LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS Į S T A T Y M A S 2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2183 Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato: 1) Lietuvos Respublikos muitinės paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, funkcijas, struktūrą, veiklos organizavimą, finansavimą, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus; 2) Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas ir atsakomybę; 3) iš trečiųjų šalių importuotų ir į trečiąsias šalis eksportuojamų prekių muitinės priežiūros tvarką; 4) Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų mokesčių taikymo tvarką; 5) Lietuvos Respublikos užsienio prekybos statistinių duomenų rinkimo ir apdorojimo tvarką. 2. Šiuo Įstatymu įgyvendinami šio Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir už jos ribų, kai prekės tikrinamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. 2. Šis Įstatymas taip pat taikomas, kai Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais ir siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi minėtuose teisės aktuose nustatytų prekių importo ir eksporto draudimų ir apribojimų, vykdo Bendrijos prekių gabenimo Bendrijos muitų teritorijoje muitinės priežiūrą. 3. Šio Įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos kitų valstybių narių muitinės pareigūnams bei Europos Sąjungos institucijų pareigūnams, kurie vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais atvyksta dirbti Lietuvos Respublikos muitinės įstaigose. 3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Europos Bendrijos muitų teisės aktai: 1) šio Įstatymo priede išvardyti teisės aktai, kurie toliau šiame Įstatyme nurodomi naudojant minėtame priede pateiktus trumpuosius pavadinimus; 2) kitų Europos Bendrijos Tarybos ir Komisijos teisės aktų bei galiojančių Europos Bendrijos tarptautinių sutarčių nuostatos, reglamentuojančios prekių importo į Bendrijos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių ir eksporto iš šios teritorijos į trečiąsias šalis tvarką, importo ir eksporto muitų taikymo tokioms importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms tvarką, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo tarpusavyje ir su trečiųjų šalių muitinėmis tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis statistinių duomenų rinkimo tvarką bei kitus dalykus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. 2. Laisvoji zona – laisvosios ekonominės zonos laisvoji teritorija, įrengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, arba laisvasis uostas, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu. 3. Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė) – muitinės įstaigų, atsakingų už muitų teisės aktų įgyvendinimą, visuma. 4. Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos valstybės siena. 5. Muitų teisės aktai – Europos Bendrijos muitų teisės aktai bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat teisės aktai, kuriuos muitinė leidžia naudodamasi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų jai suteiktais įgaliojimais, ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis muitinės sudaryti susitarimai su kitų valstybių muitinėmis. 6. Prekės – daiktai, įskaitant elektros energiją, galintys būti užsienio prekybos objektais. 7. Stojimo sutartis – Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartis dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, pasirašyta 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose. 8. Trečiosios šalies teritorija – teritorija, nepriklausanti Bendrijos muitų teritorijai, apibrėžtai Bendrijos muitinės kodekso 3 straipsnyje. 9. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bendrijos muitinės kodekse, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. 4 straipsnis.         Lietuvos Respublikos muitinės ir muitinės įstaigų kompetencija muitų teisės aktų taikymo srityje 1. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikant Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas, kuriose minima muitinė ar muitinės įstaigos, laikoma, kad šios sąvokos reiškia Lietuvos Respublikos muitinę ir Lietuvos Respublikos muitinės įstaigas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato ko kita. 2. Muitinės įstaigų kompetenciją muitų teisės aktų taikymo srityje nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), jeigu šiuose teisės aktuose atskirai nenurodytos už jų nuostatų įgyvendinimą atsakingos muitinės įstaigos. 3. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikant Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas, kuriose sprendimo priėmimo teisė deleguota muitinei, sprendimus priima arba atitinkamų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliota muitinės įstaiga. 5 straipsnis. Mokesčių administravimo įstatymo taikymas Muitinė, administruodama mokesčius, vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu ir jį taiko atsižvelgdama į ypatumus ir išimtis, numatytus Europos Bendrijos muitų teisės aktuose ir jų taikymo tvarką reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. II SKYRIUS MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS PIRMASIS SKIRSNIS BENDRIEJI MUITINĖS VEIKLOS PRINCIPAI 6 straipsnis. Muitinės veiklos teisiniai pagrindai Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Bendrijos muitų teisės aktais, šiuo Įstatymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Mokesčių administravimo įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. 7 straipsnis. Muitinės veiklos principai Muitinės veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais. 8 straipsnis. Muitinės atributika ir profesinė šventė 1. Muitinė turi savo ženklą ir vėliavą. Muitinės ženklas turi būti ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, tarnybos ženklo ir identifikavimo ženklo, juo taip pat gali būti žymimas muitinės patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas, muitinės pareigūnams teikiami apdovanojimai bei muitinės leidžiami informaciniai leidiniai. Muitinės ženklo pavyzdį ir vėliavos etaloną tvirtina finansų ministras, o vėliavos naudojimo tvarką – Muitinės departamento generalinis direktorius. 2. Muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 diena – Lietuvos muitinės įkūrimo diena. ANTRASIS SKIRSNIS MUITINĖS VEIKLA 9 straipsnis. Muitinės funkcijos 1. Muitinės funkcijos: 1) muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; 2) administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; 3) kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; 4) atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą; 5) taikyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinius veiksmus bei naudoti operatyvinės veiklos priemones su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir atlikti šių veikų ikiteisminį tyrimą; 6) tvarkyti prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiką; 7) tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę. 2. Muitinė atlieka kitas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas muitinės funkcijas. 3. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka muitinei gali būti pavesta atlikti kitų valstybės institucijų funkcijas. 4. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka kai kurias muitinės funkcijas gali būti pavesta atlikti kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms. 10 straipsnis. Muitinės veiklos viešumas 1. Muitinė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka informuoja apie savo veiklą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, visuomenės informavimo priemones, suinteresuotas verslo asociacijas bei visuomenę. 2. Kiekvienas asmuo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti muitinės duomenų bazėse ir (arba) dokumentų archyvuose saugomą neslaptą informaciją apie savo veiklą, susijusią su jo atliktomis importo, eksporto ir (arba) tranzito operacijomis. 11 straipsnis. Muitinės turimos informacijos apsauga 1. Informacija, kurią muitinė gauna iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, užsienio valstybių muitinių, Europos Sąjungos institucijų ir kitų asmenų, išskyrus šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus, naudojama tik muitinės funkcijoms atlikti. 2. Informacija, sudaranti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį, negali būti naudojama muitinės pareigūnų asmeniniams tikslams. 3. Visa muitinei pateikta informacija, kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, išskyrus informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, saugoma Bendrijos muitinės kodekso 15 straipsnio, tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Muitinės pareigūnai, neteisėtai naudoję arba atskleidę valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį sudarančią informaciją, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 12 straipsnis. Muitinės turimos informacijos teikimas 1. Muitinė privalo nedelsdama pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms informaciją ir dokumentus apie nustatytus pažeidimus, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso šių teisėsaugos institucijų kompetencijai. 2. Muitinė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia atitinkamoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, teismams, Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos muitinėje saugomą informaciją apie asmenų atliekamus ir atliktus veiksmus, kurių priežiūra priklauso muitinės kompetencijai. 3. Statistiniai duomenys bei kita muitinės turima informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Vadovaudamasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais, šio Įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, muitinė teikia su savo veikla susijusią informaciją Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėms bei kitoms institucijoms. 5. Muitinės turimi duomenys apie asmenį ir informacija, sudaranti valstybės, tarnybos arba komercinę paslaptį, teikiami teisės aktų nustatyta tvarka. 13 straipsnis. Muitinės bendradarbiavimas 1. Muitinė, atlikdama savo funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis. Siekdama išaiškinti pažeidimus ar vykdydama jų prevenciją, muitinė vykdo bendras operacijas su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis. 2. Su užsienio valstybių muitinėmis, kitomis užsienio valstybių institucijomis bei Europos Sąjungos institucijomis muitinė bendradarbiauja vadovaudamasi Tarpusavio pagalbos reglamentu ir kitais muitų teisės aktais. 3. Vadovaudamasi Tarpusavio pagalbos reglamentu, muitinė valdo duomenis apie pažeidimus ir su jais susijusius duomenis, kaupiamus muitinės informacinėje sistemoje. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka prieiga prie muitinės informacinės sistemos duomenų taip pat gali būti suteikta kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms. 4. Vykdydama Lietuvos Respublikos narystės Pasaulio muitinių organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus, muitinė pagal savo kompetenciją dalyvauja jų veikloje. 14 straipsnis. Muitinės teikiamos paslaugos 1. Muitinė teikia asmenims muitų teisės aktuose nustatytas paslaugas. Šios paslaugos teikiamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Bendrijos muitinės kodekso 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų muitinės išlaidų, susijusių su informacijos apie muitų teisės aktų taikymą pateikimu suinteresuotam asmeniui, atlyginimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. TREČIASIS SKIRSNIS MUITINĖS SISTEMA IR FUNKCIJOS 15 straipsnis. Muitinės sistema Muitinę sudaro: 1) Muitinės departamentas; 2) teritorinės muitinės; 3) specialiosios muitinės įstaigos. 16 straipsnis. Muitinės departamentas, jo funkcijos ir teisės 1. Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskaitinga šiai ministerijai. Muitinės departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 2. Muitinės departamentas atlieka šias funkcijas: 1) kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją; 2) koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą; 3) organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; 4) koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą; 5) organizuoja ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą; 6) tvarko muitinės kompetencijai priskirtus registrus; 7) organizuoja ir prireikus pats atlieka Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus; 8) muitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie muitų teisės aktų taikymą; 9) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl pavaldžių muitinės įstaigų sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, dėl muitinės pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti ar kaltiems pareigūnams nubausti; 10) pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikia pavaldžioms muitinės įstaigoms ir asmenims išaiškinimus, kaip taikyti muitų teisės aktus; 11) organizuoja ir atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą; 12) taiko Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo