LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA A T A S K A I T A 2003-01-01 – 2003-12-31 VILNIUS T U R I N Y S 1. KOMISIJOS STRUKTŪRA____________________________________________________ 2. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS DALYVAVIMAS KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS VALSTYBĖS POLITIKOS IR STRATEGIJOS FORMAVIME___________ 3. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS FINANSINIS RĖMIMAS BEI JO VERTINIMAS________________________________________________________ 4. KULTŪROS VERTYBIŲ APSKAITA IR KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO BEI KULTŪROS PAVELDO CENTRO VEIKLOS VERTINIMAS___________________ 5. KITOS PAVELDOSAUGOS SRITYS IR KOMISIJOS VEIKLA BEI BENDRADARBIAVIMAS SU VISUOMENINĖMIS ORGANIZACIJOMIS______________________________________ 6. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS POSĖDŽIAI, IŠVYKOS, KONFERENCIJOS, SUSITIKIMAI_______________________________________________________________ 7. BENDRADARBIAVIMAS IR RYŠIAI SU VALSTYBĖS IR KITOMIS   INSTITUCIJOMIS     8. KITA KOMISIJOS NARIŲ IR DARBUOTOJŲ VEIKLA___________________________ 9. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA__ 10. PRIEDAI__________________________________________________________________ 10.1. KOMISIJOS POSĖDŽIAI___________________________________________________ 10.2. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2003-04-08 NUTARIMAS NR. IX-1493 “DĖL VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS 2002 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS”___________ 10.3. SPRENDIMAI IR JŲ PRIĖMIMO SUVESTINĖ________________________________ 1. KOMISIJOS STRUKTŪRA Valstybinę paminklosaugos komisiją sudaro įstatymų nustatyta tvarka skirti ir rinkti Komisijos nariai. 2003 m. sausio 1 d. - balandžio 8 d. dar dirbo ankstesnės kadencijos Komisija: Arūnas Bėkšta Jurgis Bučas Gražina Drėmaitė Jūratė Juozaitienė Zigmutas Kiaupa Kazys Napaleonas Kitkauskas Birutė Kulnytė Albinas Kuncevičius Romas Pakalnis Juozas Algirdas Pilipavičius Eugenijus Svetikas Antanas Tyla Komisijos pirmininkė - Gražina Drėmaitė. Lygiagrečiai buvo formuojama naujos kadencijos Komisija 2003 - 2006 metams: LR Prezidentas Valdas Adamkus 2003 m. sausio 21 d. dekretu Nr.2032 Valstybinės paminklosaugos komisijos nariais paskyrė Zigmuntą Kiaupą ir Romą Pakalnį. Kultūros ministro teikimu LR Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas 2003 m. vasario 26 d. potvarkiu Nr.32 Valstybinės paminklosaugos komisijos nariais paskyrė Arūną Bėkštą, Eugenijų Jovaišą, Kazį Napaleoną Kitkauską ir Juozą Algirdą Pilipavičių. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu LR Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas 2003 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr.106 Valstybinės paminklosaugos komisijos nariais paskyrė Gražiną Drėmaitę, Mykolą Michelbertą, Algimantą Miškinį ir Saulių Vadišį. Iš 18 visuomeninių organizacijų, nuo kurių dalyvavo 87 rinkėjai, 2003 m. kovo 3 d. slaptu balsavimu išrinkti Valdemaras Šimėnas, surinkęs 58 balsus, ir Jonas Glemža, surinkęs 53 balsus. Tai patvirtino LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2003-03-03 posėdžio protokolas Nr.10). Komisijai vadovauja įstatymų nustatyta tvarka skiriamas pirmininkas iš Komisijos narių. 2003-2004 metams Komisijos pirmininku LR Seimo pirmininko Artūro Paulausko 2003 m. balandžio 8 d. potvarkiu Nr. 111 paskirtas Komisijos narys Jonas Glemža. Taigi 2003-2006 m. kadencijos Komisijos nariais yra: Arūnas Bėkšta Gražina Drėmaitė Jonas Glemža Eugenijus Jovaiša Zigmuntas Kiaupa Kazys Napaleonas Kitkauskas Mykolas Michelbertas Algimantas Miškinis Romas Pakalnis Juozas Algirdas Pilipavičius Valdemaras Šimėnas Saulius Vadišis Komisijos pirmininkas - Jonas Glemža. Komisijos pirmininko pavaduotojas - Arūnas Bėkšta. Komisijos struktūroje ypatingiems klausimams spręsti dirba pakomisės ar specialios komisijos: Nuo metų pradžios dirbo ankstesnio sąrašo archeologijos pakomisė. Birželio 26 d. Komisijos posėdyje buvo patvirtinti bendrieji pakomisių nuostatai ir nutarta, kad Komisija turės archeologijos, istorijos, architektūros bei urbanistikos ir dailės pakomises. Istorijos ir dailės pakomisės patvirtintos Komisijos spalio 10 d. posėdyje. Archeologijos ir architektūros bei urbanistikos pakomisės bus suformuotos ir patvirtintos 2004 m. Nutarta, kad pakomises kuruoja vienas iš komisijos narių: archeologijos pakomisę - Eugenijus Jovaiša (talkina Ričardas Martinaitis), istorijos pakomisę - Zigmuntas Kiaupa (talkina Ričardas Martinaitis), architektūros bei urbanistikos pakomisę - Algimantas Miškinis (talkina Vladas Niunka), dailės pakomisę - Gražina Drėmaitė. Gruodžio 16 d. įvyko pirmasis istorijos pakomisės posėdis. Speciali komisija - Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties 15 ekspertų komisija. Jai vadovauja Komisijos pirmininkas Jonas Glemža (talkina Juozas Lapinskas). Parengtas ir patvirtintas šios komisijos darbo reglamentas. Lapkričio 20 d. įvykusiame posėdyje ekspertai susipažino su Valdovų rūmų tyrimo ir projektavimo darbų situacija bei problemomis, aptarė kito posėdžio svarstytinų klausimų tematiką. Be to, nuo 2002 m. tęsiamas Valdovų rūmų kultūros vertybių išsaugojimo monitoringo grupės darbas. Metų pradžioje šiai grupei vadovavo Gražina Drėmaitė, nuo balandžio mėnesio - Komisijos pirmininkas Jonas Glemža (talkina Juozas Lapinskas). Atsiskaitomuoju laikotarpiu įvyko du šios grupės posėdžiai objekte (vasario 17 ir rugsėjo 18 d.). Apie monitoringo grupės darbo rezultatus informuota žiniasklaida. Pakomisių bei specialios komisijos posėdžiai yra protokoluojami. 2. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS DALYVAVIMAS KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS VALSTYBĖS POLITIKOS IR STRATEGIJOS FORMAVIME Atsižvelgiant į LR Seimo 2003-04-08 Nutarimą Nr. IX-1493 "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2002 metų veiklos ataskaitos" buvo patikslinta 2003 m. veiklos programa. Komisija daugiausia dėmesio skyrė LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, jo tobulinimui. Dar 2003-02-14 Komisijos posėdyje buvo apsvarstytas šio įstatymo pakeitimo pirmasis projekto variantas, pareikšta daug pastabų. Todėl Komisijos nariai ir jos aparato darbuotojai dalyvavo LR Seimo valdybos vėliau sudarytos darbo grupės darbe, rengiant šio įstatymo projekto antrąjį variantą. Aukščiau minėta darbo grupė (16 narių) sudarė mažąją grupę (6 nariai, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkui Jonui Glemžai buvo pavesta jai vadovauti), kuri atliko antrojo varianto projektinį parengimą. Parengtas projektas po apsvarstymo didžiojoje darbo grupėje 2003 m. lapkričio 10 d. įteiktas LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Šio įstatymo rengimo etapiniai projektai buvo taip pat aptariami Komisijos plenariniuose posėdžiuose (kovo 28, balandžio 17, rugsėjo 12), kurių metu buvo teikiami pasiūlymai tobulinti kai kuriuos punktus. Valstybinė paminklosaugos komisija teikė pasiūlymus naujoms Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo redakcijoms, kurios buvo priimtos Seime atitinkamai 2004-01-15 ir 2004-01-22. Į pasiūlymus Teritorijų planavimo įstatymo projektui buvo atsižvelgta tik iš dalies. Kultūros paveldo teritorinė apsauga pagal naują Teritorijų planavimo įstatymo redakciją yra vykdoma specialiojo planavimo priemonėmis. Numatyti šie konkretūs teritorinės apsaugos specialiojo planavimo dokumentai: saugomų teritorijų ir jų zonų planai (projektai) (specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomos saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių, kultūros paveldo objektų naudojimo ir apsaugos kryptys, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės), saugomų  teritorijų tinklų ir atskirų jų dalių schemos (specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys saugomų teritorijų tinklų formavimo, naudojimo ir apsaugos bendrąją koncepciją), kraštovaizdžio tvarkymo planai. Įstatymas numato, kad gali būti rengiami ir kiti reikalingi specialiojo planavimo dokumentai ir kad konkrečius planavimo uždavinius, susijusius su paveldo apsauga, nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Naujoji redakcija numato, kad kai detaliuoju planu planuojamoji teritorija yra svarbi kraštovaizdžio apsaugos, urbanistiniu, architektūriniu ar paveldosaugos požiūriu teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas turi būti papildomas urbanistiniais ir architektūriniais, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos ir planuojamos teritorijos apželdinimo reikalavimais. Įstatymu nustatyta, kad Vyriausybė turės patvirtinti visų lygių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarką. Šame norminiame akte turės būti numatytas ir vertinimas dėl sprendinių poveikio kultūros paveldui. Teritorijų planavimo įstatymu liko neišspręsta kultūros paveldo objektų teritorijų įteisinimo problema. Už apsaugą atsakingai institucijai nesuteikta teisė būti detaliųjų planų rengimo organizatoriais, o tokia teisė reikalinga paveldo objektų teritorijų suformavimui teisės objektais. Žemės įstatymo naujoje redakcijoje atsisakyta reglamentavimo, kas turi tvirtinti valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą paliekant tai reglamentuoti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui. Be to, šiuo įstatymu dabar yra nustatoma žemės savininkų pareiga leisti lankyti paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir leisti vykdyti tyrimus šalims suderinus tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją. Nustatyta, kokia tvarka turi būti įteisinami takų ir kelių servitutai visuomenei sudarant galimybę lankyti kultūros ir gamtos paveldo objektus. Taip pat patikslintos įstatymo formuluotės dėl žemės priskyrimo konservacinės paskirties žemei ir nustatoma, kad tokios paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir  kiti įstatymai. Naujoji redakcija numato galimybę Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu nustatyti kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės perleidimo ypatumus. 2003 m. lapkričio mėn. buvo paruoštas Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas ir nauji Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatai. Šis įstatymas buvo paruoštas todėl, kadangi 2003 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valdyba priėmė sprendimą Nr.1425 "Dėl darbo grupės Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto antrajam variantui parengti". Šio sprendimo pagrindu buvo sudaryta darbo grupė, kurios darbo metu Lietuvos Respublikos Seimo Šveitimo, mokslo ir kultūros komitetui buvo pasiūlyta parengti Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projektą. Dabar Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą atitinkamose srityse reglamentuoja Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymai. Priėmus Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą, komisijos veikla visose srityse bus reglamentuota viename įstatyme. Pagal minėtą įstatymą buvo parengti ir nauji Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatai. Siekiant paveldosaugos politikos ir strategijos tikslų stiprinti teritorinę paveldo objektų apsaugą, ši problema buvo svarstyta Komisijos 2003 09 19 posėdyje ir priimtas sprendimas Nr.93 "Dėl kultūros paveldo teritorinės apsaugos". Dar 2002 m. buvo iškeltos idėjos dėl integralios paveldosaugos strategijos, kurios uždavinius kelia Europos kultūros paveldo konvencijos bei kiti Europos Tarybos dokumentai. Tai ypač tampa aktualu rengiantis Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare. Integralios paveldosaugos strategija, jos metmenys du kartus svarstytos Komisijos posėdžiuose. Svarstymuose dalyvavo Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Aplinkos ministerijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, tačiau kol kas sprendimo nepriimta. Parengtas integralios paveldosaugos strategijos metmenų projektas, gavus naujos Europos kultūros paveldo apsaugos konvencijos projektą, metų pabaigoje papildomai tobulinamas. Rengiamas projektas apima ne tik kultūros ir gamtos paveldo apsaugą, bet ir šio paveldo įtaką bei naudojimą ekonominiame, socialiniame, kultūriniame šalies gyvenime. Tikimasi integralios paveldosaugos strategijos metmenų projektą patikslinti (priimti) 2004 m. I-me ketvirtyje. Formuojant valstybės bei savivaldybių biudžetus, įgyvendinant Europos kultūros paveldo konvencijas bei Lietuvos kultūros paveldo apsaugos įstatymus, labai aktualus yra paveldosaugos valstybės ir savivaldybių ekonominis rėmimas. Tuo tikslu Komisijos 2003-06-27 posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr.92 "Dėl kultūros paveldo apsaugai ir tvarkymui skiriamų valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principų". Komisija aktyviai prisidėjo prie Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos rengimo. Rengėjų tarpe buvo Komisijos narys R.Pakalnis, o parengtam projektui pastabas ir pataisymus teikė visa Komisija. Dokumentas paskelbtas 2003-09-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1160 “Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo”. Labai aktualus kultūros paveldo tvarkymo ir naudojimo klausimas pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama plėtojant Lietuvos kultūrinį turizmą. Būtent dar 1998 m. buvo parengta Lietuvos kultūrinio turizmo plėtros programa. Tačiau ji nepakankamai įgyvendinama. Todėl dalyvaujant Valstybinio turizmo departamento ir Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovams, Komisijos 2003-10-10 posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr.95 "Dėl kultūrinio turizmo vystymo politikos įgyvendinimo". Šiame posėdyje taip pat buvo priimtas sprendimas Nr.94 "Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo kultūros paveldo išsaugojimui". Politiškai aktualus yra kultūros paveldo objektų, esančių užsienyje, šiuo aspektu susijusių su Lietuvos istorijos apsauga tarptautinis bendradarbiavimas. Tai svarbu įgyvendinant LR Seimo 2002 m. patvirtintas Lietuvos teritorijos bendrojo plano nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, tarpininkaujant LR Užsienio reikalų ministerijai, Komisija 2003-10-16–17 organizavo išvyką į Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį. Aplankyta daugelis kultūros paveldo objektų: Tolminkiemis, K.Donelaičio gimtinė Lazdynėliuose, Herkaus Manto žuvimo vieta Norkyčiuose, Pabėčių (Pobetten) bažnyčios, susijusios su pirmuoju Katekizmo vertimu į prūsų kalbą, griuvėsiai. Kaliningrade įvyko posėdis - susitikimas su srities Kultūros valdyba ir paveldosaugos įstaigos vadovais, kalbėta apie kultūros paveldo apsaugą bei jos perspektyvas. Šiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos konsulato atstovė. Komisija pritarė Lietuvos visuomenei, sunerimusiai dėl vienašališkų veiksmų, kuriais Rusijos Federacijos ūkio subjektai siekia Baltijos jūroje greta Kuršių nerijos įrengti naftos gavybos verslovę. Aptarę susidariusią situaciją posėdyje, Komisijos nariai priėmė sprendimą Nr.91 "Dėl Rusijos Federacijos planuojamos naftos gavybos Baltijos jūroje ties Kuršių