LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL APLINKOS MINISTRO 2003 M. SPALIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 521 „DĖL MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. lapkričio 30 d. Nr. D1-651 Vilnius 1. Pakeičiu Miško dauginamosios medžiagos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2005, Nr. 5-115, Nr. 94-3509), ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 317 „Dėl karpotojo beržo, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės, paprastosios pušies ir paprastojo uosio provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 81-3495); 2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. D1-675 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 317 „Dėl karpotojo beržo, paprastojo ąžuolo, paprastosios eglės, paprastosios pušies ir paprastojo uosio provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 188-7031); 2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 54 „Dėl drebulės, juodalksnio, mažalapės liepos ir paprastojo klevo provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 16-676); 2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. D1-671 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 54 „Dėl drebulės, juodalksnio, mažalapės liepos ir paprastojo klevo provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 188-7027); 2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-357 „Dėl medžių rūšių provenencijų (kilmių) rajonų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 89-3365). APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-651 redakcija) MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Miško dauginamosios medžiagos nuostatų (toliau – Nuostatai) tikslas – reglamentuoti miško sėklinės bazės naudojimą, miško dauginamosios medžiagos auginimą, prekybą, naudojimą miškams atkurti ir įveisti šalyje. 2. Nuostatai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems ir atkuriantiems mišką, ruošiantiems, sandėliuojantiems, auginantiems, dauginantiems miško dauginamąją medžiagą ir/ar ja prekiaujantiems. Nuostatų reikalavimai neprivalomi miško dauginamajai medžiagai – sodmenims arba augalų dalims, – jeigu įrodoma, kad ji skirta ne miškų ūkio, o kitoms reikmėms. 3. Visi Nuostatų reikalavimai privalomi 1 priede nurodytų medžių rūšių miško dauginamajai medžiagai, kitoms medžių ir krūmų rūšims, kuriomis atkuriamas ir įveisiamas miškas, privalomi visi, išskyrus Nuostatų II, III, IV ir V skyrius, reikalavimai. 4. Nuostatų reikalavimai neprivalomi miško dauginamajai medžiagai, kuri eksportuojama arba reeksportuojama į ne Europos Sąjungos šalis. 5. Pagrindinės Nuostatų sąvokos: elitinis medis – selekcijos atžvilgiu labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes; genetiniai miško medžių ištekliai – iš tikrųjų ir galimai naudingi medžiai ir jų dalys; klonų rinkinys – nustatytų proporcijų skirtingų žinomos kilmės klonų mišinys; medžio klonas – vegetatyvinių medžio palikuonių visuma; medžių rūšies kilmės rajonas – teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio; miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo; miško dauginamoji medžiaga – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga, iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami miškams įveisti ir atkurti; miško dauginamosios medžiagos auginimas – procesas, apimantis visas sėklų augimo, gavybos ir sodmenų išauginimo iš sėklų ar sodmeninių augalų dalių stadijas; miško dauginamosios medžiagos kilmės vieta – geografinė vieta, kurioje auga miško dauginamosios medžiagos (sėklų, vegetatyvinių dalių ir sodmenų) motininiai medžiai; miško dauginamosios medžiagos tiekėjas – miško dauginamosios medžiagos auginimu, sandėliavimu, vežimu ir (ar) prekyba besiverčiantis fizinis arba juridinis asmuo; miško genetinis draustinis – teritorija, skirta genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms ar jų dalims saugoti ilgą laiką; miško įveisimas – miško želdinimas žemėje, kuri prieš tai buvo naudojama kitoms (ne miško auginimo) reikmėms; miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių medžių bendrija, kurios daugelis kartų auga toje pačioje vietoje ir kuri prisitaikiusi prie esamų aplinkos sąlygų; miško sėklinė plantacija – atrinktų klonų arba šeimų plantacija, atskirta arba tvarkoma taip, kad nebūtų apdulkinama iš kitų šaltinių, ir galinti dažnai duoti gausų bei lengvai surenkamą sėklų derlių; miško sodmenys – iš sėklinės medžiagos, sodmeninių augalų dalių arba savaiminukų išauginti sumedėję augalai, skirti miškui želdinti; nevietinio medyno kilmės vieta – geografinė vieta, iš kurios buvo įvežta miško dauginamoji medžiaga medynui įveisti; nevietinio sėklų šaltinio kilmės vieta – geografinė vieta, iš kurios buvo įvežta miško dauginamoji medžiaga sėklų šaltiniui įveisti; prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui, įskaitant pristatymą pagal paslaugų sutartį; pristatomasis bandinys – bandinys, atrenkamas ir pristatomas į sėklų tyrimo įstaigą sėklų siuntos kokybei nustatyti; rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius; sėklinė miško bazė – į Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą įtraukti sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, genetiniai miško draustiniai, rinktiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi genetiniai miško objektai (medynai, pavieniai medžiai ir kt.), iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga; sėklinis medynas – produktyvus ir geros kokybės medynas, skirtas sėklai ruošti; sėklinė miško medžiaga – kankorėžiai, vaisiai, vaisynai ir sėklos, iš kurių auginami miško sodmenys; sėklų siunta – nustatytas vienos medžių rūšies, kilmės ir vienodos dokumentu patvirtintos kokybės sėklų kiekis; sėklų šaltinis – sėklų rinkimo rajone augantys medžiai ir krūmai, nuo kurių renkamos sėklos; sodmeninės augalų dalys – stiebo ūgleliai, lapų atkarpos, šaknų ir audinių dalys arba gemalai, skirti mikrodauginimui, pumpurai, atlankos, šaknys, ūgeliai, skirti skiepijimui, ūglių atkarpos ir bet kokios augalų dalys, iš kurių auginami miško sodmenys; šeimos tėvai – palikuonims gauti naudojami medžiai, kai tas pats motininis medis dirbtinai apdulkinamas arba kai jis laisvai apsidulkina vieno tėvinio medžio žiedadulkėmis (tikrasis sibas) arba keleto nustatytos ar nenustatytos tapatybės tėvinių medžių žiedadulkėmis (pussibis); vietinis medynas – medynas, išaugintas arba išaugęs iš miško dauginamosios medžiagos, kilusios iš to paties kilmės rajono; vietinis sėklų šaltinis – sėklų šaltinis, išaugintas arba išaugęs iš miško dauginamosios medžiagos, kilusios iš to paties kilmės rajono. II. SĖKLINĖ MIŠKO BAZĖ 6. Sėklinės miško bazės objektai (toliau – Objektai) yra sėkliniai ir I selekcinės grupės medynai, miško sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai, miško genetiniai draustiniai, rinktiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi medynai, medžių grupės ar pavieniai medžiai, registruoti Lietuvos miško sėklinės bazės objektų sąvade (toliau – Sąvadas). Sąvado paskirtį, objektus, tvarkymą ir tvarkymo įstaigą, jos teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado tvarkymo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2002, Nr. 89-3813). 