numatytus operatyvinius veiksmus ir priemones su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti bei organizuoja muitinės įstaigų, turinčių teisę taikyti šiuos metodus ir priemones, veiklą šioje srityje; 13) organizuoja ir koordinuoja muitų teisės aktų pažeidimų rizikos valdymą; 14) sprendžia muitinės darbo organizavimo, personalo valdymo, profesinio rengimo, ūkinius ir administracinius klausimus; 15) teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms dėl muitų teisės aktų tobulinimo ir rengia nurodytų teisės aktų projektus; 16) leidžia jo kompetencijai priklausančius teisės aktus; 17) vykdo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų įpareigojimus muitinei, rengia bei dalyvauja rengiant tokių sutarčių ir susitarimų projektus; 18) pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis; 19) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gavęs atitinkamus įgaliojimus, dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos darbo grupių, Europos Komisijos komitetų bei kitų prie Europos Sąjungos institucijų sudaromų darbo grupių ir komitetų, kuriuose nagrinėjami muitinės kompetencijai priklausančių Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, veikloje; 20) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos programų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje; 21) organizuoja ir kontroliuoja muitinės kompetencijai priskirtų Europos Bendrijos nuosavų išteklių rinkimą; 22) organizuoja muitinės priežiūros priemonių taikymą importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės; 23) atstovauja muitinei teismuose ir kitose institucijose. 24) atlieka kitą veiklą, reikalingą muitinės funkcijoms įgyvendinti. 3. Muitinės departamentas, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę: 1) nustatyta tvarka teikti siūlymus Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų rengimo bei keitimo ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus; 2) tikrinti, kaip vykdomi muitų teisės aktai; 3) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti muitų teisės aktų pažeidimus, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybes juos pažeisti; 4) kreiptis į įgaliotas Lietuvos Respublikos institucijas ir įstaigas dėl pažeidimus padariusių asmenų ūkinės komercinės veiklos apribojimo; 5) gauti iš kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų, organizacijų, komercinių bankų ir draudimo įstaigų informaciją, susijusią su muitų teisės aktų įgyvendinimu; 6) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 4. Muitinės departamento nuostatus tvirtina finansų ministras. 5. Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius. 6. Muitinės departamento generalinis direktorius: 1) užtikrina muitinei pavestų funkcijų vykdymą; 2) tvirtina strateginius muitinės veiklos planus ir programas, kontroliuoja, kaip jie vykdomi; 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš jų muitinės pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį; 4) suderinęs su finansų ministru, tvirtina Muitinės departamento struktūrą; 5) suderinęs su finansų ministru, steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines, specialiąsias muitinės įstaigas ir muitinės postus, laikinai sustabdo muitinės postų veiklą, nustato teritorinių muitinių veiklos zonas bei teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų funkcijas; 6) tvirtina teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų struktūrą; 7) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka nustato ir tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų programas ir jų sąmatas, taip pat, suderinęs su Finansų ministerija, tvirtina Muitinės departamento, teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų pareigūnų ir kitų darbuotojų pareigybių skaičių, neviršydamas Vyriausybės nustatyto leistino skaičiaus; 8) turi teisę panaikinti arba įpareigoti pakeisti Europos Bendrijos muitų teisės aktams ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančius teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimus; 9) vykdo kitas teisės aktų nustatytas pareigas ir naudojasi kitomis teisės aktų numatytomis teisėmis. 7. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai ir nurodymai privalomi visiems muitinės pareigūnams. 8. Muitinės departamento generalinis direktorius gali sudaryti jam patariantį organą – Muitinės departamento kolegiją. Muitinės departamento kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 17 straipsnis. Teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos 1. Teritorinė muitinė – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, organizuojanti ir užtikrinanti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo. 2. Specialioji muitinės įstaiga – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, atliekanti specialias muitų teisės aktų nustatytas ar Muitinės departamento jai pavestas funkcijas. Specialioji muitinės įstaiga yra viešasis juridinis asmuo. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų muitinės įstaigų funkcijas ir darbo organizavimo tvarką nustato atitinkamų muitinės įstaigų nuostatai. Šiuos nuostatus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 18 straipsnis. Muitinės postai ir specialiųjų muitinės įstaigų teritoriniai padaliniai 1. Muitinės postai yra teritorinių muitinių padaliniai, veikiantys Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems pavestas funkcijas. Muitinės posto darbo organizavimo tvarką nustato teritorinės muitinės, kurios padalinys yra atitinkamas muitinės postas, viršininko patvirtinti nuostatai. 2. Specialiųjų muitinės įstaigų teritoriniai padaliniai veikia Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atlieka Muitinės departamento arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Specialiosios muitinės įstaigos teritorinio padalinio veiklos zoną ir darbo organizavimo tvarką nustato atitinkamos specialiosios muitinės įstaigos direktoriaus patvirtinti nuostatai. 19 straipsnis. Muitinės mobiliosios grupės Muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios padalinys yra atitinkama muitinės mobilioji grupė, direktoriaus patvirtinti nuostatai. KETVIRTASIS SKIRSNIS MUITINĖS PAREIGŪNŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS 20 straipsnis. Muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos 1. Muitinės pareigūnas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, turi teisę reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju – panaudoti fizinę ar kitokią prievartą šio Įstatymo II skyriaus šeštojo skirsnio nustatytais atvejais ir tvarka. 2. Muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi Europos Bendrijos muitų teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teisėti muitinės pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, kuriems šie reikalavimai taikytini. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Muitinės pareigūnas turi teisę: 1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas, iš jos eksportuojamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus; 2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės; 3) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudoti technines ir kitas priemones; 4) muitų teisės aktų nustatyta tvarka imti gabenamų, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų prekių pavyzdžius (mėginius); 5) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys arba laikantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti; 6) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje; 7) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą; 8) atlikti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kitus dokumentus, kompiuterinių duomenų laikmenas, patikrinimų, revizijų medžiagas; 9) atliekant asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (tarp jų ir asmenų užplombuotas) patalpas bei teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai; 10) gauti iš tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pažymas, dokumentus arba jų kopijas, kompiuterinius duomenis ir kitą informaciją; 11) teisės aktų nustatyta tvarka gauti informaciją bei pagalbą, būtiną muitinės funkcijoms vykdyti; 12) vykdydamas tarnybines pareigas, patekti į Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų teritoriją; 13) teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti; 14) atlikti prekių kontrolinius matavimus, inventorizacijas, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas prekes ir transporto priemones; 15) atliekant asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimus ar inventorizacijas, plombuoti muitinės plombomis ar kitaip ženklinti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių, prekių saugojimo vietas (patalpas, specialias saugyklas ir pan.), įrengimus ir matavimo prietaisus; 16) tikrinti asmenų, vykdančių prekybą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, muitinei teikiamų statistinių duomenų kokybę; 17) šio Įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje numatytais atvejais ir tvarka turėti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą bei naudoti fizinę ir kitokią prievartą; 18) teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka naudotis specialiais šviesos ir (arba) garso signalais; 19) nevykdyti teisės aktams prieštaraujančių įsakymų arba nurodymų; 20) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 4. Muitinės pareigūnas privalo: 1) vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus; 2) teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų bei kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti; 3) užtikrinti muitinės informacinėse sistemose sukauptų duomenų (informacijos) apsaugą ir autentiškumą; 4) eidamas pareigas turėti tarnybinį pažymėjimą ir (arba) tarnybos ženklą; 5) asmens, kurio prekės, transporto priemonė ar veikla tikrinami arba kuriam taikomi muitinės pareigūno reikalavimai, prašymu prisistatyti, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą (tarnybinį ženklą) ir teisės aktų nustatytais atvejais kitus dokumentus, liudijančius, kad muitinės pareigūnas turi atitinkamus įgaliojimus; 6) laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų; 7) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas. 21 straipsnis.       Muitinės pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti operatyvinę veiklą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, teisės ir pareigos 1. Muitinės pareigūnas, turintis įgaliojimus vykdyti operatyvinę veiklą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą, be teisių, išvardytų 20 straipsnio 3 dalyje, turi teisę: 1) įtardamas, kad asmenys daro arba yra padarę muitų teisės aktų pažeidimus, tokius asmenis persekioti, sulaikyti, pristatyti į muitinės ar teisėsaugos institucijų patalpas jų asmenybėms nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti; 2) nekliudomas įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, jeigu yra pagrindo manyti, kad ten yra asmenų, kuriuos muitinės pareigūnas įtaria darant ar padarius muitų teisės aktų pažeidimus, kad ten yra muitiniam tikrinimui privalomi pateikti dokumentai, kompiuterinių duomenų laikmenos arba prekės, daryti dokumentų nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ar plombuoti prekių, dokumentų, kompiuterinių duomenų laikmenų, vertybinių popierių ir pinigų saugojimo vietas; 3) įtardamas, kad asmuo savo vidaus organuose gabena draudžiamų arba ribojamų platinti medžiagų, įstatymų nustatyta tvarka skirti medicininį tikrinimą šiam faktui nustatyti; 4) įtardamas, kad yra pažeidžiami muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, sulaikyti ir tikrinti asmenis, prekes, dokumentus, sulaikyti ir tikrinti transporto priemones bet kurioje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietoje, taip pat už jos ribų, kai tai numatyta Europos Bendrijos muitų teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; 5) laikinai apriboti asmenų teises patekti į tam tikrą teritoriją, patalpą ar transporto priemonę, sustabdyti vykdomus darbus, jeigu tai trukdo atlikti tiesiogines muitinės pareigūno funkcijas; 6) atlikdamas muitinės funkcijas ir laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos pagal savo kompetenciją vykdyti operatyvinę veiklą ir ikiteisminį tyrimą; 7) vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas įtariamą padarius nusikalstamą veiką asmenį, gabendamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomas naudotis visiems asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines arba konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto arba ryšių priemonėmis. Transporto arba ryšių priemonės savininko arba valdytojo dėl to patirti nuostoliai ar materialinė žala kompensuojami teisės aktų nustatyta tvarka; 8) nustatydamas asmenis, susijusius su neteisėtu prekių, kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, gabenimu, muitų teisės aktų ir (arba) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka taikyti kontroliuojamojo gabenimo metodą; 9) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas muitinės pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, be pareigų, išvardytų šio Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, privalo: 1) gavęs pranešimą arba pareiškimą apie rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką arba kitokį teisės pažeidimą arba pats tiesiogiai jį atskleidęs ar būdamas įvykio liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamai ar daromai nusikalstamai veikai arba kitam pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį kitoms kompetentingoms institucijoms; 2) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų arba kitų pažeidimų asmenims ir asmenims, kurių būklė yra bejėgiška; 3) imtis priemonių muitų teisės aktų pažeidimų priežastims bei sąlygoms šalinti; 4) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas. PENKTASIS SKIRSNIS MUITINĖS PAREIGŪNŲ TEISINĖ APSAUGA 22 straipsnis. Muitinės pareigūnų nepriklausomumas 1. Muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi teisės aktais ir teisėtais vadovybės nurodymais. 2. Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenims draudžiama duoti muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams teisės aktuose nenumatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į muitinės veiklą. 23 straipsnis.       Muitinės pareigūnų, vykdančių operatyvinę veiklą ir (arba) atliekančių ikiteisminį tyrimą, garantijos 1. Informacija apie muitinės pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Vykdančių operatyvinę veiklą ir (arba) atliekančių ikiteisminį tyrimą muitinės pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse bei Operatyvinės veiklos įstatyme numatytos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio operatyvinės veiklos priemonės. ŠEŠTASIS SKIRSNIS ŠAUNAMOJO GINKLO, FIZINĖS IR KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS 24 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos 1. Muitinės pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti prievartą, kai ji būtina užkirsti kelią pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais saugant bei ginant asmens, visuomenės ir valstybės teisėtus interesus. 2. Prievarta, galinti sukelti asmens sveikatos sutrikdymą arba mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik tada, kai visos įmanomos įtikinimo arba kitos priemonės nebuvo įmanomos arba veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. 3. Muitinės pareigūnas šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali naudoti fizinę arba psichinę prievartą, šaunamąjį ginklą. 4. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą. 5. Fizinė prievarta – tai: 1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; 2) specialiųjų priemonių – ginkluotei priklausančių lazdų, antrankių ir rišimo priemonių, dujų, transporto priemonių priverstinio sustabdymo, tarnybinių šunų – naudojimas aktyviai ir pasyviai gynybai. 6. Muitinės pareigūnas, ketindamas naudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą prieš asmenį, privalo jį apie tai įspėti, suteikdamas galimybę įvykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 7. Muitinės pareigūnai, turintys teisę naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, turi būti specialiai parengti. 8. Muitinės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą prieš asmenį, privalo nedelsdamas pranešti apie tai muitinės įstaigos, kurioje jis dirba, vadovui, o šis apie tai privalo nedelsdamas informuoti rajono, kurio teritorijoje buvo panaudotas ginklas, vyriausiąjį prokurorą. Tokia pat tvarka informuojama ir apie bet kokią muitinės pareigūno panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį ar sveikatos sutrikdymą. 9. Turėti, nešioti ir naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir naudoti fizinę bei kitokią prievartą turi teisę muitinės pareigūnai, kurių pareigybių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. 25 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimo pagrindai 1. Muitinės pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti fizinę prievartą: 1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto arba tiesiogiai gresiančio gyvybei arba sveikatai kėsinimosi; 2) sulaikydamas pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 3) kai kėsinamasi į muitinės kontroliuojamą arba saugomą objektą, transporto priemonę, kėsinamasi pagrobti šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio priemones bei kitą muitinės turtą, taip pat kai būtina juos atgauti. 2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus arba nepilnamečius, jeigu šie asmenų požymiai muitinės pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi gyvybei arba sveikatai pavojingu būdu. 26 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas 1. Muitinės pareigūnas, eidamas tarnybines pareigas, kaip išimtinę priemonę turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos. 2. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais: 1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto arba tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arba sveikatai kėsinimosi; 2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais, pavojingais muitinės pareigūno (kito asmens) gyvybei arba sveikatai, vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti; 3) kai kėsinamasi pagrobti šaunamąjį ginklą arba kai būtina atremti saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei. 3. Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui arba žmonėms. Muitinės pareigūnas taip pat turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą sulaikydamas transporto priemonę bei prieš gyvūnus būtinojo reikalingumo, o prieš asmenis – ir būtinosios ginties atvejais. 4. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus, nepilnamečius, jeigu šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi gyvybei arba sveikatai pavojingu būdu. 5. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba iškviesti pagalbą. SEPTINTASIS SKIRSNIS FINANSAVIMAS, MATERIALINIS APRŪPINIMAS IR VEIKLOS KONTROLĖ 27 straipsnis. Muitinės finansavimas 1. Muitinė finansuojama iš valstybės biudžeto. 2. Muitinei skiriamų asignavimų valdytojas yra Muitinės departamento generalinis direktorius. Muitinei finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. 28 straipsnis. Muitinės materialinis ir techninis aprūpinimas 1. Muitinė savo funkcijoms vykdyti turi jai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą (įsigytą) turtą. 