STATISTIKOS DEPARTAMENTO

STATISTIKOS DEPARTAMENTO STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO VIENKARTINIO LAPO VŽŪS-2010 FORMOS PATVIRTINIMO 2010 m. sausio 28 d. Nr. DĮ-36 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo“ (Žin., 2009, Nr. 67-2700) nuostatas ir atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 (OL 2008 L 321, p. 14), 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1200/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo nuostatos, susijusios su gyvulių vieneto koeficientais ir rodiklių apibrėžtimis (OL 2009 L 329, p. 1): 1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo vienkartinio lapo VŽŪS-2010 formą (pridedama). 2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. DĮ-108 „Dėl Bandomojo žemės ūkio surašymo lapo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 41-1612). L. e. generalinio direktoriaus pareigas                         Vilija Lapėnienė _________________ Forma patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 28 d. Nr. DĮ-36 LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO LAPAS VŽŪS-2010 VIENKARTINIS (pav.) _________________ Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio 1 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO PAPILDOMAS LAPAS (pav.) _________________ Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio 2 priedas ŪKINIAI PASTATAI IR ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA (pav.) _________________ Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio 3 priedas SMULKIŲJŲ ŪKIŲ ANKETA (pav.) _________________ Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio 4 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO LAPO NEUŽPILDYMO PRIEŽASTYS Savivaldybės                                                                       Seniūnijos pavadinimas ...............................................................        pavadinimas...................................... Surašinėtojo vardas, pavardė, numeris......................................................................................... Neužpildymo priežasties kodas Pavadinimas 1 Nevykdo veiklos (nutraukė žemės ūkio veiklą, likviduotas, bankrutavęs, žemė parduota, dovanota ir pan.) 2 Laikinai nutraukė veiklą, ketindamas ją atnaujinti (žemė išnuomota, ūkininkaujantis asmuo serga, naujakuriai ir pan.) 3 Nerastas 4 Kita (nurodyti, jei ūkininkaujantis asmuo atsisako teikti informaciją) Ūkio identifikavimo sąlyginis kodas Ūkio valdos kodas Vardas Pavardė Neužpildymo priežasties kodas 1 2 3 4 5 Ūkio identifikavimo sąlyginis kodas Ūkio valdos kodas Vardas Pavardė Neužpildymo priežasties kodas 1 2 3 4 5 Surašinėtojo parašas _______________________________ _________________ Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio 5 priedas INFORMACIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO (surašymo lapas VŽŪS-2010 vienkartinis) STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 (OL 2008 L 321, p. 14); 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1200/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų ir žemės ūkio gamybos metodų tyrimo nuostatos, susijusios su gyvulių vieneto koeficientais ir rodiklių apibrėžtimis (OL 2009 L 329, p. 1); Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048;1999, Nr. 114-3299); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo“ (Žin., 2009, Nr. 67-2700). STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinis žemės ūkio surašymas – ištisinis tyrimas, kurio metu apklausiami ūkininkų ir šeimos ūkiai bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Statistiniai duomenys iš ūkininkų ir šeimos ūkių renkami apklausos būdu. Tiriamasis laikotarpis – statistiniai duomenys įrašomi birželio 1 d. būklės (išimtys – ūkio darbuotojų skaičius ir žemės ūkio gamybos metodų rodikliai (tiriamasis laikotarpis – 12 mėn. iki surašymo metų birželio 1 d.). Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo tikslas – nustatyti ūkininkaujančių asmenų skaičių ir jų pasiskirstymą ūkių kategorijomis administraciniuose teritorijos vienetuose ir seniūnijose, gauti statistinius duomenis apie ūkininkavimo tikslus, ūkyje naudojamą žemę, sodus ir uogynus, pasėlius, naudojamą žemės ūkio techniką ir pastatus, kitus verslus, sužinoti užimtųjų skaičių ir jų darbo trukmę, surinkti statistinę informaciją apie taikomus žemės ūkio gamybos metodus. STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo statistinė informacija skelbiama: pranešimuose spaudai (pradedant 2010 m. gruodžio mėn.), Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetinėje (2011 m. vasario mėn.), atskirame Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatų leidinyje (2012 m. gruodžio mėn.), statistikos leidiniuose „Žemės ūkis“ (2012 m. spalio mėn.), Lietuvos statistikos metraštyje (2012 m. lapkričio mėn.), Europos Bendrijų statistikos tarnybos duomenų bazėje, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazėje ir interneto svetainėje www.stat.gov.lt. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai skelbiami tik suvestinėse šalies mastu, pagal apskritis, savivaldybes ir seniūnijas. STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis: „Fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba oficialiosios statistikos darbų programa.“ STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ _________________ Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo VŽŪS-2010 vienkartinio 6 priedas PAAIŠKINIMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS 2010 METŲ VISUOTINIO ŽEMĖS ŪKIO SURAŠYMO LAPUI VŽŪS-2010 VIENKARTINIAM IR JO PRIEDAMS PILDYTI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo (toliau – surašymas) objektas yra ūkis (žemės ūkio valda), technine ir ekonomine prasme savarankiškas vienetas, turintis vieną vadovą, gaminantis žemės ūkio produktus arba žemės ūkio produktams gaminti nenaudojamą žemę išlaikantis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės. Ūkis gali gaminti ir papildomus ne žemės ūkio produktus ar teikti paslaugas. 2. Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapą VŽŪS-2010 vienkartinį (toliau – surašymo lapas) pildo visi ūkiai, žemės valdoje turintys ne mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų (be kitiems asmenims išnuomotos žemės). Jei ūkis žemės valdoje turi mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų, surašymo lapas pildomas tik tuo atveju, jei per kalendorinius metus iš žemės ūkio veiklos gautos pajamos sudaro ne mažiau kaip 5000 Lt. Jei surašymo metu ūkis turi mažiau nei 1 ha žemės ūkio naudmenų, ir jo žemės ūkio produktų pardavimo pajamos sudaro mažiau kaip 5000 Lt, turi būti pildomas surašymo lapo 3 priedas „Smulkiųjų ūkių anketa“. 3. Surašymo lape pateikiami statistiniai duomenys apie ūkio darbuotojus, dirbusius per paskutinius dvylika mėnesių (nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.). 