7. Sėklinė miško bazė kuriama ir plėtojama populiacinės ir individualiosios selekcijos pagrindu. Miško dauginamoji medžiaga, gauta iš Objektų, taip pat gali būti naudojama įvairiems moksliniams tyrimams, vykdant selekcijos ir sėklininkystės darbus. 8. Objektai gali būti steigiami valstybinėje ir privačioje žemėje. Privačioje žemėje jie steigiami, gavus raštišką žemės savininko sutikimą, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai (toliau – Tarnyba) pasirašytinai supažindinus jį su Objektų apsaugos, tvarkymo ir naudojimo reikalavimais. 9. Valstybinėje žemėje augantys miško genetiniai draustiniai, sėkliniai medynai, bandomieji želdiniai, sėklinės plantacijos ir klonų rinkiniai priskiriami valstybinės reikšmės miškams. 10. Miško genetiniai draustiniai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-374 (Žin., 2004, Nr. 116-4345), nustatyta tvarka. 11. Miško sėkliniai medynai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis Miško sėklinių medynų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 496 (Žin., 2003, Nr. 99-4475), nustatyta tvarka. 12. Miško sėklinės plantacijos naudojamos sėklų ruošai. Klonų rinkiniai veisiami vertingoms medžių genetinėms savybėms išsaugoti. Klonų rinkinyje turi būti ne mažiau kaip 5 kiekvieno medžio klonai. 13. Miško sėklinės plantacijos ir klonų rinkiniai įveisiami pagal specialius projektus, kuriuos parengia Tarnyba. Juose be kitų duomenų (klonų, jų mišrinimo schemų ir t. t.) nurodoma miško dauginamosios medžiagos kategorija ir kilmės rajonai, kuriuose galima naudoti miško dauginamąją medžiagą. Veisimo darbams metodiškai vadovauja Tarnyba. Žuvę klonai turi būti atsodinami klonais iš to paties kilmės rajono ir turi būti ne blogesnės selekcinės vertės nei žuvusieji. 14. Rinktinių ir elitinių medžių generatyvinės arba vegetatyvinės dalys naudojamos medžių selekcijai ir miško genetiniams ištekliams išsaugoti. Jeigu rinktinis arba elitinis medis patenka į plyno kirtimo biržę, kirtimai raštu turi būti suderinti su Tarnyba. 15. Bandomieji želdiniai veisiami, siekiant įvertinti rinktinių medžių arba jų klonų bei populiacijų palikuonių, taip pat hibridų ir introdukuotų medžių rūšių paveldimąsias savybes. 16. Objektus veisia, saugo, prižiūri, atkuria ir pažymi savo lėšomis jų valdytojai ir savininkai. 17. Priešgaisrinė Objektų apsauga vykdoma, vadovaujantis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 (Žin., 1995, Nr. 32-751). 18. Objektų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo nurodymus rengia ir teikia jų valdytojams ir savininkams Tarnyba. Ji ne rečiau kaip kas dešimt metų įvertina Objektų būklę, genetinę ir selekcinę vertę, prieš tai informavusi jų valdytojus arba savininkus. Po įvertinimo surašoma pažyma, kurioje nurodomos būtinos atlikti priemonės bei jų įvykdymo terminai. Tarnyba vertina ir kontroliuoja Objektų įvertinimo pažymose, kituose jų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo nurodymuose nustatytų ūkinių priemonių vykdymą. Jei Objektai patenka į saugomas teritorijas, bet kokia veikla juose derinama su teisės aktais, reglamentuojančiais veiklą jose. 19. Kiekvienam miško genetiniam draustiniui, sėkliniam medynui, miško sėklinei plantacijai, klonų rinkiniui, rinktiniam arba elitiniam medžiui ir bandomiesiems želdiniams Tarnyba parengia pasus (23–27 priedai). Vienas paso egzempliorius saugomas Tarnyboje, kitas – perduodamas šių Objektų valdytojui (savininkui), kopija -valstybės įmonės miškų urėdijos girininkijai (toliau – Girininkija). Pasas saugomas neterminuotai iki Objekto išregistravimo iš Sąvado, jame turi būti pažymėta apie paruoštą miško dauginamąją medžiagą, atliktus priežiūros, apsaugos ir kitus darbus. 20. Taksacinėje medžiagoje prie miško genetinio draustinio, sėklinio medyno, sėklinės plantacijos, klonų rinkinio, rinktinio arba elitinio medžio ir bandomųjų želdinių taksacinės charakteristikos turi būti pažymėti jų kodai, o tuose sklypuose, kuriuose yra rinktinių arba elitinių medžių, – nurodyti jų numeriai pagal Sąvadą. Kartografinėje medžiagoje jų ribos turi būti pažymėtos sutartiniais ženklais ir jose įrašyta: „SM“ (sėklinis medynas), „GD“ (genetinis draustinis), „SP“ (sėklinė plantacija), „KR“ (klonų rinkinys) ir „BZ“ (bandomieji želdiniai). Rinktinis arba elitinis medis turi būti pažymėtas žalios spalvos tašku, skaitiklyje įrašyta „RM“ arba „EM“, o vardiklyje – medžio numeris pagal Sąvadą. Išregistravus šiuos Objektus iš Sąvado, taksoraštyje turi būti įrašoma išregistravimo data. 21. Rinktiniai ir elitiniai medžiai miške pažymimi taip: ant rinktinių medžių kamienų 1,3 metro aukštyje nudažoma viena, elitinių medžių – dvi 5 cm pločio, lietaus nenuplaunamų baltų dažų juostos, o virš jų užrašomas numeris Sąvade. Miško genetiniai draustiniai, sėkliniai medynai, bandomieji želdiniai ir klonų rinkiniai atribojami spindžiais. Kampiniai prie ribos augantys medžiai 1,3 m aukštyje, išorinėje sklypo pusėje, pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais, virš jų užrašant „GD“, „SM“, „BZ“ arba „KR“. III. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KATEGORIJOS 22. Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių miško dauginamoji medžiaga priskiriama šioms kategorijoms: 22.1. šaltinio tapatybė nustatyta (N) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš medynų arba sėklų šaltinių, augančių viename kilmės rajone ir atitinkančių 3 priedo reikalavimus; 22.2. atrinkta (A) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių medynų arba genetinių draustinių, augančių viename kilmės rajone, atrinktų pagal fenotipą populiacijos lygmenyje ir atitinkančių 4 priedo reikalavimus; 22.3. atitinkanti (kokybės) reikalavimus (R) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių plantacijų, šeimos tėvų, klonų arba klonų rinkinių, kurių sudedamosios dalys yra atrinktos pagal fenotipą individualiu lygmeniu ir atitinka 5 priedo reikalavimus. Bandymai gali būti nepradėti arba pabaigti; 22.4. išbandyta (I) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, šeimos tėvų, klonų arba klonų rinkinių, atitinkančių 6 priedo reikalavimus. Dauginamosios medžiagos pranašumas turi būti įrodytas lyginamuoju bandymu arba įvertinant jos pranašumą, nustatytą remiantis jos sudedamųjų dalių genetiniu įvertinimu. 23. Miško dauginamąją medžiagą atitinkamai miško dauginamosios medžiagos kategorijai priskiria Tarnyba, vadovaudamasi 2, 3, 4, 5 ir 6 priedais bei Miško genetinių išteklių atrankos metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 213 (Žin., 2003, Nr. 50-2235). Kategorija turi būti nurodoma Sąvade ir Tarnybos išduotuose raštiškuose sutikimuose ruošti miško dauginamąją medžiagą ne Sąvado objektuose. 24. Vegetatyviniu dauginimo būdu gauta miško dauginamoji medžiaga priskiriama „atrinkta“, „atitinkanti (kokybės) reikalavimus“ arba „išbandyta“ kategorijoms ir turi atitikti 4, 5 ir 6 priedų reikalavimus. IV. MEDŽIŲ RŪŠIŲ KILMIŲ RAJONAI 25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, atkuriantys ir įveisiantys mišką Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių miško dauginamąja medžiaga, turi vadovautis 22 priede nurodytais kilmės rajonais ir laikytis šių reikalavimų: 25.1. miškas turi būti atkuriamas ir įveisiamas iš to paties kilmės rajono vietinių medynų arba vietinių sėklų šaltinių gauta miško dauginamąja medžiaga, tačiau kai miško dauginamosios medžiagos trūksta, – ją galima įsivežti iš gretimų kilmės rajonų; 25.2. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, gali būti naudojama tuose kilmės rajonuose, kuriuose moksliniais arba selekciniais tyrimais nustatytas jos selekcinis efektas, ir tuose kilmės rajonuose, iš kurių kilę plantacijos klonų arba šeimų motinmedžiai; šias naudojimo galimybes nustato Tarnyba; 25.3. iš kitų Europos Sąjungos šalių arba tolimesnių nei gretimų kilmės rajonų gauta miško dauginamoji medžiaga naudojama tuose kilmės rajonuose, kuriuose, remiantis moksliniais arba selekciniais tyrimais nustatytu selekciniu efektu, ji patvirtinta naudoti, todėl naudoti miško dauginamąją medžiagą iš kitų šalių arba iš tolimesnių nei gretimų kilmės rajonų galima gavus Tarnybos leidimą, kuris išduodamas vadovaujantis Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-641 (Žin., 2004, Nr. 184-6806), nustatyta tvarka; 25.4. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje galima naudoti tik vietinės kilmės arba valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos teritorijoje augančių vietinių sėklų šaltinių arba vietinių medynų miško dauginamąją medžiagą. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje augančių vietinių sėklų šaltinių arba vietinių medynų miško dauginamąją medžiagą naudoti kituose kilmių rajonuose galima gavus Tarnybos leidimą. V. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KILMĖS REIKALAVIMAI 26. Miškus įveisti ir atkurti draudžiama 1 priede nurodytų ir į želdinių rūšinę sudėtį įskaitomų medžių rūšių miško dauginamąja medžiaga, kuri nepriskirta 22 punkte nurodytoms miško dauginamosios medžiagos kategorijoms. 27. Iš skirtingų Objektų arba jų grupių gauta miško dauginamoji medžiaga rinkimo, pervežimo, perdirbimo, laikymo, auginimo ir prekybos procedūrų metu turi būti atskirose siuntose ir identifikuojama, nurodant šiuos duomenis: 27.1. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato (14 priedas) numerį, jeigu jis išduotas; miško dauginamosios medžiagos savininko ar jo įgalioto asmens patvirtinta šio sertifikato kopija pridedama prie kiekvienos siuntos ją parduodant bei perduodant; 27.2. botaninį pavadinimą (lietuvių ir lotynų kalbomis (Botanikos vardų žodynas, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1998 m.); 27.3. miško dauginamosios medžiagos kategoriją; 27.4. paskirtį; 27.5. Objekto pavadinimą; 27.6. Objekto kodą; 27.7. kilmės rajoną; 27.8. ar medžiaga yra vietinė arba nevietinė, ar jos kilmė nežinoma; 27.9. sėkloms – nurodomi sėklų subrendimo metai, sodmenims – amžius ir tipas (pakirstos šaknys, sodinukai, sėjinukai, konteineriuose ir pan.); 27.10. ar miško dauginamoji medžiaga genetiškai modifikuota. 28. Tarnybai raštiškai suderinus, iš miško dauginamosios medžiagos, priskirtos „šaltinio tapatybė nustatyta“ arba „atrinkta“ kategorijoms ir gautos iš kelių Objektų, esančių tame pačiame kilmės rajone, galima sudaryti vieną siuntą. Tarnyba Objektų pasuose turi nurodyti jų grupes. 29. Iš kelių sėklų siuntų likučių galima sudaryti vieną siuntą, išduodant naują Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą. Dėl to sėklų savininkai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sėklų išsėjimo turi kreiptis į Tarnybą, užpildydami 16 priede nurodytą prašymą. Jeigu sujungiamos siuntos, sudarytos iš tame pačiame Objekte surinktų, bet skirtingais metais subrendusių sėklų, Pagrindiniame miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikate turi būti nurodyti sėklų subrendimo metai ir sėklų siuntos sudarymui panaudotų kiekvienų derliaus metų sėklų kiekis. 30. Jei siunta sudaroma iš sėklų, surinktų keliuose viename kilmės rajone esančiuose Objektuose, priskirtuose „šaltinio tapatybė nustatyta“ arba „atrinkta“ kategorijoms, naujai išduotame Pagrindiniame miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikate nurodomas siuntos sudarymui panaudotų kiekvieno Objekto sėklų kiekis. 31. Jei Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių dauginamoji medžiaga (sodmenys arba augalų dalys) naudojami ne miško, bet dekoratyviniams želdynams, jos lydimuosiuose dokumentuose (pirkimo-pardavimo sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose, krovinio važtaraščiuose) ir etiketėse turi būti nurodyta „ne miškų ūkio reikmėms“. 32. Jei miško dauginamoji medžiaga yra genetiškai modifikuota, ji turi būti priskirta „išbandyta“ kategorijai ir atitikti 6 priedo reikalavimus. Genetiškai modifikuota dauginamoji medžiaga gali būti pateikiama į rinką arba naudojama tik gavus leidimą, kuris išduodamas, vadovaujantis Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-225 (Žin., 2004, Nr. 71-2487), nustatyta tvarka. 33. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai turi užsiregistruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 402 (Žin., 2001, Nr. 32-1074), nustatyta tvarka. 34. Lysvės, apsodinti, rulonais apstatyti plotai, kuriuose auginama miško dauginamoji medžiaga, lauke pažymimi etiketėmis, kuriose užrašomas Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir Objekto kodas. VI. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠA IR KOKYBĖS TYRIMAS 35. Sėklų derlius miško sėkliniuose medynuose, sėklinėse plantacijose, genetiniuose draustiniuose ir tuose medynuose ar sėklų šaltiniuose, kuriuose numatoma medžių rūšių sėklų ruoša, prognozuojamas atliekant fenologinius stebėjimus. Medynų žydėjimas ir derėjimas vertinamas pagal V. Kaper‘io skalę (7 priedas). Fenologinius paprastosios eglės ir paprastosios pušies žydėjimo ir visų medžių rūšių derėjimo stebėjimus minėtuose objektuose vykdo valstybinių miškų valdytojai, užpildydami Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščius (8 priedas). Tarnybai siunčiami tik medžių rūšių derėjimo duomenys: beržo ir guobinių – iki birželio 15 d., visų kitų medžių rūšių – iki rugsėjo 1 d. 36. Nuostatų 1 priede nurodytų ir į želdinių rūšinę sudėtį įskaitomų medžių rūšių miško dauginamoji medžiaga turi būti ruošiama tik Objektuose. Jei ji ruošiama ne Objektuose, būtina gauti raštišką Tarnybos sutikimą. Drebulės, juodalksnio, karpotojo beržo, paprastojo ir bekočio ąžuolo, paprastosios eglės, paprastosios pušies, paprastojo uosio, paprastojo skroblo miško dauginamąją medžiagą iš sėklų šaltinių rinkti draudžiama. 37. Miško sėklos ruošiamos derliaus metais (derėjimo įvertinimas 3–5 balai), kai jos morfologiškai subręsta. Menko sėklų derliaus metais (derėjimo įvertinimas 1–2 balai) sėklų ruošti negalima. 38. Valstybinių miškų valdytojai, atsižvelgdami į Tarnybos rekomendacijas, sėklų derliaus metais (derėjimo įvertinimas 3–5 balai) iš I–II kokybės klasės sėklų turi sudaryti rezervinį fondą: pušies sėklų – 3 metams, eglės – 7 metams ir jį atnaujinti, pirmiausia išsėjant seniausias ir blogesnės kokybės sėklas. 39. Ruošiant miško dauginamąją medžiagą kito miško valdytojo ar savininko miške, būtina turėti miško savininko arba valdytojo raštišką sutikimą. 40. Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai likus ne mažiau kaip 3 kalendorinėms dienoms iki miško dauginamosios medžiagos ruošos turi raštu arba elektroniniu laišku apie tai informuoti Tarnybą, nurodydami tikslią ruošos vietą, pradžią ir apytikrę trukmę. Jei ruošos pradžia, nurodyta pranešime, pasikeičia, Tarnyba apie tai turi būti informuojama ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki ruošos pradžios. 41. Ruošiant miško dauginamąją medžiagą, būtina laikytis darbo saugos reikalavimų. Draudžiama laužyti šakas, pažeisti medžius, sugludinti arba suardyti dirvožemio paviršių ir pakenkti Objekto būklei. 42. Įstaigos, sandėliuojančios sėklas, vadovo įsakymu skiriamas asmuo, atsakingas už pristatomųjų bandinių atrinkimą, sėklų laikymą, sėklų siuntų vientisumo išsaugojimą. Įsakymo kopija siunčiama Tarnybai. Jei sėklų savininkas privatus asmuo, jis pats atrenka pristatomuosius bandinius ir 2 egzemplioriais surašo Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktą (11 priedas), vienas jo egzempliorius siunčiamas Tarnybai kartu su pristatomuoju bandiniu, jį tvirtina sėklų savininkas ar įstaigos, sandėliuojančios sėklas, vadovas. 43. Prieš miško sėklų ruošą gali būti atliekamas išankstinis sėklų kokybės tyrimas. Tai gali atlikti pats sėklų savininkas arba, jam pageidaujant, – Tarnyba. Jei tai atlieka Tarnyba, ji išduoda Pažymą apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo rezultatus (9 priedas). Siunčiant bandinius išankstiniam sėklų kokybės tyrimui, pridedamas tik Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas, kuriame nenurodomas siuntos svoris ir taros vienetų skaičius, tik pažymima, kad bandiniai siunčiami išankstiniam kokybės tyrimui. 44. Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai nuo pat ruošos pradžios turi pradėti pildyti Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelę (Toliau – Kortelė) (10 priedas). Ji pildoma per visą ruošos laiką, kiekvieną dieną pasveriant arba suskaičiuojant (maišais, dėžėmis ar kitais taros vienetais) paruoštą miško dauginamąją medžiagą ir įrašant šiuos duomenis IV Kortelės dalyje. Užpildžius Kortelės I ir IV dalis, į aižyklą ar vaisių perdirbimo vietą kartu su kankorėžiais ar vaisiais pristatomas Kortelės originalas ir 1 ar 2 jos kopijos. Užpildžius II ir III dalis, vienas Kortelės egzempliorius grąžinamas miško dauginamosios medžiagos savininkui, antras – kartu su miško dauginamąja medžiaga pateikiamas sandėliui, originalas – kartu su atrinktu pristatomuoju bandiniu siunčiamas Tarnybai. Jeigu tos pačios siuntos kankorėžius, vaisius arba sėklas rinko keletas ruošėjų (Girininkijų ir pan.) arba Objekte (Objektų grupėje) miško dauginamoji medžiaga buvo ruošiama kelis kartus, pildoma jungtinė Kortelė, prie jos pridedamos atskirų ruošėjų kortelės su užpildyta jos I dalimi ir IV dalimis. Jungtinės Kortelės numerio vietoje užrašomi atskirų kortelių numeriai ir pildomos visos trys jos dalys, IV dalis nepildoma. Su krūmų sėklų siuntų pristatomaisiais bandiniais Tarnybai siunčiama tik viena Kortelė su užpildytomis jos I–III dalimis, nepildant IV dalies. Jei miško dauginamoji medžiaga ruošiama organizuojant talką, Kortelėje nurodomas talkoje dalyvavusių asmenų skaičius. 45. Paruošus miško dauginamąją medžiagą, sudaromos siuntos, kurios numeruojamos ir nurodoma jų sudarymo data. Siuntos sudaromos, atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos kilmę, t. y. tai pačiai siuntai priskiriama tame pačiame Objekte arba jų grupėje vieno sezono metu paruošta miško dauginamoji medžiaga. Sėklų siunta sudaroma, pristatomasis bandinys atrenkamas ir jų svoris nustatomas, vadovaujantis LST 1402-2 „Tarptautinės sėklų tyrimo taisyklės. 2 dalis. Bandinių atrinkimas, apibrėžimai, metodai“ nustatyta tvarka. Sėklų savininkas, sudaręs sėklų siuntą, atrenka pristatomąjį bandinį sėklų kokybei ištirti. Pristatomasis bandinys supilamas į švarų maišelį, į jį įdedama Miško sėklų etiketė (12 priedas). Ji pildoma 2 ir daugiau egzempliorių: įdedama į pristatomąjį bandinį, pritvirtinama prie kiekvienos sėklų taros ir įdedama į taros vidų. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data į etiketę įrašomi, gavus jį iš Tarnybos. 46. Lapuočių medžių ir krūmų sėklų pristatomieji bandiniai siunčiami į Tarnybą tik orui pralaidžiuose medžiaginiuose maišeliuose. Kartu su pristatomaisiais bandiniais Tarnybai siunčiamas Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktas bei Kortelių originalai. Sėklų siuntų pristatomieji bandiniai atrenkami ir išsiunčiami į Tarnybą sėklų kokybei nustatyti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siuntų sudarymo. 47. Miško sėklų sėjamąsias savybes tiria ir Pažymą apie miško sėklų kokybę (13 priedas) sėklų savininkui išduoda Tarnyba. Jos siunčiamos sėklų savininkui arba įstaigai, sandėliuojančiai sėklas. 48. Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių kokybė tiriama neatsižvelgiant į jų siuntų svorį. Kitų medžių ir krūmų rūšių sėklų siuntų, sveriančių 3 kg ir mažiau, kokybė Tarnyboje tiriama tik sėklų savininkui pageidaujant; jis Tarnybai iki einamųjų metų lapkričio 30 dienos turi pateikti šių medžių ir sėklų sąrašą, kuriame turi būti nurodytos medžių ar krūmų rūšys ir einamaisiais metais paruoštų siuntų svoriai. 49. Stambių (ąžuolo, kaštono, buko, klevo) sėklų kokybę pjaustymo būdu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siuntų sudarymo gali nustatyti pats sėklų savininkas, vadovaudamasis Medžių ir krūmų sėklų gyvybingumo tyrimo pjaustymo būdu metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. D1-288 (Žin., 2004, Nr. 88-3248). Nustačius sėklų kokybę, užpildomas Miško sėklų kokybės nustatymo aktas (19 priedas), kurį tvirtina sėklų savininkas. Šis aktas kartu su Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktu ir Kortele ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sėklų kokybės nustatymo turi būti išsiųstas į Tarnybą. 50. Vadovaudamasi Kortelės duomenimis, Tarnyba išduoda Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, kurį sėklų savininkas saugo nuolatinio saugojimo byloje. 51. Pakartotiniam sėklų kokybės tyrimui pristatomieji bandiniai Tarnybai pateikiami ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Miško sėklų kokybės pažymos galiojimo pabaigos. Atsiradus išoriniams sėklų pakitimams (pakitus sėklų spalvai, būdingam tai rūšiai blizgesiui, atsiradus pelėsiui ir kt.) bent vienoje siuntos taroje, visa siunta džiovinama ir jos kokybė tiriama pakartotinai. 52. Sėklų savininkai bei sandėliuotojai, gavę iš Tarnybos dokumentą, kuriame nurodyta, kad sėklų siuntą reikia išvalyti, per 30 kalendorinių dienų turi išvalyti sėklas ir Tarnybai nusiųsti sėklų savininko ar įmonės, sandėliuojančios sėklas, vadovo patvirtintą Pakartotinio miško sėklų išvalymo aktą (20 priedas), Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktą ir iš išvalytos siuntos atrinktą pristatomąjį bandinį. 53. Sėklų savininkai arba vadovai privalo užtikrinti tinkamas sėklų laikymo sąlygas ir išsaugoti sėklų siuntų tapatybę. Įstaigos, sandėliuojančios sėklas, privalo raštu informuoti sėklų savininką apie saugomų sėklų kokybę. VII. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KOKYBĖS, LAIKYMO, GABENIMO IR PARUOŠIMO SĖJAI REIKALAVIMAI 54. Sėklų ir sodmenų kokybė, sodmenų iškasimo ir prikasimo, sodmenų ir sėklų laikymo sąlygos turi atitikti Miško sodmenų kokybės reikalavimus ir Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292). 