Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo nr. isak-2331 „dėl mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“…

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2011 m. balandžio 26 d. Nr. V-683 Vilnius Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2010, Nr. 38-1798, Nr. 51-2525, Nr. 69-3462, Nr. 119-6080; 2011, Nr. 19-923):

88,4 90 Projektų ataskaitos Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais 28,4 80 Projektų ataskaitos Produkto Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 46920 2000 Projektų ataskaitos Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius 4942 250 Projektų ataskaitos “ 22. Išdėstau 33 priedą nauja redakcija (pridedama).

K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Kretingos muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, Lietuvos aviacijos muziejus, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos muziejus, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Literatūrinis A. Puškino muziejus, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, Senosios muzikos ansamblis „Affectus“, Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio vaikų teatras „Puelli Vilnenses“, viešoji įstaiga Kamerinio choro „Brevis“ studija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos skaučių seserija, Studentų skautų organizacija, Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Gausių šeimų asociacija, viešoji įstaiga „Kitas variantas“, Lietuvos socialinių pedagogų asociacija. “ 33. Papildau nauju 46 priedu (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 10 priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija) Ugdymo turinio naujovių sklaidos modeliO KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelio komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

II. ESAMOS būklės ir tendencijų analizė 5. Komponento įgyvendinimas prisidės prie ugdymo turinio atnaujinimo sistemos, numatytos Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, sukūrimo bei ugdymo kokybės gerinimo. Komponento vykdymo metu bus sukurtas, išbandytas ir įdiegtas bendrojo ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis, apimantis ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinės bazės parengimą ir eksperimetą, skaitmeninių mokymo priemonių parengimą ar adaptavimą ir išbandymą, diegimą bendrojo ugdymo mokyklose.

18.1. ugdymo turinio srityje parengti ir patvirtinti pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos bendrosios programos, egzaminų programos, bendrųjų programų aprašas, nuolat atnaujinami vadovėliai. Ugdymo turinį reglamentuojančių dokumentų – bendrųjų programų, bendrųjų ugdymo planų, brandos egzaminų programų – atnaujinimas padeda įgyvendinti švietimo tikslus ir uždavinius;

18.2. ugdymo turinio srityje parengta ir įgyvendinta nemažai projektų („Pedagoginių dalykinių kompetencijų tobulinimas“, „Nauja kalbinių gebėjimų vertinimo ir įsivertinimo sistema diegiant Europos kalbų aplanką šalies mokyklose“, „Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas“, „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“);

18.3. 2002–2005 m. vykdyta Mokyklų tobulinimo programa sustiprino šalies mokytojų profesines kompetencijas, pagerino mokymosi sąlygas skatinant mokinių aktyvų mokymąsi bei mokytojų bendradarbiavimą mokyklose;

18.4. nemažų teigiamų poslinkių per pastaruosius keletą metų įvyko mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje;

18.5. dalyvavimas tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių išryškinti ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis nustatyti ugdymo turinio proceso (ugdymo turinio procesas – visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) tobulinimo prioritetus;

18.6. plėtojamos tokios naujos ugdymo turinio sritys kaip pilietiškumo, sveikos gyvensenos ir gyvenimo įgūdžių, aplinkosaugos, ekonominio raštingumo. Šios ugdymo turinio sritys leidžia mokytojams plėtoti mokinių vertybines nuostatas, daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ugdymui;

18.7. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją;

18.8. pagal Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategija įgyvendinamas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese proveržis sudaro platesnes galimybes pasinaudoti šiomis technologijomis ugdymo kokybei gerinti ir ugdymo turinio proceso veiksmingumui didinti;

18.9. sukurta vadovėlių turinio vertinimo sistema sudaro prielaidas tobulinti šių priemonių kokybę ir mokyklų aprūpinimą jomis;

18.10. šiuo metu įgyvendinama Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847 (Žin., 2006, Nr. 38-423). Siekiant pagerinti mokymo(si) kokybę ir sąlygas, įgyvendinant programą mokytojams sudaromos galimybės burtis į komandas ir kartu mokytis bei spręsti problemas savo mokyklose, įvairiais būdais keistis gerąja patirtimi. Tokios mokytojų komandos bus pasirengusios mokytojų mokymams, gebės perteikti švietimo naujoves, padės mokytojams bendradarbiauti mokykloje ir tarp mokyklų.

19.1. dabartiniu metu pagrindiniuose švietimo dokumentuose orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Mokytojams mokymosi paradigma yra plačiai pristatoma ir jie žino, kaip ir kokias mokymosi situacijas bei edukacines aplinkas jie turėtų kurti, tačiau realiose pedagoginėse situacijose reiškiasi poveikio, rečiau sąveikos pedagogika. Tyrimų duomenimis, Lietuvos mokytojai dirba vadovaudamiesi poveikio paradigma, kai centrinis ugdymo proceso elementas yra mokytojas, o mokiniai tėra užduočių vykdytojai. Rečiau ugdymo procese taikoma sąveikos paradigma, kurios atveju mokytojas, išlaikydamas savo vadovaujantį vaidmenį, tariasi su mokiniais dėl ugdymo proceso organizavimo. Dažniausiai mokytojai naudoja rašymą, aiškinimą ir klausinėjimą, retai – savarankišką ir kūrybišką mokymąsi skatinančius metodus;

19.2. vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi rezultatus ir motyvaciją, yra mokytojų didaktinė kompetencija. Reikalavimai mokytojų didaktinei kompetencijai keičiasi kintant požiūriui į mokymo ir mokymosi prigimtį, kintant nacionaliniams švietimo tikslams. Pastebėta, kad mokytojų veikloje taikomos šiuolaikinės didaktikos žinios yra fragmentiškos. Jiems trūksta šiuolaikinę pedagoginę sistemą ir mokytojo vaidmenį joje grindžiančių mokslo žinių visumos bei jų taikymo gebėjimų. Siekiant šią paradigmą įgyvendinti, turi būti sudarytos sąlygos mokytojams nuolat atnaujinti ir plėtoti savo didaktinę kompetenciją. Rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją, reikia mokytojams suteikti sisteminių mokymosi paradigmos realizavimo žinių ir padėti įgyti gebėjimus nuo poveikio ar sąveika grįstos pedagogikos pereiti į mokymąsi akcentuojančią pedagogiką;

19.3. požiūris, vertybinė orientacija, gebėjimas užsibrėžti ir suformuoti mokymo ir mokymosi tikslus yra vienas iš mokytojų didaktinės kompetencijos elementų. Dauguma mokytojų, tyrimų duomenimis, nurodo, kad, formuluodami tikslus, sutinkamai su mokymosi paradigma, atsižvelgia į tai, kaip, dėstydami dalyką, galėtų mokyti mokinius kritiškai mąstyti, kad planuojant pamokas šalia pagrindinio tikslo iškyla ir tokie tikslai kaip mokyti mokinius aiškiai formuluoti mintis, apibendrinti ir daryti išvadas. Minčiai, kad siekis ugdyti kritinį mąstymą ar gebėjimą atvirai išsakyti savo nuomonę yra utopinis tikslas, pagrindinėje mokykloje dirbantys mokytojai pritaria labiau nei vidurinėse mokyklose ar gimnazijose dirbantys mokytojai. Pagrindinės mokyklos mokytojai taip pat dažniau nurodo, kad jiems sunku nurodyti ir mokymosi tikslus, ir uždavinius;

19.4. mokytojai yra nemažai girdėję apie formuojamąjį vertinimą, bet sistemingai ir sąmoningai jį praktiškai taiko nedidelė dalis mokytojų. Dažniausiai mokytojai taiko kriterijumi grįstas bei mokinio pažangą fiksuojančias vertinimo strategijas ir būdus. Norminį vertinimo būdą mokytojai žino, bet jo beveik netaiko. 2004 m. buvo patvirtinta nauja mokinių pasiekimų vertinimo samprata, pagal kurią turi būti vertinamos ne tik žinios, bet ir pasiekimai. Mokytojai kol kas nenoriai atsisako tradicinio vertinimo būdo, jiems trūksta žinių, mokytojams reikalingi mokymai, kaip vertinti mokinių ir savo veiklą;

19.5. tyrimų duomenimis, mokytojai retai sudaro galimybę mokiniams rinktis atsiskaitymo būdą ir laiką (nepriklausomai nuo mokyklos tipo ir mokyklos vietos šalies teritorijoje). Tai gali nulemti mokytojų dominuojanti padėtis ugdymo procese arba mokinių pasyvumas ir savo – kaip mokinių – vaidmens suvokimas;