nerija". Šis sprendimas buvo įteiktas tada dar būsimai UNESCO ambasadorei I.Marčiulionytei ir Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui. Paveldosaugos darbų srityje labai skaudi vieta - specialistų rengimas, restauratorių dabartinė situacija. Tuo tikslu Komisija 2003-11-06 Kultūros ministerijoje organizavo susitikimą su Kultūros vertybių apsaugos departamento, LR Restauratorių sąjungos atstovais, kitais dirbančiais Lietuvos restauratoriais. Po šio susitikimo Komisijos 2003-11-21 posėdyje buvo priimtas nutarimas "Dėl restauratorių veiklos ir jų problemų", o 2003-12-19 Komisijos posėdyje priimtas nutarimas "Dėl universitetinio paveldosaugos specialistų rengimo". Nors šie abu nutarimai neskelbti "Valstybės žiniose", tačiau jie išsiuntinėti suinteresuotoms institucijoms, universitetams bei restauratorių firmoms. Atsiliepdama į Hagos ir kitas tarptautines konvencijas, Komisija, kartu su Kultūros paveldo akademija organizavo tarptautinę konferenciją "Gynybinis paveldas Lietuvoje". Pateikta išsami istorinė apžvalga, iškeltos kovos už Lietuvos nepriklausomybę aukų įamžinimo problemos, akcentuotos šio paveldo išsaugojimo problemos, pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui galimybės. Savo patirtimi konferencijoje pasidalino Lenkijos specialistai. Komisijos posėdyje, įvertinus konferencijos medžiagą, buvo priimtas sprendimas Nr.97 "Dėl Nekilnojamojo karinio paveldo išsaugojimo". 2004 m. pradžioje konferencijos pranešimai ir kita medžiaga bus išleista atskiru leidiniu. 2002 metais Komisijai paskelbus sprendimą Nr. 87 "Dėl Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcijos", LR Vyriausybė     2003-04-18 Nutarimu Nr. 481 patvirtino "Dvarų paveldo išsaugojimo programą ir dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones". Dokumentą svarstė LRS Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija, kuriai Valstybinė paminklosaugos komisija pateikė pastabas. Deja, šio nutarimo įgyvendinimas kol kas neparemtas realiomis lėšomis. 3. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS FINANSINIS RĖMIMAS BEI JO VERTINIMAS Atsiskaitomuoju laikotarpiu keturiuose Komisijos posėdžiuose buvo svarstoma paveldo tvarkymui bei apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų panaudojimas, kitų finansavimo šaltinių galimybės ir paieška, racionalus lėšų panaudojimas. Gegužės 30 d. posėdyje svarstyta, o birželio 20 d. priimtas sprendimas Nr.92 "Dėl kultūros paveldo apsaugai ir tvarkymui skiriamų valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principų". Visa tai siejama su spalio 10 d. Komisijoje svarstytais ES struktūriniais fondais paveldosaugai bei gruodžio 19 d. Kultūros vertybių apsaugos 2004 m. programos projekto klausimais. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatomos valstybės biudžeto lėšos, kurios tiesiogiai turi būti panaudotos kultūros vertybių tvarkymui. Šios lėšos skiriamos per Kultūros vertybių apsaugos departamento programas (2000-2003 m. Departamentui kasmet buvo skiriama 15,5-19 mln. Lt, iš jų Kultūros vertybių apsaugos programai - 12-14,5 mln. Lt). NKVAĮ numato, kad “iš savivaldybių biudžeto finansuojama: 1) savivaldybėms priklausančių kultūros vertybių apsaugos, priešavariniai, remonto, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kiti darbai; 2) ūkiškai nenaudojamų, kultūros paminklais nepaskelbtų nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, priešavariniai, remonto, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir kiti darbai.” Tačiau nėra bendros tvarkos, pagal kurią savivaldybių biudžetuose būtų atskirai skiriamos lėšos kultūros vertybių tvarkymui finansuoti. Iš savivaldybių gautos informacijos matyti, kad įvairios savivaldybės skirtingai traktuoja, kokie darbai priskirtini prie kultūros paveldo išsaugojimo darbų. Kai kurios savivaldybės kultūros paveldo išsaugojimo darbams priskiria senamiesčių gatvių ir šaligatvių tvarkymą, statinių - kultūros vertybių rekonstrukciją ir pan., o kitos nemini net kapinių tvarkymo. Nors informacija yra orientacinio pobūdžio, galima teigti, jog savivaldybės kultūros vertybių tvarkymui kasmet skiria apie 4-5 mln. Lt. Be lėšų, skirtų tiesiogiai per Departamentą, valstybės biudžetas skiria nemažas sumas nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui kitoms institucijoms. Iš programos “Tradicinių religinių bendrijų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms” milijonas litų skirtas Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai atstatyti, per Alytaus apskrities viršininko administraciją Liškiavos architektūrinio ansamblio tvarkymui ir rekonstravimui skirta 957.000 Lt ir pan. Atidžiau panagrinėję 2003 m. Valstybės investicijų programą matome, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui valstybė papildomai skiria ne mažiau 15 mln. Lt. Dar vienas nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo finansavimo šaltinis yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. 2003 m. tiesiogiai Departamentui – “valstybinės reikšmės nekilnojamosioms kultūros vertybėms rekonstruoti” – buvo numatyta skirti 1.248.000 Lt. Tačiau tenka konstatuoti, kad iki šiol, formuojant kultūros paveldo biudžetą dar nepakankamai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės kultūros paveldo konvencijos, neatsiliepiama į Europos Tarybos dokumentus. Maža dėmesio ir lėšų skiriama kultūros paveldo moksliniams tyrimams. Daugelis savininkų jų nefinansuoja, o be tyrimų parengti projektai yra nekokybiški ar net pražūtingi paveldui. Departamentas neskiria pakankamo dėmesio laikinųjų reglamentų (anksčiau buvusių paminklotvarkos sąlygų) rengimui. Juos daugeliu atvejų finansuoja ne valstybė, o objektų savininkai. Dėl to šie dokumentai atspindi daugiau privačius, o ne valstybės interesus ar kultūros paveldo įstatymų nuostatas. Iki šiol nesudarytos teisinės-ekonominės sąlygos, kuriomis pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančias ir veikiančias nuostatas kultūros vertybių savininkai skatinami ne tik saugoti, bet prižiūrėti ir konservuoti-restauruoti vertybes; jiems teikiamos įvairios lengvatos; kompensuojami kokybiškai atlikti paveldotvarkos darbai (dabar ruošiamame NKVA įstatymo keitimo projekte numatomas kompensavimas ir jo taikymo mechanizmas) bei ekonomiškai įvairiais lygiais remiami atskiri kultūros paveldo objektai. Ne visos Lietuvos Respublikos savivaldybės pakankamai rūpinasi jų teritorijose esančiu kultūros paveldu, maža skiria lėšų jam tinkamai tvarkyti. Spręsdama aukščiau išdėstytas kultūros paveldo finansavimo problemas, Komisija (2003-06-27 sprendimas Nr.92) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausybę, Seimą, jo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Biudžeto komitetus, Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisiją, kad planuojant valstybės lėšas, skiriamas kultūros paveldui, Valstybės biudžete papildomai būtų numatytos lėšos naujoms programoms (atskiromis biudžeto eilutėmis): 1. Kultūros paveldo objektų išankstinio mokslinio tyrimo, kultūros vertybių sudėties ir apimties nustatymo, jų apsaugos įteisinimo, laikinųjų reglamentų rengimo, mokslinių tyrimų rezultatų bei juos apibendrinančių enciklopedinių leidinių publikavimo finansavimas. 