55. Kankorėžių aižymo bei sėklų lukštenimo technologijos parenkamos tokios, kad nepakenktų sėklų gyvybingumui ir būtų išsaugomas siuntų grynumas. Kiekvienoje aižykloje turi būti Sėklų paruošimo technologijos taisyklės, kurias, suderinęs su Tarnyba, tvirtina įmonės vadovas. Aižyklose turi būti pildomas Kankorėžių aižymo žurnalas (18 priedas). 56. Sėklos ruošiamos sėjai atsižvelgiant į jų biologines savybes, užkrėtimą grybinėmis ligomis, kenkėjais: stratifikuojamos, padidinamas luobelių laidumas drėgmei, dezinfekuojamos ir dezinsekuojamos. Sėklas chemiškai apdoroti galima tik preparatais, nurodytais Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos produktų sąraše ir Individualaus naudojimo augalų apsaugos produktų sąraše, kuriuos sudaro Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. VIII. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS DOKUMENTAI 57. Išsėjant sėklas, persodinant ar susukant į ritinius sodmenis privaloma: 57.1. pildyti Medelyno kortelę (21 priedas); 57.2. sudaryti apsėtų ir apsodintų plotų, ritinių išdėstymo schemas. Jose nurodomas Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris, Objekto kodas ir Medelyno kortelės numeris. 58. Parduodant arba perduodant miško dauginamąją medžiagą, miško dauginamosios medžiagos tiekėjas privalo: 58.1. pirkėjui (gavėjui) pateikti Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato, sėkloms – papildomai ir Pažymos apie miško sėklų kokybę pardavėjo ar jo įgalioto asmens patvirtintas kopijas; 58.2. prie kiekvienos siuntos pakuotės (taros) pritvirtinti etiketę, kurioje nurodoma: sodmenims – Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir Objekto kodas, sėkloms -užpildoma Miško sėklų etiketė; 58.3. pardavimo arba perdavimo dokumentuose (pirkimo-pardavimo sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose, krovinio važtaraščiuose) nurodyti Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numerį ir datą bei Objekto kodą. 59. Miško valdytojai ir savininkai miško atkūrimui ar įveisimui panaudotos miško dauginamosios medžiagos Pagrindinių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų patvirtintas kopijas ir įsigijimo dokumentus privalo saugoti kartu su Miško želdinimo ir žėlimo projektais iki to laiko, kol iš jos įveisti arba atkurti medynai bus nukirsti. 60. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai Pagrindinių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų, Pažymų apie miško sėklų kokybę, Miško sėklų kokybės nustatymo aktų kopijas, Medelyno korteles ir miško dauginamosios medžiagos auginimo schemas privalo saugoti ne trumpiau kaip 3 metus po miško dauginamosios medžiagos realizacijos. 61. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai, pardavę ar perdavę miško dauginamąją medžiagą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, du kartus per metus (iki birželio 15 d. ir lapkričio 30 d.) Tarnybai turi pateikti Pažymą apie parduotą ir perduotą miško dauginamąją medžiagą (15 priedas) ir Pažymą apie išsėtas medžių rūšių sėklas (17 priedas) visų einamaisiais metais išsėtų medžių rūšių sėklų pagal sėklų siuntas. Jeigu miško dauginamoji medžiaga parduota į kitas Europos Sąjungos šalis, apie tai miško dauginamosios medžiagos tiekėjai Tarnybą turi informuoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pardavimo sandorio įvykdymo, pateikiant 15 priede nurodytą pažymą. IX. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KONTROLĖ 62. Nuostatų reikalavimų vykdymą kontroliuoja Tarnyba, kuri turi teisę uždrausti veisti ir atkurti miškus miško dauginamąja medžiaga, neatitinkančia Nuostatų reikalavimų. 63. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir augintojai privalo sudaryti sąlygas Tarnybos specialistams atlikti miško dauginamosios medžiagos, jos auginimo bei sandėliavimo vietų tikrinimą ir pateikti jiems visus miško dauginamosios medžiagos dokumentus. 64. Tarnybai pareikalavus, šalyje paruošta ar įvežta iš kitų šalių Nuostatų reikalavimų neatitinkanti miško dauginamoji medžiaga turi būti sunaikinta, dalyvaujant Tarnybos specialistams, arba Tarnybos sprendimu panaudota ne miškų ūkio reikmėms, arba grąžinta jos pardavėjui. X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 65. Asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 1 priedas MEDŽIŲ RŪŠIŲ, KURIŲ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI TAIKOMI VISI NUOSTATŲ REIKALAVIMAI, SĄRAŠAS 1. Baltalksnis – Alnus incana (L.) Moench 2. Baltažiedė robinija – Robinia pseudoacacia L. 3. Bekotis ąžuolas – Quercus petraea Liebl. 4. Didžialapė liepa – Tilia platyphyllos Scop. 5. Europinis maumedis – Larix decidua Mill. 6. Japoninis maumedis – Larix kaempferi (Lamb.) Carriere 7. Juodalksnis – Alnus glutinosa Gaertn. 8. Kalninė guoba – Ulmus glabra Huds. 9. Karpotasis beržas – Betula pendula Roth 10. Mažalapė liepa – Tilia cordata Mill. 11. Paprastasis ąžuolas Quercus robur L. 12. Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L. 13. Paprastoji eglė – Picea abies Karst. 14. Paprastoji vinkšna – Ulmus laevis Pall. 15. Paprastasis klevas – Acer platanoides L. 16. Paprastoji pušis –Pinus sylvestris L. 17. Paprastasis skirpstas – Ulmus minor Mill. 18. Paprastasis skroblas – Carpinus betulus L. 19. Paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L. 20. Plačiažvynis maumedis – Larix x eurolepis Henry 21. Plaukuotasis beržas – Betula pubescens Ehrh. 22. Raudonasis ąžuolas – Quercus rubra L. 23. Trešnė – Prunus avium Moench 24. Tuopa, drebulė ir dirbtiniai jų rūšių hibridai – Populus spp. ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 2 priedas MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KATEGORIJOS Miško sėklinės bazės objektas Miško dauginamosios medžiagos kategorija Šaltinio tapatybė nustatyta Atrinkta Atitinkanti (kokybės) reikalavimus Išbandyta (N) (A) (R) (I) Sėklų šaltinis (SS) x Medynas (MD) x x x Sėklinė plantacija (SP) x x Šeimos (-ų) tėvai (ST) x x Klonas (KL) x x Klonų rinkinys (KR) x x ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 3 priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ŠALTINIO TAPATYBĖ NUSTATYTA“ (N), GAUTI 1.    Sėklinė bazė – tai ne mažiau kaip penkių medžių grupės arba medynai, esantys viename kilmės rajone, kurios įvertinimas turi būti atliktas nustatyta tvarka, jei iš jos gauta miško dauginamoji medžiaga naudojama konkrečioms miškų ūkio reikmėms. 2.    Medžiai arba medynas atitinka nustatytus kriterijus. Turi būti nurodytas kilmės rajonas ir vietos (-ų), kurioje (-iose) dauginamoji medžiaga surinkta, geografinė padėtis bei aukštis virš jūros lygio. 3.    Turi būti nurodyta, ar miško sėklinė bazė vietinė ar nevietinė, ar jos kilmė nežinoma. Jei sėklinė bazė nevietinė, turi būti nurodyta jos kilmė, jeigu ji žinoma. ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 4 priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATRINKTA“ (A), GAUTI Bendrieji teiginiai: Medynas vertinamas atsižvelgiant į konkrečią nurodytą paskirtį, pagal kurią miško dauginamoji medžiaga bus naudojama, bei patvirtintus atrankos kriterijus. Reikiamas dėmesys skiriamas 1–10 punktų reikalavimams, atsižvelgiant į konkrečią sėklinės bazės paskirtį. Miško dauginamosios medžiagos paskirtis nurodoma Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade. 1.    