19.6. tam, kad būtų įgyvendintas siekis skatinti mokinius mokytis, ugdymo turinys turi būti individualizuojamas ir diferencijuojamas pagal mokinių poreikius ir galimybes. Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas akcentuojamas daugelyje su švietimo kokybe susijusių dokumentų, tačiau šiuo metu dar yra nepakankamai įgyvendinamas, visuose švietimo lygmenyse ugdymo turinio procese nepakankamai atsižvelgiama į mokinių mokymosi stilių ir poreikių skirtingumą, ypač į specialiųjų poreikių turinčius mokinius. Mokytojai pageidauja praktinių patarimų dėl ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, tačiau seminarų mokytojams organizavimui nėra sukurta reikiamų skaitmeninių mokymo priemonių, metodinių priemonių (praktinių pavyzdžių). Ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą apsunkina didelis vaikų skaičius mokyklų klasėse. Ugdymo turinio pritaikymas pagal mokinių amžių, jų polinkius ir poreikius, ypač specialiuosius, turi būti atliekamas visais švietimo lygmenimis;

19.7. vykdant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, pastebima, jog nepakankamai gebama identifikuoti turimas kompetencijas, nustatyti turimą veiklos patirtį, nepakankamai suvokiami pasikeitę mokytojo vaidmenys, profesinio meistriškumo tobulinimo būtinybė, trūksta mokytojų, pasirengusių dėstyti keletą dalykų;

19.8. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo programų turinys nepakankamai derinamas su ugdymo turinio kaitos prioritetais;

19.9. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;

19.10. šiuo metu nėra sudaryta galimybė mokytojams, kurie mokykloje dirba pedagoginį darbą ilgiau nei 7 metus, tobulinti profesinę kvalifikaciją, pasirenkant ilgesnės (daugiau nei pusę metų) trukmės reikalaujančias profesinio tobulėjimo formas (stažuotes, kursus ir pan.). Išorės veiksniai įtakoja trumpesnių pažintinių profesinio tobulėjimo formų pasirinkimą, kadangi nesudaromos pakankamos sąlygos mokytojams suderinti darbo ir profesinio tobulėjimo planus;

19.11. nepakankamai plėtojamas švietimo institucijų ir verslininkų bendradarbiavimas;

19.12. švietimo paslaugų plėtojimui ir prieinamumo didinimui trūksta skaitmeninių mokymo priemonių;

19.13. ugdymo procese dar per mažai remiamasi nuostata, kad mokymasis yra aktyvus savo žinojimo konstravimo procesas. Skatinant mokinių aktyvumą, tikslinga kurti mažas grupes, kurios periodiškai turi priimti sprendimus ar atsakyti į užduotus klausimus, rasti būdų, kaip įtraukti į dialogą žmones už auditorijos ribų (internetas, el. paštas, realus gyvenimas), padėti mokiniams rasti būdų stebėti (tiesiogiai ir netiesiogiai) dalyką ar veiklą, kurį jie mokosi, skatinti studentus vesti mokymosi dienoraščius arba kurti mokymosi portfelius, atspindinčius jų kompetencijos augimą, savo mintis, mokymąsi, jausmus, rasti būdų jiems atlikti (tiesiogiai ar netiesiogiai) tą veiklą, kurios jie turi išmokti. Mokymosi aktyvinimui taip pat gali būti naudojama atvejo analizė, simuliacija, modeliavimas, vaidmenų atlikimas. Aktyvaus mokymosi metu įgytos žinios ilgiau išlieka atmintyje, didėja mokinių motyvacija savarankiškam, savireguliuojančiam mokymuisi, stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis;

19.14. tyrimų duomenimis, daliai mokinių mokymosi krūvis yra per didelis ir turi esminės įtakos sveikatai. Pagrindinės mokymosi krūvio profilinėse klasėse priežastys yra dideli reikalavimai mokantis pasirinktų dalykų ir didelis pamokų skaičius. Mokiniai, vertindami savo mokymosi krūvį, akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi kaip mokymosi krūvį didinančius veiksnius. Egzistuoja mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis ypač didelis, sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos. Mokymosi krūvis profilinėse klasėse gerokai padidėja, lyginat jį su mokymosi krūviu IX ir X klasėse. Didelių mokymosi krūvių priežastimis, susijusiomis su bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, gali būti per didelė ugdymo turinio apimtis, neapgalvotas naujų gebėjimų, kompetencijų ir integruojamųjų programų įvedimas, nepakankamas bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų išdėstymo aiškumas, sukeliantis neteisingą ekspertų, vadovėlių autorių ir pedagogų interpretavimą, aiškių ugdymo turinio prioritetų minimumo ir orientyrų nebuvimas, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų neatitinkantys vadovėliai, egzaminų programos (vedančios prie neprognozuojamų egzaminų užduočių);

19.15. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys išlieka pernelyg orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui, visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui. Ugdymo turinys turėtų būti orientuojamas ir į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ypač mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, skaitmeninio raštingumo, kad mokinys, baigdamas pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi, mokytis ir dirbti šiuolaikinėje visuomenėje;

19.16. turi būti sprendžiamas neatitikimas tarp švietimo dokumentuose akcentuojamos ugdymo orientacijos į mokymosi paradigmą ir baigiamųjų egzaminų turinyje užfiksuoto didelio būtinų atgaminti žinių kiekio. Išorinio vertinimo metu turėtų būti vertinamos ne tik žinios, bet ir mokinių gebėjimai, kompetencijos;

19.17. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams bei polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išorinių mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojami mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti, suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui;

19.18. dalies mokyklų edukacinė aplinka buvo pagerinta įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, tačiau šiuo metu ne visos šalies mokyklos turi materialinę bazę, reikalingą naujų mokymosi metodų diegimui į ugdymo procesą. Mokyklos ir mokytojai nepakankamai aprūpinami ugdymo turinio naujovėms įgyvendinti būtinomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (programomis), pritaikytomis aktyviam mokinių mokymuisi, mokymo(si) individualizavimui, diferencijavimui ir vertinimui, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimui ugdymo turinio procese. Įgyvendinant ugdymo naujoves, mokykloms ir mokytojams turi būti užtikrinta finansinė, organizacinė ir metodinė parama;

19.19. reikalingas lanksčių ir efektyvių edukacinių ir mokymo(si) aplinkų kūrimas, šių aplinkų kūrimo gerosios patirties nustatymo ir sklaidos sistemos suformavimas;

19.20. įvairiose strategijose, programose ir projektuose siūlomos ugdymo turinio naujovės dažnai įgyvendinamos nenuosekliai, jos neužtikrina tolesnės paramos mokyklai ir mokytojams, todėl neduoda laukiamų rezultatų;

19.21. į ugdymo turinio procesą per menkai įtraukiami partneriai: mokinių tėvai, aukštosios mokyklos, verslininkai, darbdaviai, politikai, vietos bendruomenės.

20.1. ugdymo turinio procese remtis mokyklų veiklos vidaus ir išorės vertinimo rezultatais, pasinaudoti tėvų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, verslininkų, vyriausybinių programų pasiūlymais ir parama;

20.2. pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ugdymo turiniui atnaujinti: pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis;

20.3. pasinaudoti galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, vertinant mūsų šalies ugdymo turinio kokybę ir numatant tobulintinas sritis;

20.4. plačiau įtraukti universitetų dėstytojus, doktorantus ir magistrantus atliekant ugdymo turinio vertinimo ir atnaujinimo darbus.

21.1. netinkamų sąlygų mokytojų ilgesnės (daugiau nei pusę metų) trukmės reikalaujančias profesinio tobulėjimo formoms (stažuotėms, kursams ir pan.) sudarymas. Mokytojai negali išvykti į ilgesnės trukmės kvalifikacijos tobulinimo renginius, nes nėra jų įvairovės bei parengtos teisinės bazės;

21.2. pernelyg sureikšminti brandos egzaminų rezultatai ir vienpusiškas jų panaudojimas mokyklų ir mokytojų darbo kokybei vertinti gali daryti neigiamą poveikį ugdymo turinio procesui, kai mokoma atsižvelgiant tik į vertinimą, o dalis asmens dorinei, kultūrinei, socialinei brandai svarbaus ugdymo turinio ignoruojama;

21.3. studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose reikalaujant tik 2–3 dalykų brandos egzaminų rezultatų, siaurinamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys ir mokiniai skatinami mokytis tik keleto dalykų, nepaisoma jų interesų ir galimybių bei visuomenės poreikių;

21.4. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;

21.5. dėl mokytojo profesijos nepopuliarumo, mokytojų emigracijos, pedagogus rengiančių institucijų nelankstumo prisitaikant prie besikeičiančių švietimo tikslų, vis labiau trūksta kvalifikuotų mokytojų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 22. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą.

