LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ Į S T A T Y M A S 1996 m. birželio 6 d. Nr. I-1367 Vilnius I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS I SKYRIUS ĮSTATYMO PASKIRTIS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų tipus, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir patarnavimų bei mokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose tvarką, santykius tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus. 2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos 1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga ): 1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka akredituota sveikatos priežiūros paslaugoms ir patarnavimams (toliau – paslaugos) teikti; 2) įstaigos ar įmonės, užsiimančios kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, akredituotas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. 2. LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo. 3. Atviroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos visiems ar atitinkamo teritorijos administracinio vieneto gyventojams. 4. Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms. 5. Ligoninė – įstaiga, akredituota atlikti stacionarinę arba kartu ir ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą, teikti nustatytas prevencinės, atstatomosios medicinos pagalbos, slaugos, medicininės reabilitacijos, socialines, sveikatos mokymo ir asmens sveikatos ekspertizės paslaugas. 6. Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligoninė – ligoninė, kurioje vyksta medicinos specialybių studentų, rezidentų, sveikatos priežiūros specialistų mokymo, studijų, profesinio tobulinimo procesas, plėtojamas medicinos mokslas. 7. Klinikinė ligoninė – ligoninė, kurioje Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka veikia Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos klinikos. 8. Klinika – Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos klinikinės katedros ir ligoninės junginys, kuriame atliekama aukščiausios kvalifikacijos asmens sveikatos priežiūra, rengiami ir tobulinami sveikatos priežiūros specialistai bei atliekamas mokslinis darbas. 9. Reabilitacijos ligoninė – ligoninė, kurioje atliekama specializuota medicininė, socialinė, profesinė pacientų reabilitacija. 10. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė – įstaiga, akredituota teikti pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir turintiems ribotas apsitarnavimo galimybes, nustatytas palaikomojo gydymo, slaugos ir socialines paslaugas. 11. Audinių ir organų transplantacijos bankas – įstaiga, akredituota vykdyti transplantacijai skirtų audinių ir organų surinkimo, saugojimo, pervežimo ir tyrimo funkcijas. 12. Sanatorinė kurortinė įstaiga – įstaiga, esanti kurortinėje vietovėje, akredituota teikti nustatytas medicininės reabilitacijos paslaugas, atlikti priešrecidyvinį lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymą. 13. Poliklinika – įstaiga, akredituota teikti nustatytas atstatomosios, prevencinės medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos bei sveikatos ugdymo paslaugas pacientams (ateinantiems ir esantiems namuose), taip pat atliekanti medicininę pacientų darbingumo ekspertizę. 14. Ambulatorija – įstaiga, akredituota teikti nustatytas atstatomosios, prevencinės medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos bei sveikatos ugdymo paslaugas pacientams (ateinantiems ir esantiems namuose), taip pat atliekanti medicininę pacientų darbingumo ekspertizę. 15. Medicinos punktas – įstaiga, akredituota teikti nustatytas atstatomosios, prevencinės medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos bei sveikatos ugdymo paslaugas pacientams (ateinantiems ir esantiems namuose). 16. Visuomenės sveikatos priežiūros biuras – įstaiga, akredituota atlikti visuomenės sveikatos monitoringo (bendruomenės sveikatingumo būklės, jai įtaką darančių socialinių, ekonominių ir politinių veiksnių, savivaldybės įgyvendinamų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonių, pirminės sveikatos priežiūros išteklių, savivaldybių sveikatos programų), visuomenės sveikatos ekspertizę (visuomenės sveikatos monitoringo duomenų analizę), rengti ir pagal savo kompetenciją įgyvendinti sveikatos stiprinimo strategijas savivaldybės teritorijoje. 17. Ligų profilaktikos ir kontrolės centras – įstaiga, akredituota vykdyti visuomenės sveikatos monitoringą ir atlikti visuomenės sveikatos ekspertizę neinfekcinių (neužkrečiamų) ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, rengti ir pagal savo kompetenciją įgyvendinti šių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijas apskrityse. 18. Visuomenės sveikatos centras – įstaiga, akredituota vykdyti valstybinę higienos kontrolę, visuomenės sveikatos monitoringą (darbo ir gyvenamosios aplinkos, maisto, geriamojo vandens), atlikti visuomenės sveikatos ekspertizę (apibendrinti ir analizuoti atitinkamos apskrities savivaldybėse vykdomo visuomenės sveikatos monitoringo, taip pat darbo ir gyvenamosios aplinkos, maisto, geriamojo vandens taršos monitoringo duomenis), užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, apibendrinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo strategijų įgyvendinimo praktiką atitinkamos apskrities savivaldybėse ir siūlyti priemones joms tobulinti. 19. Specializuotas visuomenės sveikatos centras (darbo medicinos, aplinkos higienos, mitybos, radiacinės saugos, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir kt.) – įstaiga, akredituota vykdyti valstybinę higienos kontrolę, visuomenės sveikatos monitoringą, atlikti visuomenės sveikatos ekspertizę, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, rengti ir pagal kompetenciją įgyvendinti ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. 20. Užkrato nukenksminimo įstaiga – įstaiga, akredituota teikti dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. 21. Įstaigos akreditavimas – teisės teikti paslaugas įstaigai suteikimas, įstaigos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams periodinis nustatymas ir akreditavimo dokumentų – licencijos, akreditavimo pažymėjimo – išdavimas. 22. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis. 23. Paslaugų rūšys – Sveikatos sistemos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų rūšių sveikatos priežiūra ir patarnavimai. 