4. Ūkininkų ir šeimos ūkius apklausia surašinėtojai. Ūkiai gali būti apklausti seniūnijoje pasėlių deklaravimo metu arba surašinėtojui lankantis ūkyje. Taip pat ūkiai gali patys užpildyti elektroninę surašymo lapo formą ir gegužės–birželio mėn. pateikti internetu per Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) statistinių ataskaitų elektroninio surinkimo sistemą. 5. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės turi pačios užpildyti surašymo lapą ir gegužės-rugpjūčio mėn. pateikti seniūnijoje dirbančiam žemės ūkio surašymo darbuotojui arba paštu atsiųsti surašymo lape nurodytu adresu. Taip pat žemės ūkio bendrovės ir įmonės gali užpildyti elektroninę surašymo lapo formą ir gegužės–birželio mėn. pateikti internetu per Statistikos departamento statistinių ataskaitų elektroninio surinkimo sistemą. 6. Apklausiant ūkininkaujantį asmenį, o jo nesant – sutuoktinį ar kitą pilnametį šeimos narį, nereikalaujama atsakymų pagrįsti dokumentais. Tačiau prireikus, pvz., prašant nurodyti nuosavos žemės plotus, galima remtis asmens arba žemės nuosavybės dokumentais. Neaiškius klausimus privalo paaiškinti surašinėtojas. Jei tuo metu, kai ūkyje lankosi surašinėtojas, nėra asmenų, galinčių atsakyti į surašymo klausimus, surašinėtojas turi pakartotinai aplankyti ūkį, prieš tai pranešęs apsilankymo laiką. 7. Ūkį sudaro ūkio darbuotojai, visi dirbami ar prižiūrimi žemės plotai, inventorius. Išnuomoti plotai surašomi tuose ūkiuose, kurie juos nuomojasi. 8. Surašymo lapo adreso dalyje turi būti įrašomi žemės ūkio bendrovės ar įmonės duomenys (ūkio valdos kodas, įmonės pavadinimas, įmonės kodas Juridinių asmenų registre, pagrindinės veiklos kodas, adresas, telefono numeris, ūkio centro adresas) arba ūkininkaujančio asmens, esančio ūkių sąraše, duomenys (ūkio identifikavimo sąlyginis kodas, ūkio valdos kodas, vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, ūkio centro adresas). Žemės ūkio bendrovės ir įmonės ūkio identifikavimo sąlyginį kodą įrašo surašymo darbuotojas, priėmęs užpildytą surašymo lapą. Tais atvejais, kai surašymo lapas pildomas naujam ūkiui, kurio nebuvo ūkių sąraše (jei atsirado naujas ūkis), adreso dalyje įrašomi visi naujojo ūkininkaujančio asmens duomenys, tik ūkio identifikavimo sąlyginis kodas lieka neužpildytas. 9. Ūkio identifikavimo sąlyginis kodas – tai Statistikos departamento ūkiui suteiktas sąlyginis kodas, nurodytas ūkių, kuriuos turi apklausti surašinėtojas, sąraše. 10. Ūkio valdos kodas – tai žemės ūkio ir kaimo valdos identifikavimo kodas, suteiktas valdai, ją įregistravus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. 11. Jei ūkininkaujantis asmuo (fizinis asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį, ar kitas žemės naudotojas, neįregistravęs ūkininko ūkio) oficialiai turi kelis vardus ar kelias pavardes, įrašomi visi. Jei jų neįmanoma sutalpinti į tam skirtą eilutę, įrašomas paties asmens nurodytas vardas. Vardas ir pavardė įrašomi didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. 12. Jei surašymo lapą pildo bendrovė ar įmonė, turi būti įrašytas įmonės pavadinimas. Įrašomas juridinio asmens (žemės ūkio bendrovės, individualiosios įmonės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, valstybės ir savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ir pan.) pavadinimas. Įmonės teisinė forma žymima tokiomis santrumpomis: AB – akcinė bendrovė; UAB – uždaroji akcinė bendrovė; ŽŪB – žemės ūkio bendrovė; KŽŪB – kooperatinė žemės ūkio bendrovė; K – kooperatyvas; VšĮ – viešoji įstaiga; IĮ – individualioji įmonė; TŪB – tikroji ūkinė bendrija; KŪB – komanditinė ūkinė bendrija; VĮ – valstybės įmonė; SĮ – savivaldybės įmonė. Tarp žodžių eilutėse paliekami tarpai. Visas įmonės pavadinimas įrašomas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. 13. Jei surašymo lapą pildo bendrovė ar įmonė, įrašomas žemės ūkio bendrovės, individualiosios įmonės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, valstybės ir savivaldybių įmonės ir pan. kodas, suteiktas įregistruojant juridinį asmenį Juridinių asmenų registre. Šį kodą sudaro 9 skaičiai. Jei apklausiamas ūkininko ar šeimos ūkis, ši eilutė nepildoma. 14. Pagrindinės veiklos kodas (EVRK) turi būti įrašytas tik tuo atveju, jei surašymo lapą pildo žemės ūkio bendrovė ar įmonė. Tai įmonės vykdomos pagrindinės veiklos kodas, nurodytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.), patvirtintame Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119- 4877). Nurodomas tik pagrindinės veiklos kodas. Jei apklausiamas ūkininko ar šeimos ūkis, ši eilutė paliekama neužpildyta. 15. Ūkio adresas įrašomas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Nurodoma ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta, o juridinių asmenų – buveinės adresas. Savivaldybės, seniūnijos, gatvės pavadinimai rašomi kilmininko linksniu, o vietovės pavadinimas -vardininko linksniu. 16. Jei yra, įrašomas telefono numeris. Nurodant telefono numerį, įrašomas miesto kodas ir telefono numeris, pvz., 856653421, 852000000, arba mobiliojo telefono numeris, pvz., 853718421. 17. Ūkio adreso dalyje turi būti nurodomas ūkio centro adresas: nurodomas savivaldybės, seniūnijos ir vietovės pavadinimas. 18. Ūkio centras – tai vieta, kurioje pagaminama visa ūkio žemės ūkio produkcija arba didžioji jos dalis. Surašymo lapo adreso dalyje nurodomas ūkio centro adresas – ūkio centro buvimo vieta (savivaldybė, savivaldybės kodas, seniūnija, vietovė). Ūkio centru gali būti: 18.1. ūkinis pastatas, kuriame laikomi gyvuliai, ar kitas žemės ūkio gamybai naudojamas statinys (konstrukcija), pvz., šiltnamis, jei jame pagaminama visa arba didžioji dalis ūkio žemės ūkio produkcijos; 18.2. didžiausias ūkio ariamos žemės plotas; 18.3. ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta, jei ji nutolusi nuo vietos, kurioje pagaminama visa ūkio žemės ūkio produkcija arba didžioji jos dalis, ne daugiau kaip 5 km. 19. Ūkio žemės plotai (taip pat ir ūkiniai gyvūnai) gali būti vienoje arba keliose savivaldybėse. Kai ūkio žemės plotai ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra keliose savivaldybėse, pildomas surašymo lapas ir 1 priedas „Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo papildomas lapas“ (toliau – surašymo papildomas lapas). Surašymo papildomų lapų (užpildytų 1 priedų) skaičius priklauso nuo to, keliose savivaldybėse išsidėsčiusi ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai. 20. Surašymo lapas pildomas aiškiai, netaisant ir nebraukant, kiek tai yra įmanoma. 21. Į surašymo lapą rašoma: 21.1. Laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, ūkinių pastatų plotas ir talpa, žemės ūkio technikos ir įrenginių skaičius, ūkio darbuotojų, namų ūkio narių, nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius, laikinų samdomųjų darbuotojų bei tiesiogiai ūkio nepasamdytų asmenų ūkyje dirbtų darbo dienų skaičius rašomas sveikaisiais skaičiais. 21.2. Žemės plotai nurodomi dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. 21.3. Tuose klausimuose, kuriuose reikia pasirinkti vieną ar keletą variantų, langelis žymimas „ V „ ženklu. 