2. Muitinė aprūpinama materialinėmis ir techninėmis priemonėmis iš jai skirtų asignavimų. 3. Muitinė gali būti aprūpinama materialinėmis ir techninėmis priemonėmis pagal Europos Sąjungos ir kitų valstybių pagalbos programas. 4. Muitinė valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. 5. Žemės sklypai muitinės reikmėms suteikiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. 29 straipsnis. Muitinės veiklos kontrolė Muitinės veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir pagal kompetenciją kitos Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos institucijos. III SKYRIUS ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS 30 straipsnis. Atstovavimas ir tarpininkavimas 1. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atstovauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei jo interesais, turi teisę tik muitinės tarpininkai. 2. Muitinės tarpininkas, teikiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, turi būti Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti įmonė, įstaiga, organizacija, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybė, filialas ar kitoks padalinys arba kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis asmuo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti kitiems asmenims Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atliekant muitinės formalumus. 3. Muitinės tarpininkas privalo būti apdraudęs savo civilinę atsakomybę ne mažesne kaip 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio pinigų suma. 4. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tarpininkauti kitiems asmenims muitinėje, kai pateikiama muitinės deklaracija, veikdami savo vardu ir asmens, kuriam tarpininkaujama, arba savo sąskaita bei jo interesais, turi teisę visi Bendrijoje įsteigti asmenys. 5. Muitinės tarpininkai taip pat turi teisę Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų, teikti ir kitas paslaugas, kurias teikdami jie atstovauja kitiems asmenims muitinėje. 6. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir veikiančių valstybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų filialams ar kitokiems padaliniams, kurie muitinėje atstovauja atitinkamai valstybės institucijai, įmonei, įstaigai ar organizacijai. 7. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos muitų teisės aktuose nustatytais atvejais, kai pašto siuntų arba panašių siuntų vežėjams suteikiama teisė deklaruoti tokias siuntas muitinei jų siuntėjų arba gavėjų vardu be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo. 31 straipsnis. Muitinės įstaigų sprendimų priėmimas 1. Jeigu asmuo pateikia muitinės įstaigai Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą rašytinį prašymą priimti sprendimą dėl muitų teisės aktų taikymo, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų, jeigu teisės aktai nenustato kito termino. 2. Muitinės įstaiga išimties tvarka gali pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti prašymo nagrinėjimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė, tyrimas, ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimas, kita papildoma informacija ir muitinės įstaiga muitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą užsienio arba Lietuvos Respublikos valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo. Apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą arba nagrinėjimo sustabdymą, jo priežastis ir numatomą sprendimo priėmimo laiką muitinės įstaiga raštu informuoja pareiškėją. 3. Privalomosios tarifinės ir prekių kilmės informacijos išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsniu ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 5–14 straipsniais. 4. Atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 4 dalį, muitinės įstaigos iniciatyva be suinteresuoto asmens prašymo priimtiems sprendimams taikomos Bendrijos muitinės kodekso 6 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio nuostatos. 32 straipsnis.       Reikalavimai asmenims, susiję su informacijos saugojimu ir apskaitos tvarkymu 1. Asmenys, susiję su importo (įskaitant su importuotomis prekėmis atliekamus muitinės sankcionuotus veiksmus) ir (arba) eksporto operacijomis, privalo saugoti Bendrijos muitinės kodekso 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgiant į asmenų naudojamas jos laikmenas, kaip apskaitos dokumentus, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 8 kalendorinius metus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas 8 kalendorinių metų laikotarpis skaičiuojamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 16 straipsniu. 3. Asmenys, kurie pagal muitų teisės aktus privalo tvarkyti prekių apskaitą, turi šią apskaitą tvarkyti taip, kad jos duomenis būtų įmanoma susieti su šių asmenų tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenimis. Prekių apskaitos duomenys ir dokumentai turi būti tvarkomi muitinei priimtinu būdu ir saugomi muitinei priimtinoje vietoje. 4. Tvarkant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą, be kitų muitų teisės aktuose numatytų duomenų, turi būti registruojami su atitinkamomis operacijomis susiję muitinės ir finansinės atskaitomybės dokumentai. 5. Muitinės pareikalavimu šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo pateikti jų saugomus dokumentus bei informaciją muitiniam tikrinimui. Muitinė taip pat turi teisę tikrinti šiuos dokumentus ir informaciją jų saugojimo vietoje, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, šiuo Įstatymu ir kitais muitų teisės aktais. 6. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo, kai muitinė tikrina jų saugomus dokumentus ir informaciją, neatlygintinai teikti tokiam tikrinimui atlikti reikalingą pagalbą ir paaiškinimus. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą pagal sutartį tvarko kitas asmuo, jis taip pat privalo neatlygintinai teikti pagalbą ir paaiškinimus, reikalingus šios apskaitos dokumentų ir duomenų muitiniam tikrinimui atlikti. 33 straipsnis. Kiti su muitinės vykdomomis funkcijomis susiję reikalavimai asmenims 1. Visi asmenys privalo vykdyti jiems taikytinus muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus. 2. Visi asmenys, vykdydami muitinės įstaigų sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų reikalavimus, privalo nedelsdami neatlygintinai pateikti muitinės įstaigai visą turimą informaciją, dokumentus (jų kopijas) ir kompiuterinius duomenis apie muitų teisės aktų pažeidimus, nekliudyti muitinės pareigūnams naudotis teisės aktų suteiktais įgaliojimais, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti muitinės įstaigų atliekamuose šių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimuose. 