24. Nemokamos paslaugos – valstybės ir savivaldybių remiama (nemokama) sveikatos priežiūra, išskyrus šio įstatymo 64 straipsnio 3 dalyje nurodytas paslaugas. II SKYRIUS ĮSTAIGŲ TIPAI, RŪŠYS, JŲ AKREDITAVIMO, REGISTRAVIMO IR VEIKLOS VALSTYBINIO REGULIAVIMO PAGRINDAI PIRMASIS SKIRSNIS ĮSTAIGŲ TIPAI IR RŪŠYS 3 straipsnis. Įstaigų tipai 1. Yra šių tipų įstaigos: 1) LNSS įstaigos; 2) įstaigos, nepriklausančios LNSS. 2. LNSS įstaigos: 1) valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (nesiekiančios pelno), kurių veiklą reglamentuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai. Šių įstaigų pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro privalomojo sveikatos draudimo lėšos, gaunamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Šios įstaigos gali gauti ir valstybės ar savivaldybės biudžeto tikslinius asignavimus nemokamoms paslaugoms teikti bei kitų šiame ir kituose įstatymuose numatytų lėšų; 2) valstybės ir savivaldybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, reglamentuojamos Biudžetinių įstaigų, šio ir kitų įstatymų. Šių įstaigų pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės ar savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai nemokamoms paslaugoms teikti. Šios įstaigos gali gauti ir teritorinės ligonių kasos sutartinį užsakymą privalomuoju sveikatos draudimu garantuojamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti bei atitinkamų privalomojo sveikatos draudimo lėšų už šio užsakymo įvykdymą. Už kitas teikiamas paslaugas, įgyvendinamas priemones ir sveikatos programas jos gali gauti ir kitų šiame ir kituose įstatymuose numatytų lėšų; 3) valstybės asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos, kurių pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai valstybės remiamai (nemokamai) asmens sveikatos priežiūrai vykdyti. Šios įstaigos už teikiamas paslaugas, įgyvendinamas priemones ir sveikatos programas gali gauti ir kitų šiame ir kituose įstatymuose numatytų lėšų; 4) valstybės ir savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės ar savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms vykdyti. Šios įstaigos už teikiamas paslaugas, įgyvendinamas priemones ir sveikatos programas gali gauti ir kitų šiame ir kituose įstatymuose numatytų lėšų; 5) valstybės ir savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurių pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės ar savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai toms būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms, kurių neatlieka valstybės ar savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos. Šios įstaigos už teikiamas paslaugas, įgyvendinamas priemones ir sveikatos programas gali gauti ir kitų šiame ir kituose įstatymuose numatytų lėšų; 6) pelno siekiančios sveikatos priežiūros įstaigos, religinių bendruomenių, bendrijų, visuomeninių organizacijų asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurios gali laikinai priklausyti LNSS, jei šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytomis sąlygomis sudaro sveikatos priežiūros sutartis su LNSS veiklos užsakovais dėl šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ar 5 punktuose nurodytų paslaugų teikimo ar priemonių įgyvendinimo ir pagal šias sutartis atlieka LNSS įstaigų funkcijas. Šių įstaigų priklausymo LNSS laikotarpis nustatomas sveikatos priežiūros sutartyse. Pelno siekiančios įstaigos, sudariusios sutartis su LNSS veiklos užsakovais, toliau įstatyme vadinamos LNSS įstaigomis. 3. Įstaigos, nepriklausančios LNSS, – tai pelno siekiančios įstaigos, taip pat religinių bendruomenių, bendrijų, visuomeninių organizacijų asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, nesudariusios pagal šį įstatymą sveikatos priežiūros sutarčių su LNSS veiklos užsakovais. 4 straipsnis. Įstaigų rūšys pagal teikiamas paslaugas 1. Pagal teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra šių rūšių įstaigos: 1) stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų – ligoninės, klinikinės ligoninės, Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligoninės. Šios įstaigos pagal struktūrą gali turėti padalinius ir filialus, teikiančius ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 2) specializuotos medicininės, socialinės, profesinės pacientų reabilitacijos – reabilitacijos ligoninės; 3) lėtinėmis ligomis sergančių ir ribotas apsitarnavimo galimybes turinčių pacientų palaikomojo gydymo, slaugos ir socialinių paslaugų – palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės; 4) pacientų medicininės reabilitacijos bei priešrecidyvinio lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo – sanatorijos; 5) transplantacijai skirtų audinių ir organų surinkimo, saugojimo, pervežimo ir tyrimo – audinių ir organų transplantacijos bankai; 6) žmogaus kraujo paėmimo donorystės tikslais, jo saugojimo, kraujo produktų gamybos bei jų transfuzijos – kraujo donorystės įstaigos; 7) nustatytų atstatomosios ir prevencinės medicinos pagalbos bei medicininės reabilitacijos paslaugų pagal patvirtintas pirminės sveikatos priežiūros specialybes teikimo pacientams (ateinantiems ir jų namuose, kitoms šio įstatymo nustatytoms asmenų grupėms), taip pat pacientų darbingumo medicininės ekspertizės bei sveikatos ugdymo darbo organizavimo – poliklinikos ir ambulatorijos; 8) nustatytų atstatomosios ir prevencinės medicinos pagalbos paslaugų pagal patvirtintas pirminės sveikatos priežiūros specialybes teikimo pacientams (ateinantiems ir jų namuose, kitoms šio įstatymo nustatytoms asmenų grupėms), sveikatos ugdymo – medicinos punktai; 9) nustatytų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, taip pat pacientų medicininės darbingumo ekspertizės atlikimo bei sveikatos ugdymo – bendrosios praktikos gydytojų ir bendrosios praktikos stomatologų kabinetai; 10) institucinės (nestacionarinės ar stacionarinės) skubios medicinos pagalbos – greitosios medicinos pagalbos stotys ar greitosios pagalbos ligoninės; 11) nėščiųjų priežiūros, nustatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų joms teikimo – gimdymo namai; 12) nustatytų psichikos ligų profilaktikos ir kontrolės, žmonių su psichikos sutrikimais ir psichikos ligonių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – psichikos sveikatos centrai bei psichiatrijos ligoninės; 13) asmenų, sergančių odos, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, AIDS, ambulatorinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros, sveikatos ugdymo – odos ir veneros ligų dispanseriai, AIDS centrai; 14) apsinuodijusių alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis asmenų detoksikavimo ar(ir) abstinencijos sindromo panaikinimo – detoksikacijos centrai; 15) asmens sveikatos potencialo ekspertizės, medicininės reabilitacijos, sveikatos ugdymo – sveikatos centrai; 16) kūdikių su įgimtais vystymosi sutrikimais bei sklaidos trūkumais palaikomojo gydymo, slaugos, socialinių paslaugų, medicininės ir socialinės reabilitacijos – kūdikių namai; 17) nustatytų rūšių asmens sveikatos ekspertizės – patologoanatominės ekspertizės, teisės medicinos ekspertizės, teisės psichiatrinės ir narkologinės ekspertizės, medicininės ir socialinės ekspertizės įstaigos; 18) stojančių į tarnybą krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemoje, į policijos ar krašto apsaugos mokymo įstaigas asmenų, taip pat karių ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų sveikatos potencialo ekspertizės – medicininės ekspertizės komisijos. 