LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2011 m. balandžio 26 d. Nr. V-683 Vilnius Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2010, Nr. 38-1798, Nr. 51-2525, Nr. 69-3462, Nr. 119-6080; 2011, Nr. 19-923): 1. Išdėstau 32 punkto lentelę taip: „ Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa Prioritetas Mokymasis visą gyvenimą Uždavinys Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą Rodiklio tipas Rodiklis ir vertinimo vienetas Pradinė situacija Tikėtina padėtis 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, procentais -* 80** Projektų ataskaitos, tyrimai Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais -* 90** Projektų ataskaitos, tyrimai Produkto Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius - 50 Projektų ataskaitos, tyrimai Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius - 1900 Projektų ataskaitos, tyrimai Uždavinys Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę Rezultato Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais -* 80** Projektų ataskaitos, tyrimai Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais -* 90** Projektų ataskaitos, tyrimai Produkto Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių: - 6300 Projektų ataskaitos, tyrimai - mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) - 6000 - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) - 300 Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - 22000 Projektų ataskaitos, tyrimai - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) - 22000 Uždavinys Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą Rezultato Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais -* 80** Projektų ataskaitos, tyrimai Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais -* 90** Projektų ataskaitos, tyrimai Produkto Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: - 120 Projektų ataskaitos, tyrimai - socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; - - - švietimo pagalbos specialistai - 120 Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: - 8000 Projektų ataskaitos, tyrimai - socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; - 3000 - švietimo pagalbos specialistai - 5000 Veiksmų programa 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa Prioritetas Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra Uždavinys Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje Rodiklio tipas Rodiklis ir vertinimo vienetas Pradinė situacija Tikėtina padėtis 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) - 193000 Projektų ataskaitos, tyrimai Produkto Projektų skaičius (bendrasis ugdymas) - 200 Projektų ataskaitos, tyrimai “ 2. Įrašau 4 priedo 12 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 3. Įrašau 7 priedo 15.2 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 4. Įrašau 8 priedo 19 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 5. Įrašau 9 priedo 18.2 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 6. Išdėstau 10 priedą nauja redakcija (pridedama). 7. Išdėstau 15 priedo 5.4.3 punktą taip: „5.4.3. dauguma Lietuvos mokyklų neturi aiškių susitarimų dėl sutrikusio intelekto vaikų (vidutinis, žymus, labai žymus protinis atsilikimas) ugdymo organizavimo visiškos integracijos forma. Iškelti tikslai ir uždaviniai specialiojo ugdymo srityje nekonkretūs, mažai numatoma konkrečių priemonių sutrikusio intelekto mokinių ugdymo kokybei gerinti ir nepakankami analizuojama veiklos planuose numatytų priemonių įgyvendinimo pažanga; mokyklose trūksta specialiųjų pedagogų. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama mažiau nei pusei integruotai ugdomų sutrikusio intelekto mokinių. Bendrojo lavinimo mokyklos beveik nesinaudoja bendrojo ugdymo plano teikiamomis galimybėmis teikti jiems pedagoginę pagalbą; nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti sutrikusio intelekto mokinius ir nepakankamai tobulinama kvalifikacija šioje srityje.“ 8. Įrašau 16 priedo 5.2.2 punkte vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 9. Įrašau 16 priedo 8 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 10. Išdėstau 17 priedo 5.1.1 punktą taip: „5.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (jų tikslas – padėti susisteminti pateiktą medžiagą, patvirtinti mokinio pasiektą pagrindinį išsilavinimą, sudaryti sąlygas mokiniams pasitikrinti savo sugebėjimus ir žinias, teikti informaciją švietimo monitoringui) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Patikrinimai organizuojami ir jų rezultatai vertinami bendrojo ugdymo mokyklose. Patikrinimų rezultatai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, mokiniui siekiant įgyti pagrindinį ir aukštesnės pakopos išsilavinimą. 2006 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 134818 mokinių;“ 11. Įrašau 17 priedo 8 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 12. Įrašau 18 priedo 10 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 13. Įrašau 22 priedo 7.1.2 punkte vietoje žodžio „moksleivio“ žodį „mokinio“. 14. Įrašau 24 priedo 5.5.4 punkte vietoje žodžio „moksleivių“ žodį „mokinių“. 15. Įrašau 26 priedo 5.5.1 punkte vietoje žodžio „moksleiviui“ žodį „mokiniui“. 16. Įrašau 26 priedo 15 punkto lentelės 7.4 eilutėje vietoje žodžio „moksleiviams“ žodį „mokiniams“. 17. Įrašau 26 priedo 16.1 punkte vietoje žodžio „moksleiviai“ žodį „mokiniai“. 18. Išdėstau 28 priedą nauja redakcija (pridedama). 