3. Lietuvos Respublikos teisėsaugos bei kitos valstybės institucijos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės įstaigoms visą turimą informaciją ir dokumentus apie rengiamus, daromus arba padarytus pažeidimus, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso muitinės kompetencijai. 4. Transporto infrastruktūros, kuri naudojama keleiviams ir (arba) prekėms (įskaitant pašto siuntas) pervežti į trečiąsias šalis ir iš jų į Lietuvos Respubliką, valdytojai, sandėlių, terminalų ir logistikos (prekių perkrovimo) centrų valdytojai, taip pat vamzdynų ir elektros perdavimo linijų, sujungtų su atitinkamais trečiųjų šalių infrastruktūros objektais, valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas muitinei užtikrinti gabenamų prekių muitinės priežiūrą bei tikrinti prekių gabenimo apskaitos duomenis ir dokumentus. 5. Muitinės pareikalavimu asmenys turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių (mėginių) ėmimo vietas, taip pat tinkamai paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių (mėginių) ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia asmenys, kurių prekės tikrinamos. 6. Muitinės pareikalavimu šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes bei dokumentus ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą. IV SKYRIUS VEIKSNIAI, KURIAIS REMIAMASI TAIKANT IMPORTO IR EKSPORTO MUITUS BEI KITUS MUITINĖS ADMINISTRUOJAMUS MOKESČIUS PIRMASIS SKIRSNIS MUITŲ TARIFAS 34 straipsnis. Integruotas tarifas 1. Muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio politikos priemones bei muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus, vadovaudamasi Bendrojo muitų tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (toliau – integruotas tarifas). Integruotas tarifas yra informacijos apie minėtus muitus, mokesčius, draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. 2. Integruotą tarifą sudaro Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie muitinės administruojamus mokesčius ir (arba) muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus. 3. Integruotas tarifas Lietuvos Respublikoje tvarkomas ir naudojamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. 35 straipsnis. Prekių klasifikavimas Prekės klasifikuojamos pagal Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos ir Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas. Jų klasifikavimo teisingumas tikrinamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Tarifinio importo ir eksporto reguliavimo priemonių taikymas 1. Tarifines kvotas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 308a straipsniu, Lietuvos Respublikoje administruoja Muitinės departamentas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos. 2. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 308d straipsnyje numatytas prekių priežiūros priemones Lietuvos Respublikoje įgyvendina Muitinės departamentas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotos muitinės įstaigos. ANTRASIS SKIRSNIS PREKIŲ KILMĖ 37 straipsnis. Nepreferencinės prekių kilmės sertifikatų išdavimas 1. Nepreferencinės prekių kilmės sertifikatus išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. 2. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda nepreferencinės prekių kilmės sertifikatą tik tada, jeigu: 1) įvykdyti tokio sertifikato išdavimo reikalavimai; 2) sertifikate nurodytos prekės atitinka nepreferencinės prekių kilmės įgijimo kriterijus. 38 straipsnis.       Supaprastintas preferencinės eksportuojamų prekių kilmės patvirtinimas 1. Eksportuotojams, atitinkantiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus patikimumo reikalavimus, jų rašytiniu prašymu Muitinės departamentas arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga suteikia teisę supaprastinta tvarka patvirtinti preferencinę eksportuojamų prekių kilmę, jeigu tokį prekių kilmės patvirtinimo būdą numato Europos Bendrijos muitų teisės aktai. 2. Leidimas supaprastinta tvarka patvirtinti preferencinę eksportuojamų prekių kilmę išduodamas asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir prisiėmus Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus įsipareigojimus. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų leidimų išdavimo ir juos gavusių asmenų priežiūros tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. TREČIASIS SKIRSNIS PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS 39 straipsnis.       Užsienio valiuta išreikštų prekių muitinės vertės elementų perskaičiavimas Jeigu prekių muitinės vertės elementai išreikšti ne eurais arba ne Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais ir centais, o užsienio valiuta, šie elementai perskaičiuojami remiantis Lietuvos banko nustatytu lito arba euro ir užsienio valiutos santykiu, kuris taikomas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų nustatytą laiką. KETVIRTASIS SKIRSNIS ATLEIDIMAS NUO MUITŲ 40 straipsnis. Atleidimo nuo muitų sąlygos ir tvarka Atleidimo nuo muitų reglamente ir (arba) Atleidimo nuo muitų reglamentą įgyvendinančiuose reglamentuose numatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, atleidimo nuo muitų sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. V SKYRIUS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ IR VEIKSMAI SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO PIRMASIS SKIRSNIS PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ 41 straipsnis. Prekių įvežimo vietos 1. Prekės gali būti įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tik per pasienio kontrolės punktus, įskaitant veikiančius tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ši nuostata vežant prekes per Lietuvos Respublikos sienas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis taikoma tik tiek, kiek Europos Bendrijos teisės aktai arba juos įgyvendinantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. 2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, išimtiniais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais prekės gali būti įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir ne per pasienio kontrolės punktus. 3. Vyriausybė turi teisę nustatyti tam tikrų rūšių prekėms taikomus įvežimo per tam tikrus pasienio kontrolės punktus draudimus arba apribojimus. 