22. Jei surašymo lapo užpildyti neįmanoma, surašymo lapo 4 priede „Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo lapo neužpildymo priežastys“ įrašomas ūkio identifikavimo sąlyginis kodas, ūkio valdos kodas, ūkininkaujančio asmens vardas, pavardė, pažymimas vienas iš nurodytų surašymo lapo neužpildymo priežasčių kodų: 22.1. Nevykdo veiklos (1) žymima tada, kai per apklausą paaiškėja, kad ūkio nebeliko, t. y. ūkis visiškai nutraukė žemės ūkio veiklą, buvo likviduotas, bankrutavo, žemė buvo parduota, dovanota, ūkininkaujantis asmuo mirė. Taip pat ūkis gali nutraukti žemės ūkio veiklą dėl visiško pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos (tuo atveju, kada ūkininkaujantis asmuo visą savo ūkį dovanoja, parduoda ar kitaip perduoda kitam asmeniui, sau nepasilikdamas nei žemės, nei gyvulių ar paukščių). 22.2. Laikinai nutraukė veiklą, ketindamas ją atnaujinti (2) žymima tada, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių ūkis laikinai nevykdo žemės ūkio veiklos. Nevykdyti žemės ūkio veiklos ūkis gali dėl to, kad išnuomojo žemę kitam ūkiui, susirgo ūkininkaujantis asmuo, ūkyje vyksta įsikūrimo darbai ir pan. 22.3. Nerastas (3) žymima tuo atveju, kai nurodytu adresu ūkininkaujančio asmens arba kito pilnamečio šeimos nario, galinčio atsakyti į surašymo lapo klausimus, neįmanoma rasti. 22.4. Kita (4) gali būti pažymėta tik tada, kai ūkininkaujantis asmuo atsisako teikti statistinius duomenis, ignoruoja surašinėtoją ar pan. II. SURAŠYMO LAPO PILDYMAS 23. Pildant surašymo lapo I skyrių „Ūkio duomenys“, turi būti nurodyta, ar ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra keliose savivaldybėse. Jei ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra ne vienoje savivaldybėje, būtina nurodyti surašymo papildomų lapų (užpildytų 1 priedų) skaičių. Jei ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra vienoje savivaldybėje, surašymo papildomų lapų (1 priedo) pildyti nereikia. 24. Jei ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai yra ne vienoje, o keliose savivaldybėse, būtina pildyti surašymo lapą ir tiek surašymo papildomų lapų (1 priedas), keliose savivaldybėse yra ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai. Surašymo lape įrašomas ūkio žemės plotas ir ūkiniai gyvūnai, esantys toje savivaldybėje, kurioje yra ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta (t. y. kuri savivaldybė įrašoma surašymo lapo adreso dalyje). 25. Gali būti, kad toje savivaldybėje, kurioje yra ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta, ūkis neturi žemės ar ūkinių gyvūnų. Tuomet surašymo lapo adreso dalyje įrašomas ūkininkaujančio asmens adresas; ūkio centro adresas ir toliau pildomas tas pats surašymo lapas, nurodant, kurioje savivaldybėje yra ūkio žemė ir (ar) ūkiniai gyvūnai bei užpildant reikiamus laukus surašymo lape. 26. Ūkio kategorija (2 klausimas) – nurodomas ūkio statusas: 26.1. Įregistruotas ūkininko ūkis (1) -tai ūkis, nustatyta tvarka įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Toks ūkis neturi juridinio asmens teisių. Ūkininkas yra fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla ir miškininkyste savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje. 26.2. Šeimos ūkis (2) – tai neįregistruotas Ūkininkų ūkių registre ūkis, kuriame vyrauja ūkininko ir jo šeimos narių (partnerių) darbas. 26.3. Žemės ūkio bendrovė (3) – tai fizinių asmenų pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 24-637) privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. 26.4. Ūkinė bendrija (4) – kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo. 26.5. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (5) – įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. 26.6. Valstybės įmonė (6) – iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 26.7. Savivaldybės įmonė (7) – iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 26.8. Kooperatinė bendrovė (8) – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) valdyme. 26.9. Individualioji įmonė (9) – neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. 26.10. Kita įmonė (viešoji įstaiga, valstybinė biudžetinė įstaiga ir kt.) (10) – žymima tuomet, jei ūkio kategorijos nėra tarp išvardytų įmonių kategorijų. Tai gali būti viešoji įstaiga (pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo), valstybės biudžetinė įstaiga (žemės ūkio mokykla, technologijų ir verslo mokykla, politechnikos mokykla, kolegija, profesinio rengimo centras, universitetas, institutas, tyrimų stotis, globos namai, pensionatas ir kt.), kitas juridinių ir fizinių asmenų ūkis ir pan. 27. Ūkininkaujantis asmuo (3 klausimas) – fizinis asmuo, fizinių asmenų grupė ar juridinis asmuo, kurio lėšomis ir vardu ūkis (valda) veikia ir kuris juridiškai ir ekonomiškai yra atsakingas už ūkį, t. y. prisiima ekonominę ūkio riziką. Ūkininkaujančiam asmeniui valda gali priklausyti nuosavybės teise, jis gali ją nuomoti arba turėti teisę naudotis svetimu ūkiu ir gauti iš to naudą, būti ūkio savininko turto patikėtiniu: 27.1. „Fizinis asmuo“ žymima, jei ūkininkaujantis asmuo yra vienintelis nepriklausomos valdos naudotojas, nesusijęs su kitomis valdomis bendru valdymu ar panašiais ryšiais. Pvz., sutuoktiniai ar artimi šeimos nariai, kuriems valda kartu priklauso nuosavybės teise arba kurie ją kartu nuomoja. „Fizinis asmuo“ žymima tuomet, kai 2 klausime „Ūkio kategorija“ pažymėta „Įregistruotas ūkininko ūkis“ (1) arba „Šeimos ūkis“ (2). 27.2. Fizinių asmenų grupė – tai du ar daugiau fizinių asmenų (partnerių), kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso viena žemės valda arba jie ją nuomoja ar kitaip valdo kartu, arba kartu valdo savo atskiras valdas taip, lyg jos būtų viena valda. Pvz., „fizinių asmenų grupė“ žymima, jei keli kaimynai ar broliai bendrai įsigijo techniką ir bendrai dirba žemę arba kartu tvarko ūkį, arba tvarko savo privačius ūkius taip, lyg jie visi sudarytų vieną ūkį. „Fizinių asmenų grupė“ žymima tuomet, kai 2 klausime „Ūkio kategorija“ pažymėta „Įregistruotas ūkininko ūkis“ (1) arba „Šeimos ūkis“ (2). 27.3. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės valda arba jis ją nuomoja ar kitaip valdo. „Juridinis asmuo“ žymima tuomet, kai 2 klausime „Ūkio kategorija“ pažymėta viena iš šių kategorijų „žemės ūkio bendrovė“ (3), „ūkinė bendrija“ (4), „akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė“ (5), „valstybės įmonė“ (6), „savivaldybės įmonė“ (7), „kooperatinė bendrovė (kooperatyvas)“ (8), „individualioji įmonė“ (9), „kita įmonė (viešoji įstaiga, valstybės biudžetinė įstaiga ir kt.)“ (10). 28. Ūkio valdytojas (4 klausimas) – fizinis asmuo, atsakingas už kasdienės gamybinės veiklos organizavimą ūkyje. Paprastai ūkio valdytojas yra ūkininkaujantis asmuo. Tais atvejais, kai ūkininkaujantis asmuo nėra ūkio valdytojas, jis gali įpareigoti valdyti ūkį sutuoktinį, kitą šeimos narį arba samdyti giminystės ryšiais nesusijusį asmenį – administratorių, su kuriuo yra sudaroma darbo sutartis ir kuriam už darbą mokamas atlyginimas. Ūkininkaujančio asmens šeimos nariai yra: sutuoktinis arba sugyventinis, sūnus ir (ar) dukra, sūnaus ir (ar) dukters sutuoktinis ar sugyventinis, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai ir seserys, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, ūkininkaujančio asmens sutuoktinio broliai, seserys ir jų sutuoktiniai ar sugyventiniai. 