2. Kultūros paveldo savininkų kokybiškai atliktų konservavimo - restauravimo darbų dalinis kompensavimas. Komisija taip pat pasiūlė Departamentui plėtoti paveldotvarkos programų ir projektų, atitinkančių ES struktūrinių fondų lėšomis remiamas veiklas, rengimą ir skatinti bei koordinuoti įvairių kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą rengiant tokias programas ir projektus. Komisija rekomendavo Lietuvos Respublikos savivaldybėms skirti daugiau lėšų jų teritorijose esančių kultūros vertybių apsaugai. Komisijos nuomone, tai sukurtų naujų darbo vietų, gerintų savivaldybės įvaizdį bei aplinkos kokybę. Suaktyvėjus turizmui, rekreacinei ir kitokiai alternatyviai veiklai kaimo vietovėse, savivaldybės gautų papildomo pelno. 4. KULTŪROS VERTYBIŲ APSKAITA IR KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO BEI KULTŪROS PAVELDO CENTRO VEIKLOS VERTINIMAS Beveik kiekviename Komisijos posėdyje buvo svarstomi objektų įrašymai į LR Kilnojamųjų bei LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrus, neįrašymas į Kilnojamųjų bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrus, aprobavimas kultūros vertybes skelbti kultūros paminklais. Vertinant objektų ar kultūros vertybių įrašymus ar skelbimus, lygiagrečiai buvo vertinami apskaitos dokumentai, jų juridinė galia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 271 buvo patvirtinta “Ilgalaikė kultūros vertybių išsaugojimo programa” ir šios programos įgyvendinimo priemonės, kuriose numatyta iki 2004 m. IV ketvirčio reikšmingiausias kultūros vertybes paskelbti kultūros paminklais (įvertinus įrašytus į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės bei Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašus ir į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtrauktus objektus). Iki 2005 m. IV ketvirčio įvertinti įrašytus į Lietuvos Respublikos respublikinės ir vietinės reikšmės bei Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašus ir įtrauktus į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą objektus ir nuspręsti dėl jų įrašymo į kultūros vertybių registrus. Nuo 2003 m. antro pusmečio Komisija nutarė nesvarstyti nekilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į Registrą klausimų (to nėra įstatyme), siekiant įrašymo į Registrą proceso sutrumpinimo ir didesnės Departamento bei Centro atsakomybės. Šiais metais (iki 2003-12-11) Kultūros vertybių apsaugos departamentas, KPC pateikus, į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašė 162 objektus, o į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą – 494 objektus (108 statinius, 59 statinių kompleksus, 4 urbanizuotas vietoves, 145 archeologinių, 106 laidojimo, 20 įvykių vietų bei 52 statinių puošybos ir įrangos objektus). Per šį laikotarpį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 38 nekilnojamąsias kultūros vertybes paskelbė kultūros paminklais. Lėti kultūros vertybių apskaitos tempai rodo, kad šiuo metu vykdoma apskaita dar yra neracionali ir neefektyvi. Iki šiol Teritorijų planavimo dokumentų registre, kuriame turi būti registruojami visi sąlygas planavimui nustatantys specialieji planai, registruoti tik nedaugelio kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų planai. Faktiškai Lietuvoje kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos irgi nėra įteisinamos bendrųjų tokių dokumentų įteisinimo principu. Todėl būtina derinti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų nustatymą su nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų duomenimis ir teritorinio planavimo dokumentais nustatytomis teritorijomis. Nepertvarkius ir tęsiant dabartinę Registro vedimo tvarką, padėtis tik dar labiau komplikuojama. Komisijai kelia nerimą kultūros vertybių apskaitos programos įgyvendinimas. Komisija paprašė Departamentą ir Kultūros paveldo centrą pateikti detalų šios programos įgyvendinimo 2004-2005 m. priemonių planą, kuriame esamo finansavimo rėmuose būtų sprendžiamos susikaupusios kultūros vertybių apskaitos problemos. Komisijos nuomone, gaunamos lėšos neturėtų įtakoti minėtos programos įgyvendinimo terminų. Trūkstant lėšų, Komisija pasiūlė koreguoti šiuo metu naudojamą apskaitos dokumentų formavimo būdą, nes jis reikalauja per daug lėšų ir laiko. Komisija taip pat pasiūlė Departamentui numatyti 2006 m. kultūros vertybių registro sąrašų išleidimą 2006 m. sausio 1 d. duomenimis. Komisija mano, kad, norint paspartinti ir iš esmės pagerinti kultūros paveldo tyrimus ir kultūros vertybių apskaitą, būtina: - inventorizuoti kultūros paveldą: aprašyti kultūros vertybės sudėtį, apimtį ir būklę bei suteikti vertybei atitinkamą teisinį statusą įtraukiant ją į valstybinį ar savivaldybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; - rengti apskaitos dokumentus taip, kad jie užtikrintų pilnavertišką vertybės apsaugos valdymą; - ypatingą dėmesį atkreipti į paveldosauginio statuso bei paveldosauginių apribojimų įteisinimą Registrų centre (buv. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre). Kultūros vertybių apsaugos departamento 2002 - 2003 m. veiklos vertinimas Kovo 28 d. posėdyje buvo svarstoma ir vertinama Kultūros vertybių apsaugos departamento 2002 metų ataskaita. Komisijos nariai pateikė daug pastabų, ypač vertinant paveldo apskaitos kokybę bei kiekybę. Iš esmės Komisija pritarė pateiktai ataskaitai, pabrėždama, kad probleminius klausimus ateityje teiks svarstyti kituose posėdžiuose. Ataskaitiniais metais Komisija nuolat siekė savo ir Kultūros vertybių apsaugos departamento veiklos kooperavimo turint tikslą gausinti Lietuvos paveldosaugos pozytivius rezultatus, operatyviau spręsti problemas. Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovai dalyvavo Komisijos delegacijos išvykoje į Kaliningrado sritį. Komisijos nariai taip pat dalyvavo Departamento organizuotame kultūros paveldo paminėjimo renginyje Kėdainiuose (2003-04-18), Europos paveldo dienų programoje (rugsėjis), Departamento darbuotojų seminaruose (spalis, gruodis). 2003-12-19 Komisija savo posėdyje svarstė Kultūros vertybių apsaugos departamento 2004 m. programas. Posėdžio metu pareikštos pastabos bei pasiūlymai buvo surašyti                      Komisijos 2003-12-19 Nutarime "Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento 2004 m. programų projekto". Neeiliniame Komisijos posėdyje spalio 10 d. buvo apsvarstyta keleto institucijų, nesugebėjusių išsaugoti kultūros vertybės S63 - Vandens malūną Vilniuje, Latvių g. Nr. 64. Komisija priėmė sprendimą Nr. 96 "Dėl paveldosaugos pažeidimų pertvarkant vandens malūną ir jo aplinką Vilniuje, Latvių g. Nr. 64". Posėdyje buvo konstatuota nepakankama Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio atsakomybė už jam patikėtą darbą. 5. KITOS PAVELDOSAUGOS SRITYS IR KOMISIJOS VEIKLA BEI BENDRADARBIAVIMAS SU VISUOMENINĖMIS ORGANIZACIJOMIS Viena svarbesnių Komisijos darbo sričių - bendradarbiavimas su LR Restauratorių sąjunga. Su ja aktyviai svarstomos skausmingiausios problemos restauruojant ir pritaikant kultūros paveldą sostinėje, išklausomi pageidavimai. Pažymėtinas 2003-11-06 Komisijos organizuotas susitikimas su Lietuvos restauratoriais. Jų iškeltos problemos buvo apsvarstytos Komisijos plenariniame posėdyje ir priimtas Nutarimas "Dėl restauratorių veiklos ir jų problemų". Deja, nepavyko bendradarbiauti su Lietuvos Architektų sąjunga - ji atsisakė teikti atstovus į Komisijos sudaromą ekspertų komisiją dėl Valdovų rūmų atkūrimo. Aktyviai dalyvaujama Lietuvos kultūros kongreso veikloje: G.Drėmaitė aktyviai dalyvavo organizuojant III kongreso suvažiavimą, skaitė jame pranešimą apie šiandieninę Lietuvos kultūros paveldo būklę, o Komisijos pirmininkas J.Glemža ir narys R.Pakalnis šiuo metu yra Kongreso valdybos nariais. Kongresui nuolat informuojama apie valstybinę paveldosaugos veiklą, tuo pačiu gaunama informacijos apie visuomenės keliamas paveldosaugos problemas. Atskiri Komisijos nariai ir darbuotojai dažnai kviečiami dalyvauti respublikinėje spaudoje, radijo ir televizijos laidose. Visus 2003 metus radijo laidoje "Gyvoji istorija" (rengėja I.Berulienė) yra propaguojamas kultūros paveldas, jo apsaugos aktualijos, ir beveik kiekvienoje laidoje yra kalbinami Komisijos nariai ir darbuotojai (J.Glemža, S.Vadišis, G.Drėmaitė, J.Lapinskas, A.Gražulis, kt.). Teikiama informacija BNS, ELTA, spaudai. 6. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS POSĖDŽIAI, IŠVYKOS, KONFERENCIJOS, SUSITIKIMAI Komisijos darbo veikla grindžiama programa, kuri kiekvienų metų pradžioje visų Komisijos narių yra sudaroma ir aprobuojama. Pagal Komisijos nuostatų 15 punktą Komisijos posėdžiai vyksta vieną kartą per mėnesį. Be to, organizuojami neeiliniai posėdžiai, išvykos, susitikimai. Kai kuriems klausimams spręsti Komisija pasitelkia nepriklausomus ekspertus. Gauta medžiaga kaupiama, klasifikuojama ir Komisijos tarnybų rengiama posėdžiams. Visi posėdžiai protokoluojami ir įrašomi į garsąjuostę. Atsiskaitomaisiais 2003 metais įvyko: 13 plenarinių posėdžių, 1 neeilinis posėdis, 1 tarptautinė konferencija, 1 išvyka, 3 susitikimai. (Plenariniai posėdžiai: sausio 17 d.,vasario 14 d., kovo 28 d., balandžio 17 d., gegužės 9 d., gegužės 30 d., birželio 20 d., birželio 27 d., rugsėjo 12 d., rugsėjo 19 d., spalio 10 d., neeilinis (dėl Žvėryno malūno) lapkričio 14 d., lapkričio 21 d., gruodžio 19 d. IŠ VISO – 14 posėdžių. Tarptautinė konferencija "Gynybinis paveldas Lietuvoje" -rugsėjo 25, 26, 27 d. Kaune. Išvykstamasis posėdis Kaliningrade ir jo srityje - spalio 16-17 d.d. Komisijos susitikimai su LR kultūros ministre Roma Dovydėniene, su Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniais padaliniais dėl NKVAĮ naujos redakcijos, su paveldotvarkos specialistais bei restauratoriais - lapkričio 6 d.). 7. BENDRADARBIAVIMAS IR RYŠIAI SU VALSTYBĖS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS 7.1. Bendradarbiavimas su LR Seimu, Prezidentūra, LR Vyriausybe LR Seimui, Prezidentui bei Vyriausybei nuolat buvo teikiamos Komisijos posėdžių darbotvarkės. Posėdžiuose dažniausiai dalyvaudavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai (R.Kačkutė) arba jos nariai. Vyriausybę ar jos kanceliariją dažniausiai atstovavo N. Tumėnienė, atskirais atvejais - L.Vingelis, Premjero patarėjas A.Vapšys. Balandžio 8 d. Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė G.Drėmaitė Seimo plenariniame posėdyje atsiskaitė už 2002 metų Komisijos veiklą ir už 1999 – 2002 m. kadenciją. Seimas priėmė Nutarimą Nr. IX-1493 “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos ataskaitos ir tolimesnio jos darbo tobulinimo”. Pasibaigus antrai Valstybinės paminklosaugos komisijos kadencijai (1999-2003), parengta išsami veiklos ataskaita, kuri, gausiai iliustruota, išleista leidinėliu "Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999-2003 metų veiklos apžvalga". Leidinio pabaigoje pateiktos Komisijos narių nuomonės dėl Komisijos veiklos rezultatų, jos tobulinimo, įtakos valstybiniame kultūros paveldo apsaugos darbe. Leidinys įteiktas visiems LR Seimo nariams. Komisijos pirmininkas ar atskiri Komisijos nariai visuomet buvo kviečiami į Seimo iškilmingus posėdžius, jo rengiamas konferencijas, šventes. Glaudžiausiai buvo bendradarbiaujama su LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Beveik visuose komiteto posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi kultūros ir paveldo reikalai, dalyvaudavo Komisijos pirmininkas, o neretai ir atskiri Komisijos nariai. Iš svarbesnių posėdžių paminėtini: Vilniaus senamiesčio išsaugojimo problemos (sausio 15, 20), Komisijos naujos kadencijos formavimas (sausio 27, vasario 25, kovo 10, 19, balandžio 2), Etninės globos tarybos reorganizacijos problemos (balandžio 8), Muziejų įstatymo pakeitimai (gegužės 14), 2004 m. valstybės biudžeto formavimas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo keitimo įstatymo projekto tobulinimas. Dėl pastarojo įstatymo projekto bendradarbiauta kartu ir su Aplinkos apsaugos komitetu bei Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija (bendri posėdžiai). Atskirais klausimais Seimo komitetai prašydavo Komisijos nuomonės ar kvalifikuotos juridinės ekspertizės. Sprendžiant specialias problemas, Komisija taip pat talkino Seimo Antikorupcinei komisijai bei Seimo valdybai. Komisija sulaukdavo ir atskirų Seimo narių paklausimų (G.Dalinkevičius, J.Razma, I.Degutienė, J.Narvilienė ir kt.), į kuriuos buvo atsakoma išsamiai ir nedelsiant. Esant prezidentui V.Adamkui Komisijos pirmininkė bei atskiri Komisijos nariai (R.Pakalnis, Z.Kiaupa, K.N.Kitkauskas) buvo kviečiami į Prezidentūros šventinius renginius, pasitarimus konkrečioms problemoms spręsti (kartu su kultūros ministre). Prezidento V.Adamkaus dekretu G.Drėmaitė paskirta Adomo Mickevičiaus tarpprezidentinio (Lietuva-Lenkija) fondo nare. Beje, šis fondas veikia ir esant prezidentui R.Paksui. Šiuo metu Prezidentūra Komisijos veiklai nerodo dėmesio, nors Komisija teikia visų posėdžių darbotvarkes. Atskiri Komisijos nariai kaip ir anksčiau yra Lietuvos tūkstantmečio komisijos nariais ir teikia pasiūlymus Lietuvos tūkstantmečio direkcijai. Bendradarbiavimas su Vyriausybe dažniausiai vyksta per ministerijas ar jų departamentus. Atsiskaitomuoju laikotarpiu dalykiniai kontaktai, susitikimai, bendri posėdžiai ar pasikeitimas svarbesne informacija dažniausiai vyko su Kultūros ir Aplinkos ministerijomis, Kultūros vertybių apsaugos ir Valstybinio turizmo departamentais, su Viešųjų pirkimų tarnyba. Su Aplinkos ministerija kartu dirbta dėl integruotos paveldosaugos, dėl kultūros paveldo teritorinės apsaugos. Krašto apsaugos ministerija geranoriškai padėjo organizuoti tarptautinę konferenciją "Gynybinis paveldas Lietuvoje", dalykiškai prisideda prie kultūros paveldo saugojimo, apskaitos ir žymėjimo (archeologijos paminklų žemėlapis). 7.2. Bendradarbiavimas su apskritimis ir savivaldybėmis Apskritims Komisija teikia svarbesnius savo sprendimus (Nr.94 "Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo kultūros paveldo išsaugojimui"), atskirais paveldo apsaugos atvejais akcentuoja teisės aktų reikalavimus. Kai kurių apskričių vadovai prašo Komisijos nuomonės ar pagalbos saugant paveldą: Utenos apskritis kvietė (kovo 26 d.) pokalbiui dėl dvarų apsaugos, o Panevėžio apskritis parodė daug konkrečios iniciatyvos saugant siaurąjį geležinkelį. Visa svarbiausia Komisijos informacija nuolat buvo siunčiama ir visoms savivaldybėms. Tačiau rezultatyviam darbui ypač yra svarbūs betarpiški kontaktai. Komisijos pirmininko iniciatyva įvyko susitikimas su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu - Druskininkų meru R.Malinausku. Sutarta dėl nuolatinio bendradarbiavimo kultūros paveldo išsaugojimo srityje. Tiesioginiai dalykiniai susitikimai įvyko ir su Vilniaus, Kauno miestų, Kėdainių, Jurbarko Širvintų ir Vilniaus rajonų merais. Išskirtinis bendradarbiavimas vyksta su Vilniaus savivaldybe ir jos Senamiesčio atgaivinimo agentūra. Jos iniciatyva Komisija ne vieną kartą (birželio 5 d. ir spalio 27 d.) susitiko su Didžiosios Britanijos Edinburgo miesto senamiesčio apsaugos specialiste p.K.Thomson, pasikeista istorinių miestų apsaugos patirtimi ir žiniomis. 7.3. Bendradarbiavimas su UNESCO nacionaline komisija ir ICOMOS nacionaliniu komitetu Komisija aktyviai bendradarbiauja su UNESCO Lietuvos nacionaline komisija, - dažnai yra kviečiama į jos organizuojamus renginius, posėdžius, ypač svarstant Pasaulinio kultūros paveldo apsaugos reikalus, Kuršių nerijos apsaugą, Vilniaus senamiesčio išsaugojimo problemas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos bei Trakų istorinio nacionalinio parko siūlymus įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą ir kt. Šios komisijos sekretoriatas (A.Dirmaitė, D.Reikaitė) yra kviečiamas į Komisijos posėdžius ar renginius. Tarp abiejų komisijų nuolatos keičiamasi svarbesne dokumentacija. Komisijos pirmininkė G.Drėmaitė ir keli Komisijos nariai kartu iškilmingai paminėjo Ugnės Karvelis mirties metines (kovo 4 d.). Komisijos pirmininkas J.Glemža yra UNESCO nacionalinės komisijos narys ir kultūros komiteto pirmininkės pavaduotojas. UNESCO "Pasaulinės atminties" komiteto nare yra G.Drėmaitė. Svarstant Lietuvos kultūros paveldo apsaugą, tarptautinių juridinių dokumentų reikalavimus, reikšmingą darbą atlieka ICOMOS nacionalinis komitetas. Jos nariais yra Komisijos pirmininkas J.Glemža ir Komisijos kontrolės tarnybos vedėjas G.Jucys. 7.4. Bendradarbiavimas su bažnyčia Tęsiami kontaktai su Lietuvos katalikų bažnyčia, jos Vyskupų konferencija. Vasario 4 d. dalyvauta posėdyje pas kardinolą J.A.Bačkį dėl Vilniaus Arkikatedros remonto darbų. Komisija numatė 2004 m. išplėstinį posėdį su Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovais aptariant bažnytinio kultūros paveldo apsaugos, restauravimo ir apskaitos dalykus. Dalyvauta atskiroje išvykoje į Kalvarijos savivaldybę ir Kultūros vertybių apsaugos departamento organizuotame seminare dėl žydų religinio paveldo išsaugojimo Lietuvoje. 8. KITA KOMISIJOS NARIŲ IR DARBUOTOJŲ VEIKLA Komisija gauna kvietimus dalyvauti Lietuvos arba užsienio konferencijose, seminaruose kultūros paveldo apsaugos temomis. Ne visada galime kvietimus įvykdyti dėl finansinių kliūčių arba dėl užimtumo. Tačiau svarbesniuose renginiuose dalyvauta ir tuo įgaunama patirties, žinių ir kitų šalių kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo pavyzdžių. Balandžio 4 d. Trakų konferencijoje dėl galimybių įrašyti Trakų istorinį nacionalinį parką į Pasaulio paveldo sąrašą, pranešimą skaitė J.Glemža, konferencijoje dalyvavo G.Drėmaitė, J.Lapinskas, A.Gražulis, J.Skomskis. Gegužės 29-31 d. G.Drėmaitė ir Z.Kiaupa, finansavus Atviros Lietuvos ir S.Batoro fondams, dalyvavo Varšuvoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje aptarti kultūros paveldo restitucijos, privatizavimo klausimus, tautinių mažumų kultūros paveldo išsaugojimą, teisės aktų įgyvendinimo problemas. J.Glemža dalyvavo regioninėje istorinių miestų konferencijoje Vilniuje. Tarptautiniame pasaulio istorinių miestų simpoziume Graikijoje, Rodos mieste, J.Glemža atstovavo Vilniaus miestą ir skaitė pranešimą. Šią kelionę finansavo Vilniaus m. savivaldybė. Rugsėjo mėn. Norvegijoje Roros mieste R.Martinaitis dalyvavo UNESCO rengtoje konferencijoje 1972 m. "Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos" konvencijos 30-čiui paminėti ir aptarti ateities planus. Finansavo UNESCO nacionalinė komisija. Baltijos asamblėjos posėdyje Klaipėdoje dėl jūrinio paveldo apsaugos dalyvavo R.Martinaitis. Gruodžio mėn. konferencijoje, skirtoje L.Gucevičiaus 250 gimimo metinėms paminėti, pranešimą skaitė Z.Kiaupa, konferencijoje dalyvavo J.Glemža, A.J.Pilipavičius, A.Gražulis. 9. VALSTYBINĖS PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOS FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA Pagrindinis Valstybinės paminklosaugos komisijos, vykdančios kultūros vertybių apsaugos valstybės strategijos ir politikos formavimo ir šios politikos įgyvendinimo kontrolės programą, finansavimo šaltinis buvo ir išlieka valstybės biudžeto lėšos (priedas 1). Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1227) Valstybinei paminklosaugos komisijai biudžetiniai asignavimai, palyginus su 2002 metais, padidinti 47 tūkst. litų arba 7,9 procento, darbo užmokesčiui skirti asignavimai padidinti 11 tūkst.litų arba 2,8 procento. Skaičiuojant 2003 metų darbo užmokesčio lėšas papildomai numatyta Komisijos pirmininkui kompensacijai už nepanaudotas atostogas. 2003 metų išlaidų sąmatoje papildomai numatyta Komisijos narių darbui bei ne Vilniuje gyvenančių pakomisių narių kelionės ir nakvynės išlaidoms apmokėti, leidinio “Valstybinės paminklosaugos komisijos 1999-2003 metų veiklos apžvalga” parengimo ir spausdinimo išlaidoms, tarptautinės konferencijos “Gynybinis paveldas Lietuvoje” organizavimo išlaidoms. Taigi 2003 metais gauta asignavimų 638,8 tūkst.litų, iš jų darbo užmokesčiui 399,8 tūkst.litų. Gauti biudžetiniai asignavimai panaudoti pagal tikslinę paskirtį. 2004 m. sausio 1 d. kreditorinis įsiskolinimas sudarė 150,10 lito, iš jų -  UAB “Vilniaus energijai”- 149,57 lito, debitorinis įsiskolinimas sudarė 1024,37 litų dėl leidinių prenumeratos 2004 metams. 2003 m. sausio 1 d. Valstybinės paminklosaugos komisijos biudžetinėje sąskaitoje buvo 355,44 lito. 2004 m. sausio 2 d. mokėjimo pavedimu grąžintas biudžeto likutis. Valstybinė paminklosaugos komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, naudoja programai ir Komisijos reikmėms skirtas lėšas, kurių valdymas susijęs su finansine rizika. Atsižvelgiant į Komisijos vidaus tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių tarnybinius nuostatus, Komisijos darbuotojų pareigybių aprašymus bei kitus vidaus tvarkos dokumentus, 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-19-(1.3.) patvirtintos Valstybinės paminklosaugos komisijos finansų kontrolės taisyklės. Visos ūkinės operacijos vykdomos pagal LR viešųjų pirkimų įstatyme numatytas procedūras ir Komisijos pirmininko įsakymais “Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taikant įprastinę komercinę praktiką, taisyklių patvirtinimo” ir “Dėl viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo” patvirtintas taisykles. Atsižvelgiant į 2002-06-27 LR Seimo nutarimu Nr. IX-992 patvirtintą Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, Komisijoje aprašytos valstybės tarnautojų pareigybės ir patvirtintas viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Siekiant užtikrinti Komisijai priskirtų funkcijų vykdymą, didėjant strateginių užduočių apimčiai, ji pertvarkoma. 2003 metais papildomai sudarytos Architektūros ir urbanistikos, Archeologijos, Dailės ir Istorijos pakomisės bei speciali Valdovų rūmų atkūrimo ir jų paskirties ekspertų komisija. Pagrindinis uždavinys – organizuoti Komisijos veiklą taip, kad esamais darbo ištekliais bei esamomis lėšomis būtų galima susidoroti su neproporcingai darbuotojų skaičiui didėjančiu darbo krūviu. 2003 metais sumažinti 0,1 Sekretoriato archyvaro etato ir papildomai įvesta 0,5 Sekretoriato referento etato. Šiuo metu komisijoje yra 17,5 etato. Nuo 2002 m. liepos 1d. Valstybinės paminklosaugos komisijos viešojo administravimo valstybės tarnautojams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatyme numatytais valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo pakeitimais. Komisijos valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už tarnybos stažą. Darbo užmokestis Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkui ir nariams mokamas, vadovaujantis 2000-08-29 LR Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu Nr. VIII-1904. 2003 metais atlikome dalį administracinio pastato Rūdninkų g. 13 einamojo remonto darbų. Trūkstant lėšų pastato fasado, vartų ir kiemo remonto darbai atidedami. Komisijoje įdiegta informacinių technologijų sistema. 2003 metais palaipsniui ją tobulinome. 2003 metų gruodžio mėnesį Valstybinei paminklosaugos komisijai darbui su informacine Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema patikėjimo teise perduotas naujos kompiuterinės įrangos komplektas. 