2. Pagal teikiamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas yra šių rūšių įstaigos: 1) visuomenės sveikatos saugos – darbo medicinos gydytojo konsultacijos, darbo medicinos centrai, aplinkos higienos (ekologinės medicinos), radiacinės saugos centrai, mitybos centrai, kiti specializuoti visuomenės sveikatos centrai; 2) ligų profilaktikos ir kontrolės – ligų (neinfekcinių ir (ar) užkrečiamųjų ligų) profilaktikos ir kontrolės centrai; 3) visuomenės sveikatos monitoringo, visuomenės sveikatos ekspertizės – visuomenės sveikatos priežiūros biurai, visuomenės sveikatos centrai, sveikatos informacijos centrai; 4) visuomenės sveikatos stiprinimo – visuomenės sveikatos ugdymo centrai; 5) profilaktinio aplinkos ir užkrato užkrečiamųjų ligų židiniuose nukenksminimo (dezinfekcijos, deratizacijos, dezinsekcijos) – užkrato nukenksminimo įstaigos; 6) Lietuvos Respublikos sienų ir teritorijos karantininės – medicininės apsaugos nuo ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų – karantino punktai. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įstaigų statusą nustato jų steigėjai (savininkai) įstatymų nustatyta tvarka. 4. Šiame straipsnyje nurodytų rūšių įstaigoms leidžiamų teikti paslaugų rūšys ir jų asortimentas nurodoma įstaigų akreditavimą liudijančiuose dokumentuose, kurie išduodami šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 5 straipsnis. Įstaigų pavadinimas 1. Įstaigos pavadinimas turi atitikti jos teikiamų paslaugų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, rūšis. Įstaigos ženklas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių įstaigų pavadinimus ar jų junginius gali vartoti tik įstaigos. ANTRASIS SKIRSNIS ĮSTAIGŲ AKREDITAVIMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪRAI 6 straipsnis. Įstaigos akreditavimas paslaugoms teikti 1. Paslaugas Lietuvos Respublikoje teikti gali tik įstaigos, akredituotos asmens ir(ar) visuomenės sveikatos priežiūrai ir gavusios Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) akreditavimą liudijantį dokumentą (licenciją, akreditavimo pažymėjimą). Šiam dokumentui gauti Akreditavimo tarnybai pateikiama paraiška ir įstaigos pasirengimą vykdyti sveikatos priežiūrą įrodantys dokumentai. Akredituotos įstaigos turi teisę pradėti vykdyti sveikatos priežiūrą nuo jų įregistravimo Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre (toliau – Įstaigų registras) dienos. Įstaigos gali būti registruojamos ir kituose įstatymų numatytuose registruose. 2. Įstaigų akreditavimo, jį liudijančių licencijų ir akreditavimo pažymėjimų išdavimo tvarką nustato šis įstatymas ir Vyriausybės patvirtinti Akreditavimo sveikatos priežiūrai ir farmacijos veiklai nuostatai. 3. Akredituota įstaiga turi teisę teikti tik licencijoje ar akreditavimo pažymėjime nurodytas paslaugas. Įstaiga negali perduoti licencijos ar akreditavimo pažymėjimo kitiems asmenims. Už licencijos ar akreditavimo pažymėjimo išdavimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio mokestis. Apie licencijos ir(ar) akreditavimo pažymėjimo išdavimą skelbiama „Valstybės žiniose“. 4. Steigiamoms įstaigoms išduodama licencija ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, per kurį įstaiga privalo kreiptis dėl akreditavimo pažymėjimo išdavimo. Akreditavimo pažymėjimas visoms įstaigoms išduodamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka akreditavimo pažymėjimo galiojimo terminas gali būti pratęsiamas arba išduodamas naujas pažymėjimas. 5. Bendruosius ir specialiuosius įstaigų akreditavimo reikalavimus rengia ir tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, o uždarųjų įstaigų akreditavimo reikalavimus – Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija arba Vidaus reikalų ministerija. 7 straipsnis. Akreditavimo tarnybos sprendimai dėl įstaigų akreditavimo 1. Akreditavimo tarnyba privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl įstaigos akreditavimo per du mėnesius nuo paraiškos ir kitų dokumentų gavimo. 2. Akreditavimo tarnyba per 30 darbo dienų nuo paraiškos ir kitų dokumentų gavimo išnagrinėja pateiktus duomenis ir nustato, ar jie atitinka patvirtintus reikalavimus. Nustačiusi, kad pateikti duomenys atitinka patvirtintus reikalavimus, Akreditavimo tarnyba paveda ekspertams įvertinti įstaigos veiklą vietoje. 3. Akreditavimo tarnyba priima sprendimą: 1) akredituoti įstaigą ar jos padalinį (padalinius) sveikatos priežiūros veiklai; 2) akredituoti įstaigą ar jos padalinį (padalinius) sveikatos priežiūros veiklai su išlygomis; 3) atidėti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimą sveikatos priežiūros veiklai; 4) neakredituoti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) sveikatos priežiūros veiklai; 5) panaikinti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimą visoms paslaugoms ar jų daliai, jei jos neatitinka teisės aktų ir(ar) normatyvinių dokumentų reikalavimų ir dėl to yra realus pavojus pacientų sveikatai arba padaroma žalos žmonių sveikatai, nuostolių juridiniams ir fiziniams asmenims. 4. Akreditavimo tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po sprendimo priėmimo privalo pranešti įstaigos steigėjui (savininkui) apie priimtą sprendimą ir, jeigu nusprendė įstaigą akredituoti sveikatos priežiūros veiklai, išduoti nustatytos formos akreditavimo pažymėjimą. 5. Pasibaigus akreditavimo galiojimo terminui, įstaiga arba jos padalinys (padaliniai) be naujo akreditavimo gali tęsti darbą ne ilgiau kaip 90 darbo dienų. 6. Akreditavimo su išlygomis pagrindus nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 7. Akreditavimo tarnyba turi teisę atidėti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimą sveikatos priežiūros veiklai. Šiuo atveju ji privalo raštu nurodyti įstaigos steigėjui (savininkui) konkrečius pateiktų dokumentų ar įstaigos arba jos padalinio (padalinių) paslaugų teikimo trūkumus ir jų pašalinimo terminus. Įvykdžius šias sąlygas, įstaiga ar jos padalinys (padaliniai) akredituojami. 8. Neakredituoti įstaigos ar jos struktūrinio padalinio (padalinių) sveikatos priežiūros veiklai ar akreditavimą panaikinti Akreditavimo tarnyba gali tik savo įgaliotų ekspertų, taip pat Valstybinės medicininio audito inspekcijos ar sveikatos apsaugos ministro įgalioto inspektoriaus motyvuotu teikimu, priimdama motyvuotą sprendimą. 9. Akreditavimo tarnyba įstaigos steigėjus (savininkus) apie akreditavimo medžiagos svarstymą turi raštu informuoti ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki svarstymo, o įstaigos administraciją – apie svarstymo turinį ir datą. Įstaigos steigėjai (savininkai) bei jų atstovai turi teisę dalyvauti svarstant klausimą. 10. Akreditavimo tarnyba apie savo sprendimą neakredituoti ar panaikinti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimą sveikatos priežiūros veiklai per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo turi raštu pranešti įstaigos steigėjams (savininkams), įstaigos administracijai ir įstaigų registro tvarkytojui. 11. Akreditavimo tarnybos sprendimas nutraukti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akredituotą veiklą turi būti patvirtintas sveikatos apsaugos ministro per tris darbo dienas nuo Akreditavimo tarnybos sprendimo priėmimo. 12. Akreditavimo tarnybos sprendimai dėl įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimo per 30 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Apskundimas nesustabdo Akreditavimo tarnybos sprendimų vykdymo. TREČIASIS SKIRSNIS AKREDITUOTŲ ĮSTAIGŲ REGISTRAVIMAS 8 straipsnis. Akredituotų įstaigų registravimas 1. Akredituotos įstaigos turi būti įregistruotos Įstaigų registre. 