29. Ar ūkyje suvartojama daugiau kaip 50 proc. savo pagamintos produkcijos? (5 klausimas) – turi atsakyti tik ūkininkų ir šeimos ūkiai, o žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms į šį klausimą atsakyti nereikia. Jei ūkio ir (ar) asmeninėms reikmėms suvartojama daugiau kaip pusė ūkyje pagamintos ir (ar) apdorotos ar perdirbtos produkcijos, žymima „taip“, jei suvartojama mažiau kaip pusė, žymima „ne“. Dovanota šeimai ir giminaičiams produkcija, už kurią negaunama atlygio, laikoma suvartota ūkio reikmėms. Produkcija, naudojama kaip žaliava kitai gamybai (pvz., pašaras gyvuliams), į pagamintos produkcijos kiekį neįtraukiama. 50 proc. – tai ne tiksli riba, o tik orientacinis dydis. Ar daugiau kaip pusė ūkyje pagamintos produkcijos suvartojama ūkio reikmėms, galima nustatyti pagal tai, kokio dydžio yra ūkis. Ūkis, turintis 1–3 ha žemės ūkio naudmenų, 50 proc. ir daugiau savo pagamintos produkcijos dažniausiai suvartoja savo reikmėms. Išimtis gali būti paukštynai, šiltnamių ūkiai ir pan. Ūkis, turintis daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, dažniausiai didesnę savo pagamintos produkcijos dalį parduoda. 30. Ar ūkis yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje? (6 klausimas) – jei ūkis yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, turi būti pažymėta „taip“. Mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarka ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-72 (Žin., 2004, Nr. 34-1111). Jei mažiau palankiai ūkininkauti vietovei priklauso tik dalis ūkio žemės, ūkis šiai kategorijai priskiriamas tik tuo atveju, jei mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje yra daugiau kaip pusė ūkio žemės. 31. Ar tvarkoma ūkio veiklos buhalterinė apskaita? (7 klausimas). Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Buhalterinė apskaita gali būti dvejybinė ir supaprastinta: 31.1. Apskaitos būdas, kai kiekviena operacija užfiksuojama ne mažiau kaip dviejose sąskaitose (debete ir kredite), vadinama dvejybine buhalterine apskaita. 31.2. Apskaitos būdas, kai kiekviena operacija apskaitos žurnaluose fiksuojama tam skirtose skiltyse (pažymima operacijos data, turinys ir suma), vadinama supaprastinta buhalterine apskaita. 31.3. Nelaikoma, kad tvarkoma ūkio buhalterinė apskaita, jei ūkininkas sąsiuvinyje pasižymi parduotą produkcijos kiekį, gautas pajamas ir pan. 32. Ar esate kooperatyvo narys? (8 klausimas) – jei ūkininkaujantis asmuo yra kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys, pažymima „taip“ ir atsakoma į 8.1 klausimą, jei nėra, pažymima „ne“ ir pereinama prie II skyriaus „Ūkio žemė“. 33. Jei taip, kelių kooperatyvų narys esate? (8.1 klausimas) – jei atsakymas į 8 klausimą yra „taip“, nurodomas kooperatyvų, kurių narys yra apklausiamas ūkis, skaičių. 34. Ūkio žemė (9 klausimas) suskirstyta į dvi dalis: ūkio žemę (be namų valdos) ir namų valdos žemę. Ūkio žemės (be namų valdos) ir namų valdos plotas turi būti įrašomas hektarais, nurodant du skaičius po kablelio. Pildant surašymo lapą nurodoma, kiek ūkininkaujantis asmuo savo ūkyje birželio 1 d. turi nuosavos, nuomojamos ar kitaip valdomos žemės. Išnuomoti plotai priskiriami tiems ūkiams, kurie juos nuomojasi. 35. Surašymo lapo 9 klausimo lentelės 1 skiltyje nurodomas išskirstytas namų valdoje esančios žemės plotas, 2 skiltyje – ūkio žemės (be namų valdos) plotas. Jei ūkyje namų valdos plotas neišskirtas (nedokumentuotas), pildoma tik 2 skiltis, o 1 skiltis paliekama neužpildyta. 9 klausimo lentelėje nurodomi šie plotai: 35.1. Ariama žemė (100 eil.) – nuolat dirbami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio augalams auginti, įskaitant daugiamečių žolių pasėlius, įrengtų kultūrinių ganyklų plotus (iki 5 metų) ir pūdymus (juoduosius ir sideracinius). Ariamą žemę (100 eil. 1 skl.) sudaro apsėti ar apsodinti plotai (202 eil. 1 skl.) ir pūdymai (205 eil. 1 skl.). Norint atskirti ariamą žemę nuo daugiamečių sodinių plotų, pievų ir natūralių ganyklų, yra naudojamas penkerių metų slenkstis. Tai reiškia, kad ariama žeme nėra laikomas žemės plotas, jei tie patys augalai jame auginami penkerius metus ir ilgiau, t. y. neatsėjami seni ir neužsėjami nauji augalai. Tam tikri daržovių, dekoratyvinių arba techninių augalų (pvz.: šparagų, rožių, dėl savo žiedų ar lapų auginamų dekoratyvinių krūmų, braškių, apynių ir pan.) plotai priskiriami ariamai žemei, net jei jie auga toje pačioje žemėje ilgiau kaip penkerius metus. 100 eil. 1 skiltyje nurodytas plotas paskirstomas 11 klausimo lentelės 1 skiltyje. 100 eil. 2 skiltyje nurodytas plotas paskirstomas 11 klausimo lentelės 2 skiltyje. 35.2. Kultūrinės ganyklos (101 eil.) – penkerių metų ir senesnės pagerintos žemės ūkio naudmenos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ir šienui gauti. Jos įrengiamos gerinant natūraliąsias ganyklas arba sėjant specialius žolių mišinius pradedamose įdirbti žemėse, juos kasmet tręšiant, kai kur ir laistant. Tipiškas kultūrinių ganyklų sėjamas žolynas – baltųjų dobilų, pievinės miglės, šunažolės, tikrojo eraičino ir motiejukų mišinys. 35.3. Kultūrinės ganyklos: iš jų nenaudojamos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ar šienui gauti, už kurias mokamos išmokos (102 eil.) – nurodomas plotas kultūrinių ganyklų, kurios atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, yra nenaudojamos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ar šienui gauti. Šienaujant žalioji masė gali būti susmulkinama ir tolygiai paskleidžiama šių ganyklų plotuose arba išvežama iš lauko. Čia įrašomi tik tie kultūrinių ganyklų plotai, už kuriuos 2010 m. buvo (bus) prašoma išmokų. 35.4. Natūralios pievos ir ganyklos (103 eil.) – plotai, apaugę natūraliomis daugiametėmis pašarinėmis žolėmis, naudojami arba tinkami naudoti šienauti ar gyvuliams ganyti. Vienmečių žolių plotai ar pūdymai, kuriuose ganomi gyvuliai, priskiriami ne prie ganyklų, bet prie ariamos žemės. Miške šienaujamas ar ganomas plotas prie pievų ir ganyklų nepriskiriamas. 35.5. Natūralios pievos ir ganyklos: iš jų nenaudojamos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ar šienui gauti, už kurias mokamos išmokos (104 eil.) – nurodomas plotas natūralių pievų ir ganyklų, kurios atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, yra nenaudojamos gyvuliams ganyti, žaliajam pašarui ar šienui gauti. Šienaujant žalioji masė gali būti susmulkinama ir tolygiai paskleidžiama šių ganyklų plotuose arba išvežama iš lauko. Čia įrašomi tik tie natūralių pievų ir ganyklų plotai, už kuriuos 2010 m. buvo (bus) prašoma išmokų. 