19. Įrašau 29 priedo 10 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 20. Įrašau 30 priedo 10 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 21. Išdėstau 31 priedo 8 punkto lentelę taip: „ Rodiklio tipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais; 88,4 90 Projektų ataskaitos Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais 28,4 80 Projektų ataskaitos Produkto Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 46920 2000 Projektų ataskaitos Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius 4942 250 Projektų ataskaitos “ 22. Išdėstau 33 priedą nauja redakcija (pridedama). 23. Įrašau 34 priedo 2 punkte vietoje žodžio „moksleivių“ žodį „mokinių“. 24. Įrašau 34 priedo 6.3 punkte vietoje žodžio „moksleivio“ žodį „mokinio“. 25. Įrašau 37 priedo 5 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 26. Išdėstau 37 priedo 7 punkto lentelės 3.1 eilutę taip: „ 3.1 Pareiškėjas(-ai) Vilniaus pedagoginis universitetas, viešoji įstaiga „Mokslų parkas“ “ 27. Išdėstau 37 priedo 7 punkto lentelės 3.2 eilutę taip: „ 3.2 Partneris(-iai) Anykščių regioninio parko direkcija, Dubysos regioninio parko direkcija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacija, Kauno marių regioninio parko direkcija, Krekenavos regioninio parko direkcija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kretingos pranciškonų gimnazija, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Lietuvos biotechnologų asociacija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Metelių regioninio parko direkcija, Neries regioninio parko direkcija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Šiaulių universitetas, Varnių regioninio parko direkcija, Veisiejų regioninio parko direkcija, viešoji įstaiga „Nacionalinė moksleivių akademija“, Vilniaus licėjus, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija “ 28. Išdėstau 38 priedo 7 punkto lentelės 3.1 eilutę taip: „ 3.1 Pareiškėjas(-ai) Šiaulių universitetas, viešoji įstaiga „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ “ 29. Išdėstau 38 priedo 7 punkto lentelės 3.2 eilutę taip: „ 3.2 Partneris(-iai) Čiobiškio vaikų socializacijos centras, Gruzdžių vaikų socializacijos centras, Kauno vaikų socializacijos centras, Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“, Vaikų socializacijos centras „Širvėna“, Vėliučionių vaikų socializacijos centras, Vilniaus vaikų socializacijos centras “ 30. Įrašau 38 priedo 9 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“. 31. Išdėstau 45 priedo 19 punkto lentelės 3.1 eilutę taip: „ 3.1 Pareiškėjas(-ai) Švietimo mainų paramos fondas, VšĮ „AJA viešieji ryšiai“, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras, viešoji įstaiga „Pilietinės visuomenės institutas“, viešoji įstaiga „Pirmoji kava“, neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“, viešoji įstaiga Pilietinės minties institutas, Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, Lietuvos tėvų forumas, viešoji įstaiga „Menų spaustuvė“, Lietuvos muziejų asociacija, viešoji įstaiga „Europos namai“, labdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“, Lietuvos skautija, viešoji įstaiga Šiaulių universiteto gimnazija, Lietuvos vartotojų institutas. “ 32. Išdėstau 45 priedo 19 punkto lentelės 3.2 eilutę taip: „ 3.2 Partneris(-iai) Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, viešoji įstaiga Dailininkų sąjungos leidykla, „Krantų redakcija“, viešoji įstaiga „Tautodailininkų sąjungos fondas“, viešoji įstaiga „Kultūros barų“ leidykla, viešoji įstaiga „Literatūra ir menas“, viešoji įstaiga „Metai“, „Naujosios Romuvos“ fondas, viešoji įstaiga „Naujasis Židinys – Aidai“, viešoji įstaiga „Meno dienos“, viešoji įstaiga „Bernardinai.lt“, VšĮ Istorinės atminties akademija, viešoji įstaiga „Efektyvi politika“, viešoji įstaiga Rytų geopolitikos studijų centras, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos Respublikos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos dailės ugdytojų draugija, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA), UAB „TV Play“, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos kino operatorių asociacija, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, viešoji įstaiga „Kino pasaka“, viešoji įstaiga „Kultūrinių projektų centras“, kino centras „Garsas“, VšĮ „Visos mūzos“, viešoji įstaiga „Čiobreliai“, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Vilniaus pedagoginis universitetas, Švenčionių rajono pedagogų švietimo centras, VšĮ „Gimnazistai“, viešoji įstaiga „Videoprojektai“, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla, viešoji įstaiga „Transparency International“ Lietuvos skyrius, viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, VšĮ „Profat“, VšĮ „Mes darom“, viešoji įstaiga „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, Ateitininkų federacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija, Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Pilietinių iniciatyvų centras, Šiaulių universitetas, Utenos švietimo centras, viešoji įstaiga Lazdijų švietimo centras, Pasvalio jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Širvintų rajono Švietimo centras, Telšių švietimo centras, Anykščių švietimo centras, Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, Joniškio rajono švietimo centras, Trakų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Švietimo centras, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centras, viešoji įstaiga Elektrėnų vaikų globos namai, Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namai, viešoji įstaiga Elektrėnų kultūros centras, Moksleivių ir jaunimo organizacija „Idėja“, Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla, Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla, Elektrėnų savivaldybės Kietaviškių pagrindinė mokykla, Elektrėnų vaikų lopšelis-darželis „Drugelis“, Elektrėnų pradinė mokykla, viešoji įstaiga „Patricius“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Kultūros barai“, Šiuolaikinio šokio asociacija, „Lituanistų sambūris“, UAB „Diena Media News“, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Kretingos muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, Lietuvos aviacijos muziejus, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos muziejus, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Literatūrinis A. Puškino muziejus, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, Senosios muzikos ansamblis „Affectus“, Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio vaikų teatras „Puelli Vilnenses“, viešoji įstaiga Kamerinio choro „Brevis“ studija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos skaučių seserija, Studentų skautų organizacija, Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Gausių šeimų asociacija, viešoji įstaiga „Kitas variantas“, Lietuvos socialinių pedagogų asociacija. “ 33. Papildau nauju 46 priedu (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 10 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija) Ugdymo turinio naujovių sklaidos modeliO KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelio komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“. 3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sukurti švietimo turinio nuolatinio atnaujinimo sistemą; sukurti integralią mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas. 4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslą „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį“. II. ESAMOS būklės ir tendencijų analizė 5. Komponento įgyvendinimas prisidės prie ugdymo turinio atnaujinimo sistemos, numatytos Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, sukūrimo bei ugdymo kokybės gerinimo. Komponento vykdymo metu bus sukurtas, išbandytas ir įdiegtas bendrojo ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis, apimantis ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinės bazės parengimą ir eksperimetą, skaitmeninių mokymo priemonių parengimą ar adaptavimą ir išbandymą, diegimą bendrojo ugdymo mokyklose. 6. Ugdymo turinys formuojamas remiantis ugdymo tikslais ir orientuojantis į mokinių ugdymo rezultatus. Ugdymo turinys formuojamas visuose švietimo lygmenyse – valstybės, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar švietimo teikėjo, mokyklos, mokytojo ir mokinio. Pastaruoju metu, formuojant ugdymo turinį, pereinama nuo ugdymo turinio formavimo atskirų dalykų pagrindų prie ugdymo turinio sričių, integruojančių dalykus į vieną kursą arba susiejančių juos bendrais tikslais ir glaudžiais tarpdalykiniais ryšiais. 7. Ugdymo turinio įgyvendinimas vykdomas visuose švietimo lygmenyse ir grindžiamas parama mokytojams, jų kvalifikacijos tobulinimu, mokyklų aprūpinimu reikalingomis mokymo priemonėmis ir vadovėliais. Ugdymo turinio naujovės skleidžiamos „iš apačios į viršų“ (mokytojų geroji patirtis) ir „iš viršaus į apačią“ (visuomenės poreikiai, pedagogikos naujovės). Už ugdymo turinio naujovių įgyvendinimą ir institucionalizavimą atsakomybė pasidalijama atitinkamuose švietimo lygmenyse. 8. Ugdymo turinys vertinamas remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos pridedamąja verte, egzaminų rezultatais, mokinių pasiekimais ir pažanga ugdymo procese, vidaus ir išorės audito išvadomis, ekspertinio vertinimo išvadomis. Ugdymo turinio vertinimo informacija remiamasi planuojant mokymą ir mokymąsi pamokoje, mokyklos tobulinimą, teikiant pagalbą mokyklai savivaldybėje, rengiant ugdymo turinio dokumentus bei mokymo priemones, planuojant jų įgyvendinimą. 9. Ugdymo turinio atnaujinimas yra sistemingas, nenutrūkstantis procesas. Ugdymo turinys atnaujinamas atsižvelgiant į ugdymo turinio vertinimo rezultatus, visuomenės poreikius, pedagogikos atradimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. Bendrosios programos atnaujinamos ne dažniau kaip kas 7 metai. Po bendrųjų programų atnaujinimo seka brandos egzaminų programų atnaujinimas. Ugdymo turinio atnaujinimu siekiama spręsti iškilusias ugdymo kokybės problemas. 10. Pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai yra bendrosios programos (priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui). 11. Atnaujintos bendrosios programos įgyvendinamos atnaujinant vadovėlius, kuriant mokymo priemones naudojantis IKT, mokymo priemones pritaikant ugdymo individualizavimui ir diferencijuotam mokymui. Rengiami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo projektai, skirti atnaujintų Bendrųjų programų išbandymui mokyklose ir konsultantų parengimui šių dokumentų sklaidai. Rengiamos metodinės rekomendacijos atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimui su mokytojų gerosios patirties pavyzdžiais. Su ugdymo turinio kaitos kryptimis derinamos vidaus ir išorės audito, vidurinio ugdymo programos akreditacijos, mokytojų atestacijos ir kiti mokyklų bei mokytojų veiklos vertinimo kriterijai. 12. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), ir priemonių plane tarp ugdymo turinio tobulinimo krypčių numatytas ugdymo turinio kontekstualumas (pilietinė žinių ir rinkos visuomenė) ir mokymo individualizavimas. Ugdymo turinio kontekstualumas apima informacinių, bendrųjų ir profesinių kompetencijų plėtojimą. Mokymo individualizavimas apima mokinių pasiekimų vertinimo, mokymo turinio (medžiagos) bei mokymo metodų atrankos, mokymo krūvių subalansavimo sritis. 