisinis ir kurių denyje yra antstatų, antvandeninis bortas skaičiuojamas pagal formulę:

Antvandeninis bortas (F) negali būti mažesnis už nulį.

Formulėje:

Šioje formulėje:

Tačiau į tikrąjį ilgį atsižvelgiama tik tuomet, jeigu jis yra priekinėje arba užpakalinėje laivo ilgio L briaunoje.

0,25 ir didesnis 0,20 0,15 0,10 0,05 0 P 1 0,8 0,6 0,4 0,2 0 Tarpinėms santykio reikšmėms koeficientas p yra gautas tiesinio interpoliavimo būdu.

X yra abscisė, matuojama nuo kraštinio taško, esančio ten, kur išlinkis lygus 0,25 (žr. toliau pateikiamą piešinį).

Jeigu β2 Se2 yra didesnis už β1 Se1, β1 Se1 dydis yra imamas kaip β2 Se2 dydis.

Dydis, didesnis kaip 0,6 x 0,6 m (t. y. 0,36 m), negali būti priskiriamas h.

Jeigu yra mažesnis už 0,6, skliausteliuose esančio dėmens dydis turi būti laikomas esąs lygus 0 (t. y. tikrasis antstato ilgis le turi būti laikomas esąs nulis).

108.4. Minimalus antvandeninis bortas Atsižvelgiant į 108.3 p. nurodytą sumažinimą, minimalus antvandeninis bortas negali būti mažesnis kaip 50 mm. Tačiau kompetentinga institucija gali nustatyti ir mažesnį antvandeninį bortą, jeigu yra užtikrinama, kad įgulos nariai, atlikdami savo darbus, be pavojaus galės vaikščioti per visą laivo ilgį.

108.5. Grimzlės žymos Laivuose, plaukiojančiuose įvairiose vidaus vandenų kelių zonose (1, 2, 3 ir 4 zonos), turi būti nubrėžta vertikali linija ir viena arba daugiau papildomų grimzlės linijų, kurios atitinka vidaus vandenų kelių zoną. Linijų ilgis 150 mm link laivapriekio ir jos nukreiptos į priekį ir atgal. Vertikalios ir horizontalios linijos turi būti 30 mm pločio. Šalia grimzlės žymos, nusitęsiančios laivapriekio link, turi būti 60 x 40 mm dydžio skaičius, nurodantis atitinkamą zoną (žr. paveikslus Nr. 1 ir Nr. 2).

110.2. Laivai, tinkami vilkti kitiems laivams Kad laivas galėtų atlikti vilkimo operacijas, jis turi atitikti šiuos reikalavimus:

XIII SKYRIUS. IŠIMTYS EKSPLOATUOJAMIEMS LAIVAMS

111.1. pirmame lentelės stulpelyje išdėstyti reikalavimai turi būti įdiegti per penkerius metus nuo pirmojo techninio tikrinimo, atlikto po šių reikalavimų įsigaliojimo, datos;

111.2. antrame stulpelyje pateikti reikalavimai netaikomi laivams, kurie jau yra eksploatuojami, jeigu laivo ir įgulos saugumas užtikrinamas kitu tinkamu būdu;

111.3. 111.1 ir 111.2 p. minimos išimtys netaikomos dalims, kurios buvo perdirbtos arba pakeistos;

111.4. jeigu 111, 111.1 (pasibaigus pereinamajam laikotarpiui) ir 111.3 punktuose pateiktų reikalavimų diegimas neįmanomas ar pareikalaus pernelyg didelių išlaidų, Inspekcija gali leisti taikyti išimtis;

111.5. išimtys, suteikiamos pagal 111.1 punkto nuostatą, turi būti įrašytos į sertifikatą atliekant pirmąjį techninį tikrinimą po šių reikalavimų įsigaliojimo; išimtys, suteiktos pagal 111.4 punkto nuostatą, turi būti įrašytos tuomet, kai jos yra teikiamos.

Leidžiama stacionariai sumontuotuose įtaisuose naudoti CO2 kaip gesinamąją priemonę, jeigu laikomasi šių sąlygų:

113.1. įtaisus su CO2 galima naudoti tik jėgainės patalpoje, katilinėje ir siurblių skyriuje;

113.2. visi stacionariai sumontuoti agregatai, kuriuose naudojama CO2, turi būti su pavojaus signalą duodančiais įtaisais. Šis pavojaus signalas turi būti aiškiai girdimas visose patalpose, į kurias numatyta tiekti CO2, netgi esant didžiausiam įmanomam triukšmui, kai laivas plaukia, ir įgulos narių turi būti lengvai atskiriamas nuo kitų laive naudojamų įspėjamųjų garso signalų. CO2 pavojaus signalas turi būti aiškiai girdimas šalia esančiose patalpose – per uždarytus susisiekimo liukus ir esant didžiausiam įmanomam triukšmui, kai laivas plaukia – jeigu evakuoti žmones iš pastarųjų patalpų galima tik per tas patalpas, į kurias turi būti tiekiamos CO2.

Užrašas: „iš šitos patalpos, kai išgirsite pavojaus dėl CO2 signalą (signalo aprašymas), nedelsdami išeikite – galite užtrokšti“ – lietuvių kalba raudonomis raidėmis baltame fone turi būti pritaisytas tinkamoje vietoje prie įėjimo ir išėjimo iš visų patalpų, į kurias gali būti tiekiamos CO2 dujos;

113.3. aiškiai įskaitomomis ir nenutrinamomis raidėmis lietuvių kalba parengtos instrukcijos turi būti pritvirtintos netoli prietaisų, kuriais įjungiama gaisro gesinimo CO2 dujomis sistema.

Vamzdžiai, besibaigiantys patalpose, kuriose bus naudojamos CO2 dujos, turi būti su uždarymo įtaisais.

Įspėjamieji prietaisai, privalomi pagal 113.2 punkto nuostatą, turi būti įjungiami automatiškai, prieš pradedant veikti gesintuvų sistemai;