35.6. Sėklavaisiai ir kaulavaisiai (105 eil.) – žemės plotai, užsodinti obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, svarainiais ir kt. sėklavaisiais bei kaulavaisiais, kurie užima plotą ilgą laiką ir duoda derlių kelerius metus. Ūkių parkai, žemės plotai, apsodinti dekoratyviniais medžiais, vejos, gėlių darželiai laikomi poilsio vieta ir nurodomi 120 eilutėje „Kita žemė“. 35.7. Sėklavaisiai ir kaulavaisiai: iš jų jauni sodiniai (106 eil.) – nurodomas įveistų jaunų sodinių plotas: žemaūgių pramoninių sodų iki 3 metų, kitų sodų – iki 5 metų. 35.8. Uogos (107 eil.) – žemės plotai, užsodinti juodaisiais, raudonaisiais ir baltaisiais serbentais, agrastais, avietėmis, aronijomis, ir kt. Ūkių parkai, žemės plotai, apsodinti dekoratyviniais medžiais, vejos, gėlių darželiai laikomi poilsio vieta ir nurodomi 120 eilutėje „Kita žemė“. Jeigu sode, tarpueiliuose tarp vaismedžių, yra auginamos ir daržovės, siekiant išvengti ploto padvigubinimo, būtina iš sodo ploto atimti plotą, kuriame auginamos lauko daržovės. Šių daržovių plotą įrašyti tik 181 eilutėje. 35.9. Uogos: iš jų jauni sodiniai (108 eil.) – nurodomas įveistų jaunų sodinių plotas: aviečių – iki 2 metų, serbentų ir kitų uogų – iki 3 metų amžiaus. 35.10. Riešutmedžiai (109 eil.) – nurodomi graikinių riešutmedžių (Juglans regia L.), paprastųjų lazdynų (Corylus avellana L.), paprastųjų migdolų (Prunus amygdalus Batsch), migdolų (Prunus dulcis), valgomųjų kaštainių (Castanea sativa Mill) ir kitų riešutų rūšių plotai 35.11. Medelynai (110 eil.) – jaunų, atvirame lauke auginamų, sumedėjusių augalų, skirtų vėliau persodinti, plotai: vaismedžių, vaiskrūmių, miško medžių medelynai (neįskaitant auginamų miškingoje vietovėje paties ūkio reikmėms), medžių ir krūmų, skirtų sodinti soduose, parkuose, šalikelėse ir krantinėse. 35.12. Kiti daugiamečiai augalai: skirti austi, pinti ir kt. (111 eil.) – specialiai įveisti karklų, vikšrių ir kitų augalų, skirtų pinti, austi, stogui dengti ir kt., plotai. Čia taip pat įrašomi kalėdinių eglučių plotai. 35.13. Kiti daugiamečiai augalai: energetiniams tikslams (trumpos apyvartos medžiai) (112 eil.) – nurodomas gluosnių, gluosninių žilvičių, tuopų, alksnių, beržų, robinijų ir kitų trumpos apyvartos želdinių, skirtų energetiniams tikslams, plotas. 35.14. Šiltnamiai (113 eil.) – yra statiniai su stacionariais ar nuimamais apsauginiais dangalais, kuriuose augalai auginami visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį. Ant žemės plėvele uždengti plotai, plastiko gaubtai, į kuriuos negali įeiti žmogus, šiltnamiais nelaikomi. Jeigu šiltnamiuose derlius išauginamas kelis kartus, nurodomi tik vieno derliaus plotai. Jei šiltnamis yra kelių aukštų, nurodomas tik apatinio aukšto plotas. 35.15. Naudojamas žemės ūkio naudmenas (114 eil.) sudaro ariamos žemės (100 eil.), kultūrinių ganyklų (101 eil.), natūralių pievų ir ganyklų (103 eil.), daugiamečių augalų (105, 107, 109, 110, 111, 112 eil.) ir šiltnamių (113 eil.) plotai. 35.16. Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (115 eil.) – plotas, anksčiau naudotas kaip žemės ūkio naudmenos, pastaraisiais metais nedirbamas dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių (ūkininkaujančio asmens liga, nenaudinga auginti ir pan.) ir nenaudojamas sėjomainos sistemoje. Neįskaičiuojami parkai, pievelės, pūdymai. 35.17. Miškai (116 eil.) – ne mažesni kaip 0,1 hektaro žemės plotai, apaugę medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip penkis metrus, kita miško augalija, išretėję ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių laikinai netekę augalijos buvusio miško plotai (kirtavietės, žuvę medelynai, degavietės ir kt.). Miškams taip pat priskiriami žemės plotai, kuriuose įveistas miškas (neatsižvelgiant į medžių aukštį), medelynai miškingoje vietovėje, daigynai, miško sėklinės plantacijos, žvėrių pašarų aikštelės, medienos sandėliavimo aikštelės ir pan. Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse augančių medžių grupės, siauros (iki 10 metrų pločio) medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai mišku nelaikomi. Šie plotai nurodomi 120 eilutėje „Kita žemė“. 35.18. Miškai: iš jų miško kirtimo atžalynai (117 eil.) – nurodomas miško augalams auginti skirtas miškingas plotas, kuriame rotacijos periodas yra 20 ir mažiau metų. Rotacijos periodas yra laikas nuo medžių sodinimo (sėjimo) iki galutinės produkcijos gavimo, kai neatliekami įprasti priežiūros darbai, tokie kaip sodinių retinimas. Šio miškingo ploto galutinė produkcija gali būti energetiniai produktai (pvz., tuopos, gluosniai, karklai) ir (ar) medienos masė. 35.19. Vandenys (118 eil.) – tai vidaus paviršinio vandens telkiniai: ežerai, upės, upeliai, tvenkiniai, kanalai, didesnės kaip 0,04 hektaro kūdros. Paviršinio vandens telkinys – žemės reljefo įdauba, nuolat arba periodiškai užpildyta tekančiu ar stovinčiu vandeniu. Melioracijos grioviai šioje eilutėje neįskaitomi. 35.20. Vandenys: iš jų įžuvinti vandens telkiniai (119 eil.) – nurodomas vandens telkinio, įrengto žuvims auginti ir veisti, plotas. 35.21. Kita žemė (120 eil.) – tai plotai, tiesiogiai nenaudojami produktams gaminti, bet būtini ūkio veiklai (žemė po pastatais, sodybų kiemai, keliai ir kt.); žemės ūkio produktams gaminti netinkami plotai (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, pelkės, raistai, durpynai, krūmynai ir kt.); ilsėtis skirti želdiniai (parkai, pievelės ir kt.). 35.22. Visas žemės plotas (121 eil.) – tai naudojamos (114 eil.) ir nenaudojamos (115 eil.) žemės ūkio naudmenos, miškai (116 eil.), vandenys (118 eil.) ir kita žemė (120 eil.). Namų valdos plotas registruojamas 1 skiltyje, ūkio žemės plotas (be namų valdos) – 2 skiltyje. 35.23. Drėkinami plotai (122 eil.) -tai žemės sklypai, kuriuose įrengtos dirvožemio drėkinimo (augalų lietinimo) sistemos. Nurodomas maksimalus plotas, kurį galima drėkinti naudojant ūkio turimus įrenginius ir vandens kiekį. Neįskaičiuojami drėkinamų augalų po stiklu (113 eil.) plotai. 35.24. Drėkinami plotai: iš jų drėkinti bent kartą per paskutinius 12 mėn. (123 eil.) – nurodomas bent kartą per 12 mėnesių iki surašymo datos drėkintų pasėlių plotas (išskyrus augalų po stiklu). 35.25. Melioruoti plotai (124 eil.) – žemės sklypai, kuriuose dirvožemio vandens režimas sureguliuotas įrengtomis drenažo sistemomis ar iškastais grioviais. Nurodomi melioruoti ūkyje naudojamų (114 eil.) ir nenaudojamų (115 eil.) žemės ūkio naudmenų plotai. 36. Žemės ūkio naudmenų skirstymas pagal nuosavybę (10 klausimas) – ūkyje naudojamos žemės ūkio naudmenos (114 eil. 1 ir 2 skl. suma) suskirstomos į privačią, nuomojamą ir kitokią nei dvi nurodytosios žemę: 36.1. Privati žemė (130 eil.) – tai nuosavybės teise priklausanti žemė ar priimtas sprendimas grąžinti nuosavybę savininkui su teise ja disponuoti. Ši žemė gali būti susigrąžinta arba gauta kaip nuosavybė neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558), įsigyta iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), įsigyta iš kitų piliečių įstatymo nustatyta tvarka, paveldėta pagal įstatymą arba testamentą. 