Kilmė. Pateikiant istorinio pobūdžio įrodymus arba kitomis tinkamomis priemonėmis nustatoma, ar medynas yra vietinis ar nevietinis, ar jo kilmė nežinoma; turi būti nurodyta nevietinės miško sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma. 2.    Atskyrimas. Medynas turi būti nutolęs pakankamu atstumu nuo blogos kokybės tos pačios rūšies medynų arba nuo giminingų rūšių ar veislių, galinčių kryžmintis su minėtomis rūšimis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šį reikalavimą, kai vietinės kilmės medynus supa nevietinės arba nežinomos kilmės medynai. 3.    Pakankamas populiacijos dydis. Medynas turi būti sudarytas iš vienos arba keleto medžių grupių, kurios yra gerai pasiskirsčiusios ir pakankamai gausios, kad būtų užtikrintas veiksmingas tarpusavio apsidulkinimas. Medyne turi būti ne mažiau kaip 50 pakankamai gausiai ir reguliariai derančių medžių. Kad būtų išvengta nepageidautino inbrydingo poveikio, atrenkamus medynus turi sudaryti pakankamas kiekis pakankamai tankiai tam tikrame plote augančių individų. 4.    Amžius ir išsivystymas. Medynas turi būti sudarytas iš tokio amžiaus arba išsivystymo medžių, kad būtų galima aiškiai įvertinti atrankai taikomus kriterijus. 5.    Vienodumas. Medyno atskiri morfologiniai požymiai turi skirtis ne daugiau kaip įprasta. Jeigu būtina, blogos kokybės medžius reikėtų pašalinti. 6.    Prisitaikymas. Turi būti akivaizdu, kad prisitaikoma prie kilmės rajono ekologinių sąlygų. 7.    Sveikatingumas ir atsparumas. Medyno medžiai neturi būti apnikti žalingų organizmų ir turi būti atsparūs nepalankioms klimato ir vietos sąlygoms. Šis reikalavimas netaikomas medžių atsparumo teršalams jų augimo vietoje atvejais. 8.    Medienos produktyvumas. Patvirtinant atrinktus medynus, medienos produktyvumas turi būti didesnis už priimtą vidurkį panašiomis ekologinėmis ir tvarkymo sąlygomis. 9.    Medienos kokybė. Atsižvelgiama į medienos kokybę, o tam tikrais atvejais medienos kokybė gali būti pagrindinis kriterijus. 10.  Stiebo forma ir augimo pobūdis. Medyno medžiai turi būti labai gerų morfologinių savybių: jų kamienai turi būti tiesūs ir apvalūs, šakojimosi pobūdis tinkamas, šakos smulkios, o nereikalingas šakas medis turi lengvai numesti. Be to, dvišakų ir įvijos medienos medžių turėtų būti nedaug. ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 5 priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATITINKANTI (KOKYBĖS) REIKALAVIMUS „(R), GAUTI 1. Sėklinės plantacijos 1.1. Sėklinės plantacijos tipą jos paskirtį, kryžminimo schemą plantacijos išdėstymą sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba. 1.2. Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus. 1.3. Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos sodinami arba turėjo būti pasodinti pagal Tarnybos patvirtintą schemą parengtą taip, kad būtų galima nustatyti kiekvienos sudedamosios dalies tapatybę. 1.4. Sėklinių plantacijų retinimas aprašomas kartu su atrankos kriterijais, kuriais vadovaujamasi atliekant tokius retinimus ir kuriuos rekomenduoja Tarnyba. 1.5. Sėklinės plantacijos tvarkomos, o sėklų derlius renkamas taip, kad būtų pasiekti plantacijoms nustatyti tikslai. Sėklinėse plantacijose, skirtose dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas miško dauginamojoje medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu. 2. Šeimos (-ų) tėvai 2.1. Tėvai atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus, arba pagal jų kombinacinę galią. 2.2. Šeimos (-ų) tėvų paskirtį, kryžminimo schemą ir apdulkinimo sistemą sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba. 2.3. Tėvų tapatybę, skaičių ir jų proporciją mišinyje turi tvirtinti bei registruoti Tarnyba. 2.4. Tėvų, skirtų dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas dauginamojoje medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu. 3. Klonai 3.1. Klonų tapatybė nustatoma pagal skiriamuosius požymius, kuriuos tvirtina ir registruoja Tarnyba. 3.2. Atskirų klonų vertingumas nustatomas remiantis patirtimi arba įrodomas pakankamos trukmės bandymais. 3.3. Motininiai medžiai, naudojami klonams gauti, atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus. 3.4. Turi būti nustatytas didžiausias patvirtinimo galiojimo metų skaičius arba didžiausias gautų remetų skaičius. 4. Klonų rinkinys 4.1. Klonų rinkinys atitinka 3.1, 3.2 ir 3.3 punktų reikalavimus. 4.2. Rinkinį sudarančių klonų tapatybę, skaičių ir proporciją atrankos būdą ir sodmenis turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba. Kiekvienas rinkinys turi būti pakankamai genetiškai įvairus. 4.3. Nustatomas didžiausias klonų rinkinio patvirtinimo galiojimo metų skaičius. ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 6 priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ, NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „IŠBANDYTA“(I), GAUTI 1. Visiems bandymams taikomi reikalavimai: 1.1. bendrieji teiginiai: sėklinė bazė turi atitikti 4 arba 5 priedų atitinkamus reikalavimus. Sėklinei bazei tvirtinti organizuojami bandymai turi būti parengti, išdėstyti ir atliekami, o jų rezultatai aiškinami laikantis pripažintos tarptautinės tvarkos. Kai atliekami lyginamieji bandymai, bandoma dauginamoji medžiaga turi būti palyginta su vienu arba geriau su keletu patvirtintų arba iš anksto parinktų standartų; 1.2. požymiai, kuriuos reikia ištirti: 1.2.1. bandymai turi būti parengti taip, kad būtų įvertinti konkretūs požymiai, kurie turi būti nurodyti atliekant kiekvieną bandymą; 1.2.2. deramas dėmesys kreipiamas į prisitaikymą augimą svarbius biotinius ir nebiotinius veiksnius. Be to, kiti požymiai, kurie laikomi svarbiais dėl numatytos konkrečios paskirties, vertinami atsižvelgiant į rajono, kuriame atliekamas bandymas, ekologines sąlygas; 1.3. dokumentai: dokumentuose turi būti aprašytos bandymo vietos, įskaitant jų geografinę padėtį, klimatą dirvą ankstesnį dirvos naudojimą personalą tvarkymą ir bet kokią nebiotinių arba biotinių veiksnių padarytą žalą o šie dokumentai turi būti kaupiami Tarnyboje. Medžiagos amžių ir vertinimo metu gautus rezultatus turi registruoti Tarnyba; 1.4. bandymų organizavimas: 1.4.1. kiekvienas miško dauginamosios medžiagos pavyzdys auginamas, sodinamas ir prižiūrimas vienodai ir atsižvelgiant į sodmenų tipą; 1.4.2. kiekvienas eksperimentas turi būti atliekamas taikant galiojančią statistinę schemą ir naudojant pakankamą medžių skaičių tam, kad būtų įvertintos kiekvienos sudedamosios dalies, kuri tiriama, atskiros savybės; 1.5. analizė ir rezultatų pagrįstumas: 1.5.1. eksperimentų duomenys turi būti analizuojami taikant pripažintus tarptautinius statistinius metodus ir pateikiami kiekvieno požymio tyrimo rezultatai; 1.5.2. bandymo atlikimo metodologija ir išsamūs jo rezultatai turi būti laisvai prieinami; 1.5.3. turi būti pateiktas pareiškimas apie siūlomą prisitaikymo rajoną esantį šalyje, kurioje buvo atliktas bandymas, taip pat nurodytos savybės, kurios galėtų mažinti naudingumą; 1.5.4. miško dauginamoji medžiaga atmetama, jeigu bandymais įrodoma, kad miško dauginamajai medžiagai nebūdingos bent jau šios savybės: miško sėklinės bazės, iš kurios ji buvo gauta, savybės arba, kad