23.1. parengti ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinę bazę;

23.2. išbandyti ilgalaikes stažuotes mokytojams, atliekant jų eksperimentą;

23.3. parengti ir adaptuoti inovatyvias skaitmenines mokymo priemones diegimui į ugdymo procesą.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 24. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.

Metai Reikšmė Rezultato rodikliai:

Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2011 –* 90** Produkto rodikliai:

Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) 2011 – 1040 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai 25. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.

Metai Reikšmė Rezultato rodikliai:

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) 2011 –* 90** Produkto rodikliai:

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 2011 – 120 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai 26. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.

Metai Reikšmė Produkto rodikliai:

Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius).

Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2011 – 450 27. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ugdymo plėtotės centras (toliau vadinama – UPC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Tikėtina padėtis 2015 m.

1.

Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis 1.1.

Mokymuose dalyvavusių savivaldybių skaičius Įstaigų skaičius 30 1.2.

Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius Įstaigų skaičius 30 2.

Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius 2.1.

Kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai Asmenų skaičius 60 2.2.

Mokytojai Asmenų skaičius 1040 3.

Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius 3.1.

Metodiniai leidiniai 3.1.1.

Adaptuotos ir parengtos skaitmeninės mokymo priemonės Egzempliorių skaičius 10 3.1.2.

Skaitmeninių mokymo priemonių vertinimo kriterijai Egzempliorių skaičius 1 3.1.3.

Gairės skaitmeninių mokymo priemonių parengimui ir adaptavimui Egzempliorių skaičius 1 3.1.4.

Adaptuotų ir parengtų skaitmeninių mokymo priemonių taikymo metodika Egzempliorių skaičius 1 28. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

28.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

28.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 29. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis“ (toliau vadinama – Projektas).

31.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina UPC;

31.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

31.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

31.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 34. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos Kriterijai 1.

Bendra informacija 1.1.

Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.

Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.

Uždavinys Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę 1.4.

Programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.

Finansavimas 2.1.

Finansavimo būdas Valstybės projektų planavimas 2.2.

Kryžminis finansavimas - 3.

Tinkamumas 3.1.

Pareiškėjas Ugdymo plėtotės centras 3.2.

Partneris(-iai) - 3.3.

Remiamos veiklos 1. Ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinės bazės parengimas ir eksperimetas;

3.4.

Tikslinės grupės Tiesioginės tikslinės grupės:

Netiesioginė tikslinė grupė: bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai.

3.5.

Projekto vertė Iki 12000,0 tūkst. Lt 3.6.

Prašomos paramos dydis Iki 12000,0 tūkst. Lt 3.7.

Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų 3.8.

Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9.

Projekto trukmė Iki 36 mėnesių 3.10.

Projekto pradžia 2011 m.

4.

Atitikties kriterijai Kriterijai:

5.

Administruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6.

Projektų vertinimas Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas 7.

Horizontalieji prioritetai 7.1.

Lygių galimybių skatinimas Vykdant Projekto veiklas, visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio institucijomis, ekspertais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas rengiant ir adaptuojant skaitmenines mokymo priemones ir jas išbandant, diegiant bendrojo lavinimo mokyklose, nacionalinio pradedančiųjų mokytojų integracijos į mokyklą modelio kūrimo veikloje per vidinį stebėsenos įrankį internete. Projekto veiklos taip pat prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547), nurodytą strateginį tikslą – pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2019 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, bei Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), tikslą: ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą.

7.4.

Regioninė plėtra Atnaujintų bendrųjų programų tolygus diegimas visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose yra svarbus veiksnys, reikalingas užtikrinant tolygią regionų plėtrą.

Mokytojų ilgalaikės stažuotės vykdomas visos šalies mastu, todėl Projekto veiklos palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytus ekonominio augimo centrus.

7.5.

Darnus vystymasis Projekto veiklos prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) išskirtų ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas (ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė); tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas (trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė).

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 36. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

36.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

36.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

37.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

37.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse;

37.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

37.4. konferencijoje – informacinio pobūdžio konferencija, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus ES, Ministerijos bei UPC simbolika.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiojo ugdymo paslaugų teikimo Lietuvoje privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. stiprybės:

5.1.1. pastarąjį dešimtmetį mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Siekiant diegti įvairius asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo modelius įgyvendinama daug įvairių projektų. Specialiosiose mokyklose imta ugdyti asmenis, kurie iki 1990 m. buvo laikomi nemokytinais. 1999–2000 m. m. specialiosiose, lavinamosiose klasėse buvo ugdomi 4 proc., 2000–2001 m. m. – 2 proc., 2001–2002 m. m. – 1,7 proc., 2008–2009 m. m. – 1,54 proc. mokinių, turinčių intelekto sutrikimą;

5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi pagal jiems pritaikytas pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdoma 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;

5.1.3. 2003 m. pasibaigus aprūpinimo vadovėliais pertvarkai, pereita prie decentralizuoto mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Vienam ne specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiam mokiniui skiriama 40 Lt vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams įsigyti. Nuo 2005 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms skiriama 20 proc. daugiau lėšų. 2005 m. sudarytas Rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašas, kuriame minimas Lietuvoje ir užsienyje išleistas specialiąsias mokymo priemones mokyklos gali įsigyti už mokinio krepšelio lėšas;

5.2. silpnybės:

5.2.1. inkliuzinio ugdymo barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų (specialiųjų ugdymo įstaigų arba namų) institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe, 2003 m.). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalios pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro, kompleksinių sutrikimų turinčių asmenų ugdymas);

5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (tyrimo „Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos“ duomenys, A.Bagdonas ir kt., 2003 m.). Šiuo metu esanti teisinė bazė leidžia teikti mokytojo padėjėjo pagalbą vaikams, turintiems vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, esama mokyklos struktūra nelanksti pedagogiškai bei psichosocialiai apleistiems mokiniams, todėl jie dažnai keičia mokyklas arba tiesiog nebaigia pagrindinės mokyklos;

5.2.3. mokytojai nėra pasirengę (neturi kompetencijų) dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Esant per didelėms klasėms, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas, ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pedagoginės pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas, pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai arba didelėje dalyje mokyklų (ypač rajonuose) visai nėra šių specialistų;

5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardytos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose trūkumas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A. Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų, pritaikytų sanitarinių mazgų stoka), kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Specialiojo ugdymo vadovėlių, ugdymo ir kompensacinės (pagalbinės) technikos priemonių trūkumą nurodo daugiau kaip 50 proc. pedagogų;

5.3. galimybės:

5.3.1. mokslininkų teigimu (J.Ambrukaitis, J.Ruškus), siekiant, kad vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus mokymo metodus, mokyklos ir kitų institucijų partnerystės metodus ir ugdymo administravimo metodus („Specialiojo ugdymo pagrindai“, 2003 m.);

5.3.2. kai kurios specialiosios mokyklos galėtų tapti metodiniais centrais, kuriuose nuolat dirbtų aukštos kvalifikacijos konsultantai, būtų ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, centruose galėtų būti kaupiama specialiosios mokymo priemonės, kompensacinė technika ir pan.;

5.4. grėsmės:

5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė, specialioji ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10 proc., 2008–2009 m. – 10,4 proc., 2009–2010 m. – 10,6 proc. visų Lietuvos mokinių;

5.4.2. 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1027 (Žin., 2009, Nr. 61-2447), numatytos įvairios galimybės teikti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, pagal poreikį pritaikyti jiems ugdymo planą ir kt. Tyrimo duomenimis, dauguma mokyklų nepakankamai išnaudoja suteiktas galimybes. Nepakankamai išnaudojama teisinių dokumentų teikiama galimybė sutrikusio intelekto mokinius ugdyti dalinės integracijos principu, t.y. neįgalūs vaikai ugdomi toje pačioje mokykloje, bet atskirose klasėse (grupėse), mažai steigiama specialiųjų ar lavinamųjų klasių bendrojo lavinimo mokyklose;

5.4.3. Lietuvoje nėra ugdymo įstaigų, metodinių centrų, turinčių patirtį, tradicijas ugdyti autizmo spektro, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius vaikus. Nepakankamai pritaikyta aplinka, trūksta įrangos, kompensacinės technikos mokyklose, ugdančiose vaikus, turinčius kompleksinių sutrikimų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas Komponento tikslas – gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, steigiant metodinius centrus.