13. Atnaujintose bendrosiose programose išskiriami tokie prioritetai – asmens esminių kompetencijų (esminės kompetencijos – tai visų žmonių asmeninei saviraiškai ir tobulinimuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui reikalingos kompetencijos) ugdymas bei ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas. 14. Svarbu, užtikrinti sklandžią bendrųjų programų naujovių sklaidą tarp šalies mokytojų, padėti mokytojams pasirengti darbui pagal atnaujintas bendrąsias programas, nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria mokytojai diegdami ugdymo turinio naujoves, remiantis šiais duomenimis rengti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas bei kursus. 15. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų kompetencijų ugdymo siūlo ugdyti šias kompetencijas: komunikavimas gimtąja ir užsienio kalbomis, matematinė kompetencija ir pagrindinės kompetencijos gamtos mokslų ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencijos, verslumas, kultūrinė raiška. 16. Tarp pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos ugdymo kokybei, yra atsižvelgimas į besimokančiųjų įvairovę, atsižvelgimas į ekonominį ir socialinį kontekstą, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, mokymo ir mokymosi procesai, mokymo ir mokymosi rezultatai bei pasekmės. 17. Vykstant spartiems ekonomikos pokyčiams, didėjant žinių visuomenės svarbai, keičiasi reikalavimai šalies švietimo sistemai bei požiūris į mokymą ir mokymąsi. Esmine ugdymo proceso dalimi pradedama laikyti mokymąsi, kurio paradigma ugdymo procese keičia poveikio ir sąveikos paradigmas. Mokymosi paradigmos požiūriu mokiniai patys formuoja mokymosi tikslus, yra ne pasyvūs informacijos gavėjai, bet, būdami atsakingi už savo mokymąsi, aktyviai dalyvauja mokymosi procese įgydami žinias ir įgūdžius. Mokytojas, remdamasis savo žiniomis ir gebėjimais, padeda mokiniui įveikti problemas, kurios jam iškyla besimokant, ir yra mokinių mokymosi patarėjas (konsultantas), specialistas, padėjėjas. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymo priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais jo mokymosi stilių ir poreikius, akcentai nuo mokymo perkeliami į mokymąsi, į įgalinančių mokytis edukacinių ir jų sąlygotų mokymosi aplinkų kūrimą bei veikimą. Keičiantis mokymo tikslams, reikalinga ugdymo turinio, metodų kaita. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertinimo sistemos ir metodų kaitai. 18. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo stiprybės: 18.1. ugdymo turinio srityje parengti ir patvirtinti pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos bendrosios programos, egzaminų programos, bendrųjų programų aprašas, nuolat atnaujinami vadovėliai. Ugdymo turinį reglamentuojančių dokumentų – bendrųjų programų, bendrųjų ugdymo planų, brandos egzaminų programų – atnaujinimas padeda įgyvendinti švietimo tikslus ir uždavinius; 18.2. ugdymo turinio srityje parengta ir įgyvendinta nemažai projektų („Pedagoginių dalykinių kompetencijų tobulinimas“, „Nauja kalbinių gebėjimų vertinimo ir įsivertinimo sistema diegiant Europos kalbų aplanką šalies mokyklose“, „Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas“, „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“); 18.3. 2002–2005 m. vykdyta Mokyklų tobulinimo programa sustiprino šalies mokytojų profesines kompetencijas, pagerino mokymosi sąlygas skatinant mokinių aktyvų mokymąsi bei mokytojų bendradarbiavimą mokyklose; 18.4. nemažų teigiamų poslinkių per pastaruosius keletą metų įvyko mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje; 18.5. dalyvavimas tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių išryškinti ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis nustatyti ugdymo turinio proceso (ugdymo turinio procesas – visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) tobulinimo prioritetus; 18.6. plėtojamos tokios naujos ugdymo turinio sritys kaip pilietiškumo, sveikos gyvensenos ir gyvenimo įgūdžių, aplinkosaugos, ekonominio raštingumo. Šios ugdymo turinio sritys leidžia mokytojams plėtoti mokinių vertybines nuostatas, daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ugdymui; 18.7. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją; 18.8. pagal Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategija įgyvendinamas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese proveržis sudaro platesnes galimybes pasinaudoti šiomis technologijomis ugdymo kokybei gerinti ir ugdymo turinio proceso veiksmingumui didinti; 18.9. sukurta vadovėlių turinio vertinimo sistema sudaro prielaidas tobulinti šių priemonių kokybę ir mokyklų aprūpinimą jomis; 18.10. šiuo metu įgyvendinama Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847 (Žin., 2006, Nr. 38-423). Siekiant pagerinti mokymo(si) kokybę ir sąlygas, įgyvendinant programą mokytojams sudaromos galimybės burtis į komandas ir kartu mokytis bei spręsti problemas savo mokyklose, įvairiais būdais keistis gerąja patirtimi. Tokios mokytojų komandos bus pasirengusios mokytojų mokymams, gebės perteikti švietimo naujoves, padės mokytojams bendradarbiauti mokykloje ir tarp mokyklų. 19. