LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ 1 IR 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO 2012 m. birželio 28 d. Nr. XI-2149 Vilnius (Žin., 2010, Nr. 144-7364) Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Kauno technologijos universiteto senato 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. V3-S-40, n u t a r i a: 1 straipsnis. Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. XI-1194 „Dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo“ 1 ir 2 priedėlius ir juos išdėstyti nauja redakcija (pridedama). SEIMO PIRMININKĖ                                                                            IRENA DEGUTIENĖ _________________ Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. XI-1194 (Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XI-2149 nauja redakcija) 1 priedėlis Kauno technologijos universiteto S T A T U T A S Kauno technologijos universitetas yra kilęs iš Lietuvos universiteto, įkurto 1922 m. vasario 16 d. Kaune, pertvarkius 1920 m. sausio 27 d. įsteigtus Aukštuosius kursus. Lietuvos universitetas 1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu, 1940 m. – Kauno universitetu, 1941 m. vasarą jam grąžintas Vytauto Didžiojo universiteto vardas, 1944 m. pavadintas Kauno valstybiniu Vytauto Didžiojo universitetu, 1946 m. – Kauno valstybiniu universitetu. 1950 m. Kauno valstybinis universitetas, atskyrus Medicinos fakultetą, reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, kuris Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Prezidiumo 1990 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. I-736 tapo Kauno technologijos universitetu (Žin., 1990, Nr. 32-781). Kauno technologijos universiteto (toliau – Universitetas) misija – teikti moksliniais tyrimais grįstas tarptautinio lygio studijas; kurti ir perduoti žinias bei novatoriškas technologijas darniai valstybės raidai ir inovacijų plėtojimui; formuoti atvirą, talentus ir lyderius įkvepiančią kūrybingą aplinką; puoselėti demokratiją ir nacionalinę kultūrą. I SKYRIUS bendrosios nuostatos Pirmasis SKIRSNIS UNIVERSITETO statusas 1. Universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir plėtojama taikomoji mokslo ir meno veikla. 2. Universiteto steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas). 3. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. 4. Universiteto buveinės adresas: K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas. Universiteto pavadinimas lietuvių kalba – Kauno technologijos universitetas (trumpinys – KTU). Universiteto pavadinimas anglų kalba – Kaunas University of Technology. 5. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką, kurių sukūrimo ir naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas (toliau – Senatas). 6. Universiteto statutą tvirtina Seimas. 7. Universitetas yra Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ugdymo centras, neatskiriama Europos ir pasaulio akademinės bendruomenės dalis. 8. Universitetas vykdo visų studijų pakopų programas, atsižvelgdamas į mokslo ir kultūros vidaus raidą, į asmens ir bendruomenių nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekius įgyti reikiamą kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus. 9. Universitete pripažįstamos Didžiosios Europos universitetų ir Europos tyrėjų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų ir mokslinių tyrimų erdvės deklaracijos ir nuostatos. Universiteto veikla yra nukreipta į žmogaus gerovės kūrimą, į darnią miesto, valstybės ir pasaulio raidą. 10. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys – studijos, moksliniai tyrimai, technologinės paslaugos. Universitetas organizuoja ir vykdo studijas, teikia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. 11. Pagrindinės Universiteto veiklos rūšys – aukštasis universitetinis mokslas, mokslinių tyrimų ir taikomoji veikla, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, inovacijų diegimas ir technologinių paslaugų teikimas. Universitetas įstatymų nustatyta tvarka gali vykdyti ir kitų rūšių veiklą, reikalingą Universiteto misijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. 12. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, vadovaujasi šiais principais: 1) demokratinės savivaldos; 2) akademinės studijų ir mokslinių tyrimų laisvės; 3) akademinės etikos ir moralės; 4) sąžiningos konkurencijos; 5) mokslo žiniomis, tyrimais ir praktika pagrįstų studijų; 6) studentų pilietiškumo, tautiškumo ir patriotizmo, savarankiškumo ir aktyvaus dalyvavimo studentų savivaldoje skatinimo vykdant mokslinę, visuomeninę ir meninę veiklą, taip pat sporte; 7) kompetencijos, profesionalumo ir atsakomybės jausmo ugdymo ir branginimo; 8) iniciatyvos, inovacijų ir naujausių darbo metodų rėmimo; 9) nuolatinio mokymosi siekio; 10) integravimosi į Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimą; 11) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus; 12) tarptautinio lygio bendradarbiavimo siekio; 13) tradicijų gerbimo ir puoselėjimo; 14) atvirumo ir atskaitingumo visuomenei. Antrasis SKIRSNIS universiteto TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 13. Vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą, šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą: 1) siūlyti platų visų pakopų studijų programų pasirinkimą, atsižvelgiant į visuomenės, mokslo, technologijų ir darbo rinkos raidos tendencijas; 2) ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę; 3) sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, kelti įgytą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti; 4) šviesti visuomenę, ugdyti jos humanitarinę, technologinę ir inžinerinę kultūrą, moralines vertybes, pilietiškumą ir pilietinę savimonę; 5) užtikrinti lygias galimybes, sukuriant įvairiapusę mokymosi aplinką, kurioje individualios savybės – lytis, amžius, tautybė, socialinė padėtis, negalia ar etninė kilmė, religiniai įsitikinimai, politinės pažiūros – pripažįstamos ir vertinamos; 6) skatinti studentų kūrybingumą ir iniciatyvą, kad jie ugdytų savo asmenybę ir intelektą, gebėtų nustatyti, apibrėžti ir spręsti problemas, suvoktų profesinę ir etinę atsakomybę, gerai pasirengtų nuolat tobulėti ir priimti visuotinius iššūkius; 7) skatinti studentų dalyvavimą Universiteto savivaldoje, mokslinėje, meno ir visuomeninėje veikloje, sporte; 8) sukurti efektyvią vidinę studijų ir mokslinių bei technologinių tyrimų kokybės užtikrinimo sistemą, įtraukti studentus į visų lygių veiklą ir sprendimų priėmimo procesą; 9) užtikrinti sveiką ir saugią darbo aplinką, padėti personalui tobulėti ir siekti aukščiausių profesinių standartų; 10) plėtoti bendradarbiavimo ryšius su šalies ir užsienio partneriais; 11) puoselėti tautos ir valstybės tapatumą, lietuvių mokslinę ir techninę terminiją, Europos humanistines tradicijas. 14. Darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą ir kurti naujas mokslo žinias, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus: 1) Universitete atliekamus fundamentinius ir taikomuosius tyrimus sieti su šalies ūkio poreikiais; 2) jungtis į bendrąją Europos mokslinių tyrimų erdvę, skatinti tarptautinę mokslo integraciją, plėtoti ryšius su pasaulio akademine bendruomene, skleisti Lietuvos kultūros savitumą; 3) užtikrinti mokslo ir studijų vienovę; 4) publikuoti mokslinių tyrimų rezultatus, rengti ir leisti monografijas, vadovėlius, kitus mokslo ir studijų leidinius; 5) rengti kūrybingus ir naujausius tyrimų metodus išmanančius mokslininkus; 6) kurti žinių visuomenę; 7) saugoti ir puoselėti gamtos, mokslo, kultūros paveldą ir supažindinti su juo visuomenę. 15. Skatinti pažangią šalies raidą bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, plėtoti inovacijų diegimą, technologijų kūrimą ir perdavimą: 1) skleisti mokslo, inžinerijos, technologijų ir inovacijų plėtros idėjas, populiarinti pažangiąsias technologijas; 2) plėtoti patentinę ir licencinę veiklą; 3) ugdyti mokslui ir žinioms imlią visuomenę, gebančią konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje; 4) savo kūrybiniu ir intelektiniu indėliu prisidėti prie palankios šalies ūkio, socialinės ir ekonominės raidos, palaikyti glaudžius ryšius su pramonės, verslo atstovais, valstybės valdymo ir savivaldybių institucijomis, vykdyti bendrus projektus ir teikti paslaugas; 5) kaupti lėšas Universiteto veiklai vykdyti ir strateginiams tikslams įgyvendinti, socialinėms reikmėms užtikrinti. trečiasis SKIRSNIS UNIVERSITETO AUTONOMIJA ir atskaitomybė 16. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve, pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir konstitucinėje doktrinoje, Didžiojoje Europos universitetų chartijoje ir šiame statute. Universiteto autonomija įgyvendinama šio statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui. 17. Universitetas turi teisę: 1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas; 2) šio statuto nustatyta tvarka sudaryti savivaldos institucijas; 3) nustatyti studijų tvarką ir formas; 4) Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą; 5) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas; 6) teikti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, mokslo laipsnius, pedagoginius ir garbės vardus; 7) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas; 8) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 9) priimti ir šalinti studentus ir klausytojus; 10) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų; 11) laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką; 12) nustatyti valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką ir atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainas; 13) sudaryti ir įgyvendinti Universiteto plėtros planus; 14) organizuoti mokslo ir kitus renginius; 15) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas; 16) teisės aktų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti turtą, juo disponuoti; 17) teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti; 18) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais; 19) teisės aktų nustatyta tvarka steigti mokslo ir studijų institucijų ar kitas asociacijas; 20) saugoti savo archyvuose mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, teisėtai paveldėtą Kauno valstybinio universiteto turtą, taip pat saugoti Universiteto archyvinius dokumentus ir kitą mokslo ir kultūros istorijai vertingą medžiagą; 21) naudotis savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise; keisti Universitetui valstybės perduotų teritorijų ribas ar pastatų priklausomybę gali Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Universiteto tarybos (toliau – Taryba) sutikimu. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas; 22) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 18. Universitetas privalo: 1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę; 2) informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo rezultatus iki kitų metų kovo 31 dienos; 3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai; 4) teikti studijuojantiems asmenims karjeros konsultacijas; 5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles. ketvirtasis SKIRSNIS akademinė laisvė ir akademinės bendruomenės teisės 19. Universiteto akademinė bendruomenė, kurią sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai, naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Senato patvirtintu Dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų etikos kodeksu. 20. Universiteto akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti: 1) minties, žodžio, pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę; 2) mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus; 3) lygią teisę dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę; 4) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas arba gali daryti žalą visuomenei. 21. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama: 1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse; 2) lygios teisės dalyvauti Universiteto, šalies ir tarptautiniuose konkursuose mokslo programoms vykdyti ir mokslo ir studijų fondų paramai gauti; 3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas; 4) teisė dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje šiame statute nustatyta tvarka; 5) teisė dalyvauti rengiant ir priimant Universiteto ir jo padalinių veiklą reglamentuojančius dokumentus ir jo plėtros planus, svarstant Universiteto ir jo padalinių veiklą; 6) teisė dalyvauti teisėtai veikiančių šalies ir tarptautinių profesinių, visuomeninių ir politinių organizacijų ir asociacijų veikloje; 7) teisė dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes, draugijas, būrelius ir klubus, kurti universitetines nepolitines visuomenines organizacijas; 8) teisė savarankiškai skelbti savo intelektinės (mokslinės) veiklos rezultatus įstatymų ar sutarčių nustatyta tvarka; 9) teisė tobulėti ir kelti profesinę kvalifikaciją. penktasis SKIRSNIS Dėstomoji kalba 22. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai: 1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba; 2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai; 3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka šio punkto 1 ar 2 papunktyje nustatytus atvejus; 4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju. II SKYRIUS UNIVERSITETO VALDYMAS 23. Universitetas turi kolegialius valdymo organus – Tarybą ir Senatą ir vienasmenį valdymo organą – rektorių. 24. Universitetas turi ir savivaldos organus – fakultetų tarybas ir studentų atstovybę. 25. Universitetas turi patariamuosius organus: rektoriaus – rektoratą, dekanų – dekanatus, mokslo institutų ir centrų direktorių – patariamąsias tarybas. pirmasis SKIRSNIS taryba 26. Taryba atlieka šias funkcijas: 1) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą; 2) įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus; 3) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus; 4) įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką; 5) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką. Renka, skiria rektorių į pareigas ir atleidžia iš jų. Rektoriaus teikimu skiria prorektorius. Mokslo ir studijų veiklos organizavimo funkcijas atliekantys prorektoriai parenkami iš mokslininkų; 6) nustato Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus; 7) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles; 8) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 9) įvertinusi Senato siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę; 10) per vieną mėnesį patvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 11) per vieną mėnesį tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį Universiteto strateginiam veiklos planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį; 12) užtikrina Universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais Universiteto leidiniuose ir interneto svetainėje informuoja visuomenę apie Universiteto strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus iki kitų metų kovo 31 dienos; 13) kartu su Senatu ir administracija rūpinasi parama Universitetui ir užtikrina jo veiklos finansavimą; 14) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui; 15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją paskelbia viešai Universiteto interneto svetainėje; 16) atlieka šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas. 27. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka: 1) vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė jos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu atstovybės nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); 2) penkis – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie užima pareigas konkurso būdu. Jie renkami dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas ir kurie užima pareigas konkurso būdu, atstovų susirinkime daugiau kaip pusės jame dalyvaujančių atstovų balsų dauguma. Atstovai renkami Universiteto padaliniuose, laikantis proporcingo atstovavimo principo, kai vienas atstovas renkamas nuo dešimties pagrindines pareigas Universitete einančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų; 3) penki nariai atrenkami, skiriami ir atšaukiami Senato nustatyta tvarka iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie penki nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą; 4) rektoriaus įsakymu sudaryta rinkimų komisija apie susirinkimus (konferencijas) (laiką, vietą, darbotvarkę, kandidatų iškėlimo tvarką) Universiteto bendruomenę informuoja internetu ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų; 5) į Tarybą išrinktais laikomi kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, o išrinktų narių turi būti mažiau, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų; 6) Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. 28. Tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Jeigu du kandidatai surenka po lygiai balsų arba keli kandidatai nesurenka balsų daugumos, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tiktai du daugiausia balsų gavę kandidatai. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas. 29. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį. 30. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. 31. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje. 32. Jeigu Tarybos narys netinkamai atlieka Statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas, nepasirašo arba nesilaiko įsipareigojimo vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais, Tarybos pirmininkas turi teisę, gavęs Tarybos pritarimą, kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį ir prašyti atšaukti paskirtą Tarybos narį. 33. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam kadencijos laikui šio statuto 27 punkte nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statute nurodytą įsipareigojimą. 34. Rektorius gali dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 35. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų mokama išmoka. Išmokos dydį kiekvienais metais nustato Senatas, atsižvelgdamas į Universiteto pasiektus rezultatus. 36. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius. antrasis SKIRSNIS Senatas 37. Senatas yra kolegialus Universiteto akademinių reikalų valdymo organas. 