7.1. modernizuoti specialiojo ugdymo mokyklų infrastruktūrą, pritaikant ją metodinių centrų funkcijoms atlikti;

7.2. aprūpinti metodinius centrus specialiosiomis mokymo priemonėmis, įranga, organizacine technika ir baldais.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.

Metai Reikšmė Rezultato rodikliai:

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) 2006 - 390 Produkto rodikliai:

Projektų skaičius 2006 - 1 (vienas) 9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.

Metai Reikšmė Produkto rodikliai:

Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius 2006 - 4 10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo ministerija ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis Metai Reikšmė 2015 Produkto rodikliai:

Modernizuotų specialiojo ugdymo įstaigų skaičius 2006 - 4 11. Informacija apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius bus teikiama Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu atrenkamos keturios specialiojo ugdymo įstaigos, kurios bus modernizuotos pritaikant jas metodinių centrų funkcijoms atlikti;

12.2. įgyvendinimo etapas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos Kriterijai 1.

Bendra informacija 1.1.

Veiksmų programa 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa 1.2.

Prioritetas 2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 1.3.

Priemonė Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas 1.4.

Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.

Finansavimas 2.1.

Finansavimo būdas Valstybės projektų planavimas 2.2.

Kryžminis finansavimas Nenumatoma 3.

Tinkamumas 3.1.

Pareiškėjas(-ai) Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras 3.2.

Partneris(-iai)

3.3.

Remiamos veiklos

3.4.

Tikslinės grupės 1. Specialiojo ugdymo įstaigų darbuotojai;

3.5.

Projekto vertė Iki 5 000,0 tūkst. Lt 3.6.

Prašomos paramos dydis Iki 5 000,0 tūkst. Lt 3.7.

Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų 3.8.

Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9.

Projekto trukmė Iki 30 mėnesių 3.10.

Projekto pradžia 2011 m.

4.

Atitikties kriterijai Netaikoma 5.

Administruojanti institucija Centrinė projektų valdymo agentūra 6.

Projektų vertinimas Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas 7.

Horizontalieji prioritetai 7.1.

Lygių galimybių skatinimas Sudarius sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdytis pagal jų galias atitinkančias programas, pritaikius jiems ugdymosi aplinką, naudojant pritaikytus vadovėlius ir kitą mokomąją medžiagą, kompensacinę techniką bus sudarytos galimybės mokytis jiems drauge su bendraamžiais ir įgyti bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Netaikoma 7.3.

Informacinės visuomenės plėtra Kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimas tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.4.

Regioninė plėtra Investicijos į specialiojo ugdymo mokyklas bus skirstomos pagal nustatytus kriterijus, kas leis steigti metodinius centrus labiausiai tam pasirengusiose mokyklose ir savivaldybėse. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.5.

Darnus vystymasis Specialiojo ugdymo paslaugų plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugomi kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 18. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. specialiųjų ugdymo įstaigų darbuotojai;

18.2. specialiųjų poreikių mokiniai.

19.1. žiniasklaidoje – 3 informaciniai pranešimai spaudai;

19.2. švietimo įstaigose – kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

19.3. konferencijose – 4 konferencijos;

19.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo įstaigų bei jų steigėjų tinklapiuose.

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 4. Tikslas – sudaryti sąlygas užsieniečių ir (ar) iš užsienio grįžtantiems vaikams adaptuotis Lietuvoje ir integruotis į šalies švietimo sistemą; plėsti galimybes užsienyje gyvenančių lietuvių vaikams ir jų mokytojams bei tėvams gauti visavertes švietimo paslaugas vartojant lietuvių kalbą.

5.1. parengti tikslinių grupių kvalifikacijos tobulinimo programas, ugdymo organizavimo modelius ir juos įgyvendinti;

5.2. parengti mokymo ir metodinę medžiagą tikslinėms grupėms.

III. SIEKIAMI REZULTATAI 6. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija Tikėtina situacija 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais - 90 Projektų ataskaitos Produkto Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - 175 Projektų ataskaitos mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) - 175 IV. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa Veiksmų programos prioritetas 2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“ Prioriteto uždavinys 2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ Uždavinio priemonė Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas Programa Mokyklų tobulinimo programa plius Programos tikslas Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą Programos uždavinys Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT V. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 7. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos Kriterijai 1.

Bendra informacija 1.1.

Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.

Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.

Priemonė Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas 1.4.

Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.

Finansavimas 2.1.

Finansavimo būdas Valstybės projektų planavimas 2.2.

Kryžminis finansavimas Iki 10 proc.

3.

Tinkamumas 3.1.

Pareiškėjas(-ai) viešieji juridiniai asmenys 3.2.

Partneris(-iai) viešieji juridiniai asmenys 3.3.

Remiamos veiklos 1. trumpa esamos situacijos analizė;

3.4.

Tikslinės grupės mokytojai (dirbantys Lietuvoje ir užsienyje) 3.5.

Komponento ir pavienio projekto vertė Komponento biudžetas 1,2 mln. Lt.

3.6.

Prašomos paramos dydis Maksimali projekto vertė 1,2 mln. Lt 3.7.

Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų 3.8.

Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9.

Projekto trukmė Iki 24 mėnesių 3.10.

Projekto pradžia 2011 m.

4.

Atitikties kriterijai - 5.

Administruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6.

Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.

Horizontalieji prioritetai 7.1.

Lygių galimybių skatinimas Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projekto veiklose ir naudotis projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Vykdant projektą bus:

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais siekti bei užtikrinti aiškų (visiems dalyviams suprantamą) užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimą.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.4.

Regioninė plėtra Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytas 14 probleminių teritorijų.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.5.

Darnus vystymasis Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. _________________ Mokyklų tobulinimo programos plius 46 priedas VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO PLĖTROS KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų kūrybiškumo ugdymo plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

Kūrybiškumu šiame projekte laikomas gebėjimas kurti prasmingas naujoves – idėjas, daiktus, reiškinius. Jis pagrįstas gebėjimais stebėtis, abejoti, ieškoti sąsajų, įsivaizduoti ieškant originalių problemos sprendimų. Kūrybiškumas yra vienas iš kultūrinio sąmoningumo ir raiškos bendrosios kompetencijos aspektų, susijęs ir su iniciatyvumo bei verslumo kompetencijomis.

Kūrybinės partnerystės – kūrėjų ir mokyklų (mokinių, mokytojų, tėvų) bendradarbiavimas siekiant kūrybiško mokymosi ir sisteminių bei tvarių mokytojų nuostatų, ugdymo praktikos ir mokinių siekių pokyčių.

Kuriantys praktikai, arba kūrėjai – kūrybinio sektoriaus, tai yra amatų, architektūros, dizaino, kino ir videomeno, leidybos, mokslo, vaizduojamojo meno, taikomojo meno, muzikos, programinės įrangos ir IKT, media paslaugų, scenos menų ir kt. atstovai, užsiimantys kūrybine veikla. Šio projekto kontekste kūrėjais vadinami kūrybinio sektoriaus atstovai, specialiai paruošti darbui mokyklose, įgyvendinančiose kūrybinių partnerysčių paprojekčius.

Kūrybos agentai – kūrybinio sektoriaus atstovai, specialiai paruošti atlikti tarpininkų tarp mokyklos ir kūrybinio sektoriaus vaidmenį bei tapti kritiškais mokyklos draugais ir kūrybiško mokymo(si) procesų skatintojais.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 7. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje stiprybės (privalumai):

7.1. Mokinių kūrybiškumo ugdymo nuostatos atitinka strategines švietimo raidos kryptis – Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatytas siekis užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.

7.2. Didesnį nei ankstesniais metais dėmesį kūrybiškumui skiria Vyriausybė: Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), numatyta kurti inovatyvią ekonomiką bei pasiekti, kad švietimas ir mokslas taptų katalizatoriumi plėtojant pilietišką, moralią ir kūrybingą galimybių visuomenę, kuriant veržlią, konkurencingą ir šiuolaikišką demokratinę valstybę.

7.3. Mokinių kūrybiškumo ugdymo nuostatos įtrauktos į nacionalinį ugdymo turinį reglamentuojančius dokumentus: Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

7.4. Pastaraisiais metais didėjo dėmesys neformaliajam vaikų švietimui – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), įgalina sukurti efektyviai veikiančią neformaliojo švietimo sistemą.

7.5. Remiantis OECD atlikta tarptautine mokymo ir mokymosi apklausa (TALIS, 2009) pastebima, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių šalių mokytojų yra nepatenkinti suteikiamais mokymais ar kvalifikacijos kėlimo ir tobulėjimo galimybėmis bei norėtų tobulintis daugiau nei tobulinosi iki šiol.