2. Įstaigų registrą steigia, įstaigas jame registruoja bei jį tvarko Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija gali įgalioti tvarkyti Įstaigų registrą kitą valstybės instituciją. 3. Įregistruotai įstaigai suteikiamo identifikacinio kodo nustatymo taisykles tvirtina Įstaigų registro tvarkytojas. 4. Įstaigų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė. 9 straipsnis.         Akredituotų įstaigų įregistravimo Įstaigų registre ir išregistravimo iš jo tvarka 1. Akreditavus įstaigą, Akreditavimo tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo akredituoti įstaigą priėmimo dienos turi pateikti registravimo duomenis Įstaigų registro tvarkytojui. 2. Įstaigų registro tvarkytojas turi įregistruoti akredituotą įstaigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo registravimo duomenų pateikimo Įstaigų registro tvarkytojui. Jei registravimo duomenys nurodomi ne visi arba netikslūs, Įstaigų registro tvarkytojas gali iš pareiškėjo pareikalauti per 10 darbo dienų juos patikslinti. 3. Įregistruotai Įstaigų registre įstaigai išduodamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos registravimo liudijimas. 4. Pasikeitus registravimo duomenims ir kitais įstatymo nustatytais atvejais įstaigos vadovai per 10 darbo dienų privalo pranešti Įstaigų registro tvarkytojui naujuosius duomenis. 5. Įstaigos išregistruojamos iš Įstaigų registro šiais atvejais: 1) Akreditavimo tarnybai panaikinus įstaigos akreditavimą sveikatos priežiūros veiklai; 2) pasibaigus įstaigos įstatuose nurodytam jos veiklos terminui; 3) įstaigai pakeitus veiklos pobūdį (nutraukus paslaugų teikimą); 4) įstaigos steigėjo (steigėjų) arba savininko (savininkų) sprendimu reorganizavus ar likvidavus įstaigą; 5) baigus įmonės, akredituotos sveikatos priežiūros veiklai, bankroto procedūrą; 6) teismui priėmus sprendimą likviduoti įstaigą už įstatymų numatytus teisės pažeidimus; 7) jei paaiškėja, kad pateikti akreditavimo dokumentai, registravimo duomenys neatitinka tikrovės arba jie įregistruoti pažeidžiant šį ir kitus įstatymus. 6. Jeigu yra šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, Akreditavimo tarnyba, įstaigos steigėjas (steigėjai) arba savininkai, įstaigos administracijos vadovas ar įstaigos likvidatorius per 7 darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo ir dokumentų įforminimo turi pateikti registro tvarkytojui steigėjo (steigėjų) arba savininkų sprendimo reorganizuoti ar likviduoti įstaigą, įstaigos likvidavimo akto, teismo sprendimo likviduoti įstaigą ar kitų dokumentų, susijusių su įstaigos išregistravimo iš Įstaigų registro procedūra, kopijas. 7. Išregistravus įstaigą, jos registravimo liudijimą Įstaigų registro tvarkytojas per 3 darbo dienas turi pripažinti negaliojančiu ir paskelbti tai „Valstybės žiniose“. Įstaigų registro tvarkytojas per 3 dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi pranešti apie tai raštu įstaigos administracijai. Išregistravus įstaigą, duomenys apie įstaigą registre saugomi ne mažiau kaip 2 metus, o vėliau teisės aktų nustatyta tvarka perduodami į archyvą. 8. Įstaigos už įregistravimą moka Vyriausybės nustatyto dydžio žyminį mokestį. 10 straipsnis. Įstaigų registro duomenų naudojimas 1. Juridiniai ir fiziniai asmenys Įstaigų registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 2. Valstybės ir savivaldos institucijos Įstaigų registro duomenimis naudojasi nemokamai. Kiti juridiniai ir fiziniai asmenys už naudojimąsi registro duomenimis turi mokėti Vyriausybės nustatyto dydžio žyminį mokestį. 3. Įstaigų registro duomenimis apie Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos uždarąsias įstaigas turi teisę naudotis tik Įstaigų registro tvarkytojas ir Vyriausybės įstaigos. KETVIRTASIS SKIRSNIS ĮSTAIGŲ VEIKLOS VALSTYBINIO REGULIAVIMO PAGRINDAI 11 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą 1. Įstaigų veiklą nustato: 1) šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai; 2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka; 3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais; 4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio higienisto įsakymais; 5) atestuotos sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais; 6) įstaigų įstatai (nuostatai). 2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, įstaiga parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos standartus, sveikatos priežiūros metodikas ir vidaus tvarkos taisykles. 3. Įstaigų standartai, sveikatos priežiūros metodikos ir vidaus tvarkos taisyklės turi neprieštarauti Lietuvoje galiojantiems teisės aktams ir šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose išvardytiems norminiams dokumentams. 4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka. 12 straipsnis.       Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais Sveikatos apsaugos ministerija: 1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigas; 2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su Vilniaus unversitetu ar Kauno medicinos akademija steigia, reorganizuoja ar likviduoja Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligonines; 3) tvarko Įstaigų registrą; 4) nustato pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką; 5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų; 6) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus; 7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms; 8) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus; 9) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 10) kartu su Vidaus reikalų ar Krašto apsaugos ministerijomis nustato paslaugų teikimo krašto apsaugos sistemos ar vidaus reikalų sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų; 11) suderinusi su Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką; 12) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. 13 straipsnis. LNSS įstaigų normatyvų tvirtinimas 1. Vyriausybė tvirtina šiuos LNSS įstaigų infrastruktūros minimalius normatyvus: 1) įstaigų skaičiaus pagal šio įstatymo nustatytą pirminio, antrinio ir tretinio LNSS veiklos organizavimo lygių įstaigų nomenklatūrą; 2) asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialybių nomenklatūros pirminiam, antriniam ir tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiams; 3) konkrečių profilių lovų skaičiaus stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 2. Sveikatos apsaugos ministerija, apskrities valdytojai ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos privalo užtikrinti Vyriausybės nustatytus LNSS įstaigų infrastruktūros minimalius normatyvus. 3. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitus LNSS įstaigų infrastruktūros normatyvus. 14 straipsnis.       Pelno siekiančių įstaigų teikiamų paslaugų kainų valstybinis reguliavimas 1. Pelno siekiančių įstaigų teikiamų paslaugų kainas nustato jų steigėjai (savininkai). Šios kainos negali daugiau kaip 60 (šešiasdešimčia) procentų viršyti LNSS įstaigoms nustatytas paslaugų kainas. 2. Už suteiktas paslaugas įstaigų gautos grynosios pajamos (pelnas) įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamos taikant lengvatinį pelno mokesčio tarifą, jei įstaiga daugiau kaip 75 procentus savo grynųjų pajamų (pelno) panaudoja investicijoms paslaugų asortimentui plėsti, naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įgyvendinti, sveikatos priežiūros prieinamumui ir tinkamumui gerinti. 