38. Senatas atlieka šias funkcijas: 1) atrenka, skiria ir atšaukia Statute numatytus Tarybos narius; 2) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį; 3) nustato studijų tvarką; 4) tvirtina Akademinį reguliaminą ir pirmojo lygmens akademinių padalinių nuostatus; 5) sudaro nuolatines ir laikinąsias Senato komisijas ir komitetus; 6) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 7) vertina ir teikia išvadas Tarybai apie kandidatų į rektoriaus pareigas pedagoginės ir mokslinės veiklos atitiktį Universiteto keliamiems reikalavimams; 8) rektoriaus teikimu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma tvirtina ir atšaukia fakultetų dekanus, kitų pirmojo lygmens akademinių padalinių vadovus ir katedrų vedėjus. Jeigu Senatas teikiamos kandidatūros nepatvirtina, rektorius teikia kitą kandidatūrą; 9) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką; 10) suteikia asocijuotojo mokslininko statusą Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur; 11) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Universiteto interneto svetainėje informuoja akademinę bendruomenę; 12) akademinio padalinio tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslo ar pedagoginės ir (arba) kitos visuomenei ir Universitetui reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Universiteto garbės, profesoriaus emerito, pedagoginius profesoriaus ir docento ir kitus vardus; 13) teikia nuomonę Tarybai apie rektoriaus Tarybai teikiamą Universiteto strateginį veiklos planą ir parengtus Universiteto struktūros pertvarkos planus bei Universiteto veiklos ataskaitas; 14) siūlo Tarybai Statuto pakeitimus ir teikia nuomonę apie Tarybos Seimui teikiamus Statuto pakeitimus, Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus; 15) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano; 16) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos; 17) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę; 18) atlieka kitas teisės aktuose ir Universiteto statute nustatytas funkcijas. 39. Senatas sudaromas 5 metams iš 49 narių. 40. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų iškilūs mokslininkai, dėstytojai, pripažinti menininkai ir studentai. Į Senato sudėtį turi įeiti 10 studentų skiriamų atstovų, 24 nariai, einantys profesoriaus arba vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, 14 narių, einančių docento arba vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. 41. Studentų atstovus, atstovaujančius visoms studijų pakopoms, į Senatą skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) daugiau kaip pusės visų jo narių balsų dauguma. 42. Senato nariai, išskyrus studentų atstovus, renkami tokia tvarka: 1) Senato rinkimų komisiją ir jos pirmininką Senato pirmininko teikimu tvirtina Senatas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki Senato kadencijos pabaigos. Senato rinkimų komisija paskiria Senato rinkimų datą, vietą ir laiką, tvirtina rinkėjų sąrašus ir skelbia Senato sudėtį. Senato rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki Senato kadencijos pabaigos; 2) Senato rinkimų teisę ir teisę būti renkamas Senato nariu turi kiekvienas mokslininkas ir pripažintas menininkas, Universitete einantis pagrindines pareigas ir dirbantis ne mažiau kaip 0,5 etato; 3) kandidatus į Senato narius turi teisę kelti fakultetų ir kitų akademinių padalinių tarybos ar darbuotojų susirinkimo dalyviai. Save iškėlusį asmenį Senato rinkimų komisija į kandidatų sąrašą įtraukia tik tuo atveju, kai asmuo pateikia ne mažiau kaip 10 jį remiančių Senato rinkimų teisę turinčių Universiteto mokslininkų ar pripažintų menininkų parašų; 4) pirmojo lygmens akademiniams padaliniams paritetiniais pagrindais Senate atstovaujančius mokslininkus ir pripažintus menininkus renka šių padalinių mokslininkų susirinkimai. Susirinkimus šaukia rektorius; 5) Senato nariai renkami slaptu balsavimu. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė rinkėjų. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia, bet ne mažiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų; 6) jeigu atitinkamų padalinių atstovų išrenkama mažiau, negu nurodyta šio statuto 39 punkte, rengiami papildomi rinkimai. Per papildomus rinkimus išrinktu laikomas kandidatas (kandidatai), surinkęs (surinkę) daugiausia balsų; 7) kai išrinktas Senato narys nebegali būti Senato nariu arba jis tampa nariu pagal pareigas, rengiami naujo Senato nario rinkimai, jeigu iki Senato kadencijos pabaigos lieka ne mažiau kaip vieni metai; 8) Senato nario įgaliojimai baigiasi pasibaigus jo kadencijai, jam atsistatydinus iš Senato narių, kitais įstatymų nustatytais atvejais. 43. Senato kadencija – 5 metai. 44. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia ir jam iki Senato pirmininko išrinkimo pirmininkauja rektorius. 45. Pirmajame naujai išrinkto Senato posėdyje Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių slaptu balsavimu renka Senato pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Kandidatus į Senato pirmininko pareigas siūlo Senato nariai. Pirmininko pavaduotojo ir sekretoriaus rinkimai rengiami po Senato pirmininko rinkimų. Senato pirmininko pavaduotojo ir Senato sekretoriaus kandidatūras siūlo naujai išrinktas Senato pirmininkas. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, tame pačiame posėdyje rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenį įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo neišrenkamas daugiausia balsų gavęs kandidatas, Senato pirmininku ar jo pavaduotoju, ar sekretoriumi siūlomi kiti kandidatai. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininku negali būti rektorius. 46. Senato veiklai organizuoti sudaroma Senato valdyba, susidedanti iš pirmininko, jo pavaduotojo, sekretoriaus ir nuolatinių komitetų pirmininkų. Nario teisėmis į Senato valdybą taip pat įeina rektorius ir Akademinės etikos kolegijos pirmininkas. 47. Nuolatinių komitetų pirmininkus renka komitetai, laikinųjų komisijų pirmininkus skiria Senato pirmininkas. 48. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas darbo reglamentas. 49. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektorius. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. 50. Senato nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Nutarimai priimami visų Senato narių balsų dauguma, kai: 1) sprendžiama, ar Senato išrinktas arba patvirtintas asmuo gali toliau eiti pareigas; 2) teikiami profesoriaus ar docento pedagoginiai vardai, taip pat Universiteto garbės vardai ir profesoriaus emerito vardai. 51. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato nutarimus įsakymu skelbia rektorius. 52. Jeigu rektorius Senato nutarimo nepaskelbia įsakymu ir grąžina jį pakartotinai svarstyti, Senatas šį nutarimą svarsto pakartotinai. Jeigu tas pats nutarimas priimamas viso Senato narių balsų dauguma, jis tampa privalomas. 53. Senatas apie savo sprendimus reguliariai informuoja Universiteto bendruomenę Universiteto interneto svetainėje ir kartą per metus atsiskaito jai už savo veiklą. trečiasis SKIRSNIS Rektorius 54. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja. 55. Rektorius atlieka šias funkcijas: 1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą; 2) leidžia įsakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams; 3) priima ir atleidžia darbuotojus; 4) Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus ir klausytojus; 5) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas; 6) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 7) nustato studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą ir atostogų laikotarpius; 8) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais. Svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais. Prieš sudarydamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą suvaržymo ar perleidimo sandorius, rektorius turi gauti Senato įvertinimą ir Tarybos pritarimą; 9) nustato Universiteto ūkio, finansų ir kitų administracinių ir aptarnaujančių tarnybų struktūrą ir funkcijas; 10) tvirtina pareigybių aprašymus, Universiteto neakademinių padalinių ir organizacijų įstatus ar nuostatus; 11) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; 12) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos planą ir Universiteto struktūros pertvarkos planą; 13) teikia Senatui tvirtinti ir atšaukti fakultetų dekanų, institutų direktorių ir kitų pirmojo lygmens akademinių padalinių vadovų, taip pat katedrų vedėjų kandidatūras. Fakultetų dekanai ir kitų akademinių padalinių vadovai paprastai parenkami iš mokslininkų (pripažintų menininkų); 14) dekanų teikimu skiria fakultetų prodekanus; 15) Senatui pritarus, skiria ir atleidžia akademinių padalinių vadovus; 16) skiria ir atleidžia neakademinių padalinių vadovus; 17) sudaro sutartis su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis organizacijomis ir įmonėmis; 18) įsakymais skelbia Senato nutarimus arba grąžina juos pakartotinai svarstyti, pateikdamas rašytinį paaiškinimą. Jeigu Senatas tą patį nutarimą priima pakartotinai visų Senato narių balsų dauguma, jis yra rektoriui privalomas; 19) turi teisę laikinai sustabdyti fakultetų ir kitų pirmojo lygmens akademinių padalinių tarybų nutarimus ir teikti šiuos klausimus svarstyti Senatui; 20) turi teisę atšaukti fakultetų ir kitų pirmojo lygmens akademinių padalinių vadovų potvarkius; 21) turi teisę dalį savo funkcijų pavesti atlikti prorektoriams, o specialių žinių reikalaujančias funkcijas – Universiteto padalinių vadovams. Rektorius lieka atsakingas už pasirinktų įgaliotinių veiksmus; 22) šaukia rektorato posėdžius; 23) gavęs studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu arba įgalioti tai atlikti kitą asmenį; 24) siūlo Senatui Statuto pakeitimus; 25) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute jam nustatytas funkcijas, taip pat tokias funkcijas, kurios nėra tiesiogiai priskirtos Tarybos ar Senato kompetencijai. 56. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Taryba. 57. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, per pirmąjį balsavimą surinkę daugiausia balsų. 58. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 59. Kandidatų į rektoriaus pareigas pedagoginės ir mokslinės veiklos atitiktį Universiteto keliamiems reikalavimams vertina ir savo išvadą Tarybai teikia Senatas. 60. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo. 61. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimai. 62. Jeigu rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 7 Tarybos narių balsų dauguma. 63. Dalį rektoriaus funkcijų jo pavedimu atlieka prorektoriai ir Universiteto padalinių vadovai. Rektoriaus komandiruotės, atostogų ar kitais atvejais rektorius savo įsakymu turi teisę pavesti jį pavaduoti vienam iš prorektorių. Kai rektorius negali eiti pareigų, Tarybos sprendimu vienam iš prorektorių pavedama laikinai eiti rektoriaus pareigas. 64. Kadenciją baigusiam rektoriui ir prorektoriams Universitetas be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams. 65. Rektoriaus patariamoji institucija yra rektoratas. 66. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, studentų atstovybės prezidentas, taip pat rektoriaus įsakymu paskirti kitų padalinių vadovai. Rektorato posėdžiams pirmininkauja rektorius. 67. Rektoratas atlieka šias funkcijas: 1) rengia Universiteto strateginio veiklos plano ir struktūros pertvarkos plano projektus; 2) svarsto studijų, mokslo, ūkio organizavimo klausimus; 3) rengia Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą; 4) rengia Universiteto metinę veiklos ataskaitą; 5) rengia pedagoginio, mokslinio darbo krūvio normas ir kitų darbų normatyvus; 6) rengia studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių projektus; 7) rengia priėmimo į Universitetą taisyklių projektą; 8) koordinuoja Universiteto padalinių darbą; 9) svarsto Universiteto padalinių ir organizacijų įstatus ar nuostatus; 10) svarsto ir rengia vidaus dokumentų projektus; 11) svarsto fakultetų ir kitų padalinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus; 12) svarsto Universiteto patalpų ir teritorijų paskirstymo padaliniams klausimus; 13) svarsto Universiteto padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus; 14) pataria rektoriui aktualiais klausimais. 68. Verslo taryba yra rektoriaus patariamasis organas Universiteto ryšiams su verslu stiprinti, taip pat kitais strateginės reikšmės klausimais. 