7.6. Mokytojai gana palankiai nusiteikę kūrybiškumo ugdymo atžvilgiu: apie 90 proc. teigia norintys išmokti ugdyti gabius ir talentingus mokinius, tiek pat – išmokti pakelti mokinių mokymosi motyvaciją (Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo 2008 m. duomenys), apie 50 proc. yra įsitikinę, kad mokyklos siekia ugdyti kūrybiškus mokinius ir kad šis siekis palaikomas bei skatinamas.

7.7. Kūrybišką mokymąsi palankiai vertina mokiniai – kad kūrybinės užduotys yra svarbios vertinant mokymąsi tiki apie 60 proc. mokinių.

7.8. Pagal Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-43 (Žin., 2008, Nr. 20-739), kultūrinio ir meninio ugdymo plėtra teigiamai veikia aktualių dabarties švietimo problemų sprendimą: mokymosi motyvacijos, lankomumo, šeimos ir bendruomenės dalyvavimo ugdyme; kultūrinis ir meninis ugdymas padeda spręsti socialinės sanglaudos problemas, taip pat prisideda prie pilietinio ir tautinio ugdymo; turi įtakos mokinių asmeniniam gyvenimui ir padeda spręsti iškylančias šeimos problemas; padeda orientuotis šiuolaikinėje įvairialypėje kultūroje, formuoti asmenines vertybines nuostatas; kultūrinis ir meninis ugdymas padeda stiprinti mokyklos bendruomenę, skatina kūrybines naujoves mokyme, kūrybinių metodų taikymą ugdymo procese, didina mokymosi ir mokymo prestižą visuomenėje, skatina nuolatinį mokyklos ugdymo procesų atsinaujinimą.

Tokiu būdu gali būti sukurta valstybės ir savivaldybių kultūros, švietimo įstaigų vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos veiklos sistema, apimanti Lietuvos regionus, kaimo vietoves; būtų sudarytos palankios sąlygos valstybės, savivaldybių kultūros, švietimo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, kultūros ir meno kūrėjams aktyviai dalyvauti vaikų ir jaunimo kultūrinio ir meninio ugdymo procese; gerėtų vaikų ir jaunimo kultūrinė ir meninė veiklos, ypač regionuose, kaime, stiprinant formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo sričių, kultūros įstaigų bendradarbiavimą, pasitelkiant neformaliojo švietimo pedagogų ir kultūros darbuotojų patirtį ir jų mokymo bazę.

7.9. Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. Nr. 1715 (Žin., 2010, Nr. 142-7299), vienas iš pagrindinių tikslų – ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybišką jauno žmogaus, gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti – sudaryti sąlygas jaunimo kultūrinei edukacijai, skatinti jaunimo kūrybiškumą, remti profesionalų ir neprofesionalų jaunimo meną.

7.10 Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 (Žin. 2010, Nr. 80-4152), teigiama, kad kūrybiškumas – tai vienas labiausiai vertintinų asmens gebėjimų. Kūrybiškumas ir novatoriškumas – tai modernios visuomenės ir valstybės pažangos veiksnys, svarbiausias kultūros ekonomikos išteklius. Remiant kūrybą ir kūrybiškumą, būtina stiprinti meno poveikį visuomenei, kuriant kultūros bendradarbiavimo su kitais sektoriais modelius. Taip pat teigiama, kad būtina formaliojo švietimo sistemoje svarbią vietą skirti kultūriniam švietimui ir visose ugdymo programose skatinti kūrybiškumą.

8.1. Kūrybiškumo ugdymas, laikytas vienu pagrindinių tikslų Lietuvos švietimo reformos pirmaisiais metais, vėliau buvo užgožtas lengviau įgyvendinamų bei pamatuojamų tikslų, todėl išliko svarbiu prioritetu tik pradiniame ugdyme bei meninio ugdymo dalykuose, iš šių – labiau dailėje nei muzikoje ar gimtojoje kalboje.

8.2. Kūrybiškumui ugdyti nėra palankus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos darbo stilius: informacijos, kurią siekiama perteikti, gausa; dalykų gausa, ypač antrajame pagrindinės mokyklos koncentre; didelis tempas ir didelis mokytojų patiriamas spaudimas dar efektyviau išnaudoti laiką; nelanksčiai planuojamas ugdymas (pamokų tvarkaraščiai); nuolatinis formalus vertinimas balais; todėl ir mokiniai, ir mokytojai teigia, kad būti kūrybiškiems trūksta laiko.

8.3. Kūrybiškumo gebėjimai netikrinami per valstybinius egzaminus, todėl kūrybiškumo ugdymas beveik išnyksta paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse – tame jauno žmogaus amžiaus tarpsnyje, kuriame jis būna sukaupęs pakankamai žinių, gebėjimų ir drąsos konvencijoms laužyti ir naujovėms kurti. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų egzaminų programos ir ugdymo proceso vertinimo sistema yra silpnai orientuotos į kompetencijų matavimą.

8.4. Asmens kūrybiškumo raidai didelę įtaką daro kultūrinės patirtys (įspūdžiai) ir kultūros išteklių prieinamumas; ir patirtys, ir ištekliai mokinių namuose pasiskirstę labai netolygiai, priklauso nuo gyvenamosios vietos urbanizacijos lygio, tėvų išsilavinimo bei pajamų, o mokykla šiuos skirtumus mažai kompensuoja.

8.5. Tradiciškai egzistuojant dviems lygiagrečioms ugdymo sistemoms – formaliojo ir neformaliojo ugdymo, bendrojo ugdymo mokykla didžiąją dalį kūrybiškumo ugdymo uždavinių buvo įpratusi perleisti neformaliojo ugdymo sistemai – menų mokykloms bei įvairiems būreliams ir klubams; tačiau juos linkę lankyti labiau pasitikintys savimi, veržlesni ir rūpestingesnių tėvų vaikai, o bendra pasirenkamojo papildomojo ugdymo veiklas lankančių mokinių dalis yra nedidelė – ne daugiau kaip 30 proc. visų mokinių; taigi kūrybiškumo ugdymas yra nevisuotinis ir netolygus.

8.6. Kūrybiškumo ugdymas nepakankamai siejamas su gamtamoksliniu ugdymu, o kūrybiško mokymo ir mokymosi stoka gali būti viena iš gamtos mokslų nepopuliarumo priežasčių, nors jiems skiriamas vienas svarbiausių vaidmenų kuriant kūrybinę ekonomiką. Tarptautinio penkiolikmečių mokinių pasiekimų tyrimo PISA duomenimis aukščiausiąjį, šeštąjį, gamtos mokslų pasiekimų lygmenį, kuris liudija gebėjimus integruoti įvairių sričių žinias ir kūrybingai spręsti problemas, 2006 m. pasiekė tik 0,4 proc. Lietuvos mokinių. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, lyginantys 2004, 2006 ir 2008 m. duomenis, atskleidė, kad gamtos mokslų pasiekimai kasmet žemėja, be to, kuo vyresni mokiniai, tuo mažiau jiems patinka gamtos mokslai: 2008 m. gamtos mokslai patiko 80 proc. šeštokų, bet dešimtoje klasėje chemija patiko tik 40 proc. mokinių, fizika – apie 50 proc., biologija – 65 proc. (kitų dalykų populiarumas bėgant laikui taip smarkiai nesmunka).

8.7. Mokytojai nepakankamai pasirengę dirbti kūrybiškai ir skatinti mokinių kūrybiškumą – nes mokytojus (išskyrus menų ir pradinio ugdymo) rengiančiose aukštosiose mokyklose trūksta specialių kūrybiškumo ugdymo strategijoms mokyti skirtų kursų ir seminarų, stinga metodinės ir mokomosios medžiagos mokinių kūrybiškumo ugdymui.

8.8. Dėl neaukšto pedagoginių specialybių prestižo dalis mokytojų nėra tokie stiprūs savo srities specialistai, kad galėtų savarankiškai kurti sudėtingų gebėjimų ir gilių bei įvairiapusių žinių reikalaujančias užduotis arba holistiniu požiūriu į pažinimą ir ugdymą pagrįstus tarpdalykinius projektus; trečdalis mokytojų nori mesti pedagoginį darbą, tad jiems stinga darbo džiaugsmo ir, galbūt, jėgų, kurie yra būtini kuriant mokinių motyvaciją.