15 straipsnis.       LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainodaros principai ir kainų atlyginimo ypatumai 1. LNSS įstaigose teikiamų paslaugų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Valstybine konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainodaros principai: 1) sąžininga konkurencija; 2) paslaugų kainų informatyvumas; 3) kainų ribojimas. 2. LNSS įstaigose teikiamų vienodo sudėtingumo privalomojo sveikatinimo veiklos lygio paslaugų kainos gali skirtis ne daugiau kaip 20 procentų nuo bazinių kainų, kurios nustatomos Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka. Jei įstaigos teikiamų paslaugų faktinės kainos yra daugiau kaip 20 procentų didesnės už pajamas, kurios gaunamos už suteiktas pagal nustatytas bazines kainas paslaugas, LNSS veiklos užsakovas gali kompensuoti kainų skirtumą tik vienerius kalendorinius metus. Įstaigoms, kurios teikia daugelio rūšių paslaugas, draudžiama į vienos paslaugos kainą įtraukti kitos teikiamos paslaugos kainą. Paslaugų kainų skirtumo kompensavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 16 straipsnis. LNSS įstaigų privatizavimo ypatumai 1. LNSS įstaigos ar jų dalys, kurios gali veikti kaip savarankiški funkciniai padaliniai, gali būti privatizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei jos nebeakredituojamos. 2. Lėšos, gautos privatizavus šias sveikatos priežiūros įstaigas ar jų dalis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pervedamos atitinkamai į valstybinį ar savivaldybių sveikatos fondus. 3. Sprendimą dėl LNSS įstaigų privatizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu. Pasiūlymus dėl LNSS viešosios įstaigos privatizavimo Vyriausybei turi teisę teikti: 1) dėl pirminio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigų privatizavimo – savivaldybės taryba, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija; 2) dėl antrinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigų privatizavimo – Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su apskrities valdytoju; 3) dėl tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigų privatizavimo – Sveikatos apsaugos ministerija. 4. LNSS įstaigų privatizavimas neturi pabloginti teisės aktų nustatyto privalomojo sveikatinimo veiklos lygio. 17 straipsnis. Sveikatos priežiūros specialistų veiklos įstaigose teisinė apsauga 1. Darbdaviams draudžiama daryti įtaką su įstaigomis darbo santykiais susietų sveikatos priežiūros specialistų profesinei veiklai, jeigu šie nepažeidžia teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų. 2. Už kliudymą sveikatos priežiūros specialistams atlikti savo profesines pareigas ir priimti teisėtus sprendimus darbdaviai atsako pagal įstatymus. 18 straipsnis. Įstaigų raštvedyba 1. Įstaigų raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba. Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai ligoniui jo ligos ar slaugos istorijoje bei receptai rašomi lotynų kalba, kiti medicinos terminai, procedūrų paskyrimai rašomi lietuvių arba lotynų kalba. 2. Įstaigų dokumentų saugojimą įstatymų nustatyta tvarka reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. II DALIS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS I SKYRIUS PELNO SIEKIANČIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS 19 straipsnis.       Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys pelno siekiančių įstaigų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą Pelno siekiančių sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – pelno siekiančios įstaigos), akredituotų paslaugoms teikti, taip pat įmonių, kurios verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, paslaugoms teikti akredituotų filialų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo klausimus reguliuoja Įmonių įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, kiti įstatymai bei teisės aktai. 20 straipsnis. Pelno siekiančių įstaigų veiklos apribojimai 1. Pelno siekiančios įstaigos gali būti steigiamos visų rūšių asmens sveikatos priežiūrai, išskyrus asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. 2. Pelno siekiančios įstaigos gali būti steigiamos tik šių rūšių visuomenės sveikatos priežiūros veiklai: 1) sveikatos ugdymui; 2) higieninei ekspertizei pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą; 3) darbo ir gyvenamosios aplinkos higienos įvertinimui; 4) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo higienos ir(ar) mikrobiologiniams tyrimams; 5) dezinfekcijai, deratizacijai ir dezinsekcijai. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų teikimo, higieninės ekspertizės, darbo ir gyvenamosios aplinkos higienos įvertinimo išvadų tvirtinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 21 straipsnis. Pelno siekiančių įstaigų veiklos ypatumai 1. Už pirmosios ir nestacionarinės skubios medicinos pagalbos pacientui suteikimą pelno siekiančiai įstaigai kompensuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų pagal patvirtintas LNSS įstaigų paslaugų kainas bei šių paslaugų nomenklatūrą ir asortimentą. 2. Medicininė darbingumo ekspertizė pelno siekiančiose įstaigose atliekama Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka. 3. Pelno siekiančios įstaigos už naudojimąsi LNSS įstaigų paslaugomis (tyrimai, specialistų konsultacijos) privalo joms apmokėti pagal LNSS įstaigoms nustatytas paslaugų kainas. 4. Pelno siekiančios įstaigos pagal savo kompetenciją ir savo lėšomis privalo įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 5. Jei valstybės ar savivaldybės pelno siekianti įstaiga per einamuosius kalendorinius metus daugiau nei 75 procentus savo pajamų gauna už atliktą darbą pagal sutartis su LNSS veiklos užsakovais (biudžeto lėšos bei privalomojo sveikatos draudimo lėšos, gautos už suteiktų gyventojams paslaugų mastą ir kokybę, yra įskaitomos į limitą), tai kitais kalendoriniais metais Vyriausybės nustatyta tvarka ji gali būti perregistruojama į LNSS viešąją įstaigą. 22 straipsnis.       Pelno siekiančių įstaigų sutarčių su LNSS veiklos užsakovais esminės sąlygos 1. Jei LNSS įstaigos neturi galimybių teikti atskirų rūšių ir asortimento paslaugų, atlyginamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo lėšų, LNSS veiklos užsakovai turi teisę dėl šių paslaugų teikimo viešo konkurso tvarka sudaryti sveikatos priežiūros sutartis su pelno siekiančia įstaiga. Viešo konkurso sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. 2. LNSS veiklos užsakovų ir pelno siekiančių įstaigų sveikatos priežiūros sutarčių esminės sąlygos: 1) pelno siekiančių įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kainos negali viršyti sveikatos priežiūros paslaugų kainų, kurios yra nustatytos LNSS įstaigoms; 2) asmens sveikatos priežiūros pelno siekiančios įstaigos turi būti apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu dėl pacientams padarytos žalos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas kompensavimo, jei kiti įstatymai numato tokią draudimo rūšį; 3) pelno siekiančios įstaigos turi teikti paslaugas pagal nustatytus paslaugų prieinamumo rodiklius; 4) pelno siekianti įstaiga privalo turėti ne mažiau kaip 2 metų atitinkamų paslaugų, dėl kurių sudaroma sveikatos priežiūros sutartis, teikimo patirtį ir valstybinio medicininio audito įvertinimą (įsteigus valstybinio medicininio audito inspekciją). 