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo silpnybės: 19.1. dabartiniu metu pagrindiniuose švietimo dokumentuose orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Mokytojams mokymosi paradigma yra plačiai pristatoma ir jie žino, kaip ir kokias mokymosi situacijas bei edukacines aplinkas jie turėtų kurti, tačiau realiose pedagoginėse situacijose reiškiasi poveikio, rečiau sąveikos pedagogika. Tyrimų duomenimis, Lietuvos mokytojai dirba vadovaudamiesi poveikio paradigma, kai centrinis ugdymo proceso elementas yra mokytojas, o mokiniai tėra užduočių vykdytojai. Rečiau ugdymo procese taikoma sąveikos paradigma, kurios atveju mokytojas, išlaikydamas savo vadovaujantį vaidmenį, tariasi su mokiniais dėl ugdymo proceso organizavimo. Dažniausiai mokytojai naudoja rašymą, aiškinimą ir klausinėjimą, retai – savarankišką ir kūrybišką mokymąsi skatinančius metodus; 19.2. vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi rezultatus ir motyvaciją, yra mokytojų didaktinė kompetencija. Reikalavimai mokytojų didaktinei kompetencijai keičiasi kintant požiūriui į mokymo ir mokymosi prigimtį, kintant nacionaliniams švietimo tikslams. Pastebėta, kad mokytojų veikloje taikomos šiuolaikinės didaktikos žinios yra fragmentiškos. Jiems trūksta šiuolaikinę pedagoginę sistemą ir mokytojo vaidmenį joje grindžiančių mokslo žinių visumos bei jų taikymo gebėjimų. Siekiant šią paradigmą įgyvendinti, turi būti sudarytos sąlygos mokytojams nuolat atnaujinti ir plėtoti savo didaktinę kompetenciją. Rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją, reikia mokytojams suteikti sisteminių mokymosi paradigmos realizavimo žinių ir padėti įgyti gebėjimus nuo poveikio ar sąveika grįstos pedagogikos pereiti į mokymąsi akcentuojančią pedagogiką; 19.3. požiūris, vertybinė orientacija, gebėjimas užsibrėžti ir suformuoti mokymo ir mokymosi tikslus yra vienas iš mokytojų didaktinės kompetencijos elementų. Dauguma mokytojų, tyrimų duomenimis, nurodo, kad, formuluodami tikslus, sutinkamai su mokymosi paradigma, atsižvelgia į tai, kaip, dėstydami dalyką, galėtų mokyti mokinius kritiškai mąstyti, kad planuojant pamokas šalia pagrindinio tikslo iškyla ir tokie tikslai kaip mokyti mokinius aiškiai formuluoti mintis, apibendrinti ir daryti išvadas. Minčiai, kad siekis ugdyti kritinį mąstymą ar gebėjimą atvirai išsakyti savo nuomonę yra utopinis tikslas, pagrindinėje mokykloje dirbantys mokytojai pritaria labiau nei vidurinėse mokyklose ar gimnazijose dirbantys mokytojai. Pagrindinės mokyklos mokytojai taip pat dažniau nurodo, kad jiems sunku nurodyti ir mokymosi tikslus, ir uždavinius; 19.4. mokytojai yra nemažai girdėję apie formuojamąjį vertinimą, bet sistemingai ir sąmoningai jį praktiškai taiko nedidelė dalis mokytojų. Dažniausiai mokytojai taiko kriterijumi grįstas bei mokinio pažangą fiksuojančias vertinimo strategijas ir būdus. Norminį vertinimo būdą mokytojai žino, bet jo beveik netaiko. 2004 m. buvo patvirtinta nauja mokinių pasiekimų vertinimo samprata, pagal kurią turi būti vertinamos ne tik žinios, bet ir pasiekimai. Mokytojai kol kas nenoriai atsisako tradicinio vertinimo būdo, jiems trūksta žinių, mokytojams reikalingi mokymai, kaip vertinti mokinių ir savo veiklą; 19.5. tyrimų duomenimis, mokytojai retai sudaro galimybę mokiniams rinktis atsiskaitymo būdą ir laiką (nepriklausomai nuo mokyklos tipo ir mokyklos vietos šalies teritorijoje). Tai gali nulemti mokytojų dominuojanti padėtis ugdymo procese arba mokinių pasyvumas ir savo – kaip mokinių – vaidmens suvokimas; 19.6. tam, kad būtų įgyvendintas siekis skatinti mokinius mokytis, ugdymo turinys turi būti individualizuojamas ir diferencijuojamas pagal mokinių poreikius ir galimybes. Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas akcentuojamas daugelyje su švietimo kokybe susijusių dokumentų, tačiau šiuo metu dar yra nepakankamai įgyvendinamas, visuose švietimo lygmenyse ugdymo turinio procese nepakankamai atsižvelgiama į mokinių mokymosi stilių ir poreikių skirtingumą, ypač į specialiųjų poreikių turinčius mokinius. Mokytojai pageidauja praktinių patarimų dėl ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, tačiau seminarų mokytojams organizavimui nėra sukurta reikiamų skaitmeninių mokymo priemonių, metodinių priemonių (praktinių pavyzdžių). Ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą apsunkina didelis vaikų skaičius mokyklų klasėse. Ugdymo turinio pritaikymas pagal mokinių amžių, jų polinkius ir poreikius, ypač specialiuosius, turi būti atliekamas visais švietimo lygmenimis; 19.7. vykdant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, pastebima, jog nepakankamai gebama identifikuoti turimas kompetencijas, nustatyti turimą veiklos patirtį, nepakankamai suvokiami pasikeitę mokytojo vaidmenys, profesinio meistriškumo tobulinimo būtinybė, trūksta mokytojų, pasirengusių dėstyti keletą dalykų; 19.8. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo programų turinys nepakankamai derinamas su ugdymo turinio kaitos prioritetais; 19.9. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai; 19.10. šiuo metu nėra sudaryta galimybė mokytojams, kurie mokykloje dirba pedagoginį darbą ilgiau nei 7 metus, tobulinti profesinę kvalifikaciją, pasirenkant ilgesnės (daugiau nei pusę metų) trukmės reikalaujančias profesinio tobulėjimo formas (stažuotes, kursus ir pan.). Išorės veiksniai įtakoja trumpesnių pažintinių profesinio tobulėjimo formų pasirinkimą, kadangi nesudaromos pakankamos sąlygos mokytojams suderinti darbo ir profesinio tobulėjimo planus; 19.11. nepakankamai plėtojamas švietimo institucijų ir verslininkų bendradarbiavimas; 19.12. švietimo paslaugų plėtojimui ir prieinamumo didinimui trūksta skaitmeninių mokymo priemonių; 19.13. ugdymo procese dar per mažai remiamasi nuostata, kad mokymasis yra aktyvus savo žinojimo konstravimo procesas. Skatinant mokinių aktyvumą, tikslinga kurti mažas grupes, kurios periodiškai turi priimti sprendimus ar atsakyti į užduotus klausimus, rasti būdų, kaip įtraukti į dialogą žmones už auditorijos ribų (internetas, el. paštas, realus gyvenimas), padėti mokiniams rasti būdų stebėti (tiesiogiai ir netiesiogiai) dalyką ar veiklą, kurį jie mokosi, skatinti studentus vesti mokymosi dienoraščius arba kurti mokymosi portfelius, atspindinčius jų kompetencijos augimą, savo mintis, mokymąsi, jausmus, rasti būdų jiems atlikti (tiesiogiai ar netiesiogiai) tą veiklą, kurios jie turi išmokti. Mokymosi aktyvinimui