36.2. Nuomojama žemė (131 eil.) – tai žemė, kurią ūkininkaujantis asmuo nuomoja iš valstybės (pvz., žemės ūkio bendrovių žemė, asmeninių ūkių žemė ir kt.) arba už iš anksto nustatytą nuomos mokestį (pinigais, natūra ar kitaip) pagal (rašytinį ar žodinį) nuomos susitarimą nuomoja iš kitų asmenų. 36.3. Nuomojama žemė: iš jos nuomojama iš valstybės (132 eil.) – tai žemė, kurią ūkininkaujantis asmuo nuomoja iš valstybės (pvz., žemės ūkio bendrovių žemė, asmeninių ūkių žemė ir kt.). 36.4. Kitokia nei dvi nurodytosios (133 eil.) – nurodoma ūkio dirbama, bet oficialiai neįregistruota žemė (pvz., apleistų valdų plotai, niekam nesuteikta ir neišnuomota žemė ir kt.). Taip pat nurodomi ir naudojamų žemės ūkio naudmenų plotai, kuriuose, sudarius rašytinę ar žodinę sutartį, ūkininkaujama kartu su šios žemės savininku ar dalininku. Gauta produkcija tarp sutartį sudariusių šalių pasidalijama pagal susitarimą. 37. Apsėti ir apsodinti plotai (11 klausimas) – nurodoma, kokie žemės ūkio augalai auginami namų valdoje (lentelės 1 skiltis) ir kokie augalai auginami ūkio žemėje, be namų valdos (lentelės 2 skiltis). Jeigu namų valda nėra išskirta (nebuvo pildoma 9 klausimo lentelės 1 skiltis), pildoma tik lentelės 2 skiltis. Žemės ūkio augalų plotai įrašomi hektarais, šimtosios dalies tikslumu. Žemės ūkio augalų pasėliai – tai ariamos žemės dalis, kurią užima pasėti ar pasodinti augalai einamųjų metų derliui. Įrašomi ne tik jau apsėti ir apsodinti plotai, bet ir tie plotai, kurie birželio 1 d. dar neapsėti ir neapsodinti, bet kuriuos numatoma apsėti ir apsodinti: 37.1. 140–154 eil. nurodomi grūdams auginamų javų plotai. Javai, nupjauti (numatomi nupjauti) nesubrendę, atsižvelgiantį jų panaudojimą, įrašomi į 191 eil. „Silosiniai augalai“ arba į 192 eil. „Vienmetės žolės“. 37.2. Iš bendro kviečių ploto kviečiai, skirti biokurui gaminti (142 eil.) – nurodomas plotas kviečių, kurie, kaip numatoma, bus skirti biokurui gaminti. Norint užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su bioetanolio gamybos įmone dėl tam tikro kiekio kviečių pardavimo. Kai tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami kviečiai bus skirti biokurui gaminti. Taip pat ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė gali pati gaminti biokurą iš savo valdomame sklype auginamų kviečių. 37.3. Rugiai: iš jų skirti biokurui gaminti (144 eil.) – nurodomas plotas rugių, kuriuos, numatoma skirti biokurui gaminti. Siekiant užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su biokuro gamybos įmone dėl tam tikro kiekio rugių pardavimo. Jei tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami rugiai bus skirti biokurui gaminti. Taip pat ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė gali pati gaminti biokurą iš savo valdomame sklype auginamų rugių. 37.4. Iš bendro kvietrugių ploto kvietrugiai, skirti biokurui gaminti (147 eil.) – nurodomas plotas kvietrugių, kuriuos, numatoma skirti biokurui gaminti. Norint užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su biokuro gamybos įmone dėl tam tikro kiekio kvietrugių pardavimo. Jei tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami kvietrugiai bus skirti biokurui gaminti. Taip pat ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė gali pati gaminti biokurą iš savo valdomame sklype auginamų kvietrugių. 37.5. Kukurūzai grūdams (153 eil.) – nurodomas kukurūzų, skirtų grūdams, plotas. Neįskaitomi kukurūzų, skirtų silosui ir žaliajam pašarui gaminti, plotai. Jie įrašomi į 190 eil. „Kukurūzai silosui, žaliajam pašarui, biokurui gaminti“. 37.6. 155–160 eil. nurodomi ne mišiniuose grūdams auginamų ankštinių augalų (valgomųjų ir pašarinių žirnių, pašarinių pupų, lubinų, vikių, lęšių) plotai. Ankštiniai augalai, nupjauti (numatomi nupjauti) nesubrendę ir sušerti (numatomi sušerti) gyvuliams, įrašomi į 192 eil. „Vienmetės žolės“ arba į 191 eil. „Silosiniai augalai“. Žirnių, pupų, pupelių, skirtų perdirbti arba maistui, plotai nurodomi 181 eil. „Lauko daržovės“. 37.7. Kiti ankštiniai (161 eil.) – nurodomi kitų ankštinių augalų plotai. Nurodomi peliuškų, seradėlių, ankštinių augalų mišinių ir kitų ankštinių augalų grūdams plotai. 37.8. Linai pluoštui (162 eil.) – nurodomi dažniausiai pluoštui gaminti auginamų Linum usitatissimum L. veislės linų plotai (esant palankioms sąlygoms, gali būti nuimtas ir sėmenų derlius). 37.9. Linai sėmenims (163 eil.) – nurodomi specialių rūšių linų (Lirina, Olinette, Barbara, Gold Merchant ir pan.), auginamų tik sėmenims, plotai. 37.10. 164–165 eil. nurodomi aliejui gaminti bei ne maistui skirtų rapsų (įskaitant rapsiukus) plotai. 37.11. Iš bendro rapsų ploto rapsai, skirti biokurui gaminti (166 eil.) – nurodomas plotas rapsų, kurie, kaip numatoma, bus skirti biokurui gaminti. Norint užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su biokuro gamybos įmone arba rapsų aliejaus spaudykla dėl tam tikro kiekio rapsų pardavimo. Jei tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami rapsai bus skirti biokurui gaminti. Ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė gali pati gaminti biokurą arba spausti rapsų aliejų biokurui gaminti iš savo valdomame sklype auginamų rapsų. 37.12. Kiti aliejiniai augalai (167 eil.) – nurodomi neišvardytų, bet ūkyje auginamų aliejinių augalų (pvz., garstyčių, sojų, saulėgrąžų, aliejinių ridikių ir kt.) plotai. Jei šie augalai auginami ne aliejui gaminti, jie turi būti įrašyti kitose eilutėse pagal jų paskirtį. 37.13. Aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai (171 eil.) – nurodomi kalendrų, medetkų, snapučių, ramunėlių, čiobrelių, jazminų, mairūnų, melisų, mėtų, muskatinių šalavijų, pankolių, bazilikų, levandų, valerijonų ir kitų augalų, įskaitant ankstesnių metų, jei augalai daugiamečiai, plotai. 37.14. Kiti augalai energetiniams tikslams (172 eil.) – nurodomi neišvardytų, bet ūkyje auginamų energetiniams tikslams skirtų augalų (drambliažolės, nendrinių dryžučių, nendrinių eraičinų ir kt.), plotai. 37.15. Kiti augalai pramonės tikslams (173 eil.) – nurodomi neišvardytų, bet ūkyje auginamų pramonės tikslams skirtų augalų (rūgčių, spartinų, topinambų, dažinių raudžių ir rūgčių, dažinių dygminų ir prožirnių ir kt.), plotai. 37.16. Kiti pluoštiniai augalai (174 eil.) – nurodomi kiti anksčiau neišvardyti augalai, naudojami pluoštui gaminti (dilgėlės, kanapės ir kt.). 37.17. Ankstyvosios bulvės (175 eil.) – nurodomi ankstyvųjų veislių bulvių plotai. 37.18. Sėklinės bulvės (sertifikuotos) (176 eil.) – nurodomi veislinių bulvių, skirtų sėklai, plotai. Sėklinės bulvės – tai Solanum tuberosum L. gumbai, kurie auginami pagal nustatytus dauginimo etapus ir atitinka nustatytus kokybinius ir fitosanitarinius reikalavimus. Neįtraukiami atrinktų sėklai, neturinčių atitinkamų sertifikatų bulvių plotai. 37.19. Kitos bulvės (177 eil.) – nurodomi maistui ir perdirbti auginamų bulvių (įskaitant atrenkamas sėklai, pašarui) plotai. 37.20. Braškės, iš viso (178 eil.) – nurodomi ariamoje žemėje auginamų braškių plotai. 