8.9. Mokykloms stinga kūrėjų – menininkų ir kitų kultūrinio ir kūrybinio sektoriaus profesijų atstovų praktikų – talkos rašant vadovėlius, kuriant užduotis ir įvairią metodinę medžiagą, rengiant įvairių sričių kūrybinius projektus, taip pat papildomai dirbant su gabiaisiais ar labiau motyvuotais mokiniais.

8.10. Reikalingas Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. Nr. 926 (Žin., 2006, Nr. 102-3950), efektyvumo įvertinimas ir tolimesnių įgyvendinimo programų patvirtinimas, siejant tai su Ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ sukūrimu ir kūrybiškumo bei verslumo vertės siekiant šalies pažangos, visuomenės narių pilietinės atsakomybės už savo, savo vaikų ir visos šalies gyvenimą artimiausiais dešimtmečiais pripažinimu.

9.1. Įvairių šalių į kultūros ir švietimo sektorių bendradarbiavimą orientuotos programos paremtos žmogaus teise turėti priėjimą prie įvairių kultūrinės ir meninės raiškos formų ir raiškos laisve.

9.2. Pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją (EB) Nr. 2006/962 dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, be kitų, būtina ugdyti kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimus. Jie pagrįsti žiniomis, kurios apima suvokimą apie vietos, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą ir jo vietą pasaulyje; pagrindinėmis žiniomis apie svarbiausius kultūros kūrinius, įskaitant populiariąją šiuolaikinę kultūrą; taip pat kultūrinę ir kalbinę įvairovę Europoje (ir kituose pasaulio regionuose), poreikį ją išlaikyti ir estetinių veiksnių svarbą kasdieniame gyvenime. Svarbiausi gebėjimai – meno kūrinių vertinimas bei gėrėjimasis jais, saviraiška įvairiomis raiškos priemonėmis panaudojant žmogaus įgimtus gebėjimus. Be to, tai yra gebėjimas susieti savo kūrybingą ir išraiškingą požiūrį su kitų žmonių nuomone ir nustatyti kultūrinės veiklos socialines ir ekonomines galimybes bei jas įgyvendinti. Kultūrinė raiška būtina ugdant kūrybinius gebėjimus, kurie vėliau gali būti pritaikyti įvairiose profesinėse srityse.

9.3. Švietimo prieinamumas kaip Europos Sąjungos ir nacionalinis prioritetas ypatingai svarbus dabartinių ekonominių ir demografinių pokyčių kontekstuose; kelia svarbius klausimus kultūros ir švietimo politikų sinergijai. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadoje Nr. 2009/C dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę rašką ir kultūros pažinimo galimybes (OL 2009 L 301, p. 9) teigiama, kad priėjimas prie įvairių kultūrinės raiškos formų, meninių praktikų ankstyvame amžiuje yra svarbus asmenybės vystymuisi, tapatybei, savigarbai, tarpkultūrinių kompetencijų ir kitų svarbių gebėjimų, susijusių su socialine įtrauktimi, aktyviu pilietiškumu ir įsidarbinimo galimybėmis, vystymu. ES Tarybos išvadose dėl jaunimo priėjimo prie kultūros teigiama, kad didinti jaunimo priėjimą prie kultūros reiškia didinti socialinę įtrauktį, lygybę ir aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą bei kovoti su diskriminacija ir skurdu.

9.4. Europos Sąjungos mastu pripažintas kokybiško meninio ir kultūrinio ugdymo poveikis pilnaverčiam asmens ugdymui, motyvacijos ir mokymosi įgūdžių ugdymui, kūrybinio ir inovacinio potencialo didinimui.

9.5. Europos Komisijos užsakytoje struktūrinių fondų įtakos kultūros indėliui į lokalinę ir regioninę plėtrą 2010 m. studijoje konstatuojama, kad pastaraisiais metais išaugo kultūros institucijų ir švietimo bendradarbiavimas, vadinamas „kūrybinėmis partnerystėmis“. Kūrybiškumą ir inovacijas bei geresnį įgūdžių atitikimą darbo rinkai taip pat skatina tyrimų centrai, verslo įmonės ir viešojo administravimo institucijos. Studijoje teigiama, kad kultūra grindžiamų projektų socialinis poveikis pasireiškia darbo vietų kūrimu, mokymais, gebėjimų ir kompetencijų ugdymu (kultūrinė veikla naudojama siekiant įtraukti sunkiai pasiekiamas visuomenės grupes, o kultūra paremti mokymai naudoja neįprastas komunikacijos formas, todėl jis dažnai yra efektyvus gerinant pagrindinius kalbinius, bendravimo ir organizacinius gebėjimus), socialinė įtrauktis (inclusion), socialinio kapitalo kūrimas. Studijoje teigiama, kad kultūrinio ugdymo projektai teigiamai įtakoja ekonominį augimą ir tiesiogiai prisideda prie konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo.

9.6. Europos šalių patirtis rodo, kad kūrėjų įtraukimas į švietimo veiklas daro teigiamą poveikį kūrybinei ekonomikai: patobulinti konsultavimo, vadybos, komunikacijos, grupinio darbo įgūdžiai suteikia jiems daugiau galimybių tiesioginėje profesinėje veikloje; dalyvavimo programose suteikiamas dalinis finansinis stabilumas suteikia galimybę neapleisti kūrybinės veiklos, nepalikti kūrybinio sektoriaus. Kultūros ir kūrybinio sektoriaus verslumo tyrimas parodė, kad dauguma kūrybinio sektoriaus praktikų su verslumu susijusius gebėjimus įgyja ne formaliojo ugdymo sistemoje, o per patirtį ir iš kolegų, tad mokymosi visą gyvenimą galimybių plėtra šiam sektoriui itin svarbi.

9.7. Priėjimas prie plataus rato kultūrinių ir meninių patirčių sudaro prielaidas vaikų ir jaunimo kūrybiškumui. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadoje Nr. 2009/C dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę rašką ir kultūros pažinimo galimybes teigiama, kad dalyvavimas kultūrinėse veiklose, įtraukiant tiesioginius kontaktus su menininkais, gali paskatinti kūrybinį ir inovacinį vaikų potencialą per kūrybiško mąstymo, vaizduotės ir saviraiškos stimuliavimą.

9.8. Kultūra traktuojama kaip ketvirtoji visuomenės tvarios plėtros sąlyga. Tai siejama su kultūrinei, meninei veiklai būdingu aktyviu santykiu su praeitimi ir dabartimi bei gebėjimu kurti ateities vizijas. Švietimo sistemos pokyčių prasme tai reiškia poreikį humanizuoti švietimo procesus, atsitraukiant nuo įsigalėjusio industrinio, technokratinio, linijinio mentaliteto, pereiti prie tokių ugdymo praktikų, kurios orientuojasi į visapusišką asmenybės vystymą.

9.9. Europos Komisijos kultūros poveikio kūrybiškumui 2009 m. studijoje „kultūra grindžiamas kūrybiškumas“ suprantamas kaip kylantis iš meninės ir kultūrinės produkcijos arba veiklų, kurios skatina inovacijas bei apima daugiau nei meninius pasiekimus ar „kūrybinį turinį“, tiekiamą per internetą, kompiuterius ir elektroninius prietaisus. Kultūra grindžiamas kūrybiškumas yra susijęs su žmonių, ypatingai menininkų, gebėjimu mąstyti vaizdingai ar metaforiškai, abejoti visuotinai suprantamais dalykais ir pasitelkti komunikacijai simbolių bei emocijų kalbą. Jis geba laužyti nusistovėjusius socialinius papročius ir praktiką, įprastą mąstymo būdą, atverti galimybes kurti naujas vizijas, idėjas ar produktus. Tam, kad atsirastų kultūra grindžiamas kūrybiškumas, reikalingi: asmeniniai gebėjimai (gebėjimas mąstyti plačiai, nelinijiniu, bet praktišku būdu, turėti vaizduotę; techniniai įgūdžiai (dažnai – meninės raiškos įgūdžiai ar amatai); socialinė aplinka (socialinis kontekstas, visų pirma – švietimas ir mokymasis, kurie skatina ir vertina kūrybiškumą, bei ekonomika, kuri investuoja į kultūrą ir kultūra grindžiamą kūrybiškumą).

9.10. Ilgalaikis, tęstinis darbas su skirtingų sričių kūrybinio sektoriaus profesionalais suteikia galimybių mokiniams išplėtoti įvairių gebėjimų, pažinti raiškos formų įvairovę. Kūrybiniai profesionalai kelia mokiniams neįprastus, kitokius reikalavimus, tai yra iššūkis mokiniams siekti daugiau.