10. PRIEDAI 10.1. KOMISIJOS POSĖDŽIAI Svarbiausi klausimai svarstyti 2003 metų posėdžiuose: Eil. Nr. Posėdžio data Svarstyti svarbiausi klausimai Svarstymo išvada 1. 2003-01-19 1.   Komisijos 2003 metų veiklos programos projekto svarstymas. Visi Komisijos nariai. 2. Dėl archyvizuotų bažnytinių metrikų bei registracijos knygų neįrašymo į LR Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą. KPC 2002-12-13 raštas Nr.07-05-1071. A.Tyla, Z.Kiaupa. 3. Įrašymai į LR kultūros vertybių registrą. 3.1.      Siūlymai įrašyti į LR Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą. KPC 2002-12-13 raštas Nr.06-07-1070 (Šiluvos bažnyčia). B.Kulnytė, A.J.Pilipavičius, A.Bėkšta. 3.2.      Siūlymai įrašyti į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. KPC 2002-12-20 raštas Nr.04-03-1124 ir 2002-12-31 Nr.04-03-1154 (archeologija); A.Kuncevičius, E.Svetikas. KPC 2002-12-13 raštas Nr.05-03-1075 (laidojimai ir įvykiai); A.Tyla, Z.Kiaupa. KPC 2002-12-13 raštas Nr.06-09-1069 (Telšių pastatai ir kompleksai). J.Bučas, K.N.Kitkauskas, R.Pakalnis. 4. Kiti. Dėl KPC prašymo paskelbti paminklu Vilniaus universiteto pastatų kompleksą. Nutarta: 2003 m. Valstybinės paminklosaugos komisijos programos projektą koreguoti pagal pastabas ir teikti tvirtinti naujos kadencijos VPK. Nutarta: bažnytines metrikų bei registracijos knygas, kurios yra archyvuose neįrašyti į LR Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Nutarta: įrašyti Šiluvos bažnyčios objektus į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Nutarta:įrašyti objektus į NKV registrą. Bandužių kapinyno įrašymą atidėti. Nutarta: įrašyti KPC 2002-12-13 rašto Nr.05-03-1075 (laidojimai ir įvykiai) objektus į NKV registrą. Nutarta: įrašyti į NKV registrą Telšių pastatus ir jų kompleksus. Nutarta: pritarti. Valstybinės paminklosaugos komisijos nariai siūlo patikslinti kai kuriuos universiteto istorinius duomenis. 2. 2003-02-14 1. Dėl specialiai saugomų kultūros vertybių registro. 2003-01-27 KPC raštas Nr.(1.1)-2-46.  Visi Komisijos nariai. 2. Informacija apie Komisijos archeologijos pakomisės 2001-2002 m. darbą. A.Kuncevičius. 3. Siūlymai įrašyti į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 3.1. Į statinių ir statinių kompleksų sąrašus: KPC 2003-01-22 raštas Nr. (7.9)-2-39 (Kauno namai). J.Bučas, J.Juozaitienė. 3.2. Į statinių ir statinių kompleksų sąrašus: KPC 2002-12-31 raštas Nr. 06-07-1153 (Vilniaus cerkvės ir vienuolynai). A.Bėkšta, A.Kuncevičius. 3.3. Į statinių ir statinių kompleksų sąrašus: KPC 2002-12-31 raštas Nr. 06-09-1152 (Vilniaus namai). A.Tyla, Z.Kiaupa. 3.4. Į statinių sąrašą: KPC 2003-01-09 raštas Nr. (7.9)-2-4 (Vilniaus namai). K.N.Kitkauskas, A.J.Pilipavičius. 3.5. Į statinių kompleksų sąrašą: KPC 2003-01-14 raštas Nr. (7.4)-2-15 (Dvarai). G.Drėmaitė, R.Pakalnis. 3.6. Į statinių kompleksų sąrašą: 2003-01-14 raštas Nr. (7.9)-2-14 (Vilniaus namai). Z.Kiaupa, A.Tyla. 4. Sprendimo dėl Kuršių nerijos apsaugos svarstymas ir priėmimas skubos tvarka. G.Drėmaitė, R.Pakalnis. 5.Valstybinės paminklosaugos komisijos narių nuomonės dėl LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujos redakcijos. IXP-2281. Nutarta: pavesti KPC rengti kultūros vertybių sąrašą, kurias reikėtų ypatingai saugoti ekstremalių situacijų sąlygomis. Parengti tokio sąrašo sudarymo kriterijus. Nutarta: pritarti archeologijos pakomisės darbui. Nutarta: pritarti KPC siūlymui įrašyti į NKV registrą Kauno namus pagal sąrašą. Nutarta: pritarti KPC siūlymui įrašyti į NKV registrą Vilniaus cerkves ir vienuolynus pagal pateiktą sąrašą. Nutarta: pritarti siūlymui įrašyti Vilniaus namus pagal pateiktą sąrašą į NKV registrą. Nutarta: pritarti KPC siūlymui įrašyti į NKV registrą dvarų sodybas pagal sąrašą. Nutarta: pritarti siūlymui įrašyti Vilniaus namus į NKV registrą. Nutarta: priimti Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimą dėl Kuršių nerijos apsaugos; ištaisyti netikslumus. Galutinį tekstą patvirtinti Komisijos nariams A.Tylai ir R.Pakalniui. (2003-02-14 sprendimas Nr. 91). Nutarta: pateiktos atskiros Komisijos narių nuomonės bei pastabos. 3. 2003-03-14 1. Naujos Valstybinės paminklosaugos komisijos kadencijos pristatymas, supažindinimas su Komisijos darbo tvarka, Sekretoriato ir Kontrolės tarnybomis. G.Drėmaitė. 2. Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai. Visi Komisijos nariai, rinkimų procedūrai vadovauja LR Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto narys E.Kaniava. 3. Valstybinės paminklosaugos komisijos Archeologijos bei Architektūros pakomisių vadovų rinkimai. 3.1. Dėl komisijos, kuri parengtų pakomisių reglamentus ir nuostatus. 4. Valstybinės paminklosaugos komisijos 2003 m. darbo plano aptarimas. Visi Komisijos nariai. Supažindinta. Nutarta: pateikti balsavimo (III turo) rezultatus, prašyti LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atsižvelgti į juos. Nutarta: posėdžio metu Valstybinė paminklosaugos komisija neišrinko Archeologijos pakomisės pirmininko; 2003-03-21 Archeologijos pakomisės posėdyje laikinuoju pirmininku išrinktas Komisijos narys E.Jovaiša. Nutarta: paskirti Valstybinė paminklosaugos komisija pakomisių reglamentų ir nuostatų rengimo komisiją: A.Bėkšta (pirmininkas), E.Jovaiša, S.Vadišis. Balsuota vienu balsu. Nutarta: darbo planą papildyti ir aptarti tolimesniuose posėdžiuose. Artimiausią posėdį skelbti kovo 28 d. ir svarstyti Kultūros vertybių apsaugos departamento 2002 m. ataskaitą. 4. 2003-03-28 1. 2002 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento ataskaita. 2003-02-17 Kultūros vertybių apsaugos departamento raštas Nr.(1.23.)-2-227 ir 2003-03-13 Kultūros paveldo centro raštas Nr.(1.3.)-2-240. Visi Komisijos nariai. 2. Skelbimo Lietuvos Respublikos kultūros paminklu aprobavimas: Vilniaus Alumnatas. 2003-02-24 KPC raštas Nr. (7.7.)-2-150. K.N.Kitkauskas, Z.Kiaupa. 3. Įrašymai į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. 3.1.      Objektų, siūlomų įrašyti į LR Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą, aprobavimas: Kauno muzikinio teatro interjeras. 2003-02-07 KPC raštas Nr.(8.5.)-2-108.  A.Miškinis, A.Bėkšta. 3.2.      Objektų, siūlomų įrašyti į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: Archeologinės vietos. 2003-02-03 KPC raštas Nr.(5.3.)-2-66 ir 2003-03-06 KPC raštas Nr. (5.3.)-2-215. M.Michelbertas, E.Jovaiša. Laidojimai ir Įvykių vietos. 2003-02-24 KPC raštas Nr. (6.5.)-2-141.  Z.Kiaupa, V.Šimėnas. Statiniai Vilniaus senamiestyje. 2003-02-06 KPC raštas Nr.(7.7.)-2-96. K.N.Kitkauskas, S.Vadišis. Dvarų sodybos. 2003-02-04 KPC raštas Nr. (7.4.)-2-84. R.Pakalnis, A.Miškinis. Statiniai ir jų kompleksai Vilniaus senamiestyje. 2003-02-03 KPC raštas Nr. (7.8.)-2-69. A.J.Pilipavičius, J.Glemža. 4. Komisijos 2003 metų veiklos programos aptarimas. Visi Komisijos nariai. 5. Kiti. 5.1. Dėl Vilniaus vietinio registro. 5.2.      Dėl NKVAĮ naujos redakcijos. 5.3.      Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos pakomisių steigimo. 5.4. Dėl etnoarchitektūros kriterijų. 5.5.      Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos monitoringo Valdovų rūmų atidengtų liekanų apsaugai stebėti. 5.6.       Dėl Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Nutarta: KVAD ir KPC 2002 m. ataskaitoms pritarti. Probleminius klausimus pateikti Komisijos posėdžiui ir juos svarstyti.  