3. Atsiskaitant LNSS veiklos užsakovams su pelno siekiančiomis įstaigomis už suteiktas paslaugas, avansas nemokamas. II SKYRIUS LNSS ĮSTAIGOS PIRMASIS SKIRSNIS LNSS BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS 23 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai 1. LNSS biudžetinė įstaiga (toliau – biudžetinė įstaiga) yra valstybės ar vietos savivaldos institucijų įsteigta įstaiga, šio įstatymo nustatyta tvarka akredituota nemokamoms paslaugoms teikti ar būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms vykdyti. 2. Biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikoma įstaiga ir taip įvardyta jos steigimo akte bei nuostatuose. 3. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, apskričių valdytojai. 4. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjai yra savivaldybių tarybos. 5. Biudžetinių įstaigų tipinius nuostatus pagal šio įstatymo nustatytą biudžetinių įstaigų nomenklatūrą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 24 straipsnis.       Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą Biudžetinių įstaigų (atvirųjų ir uždarųjų) steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 25 straipsnis. Biudžetinių įstaigų valdymo, veiklos ir lėšų naudojimo ypatumai 1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaroma direktorių valdyba, gydymo, slaugos, visuomenės sveikatos ar kitos tarybos, medicinos etikos komisijos . 2. Biudžetinės įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos, filialų ir padalinių vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. 3. Biudžetinės įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos, filialų ir struktūrinių padalinių vadovais turi būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus šios įstaigos administracijos ar struktūrinių padalinių vadovų kvalifikacinius reikalavimus bei konkurso sąlygas. 4. Biudžetinės įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos ar filialo vadovu negali būti vyresnis kaip 65 metų asmuo. 5. Biudžetinių įstaigų nuostatuose turi būti nurodyta privalomojo sveikatinimo veiklos lygio paslaugų teikimo ir privalomųjų valstybinių ar savivaldybių sveikatos programų vykdymo tvarka, taip pat informacijos apie biudžetinės įstaigos veiklą teikimo visuomenei tvarka. 6. Biudžetinės įstaigos gautos valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšos naudojamos privalomojo sveikatinimo veiklos lygio priemonėms įgyvendinti ir paslaugoms teikti. 7. Biudžetinė įstaiga turi teisę gauti nebiudžetinių lėšų ir už paslaugų teikimą pagal sveikatos priežiūros sutartis, jei šios paslaugos pagal įstatymus ir kitais Vyriausybės numatytais pagrindais nepriskiriamos privalomajam sveikatinimo veiklos lygiui. Su šių paslaugų teikimu susijusios išlaidos yra visiškai atlyginamos iš nebiudžetinių lėšų. 26 straipsnis.       LNSS veiklos organizavimo lygių asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra 1. Pirminio LNSS veiklos organizavimo lygio savivaldybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos: 1) savivaldybių medicinos punktai; 2) savivaldybių psichikos sveikatos centrai; 3) savivaldybių detoksikacijos centrai; 4) savivaldybių greitosios medicinos pagalbos stotys; 5) savivaldybių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas savivaldybių teritorijose pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus organizuoja ir tvarko vietos savivaldos vykdomoji institucija. 3. Antrinio LNSS veiklos organizavimo lygio apskrities asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos: 1) specializuotos ligoninės (tuberkuliozės, odos ir veneros ligų, onkologijos, narkologijos, psichoneurologijos, psichiatrijos, infekcinės ir kt.), įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą; 2) apskričių gimdymo namai; 3) apskričių kūdikių namai, skirti kūdikiams su vystymosi defektais; 4) apskričių medicininės ir socialinės ekspertizės įstaigos. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas apskrityje pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus organizuoja ir tvarko apskrities valdytojas. 5. Tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio valstybės asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos yra: 1) audinių ir organų transplantacijos bankai; 2) specializuotos ligoninės (onkologijos, ftiziopulmonologijos, tuberkuliozės, psichiatrijos, infekcinės, medicininės reabilitacijos ir kt.), įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą; 3) patologoanatominės ekspertizės, teisės medicinos ekspertizės, teisės psichiatrinės ir narkologinės ekspertizės, medicininės ir socialinės ekspertizės įstaigos. 6. Vyriausybės pavedimu šio straipsnio 5 dalyje nurodytos tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio nomenklatūros įstaigas, laikydamosi Vyriausybės patvirtintų normatyvų, pagal kompetenciją organizuoja ir tvarko Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 27 straipsnis.       LNSS veiklos organizavimo lygių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra 1. Pirminio LNSS veiklos organizavimo lygio savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra: 1) savivaldybės darbo medicinos gydytojo konsultacija; 2) savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biuras. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigas savivaldybių teritorijose pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus organizuoja ir tvarko vietos savivaldos vykdomoji institucija. 3. Antrinio LNSS veiklos organizavimo lygio apskrities visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra: 1) apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras; 2) apskrities ligų profilaktikos ir kontrolės centras; 3) Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldūs visuomenės sveikatos centrai. 4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas astaigas apskrityje pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus steigia ir išlaiko apskrities valdytojas. 5. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas įstaigas apskrityje pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus steigia ir išlaiko Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 6. Tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra: 1) visuomenės sveikatos ugdymo centras; 2) mitybos centras; 3) darbo medicinos centras; 4) aplinkos higienos (ekologinės medicinos) centras; 5) radiacinės saugos centras; 6) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras; 7) sveikatos informacijos centras; 8) kiti specializuoti visuomenės sveikatos centrai. 7. Vyriausybės pavedimu šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigas pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus organizuoja ir tvarko Sveikatos apsaugos ministerija arba jos pavedimu Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 28 straipsnis.       Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai 1. Uždaroji biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma įstaiga, teikianti šios įstaigos nuostatuose nurodytoms asmenų grupėms privalomojo sveikatinimo veiklos lygio paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. 2. Uždarosios biudžetinės įstaigos gali būti steigiamos tik būtinosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai. Būtinosios tarnybos karių sveikatos priežiūrai gali būti steigiamos tik uždarosios biudžetinės įstaigos, pagal savo tipą analogiškos pirminio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigoms. 3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias biudžetines įstaigas būtinosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos, taip pat vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina jų steigėjai, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija. 5. Uždarųjų biudžetinių įstaigų nomenklatūrą nustato įstatymai. 6. Uždarosios biudžetinės įstaigos valstybinis medicininis auditas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka. ANTRASIS SKIRSNIS LNSS VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS 29 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybės viešosios astaigos samprata ir statusas 1. LNSS valstybės ir savivaldybės viešoji įstaiga (toliau – viešoji įstaiga) yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta nesiekianti pelno įstaiga, akredituota sveikatos priežiūros veiklai ir teikianti privalomojo ir sutartinio sveikatinimo veiklos lygio bei sveikatos draudimo paslaugas. 2. Viešosios įstaigos veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Ji gauto pelno negali skirstyti savo steigėjams. Viešoji įstaiga yra vieša visuomenės nariams jos teikiamų paslaugų atžvilgiu. 30 straipsnis. Viešosios įstaigos steigėjai 1. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti Sveikatos apsaugos ministerija, apskrities valdytojas bei savivaldybės taryba. 2. Vyriausybės leidimu Vilniaus universiteto ligoninę steigia Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Vilniaus universitetu. 3. Vyriausybės leidimu Kauno medicinos akademijos ligoninę steigia Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Kauno medicinos akademija. 4. Savivaldybės taryba steigia pirminio, apskrities valdytojas – antrinio, o Sveikatos apsaugos ministerija – tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio viešąsias įstaigas, išskyrus Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos akademijos ligonines. 5. Sveikatos apsaugos ministerija gali įgalioti Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą vykdyti visas ar dalį nustatytų visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų steigėjo funkcijų. 31 straipsnis. Viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija Viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso: 1) priimti, keisti ir papildyti viešosios įstaigos įstatus; 2) nustatyti privalomas veiklos užduotis; 3) gauti informaciją apie viešosios įstaigos veiklą; 4) įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei apskaičiavimo metodikas; 5) viešo konkurso būdu skirti įstaigos administracijos vadovą, nustatyti jo atlyginimą pagal įstatymus, taip pat šį vadovą atleisti iš pareigų; 6) nustatyti valdymo organų narių (jeigu tokie sudaryti) ir revizoriaus (auditoriaus) atlyginimus; 7) steigti įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti viešąją įstaigą; 8) kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka; 9) turėti kitokių šio įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams. 32 straipsnis. Viešųjų įstaigų steigimas 1. Viešosios įstaigos steigėjas (steigėjai) turi sudaryti viešosios įstaigos steigimo sutartį. Jei steigėjas yra vienas asmuo, viešajai įstaigai steigti jis turi sudaryti steigimo aktą. 2. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje (akte) turi būti nurodyta: 1) steigėjas, steigėjai (juridinių asmenų pavadinimai ir jų adresai); 2) įstaigos pavadinimas; 3) įstaigos veiklos sritis, tikslai ir uždaviniai; 4) steigėjo (steigėjų) įsipareigojimai; 5) steigimo išlaidų kompensavimas; 6) įstaigos veiklos terminai. 3. Steigimo sutartį (aktą) pasirašo steigėjas (steigėjai) ar jų įgalioti asmenys. 33 straipsnis. Viešosios įstaigos teisės Įstatuose numatytai veiklai vykdyti viešoji įstaiga turi teisę: 1) turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas; 2) valdyti ir naudotis įstaigos turtu, disponuoti juo, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei savo įstatais; 3) sudaryti sutartis; 4) nustatyti įstaigos vidaus struktūrą; 5) skelbti konkursus sveikatos programoms ir kitoms priemonėms įgyvendinti; 6) steigti filialus; 7) naudoti lėšas sąmatose nustatyta tvarka; 8) užmegzti ryšius su kitų valstybių viešosiomis įstaigomis, keistis specialistais; 9) įstatymų nustatyta tvarka stoti į viešųjų įstaigų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, dalyvauti jų veikloje; 10) turėti kitokių šio įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. 34 straipsnis. Viešosios įstaigos įstatai 1. Įstatai yra dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga privalo vadovautis. Įstatus tvirtina įstaigos steigėjas (steigėjai). 2. Viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta: 1) įstaigos pavadinimas; 2) buveinė; 3) įstaigos steigėjai; 4) steigėjų teisės, pareigos; 5) įstaigos veiklos sritis, tikslai ir uždaviniai; 6) steigėjų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka (jei yra keli steigėjai); 7) stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka; 8) viešo konkurso administracijos ir padalinių vadovams bei specialistams priimti į darbą organizavimo tvarka; 9) valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė; 10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka; 11) disponavimo įstaigos turtu tvarka; 12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka; 13) finansinės veiklos kontrolė; 14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka; 15) įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka; 16) įstaigos veiklos terminai; 17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. 35 straipsnis.       Viešosios įstaigos registravimas, akreditavimas ir akredituotųjų registravimas 1. Viešosios įstaigos registruojamos, perregistruojamos ir išregistruojamos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Viešųjų įstaigų akreditavimas ir akredituotųjų registravimas atliekamas šio įstatymo ir Akreditavimo tarnybos nuostatų nustatyta tvarka. 36 straipsnis. Viešosios įstaigos filialai 1. Filialas yra viešosios įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę ir administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia pagal viešosios įstaigos įstatus ir jos administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti įstaigos įstatuose ir filialo nuostatuose. Viešosios įstaigos filialų skaičius neribojamas. 2. Filialo turtas privalomai apskaitomas ir visoje viešojoje įstaigoje, ir filiale. 3. Filialas registruojamas ir išregistruojamas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 4. Viešajai įstaigai draudžiama steigti filialus, nesusijusius su sveikatos priežiūros veikla. 