42 straipsnis. Muitinės priežiūra 1. Muitinės priežiūros priemonės taikomos: 1) prekėms, kurių muitinės priežiūra numatyta muitų teisės aktuose; 2) prekėms, kurioms taikomi importo arba eksporto draudimai ar apribojimai, kai jos įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją; 3) prekėms, kurios neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. 2. Muitinės priežiūros priemonės taip pat taikomos visoms transporto priemonėms, talpykloms ir pakuotėms, jeigu jose gabenamos arba gali būti gabenamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės. 3. Muitinės priežiūros priemonės taikomos laikantis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytos specialios tvarkos: 1) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo laivams; 2) Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės orlaiviams ir kitoms transporto priemonėms, kai šios transporto priemonės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudojamos kariuomenės kontingento ir jam priskirtų karinėse pajėgose tarnaujančių civilių tarnautojų vykimui ir (arba) karinių krovinių gabenimui; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos transporto priemonėms, kai jos naudojamos šių institucijų pareigūnų tarnybinėms pareigoms vykdyti; 4) Lietuvos Respublikoje esančių diplomatinių ar konsulinių atstovybių naudojamoms transporto priemonėms. 4. Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies, iš joje nurodytų transporto priemonių Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje iškraunamoms prekėms muitinės priežiūros priemonės taikomos įprasta tvarka. 43 straipsnis.       Prievolė pristatyti įvežtas prekes į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis prekių pateikimo muitinei vietomis laikomos arčiausiai prie prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos esančios ir atitinkamą kompetenciją turinčių muitinės įstaigų aptarnaujamos prekių pateikimo muitinei vietos, nurodytos šio Įstatymo 46 straipsnyje. 44 straipsnis.       Atvejai, kai įvežtų prekių neprivaloma pristatyti į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, nustatyti atvejus, kai tam tikrų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtų prekių neprivaloma pristatyti į šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytas prekių pateikimo muitinei vietas. 45 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonės, taikomos įvežtoms prekėms Muitinės priežiūros priemones, kurios taikomos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms prekėms, nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, atsižvelgdamas į tai, kokių rūšių transportu prekės gabenamos, bei į kitas su prekių gabenimu susijusias aplinkybes. ANTRASIS SKIRSNIS PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINEI 46 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos 1. Prekės turi būti pateikiamos muitinei: 1) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose; 2) Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus atitinkančiose muitinio tikrinimo vietose, pasienio kontrolės punktuose, jūrų, upių ir oro uostuose, geležinkelio stotyse, laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandėliuose, kur neveikia muitinės postai, jeigu į šias vietas atgabenamos prekės arba atvyksta keleiviai iš trečiųjų šalių ir jeigu šiose vietose gali būti atliekami muitinės formalumai; 3) kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės viršininko nustatytose muitinio tikrinimo vietose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, kuriose gali būti atliekami muitinės formalumai; 4) judančiose transporto priemonėse, kuriose muitų teisės aktų nustatytais atvejais atliekami muitinės formalumai. 2. Jeigu muitinė sutinka, prekėmis disponuojančio asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei tokio asmens pageidaujamoje vietoje, jeigu ši vieta tinkama atitinkamų prekių ir jas gabenančių transporto priemonių muitiniam tikrinimui atlikti. Tokiais atvejais prekėmis disponuojantis asmuo privalo atlyginti visas su prekių muitiniu tikrinimu jo pageidaujamoje vietoje susijusias muitinės išlaidas. 3. Asmenys, pageidaujantys, kad jų teritorijose arba patalpose, atitinkančiose Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, būtų nuolat arba laikinai atliekami muitinės formalumai, muitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Muitinės departamentui arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotai muitinės įstaigai atitinkamą prašymą. Patenkinus prašymą, muitinei panaudos pagrindais turi būti suteiktos tarnybinės, buitinės ir kitos muitinės formalumams atlikti reikalingos patalpos, teritorija bei techninės priemonės. 4. Prekės gali būti pateikiamos muitinei tik tose muitinio tikrinimo vietose, kurias aptarnaujančių muitinės įstaigų kompetencijai priklauso tikrinti atitinkamas prekes ir jas gabenančias transporto priemones. 47 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei laikas 1. Prekės turi būti pateikiamos muitinei muitinės įstaigos darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku, kurį nustato Muitinės departamento generalinis direktorius arba jo įgaliojimu – teritorinės muitinės viršininkas. 2. Muitinės įstaigos darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laikas turi būti paskelbtas toje vietoje aptarnaujamiems asmenims gerai matomoje vietoje. 3. Jeigu muitinė sutinka, prekėmis disponuojančio asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei ir ne muitinės įstaigos darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku. Tokiais atvejais prekėmis disponuojantis asmuo privalo Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atlyginti visas su prekių muitiniu tikrinimu tokiu laiku susijusias muitinės išlaidas. 4. Humanitarinės pagalbos siuntos, Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, taip pat kitos skubios siuntos, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitų teisės aktais turi būti atliekamas skubos tvarka, gali būti pateikiamos muitinei pirmumo tvarka. 48 straipsnis. Atvejai, kai prekių neprivaloma pateikti muitinei 1. Muitinei neprivalo būti pateikiamos tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gabenamos pašto siuntos. Ši išimtis netaikoma, jeigu pašto siuntomis gabenamos prekės, kurioms taikomi importo arba tranzito draudimai ar apribojimai. 2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodeksu, nustatyti atvejus, kai tam tikrų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtų prekių neprivaloma pateikti muitinei. 49 straipsnis. Muitinio tikrinimo vietose taikomos muitinės priežiūros priemonės 1. Be …