37.21. Iš jų pramoniniam perdirbimui (179 eil.) – nurodomi braškių, kurios daugiausia bus skirtos parduoti supirkimo, perdirbimo įmonėms (arba tarpininkams, kurie parduos jas perdirbimo įmonėms), plotai. Šios braškės dažniausiai, nors ne visada, yra auginamos sėjomainoje po kitų žemės ūkio augalų, t. y. ne po daržininkystės augalų (daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų braškių numato parduoti perdirbimo įmonėms, tai visas 178 eil. nurodytas braškių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 180 eil. paliekama neužpildyta. 37.22. Iš jų tiesioginiam vartojimui (180 eil.) – nurodomi braškių, kurios daugiausia bus skirtos tiesioginiam vartojimui, plotai. Šios braškės dažniausiai, nors ne visada, auginamos sėjomainoje po daržininkystės augalų (daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų braškių numato parduoti tiesiogiai vartotojams (įskaitant ir suvartojimą ūkio reikmėms), tai visas 178 eil. nurodytas braškių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 179 eil. paliekama neužpildyta. 37.23. Pavyzdys. Iš viso ūkyje auginama 12 ha braškių. 0,3 ha braškių auginama namų valdoje (įrašoma 178 eil. 1 skl.) ir yra suvartojamos šeimos narių reikmėms arba parduodamos turguje. O 11,7 ha braškių auginama ūkio žemėje, be namų valdos (įrašoma 178 eil. 2 skl.), ir yra parduodamos perdirbimo įmonei. Kadangi didesnė dalis braškių parduodama perdirbimo įmonei, abu plotai turi būti įrašomi į 179 eil.: 0,3 ha įrašoma į 179 eil. 1 skl. (nekreipiant dėmesio į tai, kad šios braškės yra neparduodamos perdirbimo įmonei), o 11,7 ha įrašoma į 179 eil. 2 skl. (180 eil. ir 1 skl., ir 2 skl. paliekamos tuščios). 37.24. Lauko daržovės, iš viso (181 eil.) – nurodomas visas daržovių, auginamų atvirame grunte ar po žema (nepraeinama) danga, plotas. 37.25. Iš jų pramoniniam perdirbimui (182 eil.) – nurodomi lauko daržovių, kurių didesnė dalis bus skirta parduoti supirkimo, perdirbimo įmonėms (arba tarpininkams, kurie parduos jas perdirbimo įmonėms), plotai. Šios daržovės dažniausiai, nors ne visada, yra auginamos sėjomainoje po kitų žemės ūkio augalų, t. y. ne po daržininkystės augalų (braškių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų daržovių numato parduoti perdirbimo įmonėms, 181 eil. nurodytas daržovių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 183 eil. paliekama neužpildyta. 37.26. Iš jų tiesioginiam vartojimui (183 eil.) – nurodomi lauko daržovių, kurios daugiausia bus skirtos vartoti tiesiogiai, plotai. Šios daržovės dažniausiai, nors ne visada, auginamos sėjomainoje po daržininkystės augalų (braškių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų daržovių numato parduoti tiesiogiai vartotojams (įskaitant ir suvartojimą ūkio reikmėms), tai 181 eil. nurodytas daržovių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 182 eil. paliekama neužpildyta. 37.27. Pavyzdys. Iš viso ūkyje (ūkio žemėje, be namų valdos) auginama 26 ha daržovių. Jos įrašomos į 181 eil. 2 skl. Žiediniai kopūstai (6 ha) ir burokėliai (4 ha) parduodami perdirbimo įmonei. Svogūnai (5 ha), morkos (6 ha) ir česnakai (5 ha) parduodami tiesiai maisto prekių parduotuvei. Šiuo atveju visas daržovių plotas (26 ha) turi būti įrašomas 183 eil. 2 skl., o 182 eil. 2 skl. paliekama tuščia, nes didžioji dalis daržovių (16 ha svogūnų, morkų ir česnakų) parduodama tiesiogiai vartotojams. 37.28. Gėlės ir dekoratyviniai augalai (184 eil.) – nurodomi gėlių (tulpių, kardelių ir pan.), dekoratyvinių augalų, auginamų atvirame grunte ar po žema (nepraeinama) danga, plotai. Darželiuose auginamų augalų plotai nenurodomi. 37.29. Cukriniai runkeliai (185 eil.) – nurodomi cukrinių runkelių, skirtų pramoniniam perdirbimui ir pašarui plotai. 37.30. Cukriniai runkeliai: iš jų skirti biokurui gaminti (186 eil.) – nurodomas plotas cukrinių runkelių, kuriuos, numatoma skirti gaminti biokurą. Norint užpildyti šią eilutę, būtina išsiaiškinti, ar ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė yra sudariusi sutartį su biokuro gamybos įmone dėl tam tikro kiekio cukrinių runkelių pardavimo. Jei tokia sutartis sudaryta, ūkininkaujantis asmuo, žemės ūkio bendrovė ar įmonė galės tiksliai nurodyti, kokiame plote auginami cukriniai runkeliai bus skirti gaminti biokurą. 37.31. Pašariniai runkeliai (187 eil.) – nurodomi visi pašarui skirtų runkelių (paprastųjų, puscukrinių ir kt.) plotai. 37.32. Kiti pašariniai šakniavaisiai (188 eil.) – nurodomi pašarinių morkų, griežčių ir kitų pašarinių šakniavaisių plotai. 37.33. Augalai sėkloms ir daigai (189 eil.) – nurodomi plotai, kuriuose auginami augalai sėkloms ir daigai parduoti, neįskaitant javų, ankštinių ir aliejinių augalų. Čia nurodomi svogūnų, kopūstų, morkų, burokėlių ir kitų daržovių, cukrinių runkelių, pašarinių šakniavaisių, plotai, skirti sėkloms ir (ar) daigams išauginti. 37.34. Silosiniai augalai (191 eil.) – nurodomi saulėgrąžų, lubinų, pupų, mišinių ir kitų augalų, auginamų silosui gaminti, plotai. 37.35. Vienmetės žolės (192 eil.) – nurodomi vienmečių žolių žaliajam pašarui ir šienui plotai. Jei augalai skirti ne žaliajam pašarui arba šienui gauti, jie nurodomi kitose eilutėse. Pvz., facelijų plotai, skirti tik medui gauti, yra laikomi medingaisiais augalais ir nurodomi 171 eil. „Aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai“. Bet jei tas pats facelijų plotas naudojamos dar ir žaliajam pašarui gauti, jis įrašomas šioje eilutėje. 37.36. Vienmetės žolės: iš jų sėklai (193 eil.) – nurodomi vienmečių žolių, auginamų sėklai, plotai. 37.37. Kiti vienmečiai augalai žaliajam pašarui ir šienui (194 eil.) – nurodomi kitų vienmečių augalų (įskaitant nesubrendusius grūdinius augalus), kurie auginami žaliajam pašarui arba šienui gauti, plotai. 37.38. Kiti vienmečiai augalai žaliajam pašarui ir šienui: iš jų ankštiniai augalai (195 eil.) – nurodomi kitų vienmečių ankštinių augalų, kurie auginami žaliajam pašarui arba šienui gauti, plotai. 37.39. 196, 198, 200 eil. nurodomi daugiamečių žolių iki penkerių metų (liucernų (196 eil.), dobilų, jų mišinių (198 eil.), kitų žolių (200 eil.) plotai. 37.40. 197, 199, 201 eil. nurodomi daugiamečių žolių iki penkerių metų (liucernų (197 eil.), dobilų, jų mišinių (199 eil.), kitų žolių (201 eil.), auginamų sėklai) plotai. 37.41. Kitos daugiametės žolės (200 eil.) – nurodomi kultūrinių ganyklų iki penkerių metų ir neišvardytų daugiamečių žolių plotai. 37.42. Iš viso pasėliai (202 eil.) – nurodomas bendras apsėtas ar apsodintas plotas. 37.43. Pūdymai (205 eil.) – sėjomainos laukas, per visą augalų vegetacijos laikotarpį arba nemažą jo dalį neapsėtas. Paprastai jis paliekamas pailsėti vienerius ūkinius metus. Pūdymu paprastai laikoma tuščia žemė be augalų; žemė su savaime augančiais augalais, kuriuos galima naudoti kaip pašarą ar užarti; žemė, užsėta sideraciniais augalais. Dažniausiai šis sėjomainos laukas rengiamas žiemkenčių sėjai. 37.44. Iš jų pūdymai, už kuriuos mokamos išmokos (206 eil.)-tai pūdymai, už kuriuos einamaisiais derliaus metais ūkis turi teisę gauti finansinę paramą (pvz., tiesiogines išmokas). 37.45. Šiltnamiai (210 eil.) – nurodomas plotas prekinių ir neprekinių plėvelinių bei stiklinių (modernizuotų) šiltnamių, esančių namų valdoje (210 eil. 1 skl.) ir ūkio žemėje, be namų valdos (210 eil. 2 skl.). 