9.11. Europos Komisijos kultūros poveikio kūrybiškumui 2009 m. studijoje iš kitų ES šalių išskiriamas Jungtinės Karalystės pavyzdys. Kūrybiškumas Britanijos mokyklose laikomas vienu iš visa apimančių švietimo programos tikslų. Teigiama, kad sėkmingam kūrybiškumo ugdymui reikalingas tinkamas balansas tarp laisvo ir intuityvaus eksperimentavimo bei tam tikro vadovavimo ir mentorystės. Siekiant plėtoti mokymosi aplinką kūrybiškumui palankesne kryptimi rekomenduojama sukurti stimuliuojančią fizinę aplinką, taikyti kūrybiškus metodus kūrybiškiems mokiniams, mokyti mokytojus būti kūrybiškais; užmegzti partnerystes tarp mokyklų ir išorinių kultūrinių institucijų bei menininkų.

9.12. Viena iš sisteminių inovacijų pavyzdžių Jungtinėje Karalystėje yra „Kūrybinių partnerysčių“ (kūrybinio mokymo(si)) programa, kuri, kaip pripažinta, yra padariusi pozityvų poveikį mokinių mokymosi rezultatams. Vidurinių mokyklų vadovų apklausa parodė, kad dalyvavimas „Kūrybinių partnerysčių“ programoje didina mokinių pasitikėjimą, gerina jų komunikacinius, savarankiško mokymosi gebėjimus, skatina motyvaciją, mokiniai geriau elgiasi ir tampa labiau patenkinti mokykla, o mokytojai patobulina gebėjimus, išmoksta efektyviau pasitelkti kūrybinius profesionalus klasėje, yra labiau linkę taikyti kūrybinius metodus. Jungtinės Karalystės agentūros OFSTED 2006 ir 2008 metais atlikti tyrimai patvirtino kitų šaltinių pastebėjimus apie „Kūrybinių partnerysčių“ programos poveikius. Kūrybiškumas „Kūrybinių partnerysčių“ programoje siejamas su gebėjimais abejoti, kelti klausimus, sieti skirtingus dalykus, kurti naujoves, spręsti problemas, komunikuoti, dirbti grupėje, kritiškai mąstyti.

9.13. Kitas gerosios patirties bendradarbiaujant mokinių ugdymo srityje pavyzdys yra Austrijos organizacijos „Kultur Kontakt Austria“ programa „Dialogo renginiai“, kurioje vykdomi įvairūs menininkų ir mokyklų bendradarbiavimo mikroprojektai. Jie padeda mokiniams mokytis, kaip mokytis, pažinti ir ugdyti save pačius kaip asmenybes, kaip bendrauti su kitais. Dialogo renginiai pažadina mokinių susidomėjimą menais ir kultūra, sukuria erdvę kūrybiškumui ir pasididžiavimui savo kūrybos rezultatais.

9.14. Paskutiniais dešimtmečiais smarkiai pakito ir išsiplėtė raštingumo samprata. Visuotinai pripažinta, kad raštingumas taip pat apima gebėjimus analizuoti ir suvokti informaciją, pateikiamą ne tik žodiniuose tekstuose, bet ir perteikiamą kitomis žiniasklaidos priemonėmis: garsais, nejudančiais ir judančiais vaizdais (1982 m. UNESCO Griunvaldo deklaracijoje yra deklaruojama audiovizualinių žiniasklaidos priemonių kaip edukacijos priemonių bei švietimo apie pačias žiniasklaidos priemones svarba pasauliniu lygmeniu; 2009 m. rugpjūčio 20 d. Europos Komisija rekomendacija (EB) Nr. 2009/625 dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje tam, kad audiovizualinis ir turinio sektorius taptų konkurencingesnis ir būtų sukurta atvira žinių visuomenė (OL 2009 L 227, p. 9). Kūrybinių profesionalų, ypač media srities, darbas mokykloje Lietuvoje prisidėtų atskleidžiant galimybes mokytis pasitelkiant įvairias žiniasklaidos priemones, kūrybiškai naudojant IKT, išplečiant, demokratizuojant raiškos mokymosi procese formų skalę.

9.15. Kaip pastebima 2008 m. studijoje apie kultūros prieinamumą jaunimui, naujosios technologijos su savo globalia dinamika plečia jaunimo kultūrinės komunikacijos erdves ir jaunimo kūrybines galimybes, tuo pačiu reikalauja švietimo sektorių atnaujinti gebėjimus ir ištrinti tradicinius vaidmenis socializacijos ir mokymosi procesuose. Žiniasklaidos priemonių edukacijos profesionalų diskusijose dažnai minima kultūrinės atskirties tarp žiniasklaidos priemonių apsuptyje užaugusios jaunosios kartos ir vyresnės kartos, kuriai šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių pasaulis gana svetimas. Kūrybinio sektoriaus profesionalai (ypač žiniasklaidos priemonių srities) galėtų veikti kaip tarpininkai, padedantys susieti skirtingas mokinių ir mokytojų kultūrines ir technologines patirtis.

9.16. Viena iš Europos kultūros darbotvarkės Atviro koordinavimo metodo Darbo grupės, skirtos sinergijų su švietimu, ypač menų ugdymu, ataskaitos rekomendacijų yra: kurti ilgalaikius mokyklų ir kultūrinių institucijų tinklus; tobulinti menininkų ir kultūros agentų mokymą, suteikiant jiems pedagoginius ir organizacinius gebėjimus dirbti su mokykla ir mokykloje; skatinti mokyklas didinti patirtį ir gebėjimus dirbti su menininkais ir kultūros organizacijomis; naudoti neformalų ugdymą kaip gyvybiškai svarbų formaliojo ugdymo elementą.

9.17. Kelių Europos šalių, turinčių nacionalines mokyklų ir kultūros sektoriaus programas (Norvegijos, Švedijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų), poveikio tyrimai rodo, kad efektyvus sektorių bendradarbiavimas yra didelis iššūkis. Svarbiausi iššūkiai: mokytojų, kūrėjų ir kitų kūrybinio sektoriaus profesionalų gebėjimų bendradarbiauti vystymas, sričių ir sąveikos galimybių pažinimas, mokytojų, kūrėjų ir mokinių įtraukimas į planavimo procesus, veiklos suderinimas su mokyklų vystymosi ir mokymo programų tikslais. Taip pat pastebima, kad kokybei ir efektyvumui esminiai faktoriai yra ilgalaikė sektorių bendradarbiavimo praktika, gerosios patirties apie ją kaupimas, sisteminimas ir sklaida, sisteminis požiūris į bendradarbiavimą (centrinio koordinatoriaus ir partnerių tinklo egzistavimas).

9.18. Mokytojų ir kūrėjų partnerystės prisideda prie socialinio verslumo gebėjimų stiprinimo, siekiant sukurti novatoriškus sprendimus socialinių problemų sprendimui ir mobilizuoti idėjas, informaciją, resursus ir socialines struktūras nuosaikiems socialiniams pokyčiams įgyvendinti. Mokytojai gali būti traktuojami kaip socialinių pokyčių agentai vietos bendruomenėse. Jie įgyvendina misiją kurti socialinę (ne tik privačią) naudą, geba atpažinti ir pasitelkti naujas galimybes, įsitraukia į nuolatinį inovacijų, adaptacijų ir mokymosi procesą, veikia nepaisydami ribotų resursų.

9.19. Kultūra grindžiamas kūrybiškumas vaidina svarbų vaidmenį generuojant socialines inovacijas. Pavyzdžiui, kultūra gali pasiūlyti naujus požiūrius į tokių socialinių problemų sprendimą, kurių iki šiol nepavyko išspręsti. Iki šiol kultūra sėkmingai padėjo miestų regeneravimo, socialinės sanglaudos, nusikaltimų prevencijos, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos srityse.

9.20. Lietuvoje plėtojamas kūrybinių industrijų sektorius – tai tokios veiklos, kurių pagrindas yra individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas kurdamos intelektinę nuosavybę. Kūrybinėms industrijoms priskiriama architektūra, amatai, atlikėjų menai, dizainas, interaktyviosios kompiuterinės programos, drabužių modeliavimas, meno ir antikvarinių vertybių rinka, muzika, kinas ir videoprodukcija, leidyba, televizija ir radijas, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, reklama. Plačiąja prasme kūrybinės industrijos laikomos kultūrinių industrijų dalimi. Kultūrinės industrijos apima kūrybines industrijas, bibliotekas, paveldą, laisvalaikį ir turizmą bei sportą. Tai reglamentuoja Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217 (Žin., 2007, Nr. 39-1460; 2009, Nr. 93-3999).