69. Verslo tarybą sudaro nacionalinio lygmens verslo lyderiai, suinteresuoti akademiniais klausimais ir turintys galimybę savo žiniomis ir patirtimi prisidėti prie Universiteto ir verslo ryšių stiprinimo. Verslo tarybos narių skaičius ir sudėtis nustatomi rektoriaus įsakymu. Verslo taryba veikia pagal rektoriaus patvirtintą darbo reglamentą. ketvirtasis SKIRSNIS STUDENTŲ ATSTOVYBĖ 70. Universiteto studentų interesams atstovauja studentų atstovybė ir kiekviename fakultete veikiantys jos padaliniai. Studentų atstovybę ir jos padalinius sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė, vykdydama savo veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, šiuo statutu, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais ir kitais teisės aktais. 71. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių studentų. 72. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) organizavimo ir studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių savivaldos institucijas tvarka, laikantis Senato nustatytų kiekvienos studijų pakopos studentų atstovavimo savivaldos institucijose proporcijų. Deleguoti studentai dalyvauja savivaldos institucijų veikloje sprendžiamojo balso teise. 73. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę, skiria patalpas ir lėšų studentų atstovybės veiklai finansuoti. Už Universiteto lėšų panaudojimą studentų atstovybė per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos atsiskaito rektoriui. 74. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių savivaldos institucijų visais studijų ir studijuojančių asmenų socialiniais klausimais. 75. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir reikalauti dar kartą svarstyti Universiteto savivaldos institucijų priimtus sprendimus dėl studijų ir studijuojančių asmenų socialinių klausimų. 76. Studentų atstovybė jos įstatuose nustatyta tvarka deleguoja savo atstovus į Tarybą, Senatą, rektoratą, fakultetų tarybas, Akademinės etikos kolegiją ir kitus Universiteto valdymo ir savivaldos organus. penktasis SKIRSNIS Procedūros 77. Taryba, Senatas, akademinių padalinių tarybos gali veikti, kai nustatyta tvarka išrenkama ne mažiau kaip 3/4 jų narių; kvorumą sudaro 2/3 išrinktų narių. 78. Nauji Senato arba akademinių padalinių tarybų nariai į laisvas vietas skiriami arba renkami iki Senato (akademinių padalinių tarybų) kadencijos pabaigos. 79. Senato ir akademinių padalinių tarybų posėdžiai yra atviri; apie jų datą, vietą ir darbotvarkę viešai skelbiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas. Gali būti organizuojami elektroniniai posėdžiai ir balsavimai. 80. Tarybos, Senato ir akademinių padalinių tarybų nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė posėdžio dalyvių, jeigu Statute arba kituose Senato patvirtintuose dokumentuose nenustatyta kitaip. 81. Dėl kandidatų eiti pareigas, Universiteto garbės ir kitų vardų teikimo balsuojama slaptai. 82. Rektoriaus, fakultetų dekanų, mokslo institutų ir centrų direktorių, katedrų vedėjų, kolegialių valdymo ir savivaldos institucijų (išskyrus studentų atstovybes) vadovų ir narių (išskyrus studentų atstovus), viešo konkurso būdu renkamų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kadencijos trukmė – 5 metai. 83. Rektoriaus, fakulteto dekano ir katedros vedėjo pareigas galima eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 84. Konkursas dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigoms eiti skelbiamas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o konkurso būdu renkamų vadovų pareigoms – prieš vieną mėnesį iki jų kadencijos pabaigos. III SKYRIUS UNIVERSITETO struktūra pirmasis SKIRSNIS Padaliniai 85. Universitetą sudaro akademiniai ir neakademiniai padaliniai. Prie akademinių padalinių priskiriami padaliniai, kurių pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. 86. Universiteto akademiniai padaliniai yra fakultetai ir jų katedros, mokslo institutai, mokslo centrai, menų centrai ir kiti jiems prilyginami padaliniai. Pirmojo lygmens akademiniai padaliniai yra fakultetai, mokslo institutai ir centrai, neįeinantys į kitų padalinių sudėtį. 87. Universiteto neakademiniai padaliniai yra biblioteka, leidykla, atstovybės, konsultavimo centrai, administracijos, paslaugų, ūkio ir kiti studijoms, mokslui ir studentų veiklai reikalingi padaliniai. 88. Fakultetų ir kitų pirmojo lygmens akademinių padalinių veiklos tikslai, uždaviniai, teisės, valdymas, turtas ir atsakomybė nustatomi Senato tvirtinamuose jų nuostatuose. 89. Neakademinių padalinių veiklos nuostatus tvirtina rektorius. 90. Universitetas, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Sprendimą dėl Universiteto filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo priima Taryba. antrasis SKIRSNIS FAKULTETAS 91. Fakultetas yra pagrindinis Universiteto akademinis padalinys, vykdantis vienos studijų ar mokslo srities arba artimų sričių studijas ir mokslinius tyrimus. Fakultetas organizuoja studijas ir nuolat gerina jų kokybę, inicijuoja ir vykdo mokslinių tyrimų ir kitus projektus, skelbia tyrimų rezultatus, palaiko ryšius su pramonės, verslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais, populiarina visuomenėje savo studijų programas, rūpinasi studijuojančių asmenų asmenybės ugdymu, plėtoja tęstinį mokymąsi, kaupia ir palaiko mokslo ir studijų įrangą, rengia ir teikia tvirtinti Senatui studijų programas. 92. Fakultetą sudaro katedros, mokslo, meno, neformaliojo švietimo ir konsultavimo centrai, mokymo ir mokslo laboratorijos. 93. Fakulteto veiklai vadovauja akademinės savivaldos institucija – fakulteto taryba ir dekanas. 94. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas: 1) priima nutarimus svarbiausiais fakulteto studijų organizavimo, mokslo ir kitais klausimais; 2) svarsto fakulteto veiklos plano projektą ir teikia jį rektoriui; 3) svarsto fakulteto padalinių įkūrimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus pagal Senato patvirtintus akademinių padalinių nuostatus; 4) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto studijų programas; 5) svarsto kandidatus profesoriaus emerito, garbės daktaro, garbės profesoriaus vardams, docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti ir savo nuomonę teikia Senatui; 6) teikia rektoriui nuomonę apie jo pasiūlytą (pasiūlytus) kandidatą (kandidatus) į dekano pareigas; 7) iš mokslininkų arba pripažintų menininkų, derindama su fakulteto dekanu, siūlo rektoriui kandidatus į katedrų vedėjų pareigas; 8) išklauso ir tvirtina dekano kiekvienais metais per 2 mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos pateikiamą fakulteto metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia rektoriui siūlymą dėl dekano atstatydinimo. 