37.46. Prekiniuose šiltnamiuose (211 eil.) auginami augalai, skirti parduoti (likutis gali būti suvartojamas ūkininkaujančio asmens ar jo šeimos narių reikmėms). Taip pat nurodoma, kiek prekinių šiltnamių ploto atskirai užima daržovės (212 eil.), kiek – gėlės ir dekoratyviniai augalai (217 eil.), kiek- braškės (218 eil.). 37.47. 213-215 eil. Nurodoma, kiek prekiniuose šiltnamiuose auginama agurkų, pomidorų ir kitų daržovių (neįskaitant plotų, kuriuose daržovės auginamos sėkloms ir daigams). 37.48. Daržovės sėklai ir daigai (216 eil.) – nurodomas plotas šiltnamyje auginamų daržovių, skirtų sėklai gauti arba daigams išauginti. 37.49. Grybai (220 eil.) auginami specialiai pastatytuose ir grybams auginti pritaikytuose statiniuose. Nurodomas grybams auginti skirtų lysvių, maišų ar kito paviršiaus visas plotas (m2). Jei grybų derlius išauginamas kelis kartus, nurodomi tik vieno derliaus plotai. 37.50. Plotas, nuo kurio gauti šiaudai, naudojami energetiniams tikslams (221 eil.) – tai plotai augalų, iš kurių gauti šiaudai naudojami kurui. Šių augalų plotai jau buvo įrašyti 140–201 eilutėse. 37.51. Genetiškai modifikuotų augalų pasėliai (222 eil.) – tai žemės ūkio, daržo augalų pasėliai, sodo ar dekoratyvinių augalų, įskaitant dauginamąją medžiagą, medelynai, kurių genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko organizmui dauginantis natūraliai ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuotų augalų pasėliais laikomi ir tie tradiciniai arba ekologiški pasėliai, kuriuose po tyčinio ar atsitiktinio susikryžminimo, išplitus sėkloms ar vegetatyvinėms augalų dalims, randama genetiškai modifikuotų organizmų, kurių kiekis viršija nustatytą atsitiktinio neišvengiamo buvimo mažiausiąją ribą (0,9 proc.). 38. Sėklavaisiai ir kaulavaisiai (12 klausimas) – sėklavaisių ir kaulavaisių sodo augalų plotai paskirstomi pagal jų rūšis tik tada, kai bendras namų valdoje ir ūkio žemėje, be namų valdos, nurodytas jų plotas (105 eil. 1 skl. ir 2 skl. suma) yra ne mažesnis kaip 0,5 ha. Jei 105 eil. 1 skl. ir 2 skl. nurodytų plotų suma yra mažesnė nei 0,5 ha, pereinama prie 13 klausimo „Uogos“. Kiti (230 eil.) – nurodomi persikų, abrikosų ir kitų anksčiau nepaminėtų sėklavaisių ir kaulavaisių sodo augalų plotai. Neįrašomi riešutmedžiai. 39. Uogos (13 klausimas) – uogynų plotai paskirstomi pagal jų rūšis tik tada, kai namų valdoje ir ūkio žemėje, be namų valdos, nurodytas jų plotas (107 eil. 1 skl. ir 2 skl. suma) yra ne mažesnis kaip 0,5 ha. Jei 107 eil. 1 skl. ir 2 skl. nurodytų plotų suma yra mažesnė nei 0,5 ha, pereinama prie 14 klausimo „Lauko daržovės“. Kitos (237 eil.) – nurodomi aronijų, mėlynių, šilauogių, gervuogių, spanguolių, šaltalankių, kultūrinių šermukšnių ir kitų anksčiau nepaminėtų uogynų plotai. 40. Lauko daržovės (14 klausimas) – lauko daržovės paskirstomos pagal jų rūšis tik tada, kai bendras namų valdoje ir ūkio žemėje, be namų valdos, nurodytas daržovių plotas (181 eil. 1 skl. ir 2 skl. suma) yra ne mažesnis kaip 0,2 ha. Jei 181 eil. 1 skl. ir 2 skl. nurodytų plotų suma mažesnė nei 0,2 ha, pereinama prie III skyriaus „Ūkinių gyvūnų skaičius“. 41. Surašymo lapo III skyriuje „Ūkinių gyvūnų skaičius“ ūkinių gyvūnų skaičius įrašomas pagal birželio 1 d. būklę. Įrašomi ir tie ūkiniai gyvūnai, kurie buvo paskersti ar parduoti po birželio 1 d. Po birželio 1 d. atvesta ūkinių gyvūnų prievaisa, pirkti ūkiniai gyvūnai neįrašomi. Įrašomi ūkiniai gyvūnai, surašymo metu esantys ūkyje ar už jo ribų (ganomi kitoje valdoje, laikinai išvežti ir pan.). Naminiai gyvuliai, išskyrus arklius, nenaudojami gamybai arba pajamas duodančioje veikloje, t. y. naudojami tik ūkininkaujančio asmens šeimos pramogoms, neįrašomi. Ūkiniai gyvūnai įrašomi atskirai pagal rūšį, amžių ir lytį. Jeigu ūkis apklausiamas gegužės mėn., t. y. iki birželio 1 d., turi būti nurodomas apklausos dieną turimas ūkinių gyvūnų skaičius. Jei iki birželio 1 d. planuojamas ūkinių gyvūnų pardavimas, planuojamų parduoti ūkinių gyvūnų skaičius neįrašomas į surašymo lapą: 41.1. 301–314 eil. galvijai paskirstyti pagal amžiaus grupes. Skiriamos trys amžiaus grupės: iki vienų metų, nuo vienų iki dvejų metų, dvejų ir daugiau metų. Kiekviena amžiaus grupė dar dalijama į grupes pagal lytį ir pagal paskirtį. Galvijai, kuriems surašymo metu suėjo lygiai metai, priskiriami grupei nuo vienų iki dvejų metų. 41.2. Dvejų ir daugiau metų telyčios veislei (311 eil.) – nurodomos dvejų metų ir vyresnės telyčios, įskaitant veršingas. Jei telyčia gegužės 31 d. apsiveršiavo, ji priskiriama melžiamų karvių grupei ir įrašoma į 312 eil. 41.3. Melžiamos karvės (312 eil.) – karvės, auginamos pirmiausia tik dėl maistui skirto pieno arba jo perdirbimo į pieno produktus. Čia įrašomos ir skersti parinktos melžiamos karvės (penimos ar nepenimos) nuo paskutinės laktacijos iki skerdimo. Nesiveršiavusios telyčios (veršingos), neatsižvelgiantį jų amžių, į karvių grupę neįrašomos. 41.4. Žindenės karvės (313 eil.) – nurodomos karvės dėl savo veislės ar ypatingų savybių laikomos tik dėl veršelių ir kurių pienas nenaudojamas maistui ar perdirbti. Tai mėsinės arba mišrūnės karvės, kurių pagrindinė paskirtis -vesti veršelius mėsai. 41.5. Kitos karvės (314 eil.) – nurodomos kitos skersti auginamos karvės (penimos ar nepenimos prieš skerdimą) ir visos kitos karvės, neįrašytosį melžiamų ir žindenių karvių grupę. 41.6. 321-330 eil. kiaulės paskirstytos į tris grupes: paršeliai, penimos kiaulės ir kiaulės veislei. 41.7. Paršeliai iki 20 kg (iki 2 mėn.) (321 eil.) – nurodomi paršeliai, kurių gyvasis svoris mažesnis už 20 kg arba jei yra jaunesni nei 2 mėnesių. 41.8. Paršeliai nuo 20 iki 50 kg (nuo 2 mėn. iki 4 mėn.) (322 eil.) – nurodomi paršeliai, kurių gyvas svoris didesnis nei 20 kg, bet mažesnis negu 50 kg, arba nuo 2 iki 4 mėn. amžiaus. 41.9. 323–325 eil. nurodomos penimos kiaulės. Tai mėsai auginamos kiaulės, kurių svoris didesnis nei 50 kg, įskaitant brokuotas paršavedes ir kuilius. Penimos kiaulės paskirstomos pagal svorį arba pagal amžių. 41.10. 326–330 eil. nurodomos 50 kg ir sunkesnės veislinės kiaulės. Brokuotos paršavedės neįrašomos. 41.11. Kuiliai (326 eil.) – nurodomi veisliniai kuiliai, kurių svoris – 50 kg ir didesnis. 41.12. Pagrindinės paršavedės (327 eil.) – nurodomos 50 kg ir sunkesnės arba keturių mėnesių ir vyresnės pagrindinės bandos paršavedės, laikomos bandai atnaujinti. 41.13. Pakaitinės paršavedės (328 eil.) – nurodomos 50 kg ir didesnio svorio arba keturių mėnesių ir vyresnės pakaitinės paršavedės, apsiparšiavusios pirmą kartą. 41.14. Pakaitinės kiaulaitės (sukergtos) (329 eil.) – nurodomos 50 kg ir didesnio svorio arba keturių mėnesių ir vyresnės sukergtos jaunos kiaulaitės (pakaitinės kiaulaitės) prievaisai vesti. 41.15. Pakaitinės kiaulaitės (nesukergtos) (330 eil.) – nurodomos 50 kg ir didesnio svorio arba keturių mėnesių ir vyresnės pakaitinės kiaulaitės, kurios dar nėra sukergtos. 41.16. Avys, iš viso (340 eil.) – nurodomas visas turimų avių, avinų ir ėriuk …