10.1. Plėtoti kūrybišką mokymą(si), vaikų ir jaunimo užimtumą bei neformalųjį švietimą Lietuvoje trukdo tai, kad visuomenėje vyrauja trumpalaikiai ekonominiai interesai, greitai ir lengvai pasiekiamos akivaizdžios naudos siekis. Trumpalaikių ekonominių interesų iškėlimas virš kūrybinio ugdymo gali didinti neatitikimą tarp ilgalaikių visuomenės poreikių ir ugdymo tikslų bei jaunimo karjeros pasirinkimų.

10.2. Visuomenė ir mokyklų bendruomenės dažnai nesuvokia kūrybiškumo ugdymo svarbos, todėl neskiria jam pakankamai lėšų ir kitų išteklių (laiko, personalo).

10.3. Esant nestabiliai ekonominei situacijai mokinių kūrybinio ugdymo klausimai bus nustumti į dėmesio periferiją ir vertinami kaip antraeiliai. Nepakankamas vaikų kūrybiškumo ugdymo finansavimas gali paversti tai formaliu dalyku.

10.4. Jei mokyklos nebus skatinamos ir nebus linkusios tapti unikaliomis, atsižvelgiančiomis į savo mokinių bei bendruomenės poreikius, savęs įgalinti, prisiimti atsakomybes ir atskaitomybę, savarankišku mąstymu ir iniciatyvumu pagrįstas kūrybiškas darbas teliks deklaratyviu teiginiu.

10.5. Kultūrinių išteklių, kultūrinių patirčių, kultūrinio ugdymosi galimybių ir mokinių karjeros siekių netolygumas miestuose, regionų centruose, kaimuose gilins visuomenės susiskaidymą, nesusikalbėjimą, socialinę diferenciaciją ir pagarbos kitoms socialinėms grupėms trūkumą.

10.6. Visuomenėje ir kultūroje iš esmės dominuojant pasiūlos-paklausos modeliui, gilėja socialinė atskirtis tarp kultūros (paveldo, atminties ir kitų) idėjų, refleksijų, kritikos diskurso ir bendrosios žiniasklaidos erdvės, atotrūkis tarp kultūros kūrėjų ir švietimo institucijų, mokyklų.

10.7. Globalizacijos procesai kelia vis didesnius iššūkius kultūrų įvairovei. Nors informacinių technologijų pasiekimai teikia naujas galimybes pasaulio įvairovės pažinimui ir kultūrų dialogui plėtotis, nesuvaldyti globalaus konkurencingumo reiškiniai, menkas kultūrinis sąmoningumas ir neišvystyti kūrybiniai gebėjimai gali vesti prie kultūros standartizacijos, silpnų bendruomeninių ryšių, socialinės atskirties.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 11. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šio Komponento tikslas – ugdyti vaikų kūrybiškumą.

12.1. skatinti kūrybišką mokymosi aplinką mokyklose, užtikrinant prieigą prie kultūrinių išteklių, kultūrinių ir kūrybinių industrijų informacinės infrastruktūros;

12.2. sukurti ir įgyvendinti tęstines ugdymo mikroprogramas, orientuotas į kūrybiškų metodų plėtrą ir sklaidą kūrybiškiems mokiniams ir mokytojams;

12.3. ugdyti mokinių kūrybiškumo gebėjimus;

12.4. sukurti ir išplėtoti ilgalaikių partnerysčių tinklus tarp mokyklų ir kūrybinio sektoriaus;

12.5. įdiegti kūrybinių partnerysčių metodą;

12.6. didinti mokytojų gebėjimus kūrybinio mokymo(si) srityje bei šių gebėjimų taikymą mokinių ugdymo procese;

12.7. sudaryti sąlygas mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, ir kūrybinio sektoriaus bendradarbiavimui parengiant kuriančius praktikus ir kūrybos agentus;

12.8. užtikrinti švietimo tarptautiškumą, ekspertinius mainus vaikų kūrybiškumo ugdymo srityje;

12.9. įgyvendinti rezultatų ir gerosios patirties sklaidą (valorizaciją) nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 13. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatytus produkto ir rezultato rodiklius:

Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija Tikėtina situacija 2015 m.

Rezultato rodikliai:

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais) – 90 Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais) – 90 Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (procentais) – 80 Produkto rodikliai:

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius – 50 Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius – 300 Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius – 4000 14. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos Programos lygio produkto rodiklius:

Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m.

Produkto rodikliai:

Kuriančių praktikų ir kūrybos agentų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius – 100 Mokyklų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius – 90 Mokytojų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius – 200 Kūrybinių partnerysčių metodikos taikymo ir poveikio tyrimai (partnerystės transformuojant ugdymą, ugdymo inovatyvumo, poveikio tyrimai) – 3 15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos, rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

15.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklių pasiekimą komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui, sudarytam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 16. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

16.1. Ugdymo plėtotės centro valstybės projektas atrinktas pagal reikalavimus, numatytus Valstybės projektų planavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2011, Nr. 9-395);

16.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

16.3. Projektų vykdytojai informaciją apie projektų eigą teikia Mokyklų tobulinimo programos plius valdymo komitetui. Esant poreikiui gali būti sudaromi atskirų projektų priežiūros komitetai.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos Kriterijai 1.

Bendra informacija 1.1.

Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2.

Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3.

Priemonė Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas 1.4.

Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2.

Finansavimas 16 mln. Lt 2.1 Finansavimo būdas Valstybės projektų planavimas 2.2 Kryžminis finansavimas 10 proc.

3.

Tinkamumas 3.1.

Pareiškėjas(-ai) Ugdymo plėtotės centras 3.2.

Partneris(-iai) Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys 3.3.

Remiamos veiklos Vaikų kūrybiškumo ugdymo priemonių parengimas ir diegimas (įskaitant kūrybos agentų ir kuriančių praktikų atranką ir ugdymą (pavyzdžiui, mokymus, mentorystę, ugdomąjį vadovavimą); mokyklų atranką; kūrybos agentų, kuriančių praktikų, mokytojų (pedagogų), mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų mobilumą ir trumpalaikes stažuotes; mokyklų ir kūrybinio sektoriaus ir kitų organizacijų partnerystės tinklų kūrimą ir (ar) skatinimą (pavyzdžiui, viešojo pobūdžio informacinių portalo ir vidinių duomenų bazių (informacija apie mokyklų dalyvavimą, apie parengtus kūrybinius agentus ir kuriančius praktikus) kūrimą, jų turinio informacinį palaikymą, specializuotų renginių organizavimą ir koordinavimą, viešojo pobūdžio informacinės medžiagos (taip pat audiovizualinės) kūrimą, rengimą ir sklaidą); metodinės medžiagos parengimą ir leidybą, tiražavimą; mokyklų kūrybinio vystymosi modelio sukūrimo, projekto stebėsenos ir kokybės užtikrinimo modelio sukūrimą ir įgyvendinimą; mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų, taip pat švietimo ekspertinių ar savivaldos institucijų darbuotojų specialiųjų gebėjimų ugdymą (pavyzdžiui, mokymai, mentorystė, ugdomasis vadovavimas); mokyklų kūrybiškumo formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas (tęstinių ugdymo mikroprogramų) parengimą ir įgyvendinimą; mokinių kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimų ugdymą; vaikų kūrybiškumo ugdymo rezultatų sklaidos (valorizacijos) plano parengimą ir įgyvendinimą, tyrimų atlikimą.) 3.4.

Tikslinės grupės 1. Kūrybos agentai;

3.5.

Projekto vertė Komponento biudžetas 16 mln. Lt 3.6.

Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų 3.7.

Projekto(-ų) vieta Lietuvos Respublika 3.8.

Projekto trukmė Iki 48 mėnesių 3.9.

Projekto pradžia 2011 m.

3.10.

Projekto pabaiga 2015 m.

4.

Atitikties kriterijai - 5.

Administruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6.

Projektų vertinimas Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas 7.

Horizontalieji prioritetai 7.1.

Lygių galimybių skatinimas Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus.

7.2 Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projektų įgyvendinimo metu skatinamos sisteminės inovacijos nacionaliniu mokyklų, mokyklų bendruomenių lygmeniu, t. y. bendradarbiavimo (partnerystės) tinklai, vienijantys įvairius socialinius partnerius, taip pat skatinamos tikslinių grupių viešosios konsultacijos (svarstymai) su regioninės valdžios institucijomis.

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinamas ugdant šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kūrybiškumo kompetencijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra neutralus.

7.4.

Regioninė plėtra