taip pat gali būti naudojama atvejo analizė, simuliacija, modeliavimas, vaidmenų atlikimas. Aktyvaus mokymosi metu įgytos žinios ilgiau išlieka atmintyje, didėja mokinių motyvacija savarankiškam, savireguliuojančiam mokymuisi, stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis; 19.14. tyrimų duomenimis, daliai mokinių mokymosi krūvis yra per didelis ir turi esminės įtakos sveikatai. Pagrindinės mokymosi krūvio profilinėse klasėse priežastys yra dideli reikalavimai mokantis pasirinktų dalykų ir didelis pamokų skaičius. Mokiniai, vertindami savo mokymosi krūvį, akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi kaip mokymosi krūvį didinančius veiksnius. Egzistuoja mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis ypač didelis, sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos. Mokymosi krūvis profilinėse klasėse gerokai padidėja, lyginat jį su mokymosi krūviu IX ir X klasėse. Didelių mokymosi krūvių priežastimis, susijusiomis su bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, gali būti per didelė ugdymo turinio apimtis, neapgalvotas naujų gebėjimų, kompetencijų ir integruojamųjų programų įvedimas, nepakankamas bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų išdėstymo aiškumas, sukeliantis neteisingą ekspertų, vadovėlių autorių ir pedagogų interpretavimą, aiškių ugdymo turinio prioritetų minimumo ir orientyrų nebuvimas, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų neatitinkantys vadovėliai, egzaminų programos (vedančios prie neprognozuojamų egzaminų užduočių); 19.15. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys išlieka pernelyg orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui, visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui. Ugdymo turinys turėtų būti orientuojamas ir į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ypač mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, skaitmeninio raštingumo, kad mokinys, baigdamas pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi, mokytis ir dirbti šiuolaikinėje visuomenėje; 19.16. turi būti sprendžiamas neatitikimas tarp švietimo dokumentuose akcentuojamos ugdymo orientacijos į mokymosi paradigmą ir baigiamųjų egzaminų turinyje užfiksuoto didelio būtinų atgaminti žinių kiekio. Išorinio vertinimo metu turėtų būti vertinamos ne tik žinios, bet ir mokinių gebėjimai, kompetencijos; 19.17. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams bei polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išorinių mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojami mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti, suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui; 19.18. dalies mokyklų edukacinė aplinka buvo pagerinta įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, tačiau šiuo metu ne visos šalies mokyklos turi materialinę bazę, reikalingą naujų mokymosi metodų diegimui į ugdymo procesą. Mokyklos ir mokytojai nepakankamai aprūpinami ugdymo turinio naujovėms įgyvendinti būtinomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (programomis), pritaikytomis aktyviam mokinių mokymuisi, mokymo(si) individualizavimui, diferencijavimui ir vertinimui, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimui ugdymo turinio procese. Įgyvendinant ugdymo naujoves, mokykloms ir mokytojams turi būti užtikrinta finansinė, organizacinė ir metodinė parama; 19.19. reikalingas lanksčių ir efektyvių edukacinių ir mokymo(si) aplinkų kūrimas, šių aplinkų kūrimo gerosios patirties nustatymo ir sklaidos sistemos suformavimas; 19.20. įvairiose strategijose, programose ir projektuose siūlomos ugdymo turinio naujovės dažnai įgyvendinamos nenuosekliai, jos neužtikrina tolesnės paramos mokyklai ir mokytojams, todėl neduoda laukiamų rezultatų; 19.21. į ugdymo turinio procesą per menkai įtraukiami partneriai: mokinių tėvai, aukštosios mokyklos, verslininkai, darbdaviai, politikai, vietos bendruomenės. 20. Ugdymo turinio atnaujinimui atsiveriančios galimybės: 20.1. ugdymo turinio procese remtis mokyklų veiklos vidaus ir išorės vertinimo rezultatais, pasinaudoti tėvų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, verslininkų, vyriausybinių programų pasiūlymais ir parama; 20.2. pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ugdymo turiniui atnaujinti: pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis; 20.3. pasinaudoti galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, vertinant mūsų šalies ugdymo turinio kokybę ir numatant tobulintinas sritis; 20.4. plačiau įtraukti universitetų dėstytojus, doktorantus ir magistrantus atliekant ugdymo turinio vertinimo ir atnaujinimo darbus. 21. Ugdymo turinio atnaujinimui iškylančios grėsmės: 21.1. netinkamų sąlygų mokytojų ilgesnės (daugiau nei pusę metų) trukmės reikalaujančias profesinio tobulėjimo formoms (stažuotėms, kursams ir pan.) sudarymas. Mokytojai negali išvykti į ilgesnės trukmės kvalifikacijos tobulinimo renginius, nes nėra jų įvairovės bei parengtos teisinės bazės; 21.2. pernelyg sureikšminti brandos egzaminų rezultatai ir vienpusiškas jų panaudojimas mokyklų ir mokytojų darbo kokybei vertinti gali daryti neigiamą poveikį ugdymo turinio procesui, kai mokoma atsižvelgiant tik į vertinimą, o dalis asmens dorinei, kultūrinei, socialinei brandai svarbaus ugdymo turinio ignoruojama; 21.3. studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose reikalaujant tik 2–3 dalykų brandos egzaminų rezultatų, siaurinamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys ir mokiniai skatinami mokytis tik keleto dalykų, nepaisoma jų interesų ir galimybių bei visuomenės poreikių; 21.4. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai; 21.5. dėl mokytojo profesijos nepopuliarumo, mokytojų emigracijos, pedagogus rengiančių institucijų nelankstumo prisitaikant prie besikeičiančių švietimo tikslų, vis labiau trūksta kvalifikuotų mokytojų. III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 22. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą. 23. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai: 23.1. parengti ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinę bazę; 23.2. išbandyti ilgalaikes stažuotes mokytojams, atliekant jų eksperimentą; 23.3. parengti ir adaptuoti inovatyvias skaitmenines mokymo priemones diegimui į ugdymo procesą. IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 24. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Rezultato rodikliai: Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2011 –* 90** Produkto rodikliai: Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) 2011 – 1040 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai 25. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Rezultato rodikliai: Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) 2011 –* 90** Produkto rodikliai: Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 2011 – 120 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai 26. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Produkto rodikliai: Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2011 – 450 27. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ugdymo plėtotės centras (toliau vadinama – UPC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius: Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Tikėtina padėtis 2015 m. 1. Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis 1.1. Mokymuose dalyvavusių savivaldybių skaičius Įstaigų skaičius 30 1.2. Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius Įstaigų skaičius 30 2. Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius 2.1. Kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai Asmenų skaičius 60 2.2. Mokytojai Asmenų skaičius 1040 3. Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius 3.1. Metodiniai leidiniai 3.1.1. Adaptuotos ir parengtos skaitmeninės mokymo priemonės Egzempliorių skaičius 10 3.1.2. Skaitmeninių mokymo priemonių vertinimo kriterijai Egzempliorių skaičius 1 3.1.3. Gairės skaitmeninių mokymo priemonių parengimui ir adaptavimui Egzempliorių skaičius 1 3.1.4. Adaptuotų ir parengtų skaitmeninių mokymo priemonių taikymo metodika Egzempliorių skaičius 1 28. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka: 28.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas; 28.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai. V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 29. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis“ (toliau vadinama – Projektas). 30. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą. 31. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema: 31.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina UPC; 31.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra; 31.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų; 31.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK. 32. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja UPC. 33. Projektas bus įgyvendinamas 1 etapu, įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 12000,0 tūkst. Lt. Projekto įgyvendinimo etapo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas. VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 34. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti. 35. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai: Eil. Nr. Kriterijų kategorijos Kriterijai 1. Bendra informacija 1.1. Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2. Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3. Uždavinys Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę 1.4. Programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2. Finansavimas 2.1. Finansavimo būdas Valstybės projektų planavimas 2.2. Kryžminis finansavimas - 3. Tinkamumas 3.1. Pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras 3.2. Partneris(-iai) - 3.3. Remiamos veiklos 1. Ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinės bazės parengimas ir eksperimetas; 2. skaitmeninių mokymo priemonių adaptavimas, išbandymas ir diegimas bendrojo lavinimo mokyklose. 3.4. Tikslinės grupės Tiesioginės tikslinės grupės: 1. mokyklų dalykų mokytojai; 2. kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai. Netiesioginė tikslinė grupė: bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. 3.5. Projekto vertė Iki 12000,0 tūkst. Lt 3.6. Prašomos paramos dydis Iki 12000,0 tūkst. Lt 3.7. Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų 3.8. Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9. Projekto trukmė Iki 36 mėnesių 3.10. Projekto pradžia 2011 m. 4. Atitikties kriterijai Kriterijai: 1. atrankos kriterijai mokytojams, dalyvausiantiems pilotinių grupių mokymuose apie adaptuotas skaitmenines mokymo priemones. 5. Administruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6. Projektų vertinimas Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas 7. Horizontalieji prioritetai 7.1. Lygių galimybių skatinimas Vykdant Projekto veiklas, visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. 7.