dauginamoji medžiaga nėra tokia pat atspari ekonominės svarbos žalingiems organizmams kaip miško sėklinė bazė. 2. Reikalavimai sėklinės bazės sudedamosioms dalims genetiškai vertinti: 2.1. genetiškai galima vertinti šias miško sėklinės bazės sudedamąsias dalis: sėklų plantacijas, šeimos (-ų) tėvus, klonus ir klonų rinkinius; 2.2. miško sėklinei bazei tvirtinti būtini šie papildomi dokumentai: 2.2.1. vertinamų sudedamųjų dalių tapatybės, kilmės ir geneologijos; 2.2.2. kryžminimų schema, naudota gauti miško dauginamajai medžiagai, su kuria atliekami vertinimo bandymai; 2.3. atliekant bandymus, turi būti laikomasi šių reikalavimų: 2.3.1. kiekvienos sudedamosios dalies genetinė vertė turi būti įvertinta dviejose arba keliose bandymo vietose, iš kurių bent viena turi būti tokioje aplinkoje, kurioje numatoma naudoti miško dauginamąją medžiagą; 2.3.2. miško dauginamosios medžiagos, kuri turi būti parduodama, nustatytas pranašumas apskaičiuojamas remiantis pirmiau minėta genetine verte ir konkrečia kryžminimo schema; 2.3.3. vertinimo bandymus ir genetinius skaičiavimus turi tvirtinti Tarnyba; 2.4. aiškinimas: 2.4.1. nustatytas miško dauginamosios medžiagos pranašumas apskaičiuojamas palyginant su etalonine populiacija kurio nors požymio arba tam tikrų požymių atžvilgiu; 2.4.2. nurodoma, ar nustatyta dauginamosios medžiagos genetinė vertė palyginti su etalonine populiacija yra mažesnė kurio nors svarbaus požymio atžvilgiu. 3. Miško dauginamosios medžiagos lyginamojo bandymo reikalavimai: 3.1. miško dauginamosios medžiagos imčių paėmimas: 3.1.1. lyginamajam bandymui imama miško dauginamosios medžiagos imtis turi iš tiesų reprezentuoti dauginamąją medžiagą iš sėklinės bazės, kurią numatoma patvirtinti; 3.1.2. sėkliniu dauginimo būdu gautos miško dauginamosios medžiagos, skirtos lyginamajam bandymui: – derlius turi būti surinktas tokiais metais, kai buvo geros žydėjimo ir vaisių bei sėklų brandinimo sąlygos; galima naudoti dirbtinį apdulkinimą; – derlius turi būti surinktas tokiais būdais, kurie užtikrina, kad paimtos imtys yra reprezentatyvinės; 3.2. etaloniniai medžiai: 3.2.1. etaloninių medžių, naudojamų palyginimo tikslams atliekant bandymus, vegetacijos ypatybės bandymų atlikimo rajone pagal galimybes turėtų būti žinomos pakankamai ilgą laiką. Etaloniniai medžiai iš esmės reprezentuoja medžiagą kuri, kaip įrodyta, pačioje bandymo pradžioje buvo tinkama miškų ūkiui tokiomis ekologinėmis sąlygomis, kuriomis ją siūloma sertifikuoti. Etaloniniai medžiai pagal galimybes turėtų būti kilę iš medynų, atrinktų pagal 4 priedo kriterijus, arba iš sėklinės bazės, oficialiai patvirtintos išbandytai medžiagai gauti; 3.2.2. atliekant lyginamąjį dirbtinių hibridų bandymą pagal galimybes turi būti įtrauktos etaloninių medžių abiejų tėvų rūšys; 3.2.3. jeigu įmanoma, turi būti naudojama keletas etaloninių medžių. Kai būtina ir jeigu tai pagrįsta, etaloninius medžius galima pakeisti labiausiai tinkama bandomąja medžiaga arba bandyme naudojamų sudedamųjų dalių vidutinės kokybės augalais; 3.2.4. tokie pat etaloniniai medžiai naudojami atliekant visus bandymus kuo įvairesnėmis vietos sąlygomis; 3.3. aiškinimas: 3.3.1. bent vieno svarbaus požymio atžvilgiu turi būti nustatytas didelis statistinis pranašumas palyginti su etaloniniais medžiais; 3.3.2. aiškiai nurodoma, jeigu buvo nustatyti kokie nors ekonominiu arba ekologiniu požiūriu svarbūs požymiai, kurie yra gerokai prastesni už tokius pačius etaloninių medžių požymius ir kurių poveikį turi kompensuoti tinkami požymiai. 4. Sąlyginis patvirtinimas Remiantis preliminariu jaunų bandomųjų medžių vertinimu, galima duoti sąlyginį patvirtinimą. Tvirtinimus, kad esama pranašumo, grindžiamus preliminariu vertinimu, reikia iš naujo tikrinti ne vėliau kaip po dešimties metų. 5. Ankstyvieji bandymai Medelyne, šiltnamyje ir laboratorijoje atliekamų bandymų rezultatus Tarnyba gali pripažinti ir jais remtis, duodama sąlyginį arba galutinį patvirtinimą, jeigu gali būti įrodyta, kad įvertinta savybė ir požymiai, kurie paprastai vertinami atliekant miško bandymus, yra glaudžiai susiję. Kiti požymiai, kurie turi būti ištirti, turi atitikti 3 punkte nustatytus reikalavimus. ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 7 priedas MEDYNŲ ŽYDĖJIMO IR DERĖJIMO ĮVERTINIMAS (pagal V. Kaper‘į) Balas Balo apibudinimas 0 – nedera Nežydi ir nedera 1 – labai menkas Labai mažai žydi ir labai mažai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių matomi pavieniai žiedai, kankorėžiai arba kitokie vaisiai) 2 – menkas Mažai žydi ir mažai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių žiedų nedaug, jie išsidėstę tolygiai; kankorėžių arba kitokių vaisių auga mažai, nedaug jų ir medynų medžiuose) 3 – vidutinis Vidutiniškai žydi ir vidutiniškai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių žiedų nemažai; kankorėžių arba kitokių vaisių – vidutiniškai, tiek pat jų ir pusamžiuose ir brandžiuose medynuose) 4 – gausus Gausiai žydi ir gausiai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių gausu žiedų, kankorėžių arba kitokių vaisių, gausu jų ir pusamžiuose bei brandžiuose medynuose) 5 – labai gausus Labai gausiai žydi ir labai gausiai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių medžių, pusamžiuose ir brandžiuose medynuose labai gausu žiedų, kankorėžių arba kitokių vaisių) ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 8 priedas (Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščio formos pavyzdys) Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščio sudarytojo pavadinimas LAUKIAMO MIŠKO SĖKLŲ DERLIAUS ŽINIARAŠTIS 2007-00-00 Nr. 0-00 Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščio sudarymo vieta Medžio rūšies pavadinimas Miško sėklinės bazės objekto kodas Miško sėklinės bazės objekto plotas, ha Žydėjimo (derėjimo) įvertinimas, balais Numatoma paruošti sėklų*, kg Priežastys, turėjusios neigiamos įtakos medžių žydėjimui ir derėjimui Pastaba. * – Pildoma, vertinant derėjimą. (Pareigų pavadinimas)                                        (Parašas)                                     (Vardas ir pavardė) _________________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 9 priedas (Pažymos apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo rezultatus formos pavyzdys) MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ, SĖKLŲ IR SODMENŲ TARNYBA Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos duomenys Adresatas PAŽYMA APIE IŠANKSTINIO MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS TYRIMO REZULTATUS 2007-00-00 Nr. 00-00 Savininkas_______________________________________________________________________ Sėklų botaninė rūšis (lietuviškai ir lotyniškai)____________________________________________ ________________________________________________________________________________ Sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto Nr. ____  20 ___ m. ____ mėn.____ d. Sėklų laikymo vieta, tara ____________________________________________________________ Sėklų tyrimo metodas______________________________________________________________ TYRIMO DUOMENYS Švarumas, % Daigumas/gyvybingumas dygimo energija po d. daigumas po d. /gyvybingumas nesudygusių sėklų, % švarios sėklos inertiška medžiaga kitos sėklos sveikų nenormaliai sudygusių kietų (ankštinių) sušutusių supuvusių pažeistų kenkėjų/ligų be gemalo tuščių Pastaba. 