95. Fakulteto taryba sudaroma iš 15–17 narių. Ją sudaro pariteto principu fakulteto padalinių mokslininkų, kurių Universitetas yra pagrindinė darbovietė, susirinkimuose deleguoti dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dekanas ir studentai. Ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos sudaro mokslininkai. Ne mažiau kaip 20 proc. fakulteto tarybos narių sudaro studentų atstovybės deleguoti fakulteto studentai. 2–3 fakulteto tarybos nariai gali būti kitų organizacijų atstovai. Fakulteto tarybos sudarymo tvarka nustatoma Senato tvirtinamuose fakultetų tarybų sudarymo nuostatuose. Fakulteto taryba pirmajame posėdyje išrenka pirmininką ir sekretorių. Fakulteto tarybos pirmininku negali būti dekanas. 96. Fakulteto taryba renkama 5 metams. 97. Fakulteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių rašytiniu siūlymu neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo dekanui. Siūlyme nurodoma, kokiu klausimu posėdis šauktinas. Fakulteto tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. 98. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus, rektoriaus įsakymus ir fakulteto tarybos sprendimus, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir tvarko fakulteto turtą. Dekano kandidatūrą paprastai iš mokslininkų ar pripažintų menininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. 99. Dekano kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo dekanu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Kadenciją baigusiam dekanui Universitetas be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams. 100. Dekanas atlieka šias funkcijas: 1) koordinuoja fakulteto padalinių veiklą, organizuoja studijų procesą ir mokslinę veiklą fakultete, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus; 2) leidžia fakulteto darbuotojams, studentams ir klausytojams privalomus potvarkius ir duoda jiems nurodymus; 3) atstovauja fakultetui; 4) atsako už tvarką fakultete; 5) teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo ir šalinimo Akademinio reguliamino nustatyta tvarka; 6) skatina studentus ir skiria jiems drausmines nuobaudas Akademinio reguliamino nustatyta tvarka; 7) teikia rektoriui siūlymus dėl kandidatų į fakulteto prodekanų pareigas. Pasibaigus dekano įgaliojimams, kartu pasibaigia prodekanų įgaliojimai; 8) teikia fakulteto tarybai ir rektoriui siūlymus ir nuomonę apie kandidatus į katedrų vedėjų pareigas; 9) kiekvienais metais per 2 mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai. 101. Dekano patariamoji institucija yra dekanatas. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai ir kitų akademinių padalinių, įeinančių į fakulteto sudėtį, vadovai. Dekanato posėdžiams pirmininkauja dekanas. Dekanatas svarsto fakulteto organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, rengia dokumentų projektus ir ataskaitas, padeda dekanui įgyvendinti Tarybos, Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus. Studentų klausimus dekanatas nagrinėja dalyvaujant studentų atstovybės deleguotam atstovui. 102. Katedra – pagrindinis fakulteto mokslo ir studijų padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip pat atliekantis mokslinius tyrimus. 103. Katedra: 1) organizuoja studijas, užsiėmimus studentams, vadovauja jų darbams, dirba metodinį darbą ir atlieka mokslinius tyrimus; 2) rengia ir tobulina studijų programas, dėstomų dalykų aprašus, rengia vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą; 3) diegia į studijų procesą pažangias mokymo formas ir metodus; 4) svarsto daktaro disertacijų rankraščius, monografijas, straipsnius, vadovėlius, mokymo priemones ir kitus leidinius; 5) nagrinėja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, atsižvelgdama į pastabas, gautas iš absolventų įdarbinimo įstaigų, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo; 6) svarsto kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti, taip pat kandidatus į konkursines vietas ir savo nuomonę teikia fakulteto tarybai ar atestacijos ir konkursų komisijai; 7) siūlo kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas, užimamas ne viešo konkurso būdu; 8) gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokslo ir studijų bei kitomis įstaigomis. 104. Katedrai vadovauja vedėjas. Katedros vedėju gali būti mokslininkas ar pripažintas menininkas. Katedros vedėją iš fakulteto tarybos ir dekano teikiamų kandidatų ar kitų asmenų, pritarus Senatui, skiria rektorius. Jeigu Senatas nepritaria arba jeigu šioms pareigoms eiti nesurandamas tinkamas kandidatas, rektorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui gali skirti laikinąjį vedėją. 105. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo katedros vedėju negali būti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 106. Katedros vedėjas atlieka šias funkcijas: 1) vadovauja katedrai, veikia jos vardu ir jai atstovauja; 2) organizuoja katedros darbuotojų ir doktorantų mokslinę ir pedagoginę veiklą; 3) koordinuoja mokslinius tyrimus, laboratorijų ir kitų padalinių veiklą; 4) atsako už katedros turto valdymą ir naudojimą; 5) atsako už rektoriaus, dekano įsakymų ir nurodymų vykdymą, taip pat už kitų Universiteto teisės aktų vykdymą; 6) fakulteto tarybai ir dekanui kiekvienais metais per 2 mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos atsiskaito už metinę katedros veiklą. trečiasis SKIRSNIS universitetO mokslo institutAI ir centrAI 107. Universiteto mokslo institutas (toliau – institutas) arba pirmojo lygmens mokslo centras (toliau – centras) yra akademinis padalinys. 108. Institutas (centras): 1) vykdo tam tikros krypties ilgalaikius aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros užsakomuosius darbus, rengia mokslininkus, inicijuoja ir įgyvendina projektus, mokslo srityje bendradarbiauja su šalies ir užsienio partneriais, palaiko ryšius su pramonės, verslo atstovais ir kitais socialiniais partneriais, teikia metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą; 2) skleidžia visuomenei mokslo žinias, prisideda prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo; 3) rūpinasi studijuojančių asmenų ir tyrėjų asmenybės ugdymu; 4) kaupia ir palaiko mokslo įrangą. 