Už pasiūlymą balsuota vienbalsiai. Nutarta: balsuota už tai, kad Vilniaus alumnatas būtų skelbiamas kultūros paminklu – 10 Komisijos narių. Balsuojama: už Kauno muzikinio teatro interjerų įrašymą į KKV registrą – visi Komisijos nariai. Nutarta: KPC siūlomas archeologines vietas įrašyti į NKV registrą. Tikslinti pastebėtus trūkumus. Nutarta: į NKV registrą įrašyti laidojimo ir įvykių vietas. Nutarta: Vilniaus senamiesčio statinius įrašyti į NKV registrą. Nutarta: dvarų sodybas įrašyti į NKV registrą. Nutarta: Vilniaus senamiesčio statinius ir jų kompleksus įrašyti į NKV registrą. Nutarta: pastabų ir pasiūlymų sąvadą pateikti kitam Komisijos posėdžiui. Nutarta: pritarti Vilniaus vietinio registro tvarkai ir sąrašui. Nutarta: Valstybinės paminklosaugos komisijos posėdyje naująją NKVA įstatymo redakciją svarstyti 2003m. balandžio 17 d. Nutarta: pritarti pakomisių steigimo principams, tikslams – teikti išvadas Komisijos posėdžiams. Darbo grupei pavesti rengti bendruosius nuostatus. Nutarta: pateikti Komisijos nariams – A.Miškiniui ir V.Šimėnui etnoarchitektūros kriterijų vertinimą ir tvarkas. Kitame posėdyje jie pateiks savo nuomonę. Nutarta: Valstybinė paminklosaugos komisija Valdovų rūmų monitoringą stabdo, tačiau mūrų liekanų išsaugojimo būklė lieka Komisijos akiratyje. Nutarta: Prašyti Lietuvos muziejų asociacijos išvadų dėl muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. 5. 2003-04-17 1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IXP-2281 svarstymas. Visi Komisijos nariai. 2.         Etnoarchitektūros vertinimo kriterijai ir tvarka. 2003-02-28 KPC raštas Nr.(7.5.)-2-182. V.Šimėnas, A.Miškinis. 3.         Neįrašymas į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: 3.1.      Dailininko Vinco Grybo tėviškės sodyba. KPC 2003-02-04 raštas Nr.(7.7.)-2-85. R.Pakalnis, Z.Kiaupa. 3.2.      Technikos paveldo objektai. KPC 2003-02-07 raštas Nr.(8.5.)-2-109. A.Bėkšta, S.Vadišis. 4.         Įrašymai į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: 4.1. Vargonai. KPC 2003-02-07 raštas Nr.(8.6.)-2-110. A.J.Pilipavičius, G.Drėmaitė. 4.2. Kretingos vienuolyno, bažnyčios ir gimnazijos ansamblis. KPC 2003-02-05 raštas Nr.(8.5.)-2-88. J.Glemža, M.Michelbertas. 4.3. Bukantės koplyčia. KPC 2003-03-17 raštas Nr.(7.4.)-2-254. V.Šimėnas, A.Bėkšta. 4.4. Statiniai ir jų kompleksai (Varniuose, Kybartuose ir kt.). KPC 2003-02-03 raštas Nr.(7.10.)-2-75. A.Miškinis, E.Jovaiša. 4.5. Užupio namai. KPC 2003-02-11 raštas Nr.(11.1.)-2-119. Z.Kiaupa, K.N.Kitkauskas. 4.6. Vilniaus statinių kompleksai. KPC 2003-04-08 raštas Nr.(7.10.)-2-298. K.N.Kitkauskas, S.Vadišis. 4.7. Vilniaus namai, rūmai bei jų kompleksai. KPC 2002-12-12 raštas Nr.06-10-1067. A.J.Pilipavičius, G.Drėmaitė. 5.         Valstybinės paminklosaugos komisijos 2003 m. veiklos patikslintos  programos aptarimas ir patvirtinimas. Visi Komisijos nariai. 6. Komisijos narių susitikimas su Kultūros ministre. Nutarta: informuoti LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisiją ir Kultūros ministrę apie tai, kad šio NKVA įstatymo projekto naują redakciją parengti iki š.m. birželio 1 d. yra nerealu. Taisyti pateiktąjį projektą pagal pareikštas Komisijos narių pastabas, kviečiant į darbo grupę specialistus. Nutarta: Valstybinė paminklosaugos komisija pritaria etnoarchitektūros vertinimo kriterijams ir tvarkai. Atsižvelgti į pastabas. Redaguoti. Dokumentą laikyti pagrindu. Nurodyti jo paskirtį. Nutarta: skulptoriaus V.Grybo tėviškės sodybą neįrašyti į LR NKV registrą. Pažymėti vietovę. Nutarta: technikos objektus neįrašyti į NKV registrą pagal KPC 2003-02-07 rašto Nr.(8.5.)-2-109 sąrašą. Nutarta: vargonus įrašyti į LR NKV registrą pagal KPC raštą Nr. (8.6.)-2-110. Nutarta: Kretingos vienuolyno, bažnyčios ir gimnazijos ansamblio įrašymui į LR NKV registrą pritarti. Nutarta: pritarti Bukantės koplyčios įrašymui į NKV registrą. Nutarta: pritarti statinių ir jų kompleksų Varniuose, Kybartuose ir kt. įrašymui į LR NKV registrą pagal KPC 2003-02-03 raštą Nr. (7.10.)-2-75. Nutarta: pritarti Užupio namų įrašymui į NKV registrą. Nutarta: pritarti Vilniaus statinių kompleksui įrašymui Į LR NKV registrą. Nutarta: pritarti Vilniaus namų, rūmų ir jų kompleksų įrašymui į NKV registrą pagal KPC 2002-12-12 raštą Nr.06-10-1067 su pastaba. Nutarta: parengti Valstybinės paminklosaugos komisijos 2003 m. veiklos patikslintą programą pagal pastabas ir teikti VPK nariams. Po to laikyti programą priimta. Visus finansinius kultūros vertybių tvarkymo klausimus svarstyti gegužės mėnesį. Svarstyti NKVAĮ naują redakciją. 6. 2003-05-09 1. Integruotos paveldosaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Paveldosaugos prioritetai. Komisijos narių nuomonės. 2. LR Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aptarimas. S.Vadišis, A.Bėkšta. 3.         Informacija apie III Kultūros kongreso rezoliucijas paveldo apsaugos klausimais kartu su Vilniaus senamiesčio būklės įvertinimu. J.Glemža. 4.         Kiti. 4.1.      Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos pakomisių sudarymo bendrųjų principų. 4.2. Valstybinės paminklosaugos komisijos 2003 m. veiklos programa. 4.3.      Kultūros ministerijos 2003-05-05 raštas Nr. S2-1033 “Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą”. 4.4.      Dėl KPC 2003-04-29 rašto Nr. (7.10.)-2-343 “Dėl Moniūnų vėjo malūno su technologine įranga (S94K) išbraukimo iš NKV registro”. 4.5.      Dėl J.Pilsudskio vardo gatvės pavadinimo Vilniaus r. Pikeliškėse (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003-04-29 raštas Nr. S1-294-(1.7.). Nutarta: Komisijos posėdžiui pateikto integruotos paveldosaugos politikos projekto nesvarstyti; Susipažinti su naujai teikiamu J.Bučo variantu; jį analizuoti kitame Komisijos posėdyje gegužės 30 d. Nutarta: Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui iš esmės pritarti. LR Seimui ir Kultūros ministerijai teikti Komisijos narių pastabas. Raštą koreguoti – S.Vadišiui ir A.Bėkštai. Informuojama apie Kultūros kongreso rezoliucijas. Nepaskelbta rezoliucija ir dėl Vilniaus senamiesčio būklės. Siūlo Komisijos nariams susipažinti su pateiktais dokumentais. Nutarta: 1. Darbo grupei kai kuriuos nuostatų punktus pataisyti pagal Komisijos narių pastabas. 2. Galutinį dokumentą tvirtinti kitame posėdyje. 3. Pateiktam pakomisių steigimo nuostatų dokumentui pritarti iš esmės. Išklausyta Komisijos narių informacija. Nutarta: patvirtinti patikslintą 2003 m. veiklos programą. Nutarta: siūlymą įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą svarstyti kitame Komisijos posėdyje išklausius TINP direktoriaus informaciją. Nutarta: Valstybinė paminklosaugos komisija neprieštarauja, kad Moniūnų vėjo malūnas būtų išbrauktas iš NKV registro. Nutarta: Valstybinė paminklosaugos komisija dėl J.Pilsudskio vardo suteikimo gatvės pavadinimui nuomonės  nepareiškia, nes tai ne jos kompetencija. Dėl kitų rašto teikiamų klausimų – pritaria. 7. 2003-05-30 Posėdžio I-oji dalis 1. Dėl kultūros paveldo apsaugai ir tvarkymui skiriamo valstybės biudžeto formavimo principų. J.Glemža. 2. Integralios paveldosaugos politikos tikslai ir uždaviniai (paveldosaugos prioritetai planuojami svarstyti kitame posėdyje). J.Bučas, J.Glemža. 3. Kiti klausimai: 3.1. Trakų istorinio nacionalinio parko įrašymo į Pasaulio kultūros paveldo kandidatų sąrašą (pagal UNESCO LT ambasadorės ir Kultūros ministrės raštus); TINP direktorius G.Abaravičius, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Kultūros ministerija. 3.2.      Valstybinės paminklosaugos komisijos pakomisių bendrųjų nuostatų (jau patikslintų) patvirtinimas; A.Bėkšta, M.Michelbertas. 3.3.      Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos pavaduotoj …