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio institucijomis, ekspertais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.3. Informacinės visuomenės plėtra Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas rengiant ir adaptuojant skaitmenines mokymo priemones ir jas išbandant, diegiant bendrojo lavinimo mokyklose, nacionalinio pradedančiųjų mokytojų integracijos į mokyklą modelio kūrimo veikloje per vidinį stebėsenos įrankį internete. Projekto veiklos taip pat prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547), nurodytą strateginį tikslą – pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2019 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, bei Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), tikslą: ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą. 7.4. Regioninė plėtra Atnaujintų bendrųjų programų tolygus diegimas visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose yra svarbus veiksnys, reikalingas užtikrinant tolygią regionų plėtrą. Mokytojų ilgalaikės stažuotės vykdomas visos šalies mastu, todėl Projekto veiklos palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytus ekonominio augimo centrus. 7.5. Darnus vystymasis Projekto veiklos prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) išskirtų ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas (ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė); tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas (trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė). VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 36. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės: 36.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla; 36.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas. 37. Numatomos viešinimo priemonės: 37.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose; 37.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse; 37.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai; 37.4. konferencijoje – informacinio pobūdžio konferencija, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus ES, Ministerijos bei UPC simbolika. 38. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje. _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 28 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija) SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ PERTVARKOS, METODINIŲ CENTRŲ STEIGIMO KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“. 3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės siekio užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“. 4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“. II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiojo ugdymo paslaugų teikimo Lietuvoje privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės: 5.1. stiprybės: 5.1.1. pastarąjį dešimtmetį mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Siekiant diegti įvairius asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo modelius įgyvendinama daug įvairių projektų. Specialiosiose mokyklose imta ugdyti asmenis, kurie iki 1990 m. buvo laikomi nemokytinais. 1999–2000 m. m. specialiosiose, lavinamosiose klasėse buvo ugdomi 4 proc., 2000–2001 m. m. – 2 proc., 2001–2002 m. m. – 1,7 proc., 2008–2009 m. m. – 1,54 proc. mokinių, turinčių intelekto sutrikimą; 5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi pagal jiems pritaikytas pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdoma 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių; 5.1.3. 2003 m. pasibaigus aprūpinimo vadovėliais pertvarkai, pereita prie decentralizuoto mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Vienam ne specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiam mokiniui skiriama 40 Lt vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams įsigyti. Nuo 2005 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms skiriama 20 proc. daugiau lėšų. 2005 m. sudarytas Rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašas, kuriame minimas Lietuvoje ir užsienyje išleistas specialiąsias mokymo priemones mokyklos gali įsigyti už mokinio krepšelio lėšas; 5.2. silpnybės: 5.2.1. inkliuzinio ugdymo barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų (specialiųjų ugdymo įstaigų arba namų) institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe, 2003 m.). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalios pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro, kompleksinių sutrikimų turinčių asmenų ugdymas); 5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (tyrimo „Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos“ duomenys, A.Bagdonas ir kt., 2003 m.). Šiuo metu esanti teisinė bazė leidžia teikti mokytojo padėjėjo pagalbą vaikams, turintiems vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, esama mokyklos struktūra nelanksti pedagogiškai bei psichosocialiai apleistiems mokiniams, todėl jie dažnai keičia mokyklas arba tiesiog nebaigia pagrindinės mokyklos; 5.2.3. mokytojai nėra pasirengę (neturi kompetencijų) dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Esant per didelėms klasėms, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas, ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pedagoginės pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas, pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai arba didelėje dalyje mokyklų (ypač rajonuose) visai nėra šių specialistų; 5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardytos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose trūkumas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A. Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų, pritaikytų sanitarinių mazgų stoka), kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Specialiojo ugdymo vadovėlių, ugdymo ir kompensacinės (pagalbinės) technikos priemonių trūkumą nurodo daugiau kaip 50 proc. pedagogų; 5.3. galimybės: 5.3.1. mokslininkų teigimu (J.Ambrukaitis, J.Ruškus), siekiant, kad vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus moky …