109. Institutą (centrą) sudaro centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai. 110. Instituto (centro) veiklai vadovauja, veikia jo vardu ir jam atstovauja direktorius. Direktorius yra pavaldus rektoriui. 111. Direktorius: 1) atsako už instituto (centro) veiklą, jo finansų ir turto valdymą ir naudojimą; 2) teikia instituto (centro) tarybai svarstyti ir rektoriui tvirtinti pagrindines instituto (centro) mokslinės veiklos kryptis, veiklos 5 metų perspektyvinį planą, detalųjį metinį planą, metines veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas. 112. Instituto (centro) direktoriaus kadencija – 5 metai. Instituto (centro) direktorius turi būti mokslininkas. 113. Institutas (centras) turi rektoriaus įsakymu patvirtintą tarybą, kuri yra instituto (centro) direktoriaus patariamasis organas. Ją sudaro 5–7 nariai, iš kurių 2 (3) renka instituto (centro) mokslininkai, kuriems institutas yra pagrindinė darbovietė, ir 2 (3) skiria rektorius. Penktas (septintas) tarybos narys pagal pareigas yra direktorius. Instituto (centro) tarybos kadencija – 5 metai. Tikslų instituto (centro) tarybos narių skaičių, renkamų ir skiriamų narių kvotas nustato rektorius įsakymu, atsižvelgdamas į instituto (centro) dydį ir veiklos pobūdį. 114. Taryba atlieka šias funkcijas: 1) siūlo pagrindines instituto (centro) mokslinės veiklos kryptis, vertina įgyvendinamų mokslo programų ir projektų eigą bei rezultatus; 2) svarsto ir aprobuoja instituto (centro) direktoriaus pateiktą instituto (centro) veiklos 5 metų perspektyvinį planą, detalųjį metinį planą, pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas, metinę veiklos ataskaitą; 3) teikia Senatui siūlymus dėl instituto (centro) įstatų keitimo. 115. Instituto (centro) taryba sprendimus priima posėdžiuose, kurie šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Instituto (centro) tarybos posėdžio sušaukimo iniciatyvos teisę turi direktorius, tarybos pirmininkas arba ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių. 116. Instituto (centro) tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 tarybos narių. Instituto (centro) tarybos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė visų tarybos narių. IV SKYRIUS universiteto bendruomenė 117. Universiteto bendruomenę (personalą) sudaro akademinė bendruomenė, administracijos ir kitų neakademinių padalinių darbuotojai. Akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai. 118. Universiteto darbo santykius, darbuotojų socialines garantijas, teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai. 119. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti ir mokslo ir studijų fondų paramai gauti; 2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka); 4) dalyvauti svarstant savo institucijos statutą (įstatus, nuostatus) ir veiklos kryptis; 5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje; 6) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes; 7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus. 120. Universiteto personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis akademinės etikos, atlikti kitas savo institucijos statute (įstatuose, nuostatuose) ir darbo sutartyse nustatytas pareigas. 121. Asmuo, norintis dirbti Universitete kaip nepagrindinėje darbovietėje, prašyme priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju nurodo savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse. pirmasis SKIRSNIS StudENTAI IR KLAUSYTOJAI 122. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje. 123. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus. 124. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. 125. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. 126. Su visais Universiteto studentais sudaromos studijų sutartys. 127. Studentams išduodamas nustatytos formos studento pažymėjimas. 128. Universitete gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes) ar studijų programų dalis Universiteto nustatyta tvarka. 129. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu. 130. Studentai turi teisę: 1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą; 2) studijuoti pagal individualų studijų planą Universiteto nustatyta tvarka; 3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje; 4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo, studijų aprūpinimo ir studijų programų įgyvendinimo kokybę; 5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai; 6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš pasiūlytų temų; 7) atsiskaityti už dalykus ir atskiras užduotis taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti studijų tikslai; 8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos Respublikos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai; 9) kreiptis į Universiteto administraciją, ginčų tarp studentų ir administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija) dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo; 10) savo rašytiniu prašymu ir rektoriaus įsakymu sustabdyti studijas vaikui prižiūrėti ar dėl kitų svarbių asmeninių priežasčių, bet ne ilgiau kaip vieniems kalendoriniams metams; 11) išeiti akademinių atostogų dėl pablogėjusios sveikatos – pagal gydytojų komisijos rekomendacijas; 12) savo rašytiniu prašymu nutraukti studijas; 13) laisvai reikšti mintis ir pažiūras; 14) gauti visą su studijomis susijusią informaciją; 15) dalyvauti Universiteto valdymo organuose; 16) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas, burtis į klubus, draugijas, visuomenines studentų organizacijas; 17) naudotis kitomis įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis teisėmis. 131. Mokslo ir studijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti skatinamąsias ir socialines stipendijas, taip pat paskolas studijoms apmokėti ir gyvenimo išlaidoms padengti. 132. Studentai privalo: 1) uoliai studijuoti, laikytis studijų programų reikalavimų ir vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis; 2) laikytis moralės ir etikos norm …