0,0 – nerasta, P – pėdsakai (kai mažiau kaip 0,05%), N – netirta. 1000 sėklų svoris _______  g, drėgnumas _____%, daigių (gyvybingų) sėklų skaičius 1 kg _____ vnt. Inertiškos medžiagos tipas: Kitų augalų rūšių sėklos: Kita informacija: Rekomendacijos:__________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Viršininkas                                                       (Parašas)                                         (Vardas ir pavardė) ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 10 priedas (Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės forma) MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠIMO KORTELĖ Nr. _______ I DALIS Miško dauginamosios medžiagos botaninis pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai)__________________________ _________________________________________________________________________________________ Ruošėjas (ruošėjai) Miško sėklinės bazės objekto vieta: kilmės rajonas__________, geografinė padėtis: ______ ŠP ____ RI ____ AVJ ________________, miškų urėdija (nacionalinio parko direkcija), ______________________ girininkija, ___________ kv., ______________ skl. Miško savininkas, žemės sklypo adresas ir kadastro numeris*________________________________________________________ Miško dauginamosios medžiagos kategorija Miško sėklinės bazės objekto kodas MGISST** rašto (sutikimo) Nr. data Sėkloms: subrendimo metai, kiekis kg. Ūgleliams: kiekis vnt. Savaiminukams: amžius m., kiekis vnt. * Pildoma tik renkant privačiame miške. ** Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba. Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas                ___________                      __________________ (Parašas)                                         (Vardas ir pavardė) Data _______________ II DALIS Aižyklos savininkas/ vaisių perdirbimo vieta Kankorėžių/vaisių svoris, kg Kankorėžių/vaisių kokybė (išvaizda, drėgnumas, švarumas ir pan.)______________________________________ _________________________________________________________________________________________ Kankorėžius/vaisius priėmė                                _____________             ______________________ (Parašas)                                         (Vardas ir pavardė) III DALIS Kankorėžių/vaisių perdirbimo data Sėklų siuntos Nr. Data Sėklų siuntos svoris kg Taros vnt. skaičius, numeriai Sėklų išeiga % Sėklų laikymo vieta ir būdas______________________________________________________________ ________________________                       _____________                           __________________ (Pareigų pavadinimas)                                                    (Parašas)                                                    (Vardas ir pavardė) Data______________________ IV DALIS MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠA Ruošimo data Ruošėjo vardas, pavardė Svoris, kg/ kiekis, vnt. Priėmė (parašas) ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 11 priedas (Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto formos pavyzdys) Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto sudarytojo pavadinimas TVIRTINU (Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė) MIŠKO SĖKLŲ KOKYBEI NUSTATYTI PRISTATOMŲJŲ BANDINIŲ ATRINKIMO AKTAS 2007-00-00 Nr. 00-00 Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto sudarymo vieta ________________________________________________________________________________ (įgalioto asmens atrinkti sėklų pristatomuosius bandinius pareigos, vardas, pavardė) 200___ m. _________________ mėn. ___ d. atrinkau pristatomuosius bandinius iš žemiau išvardintų sėklų siuntų, saugomų___________________________________________________________________ (saugojimo vieta) Eil. Nr. Medžio rūšis Sėklų savininkas Siuntos numeris ir data Taros rūšis ir skaičius Siuntos svoris, kg Pristatomojo bandinio svoris, g Pagrindinio kilmės sertifikato Nr. ir data* Paskutinės kokybės pažymos Nr. ir data* *Pildoma tiriant sėklų siuntą pakartotinai. Pristatomieji bandiniai, atrinkti pagal, _____________________  siunčiami Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai Pristatomuosius bandinius atrinkau____________________________________________________ (Įgalioto asmens atrinkti sėklų pristatomuosius bandinius asmens parašas) ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 12 priedas (Miško sėklų etiketės forma) Miško sėklų etiketė Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data Botaninis pavadinimas Miško dauginamosios medžiagos kategorija Paskirtis Miško sėklinės bazės objekto kodas Kilmės rajonas Kilmė: vietinė, nevietinė, kilmė nežinoma (kas nereikalinga, išbraukti) Subrendimo metai                                                      Siuntos Nr.                                            Data Taros vnt. sk.                                                               Taros Nr. Savininkas _________________________________________________________________________________________ (Etiketę užpildžiusio asmens pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, parašas) _________________________________________________________________________________________ Data____________________ ______________ Miško dauginamosios medžiagos nuostatų 13 priedas (Miško sėklų kokybės pažymos formos pavyzdys) MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ, SĖKLŲ IR SODMENŲ TARNYBA Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos duomenys Adresatas PAŽYMA APIE MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĘ 2007-00-00 Nr. 00-00 Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas 200_ m. _____________  d. Nr. ___ Savininkas_______________________________________________________________________ Sėklų botaninė rūšis________________________________________________________________ Sėklų siuntos Nr. ____ 20 ___ m. _________________  mėn. ____ d. Sėklų siuntos svoris _____ kg Objekto kodas____________________________________________________________________ Dauginamosios medžiagos kategorija, Sėklų laikymo vieta, tara ____________________________________________________________ Sėklų tyrimo metodas______________________________________________________________ TYRIMO REZULTATAI Švarumas, % Daigumas/gyvybingumas dygimo energija po d. daigumas po d./ gyvybingumas nesudygusių sėklų, % švarios sėklos inertiška medžiaga kitos sėklos sveikų nenormaliai sudygusių kietų (ankštinių) sušutusių supuvusių pažeistų kenkėjų/ligų be gemalo tuščių Pastaba. 0,0 – nerasta, P – pėdsakai (kai mažiau kaip 0,05%), N – netirta. 1000 sėklų svoris ________  g, drėgnumas ____ %, daigių (gyvybingų) sėklų skaičius 1 kg ____ vnt. Inertiškos medžiagos tipas: Kitų augalų sėklų (jų pavadinimas ir kiekis, vnt./kg): Sėklų užkrėtimas grybais: Kita informacija: Sėklos tinkamos, netinkamos (nereikalingą išbraukti) rezervinio fondo sudarymui. Rekomenduojamos priemonės sėklų kokybei pagerinti:____________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Sėklos priskiriamos ____________________________________________________ kokybės klasei. Pažyma galioja iki 20___ m. ________________ …