37 straipsnis. Viešosios įstaigos valdymo organai 1. Viešosios įstaigos valdymo organai sudaromi atsižvelgiant į įstaigos tipą ir priklausymą LNSS atitinkamo veiklos organizavimo lygio įstaigų nomenklatūrai. 2. Būtinas viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja įstaigos veiklą ir ją valdo. Viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). 3. Viešosios įstaigos administracijos vadovas nustato darbuotojų etatus ir viešo konkurso būdu priima į darbą sveikatos priežiūros specialistus, taip pat juos atleidžia. Jis įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia kitus darbuotojus. Administracijos vadovo kompetenciją ir funkcijas nustato viešosios įstaigos įstatai. 4. Administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų negali eiti tas pats asmuo bei asmenys, susiję giminystės ar svainystės ryšiais (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai), broliai, seserys, vaikai, taip pat sutuoktinio broliai, seserys, tėvai ir vaikai). 5. Vyriausiojo finansininko (buhalterio) funkcijas gali atlikti pagal sutartį ir kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė. 6. Viešosios įstaigos administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 7. Viešojoje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai (stebėtojų taryba, direktorių valdyba, gydymo, slaugos, visuomenės sveikatos tarybos). 38 straipsnis.       Viešosios įstaigos, akredituotos pirminiam LNSS veiklos organizavimo lygiui, kolegialūs valdymo organai Steigėjo sprendimu viešojoje įstaigoje, akredituotoje pirminiam LNSS veiklos organizavimo lygiui, gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai. Jų narių skaičių, pareigas, teises, jų paskyrimo, atšaukimo tvarką, darbo apmokėjimo sąlygas ir atsakomybę reglamentuoja įstaigos įstatai. 39 straipsnis.       Viešosios įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, kolegialūs valdymo organai 1. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, atsižvelgiant į jų rūšį, privalo turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. Viešosios įstaigos steigėjo sprendimu taip pat gali būti sudaroma direktorių valdyba. Visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga privalo turėti įstaigos visuomenės sveikatos tarybą. 2. Viešojoje įstaigoje, akredituotoje antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, steigėjo sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės ar laikinosios specializuotos tarybos, turinčios teisę priimti rekomendacinio pobūdžio sprendimus. 3. Viešųjų įstaigų, akredituotų antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 40 straipsnis.       Viešosios įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos, filialų ir padalinių vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai 1. Viešosios įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos, filialų ir padalinių vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. 2. Viešosios įstaigos administracijos, filialų ir padalinių vadovais turi būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus šios įstaigos administracijos ar padalinių vadovų kvalifikacinius reikalavimus bei konkurso sąlygas. 3. Viešosios įstaigos administracijos ar filialo vadovu negali būti vyresnis kaip 65 metų asmuo. 41 straipsnis.       Vilniaus universiteto ligoninės ir Kauno medicinos akademijos ligoninės administracijos, filialų ir padalinių vadovai bei sveikatos priežiūros specialistai 1. Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligoninės administracijos vadovą Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos rektoriaus teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia sveikatos apsaugos ministras. Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligoninės administracijos vadovu negali būti asmuo, vyresnis kaip 65 metų. 2. Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligoninės klinikų vadovus Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos statuto nustatyta tvarka renka atitinkamai Vilniaus universiteto medicinos fakulteto taryba ar Kauno medicinos akademijos taryba. 3. Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligoninės filialų ir padalinių vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. 4. Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos akademijos ligoninės sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami penkeriems metams viešo konkurso būdu. 42 straipsnis.       Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos, padalinių ir filialų vadovų teisės ir pareigos 1. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, administracijos vadovas: 1) mažina lovų skaičių, jei turimi ištekliai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus normatyvus, nėra pakankamai išnaudojami. Didina lovų skaičių, jei įstaigos ištekliai yra per daug intensyviai naudojami ir viršija Vyriausybės nustatytus normatyvus; 2) suderinęs su gydymo taryba, reorganizuoja ar likviduoja neefektyviai dirbančius padalinius ar filialus. Jei gydymo taryba su pasiūlymu reorganizuoti ar likviduoti padalinius ar filialus nesutinka, administracijos vadovas, pridėdamas raštišką gydymo tarybos nuomonę, turi kreiptis su pasiūlymais į steigėją; 3) suderinęs su steigėju ir stebėtojų taryba, gali patvirtinti paskirų padalinių ar filialų finansavimo taisykles; 4) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka didina ar mažina teikiamų paslaugų asortimentą; 5) viešo konkurso būdu priima į darbą sveikatos priežiūros specialistus, turinčius licencijas verstis asmens sveikatos priežiūra, įstatymų nustatyta tvarka juos atleidžia, priima ir atleidžia kitus darbuotojus. 2. Viešosios įstaigos administracijos vadovas privalo: 1) stabdyti įstaigos padalinių ar filialų veiklą, jei dėl jų neefektyvios ar neteisėtos veiklos, veikimo ar neveikimo iškyla grėsmė pacientų sveikatai ar gyvybei arba jei šie padaliniai ar filialai neakredituojami, arba panaikinamas jų akreditavimas sveikatos priežiūros veiklai; 2) įstaigos gydymo, slaugos tarybai arba įstaigos veiklą kontroliuojančiai institucijai nustačius sveikatos priežiūros specialisto aplaidumo faktą, dėl kurio pacientas mirė arba buvo padaryta žala jo sveikatai, pranešti apie tai tardymo organams; 3) atsiskaityti stebėtojų tarybai ir steigėjui už savo darbą. 3. Viešosios įstaigos administracijos vadovas turi ir kitų įstatymuose ir įstaigos įstatuose nustatytų teisių bei pareigų. 4. Viešosios įstaigos filialų ir padalinių vadovų teises nustato įstaigos įstatai. 5. Viešosios įstaigos filialo ar padalinio vadovas privalo informuoti administracijos vadovą ir gydymo ar slaugos tarybą bei įstaigos medicinos etikos komisiją apie šio filialo ar padalinio sveikatos priežiūros specialisto aplaidumo faktus, dėl kurių pacientai mirė arba buvo padaryta žala jų sveikatai, ir apie priimtus sprendimus. 6. Viešosios įstaigos filialų ir padalinių vadovai turi ir kitų įstaigos įstatuose nustatytų pareigų. 43 straipsnis.       Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, stebėtojų taryba 1. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, akredituotos antriniam ar tretiniam LNSS veiklos organizavimo lygiui, savo veiklos viešumui užtikrinti sudaro stebėtojų tarybą. 2. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtoj …